Ramunė Kaminskienė Demografiniai statistiniai rodikliai ir migracijos srautai Duomenų analizės šaltiniai, metodikos ir atsakingos institucijos Analizu

Ramunė Kaminskienė Demografiniai statistiniai rodikliai ir migracijos srautai Duomenų analizės šaltiniai, metodikos ir atsakingos institucijos Analizuojant Lietuvos Respublikos demografinę padėtį bei pagrindinius jos rodiklius remiamasi duomenų šaltiniais, kurie yra kaupiami Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje. Demografija, tai mokslas, kuris remiasi gyventojų kiekybinės ir kokybinės sudėties pokyčių ir gyventojų judėjimo tyrimais. Demografinės kaitos stebėjimas ir prognozė yra ilgalaikis valstybės subalansuotos plėtros prioritetas. Demografinius pokyčius lemia keletas veiksnių: gimimų ir mirčių skaičius; gyventojų gyvenimo trukmė; migracijos balansas. Demografiniams pokyčiams identifikuoti, apibrėţti bei analizuoti naudojama keletas rodiklių 1 : gimimai gimęs vaikas registruojamas vaiko gimimo vietos arba jo tėvų, arba vieno iš tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Jam suteikiamas asmens kodas, įrašomas jo gimimas ir išduodamas gimimo liudijimas. mirtys mirties atvejis patvirtinamas medicininiu mirties liudijimo išrašu, kuriame nurodomi demografiniai mirusiojo duomenys ir mirties prieţastis. Mirusiojo artimieji privalo registruoti mirtį civilinės metrikacijos įstaigoje per tris dienas. Civilinės metrikacijos įstaiga įrašo mirties įrašą ir išrašo mirties liudijimą. santuokos civilinė santuoka registruojama vieno iš besituokiančiųjų arba jo tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuoka uţregistruojama ir išrašomas santuokos liudijimas. Tuokiantis tik baţnyčioje atitinkamas religinės bendruomenės įgaliotas asmuo per dešimt dienų privalo pranešti apie santuokos sudarymą teritorinei civilinės metrikacijos įstaigai. ištuokos teismas per tris darbo dienas privalo išsiųsti teismo sprendimo kopiją (apie santuokos nutraukimą) civilinės metrikacijos įstaigai, kuri įregistruoja santuokos nutraukimo faktą ir abiem buvusiems sutuoktiniams išduoda santuokos nutraukimo liudijimus. 1 Demografijos metraštis 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Vilnius, 2009 1

tarptautinė migracija nuo 2007 metų liepos 1 d. Lietuvos Respublikos, uţsienio šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės gyvenamąją vietą deklaruoja seniūnijoje, aptarnaujančioje tą teritorijos dalį kurią atvykstama ir iš kurios išvykstama. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kaupia duomenis apie pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus, bei asmenis, kuriems buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė arba kurie jos atsisakė 2. Miestų ir rajonų civilinės metrikacijos skyriai gimimo, mirties, santuokų bei ištuokų įrašus perduoda Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Seniūnijos yra atsakingos uţ gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų perdavimą 3. Tarptautinės gyventojų migracijos statistiką kaupia bei apdoroja Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Statistikos departamentas remiasi gyventojų tarptautinės migracijos, emigracijos srautų vertinimo (remiantis gyventojų uţimtumo tyrimu) duomenimis, gyventojų skaičiaus ir jų sudėties nustatymo metodikomis. 2007 metais liepos 11 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos ir tarptautinės apsaugos statistikos, JT tarptautinės migracijos statistikos rekomendacijos, LR gyvenamosios vietos deklaravimo ir Uţsieniečių teisinės padėties įstatymai yra Gyventojų tarptautinės migracijos statistikos rengimo pagrindas 4. LR Gyvenamosios vietos deklaracijos įstatymas nurodo, jog LR piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus arba išvykstantys ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą 5. Asmenys, išvykę iš Lietuvos ir nedeklaravę išvykimo, gali jį deklaruoti diplomatinėse atstovybėse 6. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų centrinėje bazėje yra kaupiami visi duomenys apie išvykusius LR piliečius bei uţsieniečius, atvykstančius su leidimais laikinai gyventi. Gyventojų registro tarnyba tiesiogiai tekia duomenis Statistikos departamentui. Nuo 2006 metų Statistikos departamentas atlieka statistinius namų ūkio tyrimus, kurias remiantis įvertinti 2001 2008 metų nedeklaruotos ir deklaruotos migracijos srautai, analizuojant gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ir nedeklaruotos emigracijos tyrimo rezultatus 7. 2 Demografijos metraštis 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Vilnius, 2009. 3 Ten pat. 4 Lietuvos gyventojų tarptautinė migracija 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilnius, 2009 5 LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, Nr. VIII 840, Ţin., 1998, Nr. 66 1910. 6 Ten pat. 7 LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, Nr. VIII 840, Ţin., 1998, Nr. 66 1910. 2

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba teikia Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenis apie gyventojus, draudţiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu (uţimti gyventojai), jų darbo vietą (juridinį asmenį ar ūkį) ir darbinę veiklą. Šie duomenys naudojami emigrantų ekonominėms charakteristikoms nustatyti 8. Rodiklių vartotojai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birţa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir kitos valstybinės institucijos bei įstaigos, mokslo institucijos, ţiniasklaida, Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) ir kitos tarptautinėms institucijos bei organizacijos. Statistikos duomenys pateikiami vadovaujantis keturiais principais: palyginamumo - remiantis 2001 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, buvo perskaičiuotas emigrantų skaičius, įvertinant išvykusiųjų ir nedeklaravusiųjų savo išvykimo iš Lietuvos skaičių; suderinamumo - mėnesinė ir metinė statistinė informacija apie emigravusius ir imigravusius asmenis tarpusavyje suderintos; prieinamumo - emigracijos ir imigracijos rodikliai skelbiami statistikos leidiniuose Lietuvos statistikos metraštyje, Demografijos metraštyje, statistikos leidinyje Lietuvos gyventojų tarptautinė migracija ir pateikta Statistikos departamento svetainės http://www.stat.gov.lt Rodiklių duomenų bazėje; savalaikiškumo - rodikliai skelbiami Oficialiosios statistikos darbų programoje nurodytais terminais. Mėnesinė statistinė informacija skelbiama 9 d. ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus, galutinė metinė kovo 27 d. Gyventojų tarptautinę migracijos statistiką sudaro oficiali gyventojų migracijos statistika bei neoficialiai migravusių gyventojų skaičiaus vertinimai. Statistikos departamentas rengia oficialios migracijos statistiką naudojant Gyventojų registro centrinės duomenų bazės duomenis. Ne visi gyventojai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos nuolatinai, ar ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja savo išvykimą pagal galiojantį Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, todėl duomenų apie jų emigravimą nėra ir Gyventojų registro duomenų bazėje. Esant laisvam darbuotojų judėjimui ES, gyvenamosios vietos deklaracijos svarba išaugo, ji tapo bene vieninteliu patikimu ir teisines nuostatas atitinkančiu duomenų šaltiniu migracijos statistikai 9. Neoficialiai emigravusių Lietuvos gyventojų skaičius įvertinamas, papildant Statistikos departamento atliekamo gyventojų uţimtumo tyrimo anketą klausimais apie išvykusius gyventojus, jų demografines bei socialines charakteristikas. Gyventojai atrenkami iš Gyventojų 8 Demografijos metraštis 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Vilnius, 2009. 9 Deklaruotos emigracijos ir imigracijos rodiklių kokybės aprašas, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, 2008, Vilnius. 3

registro iš visų miestų ir kai kurių kaimų atsitiktinės atrankos būdu. Tyrimas atliekamas atsitiktinių imčių metodu. Kiekvienam ketvirčiui sudaroma apie 4 tūkst. namų ūkių imtis ir apklausiama apie 12,5 tūkst. gyventojų. Tyrimo rezultatų tikslumas yra pakankamas, vertinant per penkerius metus neoficialiai emigravusių skaičių, tačiau atskirų rodiklių įverčių variacijos koeficientai yra dideli 10. Pagrindinės sąvokos ir terminai Apskritis Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą ir kitus įstatymus. Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasiţyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu 11. Asmuo Lietuvos Respublikos pilietis arba uţsienietis. Emigracija veiksmas, kai asmuo, kurio ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo vienos valstybės teritorijoje, išvyksta iš nuolatinės toje valstybėje esančios gyvenamosios vietos laikotarpiui, kuris yra ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai. Gimimo valstybė - valstybė, kurioje nuolat gyveno motina (atsiţvelgiant į dabartines sienas) gimimo metu arba, jei tai neţinoma, valstybė (atsiţvelgiant į dabartines sienas), kurioje gimė asmuo. Gimstamumo, mirtingumo, santuokų, ištuokų rodikliai gimusiųjų, mirusiųjų, santuokų, ištuokų skaičius tūkstančiui gyventojų. Gyventojai asmenų, nuolat gyvenančių tam tikroje teritorijoje, visuma, kintanti dėl gimimų, mirčių ir migracijos. Gyvenamosios vietos deklaravimas gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. Grįžtamoji migracija (reemigracija) sugrįţimas iš uţsienio valstybės gyventi tėvynėje. Integracija procesas, kurio metu imigrantai priimami į visuomenę, ir kaip pavieniai asmenys ir kaip grupės. Priėmimo į visuomenę sąlygos yra skirtingos priklausomai nuo priimančios šalies. Atsakomybė uţ integracijos procesą tenka ne konkrečiai grupei, bet daugeliui veikėjų: patiems imigrantams, priimančiai vyriausybei, institucijoms ir bendruomenėms. Pilietis asmuo kuris gimdamas arba natūralizacijos būdu, tampa politinės bendruomenės narys, prisiimantis visus įsipareigojimus šaliai, jam yra suteikiamos visos pilietinės bei politinės teisės ir apsauga. Valstybė suteikia piliečiui visas privilegijas. Pilietybė teisinis ryšys tarp asmens ir valstybės, susijęs su socialinio aprūpinimo stabilumu, teise reikšti savo įsitikinimus, paţiūras bei grįstas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. 10 Deklaruotos emigracijos ir imigracijos rodiklių kokybės aprašas, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Vilnius, 2008. 11 Demografijos metraštis 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Vilnius, 2009. 4

Priimančioji šalis šalis, kuri sutinka priimti numatytą pabėgėlių ar imigrantų skaičių kasmetiniu prezidento, ministro ar seimo sprendimu. Natūrali kaita (prieaugis/sumažėjimas) skirtumas tarp gyvųjų ir mirusiųjų skaičiaus. Natūralizacija valstybės suteikiama teisė uţsienio piliečiui įgyti tos šalies pilietybę įstatymo numatyta tvarka. Tarptautinė teisė nėra numačiusi detalių natūralizacijos normų, bet pripaţįsta kiekvienos šalies kompetenciją pasirenkant natūralizacijos proceso teisinį pobūdį. Nedeklaravęs savo išvykimo emigrantas asmuo, neįregistravęs ar nedeklaravęs savo išvykimo iš Lietuvos. Nuolatinė gyvenamoji vieta teisėta ar deklaruota gyvenamoji vieta, kurioje asmuo paprastai yra kasdien poilsio metu, nepaisant laikinų išvykimų poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugus ir gimines, verslo reikalais, gydytis arba religijos tikslais. Savivaldybė Lietuvos respublikos teritorijos administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinkta taryba pagal Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Šalis narė viena iš 27 Europos Sąjungai priklausančių šalių. Tarptautinė neto migracija skirtumas tarp imigrantų ir emigrantų skaičiaus. Užsienietis asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsiţvelgiant į tai ar jis turi kokios nors valstybės pilietybę yra asmuo be pilietybės 12. Demografinės padėties valdymas Demografiniai pokyčiai gyventojų skaičiaus, gimstamumo maţėjimas, intensyvi migracija, santuokų skaičiaus maţėjimas Lietuvoje bei ištuokų skaičiaus didėjimas, šeimų nestabilumas, didelis mirtingumas, spartus gyventojų senėjimas veiksniai, kurie sąlygojo Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos priėmimą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350 Dėl Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos patvirtinimo 13. Pagrindinė Strategijos vizija Lietuva visateisė ir lygiavertė ES valstybė narė, išsaugojusi lietuvių tautos savitumą, išugdyta pilietinė visuomenė gerbianti tautinių maţumų ir valstybėje gyvenančių uţsieniečių visuotinai pripaţintas teises ir laisves, uţkirstas kelias bet kokioms rasinės neapykantos ir ksenofobijos apraiškoms 14. Lietuvos 12 Pagal Lietuvos gyventojų tarptautinė migracija 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilnius, 2009; Tarptautinės migracijos organizacijos rodikliai, Vilnius, 2009. 13 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Dėl Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos patvirtinimo, Nr. 1350, Ţin., 2004, Nr. 159-5795. 14 Ten pat. 5

bendros ES migracijos politikos paskirtis aktyvus dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese, plėtojant laisvo asmenų judėjimo principą 15. Demografinė politika - tai priemonių visuma, kurių tikslas formuoti geriausiai atitinkančią visuomenės plėtrą, gyventojų reprodukciją bei reguliuoti demografinius procesus, dėl visos visuomenės ir dėl kiekvieno jos nario. Tai pasiekiama administracinėmis, juridinėmis, ekonominėmis, socialinėmis bei propagandinėmis priemonėmis 16. Svarbiausios demografinės politikos priemonės kiekvienoje valstybėje skiraisi priklausomai nuo valstybės ekonominio pajėgumo, socialinės struktūros stabilumo, ilgalaikių šalies tradicijų. Išsivysčiusiose šalyse didelis dėmesys skiriamas ekonominio pobūdţio priemonėms, tokioms kaip parama daugiavaikėms ir jaunoms šeimoms, mokesčiai bevaikėms šeimoms ar nesusituokusiems asmenims ir kt. Lietuvoje demografinė politika daugiausiai dėmesio skiria bei paramą teikia jaunoms, daugiavaikėms šeimoms, našlaičiams, ţmonėms su negalia, pensininkams bei kitoms socialiai paţeidţiamoms grupėms. Paramos dydis priklauso nuo valstybės galimybių, jos ekonominio pajėgumo ir paţiūros į tautos ateitį. Lietuvoje motinystės atostogos yra vienos ilgiausiai trunkančios visoje ES, išmokos vaikui gimus ir motinystės išmokos taip pat yra vienos didţiausių ES. Svarbiausios dabarties ir ateities demografinės problemos yra spartūs ir esminiai šeimos sudėties ir prigimties pokyčiai, gimstamumo sumaţėjimas, aukštas, palyginti su Vakarų šalimis, mirtingumo, ypač vyrų, lygis, kuris siejamas su ţalinga gyvensena, intensyvūs migracijos srautai, spartūs gyventojų senėjimo tempai. Pagal demografinius rodiklius valstybės yra skirstomos į tris grupes: greito augimo; lėto augimo; maţėjančiu gyventojų skaičiumi. Nuo praėjusio dešimtmečio pradţios Lietuvos demografinė raida sparčiai kinta. Visų demografinių procesų (gimstamumo, šeimos formavimo, mirtingumo, migracijos) pokyčiai neigiami. Demografinė jų pasekmė gyventojų skaičiaus maţėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, depopuliacija, spartus gyventojų senėjimas. Neigiami demografiniai pokyčiai reiškiasi ir sudėtingomis socialinėmis, ekonominėmis problemomis. Spartus gyventojų senėjimas keičia santykį tarp visuomenės kuriančiosios ir vartojančiosios dalies, reiškiasi naujais iššūkiais šalies biudţetui, socialinei sferai, paslaugų plėtrai. 15 Lietuvos Europos Sąjungos politikos 2008-2013 metų strateginės kryptys/ Daugiau Europos Lietuvoje ir Lietuvos Europoje. Internetinė prieiga www.lrv.lt/bylos/es/0901_espolitika_dokumentas.pdf ţiūrėta 2008 11 15 16 Demografijos metraštis 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Vilnius, 2009. 6

Atsiţvelgiant į pastarųjų metų neigiamus demografinius rodiklius Lietuva, kaip ir daugelis išsivysčiusių Europos valstybių, priskiriama prie valstybių su maţėjančiu gyventojų skaičiumi. Demografinė (gyventojų) politika remiasi trimis sudedamosiomis politikos dalimis - šeimos politika, sveikatos politika ir migracijos politika bei keturiomis pagrindinėmis kryptimis: šeimos gerove; pagyvenusių ir senų ţmonių gerove; visuomenės sveikata; migracija. Lietuvos gyventojai: struktūra ir demografinė raida Statistikos departamentas kartu su Socialinių tyrimų institutu parengė leidinį Lietuvos gyventojai: struktūra ir demografinė raida. Leidinyje nagrinėjama gyventojų sudėtis pagal amţių, išsilavinimą, kalbų mokėjimą, uţimtumą, santuokinį statusą, tautybę, religiją, analizuojama namų ūkių sudėtis, aptariami gimstamumo ir santuokinės elgsenos bei pastarųjų metų migracijos pokyčiai. Demografinės situacijos indikatoriai. Gyventojų skaičiaus kitimas - gyventojų skaičius Lietuvoje pradėjo maţėti nuo 1992 metų. Gyventojų skaičius pirmiausia pradėjo maţėti dėl emigracijos. 1992-2003 metais dėl emigracijos Lietuvos gyventojų skaičius sumaţėjo daugiau kaip 200 tūkst. Nuo 1994 metų gyventojų skaičius maţėja ir dėl natūralios kaitos - didesnių mirtingumo negu gimstamumo rodiklių. Nuo 2004 metų emigrantų skaičius smarkiai padidėjo 17. Emigracijos šuolį įtakojo Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą ir plačiau atvertą legalią darbo rinką. Natūrali gyventojų kaita neigiama, 2008 m. mirė 8,5 tūkst. ţmonių daugiau negu gimė (2007 m. 13,3 tūkst.) 18. Gimstamumas ir šeima - viena iš depopuliacijos prieţasčių yra maţas gimstamumas. Gimusiųjų skaičius sumaţėjo nuo 56,9 tūkst. 1990 metais iki 30,0 tūkst. 2002 metais ir 2003 metais padidėjo iki 30,5 tūkst. Iki 2006 metų gimstamumo rodikliai neţymiai kito, tik 2006 2007 metais gimstamumo rodiklis po truputį augo 31, 9 tūkst. 2008 metais uţfiksuotas didelis gimstamumo augimas, gimė 35,3 tūkst. kūdikių beveik 3 tūkst. daugiau negu 2007 m. Dvylika metų maţėjęs, 2003 2005 metais gimstamumas stabilizavosi ir paskutiniuosius trejus metus didėjo. Tačiau ir padidėjęs gimstamumo lygis kol kas neuţtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos. 17 E. Motieka, M. Adomėnas, J. Daniliauskas, Lietuvos valstybės ilgalaikė strategija lietuvių emigracijos ir išeivijos atţvilgiu, Vilnius, 2006. 18 Demografinės tendencijos, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Internetinė prieiga http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=6953 7

Santuokų skaičius sumaţėjo nuo 36,3 tūkst. 1990 metais iki 15,8 tūkst. 2001 metais 2002-2003 metais santuokų daugėjo: 2003 metais susituokė 17,0 porų. 2008 m. susituokė 24,1 tūkst. porų, tai maţdaug tūkstančiu daugiau negu 2007 metais. Po dešimtmetį (1991 2001) trukusio spartaus maţėjimo, santuokų skaičius ėmė didėti. 2001 metais. 1000 gyventojų teko 4,5, o 2008 metais. 7,2 santuokos. Pernai įregistruota 10,3 tūkst. ištuokų, arba tūkstančiu maţiau negu 2007 metais ir 1000 gyventojų teko 3,1 ištuokos. 2000 2 007 m. 1000 gyventojų vidutiniškai teko apie 3,1 3,4 ištuokos 19. Mirtingumas - gyventojų mirtingumo rodikliai nuo 1990 metų labai svyruoja. Didţiausi mirtingumo rodikliai buvo praėjusio dešimtmečio viduryje. 2008 mirė 43,8 tūkst. ţmonių (1,8 tūkst. maţiau negu 2007 metais). 2007 metais mirtingumas buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo 1950 metais 1000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo, 2008 metais šis rodiklis sumaţėjo iki 13,1 mirusiojo. Vyrų ir moterų mirtingumo skirtumą tiksliausiai parodo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. 2007 metais vyrų vidutinė tikėtina trukmė buvo 64,9, moterų 77,2 metų. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 12,3 metų trumpesnė nei moterų. Lietuvos vyrai ir moterys gyvena trumpiausiai Europos Sąjungoje 20. Gyventojų gimstamumo, mirties, santuokų ir ištuokų statistiniai duomenys pavaizduoti Statistikos departamento pateikiamoje grafinėje skalėje (lentelė Nr.1) Gimę ir mirę asmenys, santuokos ir ištuokos 1000 gyventojų Lentelė Nr. 1 Šaltinis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys 2008 19 Demografinės tendencijos, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Internetinė prieiga http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=6953 20 Ten pat. 8

Migracija - įvertinus ir nelegalią migraciją, dėl gyventojų emigracijos Lietuva 1990-2002 m. prarado apie 230 tūkst. ţmonių, iš jų apie 73 tūkst. dėl emigracijos į NVS ir apie 157 tūkst. dėl emigracijos į kitas uţsienio šalis 21. Nuo praėjusio dešimtmečio vidurio migracija iš esmės keitė savo formas. Legalią migraciją keitė savo mastais gerokai didesnė nereguliari (nedeklaruota) migracija. Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2008 m. iš Lietuvos emigravo 17,0 tūkst. gyventojų (2007 m. 13,9 tūkst.), o imigravo 9,3 tūkst. (2007 m. 8,6 tūkst.). Lietuva pagal emigracijos mastą pirmoji Europos Sąjungoje. Eurostato duomenimis, 2008 metais neigiamas migracijos saldo (emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus skirtumas) 1000 gyventojų buvo tik keturiose Europos Sąjungos valstybėse narėse Lietuvoje (-2,3), Latvijoje (- 1,1), Lenkijoje (-0,4) ir Bulgarijoje (-0,2). Emigracijos mastas pateikiamas Statistikos departamento parengtame Asmenų deklaravusių ir nedeklaravusių, išvykimo grafike (Lentelė Nr. 2). Deklaruota ir nedeklaruota asmenų emigracija 2001 2007 metais Lentelė Nr. 2 Šaltinis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys 2008 Vis didėjančią įtaką formuojant migracijos politiką, o kartu ir migracijos srautus, turi ne tik vidiniai demografiniai šalies rodikliai, bet ir išoriniai veiksniai - tarptautiniai susitarimai ar konvencijos, ypač ginantys bendrąsias ţmogaus vertybes ir ţmogaus teises. Migracijos procesų eigą ir migracijos politikos formavimą Lietuvoje veikia eurointegraciniai procesai. Be to, kaip rodo migracijos tyrimai, migracijos procesų prieţastingumas yra linijinis, nes migracija keičia kontekstą, kuriame priiminėjami sprendimai, migruoti ar likti šalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog skirtingi veiksniai veikia skirtingus lygmenis - individualų, namų ūkių, bendrijos, šalies. Visi šie procesai reikalauja migracijos politikos krypčių ir priemonių įvairovės. 21 Demografijos metraštis 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Vilnius, 2009 9

Gyventojų senėjimas reiškinys suvokiamas kaip teigiamas socialinis pokytis, nes jis yra ankstyvų mirčių kontrolės rezultatas. Ilgesnis gyvenimas - tai vienas svarbiausių ţmonijos laimėjimų. Tačiau demografinės raidos laikotarpiai, kai gyventojų amţiaus struktūra sparčiai keičiasi, t.y. senėja, visose gyvenimo sferose reikalauja laiku priimtų ir pasvertų visuomenės adaptavimo veiksmų. Naujas jauno ir senyvo amţiaus gyventojų santykis visuomenėje verčia perţiūrėti ir pritaikyti prie naujų poreikių esamus visuomenės išteklius ekonomikos (galimybės dalyvauti darbo rinkoje, pajamų lygis), politikos (galia politinėse ir visuomeninėse organizacijose), socialinio saugumo (socialinės garantijos), sveikatos apsaugos (poreikius atitinkančių paslaugų plėtra), ţmogaus ekologijos (poreikius atitinkantys būstai, aplinka, gyvenvietės infrastruktūra, susisiekimas ir pan.) ir kitose sferose. Aktyvaus senėjimo principo prioritetas teikiamas pagyvenusių ţmonių uţimtumui darbo rinkoje, jų švietimui. Kartu pripaţįstama būtinybė garantuoti pakankamas pajamas nebepajėgiant uţsidirbti ir uţtikrinti reikiamas socialinės globos paslaugas vėlyvuoju senatvės periodu. Lietuvoje dabar reiškiasi antroji intensyvi gyventojų struktūrinio senėjimo banga. Tačiau Lietuva dar neįeina į pirmąjį demografiškai seniausių pasaulio šalių dvidešimtuką. Per pastaruosius penkis dešimtmečius 60 metų ir vyresnių gyventojų dalis iš bendro gyventojų skaičiaus padidėjo dviem trečdaliais. Dabar Lietuvoje 60 metų ir vyresnių ţmonių yra daugiau negu vaikų. Lietuvos gyventojų būdingas struktūrinio senėjimo bruoţas - senatvės feminizacija: tarp vyriausių Lietuvos gyventojų dominuoja moterys 22. Išsilavinimas - Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis sparčiai auga, tačiau moterų gerokai greičiau nei vyrų. 2001 metais surašymo duomenys parodė, kad jaunos moterys vyrus lenkia savo aukštais išsilavinimo rodikliais. Pavyzdţiui, beveik kas ketvirta 30-34 metų amţiaus moteris turi aukštąjį išsilavinimą, o iš šio amţiaus vyrų šį išsilavinimą turi maţiau nei penktadalis. Išsilavinimo lygis kilo ir 2008 metais. Užimtumas - Susituokę gyventojai išsiskiria aukščiausiu uţimtumo ir ţemiausiu nedarbo lygiu. Tai ypač stipriai pasireiškia vyrų atveju. Išsituokę, ypač kaimo, vyrai uţimtumo poţiūriu yra paţeidţiamiausia grupė. Vaikų turinčių gyventojų uţimtumo lygis taip pat gerokai aukštesnis negu bevaikių. Lietuvos gyventojų uţimtumas 2004 2008 metais augo 23. Migracijos tipai ir migracijos politika Migracijos atstumai, ilgalaikiai ar trumpalaikiai tikslai, vidaus ir išorės veiksniai sąlygoja migracijos tipą: 22 Demografinės tendencijos, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Internetinė prieiga http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=6953 23 Demografijos metraštis 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Vilnius, 2009 10

Gyventojų teritorinė migracija - tai ţmonių persikėlimas iš vienos vietos į kitą nuolatiniam gyvenimui. Migracinis procesas fiksuojamas tuomet kai migrantas iš vieno administracinio teritorinio vieneto (rajono, miesto, apskrities, valstybės ir pan.) persikelia į kitą. Dėl teritorinės migracijos iš esmės gali pakisti atskirų regionų ar maţesnių teritorinių vienetų gyventojų skaičius, jų demografinė ir socialinė struktūra, ekonomika, gamtinė aplinka. Švytuoklinė migracija šia migracijos tipui priskiriamas ir nuolatinis išvykimas į kitą gyvenamąją vietą, ir kasdieninis vaţinėjimas į darbą, į mokslus, studijas nekeičiant gyvenamosios vietos. Socialinė migracija tai asmens perėjimas iš vienos socialinės grupės į kitą arba kilimą karjeros laiptais. Migracija nelaikoma karinių pajėgų judėjimas 24. Migracijos politika tai vyriausybės veiksmai siekiant reguliuoti gyventojų migraciją sukeliančias prieţastis, migracijos procesus ir jų pasekmes. Valstybės migracijos objektas yra sąlygos, formuojančios migracijos procesus. Todėl formuodama migracijos politiką, valstybė atsiţvelgia į esamą situaciją, statistinius duomenis, piliečių išvykimą ar uţsienio piliečių atvykimą skatinančias aplinkybes 25. Migracijos politikos tikslai : efektyvesnis šalies migracinių ir demografinių procesų administravimas bei valdymas; sklandesnis bei operatyvesnis klausimų, susijusių su migracija, sprendimas; optimalesnės informacijos, apie demografinius pokyčius, sklaida, politiką formuojančių veikėjų tarpe. Pagal migravimo teritorijos mastą migracija skirstoma į vidinę ir išorinę. Kalbant apie valstybės teritoriją, vidinė migracija yra ţmonių judėjimas iš kaimo vietovių, t.y. periferijų į miestus, t.y. centrus. Tokią migraciją paskatina studijos, geresnio darbo, aukštesnio kultūros lygio paieškos. Išorinė migracija yra piliečių išvykimas į kitas šalis bei uţsieniečių atvykimas į šalį. ES vidinė migracija yra asmenų judėjimas ES valstybių teritorijose, o išorinė migracija Europos Sąjungos piliečių išvykimas uţ ES teritorijos ribų ir trečiųjų šalių piliečių atvykimas į ES. Pagal migracijos trukmę, tikslus ir patekimo į valstybės teritoriją būdus migracija gali būti ilgalaikė, trumpalaikė, vienkartinė, nuolatinė, legali ir nelegali. Legalaus patekimo į šalį būdai yra įteisinami pagal savo pobūdį ir tikslus (lentelė Nr. 3) 26. 24 P. Lewitt, J. DeWind, S. Vertovec, International Perspectives on Transnational Migration: An Introduction, International Migration Review, 2003, Vol. 37(3): 1002-1039. 25 A. Geddes, The Politics of Migration and Immgration in Europe, 2003, London, p. 165. 26 C.B. Brettel, J. F. Hollfield, Migration theory Talking Across Disciplines, 2000, New York. London, p. 114. 11

Lentelė Nr. 3 Imigracijos tipai Legali imigracija Nelegali imigracija Darbo pagrindu Kitais pagrindais Darbo leidimai Darbo atostogų vizos Darbo vizos Verslo leidimai Studijos, akademiniai mainai, universitetinės stažuotės Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai Išlaikytiniai Šaltinis: National Economic Social Development Office NESDO 2008 Pagal tai ar valstybė kišasi į migracijos reikalus, ar grieţtai juos reguliuoja, ar tiesiog lieka nuošalyje skiriami tam tarptautinės migracijos politikos tipai: atvirų durų migracinė politika neriboja emigracijos nei imigracijos; iš dalies atvirų durų gali būti ribojamas atvykimas, bet neribojamas išvykimas; uždarų durų ribojama, net draudţiama, ir imigracija ir emigracija. Tokią politiką daţniausiai taikoma totalitariniuose/autoritariniuose reţimuose; selektyvinę taikomi apribojimai arba leidimai laisvai migruoti tik kai kurioms gyventojų grupėms. Grynos tokių tipų politikos pasitaiko rečiau, daţniausiai yra naudojamos mišrios politikos. Išsivysčiusios šalys daţniausiai taiko iš dalies atvirų durų politiką, t.y. jos neriboja išvykimų skaičiaus, tačiau riboja tam tikrų atvykstančių grupių patekimą į šalį. Iš dalies atvirų durų politika yra taikoma ir Lietuvoje. Įstatymas neriboja Lietuvos piliečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau riboja atvykstančiųjų trečiųjų šalių piliečių galimybes dirbti ir gyventi Lietuvoje. Vidinės migracijos politikos uţdaviniai daţniausiai apsiriboja intensyvios migracijos iš periferijų į centrus stabdymu bei srautų nukreipimu nuo didţiųjų miestų. Tai pat siekia uţtikrinti labiau vienodą įvairių teritorijų ekonominį socialinį išsivystymą 27. Tarptautinės migracijos politikos tikslai koncentruojasi į ūkio vystymo pusiausvyros išsaugojimą, socialinio saugumo uţtikrinimą, darbo rinkos subalansavimą, etnokultūrinių interesų puoselėjimą. 27 A.Geddes,The Politics of Migration and Immigration in Europe, 2003, London, p. 158. 12

Vidinės ir išorinės migracijos grėsmės Formuojant migracijos politiką taip pat atsiţvelgiama ir į nuolatines vidines ir išorines grėsmes. Vidinės grėsmės paprastai būna susijusios su nacionalinės ekonomikos reiškiniais, t.y. darbingo amţiaus ţmonių skaičiaus maţėjimas reiškia, kad maţėja darbo jėga, sukuriamas maţesnis BVP. Išvykstantys darbingi šeimos nariai kilmės šalyse palieka likusią šeimos dalį, t.y. vaikus, tėvus, kurie ne visada gali tinkamai savimi pasirūpindami. Todėl šalyje didėja socialinės rizikos šeimų, socialiai apleistų vaikų ir pagyvenusių ţmonių. Dar vienas veiksnys, priskiriamas vidinėms grėsmėms yra protų nutekėjimas. Daţnai nesutariama dėl paties termino apibrėţties, vieni teigia, kad šiuo terminu įvardinamas mokslinis potencialas, kiti, jog aukštos kvalifikacijos specialistai: gydytojai, IT specialistai ir kiti 28. Išorinės grėsmės neapsiriboja vienos valstybės teritorija, jos kyla nuolat ir yra sunkiai suvaldomos. Viena iš didţiausių grėsmių yra nelegali migracija. Jungtinių Tautų duomenimis pasauliniu mastu yra apie 30 40 milijonų nelegalių migrantų, sudarančių apie 15 20 migruojančių asmenų skaičiaus 29. Prekyba ţmonėmis yra vienas iš nelegalios migracijos padarinių. Jai priskiriamas nelegalus perveţimas, neteisėtas laikymas, išnaudojimas, vergovė. Lietuvoje ši problema iškelta tik 2006 metais, dėl specifinės problemos prigimties ilgą laiką šia tema buvo diskutuojami tik privačiose erdvėse. Pasaulyje vykdyta prekybos ţmonėmis prevencija 2006 metais pradėta vykdyti Lietuvoje 30. Tarptautinis nusikalstamumas ir terorizmas ypatingai paaštrėjo po 9/11 įvykių JAV. Terorizmo grėsmė daţniausiai kyla konfliktų ar karo zonose. Tuo tarpu kontrabanda, nelegalus pinigų, ginklų, narkotinių medţiagų ar ţmonių perveţimas gresia visoms šalims taip pat ir Lietuvai. Vienas iš nelegalios migracijos problemos sprendimų readmisijos susitarimai, kuriais remiantis nelegaliai Lietuvoje gyvenantys asmenys galėtų būti grąţinami į kilmės šalis. Lietuvai, turinčiai vieną ilgiausių išorinių ES sausumos sienų, readmisijos klausimas ypatingai aktualus. Spręsdama nelegalių migrantų išsiuntimo problemas, Lietuva jau yra sudariusi tokius susitarimus su 21 uţsienio valstybe. 2005 2007 metais nebuvo sudaryta nė viena readmisijos sutartis. Strategijos įgyvendinimo laikotarpiu aktualiausias buvo readmisijos susitarimo sudarymas su Baltarusija, per kurios teritoriją į Lietuvą sausumos keliu patenka dauguma nelegalių migrantų. Lietuva su Baltarusija turi 654 km valstybės sienos ruoţą. Nelegalios migracijos iš Azijos ir Afrikos valstybių rizika didţiausia yra iš Baltarusijos pusės. Kol kas ši sutartis su Baltarusija nėra pasirašyta. Kontroliuojant nelegalią migraciją, didėjo sulaikytų nelegalių imigrantų skaičius. 28 A. Sipavičienė, Tarptautinė gyventojų migracija Lietuvoje:modelio kaita ir situacijos analizė, 2006, Vilnius, p. 14. 29 http://www.un.org/apps/news/story.asp?newsid=29027&cr=migrant&cr1= ţiūrėta 2008 11 12 30 Internetinė prieiga http://infocentras.iom.lt/lt/migracija---skaiciai-ir-likimai/prekyba-zmonemis/ ţiūrėta 2008 11 10 13

Siekiant maţinti nelegalią migraciją, apie neigiamas nelegalios migracijos pasekmes, teisėtos migracijos galimybes ir reikalavimus visuomenė buvo informuota: 2005-2008 metais buvo išleisti metiniai leidiniai Migracijos metraštis lietuvių ir anglų kalbomis, atnaujintas oficialus teisės aktų rinkinys segtuvas Migracija. Apie uţsieniečių atvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje sąlygas ir paţeidimus informacija nuolat skelbiama Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje (Uţsieniečių neteisėtas buvimas), Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tinklalapio skiltyje Naudingi patarimai. Lietuvos Respublikos atstovybių ir konsulinių įstaigų uţsienyje interneto tinklapiuose yra išplatinta informacija apie rezidavimo valstybėje esančias migracijos tarnybas (kontaktai, pagrindiniai reikalavimai). Valstybės sienos apsaugos tarnybos internetinėje svetainėje (www.pasienis.lt) skelbiami teisės aktai, susiję su teisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką reikalavimais, buvimu joje, vykimu tranzitu ir išvykimu. Migracijos srityje iš numatytų 16 priemonių 2 priemonės nebuvo įgyvendintos. Strategijos įgyvendinimo laikotarpiu aktualiausiais buvo readmisijos susitarimo su Baltarusija sudarymas, tačiau Baltarusijai ignoravus Lietuvos siūlymus išspęsti readmisijos sutarties sudarymo klausimą, šis susitarimas nebuvo sudarytas 31. Demografinės politikos strategijos įgyvendinimo priemonės 2005 2007 metų laikotarpis Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų spalio 28 d. nutarimo Nr. 1350 Dėl socialinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos patvirtinimo 2.2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 metų geguţės 23 d. nutarimu Nr. 572 patvirtino Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo 2005 2007 metų priemones 32. Vadovaujantis minėto nutarimo 4.2 punktu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iki 2008 metų kovo 1 d. buvo pavesta pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ataskaitą apie priemonių įgyvendinimą. Ataskaita parengta, vadovaujantis ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių bei apskričių viršininkų administracijų pateikta medţiaga. Pirmoji ataskaitos dalis buvo skirta demografinės būklės pokyčiams 2005 2007 metais aptarti. Antroje ataskaitos dalyje pateikiama apibendrinta informacija apie pasiektus rezultatus, įgyvendinant Strategijoje iškeltus uţdavinius. Be to, pateikiami duomenys apie priemonių įgyvendinimo teigiamus pokyčius bei problemas, kilusias įgyvendinant priemones šeimos gerovės, visuomenės sveikatos bei migracijos srityse. Trečioji ataskaitos dalis išsami informacija apie 2005 2007 metais įgyvendintas 31 Migracijos metraštis 2008, Migracijos departamentas prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2009, Vilnius. 32 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų geguţės 23 d. nutarimas Nr. 572, Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo 2005 2007 metų priemonės, Ţin., 2005, Nr. 66-2367. 14

konkrečias Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo 2005 2007 metų priemones ir pasiektus rezultatus. Atsiţvelgiant, kad svarbiausios dabarties ir ateities demografinės problemos ir iššūkiai yra susiję su sparčiais ir esminiais šeimos instituto pokyčiais, gimstamumo maţėjimu, aukštu mirtingumo lygiu, intensyvia migracija, 2005 2007 metais buvo tobulinami teisės aktai, rengiamos ir įgyvendinamos programos ir priemonės, kurios buvo skirtos uţimtumui ir lyčių lygybei, šeimos stabilumui, vaikų saugumui bei prieţiūrai, švietimui, apsirūpinimui būstu, socialinėms garantijoms, sveikai gyvensenai ir elgsenai, taip pat migracijos į Lietuvą ir iš Lietuvos srautų reguliavimui. Kita vertus, siekiant Strategijos tikslų ir įgyvendinant joje numatytus uţdavinius, per pakankamai trumpą 3 metų laikotarpį buvo neįmanoma pasiekti ilgalaikių ir esminių permainų šeimos gerovės, visuomenės sveikatos ir migracijos srityse. Paţymėtina, jog Strategijoje yra numatyti ilgalaikiai demografinės (gyventojų) politikos tikslai ir uţdaviniai iki 2015 metų. Dėl to tolimesnis Strategijos įgyvendinimas turėtų sudaryti sąlygas pasiekti efektyvių ir ilgalaikių rezultatų šeimos gerovės, visuomenės sveikatos ir migracijos srityse 33. Migracijos politikos įgyvendinimo tobulinimas sudarė prielaidas reguliuoti migracijos srautus, laikantis ES teisės aktų reikalavimų ir atsiţvelgiant į Lietuvos politinius, ekonominius, socialinius ir kitus valstybės gyvenimo interesus 2005 2007 metų laikotarpis sutapo su pirmaisiais Lietuvos Respublikos narystės ES metais. Vadovaujantis 2007 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos uţsakymu atlikto tyrimo Lietuvos integracijos į ES poveikis Lietuvos ekonomikai 2002 2006 metais (Ex post) vertinimas duomenimis, nors pats emigracijos poveikis Lietuvai nėra plačiai ištyrinėtas, tačiau galima teigti, jog be teigiamo poveikio šalies ekonomikai (sumaţėjo socialinė įtampa dėl didelio nedarbo, paskatino darbo uţmokesčio Lietuvoje augimą, suaktyvėjo iš uţsienio persiunčiama finansinė parama Lietuvoje likusiems giminaičiams) yra ir neigiamas poveikis. Per pastaruosius kelis metus dėl emigracijos Lietuva prarado apie penktadalį darbo jėgos, nes emigruoja daugiausia jauni ţmonės produktyviausia darbo jėgos dalis, be to, intensyvėja protų nutekėjimas, kadangi vis daugiau lietuvių išvyksta studijuoti į uţsienį ir baigę mokslus ten pasilieka 34. Įvertinant ekonominės emigracijos mastus ir šio reiškinio įtaką šalies raidai, 2007 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007 2008 metų planas. Pagrindinis šios strategijos tikslas atsiţvelgiant į esamą ekonominės migracijos padėtį Lietuvoje, ES bei pasaulyje (nuo to 33 Demografijos metraštis 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Vilnius, 2009 34 Lietuvos integracijos į ES Poveikio Lietuvos ekonomikai 2002 2006 metais (ex-post) Vertinimas, LR Vyriausybės kancelerij, 2007, Vilnius. 15

priklauso ir migrantų, atvykstančių į Lietuvą uţsiimti ekonomine veikla skaičius, struktūra ir pan.), nustatyti ilgalaikius ekonominės migracijos politikos tikslus ir prioritetus, kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvoje nepritrūktų darbo jėgos bei būtų išvengta kitų neigiamų šio proceso pasekmių. Lietuvos prieglobsčio politikos formavimo tobulinimas sudarė prielaidas dalyvauti įgyvendinant bendrą ES prieglobsčio politiką 35 2007 metų pradţioje Lietuvoje gyveno 29,1 tūkstančio uţsieniečių, arba jie sudarė 0,9 procento šalies gyventojų. Didţiąją jų dalį (12,5 tūkstančio) sudarė Rusijos Federacijos piliečiai, Baltarusijos 3,4 tūkstančio, Ukrainos 2,2 tūkstančio. Pastebėtina, jog per pastaruosius šešerius metus šalies gyventojų sudėtis pagal pilietybę beveik nekito. 2008 metų Lietuvos migraciniai rodikliai ir migracijos srautai 2007 metais daugelis ekonomikos ir finansų ekspertų prognozavo, jog augant Lietuvos ekonomikai ir gerėjant gyventojų socialiniai padėčiai emigracijos srautai ţymiai sumaţės, Lietuvos piliečiai rinksis gyvenimą bei darbą Lietuvoje. Tačiau pakitusioms tarptautinės migracijos tendencijoms įtakos turėjo pasaulinė finansų krizė bei suprastėjusi ekonominė ir finansinė šalies padėtis, sparčiai didėjantis nedarbas ir maţėjantis laisvų darbo vietų skaičius. Tarptautinės migracijos srautai Statistikos departamento vertinimais, 2008 metais savo išvykimą deklaravo 17,0 tūkst. (72 proc.), emigrantų, nedeklaravo 6,7 tūkst. (28 proc.), 2007 metais atitinkamai 13,8 tūkst. (52 proc.) ir 12,7 tūkst. (48 proc.) (Lentelė Nr. 4) 36. Lentelė Nr. 4 Deklaravusių ir nedeklaravusių gyvenamosios vietos emigrantų skaičius 2005 2008 metais Šaltinis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys 2008. 35 LR Vyriausybės nutarimas Dėl ekonominės migracijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007-2008 metų plano patvirtinimo Nr. 416, Ţin., 2007, Nr. 1897. 36 Demografijos metraštis 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Vilnius, 2009. 16

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal emigracijos mastą. Eurostat duomenimis, 2008 metais neigiamas emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus skirtumas 1000 gyventojų buvo tik keturiose Europos Sąjungos valstybėse narėse Lietuvoje ( 2,3), Latvijoje ( 1,1), Lenkijoje ( 0,4) ir Bulgarijoje ( 0,2) 37. Lietuvos emigracijos dinamika, kai yra deklaruojama būsima gyvenamoji vieta, rodo, kad masinė migracija į kitas šalis paspartėjo 2004 metais, o piką pasiekė 2005 metais. Paţymėtina, jog imigrantų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu didėjo ir dėl iš uţsienio grįţtančių Lietuvos Respublikos piliečių. 2004 2007 metais jie sudarė didţiąją imigrantų dalį. 2007 metais Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 71,3 procento visų imigravusių (2001 metais 15,2 procento), atitinkamai 2007 metais uţsieniečiai sudarė 28,7 procento (15 pav.). Paţymėtina, jog keičiasi imigrantų atvykimo prieţastys. Vis maţiau atvykstama gyventi su šeimomis bei sudaryti santuokas ir vis daugiau į Lietuvą atvykstama dirbti 38. Lentelė Nr. 5 Lietuvos gyventojų tarptautinė migracija 2004 2008 metais Šaltinis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys 2008. Emigracijos srautai Nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvoje išlieka ta pati tendencija: daugiau negu du trečdaliai emigrantų išvykimo tikslo šalimi renkasi Europos Sąjungos valstybę narę. 2008 metais į Jungtinę Karalystę emigravo 26 procentai emigrantų, Airiją 12, Vokietiją 8, Ispaniją 5 37 Migracijos metraštis 2008, Migracijos departamentas prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilnius, 2009. 38 Demografijos metraštis 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Vilnius, 2009 17

procentai. Išvykstama nuolat gyventi ir į JAV (11 proc. visų emigrantų), Rusijos Federaciją, Baltarusiją (po 6 proc.) (Lentelė Nr. 6) 39. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, kurie išvyko gyventi į užsienio valstybes, skaičius pagal valstybes 2008 metais Lentelė Nr. 6 Šaltinis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys 2008. Emigracijos prieţastys išlieka tokios pat kaip ir ankstesniais metais. 2007 2008 m. dauguma (70 proc.) emigrantų išvyko į uţsienį dirbti. 2008 metais kas dešimtas emigrantas išvyko mokytis, 2007 m. kas aštuntas. Dėl šeiminių aplinkybių, t. y. kai išvykstama pas anksčiau emigravusius šeimos narius ar sudarius santuoką su uţsieniečiu, 2008 2007 metais išvyko 8 procentai visų emigrantų. 39 Demografijos metraštis 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Vilnius, 2009 18

Atsiţvelgiant į ilgalaikius ir trumpalaikius istorinius aspektus, valstybes, į kurias emigruoja Lietuvos Respublikos piliečiai, būtų galima suskirstyti į tris grupes: naujosios lietuvių emigracijos; senosios (tradicinės) lietuvių emigracijos; turinčios etninę lietuvių bendruomenę. 2006 metais E. Motiekos, M. Adomėno, J. Daniliausko parengtoje Lietuvos valstybės ilgalaikė strategija lietuvių emigracijos ir išeivijos atţvilgiu studijoje pateikiami keturi aspektai, kurias vadovaujantis nustatomas lietuvių emigracinės valstybės statusas (svarba Lietuvos valstybės ir išeivijos atţvilgiu): bendras visos lietuvių bendruomenės dydis toje valstybėje; lietuvių išeivijos bendruomenės pobūdis Lietuvos nacionalinių interesų įgyvendinimo aspektas: valstybės priėmėjos geopolitinė svarba Lietuvai, jos vieta Lietuvos uţsienio politikoje ir lietuvių bendruomenės potenciali įtaka tos šalies arba tarptautinių organizacijų politiniams ar ekonominiams procesams; ekonominė valstybės svarba: investicijos į Lietuvą atţvilgiu ir prekybinės rinkos reikšmė 40. Trumpalaikė, t.y. 2008 metų emigracijos statistika iš dalies patvirtino ilgalaikės emigracijos (istorinių Lietuvos emigracijos srautų) tendencijas (Lentelė Nr. 7). Lietuvos emigrantai pagal būsimą vietą 2008 metais Lentelė Nr. 7 Šaltinis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys 2008. 40 E. Motieka, M. Adomėnas, J. Daniliauskas, Lietuvos valstybės ilgalaikė strategija lietuvių emigracijos ir išeivijos atţvilgiu, Vilnius, 2006. 19

Naujosios lietuvių emigracijos valstybės Naujosiomis lietuvių emigracijos valstybėmis įvardijamos tokios valstybės, į kurias per paskutiniuosius ketverius metus (po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą) emigravo daugiausiai Lietuvos respublikos piliečių. Jungtinė Karalystė pagal naujosios emigracijos srauto mastus uţima pirmą vietą naujosios emigracijos šalių tarpe. Tikslių duomenų apie šalyje esančių lietuvių skaičių nėra, bet remiantis atskirais vertinimais, manoma, kad dabartinę Lietuvos emigrantų bendruomenę sudaro daugiau kaip 200 000 Lietuvos piliečių. Daugiausiai Lietuvos piliečiai telkiasi Londone, Nottinghame ir Birmingame 41. Airija yra antroji naujosios emigracijos valstybė pagal emigravusių Lietuvos piliečių skaičių. Neoficialiai duomenimis šioje šalyje gyvena daugiau nei 100 000 lietuvių, kurių Airija pasirinko tikslo šalimi po 1990 metų. Daugiausia Lietuvos piliečių gyvena Dubline ir Korke. Ispanijoje gyvena daugiau nei 40 000 emigrantų iš Lietuvos. 2005 metais Ispanija buvo viena patraukliausių šalių darbo migrantams iš Rytų Europos. Šiuo metu emigrantų srautas yra sumaţėjęs, o jau gyvenantys Ispanijoje Lietuvos piliečiai nėra tokie iniciatyvūs kaip Jungtinės Karalystės ar Airijos emigrantai. Lietuviai Ispanijoje yra pasklidę po visą šalies teritoriją, todėl jungimasis į bendruomenės yra sudėtingesnis. Didţiausios Lietuvos piliečių bendruomenės telkiasi Alikantėje ir Andalūzijoje. Norvegijos darbo rinkoje vyrauja kvalifikuotų specialistų paklausa, todėl čia lietuvių bendruomenė yra maţesnė nei Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje. 2008 metais Norvegija tapo tikslo šalimi daugeliui Lietuvos piliečių ketinančių emigruoti. Dėl aukšto pragyvenimo lygio ir stabilios socialinės sistemos Norvegija emigracijai pasirinko daugiau kaip 20 000 Lietuvos piliečių 42. Senosios (tradicinės) lietuvių emigracinės valstybės Tradicinę ir stabilią lietuvių diasporą turinčios valstybės yra maţiau paklausios nei naujosios bangos emigracijos šalys, bet išlieka emigracinių valstybių sąraše, nes kasmet šias valstybes emigracijai pasirenka dalis Lietuvos piliečių. Jungtinės Amerikos valstijos masinę emigraciją pajuto 1868 metais. Dar per 100 000 lietuvių į jas atvyko po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Šiuo metu JAV gali būti iki 1 200 000 lietuvių kilmės asmenų. Dauguma naujosios bangos emigrantų išvyko į JAV siekdami ekonominės gerovės ir akademinės veiklos. Todėl JAV yra viena ryškiausių šalių į kurias vyksta protų eksportas iš Lietuvos. Lietuviai yra pasklidę po visas Jungtinių Amerikos valstijų teritoriją, tačiau Čikaga yra tradiciškai vadinama lietuvių sostine. 41 E. Motieka, M. Adomėnas, J. Daniliauskas, Lietuvos valstybės ilgalaikė strategija lietuvių emigracijos ir išeivijos atţvilgiu, Vilnius, 2006. 42 Ten pat. 20

Neoficialiai duomenimis Vokietijoje skaičiuojama iki 30 000 lietuvių, apie 15 000 iš jų į Vokietiją atvyko po 1990 metų. Dauguma išvykusiųjų į Vokietiją yra kvalifikuoti darbuotojai, studentai ir mokslininkai. Aktyviausios lietuvių bendruomenės veikia Berlyne ir Hamburge 43. Kanada emigracijos šalimi daugiausiai lietuvių pasirinko po II pasaulinio karo apie 25 000. Naujosios emigracijos bangos lietuvių yra apie 3000. Naujieji lietuvių emigrantai Kanadoje, kaip ir Vokietijoje, yra aukštos kvalifikacijos specialistai, studentai ir akademiniai darbuotojai. Aktyviausios lietuvių bendruomenės veikia Toronte ir Monrealyje. Australija atokiausia emigracinė šalis, kurioje šiuo metų priskaičiuojama apie 15 000 lietuvių kilmės gyventojų. Ir tik 1000 iš jų yra naujosios kartos emigrantai atvykę į šalį po 1990 metų. Daugeliu atveju po 1990 metų lietuvių emigraciją įtakojo šeimos susijungimas (santuoka su tos šalies piliečiu), studijos arba kvalifikuotas darbas 44. Dar keletas valstybių, tokių kaip Lenkija, Latvija, Rusijos Federacija ar Baltarusija, likusios ES šalys, Lotynų Amerikos valstybės, NVS valstybės, Izraelis, PAR ir kitos turi didesnes arba maţesnes istorines, etnines lietuvių bendruomenes, tačiau nėra patrauklios Lietuvos emigrantams. Šių šalių bendruomenes papildo pavieniai emigrantai, kuriuos skatina šeimos susijungimo, studijų ar kitos prieţastys, bet ne ekonominės gerovės paieškos. Imigracijos srautai 2005 2007 metais pradėjo didėti į Lietuvą imigruojančių ţmonių skaičius. 2007 metais į Lietuvą imigravo 8,6 tūkstančio ţmonių, tai 864 daugiau negu 2006 metais ir 1820 daugiau nei 2005 metais. Daugiausia atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,8 tūkstančio), Airijos (0,9 tūkstančio) ir Vokietijos (0,6 tūkstančio), taip pat iš Baltarusijos (1 tūkstantis), Rusijos Federacijos (0,9 tūkstančio) ir Ukrainos (0,5 tūkstančio). 2007 metais dauguma atvykusiųjų (71,3 procento) buvo į šalį grįţtantys Lietuvos piliečiai (2001 metais buvo 15,2 procento). Apie 67 procentus grįţtančiųjų Lietuvos piliečių buvo asmenys iki 35 metų amţiaus (2001 metais 50,3 procento) 45. 2008 metais daugiausia į Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės (2,0 tūkst.), Baltarusijos (1,2 tūkst.), Airijos (1,0 tūkst.) ir Rusijos Federacijos (0,8 tūkst.). Imigrantų, pagal buvusią gyvenamą vietą, terminas įtraukia ir Lietuvos piliečių reemigracijos duomenis, t.y. atkirai neišskiriamas Lietuvos piliečių, tam tikrą laiką gyvenusių nurodytose valstybėse, skaičius (Lentelė Nr. 8). 43 E. Motieka, M. Adomėnas, J. Daniliauskas, Lietuvos valstybės ilgalaikė strategija lietuvių emigracijos ir išeivijos atţvilgiu, Vilnius, 2006. 44 Ten pat. 45 Migracijos metraštis 2008, Migracijos departamentas prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilnius, 2009. 21

Imigrantai pagal buvusią gyvenamąją vietą 2008 Lentelė Nr. 8 Šaltinis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys 2008. Tačiau imigrantų pagal pilietybę ir reemigrantų srautų statistiniai duomenys atskiria šias imigrantų kategorijas (Lentelė Nr. 9). Lentelė Nr. 9 Grįžę (reemigravę) Lietuvos Respublikos piliečiai pagal buvusią gyvenamąją vietą (valstybę) 2005 2008 metais Šaltinis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys 2008. Viso 2008 metais į Lietuvą atvyko gyventi 8 157 asmenų, kurių 5 561 Lietuvos Respublikos piliečiai, 2 596 uţsienio šalių piliečiai daugiausia (po 65 asmenis)į Lietuvą atvyko Lenkijos ir 22

Vokietijos, beveik per pus maţiau - 35 iš Ispanijos ir 34 iš Latvijos. Iki dešimties asmenų atvyko iš Danijos, Didţiosios Britanijos, Airijos ir Švedijos (Lentelė Nr. 10). Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, kurie atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką, skaičius pagal valstybes 2008 metais Lentelė Nr. 10 Šaltinis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys 2008. 2008 metais 68 % procentus visų imigrantų sudarė grįţtantys Lietuvos piliečiai. 31 % sudarė uţsienio piliečiai, kurių tarpe didţiausias - 10, 6 % buvo Baltarusijos piliečiai. Kiek maţiau 5, 5 % Ukrainos ir 3,9 % Rusijos Federacijos piliečių. Maţiau nei 5 % procentus sudarė atvykusių Turkijos (1,6 %), Moldovos (1,3 %), ir JAV (1,0 %) piliečių. Kitų šalių piliečiai sudarė likusį, 7, 9% atvykusių imigrantų dalį (Lentelė Nr. 11). 23

Lentelė Nr. 11 Šaltinis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys 2008. Iš 7,9 % kitų šalių piliečių 7 asmenys atvyko iš Centrinės ir Pietų Amerikos valstybių, Australijos ir Okeanijos valstybių - 1 asmuo, 213 asmenų iš Azijos valstybių, 62 asmenys iš Afrikos valstybių bei 16 asmenų neturinčių pilietybės (Lentelė Nr. 12). Lentelė Nr.12 Asmenų, kurie atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką, skaičius pagal pilietybę 2008 metais Šaltinis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys 2008. 24