MAŽEIKIŲ MERKELIO RAČKAUSKO GIMNAZIJOS LAIKRAŠTIS Cognosce te ipsum (Cicéro) Neužmirštuolės atlapuose, žvakių šviesa languose ir žodžiai: atmintis gyva, nes liudija. Visa tai mums primena 1991 m. sausio mėnesio įvykius. Šių metų kovo 11 dieną minėsime jau 29-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, o sausio 13-ąją dieną pažymėjome, kad prieš 28 metus ši Nepriklausomybė buvo apginta beginklių, bet savo vienybe stipresnių už bet kokį ginklą Lietuvos piliečių. Mūsų gimnazija kartu su Senamiesčio pagrindine mokykla kasmet tradiciškai organizuoja Laisvės bangą Vienybės ir atminties akciją Laisvės gynėjų dienai paminėti. Sausio 11-ąją organizuotame renginyje joje dalyvavo net 6 rajono mokyklos: Mažeikių Pavasario, Sodų, Kalnėnų, Senamiesčio pagrindinės mokyklos, Ventos progimnazija, Gabijos gimnazija, l/d Bitutė bei kiti mažeikiečiai. Laisvės gatve nuvilnijo banga. Be abejo, ši diena reikšminga daugeliui lietuvių, tačiau kuo? Šis klausimas paskatino Atošvaistės komandą pakviesti gimnazijos bendruomenės narius sudalyvauti anoniminėje apklausoje apie sausio mėnesio įvykius, jų reikšmę ir paminėjimą. Daugiau nei pusei apklausos dalyvių (66%) Lietuvos laisvės gynėjų diena reiškia lietuvių stiprybės įrodymą. Žinoma, tai yra ir patriotiškumo bei vienybės diena. Įdomu sužinoti, kad net 39% apklausos dalyvių ar jų artimųjų 1991 m. parodė drąsą, stiprybę ir ryžtą dalyvaudami sausio mėnesio įvykiuose. >1>1>1> Didžiuojamės, sveikiname Simą Kontrimą, III a klasės mokinį, sausio 25 d. dalyvavusį Lietuvos geomokslų antrosios olimpiados II ture ir laimėjusį aukso medalį bei atranką į tarptautinę Žemės mokslų olimpiadą Pietų Korėjoje! Geografijos mokytojas ekspertas Dainius Stasys Nuotr. Simas antras iš kairės kartu su laimėtojais iš Kauno, Kretingos ir Jonavos Aštuoniasdešimtas Atošvaistės numeris! Laikraštis Atošvaistė mūsų mokyklos istorijoje pirmą kartą paminėtas 1935 m. vasario 15 d. Tuomet pirmąjį numerį išleido gimnazijos Maironio literatūrininkų būrelis. Laikraščio pavadinimui išrinkti buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo literatas Petrauskas. Antrąjį numerį 1935 m. balandžio 9 d. išleido Meno mėgėjų būrelis. 1935 m. gegužės mėn. išleistas trečiasis laikraščio numeris. 1940 m. balandžio mėn. septintasis numeris. Jį leido Maironio vardo literatų būrelis. >2>2>2>
2 >1>1>1> 70% dalyvavusiųjų apklausoje ir šiandien eitų ginti tėvynės vykstant panašiems įvykiams ir įvardijo gausybę priežasčių: meilę tėvynei, pareigą, patriotiškumą, pilietiškumą, vienybę, susirūpinimą dėl valstybės ateities ir gerovės, laisvės svarbą. Gimnazijos bendruomenės nuomone, tradicinė Laisvės banga yra prasminga, nes ji primena ir pasakoja apie mūsų tautos sunkų kelią į laisvę (24%), stiprina bendruomenę (32%), žadina patriotiškus jausmus (33%) ir žadina meilės jausmą savo šaliai. Ačiū visiems, dalyvavusiems apklausoje ir parodžiusiems, kad rūpi šalies laisvė! MES visi dar kartą prisiminėme, kodėl esame laisvi. Anastasija Volkova, III a kl. >2>2>2> Laikraštis gyvavo iki 1940 metų. Jame daugiausia buvo spausdinama literatų kūryba. Gimnazijos muziejuje saugomas Atošvaistės laikraščio originalas. 1995 m. Atošvaistė buvo sugrąžinta į gimnazijos gyvenimą ir buvo leidžia- nė. Po kurio laiko jo veikla nutrūko. 2010 m. susikūręs žurnalistų būrelis, paskatintas gimnazijos direktorės Astos Žukauskienės, nutarė vėl atgaivinti Atošvaistę. Per tą laiką daug kas keitėsi: laikraščio redaktoriai (jų buvo šeši), pavadinimo dizainas, rubrikos, žurnalistų būrelio nariai, tačiau laikraštis tebegyvuoja iki šiol. Šiuo metu leidžiamas 80-tas numeris. Šiemet laikraštis Atošvaistė mini 84-uosius gyvavimo metus. Atošvaistės leidimu ir toliau kiekvieną mėnesį rūpinasi gimnazijos žurnalistų būrelis, kuriam vadovauja direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Palenskienė. Skaitytojams pateikiama ir elektroninė laikraščio versija. Atošvaistės redkolegija Pasidžiaukime! Sveikiname rajoninės anglų kalbos olimpiados laimėtojus: I vieta Laurynas Šarkinas ir Gustas Štaševskis (III b); Fausta Šukytė Viltė Radavičiūtė II vieta Georgij Tuguši (III a). Visus tris gimnazistus ruošė mokytoja Loreta Giniotienė. III vieta Rytis Gabalis (III f), anglų kalbos anglų kalbos mokytoja Neringa Savičienė. Nuotr. mokyklinės anglų kalbos olimpiados laimėtojai Sveikiname jaunųjų filologų konkurso rajoninio etapo laimėtojas: Rugilę Gečaitę (III b), vokiečių kalbos mokytoja Loreta Končiuvienė bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rosita Giniotienė; Emiliją Zino (III b), rusų kalbos mokytoja Laima Novakienė bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rosita Giniotienė; Gerdą Šalengaitę (IV e), anglų kalbos mokytoja Daiva Goštautienė bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Kelpšienė. Kamilė Liudkevičiūtė Kristina Petrauskaitė Justinas Pocius Monika Švažaitė- Pocienė ma iki 2003 m. Laikraščio leidimu pasikeisdamos rūpinosi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos: Ona Kelpšienė, Violeta Irniūtė ir Romualda Žilinskie- Sveikiname rajono lotynų kalbos ir Antikinės kultūros olimpiadoje sėkmingai dalyvavusią Laurą Pudžiuvytę (III a) ir Deividą Jonuškį (III c). Lotynų kalbos mokytoja Ona Kelpšienė. A.Jasinskaitės nuotr.
3 Simas Kontrimas: Sunkiausia olimpiadoje laiko trūkumas Simai, gruodžio mėnesį tau paskirta Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija P. Vileišio apdovanojimas skulptūrinis portretas ir piniginė premija už įvairius pasiekimus. Antrosios Lietuvos geomokslų olimpiados I ture laimėjai I vietą. Sausio 25 dieną dalyvavai Vilniaus universitete organizuotoje Lietuvos geomokslų antrosios olimpiados II ture atrankai į pasaulinę olimpiadą, kurioje Tave taip pat lydėjo sėkmė laimėjai aukso medalį ir atranką į tarptautinę Žemės mokslų olimpiadą Pietų Korėjoje. Ji vyks šią vasarą. Sveikiname, džiaugiamės ir prašome pasidalinti olimpiados įspūdžiais su Atošvaistės skaitytojais. Papasakok, su kokia konkurencija susidūrei nuvykęs į Vilniaus universitetą, kiek tokių kaip tu dalyvavo olimpiadoje? Kiek buvo atrinkta į pasaulinę olimpiadą? Konkurencija nebuvo labai didelė. Taip tikriausiai todėl, kad dalyvių nebuvo labai daug apie 25, kai kitose olimpiadose šis skaičius gali lengvai perkopti 100. Olimpiadoje sutikau ne vieną pažįstamą, tad tai buvo puiki proga susitikti, pakalbėti bei kiek pakonkuruoti. Galiausiai keturi geriausiai pasirodę bei nedalyvavę tarptautinėje olimpiadoje praėjusiais metais, buvo atrinkti atstovauti Lietuvai šiemet. Ar labai neišgąsdino olimpiados užduotys? Ar daug jų? Pasakyk, kokia užduotis tau buvo kietas riešutėlis arba netikėčiausia? Ganėtinai panašios užduotys yra ir geografijos olimpiadoje, tad jos nebuvo labai sunkios. Vienintelis dalykas, kuris viską kiek sunkino, tai laiko trūkumas, nes jis buvo paskirstytas į šešias lygias dalis po 30 min. kiekvienai užduočiai, nors daliai jų to buvo tikrai perdaug, o kitoms per mažai. To laiko labiausiai trūko praktikoje su akmenimis, kur reikėjo nustatyti uolienas, juos sudarančius mineralus, atsakyti į teorinius klausimus bei atlikti įvairių eksperimentų. Koks jausmas išėjus iš patalpos? Išėjus tikrai palengvėjo, nes žinojau, kad pasirodžiau gerai, tačiau nedidelis nerimas vis tiek išliko iki pat apdovanojimų ceremonijos. Kaip ruošeisi šiai olimpiadai? Kas tau padėjo? Olimpiadai ruošiausi maždaug savaitę. Per tą laiką perskaičiau kelis vadovėlius, pamokų užrašus, išsisprendžiau praėjusių metų užduotis. Daugiausia laiko skyriau geologijai ir akmenims, nes jaučiau, kad tai mano silpniausia vieta ir nesuklydau, nes tai ir buvo sunkiausia olimpiados dalis. Daug padėjo geografijos ir chemijos mokytojai parūpino literatūros bei padėjo išmokti mineralus. Kokiose respublikinėse olimpiadose, konkursuose ar projektuose dar šiais mokslo metais ketini dalyvauti? Kaip ir praeitais metais, norėčiau sudalyvauti biologijos, chemijos, ekonomikos ir geografijos respublikinėse olimpiadose. Taip pat labai norėčiau patekti ir į geografijos tarptautinę olimpiadą, kuri šiemet vyks Honkonge. Nevengsiu dalyvauti ir kituose konkursuose. Linkime sėkmės. Anastasija Volkova, III a kl. 2018-2019 m.m. I pusmetį puikiais ir labai gerais įvertinimais baigė šie mokiniai Puikiai III b klasės mokinys Laurynas Šarkinas Labai gerai I a Viltė Miliauskaitė, Eglė Žulpaitė II a Odesa Norvaišaitė II d Povilas Dapšys, Agilė Lukšaitė, Deimantė Mirončikaitė, Auksė Vaitkutė III a Goda Kaupytė, Simas Kontrimas, Laura Pudžiuvytė, Lukrecija Ramanauskaitė, Anastasija Volkova, Greta Žilinskaitė. III b Monika Kleinauskaitė, Rugilė Mačiulaitytė, Gustas Štaševskis, Domas Tydikas, Justinas Viskantas. III e Valdas Ginkus IV e Viltė Radavičiūtė, Viktorija Vičiulytė IV f Gvidas Pranauskas Redaktoriaus žodis Sveiki, 80-ąjį Atošvaistės numerį pildome naujais mėnesio įspūdžiais, veiklomis bei laimėjimais. Žurnalistams darosi vis įdomiau, ką siūlys nauja diena, ypač sausį daugumos rajoninių olimpiadų mėnesį. Nemažas mokinių pasiekimų skaičius džiugina, dar kartą patvirtindamas, jog mūsų mokykla veiklių, smalsių jaunuolių ir darbščių bei supratingų mokytojų antrieji namai. Tai man primena kartą skaitytą palyginimą, jog mokiniai yra lyg gilės, kuriose miega ąžuolas, bet, manau, visų pirma jiems patiems reikia tuo patikėti. Istorijos įkvepia. O savo kaip individo ir bendruomenės nario dvasios stiprybe ir valios jėga taip pat galime patikėti prisimindami Sausio 13-osios dienos įvykius. Pilietiškumo akcija Laisvės banga kasmet suburia Mažeikių ugdymo įstaigas, įkvėpdama žinojimu, jog vienybė ir bendri tikslai nugali viską. Visgi nereikia didelių sukrėtimų, kad bet kuri diena būtų ypatinga. 2019 metais norėčiau visiems palinkėti nebijoti savo norų ir tikslų. Ypač abiturientams: jūs galite daugiau nei manote. Jūsų užsispyrimas ir pasitikėjimas savimi yra labiau vertas ir reikalingas miestui ir visai šaliai nei įsivaizduojate. Kaip sakė Einšteinas, diena be mokslo tuščiai praleista diena. Sėkmingų metų, mokyklos bendruomene! Viltė Laimėtas prizas bilietai į LITEXPO parodą Studijos 2019 Nuo spalio mėn. gimnazijos komanda: Anastasija Volkova ir Simas Kontrimas (III a), Eglė Žulpaitė (I a), Edgaras Narkus, Deimantė Mirončikaitė, Mantas Navickas ir Povilas Dapšys (II d) bei Viltė Radavičiūtė IV f) dalyvauja protmūšyje Gimnazijų lyga. Po trijų žaidimo etapų mūsų gimnazistų komanda yra 35 vietoje iš 179 respublikos komandų, o Žemaitijoje iš 11 dalyvaujančių komandų pirmi! Komandos susitinka kiekvieno mėnesio trečią ketvirtadienį. Finalas gegužės mėn. Vilniuje. Lietuvos gimnazijų komandos suskirstytos į zonas. Žemaičiai žaidžia Mažeikių So- Dros patalpose. Trečio turo metu už laimėtą I vietą skirtas prizas bilietai į LITEXPO parodą Studijos 2019 vasario 7d. Sveikintina ir tai, kad visos Lietuvos gimnazistų komandos atsakinėjo į klausimą, kurį parengė komandos narė Anastasija Volkova! Ekonomikos ir verslumo mokytoja Rima Meldaikienė.
4 Sveikiname 57-osios Lietuvos chemijos olimpiados rajoninio turo laimėtojus: Eglė Žulpaitė (I a) I vieta, Viltė Miliauskaitė (I a) I vieta, Gvidas Pranauskas (IV f) II vieta, Simona Gerikaitė (I a) III vieta, chemijos mokytoja Justina Gulbinienė; Povilas Dapšys (II d) I vieta, Auksė Vaitkutė ir Monika Navickaitė (II d) III vieta, chemijos mokytoja Audronė Čekytė; Simas Kontrimas (III a) I vieta, Laurynas Šarkinas (III b) II vieta, chemijos mokytoja Aistė Daubarienė. Sveikiname rajoninės informatikos olimpiados laimėtojus: Gustą Štaševskį (III b) II vieta, Aurimą Vaserį (IV e) IV vieta, Jolantą Peisokaitę (IV e) IV vieta, Informacinių technologijų mokytoja Sigutė Mackevičienė. Džiaugiamės rajoninės matematikos olimpiados prizininkais: Džiaugiamės ir sveikiname gimnazistus, laimėjusius daug prizinių vietų rajoninėje biologijos olimpiadoje! Eglę Žulpaitę (I a) I vieta, Povilą Dapšį (II d) I vieta, Auksę Vaitkutę (II d) I vieta, Povilą Dapšį (II d) I vieta (11-12 klasių grupėje!), Simą Kontrimą (III a) I vieta, Moniką Navickaitę (II d) II vieta, Mantą Navicką (II d) II vieta, Biologijos mokytoja Lina Vičiulienė; Odesą Norvaišaitę (II a) II vieta, Biologijos mokytojas Algirdas Vilkas; Viktoriją Vičiulytę (IV e) II vieta, Godą Kaupytę (III a) III vieta, Rugilę Mačiulaitytę (III b) III vieta, Edvardą Bogadelščikovą (IV f) III vieta, Biologijos mokytoja Lina Vičiulienė; Deividą Jonuškį (III c) III vieta, Biologijos mokytojas Algirdas Vilkas. Dapšys Povilas (II d) I vieta, Navickas Mantas (II d) III vieta, Šarkinas Laurynas (III b) II vieta, Viskantas Justinas (III b) III vieta, Radavičiūtė Viltė (IV e) II vieta, Peisokaitė Jolanta (IV e) III vieta, Žulpaitė Eglė (I a) IV vieta, Miliauskaitė Viltė (I a) V vieta, matematikos mokytoja Albina Jasinskaitė; Kontrimas Simas (III a) II vieta, matematikos mokytoja Sandra Vaišvilienė; Balodis Marius (IV f ) I vieta, matematikos mokytoja Asta Jonuškytė; Gelčauskas Danielius (II d) V vieta, matematikos mokytoja RomualdaVaitkutė Povilas Dapšys kviečiamas į respublikinę olimpiadą. Visi kiti šiame sąraše esantys mokiniai kviečiami į respublikinį matematikos konkursą Šiauliuose. Sausio 25 d. Laura Rimgailaitė (IV e) dalyvavo Kauno VDU Rasos gimnazijoje vykusioje Lietuvos respublikos mokinių braižybos olimpiadoje. Lauksime rezultatų. Dailės ir technologijų mokytojas Raimondas Milėška Sveikiname rajoninio turo lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados laimėtojas: Viltę Radavičiūtę (IV e) II vieta, Austėją Kesminaitę ir Agnę Meškauskaitę (II c) III vieta, Eglę Žulpaitę (I a) V vieta, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Kelpšienė
5 Povilas Dapšys: Dirbant galima viską pasiekti Povilas Dapšys nuolatinis įvairių disciplinų gimnazijos, rajono, respublikos olimpiadų prizininkas. Mes, gimnazijos bendruomenės nariai, džiaugiamės ir didžiuojamės šio mokinio pasiekimais, todėl nusprendėme plačiau pasidomėti apie Povilo mėgstamus dalykus, pasiruošimą olimpiadoms ir konkursams bei jo laisvalaikį: Kada ir kokiais dalykais pradėjai plačiau domėtis? Matematika pradėjau domėtis anksčiausiai nuo mažų dienų patiko viskas, kas siejosi su skaičiais, visada norėjau išmokti naujų skaičiavimo būdų. Pirmoje matematikos olimpiadoje dalyvavau ketvirtoje klasėje. Tikriausiai septintoje klasėje pradėjau labiau domėtis biologija, nes buvau pasiryžęs gerai pasirodyti Šiaurės Lietuvos olimpiadoje, bet gamtos mokslų olimpiadose buvau dalyvavęs ir anksčiau. Atsiradus fizikai, stipriai apleidau biologiją, tačiau atėjus į MMRG mokytoja Lina Vičiulienė mane motyvavo prie jos sugrįžti. Fizika domėtis pradėjau aštuntoje klasėje. Iš pradžių ji man nepatiko, bet privalėjau dalyvauti rajoninėje olimpiadoje ir ruošiantis požiūris pasikeitė. Kai patekau į respublikinius turus, jiems taip pat noriai ruošiausi. Chemija labiausiai pradėjau domėtis pirmoje gimnazijos klasėje, kai reikėjo intensyviai ruoštis respublikinei olimpiadai. Visos šios sritys man yra labai įdomios. Su kuo žadi sieti savo ateities karjerą? Esu tvirtai nusprendęs su medicina, tik nežinau, su kuria sritimi. Manau, turiu dar daug laiko apsispręsti. Papasakok apie savo mokymosi rutiną, kokius mokymosi būdus naudoji? Kaip ir nieko ypatingo: skaitau knygas, vadovėlius, straipsnius, atlieku įvairius testus. Olimpiadininkams patarčiau išsispręsti praėjusių metų užduotis, tikrai padeda. Kiek laiko per parą skiri savarankiškam mokymuisi? Priklauso nuo nuotaikos ir kitų darbų. Kartais, kai esu užimtas, neskiriu, o kartais skiriu ir šešias valandas. Būna įvairiai. Ką veiki laisvalaikiu? Statau rubiko kubą, būnu socialinėse medijose, žaidžiu video žaidimus. Kas įkvepia mokytis? Užsibrėžtumas pasiekti tikslų dažniausiai tai olimpiados, ir žinojimas, kad dirbant galima viską pasiekti. Kokie tavo tikslai? Šiuo metu mano tikslas įstoti į medicinos studijas, o jį įvykdyti man padės ruošimasis olimpiadoms. Ačiū už atsakymus ir sėkmės siekiant savo tikslų! Anastasija Volkova, III a kl. Gabija Mirončikaitė LRT projekte Tūkstantmečio vaikai Kaip kilo mintis dalyvauti projekte Tūkstantmečio vaikai, galbūt kažkas tam paskatino? Dalyvauti projekte norėjau jau daug metų, nes nuo pat mažens mėgdavau žiūrėti pačią laidą Tūkstantmečio vaikai. Manau, kad noras išbandyti save labiausiai paskatino pagaliau sudalyvauti. Kaip ruošeisi šiam projektui? Iš tiesų projektui nelabai ruošiausi. Tiesiog peržiūrėjau kelis vadovėlius ir skaičiau įvairią informaciją internete. Kaip jauteisi filmuojant? Ar labai jaudinaisi/ stresavai? Jei taip, kaip tau pavyko nusiraminti? Gal turi kokių patarimų? Kas keisčiausia, labiau jaudinausi prieš, nei per filmavimą. Laikas iki filmavimo labiausiai kėlė nerimą, tačiau jis kaip ir išblėso, kai prasidėjo pats filmavimas. Į kokius klausimus atsakei lengvai? O kokiems atsakyti teko pasukti galvą? Man lengviausi klausimai buvo istorijos tema, tačiau, iš tikrųjų, norint atsakyti į visus klausimus, reikia visada pasukti galvą. Kokie rezultatai? Rezultatai, iš tiesų, nei glumina, nei džiugina. Savaime aišku, jog galėjau pasirodyti geriau, bet vis tiek džiaugiuosi, kad teko galimybė sudalyvauti ir tikiuosi ten sugrįžti kitais metais. Ką manai apie savo palaikymo komandą? Ar aktyviai palaikė? Džiaugiuosi savo palaikymo komanda, kurie, rodos, su manim visą žaidimą išgyveno. Kas be ko, jie labai aktyviai mane palaikė. Kada galėsime išvysti tave savo televizorių ekranuose? Sužinosite, kaip man sekėsi vasario 17 d. rytą per LRT. Gabija Jarmoškaitė, II c kl. Gustas Štaševskis (III b kl.) tarp 11-okų užėmė I vietą Informatikos ir informatinio mąstymo konkurso Bebras II etape (ŠU). Informacinių technologijų mokytoja Sigutė Mackevičienė.
6 Sveikiname lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinės olimpiados laimėtojus I-II klasės mokiniai Austėja Kesminaitė (I a), Eglė Žulpaitė (I a), Deimantė Jagučanskytė (II c), Agnė Meškauskaitė (II c), lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Kelpšienė; III-IV klasės mokiniai Urtė Dauginaitė (III a), Laura Pudžiuvytė (III a), Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laima Skabickienė Viktorija Anglickytė (III b), lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rosita Giniotienė; Aušrinė Degutytė (III c), lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Irniūtė; Viltė Radavičiūtė (IV e), lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Kelpšienė Sveikiname mokyklinio meninio skaitymo konkurso laimėtojus: Andrių Uldukį (IV e), lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Kelpšienė; Emiliją Mikutaitę (III f), lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Dalia Pranciulienė; Algimantą Kozlovą (III d), lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Virginija Aurylaitė; Ugnę Pušinskytę (III a), lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laima Skabickienė. Džiaugiamės režisierės Daivos Gedvilienės parengta menine kompozicija Atminties medis ir jos dalyviais: Goda Kaupyte (III a), Algimantu Kozlovu (III d), Emilija Mikutaite (III f), Agne Muravjovaite (II a), Urte Vaidilaite (II a), Lukrecija Vaitelyte (II b) ir Gabriele Vaičiulyte (III d). Sveikiname istorijos mokyklinės olimpiados laimėtojus! Gabrielė Niuniavaitė (I b) I v., Gytis Pranauskas (I b) II v., Faustas Liutkus (II c) IV v., Valdas Ginkus (III e) I v., Dovydas Munius (IV e) I v., Eglė Vaizgėlaitė (IV e) II v., Kasparas Stonkus (IV c) III v., istorijos mokytoja Irena Tiškienė; Aleksandras Godelis (I a) II v., Linas Švažas (I a) III v., Deimantė Mirončikaitė (II d) I v., Andrėja Gečaitė (II d) III v., Anastasija Volkova (III a) II v., Laura Pudžiuvytė (III a) III v., Rugilė Šarpnickaitė (III b) IV v., Austėja Mažeikaitė (IV f) IV v., istorijos mokytoja Silva Paulauskienė; Agnė Muravjovaitė (II a) II v., istorijos mokytoja Rima Meldaikienė. Sausio 31d. vyko mokyklinė dailės olimpiada. Šių mokslo metų Lietuvos mokinių dailės olimpiados tema Mano Lietuva: minime Pasaulio lietuvių metus. Darbuose turėtų atsispindėti Lietuvos gyvenimo grožis, mūsų įvairiataučio krašto tradicijų įvairovė europinės ir pasaulinės kultūros kontekste.
7 Netradicinės pamokos Pamoka AB ORLEN Lietuva III klasių gimnazistams, besimokantiems chemiją išplėstiniu kursu, pamoka Nafta ir jos perdirbimo būdai vyko AB ORLEN Lietuva. Mokiniai susipažino su pirminiais ir antriniais naftos perdirbimo būdais, apžiūrėjo įrengimus. Laboratorijoje stebėjo atliekamus šviesiųjų naftos produktų tyrimus. Chemijos mokytoja Aistė Daubarienė. Romeo ir Džuljeta Rygoje Sausio 24 dieną IV e ir IV f klasių bendruomenės išvykome į Rygos nacionalinio dramos teatro baletą Romeo ir Džuljeta. Tai tradicinio pastatymo tragedija su įspūdinga scenografija, kostiumais, klasikinės muzikos orkestru ir, žinoma, profesionaliais šokėjais. Įdomūs režisūriniai sprendimai, projekcijos, nuostabi choreografija ir vaidyba bei visiems gerai žinomas tradicinis siužetas susijungė į neapsakomai jausmingą šokio spektaklį. Didžiulį įspūdį paliko ir prabangi senovinė teatro aplinka: vidaus puošyba, senoviniai baldai, paveikslai, krištolinis sietynas pagrindinėje salėje, didinga išorė, kolonos. Kelionė paliko neišdildomų įspūdžių, baletas suvirpino širdis ir dar ilgai išliks minčių apmąstymams. Monika Karkliūtė, III a klasė Paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Gimnazijos aktų salėje vyko integruota etikos-anglų kalbos pamoka, skirta paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną prisimenant šios tragedijos ištakas ir jos įspėjimą ateities kartoms. Pamoką vedėme dviem kalbomis: lietuvių ir anglų (mokytoja Simona Šeirienė). Mokiniams bandėme suprantamais žodžiais kalbėti apie tai, kas vyko Holokausto metu ir kaip šios tragedijos atminimas padeda užkirsti kelią bet kokios kilmės tautinės neapykantos kurstymui. Rima Kesminienė, etikos mokytoja Ekonomikos ir verslumo pamokos metu I c ir I d klasių gimnazistai dalyvavo AB SEB banko moksleivių finansinio raštingumo ugdymo projekte. Ekonomikos ir verslumo mokytoja Rima Meldaikienė. Netradicinė etikos pamoka Viena etikos pamoka buvo skirta jos didenybei knygai. II d klasės gimnazistai turėjo fantastiškai gerą progą išgirsti iš bibliotekininkės Vilijos Statkutės lūpų įdomių ir mažai girdėtų faktų apie knygas ir sudalyvauti viktorinoje pasitikrinant savo literatūrines žinias. Mokiniams buvo smagu ir naudinga žaismingai visą pamoką panirti į knygų pasaulį. Nuoširdžiausia padėka bibliotekininkei Vilijai už etikos pamokos paįvairinimą II d klasėje. Rima Kesminienė, etikos mokytoja Dokumentinio filmo pristatymas konferencijoje Žydų vaikų istorijos Sausio 25 d. Ariogaloje vykusioje nacionalinėje meninėje konferencijoje Žydų vaikų istorijos dalyvavo mūsų gimnazijos mokiniai Edgaras Narkus (II d kl.), Ugnė Pušinskytė (III a kl.) ir Algimantas Kozlovas (III d kl.). Juos lydėjo mokytoja Silva Paulauskienė ir Algirdas Vilkas. Gimnazistai pristatė pačių sukurtą dokumentinį filmą apie mūsų mokyklos buvusį mokinį Izraelį Lempertą. Filmas sukurtas remiantis tikrais faktais, panaudota autentiška archyvinė medžiaga. Jis susilaukė didžiulio susidomėjimo. Atošvaistės informacija
8 Dailės ir technologijų pamoka Atviros pamokos aštuntokams Sausio 15 d. vakarą į gimnaziją rinkosi Kalnėnų ir Pavasario pagrindinių mokyklų aštuntokai bei jų tėvai. Išklausę direktorės Astos Žukauskienės nuoširdų pasveikinimą, pasidairę po jaukias gimnazijos erdves, būsimieji pirmokai pasiskirstė į kabinetus, kuriuose jų laukė įvairių dalykų mokytojai. Chemijos pamoką vedė mokytojos Audronė Čekytė ir Justina Gulbinienė. Ekonomikos ir verslumo pamoką vedė Rima Meldaikienė. Menų ir technologijų centre į edukacinį Biologijos pamoka užsiėmimą mokinius ir tėvus įtraukė dailės ir technologijų mokytojai Asta ir Raimondas Milėškos. Sausio 22d. vakarą į gimnaziją atkeliavo Ventos progimnazijos, Senamiesčio ir Sodų pagrindinių mokyklų aštuntokai. Šįkart jie, kaip tikri gimnazistai, turėjo galimybę pasimokyti biologijos (pamoką vedė Lina Vičiulienė), geografijos (mokytojas Dainius Stasys) bei integruotos matematikos ir informacinių technologijų pamokos, kurią vedė mokytojos Sandra Vaišvilienė ir Sigutė Mackevičienė. Aštuntokai ir jų tėvai džiaugėsi ne tik įdomiomis pamokomis, nauja patirtimi ir nuoširdžiu bendravimu, bet ir jaukiomis mokyklos erdvėmis. Jie visi netrukus sugrįš į išsvajotą gimnaziją. Atošvaistės informacija Geografijos pamoka Matematikos ir informatikos pamoka Jaunųjų šaulių sąskrydis Sausio 25-26 dienomis Nevarėnų kultūros centre vyko naujametinis jaunųjų šaulių, dalyvaujančių neformalaus vaikų švietimo programoje, sąskrydis. Jis skirtas paminėti ir tinkamai palydėti 2018 metus, prisiminti, kas nuveikta. Prie renginio prisidėjo KASP 6-osios rinktinės atstovai, kurie mokė jaunimą naktinio orientavimosi gudrybių ir susirinkusiems dalyviams pristatė Krašto apsaugos savanorių pajėgas. Po mokymų vyko praktinis žygis po Nevarėnų miestelį. Vėliau sekė būrių prisistatymai ir vakaro kulminacija 2018 metų apdovanojimai 5-iose kategorijose: metų šukuosena, Nukelta į 10 p. Nuotr. R.Montvydaitės
Renginiai, išvykos LMS veikla Lietuvos Moksleivių Sąjunga, tai pelno nesiekianti organizacija. Vienydami Lietuvos mokyklų mokinių savivaldas, atstovaudami moksleivių interesams, kurdami teigiamą pokytį švietimo sistemoje, kuriame geresnį rytojų Tau! LMS Mažeikių padalinio pirmininkė esu aš, Emilija Zino. Kiekvieną mėnesį vykdome Vadovų klubą, kuriame kartu su MS sprendžiame mokiniui aktualiausias problemas, taip pat minime valstybines šventes, savanoriaujame, atstovaujame ir organizuojame renginius: paskaitas, diskusijas, protmūšius ir kita. Sausio 24 dieną Merkelio Račkausko gimnazijoje organizavome diskusiją Ar lytis yra kliūtis? Net patys nesitikėjome tokio žmonių susidomėjimo susirinko mokinių pilnutėlė auditorija. Diskusijos metu kalbėjo ir savo nuomonę į homoseksualius žmones išsakė Mažeikių Senamiesčio 9 pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Daiva Narmontienė, VU studentė Ieva Vaitkevičiūtė ir transeksualas Semas. Diskusijos metu dar apžvelgėme anketos atsakymus kitų žmonių problemas, istorijas, klausimus lektoriams bei auditorijai, žiūrėjome filmuką. A p k l a u s t ų susirinkusiųjų nuomone, renginys praėjo tikrai įdomiai. Savo metiniame Emilija Zino veiklos plane taip pat turime užsibrėžę tikslą padaryti 2 dienų mokymus mokinių savivaldoms, BINGO vakarą, verslumo diskusiją, protmūšio antrą dalį ir dar daug kitų renginių. Mūsų naujienas apie artėjančius renginius galite sekti arba Facebook o paskyroje arba Instagram e LMS Mažeikiai. Emilija Zino, III b kl. Gimnazijos bendrystė su fotomenininku Jonu Strazdausku Nuoširdžiai dėkojame fotomenininkui Jonui Strazdauskui už galimybę pažinti BANGLADEŠĄ. Šio gimnazijos bičiulio dėka mūsų bendruomenė ir visi mažeikiškiai turi galimybę pamatyti nuostabią Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Romualdo Požerskio nuotraukų parodą Nežinomas Bangladešas. Asta Žukauskienė, gimnazijos direktorė ir įsilieti jaunų žmonių piligrimų būrį. Šių jaunimo dienų tema buvo Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei (Lk 1, 38). Panamoje iš Lietuvos dalyvavo apie 50 jaunų žmonių grupė kartu su Telšių vyskupu Kęstučiu Kėvalu. O visi negalėję vykti į šią tolimą kelionę, buvo kviečiami susiburti ir kartu su jaunimu iš viso pasaulio švęsti šią šventę Lietuvos miestuose Marijampolėje, Šiauliuose, Telšiuose ir Raudondvaryje. Sausio 26 27 d. vyko tiesioginis teletiltas su Panama ir su popiežiumi Pranciškumi. Mūsų gimnazijos ateitininkai ir tikybos pamokas lankantys mokiniai atsiliepė į šį kvietimą ir dalyvavo ir savanoriavo renginyje Telšiuose. Kamilė Dačkauskytė (II c kl.), Aistė Butnoriūtė (II e kl.) ir Gabija Kučkaitė (II f kl.) dalyvavo kaip savanorės, padėjo renginiui pasiruošti ir jį organizuoti. Mokiniai įsitraukė į įvairias veiklas: Maldos vakarą, protmūšį, šlovinimo giesmių giedojimą, naktišokius su Telšių folkloro grupe SPIGINS, teletiltą su Panama ir popiežiumi Pranciškumi, dalyvavimą Pasaulio Jaunimo dienų Panama Telšiuose 2019 metų sausio 21-27 dienomis Panamoje vyko 34 Pasaulio jaunimo dienos, pritraukusios minias tikinčių jaunų žmonių. Daugeliui tai jau tapo įprastu, tradiciniu įvykiu, kas kelerius metus priverčiančius susikrauti kuprinę šv. Mišiose ir ekskursijoje po naktinius Telšius, čirvinių blynų valgymą, žaidimus bei kitas veiklas. >>>>>
10 >>>>> Renginys paliko neišdildomų įspūdžių. Štai mintys gimnazisčių merginų, kurios su nekantrumu laukia kitų panašių renginių. Eglė Žulpaitė (I a kl.) Jaunimo dienos Telšiuose tai vienas iš daugelio jaunimo katalikiškų renginių, kuris ne tik dar labiau sustiprino mano ryšį su Dievu, bet ir dar kartą įrodė, kad tikintys jauni žmonės gyvena džiaugdamiesi kiekviena diena ir yra patys laimingiausi, linksmiausi ir nuoširdžiausi. Būti tokioje aplinkoje ir visiems kartu tikėti yra neapsakomai gera. Viltė Strikauskaitė (I a kl.) Man renginyje labiausiai patiko, Atkelta iš 8 p. metų stilingiausia šaulė, metų įvykis, metų fotokorespondentas ir metų būrys. Reikia paminėti, jog metų fotokorespondento nominacija atiteko I b klasės gimnazistei ir jaunajai šaulei Renatai Montvydaitei. Renata Montvydaitė, I b kl. Gimnazijos lituanistai Metų paskaitoje Į 2018-ųjų Metų lituanistų paskaitą, kuri vyko gruodžio 27 d. Vilniaus universiteto V. Krėvės auditorijoje, buvo pakviesti 3 mūsų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai ekspertai: Laima Skabickienė, Ona Kelpšienė ir Martynas Januška paskaitos moderatorius. Metų paskaitoje prof. A. Martišiūtė- Linartienė, remdamasi Vydūno asmenybės įtaka, kalbėjo apie tautos kūrybinių galių ugdymą. kai galėjom pasikalbėti su savimi, šlovinimas, šokiai, šiltas kunigo bei savanorių priėmimas. Taip pat patiko, kad savanoris Jokūbas stengėsi visus įtraukti į veiklą. ŽODŽIU, VISKAS BUVO COOL! Kitą kartą būtinai vėl važiuosiu!. Viltė Radzytė (I a kl.) Labai patiko. Ten žmonės labai malonūs, visi elgiasi lyg viena didelė šeima. Labai patiko visos veiklos, o labiausiai šlovinimas giesmės arba adoracija, nes galėjome viską apmąstyti, pabūti su savimi. Aistė Butnoriūtė (II e kl.) savanorė Tai buvo vienas iš įspūdingiausių ir širdžiai maloniausių renginių. Visus labai suartino šlovinimas, naktišokiai, juokas, žaidimai ir malda. Susirinkę nuoširdūs žmonės iš apylinkių ne tik maloniai priima, tačiau yra puiki pašnekesių, giedojimo, palaikymo komanda viso vakaro metu. Įsimintiniausias buvo maldos vakaras, kai kiekvienas galėjome peržvelgti savo klaidas, išsiverkti, galbūt atsiprašyti mintimis kito ar paprašyti Dievo pagalbos. Buvo sukurta labai jauki atmosfera, iš kurios buvo gaila išvažiuoti. Gimnazistai auga išmintimi, vertybėmis, meile ir gerais darbais. Sigrida Norvaišienė, tikybos mokytoja, ateitininkų būrelio vadovė Abiturientams Studentiška patirtimi dalijasi 91 laidos abiturientė Julijana Iščenko: Labiausiai patinka projektavimas ir darbas dirbtuvėse Prašome prisistatyti Atošvaistės skaitytojams apie save ir savo pasirinktas studijas: kokiame universitete, kokią specialybę studijuoji? Kodėl pasirinkai šią sritį? Kas tam paskatino? Esu Julijana Iščenko, man 19 metų. Studijuoju baldų dizainą ir restauravimą Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto antrame kurse. Šią sritį pasirinkti paskatino mano specialybės dėstytoja ir tėvai. Niekada nemaniau, kad studijuosiu dizainą, mane kelis metus labiau traukdavo metalo menas ir juvelyrika, bet pokalbiai su dekanu leido suprasti, kad su medžiu labiau norėčiau dirbti nei su metalu. Kuo patraukli Tavo būsima profesija? Parašyk apie studijų programą. Ar neteko nusivilti savo pasirinkimu? Ar įdomios paskaitos? Kokie dalykai labiausiai patinka? Patraukli tuo, kad visur ir visada yra reikalingi dizaineriai, todėl darbo visada bus, jei tik pasistengsi. Iš pradžių buvo sunku priprasti prie aplinkos, kartais galvodavau, ar tikrai čia patekau, bet laikui bėgant supratau, kad mano vieta čia, todėl į nieką daugiau jos nekeisčiau. Paskaitos tikrai įdomios, nors ir atrodo, kad jos trunka ilgai, bet laikas praeina labai greitai. Labiausiai patinka projektavimas ir darbas dirbtuvėse. Papasakok apie dailės akademiją, ar yra kitų šalių studentų? Kokios sąlygos bendrabutyje? Akademija nuostabi, nors ir mažai žmonių studijuoja Telšiuose, bet visi vieningi. Kiekvienais metais atvažiuoja skirtingu šalių studentai atlikti vasaros praktikos. Mūsų specialybei dar neteko bendradarbiauti su kitos šalies studentais, bet kitoms specialybėms teko. Gyvenu akademijos bendrabutyje. Sąlygos tikrai geros, bendrabutis tvarkingas. Nesigailiu, kad pasirinkau gyventi jame. Ar sunku studijuoti? Nukelta į 11 p.
Mokyklos 100-mečiui artėjant Istorinė skiltis Kaip tarpukaryje gimnazijoje vyko Pedagogų tarybos posėdžiai 1919-1920 m.m. įvyko 13, 1920-1921 m. 12, 1925-1926 m.m. 21, 1926-1927 m.m. 24, Mokytojų kolektyvas 1921-1923 m. Alumnų susitikimas Sausio 10 d. vakarą į gimnazijos aktų salę rinkosi buvę mokyklos mokiniai ir mokytojai alumnai. Organizacinė grupė juos visus kvietė bendrystei tema Pasikalbėkime apie atmintį, apie mokyklą ir mokytoją. Šviesų žiemos vakarą gimnazijos duris atvėrė buvę jos įvairių laidų auklėtiniai, mokytojai iš buvusio ir esamojo laiko, kaip susitikimo pradžioje kalbėjo gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė. Pradžia kukli, tik trylika žmonių, 1927-1928 m.m. 19, 1929-1930 m.m. 22, 1931-1932 m.m. 20, 1933-1934 m.m. 22, 1938-1939 m.m. 23, 1939-1940 m.m. 23 posėdžiai. Tarpukaryje pagal 1923 metų Švietimo ministerijos aplinkraštį Pedagogų tarybos posėdžių protokolų nuorašai kas 3 mėn. buvo siunčiami Švietimo ministerijai. Buvo užvestas specialus kvietimų sąsiuvinis, kuriame posėdžio sekretorius surašydavo dienotvarkėje svarstomus klausimus bei tėvų komiteto ir pedagogų pavardes, o dalyvaujantys prie savo pavardės pasirašydavo. tačiau tikriausiai atėjo tie, kurie labiausiai pasiilgo savo mokslo šventovės, kurie galėjo ir norėjo išsipasakoti, pasidalinti prisiminimais. Buvo gera klausytis apie tai, kaip jie čia augo ir brendo, kaip pagarbiai kalbėjo apie savo buvusius mokytojus ir auklėtojus, kaip norėjo būti panašūs į juos. Kokie mieli buvo jų visų veidai, kaip spinduliavo akys, kai kalbėjo apie savo mokykloje praleistus jaunystės metus. Kitas alumnų susitikimas bus rengiamas vasario pradžioje. Sutarta tuo metu atsinešti savo mokyklos laikų nuotraukų ir kiekvienas prisikvieskime drauge ateiti nors po porą bendramokslių, kad ir jie pajaustų, kaip gera yra taip paprastai, linksmai pasišnekučiuoti, prisiminti mokyklinius laikus, nuveikti drauge kažką smagaus, besibaigiant pirmajam susitikimui alumnai ragino vienas kitą. Tikime, jog vasario susitikime tas bendrystės ratas tikrai padvigubės. Atkelta iš 10 p. Ar lieka laiko paskaityti knygą, lankytis kultūriniuose renginiuose? Studijuoti nėra sunku, tiesiog reikia susiskirstyti darbus pagal laiką. Žinoma, lieka laiko paskaityti knygą, apsilankyti galerijoje ar pažiūrėti filmą. Kam rekomenduotum rinktis visuomenės sveikatos studijas? Kokios svarbiausios turėtų būti šią sritį pasirinkusio žmogaus charakterio savybės ir būdo bruožai? Siūlyčiau pasirinkti šią specialybę visiems, tik tam reikia vaizduotės. Čia visko galima išmokti: dirbti ir su kompiuteriu, ir su dirbtuvėse esančiais įrankiais. 11 Pedagogų tarybos posėdžiuose buvo svarstoma praeito susirinkimo protokolas, raštų skaitymas, prašymų, trimestrų rezultatų svarstymas, mokinių priėmimas ir mokinių iš gimnazijos atleidimas, mokinių butų lankymo klausimas, mokymo priemonių pirkimas, mokinių elgesio klausimai, mokinių mokestis už mokslą, klasės auklėtojų darbas, baigiamųjų egzaminų rezultatai, sumanymai ir kt. Algirdas Vilkas, biologijos mokytojas, muziejininkas Pasirinkusi baldų dizainą ir restauravimą studentiška patirtimi dalijasi 91 laidos abiturientė Ieva Fridrikaitė Prašome prisistatyti Atošvaistės skaitytojams apie save ir savo pasirinktas studijas. Sveiki! Aš esu Ieva Fridrikaitė, antro kurso Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto baldų dizaino ir restauravimo studentė. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją baigiau prieš dvejus metus. Baiginėdama mokyklą ilgai svarsčiau, ką turėčiau daryti vėliau, kokią kryptį studijuoti ar bandyti keliauti savanoriaujant. Vis dėlto nusprendžiau studijuoti. Pasirinkimas buvo sunkus. Atsakymo ieškojau spręsdama įvairius testus, susijusius su karjeros pasirinkimais. Didžiausią balą visuomet surinkdavo socialinės ir meninės krypties studijos. Dailė visada buvo šalia. Didžiausią meilę ir pagarbą jaučiu mokytojams Astai ir Raimondui Milėškoms, kurie paskatino
12 mane sukti šia linkme. Be jų postūmio nemanau, kad būčiau išdrįsusi iš vis žvilgtelėti į meno studijų sričių skyrelį. Baldų dizainą ir restauravimą pasirinkau todėl, kad labai žavėjo restauravimas, kaip žmogus gali atgaivinti daiktą antram gyvenimui. Taip pat jaučiuosi artimesnė su savo tėčiu ir giminaičiais, kai kurių net nepažinojau, bet daugelis pasižymėjo ir pasižymi meile medžiui ir rankų darbo dirbiniais. Kuo patraukli Tavo būsima profesija? Parašyk apie studijų programą. Ar neteko nusivilti savo pasirinkimu? Ar įdomios paskaitos? Kokie dalykai labiausiai patinka? Šios profesijos vienas iš aktualiausių privalumų šiomis dienomis yra tas, jog Lietuvoje baldų pramonė sparčiai vystosi. Baldų gamyboje jau šiandien yra naudojamos įvairios naujausios išmaniosios technologijos. Ko galima išmokti mano pasirinktoje studijų programoje? Čia gali susipažinti su pačiomis seniausiomis ir naujausiomis baldų konstravimo, kūrimo tendencijomis. Dizaino studijų programos su baldų dizaino specializacija tikslas rengti dizainerius, gebančius projektuoti inovatyvius daiktų bei aplinkos dizaino objektus (baldus), organizuoti ir valdyti kūrybinį procesą, dirbti tarpdisciplininėse komandose, aktyviai dalyvauti kūrybinėse industrijose, reaguoti į savo studijų srities pokyčius, projektuoti savo profesinę karjerą, kurti savarankišką verslą. Ar neteko nusivilti? Dar negaliu pasakyti, nes tik įpusėjau antrą kursą, laikas parodys. Kiekviena paskaita skirtingai įdomi ir svarbi, todėl nelabai galiu išskirti kažkurios labiau, nors tikrai mėgaujuosi vizualinės raiškos, tiksliau, tapybos paskaita, ten jaučiuosi kaip kokioje meditacijoje. Teptukas ir dažai visiškai leidžia atsiriboti nuo aplinkinių trukdžių. Papasakok apie Dailės akademiją. Kokios sąlygos bendrabutyje? Vilniaus dailės akademija turi keturis fakultetus, aš studijuoju Telšiuose. Mūsų bendruomenė maža, bet tikrai užtenka veiklos. Aktyviai dalyvaujame bendruose projektuose su kitais fakultetais. Taip pat esu studentų atstovybėje, kurioje susirenka tikrai nemažas būrys studentų spręsti bendrų problemų, kartu kurti, mokytis vieniems iš kitų. Užsieniečių pas mus nedaug, kaip ir mūsų pačių, tai visi vienas kitą iš matymo tikrai pažįsta. Mes kaip didelė šeima. Gyvenu bendrabutyje. Sąlygos, kaip nekeista, puikios. Nuo bendrabučio iki Akademijos tik kelios minutės. Šiais metais įrengtas mechanizuotas įėjimas, tai nebereikia taikytis prie budėtojų užrakinimo ir atrakinimo grafiko. Taip pat gali jaustis saugiau, nes įeina tik tie, kurie turi praėjimo korteles. Ar sunku studijuoti? Ar lieka laiko paskaityti knygą, lankytis kultūriniuose renginiuose? Taip, čia tikrai nėra lengva studijuoti. Laiko kartais pritrūksta net pavalgyti ar pamiegoti, bet kai pamatai galutinius rezultatus, visas nuovargis ir alkis pranyksta. Popierines knygas pakeičiau į audio. Kultūra visuomet šalia mūsų Telšių galerijoje, kuri priklauso akademijai, dažnai keičia parodas, atvyksta įdomūs lektoriai, vykta paskaitos... Kam rekomenduotum rinktis šias studijas? Kokios svarbiausios turėtų būti šią sritį pasirinkusio žmogaus charakterio savybės ir būdo bruožai? Šias studijas rekomenduočiau rinktis tiems, kurie turi patirties su kompiuterinėmis technologijomis, o taip pat kurie turi meninę gyslelę. Svarbiausias charakterio savybes išskirsiu šias: žmogus, pasirinkęs šią studijų kryptį, turi būti labai užsispyręs, iškalbingas, kūrybiškas, inovatyvus. Ar įsijungei į universiteto visuomeninę veiklą? Kokia universiteto studento dienotvarkė? Taip, kaip jau minėjau, priklausau SA studentų atstovybei. Atstovaujame studento žodžiui, ieškome sprendimų, ir ką tikrai gerai sugebame organizuoti, tai puikius vakarėlius visiems studentams, kai reikia atsipalaiduoti po sunkių peržiūrų. Mes čia dažnai dirbame beveik ištisas paras. Iš vienos paskaitos į kitą, ir taip nuo 9:00 iki 17:00. Mūsų mokykla ruošiasi 100-mečio jubiliejui, kuris vyks 2019m. lapkričio mėnesį. Gal turi idėjų, siūlymų ar šiaip kokių minčių šiam tikslui? Norėčiau pasakyti tik tiek, jog mokykla yra tik vienas etapas mūsų gyvenime. Tad kurkite ir branginkite kiekvieną akimirką drauge. O mano idėjų nereikia, pas jus ten daug įdomių ir kūrybiškų žmonių, tik ne visi yra garsūs, skardūs. Bandymas įsiklausyti į vienas kitą ir taip įvykdyti didžius, nepakartojamus darbus tai yra stipriausias ginklas šiandien. Dovydas Munius, IV e kl. Deimantė su mokyt. L.Skabickiene Mūsų gimnazistai etnokultūrinėje konferencijoje Jau dvyliktus metus Šiaulių Romuvos gimnazija organizuoja mokinių respublikinę etnokultūrinę konferenciją Mitinis poetinis žmogaus, gyvūnų ir augalų pasaulis. Šiame renginyje, kurio kryptis praeities ir šiandienos saitai, dalyvavo ir mūsų gimnazijos mokiniai bei mokytojai. 2 d klasės gimnazistė Deimantė Mirončikaitė parengė ir skaitė pranešimą Vaiko iniciacijos etapai lietuvių liaudies pasakose, o Lukrecija Ramanauskaitė, dainų analizę susiedama su savo nutapytais piešiniais, pateikė pranešimą Mitologinė povo bei antelės prasmė ir akvarelė. Gimnazistes konsultavo mokytoja Laima Skabickienė. Tuo tarpu mokytojų Astos Milėškienės ir Raimondo Milėškos parengti abiturientai Dovydas Munius ir Patricija Glodenytė savo temą Avino įvaizdis mitiniame gyvūnų pasaulyje iliustravo autentiškais keraminiais darbais. Konferencija buvo įspūdinga, o mūsų gimnazistų darbai išties solidūs. (Pateikiame Deimantės Mirončikaitės (II d kl.) ir Lukrecijos Ramanauskaitės (III a kl.) pranešimų ištraukas.) Vaiko iniciacijos etapai lietuvių liaudies pasakose (ištrauka) Pasakos yra neatsiejamos nuo pačių jauniausiųjų vaikų. O paklausus suaugusiųjų, ką labiausiai prisimena iš savo vaikystės, iš tiesų, būtų galima tikėtis įvairiausių atsakymų, bet tarp jų dominuotų pasakų prisiminimas. Kodėl vaikui tokios svarbios pasakos? Iš pirmo žvilgsnio jos gali pasirodyti kaip stebuklingų, su realybe visiškai nesisiejančių dalykų visuma, tačiau jose iš tikrųjų slypi gilūs psichologiniai reiškiniai, kurie vienaip ar kitaip susiję su asmenybės branda. Ji reiškia ne ką kita, kaip i n i c i a c i j ą. Iniciacijos [lot. initiatio įšventinimas] sąvokos viena iš reikšmių yra tokia: jaunuolių įšventinimo į vyrus (rečiau merginų į moteris)
paprotys, būdingas gimininei bendruomenei. 1 Įšventinimo ritualai, svarbūs religingiems žmonėms, pasakose yra virtę fantastiniais ženklais, simboliais, motyvais, antgamtiniais vaizdiniais. Visa tai buvo perduota kartų kartoms kaip vaiko ar jaunuolio virsmas į suaugusį vyrą. Remiantis mitologo Mircae Eliadės tyrinėjimais, egzistuoja trys iniciacijos ritualo etapai: išbandymai, simboliška mirtis ir prisikėlimas. 2 Pasakų siužeto pagrindą ir sudaro nesubrendėlio, arba trečiojo brolio, pasakose vadinamo kvailiu, išėjimas į kelią laimės ieškoti ir patirti tuos tris etapus. Taigi remdamasi tokiomis stebuklinėmis lietuvių liaudies pasakomis, kaip Paikutis, 3 Aukso tiltas 4 ir Lekiantis laivas, 5 bandysiu aptarti išbandymų, simboliškos mirties ir atgimimo svarbą. Prieš aptariant išbandymų reikšmę, pravartu priminti tai, jog ką tik gimęs kūdikis nėra asmenybė, tai fizinė būtybė, kurios nepripažįsta sociumas. Remiantis garsiojo psichoanalizės pradininko Zigmundo Froido sukurtu žmogaus psichikos modeliu aiškėja, kad žmogaus psichiką sudaro trys dalys: id (laukinė, instinktyvioji), ego (asmenybės brandos kelias) ir superego (sąmoningas moralinių vertybių laikymasis). 6 Tik suderindamas šias dalis, jaunuolis gali pasiekti brandą. Visų trijų jau minėtų pasakų centre jauniausiasis brolis, šeimoje vadinamas kvaiša. Ypač jo pirmapradį id nuvertina vyresnieji broliai, bet tikrai ne dėl protinių nukrypimų, o dėl naivumo, dėl jaunumo, kuris prilygsta vadinamajam kvailumui. Toks brolių požiūris į jaunėlį išryškina kol kas silpną, tik pradėjusį formuotis ego, kuris ima tarsi tartis su vidiniu pasauliu ir stengiasi įveikti išorės keliamus sunkumus. O stebuklinės pasakos ir išryškina 13 tokią mintį: norint tapti savimi, norint susikurti tapatybę, būtina žengti išbandymų keliu, kuris įvairiose bendruomenėse yra imituojamas simboliškomis užduotimis. Pavyzdžiui, Viduramžių legendos kalba apie tiltą po vandeniu ir tiltą-kardą, kuriuo didvyris (Lancelotas) turi pereiti basomis kojomis ir plikomis rankomis; šis tiltas yra aštresnis už dalgį ir juo žmogus eina kęsdamas mirtinas kančias. 7 Išbandymai pirmiausia prasideda pasirinkimais. Akivaizdus kontrastas tarp pasakų kvailojo ir gudriųjų brolių pasirenkamų kelių. Ogi kodėl? Kadangi abu praktiškieji broliai elgiasi panašiai ir eina tuo pačiu keliu nepaisydami moralinių normų. Tuo tarpu jaunėlis pasirenka sunkesnį kelią, reikalaujantį iškęsti išorines negandas. O jos reiškia paties nesubrendėlio prigimtinių instinktų galią. M.Eliadė nurodo, kad tikru žmogumi tampama tik peržengus ir tam tikra prasme atšaukus gamtinę žmogaus būklę. 8 Pavyzdžiui, pasakoje Paikutis karalystei pavojų keliantis slibinas simbolizuoja gamtiškąjį jaunuolio id ir ego bei superego disbalansą, kurį būtina suderinti. O tam prireikia valios, kantrybės. Arba štai pasakoje Aukso tiltas skiriamas iššūkis, kurį vaikinas turi įveikti transformuodamasis į kitus gyvūnus. Tai simbolizuoja gyvūniškąją prigimtį (id), kad galėtų atgimti brandžiu vyru. Vadinasi, norint peržengti į kitą iniciacijos etapą, neužtenka turėti savo laukiškumą (id) reikia pasitelkti tokias moralines vertybes (superego), kaip ištvermę, valią, saiką ir gailestingumą. Tiesa, gyvūniškoji prigimtis, virstanti moralinėmis charakterio savybėmis, padeda įveikti sunkumus. Taip atrandama asmens tapatybė. Pavyzdžiui, pasakoje Lekiantis laivas jaunuoliui subręsti padeda arklio, kuriuo jis buvo pavirtęs, ištvermė, žuvies lankstumas ir erelio taurumas bei drąsa. Taip įgyjama empatija, padorumas. Štai kodėl jaunikaitis statydamas lekiantį laivą ne tik sulaukia vargingo senelio pagalbos, bet ir susiranda draugų, turinčių antgamtinių galių. Kiekvienoje iš šių pasakų rezultatas toks pat jaunuolis, anksčiau laikytas kvailu nesubrendėliu, drąsiai pereina išbandymų etapą ir pasiekia id, ego ir superego harmoniją. O ji padeda integruotis į suaugusiųjų pasaulį. Taigi bręstančio jaunuolio brandos etapai išties svarbūs. Jie nuo seno apipinti įvairiausiais ritualais, kuriuos
14 civilizacija jau baigia ištrinti. Todėl džiugu, kad stebuklinės pasakos tarsi užkonservavo universalias žmogaus brandos galimybes ir sureikšmino mitologų apibendrintus žmogaus brandos etapus: išbandymus, simbolišką mirtį ir prisikėlimą. Apibendrindama norėčiau pacituoti brazilų rašytojo Paulo Coelho pastebėjimą: Pati tamsiausia valanda būna prieš aušrą. 9 Tęsiant šią mintį, galima tvirtinti, jog būtent Mitologinė povo bei antelės prasmė ir akvarelė (ištrauka) Lietuvių liaudies dainos muzikinės kultūros dalis, apimanti kasdieninio gyvenimo temas. Jos atspindi žmonių siekius, rūpesčius, problemas ir dvasines vertybes. Dainų vaizdų centre vyras ir moteris. Pastaroji tradicinėje kultūroje yra siejama su šeimos, namų ir gamtos pasauliu, todėl dainose ją, ypač mergelę, dažnai atspindi mitinių gyvūnų ir augalų figūros. Senosioms kaimo bendruomenėms rūpėjo, kokios jų būsimosios žmonos, motinos, tad nuo seniausių laikų išdainuojama išorinio ir vidinio grožio dermė, kaip amžinojo moteriškumo, kaip mergelės tapatybės išraiška. Pastebima, kad visa tai padeda sureikšminti mitologiniai paukščio įvaizdžiai. Aptikusi jų ryšį su liaudies dainų mergele, akvarele ant popieriaus nuliejau keletą dailės darbelių. Pasirinkau povo ir antelės archajiškąsias figūras ir bandžiau išryškinti išorinį moteriškojo grožio aspektą kaip dvasinių idealų, virstančių vertybiniais siekiais, raišką. Kaip teigia etnologė Nijolė Laurinkienė, povas zoomorfinė būtybė, pasižyminti nepaprastu grožiu. Galvelė papuošta aukseliu, o kojelės šilkeliais supančiotos. Buvo suvokiamas kaip stebuklingas paukštis. 10 Lietuvių liaudies dainose, ypač kalėdiniu laikotarpiu dzūkų dainuojamose, mergelės paveikslas buvo išryškinamas būtent povelės įvaizdžiu, perteikiamas moters išorinis grožis, nes povo plunksnos ypač gražios tarsi išpuoštos perlais. Bėginėjo povelė po dvarū Jos kojelės šilikeliais panciuotos. Jos galvelė aukseliu aplėta, Jos peteliai perlais barstyti. 11 Šioje dainoje ryškus vedybų motyvas: bernelis renkasi pačią gražiausią, pačią įstabiausią merginą, savo grožiu prilygstančią rojaus paukštei povelei. Tad pirmajame piešinyje perteikiu, kaip galėjo atrodyti mitinis povas, remdamasi tokiomis epitetais išryškintomis charakteristikomis, kaip galvelė aukseliu aplėta, peteliai perlaliais barsty- ti. Šios poetinės priemonės patvirtina ypatingą mergelės grožį. Povas susijęs ir su vandeniu, kuris mitologų pastebėjimu įprastai yra visatos pradžia, nuo jo prasideda žemė ir gyvybė. 12 Jau minėtos mokslininkės N. Laurinkienės teigimu, 13 tautosakoje žinomas toks dainos tipas apie povą, kuris vaikščioja po balelę. Apdainuotas prie vandenėlio paukštis, kaip mergelės poetinis įvaizdis, reiškia naujo gyvenimo etapą. Jis, aišku, yra susijęs su bernelio laukimu, su moterystės arba santuokos pradžia. Tuo remdamasi ir nupiešiau povelės buvimo pėdsakus šalia vandens telkinio, o antrame erdvės plane matosi mergelės siluetas, kuriuo ryškinu mintį, jog mergelės ir povelės paralelė liaudies dainose yra prasminga. Povas, kaip suprantame, yra idealaus vidinio mergelės pasaulio ženklas. Povas glaudžiai susijęs ir su gyvybės medžiu. Vertikaliajai medžio struktūrai priskiriamos gyvos būtybės: gyvūnai, mitiniai personažai, dievybės. Su viršūne yra susiję paukščiai, dažniausiai vaizduojami vienas arba du tupintys medžio viršūnėje. Būtent todėl trečiajame savo piešinyje vaizduoju tupinčius arti viršūnės du povus, kaip užuominą apie mergelės ir bernelio santykių pradžią. Žalsvomis spalvomis ryškindama plunksnų spalvingumą norėjau perteikti jaunų žmonių gyvybingumą, jaunatviškumą. Pasirinkau vaizduoti nakties metą, nes naktį paaštrėja gyvybiniai impulsai, jutiminis pasaulis ir gamtojauta. Juk visa tai jį ir ją ir suveda į susitikimą. Taigi kaip matome, paukščių įvaizdžiai liaudies dainose yra iškalbingi, jie suteikia tekstui unikalumo, parodo stiprų žmogaus ryšį su gamta. Simboliniai jos vaizdiniai liaudies dainose ir padeda atverti jaunų žmonių pasaulius. Paukščio ir mergelės paralelė yra neatsitiktinė moteriškumas pirmiausia yra susijęs su gamtiškumu, natūraliu grožiu. Visa tai ir pabandžiau įsivaizduoti ir suvokti. Lukrecija Ramanauskaitė, III a kl. Konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laima Skabickienė 1 Tarptautinių žodžių žodynas, Vinius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, p. 213. 2 Mircea Eliade, Šventybė ir pasaulietiškumas, Vilnius: Mintis, 1997, p. 132. 3 Lietuviškos pasakos: Iš Jono Basanavičiaus rinkinio vaikams, Vilnius: Vyturys, 1989, p. 360. 4 Ten pat, p. 344. 5 Ten pat, p. 89. 6 http://www.satenai.lt/2011/12/23/freudas-mire-tegyvuoja-psichoanalize/ 7 Mircea Eliade, Šventybė ir pasaulietiškumas, Vilnius: Mintis, 1997, p. 128 8 Ten pat, p. 132. 9 Paulo Coelho, Alchemikas, Vilnius: Vaga, 2016, p. 71. 10 Nijolė Laurinkienė, Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius: Vaga, 1990, 83 p. 11 Kalėdinės dainos. www.zygis.vu.lt/getfile.php?id=583 12 Nijolė Laurinkienė, Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius: Vaga, 1990, 45 p. 13 Ten pat, p. 83. Monika Karkliūtė, III a klasė Draugystė neištirpsta, Tik kartais užsimiršta. Svajonėm ir viltim Ji virsta paslaptim. Pati save augina, Pati ir sunaikina. Pamiršus būt vaikais, Ji virsta pelenais. Atsiradusi iš oro Nelinki niekam blogo. Pabuvusi tyra Ji lieka svetima. ***
15 Mums pasisekė, kad likom gyvi. Niekas nesikeitė, juk žemė ta pati. Mus mokė meluoti, mums liepė skraidyt. Natūralu lyg kvėpuoti, lyg skausmą laikyt. Ir liko vien purvas. Jis ir vanduo. Gyvybės sukurtos jau ne brolis ir sesuo. Mes gimėm kariauti ir likom kentėt. Dar galim protauti, bet pamiršom mylėt. Dievas nesikeitė, tik paskendo tiesoj. Tyrumas pasimetė ginklų krūvoj. Kai naktys į saulę pavirsta Tikrovę atspindi sapnai. *** Išmokau kvėpuoti po vandeniu. Kritau su sniegu ant delnų. Ir kas gi dabar pažiūrės? Kas saugosis nuo negandų? Kas vandenį rankom palies? Kas slėpsis ir bėgs nuo kitų? Po rankas man bėgiojo skruzdės. Nagais aš laikiausi audros. O dienom vėl vis lijo ir lijo. Aš bijojau ir bijau pabaigos. Lietum aš nuplausiu rankas Ir sniegas manęs neberas Mes dar galime keistis, galim viską taisyt. Tik nebenorime žaisti, nenorim nieko daryt. *** Leidau laiką su medžiais Ir nieko daugiau. Mačiau žvaigždes, Bet nesupratau, Kas šaukia mane Iš dangaus. Nukrito žvaigždės vakare. Skliauto didelio, baisaus, Aš bijojau, Kaip bijausi lietaus. Aš visko vis noriu, Noriu visko brangaus. *** A.Žukauskienės nuotr. Žmonės, nemiegantys naktį, Atsikelia ir žiūri aukštyn. Į žvaigždes, į mėnulį tą patį, Kad šie nenukristų žemyn. Kas slepias nuo savo pabaisų, Kam liejas kraujas ir ašaros. Ar noris pabėgt nuo savęs Paliekant atvėsusius patalus. Mes norim patys užmigt Ir patys pasirinkti sapnus. Mes negalim, nemokam palikt To, kas saugo mūsų namus. Svajonės ir mintys nemiršta, O mes jų nematom tvirtai.
16 Madų skiltis Sudoku sudarė D. Munius IV e kl. A.Jasinskaitės nuotr. Smaližių kampelis Vaniliniai keksiukai Reikės: 180 g miltų 4 kiaušinių 200 g cukraus 1,5 šaukštelio kepimo miltelių 150 g sviesto 100 ml pieno vanilinio ekstrakto, cukraus 1. Kiaušinius išplakti su cukrumi ir vanile/vaniliniu cukrumi. 2. Įmaišyti atskirai išlydytą sviestą ir pieną. 3. Miltus persijoti ir sumaišius su kepimo milteliais sudėti į masę. Viską gerai sumaišyti. 4. Galima pagal skonį pridėti riešutų, šokolado, kokoso arba šaldytų uogų. 5. Kepti 180 orkaitėje, 25-30min. Skanaus! Monika Karkliūtė, III a kl. Atošvaistę leidžia Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos žurnalistų būrelis. Vadovė Janina Palenskienė Rašykite adresu: atosvaiste2010@gmail.com