K E L M ö S Ž E M A I T ö S V I E Š O J I B I B L I O T E K A K E L M ö S K R A Š T O M U Z I E J U S Pirmasis knygų apie ind nus vert jas KELMöS ŽEMAITöS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Kelm, 2003 m.
JONO VADEIKIO ASMENYBö J. Vadeikis gim 1903 m. balandžio 6 dieną Pup nų kaime, netoli Kražių. Vaikyst je ir jaunyst je, kaip ir daugelis tuometinių kaimo vaikų, gan gyvulius, dirbo kitus ūkio darbus, lank Kražių pradinę mokyklą, bet, prasid jus pirmajam pasauliniam karui, vadov lius teko atid ti, nors skaityti labai m go -knygų gaudavo iš Kražių mokyklos bibliotekos. Savarankiškai lavintis ir knygas perprasti jam pad jo t vas šviesus, išsilavinęs žmogus. Savarankiškai pasiruošęs, J.Vadeikis įstojo į ką tik atidarytą Kražių gimnaziją, kurią baig su pirmąją jos laida. Į gimnaziją vaikščiojo iš gimtųjų Pup nų, vasarą sunkiai dirbo t vų ūkyje. Ypač pasunk jo gyvenimas 1922 m. mirus t vui, bet vis d lto, baigęs gimnaziją, J. Vadeikis pasiryžo mokytis toliau. Tur damas vos 30 litų kišen je bei Kražių gimnazijoje apsilankiusių profesoriaus V.Mykolaičio Putino, S. N ries, J. Paukštelio, J.Grušo paskatintas, J. Vadeikis atsidūr Kauno universitete, kuriame studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Mokytis labai patiko, nes d st tokie žinomi rašytojai, kaip B. Sruoga, V. Kr v Mickevičius, kiti, bet, sunkiai sek si sudurti galą su galu. Teko griebtis visokių darbų - dirbti spaustuv je, uždarbiauti privačiomis pamokomis. V liau, tarpininkaujant buvusiam mokytojui J. Talmantui m versti knygas. Privačioms leidykloms iš vokiečių kalbos išvert Karl May nuotykių romanus Per dykumą, Sidabro ežero turtai, Vinetu. 1 Dar nebaigęs studijų, J. Vadeikis pora metų tarnavo Lietuvos kariuomen je, o po jos ieškojo mokytojo darbo arčiau Kauno, nes nor jo baigti studijas. Deja, Švietimo ministerija pasiunt į tolimą Plungę. Čia jis dirbo pusiau privačioje vienuolynų globojamoje progimnazijoje, kuriai po metų užsidarius, gavo darbą Linkuvos gimnazijoje. Iš Linkuvos J. Vadeikis nuolat važin jo į Kauną tęsti studijų ir taip universitetą baig. 1940 m buvos paskirtas Kelm s gimnazijos mokymo dalies ved ju. Pasibaigus pirmajai sovietinei okupacijai ir už jus vokiečiams, Kelm s gimnazijos direktoriumi tapo Kazimieras Ambraziejus. Jis pasirūpino, kad Kelm je išliktų visi mokytojai, bet gimnazijos klas s buvo išm tytos per kelis namus. Po karo gimnazija buvo perkelta į dvaro rūmus, kuriuos reik jo pritaikyti mokymo įstaigai. Į darbą kibo ne tik patys mokytojai, bet ir mokiniai, jų t vai. 1944 1945- ieji mokslo metai buvo prad ti jau sutvarkytose patalpose, tik labai trūko vadov lių, sąsiuvinių, kitų mokymo priemonių. Netrukus, d l ligos, K. Ambraziejus buvo atleistas, o gimnazijos direktoriumi paskirtas Jonas Vadeikis. V liau jis vienerius metus dirbo Kelm s vidurin s mokyklos mokymo dalies ved ju, pora metųdirektoriumi, dar vienerius metus lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. 1952 m. jis per jo į Kelm s rajono švietimo skyrių buvo pedagoginio kabineto ved jas, visą dešimtmetį švietimo skyriaus inspektorius. Dirbdamas švietimo skyriuje J.Vadeikis iš rusų kalbos išvert romaną V. Obručevo Sanikovo žem. Aktyvų pedagoginį darbą Jonas Vadeikis baig mokytojaudamas Elvyravos aštuonmet je mokykloje. 2
Visą gyvenimą jis rinko padavimus apie piliakalnius, dom josi Kražių kolegijos istorija, lank senus žmones, užrašin jo pasakojimus, kraštotyros temomis raš straipsnius į rajoninį laikraštį. J. Vadeikis paband parašyti Kelm s miesto istoriją, paskelb daug straipsnių iš praeities. Mir Jonas Vadeikis 1982 m. sausio 20 d. išgyvenęs 79 erius metus. Kaip asmenį J. Vadeikį kai kas vertina prieštaringai: jis buvo per daug susitaikęs su sovietine santvarka, net įsijungęs į ateistinę veiklą, bet tie jo gyvenimo epizodai neužgož tikrai reikšmingų jo darbų krašto kultūrai. BUVUSIO PAKRAŽANČIO VIDURINöS MOKYKLOS DIREKTORIAUS J.PELECKIO ATSIMINIMAI Aš prisimenu Joną Vadeikį nuo 1941 metų rudens, kai prad jau mokytis Kelm s gimnazijoje. J. Vadeikis tuomet buvo gimnazijos inspektoriumi. Savo paprastumu ir nuoširdumu jis labai partraukdavo mus mokinius ir būdavo g da jo nepaklausyti, o jo pamokose dalyvauti malonu. Vokiečių okupacijos metais jis ypač rūpinosi mokiniais. Kai gimnazijos patalpas pasi m vokiečiai pravažiuojančių kareivių nakvynei, padedant mokinių t vams, surado patalpas. Atskiros klas s buvo išm tytos po privačius namus įvairiose miestelio pus se, nes miestelio centras buvo sunaikintas karo gaisrų. 3 Prisimenu, kaip 1943 m. pavasarį vokiečiai m gaudyti jaunuolius darbams į Vokietiją. Tada buvo klas je biologijos pamoka. Staiga atsidar durys, pasirod J. Vadeikis ir siaubingu balsu sušuko: Berniukai, b kit ir sl pkit s - vokiečiai jau prie mokyklos! Mes greitai iššokom pro langus, ir atsidūrę dvaro sode, patrauk me į pušyną. Tada supratau, kad mokytojas J. Vadeikis su mumis, už mus. O tais laikais tur ti tokį pasitik jimą buvo labai brangu. Po kelerių metų, jau mokytojaudamas, susidūriau su savo buvusiu mokytoju Jonu Vadeikiu, kaip Kelm s rajono švietimo skyriaus inspektoriumi. Paprastai mokytojai inspektorių nelaukdavo, nes dažnai į mokytojo darbą jie žiūr davo pro juodus akinius. O Jonas Vadeikis buvo laukiamas. Prisimenu, kaip mokytojai lituanistai net prašydavo J. Vadeikį į savo pamokas, nes žinojo, kad jis labai subtiliai, taktiškai nurodys klaidas, patars, pamokys. ( Iš J.Graičiūno gimnazijos muziejaus archyvo) J. KANČIAUSKO ATSIMINIMAI Jonas Vadeikis buvo asmenyb, kuri imponavo mus visus savo natūraliu paprastumu, žmogiškumu, ko kaip tik daugeliui trūkdavo. Su juo niekada nesijausdavai žemesnis, bendrauti buvo malonu net ir mokiniams. J. Vadeikiui buvo sunku pritapti taip vadinamojoje aukštojoje visuomen je, jis to veng, karjeros bet kokia kaina nesiek. Kaip mokytojas mano atmintin jis įstrigo tod l, kad labai myl jo savo 4
d stomą dalyką ir tuo užkr sdavo savo mokinius. Literatūrą d stydamas taip giliai įsigyvendavo į savo charakterizuojamus herojus, kad mes, mokiniai, juos įsivaizduodavome tarsi gyvus. Neteko gird ti, kad jis ką nors bartų d l neišmokto dalyko - jokių nervų nerodydavo. Nesišvaist ir dvejetais. Kai kas ironizuodamas vadino J. Vadeikį liberalu. Jis buvo surinkęs daug medžiagos iš Kelm s istorijos. Nors nemažai metų dirbo administracinį darbą, bet subiurokrat jusiu viršininku taip ir netapo netur jo asmeninių savybių, negal jo būti aukštesnis už kitus. Tegul tai niekas nelaiko perd tu liaupsinimu rašau apie šį žmogų tai, kuo pats esu tvirtai įsitikinęs. (Iš J.Graičiūno gimnazijos muziejaus archyvo) J.VADEIKIO ATMINTIES IŠSAUGOJIMAS Kadangi Kelm je gyveno pirmasis Karl May nuotykinių kūrinių apie ind nus vert jas į lietuvių kalbą, krašto muziejuje įruošta ind nų ekspozicija. Tai tarsi muziejus muziejuje, kuriuo ypač domisi paaugliai, jaunimas. Ind nų ekspozicija užima du kambarius yra nuolat papildoma naujais eksponatais, kuriuos dovanojo kraštiečiai, kiti besižavintys tuo žmon s. Žemait s viešojoje bibliotekoje yra paruošti du kraštotyros darbai: Mokytojas, vert jas, kraštotyrininkas ir J. Vadeikio bibliografija Lyg derlingas sodas. Jo jubiliejams rengiamos spaudinių parodos, parašytas ne vienas straipsnis į rajoninę spaudą. Viena Kelm s naujojo mikrorajono gatvių pavadinta Jono Vadeikio vardu. 5 JONO VADEIKIO KARL MAY IR INDöNŲ ETNOGRAFINö EKSPOZICIJA KELMöS KRAŠTO MUZIEJUJE Ekspoziciją sudaro trys skyriai: Jonas Vadeikis, Karl May gyvenimas ir kūryba, Amerikos ind nų etnografija. Muziejus yra Vokietijoje veikiančios Karl May draugijos narys, nuolat iš jos gaunantis naujų eksponatų. Čia sukaupta ir eksponuojama daug Karl May kūrinių lietuvių ir vokiečių kalbomis, medžiaga apie šį rašytoją, vertimų rankraščiai, suvenyrai, skirti rašytojo jubiliejams atminti. Eksponatais ir medžiaga muziejui daug pad jo: Gerd Hardacker, Peter Krumbiegel, Jūrgen Natzmer, Karl May gimtojo miesto muziejus (direktorius Andre Neubert), Karl May draugijos nariai iš Vokietijos, bei vietiniai ind nų papročių ir kultūros propaguotojai ypač kelmiškis Tomas Gaupša. Įdomiausia ekspozicijos dalis ind nų etnografiniai daiktai: ritualiniai ginklai, papuošalai (seg s, auskarai, žiedai, kt.), ind nų audimo pavyzdžiai, buities daiktai. Parengti palapin s tipi-, įvairių ginklų maketai. Unikalus eksponatas piešinys ant mušto medžio plaušo, gautas iš Peru ind nų. Eksponuojami ir ind niškų ginklų, pagamintų ind nų rezervatuose, pavyzdžiai. Ginklai puošti erelio plunksnomis, kovos skydas yra dengtas oda, ant kurios ind nų ritualinio piešinio fragmentas. Muziejus turi gausią pašto ženklų kolekciją, kuriuose - Amerikos ind nų įvykiai, istorin s asmenyb s, senoji kultūra. 6
Rengiant ind nų ekspoziciją svarų ind lį įneš JAV gyvenantis lietuvis Kęstutis Čerkeliūnas, padovanojęs muziejui apie 300 eksponatų ind nų kultūros ir buities tema. vert jas į lietuvių kalbą ir Kelm s rajono moksleivių piešinių paroda, skirta K. May 160 osioms gimimo metin ms. 1994 05 Jono Vadeikio Karlo Majaus ekspozicijos atidarymas Pirmasis iš kair s rašytojas Jokūbas Skliutauskas, antras Henrikas Paulauskas, trečia Jono Vadeikio dukra Katr, ketvirta- Irena Urbonavičien Muziejus, populiarindamas šią ekspoziciją, moksleiviams ir jaunimui organizuoja įvairius renginius: viktorinas, piešinių ir vertimų konkursus K. May kūrinių tema, šaudymo iš lankų turnyrus, moksleivių rankdarbių parod les ind nų meno tema. Glaudūs bendradarbiavimo ryšiai su K. May muziejumi leidžia Kelm s krašto muziejui keistis parodomis. Hohenstein Ernstthal muziejuje buvo surengtos parodos: J. Vadeikis pirmasis K. May 7 Jono Vadeikio ekspozicijos fragmentas 8
J. VADEIKIO BIBLIOGRAFIJA. VERTIMAI 1. May.Karl. Per dykumą. Kaunas, 1929. 3 t. (T.1,232.; T.2,248 p.; T.3,267 p.); Majus Karlas. Per dykumą.- Vilnius, 1990.- 3 t. (T. 1, 134 p.; T.2, p.125; t.3, 124 p.) 2. May, Karl. Sidabro ežero turtai. 2 t.-kaunas, 1930, 1931. 3. May, Karl. Vinetu, raudonodžių didvyris. 6 t. Kaunas, 1933. 4. Obručevas, V. Sanikovo žem.- Vilnius, 1957.- 382 p. APIE JĮ ( svarbesnieji straipsniai) Karl May Amerikos ind nų etnografijos ekspozicijos fragmentas 1. Burda, P. Direktorius / P.Burda, G.Kratavičius // Valstiečių laikraštis.- 1974, rugs jo 17. 2. Jonas Vadeikis: Nekrologas // Komunistinis žodis (Kelm ) 1982, sausio 23. 3. Kantauskas, V. Apie save ir savo profesiją / V.Kantauskas // Komunistinis žodis. 1968, kovo 16. 4. Klimašauskas,B. Jei gali tai ir rašyk / B.Klimašauskas // Komunistinis žodis. 1982, geguž s 4. 5. Klimašauskas, B. Lyg derlingas sodas. B.Klimašauskas // tarybinis mokytojas. 1981, birželio 5 6. Klimašauskas, B. Mokytojų mokytojas / B.Klimašauskas // Komunistinis žodis. 1971, balandžio 13. 7. Klimašauskas B. pamoka po 40 metų / B.Klimašauskas // - Tiesa, 1981, rugpjūčio 7. 8. Levickas, J. Mokytojas rašo kolūkio istoriją.j.levickas // valstiečių laikraštis.- 1975, balandžio 3. 9. Mikalauskas, M. Literatūros bičiulis / M.Mikalauskas // Komunistinis žodis.- 1968, sausio 20. 10. Mūsų talkininkai // Komunistinis žodis.- 1968, gruodžio 5. 9 10
11 11. Plunksnos draugų susitikimas // Komunistinis žodis. 1964, - vasario 27. 12. Ruškus, J. Mokytojo žodis kaime / J.Ruškus// Komunistinis žodis.- 1965, spalio 30. 13. Savickyt, J. Mokytojas ir visuomeninis darbas / J.Savickyt // Komunistinis žodis. 1965, gruodžio 25. 14. Urbikien, S. Prasmingi šiokiadieniai / S.Urbikien // Tarybinis mokytojas. 1967, lapkričio 11. 15. Visiems dalindamas širdį // Komunistinis žodis. 1978, balandžio 8. 16. Žukauskas, J. Žodis apie bendražygį / J. Žukauskas// Komunistinis žodis. 1969, rugpjūčio 16. A P I E K. M A Y M U Z I E J Ų K E L M ö J E 1. Alionis, G. Krašto muziejuje ind nų enciklopedija / G.Alionis // Bičiulis (Kelm ).- 1994, liepos 27. 2. Baliutavičiūt, Dalia. Baltasis šalikas sergsti ind nų atmintį (Dalia Baliutavičiūt // Lietuvos žinios. 2003, sausio 27.,p.23. 3. Bl da, S. Vinetu autorius prisimintas Kelm je: [Apie K.May muziejaus atidarymą]/ S.Bl da // Tiesa, 1994, birželio 14. 4. Četrauskas, T. Karlo Majaus muziejus Lietuvoje/ T.Četrauskas// Lietuvos aidas.- 1992, balandžio 8. 5. Dobrovolskyt, Vilma. Svečias papild muziejaus ekspoziciją: Gerd Hordacker iš Vokietijos padovanojo muziejui paskutines K.May knygas] Vilma Dobrovolskyt // Šiaulių kraštas.- 1999, balandžio 29. 6. Klimašauskas, B. Prie Vilb no Vinetu autoriaus muziejus / B. Klimašauskas // Bičiulis.- 1994, birželio 4. 7. Musneckien, R. Pašto ženklai muziejaus ekspozicijai: [ K.Čerkeliūnas iš JAV padovanojo 70 pašto ženklų su ind nais]/ R.Musneckien // Šiaulių kraštas.- 1996, kovo 22. 8. Skeberdien, J. Kelm s krašto muziejaus direktor priimta į Karlo Majaus draugiją/ J.Skeberdien // Šiaulių kraštas.- 1995, kovo 6. 9. Skliutauskas, J. Karlas Majus ir Lietuva/ J.Skliutauskas: [ pritariama minčiai steigti Kelm je K.Majaus arba ind nų muziejų]// Vakarin s naujienos.- 1991, geguž s 18. 10. Skliutauskas J. Kelm ir laukiniai vakarai. Kas juos gal tų sieti?/ J.Skliutauskas// Lietuvos rytas.- 1990, kovo 3. 11. Skliutauskas J. Susitikimas su K.Majaus knygų herojais/ J.Skliutauskas // Bičiulis.- 1995, birželio 14. 12. Šiuparys, Gintaras. Ind niškų daiktų muziejui Kelm je padaro ir vaikai/ Gintaras Šiuparys. - Iliustr. // Lietuvos rytas. 2002, geguž s 24. 13. Žalpien, Danut. Muziejuje pamin tas rašytojo apie ind nus jubiliejus/ Danut Žalpien // Bičiulis.- 2002, balandžio 24. 14. Žalpien, Danut. Pirmojo vet jo takais /Danut Žalpien // Bičiulis.- 1999, geguž s 1. (apie G. Hardackerio viešnagę Kelm s krašto muziejuje ir dovanas). Sudar Žemait s VB vyr.bibliograf Idalija Stankien, konsultavo Kelm s krašto muziejaus direktor Danut Žalpien Kompiuteriu rinko ir maketavo Birut Špukien Kelm, 2003 12