Sugrąžinimo pamatas. Mokytojo vadovėlis

Sugrąžinimo pamatas. Mokytojo vadovėlis Religija 225 Išleido Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia Solt Leik Sitis, Jutos valstija

Viršelio iliustracija: Melchizedeko kunigystės sugrąžinimas, aut. Valteris Reinas Būsime dėkingi už atsiliepimus ir pastabas. Juos ir klaidas prašome siųsti adresu: Seminaries and Institutes of Religion Curriculum Services 50 E. North Temple St., Floor 8 Salt Lake City, Utah 84150-0008 USA elektroninis paštas: ces-manuals@ldschurch.org Prašome nurodyti savo vardą, pavardę, adresą, apylinkę ir kuolą. Būtinai nurodykite vadovėlio pavadinimą. Tada parašykite savo pastabas. 2015 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Jungtinėse Amerikos Valstijose Antroji redakcija, 6/15 Leidimas anglų kalba patvirtintas: 8/14 Vertimas patvirtintas: 8/14 Foundations of the Restoration Teacher Manual vertimas. Lithuanian PD10052298 156

Turinys Sugrąžinimo pamatas. Mokytojo vadovėlio įvadas (Religija 225) 1 Nuostabus darbas ir stebuklas 2 Pirmasis regėjimas 3 Mormono Knygos išėjimas 4 Mormono Knyga mūsų religijos sąvaros akmuo 5 Kunigystės sugrąžinimas 6 Bažnyčios suorganizavimas 7 Skelbkite nesibaigiančiąją Evangeliją 8 Pastarųjų dienų Izraelio surinkimas 9 Sekite gyvuoju pranašu 10 Ieškokite tiesos 11 Viešpaties balsas Doktrinoje ir Sandorose 12 Papildomi Raštai mūsų dienomis 13 Regėjimas 14 Kirtlando šventykla ir kunigystės raktai 15 Stiprybė pasipriešinimų metu 16 Mirusiųjų išpirkimas

17 Evangelijos mokymai Navū 18 Paramos bendrija ir Bažnyčia 19 Amžinosios santuokos ir šeimos doktrina 20 Daugpatystė 21 Pranašiškoji Džozefo Smito misija 22 Pranašo Džozefo Smito kankinystė 23 Pareigų perimamumas Prezidentūroje 24 Pasitraukimas iš Navū ir ilgoji kelionė į vakarus 25 Jutos karas ir Mountin Medouso žudynės 26 Apreiškimas apie kunigystę 27 Pasaulio paruošimas Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui 28 Gelbėjimo darbo spartinimas

Sugrąžinimo pamatas. Mokytojo vadovėlio įvadas (Religija 225) Ko tikimasi iš religijos mokytojo? Svarbu, kad ruošdamiesi mokyti suvoktumėte seminarijų ir religijos institutų tikslą: Mūsų tikslas padėti jaunimui ir jauniems suaugusiesiems suprasti Jėzaus Kristaus mokymus bei Apmokėjimą ir pasikliauti jais; būti vertiems šventyklos palaiminimų; pasiruošti patiems ir paruošti savo šeimas bei kitus amžinajam gyvenimui su savo Tėvu danguje (Gospel Teaching and Learning: A Handbook for Teachers and Leaders in Seminaries and Institutes of Religion [2012], x). Šį tikslą galite pasiekti stropiai gyvendami pagal Evangeliją, veiksmingai mokydami Evangelijos, tinkamai tarnaudami savo mokiniams ir taikydami programą. Tokiu būdu ruošdamiesi ir mokydami Evangelijos būsite verti Šventosios Dvasios vadovavimo (žr. DS 42:14). Jums suteikta proga padėti mokiniams mokytis Dvasia, kad jie galėtų sustiprinti savo tikėjimą ir atsivertimą. Galite padėti mokiniams tai įgyvendinti padėdami jiems atpažinti, suvokti, pajusti tiesą bei jos svarbą ir taikyti svarbias Jėzaus Kristaus Evangelijos doktrinas ir principus. Gospel Teaching and Learning Evangelijos mokymo ir mokymosi vadovėlis tai svarbi priemonė, padėsianti suprasti mokymo procesą ir mokytis, kaip produktyviai vesti kiekvieną pamoką. Dažnai naudokitės šiuo vadovėliu. Kokie yra šio kurso tikslai? Šis kursas Sugrąžinimo pagrindas (Religija 225) suteikia mokiniams progą studijuoti pamatinius apreiškimus, doktrinas, istorinius įvykius ir žmones, susijusius su Jėzaus Kristaus Bažnyčios atkūrimu, kaip tai aprašyta patvirtintuose Raštuose, pastarųjų dienų pranašų mokymuose ir Bažnyčios istorijoje. Kursas mokiniams suteiks doktrininį pamatą ir atskleis istorinį kontekstą, būtiną norint tiksliai suprasti Bažnyčios doktriną ir istoriją. Mokiniai sustiprins savo gebėjimą siekti tiesos, vertinti šaltinių tikrumą ir patikimumą bei atskirti tiesą nuo melo. Mokiniai studijuos Raštus, Bažnyčios doktriną ir jos istoriją, visa tai pritaikydami savo gyvenimui ir aplinkybėms. Prezidentas Gordonas B. Hinklis (1910 2008) liudijo apie Sugrąžinimo realumą: Ši Bažnyčia tai atkurtoji Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Mes, kaip žmonės, esame pastarųjų dienų šventieji. Mes liudijame, kad dangūs buvo praverti, kad uždanga buvo praskleista, kad Dievas prabilo ir kad Jėzus Kristus apsireiškė. [ ] Reikia dėkoti Dievui už Jo nuostabų liudijimo, įgaliojimų ir doktrinos, susijusios su atkurtąja Jėzaus Kristaus Bažnyčia, suteikimą. Tokia turi būti didinga ir paprasta mūsų žinia pasauliui. Mes nesididžiuodami ją skelbiame. Mes liudijame nuolankiai, tačiau iškilmingai ir visiškai nuoširdžiai ( Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas, 2002 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Mokiniams įgijus tvirtesnį tikėjimą Jėzumi Kristumi ir stipresnį liudijimą sugrąžintąja Evangelija, jie bus labiau pasiryžę sudaryti šventas sandoras ir jų laikytis ir bus geriau pasiruošę dalintis Sugrąžinimo žinia. v

SUGRĄŽINIMO PAMATAS. MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS (RELIGIJA 225) Ko tikimasi iš mokinių? Kad gautų įskaitą instituto baigimui, mokiniai turi perskaityti Raštų ištraukas, visuotinių konferencijų kalbas ir kitą medžiagą, išvardytą kiekvienos pamokos skiltyje Mokiniams skirti skaitiniai. Mokiniai taip pat turėtų patenkinti lankomumo reikalavimus ir pademonstruoti savo žinias, susijusias su kurso medžiaga. Kokia yra šio vadovėlio pamokų struktūra? Šis kursas sudarytas visam semestrui. Jame yra 28 pamokos, kurių kiekviena turėtų trukti apie 50 minučių. Jei jūsų mokiniai renkasi du kartus per savaitę, mokykite po pamoką per susirinkimą. Jei mokiniai renkasi tik kartą per savaitę 90 ar 100 minučių pamokai, per kiekvieną pamoką išdėstykite dviejų kurso pamokų medžiagą. Kiekviena pamoka susideda iš keturių dalių: Įvado Pagalbinių skaitinių Pasiūlymų, kaip mokyti Mokiniams skirtų skaitinių Įvadas Šioje dalyje trumpai pristatomos pamokos temos ir tikslai. Pagalbiniai skaitiniai Šioje dalyje rekomenduojami šaltiniai, tokie kaip žinios iš pastarųjų dienų pranašų, padėsiančios jums geriau suprasti doktrinas, principus ir Evangelijos tiesas, aprašomas pamokos plane. Pasiūlymai, kaip mokyti Pasiūlymuose, kaip mokyti, rasite medžiagos, kuri padės suprasti, ko ir kaip mokyti (taip pat žr. 4.3.3 ir 4.3.4 skyrelius vadovėlyje Gospel Teaching and Learning). Siūlomos mokymosi veiklos mokiniams padės atpažinti, suvokti ir pritaikyti šventas tiesas. Galite nuspręsti naudotis tik keliais arba visais pasiūlymais. Svarbiausia, kad juos pritaikytumėte savo mokymo stiliui ir savo mokinių poreikiams bei aplinkybėms. Spręsdami, kaip pritaikyti pamokos medžiagą, vadovaukitės šiuo vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokymu: Dažnai girdėjau prezidentą Pakerį mokant, kad pirma įsisaviname, o paskui taikome. Jei visapusiškai išmanome pamoką, kurios mokysime, tai galime vadovautis Dvasia pamoką pritaikydami mokinių poreikiams. Tačiau turint tokį lankstumą kyla pagunda trumpinti, o ne padėti įsisavinti. Reikalinga pusiausvyra. Tai nuolatinis iššūkis. Tačiau įprotis pirmiausia padėti įsisavinti, o tik paskui trumpinti padeda išlaikyti tvirtą pagrindą ( A Panel Discussion with Elder Dallin H. Oaks [2012 m. rugpjūčio 7 d. Seminarijų ir religijos institutų palydovinė transliacija], lds.org/broadcasts). Šiame kurse rasite Bažnyčios vadovų teiginius, kurie, labai tikėtina, išversti į įvairias kalbas. Ruošdamiesi pamokai, ją pritaikyti galite panaudodami kitus turimus Bažnyčios vadovų teiginius, susijusius su diskutuojama tema. Pasiūlymuose, kaip mokyti, rasite bent vieną doktrinos ar principo teiginį paryškintomis raidėmis. Mokiniams susipažinus su šiomis doktrinomis bei principais ir vi

SUGRĄŽINIMO PAMATAS. MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS (RELIGIJA 225) dalinantis tuo, ko išmoko, jų žodžiai gali skirtis nuo užrašytų vadovėlyje. Esant tokiai situacijai būkite atsargūs, kad netyčia nepasakytumėte, jog jų atsakymai yra neteisingi. Tačiau jei jų teiginį reikėtų patikslinti, rūpestingai padėkite geriau suprasti. Ši mokymo programa pateikia pavyzdį, kaip Evangelijos pagrindų mokymą ir mokymąsi paversti teminiu kursu (žr. Gospel Teaching and Learning, 10, 23 31, 38 41). Per ateinančius mėnesius Seminarijos ir Institutai išleis dokumentą pavadinimu Raštų mokymas ir mokymasis Religijos Institutuose, kuriame bus išsamiau paaiškinta, kaip Evangelijos mokymą ir mokymąsi paversti teminiu kursu. Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apibūdino Raštų studijavimo pagal temas naudą: Kai Raštų knygą skaitome nuo pradžios iki galo, tai suteikia bendrų žinių, o kai studijuojame pagal temas, mūsų žinios tampa gilesnės. Sąsajų, modelių ir temų ieškojimas apreiškimuose sutvirtina ir prideda daugiau prie jau turimų dvasinių žinių [ ]; tai praplečia mūsų suvokimą ir išgelbėjimo plano supratimą. Mano nuomone, stropus sąsajų, modelių ir temų ieškojimas ir atradimas yra dalis to, ką reiškia sotintis Kristaus žodžiais. Toks metodas gali atverti dvasinio rezervuaro šliuzo vartus, per Jo Dvasią apšviesti mūsų supratimą ir išvystyti gilų dėkingumą už Raštus bei tokį tvirtą dvasinį pasiryžimą, kurio nebūtų įmanoma gauti jokiu kitu būdu. Toks tyrinėjimas leidžia mums statyti ant mūsų Išpirkėjo uolos ir atlaikyti nelabumo vėjus mūsų dienomis ( A Reservoir of Living Water [2007 m. vasario 4 d., Brigamo Jango universiteto vakaronė], 3, speeches.byu.edu). Tam tikra šio kurso medžiaga paimta iš seminarijos vadovėlio Doktrina ir Sandoros bei Bažnyčios istorija. Mokiniams skirti skaitiniai Šioje dalyje surašytos Raštų ištraukos, Bažnyčios vadovų kalbos ir kita medžiaga, praturtinsianti mokinių suvokimą apie pamokoje akcentuojamą temą. Paskirkite mokiniams skaitinius ir paraginkite perskaityti šią medžiagą prieš kiekvieną pamoką. Studijuodami šią įkvėptą literatūrą mokiniai ne tik bus geriau pasiruošę dalyvauti klasės diskusijose, bet ir įgaus platesnį ir gilesnį kurso temų suvokimą. Semestro pradžioje mokiniams išdalinkite visų Mokiniams skirtų skaitinių sąrašą. Kaip galėčiau pasiruošti mokyti? Viešpats padės jums ruošiantis mokyti. Ruošiantis būtų pravartu savęs paklausti: Ar meldžiau Šventosios Dvasios vadovavimo? Ar išstudijavau pamokoje siūlomas Raštų ištraukas ir papildomus skaitinius? Ar perskaičiau mokymo programą ir nusprendžiau, ką derėtų pritaikyti ar pakoreguoti, kad būtų patenkinti mano mokinių poreikiai? Kaip galėčiau patikrinti, ar mokiniai perskaitė jiems skirtus skaitinius, ir įsitikinti, kad jie gauna kuo daugiau naudos? Kaip galiu padėti kiekvienam savo mokiniui visapusiškai dalyvauti pamokoje? Jums taip pat gali padėti šie pasiūlymai: Paraginkite mokinius perskaityti paskirtas Raštų eilutes ir straipsnius prieš kiekvieną pamoką. Tikėkitės iš mokinių, kad jie atliks savo, kaip besimokančiųjų, vaidmenį. vii

SUGRĄŽINIMO PAMATAS. MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS (RELIGIJA 225) Kuo dažniau suteikite mokiniams galimybių savais žodžiais paaiškinti doktrinas ir principus, papasakoti apie įvykius ar išgyvenimus, susijusius su pamokos tema, bei paliudyti apie tai, ką žino ir jaučia. Kiekvienoje pamokoje kaskart naudokite vis kitokias mokymosi veiklas ir būdus. Sukurkite tokią mokymosi aplinką, kad joje galėtų būti juntama Dvasia, aplinką, kurioje mokiniai turi privilegiją bei pareigą mokyti ir mokytis vieni iš kitų (žr. DS 88:78, 122). Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: Įsitikinkite, kad pamokoje aktyviai dalyvaujama, nes toks mokinio valios laisvės naudojimas leidžia Šventajai Dvasiai būti tikruoju mokytoju. Kai mokiniai garsiai įvardija tiesas, jos būna patvirtinamos jų sielose ir sustiprina jų asmeninius liudijimus ( To Understand and Live Truth [vakaras su vyresniuoju Ričardu G. Skotu, 2005 m. vasario 4 d.], 3, si.lds.org). Kaip galiu pritaikyti pamoką negalių turintiems mokiniams? Ruošdamiesi mokyti, nepamirškite mokinių, turinčių ypatingų poreikių. Pakoreguokite veiklas ir lūkesčius taip, kad jiems nebūtų per sunku. Daugiau pasiūlymų ir šaltinių ieškokite puslapyje Disability Resource (Resursai mokiniams su negalia) tinklalapyje adresu disabilities.lds.org bei Seminarijų ir religijos institutų taisyklių vadovėlio skyriuje pavadinimu Mokiniams su negalia pritaikytos pamokos ir programos. Sugrąžinimo pamatas (Religija 225) Mokiniams skirti skaitiniai Pastaba. Jūs neprivalote skaityti siūlomų skaitinių, kurie neišversti į jūsų kalbą. Pamoka Pavadinimas Siūlomi skaitiniai 1 Nuostabus darbas ir stebuklas 2 Pirmasis regėjimas Izaijo 29:13 14; Amoso 8:11 12; 2 Nefio 27:1 5, 25 26; Doktrinos ir Sandorų 1:12 30; Džozefo Smito Istorijos 1:5 10. Gordon B. Hinckley, At the Summit of the Ages, Ensign, Nov. 1999, 72 74. Skelbti mano evangeliją. Misionieriškos tarnystės vadovėlis (2004), p. 43 58. Džozefo Smito Istorijos 1:1 26. Gordonas B. Hinklis, Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas, 2002 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. First Vision Accounts, Gospel Topics, lds.org/topics. viii

SUGRĄŽINIMO PAMATAS. MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS (RELIGIJA 225) Pamoka Pavadinimas Siūlomi skaitiniai 3 Mormono Knygos išėjimas. 4 Mormono Knyga mūsų religijos sąvaros akmuo 5 Kunigystės sugrąžinimas 6 Bažnyčios suorganizavimas 7 Skelbkite nesibaigiančiąją Evangeliją 8 Pastarųjų dienų Izraelio surinkimas 9 Sekite gyvuoju pranašu Doktrinos ir Sandorų 17; Džozefo Smito Istorijos 1:29 54. Neal A. Maxwell, By the Gift and Power of God, Ensign, Jan. 1997, 36 41. Book of Mormon Translation, Gospel Topics, lds.org/topics. 5 skyrius. Coming Forth of the Book of Mormon and Restoration of the Priesthood, Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2 leid. (2003 m. Bažnyčios švietimo sistemos vadovėlis), 52 66. Doktrinos ir Sandorų 17:6; 19:26; 20:5 12. Ezra Taft Benson, The Book of Mormon Keystone of Our Religion, Ensign, Nov. 1986, 4 7. Džefris R. Holandas, Veržkitės pirmyn ir tvirtai laikykitės, 2009 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Džozefo Smito Istorijos 1:68 72; Doktrinos ir Sandorų 13:1; 84:18 22; 107:1 19. Tomas S. Monsonas, Kunigystė šventa dovana, 2007 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Doktrinos ir Sandorų 1:30; 20:1 3, 17 37, 68 69. Henris B. Airingas, Tikra ir gyva Bažnyčia, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Doktrinos ir Sandorų 4:1 7; 18:10 16; 29:4 7; 31:1 12; 33:2 7; 34:5 6; 39:20 23; 88:81. Nylas L. Andersenas, Tai stebuklas, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Doktrinos ir Sandorų 37:1 3; 38:31 33; 39:15; 45:62 67; 95:8; 110:9; 115:5 6. Raselas M. Nelsonas, Išsklaidyto Izraelio surinkimas, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Doktrinos ir Sandorų 21:1 6; 28:2, 6 7; 43:1 7; 90:1 6, 16. Kevinas R. Dankanas, Mūsų pačių išgelbėjimas, 2010 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Raselas M. Nelsonas, Pranašų palaikymas, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. 10 Ieškokite tiesos Doktrinos ir Sandorų 88:118 126; 91:1 6. Dieter F. Uchtdorf, What Is Truth? (2013 m. sausio 13 d. Bažnyčios švietimo sistemos dvasinė valandėlė), lds.org/ broadcasts. David A. Bednar, Quick to Observe, Ensign arba Liahona, Dec. 2006, 31 36. ix

SUGRĄŽINIMO PAMATAS. MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS (RELIGIJA 225) Pamoka Pavadinimas Siūlomi skaitiniai 11 Viešpaties balsas Doktrinoje ir Sandorose 12 Papildomi Raštai mūsų dienomis Doktrinos ir Sandorų įvadas; Doktrinos ir Sandorų 1:1 39; 5:10. Ezra Taft Benson, The Book of Mormon and the Doctrine and Covenants, Ensign, Jan. 2005, 24 28. Doktrinos ir Sandorų 1:38; 42:56; 45:60 62; 68:3 5; 76:15 19; 93:53; 94:10. Džefris R. Holandas, Nėra galo mano darbams [ ] ir mano [žodžiai] [ ] niekada nesibaigia, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Translation and Historicity of the Book of Abraham, Gospel Topics, lds.org/topics. 13 Regėjimas Doktrinos ir Sandorų 76. L. Tomas Peris, Išgelbėjimo planas, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. 14 Kirtlando šventykla ir kunigystės raktai 15 Stiprybė pasipriešinimų metu 16 Mirusiųjų išpirkimas 17 Evangelijos mokymai Navū 18 Paramos bendrija ir Bažnyčia Doktrinos ir Sandorų 109:1 28; 110:1 16. Džefris R. Holandas, Pats išskirtiniausias mūsų bruožas, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Deividas A. Bednaris, Garbingai išlaikyti vardą ir padėtį, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Doktrinos ir Sandorų 112:10 15; 121:1 10, 16 17; 122:1 9. Nylas L. Andersenas, Jūsų tikėjimo išbandymas, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Doktrinos ir Sandorų 124:30 41; 127:1 9; 128:1 18; 137:1 10; 138:28 37. Ričardas G. Skotas, Mirusiųjų išpirkimo džiaugsmas, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. D. Todd Christofferson, The Redemption of the Dead and the Testimony of Jesus, Ensign, Nov. 2000, 9 12. Psalmyno 82:6; Mato 5:48; Jono 10:32 34; Romiečiams 8:16 17; 2 Petro 1:3 4; 1 Jono 3:2 3; Doktrinos ir Sandorų 93:11 22; 124:25 28, 37 42; 132:20 24. 2 skyrius. Dievas Amžinasis Tėvas, Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2007), p. 37 44. Becoming Like God, Gospel Topics, lds.org/topics. Doktrinos ir Sandorų 25. Dalinas H. Ouksas, Kunigystės raktai ir įgaliojimas, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Džiulė B. Bek, Pranašų vizija apie Paramos bendriją: tikėjimas, šeima, parama, 2012 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. x

SUGRĄŽINIMO PAMATAS. MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS (RELIGIJA 225) Pamoka Pavadinimas Siūlomi skaitiniai 19 Amžinosios santuokos ir šeimos doktrina Doktrinos ir Sandorų 49:15 17; 131:1 4; 132:1 24. Raselas M. Nelsonas, Celestialinė santuoka, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Joshua J. Perkey, Why Temple Marriage? New Era, Aug. 2013, 30 32. 20 Daugpatystė Jokūbo Knygos 2:27 30; Doktrinos ir Sandorų 132:1 3, 34 48, 54, 63; 1 Oficialus Pareiškimas. Plural Marriage in The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, Gospel Topics, lds.org/topics. Taip pat siūlome perskaityti: Plural Marriage in Kirtland and Nauvoo, Gospel Topics, lds.org/topics. Plural Marriage and Families in Early Utah, Gospel Topics, lds.org/topics. The Manifesto and the End of Plural Marriage, Gospel Topics, lds.org/topics. 21 Pranašiškoji Džozefo Smito misija 22 Pranašo Džozefo Smito kankinystė 23 Pareigų perimamumas Prezidentūroje 24 Pasitraukimas iš Navū ir ilgoji kelionė į vakarus 2 Nefio 3:1 21; Doktrinos ir Sandorų 122:1 2; 135:3; Džozefo Smito Istorijos 1:33. Nylas L. Andersenas, Džozefas Smitas, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Tedas R. Kalisteris, Džozefas Smitas Sugrąžinimo pranašas, 2009 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Doktrinos ir Sandorų 135:1 7; 136:36 39. Tomas S. Monsonas, Pranašas Džozefas Smitas Mokytojas pavyzdžiu, 2005 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. 22 skyrius. The Martyrdom, Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2003), 273 285. Doktrinos ir Sandorų 107:33; 112:30 32; 124:127 128. Boidas K. Pakeris, Dvylika, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 23 skyrius. The Twelve to Bear Off the Kingdom, Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2003), 286 96. Doktrinos ir Sandorų 136. Gordon B. Hinckley, True to the Faith, Ensign, May 1997, 65 67. 6 skyrius. Tikėjimas kiekviename žingsnyje, Mūsų tikėjimo paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija (1996), p. 69 80. xi

SUGRĄŽINIMO PAMATAS. MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS (RELIGIJA 225) Pamoka Pavadinimas Siūlomi skaitiniai 25 Jutos karas ir Mountin Medouso žudynės 26 Apreiškimas apie kunigystę 27 Pasaulio paruošimas Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui 28 Gelbėjimo darbo spartinimas Peace and Violence among 19th-Century Latter-day Saints, Gospel Topics, lds.org/topics. Richard E. Turley Jr., The Mountain Meadows Massacre, Ensign, Sept. 2007, 17 21. 2 Nefio 26:33; 2 Oficialus Pareiškimas. Race and the Priesthood, Gospel Topics, lds.org/topics. Ahmad Corbitt, A Personal Essay on Race and the Priesthood, parts 1 4, Perspectives on Church History series, history.lds.org/section/perspectives-on-church-history. Doktrinos ir Sandorų 29:7 9; 34:5 7; 39:19 23; 45:15 46, 56 57; 88:81 87. Nylas L. Andersenas, Pasaulio paruošimas Antrajam atėjimui, 2011 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 44 skyrius. Preparing for the Second Coming of Christ, Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith (1998), 389 97. Dyteris F. Uchtdorfas, Ar nepramiegosite Sugrąžinimo?, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Hastening the Work of Salvation, Ensign, Oct. 2013, 36 39. xii

Nuostabus darbas ir stebuklas 1 Įvadas Visoje istorijoje atsimetimo laikotarpius Dangiškasis Tėvas užbaigdavo pašaukdamas pranašus, kuriems suteiktas dieviškas įgaliojimas sugrąžinti Evangelijos pilnatvę ir įsteigti Jėzaus Kristaus Bažnyčią. Džozefas Smitas buvo mūsų Evangelijos laikotarpio pranašas. Supratę, kaip Dievas vadovauja Savo žmonėms ir kaip per pranašus įkuria Savo Bažnyčią, mokiniai išsiugdys gilesnį Sugrąžinimo poreikio vertinimą ir sugebės daug geriau mokyti apie Sugrąžinimą. Pagalbiniai skaitiniai Raselas M. Balardas, Šventosios Biblijos stebuklas, 2007 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Gordon B. Hinckley, At the Summit of the Ages, Ensign, Nov. 1999, 72 74. Neal A. Maxwell, From the Beginning, Ensign, Nov. 1993, 18 20. Skelbti mano evangeliją. Misionieriškos tarnystės vadovėlis (2004), p. 43 58. Pasiūlymai, kaip mokyti Amoso 8:11 12; Džozefo Smito Istorijos 1:5 10 Didysis atsimetimas ir Sugrąžinimo poreikis Pamoką pradėkite lentoje užrašydami šitai: Badas = Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Amoso 8:11 12. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir išsiaiškinti, ką simbolizuoja žodis badas. Apie kokį gresiantį badą pranašavo Amosas? (Lentoje prie Badas = surašykite mokinių atsakymus.) Kaip, sulig Amoso pranašyste, žmonės elgsis dėl bado? Kokius įrodymus, liudijančius, kad atėjo Dievo žodžių badas, matote pasaulyje? (Amoso 8:11.) Paaiškinkite, kad nors Amoso 8:11 12 eilutėse užrašyta pranašystė žmonijos istorijoje veikiausiai išsipildė daugybę kartų, vienas svarbus jos išsipildymas vadinamas Didžiuoju atsimetimu. Mokiniams galite pasiūlyti savo Raštų paraštėje prie Amoso 8:11 12 užsirašyti Atsimetimas ir Didysis atsimetimas. Pateikite šį teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti. Mokinių paprašykite išsiaiškinti, kokie veiksniai nulėmė Didįjį atsimetimą. Po Jėzaus Kristaus mirties nelabi žmonės persekiojo apaštalus bei bažnyčios narius ir daug jų išžudė. Apaštalams mirus, kunigystės raktai ir kunigystės įgaliojimas buvo paimti iš žemės. Iki tol apaštalai išsaugojo Evangelijos doktrinas tyras, palaikė tvarką bei Bažnyčios narių vertumo lygį. Nelikus apaštalų, ilgainiui doktrinos buvo iškraipytos ir savavališkai pakeista Bažnyčios organizacija bei kunigystės apeigos, pvz., krikštas bei Šventosios Dvasios dovanos suteikimas. 1

1 PAMOKA. NUOSTABUS DARBAS IR STEBUKLAS Kai neliko apreiškimo ir kunigystės įgaliojimo, žmonės, aiškindami Raštus bei Jėzaus Kristaus Evangelijos principus ir apeigas, ėmė kliautis žmogiškąja išmintimi. Neteisingos idėjos buvo dėstomos lyg tiesa. Didžioji dalis žinių apie tikrąjį Dievo Tėvo, Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus bei Šventosios Dvasios būdą bei esmę buvo prarasta. Tikėjimo Jėzumi Kristumi, atgailos, krikšto bei Šventosios Dvasios dovanos doktrinos buvo iškraipytos ar užmirštos. Kristaus apaštalams suteiktos kunigystės galios žemėje neliko (Skelbti mano evangeliją. Misionieriškos tarnystės vadovėlis [2004], p. 47). Remdamiesi šiuo teiginiu paaiškinkite, kokie veiksniai prisidėjo prie Didžiojo atsimetimo? Kodėl svarbu suprasti, kad Didysis atsimetimas iš tiesų įvyko? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų atpažinti tokį principą: žinojimas, kad Didysis atsimetimas jau įvyko, gali mums padėti suprasti, kodėl reikalingas Evangelijos Sugrąžinimas.) Paaiškinkite, kad per tą atsimetimo laikotarpį Dangiškasis Tėvas pasaulyje nesiliovė rodęs savo įtakos per Kristaus šviesą, kuri duodama kiekvienam žmogui (Moronio 7:16) ir Šventosios Dvasios galia, kuri liudija, kad Evangelija yra tikra (žr. Raštų rodyklė, Šventoji Dvasia, p. 180; scriptures.lds.org). Tuo laikotarpiu įvairiose tautose Jis įkvėpė Jo pagalbos ieškojusius vyrus ir moteris. Krisčionys reformatoriai, tokie kaip Martinas Liuteris ir Viljamas Tindeilas, stengėsi padėti krisčionims tiksliau gyventi pagal mokymus, kuriuos jie rado Biblijoje. Dėl reformatorių, filosofų ir net Europos bei Šiaurės Amerikos politikų pastangų daugelyje pasaulio šalių buvo pradėta labiau akcentuoti žmogaus orumą ir religinę laisvę. Nepaisant tokios svarbios įvykių raidos, Dievas neatkūrė Savo Bažnyčios. (Žr. Skelbti mano evangeliją, p. 57 58.) Pateikite šį prezidento Gordono B. Hinklio (1910 2008) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Daugelį amžių dangus buvo užrakintas. Šaunūs vyrai ir moterys ne vienas iš jų didis ir puikus žmogus bandė pataisyti, sustiprinti ir patobulinti savo garbinimo ir doktrinos sistemą. Aš juos gerbiu. Be drąsių jų veiksmų pasaulis būtų daug blogesnis. Tačiau nors tikiu, kad jų darbas buvo įkvėptas, dangūs jiems nebuvo atverti ir Dievybė jiems nepasirodė ( Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas, 2002 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Priminkite mokiniams, kad 1820 m. berniukas Džozefas Smitas ieškojo tikrosios Bažnyčios, tačiau negalėjo jos rasti. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Džozefo Smito Istorijos 1:5 10 ir rasti frazes, apibūdinančias Didžiojo atsimetimo padarinius. Kurios Džozefo Smito frazės mini jo dienų dvasinius iššūkius? Kaip Džozefas apibūdino savo jausmus, kilusius dėl jį supusio religinio sujudimo? Priminkite mokiniams, kad Džozefas Smitas ieškojo tiesos, dėl to išvydo Pirmąjį regėjimą ir buvo pašauktas pranašu. (Visa tai bus aptariama kitoje pamokoje.) Paminėkite, kad pranašo Džozefo Smito pašaukimas ir Evangelijos Sugrąžinimas atitiko Dievo nustatytą modelį, kuris buvo kartojamas per visą istoriją. Pavyzdžiui, Henochas (žr. Mozės 6:26 32) ir Nojus (žr. Mozės 8:17 20) buvo pašaukti vadovaujantis šiuo modeliu. Pateikite šį modelio paaiškinimą ir pakvieskite vieną mokinį garsiai jį perskaityti: 2

1 PAMOKA. NUOSTABUS DARBAS IR STEBUKLAS Biblinėje istorijoje aprašyta daug atvejų, kai Dievas kalbėjo pranašams, ir daug atsimetimo atvejų. Kiekvieno atsimetimo pabaigoje Dievas parodydavo meilę Savo vaikams pašaukdamas kitą pranašą ir suteikdamas jam kunigystės įgaliojimus sugrąžinti Jėzaus Kristaus Evangeliją bei mokyti jos iš naujo. Iš esmės pranašas tarnauja prievaizdu, kad prižiūrėtų Dievo namiškius čia, žemėje. Tokie laikotarpiai, kai vadovauja atsakingi pranašai, vadinami Evangelijos laikotarpiais (Skelbti mano evangeliją, p. 45; taip pat žr. Raštų rodyklė, Evangelijos laikotarpis ). Kaip Evangelijos sugrąžinimas per Džozefą Smitą atitinka ankstesniuose Evangelijos laikotarpiuose pasireiškusį modelį? (Mokiniai gali vartoti kitus žodžius, tačiau turėtų paminėti tokią doktriną: po visuotinio atsimetimo laikotarpių Dievas pašaukia pranašus ir suteikia jiems įgaliojimą sugrąžinti Evangeliją ir mokyti jos iš naujo. Mokiniai taip pat turėtų suprasti šią doktriną: Džozefas Smitas buvo Dievo pašauktas sugrąžinti Evangeliją mūsų Evangelijos laikotarpyje.) Kaip supratę šį modelį galėsite geriau paaiškinti Evangelijos sugrąžinimą žmogui, kuris priklauso kitam tikėjimui? Pabrėžkite, kad Pirmajame regėjime Džozefas Smitas sužinojo, kad žemėje nebuvo tikrosios Bažnyčios ir kad reikia sugrąžinti Kristaus Evangelijos pilnatvę. Nors Biblijoje ir užrašytos pranašystės apie Didįjį atsimetimą, svarbiausias įrodymas, kad šis atsimetimas įvyko, yra faktas, kad Džozefas Smitas buvo pašauktas būti pranašu ir kad Evangelijos pilnatvė buvo sugrąžinta. 2 Nefio 27:25 26; Doktrinos ir Sandorų 1:12 30 Evangelijos Sugrąžinimas yra nuostabus darbas ir stebuklas Paaiškinkite, kad Raštuose aprašyta keletas priežasčių, kodėl Viešpats norėjo, kad Jo Evangelija būtų sugrąžinta žemėn pastarosiomis dienomis. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Izaijo pranašystę apie sugrąžinimą, aprašytą 2 Nefio 27:25 26, ir išsiaiškinti, kaip Viešpats apibūdina pasaulio dvasinę būklę Sugrąžinimo metu. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti jiems svarbius žodžius ir frazes, apibūdinančias tą dvasinę būklę. (Pastaba. Žodžių ir frazių žymėjimasis yra vienas iš naudingiausių būdų, padedančių mokiniams suvokti ir prisiminti, ką jie sužino iš Raštų.) Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. Kaip manote, kodėl Evangelijos sugrąžinimas vadinamas nuostab[iu] darb[u] ir stebukl[u]? Ką tokio nuostabaus ir stebuklingo matote Evangelijos sugrąžinime? (Mokiniams atsakinėjant, paminėkite, kad Evangelijos Sugrąžinimas, kaip nuostabus darbas ir stebuklas, yra besikartojančios temos pavyzdys Doktrinos ir Sandorų knygoje. Temos tai dominuojančios, besikartojančios ir vienijančios savybės ar sąvokos [David A. Bednar, A Reservoir of Living Water (2007 m. vasario 4 d., Brigamo Jango universiteto vakaronė), 6, speeches.byu.edu].) Pusės mokinių paprašykite išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 1:12 17 ir išsiaiškinti priežastis, dėl kurių Viešpats nusprendė sugrąžinti Evangeliją. Likusiųjų paprašykite išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 1:18 30 ir išsiaiškinti, kaip Evangelijos Sugrąžinimas gali palaiminti Dievo vaikus. (Pastaba. Doktrinos ir Sandorų 1:30 eilutė bus išsamiau studijuojama šeštoje pamokoje.) 3

1 PAMOKA. NUOSTABUS DARBAS IR STEBUKLAS Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite mokinius papasakoti, ką rado. Įsitikinkite, kad mokiniai supranta šią tiesą: Evangelijos Sugrąžinimas padeda tikintiesiems Kristų sustiprinti savo tikėjimą ir įveikti paskutiniųjų dienų nelaimes. Garsiai perskaitykite tokį pranašo Džozefo Smito (1805 1844) teiginį: [Pranašai] žvelgė ateitin, džiugiai laukdami laikų, kuriais mes gyvename, ir įkvėpti dangiško ir džiugaus laukimo jie giedojo, rašė ir pranašavo apie šiuos mūsų laikus (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 179). Kodėl praeities pranašai žvelgė ateitin laukdami mūsų dienų? (Vienas galimas mokinių atsakymas tai, kad Sugrąžinimas paplis po visą pasaulį ir paruoš jį Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui.) Pateikite šį prezidento Gordono B. Hinklio teiginį ir paprašykite keleto mokinių pakaitomis garsiai jį perskaityti: Mano broliai ir seserys, ar suvokiate, ką turime? Ar suvokiate, kokią vietą užimame šioje didingoje žmonijos istorijos dramoje? Dabar yra visko, kas įvyko anksčiau, kulminacija. [ ] [ ] Visagalio pastarųjų dienų darbas, apie kurį kalbėjo senovės pranašai, apie kurį pranašai ir apaštalai pranašavo, jau prasidėjo. Jis čia. Dėl mums nežinomų priežasčių, tačiau sulig Dievo išmintimi, mums buvo suteikta privilegija į žemę ateiti būtent šiuo šlovingu laikotarpiu. [ ] Atsižvelgdami į tai, ką turime ir ką žinome, turėtume būti geresni, nei esame. Turėtume būti labiau panašūs į Kristų, atlaidesni, dažniau tiesiantys pagalbos ranką ir dėmesingesni visiems mus supantiems žmonėms. Mes pasiekėme visų amžių viršūnę ir esame sužavėti pasaulio istorijos didingumo ir šventumo. Šis Evangelijos laikotarpis yra paskutinis ir baigiamasis laikotarpis, į kurį buvo nukreipta visa praeitis. Liudiju apie viso to realumą ir tiesą ( At the Summit of the Ages, Ensign, Nov. 1999, 74). Kokios mintys ir jausmai užlieja girdint mes pasiekėme visų amžių viršūnę? Nesileisdami į per daug asmeniškas smulkmenas, papasakokite apie savo patyrimą, sustiprinusį jūsų tikėjimą sugrąžintąja Jėzaus Kristaus Evangelija. Ką galime daryti, kad parodytume savo dėkingumą už Evangelijos Sugrąžinimą? Mokiniams skirti skaitiniai Izaijo 29:13 14; Amoso 8:11 12; 2 Nefio 27:1 5, 25 26; Doktrinos ir Sandorų 1:12 30; Džozefo Smito Istorijos 1:5 10. Gordon B. Hinckley, At the Summit of the Ages, Ensign, Nov. 1999, 72 74. Skelbti mano evangeliją. Misionieriškos tarnystės vadovėlis (2004), p. 43 58. 4

Pirmasis regėjimas 2 Įvadas Brangiajame Perle aprašytas Džozefo Smito Pirmasis regėjimas buvo išspausdintas, kad ištaisytų klaidingus pareiškimus apie Bažnyčią. Per savo gyvenimą pranašas Džozefas Smitas pateikė keletą Pirmojo regėjimo pasakojimų. Šie pasakojimai gali padėti geriau suprasti tą regėjimą ir sustiprinti mūsų tikėjimą Sugrąžinimu. Ši pamoka padės mokiniams suprasti, kodėl svarbu turėti liudijimą apie šį nepaprastai svarbų įvykį. Pagalbiniai skaitiniai Gordonas B. Hinklis, Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas, 2002 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. First Vision Accounts, Gospel Topics, lds.org/topics. Pasiūlymai, kaip mokyti Džozefo Smito Istorijos 1:1 2 Pranašas aprašė Pirmąjį regėjimą, kad išsklaidytų melagingus pareiškimus Paaiškinkite, kad 1838 m. Džozefas Smitas pradėjo rašyti savo oficialią istoriją. Brangiojo Perlo dalis, žinoma kaip Džozefas Smitas Istorija, yra tos daug ilgesnės istorijos ištrauka. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Džozefo Smito Istorijos 1:1 2. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti priežastis, kodėl Džozefas Smitas pradėjo ruošti savo istoriją. Kas, pagal 1 eilutę, buvo išplatinta tarp žmonių pirmosiomis Bažnyčios gyvavimo dienomis? Ko siekė žmonės, rėmę Bažnyčiai prieštaraujančius pranešimus? Kas panašaus į tą situaciją egzistuoja ir šiandien? Paaiškinkite, kad ir šiandien yra žmonių ar grupių, kurie skleidžia melagingą ir klaidinančią informaciją apie Bažnyčią, norėdami sugniuždyti tikėjimą. Kodėl, anot Džozefo, jis pradėjo rašyti savo istoriją? (Kad pataisy[tų] viešąją nuomonę ir visus tiesos ieškotojus supažindin[tų] su tikrais faktais [Džozefo Smito Istorijos 1:1].) Kodėl svarbu, kad tiesos [apie Sugrąžinimą] ieškotojai remtųsi paties Džozefo Smito istorija? (Mokiniai gali vartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, jog aišku, kad jei žmonės pasikliaus pranašo pasakojimu, tai padės jiems neapsigauti sužinojus melagingą ar klaidingą informaciją.) Pateikite šį vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti: 5

2 PAMOKA. PIRMASIS REGĖJIMAS Visada yra žmonių, norinčių diskredituoti Bažnyčią ir sugriauti tikėjimą. Šiais laikais jie naudoja internetą. Dalis informacijos apie Bažnyčią, kad ir kokia įtikinanti, tiesiog yra neteisinga ( Jūsų tikėjimo išbandymas, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kokiais šaltiniais turėtume remtis ir pasitikėti ieškodami tiesos apie Pirmąjį regėjimą, Evangelijos Sugrąžinimą ir kitus Bažnyčios istorijos įvykius? Kodėl? (Padėkite mokiniams suprasti šį principą: kad žmonės, ieškantys tiesos, neapsigautų radę melagingą ar klaidingą informaciją apie Bažnyčią ir jos istoriją, tos informacijos turėtų ieškoti patikimuose šaltiniuose, o ne tiesiog priimti bet kokią išgirstą ar perskaitytą informaciją, įskaitant ir informaciją, randamą internete.) Paaiškinkite, kad Bažnyčios kritikai neigia Pirmojo regėjimo tikrumą sakydami, kad Džozefas Smitas savo patyrimą apie regėjimą aprašė daug metų po to, kai jis įvyko. Paaiškinkite, kad keturiolikmetis berniukas Džozefas Smitas nenoriai pasakojo apie savo regėjimą po to, kai pirmą kartą apie jį papasakojęs susilaukė priešiškos reakcijos (žr. Džozefo Smito Istorijos 1:21 26). Jis savo patyrimą aprašė tuomet, kai jautė, kad tam atėjo tinkamas metas. Petrui, Jokūbui ir Jonui Gelbėtojas nurodė iki Jo prisikėlimo nepasakoti apie tai, ką šie patyrė ant atsimainymo kalno (žr. Mato 17:9), paaiškindamas, kad apie tam tikrus šventus patyrimus galima pasakoti tik gavus Dvasios įkvėpimą. Pirmojo regėjimo pasakojimai Pastaba. Mokydami šios pamokos dalies, pasilikite pakankamai laiko paskutinei pamokos daliai, kurioje aptarinėjami Džozefo Smito Istorijos 1:8 20 eilutėse aprašyti įvykiai. Paaiškinkite mokiniams, kad Džozefas Smitas pats arba padedamas raštininkų aprašė mažiausiai keturis skirtingus Pirmojo regėjimo pasakojimus. Be jų, keletą šio regėjimo pasakojimų parašė Džozefo Smito amžininkai. Kiekviename pasakojime pabrėžiami skirtingi Džozefo patyrimo aspektai, tačiau juose užfiksuoti svarbiausi to, ką Džozefas matė ir girdėjo, elementai. Kad padėtumėte išsiaiškinti, kodėl tie pasakojimai skiriasi, galite paprašyti mokinių apmąstyti šitai: Prisiminkite svarbų arba reikšmingą savo išgyvenimą. Kaip jūsų pasakojimas apie tą išgyvenimą skirtųsi priklausomai nuo klausytojų? Kaip jis keistųsi dėl to, kada arba kodėl pasakojate? Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą teiginį, o likusiųjų paprašykite išsiaiškinti, ko istorikai tikisi, kai įvykiai atpasakojami keletą kartų: Skirtingi Pirmojo regėjimo pasakojimai perpinti nesikeičiančia gija, nors, savaime suprantama, juose akcentuojamos skirtingos tų įvykių detalės. Istorikai tikisi, kad žmogus skirtingose aplinkybėse ir skirtingoms auditorijoms atpasakojantis nutikimus, bėgant laikui, pasakojimuose akcentuos skirtingus įvykio aspektus ir iškels skirtingas detales. Tikrai skirtumai, panašūs į tuos, esančius Pirmojo regėjimo pasakojimuose, randami ir skirtinguose Raštų pasakojimuose apie Pauliaus regėjimą kelyje į Damaską ir Apaštalų patyrimą ant atsimainymo kalno [Apaštalų darbų 9:3 9; 22:6 21; 26:12 18; Mato 17:1 13; Morkaus 9:2 13; Luko 9:28 36]. Tačiau nepaisant skirtumų, visus Pirmojo regėjimo pasakojimus sieja ta pati esminė gija. Kai kurie klaidingai teigia, kad bet koks atpasakotoje istorijoje esantis nesutapimas įrodo, kad jis yra išgalvotas. Tačiau priešingai, gausūs istoriniai metraščiai mums 6

2 PAMOKA. PIRMASIS REGĖJIMAS leidžia įsigilinti į šį nepakartojamą nutikimą labiau nei būtų įmanoma, jeigu apie jį būtų mažiau aprašyta ( First Vision Accounts, Gospel Topics, lds.org/topics). Mokiniams galite pateikti skirtumų pavyzdžių papasakodami, kad 1832 m. pasakojime pabrėžiama asmeninė Džozefo Smito, atleidimo ieškojusio berniuko, pasakojimo pusė, o 1838 m. pasakojime akcentuojama regėjimo, kaip Bažnyčios iškilim[o] ir pažang[os], pradžia ( First Vision Accounts, Gospel Topics, lds.org/ topics). Priminkite mokiniams, kad paskirtuose skaitiniuose nurodyta perskaityti ir Gospel Topics straipsnį First Vision Accounts, kuriame pateikiama detalesnė kiekvieno Pirmojo regėjimo pasakojimo analizė. Paprašykite mokinių straipsnį perskaityti namuose, kad geriau suprastų, kaip kiekvienas pasakojimas prisidėjo prie to, ką žinome apie Pirmąjį regėjimą. (Pastaba. Mokiniams priminkite, jog labai svarbu, kad prieš pamoką jie perskaitytų užduotis, esančias skiltyje Mokiniams skirti skaitiniai. Tai jiems padės dalyvauti pamokos diskusijose.) Kaip skirtingi pasakojimai apie Pirmąjį regėjimą gali patvirtinti to švento nutikimo tikrumą ir praplėsti mūsų supratimą? (Padėkite mokiniams suprasti, kad skirtingi pasakojimai apie Džozefo Smito Pirmąjį regėjimą padeda mums sužinoti apie tą šventą patyrimą daugiau nei būtų tuo atveju, jeigu turėtume mažiau jo aprašymų.) Pateikite šį prezidento Gordono B. Hinklio (1910 2008) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Tai, kad pranašas Džozefas Smitas pateikė skirtingas Pirmojo regėjimo versijas, man nekelia nerimo labiau nei tai, kad Naujajame Testamente yra keturi skirtingi evangelijų autoriai, ir kiekvienas su savitu suvokimu pasakoja apie tuometinius įvykius savo numatytu tikslu ( God Hath Not Given Us the Spirit of Fear, Ensign, Oct. 1984, 5). Paliudykite apie Pirmojo regėjimo ir Evangelijos Sugrąžinimo per pranašą Džozefą Smitą tikrumą. Džozefo Smito Istorijos 1:8 20 Bažnyčia paremta Pirmojo regėjimo tikrumu Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Džozefo Smito Istorijos 1:8 15. Ką Džozefas Smitas darė, kad rastų atsakymus į savo klausimus? Kaip manote, kodėl Šėtonas bandė sustabdyti Džozefą Smitą ir neleisti jam melstis? Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Džozefo Smito Istorijos 1:16 19. Kokių svarbių tiesų išmokstame iš 16 17 eilučių? (Mokiniams atsakinėjant, pabrėžkite, kad kai Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus pasirodė Džozefui Smitui, žemėn buvo sugrąžintos amžinos tiesos.) Pateikite ir garsiai perskaitykite vyresniojo Tedo R. Kalisterio, kadaise tarnavusio Septyniasdešimčių prezidentūroje, teiginį. Galite mokiniams pasiūlyti savo Raštuose, jums skaitant, pasižymėti tiesas, kurias akcentuoja brolis Kalisteris. Taip pat galite pasiūlyti paraštėje, prie Džozefo Smito Istorijos 1:16 19 eilučių, užsirašyti Džozefo 7

2 PAMOKA. PIRMASIS REGĖJIMAS sužinotos tiesos. (Pastaba. Vienas iš svarbių studijavimo įgūdžių, kuriuos gali išsiugdyti mokiniai, tai studijuojant žymėtis ir komentuoti Raštus [žr. Gospel Teaching and Learning: A Handbook for Teachers and Leaders in Seminaries and Institutes of Religion (2012), 21].) Džozefas Smitas buvo Viešpaties pateptas žemėje atkurti Kristaus Bažnyčią. Palikęs giraitę, jis galiausiai išmoko keturias pagrindines tiesas, kurių nemokė dauguma tuometinių pasaulio krisčionių. Pirma, jis sužinojo, kad Dievas Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus yra dvi atskiros Esybės. [ ] Antroji didžioji tiesa, kurią atrado Džozefas Smitas, yra ta, kad Dievas ir Sūnus turi šlovingus kūnus iš mėsos ir kaulų. [ ] Trečioji Džozefo Smito išmokta tiesa yra ta, kad Dievas šiandien vis dar kalba žmogui kad dangūs nėra užverti. [ ] Ketvirta tiesa, kurią sužinojo Džozefas Smitas, kad žemėje nebuvo Jėzaus Kristaus Bažnyčios pilnatvės ( Džozefas Smitas sugrąžinimo pranašas, 2009 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip manote, kodėl būtina žinoti ir suprasti šias tiesas apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų? Kaip tų tiesų poreikis gali padėti paaiškinti, kodėl Šėtonas stengėsi neleisti jaunajam Džozefui Smitui melstis? Kad pabrėžtumėte Džozefo Smito Pirmojo regėjimo svarbą, pateikite šį prezidento Gordono B. Hinklio teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Visa mūsų stiprybė remiasi [Pirmojo regėjimo] tikrumu. Jis buvo arba jo nebuvo. Jeigu jo nebuvo, šis darbas yra apgaulė. Jei buvo tai yra nuostabiausias ir reikšmingiausias darbas žemėje. [ ] [ ] 1820 metais įvyko didis apsireiškimas atsakant į berniuko, perskaičiusio savo šeimos Biblijoje Jokūbo žodžius Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta (Jokūbo 1:5), maldą. Ta unikalia ir nuostabia patirtimi grindžiama ši Bažnyčia ( Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas, 2002 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip Bažnyčios tikrumas susijęs su Džozefo Smito Pirmuoju regėjimu? Kodėl svarbu turėti liudijimą, kad Džozefas Smitas matė Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų? (Mokiniai gali pateikti įvairius atsakymus, tačiau įsitikinkite, kad jiems aiškus šis principas: įgiję liudijimą apie tai, kad Džozefas Smitas matė Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų, mes taip pat sužinome, kad Evangelijos Sugrąžinimas išties įvyko.) Baigdami pamoką pabrėžkite, kaip svarbu turėti asmeninį liudijimą apie Pirmojo regėjimo tikrumą. Šis asmeninis liudijimas, pastatytas ant apreiškimo uolos, susidūrus su melaginga informacija apie pranašą Džozefą Smitą ir Bažnyčią padeda mums išlikti stipriems savo tikėjime. Paliudykite, kad Džozefo Smito tiesos ieškojimo būdas bus veiksmingas ir mums. Mes galime ieškoti tiesos, skaityti Raštus, apmąstyti ir galiausiai klausti Dievą, ir Jis atsakys (žr. Jokūbo 1:5). Pakvieskite mokinius pamąstyti, kaip jie 8

2 PAMOKA. PIRMASIS REGĖJIMAS gavo liudijimą, kad Tėvas ir Sūnus pasirodė Džozefui Smitui. Skirkite laiko, kad vienas ar keli mokiniai galėtų papasakoti, kaip jie gavo liudijimą apie Pirmąjį regėjimą. Mokiniams skirti skaitiniai Džozefo Smito Istorijos 1:1 26. Gordonas B. Hinklis, Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas, 2002 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. First Vision Accounts, Gospel Topics, lds.org/topics. 9

3 Mormono Knygos išėjimas Įvadas Viešpats atsiuntė angelą Moronį, kad šis paruoštų Džozefą Smitą gauti Mormono Knygą ir ją išversti. Apie patį vertimo procesą labai mažai žinoma. Džozefas Smitas sakė, kad Mormono Knyga buvo išversta Dievo dovanos ir galios dėka (1830 m. leidimo Mormono Knygos įvadas). Vadovaudamasis liudytojų įstatymu (žr. 2 Korintiečiams 13:1) Viešpats leido keliems žmonėms tapti šio senovės metraščio liudytojais. Jų liudijimai sustiprina Mormono Knygos patikimumą visam pasauliui. Pagalbiniai skaitiniai Neal A. Maxwell, By the Gift and Power of God, Ensign, Jan. 1997, 36 41. Book of Mormon Translation, Gospel Topics, lds.org/topics. 5 skyrius. Coming Forth of the Book of Mormon and Restoration of the Priesthood, Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (2003 m. Bažnyčios švietimo sistemos vadovėlis), 52 66. Pasiūlymai, kaip mokyti Džozefas Smitas Istorija 1:30 35, 42 54 Išversta Dievo dovanos ir galios dėka Pakvieskite vieną ar du savanorius likusiems klasės draugams apibendrinti, ką jie atsimena apie angelo Moronio apsilankymą pas jaunąjį Džozefą Smitą 1823 m. rugsėjo 21 d. naktį. Jei reikia, pateikite tokią informaciją: 1823 m. rugsėjo 21 d. vakarą Džozefas nuėjo gulti į savo kambarį, esantį jo šeimos rąstinio namo Palmyroje, Niujorko valst., mansardoje. Tačiau jis neužmigo, nors kiti tame kambaryje jau miegojo. Jis nuoširdžiai meldėsi, kad daugiau sužinotų apie Dievo tikslus jam. [ ] Kaip atsaką į savo maldą Džozefas pastebėjo savo kambaryje atsirandant šviesą, kuri vis stiprėjo, kol kambarys tapo šviesesnis nei vidurdienį. Prie jo lovos atsirado dangiškas pasiuntinys, stovintis ore, vilkintis nepaprasto baltumo rūbą. (Džozefo Smito Istorijos 1:30 31.) Tas pasiuntinys buvo Moronis, paskutinis nefitų pranašas, kuris prieš daug šimtmečių užkasė tas plokšteles, ant kurių buvo užrašyta Mormono Knyga, ir kuris turėjo su šiuo šventu metraščiu susijusius įgaliojimo raktus (žr. DS 27:5). Jis buvo atsiųstas pasakyti Džozefui, kad Dievas atleido jo nuodėmes ir turi jam svarbų darbą. Tas darbas apėmė tai, kad Džozefas turėjo nueiti į netoliese esančią kalvą, kur buvo padėtas šventas metraštis, užrašytas ant aukso plokštelių. [ ] Džozefas turėjo [ ] išversti tą metraštį ir išnešti jį pasauliui. Kitą dieną Džozefas nuėjo į kalvą, kur buvo paslėptos Mormono Knygos plokštelės. Ten jis sutiko Moronį ir pamatė plokšteles, bet jam buvo pasakyta, kad jis negaus jų ketverius metus. [ ] [ ] 1827 m. rugsėjo 22 d. [Džozefo žmona Ema] nuėjo su juo prie kalvos ir laukė netoliese, kol Moronis įdavė plokšteles į pranašo rankas (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 57 59). Paprašykite mokinių atsiversti Mormono Knygos titulinį puslapį ir peržvelgti pirmąją pastraipą ieškant informacijos, kaip šis senovės metraštis turėjo išeiti ir būti išverstas. Mokiniams perskaičius, paprašykite jų papasakoti, ką radę. (Mokiniai turėtų įvardyti tokią tiesą: Mormono Knyga buvo išversta Dievo dovanos ir galios dėka.) 10

3 PAMOKA. MORMONO KNYGOS IŠĖJIMAS Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Džozefo Smito Istorijos 1:34 35. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip Viešpats padėjo Džozefui Smitui išversti Mormono Knygą. Remdamiesi šiomis eilutėmis, paaiškinkite, kaip Viešpats padėjo Džozefui Smitui išversti senovės metraštį? (Viešpats vertimui parūpino Urimus ir Tumimus.) Paaiškinkite, kad dar viena priemonė, kuria Džozefas Smitas naudojosi versdamas Mormono Knygą, buvo apvalainas akmenukas, kartais dar vadinamas regėtojo akmeniu, kurį jis rado pora metų prieš tai, kai gavo aukso plokšteles (žr. Book of Mormon Translation, Gospel Topics, lds.org/topics). Istoriniuose pasakojimuose nurodoma, kad versdamas pranašas kartais naudodavo Urimus ir Tumimus, o kartais regėtojo akmenį. Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kad per Urimus ir Tumimus ir regėtojo akmenį pranašui Viešpats apreiškė anglišką Mormono Knygos vertimą, garsiai perskaitykite šį teiginį: Spaudžiamas pateikti konkretų paaiškinimą apie vertimo eigą, Džozefas kelis kartus pakartojo, kad tai buvo padaryta Dievo galios ir dovanos dėka, ir sykį pridėjo, kad pasauliui neskirta žinoti apie Mormono Knygos išėjimo smulkmenas. Tačiau raštininkai ir kiti, stebėję vertimą, paliko ne vieną pasakojimą, atskleidžiantį vertimo eigą. Kai kuriuose pasakojimuose nurodoma, kad Džozefas tyrinėjo plokštelėse išraižytus rašmenis. Daugumoje pasakojama, kad Džozefas naudojo Urimus ir Tumimus (vertiklius arba regėtojo akmenį), tačiau daugelyje minimas tik vienas akmuo. Anot šių pasakojimų, Džozefas į kepurę įdėdavo vertiklius arba regėtojo akmenį, kepurę prispausdavo prie veido, kad nesimatytų šviesos, ir garsiai perskaitydavo angliškus žodžius, pasirodžiusius toje vertimo priemonėje. Taip apibūdinta vertimo eiga primena Mormono Knygos ištrauką, kurioje kalbama, kad Dievas paruoš akmenį, kuris sušvis šviesa tamsoje [Almos 37: 23 24] ( Book of Mormon Translation, Gospel Topics, lds.org/topics). Paaiškinkite, kad Viešpaties pagalba akivaizdi ir iš fakto, kad Mormono Knygą Džozefas Smitas išvertė per labai trumpą laiką. Pateikite šį vyresniojo Raselo M. Nelsono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti: Pagalvokite, kaip greitai Džozefas išvertė Mormono Knygą. Nuo 1828 m. balandžio iki birželio Džozefas išvertė 116 lapų, kuriuos Martinas Harisas vėliau prarado. 1829 m. balandžio 7 d. Džozefas vėl pradėjo versti, o Oliveris Kauderis tapo jo raštininku. Rankraštis buvo baigtas po aštuoniasdešimt penkių dienų, tų metų birželio 30 dieną. Žinoma, kad verčiama buvo ne visą tą laiką. [ ] Kukliais paskaičiavimais tai reikštų, kad per šešiasdešimt penkias ar net mažiau darbo dienų pranašas ir jo raštininkai išvertė šią knygą, kurioje dabartiniame anglų kalbos leidime yra 531 puslapis. (Žr. John W. Welch, Ensign, Jan. 1988, pp. 46 47.) Galima paskaičiuoti, kad tai vidutiniškai aštuoni puslapiai per dieną. Susimąstykite apie tai versdami knygą arba sudarydami savo Mormono Knygos skaitymo grafiką ( A Treasured Testament, Ensign, July 1993, 61 62). Įvardykite kelis būdus, rodančius, kad Mormono Knygos išėjimas įvyko Dievo dovanos ir galios dėka. Kaip galime žinoti, kad Mormono Knyga yra tikra, jei nežinome visų smulkmenų apie jos išėjimą? (Dvasios liudijimą apie Mormono Knygą galime gauti ir nežinodami visų smulkmenų apie jos vertimą.) Kas jums padėjo įgyti liudijimą apie Mormono Knygą? 11

3 PAMOKA. MORMONO KNYGOS IŠĖJIMAS Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Gordono B. Hinklio teiginį: Pirmas pasirodė Moronis su plokštelėmis, iš kurių buvo išversta Mormono Knyga. Koks tai buvo nepakartojamas ir nuostabus dalykas. Džozefo pasakojimas apie auksines plokšteles buvo neįtikėtinas. Juo buvo sunku patikėti ir lengva suabejoti. Ar galėjo jis šią knygą parašyti savo jėgomis? Štai, kiekvienas gali ją matyti, laikyti, skaityti. Kiekvienas bandymas paaiškinti jos prigimtį kitaip, nei jis ją aiškino, sužlugo savaime. Jis buvo mažamokslis, tačiau per labai trumpą laiką išvertė tekstą, kuris spausdinta forma užima daugiau nei 500 puslapių. [ ] Visus tuos metus kritikai bandė paaiškinti ją. Jie pasisakė prieš ją. Jie ją išjuokė. Bet ji pergyveno juos visus, ir šiandien jos įtaka didesnė nei bet kada per visą jos istoriją ( Akmuo, atkirstas nuo kalno, 2007 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Ką galėtumėte patarti žmogui, kuriam sunku patikėti, kad Mormono Knyga yra tikra? Paliudykite, kad Mormono Knyga išėjo Dievo dovanos ir galios dėka. Doktrinos ir Sandorų 17 Trijų liudytojų ir Aštuonių liudytojų liudijimai Paaiškinkite, kad versdamas Mormono Knygą Džozefas Smitas sužinojo, kad Viešpats paskirs žmones būti šio senovės metraščio liudytojais (žr. 2 Nefio 27:12 13; Etero 5:2 5). Tuo metu Oliveris Kauderis, Deividas Vitmeris ir Martinas Harisas buvo išreiškę troškimą tapti tais ypatingaisiais liudytojais. Doktrinos ir Sandorų 17 skyriuje užrašyti Viešpaties nurodymai tiems vyrams. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 17:1 6. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir išsiaiškinti, ką Viešpats nurodė daryti liudytojams, pamačiusiems plokšteles. Kai jie papasakos, ką radę, paklauskite: Kodėl, jūsų manymu, šie vyrai, kaip ir senovės pranašai, turėjo parodyti tikėjimą, kad Viešpats leistų jiems pamatyti plokšteles? Remdamiesi 3 5 eilutėmis atsakykite, kokia bus liudytojų pareiga po to, kai jie pamatys plokšteles? Ką turime daryti po to, kai Viešpats apreiškia mums tiesą apie Mormono Knygą? (Mokiniai turėtų atpažinti principą, panašų į šį: gavę liudijimą apie tiesą, turime pareigą liudyti apie tą tiesą. [Taip pat žr. DS 88:81.]) Galite paminėti, kad šis principas taip pat yra Raštuose esančio modelio pavyzdys. Modelis tai planas, maketas arba norma, kuria vadovaujamasi kažką vėl ir vėl darant ar gaminant [David A. Bednar, A Reservoir of Living Water (2007 m. vasario 4 d., Brigamo Jango universiteto vakaronė), 5, speeches.byu.edu].) Kaip parodome savo tikėjimą liudydami apie tiesą? Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Džozefo Smito pasakojimą apie patyrimą su trimis liudytojais: Drauge su Martinu Harisu, Deividu Vitmeriu, Oliveriu Kauderiu sutarėme nueiti į mišką ir per karštą ir nuolankią maldą pamėginti gauti to pažado išpildymą. [ ] [Po] antros mūsų nesėkmės Martinas Harisas pasisiūlė atsiskirti nuo mūsų, nes, pasak jo, jis buvo įsitikinęs, kad dėl jo buvimo mes negauname, ko norime. Jis pasitraukė, o mes vėl atsiklaupėme ir meldėmės. Po kelių maldos minučių [ ] angelas [Moronis] stovėjo priešais mus. Rankose jis laikė plokšteles. [ ] Jis po vieną vertė lapus, 12

3 PAMOKA. MORMONO KNYGOS IŠĖJIMAS kad matytume juos ir aiškiai regėtume juose esančius raižinius. [ ] Iš viršum mūsų esančios skaisčios šviesos pasigirdo balsas, sakantis: Šios plokštelės yra apreikštos Dievo galia ir jos yra išverstos Dievo galia. Jų vertimas, kurį jūs matėte, yra teisingas, tad įsakau jums liudyti apie tai, ką dabar matote ir girdite. Palikęs Deividą ir Oliverį nuėjau ieškoti Martino Hariso, kurį radau gerokai nutolusį ir karštai besimeldžiantį. Tačiau jis man tarė, kad dar neįtikino Viešpaties, ir nuoširdžiai paprašė manęs pasimelsti kartu, idant jis irgi gautų mūsų ką tik patirtus palaiminimus. Tad ėmėme melstis, ir galiausiai mūsų troškimai išsipildė, nes dar nebaigus melstis mums atsivėrė tas pats regėjimas, bent jau man jis atsivėrė, ir vėl išvydau ir išgirdau tuos pačius dalykus; o tą akimirką, akivaizdžiai apimtas džiaugsmo ekstazės, Martinas Harisas sušuko: Pakaks! Pakaks! Mano akys jau pamatė! Mano akys jau pamatė! (Iš History of the Church, 1:54 55). Džozefas sugrįžo į Vitmerio namus ir tarė jo gimdytojams: Be manęs Viešpats parodė plokšteles dar trims žmonėms, kurie taip pat matė angelą ir turės paliudyti, kad tai, ką sakiau, tiesa, nes jie patys žino, kad nesu apgavikas. Jaučiuosi lyg būčiau išvaduotas nuo baisios naštos, kurią vos galėjau nešti, [ ] ir tai džiugina mano sielą, kad nebesu visiškai vienas šiame pasaulyje (iš Lucy Mack Smith, History, 1844 1845, 8 knyga, p. 11, josephsmithpapers.org/papersummarylucy-mack-smithhistory-1844-1845). Kaip manote, kodėl po šio patyrimo Džozefas Smitas džiaugėsi? (Jis daugiau nebebuvo vienintelis plokštelių ir dangiškojo pasiuntinio liudytojas.) Paaiškinkite, kad kitiems aštuoniems liudytojams taip pat buvo suteikta proga pamatyti plokšteles. Vienos pusės mokinių paprašykite perskaityti Trijų liudytojų liudijimą, o kitos Aštuonių liudytojų liudijimą ; abu liudijimus galima rasti Mormono Knygos įvade. Paprašykite mokinių rasti svarbius liudytojų patyrimo aspektus. Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite mokinius papasakoti, ką sužinojo. Kuo trijų liudytojų patyrimas skyrėsi nuo to, ką patyrė aštuoni liudytojai? (Trys liudytojai girdėjo Dievo balsą ir matė angelą, tačiau aukso plokštelių nelaikė savo rankose. Džozefas Smitas parodė plokšteles Aštuoniems liudytojams, ir jie galėjo jas palaikyti savo rankose. Aštuoni liudytojai gavo stipresnį fizinį liudijimą apie plokštelių tikrumą, o trijų liudytojų patyrimas buvo labiau dvasinis.) Kaip manote, kodėl Mormono Knygos išėjimui buvo taip svarbu, kad būtų keliolika liudytojų? Kai kurie mokiniai gali nežinoti, kad visi trys liudytojai ir kai kurie iš aštuonių liudytojų galiausiai paliko Bažnyčią. Vieną mokinį pakvieskite garsiai perskaityti vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Lyginant su visais [ ] galimais prieštaravimais, trijų Mormono Knygos liudytojų liudijimas išlieka tvirtas. [ ] Gerai žinoma, kad dėl nesutarimų ar pavydo, susijusio su kitais Bažnyčios vadovais, kiekvienas iš šių trijų liudytojų buvo pašalintas iš Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios praėjus maždaug aštuoneriems metams po to, kai buvo išspausdintas jų liudijimas. [ ] Tačiau iki pat savo gyvenimo pabaigos [ ] nei vienas iš šių liudytojų neneigė išspausdinto savo liudijimo ir nedarė nieko, kas mestų abejonės šešėlį ant jo patikimumo. Be to, jų liudijimui nepaprieštaravo joks kitas liudytojas. Gal kas ir gali atmesti jų liudijimą, tačiau kaip būtų galima paaiškinti, kodėl trys geri, garbingi vyrai vieningai ir atkakliai laikėsi savo liudijimo iki pat savo gyvenimo pabaigos net tada, kai iš jų buvo šaipomasi arba kai jiems teko patirti nepatogumų? Kaip ir Mormono Knygos atveju, nėra geresnio paaiškinimo nei tas, kuris pateiktas jos liudijime, 13

3 PAMOKA. MORMONO KNYGOS IŠĖJIMAS didingame pareiškime gerų ir sąžiningų vyrų, papasakojusių, ką jie matę ( The Witness: Martin Harris, Ensign, May 1999, 36). Kaip, jūsų manymu, trijų liudytojų liudijimą sustiprina faktas, kad jie niekada neišsižadėjo savo liudijimo net ir po to, kai buvo pašalinti iš Bažnyčios? (Paaiškinkite, kad Oliveris Kauderis ir Martinas Harisas vėliau buvo dar kartą pakrikštyti.) Mokiniams priminkite Doktrinos ir Sandorų 17:6 ir pabrėžkite, kad šioje eilutėje užrašytas visų didžiausias liudijimas apie Mormono Knygos tikrumą. Šioje eilutėje užrašytas paties Dievo su priesaika patvirtintas liudijimas, kad Mormono Knyga yra tikra. Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jų asmeninis liudijimas bus išspausdintas kiekviename Mormono Knygos egzemplioriuje. Pakvieskite juos papasakoti, ką jie įterptų į savo liudijimą. Pakvieskite mokinius iki kitos pamokos kam nors paliudyti apie Mormono Knygą. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 17; Džozefo Smito Istorijos 1:29 54. Neal A. Maxwell, By the Gift and Power of God, Ensign, Jan. 1997, 36 41. Book of Mormon Translation, Gospel Topics, lds.org/topics. 5 skyrius. Coming Forth of the Book of Mormon and Restoration of the Priesthood, Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (2003 m. Bažnyčios švietimo sistemos vadovėlis), 52 66. 14

Mormono Knyga mūsų religijos sąvaros akmuo 4 Įvadas Mormono Knyga yra mūsų religijos sąvaros akmuo ir įrodymas, kad Dievas sugrąžino į žemę Jėzaus Kristaus Evangeliją mūsų dienomis. Prezidentas Ezra Taftas Bensonas (1899 1994) mokė, kad Mormono Knyga yra mūsų liudijimo apie Kristų sąvaros akmuo. Ji yra mūsų doktrinos sąvaros akmuo. Ji yra liudijimo sąvaros akmuo ( The Book of Mormon Keystone of Our Religion, Ensign, Nov. 1986, 5). Sustiprinę savo liudijimą apie Mormono Knygą mokiniai galės atsilaikyti prieš tuos, kurie siekia paneigti jos autentiškumą. Pagalbiniai skaitiniai Ezra Taft Benson, The Book of Mormon Keystone of Our Religion, Ensign, Nov. 1986, 4 7. Džefris R. Holandas, Veržkitės pirmyn ir tvirtai laikykitės, 2009 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Book of Mormon and DNA Studies, Gospel Topics, lds.org/topics. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 17:6; 19:26; 20:5 12 Mormono Knyga yra įrodymas, jog Dievas sugrąžino tiesą mūsų dienomis Prieš pamoką lentoje užrašykite šias įvykių datas: 1820 m. gautas Pirmasis regėjimas 1823 m. prasidėjo Moronio apsilankymai 1829 m. sugrąžinta kunigystė 1829 m. birželio mėn. baigtas Mormono Knygos vertimas 1830 m. balandžio 6 d. suorganizuota Bažnyčia Ko iš tokios įvykių sekos galime pasimokyti apie Mormono Knygos vaidmenį Evangelijos Sugrąžinime? (Prieš atkuriant Bažnyčią reikėjo, kad Mormono Knyga būtų išversta. Ji turėjo užimti svarbų vaidmenį Evangelijos skleidime.) Paaiškinkite, kad 1830 m. balandį, kai buvo suorganizuota Bažnyčia, ką tik buvo baigta spausdinti Mormono Knygą ir likus mažiau nei dviem savaitėms iki Bažnyčios suorganizavimo buvo paskelbta apie jos pasirodymą prekyboje. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:8 12 ir išsiaiškinti, kas tokio yra Mormono Knygoje ir ką ji įrodo. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti, ką randa. (Pastaba. Šio kurso metu galite paraginti mokinius pasižymėti svarbias jų atrastas tiesas savo Raštuose.) Mokiniams skaitant, lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: Mormono Knyga pasauliui įrodo, kad Skyrę pakankamai laiko, užduokite šiuos klausimus: 15

4 PAMOKA. MORMONO KNYGA MŪSŲ RELIGIJOS SĄVAROS AKMUO Kaip, remdamiesi tuo, ką perskaitėte, užbaigtumėte sakinį lentoje? (Mokiniai gali vartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad jie suprato tokią tiesą: Mormono Knyga pasauliui įrodo, kad Raštai yra tikri, kad Dievas įkvepia ir šaukia žmones vykdyti Jo darbą mūsų dienomis ir kad Dievas nesikeičia.) Kaip Mormono Knyga įrodo, kad Dievas įkvepia ir šaukia žmones vykdyti Jo darbą mūsų dienomis? Ką žmogus sužino apie pranašą Džozefą Smitą suvokęs, kad Mormono Knyga yra tikra? Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 17:6 bei 19:26 ir išsiaiškinti, kas bendro tarp šių dviejų eilučių. Ką bendro turi šios dvi eilutės? (Viešpaties pareiškimas apie Mormono Knygos tikrumą.) Ar jums svarbu žinoti, kad Viešpats paskelbė savo liudijimą apie Mormono Knygos tikrumą? Kodėl? Mormono Knyga yra mūsų religijos sąvaros akmuo Lentoje užrašykite tokią tiesą: Mormono Knyga yra mūsų religijos sąvaros akmuo. Ką, jūsų manymu, tai reiškia? Pateikite šį prezidento Ezra Tafto Bensono (1899 1994) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Mormono Knyga yra mūsų religijos sąvaros akmuo trimis prasmėmis. Ji yra mūsų liudijimo apie Kristų sąvaros akmuo. Ji yra mūsų doktrinos sąvaros akmuo. Ji yra liudijimo sąvaros akmuo ( The Book of Mormon Keystone of Our Religion, Ensign, Nov. 1986, 5). Suskirstykite mokinius į mažas grupes. Kiekvienai grupei paskirkite aptarti vieną iš pateiktų temų: kaip Mormono Knyga yra mūsų liudijimo apie Kristų sąvaros akmuo, kaip ji yra mūsų doktrinos sąvaros akmuo arba kaip ji yra liudijimo sąvaros akmuo. (Gali tekti tą pačią temą paskirti kelioms grupėms.) Kiekvienai grupei atspausdinkite padalomąją medžiagą ir paprašykite savo diskusijoje pavartoti teiginį, susijusį su jiems paskirta tema. Mormono Knyga mūsų religijos sąvaros akmuo Mūsų liudijimo apie Kristų sąvaros akmuo Mormono Knyga yra sąvaros akmuo mūsų liudijimo apie Jėzų Kristų, kuris pats yra viso, ką darome, kertinis akmuo. Ji [ ] liudija apie Jo realumą. [ ] Jos liudijimas apie Mokytoją yra aiškus, tyras ir pilnas galios. [ ] Šiandien didelė krisčioniškojo pasaulio dalis atmeta Gelbėtojo dieviškumą. Jie abejoja Jo stebuklingu gimimu, Jo tobulu gyvenimu ir Jo šlovingojo prisikėlimo realumu. Mormono Knygoje labai aiškiomis ir vienareikšmiškomis sąvokomis mokoma apie viso to tikrumą. Joje pateikiama išsamiausia Apmokėjimo doktrina (Ezra Taft Benson, The Book of Mormon Keystone of Our Religion, Ensign, Nov. 1986, 5). 16

4 PAMOKA. MORMONO KNYGA MŪSŲ RELIGIJOS SĄVAROS AKMUO Mūsų doktrinos sąvaros akmuo Mormono Knygoje rasime pilnatvę tų doktrinų, kurios būtinos mūsų išgelbėjimui. Jų mokoma taip aiškiai ir paprastai, kad net vaikai gali mokytis išgelbėjimo ir išaukštinimo kelių. Mormono Knyga pateikia tiek daug, kad praplečia mūsų supratimą apie išgelbėjimo doktrinas. Be jos daug dalykų, kurių mokoma kituose Raštuose, būtų toli gražu ne tokie aiškūs ir vertingi (Ezra Taft Benson, The Book of Mormon Keystone of Our Religion, Ensign, Nov. 1986, 6). Liudijimo sąvaros akmuo Mormono Knyga yra liudijimo sąvaros akmuo. Kaip arka subyra, išėmus sąvaros akmenį, lygiai taip viskas, kas susiję su Bažnyčia, stovi ar griūva priklausomai nuo Mormono Knygos tikrumo. [ ] Jei Mormono Knyga yra tikra [ ], tada žmogus turi priimti Sugrąžinimo tvirtinimus ir viską, kas eina drauge (Ezra Taft Benson, The Book of Mormon Keystone of Our Religion, Ensign, Nov. 1986, 6). Skyrę pakankamai laiko, paprašykite grupių pamokos dalyviams papasakoti, ką aptarė. Šios pamokos dalį baikite paprašydami mokinių papasakoti, ką jie mano apie Mormono Knygą ir paaiškinti, kaip ji yra jų liudijimo sąvaros akmuo. Priešiškai nusiteikę žmonės bando paneigti Mormono Knygą Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: [Daugiau nei 180 metų] ši knyga yra tikrinama ir puolama, neigiama ir dekonstruojama, kritikuojama ir plėšoma dalimis kaip galbūt nė jokia kita knyga šiuolaikinėje religijos istorijoje galbūt netgi kaip jokia kita knyga per visą religijos istoriją. O vis dėlto ji laikosi. Nevykusios, kartais tiesiog juokingos teorijos dėl šios knygos prigimties atsirasdavo, būdavo mechaniškai kartojamos ir išnykdavo, pradedant Etanu Smitu ar Solomonu Spauldingu ir baigiant teorijomis apie pamišusį paranojiką ar klastingą genijų. Nė vienas iš šių atvirai nevykusių atsakymų dėl šitos knygos atsiradimo neišlaikė patikrinimo, kadangi nėra jokio kito atsakymo, išskyrus tą, kurį pateikė Džozefas, jaunas, neišsimokslinęs tos knygos vertėjas. Aš palaikau savo prosenelį, pasakiusį tikrai paprastai: Joks nedoras žmogus negalėtų parašyti tokios knygos, ir joks geras žmogus nebūtų jos rašęs, nebent ji būtų tikra, ir jam būtų Dievo įsakyta ją parašyti. ( Veržkitės pirmyn ir tvirtai laikykitės, 2009 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kodėl svarbu atminti, kad mūsų dienomis Bažnyčios oponentai dažnai stengiasi diskredituoti Mormono Knygą? Kaip vyresniojo Holando prosenelio teiginys paremia Mormono Knygos tikrumą? Kaip pavyzdį galite pateikti paaiškinimą, kad mūsų dienomis Bažnyčios priešai stengiasi diskredituoti Mormono Knygą naudodami DNR įrodymus, kuriais mėginama paneigti bet kokį ryšį tarp Mormono Knygos žmonių ir Amerikos indėnų. Jei mokiniai turi klausimų apie tokius nuogąstavimus, paraginkite juos perskaityti Gospel Topics straipsnį Book of Mormon and DNA Studies, kurį jie gali rasti tinklalapyje adresu: lds.org/topics. Tvirtai laikykitės to, ką žinote esant tiesa Paprašykite mokinius įsivaizduoti, kad jų draugas prasitarė girdėjęs kažką, kas lyg ir paneigia Mormono Knygos tikrumą. 17

4 PAMOKA. MORMONO KNYGA MŪSŲ RELIGIJOS SĄVAROS AKMUO Ką patartumėte savo draugui? Kaip jūsų liudijimas, kad Mormono Knyga yra tikra, padeda jums, kai susiduriate su Mormono Knygos kritika? Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Baimės, abejonės [ ] akimirkomis išlaikykite tikėjimą, kurį jau turite, nors tas tikėjimas ir ribotas. [ ] Kai tai ištiks ir pasireikš, o sprendimo nesimatys, tvirtai laikykitės to, ką jau žinote, tvirtai stovėkite, kol ateis papildomas pažinimas ( Tikiu, Viešpatie, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip galėtumėte pritaikyti vyresniojo Holando teiginį, kai išgirstate nuogąstavimų apie Mormono Knygos tikrumą? (Mokiniai gali pateikti įvairių atsakymų, tačiau derėtų pabrėžti tokį principą: susidūrę su klausimais ar dvejonėmis apie Evangeliją, turėtume tvirtai laikytis to, ką jau žinome esant tiesa ir pasitikėti, kad studijuodami galime rasti atsakymą arba kad Dievas atsakymą mums apreikš kažkada ateityje.) Kokias tiesas apie Mormono Knygą ir joje esančius principus jau žinote? Kaip įgijote šį pažinimą? Pamoką baikite pateikdami šį prezidento Ezra Tafto Bensono teiginį ir paprašydami kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Kiekvienas pastarųjų dienų šventasis šios knygos studijavimą turėtų paversti savo gyvenimo siekiu. Kitu atveju jis rizikuoja savo siela ir ignoruoja tai, kas visą gyvenimą jam gali teikti dvasios ir proto vienybės. Yra skirtumas tarp atsivertusiojo, kuris per Mormono Knygą pastatytas ant Kristaus uolos ir tvirtai laikosi tos geležinės lazdos, ir to, kuris to nedaro ( The Book of Mormon Is the Word of God, Ensign, Jan. 1988, 5). Kaip nuoseklus Mormono Knygos studijavimas apsaugojo jus nuo siekiančių sugniuždyti jūsų tikėjimą? Paliudykite apie Mormono Knygos tikrumą. Pakvieskite mokinius susimąstyti apie Mormono Knygos įtaką jų gyvenime. Paprašykite pagalvoti, ką jie galėtų daryti, kad Mormono Knygos studijavimui teiktų pirmenybę. Priminkite mokiniams Moronio pažadą, užrašytą Moronio 10:3 5 eilutėse, ir paaiškinkite, kad norintys gali sustiprinti savo liudijimą apie Mormono Knygą ją studijuodami ir maldoje klausdami apie jos tikrumą. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 17:6; 19:26; 20:5 12. Ezra Taft Benson, The Book of Mormon Keystone of Our Religion, Ensign, Nov. 1986, 4 7. Džefris R. Holandas, Veržkitės pirmyn ir tvirtai laikykitės, 2009 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. 18

Kunigystės sugrąžinimas 5 Įvadas 1829 m. gegužės 15 d. Jonas Krikštytojas pasirodė Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui ir sugrąžino Aarono kunigystę. Netrukus po to Džozefui bei Oliveriui pasirodė senovės Apaštalai Petras, Jokūbas ir Jonas ir sugrąžino Melchizedeko kunigystę. Melchizedeko kunigystė turi įgaliojimą visoms Bažnyčios pareigybėms, ir ja tvarkomi visi dvasiniai dalykai. Ši pamoka padės mokiniams suprasti, kaip vadovaujama Melchizedeko kunigystės veikia Bažnyčia. Pagalbiniai skaitiniai Tomas S. Monsonas, Kunigystė šventa dovana, 2007 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Dalinas H. Ouksas, Kunigystės raktai ir įgaliojimas, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Larry C. Porter, The Restoration of the Aaronic and Melchizedek Priesthoods, Ensign, Dec. 1996, 30 47. Pasiūlymai, kaip mokyti Džozefo Smito Istorijos 1:68 71; Doktrinos ir Sandorų 13:1 Jonas Krikštytojas sugrąžino Aarono kunigystę Parodykite krikšto paveikslą (žr. Vaikino krikštas [Evangelijos paveikslų knyga (2009), nr. 103; taip pat žr. LDS.org]) ir paveikslą, kuriame vaizduojamas sakramento laiminimas (žr. Sakramento palaiminimas [Evangelijos paveikslų knyga, nr. 107; taip pat žr. LDS.org]). Paprašykite mokinių apibūdinti, kuo skirtųsi jų gyvenimas, jei neturėtų šių šventų apeigų. Priminkite mokiniams, kad šios apeigos simbolizuoja kai kuriuos per Aarono kunigystės sugrąžinimą gaunamus palaiminimus. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Džozefo Smito Istorijos 1:68. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką darė Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis, kai suprato, kad apie krikštą turi pasiteirauti Viešpaties. Paprašykite juos papasakoti, ką išsiaiškino. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Džozefo Smito Istorijos 1:69. Paminėkite, kad pasiuntinio Jono Krikštytojo žodžiai taip pat užrašyti Doktrinos ir Sandorų 13 skyriuje. Paklauskite mokinių: Kodėl buvo būtina, kad Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis gautų kunigystę iš dangiškojo pasiuntinio? (Tuo metu žemėje nebuvo žmogaus, turinčio kunigystės raktus [žr. Tikėjimo Teiginiai 1:5].) Paprašykite mokinių perskaityti Džozefo Smito Istorijos 1:70 71. Paaiškinkite, kad šiose eilutėse išaiškėja, jog pranašas Džozefas buvo pirmasis šiame Evangelijos laikotarpyje panaudojęs kunigystę. Kai kuriems žmonėms kyla klausimas, kodėl Jonas Krikštytojas nepakrikštijo Džozefo Smito ir Oliverio Kauderio ir kodėl tiems dviem vyrams buvo liepta iš naujo vienas kitam suteikti kunigystę. Galite paaiškinti, kad nors ir buvo būtina, kad turintis tinkamą kunigystės įgaliojimą dangiškasis pasiuntinys jį sugrąžintų į žemę šiuo nauju Evangelijos laikotarpiu, tačiau sugrąžinus įgaliojimą visas žemiškas apeigas, tokias kaip krikštas ir patvirtinimas, turėjo atlikti mirtingieji. Be to, 19

5 PAMOKA. KUNIGYSTĖS SUGRĄŽINIMAS Jono Krikštytojo nurodymas Džozefui ir Olveriui iš naujo vienas kitam suteikti kunigystę tinkamai susiejo įšventinimą ir krikštą [sąlygojo jų tinkamą tvarką] (Joseph Fielding Smith, Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954 56], 3:91). Lentoje užrašykite tokį klausimą: Kaip Aarono kunigystė padeda mums gauti Jėzaus Kristaus Apmokėjimo palaiminimus? Paraginkite mokinius apmąstyti šį klausimą jums garsiai skaitant šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Ką reiškia, kad Aarono kunigystė turi angelų tarnavimo, atgailos Evangelijos ir krikšto panardinant nuodėmėms atleisti raktus? Atsakymą randame krikšto ir sakramento apeigose. Krikštas skirtas nuodėmėms atleisti, o sakramentas atnaujinti krikšto sandoras ir palaiminimus. Prieš vieną ir kitą turi būti atgaila. [ ] Nėra nė vieno, kuris po krikšto gyventų be nuodėmės. Jei nebūtų paruošta priemonė, kuria galėtume apsivalyti ir po krikšto, kiekvienas dvasiškai pražūtume. [ ] Mums įsakyta atgailauti dėl savo nuodėmių ir ateiti pas Viešpatį su sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia bei priimti sakramentą paklūstant jo sandorai. Kai tokiu būdu atnaujiname savo krikšto sandoras, Viešpats atnaujina apvalantį mūsų krikšto poveikį. [ ] Neperdėsime sakydami, kad dėl to Aarono kunigystė yra be galo svarbi. Visi gyvybiškai svarbūs nuodėmių atleidimo žingsniai yra atliekami per gelbstinčias krikšto apeigas ir per atnaujinančias sakramento apeigas ( The Aaronic Priesthood and the Sacrament, Ensign, Nov. 1998, 37 38). Pakvieskite mokinius pasidalinti savo atsakymais į klausimą, užrašytą lentoje. Paliudykite, kad per Aarono kunigystės apeigas gauname gausius Jėzaus Kristaus Apmokėjimo palaiminimus, įskaitant krikštą nuodėmėms atleisti. Džozefo Smito Istorijos 1:72; Doktrinos ir Sandorų 84:19 22; 107:8, 18 19 Petras, Jokūbas ir Jonas sugrąžino Melchizedeko kunigystę Garsiai perskaitykite Džozefo Smito Istorijos 1:72, o mokinių paprašykite sekti skaitomą eilutę. Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šios ištraukos kontekstą, paaiškinkite, kad netrukus po to, kai Jonas Krikštytojas aplankė Džozefą Smitą ir Oliverį Kauderį, Petras, Jokūbas ir Jonas suteikė jiems Melchizedeko kunigystę. Tai įvyko 1829 m. gegužę, kažkur netoli Saskuehenos upės (žr. Larry C. Porter, The Restoration of the Aaronic and Melchizedek Priesthoods, Ensign, Dec. 1996, 30 47). Suorganizavus Bažnyčią pranašas gavo kitus apreiškimus apie kunigystės doktriną ir jos tikslą. Kunigystės tema kartojasi visoje Doktrinos ir Sandorų knygoje. Paprašykite mokinių tyliai išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 84:19 bei 107:8, 18 19 ir išsiaiškinti, kaip šiose eilutėse apibūdinamas Melchizedeko kunigystės įgaliojimas. Galite pasiūlyti jiems tas ištraukas sujungti daline nuoroda. (Pastaba. Raštų jungimas dalinėmis nuorodomis tai Raštų studijavimo įgūdis, suteiksiantis daugiau informacijos ir įžvalgų apie studijuojamą ištrauką.) Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite mokinius papasakoti, ką sužinojo apie Melchizedeko kunigystę. Jiems atsakinėjant, lentoje užrašykite tokias frazes: Vykdo Evangeliją 20

5 PAMOKA. KUNIGYSTĖS SUGRĄŽINIMAS Turi karalystės slėpinių raktus Turi Dievo pažinimo raktus Turi Bažnyčios dvasinių palaiminimų raktus Turi apreiškimo gavimo raktus Turi bendravimo su dangiškaisiais pulkais bei gyvenimo su Tėvu ir Sūnumi raktus Lentoje užrašytus atsakymus galite apibendrinti pabrėždami tokią tiesą: Melchizedeko kunigystė turi visų apeigų ir dvasinių Bažnyčios palaiminimų raktus. Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti lentoje užrašytas frazes, aptarkite kelis arba visus šiuos klausimus: Kokiais būdais Melchizedeko kunigystė vykdo Evangeliją? (DS 84:19.) (Galimi atsakymai: konkrečių apeigų atlikimas bei pirmininkavimas ir vadovavimas Bažnyčioje.) Ką, jūsų manymu, reiškia, kad Melchizedeko kunigystė turi karalystės slėpinių raktą? (DS 84:19.) (Galite paaiškinti, kad Dievo slėpiniai yra dvasinės tiesos, pažįstamos tik apreiškimu [Raštų rodyklė, Dievo slėpiniai, scriptures.lds.org]. Be kitų slėpinių šiose eilutėse minimos šventyklos apeigos, kurios netrukus turėjo būti apreikštos Džozefui Smitui ir kad jos turi būti atliekamos Melchizedeko kunigystės įgaliojimu. Verti Bažnyčios nariai dalyvaudami šventykloje atliekamose apeigose ir laikydamiesi ten sudarytų sandorų gali sužinoti tam tikrus Dievo slėpinius.) Kaip Melchizedeko kunigystė padeda mums gauti Dievo pažinimą? (DS 84:19.) (Dievo pažinimą gauname dalyvaudami apeigose, kurios atliekamos Melchizedeko kunigyste.) Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kas yra Dievo pažinimas, galite perskaityti šį prezidento Džeimso E. Fausto (1920 2007) iš Pirmosios Prezidentūros teiginį: medžiaga). Kas yra Dievo pažinimo raktas, ir ar gali jį kas nors gauti? Be kunigystės nebūtų Dievo pažinimo pilnatvės. Pranašas Džozefas Smitas pasakė, kad Melchizedeko kunigystė [ ] yra kanalas, per kurį iš dangaus apreiškiamas visas pažinimas, doktrina, išgelbėjimo planas ir kiekvienas svarbus dalykas [Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2007), p. 105] ( Raktas į Dievo pažinimą, 2004 m. spalio Visuotinės konferencijos Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti Doktrinos ir Sandorų 84:20 22. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir išsiaiškinti, kaip visi Bažnyčios nariai gali mėgautis per Melchizedeko kunigystę gaunamais dvasiniais palaiminimais. Tada užduokite šiuos klausimus: Kokias apeigas gali atlikti tik Melchizedeko kunigystės įgaliojimą turintys asmenys? (Patvirtinimą, Melchizedeko kunigystės suteikimą, šventyklos apeigas, kūdikių laiminimą, ligonių patepimą, patriarchalinius palaiminimus, įšventinimą į pašaukimą.) Kaip kunigystės apeigos padeda patirti dieviškumo galią, t. y. galią, padėsiančią tapti tokiems kaip Dievas? Kaip Melchizedeko kunigystės apeigos mus paruošia išvysti Dievo veidą? Kaip kunigystės apeigos padėjo jums tapti panašesniems į Dievą? 21

5 PAMOKA. KUNIGYSTĖS SUGRĄŽINIMAS Kokie kiti patyrimai prisidėjo prie jūsų dėkingumo už kunigystę ir liudijimo apie ją? Galite pasidalinti savo liudijimu apie kunigystės palaiminimus. Paraginkite mokinius apmąstyti, ką jie gali daryti, kad tiksliau paklustų nurodymams, kuriuos gauna per kunigystės vadovus. Mokiniams skirti skaitiniai Džozefo Smito Istorijos 1:68 72; Doktrinos ir Sandorų 13:1; 84:18 22; 107:1 19. Tomas S. Monsonas, Kunigystė šventa dovana, 2007 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 22

Bažnyčios suorganizavimas 6 Įvadas Apreiškime Pranašui Džozefui Smitui Viešpats įsakė, kad Jo Bažnyčia būtų suorganizuota 1830 m. balandžio 6 d. (žr. DS 20 skyriaus antraštė; DS 20:1). Šis apreiškimas taip pat padėjo nariams geriau suprasti Gelbėtojo misiją ir mokymus. Doktrinos ir Sandorų 1:30 eilutėje užrašytame apreiškime Viešpats atkurtąją Bažnyčią pavadino vienintel[e] tikra ir gyva Bažnyčia ant visos žemės veido taip pabrėždamas svarbų Bažnyčios vaidmenį pastarosiomis dienomis ir kiekvieno mūsų gyvenime. Pagalbiniai skaitiniai Henris B. Airingas, Tikra ir gyva Bažnyčia, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 6 skyrius. Organization of the Church of Jesus Christ, Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2003), 67 68. Boyd K. Packer, The Only True Church, Ensign, Nov. 1985, 80 83. Jeffrey G. Cannon, Build Up My Church : D&C 18, 20, 21, 22, Revelations in Context series, Jan. 3, 2013, history.lds.org. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 20:1 3 Jėzaus Kristaus Bažnyčios atkūrimas Pamoką pradėkite paprašydami mokinių papasakoti, ką jie žino apie Bažnyčią, kurią Jėzus Kristus įsteigė Naujojo Testamento laikais. Tada paklauskite: Ką tikime apie tai, kas nutiko Jėzaus Kristaus Bažnyčiai po Apaštalų mirties? Kaip tai paaiškina poreikį atkurti Jėzaus Kristaus Bažnyčią? Vieno mokinio paprašykite garsiai perskaityti toliau pateiktą teiginį, o likusiųjų įsiklausyti, kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios suorganizavimas atkūrė svarbius Jėzaus Kristaus Bažnyčios, įsteigtos Naujojo Testamento laikais, bruožus. 1830 m. balandžio 6 d., praėjus vos vienuolikai dienų nuo Mormono Knygos pasirodymo prekyboje, ręstiniame Piterio Vitmerio vyresniojo name Fajete, Niujorko valst., susirinko maždaug 60 žmonių. Čia Džozefas Smitas oficialiai suorganizavo Bažnyčią, vėliau pagal apreiškimą pavadintą Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia (žr. DS 115:4). Tai buvo džiaugsmingas įvykis, lydimas didelio Dvasios išliejimo. Buvo dalinamas sakramentas, krikštijami tikintieji, suteikiama Šventosios Dvasios dovana ir vyrams suteikiama kunigystė. Per tame susirinkime gautą apreiškimą Viešpats paskyrė Džozefą Smitą Bažnyčios vadovu: Dievo Tėvo valia ir Viešpaties Jėzaus Kristaus malone tu būsi vadinamas regėtoju, vertėju, pranašu, Jėzaus Kristaus apaštalu, Bažnyčios vyresniuoju (DS 21:1). Žemėje dar kartą buvo įsteigta Jėzaus Kristaus Bažnyčia (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 8). Paprašykite mokinių apibūdinti keletą atkurtos Jėzaus Kristaus Bažnyčios bruožų, kurie yra panašūs į Naujojo Testamento laikų Bažnyčią. 23

6 PAMOKA. BAŽNYČIOS SUORGANIZAVIMAS Paaiškinkite, kad skaitant Doktriną ir Sandoras būtų pravartu perskaityti ir skyrių antraštes. Jos padeda įtvirtinti istorinį apreiškimų kontekstą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20 skyriaus antraštę. (Galite paminėti, kad 2013 m. Doktrinos ir Sandorų leidime tam tikra, 1981 m. leidime neišspausdinta, istorinė informacija buvo įtraukta į skyrių antraštes.) Kito mokinio paprašykite garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:1 3. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti įžvalgų apie Evangelijos sugrąžinimą. Paklauskite: Kokių tiesų apie Evangelijos Sugrąžinimą mokoma šiose eilutėse? (Viena iš mokinių atpažintų tiesų galėtų būti ta, kad Dievas pašaukė Džozefą Smitą ir įsakė suorganizuoti Jėzaus Kristaus Bažnyčią.) Garsiai perskaitykite šį prezidento Gordono B. Hinklio (1910 2008) teiginį: Džozefas Smitas ir jo bendradarbiai susirinko kukliame rąstiniame namelyje Piterio Vitmerio vienkiemyje, atokiame Fajeto, Niujorko valst., kaimelyje, ir suorganizavo Kristaus Bažnyčią. [ ] Iš pirmųjų šešių narių užaugo didžiulė garbintojų šeima. [ ] Tame tykiame kaimelyje prasidėjo judėjimas, kuris mūsų dienomis paplitęs po 160 šios žemės tautų. [ ] Tai nepaprasta raida. Daugiau Bažnyčios narių gyvena už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų nei jose. Tai taip pat yra nepaprastas dalykas. Jokia kita Bažnyčia, savo šaknis įleidusi Amerikoje, taip greit nesivystė ir nesiplėtė. [ ] Tai precedento neturintis fenomenas ( The Church Goes Forward, Ensign, May 2002, 4). Ką tokio nuostabaus įžvelgiate greitame Bažnyčios augime pastarosiomis dienomis? Kaip šiandien kiekvienas iš mūsų galime padėti Viešpaties Bažnyčiai ir toliau augti? Doktrinos ir Sandorų 20:17 37, 68 69 Jėzaus Kristaus Bažnyčios doktrina ir pakrikštytų narių pareigos Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 20 skyrius pirmiesiems Bažnyčios nariams buvo žinomas kaip Bažnyčios Teiginiai ir Sandoros. Šiame skyriuje yra daug Viešpaties nurodymų, susijusių su Jėzaus Kristaus Bažnyčios doktrina ir jos narių pareigomis. Šis apreiškimas buvo garsiai perskaitytas keliose ankstyvosios Bažnyčios konferencijose. Paraginkite mokinius įsivaizduoti, kad 1830 m. jie yra naujieji Bažnyčios nariai ir trokšta sužinoti, ką jie, kaip Jėzaus Kristaus Bažnyčios narai, turėtų tikėti. Pusės mokinių paprašykite tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:17 28, o kitos pusės 29 36 eilutes ir rasti doktriną, kurią svarbu žinoti kiekvienam atkurtosios Viešpaties Bažnyčios nariui. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką randa. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių papasakoti, ką radę, ir paaiškinti, kodėl kiekviena atrasta tiesa jiems svarbi. Lentoje galite užrašyti tokią tiesą: per apreiškimą Viešpats išaiškino doktriną ir principus, kuriais pagrįsta Jo Evangelija. Pusės mokinių galite paprašyti perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:37 ir surasti, kokie reikalavimai keliami norintiems priimti krikštą. Likusiųjų paprašykite perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:68 69 ir išsiaiškinti, ko Viešpats tikisi iš mūsų po to, kai priimame krikštą. Paminėkite, kad šiose eilutėse aprašyti nurodymai sudaro aiškų modelį, kuriuo Bažnyčios nariai turėtų sekti. Su mokiniais aptarkite šiuos klausimus: 24

6 PAMOKA. BAŽNYČIOS SUORGANIZAVIMAS Kokiomis savybėmis turi pasižymėti asmuo prieš savo krikštą? (Mokiniai turėtų atpažinti šitai: prieš krikštą žmonės turi būti nuolankūs, atgailaujantys, pasiryžę priimti Jėzaus Kristaus vardą ir pasiryžę tarnauti Jam iki galo.) Ko Viešpats tikisi iš mūsų po to, kai priimame krikštą? (Atsakymai gali būti įvairūs, tačiau mokiniai turėtų atpažinti tokią tiesą: po krikšto Viešpačiui savo vertumą parodome dievotu elgesiu ir kalba.) Ką, jūsų manymu, reiškia parodyti [ ] dievotu elgesiu ir kalba? (DS 20:69.) Kodėl Bažnyčios nariai gauna palaiminimų šventai vaikščiodami priešais Viešpatį? (DS 20:69.) Jeigu liks laiko, galite paminėti, kad Doktrinos ir Sandorų 20 skyriuje aprašytos doktrinos ir Bažnyčios tvarka taip pat apibūdinamos ir Mormono Knygoje, dėl to galime suprasti, kad Jėzaus Kristaus Bažnyčia iš esmės išlieka tokia pati visais Evangelijos laikotarpiais. Pavyzdžiui, doktrinos, aprašytos Doktrinos ir Sandorų 20:17 36, taip pat yra aprašytos ir Mormono Knygoje. Tvarka ir apeigos, aprašytos Doktrinos ir Sandorų 20:73 80, panašiai aprašytos ir Mormono Knygoje. Doktrinos ir Sandorų 1:30 Vienintelė tikra ir gyva Bažnyčia Paaiškinkite, kad mūsų dienomis daugelis tiki, kad visos bažnyčios yra tikros ir vienodai teisios Dievo akyse. Tačiau praėjus maždaug pusantrų metų po Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios suorganizavimo, Viešpats davė svarbų Bažnyčios apibūdinimą. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 1:30. Tada paklauskite: Kaip Viešpats apibūdino atkurtąją Bažnyčią? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią tiesą: Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra vienintelė tikra ir gyva bažnyčia žemėje.) Ką jums reiškia, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra vienintelė tikra ir gyva bažnyčia žemėje? (Prieš mokiniams pradedant atsakinėti, priminkite, jog ši doktrina nereiškia, kad turėtume jaustis pranašesni.) Pateikite šiuos prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros bei vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginius ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai juos perskaityti. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kodėl Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia laikoma vienintele tikra ir gyva bažnyčia? Tai yra tikra Bažnyčia, vienintelė tikra Bažnyčia, nes joje yra kunigystės raktai. Tik šiai Bažnyčiai Viešpats suteikė galią užantspauduoti žemėje ir danguje, kaip Jis buvo tai padaręs apaštalo Petro laikais. Šie raktai buvo sugrąžinti Džozefui Smitui, o tada jis buvo įgaliotas suteikti juos Dvylikos Kvorumo nariams (Henris B. Airingas, Tikra ir gyva Bažnyčia, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Viešpats paskelbė, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra vienintelė tikra ir gyva Bažnyčia ant visos žemės veido (žr. DS 1:30). Ši atkurta Bažnyčia yra tikra, nes tai yra Gelbėtojo Bažnyčia; Jis yra kelias, tiesa ir gyvenimas (Jono 14:6). O ji yra gyvoji Bažnyčia dėl Šventosios Dvasios poveikio ir dovanų (Deividas A. Bednaris, Priimk Šventąją Dvasią, 2010 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). 25

6 PAMOKA. BAŽNYČIOS SUORGANIZAVIMAS Kaip prezidento Airingo ir vyresniojo Bednario įvardytos tiesos Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią išskiria iš visų kitų bažnyčių žemėje? (Ji yra Gelbėtojo Bažnyčia, joje yra Šventosios Dvasios darbai ir dovanos, joje yra kunigystės raktai. Mokiniams galite pasiūlyti savo Raštų paraštėje, prie Doktrinos ir Sandorų 1:30, užsirašyti keletą tų paaiškinimų.) Paaiškinkite, kad prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pacitavo Doktrinos ir Sandorų 1:30 ir paaiškino, kodėl šis Dievo duotas Bažnyčios apibūdinimas toks svarbus. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Pakerio teiginį: Atsisakykite šios doktrinos ir neturėsite preteksto Sugrąžinimui. [ ] Mes patys neišgalvojome doktrinos apie vienintelę tikrą bažnyčią. Ją davė Viešpats. Ką kiti apie mus bemanytų, kokie arogantiški mes beatrodytume, kokios kritikos besusilauktume, vis tiek turime šios doktrinos mokyti visus, kas tik klausys. [ ] Mes nesakome, kad kiti neturi tiesos. Viešpats juos apibūdino kaip tuos, kurie laik[osi] dievotumo. Bažnyčios atsivertusieji gali atsinešti visą turimą tiesą, ir prie jos bus pridėta ( The Only True Church, Ensign, Nov. 1985, 82). Kaip ši doktrina paaiškina Sugrąžinimo poreikį? Paprašykite mokinių paaiškinti, kaip žmonės gali patys sau sužinoti, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra tikra. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 1:30; 20:1 3, 17 37, 68 69. Henris B. Airingas, Tikra ir gyva Bažnyčia, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 26

Skelbkite nesibaigiančiąją Evangeliją 7 Įvadas Doktrinoje ir Sandorose užrašyti tam tikriems Bažnyčios nariams skirti Viešpaties apreiškimai, gauti per pranašą Džozefą Smitą, nurodantys nariams skelbti atgailą ir surinkti Jo išrinktuosius. Bažnyčia ėmė greitai augti, Pranašui Džozefui Smitui pašaukus misionierius, kurie tapo įrankiais Viešpaties rankose. Suvokę ir įvykdę savo pareigą padėti dalintis Evangelija dabartiniai Bažnyčios nariai gauna misionieriško darbo palaiminimus. Pagalbiniai skaitiniai Nylas L. Andersenas, Tai stebuklas, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. L. Tomas Peris, Veskite sielas pas mane, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 29:4 7; 33:2 7 Viešpats pašaukia tarnus padėti surinkti Jo vaikus Pateikite šį prezidento Gordono B. Hinklio (1910 2008) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Misionieriškas darbas yra Bažnyčiai gyvybę teikiantis šaltinis. Tai pagrindinė jos augimo priemonė. Būtent dėl šios tarnystės Bažnyčia pasiekė dabartinį savo mastą ( Missionary Service, First Worldwide Leadership Training Meeting, Jan. 11, 2003, 17). Kodėl, jūsų manymu, misionieriškas darbas gali būti vadinamas Bažnyčiai gyvybę teikiančiu šaltiniu? Paaiškinkite, kad Sugrąžinimo pradžioje žmonės dažnai prašydavo pranašą jų vardu teirautis apreiškimo, padėsiančio žinoti, kaip jie gali prisidėti prie Viešpaties darbo. Kartais šie apreiškimai buvo gaunami vienam asmeniui, o kartais keliems. Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 33 skyrius yra apreiškimo, skirto dviem asmenims Ezrai Teirui (ar Tairui) ir Nortropui Svytui, pavyzdys. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 33:2 7. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti Viešpaties pavartotus žodžius, frazes ar simbolius, tinkančius mūsų vaidmeniui misionieriškame darbe ir pabrėžiančius Evangelijos skelbimo mūsų dienomis svarbą. Kokius simbolius panaudojo Viešpats? (Mokiniams atsakinėjant, galite lentoje užrašyti jų atsakymus.) Kaip šie simboliai iliustruoja mūsų vaidmenį misionieriškame darbe ir pabrėžia Evangelijos skelbimo svarbą? Paprašykite mokinių atidžiai išstudijuoti 6 eilutę ir išsiaiškinti, ko pasiekiame, kai kitiems skelbiame Evangeliją. Tada paprašykite jų savais žodžiais apibūdinti, ką išsiaiškino. (Mokiniai gali panaudoti kitus žodžius, tačiau turėtų atpažinti tokį principą: 27

7 PAMOKA. SKELBKITE NESIBAIGIANČIĄJĄ EVANGELIJĄ skelbdami Jėzaus Kristaus Evangeliją padedame surinkti Viešpaties išrinktuosius. Galite papasakoti, kad po šio apreiškimo Ezra Teiras į savo daržinę sukvietė daug žmonių, kad šie išgirstų Džozefą Smitą ir kitus, skelbiančius Evangeliją [Documents, Volume 1: July 1828 June 1831, vol. 1 of the Documents series of The Joseph Smith Papers (2013), 206].) Perteikite mokiniams šį vyresniojo Briuso R. Makonkio (1915 1985) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apibrėžimą: Izraelio surinkimas apima tikėjimą, priėmimą ir gyvenimą darnoje su viskuo, ką Viešpats kadaise senovės dienomis pasiūlė savo išrinktiems žmonėms. [ ] Jis apima tikėjimą Evangelija, prisijungimą prie Bažnyčios ir atėjimą į karalystę (A New Witness for the Articles of Faith [1985], 515). Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą pasakojimą apie pirmuosius misionierius, pašauktus iš karto po Bažnyčios suorganizavimo. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti, kaip šiems pirmiesiems misionieriams sekėsi rinkti Viešpaties išrinktuosius. [1830 m. rudenį] Viešpats apreiškė Džozefui Smitui, kad Oliveris Kauderis, Piteris Vitmeris jaunesnysis, Parlis P. Pratas ir Ziba Petersonas turi eiti pas lamanitus ir skelbti jiems Viešpaties Evangeliją (žr. DS 28:8; 30:5 6; 32:1 3). Šie misionieriai nukeliavo apie 2400 kilometrų, trumpai pamokslaudami tarp įvairių indėnų genčių. [ ] Tačiau didžiausią misionierišką sėkmę jie patyrė apsistoję Kirtlando krašte Ohajo valstijoje. Ten jie pakrikštijo apie 130 atsivertusiųjų, daugiausia iš Sidnio Rigdono reformuotos baptistų bendruomenės, ir taip įsteigė vietą kitais metais susirinkti šimtams Bažnyčios narių. Misionieriai taip pat rado keletą atsivertusiųjų tarp naujakurių Džeksono apygardoje, Misūrio valstijoje, kur vėliau turėjo būti įsteigta Sionė (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 145; taip pat žr. Richard Dilworth Rust, A Mission to the Lamanites: D&C 28, 30, 32, Revelations in Context series, Feb. 22, 2013, history.lds.org). Paaiškinkite, kad šie atsivertimai šiaurinėje Ohajo dalyje daugiau nei padvigubino tuometinį Bažnyčios narių skaičių. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 29:4 7 ir išsiaiškinti, kaip apibūdinami Viešpaties išrinktieji. Kaip Gelbėtojas apibūdina Savo išrinktuosius? Paaiškinkite, kad pirmųjų misionierių darbe tarnaujant už Šiaurės Amerikos ribų randame stulbinantį pavyzdį, kaip Viešpats naudoja Savo tarnus surinkdamas Savo išrinktuosius. Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą santrauką. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir įsiklausyti, ką pranašas Džozefas Smitas pataria vyresniajam Heberiui Č. Kimbolui (1801 1868). Heberis Č. Kimbolas, Dvylikos Kvorumo narys, pasakojo: Maždaug 1837 m. birželio 1 d., man sėdint [ ] Kirtlando šventykloje, pas mane atėjo pranašas Džozefas ir pašnibždėjo: Broli Heberi, Viešpaties Dvasia štai ką man pakuždėjo: Tegul mano tarnas Heberis vyksta į Angliją ir skelbia mano Evangeliją bei atveria išgelbėjimo duris tai tautai. Vyresnįjį Kimbolą pribloškė mintis apie tokį žygį: Jaučiausi esąs vienas iš silpniausių Dievo tarnų. Paklausiau Džozefą, ką turėčiau sakyti nuvykęs ten; jis pasakė, kad turiu kreiptis į Viešpatį, ir Šis ves mane ir kalbės per mane ta pačia dvasia, kuri vedė jį. Pranašas taip pat pašaukė Orsoną Haidą, Vilardą Ričardsą ir Džozefą Fildingą Kirtlande bei Aizeką Raselą, Džoną Snaiderį ir Džoną Gudsoną Toronte, Kanadoje. Šie broliai turėjo kartu su vyresniuoju 28

7 PAMOKA. SKELBKITE NESIBAIGIANČIĄJĄ EVANGELIJĄ Kimbolu vykti į misiją Anglijon. Jie susirinko Niujorke ir 1837 m. liepos 1 d. laivu Garrick išplaukė į Didžiąją Britaniją. Ši pirmoji misija už Šiaurės Amerikos ribų per pirmuosius misionierių metus Anglijoje atvedė į Bažnyčią apie 2000 atsivertusiųjų. Vyresnysis Kimbolas džiugiai rašė pranašui: Šlovė Dievui, Džozefai, Viešpats su mumis tarp tautų! Antrajai apaštališkajai misijai į Britaniją pranašas vadovavo iš Navū. Į ją buvo pašaukti dauguma Dvylikos narių su Brigamu Jangu priešaky. Išvykę 1839 m. rudenį, Dvylika atvyko į Angliją 1840 metais. Čia jie pradėjo darbą, kuris iki 1841 m. atvedė į Bažnyčią virš 6000 atsivertusiųjų (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, p. 317 318). Ką pranašas Džozefas Smitas patarė Heberiui Č. Kimbolui? Papasakokite, kada stengdamiesi dalintis Evangelija jautėte Viešpaties pagalbą. Doktrinos ir Sandorų 4:1 7; 18:10 16; 31:1 12; 34:5 6; 39:20 23; 88:81 Įspėtieji turi įspėti savo artimą Paaiškinkite, kad Doktrinoje ir Sandorose Bažnyčios nariams nuolat primenama jų pareiga ir palaima dalyvauti misionieriškame darbe. Mūsų pareiga dalintis Evangelija yra Doktrinos ir Sandorų apreiškimuose nuolat besikartojantis modelis ir tema. Kai skaitytojas išmoksta atpažinti modelius ir temas, jis sugeba labiau pasisotinti Kristaus žodžiais (žr. David A. Bednar, A Reservoir of Living Water [2007 m. vasario 4 d. Brigamo Jango universiteto vakaronė], speeches.byu.edu). Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:81 ir po to savais žodžiais apibendrinti, kaip tai gali būti pritaikyta dabartiniams Bažnyčios nariams. (Vienas galimas mokinių atsakymas: visi priėmusieji Jėzaus Kristaus Evangeliją turi pareigą dalintis ja su kitais.) Pateikite šią lentelę arba ją perbraižykite lentoje. Padalinkite mokinius į tris grupes ir kiekvienai grupei paskirkite po vieną Raštų ištrauką. Paprašykite mokinių perskaityti jiems paskirtas ištraukas ir surasti pareigas bei pažadėtas palaimas, kurias gauname dalindamiesi Evangelija. Pareigos Palaiminimai Doktrinos ir Sandorų 4:1 7 Doktrinos ir Sandorų 18:10 16 Doktrinos ir Sandorų 31:1 12 Praėjus pakankamai laiko, pakvieskite kelis mokinius likusiesiems papasakoti, ką išsiaiškino. Pateikite šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti, kaip vyresnysis Bednaris apibūdina mūsų asmeninę atsakomybę dalintis Evangelija. 29

7 PAMOKA. SKELBKITE NESIBAIGIANČIĄJĄ EVANGELIJĄ Pasišventę Jėzaus Kristaus mokiniai visada buvo ir bus šaunūs misionieriai. Misionierius yra Kristaus pasekėjas, kuris liudija apie Jį kaip Išpirkėją ir skelbia Jo Evangelijos tiesas. Jėzaus Kristaus Bažnyčia visada buvo ir bus misionieriška bažnyčia. Gelbėtojo Bažnyčios nariai yra iškilmingai įsipareigoję padėti įvykdyti Viešpaties Jo apaštalams duotą dievišką pavedimą, kaip aprašyta Naujajame Testamente: Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen (Mato 28:19 20). Pastarųjų dienų šventieji rimtai žiūri į šį pavedimą mokyti visų tautų žmones apie Viešpatį Jėzų Kristų ir Jo sugrąžintą Evangeliją. [ ] Iš tiesų mes jaučiame šventą atsakomybę skleisti šią žinią kiekvienai tautai, giminei, liežuviui ir liaudžiai ( Ateikite ir pamatykite, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kodėl Gelbėtojo Bažnyčios nariams misionieriškas darbas turėtų būti šventa pareiga? Pateikite šį vyresniojo L. Tomo Perio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir apmąstyti, kodėl jiems derėtų būti stropesniems dalinantis Evangelija. Evangelijos esmė yra mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Apmokėjimas. Apmokėjimas teikia galią nusiplauti nuodėmes, išgyti ir užsitikrinti amžinąjį gyvenimą. Visi šie sunkiai suvokiami Apmokėjimo palaiminimai skiriami tiems, kurie gyvena pagal Evangelijos principus ir dalyvauja jos apeigose: tiki Jėzumi Kristumi, atgailauja, krikštijasi, priima Šventąją Dvasią ir ištveria iki galo. Mūsų didžioji misionieriška žinia pasauliui yra ta, kad visa žmonija yra kviečiama būti išgelbėta ir prisijungti prie Gerojo Ganytojo, paties Jėzaus Kristaus, kaimenės. Mūsų misionierišką žinią papildo žinios apie Sugrąžinimą. Mes žinome, kad Dievas ir šiais laikais kalba Savo pranašams, lygiai kaip kalbėjo senovėje. Mes taip pat žinome, kad Jo Evangelija yra vykdoma sugrąžintosios kunigystės galia ir įgaliojimu. Jokia kita žinia visiems šiandien Žemėje gyvenantiems žmonėms neturi tokios didžios amžinosios svarbos ( Veskite sielas pas mane, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kodėl, jūsų manymu, kiekvienas turėtume stropiau dalintis Evangelija? (Galimas atsakymas: dalindamiesi Evangelija mes suteikiame žmonėms galimybę pasinaudoti Jėzaus Kristaus Apmokėjimu.) Paprašykite mokinių perskaityti Doktrinos ir Sandorų 34:5 6; 39:20 23 ir surasti dar vieną svarbią priežastį, kodėl Viešpats įsakė mums dalintis Evangelijos žinia su kitais. (Mokiniai gali panaudoti kitus žodžius, tačiau turėtų atpažinti tokią tiesą: dalindamiesi Jėzaus Kristaus Evangelijos žinia, padedame žmonėms pasiruošti Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui.) Kaip supratimas apie amžinąją Evangelijos svarbą motyvuoja jus dalintis ja su žmonėmis, nepriklausančiais mūsų tikėjimui? Papasakokite apie savo patirtį dalinantis Evangelijos žinia su kitais. Leiskite mokiniams kelias minutes pamąstyti ir užsirašyti, ką jie gali daryti, kad dalintųsi Evangelija. Pavyzdžiui, jie gali užsirašyti vardą pažįstamojo, kuris šiuo metu 30

7 PAMOKA. SKELBKITE NESIBAIGIANČIĄJĄ EVANGELIJĄ nėra Bažnyčios narys, ir įsipareigoti pasidalinti Evangelija su tuo žmogumi. Pakvieskite kelis mokinius papasakoti, ką jie ketina daryti. Paraginkite juos paklusti gautam įkvėpimui ir kasdien melsti galimybės dalintis Evangelija. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 4:1 7; 18:10 16; 29:4 7; 31:1 12; 33:2 7; 34:5 6; 39:20 23; 88:81. Nylas L. Andersenas, Tai stebuklas, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 31

8 Pastarųjų dienų Izraelio surinkimas Įvadas Pirmaisiais metais po Bažnyčios suorganizavimo Viešpats įsakė šventiesiems susirinkti Ohajo krašte (žr. DS 37:3). Nuo to laiko pastarųjų dienų šventieji rinkosi įvairiose vietovėse, taip stengdamiesi paklusti gyvajam pranašui ir įkurti vietas, kuriose būtų saugu gyventi. Šioje pamokoje mokiniai sužinos, jog Viešpats surenka Savo žmones, kad juos sustiprintų ir paruoštų priimti didesnes palaimas, įskaitant šventyklos palaiminimus (žr. DS 84:4). Pagalbiniai skaitiniai Raselas M. Nelsonas, Išsklaidyto Izraelio surinkimas, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 38:31 33; 39:15; 95:8; 110:9 Kvietimas susirinkti į Ohają Parodykite Doktrinos ir Sandorų knygos gale esantį žemėlapį Niujorko, Pensilvanijos ir Ohajo kraštas, JAV (Bažnyčios istorijos žemėlapiai, nr. 3) arba kitą to krašto žemėlapį. Pakvieskite mokinius parodyti vietas, kuriose vyko šie svarbūs Sugrąžinimo įvykiai: Pirmasis regėjimas (Mančesteris, Niujorko valstija), kunigystės sugrąžinimas (Harmonis, Pensilvanijos valstija) ir Bažnyčios suorganizavimas (Fajetas, Niujorko valstija). Paskui pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti šį teiginį: Sidnis Rigdonas, buvęs dvasininkas ir naujai atsivertęs narys iš Kirtlando krašto, ir ne narys draugas, vardu Edvardas Partridžas, nekantravo susitikti su pranašu ir sužinoti daugiau apie Bažnyčios mokymus. 1830 m. gruodį jie nukeliavo daugiau kaip 400 kilometrų į Fajetą, Niujorko valst., kad aplankytų Džozefą Smitą. Jie paprašė jį sužinoti Viešpaties valią jiems ir Kirtlando šventiesiems. Atsakydamas Viešpats apreiškė, kad Niujorko valstijos šventieji susirinktų Ohajyje (DS 37:3). Niujorko valstijoje trečiojoje ir paskutinėje konferencijoje, surengtoje 1831 m. sausio 2 d. Vitmerio vienkiemyje, Viešpats pakartojo savo nurodymą, [kad Bažnyčios nariai persikeltų į Ohajo valstiją]. [ ] Šiame Evangelijos laikotarpyje tai buvo pirmasis šaukimas šventiesiems susirinkti. [ ] 32

8 PAMOKA. PASTARŲJŲ DIENŲ IZRAELIO SURINKIMAS [ ] Iki 1831 m. balandžio vidurio iš Kolzvilio į Ohają iškeliavo maždaug 68 nariai. Tokie pat paklusnūs Viešpaties įsakymui buvo 80 šventųjų iš Fajeto skyriaus ir 50 iš Mančesterio skyriaus, kurie paliko savo namus 1831 m. gegužę. [ ] Iki gegužės vidurio visi Bažnyčios skyriai iš Niujorko galėjo laivu keliauti per Erio ežerą į Feir Port Harborą, Ohajo valst., kur jie susitiko su kitais šventaisiais ir buvo palydėti į savo paskyrimo vietas Kirtlando ir Tompsono apylinkėse. Didysis pastarųjų dienų Izraelio surinkimas prasidėjo (Mūsų paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija [1996], p. 17 18). Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 38:31 33. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokie palaiminimai pažadėti šventiesiems, paklususiems įsakymui rinktis Ohajyje. Mokiniai turėtų atpažinti keturias palaimas: 1) jie galė[s] išvengti priešo galios ; 2) jie bus surinkt[i] pas [Dievą] kaip teisi liaudis ; 3) jie gaus Dievo įstatymą; 4) jie bus apdovanoti galia iš aukštybių. Galite mokiniams pasiūlyti savo Raštuose sunumeruoti šiuos palaiminimus. (Pastaba. Mokiniai, išmokę atpažinti Raštuose pateiktus sąrašus, galės geriau atpažinti svarbiausias mintis, kurias akcentuoja Viešpats ar pranašas.) Lentoje užrašykite: Viešpats surenka Savo žmones norėdamas juos apsaugoti ir dvasiškai sustiprinti. Galite paminėti, kad Raštuose surinkimo doktrina dažnai siejama su apsauga. Sąsaja tai ryšys ar gija tarp minčių, žmonių, dalykų ar įvykių, ir Raštuose apstu tokių sąsajų (David A. Bednar, A Reservoir of Living Water (2007 m. vasario 4 d., Brigamo Jango universiteto vakaronė), 4, speeches.byu.edu). Paaiškinkite, kad lygiai kaip Viešpats atvedė senovės izraelitus prie Sinajaus kalno ir davė jiems Savo įstatymą, taip Jis nurodė pastarųjų dienų šventiesiems susirinkti į Ohają, kad ir šie galėtų gauti Jo įstatymą šiame Evangelijos laikotarpyje (žr. DS 38:32). Ohajyje Viešpats apreiškė Savo įstatymą Bažnyčiai (žr. DS 42 skyriaus antraštę). Tada paklauskite: Kaip rinkimasis drauge su tais, kurie tiki ir laikosi tokių pat standartų, padeda apsisaugoti nuo Šėtono galios? Kaip sustiprėjame dvasiškai gavę Dievo įsakymus? Ką, jūsų manymu, reiškia, kad Ohajyje šventieji bus apdovanoti galia iš aukštybių? Paaiškinkite, kad pažadėtieji palaiminimai būti apdovanotiems galia iš aukštybių pradėjo pildytis, kai Kirtlando šventykla buvo baigta statyti, praėjus penkiems metams po šventųjų susirinkimo Ohajyje. Dangiškieji pasiuntiniai apsilankė užbaigtoje šventykloje ir Džozefui Smitui bei Oliveriui Kauderiui sugrąžino raktus ir įgaliojimą, reikalingą šventoms apeigoms atlikti. Per šventyklos pašventinimą daugybė šventųjų patyrė dvasinių apreiškimų. Nedidelė šventųjų grupelė gavo apiplovimo ir patepimo apeigas šventykloje. Po kelių metų Navū mieste pažadas būti apdovanotiems galia buvo pildomas ir toliau, kai šventiesiems buvo apreikštos šventyklos apdovanojimo (endaumento) apeigos. Pateikite šį pranašo Džozefo Smito teiginį, pasakytą Navū mieste, ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Koks buvo Dievo žmonių [ ] surinkimo tikslas visais pasaulio amžiais? [ ] Pagrindinis tikslas buvo pastatyti Viešpačiui namus, kuriuose Jis galėtų apreikšti savo žmonėms savo namų apeigas ir savo karalystės šloves bei mokyti žmones išgelbėjimo kelio (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 400). 33

8 PAMOKA. PASTARŲJŲ DIENŲ IZRAELIO SURINKIMAS Ką esate pastebėję iš to, kaip Dievas laimina pastarųjų dienų šventuosius, kai šie sulig Jo įsakymu susirenka ir stato šventyklas? Doktrinos ir Sandorų 45:62 67 Viešpats apibūdina Naująją Jeruzalę, t. y. Sionę Paaiškinkite, kad netrukus po to, kai Niujorko šventieji susirinko į Ohają, daugelis laikraščių ėmė skleisti nepagrįstus gandus ir visaip kenkti Bažnyčiai. Tuo metu pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą apie nurodytą taikią ir saugią susirinkimo vietą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 45:62 67. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir išsiaiškinti, kodėl Viešpats įsakė šventiesiems eiti rinktis į vakarines šalis (DS 45:64). Galite užduoti toliau pateiktus klausimus: Kas, pasak Viešpaties, yra netgi prie jūsų durų? Ką jums reiškia frazė netgi prie jūsų durų? Ko Viešpats norėjo, kad darytų šventieji susirinkdami į vakarines šalis? Kodėl jie turėjo surinkti savo turtus? (Paaiškinkite, kad žodis paveldas reiškia žemę, kurią jie turėjo įsigyti ir kurioje turėjo gyventi ir garbinti Viešpatį.) Kaip turėjo vadintis šventųjų paveldo žemė? Paaiškinkite, kad žodis Sionė Raštuose turi kelias prasmes. Kartais jis reiškia Sionės žmones ir apibūdina juos kaip tyraširdžius (DS 97:21). Kitur Sionė reiškia visą Bažnyčią ir jos kuolus (žr. DS 82:14). Žodis Sionė taip pat gali reikšti konkrečias geografines vietoves. Doktrinos ir Sandorų 45:66 67 žodis Sionė reiškia konkretų miestą, kurį įkurs šventieji ir kuriame jie susirinks. Kartais tas miestas dar vadinamas Naująja Jeruzale (taip pat žr. 3 Nefio 20:22; 21:23; Etero 13:1 8; Raštų rodyklė, Sionė ). Aptarkite tokius klausimus: Kaip Viešpats apibūdino Naująją Jeruzalę, t. y. Sionę? (Mokiniai turėtų atpažinti tokią doktriną: Naujoji Jeruzalė bus taiki ir saugi prieglobsčio vieta, ir joje bus Viešpaties šlovė.) Kaip narystė Bažnyčioje suteikė jums Sionėje vyraujančią taiką ir saugumą? Paaiškinkite, kad 1831 m. birželį Kirtlande, Ohajo valst., vykusios ketvirtosios Bažnyčios konferencijos pabaigoje Viešpats įsakė Džozefui Smitui ir kitiems vyresniesiems vykti poromis maždaug 1500 kilometrų į Misūrį pakeliui pamokslaujant (žr. DS 52 eilutės apibendrinimas). Ten atvykus, pranašas gavo apreiškimą, kuriame Misūrį įvardijo kaip pažado žem[ę] ir viet[ą] Sionės miestui, o Independensą, Misūrio valst., įvardydamas kaip centrin[ę] viet[ą] (DS 57:1 3). Per kitus keletą metų šimtai pastarųjų dienų šventųjų, trokštančių statyti Sionę, atsikėlė į Džeksono apygardą Misūrio valstijoje. Deja, konfliktas tarp Bažnyčios narių ir kitų to krašto gyventojų vis augo ir galiausiai virto smurtu. Šventieji buvo priversti 1833 m. lapkritį ir gruodį išvykti iš Džeksono apygardos. Doktrinos ir Sandorų 115:5 6 Šiandien Dievo liaudis renkasi Sionės kuoluose Kad pailiustruotumėte šventųjų pastangas susirinkti saugiose ir taikiose vietose, parodykite Doktrinos ir Sandorų knygos gale esantį žemėlapį Bažnyčios kėlimasis į Vakarus (Bažnyčios istorijos žemėlapiai, nr. 6). 34

8 PAMOKA. PASTARŲJŲ DIENŲ IZRAELIO SURINKIMAS Paaiškinkite, kad šventieji buvo galiausiai priversti palikti Kirtlandą, Ohajo valst., ir kitas vakarines Misūrio valstijos vietoves. 1839 m. šventieji pradėjo rinktis Navū, Ilinojaus valstijoje, kur įkūrė didelį miestą. Tačiau netrukus po pranašo Džozefo Smito mirties Bažnyčios nariai ir vėl buvo priversti palikti savo namus ir išvykti. Jie persikėlė į Uolinių Kalnų teritoriją ir visoje Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje įkūrė kolonijas, Solt Leik Sityje įsteigdami Bažnyčios būstinę. Paprašykite mokinių perskaityti Doktrinos ir Sandorų 115:5-6. Tada paklauskite: Pasak šių eilučių, kokios palaimos pažadėtos tiems, kurie renkasi Sionės kuoluose? (Atsakymuose turėtų nuskambėti tokia tiesa: mes renkamės Sionės kuoluose, kad apsisaugotume nuo blogio ir rastume prieglobstį.) Kaip Sionės kuolai Bažnyčios nariams suteikia apsaugą ir prieglobstį jų pačių tėvynėje? Papasakokite, kada jautėtės sustiprinti ar apsaugoti dėl to, kad su šventaisiais susirinkote savo apylinkėje ar skyriuje? Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, ką dabartiniams Bažnyčios nariams reiškia rinktis Sionės kuoluose, pateikite šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti: Ankstyvaisiais šio paskutinio Evangelijos laikotarpio metais Sionės surinkimas buvo siejamas su įvairiomis vietovėmis Jungtinėse Valstijose: surinkimas į Kirtlandą, Misūrį, Navū ir į kalnų viršūnes. Visuomet tai buvo surinkimas į numatomas šventyklas. Daugelyje tautų, kuriose yra nemaža bažnyčios narių saujelė, kur kuriami kuolai ir statomos šventyklos, galioja dabartinis įsakymas nesiburti į vieną vietą, bet burtis į kuolus mūsų pačių tėvynėse. Ten šventieji gali mėgautis visais Viešpaties namų amžinybės palaiminimais. [ ] Tuo būdu Sionės kuolai yra apsaugai ir prieglobsčiui nuo audros ir nuo rūstybės, kai ji bus išlieta neskiesta ant visos žemės (DS 115:6) ( Pasiruošimas Antrajam atėjimui, 2004 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti šį prezidento Spenserio V. Kimbolo (1895 1985) teiginį: Taigi, Izraelio surinkimas apima prisijungimą prie tikrosios Bažnyčios ir tikrąjį Dievo pažinimą. [ ] Todėl visi, kurie priima sugrąžintąją Evangeliją ir stengiasi garbinti Viešpatį savo kalba ir kartu su šventaisiais toje tautoje, kurioje jie gyvena, pakluso Izraelio surinkimo įstatymui ir yra palaimų, pažadėtų šių dienų šventiesiems, paveldėtojai (The Teachings of Spencer W. Kimball, ed. Edward L. Kimball [1982], 439). 35

8 PAMOKA. PASTARŲJŲ DIENŲ IZRAELIO SURINKIMAS Ką tokio, susijusio su Bažnyčios statomų šventyklų skaičiaus augimu, esate pastebėję per savo gyvenimą? Kaip buvote palaiminti dėl to, kad priklausote Sionės kuolui ar apygardai? Kokius palaiminimus gavote per šventą šventyklą? Baigdami paprašykite mokinių apmąstyti, ką jie gali daryti, kad padėtų kitiems gauti dvasinę apsaugą ir stiprybę, kuri ateina ištikimai dalyvaujant Sionės kuole ir garbinant šventoje šventykloje. Pakvieskite mokinius paklusti gautiems Dvasios raginimams. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 37:1 3; 38:31 33; 39:15; 45:62 67; 95:8; 110:9; 115:5 6. Raselas M. Nelsonas, Išsklaidyto Izraelio surinkimas, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. 36

Sekite gyvuoju pranašu 9 Įvadas Bažnyčios suorganizavimo dieną Viešpats pažadėjo dvasinį saugumą tiems, kurie skirs dėmesį pranašo žodžiams (žr. DS 21:4 6). Netrukus po to, norėdamas Bažnyčios nariams padėti išvengti apgaulės, Viešpats apreiškė, kad tik pranašas yra įgaliotas gauti apreiškimą visai Bažnyčiai (žr. DS 28:1 7). Pranašas taip pat turi įgaliojimą aiškinti Raštus. Supratus šias tiesas, jos taps papildoma dvasine apsauga šiomis pastarosiomis dienomis. Pagalbiniai skaitiniai Raselas M. Nelsonas, Pranašų palaikymas, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Ezra Taft Benson, Fourteen Fundamentals in Following the Prophet [1980 m. vasario 26 d., Brigamo Jango universiteto dvasinė valandėlė], speeches.byu.edu; taip pat žr. Tambuli, June 1981, 1 8. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 21:1 6 Skirkite dėmesį pranašo žodžiams Paklauskite mokinių, kaip kartais dar vadiname Bažnyčios prezidentą. Mokinių atsakymus surašykite lentoje. Tada pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 21:1, o likusiuosius sekti skaitomas eilutes. Lentoje surašykite visus papildomus kreipinius. Tada paklauskite: Kaip kiekvienas šioje eilutėje paminėtas kreipinys apibūdina Bažnyčios prezidento darbą? Padėkite mokiniams suprasti Doktrinos ir Sandorų 21 skyriaus kontekstą paaiškindami, kad jame užrašytas apreiškimas buvo duotas tą dieną, kai Bažnyčia buvo suorganizuota. (Pastaba. Kai mokiniai išmoksta suprasti Raštų kontekstą, jie labiau linkę suprasti to, ką skaito, prasmę ir svarbą.) Tada paklauskite: Kodėl pirmiesiems Bažnyčios nariams būtų buvę svarbu suvokti, kad Džozefo Smito, kaip pranašo, pašaukimas žymiai skyrėsi nuo kitų bažnyčių vadovų vaidmens? Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 21:4 5, o likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą. Tada aptarkite šitai: Kodėl kartais prireikia kantrybės ir tikėjimo norint paisyti pranašų patarimų? Jei reikia, galite mokiniams perskaityti šį prezidento Haroldo B. Ly (1899 1973) teiginį: Turime išmokti skirti dėmesį žodžiams ir įsakymams, kuriuos Viešpats duos per Savo pranašą. [ ] Jums gali nepatikti, ką pasakys Bažnyčios įgaliotiniai. Tai gali prieštarauti jūsų politinėms pažiūroms. Tai gali prieštarauti jūsų socialinėms pažiūroms. Tai tam tikru būdu gali trukdyti jūsų socialiniam gyvenimui. Bet jei klausysitės tų dalykų, išeinančių lyg iš Paties Viešpaties burnos, kantriai ir su tikėjimu, pažadama, kad pragaro vartai jūsų nenugalės; taip, ir Viešpats Dievas išsklaidys tamsos galias prieš jus ir supurtys dangus jūsų labui ir savo vardo šlovei (DS 21:6) (Teachings of Presidents of the Church: Harold B. Lee [2000], 84). 37

9 PAMOKA. SEKITE GYVUOJU PRANAŠU Jei taip liepia Dvasia, galite paaiškinti šitai: 1. Mes, kaip pastarųjų dienų šventieji, netikime, kad pranašai yra tobuli žmonės. Tačiau Viešpats niekada jiems neleis nuklaidinti Bažnyčios (žr. 1 Oficialus Pareiškimas, Ištraukos iš trijų prezidento Vilfordo Vudrufo pasisakymų dėl manifesto ). 2. Mes tikime ir džiaugiamės nuolatiniu apreiškimu. Bažnyčios istorijoje yra buvę atvejų, kai pranašas išaiškino buvusio pranašo patarimą arba įvardijo mokymus ar tam tikras kadaise daugumos priimtas praktikas, kurias reikėjo pakeisti. Pavyzdžiui, pirmaisiais Bažnyčios metais nariai buvo raginami susirinkti į centrinę vietą, pvz., Kirtlande, Ohajo valstijoje, arba Džeksono apygardoje, Misūrio valstijoje. Mūsų dienomis Bažnyčios nariai raginami susirinkti savo vietiniuose kuoluose ar apygardose. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 21:6. Likusiuosius paraginkite sekti skaitomą eilutę ir surasti pažadus, duotus tiems, kurie paiso pranašo žodžių. Galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti tai, ką randa. Tada paklauskite: Kaip apibendrintumėte pažadus tiems, kurie paiso pranašo žodžių? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų atpažinti tokį principą: jei paisysime pranašo žodžių, būsime apsaugoti nuo priešininko. Mokiniams atsakinėjant galite paaiškinti, kad viena iš žodžio supurtyti reikšmių yra išjudinti arba kažką išstumti iš kokio nors stovo ar talpyklos. Tad viena iš 6 eilutės interpretacijų nusako, kad kai dangūs supurtomi mūsų labui, išjudinami ir ant mūsų išliejami apreiškimai ir palaiminimai.) Pateikite šį prezidento Henrio B. Airingo teiginį ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti: Tiems, kieno tikėjimas stiprus, atrodo savaime suprantama, kad saugumo ieškoma pranašų patarimuose. Kai pranašas kalba, tie, kurių tikėjimas silpnas, gali pamanyti, kad girdi tik išmintingą žmogų, duodantį gerą patarimą. [ ] [ ] Tačiau sprendimas atmesti pranašo patarimą pakeičia patį mūsų pamatą, ant kurio stovime. Jis tampa daug pavojingesnis. Nepaklusimas pranašo patarimui sumenkina mūsų gebėjimą ateityje priimti įkvėptą patarimą ( Finding Safety in Counsel, Ensign, May 1997, 25). Kodėl atstūmus pranašų patarimą pamatas, ant kurio stovime, tampa pavojingesnis? Kokie pavyzdžiai rodo, kad iš tiesų taip ir yra? Kada jūs ar jūsų pažįstamas buvote palaiminti už tai, kad paisėte gyvojo pranašo patarimo? Kaip šis principas, kuriuo mokoma skirti dėmesį pranašo patarimui, gali būti pritaikytas religiniuose, moraliniuose ir socialiniuose mūsų dienų sunkumuose? Paraginkite mokinius apmąstyti, ką jie gali daryti, kad pelnytų Doktrinos ir Sandorų 21:6 eilutėje pažadėtus palaiminimus. Patikinkite, kad jeigu jie nuoširdžiai paisys pranašo žodžių, tai sulauks didžių palaiminimų tiek dabar, tiek ir amžinybėje. Paaiškinkite, kad paisyti pranašų patarimo nereiškia aklai paklusti jų žodžiams. Perskaitykite šį prezidento Haroldo B. Ly teiginį: 38

9 PAMOKA. SEKITE GYVUOJU PRANAŠU Pastarųjų dienų šventiesiems nepakanka vien sekti savo vadovais ir priimti jų patarimą, turime didesnę pareigą patys įgyti nepajudinamą liudijimą apie šių vyrų dievišką paskyrimą ir kad tai, ką jie mums pasakė, yra Dangiškojo Tėvo valia (Teachings: Harold B. Lee, 45). Doktrinos ir Sandorų 28:2, 6 7; 43:1 7 Viešpats duoda apreiškimus nustatyta tvarka Paaiškinkite, kad netrukus po to, kai buvo suorganizuota Bažnyčia, kai kurie jos nariai buvo priešininko suklaidinti duoti netikrus pranašiškus nurodymus. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 28 skyriaus antraštę, o likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą (taip pat žr. Jeffrey G. Cannon, All Things Must Be Done in Order: D&C 28, 43, Revelations in Context series, Apr. 4, 2013, history.lds.org). Tada paklauskite: Kas būtų nutikę, jei Bažnyčios nariai ir toliau būtų tikėję tariamais Hairamo Peidžo apreiškimais? Leiskite mokiniams išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 28:2, 6 7. Tada paklauskite: Kaip ši Viešpaties žinia paaiškino Bažnyčios Prezidento vaidmenį? (Mokiniai turėtų suprasti tokią doktriną: Bažnyčios prezidentas yra asmuo, turintis raktus, leidžiančius gauti apreiškimą visai Bažnyčiai.) Kad padėtumėte mokiniams praplėsti savo supratimą apie šią doktriną, vieno mokinio paprašykite garsiai perskaityti šią istorinę Doktrinos ir Sandorų 43 skyriaus informaciją: 1831 m. vasarį tarp šventųjų Kirtlande, Ohajo valst., pasirodė moteris, vardu ponia Habl. Ji tvirtino, kad yra pranašė ir gavo apreiškimus Bažnyčiai, kad žino, jog Mormono Knyga yra tikra, ir kad turėtų tapti mokytoja Bažnyčioje. Jai pavyko apgauti keletą šventųjų. Džozefas Smitas ir kiti sunerimo dėl jos įtakos ir dėl kitų tarp šventųjų atsiradusių netikrų apreiškimų. Pranašas nusprendė Viešpaties pasiteirauti, ką daryti, ir gavo apreiškimą, kuris dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 43 skyriuje (žr. Documents, Volume 1: July 1828 June 1831, vol. 1 of the Documents series of The Joseph Smith Papers [2013], 257). Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 43:1 7 ir surasti doktrinas, kurias tuo metu Viešpats išaiškino. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką randa. Taip pat galite pasiūlyti tas eilutes sujungti daline nuoroda su Doktrinos ir Sandorų 28:2. Paminėkite, kad 28 skyriuje užrašytas apreiškimas buvo skirtas šventiesiems Niujorko valstijoje, o apreiškimas, užrašytas 43 skyriuje, šventiesiems Kirtlande. Tada paklauskite: Kas buvo paskirtas gauti įsakymus ir apreiškimus visai Bažnyčiai tuo metu, kai buvo duotas Doktrinos ir Sandorų 43 skyriuje užrašytas apreiškimas? Kokių doktrinų galime išmokti iš šių eilučių? (Mokiniai gali vartoti kitus žodžius, tačiau turėtų suprasti šias doktrinas: visai Bažnyčiai apreiškimą gali gauti tik vienas tuo metu paskirtas asmuo. Tie, kurie klausys Bažnyčios prezidento, nebus apgauti.) Galite perskaityti tokį vyresniojo L. Tomo Perio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: 39

9 PAMOKA. SEKITE GYVUOJU PRANAŠU Yra tvarka, kokia Viešpats apreiškia Savo valią žmonijai. Mes visi turime teisę kreiptis į Viešpatį ir gauti įkvėpimą per Jo Dvasią tame darbe, kuriame esame paskirti prievaizdais. Gimdytojai gali gauti apreiškimą savo šeimai, vyskupas savo bendruomenei, o Pirmoji Prezidentūra visai Bažnyčiai. [ ] Pranašas Džozefas Smitas pareiškė: Tai prieštarauja Dievo tvarkai, kad koks nors Bažnyčios narys ar bet koks kitas žmogus gautų nurodymus įgaliotiems asmenims, kurių padėtis aukštesnė už jų [Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2007), p. 190] ( Tikime viskuo, ką Dievas apreiškė, 2003 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip žinojimas, kad Dievo apreiškimas visuomet gaunamas per patvirtintus kunigystės kanalus, padeda jums išvengti apgaulės? Kaip tai gali suteikti ramybės jūsų gyvenime? Kaip Viešpaties apreiškimo modelis palaiko tvarką Bažnyčioje? Doktrinos ir Sandorų 90:1 6 Viešpats įsteigė tvarką Bažnyčioje Paaiškinkite, kad augant Bažnyčiai Viešpats nurodė pranašui Džozefui Smitui suorganizuoti kunigiją ir Bažnyčios narius. Garsiai perskaitykite arba apibendrinkite šį teiginį: Augant Bažnyčios narių skaičiui, pranašas toliau gaudavo apreiškimus apie kunigystės pareigybes. Viešpaties nurodymu jis organizavo Pirmąją Prezidentūrą, save padarydamas prezidentu, o Sidnį Rigdoną ir Frederiką G. Viljamsą patarėjais. Jis taip pat organizavo Dvylikos Apaštalų Kvorumą ir Pirmąjį Septyniasdešimties kvorumą. Jis pašaukė ir įšventino vyskupus bei jų patarėjus, aukštuosius kunigus, patriarchus, aukštąsias tarybas, Septyniasdešimčių narius ir vyresniuosius. Jis suorganizavo pirmuosius Bažnyčios kuolus (Mūsų paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija [1996], p. 25). Paaiškinkite, kad Pirmoji Prezidentūra Bažnyčioje užima svarbią vietą. Paprašykite mokinių išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 90:1 6 ir išsiaiškinti konkrečias Pirmosios Prezidentūros pareigas. (Pirmoji Prezidentūra nešio[ja] duotus karalystės raktus [2 eilutė] ir yra priemonė, per kurią apreiškimai bus duodami Bažnyčiai [4 eilutė]). Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti, kokiais dviem būdais Bažnyčioje įtvirtinama doktrina. 1954 metais prezidentas Dž. Rubenas Klarkas jaun., tada patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, paaiškino, kaip Bažnyčioje paskelbiama doktrina ir koks svarbus yra Bažnyčios Prezidento vaidmuo. Kalbėdamas apie Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo narius, jis pasakė: Turime atminti, kad kai kuriems visuotiniams įgaliotiniams yra duotas ypatingas pavedimas; jie turi ypatingą dovaną; jie palaikomi kaip pranašai, regėtojai ir apreiškėjai, kas suteikia jiems ypatingą dvasinę dovaną, susijusią su žmonių mokymu. Jie turi teisę, galią ir įgaliojimą skelbti Dievo mintį ir valią Jo žmonėms, būdami pavaldūs visuotinei Bažnyčios prezidento galiai ir įgaliojimui. [ ] [ ] Bažnyčios prezidentas gali paskelbti ar aiškinti doktrinas, kurias jis gavo per jam skirtą apreiškimą (pvz., žr. DS 138). Doktrina taip pat gali būti išaiškinama jungtinėje Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo taryboje (pvz., žr. 2 Oficialus Pareiškimas) ( Kristaus doktrina, 2012 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). 40

9 PAMOKA. SEKITE GYVUOJU PRANAŠU Kodėl svarbu atminti, kas turi įgaliojimą paskelbti Dievo mintį ir valią pasauliui? Pamoką baikite paprašydami mokinių apmąstyti, ko jie išmoko iš gyvųjų pranašų ir apaštalų žinios. Pakvieskite mokinius pasidalinti savo liudijimu, kaip tos žinios juos palaimino. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 21:1 6; 28:2, 6 7; 43:1 7; 90:1 6, 16. Kevinas R. Dankanas, Mūsų pačių išgelbėjimas, 2010 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Raselas M. Nelsonas, Pranašų palaikymas, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. 41

10 Ieškokite tiesos Įvadas Dievo vaikai raginami siek[ti] mokytumo, [ ] mokymusi ir taip pat tikėjimu (DS 88:118). Vadovavimasis tokiu modeliu mokymosi procese padeda būti vertiems Šventosios Dvasios pagalbos. Šiandien internete ir kituose šaltiniuose pateikta gausybė informacijos viena informacija teisinga, kita melaginga, o dar kita klaidinanti apie Bažnyčios doktrinas, istoriją ir užimamą poziciją tam tikrais socialiniais klausimais, dėl ko ypač svarbu, kad pasikliautume Šventąja Dvasia, padėsiančia mums atskirti tiesą nuo melo. Dalis šio proceso yra mokymasis atpažinti deramus informacijos šaltinius ir tų šaltinių naudojimas. Pagalbiniai skaitiniai Dieter F. Uchtdorf, What Is Truth? (2013 m. sausio 13 d., Bažnyčios švietimo sistemos dvasinė valandėlė), lds.org/broadcasts. Gospel Learning, Gospel Topics, lds.org/topics. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 88:118, 121 126 Mokymosi modelis Garsiai perskaitykite šį aprašymą apie Pranašų mokyklą Kirtlande, Ohajyje: 1833 m. pranašas ir grupė Kirtlando šventųjų turėjo unikalią galimybę studijuoti Evangeliją. Tų metų sausį, pagal Viešpaties įsakymą (žr. DS 88:127 141), pranašas suorganizavo pranašų mokyklą, skirtą ruošti kunigystę turinčius asmenis jų tarnystės darbui ir Evangelijos skelbimui. Mokykla veikė Niuelo K. Vitnio krautuvės antrojo aukšto kambaryje, kur gyveno pranašas. Ją lankė maždaug 25 broliai, kai kurie atkeliavę šimtus kilometrų, kad studijuotų Evangeliją ne didesniame kaip 4 m ilgio ir 3 m pločio kambaryje. Daugelis šių vyrų vėliau tapo apaštalais, Septyniasdešimties nariais ir kitais Bažnyčios vadovais. Nors pranašas ir kiti broliai kartais mokėsi kalbos, pagrindinį dėmesį jie skyrė Evangelijos doktrinų studijavimui, stropiai mokydamiesi nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos popietės. Ši mokykla tęsėsi keturis mėnesius. Vėliau Kirtlande ir Misūryje buvo surengtos panašios mokyklos, kurias lankė šimtai žmonių (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 251). Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 88 skyriuje užrašyti Viešpaties nurodymai tiems, kurie lankys Pranašų mokyklą. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:118 ir rasti Viešpaties nurodytą mokymosi modelį. Tada aptarkite šiuos klausimus: Ką, jūsų manymu, reiškia siekite mokytumo, [ ] mokymusi ir taip pat tikėjimu? Kaip tokio modelio laikymasis gali pagerinti jūsų gebėjimą mokytis? (Mokiniai gali pateikti įvairių atsakymų, tačiau įsitikinkite, jog aišku, kad į mokymosi procesą įtraukdami tikėjimą tampame verti Viešpaties pagalbos.) Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:121 126 eilutes, kuriose užrašyti papildomi Viešpaties nurodymai Pranašų mokyklai. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir surasti principus, kurie padeda mums suprasti, kaip mokytis tikėjimu. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką randa. Mokiniams atsakinėjant, jų įvardytus principus galite užrašyti lentoje. Taip pat galite pasiūlyti savo Raštų paraštėje, prie šių eilučių, užsirašyti tokią frazę: principai, kurie moko, kaip mokytis tikėjimu. (Pastaba. Žymėjimasis Raštų paraštėje gali padėti 42

10 PAMOKA. IEŠKOKITE TIESOS mokiniams lengviau rasti ir atsiminti svarbius principus.) Jei turite pakankamai laiko, galite mokinių paprašyti išstudijuoti Almos 32:28, 41 43 ir Jono 7:17 eilutes, kuriose ras papildomų principų. Kaip gyvenimas pagal tose eilutėse mokytus principus gali padėti mums siekti mokytumo mokymusi ir tikėjimu? (Mokiniams atsakinėjant galite akcentuoti, kad jei seksime šiais principais, tai padės mums tapti vertiems Dvasios pagalbos.) Kaip Dvasia įtakoja mūsų tiesos ieškojimus, kai būname verti Viešpaties Dvasios? Doktrinos ir Sandorų 91:1 6 Kaip atskirti tiesą nuo melo Pateikite šį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios prezidentūros teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Visoje pasaulio istorijoje nebuvo taip lengva gauti informaciją, kaip tai yra dabar. Viena informacija būna teisinga, kita klaidinga, o didžioji jos dauguma teisinga tik iš dalies. Dėl to visoje pasaulio istorijoje niekada nebuvo taip svarbu, kad išmoktume teisingai atskirti tiesą nuo melo ( What Is Truth? [Church Educational System devotional, Jan. 13, 2013], 3, lds.org/broadcasts). Kokios pasekmės mūsų laukia, jei neišmoksime atkirti tiesos nuo melo? Lentoje užrašykite tokį klausimą: Kaip galime teisingai atskirti tiesą nuo melo? Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 91 skyriuje užrašytame apreiškime Džozefas Smitas mokomas atpažinti, ar tai, ką jis skaito apokrifuose, yra tiesa. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti 91 skyriaus antraštę, o likusiųjų sekti skaitomą tekstą. Tada paprašykite mokinių apmąstyti lentoje užrašytą klausimą visiems drauge studijuojant Doktrinos ir Sandorų 91 skyrių. Paaiškinkite, kad apokrifai yra žydų šventų knygų rinkinys. Pradžioje šios knygos nebuvo įtrauktos į hebrajišką Bibliją (Senąjį Testamentą), tačiau vėliau, prieš Kristaus gimimą, buvo įtrauktos į graikišką Biblijos vertimą. Kai pirmieji krisčionys, praėjus šimtmečiams, surinko Biblijos knygas, apokrifus jie įtraukė kaip priedą. Kai kurios krisčioniškos religijos apokrifus laiko šventu Raštu, tačiau kitos netiki, kad jie yra įkvėpti raštai. Džozefo Smito Biblija, kurią jis naudojo, kad įterptų savo įkvėptą vertimą, turėjo apokrifus. Džozefas pasiteiravo Viešpaties, ar jo Biblijos vertime derėtų įterpti šias knygas. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 91:1 3. Ką Džozefas Smitas sužinojo apie apokrifus? (Gali būti pravartu paaiškinti, kad dalykai, prirašyti žmonių rankomis, tai į rankraštį įterpti prierašai, kurie kartais pakeičia originalaus teksto reikšmę ir jį sugadina.) Pakvieskite dar vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 91:4 6. Kaip 4 6 eilutėse esantis patarimas padeda mums atskirti tiesą nuo melo ir įvertinti to, ką skaitome, patikimumą? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau įsitikinkite, kad jie atpažįsta tokią tiesą: Šventoji Dvasia gali padėti mums žinoti, ar tai, ką skaitome, yra tiesa.) 43

10 PAMOKA. IEŠKOKITE TIESOS Paaiškinkite, kad dėl gausybės informacijos internete tapo būtina turėti dvasinę atpažinimo dovaną (žr. DS 46:23), padedančią žinoti, kaip teisingai atskirti tiesą nuo melo. (Daugiau informacijos apie tai, kodėl atpažinimo dovana tokia svarbi mūsų gyvenime, ieškokite vyresniojo Deivido A. Bednario straipsnyje Quick to Observe, Ensign arba Liahona, Dec. 2006, 31 36.) Kiekvienam mokiniui duokite vyresniojo Styveno E. Snou iš Septyniasdešimties teiginio kopiją. Paprašykite mokinių išstudijuoti pirmas dvi pastraipas ir rasti vyresniojo Snou patarimą, kaip vertinti informaciją, kurią galime perskaityti apie Bažnyčios istoriją ir mokymus. Studijuodami Bažnyčios istoriją stenkitės atrasti pusiausvyrą Vyresnysis Styvenas E. Snou iš Septyniasdešimties sakė: Internetas visokiausią informaciją gerą, blogą, teisingą, neteisingą, įskaitant ir informaciją apie Bažnyčios istoriją, padarė pasiekiamą ranka. Apie mūsų istoriją galite daug prisiskaityti, tačiau svarbu, kad ją skaitydami suprastume tos istorijos kontekstą. Sunkumai su tam tikra informacija kyla dėl to, kad ji pateikiama be konteksto, tad jūs negalite susidaryti pilno vaizdo. Informacija, kuria bandoma sugėdyti Bažnyčią, dažnai yra labai subjektyvi ir šališka. Informacijos turėtume ieškoti tokiuose šaltiniuose, kurie objektyviau aprašo mūsų įsitikinimus ir istoriją. Kai kurie tinklalapiai yra labai priešiškai nusiteikę ir savo informacijos pateikimu vaikosi sensacijų. Ieškokite šaltinių žinomų ir gerbiamų istorikų, nesvarbu, ar jie Bažnyčios nariai, ar ne. Kai kurie jaunuoliai nustemba ir patiria šoką dėl antimormonų pateikiamos medžiagos internete. Taip nutinka todėl, kad tam nepasiruošė ir nestiprino savęs. Galbūt jie per mažai laiko skyrė dvasiniam savęs stiprinimui ir pasiruošimui ateičiai. Kai gyvenimo posūkiai išmuša žemę iš po kojų, svarbu, kad žmonės imtųsi daryti tuos pagrindinius, visuomet aptarinėjamus dalykus: nuolat studijuoti Raštus ir nuoširdžiai melstis Dangiškajam Tėvui. Šie esminiai dalykai paruošia žmones visokiausiems sunkumams, taip pat ir antimormonų straipsniams, kuriuos vieną dieną jie ras internete ( Balancing Church History, New Era, June 2013, 21 22). Kadangi būtina atidžiai pasverti informacijos šaltinių apie Bažnyčios istoriją ir mokymus patikimumą, kaip galite pasinaudoti vyresniojo Snou mokymu, kad galėtumėte įvertinti to, ką skaitote apie Bažnyčią, patikimumą? Paprašykite mokinių tyliai perskaityti trečiąją vyresniojo Snou teiginio pastraipą. Tada aptarkite šį klausimą: Kaip vyresniojo Snou patarimas padės jums radus informaciją, kuri gali paprieštarauti jūsų įsitikinimams? Iškilus klausimams išlikite ištikimi Paaiškinkite, kad Bažnyčios nariams kartais kyla klausimų ar net dvejonių dėl Bažnyčios doktrinos ar tam tikros jos pozicijos socialiniais klausimais. Garsiai perskaitykite šį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį: Kelti klausimus yra natūralu iš nuoširdaus klausimo sėklelės dažnai išauga ir subręsta didžiulis supratimo medis. Nedaug yra Bažnyčioje narių, kurie kada nors nebūtų sprendę rimtų ir delikačių klausimų. Vienas iš Bažnyčios tikslų yra puoselėti ir kultivuoti tikėjimo sėklą net kartais smėlingoje abejonių ir netikrumo dirvoje ( Ateik, junkis prie mūsų, 2013 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). 44

10 PAMOKA. IEŠKOKITE TIESOS Kiekvienam mokiniui atspausdinkite medžiagą Kaip atskirti tiesą nuo melo, kur rasite Bažnyčios vadovų patarimą nuogąstaujantiems ar dvejojantiems. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti atspausdintoje medžiagoje esančius teiginius ir surasti principus, padėsiančius nuogąstavimus ar dvejones imti spręsti naudojant tikėjimą. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių paaiškinti, kaip tai, ką jie perskaitė, gali padėti dėl Bažnyčios doktrinos, istorijos ar užimamos pozicijos tam tikru socialiniu klausimu nuogąstaujančiam ir dvejojančiam žmogui. Baigdami pamoką akcentuokite, kad nors mūsų gyvenime ir gali kilti klausimų, į kuriuos negalime rasti atsakymų, į svarbiausius klausimus galime rasti atsakymus tik tada, jei paklusime įsakymams, studijuosime deramus informacijos šaltinius, ypač gyvųjų pranašų žodžius, per maldą ieškosime vedimo, naudosime tikėjimą ir būsime kantrūs. Paprašykite mokinių papasakoti, kada jie jautė, kad Viešpats juos veda ir padeda rasti tiesą ir jiems rūpimų klausimų atsakymus. Paraginkite mokinius peržvelgti išdalintoje medžiagoje esančius teiginius ir pakvieskite juos sekti pamokoje girdėtu patarimu mokytumo ieškoti mokymusi ir tikėjimu. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 88:118 126; 91:1 6. Dieter F. Uchtdorf, What Is Truth? (2013 m. sausio 13 d., Bažnyčios švietimo sistemos dvasinė valandėlė), lds.org/broadcasts. David A. Bednar, Quick to Observe, Ensign arba Liahona, Dec. 2006, 31 36. Kaip atskirti tiesą nuo melo Visuose Evangelijos laikotarpiuose blogio jėgos priešinosi Dievui ir Jo darbui. Tačiau Dievo darbas nebus sužlugdytas. Šiomis pastarosiomis dienomis akmuo, atkirstas nuo kalno, risis, kol pripildys visą žemę (DS 65:2). Tačiau kadangi kiekvienas Bažnyčios narys gali būti suklaidintas, mums reikia budėti ir melstis (3 Nefio 18:18). Šiame žinių amžiuje, kai yra sugrąžinta Evangelijos pilnatvė, ieškant tiesos nei jums, nei man nereikia plaukioti nežinomomis jūromis ar keliauti nepažymėtais keliais. Mylintis Dangiškasis Tėvas nurodė mums kursą ir davė nuolatinį vedlį paklusnumą. Tiesą pažįstame ir atsakymus į svarbiausius klausimus gauname tada, kai esame paklusnūs Dievo įsakymams (Tomas S. Monsonas, Paklusnumas atneša palaiminimus, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Mano brangūs draugai, prašau, prieš suabejodami tikėjimu, pirma suabejokite savo abejonėmis. Niekada neturime leisti abejonei mūsų pavergti ir atskirti nuo Dievo meilės, ramybės ir dovanų, ateinančių per tikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi (Dyteris F. Uchtdorfas, Ateik, junkis prie mūsų, 2013 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Šėtonas yra didysis apgavikas, [B]rolių kaltintojas [Apreiškimo 12:10], visų melų tėvas [žr. Jono 8:44], nuolat siekiantis apgauti, kad galėtų nugalėti mus [žr. DS 50:3]. [ ] Tiems, kurie jau priima tiesą, pagrindinė jo taikoma strategija yra pasėti abejonės sėklą. Pavyzdžiui, jis privertė daug Bažnyčios narių suklupti, kai šie apie Bažnyčią rado informacijos, kuri, rodos, prieštarauja tam, ką jie žino. Jei esate tai patyrę, atminkite, kad šiame informacijos amžiuje yra daug žmonių, kurie kursto dvejones apie viską ir bet ką, visuomet ir visur. [ ] 45

10 PAMOKA. IEŠKOKITE TIESOS [ ] Visuomet pravartu prisiminti, kad vien dėl to, kad kažkas išspausdinta ant popieriaus, pasirodo internete, dažnai kartojama arba turi daug šalininkų, nereiškia, kad tai tiesa. Kartais melagingi tvirtinimai arba informacija pateikiama tokiu būdu, jog atrodo, kad jie gana patikimi. [ ] Tai, kas dabar prieštaringa, gali tapti tobulai suprantama, jeigu tyrinėsime ir gausime patikimesnės informacijos (Dieter F. Uchtdorf, What Is Truth? [2013 m. sausio 13 d., Bažnyčios švietimo sistemos dvasinė valandėlė], lds.org/broadcasts). Kai pradedame lyginti tai, kas daroma ir siūloma šiuolaikiniame pasaulyje, su tuo, ką žinome iš Dievo plano ir prielaidų, duotų Dievo žodyje ir Jo gyvųjų pranašų mokymuose, [ ] žinome, kad amžinąja prasme tai mus apsaugos (Dallin H. Oaks, As He Thinketh in His Heart [2013 m. vasario 8 d., vakaras su vyresniuoju Dalinu H. Ouksu], lds.org/ broadcasts). Baimės, abejonės ar sunkumų akimirkomis išlaikykite tikėjimą, kurį jau turite, nors tas tikėjimas ir ribotas. [ ] Kai tai ištiks ir pasireikš, o sprendimo nesimatys, tvirtai laikykitės to, ką jau žinote, tvirtai stovėkite, kol ateis papildomas pažinimas (Džefris R. Holandas, Tikiu, Viešpatie, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Tam nuoširdžiam besidominčiajam galime priminti, kad internetas neturi tiesos filtro. Kai kuri informacija, kad ir kokia įtikinama atrodytų, paprasčiausiai neteisinga (Nylas L. Andersenas, Džozefas Smitas, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Atsakymai į dvasinius klausimus duodami tiems žmonėms, kurie neužkietina savo širdžių; kurie prašo tikėdami, kad jiems bus duota; ir kurie stropiai laikosi įsakymų (Paul V. Johnson, A Pattern for Learning Spiritual Things [2012 m. rugpjūčio 7 d., Bažnyčios Švietimo Sistemos kreipimasis į religijos pedagogus], si.lds.org). Bažnyčios tyrinėjimas [ ] jos atsimetėlių akimis [prilygsta] pokalbiui su Judu norint pažinti Jėzų (Neal A. Maxwell, All Hell Is Moved [1977 m. lapkričio 8 d., Brigamo Jango universiteto dvasinė valandėlė], 3, speeches.byu.edu). 46

Viešpaties balsas Doktrinoje ir Sandorose 11 Įvadas Doktrina ir Sandoros yra įrodymas, kad Dievas kalba pranašams pastarosiomis dienomis ir ruošia pasaulį Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui. Skaitydami Doktrinoje ir Sandorose užrašytus apreiškimus galime girdėti Jėzaus Kristaus balsą. Suvokę, kokia svarbi Doktrinos ir Sandorų knyga, jos mokymus imsime vertinti labiau už visus pasaulio turtus. Pagalbiniai skaitiniai Ezra Taft Benson, The Book of Mormon and the Doctrine and Covenants, Ensign, Jan. 2005, 24 28. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų įvadas Viešpaties balsas Doktrinoje ir Sandorose Pateikite prezidento Ezros Tafto Bensono (1899 1994) teiginį. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti, o likusiuosius sekti skaitomą tekstą. Mormono Knyga liudija ir atveda žmones pas Kristų. Doktrina ir Sandoros žmones atveda į Kristaus karalystę, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią, vienintelę tikrą ir gyvą bažnyčią ant visos žemės veido [DS 1:30]. Aš tai žinau. Mormono Knyga yra mūsų religijos sąvaros akmuo, o Doktrina ir Sandoros yra viršutinis akmuo su besitęsiančiu pastarųjų dienų apreiškimu. Viešpats patvirtina tiek savo sąvaros, tiek ir viršutinį akmenį ( The Book of Mormon and the Doctrine and Covenants, Ensign, Jan. 2005, 26). Ką tokio esate radę Doktrinoje ir Sandorose, kas iliustruoja šios knygos svarbą Bažnyčiai ir jos nariams? Paprašykite mokinių Raštuose atsiversti Doktrinos ir Sandorų įvadą, esantį šios knygos pradžioje. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti pirmą ir trečią pastraipas, o likusiuosius sekti skaitomą tekstą. Paprašykite jų surasti, kuo Doktrina ir Sandoros skiriasi nuo kitų Raštų knygų, ir atkreipti dėmesį į įvade akcentuojamą galimybę girdėti Viešpaties balsą. Tada paklauskite: Kuo Doktrina ir Sandoros skiriasi nuo kitų patvirtintų Raštų? Kas įvade sakoma apie Viešpaties Jėzaus Kristaus balsą? (Padėkite mokiniams suprasti, kad studijuodami Doktriną ir Sandoras galime išmokti atpažinti Viešpaties Jėzaus Kristaus balsą. Paaiškinkite, kad frazė Viešpaties balsas arba kitos tos frazės formos Doktrinoje ir Sandorose vartojamos daugiau nei 40 kartų [pvz., žr. DS 1:2; 18:35 36; 76:30]; frazė taip sako Viešpats Doktrinoje ir Sandorose vartojama daugiau nei 60 kartų [pvz., žr. DS 36:1; 56:14].) Girdėti Viešpaties balsą yra svarbi Doktrinoje ir Sandorose kartojama tema. Pateikite šį vyresniojo Nylo A. Maksvelo (1926 2004) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti, o likusiųjų sekti skaitomą tekstą. 47

11 PAMOKA. VIEŠPATIES BALSAS DOKTRINOJE IR SANDOROSE Jei kas paklaustų, kuri Raštų knyga suteikia daugiausiai galimybių išgirsti Viešpaties balsą, dauguma pirmiausiai paminėtų Naująjį Testamentą. Naujasis Testamentas yra įspūdingas Mesijo darbų ir doktrinų rinkinys. Tačiau Doktrinoje ir Sandorose išgirstame Viešpaties balsą ir Jo žodį. Jei įsiklausytume, tikrai išgirstume, ką Jis sako ( The Doctrine and Covenants: The Voice of the Lord, Ensign, Dec. 1978, 4). Kaip mokymasis išgirsti ir atpažinti Viešpaties balsą studijuojant Doktriną ir Sandoras galėtų pakeisti jūsų gyvenimą? Skirkite kelias minutes, kad mokiniai galėtų išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų įvado aštuntą pastraipą. Paprašykite jų įvardyti Doktrinoje ir Sandorose užrašytas doktrinas. Skyrę pakankamai laiko, paklauskite: Kas Doktrinos ir Sandorų knygą daro Bažnyčiai vertingesnę už visos žemės turtus? Galite perskaityti, ką vyresnysis Styvenas E. Snou iš Septyniasdešimties sakė apie Doktrinoje ir Sandorose esančius apreiškimus: Per šiuos įkvepiančius ir pamokančius apreiškimus Doktrinoje ir Sandorose mokoma ir kartojama svarbi doktrina. [ ] Vyresnysis Džonas A. Vidsou (1872 1952) rašė: Kiekviena Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje mokoma doktrina yra apibrėžta arba išpranašauta Doktrinos ir Sandorų knygoje. Kiek žinau, šioje knygoje galima rasti visas viena ar kita forma pateiktas doktrinas, kurių mokoma Bažnyčioje. Jis pridūrė, kad Doktrina ir Sandoros yra svarbi knyga todėl, kad jokia kita mūsų šventa knyga taip išsamiai neapžvelgia visų Bažnyčios doktrinų [The Message of the Doctrine and Covenants (1969), 117] ( Treasuring the Doctrine and Covenants, Ensign, Jan. 2009, 52). Paprašykite mokinių papasakoti, kaip jie buvo palaiminti dėl to, kad studijuoja Doktriną ir Sandoras. Doktrinos ir Sandorų 1:1 17; 5:10 Istorinis Doktrinos ir Sandorų kontekstas Paaiškinkite mokiniams, kad apreiškimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 1 skyriuje, buvo Viešpaties duotas kaip Įsakymų Knygos, pirmųjų Džozefo Smito apreiškimų rinkinio, įvadas. Šis apreiškimų rinkinys drauge su kitais pranašo apreiškimais ir Paskaitomis apie tikėjimą vėliau buvo išspausdinti kaip Doktrinos ir Sandorų knyga. 1 skyriuje minimas tokios Raštų knygos poreikis mūsų dienomis. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 1 skyriaus antraštę. Padėkite mokiniams išanalizuoti skyriaus antraštę užduodami tokį klausimą: Koks sprendimas buvo priimtas per ypatingą vyresniųjų konferenciją? (Apreiškimai, kuriuos iki tos dienos gavo Džozefas Smitas, turi būti išleisti knygos pavidalu. Priminkite mokiniams, kad nors ši knyga pradžioje buvo vadinama Įsakymų Knyga, vėliau ji buvo pavadinta Doktrina ir Sandoros.) Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 1:1 5. Po to visų paklauskite: Kam Jėzus Kristus kalbėjo šiose eilutėse? Kaip apibendrintumėte pagrindinę šių eilučių mintį? Kaip Viešpats sakė perspėsiąs visus žmones? (Mokiniai turėtų suprasti tokią doktriną: Viešpats visus žmones įspėja per Savo išrinktus mokinius.) 48

11 PAMOKA. VIEŠPATIES BALSAS DOKTRINOJE IR SANDOROSE Paprašykite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 1:12. Tada paklauskite: Kokiam įvykiui, pasak 12 eilutės, Viešpats nori, kad pasiruoštų pasaulis? (Galite paminėti, kad frazė Viešpats arti reiškia Antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą.) Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 1:14 16 ir išsiaiškinti, kaip Viešpats apibūdina šiandieninį pasaulį, kuriame gyvename. Mokiniams papasakojus, ką išsiaiškino, paprašykite jų perskaityti 17 eilutę ir paaiškinti, kaip Viešpats išsprendė 14 16 eilutėse aprašytą problemą. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 5:10, o likusiųjų sekti skaitomą eilutę. Tada aptarkite šitai: Ką šioje ištraukoje sužinote apie nepaprastą Džozefo Smito pašaukimą? (Mokiniai turėtų atpažinti tokią tiesą: Viešpats pašaukė Džozefą Smitą skelbti Jo žodį pasauliui.) Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Džozefas Smitas daug padarė, [ ] jo misija buvo pasiekti dieviško apreiškimo realumą ir sukurti pagrindą, ant kurio tas principas galėtų išgyventi. Jo apreiškimo principas nėra vienas apreiškimas visiems laikams ar švelnus įkvėpimas visiems geriems žmonėms, o konkretus, užfiksuotas, nuolatinis Dievo vadovavimas. Vienas gerbiamas pastarųjų dienų šventųjų draugas ir mokslininkas glaustai pasakė: Tais laikais, kai krikščionybės pagrindai buvo užpulti racionalaus apšvietimo jėgų, Džozefas Smitas [neabejotinai ir niekieno nepadedamas] sugrąžino šiuolaikinę krikščionybę prie savo šaknų apreiškimo [Richard L. Bushman, A Joseph Smith for the Twenty-First Century, iš Believing History (2004), 274] ( Pranašai, regėtojai ir apreiškėjai, 2004 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip ši pamoka praplėtė jūsų supratimą apie Doktrinos ir Sandorų tikslą ir svarbą? Kaip Doktrina ir Sandoros sustiprino jūsų liudijimą apie Džozefo Smito dievišką pašaukimą būti Dievo pranašu? Pamoką baikite, pasiteiraudami, ar yra norinčių pasidalinti savo liudijimu apie doktrinas, principus ir tiesas, užrašytas Doktrinoje ir Sandorose. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų įvadas; Doktrinos ir Sandorų 1:1 39; 5:10. Ezra Taft Benson, The Book of Mormon and the Doctrine and Covenants, Ensign, Jan. 2005, 24 28. 49

12 Papildomi Raštai mūsų dienomis Įvadas Viešpats nesiliauja mums davęs dieviškus nurodymus per Šventąją Dvasią Savo žodį ir valią apreikšdamas Savo tarnams. Kadangi Dievas ir toliau kalba šiuolaikiniams pranašams, Raštų kanonas lieka atviras. Papildomi Raštai, kuriuos gavome mūsų dienomis tokie kaip Džozefo Smito vertimo Biblija ir Abraomo knyga patvirtina, išaiškina ir praplečia mūsų supratimą apie Evangeliją. Pagalbiniai skaitiniai Džefris R. Holandas, Nėra galo mano darbams [ ] ir mano [žodžiai] [ ] niekada nesibaigia, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Translation and Historicity of the Book of Abraham, Gospel Topics, lds.org/topics. Elizabeth Maki, Joseph Smith s Bible Translation: D&C 45, 76, 77, 86, 91, Revelations in Context series, Mar. 20, 2013, history.lds.org. Pasiūlymai, kaip mokyti Pastarųjų dienų Raštai Paprašykite mokinius įsivaizduoti, kad vienas jų draugas nuoširdžiai klausia: Kodėl mormonai turi daugiau Raštų, o ne vien Bibliją? Maniau, kad Biblijoje užrašytas visas Dievo žodis. Paprašykite mokinių pakelti ranką, jeigu jiems toks klausimas jau buvo užduotas. Kelis iš pakėlusiųjų ranką paprašykite papasakoti, kaip jie atsakė į tokį klausimą ir kaip jautėsi liudydami apie Raštus. Lentoje užrašykite žodį kanonas. Pateikite šiuos vyresniųjų Džefrio R. Holando ir Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginius ir pakvieskite du mokinius garsiai juos perskaityti. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti, ką reiškia žodis kanonas šių teiginių kontekste. Kai kurie krisčionys, didžiąja dalimi dėl savo nuoširdžios meilės Biblijai, pareiškė, kad daugiau negali būti patvirtintų Raštų, tik Biblija. Tokiu būdu paskelbdami, kad apreiškimų kanonas yra uždarytas, mūsų draugai iš kai kurių kitų tikėjimų nepriima dieviškos išraiškos, kurią mes Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje branginame, Mormono Knygą, Doktriną ir Sandoras bei Brangųjį Perlą ir nesiliaujantį vadovavimą, kurį gauna Dievo patepti pranašai ir apaštalai (Džefris R. Holandas, Nėra galo mano darbams ir mano [žodžiai] niekada nesibaigia, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Daugelis krisčionių tiki, kad Dievas uždarė Raštų kanoną autoritetingą šventų knygų rinkinį, kuris naudojamas kaip Raštai, netrukus po Kristaus mirties, ir nuo to laiko nebuvo gauti jokie panašūs apreiškimai. Džozefas Smitas mokė ir rodė, kad Raštų kanonas yra atviras [žr. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2007), p. 195]. [ ] [ ] Džozefas Smitas mokė, kad Dievas ves Savo vaikus papildydamas turimų Raštų kanoną. Mormono Knyga yra toks papildymas. Ne išimtis ir apreiškimai, užrašyti Doktrinoje ir Sandorose bei Brangiajame Perle (Dallin H. Oaks, Fundamental to Our Faith, Ensign, Jan. 2011, 29). 50

12 PAMOKA. PAPILDOMI RAŠTAI MŪSŲ DIENOMIS Ką reiškia frazė Raštų kanonas? (Tai pripažintas, autoritetingas šventų knygų rinkinys. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje kanoninės knygos vadinamos patvirtintais Raštais [Raštų rodyklė, Kanonas, scriptures.lds.org].) Ką reiškia, kad pastarųjų dienų šventieji tiki, jog kanonas yra atviras? (Jie gali vartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad mokiniai suprantą šią tiesą: autoritetingas Dievo žodis užrašytas ne vien Biblijoje [žr. Tikėjimo Teiginių 1:9].) Koks skirtumas, ar tikime, kad Viešpats ir toliau apreiškia Raštus pastarųjų dienų pranašams? Doktrinos ir Sandorų 42:56; 45:60 62; 76:15 19; 93:53; 94:10 Biblijos Džozefo Smito vertimas Lentoje užrašykite šią tiesą: Per pranašą Džozefą Smitą Viešpats apreiškė papildomus Raštus, kurie patvirtina, išaiškina ir praplečia mūsų žinias apie tiesą. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 35 skyriaus antraštę. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką pranašas Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas darė, kai gavo šiame skyriuje užrašytą apreiškimą. Kuo buvo užsiėmęs pranašas Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas, kai gavo šį apreiškimą? Kad paaiškintumėte, kas yra Džozefo Smito vertimo Biblija, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šias dvi pastraipas: Maždaug 1830 m. vasarą Viešpats įsakė pranašui Džozefui Smitui versti Bibliją. Džozefas Smitas nevertė iš vienos kalbos į kitą, jis neturėjo ir originalaus biblinio rankraščio, kuriuo galėtų remtis. Vietoje to Džozefas skaitė ir nagrinėjo Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo eilutes ir koregavo bei pildė jas taip, kaip įkvėpdavo Šventoji Dvasia. Taigi, tai labiau buvo įkvėptas taisymas nei įprastinis vertimas. Džozefo Smito vertimas pakeitė daugiau nei 3000 Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo eilučių. Šiuos skirtumus apėmė papildymai (prasmės ar konteksto paaiškinimai arba sugrąžinti pranašų raštai, pvz., Mozės knyga), ištrinti žodžiai, eilučių tvarkos pakeitimas ir visiškas tam tikrų skyrių struktūros pertvarkymas. Daugiau informacijos apie Džozefo Smito vertimą ieškokite Raštų rodyklėje, Džozefo Smito vertimas (DžSV). Lentoje perrašykite šią lentelę: Doktrinos ir Sandorų 45:60 62 Doktrinos ir Sandorų 42:56, a išnaša Doktrinos ir Sandorų 35; 76; 77; 86; 91 skyrių antraštės Doktrinos ir Sandorų 94:10, b išnaša Doktrinos ir Sandorų 76:15 19 Doktrinos ir Sandorų 93:53 51

12 PAMOKA. PAPILDOMI RAŠTAI MŪSŲ DIENOMIS Suskirstykite mokinius į dvi grupes. Kiekvienos grupės paprašykite išstudijuoti medžiagą, pateiktą viename iš stulpelių, ir surasti informacijos apie Džozefo Smito vertimo Bibliją. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių papasakoti, ką sužinojo. Tada užduokite tokį klausimą: Kaip, jūsų manymu, vertimo darbas prisidėjo prie Džozefo Smito dvasinio lavinimosi ir Evangelijos tiesų sugrąžinimo? Kad padėtumėte mokiniams įvertinti Džozefo Smito darbo verčiant Bibliją poveikį Bažnyčiai, paprašykite mokinių atsiversti Chronologinį turinį (esantį Doktrinos ir Sandorų pradžioje) ir paaiškinkite, kad daugiausiai prie vertimo pranašas darbavosi tarp 1830 m. birželio ir 1833 m. liepos. Tada paklauskite: Kiek Doktrinos ir Sandorų skyrių buvo apreikšta tarp 1830 m. birželio ir 1833 m. liepos? (Pranašas gavo 74 apreiškimus, kurie vėliau buvo įtraukti į Doktriną ir Sandoras.) Taip pat galite paminėti, kad Brangiajame Perle esančios Mozės ir Džozefas Smitas Mato knygos irgi priskiriamos Biblijos Džozefo Smito vertimo darbui ir buvo gautos būtent tuo laikotarpiu. Mozės knyga yra pirmųjų aštuonių Pradžios knygos skyrių Džozefo Smito vertimas. Džozefas Smitas, versdamas eilutes apie Henochą, suvokė, kiek daug buvo pašalinta iš Biblijos. Karaliaus Jokūbo Biblijos vertime apie Henochą yra 109, o Mozės knygoje 5240 žodžių. Ką byloja Džozefo Smito vertimo vaidmuo Sugrąžinime atsižvelgiant į tai, kiek daug apreiškimų buvo gauta tuo metu? Peržvelgę Doktrinos ir Sandorų skyrius, kuriuos jis tuo metu gavo, pasakykite, kokios svarbios doktrinos buvo apreikštos? (Svarbių doktrinų, apreikštų per tą laikmetį, pavyzdžius galite rasti 29, 42, 45, 76, 88 ir 93 skyriuose.) Pateikite šį teiginį ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti: Biblijos vertimas buvo svarbi paties pranašo dvasinio lavinimosi ir besivystančio Evangelijos tiesos sugrąžinimo dalis. Peržiūrinėdamas Senąjį ir Naująjį Testamentus, jis dažnai gaudavo apreiškimų, aiškinančių ar išplečiančių Biblijos ištraukas. Taip pranašas iš Viešpaties gavo daug doktrinų, įskaitant tas, kurios dabar yra Doktrinos ir Sandorų 74, 76, 77, 86 ir 91 skyriuose bei dalimis daugelyje kitų Doktrinos ir Sandorų skyrių (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, p. 200). Paliudykite, kad didelė Viešpaties apreikštų Doktrinos ir Sandorų skyrių dalis tiesiogiai susijusi su Džozefo Smito vertimo Biblijos darbu. Taip pat galite paaiškinti, kad tam tikros Džozefo Smito vertimo dalys buvo išspausdintos 1979 metų PDŠ Karaliaus Jokūbo Biblijos vertime, taip šie svarbūs apreiškimai tapo labiau prieinami ir laimino Bažnyčios narių gyvenimą. Abraomo Knyga Paprašykite mokinių peržvelgti Abraomo knygos skyrių įvadus. Trumpai aptarkite Abraomo knygos turinį. Tada paaiškinkite, kad 1835 m. vasarą vyriškis vardu Maiklas Čendleris į Kirtlandą, Ohajo valst., atsivežė keturias egiptietiškas mumijas ir keletą papiruso ritinių su senovės egiptiečių rašmenimis. Bažnyčios nariai nusipirko tas mumijas ir papiruso ritinius. Nors tikslus vertimo metodas nėra žinomas, pranašas Džozefas Smitas per ateinančius mėnesius, po egiptiečių papiruso įsigijimo, išvertė dalį tų rašmenų. 1842 m. kovo pradžioje Abraomo knygos ištraukos buvo išspausdintos 52

12 PAMOKA. PAPILDOMI RAŠTAI MŪSŲ DIENOMIS Bažnyčios laikraštyje Times and Seasons (vert. Laikai ir laikotarpiai ). Abraomo knyga vėliau buvo išspausdinta Brangiajame Perle. Perskaitykite toliau pateiktą santrauką apie Abraomo knygos išėjimą. Paprašykite mokinių įsiklausyti, ką žinome apie vertimo procesą. Dažnai Abraomo knygos autentiškumą norima paneigti remiantis duomenimis, kad rankraštis (papirusas) nebuvo toks senas, ir todėl Abraomas, gyvenęs 2000 metų prieš Jėzų Kristų, negalėjo būti jo autorius. Džozefas Smitas niekada nesakė, kad Abraomas pats parašė papirusą arba kad šis buvo kilęs iš Abraomo laikų. Senovės metraščiai dažnai perduodami kaip kopijos arba kopijų kopijos. Abraomo metraštis galėjo būti perrašytas [ ] vėlesnių rašytojų, panašiai kaip Mormono Knygos pranašai istorikai Mormonas ir Moronis perrašė ankstesnių pranašų raštus ( Translation and Historicity of the Book of Abraham, Gospel Topics, lds.org/topics). Galimas dalykas, kad versdamas pranašas Džozefas Smitas dirbo su tomis papiruso dalimis, kurios vėliau buvo sunaikintos. Taigi, būtų visiškai bergždžia vertinti Džozefo gebėjimą versti papirusą, kai dabar teturime tik dalį papiruso, kurį turėjo jis ( Translation and Historicity of the Book of Abraham ). Taip pat galima spėti, kad atidus rašmenų tyrinėjimas leido Džozefui Smitui gauti apreiškimą apie esminius Abraomo gyvenimo įvykius ir mokymus, kaip kad jis studijuodamas Bibliją jau buvo gavęs apreiškimą apie Mozės gyvenimą ( Translation and Historicity of the Book of Abraham ). Nors tiksliai nežinome, kokiu būdu Džozefas Smitas išvertė rašmenis, žinome, kad Abraomo knygą jis išvertė Dievo dovana ir galia. Pateikite kelis pavyzdžius, kaip papildomi, per pranašą Džozefą Smitą gauti, Raštai prisideda prie jūsų supratimo apie Dievo planą Jo vaikams? Galite paliudyti, kad jeigu mokiniai studijuos doktriniškai reikšmingą Abraomo knygą, Šventoji Dvasia jiems paliudys apie jos svarbą ir autentiškumą. Doktrinos ir Sandorų 1:38; 68:3 5 Nuolatinis apreiškimas gaunamas per gyvuosius pranašus Paprašykite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 1:38, o kitą Doktrinos ir Sandorų 68:4 ir po to likusiųjų paklauskite, ko jie išmoko iš šių ištraukų. (Mokiniai turėtų atpažinti tokį principą: kai Viešpaties tarnai kalba Šventosios Dvasios galia, jų žodžiai perteikia Viešpaties valią.) Kokie jūsų išgyvenimai padėjo pajusti dėkingumą už tai, kad mūsų dienomis Viešpats nuolat lieja apreiškimą? Paaiškinkite, kad Bažnyčioje tam tikri apreiškimai, kuriuos gavo pastarųjų dienų pranašai, yra kanonizuoti (priimami kaip Šv. Raštas) per bendro sutikimo įstatymą (žr. DS 26:1 2). Bažnyčios nariai prašomi palaikyti pranašą ir apaštalus, kai šie nutaria į Raštus įterpti apreiškimą. Pavyzdžiui, 1978 m. spalio Visuotinėje konferencijoje Bažnyčios nariai palaikė pranašą ir apaštalus prie kanono pridedant 2 Oficialų Pareiškimą, kuriuo buvo paskelbta, kad kunigystę gali gauti visi verti nariai vyrai. Paprašykite mokinius atsisukti į greta sėdintį asmenį ir trumpai aptarti, ką jie sakytų žmogui, kuris tiki, kad Raštų kanonas yra uždarytas, ir mes negalime gauti papildomų Raštų iš Dievo. Pamoką baikite, paprašydami mokinių apmąstyti, ką jie galėtų padaryti, kad sustiprintų savo liudijimą, jog dangūs yra atviri ir kad Viešpats mūsų dienomis nuolat apreiškia Savo žodį. 53

12 PAMOKA. PAPILDOMI RAŠTAI MŪSŲ DIENOMIS Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 1:38; 42:56; 45:60 62; 68:3 5; 76:15 19; 93:53; 94:10. Džefris R. Holandas, Nėra galo mano darbams [ ] ir mano [žodžiai] [ ] niekada nesibaigia, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Translation and Historicity of the Book of Abraham, Gospel Topics, lds.org/topics. 54

Regėjimas 13 Įvadas Doktrinos Sandorų 76 skyriuje užrašytas Pranašui Džozefui Smitui duotas regėjimas padeda mums suprasti gyvenimo po mirties, įskaitant šlovės laipsnius, pagrindus. Iš to apreiškimo taip pat sužinome, ką turime daryti, kad vėl gyventume Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus akivaizdoje. Pagalbiniai skaitiniai L. Tomas Peris, Išgelbėjimo planas, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Matthew McBride, The Vision : D&C 76, Revelations in Context series, Mar. 11, 2013, history.lds.org. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 76 Esminis supratimas apie gyvenimą po mirties Paaiškinkite, kad XIX amžiaus trečiajame dešimtmetyje krisčionys tikėjo vienu iš dviejų paplitusių įsitikinimų apie dangų ir pragarą. Tie įsitikinimai kartais buvo apibūdinami kaip tradiciniai ir visuotiniai požiūriai. Tradiciniu požiūriu dangus paprastai buvo skirtas teisiesiems, o pragaras nelabiesiems. Visuotiniu požiūriu buvo tikima, kad Dievas amžinai nebaus nuodėmingųjų, ir galiausiai visi bus išgelbėti Dievo karalystėje. Tuo metu Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai apie dangų ir pragarą žinojo šiek tiek daugiau nei kiti krisčionys. 1832 m. vasarį Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas patyrė regėjimą, kuris smarkiai pakeitė pastarųjų dienų šventųjų supratimą ir įsitikinimus apie pomirtinį gyvenimą. Šis Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje aprašytas regėjimas parodė glaudų ryšį tarp Dievo meilės, gailestingumo, teisingumo ir teismo bei plačiai atvėrė tobulesnio supratimo apie Dangiškojo Tėvo planą duris. Daugelį metų Bažnyčios nariai šį regėjimą vadino tiesiog Regėjimu. (Žr. Matthew McBride, The Vision : D&C 76, Revelations in Context series, Mar. 11, 2013, history.lds.org.) Paprašykite kurį nors mokinį glaustai apibendrinti, kas aprašyta Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje. Pateikite šį prezidento Vilfordo Vudrafo (1807 1898) teiginį ir pakvieskite vieną mokinį garsiai jį perskaityti: Manau, kad Doktrinoje ir Sandorose [užrašyti] dieviškiausi kada nors duoti pareiškimai visai žmonijai. Kalbėsiu vien apie Regėjimą [76 skyriuje] kaip apreiškimą, kuris duoda daugiau šviesos, daugiau tiesos ir daugiau principų nei kuris kitas apreiškimas bet kurioje kitoje mūsų perskaitytoje knygoje. Mūsų protui jis padaro aiškiai suprantamą mūsų dabartinę būseną, iš kur atėjome, kodėl esame čia ir kur keliaujame. Bet koks žmogus per tą apreiškimą gali žinoti, kas jo laukia ir kokia bus jo būsena (Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff [2004], 120 21). Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76 skyriaus antraštę. Kito mokinio paprašykite garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:15 19. Ką Džozefas ir Sidnis darė, kad gavo šį apreiškimą? 55

13 PAMOKA. REGĖJIMAS Ką iš jų patyrimo galime sužinoti apie Raštų studijavimo ir apmąstymo vertę? (Įsitikinkite, kad mokiniai suvokia ryšį tarp Raštų apmąstymo ir apreiškimo gavimo.) Pastaba. Pabrėžkite, kad išmokę apmąstyti Raštus būsime įvaldę vertingą Raštų studijavimo įgūdį, kuris Šventajai Dvasiai suteikia daugiau galimybių mums apreikšti tiesą. Doktrinos ir Sandorų 76:1 10 Pažadai ištikimiesiems Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:1 4. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti Jėzų Kristų apibūdinančius žodžius ir frazes. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką randa. Paaiškinkite, kad šiose eilutėse apibūdintos Gelbėtojo savybės yra Raštuose esančių sąrašų pavyzdys. Sąrašas Raštuose tai susijusių minčių, idėjų arba nurodymų seka. Sąrašų ieškojimas Raštuose gali padėti mokiniams ir mokytojams atpažinti rašytojo pabrėžiamas esmines mintis (Gospel Teaching and Learning [2012], 23). Paminėkite, kad Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje randame ne vieną sąrašą. Kuri Jėzaus Kristaus savybė, paminėta 1 4 eilutėse, jums yra prasmingiausia? Kodėl? Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:5 10 ir surasti Viešpaties pažadus ištikimiesiems. Paprašykite mokinių atkreipti dėmesį į 6 10 eilutėse esantį pažadų sąrašą. Galite jiems pasiūlyti pasižymėti šio sąrašo punktus ir taip geriau įsidėmėti Viešpaties pažadus. Ką, pasak 5 eilutės, turime daryti, kad patirtume Gelbėtojo gailestingumą, maloningumą ir garbę? Padėkite mokiniams šiose eilutėse atpažinti tokį principą: jeigu bijosime Viešpaties ir Jam tarnausime, Jis mus pagerbs ir bus mums gailestingas. Priminkite mokiniams, kad šiame kontekste bijoti Viešpaties reiškia gerbti ir mylėti Jį. Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šį principą, užduokite šiuos klausimus: Kuris iš 5 10 eilutėse rastų pažadų būtų jūsų geidžiamiausias? Kodėl? Ką, jūsų manymu, turėtumėte daryti, kad gautumėte tą palaiminimą? Leiskite mokiniams apmąstyti, kodėl būtų verta siekti šių palaiminimų, ir tada įvertinti, kaip jiems sekasi gerbti Viešpatį ir tarnauti Jam teisume ir tiesoje. Atkreipkite mokinių dėmesį į tai, kad pradedant 11 eilute likusioje 76 skyriaus dalyje aprašomas Viešpaties apreiškimas apie karalystės slėpinius, kurie pranoksta visokį supratimą šlove (114 eilutė). Apreiškimas atskleidžia mūsų supratimui nuostabius amžinybės dalykus ir atskleisdamas tai, kas anksčiau buvo nežinoma, moko apie būsimąjį gyvenimą. Doktrinos ir Sandorų 76:19 24 Tėvo ir Sūnaus regėjimas Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje aprašyti keletas regėjimų. Kad apibendrintumėte, ką Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas tuose regėjimuose matė, parodykite pateiktą iliustraciją arba kiekvienam mokiniui duokite po jos kopiją. Paaiškinkite, kad kiekvienas punktas toje schemoje susijęs su atskiru regėjimu. 56

13 PAMOKA. REGĖJIMAS Paminėkite, kad vienas iš tą dieną Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui atskleistų regėjimų buvo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vizija. Pateikite šiuos klausimus arba juos užrašykite lentoje: Kokias tiesas apie Jėzų Kristų sužinome iš šio apreiškimo? Apie kurias iš šių tiesų galite paliudyti? Kaip žinote, kad tai tiesa? Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:19 24 ir apmąstyti, kaip jie atsakytų į lentoje užrašytus klausimus. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių pateikti savo atsakymus į šiuos klausimus. Mokinių atsakymai gali skirtis, tačiau įsitikinkite, kad jie supranta šiuos principus: Jėzus Kristus yra gyva, pašlovinta esybė. Jėzus Kristus yra Tėvo Viengimis. Jėzus Kristus yra šio ir kitų pasaulių Kūrėjas. Šio ir kitų pasaulių gyventojai yra Dievo sūnūs ir dukterys. Galite paliudyti apie Gelbėtoją. Doktrinos ir Sandorų 76:25 113 Išgelbėjimo planas Paaiškinkite, kad 76 skyriaus 25 113 eilutėse esame mokomi nuostabių tiesų apie išgelbėjimo planą. Paprašykite mokinių pasirinkti vieną iš schemoje esančių eilučių grupelių ir greitai jas perskaityti. Suskirstykite mokinius poromis ir paprašykite juos aptarti, ką sužinojo arba kas perskaitytose eilutėse juos įkvėpė. Tada su mokiniais aptarkite šį klausimą: Kurias esmines gyvenimo ir mirties doktrinas mums padeda suprasti Doktrinos ir Sandorų 76 skyrius? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau įsitikinkite, kad jie supranta, jog Doktrinos ir Sandorų 76 skyrius padeda mums suprasti gyvenimo po mirties pagrindus ir ką turime daryti, kad vėl gyventume Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus akivaizdoje.) Paaiškinkite, kad vienas svarbiausių regėjimų, duotų Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui, susijęs su celestialine karalyste. Paprašykite mokinių perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:50 53 ir surasti reikalavimus, kuriuos reikia patenkinti norint įžengti į celestialinę karalystę. Galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti arba sunumeruoti tuos palaiminimus savo Raštuose. Mokiniui papasakojus, ką rado, užduokite tokius ar panašius klausimus: Ką, jūsų manymu, reiškia priimti Jėzaus liudijimą? (Tikėti Gelbėtojo išperkančiąja misija ir gyventi pagal Jo įsakymus.) 57

13 PAMOKA. REGĖJIMAS Ką reiškia nugali tikėjimu? (Nugalėti pagundas ir nuodėmes panaudojant tikėjimą Jėzumi Kristumi ir ištikimai ištverti iki galo.) Ką reiškia būti užantspauduot[iems] pažado Šventąja Dvasia? (Šventoji Dvasia, kuri taip pat yra pažado Šventoji Dvasia, Tėvui paliudija, kad tinkamai priėmėme Jo Evangelijos išgelbėjimo apeigas ir ištikimai laikėmės sudarytų sandorų.) Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 76:54 70 paaiškindami, kad šioje ištraukoje išvardyta daugybė palaiminimų, kuriuos gaus išaukštinti celestialinės karalystės gyventojai. Leiskite mokiniams greitai perskaityti šias eilutes ir surasti pažadėtuosius palaiminimus arba sąlygas, kurios jiems itin prasmingos. Kuris ištikimiesiems pažadėtas palaiminimas jums yra pats reikšmingiausias? Kodėl? Kaip 69 eilutė padeda mums suprasti Gelbėtojo vaidmenį gyvenime tų, kurie paveldi celestialinę karalystę? (Kiekvienas, nepaisant kaip stropiai stengiamės, nesugebėsime padaryti visko, ko reikia, kad paveldėtume celestialinę karalystę. Tik per Gelbėtojo apmokančiąją auką galime būti apvalyti nuo savo nuodėmių ir būti padaryti tobuli.) Kaip Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje užrašytų tiesų apie išgelbėjimo planą supratimas padeda mums priimti geresnius gyvenimo sprendimus? Pateikite šį prezidento Boido K. Pakerio teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Be žinojimo apie Evangelijos planą, prasižengimas atrodo natūralus, nekaltas ir netgi pateisinamas. Niekas taip gerai neapsaugo nuo priešininko, kaip tiesos paties plano žinojimas! (Our Father s Plan [1994], 27.) Kaip tiesų, užrašytų Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje, žinojimas padeda mums apsisaugoti nuo Šėtono įtakos? Kaip žinojimas apie mūsų Dangiškojo Tėvo planą apsaugojo ir palaimino jus? Paprašykite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:114 117. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti pažadą, duotą tiems, kurie skaistina save. Paprašykite mokinius apibūdinti toje ištraukoje esantį pažadą. Mokiniams atsakius, pateikite šį pranašo Džozefo Smito (1805 1844) teiginį apie Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje esantį regėjimą: Jei man būtų leista ir jeigu žmonės būtų pasiruošę visa tai priimti, apie karalystės šloves, man atskleistas regėjime, galėčiau paaiškinti šimteriopai daugiau, nei esu tai padaręs (iš History of the Church, 5:402). Kad padėtumėte mokiniams pritaikyti, ką išmoko šioje pamokoje, pateikite šią nebaigtą frazę arba ją užrašykite lentoje: Išstudijavęs Doktrinos ir Sandorų 76 skyrių: žinau, kad 58

13 PAMOKA. REGĖJIMAS noriu esu pasirengęs Paprašykite mokinių ant popieriaus lapo užbaigti šias frazes. Paraginkite juos apmąstyti, ar jų dabartiniai sprendimai padės jiems būti vertiems paveldėti celestialinę karalystę ir pelnyti kitas palaimas, pažadėtas Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje. Pasidalinkite savo liudijimu apie šiandienos pamokoje aptartas tiesas. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 76. L. Tomas Peris, Išgelbėjimo planas, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. 59

14 Kirtlando šventykla ir kunigystės raktai Įvadas Po maždaug tris metus trukusių sunkumų ir finansinių aukų, 1836 m. kovo 27 d., buvo pašventinta Kirtlando šventykla. Pašventinimas buvo lydimas stebuklingų įvykių, o praėjus savaitei dangiškasis pasiuntinys Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui sugrąžino kunigystės raktus. Šie raktai yra išskirtinis Bažnyčios bruožas ir laimina milijonus į Bažnyčią susirinkusių žmonių. Pagalbiniai skaitiniai Džefris R. Holandas, Pats išskirtiniausias mūsų bruožas, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Deividas A. Bednaris, Garbingai išlaikyti vardą ir padėtį, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 13 skyrius. Glorious Days in Kirtland, 1834 1836, Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2003), 153 68. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 109:1 28 Šventųjų pasiaukojimas statant Kirtlando šventyklą Parodykite mokiniams paveikslėlį Kirtlando šventykla (žr. Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 117; taip pat žr. tinklalapyje LDS.org). Paaiškinkite, kad beveik trejus metus šventieji dirbo ir aukojosi, kad pastatytų Kirtlando šventyklą. Tai darydami jie pamatė išpildymą Viešpaties pažado, kad jeigu laikysis Jo įsakymų, jie turės galią [ją] pastatyti (DS 95:11). 1836 m. kovo 27 d. šventyklos pašventinime dalyvavo beveik tūkstantis žmonių. Pašventinimo malda, kurią Džozefas Smitas gavo per apreiškimą, užrašyta Doktrinos ir Sandorų 109 skyriuje. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 109:1 5. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ypač atkreipti dėmesį į frazes, apibūdinančias šventųjų aukas, kurių prireikė, kad pastatytų šventyklą. Paskui užduokite šiuos klausimus: Kokiomis frazėmis Džozefas Smitas apibūdino šventųjų aukas? Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šventųjų pasiaukojimą, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šią santrauką: Nuo 1833 m. birželio iki 1836 m. kovo vyrai ir moterys darbavosi petys į petį, kad pastatytų Viešpaties namus. Vieni mūrijo, kiti vilko akmenis, treti verpė siūlus ir siuvo drabužius darbininkams, dar kiti Viešpaties namams siuvo užuolaidas. Jie visa tai darė, idant Žmogaus Sūnus turėtų kur apreikšti save savo žmonėms (DS 109:5). Kai kurie pastarųjų dienų šventieji, pvz., Džonas Taneris, šventyklos statymui atidavė didžiąją savo turto dalį. Gali būti, kad šventyklos statybos kainavo apie 40,000 JAV dolerių, kas tais laikais buvo labai didelė suma. Nepaisant kainos ir aukų, Šventieji buvo ištikimi savo darbuose ir pakluso šiam Viešpaties įsakymui (žr. DS 95:11). Kirtlando šventykla buvo meilės darbo vaisius, pareikalavęs paklusnumo, pasiaukojimo ir tikėjimo. Kokių aukų šiais laikais prašoma iš mūsų, kad galėtume mėgautis šventyklos palaiminimais? 60

14 PAMOKA. KIRTLANDO ŠVENTYKLA IR KUNIGYSTĖS RAKTAI Kokias palaimas patiriame savo gyvenime, kai aukojamės, kad atliktume Viešpaties darbą? Kad padėtumėte atsakyti į šį klausimą, pateikite sesers Kerolės B. Tomas iš Visuotinės Merginų organizacijos prezidentūros teiginį. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį teiginį: Busath.com Aukojimasis yra nuostabus principas. Kai noriai aukojame savo laiką bei talentus ir visa, ką turime, tai tampa viena iš tyriausių mūsų garbinimo išraiškų. Jis mumyse gali pažadinti gilią meilę vieni kitiems ir mūsų Gelbėtojui Jėzui Kristui. Per aukojimąsi mūsų širdys gali patirti permainą; mes gyvename labiau pagal Dvasią ir mažiau trokštame pasaulio dalykų ( Sacrifice: An Eternal Investment, Ensign, May 2001, 64). Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 109:12 13 bei 20 21 ir išsiaiškinti, kaip šioje maldoje apibūdinama šventa šventyklos prigimtis. Paprašykite mokinių papasakoti, kas šiose eilutėse jiems labiausiai įsiminė. Papasakokite, kad pašventinimo maldoje Džozefas Smitas Viešpaties maldavo konkrečių palaiminimų. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 109:12 15, 22 28. Likusiuosius paraginkite sekti skaitomą tekstą ir surasti paminėtus palaiminimus, kuriuos gauna tie, kurie šventykloje garbina būdami verti. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti jiems įspūdį palikusius svarbius žodžius ir frazes. Tada aptarkite šiuos klausimus: Kuris iš jūsų pažymėtų palaiminimų jums reikšmingiausias? Kodėl? Kokių doktrinų ar principų galime pasimokyti iš šių eilučių? (Įsitikinkite, kad mokiniai atpažįsta šį principą: jeigu ištikimai garbinsime šventykloje, galėsime gauti didesnę apsaugą ir galią prieš šio pasaulio nedorybę.) Pateikite šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Prašau jūsų, kad apmąstytumėte [Doktrinos ir Sandorų 109:24 28], atsižvelgdami į dabartinį priešininko siautėjimą ir [ ] savo pasiryžimą priimti Jėzaus Kristaus vardą bei pažadėtą apsaugos palaiminimą garbingai išlaikiusiems vardą ir padėtį šventoje šventykloje. Svarbiausia, kad šie sandorų palaiminimai yra skirti visoms kartoms ir visai amžinybei. Kviečiu jus šias Raštų ištraukas periodiškai studijuoti ir su malda apmąstyti galimą jų pritaikymą savo gyvenime bei šeimoje. Neturėtume stebėtis, kad Šėtonas stengiasi sukliudyti šventyklos garbinimo apeigoms ir darbui ar kompromituoti tai. Velnias neapkenčia Viešpaties namuose esančio tyrumo ir galios. O toji apsauga, kurią visi galime įgyti per šventyklos apeigas ir sandoras, yra didelė kliūtis nelabiems Liuciferio kėslams ( Garbingai išlaikyti vardą ir padėtį, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Ar esate po garbinimo šventykloje pajutę dvasinės galios antplūdį? Apibūdinkite tai. Paprašykite mokinių apmąstyti, ką jie gali daryti, kad gautų daugiau palaiminimų, pažadėtų tiems, kurie ištikimai garbina šventykloje. Priminkite mokiniams, kad jeigu jie apmąstys Raštus ir pranašų žodžius, jų širdis ir protas bus atviresni Viešpaties įkvėpimui. 61

14 PAMOKA. KIRTLANDO ŠVENTYKLA IR KUNIGYSTĖS RAKTAI Doktrinos ir Sandorų 110 Kirtlando šventykloje apsireiškia Jėzus Kristus, Mozė, Elijas ir Elija Paaiškinkite, kad Dievas už šventųjų pasiaukojimą statant Kirtlando šventyklą apdovanojo juos išliedamas gausybę dvasinių pasireiškimų pašventinimo dienomis ir po jų. Jei pakanka laiko, pasidalinkite keliais pasakojimais iš ( Glorious Days in Kirtland, 1834 36 ) trylikto Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2 leid., skyriaus (2003 m. Bažnyčios švietimo sistemos vadovėlis), o konkrečiai, pasakojimais, esančiais skyrelyje A Pentecostal Season (vert. Sekminių metas) (p. 164 167). Pasakykite mokiniams, kad galbūt reikšmingiausias įvykis nutiko 1836 m. balandžio 3 d., savaitę po šventyklos pašventinimo. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 110 skyriaus antraštę, o likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą. Tada paklauskite: Kam buvo duotas šis regėjimas? Ką prieš šį regėjimą veikė Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis? Paaiškinkite, kad pirmosiose Doktrinos ir Sandorų 110 skyriaus eilutėse aprašomas Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui atvertas šlovingas regėjimas Gelbėtojo, kuris jiems pasirodė, kad paskelbtų, jog priima Kirtlando šventyklą. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti šias eilutes ir rasti svarbias tiesas, susijusias su Gelbėtoju ir šventykla. Skyrę pakankamai laiko, paklauskite: Kas šiose eilutėse jums reikšminga? Kodėl? Pasak 6 eilutės, Gelbėtojas pareiškė: tedžiūgauja širdys visų mano žmonių. Kaip manote, kokia tuo metu buvo šventųjų džiūgavimo priežastis? Paaiškinkite, kad užsivėrus Gelbėtojo regėjimui, po jo sekė ir kiti regėjimai. Tuose regėjimuose Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui vienas paskui kitą pasirodė Mozė, Elijas ir Elija. Lentoje užrašykite: Mozė: Doktrinos ir Sandorų 110:11 Elijas: Doktrinos ir Sandorų 110:12 Elija: Doktrinos ir Sandorų 110:13 15 Suskirstykite klasę į tris grupes. Kiekvienai grupei paskirkite po vieną iš lentoje užrašytų vardų. Paprašykite mokinių išstudijuoti atitinkamas eilutes ir išsiaiškinti, kokie konkretūs kunigystės raktai buvo sugrąžinti. Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite mokinius papasakoti, ką rado. Toliau pateikti paaiškinimai gali praplėsti mokinių supratimą apie tai, ką jie jau perskaitė. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti kiekvieną teiginį po to, kai aptarsite su juo susijusias Raštų ištraukas. Mozė: Izraelio surinkimo raktai suteikia įgaliojimą vadovauti Evangelijos skelbimui keturiems žemės kraštams. Taip ir derėjo, kad Mozė, pirmasis vedęs Dievo vaikus į jų paveldo žemę, būtų tas, kuris įteiktų Izraelio surinkimo raktus atkurtajai Bažnyčiai (Raselas M. Nelsonas, Išsklaidyto Izraelio surinkimas, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga, 28 išnaša). Elijas: Vyras vardu Elijas, kuris, kaip manoma, gyveno Abraomo dienomis. 1836 m. balandžio 3 d. Kirtlando, Ohajo valst., šventykloje jis pavedė Abraomo Evangelijos laikotarpį Džozefui Smitui ir 62

14 PAMOKA. KIRTLANDO ŠVENTYKLA IR KUNIGYSTĖS RAKTAI Oliveriui Kauderiui (žr. Raštų rodyklė, Elijas ). Elijas sugrąžino Abraomo Evangeliją didžiąją Abraomo sandorą, kuria ištikimieji gauna amžino prieaugio pažadus, kad per celestialinę santuoką jų amžinoji ainija savo skaičiumi prilygs pajūrio smiltims arba žvaigždžių gausybei danguje (Bruce R. McConkie, The Keys of the Kingdom, Ensign, May 1983, 22). Elija: Ši užantspaudavimo galia, suteikta Elijai, yra galia laikui ir amžinybei surišanti vyrus ir žmonas, vaikus ir gimdytojus. Ši surišanti galia egzistuoja kiekvienoje Evangelijos apeigoje. [ ] Būtent šia galia visos su išgelbėjimu susijusios apeigos surišamos arba užantspauduojamos, ir Elijai buvo skirta ateiti ir ją sugrąžinti (Joseph Fielding Smith, Elijah the Prophet and His Mission [1957], 5). Garsiai perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 110:16, o mokinių paprašykite sekti skaitomą eilutę. Paprašykite mokinių pasakyti, kas tuo metu buvo perduota Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui ( šio evangelijos laikotarpio raktai ). Tada paklauskite: Remdamiesi 16 eilute, pasakykite, ką galime žinoti dėl to, kad buvo sugrąžinti šie raktai? (Antrasis atėjimas jau čia pat.) Prisimindami, kas pasakyta 16 eilutėje, paaiškinkite, kodėl Mozės, Elijos ir Elijo sugrąžinti raktai turėjo būti sugrąžinti prieš tą did[žią] ir baisi[ą] Viešpaties dien[ą]? Kaip esate palaiminti dėl to, kad šie kunigystės raktai buvo sugrąžinti? (Mokiniams atsakius, apibendrinkite, kodėl buvo svarbu sugrąžinti šiuos raktus, įvardydami šį principą: misionieriško darbo, amžinosios šeimos ir šventyklos darbo raktai padeda mums pasiruošti ir paruošti pasaulį Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui.) Pateikite šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Dievo kunigystė su visais raktais, apeigomis, dieviška kilme ir galia surišti danguje tai, kas surišama žemėje, yra ir būtina, ir būdinga tikrajai Dievo Bažnyčiai, ir [ ] be jos nebūtų jokios Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios ( Pats išskirtiniausias mūsų bruožas, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Papasakokite, kaip buvote palaiminti dėl to, kad šie kunigystės raktai buvo sugrąžinti. Paliudykite, kad kunigystės raktai yra išskirtinis Bažnyčios bruožas; jie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią išskiria iš visų kitų pasaulio bažnyčių. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 109:1 28; 110:1 16. Džefris R. Holandas, Pats išskirtiniausias mūsų bruožas, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Deividas A. Bednaris, Garbingai išlaikyti vardą ir padėtį, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 63

15 Stiprybė pasipriešinimo metu 1837 ir 1838 m. tarp kai kurių Bažnyčios vadovų ir narių Kirtlande, Ohajuje, ir šiauriniame Misūryje paplito kaltinimai, nesutarimai ir atsimetimas. Problemos paaštrėjo kai kuriems žmonėms pradėjus reikšti atvirą pasipriešinimą Pranašui Džozefui Smitui. Iš ankstyvųjų šventųjų patirties galime pasimokyti, kad pasipriešinimo metu esame sustiprinami tuomet, kai gyvename teisiai ir palaikome Viešpaties tarnus. Pagalbiniai skaitiniai Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010), 27 skyrius. Saugokitės karčių atsimetimo vaisių, p. 305 316. Jeffrey R. Holland, Lessons from Liberty Jail (Church Educational System fireside, Sept. 7, 2008), lds.org/broadcasts. Nylas L. Andersenas, Jūsų tikėjimo išbandymas, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 112:10 15 Atsimetimas Kirtlande, Ohajuje Lentoje užrašykite žodžius: piktas, įsižeidęs, pavydus. Pakvieskite mokinius prisiminti, kada jie patyrė tokius jausmus. Paskatinkite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą pasakojimą. Paprašykite mokinių surasti, į kokią situaciją pateko Tomas B. Maršas ir dėl ko jis jautė lentoje užrašytus jausmus. 1835 m., netrukus po to, kai buvo pašauktas būti apaštalu, Tomas B. Maršas buvo paskirtas Dvylikos Apaštalų Kvorumo Prezidentu. 1837 m. pavasarį Prezidentas Maršas sužinojo, kad vienas iš Dvylikos Apaštalų vyresnysis Parlis P. Pratas ruošėsi vykti į misiją Anglijoje be jo nurodymo. Tuomet Prezidentas Maršas, būdamas Misūryje, parašė vyresniajam Pratui bei kitiems Dvylikos nariams ir pakvietė juos 1837 m. liepos 24 d. susitikti Kirtlande, Ohajo valstijoje, kad galėtų vieningai sutarti dėl vykimų į misijas. Tačiau, likus dviems mėnesiams iki planuoto susirinkimo, kiti du Dvylikos nariai vyresnieji Heberis Č. Kimbolas ir Orsonas Haidas išvyko į Angliją, nes buvo gavę pašaukimus į misiją iš Pranašo Džozefo Smito. Prezidentas Maršas, žinoma, nuliūdo dėl to, kad Dvylika vyko skelbti Evangeliją Anglijoje nepasitarę su juo. Ką šioje situacijoje Prezidentas Maršas galėjo daryti, kad išvengtų lentoje užrašytų jausmų? Kodėl pavojinga leisti tokiems jausmams valdyti mūsų mintis ir veiksmus? (Atkreipkite mokinių dėmesį, kad tokie jausmai žeidžia Šventąją Dvasią ir dažnai veda į rimtesnę nuodėmę.) Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti šį pasakojimą: Prezidentas Maršas pasidalino patiriamais iššūkiais su Pranašu Džozefu Smitu ir kreipėsi patarimo. Atsakydamas, Viešpats davė apreiškimą, kuris užrašytas Doktrinos ir Sandorų 112 skyriuje. 64

15 PAMOKA. STIPRYBĖ PASIPRIEŠINIMO METU 1837 m. liepą, kai Viešpats davė šį apreiškimą, Bažnyčioje buvo susiskaldymas, nesutarimai ir atsimetimas. Dėl išdidumo ir godumo kai kurie Bažnyčios nariai atvirai kritikavo Pranašą Džozefą Smitą ir abejojo jo įgaliojimu. Kai kurie Bažnyčios nariai, tarp jų kai kurie Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai, netgi siekė pašalinti Džozefą Smitą iš Bažnyčios Prezidento pareigų. Kokie jausmai paskatino kai kuriuos Bažnyčios narius nepaisyti turimo liudijimo apie tiesą ir atvirai sukilti prieš Pranašą Džozefą Smitą? Pakvieskite mokinius perskaityti Doktrinos ir Sandorų 112:10 12, 15 ir surasti, ką Viešpats patarė Prezidentui Maršui ir kitiems Dvylikos Kvorumo nariams daryti, kad padėtų Bažnyčios nariams vengti kritikuoti savo vadovus. Paskatinkite mokinius papasakoti, ką jie rado. Tada paklauskite: Kaip šiose eilutėse esantis patarimas gali padėti Bažnyčios nariams vengti kritikuoti Bažnyčios vadovus? (Mokiniams atsakinėjant į šį klausimą, padėkite jiems surasti šiuos principus: Jei esame nuolankūs, Viešpats mus ves ir atsakys į mūsų maldas. Viešpats reikalauja, kad palaikytume vadovus, turinčius pirmininkavimo Bažnyčiai raktus. Galite pasiūlyti mokiniams 15 eilutę susieti su Doktrinos ir Sandorų 84:35 38. Galite atkreipti dėmesį, kad patarimas įspėti Dvylikos narius yra skirtas Dvylikos Apaštalų Kvorumo Prezidentui, o ne Bažnyčios nariams.) Išdalinkite mokiniams šios pamokos pabaigoje pateiktą padalomąją medžiagą. Galbūt vertėtų suskirstyti mokinius į grupeles ir kiekvienai jų paskirti drauge perskaityti skyrelį Atsimetimas Kirtlande. Būtinybė ištikimai sekti Bažnyčios vadovais. Pakvieskite mokinius grupelėse aptarti šios dalies pabaigoje pateiktus klausimus. Galite šią pamokos dalį baigti parodydami ir aptardami šį Pirmosios Prezidentūros Prezidento Heberio Č. Kimbolo (1801 1868) teiginį: Pateiksiu jums principą, apie kurį brolis Džozefas Smitas kalbėdavo Navū. Jis sakė, kad atsimetimas prasideda nuo pasitikėjimo šios bažnyčios ir karalystės vadovais praradimo ir kad pastebėję šią dvasią galite žinoti, jog ją turintį žmogų ji nuves į atsimetimą (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 307). Norėdami pabrėžti, kaip svarbu sekti pranašu ir kitais Bažnyčios vadovais, perskaitykite toliau pateiktą Brigamo Jango (1801 1877), tuometinio Dvylikos Apaštalų Kvorumo nario, teiginį: Prezidentas Brigamas Jangas, būdamas Kirtlande, susidūrė su grupele atsimetusiųjų, kurie intrigas prieš Pranašą Džozefą Smitą rezgė būdami tarp šventyklos sienų. Jis pareiškė: Aš pakilau ir tiesiai šviesiai jiems pasakiau, kad Džozefas yra Pranašas, aš tai žinau, o jie gali plūsti ir šmeižti jį kiek panorėję, tačiau jie negali sunaikinti Dievo Pranašo paskyrimo, jie tegali sunaikinti savo pačių įgaliojimą, nutraukti sąsają, jungusią juos su Pranašu ir Dievu ir nugrimzti į pragarą (Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young [1997], 79). Doktrinos ir Sandorų 121:1 10, 16 17; 122:1 9 Pasipriešinimas šiauriniame Misūryje Galbūt vertėtų palikti mokinius suskirstytus grupelėmis ir kiekvienai jų paskirti drauge perskaityti padalomąją medžiagą, pavadinimu Nesutarimai šiauriniame Misūryje. 65

15 PAMOKA. STIPRYBĖ PASIPRIEŠINIMO METU Mokymasis gerai ištverti pasipriešinimą. Paaiškinkite, kad šiame poskyryje pateikiamas aprašymas byloja apie tai, kodėl šventieji buvo išvaryti iš šiaurinio Misūrio, o Pranašas įkalintas Liberčio kalėjime. Pakvieskite mokinius grupelėse aptarti šios dalies pabaigoje pateiktus klausimus. Mokiniams baigus atsakinėti į klausimus, paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 121 123 yra pateikiamos ištraukos iš Pranašo Džozefo Smito laiško, parašyto paskutinėmis jo kalėjimo Libertyje dienomis. Pakvieskite mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 121:1 6. Paprašykite mokinių surasti, ko Pranašas paklausė Viešpaties? Kokius klausimus radote? Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 121:7 10, 16 17; 122:7 9. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir pamąstyti, kaip Džozefą Smitą, patiriantį nepaliaujamą priešų pasipriešinimą, galėjo sustiprinti Viešpaties atsakymas į jo maldavimus. Paprašykite mokinių išvardinti šiose eilutėse esančius principus ir doktrinas. (Galimi tokie atsakymai: Jei gerai ištversime pasipriešinimą mirtingajame gyvenime, Dievas palaimins mus tiek dabar, tiek amžinybėje. Tie, kurie kaltina Viešpaties tarnus, yra nuodėmės vergai. Galime būti sustiprinti sunkumų metu, jei pasikliausime Gelbėtojo Apmokėjimu ir atminsime tikros Jo ištvermės pavyzdį.) Pateikite šį vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį jį garsiai perskaityti: Galiausiai išbandymai bus išbandantys. Gali būti sielvartas, sutrikimas, bemiegės naktys ir ašaromis suvilgytos pagalvės. Tačiau mūsų išbandymai neturi būti dvasiškai mirtini. Jie neturi atitraukti mūsų nuo Dievo namiškių. [ ] Kaip stipri ugnis geležį paverčia plienu, taip ir mes būsime dvasiškai išgryninti ir sustiprinti, jei liksime ištikimi ugningų mūsų tikėjimo išbandymų metu ( Jūsų tikėjimo išbandymas, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Pakvieskite mokinius pagalvoti, ką jie darė ar darys, kad atmintų, jog Dievas gali juos sustiprinti, kai jie dėl tikėjimo patiria sunkumus ar pasipriešinimą. Skirkite laiko, kad mokiniai galėtų pasidalinti patyrimais ar mintimis, apie pasitikėjimą Dievu sunkiu gyvenimo metu. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 112:10 15; 121:1 10, 16 17; 122:1 9. Nylas L. Andersenas, Jūsų tikėjimo išbandymas, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Likti tvirtiems pasipriešinimo metu Atsimetimas Kirtlande: būtinybė ištikimai sekti Bažnyčios vadovais 1837 m. Kirtlande, Ohajuje, esantys šventieji patyrė finansinių sunkumų. Norėdami padėti šventiesiems būti finansiškai savarankiškesniems, Džozefas Smitas ir kiti Bažnyčios vadovai įkūrė į banką panašią bendrovę, pavadintą Kirtlando saugumo bendrija. Dėl tuo metu ištikusios ekonominės krizės daugybė Jungtinėse valstijose buvusių bankų žlugo. 1837 m. rudenį žlugo ir Kirtlando saugumo bendrija. Du šimtai banko investuotojų prarado beveik viską, didžiausių nuostolių patyrė Džozefas Smitas. Nors 66

15 PAMOKA. STIPRYBĖ PASIPRIEŠINIMO METU Kirtlando saugumo bendrija nebuvo finansuojama Bažnyčios, kai kurie šventieji laikė ją Bažnyčios arba Pranašo banku ir dėl savo finansinių problemų kaltino Džozefą Smitą. Kai kurie net pradėjo jį vadinti puolusiu pranašu. Buvo daug tokių, kurie, nepaisydami dėl banko žlugimo prarastų pinigų, išlaikė tikėjimą ir liko ištikimi Pranašui. Tarp daugybės šventųjų pasklido atsimetimo ir kaltų ieškojimo dvasia. Iki 1838 m. birželio Bažnyčią paliko maždaug 200 ar 300 atsimetėlių, tarp kurių buvo keturi Apaštalai, trys Mormono Knygos liudytojai ir vienas Pirmosios Prezidentūros narys. Vis dėlto dauguma šventųjų atlaikė šį tikėjimo išbandymą panašiai kaip tai padarė Brigamas Jangas. Juos sustiprino Viešpats, ir jie išlaikė liudijimus. Kai kurie šiuo atsimetimo laikotarpiu palikę Bažnyčią vėliau sugrįžo ir pageidavo vėl prisijungti prie Viešpaties Bažnyčios. Tarp jų buvo Oliveris Kauderis, Martinas Harisas, Lukas Džonsonas ir Frederikas G. Viljamsas. Šių sunkumų Kirtlande įkarštyje keletas atsimetėlių reikalavo Džozefo Smito gyvybės. 1838 m. sausio 12 d. dvasios perspėtas jis išvyko drauge su Sidniu Rigdonu. Priešai juos persekiojo dienų dienas, tačiau juos saugojo Viešpats. 1838 m. kovo 14 d. jie su šeimomis atkeliavo į Far Vestą. Aptarkite su mokiniais šiuos klausimus: Kokius principus, susijusius su tuo, kaip reaguoti į patiriamą pasipriešinimą, įžvelgiate šiuose įvykiuose? Ko iš šių įvykių galime pasimokyti apie tai, kaip reaguoti į pasipriešinimą Bažnyčiai? Ką galime daryti, kad liktume ištikimi Bažnyčios vadovams net tuomet, kai kiti žmonės juos kritikuoja? Kaip buvote palaiminti dėl to, kad sekėte pranašu? Nesutarimai šiauriniame Misūryje. Mokymasis gerai ištverti pasipriešinimą 1837 ir 1838 m. kai kurie nepatenkinti ir iš Bažnyčios pašalinti nariai, gyvenantys tarp šventųjų Far Veste, pradėjo kelti bylas prieš Bažnyčią ir jos vadovus ir persekioti Bažnyčią. 1838 m. birželį Sidnis Rigdonas pasakė aršią kalbą, kuri vėliau buvo pavadinta Salt sermon (liet. Druskos pamokslas). Jis rėmėsi Mato 5:13 teigdamas, kad kai druska praranda savo skonį, ji niekam netinka, ir belieka ją išmesti, t. y. Bažnyčią palikusieji turėtų būti išmesti iš šventųjų tarpo. Praėjus dviem savaitėms, liepos 4 d., Sidnis Rigdonas kalbėdamas pažadėjo, kad šventieji ginsis, net jei tai reikštų sunaikinimo karą. Nors šios dvi kalbos iš pažiūros prieštaravo Viešpaties nurodymui siekti taikos (DS 105:38), jos abi buvo išspausdintos ir sukėlė didelį nerimą tarp Bažnyčiai nepriklausančių žmonių. Tuo metu naujai atsivertusysis, vardu Samsonas Avardas, įkūrė slaptomis priesaikomis paremtą užpuolikų gaują, pavadinimu Danitai. Avardas nurodė jiems vogti ir plėšti misūriečius, sakydamas, kad tai padės statyti Dievo karalystę. Avardas įtikino savo pasekėjus, kad šie nurodymai atėjo iš Pirmosios Prezidentūros. Vėliau, tiesai paaiškėjus, Avardas buvo pašalintas iš Bažnyčios. Avardo veiksmai stipriai pakenkė Bažnyčios vardui ir paskatino Pranašo įkalinimą Liberčio kalėjime. 1838 m. spalį vykusio Bažnyčios narių ir Misūrio atsargos kariuomenės susirėmimo metu žuvusiųjų buvo abiejose pusėse. Perdėtos šio susirėmimo ataskaitos pasiekė Misūrio gubernatorių Lilburną V. Bogsą, kuris išleido tai, kas vėliau buvo pavadinta sunaikinimo aktu, pagal kurį: Su mormonais turi būti elgiamasi kaip su priešais ir, esant reikalui, vardan viešos ramybės jie turi būti išnaikinti arba išvaryti iš valstijos (cituota iš History of the Church, 3:175). Netrukus po to, Far Vestą apsupo atsargos kariuomenė, kuri buvo penkis kartus didesnė už tenykštę šventųjų grupę. Džozefas Smitas ir kiti Bažnyčios vadovai buvo įkalinti Liberčio kalėjime, kuriame liko visą žiemą. Likę šventieji buvo priversti išvykti iš valstijos. Aptarkite su mokiniais šiuos klausimus: Ko apie tinkamą pasipriešinimo ištvėrimą galime išmokti iš šių įvykių? Kodėl svarbu, kad visi sektume Gelbėtojo pavyzdžiu suspaudimų ir pasipriešinimo metu? Kas nutiko su šventaisiais šiauriniame Misūryje dėl to, kad jie to nedarė? 67

15 PAMOKA. STIPRYBĖ PASIPRIEŠINIMO METU Kada esate matę, kaip kito žmogaus žodžiai ar veiksmai teigiamai paveikė kažkieno požiūrį į Bažnyčią? 68

Mirusiųjų išpirkimas 16 Kaip visų dalykų Atstatymo dalį, šiuo laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpiu Viešpats per Pranašą Džozefą Smitą atkūrė mirusiųjų išpirkimo doktriną. Ši doktrina buvo atkurta eilutė po eilutės. Mirusiųjų išpirkimo darbas yra svarbus tiek gyviesiems, tiek mirusiesiems, ir kalbėdamas apie jį Pranašas Džozefas Smitas mokė: Didžiausia atsakomybė šiame pasaulyje, kurią mums uždėjo Dievas, yra ieškoti savo mirusiųjų. (Bažnyčios Prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 455). Pagalbiniai skaitiniai Ričardas G. Skotas, Mirusiųjų išpirkimo džiaugsmas, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. D. Todd Christofferson, The Redemption of the Dead and the Testimony of Jesus, Ensign, Nov. 2000, 9 12. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 41 skyrius. Tapkime gelbėtojais ant Sionės kalno, p. 451 460. Matthew S. McBride, Letters on Baptism for the Dead: D&C 127, 128, Revelations in Context series, May 29, 2013; history.lds.org. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 137 Pranašo Džozefo Smito regėjimas apie celestialinę karalystę Papasakokite mokiniams šį istorinį kontekstą: 1823 m. lapkritį Alvinas Smitas, vyriausias Liusės Mak ir Džozefo Smito vyresniojo sūnus, staiga sunkiai susirgo ir gulėjo mirties patale. Alvinas buvo 25-erių metų amžiaus stiprus ir pajėgus jaunas vyras, sunkiu darbu labai prisidėjęs prie šeimos finansinio stabilumo. Jo motina apibūdino jį kaip nepaprastai gero būdo jaunuolį [ ] laimin[usį] aplinkinius kiekvieną savo gyvenimo valandą. [ ] Žinodamas, kad miršta, Alvinas pasišaukė brolius bei seseris ir kalbėjosi su kiekvienu iš jų. Džozefui, kuris buvo beveik 18-os ir dar nebuvo gavęs aukso plokštelių, Alvinas pasakė: Noriu, kad būtum geras ir darytum viską, ką gali, kad gautum metraščius. Ištikimai klausyk nurodymų ir laikykis kiekvieno gauto įsakymo. [ ] Alvinui mirus, šeima paprašė Palmyroje, Niujorko valst., tarnaujantį presbiterionų dvasininką patarnauti laidotuvėse. Kadangi Alvinas nebuvo to dvasininko susirinkimo narys, tas dvasiškis savo pamoksle pareiškė, kad Alvinas negali būti išgelbėtas. Viljamas Smitas, jaunesnis Džozefo brolis, pasakojo: [Dvasininkas] [ ] labai stipriai pabrėžė, kad Alvinas nuėjo į pragarą, nes nebuvo bažnyčios narys; bet jis juk buvo geras, ir mano tėvui tie žodžiai nepatiko (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, [2010], 387). Kadangi Alvino mirties metu mirusiųjų išpirkimo doktrina dar nebuvo atkurta, kaip manote, kodėl Smitų šeima nerimavo dėl Alvino išgelbėjimo? Pasakykite mokiniams, jog ši pamoka padės jiems suprasti, kad Viešpats mirusiųjų išpirkimo doktriną apreiškė palaipsniui, eilutę po eilutės. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 137 skyriaus įvadą. Paaiškinkite, kad šis apreiškimas gautas likus vos keliems mėnesiams iki Kirtlando šventyklos pašventinimo. (Galite 69

16 PAMOKA. MIRUSIŲJŲ IŠPIRKIMAS atkreipti dėmesį, kad 2013 m. išleistoje Doktrinos ir Sandorų knygoje buvo pakeistas 137 skyriaus įvadas.) Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 137:1 6 eilutes, kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą. Aptarkite šiuos klausimus: Ką Džozefas Smitas regėjo celestialinėje karalystėje? (Galbūt mokiniams būtų įdomu sužinoti, kad tuo metu Džozefo tėvas ir motina tebebuvo gyvi; iš tikrųjų, jo tėvas šio regėjimo metu buvo kambaryje su juo.) Kodėl, pasak 6 eilutės, Džozefas Smitas stebėjosi pamatęs celestialinėje karalystėje Alviną? (Galite priminti mokiniams, kad šis apreiškimas buvo gautas keleriais metais anksčiau, negu Džozefas Smitas sužinojo mirusiųjų išpirkimo doktriną.) Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 137:7 9. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti doktriną, padėjusią pastarųjų dienų šventiesiems geriau suprasti Dievo planą, susijusį su Jo vaikų gelbėjimu. Kas Dievo plane numatyta tokiems žmonėms, kurie, kaip Alvinas Smitas, mirė neturėję galimybės priimti Jėzaus Kristaus Evangelijos arba krikšto apeigų? (Mokiniams dalinantis mintimis, padėkite jiems atpažinti šią doktriną: Visi žmonės, kurie mirė be pažinimo apie Evangeliją, tačiau, jeigu būtų turėję galimybę ją išgirsti, būtų ją priėmę, paveldės celestialinę karalystę. Ko ši doktrina moko jus apie Dangiškąjį Tėvą ir Jo meilę Savo vaikams? Kada ši doktrina padėjo jums rasti paguodą? Kada jums yra tekę matyti, kaip kiti, pavyzdžiui, tie, kuriuos mokėte misijoje, randa paguodą suprasdami šią doktriną? Doktrinos ir Sandorų 124:30 34; 127:5 8; 128:1 18; 138:28 37 Įvairios apeigos už mirusiuosius Pirmąjį kartą krikšto už mirusiuosius doktriną Pranašas Džozefas Smitas paminėjo Seimūro Bransono laidotuvėse, vykusiose 1840 m. rugpjūčio 15 d., netrukus po to, kai šventieji įsikūrė Navū, Ilinojaus valstijoje. Sužinoję šią doktriną, Bažnyčios nariai nustebo ir susižavėjo. Keletą mėnesių po šio paskelbimo šventieji krikštus už savo mirusiuosius atlikdavo šalia esančioje Misisipės upėje (žr. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, 401; Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 251). Kuo šis pamokslas papildė supratimą apie Dangiškojo Tėvo planą, skirtą Jo vaikų išgelbėjimui? (Mokiniams atsakinėjant, lentoje užrašykite šią tiesą: Gelbėjančias krikšto apeigas galima atlikti dėl tų, kurie mirtingajame gyvenime Evangelijos nepriėmė.) Kaip manote, kaip būtumėte reagavę pirmą kartą šiuo Evangelijos laikotarpiu išgirdę Pranašą Džozefą Smitą kalbant apie krikšto už mirusiuosius doktriną? Paaiškinkite, kad 1841 m. spalį vykusioje visuotinėje Bažnyčios konferencijoje Pranašas Džozefas Smitas paskelbė, kad Viešpats pageidauja, jog šventieji nebeatlikinėtų krikštų už mirusiuosius, kol bus galima krikštyti Jo namuose (žr. DS 124:29 34). 1841 m. lapkričio 8 d. Brigamas Jangas, tuometinis Dvylikos Apaštalų Kvorumo Prezidentas, pašventino dar nebaigtos statyti Navū šventyklos krikštyklą, ir Bažnyčios nariai pradėjo vykdyti vikarinio krikšto už mirusiuosius darbą. Paprašykite mokinių perskaityti Doktrinos ir Sandorų 127 skyriaus įvadą, kuriame paaiškinama, kad 127 skyrius tai Pranašo Džozefo Smito laiškas šventiesiems, kuriame išdėstyti nurodymai vesti užrašus apie už mirusiuosius atliktus krikštus. 70

16 PAMOKA. MIRUSIŲJŲ IŠPIRKIMAS Paaiškinkite, kad maždaug po savaitės Džozefas parašė dar vieną laišką, susijusį su krikštais už mirusiuosius, kurį dabar galima rasti Doktrinos ir Sandorų 128 skyriuje. Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas. (Nerašykite skliausteliuose esančios informacijos ji skirta jums, mokytojui.) Doktrinos ir Sandorų 127:5 7; 128:8 (Kai apeiga atliekama kunigystės įgaliojimu ir vedamas deramas žurnalas, ta apeiga yra saistanti tiek žemėje, tiek danguje.) Doktrinos ir Sandorų 128:6 7 (Apeigų už mirusiuosius aprašai bus įtraukti tarp knygų, iš kurių bus teisiami mirusieji.) Doktrinos ir Sandorų 128:15, 17 18 (Mūsų mirusių protėvių išpirkimo darbas yra būtinas mūsų išgelbėjimui.) Skirkite mokiniams laiko perskaityti visas lentoje užrašytas ištraukas. Paprašykite jų surasti doktrinas, padėjusias mums geriau suprasti, kas Dievo plane numatyta dėl mirusiųjų išpirkimo. Pakvieskite mokinius apibendrinti, kokios doktrinos apie mirusiųjų išpirkimą mokoma kiekvienoje ištraukoje. Paprašykite kelių mokinių surašyti tai lentoje, šalia ištraukų nuorodų. Atkreipkite dėmesį, kad Doktrinos ir Sandorų 127 ir 128 skyriuose esantys apreiškimai iliustruoja dažnai Evangelijos sugrąžinime randamą pavyzdį apie tai, jog Viešpats tiesą apreiškia ne visą iš karto, o eilutė po eilutės. Paaiškinkite mokiniams, kad, praėjus daugeliui metų po šio apreiškimo gavimo, Viešpats apie mirusiųjų gelbėjimo planą suteikė dar daugiau supratimo. 1918 m. Prezidentas Džozefas F. Smitas matė regėjimą, susijusį su mirusiųjų išpirkimu. Šis regėjimas jam buvo atskleistas gedint tų metų pradžioje mirusio sūnaus Hairumo M. Smito, kuris tarnavo Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariu. Pakvieskite mokinius perskaityti Doktrinos ir Sandorų 138:28 37 ir surasti, kokios su mirusiųjų išpirkimu susijusios tiesos buvo apreikštos Prezidentui Džozefui F. Smitui. Ko šiose eilutėse mokoma apie mirusiųjų išpirkimą? (Mokiniams dalinantis rastomis tiesomis, įsitikinkite, kad jie supranta šią tiesą: Jėzus Kristus vadovauja teisiems pasiuntiniams, mokantiems Evangelijos tuos, kurie yra dvasių kalėjime.) Kaip šios papildomos tiesos padeda suprasti, kodėl mirusieji be Evangelijos apeigų, tokie kaip Alvinas Smitas, gali paveldėti celestialinę karalystę? Tada perskaitykite šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: medžiaga ). Būdami atkurtosios Kristaus Bažnyčios nariai, turime sandora patvirtintą atsakomybę ieškoti savo protėvių ir už juos atlikti gelbėjančias Evangelijos apeigas. Jie be mūsų negali būti padaryti tobuli (Hebrajams 11:40; taip pat žr. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, 457). Ir nei mes negalime be savo mirusiųjų būti padaryti tobuli (DS 128:15) ( Vaikų širdys atsigręš, 2011 m. spalio Visuotinės konferencijos Kodėl turėtume teikti pirmenybę mirusiųjų gelbėjimui? Kaip gelbstinčių apeigų parūpinimas giminaičiams padeda tapti tobuliems tiek mums, tiek jiems? 71

16 PAMOKA. MIRUSIŲJŲ IŠPIRKIMAS Garsiai perskaitykite šį vyresniojo Raselo M. Nelsono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Šventyklos ir šeimos istorijos darbas turi galią laiminti už uždangos esančius žmones, ir ta pati galia laimina ir gyvuosius. Jis grynina tuos, kurie tą darbą dirba. Jie, tiesiogine to žodžio prasme, padeda išaukštinti savo šeimas ( Meile sujungtos kartos, 2010 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga ). Kaip mirusiųjų išpirkimo doktrina liudija apie visa apimantį Jėzaus Kristaus Apmokėjimą? Perskaitykite šį vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Pranašui Džozefui Smitui Viešpats apreiškė taurią doktriną apie šventas krikšto apeigas. Toji šviesa atėjo tuomet, kai kitos krikščionių bažnyčios mokė, kad mirtis neatšaukiamai, visam laikui nulemia sielos likimą. Jos mokė, kad pasikrikštiję yra apdovanojami nesibaigiančiu džiaugsmu, o kiti susidurs su amžina kančia, be išpirkimo vilties. [ ] Ši šlovingoji doktrina yra dar vienas liudijimas apie visa apimančią Jėzaus Kristaus Apmokėjimo prigimtį. Išgelbėjimą Jis parūpino kiekvienai atgailaujančiai sielai. Jo Apmokėjimas nugalėjo mirtį, tad Jis leidžia, kad verti mirusieji vikariškai gautų visas išgelbėjimo apeigas ( Mirusiųjų išpirkimo džiaugsmas, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kokie patyrimai padėjo jums suprasti, kad dalyvauti mirusiųjų išpirkimo darbe yra svarbu? Kaip išaugo jūsų liudijimas dėl to, kad dalyvavote mirusiųjų išpirkimo darbe? (Paskatinkite kelis mokinius pasidalinti savo liudijimais.) Paraginkite mokinius pamąstyti, kaip jie galėtų dalyvauti didžiame mirusiųjų išpirkimo darbe, ar atliekant šeimos istorijos paiešką, ar atstovaujant mirusįjį atliekant dėl jo šventyklos apeigas. Pasidalinkite liudijimu apie tai, kad šių dienų šventykloje atliekamo darbo dėka visi Dangiškojo Tėvo vaikai gali gauti visas išgelbėjimui būtinas apeigas. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 124:30 41; 127:1 9; 128:1 18; 137:1 10; 138:28 37. Ričardas G. Skotas, Mirusiųjų išpirkimo džiaugsmas, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. D. Todd Christofferson, The Redemption of the Dead and the Testimony of Jesus, Ensign, Nov. 2000, 9 12. 72

Evangelijos mokymai Navū Pirmieji šventųjų metai, praleisti Navū, Ilinojaus valstijoje, buvo taikūs ir sėkmingi. Tomis dienomis Džozefas Smitas gavo apreiškimų, mokė kai kurių tik Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčiai būdingų doktrinų ir jas aiškino. Pavyzdžiui, apie šventyklų tikslą, mūsų dieviškąjį potencialą tapti kaip Dangiškasis Tėvas ir kai kurių doktrinų, dabar esančių Tikėjimo Teiginiuose. Ši pamoka padės mokiniams suvokti Pranašo Džozefo Smito didybę ir mūsų pačių dieviškąjį potencialą. 17 Pagalbiniai skaitiniai Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010), 2 skyrius. Dievas Amžinasis Tėvas, 37 44. Doctrinal Developments in Nauvoo, chapter 20 in Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2003), 251 62. Becoming Like God, Gospel Topics, lds.org/topics. Pasiūlymai, kaip mokyti Tikėjimo Teiginiai Svarbūs Evangelijos doktrinos teiginiai Paaiškinkite, kad būdamas Navū, Ilinojuje, Džozefas Smitas parašė laišką laikraščio Chicago Democrat redaktoriui Džonui Ventvortui, kuris prašė paaiškinti, kas yra mormonai. Šiame laiške Pranašas pateikė pastarųjų dienų šventųjų istorijos aprašymą ir glaustą doktrininių teiginių sąrašą, kuris vėliau tapo žinomas kaip Tikėjimo Teiginiai. (Šis laiškas yra knygoje Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 419 430.) Pateikite šį vyresniojo L. Tomo Perio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį jį garsiai perskaityti: [Tikėjimo Teiginiai] yra vieni svarbiausių ir trumpiausių Bažnyčios doktrinos teiginių. Jei vadovausitės jais studijuodami Jėzaus Kristaus Evangeliją, būsite pasiruošę skelbti pasauliui savo liudijimą apie sugrąžintas tiesas. Sugebėsite paprastai, aiškiai ir išsamiai skelbti savo įsitikinimus, kurie jums, kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariams, yra brangūs ( Tikėjimo Teiginių doktrinos ir principai, 2013 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga ). Kaip apibendrintumėte tai, ko mokė vyresnysis Peris? (Mokiniams dalinantis apibendrinimais, padėkite jiems suprasti šią tiesą: Mokydamiesi Tikėjimo Teiginiuose esančių tiesų, būsime geriau pasiruošę dalintis savo tikėjimu su kitais.) Ar kada nors naudojotės Tikėjimo Teiginiais padėdami kitiems suprasti Evangeliją? Pakvieskite klasę atsiversti Tikėjimo Teiginius ir tyliai juos perskaityti. Skyrę pakankamai laiko, aptarkite šiuos klausimus: Kuris tikėjimo teiginys yra labai svarbus jums ir kodėl? Kaip Tikėjimo Teiginiuose aprašytos doktrinos padeda jums mokytis ir stiprina jūsų liudijimą apie tai, kad Džozefas Smitas yra Dievo pranašas? 73

17 PAMOKA. EVANGELIJOS MOKYMAI NAVŪ Doktrinos ir Sandorų 124:25 28, 37 42 Šventyklos apeigų sugrąžinimas Paaiškinkite, kad šventiesiems įsikūrus Navū, Ilinojaus valstijoje, Pranašas Džozefas Smitas gavo įsakymą pastatyti šventyklą. Lygiai taip pat kaip Kirtlando, Ohajo valstijoje, šventyklos statymui, šiai užduočiai atlikti reikėjo didžiulio pastarųjų dienų šventųjų pasiaukojimo. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:25 28, 37 42. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti Viešpaties mokymų apie tai, kodėl šventiesiems reikalinga šventykla. Prieš pradėdami nagrinėti šias eilutes, paaiškinkite, kad jose kalbama apie Mozės ir jo žmonių pastatytą Palapinę. Mozės žmonės neatliko vikarinių apeigų už mirusiuosius. Mirusiųjų labui nebuvo atliekama jokio darbo, kol Gelbėtojas po Savo mirties neįsteigė šio darbo dvasių pasaulyje. Paklauskite mokinių: Kodėl, pasak šiose eilutėse pateikto Viešpaties mokymo, šventiesiems Navū reikėjo šventyklos? (Mokiniams atsakinėjant atkreipkite dėmesį į šią doktriną: Kai kurios gelbėjimo apeigos Viešpačiui priimtinos tik tuomet, kai yra atliekamos šventyklose.) Paaiškinkite mokiniams, kad Kirtlando šventykla visų pirma buvo pastatyta tam, kad būtų sugrąžinti įgaliojimo raktai (Joseph Fielding Smith, Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954 56], 2:242 93). Šie kunigystės raktai Navū šventykloje buvo naudojami atliekant gelbėjimo apeigas gyviesiems ir vikarinius krikštus už mirusiuosius. Paskutiniaisiais dvejais gyvenimo metais Džozefas Smitas suteikė šventyklos apdovanojimą keliems ištikimiems nariams. Jis taip pat įvedė vyro ir žmonos užantspaudavimo amžinybei apeigas. Kokios šventyklos apeigos yra minimos Doktrinos ir Sandorų 124:39? Paprašykite vieno mokinio perskaityti šį teiginį garsiai. Atkreipkite klasės dėmesį į tai, kokią svarbą Dangiškojo Tėvo plane turi šventyklos apeigos: Atsakydami į Viešpaties įsakymą [pastatyti šventyklą Navū], pranašas ir šventieji kaip įmanydami skubėjo pradėti statyti Viešpaties namus. Nors pranašas suvokė, kad statyba truks metų metus, tačiau jis žinojo, kad šventiesiems reikėjo visų šventyklos palaiminimų. Todėl 1842 m. gegužės 4 d., nors šventykla dar buvo nebaigta, nedidelei grupei ištikimų brolių Džozefas Smitas suteikė endaumentą. Ta grupė susirinko pranašui priklausančios Raudonų plytų krautuvės viršutiniame kambaryje. [ ] Pranašo istorijoje rašoma: Dieną praleidau krautuvės viršuje [ ] susirinkime su generolu Džeimsu Adamsu iš Springfildo, patriarchu Hairumu Smitu, vyskupais Niueliu K. Vitniu ir Džordžu Mileriu, prezidentu Brigamu Jangu ir vyresniaisiais Heberiu Č. Kimbolu ir Vilardu Ričardsu, mokydamas juos kunigystės principų ir tvarkos, mokydamas apie apiplovimus, patepimus, endaumentus, Aarono kunigystės raktų perdavimą ir taip toliau, iki aukščiausios Melchizedeko kunigystės tvarkos, pateikdamas tvarką, susijusią su Senaamžiu ir visais tais planais bei principais, pagal kuriuos kiekvienas gali gauti visų Pirmagimio Bažnyčiai paruoštų palaiminimų pilnatvę, ateiti ir gyventi Elohimo akivaizdoje amžinuosiuose pasauliuose. Šiame susirinkime pirmą kartą šiomis paskutinėmis dienomis buvo atkurta ta senovinė tvarka (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas,397 398). Paklauskite mokinių: Kodėl šventyklos apeigų sugrąžinimas buvo būtinas? 74

17 PAMOKA. EVANGELIJOS MOKYMAI NAVŪ Mokiniams dalinantis savo patyrimais, praplėskite jų supratimą pasidalindami su jais šiuo vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiu: Pagrindinė šventyklos paskirtis yra suteikti apeigas, kurios yra būtinos mūsų išaukštinimui celestialinėje karalystėje. Šventyklos apeigos veda mus Gelbėtojo link ir suteikia per Jėzaus Kristaus apmokėjimą ateinančius palaiminimus ( Blessings of the Temple, Ensign, Oct. 2009, 48). Kaip esate palaiminti dėl to, kad šventyklos apeigos yra sugrąžintos? Pasiūlykite mokiniams ateinančią savaitę pagalvoti, kaip jie galėtų daugiau dėmesio skirti garbinimui Viešpaties namuose? Psalmyno 82:6; Mato 5:48; Jono 10:32 34; Romiečiams 8:16 17; 2 Petro 1:3 4; 1 Jono 3:2 3; Doktrinos ir Sandorų 93:11 20; 132:20 Mūsų dieviškasis potencialas Paaiškinkite, kad apie mūsų dieviškąjį potencialą senovės pranašai rašė Biblijoje. Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas ir pakvieskite mokinius perskaityti keletą nurodytų ištraukų ieškant, ko jose mokoma apie mūsų amžinąjį potencialą: Psalmyno 82:6; Mato 5:48; Jono 10:32 34; Romiečiams 8:16 17; 2 Petro 1:3 4; 1 Jono 3:2 3. Galite paraginti mokinius skaitant šias ištraukas jas vienas su kitomis susieti. Skyrę pakankamai laiko, paklauskite: Ką iš šių eilučių sužinome apie mūsų potencialą? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų suprasti šią doktriną: Būdami Dangiškojo Tėvo vaikai, mes turime potencialą tapti tokie, koks yra Jis.) Kokie šiose eilutėje esantys žodžiai apibūdina mūsų dieviškąjį potencialą? Paaiškinkite, kad apie mūsų dieviškąjį potencialą taip pat yra rašoma šių dienų Raštuose. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 93:11 13, 19 20; ir Doktrinos ir Sandorų 132:20. Padėkite mokiniams suprasti šią doktriną: Lygiai kaip Gelbėtojas, mes galime augti iš malonės į malonę, kol gausime Tėvo pilnatvę. Paaiškinkite, kad vienas reikšmingiausių Pranašo Džozefo Smito pamokslų buvo pasakytas 1844 m. balandį vykusioje visuotinėje konferencijoje. Šiame pamoksle Pranašas paminėjo neseniai mirusį brolį Kingą Foletą. Ši kalba tapo žinoma kaip Kingo Foleto kalba. Išdalinkite mokiniams padalomąją medžiagą Ištraukos iš Kingo Foleto kalbos. Paprašykite juos skaityti šias ištraukas ir pasižymėti tas frazes ir tuos žodžius, kurie paaiškina, kodėl turėtume siekti supratimo apie Dievo būdą. Ištraukos iš Kingo Foleto kalbos Pranašas Džozefas Smitas (1805 1844) mokė: Jei žmogus išmoksta tik valgyti, gerti bei miegoti ir nesupranta Dievo planų, tai ir gyvulys tiek supranta. Jis ėda, geria, miega ir nieko daugiau nežino apie Dievą. Tačiau jis žino tiek, kiek mes, išskyrus tai, kad mes galime pažinti per Visagalio Dievo įkvėpimą. Nesuprasdami Dievo būdo, žmonės nesupranta savęs. [ ] Pirmasis mano tikslas išsiaiškinti vienintelio išmintingo ir tikrojo Dievo būdą ir kokia Esybė jis yra. [ ] 75

17 PAMOKA. EVANGELIJOS MOKYMAI NAVŪ Kadaise ir pats Dievas buvo toks, kaip mes dabar, ir yra išaukštintas žmogus, ir sėdi soste danguose! Tai didi paslaptis. Jei šiandien uždanga būtų perplėšta ir didysis Dievas, kuris laiko šį pasaulį jo orbitoje ir kuris savo galia palaiko visus pasaulius ir viską, pasidarytų matomas, sakau, jei šiandien Jį pamatytumėte, matytumėte Jį žmogaus pavidalo visu kuo panašų į jus: asmenybe, išvaizda ir pačiu pavidalu panašų į žmogų; nes Adomas buvo sukurtas pagal Dievo pavidalą, atvaizdą ir panašumą bei gavo iš Jo nurodymus ir vaikščiojo, kalbėjo su Juo, kaip vienas žmogus kalbasi ir bendrauja su kitu (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 39 41). Taigi, amžinasis gyvenimas tai pažinti vienintelį išmintingąjį ir tikrąjį Dievą; ir jūs turite išmokti, kaip patiems būti dievais ir karaliais bei kunigais Dievui,[ ] eidami iš vieno žemo laipsnio į kitą ir iš mažo pajėgumo į didelį; iš malonės į malonę, iš išaukštinimo į išaukštinimą, kol pasieksite prisikėlimą iš mirusiųjų ir galėsite gyventi nesibaigiančiose šlovės liepsnose bei atsisėsti šlovėje, kaip tie, kurie sėdi nesibaigiančios galios sostuose (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 213). Padėkite mokiniams išanalizuoti šiuos mokymus užduodami tokius klausimus: Kodėl mums svarbu mokytis apie Dievo būdą bei asmenybę ir mūsų santykį su Juo kaip su mūsų Dangiškuoju Tėvu? Kaip tampame tokie, koks yra mūsų Dangiškasis Tėvas? Norėdami praplėsti mokinių supratimą apie jų dieviškąjį potencialą, pasidalinkite toliau pateiktu Prezidento Gordono B. Hinklio (1910 2008) teiginiu. Pasiūlykite kuriam nors mokiniui jį garsiai perskaityti: Evangelijos paskirtis padėti mums eiti pirmyn ir kilti aukštyn, kad kuo daugiau pasiektume, kol galiausiai pasieksime dievybę. Šią didžią galimybę Pranašas Džozefas Smitas išdėstė Kingo Foleto pamoksle [žr. History of the Church, 6:302 17], tai pabrėžė ir Prezidentas Lorencas Snou. Tai didinga ir nesuvokiama samprata: Toks, koks Dievas yra dabar, žmogus gali tapti! [Žr. The Teachings of Lorenzo Snow, comp. Clyde J. Williams (1984), 1.] Mūsų priešai kritikavo mus dėl to, kad tuo tikime. Mūsų atsakas į tai yra toks tai jokiu būdu nesumenkina Dievo Amžinojo Tėvo. Jis yra Visagalis. Jis yra šios visatos Kūrėjas ir Valdovas. Jis yra Aukščiausiasis ir visuomet toks bus. Tačiau lygiai taip pat, kaip kiekvienas žemiškasis tėvas savo sūnums ir dukterims linki visokeriopos sėkmės, esu tikras, kad taip ir mūsų Dangiškasis Tėvas savo vaikams linki, kad jie taptų tokie, koks yra jis, ir atsistotų šalia jo tviskėdami dieviška stiprybe ir išmintimi ( Don t Drop the Ball, Ensign, Nov. 1994, 48). Aptardami užduokite mokiniams šiuos klausimus: Kaip mūsų gyvenimą gali veikti šių svarbių tiesų apie Dangiškąjį Tėvą ir mūsų dieviškąjį potencialą žinojimas? Pamąstykite, kaip šiandien aptartų tiesų (Tikėjimo Teiginių, šventyklos apeigų ir mūsų dieviškojo potencialo) supratimas padeda jums labiau vertinti Pranašą Džozefą Smitą? Kaip šių tiesų supratimas padeda jums suprasti Dievo būdą ir jūsų santykį su Juo, kaip su savo Dangiškuoju Tėvu? (Skirkite mokiniams laiko užsirašyti šiuos pamąstymus.) Pasiūlykite mokiniams savo pamąstymais, jeigu jie nėra pernelyg asmeniški, pasidalinti su visa klase. Baigdami pamoką paliudykite apie šioje pamokoje mokytas doktrinas ir apie tai, kad Pranašas Džozefas Smitas yra didis apreiškėjas. 76

17 PAMOKA. EVANGELIJOS MOKYMAI NAVŪ Mokiniams skirti skaitiniai Psalmyno 82:6; Mato 5:48; Jono 10:32 34; Romiečiams 8:16 17; 2 Petro 1:3 4; 1 Jono 3:2 3; Doktrinos ir Sandorų 93:11 22; 124:25 28, 37 42; 132:20 24. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010), 2 skyrius. Dievas Amžinasis Tėvas, p. 37 44. Becoming Like God, Gospel Topics, lds.org/topics. 77

18 Paramos bendrija ir Bažnyčia Paramos bendrija ruošia moteris amžinojo gyvenimo palaiminimams ir padeda joms sustiprinti tikėjimą bei asmeninį teisumą, sutvirtinti šeimas bei namus ir pagelbėti spaudžiamiems vargo ( The Purpose of Relief Society, lds.org/callings/relief-society/ purposes). Ši pamoka padės mokiniams geriau suprasti Paramos bendrijos įkūrimą ir jos tikslus. Mokiniai taip pat suvoks, kad moterys turi neprilygstamas galimybes ir atsakomybes, kuriomis prisideda prie Dievo karalystės statymo. Pagalbiniai skaitiniai Dalinas H. Ouksas, Kunigystės raktai ir įgaliojimas, 2004 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. M. Russell Ballard, Men and Women and Priesthood Power, Ensign, Sept. 2014, 28 33. Džiulė B. Bek, Pranašų vizija apie Paramos bendriją: tikėjimas, šeima, parama, 2012 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 25 Viešpaties nurodymai Emai Smit Pateikite šį Prezidento Spenserio V. Kimbolo (1895 1985) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio jį garsiai perskaityti: Paskutiniosiomis dienomis didžioji dalis Bažnyčios augimo vyks todėl, kad geros moterys, esančios pasaulyje, [ ] gausiai jungsis prie Bažnyčios. Didžiąja dalimi tai vyks todėl, kad Bažnyčios moterų gyvenimas atspindi teisumą ir aiškumą, tai pasireiškia taip ryškiai, kad jos savo kitoniškumu gerąja prasme išsiskiria iš kitų pasaulio moterų (Teachings of Presidents of the Church: Spencer W. Kimball [2006], 222 23). Ką galvojate mąstydami apie šį teiginį? Ar pažįstate moterų, kurios yra džiaugsmingo teisaus gyvenimo pavyzdžiai? Kokią įtaką jos turėjo pažįstamiems žmonėms? Paaiškinkite, kad ši pamoka skirta apmąstyti, kaip Paramos bendrija atkurtojoje Jėzaus Kristaus Bažnyčioje laimina Dangiškojo Tėvo dukteris ir sūnus. Paprašykite mokinių atsiversti Doktrinos ir Sandorų 25 ir skyriaus įvade surasti, kam šiame apreiškime kalbėjo Viešpats. Tuomet garsiai perskaitykite 3 eilutę. Paaiškinkite mokiniams, kad Viešpaties akyse Ema Smit buvo išrinktoji ponia. Pirmajame Navū vykusiame moterų Paramos bendrijos susirinkime Džozefas Smitas paaiškino, kad būti išrinktam reiškia būti išrinktam atlikti tam tikrą darbą. Jis taip pat pasakė, kad Emai Smit duotas apreiškimas buvo išpildytas, kai sesuo Ema buvo išrinkta į Paramos bendrijos prezidentūrą (iš History of the Church, 4:552 53). Padalinkite klasę į dvi grupes ir pakvieskite vieną grupę mokinių perskaityti Doktrinos ir Sandorų 25:4 9, o kitą Doktrinos ir Sandorų 25:10 15. Paskatinkite mokinius surasti, kokią užduotį Viešpats skyrė, arba kokį pašaukimą davė Emai Smit. Jie gali sudaryti šių atsakomybių sąrašą arba pasižymėti jas savo Raštuose. Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite mokinius pasidalinti, ką jie rado. 78

18 PAMOKA. PARAMOS BENDRIJA IR BAŽNYČIA Kaip šių atsakomybių vykdymu prisidedama prie Bažnyčios augimo? Kokius palaiminimus Viešpats pažadėjo Emai Smit, jeigu ji laikysis Jo įsakymų? Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 25:16. Nors šis apreiškimas duotas Emai Smit, kaip galėtume sau pritaikyti Viešpaties žodžius, skirtus Emai Smit? (Mokymai apie paklusnumą ir kiti šiame apreiškime mokyti Evangelijos principai yra taikytini visiems. [Pastaba. Paaiškinkite, kad Raštų pritaikymas mūsų gyvenime yra svarbus Raštų studijavimo įgūdis, padedantis matyti, kuo panašūs mūsų ir Raštuose minimų žmonių gyvenimai.]) Mokiniams atsakinėjant į šį klausimą, padėkite jiems suprasti šią tiesą: Ištikimai laikydamiesi įsakymų ir vykdydami Viešpaties paskyrimus, gausime teisumo karūną. Galite paliudyti apie šią tiesą. Paramos bendrija yra reikšminga atkurtosios Jėzaus Kristaus Bažnyčios dalis Pasakykite mokiniams, kad Viešpats Bažnyčios kūrimą apreiškė eilutė po eilutės. Šio proceso metu Jis davė Emai Smit labai svarbų pašaukimą. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą santrauką apie Paramos Bendrijos kūrimą. Kitiems pasiūlykite paklausyti, kaip Pranašo Džozefo Smito įsivaizduojama Paramos bendrija pranoko tai, ką iš pradžių įsivaizdavo moterys. Navū pastarųjų dienų šventųjų moterys buvo palaimintos sava organizacija Bažnyčioje. Šiai organizacijai pradžią davė Saros Greidžer Kimbol vadovaujama moterų grupelė, kuri siuvo marškinius šventyklos statybose dirbantiems vyrams. Moterys nutarė oficialiai organizuotis ir paprašė Elizos R. Snou parašyti jų grupės įstatus. Pranašas Džozefas Smitas, peržiūrėjęs jų įstatus, pasakė, kad jie puikūs, tačiau pasiūlė moterims dar geresnį būdą įsteigti moterų organizaciją. 1842 m. kovą Pranašas kartu su vyresniaisiais Džonu Teiloru ir Vilardu Ričardsu susitiko su 20 moterų viršutiniame Raudonų plytų krautuvės kambaryje, kuriame Pranašas suorganizavo Navū moterų Paramos bendriją. Organizacijos prezidente buvo išrinkta Ema, tai buvo apreiškimo žodžių, kad ji išrinktoji ponia išpildymas (DS 25:3). Vėliau Pranašas Džozefas Smitas pasakė, kad bendrijos tikslas yra padėti vargšams ir gelbėti sielas (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 435). 1842 m. balandžio 28 d. Pranašas dar kartą susitiko su seserimis. Jis pasakė, kad jos gaus nurodymus per kunigystės tvarką ir tuomet pareiškė: Dabar Dievo vardu aš pasuku raktą jūsų labui, ir ši Bendrija džiūgaus, ir nuo šiol žemyn liesis žinios bei suvokimas (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, 433). Galite atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad pirmosios Paramos bendrijos susirinkimų protokolus galima rasti internete, adresu: josephsmithpapers.org/papersummary/ Nauvoo-relief-society-minute-book. Kokiu būdu Pranašo vizija apie Paramos bendrijos potencialą praplėtė pirminį Saros Kimbol pasiūlymą? Kaip manote, ką reiškia Pranašo Džozefo Smito teiginys: Ir dabar Dievo vardu aš pasuku raktą? (Paramos bendrijos organizavimui vadovavo kunigija, t. y. turintieji kunigystės raktus.) Parodykite toliau pateiktas sesers Zinos D. H. Jang (1821 1901) ir sesers Džiulės B. Bek, buvusių Visuotinės Paramos bendrijos prezidenčių, mintis apie Paramos bendriją ir pakvieskite tris mokinius jas perskaityti. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir galvoti apie tai, kokius Paramos bendrijos tikslus šios mintys atspindi. 79

18 PAMOKA. PARAMOS BENDRIJA IR BAŽNYČIA Paramos bendriją Pranašas Džozefas Smitas [ ] suorganizavo beveik prieš penkiasdešimt metų; pagal šventosios kunigystės pavyzdį ir vadovaujant tiems, kurie ją turi, tam kad suteiktų laikinųjų palaiminimų vargšams ir beturčiams: idant padrąsintų silpnuosius ir suturėtų klystančiuosius, idant moters atjauta ir malonė būtų lavinamos ir taikomos, idant ji turėtų galimybę įgyti dvasinę stiprybę ir galią atlikti daug gero žmonijos šeimos išpirkimo darbe (Zina D. H. Young, First General Conference of the Relief Society, Woman s Exponent, Apr. 15, 1889, 172). Busath.com Pranašas Džozefas Smitas apibūdino Paramos bendrijos paskirtį ir mokė seseris apie jų tikslą. [ ] Mūsų organizacijai ir toliau vadovauja pranašai, regėtojai ir apreiškėjai (Džiulė B. Bek, Paramos bendrija tai šventas darbas, 2009 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Viešpaties pranašai nuolat mokė vyresniuosius ir aukštuosius kunigus apie jų tikslus ir pareigas, lygiai taip pat jie kalbėjo apie savo viziją Paramos bendrijos seserims. Iš gaunamų patarimų aišku, kad Paramos bendrijos tikslas yra stiprinti tikėjimą ir asmeninį dorovingumą, stiprinti šeimas ir namus, surasti tuos, kuriems reikia pagalbos, ir padėti jiems. Tikėjimas, šeima ir parama šie trys paprasti žodžiai apibendrina pranašų viziją Bažnyčios seserims (Džiulė B. Bek, Pranašų vizija apie Paramos bendriją: tikėjimas, šeima, parama, 2012 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip Paramos bendrijos tikslai laimina visą Bažnyčią? (Mokiniai turėtų atpažinti šią tiesą: Paramos bendrija siekia stiprinti tikėjimą ir asmeninį teisumą, stiprinti šeimas ir namus bei surasti vargšus ir jiems padėti. Moterims įgyvendinant šiuos tikslus yra laiminama visa Bažnyčia). Ar kada matėte Paramos bendriją įgyvendinant šiuos tikslus? Pateikite šį teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį jį garsiai perskaityti: Pranašas Džozefas Smitas sakė: Bažnyčia niekada nebuvo tobulai suorganizuota, kol moterys nebuvo taip suorganizuotos [Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, 431 440]. [ ] Džozefas Smitas ir kiti pastarųjų dienų pranašai liudijo, kad Paramos bendrijos organizavimas yra įkvėpta Atkūrimo dalis, kuria Bažnyčios moterys yra pašaukiamos Bažnyčioje mokyti viena kitą, tarnauti viena kitai ir laiminti visą Bažnyčią. Prezidentas Džozefas F. Smitas [ ] teigė: Šią organizaciją šventai sukūrė, įgaliojo, įsteigė ir paskyrė Dievas, kad tarnautų moterų ir vyrų sielų išganymui [Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith (1998), 184] (Daughters in My Kingdom: The History and Work of Relief Society [2011], 7). Ką iš šio teiginio sužinome apie Paramos bendrijos vaidmenį Evangelijos Sugrąžinime? (Mokiniams atsakinėjant, įsitikinkite, kad jie nors ir išreiškia kitais žodžiais, vis dėlto supranta šią tiesą: Paramos bendrija yra dieviškai įkvėpta Jėzaus Kristaus Bažnyčios atkūrimo dalis. Užrašykite šią tiesą lentoje.) Kokią reikšmę jums turi žinojimas, kad Paramos bendrijos organizavimas yra Sugrąžinimo dalis? Kaip moterys, tarnaudamos Bažnyčios pašaukimuose, padeda Bažnyčiai būti tobulai suorganizuotai? Moterys ir kunigystė Paaiškinkite mokiniams, kad yra žmonių, svarstančių, kodėl moterys nėra įšventinamos į kunigystę. Atkreipkite dėmesį į tai, kad nors mes ir nežinome, kodėl moterys nėra 80

18 PAMOKA. PARAMOS BENDRIJA IR BAŽNYČIA įšventinamos į kunigystę, mes žinome, kad moterys yra kunigystės dalininkės tarnaudamos Bažnyčios pašaukimuose ir namuose. Padalinkite mokiniams vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginio kopijas ir paprašykite kurio nors mokinio jį garsiai perskaityti. Pakvieskite mokinius pagalvoti, kaip moterys gali naudoti kunigystės įgaliojimą: Moterys ir kunigystė Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė: Kreipdamasis į Paramos bendriją Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas, tuometinis Dvylikos Apaštalų Kvorumo Prezidentas, pasakė: Nors seserims kunigystė nėra duota, ji joms nebuvo suteikta, tai nereiškia, kad Viešpats nesuteikė joms įgaliojimo. [ ] Vyras vyrui, o sesuo seseriai gali suteikti įgaliojimą atlikti Bažnyčioje tam tikrus darbus, kurie yra privalomi ir būtini mūsų išgelbėjimui, pavyzdžiui, mūsų seserų darbas Viešpaties namuose. Jos turi suteiktą įgaliojimą atlikti didingus ir nuostabius darbus, šventus prieš Viešpatį ir surišančius taip pat stipriai, kaip tie palaiminimai, kuriuos suteikia kunigystę turintys vyrai [Relief Society An Aid to the Priesthood, Relief Society Magazine, Jan. 1959, 4]. Toje svarbioje kalboje Prezidentas Smitas vėl ir vėl kartojo, kad moterims yra suteiktas įgaliojimas. Kreipdamasis į moteris jis sakė: Kadangi Viešpats suteikė jums įgaliojimą, jūs galite kalbėti su įgaliojimu. Jis taip pat sakė, kad Paramos bendrijai buvo suteikta galia ir valdžia daryti daug gero. Jų atliekamas darbas yra daromas su dievišku įgaliojimu. Moterų arba vyrų darbas, atliekamas Bažnyčioje, šventykloje, apylinkėse ar skyriuose, yra atliekamas vadovaujant turintiesiems kunigystės raktus. Todėl, kalbėdamas apie Paramos bendriją, Prezidentas Smitas aiškino: Viešpats davė joms šią nuostabią organizaciją, kurioje jos, vadovaujamos apylinkės vyskupo, turi įgaliojimą tarnauti [ ], siekdamos tiek dvasinės, tiek fizinės aplinkinių gerovės [ Relief Society An Aid to the Priesthood, 4 5]. [ ] Nesame įpratę kalbėti apie moteris, savo bažnytiniuose pašaukimuose turinčias kunigystės įgaliojimą. Tačiau koks dar tai gali būti įgaliojimas? Kai moteris jauna ar pagyvenusi yra paskiriama skelbti Evangeliją kaip nuolatinė misionierė, jai yra suteikiamas kunigystės įgaliojimas atlikti kunigystės pareigas. Tas pats pasakytina apie tai, kai, vadovaujama turinčiųjų kunigystės raktus, moteris yra paskiriama Bažnyčios organizacijos pareigūne ar mokytoja. Kiekvienas, gavęs pareigas ar pašaukimą iš žmogaus, turinčio kunigystės raktus, kunigystės įgaliojimą naudoja atlikdamas jai arba jam pavestas pareigas ( Kunigystės raktai ir įgaliojimas, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kokias tiesas apie moterų Bažnyčioje atliekamus vaidmenis ir atsakomybes sužinome iš vyresniojo Oukso? (Paprašykite mokinių pasidalinti atsakymais ir įsitikinkite, kad jie suprastų šią tiesą: Kai moterys yra paskiriamos tarnauti Bažnyčioje, jos gauna kunigystės įgaliojimą atlikti tai, už ką yra atsakingos.) Norėdami pagilinti mokinių supratimą ir suvokimą apie pamokoje aptartas tiesas, suskirstykite mokinius poromis ir paprašykite jų aptarti: Kaip galėtume geriau kalbėti apie moteris Bažnyčioje, kad būtų atspindima jų įnašo svarba? Pasiūlykite mokiniams pasidalinti tuo, ką jie jaučia galvodami apie moteris ir jų, kaip Viešpaties karalystės mokinių, atliekamą darbą. Paraginkite mokinius veikti pagal tai, ką jie jautė šios pamokos metu, ypač jeigu tai, ką jie darys, padės parodyti Paramos bendrijos svarbą jų gyvenimuose. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 25. 81

18 PAMOKA. PARAMOS BENDRIJA IR BAŽNYČIA Dalinas H. Ouksas, Kunigystės raktai ir įgaliojimas, 2004 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Džiulė B. Bek, Pranašų vizija apie Paramos bendriją: tikėjimas, šeima, parama, 2012 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 82

Amžinosios santuokos ir šeimos doktrina 19 Jėzaus Kristaus Evangelijoje akcentuojama doktrina, kad santuoką ir šeimą paskyrė Dievas. Pranašas Džozefas Smitas mokė, kad susituokusios poros po prikėlimo gali išlikti kaip vyras ir žmona. Viešpaties apreiškime paaiškinama, kad naujoji ir nesibaigiančioji santuokos sandora (DS 131:2) yra būtina norint gauti išaukštinimą. Šios pamokos metu mokiniams taps aišku, kad norint amžinybę trunkančios santuokos, pora privalo būti užantspauduota turinčio kunigystės raktus ir tuomet dorai gyventi. Pagalbiniai skaitiniai Raselas M. Nelsonas, Celestialinė santuoka, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. David A. Bednar, Marriage Is Essential to His Eternal Plan, Ensign, June 2006, 82 87. Joshua J. Perkey, Why Temple Marriage? New Era, Aug. 2013, 30 32. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 49:15 17; 131:1 4 Naujoji ir nesibaigiančioji santuokos sandora Pastaba. Mokydami turėkite omenyje, kad kai kurie jūsų mokiniai gali būti patyrę sunkumų namuose arba širdgėlą ir skausmą dėl santuokos ar vaikų. Ruošdamiesi šiai pamokai ir mokydami, atkreipkite dėmesį į šių mokinių poreikius. Papasakokite mokiniams, kad 1831 m. Kirtlande, Ohajo valstijoje, prie Bažnyčios prisijungė Lymanas Koplis. Iki tol jis priklausė Jungtinei Tikinčiųjų Antruoju Kristaus Pasirodymu Bendrijai, kuri dar vadinama šeikeriais (angl. Shakers) dėl garbinimo būdo, kuris pasireikšdavo kūno kratymu dainuojant, šokant ir pagal muziką plojant rankomis. Nors Lymanas Koplis tikėjo Evangelija, bet jis taip pat tikėjo ir kai kuriais šeikerių mokymais. Jis apsilankė pas Džozefą Smitą ir dėl šio vizito 1831 m. gegužės 1 d. Viešpats Džozefui Smitui davė apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 49 skyriuje. (Ankstesnių Doktrinos ir Sandorų leidimų įvade nurodytas 1831 m. kovas. Neseniai istorikai nustatė, kad tikslesnė data būtų 1831 m. gegužės 7 d.) Šeikeriai atmetė santuoką ir tikėjo, kad reikia laikytis visiško celibato (gyventi susilaikant nuo lytinių santykių). Viešpats apreiškimu pataisė šią klaidingą doktriną ir taip pat įsakė Lymanui Kopliui bei kitiems eiti skelbti Evangeliją šeikeriams. Pakvieskite mokinius perskaityti Doktrinos ir Sandorų 49:15 17 ir surasti, ką Viešpats sakė apie santuokos ir šeimos svarbą. Paklauskite: Ko, pagal šias eilutes, Viešpats moko apie santuoką? (Mokiniai turėtų atpažinti šią doktriną: Santuoką tarp vyro ir moters paskyrė Dievas.) Ką, jūsų manymu, reiškia tai, jog santuoką paskyrė Dievas, kad žemė įvykdytų savo sukūrimo paskirtį? (Mokiniai atsakydami gali paminėti šias tiesas: Vyrams ir žmonoms įsakyta turėti vaikų. Žemė buvo sukurta, kad būtų suteikta vieta, kur Dievo vaikai galėtų gyventi šeimomis.) 83

19 PAMOKA. AMŽINOSIOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS DOKTRINA Kaip, suprasdami šiose eilutėse mokomas tiesas, galėsime paaiškinti Bažnyčios mokymą apie santuoką? Paaiškinkite, kad, metams bėgant, šventųjų supratimas apie amžinosios santuokos ir šeimos svarbą gerokai išaugo. 1843 m. gegužės 16 d. Džozefas Smitas nuvyko į Reimasą, Ilinojaus valstijoje. Pranašas apsistojo pas Benjaminą ir Melisą Džonsonus ir mokė juos apie amžinąją santuoką. Kai kurie Reimase minėti Pranašo nurodymai yra užrašyti Doktrinos ir Sandorų 131 skyriuje. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 131:1 4 ir paklauskite: Ką turime daryti, kad pasiektume aukščiausią celestialinės karalystės laipsnį? (Mokiniai turėtų atpažinti šią doktriną: Kad pasiektume išaukštinimą, aukščiausią celestialinės karalystės laipsnį, turime sudaryti naująją ir nesibaigiančiąją santuokos sandorą. Paaiškinkite, kad žodis naujoji šioje situacijoje reiškia, kad ši sandora buvo neseniai sugrąžinta šiuo Evangelijos laikotarpiu. Terminas nesibaigiančioji reiškia, kad ši sandora visuomet egzistavo ir išliks per amžinybę. Galite pasiūlyti mokiniams užsirašyti šiuos apibrėžimus savo Raštų egzemplioriaus paraštėje.) Kaip vyras ir moteris sudaro šią naująją ir nesibaigiančiąją santuokos sandorą mūsų dienomis? Atkreipkite dėmesį, kad vyrai ir moterys šią naująją ir nesibaigiančiąją santuokos sandorą gali sudaryti tik šventyklose. Pavyzdžiui, tie, kurie tuokiasi ne šventykloje, santuokos įžaduose gali rasti žodžius susituokę laikui ir amžinybei, tačiau Dievas tokios santuokos nepripažins amžinybėje. Pasidalinkite toliau pateiktu vyresniojo Raselo M. Nelsono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiu ir pakvieskite vieną mokinį jį garsiai perskaityti. Paraginkite mokinius surasti, kodėl, pasak vyresniojo Nelsono, amžinoji santuoka yra tokia svarbi: Santuokos tema diskutuojama visame pasaulyje, kuriame egzistuoja įvairiausi bendro gyvenimo modeliai. Kalbėdamas šia tema kaip Viešpaties Apaštalas noriu pareikšti, kad santuoka tarp vyro ir moters yra šventa ją paskyrė Dievas. Taip pat noriu įrodyti šventyklos santuokos privalumą. Tai yra pati aukščiausia ir tvirčiausia santuokos rūšis, kurią mūsų Kūrėjas gali pasiūlyti Savo vaikams. Jei išgelbėjimas yra asmeninis reikalas, tai išaukštinimas yra šeimos reikalas. [ ] Kad būtume verti amžinojo gyvenimo, turime sudaryti amžiną ir nesibaigiančią sandorą su Dangiškuoju Tėvu [žr. DS 132:19]. Tai reiškia, kad šventyklos santuoka yra ne tik tarp vyro ir žmonos; ji apima ir partnerystę su Dievu [žr. Mato 19:6] ( Celestialinė santuoka, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga ). Ką, jūsų manymu, reiškia šis sakinys: Jei išgelbėjimas yra asmeninis reikalas, tai išaukštinimas yra šeimos reikalas? Ką amžinojoje santuokoje reiškia partnerystė su Dievu? Kodėl, jūsų manymu, santuokoje svarbu būti partneriais su Dievu? (Tik sudarydamas santuoką žmogus sudaro sandorą su kitu asmeniu ir su Dievu. Visos kitos Evangelijos sandoros sudaromos tarp to žmogaus ir Dievo.) Kaip sugrąžinta amžinosios santuokos ir šeimos doktrina veikia asmens troškimą kurti meilės kupiną ir amžiną santuoką? 84

19 PAMOKA. AMŽINOSIOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS DOKTRINA Vyresnysis Parlis P. Pratas (1807 1857) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip šios sugrąžintos doktrinos pažinimas paveikė jį. Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti šią ištrauką: Būtent iš [Džozefo Smito] sužinojau, kad mano širdelė, mano žmona, gali būti sujungta su manimi laikui ir visai amžinybei. [ ] Būtent iš jo sužinojau, kad šiuos meilės jausmus galime ugdyti ir auginti bei stiprinti visą amžinybę; tuo tarpu mūsų nesibaigiančios sąjungos rezultatas būtų ainija, gausi kaip dangaus žvaigždynai ar kaip pajūrio smiltys. [ ] Aš mylėjau ir anksčiau, tačiau nežinojau, kodėl. Tačiau dabar aš myliu visiškai tyrai tai toks stiprus, iškilus ir išaukštinantis jausmas (Autobiography of Parley P. Pratt, ed. Parley P. Pratt Jr. [1938], 297 98). Galbūt, prieš toliau tęsiant pamoką, vertėtų trumpai aptarti šią ištrauką: Kai kurie Bažnyčios nariai, nors ir norėtų susituokti, pasilieka vieniši ne dėl savo kaltės. Jeigu jūs esate tokioje situacijoje, būkite tikri, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą (Romiečiams 8:28). Jei išliekate verti, ateis diena, šiame gyvenime ar kitame, kai jums bus suteikti visi amžinosios šeimos palaiminimai (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2005], 143 144). Doktrinos ir Sandorų 132:1 21 Celestialinė santuoka yra būtina išaukštinimui Paaiškinkite, kad praėjus beveik dviems mėnesiams po Doktrinos ir Sandorų 131 skyriuje užrašytų Džozefo Smito nurodymų, buvo užrašytas dar vienas apreiškimas, dabar esantis Doktrinos ir Sandorų 132 skyriuje. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132 skyriaus įvadą. Paaiškinkite, kad daugpatystės praktikavimas bus aptariamas kitoje pamokoje. Pakvieskite kurį nors kitą mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:3 6. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti žodžius ir frazes apie tai, kaip svarbu sudaryti amžiną ir nesibaigiančią santuokos sandorą. Aptarkite šiuos klausimus: Kurie šių eilučių žodžiai ir frazės paaiškina amžinosios santuokos svarbą? Kokios yra šios doktrinos atmetimo pasekmės? (Gali tekti paaiškinti, kad žodis pasmerktas reiškia, kad to žmogaus amžinas tobulėjimas bus sustabdytas.) Pastaba. Skirkite kelias minutes atkreipti mokinių dėmesį į svarbų Raštų studijavimo įgūdį pastebėti žodžius ir frazes; šį įgūdį jie pritaikė studijuodami Doktrinos ir Sandorų 132:3 6. Studijuojant Raštus svarbu pastebėti žodžius bei frazes. 3 6 eilutėse svarbu suprasti šias frazes: priimti ir paklusti, privalo jam paklusti, jei nesilaikysite šios sandoros, jūs pasmerkti, nė vienas negali atmesti, privalo laikytis. Kai kurios minėtos frazės taip pat sieja Raštų idėjas. Sąsajos rodo idėjų giminystę ar ryšį. Pavyzdžiui, 3 eilutėje matome sąsajas tarp pasiruošimo, gavimo ir paklusnumo. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:7 8 ir surasti, kokias sąlygas nurodo Viešpats, kad vyras ir žmona galėtų būti susituokusia pora po šio gyvenimo. Kas, pagal šias eilutes, yra būtina, kad santuoka išliktų amžina? (Mokiniams atsakinėjant, lentoje užrašykite šią tiesą: Kai sandora yra sudaroma tinkamu kunigystės įgaliojimu ir užantspauduojama Pažado Šventąja Dvasia, ji yra amžina.) 85

19 PAMOKA. AMŽINOSIOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS DOKTRINA Pasidalinkite šiuo Pažado Šventosios Dvasios paaiškinimu: Šventoji Dvasia yra Pažado Šventoji Dvasia (Apaštalų darbų 2:33). Ji patvirtina Dievui priimtinus teisius žmonių darbus, teisias jų apeigas ir sandoras. Šventoji Pažado Dvasia liudija Tėvui, kad išgelbėjimo apeigos buvo atliktos tinkamai ir kad laikomasi su jomis susijusių sandorų (Guide to the Scriptures, Holy Spirit of Promise, scriptures.lds.org). Norėdami padėti mokiniams geriau suprasti šį principą, pasidalinkite šiuo vyresniojo Briuso R. Makonkio (1915 1985) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiu: Užantspauduoti reiškia ratifikuoti, patvirtinti arba pripažinti. Todėl Pažado Šventąja Dvasia užantspauduotą veiksmą ratifikuoja Šventoji Dvasia; būtent jį pripažįsta Dievas; įsipareigojimą priėmusiam asmeniui Šventąja Dvasia yra patvirtinama tai, ką jis atliko. Veiksmas yra ratifikuojamas pripažinimo antspaudu tik tuomet, jeigu sudarantieji sutartį yra asmeniškai teisūs ir verti gauti dievišką aprobaciją (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 361 62). Doktrinos ir Sandorų 132:19 21 Viešpats nurodė, kas dar yra būtina norint turėti amžinąją santuoką ir su ja susijusius palaiminimus. Paskirkite mokinius analizuojant šią ištrauką dirbti poromis. Paprašykite, kad poros sudarytų du sąrašus: 1) amžinajai santuokai būtinos sąlygos; 2) palaiminimai, kuriuos gauname patenkinę šias sąlygas. Užbaigtuose sąrašuose galimi tokie atsakymai: Amžinajai santuokai būtinos sąlygos Santuoka turi būti atlikta pagal Viešpaties įsakymą bei naują ir nesibaigiančią sandorą. Santuoka turi būti užantspauduo[ta] Pažado Šventąja Dvasia. Santuoką turi atlikti tas, kuris turi kunigystės raktus. Sutuoktinių pora turi laikytis sandoros su Dievu. Gaunami palaiminimai Sutuoktinių pora išeis per pirmąjį prisikėlimą. Sutuoktinių pora paveldės sostus, karalystes, kunigaikštystes, galias, viešpatystes ir visas aukštybes bei gilybes. Santuoka galios lygiai taip pat ir po kūniškosios mirties. Sutuoktinių pora praeis pro angelus. Sutuoktinių pora bus išaukštinta ir visame kame turės šlovę. Sutuoktinių pora turės sėklų tąsą per amžius (jų šeima ir ainija tęsis per amžinybę; jie turės amžiną prieaugį). Sutuoktinių pora bus dievai ir bus be pabaigos. Sutuoktinių pora bus virš visko, kadangi viskas jiems pajungta. Norėdami padėti mokiniams giliau suprasti amžinajai santuokai būtinas sąlygas ir amžinosios santuokos palaiminimus, aptarkite šiuos klausimus: Kaip manote, ką reiškia pasilikti santuokos sandoroje? (Galite paaiškinti, kad viena iš žodžio pasilikti reikšmių yra išbūti arba kažką atkakliai daryti. Tai taip pat reiškia gyventi pagal sandorą.) 86

19 PAMOKA. AMŽINOSIOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS DOKTRINA Kodėl tam, kad pasiektume amžinąją santuoką, nepakanka vien užantspaudavimo šventykloje? Kokios mintys ir kokie jausmai jums kyla mąstant apie tai, ką Dangiškasis Tėvas jums pažada? Perskaitykite šį vyresniojo Raselo M. Nelsono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Celestialinė santuoka yra pagrindinė pasiruošimo amžinajam gyvenimui dalis. Reikia, kad asmuo būtų susituokęs su tinkamu žmogumi, tinkamoje vietoje, tinkamu įgaliojimu ir ištikimai laikytųsi šios šventos sandoros. Tada tas asmuo gali būti tikras dėl išaukštinimo Dievo celestialinėje karalystėje ( Celestialinė santuoka, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip paaiškintumėte ne Bažnyčios nariui, kodėl yra svarbu susituokti tinkamoje vietoje, tinkamu įgaliojimu? Žinodami amžinosios santuokos ir šeimos doktrinos svarbą, ką galite daryti jau dabar, kad pasiruoštumėte amžinajai santuokai ir stiprių santykių kūrimui? Pakvieskite mokinius pagalvoti, ką jiems derėtų pakeisti, kad geriau pasiruoštų užantspaudavimui šventykloje arba laikytųsi su užantspaudavimu susijusių sandorų. Pasidalinkite savo liudijimu apie tai, kad, siekiant amžinosios santuokos, yra verta aukotis ir stengtis. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 49:15 17; 131:1 4; 132:1 24. Raselas M. Nelsonas, Celestialinė santuoka, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Joshua J. Perkey, Why Temple Marriage? New Era, Aug. 2013, 30 32. 87

20 Daugpatystė Santuoka tarp vieno vyro ir vienos moters yra nuolatinis Viešpaties įstatymas, nebent Jis įsakytų ką kita (žr. Jokūbo knyga 2:27 30). Pranašui Džozefui Smitui buvo įsakyta sugrąžinti daugpatystės praktiką, ši praktika Bažnyčioje gyvavo daugiau negu penkiasdešimt metų, kol Viešpats įkvėpė Prezidentą Vilfordą Vudrufą ją nutraukti. Daugpatystė buvo didis išbandymas Džozefui Smitui ir daugumai ją praktikavusiųjų. Naudodami tikėjimą mokiniai gali suprasti, kad daugpatystės praktikavimas šiais laikais buvo visa ko Atstatymo dalis. Pagalbiniai skaitiniai Plural Marriage in The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, Gospel Topics, lds.org/topics. Plural Marriage in Kirtland and Nauvoo, Gospel Topics, lds.org/topics. Plural Marriage and Families in Early Utah, Gospel Topics, lds.org/topics. The Manifesto and the End of Plural Marriage, Gospel Topics, lds.org/topics. Pastaba. Šiuose Gospel topics straipsniuose yra kur kas daugiau medžiagos, negu jūs galėsite aptarti per pamoką. Turėkite tai omenyje ruošdamiesi pamokai. Pasiūlymai, kaip mokyti Jokūbo knyga 2:27 30; Doktrinos ir Sandorų 132:1 2, 34 48, 54, 63 Viešpats apreiškia daugpatystę Paaiškinkite, kad 1831 m. Džozefas Smitas, atlikdamas įkvėptą Senojo Testamento vertimą, dar žinomą kaip Džozefo Smito vertimas, perskaitė, kad kai kurie senovės pranašai praktikavo daugpatystę (dar vadinamą poligamija). Tarp tų pranašų buvo ir Abraomas, Jokūbas, Mozė ir Dovydas. Džozefas Smitas, norėdamas sužinoti, kodėl toks pranašų elgesys buvo pateisinamas, studijavo ir apmąstė Raštus (žr. DS 132:1 2). Atsakydamas į jo klausimą Viešpats davė apreiškimą, dabar esantį Doktrinos ir Sandorų 132 skyriuje. Nors šis apreiškimas buvo užrašytas 1843 m. liepos 12 d., panašu, kad šiame apreiškime esančių principų doktriną Džozefas Smitas gavo palaipsniui, pradedant 1831 m. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:34 36. Kitiems mokiniams pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kodėl Abraomas ir Sara pradėjo praktikuoti daugpatystę. Kodėl, pasak 34 eilutės, Sara davė Abraomui kitą žmoną? Ko tai mus moko apie daugpatystę? (Mokiniams atsakinėjant, lentoje užrašykite šį principą: Daugpatystė priimtina tik tuomet, kai tai įsako Viešpats.) Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo knygos 2:27, 30. Atkreipkite dėmesį į šį principą: Santuoka tarp vieno vyro ir vienos moters yra nuolatinis Dievo standartas, nebent Jis įsakytų ką kita. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad šiose eilutėse Viešpats nurodo, jog daugpatystė taikoma išaugin[ant] sėklą [Viešpačiui], kad teisiems tėvams gimtų daugiau vaikų (taip pat žr. DS 132:63). Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 132:37 43 užrašytame apreiškime Viešpats nurodo Džozefui Smitui, kad daugpatystę praktikuojantys Jo žmonės nėra kaltinami svetimavimo nuodėme, jeigu jie tai daro Jo įsakyti. Tačiau, jei Viešpats neįsako per Savo 88

20 PAMOKA. DAUGPATYSTĖ pranašą, bet kas praktikuojantis daugpatystę yra kaltas dėl svetimavimo. Atkreipkite mokinių dėmesį, kad žodis sunaikintas, esantis 41 ir 54 eilutėse, reiškia, jog sulaužiusieji sudarytas šventas sandoras, taip pat ir santuokos sandorą, bus atskirti nuo Dievo ir Jo sandoros žmonių (taip pat žr. Apaštalų darbų 3:22 23; 1 Nefio 22:20). Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:40 ir atpažinti, kokią dar vieną galimą daugpatystės praktikavimo priežastį nurodo Viešpats. Ką, anot 40 eilutės, Viešpats buvo numatęs atlikti per paskutinįjį Evangelijos laikotarpį? (Viską atstatyti.) Paaiškinkite, kad žodis viskas reiškia visas Evangelijos apeigas ir visus Evangelijos įsakymus, kurie buvo apreikšti ankstesniais Evangelijos laikotarpiais. Užrašykite lentoje šį teiginį: Įsakymas gyventi pagal daugpatystės įsakymą šiais laikais buvo visa ko Atstatymo dalis (taip pat žr. Apaštalų darbų 3:20 21). Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:45, 48. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kodėl Džozefui Smitui pavyko dalyvauti visa ko Atstatyme. Padėkite mokiniams suprasti šį principą: Įgalioti ką nors praktikuoti daugpatystę gali tik Bažnyčios Prezidentas naudodamasis jam suteiktais kunigystės raktais. Padalinkite mokiniams šios pamokos pabaigoje pateiktą padalomąją medžiagą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pirmąją pastraipą, pavadintą Daugpatystė. Kaip žinodami, kad Džozefui Smitui daugpatystės praktika buvo duota apreiškimu, galite geriau suprasti, kodėl šia praktika buvo užsiimama ankstyvosiomis Bažnyčios dienomis? Daugpatystės praktikavimas buvo tikėjimo išbandymas Pusę mokinių pakvieskite tyliai perskaityti padalomąją medžiagą, pavadintą Sunkus įsakymas. Tegul kita pusė mokinių perskaito kitą dalį, pavadintą Tikėjimo išbandymas. Tada aptarkite šiuos klausimus: Kodėl Pranašas Džozefas Smitas ir kiti nesiryžo praktikuoti daugpatystės? Koks Džozefo Smito, Liusės Voker ir kitų patyrimas padėjo jiems galiausiai nugalėti sunkumus ir priimti daugpatystės įsakymą bei jo laikytis? Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti padalomosios medžiagos pastraipą, pavadintą Džozefas Smitas ir daugpatystė. Paaiškinkite mokiniams, kad mes apie daugpatystės praktiką ankstyvosiomis Bažnyčios dienomis dar daug ko nežinome. Pavyzdžiui, žodį užantspaudavimas mes šiuo metu suprantame kiek kitaip, negu jis buvo suprantamas 19 a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai užantspaudavimo praktika dar buvo nauja ir nevisiškai suprantama. Mes žodį užantspaudavimas suprantame kaip žodį santuoka, tačiau Džozefui Smitui ir pirmiesiems šventiesiems užantspaudavimas ne visuomet reiškė tą patį, ką reiškia santuoka, t. y. gyventi kaip vyras ir žmona. Dauguma daugpatystės detalių buvo konfidencialios, todėl istoriniai šaltiniai neatsako į visus mūsų klausimus. Paraginkite žingeidžius mokinius, kad, norėdami daugiau sužinoti apie daugpatystę, skaitytų pamokos pabaigoje Mokiniams skirtų skaitinių sąraše pateiktą medžiagą. Galite mokiniams priminti, kad studijuodami apie daugpatystę jie turėtų atminti, kaip apie Evangeliją mokėsi Pranašas Džozefas Smitas. Norėdamas gauti pažinimą, jis studijuodavo, apmąstydavo ir melsdavosi. Jie taip pat turėtų atsiminti, kad internete ir 89

20 PAMOKA. DAUGPATYSTĖ įvairiuose spausdintuose šaltiniuose yra daugybė nepatikimos informacijos apie daugpatystę. Kai kurie apie Bažnyčią ir jos istoriją rašantys autoriai pateikia informaciją be konteksto arba įtraukia tik dalį tiesos ir gali klaidinti skaitytoją. Kai kurie tokiais kūriniais siekia sunaikinti tikėjimą. 1 Oficialus pareiškimas Viešpats apreiškia, kad pastarųjų dienų šventieji turėtų nebepraktikuoti daugpatystės Paaiškinkite, kad šventiesiems atvykus į Jutą, daugpatystė paplito, tačiau vėliau, gavus apreiškimą, buvo nutraukta. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti padalomosios medžiagos pastraipas, pavadintas Pasipriešinimas daugpatystei ir Antrasis manifestas. Kokių pasekmių susilaukė ankstyvieji šventieji dėl to, kad laikydamiesi Viešpaties įsakymo praktikavo daugpatystę? Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti paskutines dvi pastraipas iš 1 Oficialaus pareiškimo, esančio Doktrinoje ir Sandorose, bei pirmąją ir septintąją pastraipas iš straipsnio Ištraukos iš trijų Prezidento Vilfordo Vudrufo pasisakymų dėl manifesto, esančio iš karto po 1 Oficialaus pareiškimo. Tada paklauskite: Ko Prezidentas Vudrufas mokė šventuosius? (Pavyzdžiui, jis mokė šių principų: Viešpats niekada neleis Bažnyčios Prezidentui suklaidinti Bažnyčios. Viešpats vadovauja Savo žmonėms per apreiškimus Bažnyčios Prezidentui.) Toliau pateikta informacija gali praversti atskleidžiant, dėl kokios priežasties buvo nuspręsta nebepraktikuoti daugpatystės: Prezidento Džordžo K. Kenono pamąstymai apie apreiškimo, kuriuo atėjo Manifestas, gavimą: Bažnyčios Prezidentūra turi eiti tuo pačiu keliu, kuriuo einate jūs, kalbėjo jis. Jie žengia tuos pačius žingsnius kaip jūs. Jie turi pasikliauti gaunamais Dievo apreiškimais. Jie iš anksto nemato, kuo viskas baigsis tai mato Viešpats. Visa, ką mes galime, tęsė jis, kalbėdamas apie Pirmąją Prezidentūrą, tai siekti Dievo išminties ir valios, ir kai tai mums ateina, nors tai mums gali būti duodama žinoti visų žinomų pojūčių banga, turime tik vieną pasirinkimą žengti Dievo rodoma kryptimi ir Juo pasitikėti ( The Manifesto and the End of Plural Marriage, Gospel Topics, lds.org/topics). Baikite pamoką paklausdami mokinių: Kaip, remdamiesi tuo, ką sužinojote, atsakytumėte, jei kas nors jūsų paklaustų, ar pastarųjų dienų šventieji praktikuoja daugpatystę? Galite perskaityti šį Prezidento Gordono B. Hinklio (1910-2008) teiginį: Jei kurie nors iš mūsų narių aptinkami praktikuojantys daugpatystę, jie yra pašalinami iš Bažnyčios. Tai yra pati didžiausia Bažnyčios skiriama bausmė. [ ] Daugiau nei prieš šimtmetį Dievas aiškiai apreiškė Savo pranašui Vilfordui Vudrufui, kad daugpatystės praktika turi būti nutraukta, o tai reiškia, kad dabar ji prieštarauja Dievo įstatymui. Netgi šalyse, kur civiliniai ar religiniai įstatymai leidžia poligamiją, Bažnyčia moko, kad santuoka turi būti monogaminė ir į savo narių tarpą nepriima praktikuojančių daugpatystę ( What Are People Asking about Us? Ensign, Nov. 1998, 71 72). Kalbant apie dabartinę Bažnyčios praktiką, gali praversti ši informacija: 90

20 PAMOKA. DAUGPATYSTĖ Remdamasi Džozefo Smito mokymais, Bažnyčia leidžia žmonai mirus ir vyrui dar kartą tuokiantis su kita moterimi, jam būti užantspauduotam su pastarąja. Taip pat nariams leidžiama atlikti apeigas tų mirusių vyrų ir moterų labui, kurie gyvendami žemėje buvo susituokę daugiau nei kartą, užantspauduojant juos su kiekvienu teisėtai turėtu sutuoktiniu. Tikslus šių santykių pobūdis kitame gyvenime nėra žinomas, ir dauguma šeimos santykių bus sutvarkyta ateinančiame gyvenime. Pastarųjų dienų šventieji yra skatinami pasitikėti mūsų išmintinguoju Dangiškuoju Tėvu, kuris myli savo vaikus ir daro viską, idant jie augtų ir būtų išgelbėti ( Plural Marriage in Kirtland and Nauvoo, Gospel Topics, lds.org/topics). Baigiant pamoką vertėtų pasakyti mokiniams, kad kai kurie nuo Bažnyčios atsimetę nariai praktikuoja daugpatystę ir šiais laikais. Jie skatina žmones melstis ir mąstyti, ar jiems asmeniškai derėtų praktikuoti daugpatystę. Mes neturėtume siekti apreiškimo, kuris prieštarauja tam, ką Viešpats apreiškė per Savo pranašus. Viešpats per Savo pranašą apreiškė, kad daugpatystės praktika Bažnyčioje turi nutrūkti. Daugpatystės propaguotojai šiomis dienomis nėra Viešpaties tarnai. Pasidalinkite savo liudijimu apie Pranašą Džozefą Smitą. Galite paliudyti, kad jis gavo apreiškimą iš Viešpaties ir jam pakluso lygiai taip pat, kaip senovės pranašai Abraomas, Izaokas ir Jokūbas (žr. DS 132:37). Mokiniams skirti skaitiniai Jokūbo knyga 2:27 30; Doktrinos ir Sandorų 132:1 3, 34 48, 54, 63; 1 Oficialus pareiškimas. Plural Marriage in The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, Gospel Topics, lds.org/topics. Galbūt norėsite paskaityti: Plural Marriage in Kirtland and Nauvoo, Gospel Topics, lds.org/topics. Plural Marriage and Families in Early Utah, Gospel Topics, lds.org/topics. The Manifesto and the End of Plural Marriage, Gospel Topics, lds.org/topics. Daugpatystės samprata Daugpatystė Pastarųjų dienų šventieji tiki, kad santuoka tarp vieno vyro ir vienos moters yra nuolatinis Viešpaties įstatymas. Bibliniais laikais Viešpats kai kuriems įsakė praktikuoti daugpatystę, t. y. vieno vyro santuoką su keliomis moterimis. 1840 m. pradžioje per apreiškimą Džozefui Smitui Viešpats įsakė įvesti daugpatystės praktiką tarp Bažnyčios narių. Daugiau nei pusę amžiaus kai kurie pastarųjų dienų šventieji praktikavo daugpatystę pagal Bažnyčios Prezidento nurodymą. ( Plural Marriage in The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, Gospel Topics, lds.org/topics). Sunkus įsakymas Eliza R. Snou (1804 1887), antroji visuotinė Paramos bendrijos prezidentė, buvo užantspauduota prie Pranašo Džozefo Smito. Ji aprašė toliau pateiktą įvykį, kai Pranašas Džozefas Smitas mokė jos brolį Lorencą Snou apie daugpatystės principą. Pranašas Džozefas Smitas atvėrė širdį [Lorencui Snou] ir papasakojo, kaip bando pergalėti dėl daugpatystės įvedimo patiriamus vidinius prieštaravimus ir protą varginančius išbandymus, kylančius dėl auklėjimo ir visuomenės normų. Jis žinojo Dievo balsą žinojo, kad Visagalis įsakė jam eiti pirmyn reikia būti pavyzdžiu ir įkurti celestialinę daugpatystę. Jis žinojo, kad jam reikėjo susidurti ne tik su savo paties išankstiniu nusistatymu ir palinkimu, į jį akis įbedęs žiūrėjo visas krikščioniškasis pasaulis; tačiau 91

20 PAMOKA. DAUGPATYSTĖ jam įsakė virš visa ko esantis Dievas, ir jis privalėjo paklusti. Pranašas vis dėlto kartkartėmis nesiryždavo ir atidėliodavo, kol kartą jam pasirodė Dievo angelas su ištrauktu kardu ir pasakė, kad, jeigu jis nejudės į priekį ir neįkurs daugpatystės, iš jo bus atimta kunigystė ir jis bus sunaikintas! Šiuo liudijimu jis pasidalino ne tik su mano broliu, bet ir su visais šio liudijimo neįmanoma paneigti (Biography and Family Record of Lorenzo Snow [1884], 69 70). Tikėjimo išbandymas Daugelis, kuriems buvo sunku priimti daugpatystę, buvo palaiminti gaudami šį principą patvirtinantį dvasinį liudijimą. Pasak Helenos Mar Kimbol, Džozefas Smitas teigė, kad šio principo pritaikymas šventiesiems bus sunkiausias kada nors patirsimas jų tikėjimo išbandymas. Nors tai tapo vienu iš sunkiausių jo gyvenimo išbandymų, ji taip pat liudijo, kad tai buvo ir vienas iš didžiausių palaiminimų. [ ] Liusė Voker prisimindama stiprų sukrėtimą, kurį patyrė Džozefui Smitui jai pasiūlius tapti jo žmona, rašė: Visa savo sielos esybe tam prieštaravau. Tačiau po keleto bemiegių naktų, praleistų klūpint maldoje, ji rado paguodą, kai jos kambarį užpildė šventa galia tarsi spindinti saulės šviesa. Ji pasakojo: Mano sielą užpildė giedra maloni taika, kurios dar nebuvau patyrusi, [ ] mano visa esybė prisipildė didžiulės laimės ( Plural Marriage in Kirtland and Nauvoo, Gospel Topics, lds.org/topics). Džozefas Smitas ir daugpatystė Su Džozefu Smitu buvo užantspauduota daug moterų, tačiau tikslus skaičius nėra žinomas. Tuo laikotarpiu, kai buvo praktikuojama daugpatystė, pastarųjų dienų šventieji skyrė užantspaudavimą laikui ir amžinybei ir užantspaudavimą tik amžinybei. Užantspaudavimas laikui ir amžinybei reiškė įsipareigojimą bei santykius šiame gyvenime, bendrai kalbant ir galimus lytinius santykius. Tik amžinybei skirti užantspaudavimai reiškė tik kito gyvenimo santykius. [ ] Kai kurios su Džozefu Smitu užantspauduotos moterys vėliau liudijo, kad jų santuokos buvo ir laikui ir amžinybei, o kitos nurodė, kad jų santykiai buvo tik amžinybei. Dauguma su Džozefu Smitu užantspauduotų moterų, užantspaudavimo metu buvo tarp 20 ir 40 metų amžiaus. Vyriausia iš jų buvo 56-erių metų Fanė Jang. Jauniausioji buvo Helena Mar Kimbol, [ ] kuri su Džozefu Smitu buvo užantspauduota likus keliems mėnesiams iki jos 15-ojo gimtadienio. Santuoka esant tokio amžiaus nėra priimtina šiais laikais, tačiau seniau tai buvo teisėta, ir kai kurios moterys susituokdavo dar paauglystėje. Helena Mar Kimbol kalbėdama apie savo santuoką su Džozefu sakė, kad jų santuoka buvo tik amžinybei, t. y. tarp jų nebuvo lytinių santykių. [ ] [ ] Džozefas Smitas buvo užantspauduotas su moterimis, kurios buvo ištekėjusios dar iki susituokdamos su juo. Nei tos moterys, nei Džozefas daug apie tuos užantspaudavimus nekalbėjo, tačiau kelios iš jų teigė, kad tie užantspaudavimai buvo tik amžinybei. Kitos moterys nepaliko jokių užrašų, todėl liko nežinoma, ar jų užantspaudavimai buvo laikui ir amžinybei, ar tik amžinybei. Šią praktiką galima paaiškinti keleriopai. Šie užantspaudavimai galėjo suteikti amžino ryšio galimybę tarp Džozefo šeimos ir kitų šeimų Bažnyčioje. Šie ryšiai buvo tiek vertikalūs tarp tėvų ir vaikų, tiek horizontalūs tarp šeimų. Šiandien tokie amžini ryšiai kuriami šventykloje, kai susituokia žmonės, jau užantspauduoti su savo šeimomis, šitokiu būdu sujungiant šeimas ( Plural Marriage in Kirtland and Nauvoo, Gospel Topics, lds.org/topics). Pranašui mirus, prie jo buvo užantspauduota dar daug moterų, neturėjusių su juo jokių ryšių šiame gyvenime. Pasipriešinimas daugpatystei Daugpatystei priešinosi daugybė Jungtinių Valstijų religinių ir politinių vadovų, kurių manymu tai buvo amoralu ir necivilizuota. Pastarųjų dienų šventieji buvo išjuokiami viešose kalbose, knygose, žurnaluose ir laikraščiuose. Jungtinių Valstijų Kongresas išleido įstatymus, kuriais ribojo Bažnyčios nuosavybės dydį ir tokiu būdu varžė Bažnyčios narių laisvę bei neigiamai veikė Bažnyčią ekonomiškai. Dėl šio įstatymo 92

20 PAMOKA. DAUGPATYSTĖ galiausiai buvo suimti ir įkalinti vyrai, kurie turėjo daugiau nei vieną žmoną, ir jiems buvo atimta balsavimo teisė, namų privatumo teisė ir kitos civilinės teisės (Mūsų paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija [2005], 94). Iki 1890 m. šimtai ištikimų pastarųjų dienų šventųjų kalėjo kalėjime. Kiti slapstėsi vengdami suėmimo ir įkalinimo. Tokiomis sąlygomis daugybė šeimų kentė įtampą, širdgėlą, skurdą ir alkį. Nors pasaulis juos išjuokė dėl daugpatystės praktikavimo, dauguma ištikimų pastarųjų dienų šventųjų gynė šią praktiką teigdami, kad žino ją esant Dievo Pranašui Džozefui Smitui duotą apreiškimu. Ši sunki padėtis paskatino Prezidentą Vilfordą Vudrufą pamaldžiai siekti Viešpaties vadovavimo dėl šventųjų praktikuojamos daugpatystės. 1889 m. Prezidentas Vudrufas nurodė Bažnyčios vadovams nebemokyti daugpatystės principo. Iki 1890 m. buvo sudarytos vos kelios tokios santuokos, ir tos pačios nesilaikant Prezidento Vudrufo patarimo. Vis dėlto buvo žmonių, skelbusių, kad Bažnyčia vis dar skatina daugpatystę. Šie pranešimai ir toliau skatino priešpriešą Bažnyčios atžvilgiu. 1890 m. rugsėjį Prezidentas Vudrufas išleido Manifestą, kuris dabar yra žinomas pavadinimu 1 Oficialus pareiškimas ir yra knygoje Doktrina ir Sandoros. Antrasis Manifestas Manifeste [1 Oficialiame pareiškime] buvo skelbiamas Prezidento [Vilfordo] Vudrufo siekis paklusti Jungtinių Valstijų įstatymams. Apie kitų šalių įstatymus jame nebuvo kalbama. Nuo tada, kai Meksikoje ir Kanadoje buvo įkurtos kolonijos, tose šalyse Bažnyčios vadovai atliko poligamines santuokas, ir tokios santuokos ten dar buvo atliekamos ir po 1890 m. spalio. [ ] Nuo 1890 iki 1904 m. Jungtinėse Valstijose, kaip išimtis, buvo sudarytos tik kelios poligaminės santuokos, tačiau nėra aišku, ar buvo leista jas atlikti valstijose ( The Manifesto and the End of Plural Marriage, Gospel Topics, lds.org/topics). 1904 m. balandį vykusioje visuotinėje konferencijoje Prezidentas [Džozefas F.] Smitas paskelbė galingą pareiškimą, dar žinomą pavadinimu Antrasis Manifestas, pagal kurį nuo to laiko sudarantieji poligamines santuokas bus baudžiami pašalinimu iš Bažnyčios ( Plural Marriage in The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, Gospel Topics, lds.org/topics). 93

21 Pranašiškoji Džozefo Smito misija Po Džozefo Smito nužudymo vyresnysis Džonas Teiloras, buvęs kartu su Džozefu Smitu jo nužudymo metu, Pranašo laidotuvių kalboje (tikriausiai drauge su kitu šventuoju) rašė: Džozefas Smitas, Viešpaties pranašas ir regėtojas, dėl šio pasaulio žmonių išgelbėjimo padarė daugiau, nei bet kuris kitas bet kada jame gyvenęs žmogus, išskyrus tik Jėzų (DS 135:3). Ši pamoka padės mokiniams pamatyti, kad Pranašo tarnystė yra senovės pranašysčių išsipildymas. Šioje pamokoje bus nagrinėjamas Džozefo Smito įnašas į visų Dievo vaikų gelbėjimą. Pagalbiniai skaitiniai Nylas L. Andersenas, Džozefas Smitas, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Tedas R. Kalisteris, Džozefas Smitas sugrąžinimo pranašas, 2009 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. DS 135:3. Džozefas Smitas dėl žmonių išgelbėjimo padarė daugiau, nei bet kuris kitas žmogus, išskyrus tik Jėzų,Doctrine and Covenants Student Manual (Church Educational System manual, 2001), 349. Pasiūlymai, kaip mokyti 2 Nefio 3:1 21 Pranašo Džozefo Smito misija Paprašykite mokinių pasidalinti savo mintimis apie Džozefą Smitą. Paskatinkite kelis mokinius pasidalinti mintimis, kodėl jie yra dėkingi už Pranašą Džozefą Smitą. Pasakykite mokiniams, kad pranašas Nefis užrašė Lehio patarimą sūnui, vardu Juozapas. Šis patarimas užrašytas 2 Nefio 3 ir apima Juozapo iš Egipto pranašystę apie Lehio šeimą ir paskutiniąsias dienas. Lehis šias pranašystes sužinojo turbūt skaitydamas žalvario plokšteles. 2 Nefio 3 sužinome, kad Juozapas iš Egipto išpranašavo Džozefo Smito misiją pastarosiomis dienomis. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 3:6 9. Kitus paraginkite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Juozapas iš Egipto apibūdino Džozefą Smitą. Kokiais žodžiais Juozapas iš Egipto apibūdina Džozefą Smitą? (Atsakymuose turėtų būti paminėta, kad jis rinktinis regėtojas, aukštai vertinamas, did[is] [mano] akyse, jis bus didis kaip Mozė. Galite pasiūlyti mokiniams užsirašyti šiuos žodžius savo Raštų egzemplioriuose, šalia 6 9 eilučių, jie taip pat gali pasižymėti Džozefas Smitas.) Kuo Džozefas Smitas buvo panašus į Mozę ir Juozapą iš Egipto? (Taip pat žr. Džozefo Smito vertimas, Pradžios 50:24 35 [ištraukas iš jo lietuvių k. galima rasti Raštų rodyklėje].) Ką, pagal 7 8 eilutes, Juozapas iš Egipto išpranašavo apie Džozefo Smito tarnystę? (Pasistenkite, kad mokiniai suprastų šią tiesą: Viešpats Džozefą Smitą pakėlė tam, kad padėtų žmonėms pažinti Jo sandoras ir atliktų Jo darbą.) Pasiūlykite mokiniams pasiskirstyti poromis ir studijuoti 2 Nefio 3:7, 11 15, 18 21. Paprašykite kiekvienos poros remiantis Raštais surašyti, ką Džozefas Smitas darys atlikdamas Viešpaties darbą. Galite pasiūlyti mokiniams tai atlikti pasižymint svarbius 94

21 PAMOKA. PRANAŠIŠKOJI DŽOZEFO SMITO MISIJA tose eilutėse randamus žodžius. Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite kelias poras papasakoti, ką jie rado. (Tarp atsakymų turėtų būti: padės žmonėms pažinti sandoras [7 eilutė]; išneš Mormono Knygą [13, 18 21 eilutės]; įtikins žmones Biblijos tikrumu [11 eilutė]; bus padarytas stiprus [13 eilutė]; atves žmones į išgelbėjimą [15 eilutė].) Pateikite šį Prezidento Brigamo Jango (1801 1877) teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį jį garsiai perskaityti: Dar amžinybės tarybose, vykusiose prieš šios žemės pamatų klojimą, buvo nuspręsta, kad jis, Džozefas Smitas, turi būti tas žmogus, kuris paskutiniu šio pasaulio Evangelijos laikotarpiu žmonėms neš Dievo žodį. [ ] Viešpats stebėjo jį ir jo tėvą, ir jo tėvo tėvą, ir jo protėvius iki pat [ ] Adomo. Jis stebėjo tą šeimą ir stebėjo joje cirkuliuojantį kraują iki pat šio žmogaus gimimo. Dar amžinybėse buvo nuspręsta, kad jis pirmininkaus šiam paskutiniam Evangelijos laikotarpiui (Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young [1997], 343). Norėdami padėti mokiniams pajausti tiesos apie pranašo Džozefo Smito misiją svarbą, aptarkite: Kodėl jums svarbu žinoti, kad Džozefas Smitas dar ikimirtingajame gyvenime buvo įšventintas ir paruoštas būti sugrąžinimo Pranašu? Doktrinos ir Sandorų 135:3 Džozefas Smitas dėl šio pasaulio žmonių išgelbėjimo padarė daugiau, išskyrus tik Jėzų Pakvieskite mokinius keliais sakiniais papasakoti arba paliudyti apie Džozefą Smitą. Paaiškinkite, kad po Džozefo Smito mirties buvo parašyta ir vėliau Doktrinos ir Sandorų knygoje išsaugota pagiriamoji kalba jam. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pirmąjį Doktrinos ir Sandorų 135:3 eilutės sakinį. Paklauskite: Kokia tiesa apie Džozefą Smitą skelbiama šioje eilutėje? (Mokiniai turėtų atpažinti šią tiesą: Džozefas Smitas dėl šio pasaulio žmonių išgelbėjimo padarė daugiau, nei bet kuris kitas bet kada gyvenęs žmogus, išskyrus tik Jėzų.) Ruošdamiesi apžvelgti Pranašo Džozefo Smito darbą ir jo įnašą, suskirstykite mokinius mažomis grupelėmis. Užduokite jiems peržvelgti Doktrinos ir Sandorų knygą ir prisiminti iki šio skyriaus aptartas temas. Pasiūlykite jiems sudaryti per Pranašą Džozefą Smitą sugrąžintų ir mūsų išgelbėjimui svarbių palaiminimų bei doktrinų sąrašą. Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite mokinius išsirinkti vieną dalyką ir papasakoti kitiems mokiniais, kaip tai veikia jų gyvenimą ir veda juos išgelbėjimo link. Apibendrindami mokinių atsakymus pasidalinkite toliau pateiktu vyresniojo Tedo R. Kalisterio iš Septyniasdešimčių prezidentūros teiginiu. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį teiginį, o visi kiti tegu klausosi: Per Džozefą Smitą buvo sugrąžintos visos galios, raktai, mokymai ir apeigos, būtinos išgelbėjimui bei išaukštinimui. Kur beeitumėte, niekur kitur pasaulyje to negausite. To nerasite jokioje kitoje bažnyčioje. To nerasite jokioje kitoje žmogaus filosofijoje, mokslininkų teiginiuose ar asmeninėse kelionėse į šventas vietas, nepriklausomai nuo to, kaip išmintingai tai beatrodytų. Išgelbėjimas randamas tik vienoje vietoje. Tai parodė pats Viešpats, sakydamas, kad ši [Bažnyčia] yra vienintelė tikra ir gyva bažnyčia ant visos žemės veido DS 1:30) ( Džozefas Smitas sugrąžinimo pranašas, 2009 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). 95

21 PAMOKA. PRANAŠIŠKOJI DŽOZEFO SMITO MISIJA Skirkite mokiniams laiko, kad jie galėtų apmąstyti, kuo jų asmeniniam išgelbėjimui svarbi Džozefo Smito tarnystė. Kas jūsų gyvenime būtų buvę kitaip, jei nebūtų buvę Džozefo Smito tarnystės? Doktrinos ir Sandorų 122:1 2; Džozefo Smito Istorijos 1:33 Džozefo vardas bus vartojamas geram ir piktam tarp visų tautų Pasakykite mokiniams, kad Džozefą Smitą, nepaisant jo gerų darbų, daug kas niekino, ypač jo gyvenimui einant į pabaigą. Apie tokią jo padėtį pranašavo dar senovės pranašai (pavyzdžiui, žr. 3 Nefio 21:10). Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti, ką apie Džozefą Smitą ir jo priešininkus sakė Moronis Džozefo Smito Istorijos 1:33 eilutėje. Pakvieskite kurį nors kitą mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 122:1 2. Padėkite mokiniams suformuluoti šiose eilutėse esančią tiesą, paklausdami: Kaip, remiantis šia ištrauka, būtų galima trumpai nusakyti žmonių reakciją į Džozefą Smitą? (Mokiniams dalinantis apibendrinimais, padėkite jiems suprasti šią tiesą: Nors didžioji pasaulio dalis Džozefą Smitą išjuokia, teisieji sieks palaiminimų, kurie prieinami jo tarnavimo dėka.) Kaip manote, kodėl tiek daug žmonių kritikuoja Džozefą Smitą ir yra priešiškai nusiteikę, nors jis jau seniai miręs? (Liudijimas apie Sugrąžinimą priklauso nuo to, ar Džozefas Smitas buvo Dievo valią vykdantis pranašas. Todėl šėtonas trokšta Džozefą Smitą sukompromituoti.) Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti šį vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Dauguma Sugrąžinimo darbą atmetančių žmonių paprasčiausiai netiki, kad su žmonėmis žemėje gali bendrauti dangiškos esybės. Jiems atrodo neįmanoma, kad angelas perduotų auksines plokšteles ir kad jos būtų išverstos Dievo galia. Taip netikėdami jie greitai atmeta Džozefo liudijimą, o kai kurie, deja, imasi kompromituoti Pranašo gyvenimą ir šmeižti jo asmenybę. Mus ypač liūdina tai, kad kadaise gerbusieji Džozefą išsižada savo įsitikinimų ir pradeda šmeižti Pranašą. Vyresnysis Nylas A. Maksvelas yra pasakęs, kad Nagrinėti Bažnyčios istoriją [ ] per persimetėlių prizmę yra lyg kalbėtis su Judu bandant išsiaiškinti, koks buvo Jėzus. Tokie persimetėliai daugiau pasakoja apie save, nei apie tai, iš kur išėjo [ All Hell Is Moved (Brigham Young University devotional, Nov. 8, 1977), 3; speeches.byu.edu]. [ ] Neigiami komentarai apie Pranašą Džozefą Smitą vis dažnės mums artėjant prie Gelbėtojo Antrojo atėjimo. Pusiau tiesos ir subtilios apgaulės neblės. Jūsų pagalbos prireiks tiek šeimos nariams, tiek ir draugams. Dabar yra laikas [ ] pasiruošti padėti kitiems tiesos ieškantiems žmonėms ( Džozefas Smitas, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Aptarkite šiuos klausimus: Kaip manote, kodėl pravartu žinoti, kad, nors Džozefas Smitas jau seniai miręs, Bažnyčios priešai nesiliauja teršę jo vardo? Kaip galime padėti tiems, kurie trokšta sužinoti, kad Džozefas Smitas yra Dievo pranašas? Pasidalinkite šiuo vyresniojo Nylo L. Anderseno teiginiu ir pakvieskite vieną mokinį jį garsiai perskaityti: 96

21 PAMOKA. PRANAŠIŠKOJI DŽOZEFO SMITO MISIJA Nuoširdus besidomintysis sugrąžintosios Evangelijos plitimą turėtų traktuoti kaip Viešpaties darbo per Pranašą vaisių. [ ] Jėzus sakė: Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų. [ ] Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių [Mato 7:18, 20]. Tokie paaiškinimai yra įtikinami, bet nuoširdus besidomintysis neturėtų pasikliauti vien jais ir tuo baigti savo tiesos paieškas. Kiekvienam tikinčiajam reikia dvasinio Pranašo Džozefo Smito dieviškos misijos ir asmenybės patvirtinimo. Taip buvo visais laikais. Dvasiniai klausimai nusipelno dvasinių Dievo atsakymų ( Džozefas Smitas, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Užduodami šį klausimą suteikite mokiniams progą paliudyti apie Džozefą Smitą: Kokiu aspektu Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra pranašiškos Džozefo Smito misijos įrodymas? Kokie patyrimai sustiprino jūsų liudijimą apie Pranašą Džozefą Smitą? Užbaikite pasidalindami Batšebos V. Smit (1822 1910), ketvirtosios visuotinės Paramos bendrijos prezidentės, ir Prezidento Brigamo Jango (1801 1877) žodžiais. Tiek sesuo Smit, tiek Prezidentas Jangas pažinojo Džozefą Smitą asmeniškai. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šią medžiagą: Išgirdusi Evangeliją žinojau, kad ji yra tiesa; pirmą kartą perskaičiusi Mormono Knygą žinojau, kad ji įkvėpta Dievo; pirmą kartą išvydusi Džozefą Smitą žinojau, kad žvelgiu į gyvojo Dievo pranašą, ir nė kiek nedvejojau jo įgaliojimu (Bathsheba W. Smith, quoted in Daughters in My Kingdom: The History and Work of Relief Society [2011], 34). Man norisi šaukti aleliuja, kai tik pagalvoju, kad pažinojau Džozefą Smitą, pranašą, kurį Viešpats pakėlė ir įšventino ir kuriam davė raktus bei galią statyti ir palaikyti Dievo karalystę žemėje (cituota iš Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas 2010, 474 475). Pakvieskite mokinius pamąstyti, kaip jie galėtų pasidalinti savo liudijimu su kuo nors asmeniškai arba per socialinę žiniasklaidą. Paraginkite juos nuspręsti, su kuo jie norėtų pasidalinti savo liudijimu, ir tai padaryti. Mokiniams skirti skaitiniai 2 Nefio 3:1 21; Doktrinos ir Sandorų 122:1 2; 135:3; Džozefo Smito Istorijos 1:33. Nylas L. Andersenas, Džozefas Smitas, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Tedas R. Kalisteris, Džozefas Smitas sugrąžinimo pranašas, 2009 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. 97

22 Pranašo Džozefo Smito kankinystė Bažnyčios atskalūnai ir išoriniai Bažnyčios priešininkai buvo Džozefo Smito ir jo brolio Hairumo kankinystės kaltininkai. Jų mirtis yra tvirtas jų liudijimo apie Mormono Knygą, Doktrinos ir Sandorų knygą ir sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos antspaudas. Studijuodami Pranašo Džozefo Smito gyvenimą ir kankinystę mokiniai galės apmąstyti gausius Viešpaties palaiminimus, gautus dėl Pranašo Džozefo Smito, per kurį Viešpats šiomis dienomis sugrąžino Savo Evangeliją, tarnystės. Pagalbiniai skaitiniai Tomas S. Monsonas, Pranašas Džozefas Smitas Mokytojas pavyzdžiu, 2005 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. The Martyrdom, chapter 22 in Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2003), 273 285. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010), 46 skyrius. Kankinio mirtis: savo liudijimą pranašas užantspauduoja savo krauju, 507 518. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 135:4 5; 136:36 39 Priešai siekė sunaikinti Džozefą Smitą Parodykite Karteidžo kalėjimo nuotrauką. Paaiškinkite mokiniams, kad 1844 m. birželio 27 d. Karteidžo kalėjime, Ilinojaus valstijoje, buvo nužudyti Pranašas Džozefas Smitas ir jo brolis Hairumas. Džozefas Smitas mirė būdamas 38-erių, o Hairumas 44-erių metų. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 136:36 39 eilutes, o kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą. Paraginkite mokinius skaitant atpažinti, kaip Viešpats apibendrino Džozefo Smito gyvenimą ir atliktą darbą. Tada aptarkite šį klausimą: Kaip Viešpats apibūdino Pranašo Džozefo Smito darbą? (Mokiniai atsakydami gali paminėti šias tiesas: Džozefas Smitas padėjo Dievo darbo pagrindą šiuo Evangelijos laikotarpiu. Mirties valandą Džozefas Smitas buvo nekaltas, jis ištikimai įvykdė Dievo jam skirtą misiją.) Norėdami padėti mokiniams suprasti, kas turėjo įtakos Pranašo mirčiai, papasakokite, kad šventieji Ilinojaus valstijoje taikiai gyveno maždaug trejus metus, tačiau 1842 m. vėl prasidėjo priešinimasis. Bažnyčios priešininkais tapo dėl politinės šventųjų įtakos nerimauti pradėję Ilinojaus gyventojai. Kiti pavydėjo matydami klestinčią Navū ekonominę padėtį ir pradėjo kabinėtis prie Navū miesto valdžios ir atsargos kariuomenės. Kai kurie neteisingai suprato mormonų doktriną ir gyvenseną. Bažnyčios atskalūnai ir išoriniai Bažnyčios priešininkai suvienijo jėgas kovoje prieš Pranašą ir Bažnyčią. Išdalinkite mokiniams padalomosios medžiagos, pateiktos šios pamokos pabaigoje, kopijas. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti skyrelį, pavadintą Pranašo ir Bažnyčios priešininkai. 98

22 PAMOKA. PRANAŠO DŽOZEFO SMITO KANKINYSTĖ Paaiškinkite, kad, pagal Pranašo mirties metais galiojusius įstatymus, spaustuvės sunaikinimas nebuvo įstatymo pažeidimas. Pasidalinkite šiuo vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiu: Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos pataisa, kuria, siekiant apsaugoti spaudą nuo miesto ar valstijos valdžios, įvedama spaudos laisvė buvo priimta tik 1868 m., o kaip federalinis įstatymas taikyti pradėta tik 1931 m. [ ] Apie mūsų protėvių veiksmus turėtume spręsti pagal tų laikų, o ne pagal mūsų, įstatymus, įsakymus ir aplinkybes ( Joseph, the Man and the Prophet, Ensign, May 1996, 72). Kodėl, mąstant apie ankstyvųjų Bažnyčios vadovų elgesį, yra svarbu prisiminti paskutinį vyresniojo Oukso sakinį? (Galbūt norėsite atkreipti dėmesį, kad dauguma Navū miesto tarybos narių buvo Bažnyčios nariai, tačiau nurodydami sunaikinti spaustuvę jie veikė eidami valstybės tarnautojų pareigas. Bažnyčia nesiėmė jokių veiksmų prieš spaustuvę, tačiau miesto taryba ėmėsi, siekdama nuraminti viešosios tvarkos pažeidėjus [iš History of the Church, 6:432]). Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą Džozefas ir Hairumas melagingai apkaltinami. Pakvieskite kitą mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 135:4. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Džozefas Smitas pranašavo vykdamas į Karteidžą. Nors visi mirtingieji yra netobuli, kaip, jūsų manymu, kažkas gali turėti švarią sąžinę nuo nusižengimo Dievui ir visiems žmonėms? (DS 135:4.) Paaiškinkite, kad prieš vykdamas į Karteidžo kalėjimą Hairumas perskaitė Etero 12:36 38 ir užlenkė tą lapą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 135:5, o kitiems pasiūlykite sekti ten cituojamus Etero žodžius. Paskatinkite mokinius apmąstyti, kodėl šie žodžiai buvo reikšmingi Hairumui. Galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti frazes ir žodžius, kurie tose eilutėse jiems atrodo svarbūs. Kaip manote, kokie Etero knygos frazės ar žodžiai buvo reikšmingi tuo metu su įkalinimu ir galbūt mirtimi susidursiančiam Hairumui? Kaip manote, ką reiškia žodžiai: Visi žmonės sužinos, kad mano apdarai nesutepti jūsų krauju? (Galbūt norėdami mokiniams padėti suprasti šių žodžių prasmę norėsite pasiūlyti ties 5 eilute pasižymėti nuorodas į Jokūbo knygos 1:19 ir Mozijo 2:27. Papildomos informacijos suteikiančių nuorodų pasižymėjimas Raštuose yra svarbus Raštų studijavimo įgūdis.) Paklauskite mokinių, kaip, jų manymu, Džozefas Smitas ir Hairumas galėjo jaustis žinodami, kad, kaip galėdami, geriausiai įvykdė ir atliko Dievo duotus pašaukimus ir pareigas. Ko galime pasimokyti iš Džozefo ir Hairumo Smitų pavyzdžio apie tai, kaip mes galime atlikti iš Dievo gautas atsakomybes? Doktrinos ir Sandorų 135:1 3, 6 7 Kankinystė Karteidžo kalėjime ir pagiriamosios kalbos Džozefui Smitui Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 135 skyriaus įvadą. (Galite paminėti, kad 1981 m. ir 2013 m. Raštų leidimų įvaduose esantys skirtumai atspindi naujausias žinias.) Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 135:1 2 ir padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą Kankinystė Karteidžo kalėjime. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą. 99

22 PAMOKA. PRANAŠO DŽOZEFO SMITO KANKINYSTĖ Ką, jūsų manymu, reiškia žodžiai: Užantspauduo[ti] liudijimą apie šią knygą ir Mormono Knygą? (Galbūt, mokiniams atsakinėjant, vertėtų lentoje užrašyti šį paaiškinimą: Užantspauduoti reiškia kažką įtvirtinti visam laikui, pavyzdžiui, liudijimą. Galite pasiūlyti mokiniams užsirašyti šį paaiškinimą Raštuose šalia 1 eilutės. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 135:3, 6 7 ir surasti, kokias tiesas sužinome iš šio pranešimo apie Džozefo ir Hairumo Smitų kankinystę. Kokias tiesas sužinojote iš šio pranešimo apie Džozefo ir Hairumo Smitų kankinystę? (Tarp mokinių atpažįstamų tiesų turėtų būti ir šios: Džozefas Smitas dėl šio pasaulio žmonių išgelbėjimo padarė daugiau, nei bet kuris kitas žmogus, išskyrus tik Jėzų. Mormono Knyga ir Doktrinos ir Sandorų knyga išneštos tam, kad pasaulis būtų išgelbėtas.) Kaip manote, kas jūsų gyvenime būtų kitaip, jei nebūtų buvę Pranašo Džozefo Smito tarnystės? Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Dalino H. Oukso teiginį, esantį padalomosios medžiagos skyrelyje, pavadinimu Pagiriamosios kalbos apie Pranašą Džozefą Smitą. Kodėl svarbu žinoti, kad Džozefas Smitas, bendražygių manymu, buvo pranašas ir garbingas, doras žmogus? Baigdami paklauskite mokinių, ar kas nors iš jų norėtų paliudyti apie Džozefą Smitą. Paraginkite mokinius ateinančias kelias dienas ieškoti progų pasidalinti su kitais liudijimu apie Pranašą Džozefą Smitą ir jo svarbą sugrąžinant Evangeliją. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 135:1 7; 136:36 39. Tomas S. Monsonas, Pranašas Džozefas Smitas Mokytojas pavyzdžiu, 2005 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. The Martyrdom, chapter 22 in Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2003), 273 285. Pranašo Džozefo Smito kankinystė Pranašo ir Bažnyčios priešininkai Iki 1844 m. liepos žmonių priešiškumas Bažnyčiai labai sustiprėjo. Kai kurie Ilinojaus valstijos gyventojai tarėsi dėl šventųjų išvarymo iš valstijos, o kiti rengė sąmokslus norėdami nužudyti Pranašą. Kai kurie prieš Pranašą ir Bažnyčią nusiteikę suokalbininkai buvo atsimetę buvusieji Bažnyčios nariai. 1844 m. birželio 7 d. Viljamas Lo, anksčiau tarnavęs antruoju patarėju Pirmojoje Prezidentūroje, drauge su kitais atsimetėliais išleido pirmąjį laikraščio Nauvoo Expositor numerį. Norėdami sukurstyti visuomenę prieš Pranašą bei Bažnyčią tie vyrai naudojosi šiuo laikraščiu ir šmeižė Džozefą Smitą bei kitus Bažnyčios vadovus. Džozefas Smitas, tuometinis Navū miesto meras, ir dauguma Navū miesto tarybos narių pripažino, kad dėl šio [vaidus] kurstančio laikraščio kils miestą niokojančios riaušės. Jie pripažino laikraštį pažeidus viešąją tvarką ir nutarė, kad Nauvoo Expositor spaustuvė turi būti sunaikinta. Džozefas ir Hairumas melagingai apkaltinami Dėl miesto mero ir tarybos [sprendimo sunaikinti laikraštį Nauvoo Expositor ir jo spausdinimo mašiną] Ilinojaus valstijos valdžia pranašą, jo brolį Hairumą ir kitus Navū miesto vadovus nepagrįstai apkaltino maištu. Ilinojaus valstijos gubernatorius Tomas Fordas nurodė tiems vyrams atvykti į Karteidžo 100

22 PAMOKA. PRANAŠO DŽOZEFO SMITO KANKINYSTĖ apygardos teismą, Ilinojaus valstijoje, ir pažadėjo jiems apsaugą. Džozefas žinojo, kad, jei nuvyks į Karteidžą, jo gyvybė atsidurs dideliame pavojuje dėl jam grasinusių nedorėlių gaujų. Manydami, kad nedorėlių gaujas domina tik jie, Džozefas ir Hairumas nusprendė išvykti į vakarus, kad išgelbėtų savo gyvybes. Birželio 23 d. jie persikėlė per Misisipės upę. Bet vėliau tą dieną broliai iš Navū surado pranašą ir pasakė, kad, jeigu jis nepasiduos Karteidžo valdžiai, miestą užims kariuomenė. Pranašas sutiko pasiduoti, tikėdamasis taip nuraminti valdžios pareigūnus ir nedorėlių gaujas. Birželio 24 d. Džozefas ir Hairumas Smitai atsisveikino su savo šeimomis ir kartu su kitais Navū miesto pareigūnais išvyko į Karteidžą, kad kitą dieną savanoriškai pasiduotų apygardos pareigūnams Karteidže. Po to, kai broliai dėl pradinio kaltinimo buvo paleisti už užstatą, jie buvo melagingai apkaltinti Ilinojaus valstijos išdavyste, suimti ir įkalinti Karteidžo kalėjime laukti teismo. Prie jų savanoriškai prisidėjo vyresnieji Džonas Teiloras ir Vilardas Ričardsas, vieninteliai Dvylikos nariai, kurie tada nebuvo misijose (Bažnyčios Prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 507 08). Kankinystė Karteidžo kalėjime 1844 m. birželio 27 d. Džozefą Smitą lankęs žmogus davė jam revolverį. Užpuolikams stengiantis patekti į kambarį, kuriame buvo laikomi Pranašas ir kiti vyrai, Hairumas, gindamas kitus, esančius kambaryje, buvo mirtinai sužeistas. Džozefas prišoko prie durų ir įsikibęs į durų staktą keletą kartų iššovė į koridorių. Iš šešių šovinių buvo iššauti tik trys ir sužeista keletas užpuolikų. Tuomet užpuolikai pro pusiau uždarytas duris grūdo savo ginklus, o Džonas Teiloras stengėsi atremti jų ginklus savo lazda. Konfliktui suintensyvėjus, Džonas Teiloras bandė iš kambario ištrūkti pro langą. Jam stengiantis iššokti pro langą, kažkas iš tarpdurio šovė jam į šlaunį, o iš lauko pusės į jį taip pat kažkas šovė. Nukritęs ant grindų, jis stengėsi palįsti po lova, esančia prie lango ir buvo sunkiai sužeistas dar trimis šūviais. Tuo tarpu Vilardas Ričardsas savo lazda stengėsi numušti pro tarpdurį besiveržiančiųjų ginklus. Tuomet Džozefas Smitas nusprendė sprukti pro tą patį langą. Vilardui Ričardsui stengiantis atremti prie durų esančius užpuolikus, Pranašas šoko atviro lango link. Tuo metu į jį buvo šauta ir iš kalėjimo vidaus, ir iš išorės. Krisdamas pro langą jis sušuko: O Viešpatie, mano Dieve! Kalėjimo viduje buvę užpuolikai išskubėjo į lauką norėdami įsitikinti, kad Džozefas negyvas. Nors tą dieną niekas iš Bažnyčios narių nekeliavo į Karteidžą, vis dėlto kažkas sušuko: Ateina mormonai, ir visi užpuolikai pabėgo. Pagiriamosios kalbos apie Pranašą Džozefą Smitą Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė: Geriausiai Džozefą Smitą pažinoję ir su juo tvirtai stovėję Bažnyčiai vadovaujantys vyrai jį mylėjo ir palaikė kaip pranašą. Jo brolis Hairumas pasirinko mirti drauge su juo. Su juo nužudymo dieną buvęs Džonas Teiloras pasakė: Aš liudiju priešais Dievą, angelus ir žmones, kad Džozefas buvo geras, garbingas ir doras žmogus [ ] ir kad tiek jo asmeninis, tiek viešas gyvenimas buvo tikrai nepriekaištingas ir kad jis gyveno bei mirė kaip Dievo žmogus (The Gospel Kingdom [1987], 355; taip pat žr. DS 135:3). Brigamas Jangas pareiškė: Nemanau, kad žemėje gyvena žmogus, pažinojęs Džozefą Smitą geriau, nei aš jį pažinojau; ir aš galiu drąsiai teigti, kad, išskyrus Jėzų Kristų, šioje žemėje negyveno ir negyvena už jį geresnis žmogus [Discourses of Brigham Young, sel. John A. Widtsoe (1954), 459] ( Joseph, the Man and the Prophet, Ensign, May 1996, 73). 101

23 Pareigų perimamumas Prezidentūroje Artėjant gyvenimo pabaigai Džozefas Smitas suteikė šio Evangelijos laikotarpio kunigystės raktus Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariams. 1844 m. rugpjūčio 8 d. susirinkime, vykusiame po Pranašo nužudymo, daugumai šventųjų tai, kad Bažnyčiai turėtų vadovauti Dvylikos Apaštalų Kvorumo Prezidentas Brigamas Jangas, buvo patvirtinta dvasiniu pasireiškimu. Mokiniai mokydamiesi principų, susijusių su Bažnyčios Prezidento pareigų perėmimu, sustiprins tikėjimą tuo, kad Viešpats išrenka ir paruošia kiekvieną, kuris tampa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Prezidentu. Pagalbiniai skaitiniai Succession in the Presidency, chapter 3 in Teachings of the Living Prophets Student Manual (Church Educational System manual, 2010), 28 41. The Twelve to Bear Off the Kingdom, chapter 23 in Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2003), 286 96. Brent L. Top and Lawrence R. Flake, The Kingdom of God Will Roll On : Succession in the Presidency, Ensign, Aug. 1996, 22 35. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktirnos ir Sandorų 107:33; 112:30 32 Šio Evangelijos laikotarpio raktus turi Apaštalai Paklauskite: Kuo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Prezidento rinkimai skiriasi nuo to, kaip yra renkami kitų organizacijų prezidentai? Praneškite mokiniams, kad šioje pamokoje bus nagrinėjama, kaip vyko vadovavimo Bažnyčiai perdavimas po Džozefo Smito mirties. Paaiškinkite, kad keleri metai prieš mirtį Pranašas gavo apreiškimų, susijusių su Pirmąja Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumu. Pakvieskite mokinius perskaityti Doktrinos ir Sandorų 107:33 ir 112:30 32 ir surasti, kaip Viešpats apibūdina Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo narių turimą kunigystės įgaliojimą. Kaip Viešpats apibūdina Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo įgaliojimą? (Pasistenkite, kad mokiniai suprastų šį principą: Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai turi šio Evangelijos laikotarpio kunigystės raktus, Dvylika veikia vadovaujami Pirmosios Prezidentūros.) 102

23 PAMOKA. PAREIGŲ PERIMAMUMAS PREZIDENTŪROJE Išdalinkite mokiniams padalomosios medžiagos, pateiktos šios pamokos pabaigoje, kopijas. Paaiškinkite, kad paskutiniaisiais gyvenimo mėnesiais Džozefas Smitas dažnai susirinkdavo su Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariais, kad paruoštų juos vadovauti Bažnyčiai. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą Susirinkimas su Dvylika Apaštalų 1844 m. kovą. Pasakykite mokiniams, kad tai yra trumpas Prezidento Vilfordo Vudrudo, tuometinio Apaštalo, aprašymas apie Pranašo Džozefo Smito, Apaštalų ir kitų Bažnyčios vadovų susirinkimą. Perskaitę paklauskite: Kaip šis raktų suteikimas Dvylikos Apaštalų Kvorumui padėjo jiems pasiruošti tam metui, kai su jais nebebus Pranašo Džozefo Smito? (Jie gavo tuos pačius kunigystės raktus, kuriuos turėjo Pranašas Džozefas Smitas.) Kodėl Džozefui Smitui rūpėjo dar iki mirties perduoti tuos kunigystės raktus Apaštalams? (Tuo metu Džozefas Smitas buvo vienintelis turintis visus šio Evangelijos laikotarpio kunigystės raktus. Jeigu jis nebūtų jų perdavęs, būtų reikėję, kad į žemę vėl ateitų angelai ir juos sugrąžintų.) Doktrinos ir Sandorų 124:127 128 Po Džozefo Smito Bažnyčios Prezidentu tapo Brigamas Jangas Paaiškinkite, kad tuo metu, kai 1835 m. buvo suorganizuotas pirmasis Dvylikos Apaštalų Kvorumas, vyresnumas priklausė nuo amžiaus. Tuo metu manyta, kad vyriausias Apaštalas yra Tomas B. Maršas (tačiau vėliau sužinota, kad iš tikrųjų vyriausias Apaštalas buvo Deividas V. Patenas). Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:127 128. Paaiškinkite, kad 1838 m. spalį Prezidentas Maršas atsimetė ir paliko Bažnyčią, o Deividas V. Patenas mirė. Tada, remiantis šiomis eilutėmis, vyriausiuoju Apaštalu tapo Brigamas Jangas. Po pirmojo Apaštalų paskyrimo iki šių dienų Dvylikos Apaštalų Kvorumo narių vyresnumas sprendžiamas pagal jų įšventinimo laiką. Paaiškinkite, kad 1844 m. birželio 27 d., kai buvo nužudyti Džozefas ir Hairumas Smitai, visi Dvylika, išskyrus Džoną Teilorą ir Vilardą Ričardsą, tarnavo misijose Jungtinių Valstijų rytuose. Nepaisant to, maždaug per tris savaites visi Apaštalai sužinojo tragiškas naujienas ir skubiai grįžo į Navū. Atvykę Apaštalai pamatė, kad Bažnyčios nariai yra pasimetę ir nežino, kas turėtų vadovauti Bažnyčiai. Kai kurie Bažnyčios nariai manė, kad vadovavimo teisė perėjo Dvylikos Apaštalų Kvorumui. Per ateinančius keletą mėnesių radosi vyrų, pareiškusių, kad teisė vadovauti Bažnyčiai priklauso jiems. Pakvieskite kuriuos nors du mokinius garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelius, pavadintus Teisę pareiškia Sidnis Rigdonas ir Teisę pareiškia Džeimsas Strangas. Kitiems pasiūlykite klausytis ir mąstyti, kodėl šie teisės pareiškimai būtų kėlę jiems dvejonių gyvenant tuometiniame Navū. Patikrinkite, ar mokiniai suprato, ką perskaitė, paklausdami: Kodėl šių vyrų pareiškimai buvo nepagrįsti? (Galbūt derėtų atkreipti dėmesį, kad nepaisant to, jog Sidnis Rigdonas buvo Pirmojoje Prezidentūroje, Džozefas jam nesuteikė kunigystės raktų.) Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą 1844 m. rugpjūčio 7 d.. Su mokiniais aptarkite šiuos klausimus: Kuo svarbus Brigamo Jango liudijimas apie apaštalystės raktus? (Mokiniams atsakius lentoje užrašykite šią doktriną: Apaštalai turi visus pirmininkavimui Bažnyčioje būtinus kunigystės raktus.) 103

23 PAMOKA. PAREIGŲ PERIMAMUMAS PREZIDENTŪROJE Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą 1844 m. rugpjūčio 8 d., 10:00. Kaip Viešpats suteikė šventiesiems palaiminimą sužinoti, ką Jis paskyrė vadovauti Bažnyčiai? Kaip galime žinoti, kad Bažnyčios vadovus pašaukė Dievas? (Mokiniams atsakius, užrašykite lentoje šį principą: Liudijimą apie tai, kad Bažnyčios vadovus pašaukė Dievas, galime gauti per Šventąją Dvasią.) Kada esate pajutę Dvasią liudijant apie tai, kad Dievas pašaukė gyvąjį Bažnyčios Prezidentą? Paaiškinkite, kad rugpjūčio 8 d., 14:00 val. vykusiame susirinkime kalbėjo Brigamas Jangas ir kiti Apaštalai. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą 1844 m. rugpjūčio 8 d., 14:00. Paaiškinkite, kad, mirus Džozefui Smitui, Brigamas Jangas, būdamas vyriausiasis Apaštalas, iš karto galėjo naudotis visais kunigystės raktais. Po Pranašo mirties daugiau negu trejus metus Bažnyčiai pirmininkavo Dvylikos Apaštalų Kvorumas, vadovaujamas Brigamo Jango. Tuomet, 1847 m. gruodžio 5 d., Brigamas Jangas buvo palaikytas kaip Bažnyčios Prezidentas, ir buvo suorganizuota Pirmoji Prezidentūra. Sidnis Rigdonas persikėlė į Pitsburgą, Pensilvanijos valstijoje, ir įkūrė Kristaus Bažnyčią, kurioje buvo apaštalai, pranašai, kunigai ir karaliai. Ši bažnyčia žlugo 1847 m. Nors Džeimso Strango teisės į Prezidento postą pareiškimas buvo netikras, jį rėmė kiti trys buvę Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai: Viljamas E. Maklelinas, Džonas E. Peidžas ir Viljamas Smitas. 1856 m. Strangą nužudė nepatenkinti pasekėjai. Norėdami padėti mokiniams geriau suprasti Bažnyčios Prezidento pareigų perėmimą šiomis dienomis, pasidalinkite toliau pateiktu Prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakojimu apie tai, kas vyko po Prezidento Gordono B. Hinklio mirties. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį teiginį: Nekilo jokių neaiškumų, ką reikia daryti, jokių svyravimų. Žinojome, kad vyriausias apaštalas yra Bažnyčios prezidentas. Ir tame šventame susirinkime Dvylikos Apaštalų Kvorumas palaikė Tomą S. Monsoną kaip Bažnyčios Prezidentą. [ ] Raštuose nurodyta, kad jis yra vienintelis žmogus žemėje, turintis teisę naudoti visus tuos raktus. Bet kaip Apaštalai, mes visi juos turime. Vienas iš mūsų pašaukiamas ir įšventinamas, ir tampa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Prezidentu ( Dvylika, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga ). Kas po Bažnyčios Prezidento mirties visuomet taps kitu Bažnyčios Prezidentu? (Vyriausiasis Apaštalas, kuris yra Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas.) Kai kuriems mokiniams gali kilti klausimas, kada Bažnyčios Prezidentas gauna pirmininkavimo Bažnyčiai kunigystės raktus. Paaiškinkite, kad kiekvienas Apaštalas gauna visus raktus, kai yra įšventinamas būti Apaštalu. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Gordono B. Hinklio (1910 2008) teiginį: Tačiau tais kunigystės raktais naudotis įgaliotas tik Bažnyčios Prezidentas. Po jo mirties šie raktai pradeda veikti per vyriausiąjį Apaštalą, kurį jo bendražygiai iš Dvylikos Tarybos įvardija, paskiria ir įgalioja ( Come and Partake, Ensign, May 1986, 47). 104

23 PAMOKA. PAREIGŲ PERIMAMUMAS PREZIDENTŪROJE Kokie jausmai jus aplanko supratus, kad, mirus Bažnyčios Prezidentui, Viešpaties karalystė žemėje judės pirmyn beveik nepertraukiamai? Galbūt norėsite baigti šią pamoką paliudydami, kad šiomis dienomis Bažnyčios Prezidentas, jo Patarėjai Pirmojoje Prezidentūroje ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai turi tuos pačius kunigystės raktus ir tas pačias galias, kuriuos Džozefas Smitas suteikė Brigamui Jangui ir Dvylikos Apaštalų Kvorumui. Galite papasakoti, kaip įgijote liudijimą apie tai, kad Bažnyčios vadovus pašaukia Dievas. Paskatinkite mokinius pamaldžiai įgyti ir stiprinti liudijimus apie šiandien aptartas tiesas. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 107:33; 112:30 32; 124:127 128. Boidas K. Pakeris, Dvylika, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. The Twelve to Bear Off the Kingdom, chapter 23 in Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2003), 286 96. Pareigų perimamumas Bažnyčios Prezidentūroje Susirinkimas su Dvylika Apaštalų 1844 m. kovą Prezidentas Vilfordas Vudrufas (1807 1898): Prisimenu paskutinę kalbą, kurią [Džozefas Smitas] pasakė mums prieš savo mirtį. [ ] Jis prastovėjo ant kojų apie tris valandas. Kambaryje tvyrojo jausmas lyg ryjančios ugnies, jo veidas buvo kaip vaiskus gintaras, ir jį gaubė Dievo galia. Jis išdėstė mums mūsų pareigas. Jis išdėstė mums šio didžio Dievo darbo pilnatvę ir pasakė: Man buvo užantspauduoti visi raktai, visos galios, visi gyvenimo ir išgelbėjimo principai, kokie tik kada nors buvo suteikti žmogui ant žemės veido. Ir šie principai, ši kunigystė bei galia priklauso šiam didžiam ir paskutiniam Evangelijos laikotarpiui, ir Dangaus Dievas ištiesė savo ranką, kad įvestų jį žemėje. Dabar, sakė jis, kreipdamasis į Dvylika, aš užantspauduoju jums visus raktus, visas galias ir visus principus, kuriuos Viešpats užantspaudavo man. [ ] Aš taip ilgai gyvenau iki dabar buvau tarp šių žmonių ir buvau užsiėmęs didžiu išgelbėjimo darbu (cituota iš Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 510 511). Teisę pareiškia Sidnis Rigdonas Sidnis Rigdonas, Pirmasis Patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, iš Pitsburgo, Pensilvanijos valstijoje, į Navū atvyko 1844 m. rugpjūčio 3 d. Rugpjūčio 6 d. jis sušaukė ypatingą susirinkimą, kad Bažnyčios nariai galėtų išrinkti Bažnyčios globėją. Buvo panašu, kad Sidnis Rigdonas bandė suorganizuoti šį susirinkimą norėdamas, jog Bažnyčios nariai patvirtintų jį Bažnyčios globėju, kol iš Jungtinių Valstijų rytų negrįžo visi kiti Dvylika Apaštalų. Laimei, Vyresniojo Vilardo Ričardso ir Vyresniojo Parlio P. Prato pastangų dėka šis susirinkimas buvo nukeltas į 1844 m. rugpjūčio 8 d., ir dauguma Apaštalų tuo metu jau buvo grįžę į Navū. Sidnis Rigdonas, remdamasis tuo, kad buvo pašauktas ir įšventintas būti Džozefo Smito atstovu (žr. DS 100:9), tvirtino esąs atsakingas už tai, jog Bažnyčiai būtų tinkamai vadovaujama (iš History of the Church, 7:229). Teisę pareiškia Džeimsas Strangas Po Džozefo Smito mirties, 1844 m. vasarį pasikrikštijęs Džeimsas Strangas tvirtino gavęs Džozefo Smito laišką, kuriame pastarasis paskyręs Strangą būti jo darbo tęsėju. Laiškas buvo klastotė, tačiau buvo panašu, kad jį pasirašė Džozefas Smitas; šis laiškas nuklaidino kai kuriuos Bažnyčios narius, kuriems Strangas šį laišką parodė. Strangas taip pat teigė, kad angelas jį aplankė ir suteikė raktus. 105

23 PAMOKA. PAREIGŲ PERIMAMUMAS PREZIDENTŪROJE 1844 m. rugpjūčio 7 d. Sidniui Rigdonui atvykus į Navū, ten jau buvo vyresnieji Džonas Teiloras, Wilardas Ričardsas, Parlis P. Pratas ir Džordžas A. Smitas. Dauguma kitų Apaštalų, įskaitant Brigamą Jangą, į Navū grįžo 1844 m. rugpjūčio 6 d. Kitą dieną, kuri buvo rugpjūčio 7-oji, Apaštalai susirinko Džono Teiloro namuose pasitarti. Kiek vėliau tą pačią dieną susirinko Dvylika Apaštalų, aukštoji taryba ir aukštieji kunigai. Prezidentas Jangas paprašė, kad Sidnis Rigdonas pasidalintų savo žinia su šventaisiais. Sidnis Rigdonas pareiškė matęs regėjimą apie tai, kad nėra vyro, galinčio tęsti Bažnyčios Prezidento Džozefo Smito darbą. Tuomet jis pasisiūlė būti paskirtas žmonių globėju. Sidniui Rigdonui baigus kalbėti, Brigamas Jangas (1801 1877) pasakė: Man nesvarbu, kas vadovaus Bažnyčiai, [ ] tačiau viena privalau žinoti, būtent tai, ką apie tai sako Dievas. Aš turiu raktus ir priemones, kurių dėka galiu sužinoti, ką apie tai mano Dievas. [ ] Dar prieš tai, kai jį suėmė, Džozefas Smitas man suteikė galias ir raktus, kuriuos pats turėjo, ir joks žmogus ar žmonių grupė nei šiame, nei ateinančiame gyvenime negali stoti tarp Džozefo ir Dvylikos. Kaip dažnai Džozefas kartojo Dvylikai: Aš padėjau pamatą, ant kurio jūs turite statyti, nes karalystė gula ant jūsų pečių. (iš History of the Church, 7:230). 1844 m. rugpjūčio 8 d., 10:00 1844 m. rugpjūčio 8 d., 10:00 val., Navū šventieji susirinko išgirsti, kaip Sidnis Rigdonas pareiškia savo teisę būti Bažnyčios globėju. Jis pusantros valandos kalbėjo tūkstančiams susirinkusių šventųjų, aiškindamas, kodėl Bažnyčios globėju turėtų būti jis. Keletas žmonių apibūdino jo kalbą kaip bedvasę. Prezidentas Brigamas Jangas kalbėjo glaustai ir pasakė, kad grįžęs į Navū jis mieliau gedėtų pranašo, o ne rūpintųsi naujo vadovo paskyrimu. Jis pranešė, kad 14:00 val. vyks narių ir vadovų susirinkimas. Keletas Bažnyčios vadovų vėliau liudijo, kad Brigamui Jangui kalbant pasikeitė jo išvaizda ir balsas, jis tapo panašus į Pranašą Džozefą Smitą. Iš Emili Smit Hoit prisiminimų: Minčių dėstymo būdas, visa išraiška, balso skambesys budino mano sielą. [ ] Žinojau, kad Džozefas Smitas miręs. Vis dėlto dažnai nustebusi ir nevalingai žvilgteldavau į pakylą norėdama pažiūrėti, ar tik tai ne Džozefas. Ten buvo ne jis, ten buvo Brigamas Jangas (quoted in Lynne Watkins Jorgensen, The Mantle of the Prophet Joseph Passes to Brother Brigham: A Collective Spiritual Witness, BYU Studies, vol. 36, no. 4 [1996 97], 142). Vilfordas Vudrufas rašė: Jei nebūčiau regėjęs jo savo akimis, niekas nebūtų galėjęs manęs įtikinti, kad ten ne Džozefas Smitas, ir bet kas, pažinojęs šiuos du vyrus, būtų galėjęs paliudyti tą patį (in History of the Church, 7:236). 1844 m. rugpjūčio 8 d., 14:00 14:00 val. tūkstančiai šventųjų atėjo žinodami, kad tai bus reikšmingas susirinkimas. Brigamas Jangas glaustai užsiminė apie Sidnio Rigdono pasiūlymą būti globėju, jo pastarųjų poros metų atitolimą nuo Džozefo Smito ir tuomet tarė: Jei žmonės nori, kad jiems vadovautų Prezidentas Rigdonas, jie gali jį turėti; tačiau aš jums sakau, kad Dvylikos Apaštalų Kvorumas turi Dievo karalystės raktus visam pasauliui. Dvyliką Savo pirštu paskyrė Dievas. Štai Brigamas, ar jis yra kada suklupęs? Ar jo balsas kada drebėjo? Štai Heberis [Č. Kimbolas] ir kiti Dvylika, nepriklausomas vienetas, turintis kunigystės raktus Dievo karalystės raktus, skelbti visam pasauliui tai aš tikrai žinau ir tepadeda man Dievas. Jie tokie kaip Džozefas ir yra Pirmoji Bažnyčios Prezidentūra (in History of the Church, 7:233). Daugelis šventųjų atkreipė dėmesį, kad tą popietę Brigamas Jangas atrodė ir kalbėjo kaip Džozefas Smitas. Be šio stebuklo, daugelis šventųjų taip pat jautė Šventosios Dvasios patvirtinimą, kad Dievas Bažnyčiai vadovauti pašaukė Brigamą Jangą ir Dvylikos Kvorumą. Šio susirinkimo pabaigoje šventieji 106

23 PAMOKA. PAREIGŲ PERIMAMUMAS PREZIDENTŪROJE Navū viešai nubalsavo Bažnyčios vadovais palaikydami Dvylikos Apaštalų Kvorumą ir Brigamą Jangą, kuris būtų jų galva. Tačiau galiausiai ne visi Bažnyčios nariai pasirinko sekti Apaštalais. Kai kurie nusprendė sekti tokiais žmonėmis, kaip Sidnis Rigdonas ir Džeimsas Strangas, kurie įkūrė savo bažnyčias. 107

24 Pasitraukimas iš Navū ir ilgoji kelionė į vakarus Vadovaujant Brigamui Jangui šventieji baigė statyti Navū šventyklą, kurioje sudarė šventas sandoras, ir tuomet leidosi į sunkią kelionę link savo naujųjų namų Uoliniuose kalnuose. Šios šventyklos sandoros šventiesiems suteikė jėgų ir įkvėpimo kelyje susidūrus su sunkumais. Būdami šių ištikimų šventųjų palikimo paveldėtojai, galime mokytis iš jų pavyzdžio ir paruošti kelią, kad kiti taip pat galėtų džiaugtis Evangelijos palaiminimais. Pagalbiniai skaitiniai Gordon B. Hinckley, True to the Faith, Ensign, May 1997, 65 67. M. Russell Ballard, You Have Nothing to Fear from the Journey, Ensign, May 1997, 59 61. Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2003), 302 314, 329 336. Pasiūlymai, kaip mokyti Navū šventyklos užbaigimas Parodykite pirmosios Navū šventyklos nuotrauką arba atstatytos Navų šventyklos, Ilinojaus valstijoje nuotrauką (žr. Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 118). Papasakokite mokiniams, kad šventiesiems išvykus iš Navū, jų pastatyta šventykla supleškėjo 1848 m., o 1850 m., prasiautus tornadui, buvo beveik sulyginta su žeme. Maždaug po 150 metų buvo pastatyta į pirmąją šventyklą labai panaši nauja šventykla, kuri pašventinta 2002 metų birželį. Paaiškinkite, kad po Džozefo Smito nužudymo, stengiantis kuo greičiau užbaigti pirmosios Navū šventyklos statybas, šventiesiems vadovavo Dvylikos Apaštalų Kvorumas. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktus pasakojimus. Kitus mokinius paskatinkite atkreipti dėmesį, kaip šventieji aukojosi statydami Navū šventyklą: Daugiau kaip 1 000 vyrų aukojo kiekvieną dešimtą savo darbo dieną. Luizai Deker, mažai mergaitei, didelį įspūdį padarė tai, kad jos mama pardavė savo porceliano indus ir gražią lovatiesę kaip savo šventyklos indėlį. Kiti pastarųjų dienų šventieji prie šventyklos statybos prisidėjo teikdami arklius, vežimus, karves, kiaulieną bei grūdus. Navū moterų buvo prašoma į šventyklos fondą paaukoti savo dešimties ir vieno cento monetas (Mūsų paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija [2005], 55 56). Elizabet Teri Kirbi atidavė vienintelį turėtą daiktą savo neseniai mirusio vyro laikrodį. Atidaviau jį norėdama padėti Navū šventyklai, taip pat surinkau viską, ką turėjau, keletą paskutinių dolerių, kurių iš viso buvo beveik 50 (quoted from Carol Cornwall Madsen, In Their Own Words: Women and the Story of Nauvoo [1994], 180). Paaiškinkite, kad dėl didėjančio šventųjų persekiojimo ir vis dažnesnių Bažnyčios priešų grasinimų, Bažnyčios vadovai 1845 m. rugsėjo 24 d. paskelbė, kad ateinantį pavasarį šventieji paliks Navū. Mokinių paklauskite: 108

24 PAMOKA. PASITRAUKIMAS IŠ NAVŪ IR ILGOJI KELIONĖ Į VAKARUS Kaip manote, kokią įtaką šventųjų pastangoms užbaigti šventyklą turėjo sprendimas palikti Navū? Paaiškinkite mokiniams, kad ir žinodami, jog turės palikti Ilinojų, šventieji sutelkė pastangas norėdami užbaigti šventyklą iki išvykimo. Kambariai buvo šventinami vos tik juos užbaigus, kad apeigas būtų galima atlikti kaip įmanoma greičiau. Prieš savo mirtį Pranašas Džozefas Smitas tarnavo suteikdamas apdovanojimo apeigas nedidelei vyrų ir moterų grupelei. 1845 m. gruodžio 10 d. šie vyrai ir moterys pradėjo tarnauti pašventintuose kambariuose suteikdami šventyklos apeigas kitiems nariams. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktas dvi ištraukas, kuriose aprašoma, kaip šventieji ir jų vadovai pasirūpino tuo, kad prieš išvykstant iš Navū šventyklos apeigas gautų kuo daugiau žmonių: Nuo 1844 m. iki 1846 m. Brigamas Jangas ir Dvylika Apaštalų dėjo visas pastangas, kad Navū šventykla būtų kuo greičiau užbaigta. Apdovanojimai ir užantspaudavimai joje vyko dar nebaigus statybų. Brigamas Jangas (1801 1877) sakė: Šventieji parodė troškimą gauti šventyklos apeigas, o mes savo ruožtu taip troškome jas jiems suteikti, kad aš dieną ir naktį dirbau Viešpaties darbą šventykloje, miegodamas vidutiniškai vos po keturias valandas per parą ir namo pareidamas tik kartą per savaitę (in History of the Church, 7:567). Be šventykloje dirbusių vyrų, Navū šventykloje 1845 1846 m. žiemą ištisomis paromis apeigų darbuotojomis tarnavo trisdešimt šešios moterys, stengdamosi, kad iki išvykimo apeigos būtų suteiktos kuo daugiau žmonių. Šventykloje be perstojo dirbau kasdien, kol ji buvo uždaryta, prisiminė Elizabet An Vitni, viena iš tų trisdešimt šešių. Šiai misijai atidaviau visą save, savo laiką ir dėmesį. Tuzinai kitų moterų, palaikydamos šį nepaprastą reikalą, skalbė drabužius ir gamino maistą (Carol Cornwall Madsen, Faith and Community: Women of Nauvoo, in Joseph Smith: The Prophet, The Man, ed. Susan Easton Black and Charles D. Tate Jr. [1993], 233 34). Paaiškinkite, kad nuo 1845 m. gruodžio 10 d. iki 1846 m. vasario 7 d., kai šventieji pradėjo keltis į vakarus, Navū šventykloje apdovanojimo apeigas gavo maždaug 5 615 šventųjų, daugybė šeimų buvo užantspauduotos. Ko galime pasimokyti iš to, kaip šventieji aukojosi norėdami užbaigti šventyklą, nors žinojo greitai paliksią Navū? (Mokiniai gali pateikti įvairių principų, pavyzdžiui: Siekiant gauti šventyklos apeigas, verta teisiai stengtis ir aukotis. Norėdami šį principą pabrėžti galite užrašyti jį lentoje.) Kaip, jūsų manymu, šventyklos apeigų gavimas padėjo paliekantiesiems Navū pasiruošti ilgesnei negu tūkstančio mylių kelionei ieškant prieglobsčio Jungtinių Valstijų vakaruose? Norėdami padėti mokiniams atsakyti į šį klausimą, pasidalinkite sesers Saros Rič ir vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasisakymų ištraukomis ir paprašykite kurio nors mokinio jas garsiai perskaityti: Jei ne toje šventykloje Viešpaties Dvasios mums suteiktas tikėjimas ir pažinimas, mūsų kelionė būtų tarsi šuolis į tamsą (Sarah Rich, quoted in Daughters in My Kingdom: The History and Work of Relief Society [2011], 30). 109

24 PAMOKA. PASITRAUKIMAS IŠ NAVŪ IR ILGOJI KELIONĖ Į VAKARUS Mūsų protėvių pionierių šeimos buvo užantspauduotos Navū. Navū šventykloje su Viešpačiu sudarytos sandoros jiems tapo apsauga keliaujant į vakarus, jos tokios tampa ir mums šiandien ir per visą mūsų gyvenimą. [ ] Šiems pirmiesiems šventiesiems dalyvavimas šventyklos apeigose buvo jų liudijimo pagrindas susidūrus su vargais ir piktomis gaujomis, kai buvo išvaryti iš jaukių namų Navū, o priekyje laukė ilgas ir sunkus kelias. Šventykloje jie buvo apdovanoti galia. Vyrai ir žmonos buvo užantspauduoti drauge. Vaikai buvo užantspauduoti su tėvais. Daug šeimynykščių pakeliui mirė, tačiau jie žinojo, kad tai ne pabaiga. Šventykloje jie buvo užantspauduoti visai amžinybei (Robert D. Hales, Temple Blessings, New Era, Feb. 2014, 4). Mokinių paklauskite: Kaip gautos šventyklos apeigos paveikė pirmuosius šventuosius, priverstus leistis į ilgą kelionę vakaruosna? (Mokiniams atsakinėjant į šį klausimą, padėkite jiems suprasti šį principą: Šventyklos apeigos gali apsaugoti ir suteikti jėgų susidūrus su vargais ir negandomis. Kaip išbandymų metu jus ar jūsų pažįstamus saugojo ir stiprino garbinimas šventykloje? Paraginkite mokinius pagalvoti, ką jie galėtų daryti, kad garbindami Viešpaties namuose įgytų dvasinę apsaugą ir jėgų. Doktrinos ir Sandorų 136 Viešpaties nurodymai keliaujantiems į vakarus Pakvieskite mokinius atsiversti 6-ąjį Bažnyčios istorijos žemėlapį Bažnyčios kėlimasis į vakarus ir paskatinkite juos rasti Navū bei Vinter Kvotersą. Paaiškinkite, kad tuo metu smarkiai lijo ir trūko atsargų, todėl 1846 m. vasarį iš Navū išvykę šventieji 300 mylių (maždaug 500 kilometrų) per Ajovos valstiją keliavo keturis mėnesius. Tuo metu daugiau negu 500 pastarųjų dienų šventųjų vyrų kurie tapo žinomi kaip mormonų batalionas reaguodami į Prezidento Brigamo Jango kvietimą, prisijungė prie Jungtinių Valstijų kariuomenės ir tarnavo joje Jungtinių Valstijų karo su Meksika metu. Prie kai kurių vyrų prisijungė jų žmonos ir vaikai. Ši tarnyba suteikė galimybę užsidirbti pinigų ir pagelbėti vargstantiems Bažnyčios nariams kelionėje į vakarus, tačiau dėl to daugelis šeimų į kelionę vakarų link leidosi be vyrų ir tėvų. Bažnyčios vadovai, atsižvelgdami į tai, nusprendė atidėti kelionę į vakarus Uolinių kalnų link iki 1847 m. pavasario. Šventieji apsistojo vietovėje, kurią pavadino Vinter Kvotersu. Doktrinos ir Sandorų 136 skyriuje užrašytą apreiškimą Brigamas Jangas gavo būtent ten. 110

24 PAMOKA. PASITRAUKIMAS IŠ NAVŪ IR ILGOJI KELIONĖ Į VAKARUS Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 136:1 5. Pasiūlykite kitiems mokiniams sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats nurodė šventiesiems daryti ruošiantis tęsti kelionę vakarų link. Kaip jie turėjo telktis į grupes? Kaip, jūsų manymu, šitoks sutelkimas galėjo padėti šventiesiems jų kelionėje? Kuo šis sutelkimas panašus į šiandieninę Bažnyčios tvarką? (Mokiniams atsakius į šį klausimą, galite lentoje užrašyti šią tiesą: Viešpats telkia Savo šventuosius į grupes, kad galėtų kiekvieną prižiūrėti ir kiekvienu pasirūpintų.) Kaip, pasak 4 eilutės, šventieji įgis jėgos stengdamiesi vykdyti Viešpaties valią? Skirkite laiko mokiniams perskaityti Doktrinos ir Sandorų 136:6 11 ir surasti, kaip šventieji turėjo susitelkti, kad keliaujant į vakarus būtų pasirūpinta kiekvieno grupės nario bei kiekvieno vargšo ir beturčio reikmėmis. Galbūt, skyrę jiems pakankamai laiko, norėsite aptarti šiuos klausimus: Kokie žodžiai arba frazės 6 11 eilutėse nusako, kaip šventieji turėjo rūpintis vienas kitu ir kiekvienu beturčiu? (Galbūt norėsite atkreipti dėmesį į 6, 7 ir 9 eilutėse esančius žodžius ruošti, pasiruošti ir paruošia. Tai padės ugdyti Raštų studijavimo įprotį kreipti dėmesį į pasikartojimus.) Ką, pasak 11 eilutės, Viešpats žada tiems, kurie stengiasi padėti kitiems ir ruošia jiems kelią? (Mokiniams atsakinėjant užrašykite lentoje šį principą: Viešpats mus laimina, kai padedame kitiems ir ruošiame jiems kelią.) Kas paruošė kelią jums, kad galėtumėte džiaugtis Evangelijos palaiminimais? Ką jie darė ruošdami kelią jums? Galbūt vertėtų paaiškinti, kad žodis pionierius apibūdina priekyje einantįjį, kuris paruošia ar atveria kelią einantiems po jo tai reiškia, kad, kažkuria prasme, kiekvienas galime būti pionierius. Skirkite mokiniams laiko pamąstyti, kaip jie galėtų padėti ir ruošti kelią, kad kiti taip pat galėtų džiaugtis Evangelijos palaiminimais. Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti savo mintimis. Paliudykite apie tai, kad Viešpats trokšta, jog mes visą gyvenimą stengtumėmės ruošti kelią tam, kad kiekvienas Jo vaikas galėtų priimti Jo Evangeliją ir grįžti gyventi su Juo. Paaiškinkite, kad šventieji pakluso Viešpaties įsakymams padėdami vienas kitam ir ruošdami kelią eisiantiems po jų. Pirmoji pionierių grupė iš Vinter Kvoterso išvyko 1847 m. balandžio 5 d. Jie keliavo daugiau negu 1 000 mylių (t. y. daugiau negu 1 600 kilometrų) ir į Solt Leik Sičio slėnį atvyko 1847 m. liepos pabaigoje. 1847 m. liepos 24 d. į slėnį atvykęs Prezidentas Brigamas Jangas gavo patvirtinimą, kad šventieji rado naujus namus. Pasidalinkite šiuo vyresniojo Viljamo R. Vokerio, tarnavusio Septyniasdešimties nariu, teiginiu ir pakvieskite kurį nors mokinį jį garsiai perskaityti: Nesvarbu, ar esate pionierių palikuonys, ar ne, mormonų pionierių tikėjimo ir pasiaukojimo palikimas tai jūsų palikimas. Tai didingas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios paveldas ( Būkite ištikimi tikėjimui, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip manote, kodėl kiekvienam Bažnyčios nariui yra svarbu suvokti, kad mormonų pionierių tikėjimo ir pasiaukojimo palikimas yra ir jų palikimas nepriklausomai nuo to, kas jų protėviai? 111

24 PAMOKA. PASITRAUKIMAS IŠ NAVŪ IR ILGOJI KELIONĖ Į VAKARUS Kaip žinojimas apie mormonų pionierių kelią gali įkvėpti šių dienų Bažnyčios narius tarnauti kitiems ir padėti jiems jų kelionėje atgal pas Dangiškąjį Tėvą? Pateikite šį Prezidento Gordono B. Hinklio (1910 2008) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio jį garsiai perskaityti: Iki šių dienų išlikome [pionierių] didžių pastangų dėka. Tikiuosi, esame dėkingi. Tikiuosi, esame iš visos širdies dėkingi už visa, ką jie dėl mūsų padarė. [ ] Mano mylimi broliai ir seserys, esame be galo palaiminti! Turime tokį nuostabų paveldą! Jis apima pasiaukojimą, kančią, mirtį, viziją, tikėjimą, žinojimą apie Dievą, Amžinąjį Tėvą, ir Jo Sūnų, prisikėlusį Viešpatį Jėzų Kristų, ir liudijimą apie Juos. [ ] Mums kelią paruošusiesiems pagarbą geriausiai rodome tuomet, kai dorai tarnaujame tiesos labui ( True to the Faith, Ensign, May 1997, 66 67). Priminkite mokiniams, kad kiekvienas Bažnyčios narys yra palaimintas dėl to, kad kiti paruošė kelią jiems džiaugtis Evangelijos palaiminimais. Paraginkite mokinius pagalvoti, kaip jie galėtų padėti kitiems, taip pat ir savo ainijai, gyventi tikint Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų bei jiems paklūstant. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 136. Gordon B. Hinckley, True to the Faith, Ensign, May 1997, 65 67. Tikėjimas kiekviename žingsnyje, 6 skyrius iš Mūsų paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija (2005), 69 80. 112

Jutos karas ir Mountin Medouso žudynės 25 Dėl 1850 m. buvusių įtemptų santykių ir nesusikalbėjimo tarp pastarųjų dienų šventųjų ir Jungtinių Valstijų vyriausybės pareigūnų 1857 1858 m. vyko Jutos karas. 1857 m. rugsėjį tarp kai kurių Jutos valstijos pietuose apsistojusių pastarųjų dienų šventųjų ir į Kalifornijos valstiją vežimų vilkstine keliavusių emigrantų kilo konfliktas, kurio metu įpykę ir išsigandę pastarųjų dienų šventieji suplanavo ir įvykdė maždaug 120-ies emigrantų žudynes. Šis siaubingai žiaurus įvykis buvo pavadintas Mountin Medouso žudynėmis. Pagalbiniai skaitiniai Richard E. Turley Jr., The Mountain Meadows Massacre, Ensign, Sept. 2007, 17 21. Peace and Violence among 19th-Century Latter-day Saints, Gospel Topics, lds.org/topics. Henry B. Eyring, 150th Anniversary of Mountain Meadows Massacre, Sept. 11, 2007, mormonnewsroom.org/article/150th-anniversary-of-mountain-meadowsmassacre. Pasiūlymai, kaip mokyti Įtempti pastarųjų dienų šventųjų ir Jungtinių Valstijų vyriausybės santykiai Kiekvienam mokiniui duokite po padalomosios medžiagos, pateiktos šios pamokos pabaigoje, kopiją. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą Dėl stiprėjančios įtampos kilęs Jutos karas. Jei būtumėte 1857 m. gyvenęs pastarųjų dienų šventasis, dėl ko būtumėte susirūpinęs išgirdęs, kad link jūsų miesto artinasi didžiulė armija? (Galbūt mokiniai paminės, kad šventieji jau buvo išvaryti iš Ohajo, Misūrio ir Ilinojaus valstijų; daugelis prarado brangų turtą ir žemę; kai kurie per šiuos persekiojimus buvo nužudyti. Žinia apie besiartinančią kariuomenę šventiesiems sukėlė nerimą, kad tas pats įvyks ir Jutoje.) Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą Ruošiantis gintis. 113

25 PAMOKA. JUTOS KARAS IR MOUNTIN MEDOUSO ŽUDYNĖS Konfliktas kilo tarp kai kurių pastarųjų dienų šventųjų ir emigrantų vežimų vilkstinės Parodykite žemėlapį, panašų į čia pavaizduotąjį, arba nupieškite jį lentoje. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą Konfliktas su emigrantų vežimų vilkstine. Pakvieskite mokinius prisiminti, kada jie buvo patekę į konfliktą su kitu žmogumi ar žmonėmis. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 12:25. Pakvieskite kitus sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokio principo, padėsiančio mums žinoti, kaip elgtis esant įtemptiems santykiams su kitais, mokė Jėzus Kristus? Ką, jūsų nuomone, reiškia greitai susitark su savo priešininku? Norėdami padėti mokiniams suprasti šiuos žodžius, galite paprašyti kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Deivido E. Sorenseno iš Septyniasdešimties teiginį: Išganytojas sakė: Greitai susitark su savo priešininku, taip įsakydamas mums išspręsti savo nesutarimus iš karto, kad įsiūtis nevirstų fiziniu bei emociniu žiaurumu ir mes netaptume savo pykčio vergais ( Atleidimas kartėlį pavers meile, 2003 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip apibendrintumėte Gelbėtojo mokymą, esantį 3 Nefio 12:25? (Mokiniams atsakinėjant, lentoje užrašykite principą: Jei spręsime konfliktus Viešpaties nurodytu būdu, galėsime išvengti neigiamų nesutarimų padarinių.) Kaip šį principą galėjo pritaikyti planavusieji pakenkti vežimų vilkstinei? Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą Konfrontacija. Ką derėjo daryti Bažnyčios vadovams Sidar Sityje, išgirdus Viljamo Damo patarimą nesinaudoti atsargos kariuomene? Ką jie padarė atmetę patarimą? (Mokiniams atsakius, lentoje užrašykite šį principą: Jei atmesime patarimą elgtis teisiai, būsime labiau linkę rinktis tai, kas prasta ar net nuodėminga.) Galite atkreipti dėmesį į tai, kad Bažnyčioje taikoma tarimosi sistema yra išmintingas įrankis.) 114

25 PAMOKA. JUTOS KARAS IR MOUNTIN MEDOUSO ŽUDYNĖS Pakvieskite keletą mokinių pakaitomis perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą Emigrantų puolimas ir surasti, ką dar nuodėmingo darė Sidar Sičio vadovai, atmetę gautą patarimą. Kokios buvo Sidar Sičio vadovų sprendimo nepriimti Viljamo Damo, vyriausiojo atsargos kariuomenės vado, patarimo pasekmės? Ką dar tuo metu už puolimą atsakingi asmenys galėjo rinktis? (Jie galėjo prisipažinti nusikaltę ir priimti pasekmes arba bandyti slėpti savo nusikaltimus ir nuodėmes.) Paprašykite mokinių apmąstyti šiuos klausimus: Kaip elgiatės padarę kažką neteisingo? Ar prisipažįstate padarę bloga ir priimate pasekmes, ar bandote slėpti savo nuodėmę apgaudinėdami? Kai kurie pastarųjų dienų šventieji suplanavo ir įvykdė Mountin Medouso žudynes Paaiškinkite, kad į išpuolį prieš emigrantus įsivėlę Bažnyčios nariai nusprendė bandyti savo nuodėmes nuslėpti. Pakvieskite mokinius pakaitomis garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelius, pavadintus Mountin Medouso žudynės ir Tragiškos pasekmės, ir surasti, kas įvyko dėl tokio jų pasirinkimo. Paaiškinkite, kad dėl kai kurių pastarųjų dienų šventųjų vadovų ir Jutos pietuose gyvenančių naujakurių pasirinkimų įvyko tragiškos Mountin Medouso žudynės. Kita vertus, Bažnyčios ir Solt Leik Sičio teritorijos vadovai išsprendė šį konfliktą 1858 m., rengdami taikius pasitarimus ir derybas su Jungtinių Valstijų vyriausybe. Šio konflikto metu kuris vėliau buvo pavadintas Jutos karu Jungtinių valstijų kariuomenė ir Jutos atsargos kariuomenė keletą kartų agresyviai susirėmė, tačiau niekada nesikovė. Kaip apibendrintumėte pasirinkimus, dėl kurių kilo Mountin Medouso žudynės? Kokių principų galime pasimokyti iš šios tragedijos? (Mokiniai gali pateikti įvairių principų, pavyzdžiui: Pasirinkę slėpti savo nuodėmes greičiausiai padarysime dar daugiau nuodėmių. Pasirinkę slėpti savo nuodėmes greičiausiai gailėsimės ir kentėsime.) Užtikrinkite mokinius, kad pradėję žengti klaidos ir nuodėmės keliu, jie gali ateityje išvengti sielvarto ir gailėjimosi, jei atsigręš į Viešpatį ir atgailaus dėl savo nuodėmių. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą Apie žudynes sužino Bažnyčios vadovai. Paaiškinkite, kad dėl to, jog Mountin Medouso žudynių planavime ir vykdyme dalyvavo kai kurie vietiniai pastarųjų dienų šventieji, tai neigiamai paveikė kai kurių žmonių požiūrį į visą Bažnyčią. Kodėl svarbu suprasti, kad blogas kai kurių Bažnyčios narių elgesys nepaneigia Evangelijos tikrumo? Pakvieskite vieną mokinį perskaityti Prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį, esantį padalomojoje medžiagoje, pavadinimu 150-osios Mountin Medouso žudynių metinės. Kaip turėtume reaguoti sužinoję, kad Bažnyčios nariams nepavyko gyventi pagal Jėzaus Kristaus mokymus? Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Helamano 5:12. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip galime ugdyti ir išlaikyti liudijimus, kad mūsų 115

25 PAMOKA. JUTOS KARAS IR MOUNTIN MEDOUSO ŽUDYNĖS tikėjimas nesušlubuotų sunkiais laikais, pavyzdžiui, kai sužinome apie Bažnyčios narius, negyvenusius pagal Jėzaus Kristaus mokymus. Ką, pasak Helamano 5:12, galime padaryti, kad išsiugdytume ir išlaikytume asmeninį liudijimą? (Mokiniams atsakius, lentoje galite užrašyti šį principą: Stiprų liudijimą galime išsiugdyti tikėjimo pagrindu turėdami Jėzų Kristų.) Norėdami pailiustruoti šį principą, pasidalinkite šia pastraipa ir pakvieskite vieną mokinį ją garsiai perskaityti: Džeimsas Sandersas yra vieno iš tas žudynes išgyvenusių vaikų proanūkis [ ] [ir yra Bažnyčios narys]. [ ] Brolis Sandersas [ ], kalbėdamas apie protėvio mirtį žudynėse, sakė, kad tai nepaveikė mano tikėjimo, nes jo pagrindas yra Jėzus Kristus, o ne Bažnyčios nariai (Richard E. Turley Jr., The Mountain Meadows Massacre, Ensign, Sept. 2007, 21). Kaip mūsų tikėjimas Jėzumi Kristumi gali suteikti stiprybės, kai sužinome, kad Bažnyčios nariams nepavyko gyventi pagal Gelbėtojo mokymus? Ką darote, kad savo tikėjimą statytumėte ant Jėzaus Kristaus pamato? Paliudykite apie tai, kaip svarbu gyventi pagal Gelbėtojo mokymus ir tikėjimą grįsti Juo ir Jo Evangelija. Pakvieskite mokinius pamąstyti, kaip jie galėtų kurti tvirtesnį tikėjimo Jėzumi Kristumi pamatą, ir paraginkite juos užsibrėžti tikslą taip daryti. Mokiniams skirti skaitiniai Peace and Violence among 19th-Century Latter-day Saints, Gospel Topics, lds.org/topics. Richard E. Turley Jr., The Mountain Meadows Massacre, Ensign, Sept. 2007, 17 21. Jutos karas ir Mountin Medouso žudynės Dėl stiprėjančios įtampos kilęs Jutos karas Praėjus trims metams po to, kai pastarųjų dienų šventųjų pionieriai atvyko į Sol Leiko slėnį, Jungtinių Valstijų vyriausybė suformavo Jutos teritoriją ir paskyrė Brigamą Jangą būti pirmuoju šios teritorijos gubernatoriumi. 1857 m. viduryje pastarųjų dienų šventieji išgirdo gandus apie tai, kad federalinė valdžia ruošiasi vietoje Brigamo Jango nauju Jutos teritorijos gubernatoriumi skirti kitą žmogų ir jam remti skirti didelę federalinę kariuomenę. 1857 m. liepos 24 d. Prezidentas Brigamas Jangas, drauge su grupe šventųjų švęsdamas10-ies metų atvykimo į Solt Leiko slėnį metines, gavo šių žinių, kad į Solt Leik Sitį atvyksta armija, patvirtinimą. Dar prieš tai dėl nesutarimų ir nesusikalbėjimo pastarųjų dienų šventųjų ir Jungtinių Valstijų valdžios pareigūnų santykiai tapo įtempti. Šventieji norėjo, kad jiems vadovautų pasirinkti vadovai ir atmetinėjo federalinių valstijų skiriamus kandidatus, kurie neišpažino jų vertybių, kai kurie iš jų buvo nesąžiningi, korumpuoti ir amoralūs. Kai kurie federalinių valstijų pareigūnai manė, kad šventųjų veiksmai ir požiūris reiškia maištą prieš Jungtinių Valstijų vyriausybę. Jungtinių Valstijų Prezidentas Džeimsas Bukananas į Solt Leik Sitį nusiuntė maždaug 2 500 žmonių kariuomenę, saugiai lydėjusią naująjį gubernatorių į Jutą ir pasiruošusią numalšinti vadinamąjį šventųjų maištą. Šis sprendimas buvo priimtas neturint tikslios informacijos apie padėtį Jutoje (see Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 368 71). 116

25 PAMOKA. JUTOS KARAS IR MOUNTIN MEDOUSO ŽUDYNĖS Ruošiantis gintis Prezidentas Brigamas Jangas ir kiti Bažnyčios vadovai, sakydami pamokslus, atvykstančius karius apibūdino kaip priešus. Jie baiminosi, kad kariai išvys šventuosius iš Jutos lygiai taip pat, kaip jie anksčiau buvo išvaryti iš Ohajo, Misūrio ir Ilinojaus. Prezidentas Jangas, iki šiol metų metus kvietęs šventuosius kaupti grūdus, atnaujino nurodymus, kad prireikus bėgti nuo kariuomenės jie turėtų maisto. Būdamas Jutos teritorijos gubernatoriumi jis taip pat nurodė teritorijos atsargos kariuomenei ruoštis ginti teritoriją. Konfliktas su emigrantų vežimų vilkstine Kaip tik tuo metu, kai šventieji ruošėsi ginti teritoriją nuo atvykstančios Jungtinių Valstijų kariuomenės, į Jutą atvyko iš Arkanzaso į Kaliforniją keliavusi vežimų vilkstinė. Kai kurie vežimų vilkstinės keleiviai susierzino, nes iš šventųjų, gavusių nurodymą kaupti grūdų atsargas, buvo sunku įsigyti labai reikalingų grūdų. Emigrantai taip pat susikivirčijo su šventaisiais, nenorėjusiais, kad gausiems atvykėlių žirgų ir galvijų pulkams būtų sušertas pašaras ir sugirdytas vanduo. Santykiai paaštrėjo Sedar Sityje, paskutinėje Jutos gyvenvietėje, esančioje pakeliui į Kaliforniją. Tarp kai kurių keliavusiųjų vežimų vilkstine ir kai kurių pastarųjų dienų šventųjų įvyko konfrontacija. Keletas vežimų vilkstinės keliautojų grasino prisijungsią prie šventiesiems priešintis atvykstančios vyriausybės kariuomenės. Nors vežimų vilkstinės kapitonas priekaištavo grasinimus išsakantiems pakeleiviams, kai kurie Sedar Sičio vadovai ir naujakuriai emigrantuose matė priešus. Vežimų vilkstinė iš miesto išvyko praėjus maždaug pusvalandžiui nuo atvykimo, tačiau kai kurie Sedar Sičio vadovai ir naujakuriai norėjo juos vytis ir nubausti juos įžeidusius vyrus. Konfrontacija Kadangi šventieji šio konflikto su emigrantais neišsprendė taip, kaip nurodė Viešpats, situacija labai paaštrėjo. Izaokas Haitas, Sedar Sičio meras, atsargos kariuomenės majoras ir kuolo prezidentas, pageidavo, kad netoliese įsikūrusiame Parovane gyvenantis vyriausiasis atsargos kariuomenės vadas iškviestų atsargos kariuomenę ir surengtų akistatą su vežimų vilkstine vykstančiais įžeidikais. Vyriausiasis atsargos kariuomenės vadas ir Bažnyčios narys Viljamas Damas patarė Izaokui Haitui į emigrantų grasinimus nekreipti dėmesio. Tačiau, užuot klausę jo patarimo, Izaokas Haitas ir kiti Sedar Sičio vadovai nutarė įkalbėti vietinius indėnus užpulti vežimų vilkstinę, pagrobti jų galvijus ir tokiu būdu nubausti emigrantus. Izaokas Haitas paprašė, kad šiam užpuolimui vadovautų Džonas D. Ly, vietinis Bažnyčios narys, ir atsargos kariuomenės majoras; jiedu ruošėsi kaltę suversti indėnams. Emigrantų puolimas Izaokas Haitas savo planą užpulti vežimų vilkstinę pristatė vietinei Bažnyčios vadovų tarybai, bendruomenei ir atsargos kariuomenei. Kai kurie tarybos nariai stipriai prieštaravo šiam planui ir teiravosi, ar Haitas šiuo klausimu tarėsi su Prezidentu Brigamu Jangu. Haitas pripažino nesitaręs ir sutiko į Solt Leik Sitį per pasiuntinį Džeimsą Haslamą nusiųsti laišką, kuriame paaiškintų situaciją ir pasiteirautų, ką derėtų daryti. Tačiau Solt Leik Sitis buvo maždaug už 250 mylių (arba maždaug už 400 kilometrų), ir, kad parneštų Prezidento Jango nurodymus, spėriai jojęs pasiuntinys kelionėje iš Sedar Sičio iki Solt Leik Sičio ir atgal būtų užtrukęs maždaug savaitę. Izaokui Haitui dar nespėjus išsiųsti pasiuntinio su laišku, Džonas D. Ly drauge su indėnų grupe užpuolė emigrantų stovyklą, įsikūrusią netoli Mountin Medouso. Užpuolimui vadovavo Ly, tačiau jis nuslėpė tapatybę, kad atrodytų taip, lyg tame dalyvavo tik indėnai. Kai kurie emigrantai buvo nužudyti arba sužeisti, tačiau likusieji kovojo prieš užpuolikus ir privertė Ly su indėnais trauktis. Emigrantai mikliai sustūmė vežimus į uždarą ratą ir apsitvėrė gindamiesi. Per penkias dienas trukusią apsiaustį įvyko dar du vežimų vilkstinės puolimai. Vienu metu Sedar Sičio atsargos kariuomenės vyrai pastebėjo iš vežimų užtvaros išėjusius du emigrantus. Atsargos kariuomenės vyrai šovė į juos, ir vieną iš jų nušovė. Kitas vyras paspruko ir pranešė kitiems vilkstinės keliauninkams, kad į jų užpuolimą įsivėlę ir baltaodžiai. Užpuolimo organizatoriai buvo pričiupti apgaudinėjant. Jei emigrantams būtų buvę leista vykti į Kaliforniją, pasklistų kalbos, kad vežimų 117

25 PAMOKA. JUTOS KARAS IR MOUNTIN MEDOUSO ŽUDYNĖS vilkstinę užpuolė pastarųjų dienų šventieji. Suokalbininkai baiminosi, kad tokia žinia užtrauks blogų pasekmių tiek jiems, tiek jų žmonėms. Mountin Medouso žudynės Norėdami išvengti žinios apie tai, kad vežimų vilkstinę užpuolė pastarųjų dienų šventieji, Izaokas Haitas, Džonas D. Ly ir kiti vietiniai Bažnyčios vadovai bei atsargos kariuomenės vadai nutarė nužudyti visus likusius emigrantus, išskyrus jų mažus vaikus. Vykdydamas sumanymą, Džonas D. Ly kreipėsi į emigrantus sakydamas, kad atsargos kariuomenė apsaugos juos nuo puolimų ir saugiai nuves atgal į Sedar Sitį. Emigrantams einant į Sedar Sitį, atsargos kariuomenės vyrai atsigręžė ir juos sušaudė. Prie šio puolimo prisijungė iš savo slaptaviečių išlindę kai kurie užverbuoti indėnai. Iš maždaug 140-ies vežimų vilkstine keliavusių emigrantų gyvi liko tik 17 mažų vaikų. Praėjus dviems dienoms po žudynių į Sedar Sitį grįžo Džeimsas Haslamas nešinas Prezidento Jango atsakymu, kuriame vietiniams vadovams nurodyta palikti vežimų vilkstinę ramybėje. Perskaitęs Jango žodžius Haitas raudodamas pralemeno vos kelis žodžius: Per vėlu, per vėlu (Richard E. Turley Jr., The Mountain Meadows Massacre, Ensign, Sept. 2007, 20). Tragiškos pasekmės Mountin Medouso žudynių pasekmė ne tik 120 aukų, tai sukėlė didžiulį sielvartą gyvais likusiems vaikams ir kitiems aukų giminaičiams. Kai kurie pastarųjų dienų šventieji priglaudė žudynėse mirusių emigrantų vaikus ir jais pasirūpino. 1859 m. šių vaikų globą perėmė federaliniai pareigūnai ir sugrąžino juos giminėms Arkanzase. Dėl neteisingų kaltinimų šiuo nusikaltimu nukentėjo ir Pajutos indėnai. Apie žudynes sužino Bažnyčios vadovai Nors Brigamas Jangas ir kiti Solt Leik Sityje esantys Bažnyčios vadovai apie žudynes sužinojo netrukus, apie naujakurių dalyvavimą ir šiurpias šio nusikaltimo detales jie sužinojo palaipsniui. 1859 m. iš pašaukimų buvo atleisti kuolo prezidentas Izaokas Haitas ir kiti kaip nors prie žudynių prisidėję žinomi Sedar Sičio Bažnyčios vadovai. 1870 m. Izaokas Haitas ir Džonas D. Ly buvo pašalinti iš Bažnyčios. 1874 m. teritorinė didžioji žiuri dėl dalyvavimo žudynėse apkaltino devynis vyrus. Galiausiai dauguma iš jų buvo suimti, tačiau tik Ly buvo teisiamas, nuteistas ir jam įvykdyta mirties bausmė. Kitas kaltinamasis tapo liudytoju [savo noru davė parodymus prieš kitus kaltinamuosius], likusieji daug metų slapstėsi nuo įstatymo. Kiti žudynes vykdę atsargos kariuomenės vyrai likusį savo gyvenimą dirbo slegiami didžiulio kaltės jausmo ir pasikartojančių košmarų apie tai, ką padarė ir ką matė (Richard E. Turley Jr., The Mountain Meadows Massacre, Ensign, Sept. 2007, 20). 150-osios Mountin Medouso žudynių metinės Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros sakė: Už žudynes buvo atsakingi vietiniai Mountin Medouso regiono Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios vadovai, užėmę ir pasaulietinius, ir karinius postus, bei jiems paklusę Bažnyčios nariai. [ ] [ ] Jėzaus Kristaus Evangelija, kurios mes laikomės, bjaurisi šaltakraujiškomis vyrų, moterų ir vaikų žudynėmis. Iš tiesų ji skatina taiką ir atlaidumą. Tai, ką [Mountin Medouse] seniai padarė Bažnyčios nariai, parodo jų baisų ir neatleistiną atsitraukimą nuo krikščioniško mokymo ir elgesio. [ ] Už šias žudynes, be abejonės, jiems bus atlyginta pagal dieviškąjį teisingumą. [ ] [ ] Tegu Dangaus Dievas, kurio sūnūs ir dukros mes visi esame, laimina mus, kad prisimindami čia mirusius vieni kitiems reikštume Jo Viengimyje įkūnytą tyrą meilę ir rodytume atlaidumą ( 150th Anniversary of Mountain Meadows Massacre, Sept. 11, 2007, mormonnewsroom.org/article/150thanniversary-of-mountain-meadows-massacre). 118

Apreiškimas apie kunigystę 20-ajame amžiuje misionieriškam darbui pasklidus po visą pasaulį, Bažnyčios vadovai meldė vadovavimo, ką daryti dėl apribotos teisės į kunigystę ir šventyklos apeigas iš Afrikos kilusiems Bažnyčios nariams. Prezidentas Spenseris V. Kimbolas, jo patarėjai Pirmojoje Prezidentūroje ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai galutinį apreiškimą gavo 1978 m. birželio 1 d. Solt Leik Sičio šventykloje. Per šią pamoką mokiniai geriau supras, kaip remiantis tikėjimu spręsti Evangelijos klausimus, ir sužinos šio dieviško apreiškimo gavimo aplinkybes ir tiesas. 26 Pagalbiniai skaitiniai Gordon B. Hinckley, Priesthood Restoration, Ensign, Oct. 1988, 69 72. Race and the Priesthood, Gospel Topics, lds.org/topics. Ahmad Corbitt, A Personal Essay on Race and the Priesthood, parts 1 4, Perspectives on Church History series, history.lds.org/section/perspectives-onchurch-history. Pasiūlymai, kaip mokyti Įžanga į 2 Oficialų pareiškimą Spręsti Evangelijos klausimus tikėjimu Nupasakokite mokiniams tokią situaciją: Vieną dieną po pamokų į Skotą kreipėsi kitas Bažnyčios narys, kuriam neseniai kilo klausimų apie Evangelijos doktriną. Skotas jautė, kad pagelbėjo draugui, tačiau kiek vėliau susimąstė, ką kitą kartą atsakydamas Bažnyčios nariui į panašų klausimą darytų kitaip. Paklauskite mokinių, ką darė jie, kai turėdami klausimų apie Bažnyčios doktriną į juos nuoširdžiai kreipėsi Bažnyčios nariai. Pasidalinkite su mokiniais šiuo Prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginiu: Teiravimasis yra liudijimo gimtinė. Kai kurie gali jaustis nepatogiai arba neverti, nes jiems kyla gilesni klausimai apie Evangeliją, tačiau jie neturėtų taip jaustis. Klausimų uždavimas nėra silpnumo ženklas; tai yra augimo pirmtakas. Dievas įsakė ieškoti atsakymų į mums kylančius klausimus ir tik prašo, kad ieškotume nuoširdžiai, su tikru ketinimu, tikėdami Kristų [Moronio 10:4]. Kai tai darome, Šventosios Dvasios galia mums gali būti atskleista tiesa apie viską [Moronio 10:5]. Nebijokite, užduokite klausimus. Būkite smalsūs, tačiau neabejokite! Visuomet tvirtai laikykitės jau turimų tikėjimo ir šviesos ( The Reflection in the Water [Church Educational System fireside for young adults, Nov. 1, 2009], 7, ldschurchnewsarchive.com). Ko tokio, kas galėtų padėti besiteiraujantiems apie Bažnyčios doktriną, istoriją arba socialinius klausimus, moko Prezidentas Uchtdorfas? (Padėkite mokiniams suprasti šį principą: Jei naudosime tikėjimą Jėzumi Kristumi, Dangiškasis Tėvas galiausiai atsakys į mūsų nuoširdžius klausimus.) 119

26 PAMOKA. APREIŠKIMAS APIE KUNIGYSTĘ Paaiškinkite, kad vienas iš kai kuriems Bažnyčios nariams kylančių klausimų, susijusių su istorija, yra apie Bažnyčios politiką, maždaug nuo 1850-ųjų iki 1978-ųjų ribojusią teisę suteikti kunigystę iš Afrikos kilusiems vyrams. Tuo metu visiems juodaodžiams, tiek vyrams, tiek moterims, buvo uždrausta dalyvauti šventyklos apdovanojimo ir užantspaudavimo apeigose. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti ištrauką iš 2 Oficialaus pareiškimo įžangos (pareiškimas yra knygoje Doktrina ir Sandoros ). Paprašykite mokinius pagalvoti, kaip ši informacija gali praversti tiems, kurie turi su šiuo laikotarpiu susijusių klausimų. Mormono Knygoje mokoma, kad Dievui visi yra vienodi, įskaitant juod[ą] ir balt[ą], verg[ą] ir laisv[ąjį], vyr[ą] ir moter[į] (2 Nefio 26:33). Nuo pat Bažnyčios įkūrimo daugelyje šalių visų rasių ir etninių grupių žmonės galėjo krikštytis ir gyveno būdami ištikimi Bažnyčios nariai. Džozefui Smitui gyvam esant, į kunigystę buvo įšventinti keli juodaodžiai vyrai. Ankstyvuoju Bažnyčios istorijos laikotarpiu Bažnyčios vadovai nustojo teikti kunigystę iš Afrikos kilusiems juodaodžiams. Bažnyčios užrašuose šis pasirinkimas nėra paaiškintas (2 Oficialaus pareiškimo įžanga). Kokios šiame pareiškime esančios svarbios tiesos gali praversti ieškantiems paaiškinimo apie šį reikalą? Atkreipkite dėmesį į paskutinį sakinį: Bažnyčios užrašuose šis pasirinkimas nėra paaiškintas. Nors kai kurie žmonės gali kelti prielaidas apie tai, kodėl iš Afrikos kilę vyrai kurį laiką nebuvo įšventinami į kunigystę, šios priežastys greičiausiai bus klaidingos. Pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Jei studijuodami Raštus mintyse kelsite klausimą Kodėl Viešpats įsakė tai arba tai?, pamatysite, kad priežastys nurodomos mažiau negu vienam įsakymui iš šimto. Viešpačiui nėra būdinga nurodyti priežastis. Mes [mirtingieji] galime apreiškimus sieti su tam tikromis priežastimis. Mes galime įstatymus sieti su tam tikromis priežastimis. Taip darydami liekame vieni patys. Kai kurie žmonės su tam tikromis priežastimis siejo tai, ką aptarinėjame dabar [rasę ir kunigystę], ir jie labai stipriai klydo. [ ] [ ] Nekartokime praeities klaidų, nei kalbėdami apie šį, nei apie kurį kitą atvejį, ir nesistenkime apreiškimų sieti su tam tikromis priežastimis. Priežastys didele dalimi tėra žmonių išmonė (Life s Lessons Learned [2011], 68 69). Kodėl būtų išmintingiausia nespekuliuoti kalbant apie iš Afrikos kilusių žmonių neįšventinimo į kunigystę ar negalėjimo gauti šventyklos apeigų iki 1978 m. priežastis? (Žmogaus suvokimas ribotas, o Dievas mums priežasčių neatskleidė.) Atkreipkite dėmesį, kad Bažnyčia neigia ankstesnes su šiuo reikalu susijusias teorijas, pavyzdžiui, tai, kad juoda oda yra dieviškos nemalonės ar prakeiksmo ženklas; ar kad juoda oda reiškia, jog ikimirtingajame gyvenime buvo nusidėta; kad mišrios rasės santuokos yra nuodėmė; kad juodaodžiai ar kokios kitos rasės ar etninės grupės žmonės yra menkesni už visus kitus. Šių laikų Bažnyčios vadovai vienareikšmiškai smerkia bet kokią, tiek ankstesnių, tiek šių dienų, rasizmo apraišką. (Žr. Race and the Priesthood, Gospel Topics, lds.org/topics.) Kaip žmonių tikėjimas Jėzumi Kristumi gali padėti atsakyti į jiems kylančius klausimus ar domėjimąsi tuo, kodėl iki 1978 m. buvo ribojama teisė į kunigystę? 120

26 PAMOKA. APREIŠKIMAS APIE KUNIGYSTĘ 2 Oficialus pareiškimas Kunigystės ir šventyklos palaiminimai suteikiami kiekvienam vertam Bažnyčios nariui Paaiškinkite, kad iki 1978 m. tūkstančiai įvairiose šalyse gyvenančių iš Afrikos kilusių žmonių sužinojo apie sugrąžintosios Evangelijos teisingumą. Vadovams į Solt Leik Sitį laiškus siuntė daugybė nepakrikštytų atsivertusiųjų iš Nigerijos ir Ganos, prašydami atsiųsti misionierius į Afriką. Bažnyčios vadovai daugybę metų pamaldžiai mąstė apie šį reikalą, tačiau jautė, kad laikas siųsti misionierius į Afriką dar neatėjo. Brazilijoje ištikimi juodaodžiai nariai prisidėjo prie 1975 m. paskelbtos San Paulo šventyklos statybų, nors suprato, kad jie į šventyklą įžengti negalės. Praneškite mokiniams, kad 2 Oficialiuoju pareiškimu oficialiai pranešamas apreiškimas, kurį gavo Prezidentas Spenceris V. Kimbolas, jo Patarėjai Pirmojoje Prezidentūroje ir dešimt Dvylikos Apaštalų Kvorumo narių. Šis apreiškimas gautas 1978 m. birželio 1 d. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pirmosios pastraipos dalį, prasidedančią iš karto po žodžių Brangūs broliai. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Bažnyčios vadovai teigė matę. Ką Bažnyčios vadovai matė vykstant visoje žemėje? Ką, matydami Viešpaties darbo plitimą, Bažnyčios vadovai buvo įkvėpti daryti? Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti kitą pastraipą, prasidedančią žodžiu Žinodami. Pakvieskite mokinius surasti, kokių priemonių ėmėsi Bažnyčios vadovai, įgyvendindami savo įkvėptus troškimus. Paklauskite: Kokių priemonių ėmėsi Prezidentas Spenseris V. Kimbolas ir kiti Bažnyčios vadovai, įgyvendindami savo įkvėptus troškimus? Remdamiesi pirmomis šios pastraipos eilutėmis, atsakykite į klausimą: ką apie teisės į kunigystę ribojimą žinojo Bažnyčios vadovai? (Jie žinojo, kad atitinkamu metu visi verti vyrai turės galimybę gauti kunigystę.) Paaiškinkite, kad dar prieš daug metų iki 1978 m. Pirmoji Prezidentūra ir Dvylika Apaštalų, žinodami, jog norint kažką keisti reikia gauti apreiškimą, apsvarstė teisės į kunigystės ribojimo klausimą ir dėl to meldėsi. Pateikite šį Prezidento Spenserio V. Kimbolo (1895 1995) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Kasdien santūriai ir rimtai nusiteikęs pats vienas pakildavau į aukštutinį šventyklos kambarį ir ten liedavau sielą, ir siūlydavau galimą programos įgyvendinimą. Norėjau vykdyti Jo valią. Pasakodavau Jam apie tai ir sakydavau: Viešpatie, tenoriu to, kas teisu. Planuojame ne tam, kad įspūdingai judėtume į priekį. Mes tik norime to, ko nori Tu, ir norime, kad tai vyktų tada, kai to nori Tu, bet ne anksčiau (Teachings of Presidents of the Church: Spencer W. Kimball [2006], 238). Ką iš Prezidento Kimbolo žodžių sužinome apie tai, kaip pranašai siekia apreiškimo? (Mokiniams atsakius, lentoje galite užrašyti šią tiesą: Pranašai, vadovaudami Bažnyčiai, siekia Viešpaties valios.) Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti porą 2 Oficialaus pareiškimo pastraipų, pradedant žodžiais Jis išgirdo mūsų maldas. Kitiems pasiūlykite ieškoti, ką Viešpats atsakė į Prezidento Kimbolo, jo patarėjų Pirmojoje Prezidentūroje ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo maldas. 121

26 PAMOKA. APREIŠKIMAS APIE KUNIGYSTĘ Koks buvo Viešpaties atsakymas į Savo pranašo maldas? (Pabrėžkite šiuo apreiškimu iš Viešpaties gautą žinią: Jėzaus Kristaus Evangelijos palaiminimai yra skirti visiems Dangiškojo Tėvo vaikams.) Norėdami padėti mokiniams geriau suprasti, kaip 2 Oficialiame pareiškime užrašytas apreiškimas buvo gautas, pasidalinkite šiuo Prezidento Gordono B. Hinklio (1910 2008), buvusio šventykloje tą dieną, kai buvo gautas šis apreiškimas, teiginiu: Kambaryje tvyrojo iškilminga šventumo atmosfera. Man atrodė, kad atsivėrė kanalas, jungiantis dangaus sostą ir klauptą, kur drauge meldėsi Dievo pranašas ir jo Broliai. Ten buvo Viešpaties Dvasia. Ir Šventosios Dvasios galia tas pranašas gavo patvirtinimą, kad tai, dėl ko jis meldėsi, yra teisu, kad jau laikas ir kad nuo šiol nuostabūs kunigystės palaiminimai turėtų būti suteikti visiems vertiems vyrams neatsižvelgiant į jų kilmę. [ ] Mes visi žinojome, kad atėjo metas permainoms ir kad šis sprendimas atėjo iš dangaus. Atsakymas buvo aiškus. Tarp mūsų buvo tobula vienybė, mes visi patyrėme tą patį ir visi žinojome tą patį ( Priesthood Restoration, Ensign, Oct. 1988, 70). Paaiškinkite, kad netrukus po to, kaip buvo gautas teisės į kunigystę ribojimo nutraukimo apreiškimas, į Afriką buvo išsiųsti misionieriai. Nuo to laiko tame kontinente buvo pastatytos šventyklos, suorganizuota daugiau negu šimtas kuolų, ir šimtai tūkstančių žmonių gavo šventyklos apeigas tiek sau, tiek savo mirusių protėvių labui. (Pavyzdžių ieškokite: Mormons in Africa: A Bright Land of Hope, mormonnewsroom.org; Emerging with Faith in Africa, 1 3 dalys, lds.org/prophetsand-apostles/unto-all-the-world.) Pateikite šį vyresniojo Raselo M. Nelsono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite vieno mokinio jį garsiai perskaityti: Ištikimieji yra surenkami į Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią visuose žemynuose ir visose jūros salose. Kultūrinių ypatumų, kalbos, lyties ir veido bruožų skirtumai nublanksta, kai nariai pasineria į mylimo Gelbėtojo tarnystę. Išsipildė Pauliaus žodžiai: Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje! [Galatams 3:27 28]. Žmonių bendrumas vertinamas tik tuomet, kai suvokiama tikroji Dievo Tėvystė. Toks suvokimas įkvepia statyti bendravimo tiltus, o ne atskiriančias sienas ( Teach Us Tolerance and Love, Ensign, May 1994, 70). Kaip Evangelija padeda mums susivienyti su įvairių kultūrų žmonėmis? Kada esate matę, kaip iš įvairių kultūrų kilę Bažnyčios nariai tampa vieningi ir pradeda bendradarbiauti? Baigdami pamoką paskatinkite mokinius pamąstyti apie tai, ką jie atsakytų, jeigu kas paklaustų, kodėl kurį laiką Bažnyčia nešventino į kunigystę iš Afrikos kilusių vyrų. Patvirtinkite, kad pasakojant kitiems yra priimtina pasakyti, kad nežinome, kodėl teisė į kunigystę buvo pradėta riboti ir kad galime pasidalinti turimu žinojimu bei liudijimu. Mokiniams skirti skaitiniai 2 Nefio 26:33; 2 Oficialus pareiškimas. Race and the Priesthood, Gospel Topics, lds.org/topics. 122

26 PAMOKA. APREIŠKIMAS APIE KUNIGYSTĘ Ahmad Corbitt, A Personal Essay on Race and the Priesthood, 1 4 dalys, Perspectives on Church History series, history.lds.org/section/perspectives-onchurch-history. 123

27 Pasaulio paruošimas Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui Vieną dieną Gelbėtojas sugrįš į žemę galioje ir didžioje šlovėje. Ruošiantis šiai didžiai dienai, šventieji mokomi studijuoti Jo atėjimo ženklus ir ruoštis jai stovint šventose vietose bei pasitelkiant Šventąją Dvasią savo vadovu (DS 45:57). Viešpats pareiškė, kad Bažnyčia ir jos nariai yra atsakingi už tai, kad paruoštų pasaulį Antrajam Gelbėtojo atėjimui. Pagalbiniai skaitiniai Nylas L. Andersenas, Pasaulio paruošimas Antrajam atėjimui, 2011 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Dalinas H. Ouksas, Pasiruošimas Antrajam atėjimui, 2004 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Preparing for the Second Coming of Christ, 44 skyrius iš Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith (1998), 389 397. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 45:15 46, 56 57 Ženklai prieš Antrąjį atėjimą Užduokite mokiniams šį klausimą: Iš ko galite spręsti, kad artinasi lietus? Paaiškinkite, kad kaip yra požymiai, padedantys suprasti, kad bus lietaus, taip yra ir požymiai, arba ženklai, padedantys mums suprasti, kada įvyks Jėzaus Kristaus Antrasis atėjimas. Pasakykite mokiniams, kad Mato 24 skyriuje yra pateikiamas aprašymas, kaip Gelbėtojas prieš mirtį sukvietęs Savo mokinius ant Alyvų kalno apibūdino Savo Antrojo atėjimo ženklus. Doktrinos ir Sandorų 45 skyriuje pateikti kai kurie Jo mokymai, mūsų dienomis pakartoti Džozefui Smitui. Atkreipkite mokinių dėmesį, kad pasiruošimo Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui tema yra svarbi ir dažnai kartojama Doktrinos ir Sandorų knygoje. Pakvieskite mokinius studijuojant Doktriną ir Sandoras skirti laiko ieškoti mokymų apie Antrąjį atėjimą ir to, kaip jie galėtų jam pasiruošti. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 45:15 17 ir surasti, ko Gelbėtojo paklausė Jo mokiniai ir ką Jis jiems atsakė. Ko mokiniai paklausė Jėzaus? Ką Jis atsakė? Norėdami padėti mokiniams atskirti ženklus, kurie bus prieš Antrąjį atėjimą, užrašykite lentoje šias nuorodas: DS 45:25 27 DS 45:28 31, 33 DS 45:40 43 Suskirstykite mokinius poromis ir kiekvienai porai paskirkite po vieną lentoje nurodytą Raštų ištrauką. Paprašykite juos kartu perskaityti tas eilutes ir surasti jose minimus 124

27 PAMOKA. PASAULIO PARUOŠIMAS ANTRAJAM JĖZAUS KRISTAUS ATĖJIMUI ženklus. Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie ženklai jau išsipildė arba jau pradėjo pildytis. Galbūt, aptardami 30 eilutę, norėsite pasidalinti su šia eilute susijusia ištrauka: Laikotarpis, kuriuo kitataučiai turės pirmenybę priimti Evangeliją, yra vadinamas kitataučių laikais. Šiuo laikotarpiu nežydai turės galimybę priimti Evangeliją ir gauti išgelbėjimą, bent jau didžiąja dalimi, anksčiau, negu ši teisė bus suteikta žydams (Bruce R. McConkie, Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 721 722). Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite poras papasakoti klasei, ką rado. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti šiuos ženklus Raštuose. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 45:34, o klasė tegul seka skaitomą tekstą. Tada paklauskite: Ar kada susirūpinate, kai skaitote arba girdite apie įvykių, būsiančių prieš Antrąjį atėjimą, ženklus? Kodėl susirūpinate arba ne? Kodėl žinojimas apie Gelbėtojo Antrojo atėjimo ženklus padeda nugalėti baimes ir nerimą? Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 45:35 38 ir surasti, kodėl Gelbėtojas apreiškė tai, kas įvyks prieš Jo Antrąjį atėjimą. Kodėl svarbu suvokti, kad pildosi Gelbėtojo Antrojo atėjimo ženklai? Paskatinkite mokinius perskaityti Doktrinos ir Sandorų 45:32, 39, 56 57 ir surasti, kaip galima pasiruošti Antrajam Gelbėtojo atėjimui. Tada aptarkite šiuos klausimus: Ką iš šių eilučių sužinojote apie pasiruošimą Antrajam atėjimui? (Mokiniams dalinantis mintimis, atkreipkite dėmesį į šį principą: Ruošiantis Antrajam Gelbėtojo atėjimui yra be galo svarbu stovėti šventose vietose ir savo vadovu pasitelkti Šventąją Dvasią.) Ką turime daryti, kad Šventoji Dvasia galėtų mums vadovauti? Kaip, jūsų manymu, Jėzaus Kristaus pasekėjas gali stovėti šventose vietose? (Šventos vietos yra šventyklos, maldos namai ir mūsų namai. Mūsų namai gali tapti šventa vieta, kai juose nuolatos tiek asmeniškai, tiek drauge su šeima meldžiamasi, studijuojami Raštai, tarnaujama, vyksta šeimos vakarai. Stovėjimas šventose vietose taip pat susijęs su tuo, kaip gyvename. Jei gyvename būdami verti Šventosios Dvasios bendrystės mes stovime šventose vietose. Pagalvokite, ar nevertėtų jiems pasiūlyti paraštėje prie Doktrinos ir Sandorų 45:32 užsirašyti kai kurias iš šių minčių.) Kaip jums pavyksta stovėti šventose vietose nepaisant to, kad gyvename nelabame pasaulyje? Kodėl laukiate Gelbėtojo Antrojo atėjimo? Kodėl esate dėkingi už tai, kad Gelbėtojas vėl ateis? Doktrinos ir Sandorų 29:7 9; 34:5 7; 39:19 23 Pasaulio paruošimas Antrajam atėjimui Priminkite mokiniams, kad šio kurso pavadinimas yra Sugrąžinimo pamatas. Paklauskite mokinių: Kokias sąsajas pastebite tarp Evangelijos Sugrąžinimo ir Jėzaus Kristaus Antrojo atėjimo? Užrašykite lentoje toliau pateiktas Raštų nuorodas. Paskatinkite mokinius jas studijuojant ieškoti bendros temos: 125

27 PAMOKA. PASAULIO PARUOŠIMAS ANTRAJAM JĖZAUS KRISTAUS ATĖJIMUI Doktrinos ir Sandorų 29:7 9 Doktrinos ir Sandorų 34:5 7 Doktrinos ir Sandorų 39:19-23 Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių atsisukti į šalia esantį žmogų ir aptarti tai, kas rašoma šiose Raštų ištraukose. Paklauskite kelių mokinių, kaip jie apibendrintų šiose Raštų ištraukose esančią žinią. (Mokiniams dalinantis mintimis, padėkite jiems atpažinti ir suprasti šį principą: Skelbdami Evangeliją kitiems, mes padedame paruošti pasaulį Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui.) Paprašykite mokinių dar kartą atsiversti Doktrinos ir Sandorų knygos 29, 34 ir 39 skyrius ir atkreipti dėmesį, kada jie buvo užrašyti. Paklauskite: Kiek laiko buvo praėję nuo Bažnyčios įkūrimo, kai Viešpats pradėjo mokyti ką tik aptarto principo? Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti šį vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Nuo pirmųjų Sugrąžinimo dienų broliai labai rimtai žiūri į įpareigojimą skelbti Evangeliją. 1837 metais, praėjus vos septyneriems metams po Bažnyčios suorganizavimo, skurdo ir persekiojimų laikotarpiu į Angliją mokyti Evangelijos buvo išsiųsti misionieriai. Po kelerių metų misionieriai jau skelbė įvairiose vietovėse, tokiose kaip Austrija, Prancūzijos Polinezija, Indija, Barbadosas, Čilė bei Kinija. Viešpats laimina šį darbą, ir Bažnyčia įsikuria visame pasaulyje. [ ] Saulė visada šviečia ten, kur teisūs misionieriai liudija apie Gelbėtoją. Tik pagalvokite, kokią dvasinę galią turi 52 000 misionierių, apdovanotų Viešpaties Dvasia, drąsiai sakančių, kad nebus [ ] jokio kito vardo nei jokio kito būdo, nei priemonių, kuriomis [ateis išgelbėjimas] tik Kristaus [ ] vardu [Mozijo 3:17]. [ ] Pasaulis ruošiamas antrajam Gelbėtojo atėjimui daugiausia dėl Viešpaties darbo per misionierius ( Pasaulio paruošimas Antrajam atėjimui, 2011 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Aptarkite šiuos klausimus: Kokiu būdu Bažnyčios misionierių mokoma žinia ruošia žmones Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui? Kodėl prieš tai, kai Gelbėtojas galės vėl ateiti į žemę, reikia, kad būtų Sugrąžinta Evangelija? Pateikite šiuos Prezidento Džozefo F. Smito (1838 1918) teiginius ir paprašykite vieno mokinio garsiai juos perskaityti: Evangelija moko žmones būti nuolankius, ištikimus, sąžiningus ir dorus prieš Viešpatį ir vienam su kitu; todėl tiek, kiek skleidžiami jos principai, tiek žemėje paplis ir įsigalės taika bei teisumas, o visokių nuodėmių, nesutarimų, kraujo praliejimų ir sugedimų nebeliks, tuomet žemė bus išvalyta ir taps tinkama buveinė dangiškoms esybėms; taip pat tinkama buveinė mūsų Viešpačiui ir Dievui, kai ateis Tūkstantmetis (Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith [1998], 394 395). Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia [ ] mano, jog mūsų tikslas iš dalies yra ruošti kelią tiesioginiam ir šlovingam Dievo Sūnaus Antrajam atėjimui į Žemę, kad valdytų ir apsistotų su Savo žmonėmis (Teachings: Joseph F. Smith, 395). 126

27 PAMOKA. PASAULIO PARUOŠIMAS ANTRAJAM JĖZAUS KRISTAUS ATĖJIMUI Paklauskite: Kokios mintys ar dvasiniai įkvėpimai jums kilo šios pamokos metu kalbant apie Bažnyčios ir narių atsakomybę padėti paruošti žemę Antrajam atėjimui? Kaip padėdami kitiems ruoštis Antrajam atėjimui padėsite ir sau? Baigdami pamoką pakvieskite mokinius papasakoti, ką jie darė dalindamiesi Sugrąžinimo žinia su tais, kurie neišpažįsta mūsų tikėjimo? Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 29:7 9; 34:5 7; 39:19 23; 45:15 46, 56 57; 88:81 87. Nylas L. Andersenas, Pasaulio paruošimas Antrajam atėjimui, 2011 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Preparing for the Second Coming of Christ, 44 skyrius iš Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith (1998), 389 397. 127

28 Gelbėjimo darbo spartinimas Pastaraisiais metais Bažnyčios vadovai akcentavo Viešpaties pranašystę apie tai, kad Jis pagreitins Savo darbą (DS 88:73). Šis išgelbėjimo darbas apima misionierišką narių darbą, atsivertusiųjų išlaikymą, mažiau aktyvių narių aktyvinimą, šventyklos bei šeimos istorijos darbą ir Evangelijos mokymą. Ši pamoka skirta tam, kad mokiniai geriau suprastų savo, kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narių, atsakomybę dalyvauti šiame darbe. Pagalbiniai skaitiniai Dyteris F. Uchtdorfas, Ar nepramiegosite Sugrąžinimo?, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Greitinkime išgelbėjimo darbą,liahona, 2013 m. spalis, 30 34. Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 138:53 56 Viešpats spartina Savo darbą Papasakokite mokiniams, kad prieš pat mirtį Prezidentas Džozefas F. Smitas matė regėjimą apie dvasių pasaulį, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 138 skyriuje. Jis sužinojo, kad paskutiniojo Evangelijos laikotarpio vadovai ir daug kitų žemiškosioms pareigoms buvo paruošti dar ikižemiškajame gyvenime. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 138:53 56, o kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokios pareigos buvo skiriamos šiems vadovams ikižemiškajame gyvenime. Kokios pareigos buvo skiriamos minėtiems vadovams ikižemiškajame gyvenime? Kaip jie buvo ten paruošti? Kokios pareigos galėjo būti skirtos ikižemiškajame gyvenime jums? Kaip jūs galėjote būti ten paruošti? (Mokiniams dalinantis mintimis, padėkite jiems atpažinti šį principą: Ikižemiškajame gyvenime buvome paruošti ateiti į žemę laikų pilnatvės laikotarpiu, kad darbuotumėmės žmonių sielų išgelbėjimui.) Pateikite šį Prezidento Tomo S. Monsono teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio jį garsiai perskaityti: Ar suprantate, kad atkurtajai Bažnyčiai prireikė 98 metų, kad būtų įkurta 100 kuolų? Tačiau po to, nepraėjus nė 30 metų, ji įkūrė kitus 100 kuolų. O po dar aštuonerių metų Bažnyčioje buvo per 300 kuolų. Šiandien, [2014 m.], esame stiprūs, turėdami daugiau kaip 3 000 kuolų. Kodėl šis augimas vis spartėja? Ar todėl, kad mes labiau žinomi? Ar todėl, kad mūsų maldos namai gražūs? Šie dalykai yra svarbūs, bet priežastis, dėl kurios Bažnyčia šiandien auga, yra ta, kad taip nurodė Viešpats. Doktrinoje ir Sandorose Jis sakė: Štai, aš pagreitinsiu savo darbą, kai bus tam laikas [DS 88:73]. Mes, Dangiškojo Tėvo vaikai, buvome siųsti į Žemę tam, kad galėtume dalyvauti spartinant šį didį darbą. ( Darbo spartinimas, Lankomojo mokymo žinia, 2014 m. birželis). 128

28 PAMOKA. GELBĖJIMO DARBO SPARTINIMAS Kodėl, pasak Prezidento Monsono, mes į žemę atsiųsti šiuo metu? (Mokiniams atsakinėjant į šį klausimą, padėkite jiems suprasti šį principą: Mes esame atsakingi už Dangiškojo Tėvo darbo spartinimą.) Kokių Dievo darbo spartinimo būdų esate pastebėję? (Į šį klausimą galimi keli atsakymai, pavyzdžiui, misionierių amžiaus cenzo pakeitimas, misionierių pagausėjimas, šventyklų pagausėjimas ir šeimos istorijos darbą lengvinančių priemonių pagausėjimas.) Pabrėžkite, kad šie atsakymai padeda įrodyti, jog Viešpats Savo darbą spartina abiejose uždangos pusėse. Paaiškinkite, kad šių dienų Bažnyčios vadovai ypatingą dėmesį kreipia į penkias gelbėjimo darbo sritis ir prašo, kad visi dalyvautume kiekvienoje iš jų ir šiomis paskutiniosiomis dienomis spartintume Dievo darbą. Pasidalinkite toliau pateiktu vyresniojo L. Vitnio Kleitono iš Septyniasdešimčių Prezidentūros teiginiu ir pakvieskite vieną mokinį jį garsiai perskaityti. Paskatinkite mokinius rasti minėtąsias penkias išgelbėjimo darbo sritis: Šių dienų pranašai ir apaštalai moko mus, kad mes, kaip Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, esame pašaukti darbuotis jo vynuogyne dėl žmonių sielų išgelbėjimo (DS 138:56). Šis išgelbėjimo darbas apima misionierišką narių darbą, atsivertusiųjų išlaikymą, mažiau aktyvių narių aktyvinimą, šventyklos bei šeimos istorijos darbą ir Evangelijos mokymą [Handbook 2: Administering the Church (2010), 5.0] ( The Work of Salvation: Then and Now, Ensign, Sept. 2014, 63). Mokiniams įvardijus tas penkias sritis, užrašykite lentoje šiuos teiginius: Misionieriškas narių darbas Atsivertusiųjų išlaikymas Mažiau aktyvių narių aktyvinimas Šventyklos ir šeimos istorijos darbas Evangelijos mokymas Doktrinos ir Sandorų 88:73 Visi galime prisidėti prie Viešpaties darbo spartinimo Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:73, o klasė tegul seka skaitomą tekstą. Tuomet paaiškinkite mokiniams, kad kiekvienas turėtume stengtis kuo daugiau prisidėti prie Viešpaties darbo spartinimo. Pamokos pabaigoje kiekvienam mokiniui duokite po padalomosios medžiagos kopiją ir paaiškinkite, kad ši medžiaga padės jiems mąstyti, kaip galėtų dar daugiau prisidėti. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti po vieną ar kelis pasirinktus teiginius iš padalomosios medžiagos ir paruošti atsakymus į klausimus, susijusius su tuo, ką perskaitė. 129

28 PAMOKA. GELBĖJIMO DARBO SPARTINIMAS Skyrę mokiniams pakankamai laiko perskaityti ir pasiruošti, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pirmąją citatą. Tuomet paskatinkite kelis mokinius pasidalinti atsakymais į tris padalomojoje medžiagoje pateiktus klausimus, susijusius su narių misionierišku darbu. Pakartokite tą patį aptardami visas penkias citatas. Padėkite mokiniams pajusti, kaip išties svarbu yra dalyvauti išgelbėjimo darbe, užduodami šiuos klausimus: Kaip buvote palaiminti dėl to, kad dalyvavote vienoje ar keliose išgelbėjimo darbo srityse? Ką tokio svarbaus patyrėte, dalyvaudami vienoje iš šių sričių? Pateikite šį Prezidento Dyterio F. Uchtdorfo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį jį garsiai perskaityti: Kai užbaigsime savo mirtingąsias dienas, ką galėsime papasakoti apie savo indėlį į šį svarbų mūsų gyvenimo laikotarpį ir dalyvavimą Viešpaties darbe? Ar galėsime pasakyti, kad atsiraitojome rankoves ir darbavomės visa širdimi, galia, protu ir stiprybe? O gal teks pripažinti, kad buvome tik stebėtojai? ( Ar nepramiegosite Sugrąžinimo?, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Pakvieskite mokinius suplanuoti, kaip jie galėtų labiau dalyvauti išgelbėjimo darbe, užduodami šiuos klausimus: Ar pastebėjote, kokiais būdais kiti prisidėjo prie Viešpaties darbo spartinimo? Kaip jūs planuojate prisidėti prie Viešpaties darbo spartinimo? Kaip pažinimas ir liudijimas apie Sugrąžinimą įkvepia mus labiau įsitraukti į išgelbėjimo darbą? Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti tuo, ko išmoko apie Evangelijos Sugrąžinimą šių pamokų metu ir apie tai paliudyti. Baikite paliudydami apie per Pranašą Džozefą Smitą sugrąžintos Evangelijos tikrumą. Mokiniams skirti skaitiniai Dyteris F. Uchtdorfas, Ar nepramiegosite Sugrąžinimo?, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Greitinkime išgelbėjimo darbą,liahona, 2013 m. spalis, 30 34. Gelbėjimo darbo spartinimas Pamąstykite, kaip atsakytumėte į šiuos klausimus, susijusius su kiekviena iš penkių išgelbėjimo darbo spartinimo sričių: Kaip darbuodamiesi šioje Dievo darbo srityje padėtumėte kitiems priartėti prie išgelbėjimo palaiminimų? Ką esate patyrę ir kaip buvote palaiminti dėl to, kad dalyvavote šioje Viešpaties išgelbėjimo darbo srityje? Kaip, nepriklausomai nuo dabartinio jūsų pašaukimo Bažnyčioje, galėtumėte prisidėti prie šios išgelbėjimo darbo srities? Narių misionieriškas darbas Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: 130

28 PAMOKA. GELBĖJIMO DARBO SPARTINIMAS Broliai ir seserys, nėra abejonių, kad Viešpats ne tik įkvėpė tarnauti daugiau misionierių. Jis pažadina protus ir atveria širdis daugeliui gerų ir sąžiningų žmonių, kad šie priimtų Jo misionierius. Jūs juos arba jau pažįstate, arba dar tik pažinsite. Jie yra jūsų šeimoje ir gyvena jūsų kaimynystėje. Su jais prasilenkiate gatvėje, sėdite viename mokyklos suole ir bendraujate internetu. Jūs taip pat esate šio besirutuliojančio stebuklo dalis. Jei nesate nuolatinis misionierius su misionieriaus kortele, prisegta prie jūsų apsiausto, dabar atėjo laikas nusipiešti tokią kortelę ant savo širdies, nupiešti, kaip Paulius sakė, ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia [2 Korintiečiams 3:3]. [ ] Mes visi esame šio darbo dalis ( Tai stebuklas, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Atsivertusiųjų išlaikymas Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pareiškė: Tiek jūs, tiek aš privalome atlikti viską, ką galime, kad kiekvienas Bažnyčios narys jaustųsi pilnavertis narys ir mėgautųsi visais Evangelijos teikiamais palaiminimais. Prezidentas Gordonas B. Hinklis jums ir man priminė mūsų pareigą bendradarbiauti su Dievu įgyvendinant Jo planus Bažnyčioje. Palydovinės transliacijos metu Prezidentas Hinklis kalbėjo: Viešpats įsako kiekvienam iš mūsų mokyti Evangelijos kiekvieną kūrinį. Tai įmanoma, kai kiekvienas misionierius tiek nuolatinis, tiek pašauktas kuole stropiai stengiasi. Tai įmanoma, kai stropiai stengiasi kiekvienas vyskupas, kiekvienas vyskupo patarėjas, kiekvienas mūsų apylinkės tarybos narys [ ] ( Find the Lambs, Feed the Sheep, Ensign, May 1999, 107). Tai įmanoma, kai stropiai stengiasi kiekvienas narys ( Members Are the Key, Ensign, Sept. 2000, 10). Mažiau aktyvių narių aktyvinimas [Mes nariai] turime mylėti aplinkinius ir tarnauti jiems: paguosti bendradarbį, kuriam sunku, pakviesti draugus į krikštą, padėti senyvam kaimynui kieme, pakviesti mažiau aktyvų narį pietų ar padėti kaimynui šeimos istorijos darbe. Tai natūralūs, džiaugsmą teikiantys būdai kviesti mažiau aktyvius narius ir ne mūsų tikėjimo žmones į savo gyvenimą ir per tai į Evangelijos šviesą. Dalinimasis su jais džiugiomis ir šventomis gyvenimo akimirkomis iš tikrųjų gali būti veiksmingiausias būdas darbuotis [Jėzaus Kristaus] vynuogyne dėl žmonių sielų išgelbėjimo (DS 138:56) ( Greitinkime išgelbėjimo darbą Liahona, 2013 m. spalis, 30 34). Šventykla ir šeimos istorijos darbas Vyresnysis Kventinas L. Kukas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: Bažnyčios vadovai aiškiai pakvietė augančią kartą būti technologijų naudojimo vedliais siekiant patirti Elijos dvasią, surasti savo protėvius ir atlikti šventyklos apeigas už juos. Daug sunkaus darbo spartinant gyvųjų ir mirusiųjų išgelbėjimo darbą atliksite jūs, jaunuoliai ( Šaknys ir šakos, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Evangelijos mokymas Atsakomybę mokyti Evangelijos turi ne tik tie, kurie yra pašaukti būti mokytojais. Būdami Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, jūs turite atsakomybę mokyti Evangelijos. Būdami tėvas ar motina, sūnus, duktė, vyras, žmona, brolis, sesuo, vadovas Bažnyčioje, mokytojas, lankantysis mokytojas, lankančioji sesuo, bendradarbis ar bendradarbė, kaimynas ar kaimynė, draugas ar draugė turite galimybių mokyti. Kartais mokyti galite tiesiai ir konkrečiai kažką sakydami arba dalindamiesi liudijimu. O jūsų pavyzdys yra nuolatinis mokytojas (Teaching, No Greater Call: A Resource Guide for Gospel Teaching [1999], 3 4). 131