Agnė Kasparevičiūtė MARGALAPĖS AKTINIDIJOS (ACTINIDIA KOLOMIKTA (MAXIM. & RUPR.) MAXIM.) LAIKOMŲ UOGŲ KOKYBĖS TYRIMAI

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS AGRONOMIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO MOKSLŲ INSTITUTAS Agnė Kasparevičiūtė MARGALAPĖS AKTINIDIJOS (ACTINIDIA KOLOMIKTA (MAXIM. & RUPR.) MAXIM.) LAIKOMŲ UOGŲ KOKYBĖS TYRIMAI Magistro baigiamasis darbas Studijų sritis: Biomedicinos mokslai Studijų kryptis: Maisto studijos Studijų programa: Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga Registracijos Nr. 259- ŽM Akademija, 2014

Magistro baigiamojo darbo valstybinė kvalifikacinė komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu...) Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas:... Pirmininkas: Pirmininkas: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas prof. Pranas Viškelis (mokslininkas) Nariai: Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto profesorius habil. dr. Vidmantas Stanys (mokslininkas praktikas) Agronomijos fakulteto prodekanas, Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto docentas dr. Aurimas Krasauskas (mokslininkas) Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentė dr. Aurelija Paulauskienė (mokslininkė) Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto profesorė dr. Elvyra Jarienė (mokslininkė) Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė dr. Darija Jodaugienė (mokslininkė) AB Kauno grūdai technologijų ir produktų vystymo direktorė Tatjana Tranavičienė (socialinė partnerė praktikė) Vadovė doc. dr. Aurelija Paulauskienė ASU Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas Recenzentė Oponentas dr. Judita Černiauskienė ASU Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas doc. dr. V. Tamutis

ASU Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas Kasparevičiūtė, A. Margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta (Maxim & Rupr.) Maxim). laikomų uogų kokybės tyrimai. Augalinių maisto žaliavų kokybės ir saugos studijų programos darbas / Vadovė doc. dr. A. Paulauskienė; ASU. Akademija, 2014, 2 lentelės, 10 pav. Bibliogr.: 40 pavad. SANTRAUKA Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta) kokybės rodiklių askorbo rūgšties, tirpių sausųjų ir sausųjų medžiagų), laikymo būdų (šviežių, šaldytų, liofilizuotų) savybių tyrimų rezultatai. Darbo objektas - ʻPaukštės Šakarvaʼ, ʻLandėʼ, ʻLaibaʼ, ʻLankėʼ veislių margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta) uogos. Darbo metodai: Šviežios margalapės aktinidijos uogos laikytos keturiose modifikuotos atmosferos kamerose Besseling CA Systems (BesselingGroup, Olandija) 10 savaičių. Kiekvienoje kameroje buvo skirtinga oro dujų sudėtis, bet toks pat drėgnis ir temperatūra: 1 kamera O 2 21 %, N 2 78 %, santykinis oro drėgnis 85 %, temperatūra 0 C; 2 kamera O 2 0,5 %, N 2 99,5 %, santykinis oro drėgnis 85 %, temperatūra 0 C; 3 kamera O 2 1 %, N 2 99 %, santykinis oro drėgnis 85 %, temperatūra 0 C; 4 kamera O 2 1 %, N 2 98 %, CO 2 1 %, santykinis oro drėgnis 85 %, temperatūra 0 C. Uogos užšaldytos šaldiklyje CVF 525/86, IngClima (Urugvajus), -60-86 C temperatūroje. Šaldytos aktinidijų uogos liofilizuotos sublimatoriuje SCANVAC CoolSafe 55 9 (LaboGENE, Danija). Cheminių analizių metodai. Sausųjų medžiagų kiekis nustatytas džiovinant mėginius iki pastovios masės 105 ºC temperatūroje (LST ISO 751:2000); tirpių sausųjų medžiagų kiekis refraktometru PAL (Atago, Japonija) (LST ISO 2173:2004); askorbo rūgšties kiekis titruojant 2,6- dichlorfenolindofenolio natrio druska (LST ISO 6557-2:2000).

Darbo rezultatai: daugiausia askorbo rūgšties ir tirpių sausųjų medžiagų nustatyta ʽLandėsʼ veislės uogose 725,37 mg 100g -1 ir 8,28 %, sausųjų medžiagų ʽLaibosʼ uogose 16,58 %. Didžiausi askorbo rūgšties nuostoliai ʻLankėsʼ, ʻLaibosʼ ir ʻLandėsʼ uogose susidarė 4 kameroje, kur oro sudėtyje buvo 1 % CO 2 (O 2 1 %, N 2 98 %, CO 2 1 %). Tirpių sausųjų medžiagų kiekiai per 10 laikymo savaičių modifikuotoje atmosferoje daugiausia (1,3 1,9 kartus) padidėjo 3 kameroje, kur O 2 1 %, N 2 99 %. Sausųjų medžiagų kiekiai per 10 laikymo savaičių modifikuotoje atmosferoje daugiausia (1,5 1,9 kartus) padidėjo 2 kameroje, kur O 2 0,5 %, N 2 99,5 %. Po 6 laikymo mėnesių (vasario mėn.) daugiausia askorbo rūgšties 2012 m. buvo nustatyta šaldytose ʻLankėsʼ uogose 521,12 mg 100g -1, 2013 m. ʻLandėsʼ uogose 558,73 mg 100g -1. Didžiausi askorbo rūgšties nuostoliai 2012 m. visų veislių liofilizuotose aktinidijų uogose nustatyti po 6 laikymo mėnesių (vasario mėn.). 2013 m. ʽPaukštės Šakarvosʼ, ʻLaibosʼ ir ʽLankėsʼ uogose askorbo rūgšties kiekis, laikant 6 mėnesius, padidėjo nuo 1,0 iki 1,2 karto. Raktažodžiai: margalapė aktinidija, šaldymas, modifikuotos atmosferos kameros, liofilizacija.

Agnė Kasparevičiūtė. Actinidia kolomikta (Actinidia kolomikta (maxim. & rupr.) maxim.) storage fruits quality analysis (Actinidia kolomikta (maxim. & rupr.) maxim.). Master s thesis of Quality and Safety of Food Plant Raw Materials study programme. Supervisor: Assoc. prof. A. Paulauskienė; ASU. Academy, 2014, 2 tables, 10 pictures. Lit.list: 40 titles. SUMMARY The present thesis looks at the qualities of actinidia kolomikta (Actinidia kolomikta) fruits. First of all it introduces the results collected by analyzing actinidia kolomikta (Actinidia kolomikta) fruits which were stored using different methods. The methods examined are the following: storing fresh, frozen and lyophilized fruits. Secondly, the work examines the quality indicators found in actinidia kolomikta fruits while storing. The quality indicators examined are the following: ascorbic acid, soluble dry substances and dry substances. Object of the thesis. Fruits of ʻPaukštės Šakarvaʼ, ʻLandėʼ, ʻLaibaʼ, ʻLankėʼ actinidia kolomikta (Actinidia kolomikta) species. Methods of work. Fresh fruits of actinidia kolomikta were stored in the chambers of modified atmosphere Besseling CA Systems (BesselingGroup, Holland) for 10 weeks. Each chamber had different composition of gas but same humidity and temperature: 1 chamber O 2 21 %, N 2 78 %, relative air humidity 85 %, temperature 0 C; 2 chamber O 2 0,5 %, N 2 99,5 %, relative air humidity 85 %, temperature 0 C; 3 chamber O 2 1 %, N 2 99 %, relative air humidity 85 %, temperature 0 C; 4 chamber O 2 1 %, N 2 98 %, CO 2 1 %, relative air humidity 85 %, temperature 0 C. Fruits were freezed in the freezer CVF 525/86, IngClima (Uruguay) in the temperature of -60-86 C. Frozen fruits of actinidia kolomikta were lyophilized in freeze-dryer SCANVAC CoolSafe 55 9 (LaboGENE, Denmark). The methods of chemical analysis. The levels of dry substances found while drying examples up to the constant mass in temperature of 105 ºC in the species of Landai (LST ISO 751:2000); the levels of soluble dry substances were calculated using refractometer PAL (Atago, Japan) (LST ISO 2173:2004); the levels of ascorbic acid were detected by titrating with the salt of sodium dichlorophenolindophenol (LST ISO 6557-2:2000). Results of the analysis: The highest levels of ascorbic acid were found in the species of Landai fruits 725,37 mg 100g -1 and 8,28 %,, Laiba also contained 16,58 % of dry substances. The most significant damages of ascorbic acid levels Lankė, Laiba and Landė fruits were

found in the fourth chamber where air composition included 1 % CO 2 (O 2 1 %, N 2 98 %, CO 2 1 %). The highest increase (1,3 1,9 times) of soluble dry substances after storing 10 weeks in the modified atmosphere chamber was found in the third chamber where O 2 1 %, N 2 99 %. The highest increase (1,5 1,9 times) of dry substances during 10 weeks of storing in the modified atmosphere chambers was found in the second chamber where O 2 0,5%, N 2 99,5 %. After 6 months of storing (in February) the highest ascorbic acid levels of year 2012 were detected in frozen fruits of Lankė. It reached 521,12 mg 100g -1. In year 2013 the highest levels were found in fruits of Landė 558,73 mg 100g -1. The most notable damages amongst all examined species of lyophilized actinidia kolomikta fruits in year 2012 were detected after 6 months of storing (in February). The levels of ascorbic acid increased from 1,0 to 1,2 times after storing 6 months in the species of Paukštė Šakarva, Laiba and Lankė in year 2013. Key words: actinidia kolomikta, freezing, chambers of modified atmosphere, freezedrying.

TURINYS LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 8 ĮVADAS... 9 LITERATŪROS APŽVALGA... 10 1.1.Aktinidijų kilmė, botaninis apibūdinimas... 10 1.2. Margalapės aktinidijos auginimo sąlygos... 11 1.3. Maistinė vertė ir gydomosios savybės... 12 1.4. Margalapės aktinidijos uogų laikymo būdai... 14 1.5. Uogų cheminės sudėties pokyčiai laikymo metu... 16 2. TYRIMŲ SĄLYGOS IR METODAI... 17 2.1.Tyrimų objektas... 17 2.2.Meteorologinės sąlygos... 18 2.3. Tyrimų vieta... 20 2.4. Tyrimų metodai... 20 2.5. Duomenų matematinis statistinis įvertinimas... 21 3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ... 22 3.1. Šviežių aktinidijų uogų cheminė sudėtis... 22 3.2. Aktinidijų uogų, laikytų modifikuotos atmosferos kamerose, cheminė sudėtis... 23 3.3. Askorbo rūgšties kiekis šaldytose aktinidijų uogose... 26 3.4. Askorbo rūgšties kiekis liofilizuotose aktinidijų uogose... 29 IŠVADOS... 31 NAUDOTA LITERATŪRA... 32 DARBO APROBACIJA IR PUBLIKACIJOS... 35 PRIEDAI... 36

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS Lentelės: 1.1.3. lentelė. Fenolių, flavanoidų, askorbo rūgšties koncentracijos kiekis aktinidijų ekstraktuose (15 psl.) 3.1.1 lentelė. Nuskintų aktinidijų uogų cheminė sudėtis (23 psl.) Paveikslai: 2.2.1 pav. Oro temperatūra aktinidijų vegetacijos periodu, 2012 2013 m (20 psl.) 2.2.2 pav. Kritulių kiekis aktinidijų vegetacijos periodu, 2012 2013 m. (20 psl.) 2.2.3 pav. Saulės spindėjimas aktinidijų vegetacijos periodu, 2012 2013 m. (21 psl.) 3.2.1 pav.askorbo rūgšties kiekio (mg 100g -1 ) kitimas margalapės aktinidijos uogose, laikant modifikuotos atmosferos kamerose (25 psl.) 3.2.2 pav. Tirpių sausųjų medžiagų kiekio (%) kitimas margalapės aktinidijos uogose, laikant modifikuotos atmosferos kamerose (26 psl.) 3.2.3 pav. Sausųjų medžiagų kiekio (%) kitimas margalapės aktinidijos uogose, laikant modifikuotos atmosferos kamerose (27 psl.) 3.3.1 pav. Askorbo rūgšties kiekio (mg 100g -1 ) kitimas šaldytose margalapės aktinidijos uogose, ASU, 2012 m. (28 psl.) 3.3.2 pav. Askorbo rūgšties kiekio (mg 100g -1 ) kitimas šaldytose margalapės aktinidijos uogose, ASU, 2013 m. (29 psl.) 3.4.1 pav. Askorbo rūgšties kiekio (mg 100g -1 ) kitimas liofilizuotose margalapės aktinidijos uogose, ASU, 2012 m. (30 psl.) 3.4.2 pav. Askorbo rūgšties kiekio (mg 100g -1 ) kitimas liofilizuotose margalapės aktinidijos uogose, ASU, 2013 m. (31 psl.) 8

ĮVADAS Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta (Maxim & Rupr.) Maxim). Lietuvoje pradėta auginti šio šimtmečio pradžioje. Iš Tolimųjų Rytų Usūrijos taigos atkeliavusios aktinidijos atsinešė ne tik išskirtinio, Lietuvoje negirdėto lianinio augalo, miško properšose nupinančio tinklus, įvaizdį, bet ir legendas apie sveikatos uogas, šiaurės vynuoges, net meilės uogas (Pranckietis, 1998). Mokslininkų1 įrodyta, jog aktinidijos daro didelę įtaką žmogaus gerai savijautai. Didžiausias privalumas išskirtinai didelis askorbo rūgšties kiekis, kuris sudaro net 1 % uogos masės, dėl ko aktinidijos pasižymi geromis antioksidacinėmis savybėmis. Kiti aktinidijų uogų privalumai: pagerina virškinimą, sumažina lipidų kiekį kraujyje, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kitų degeneracinių sutrikimų (Pranckietis, 2001). Geriausia vartoti sunokusias šviežias uogas.tačiau aktinidijų uogas šaldytuve galima išlaikyti ne ilgiau, kaip dvi savaites. Todėl šios uogos yra šaldomos, džiovinamos, iš jų verdama uogienė, trinamos žalios uogos su cukrumi, gaminami džemai, kompotai, spaudžiamos sultys, ruošiami sirupai, raugiamas vynas (Pranckietis, 2001). Biologiškai aktyvūs aktinidijų uogų junginiai geriausiai išlieka šaldytose ir liofilizuotose uogose. Uogų ir vaisių liofilizavimas yra vienas pažangiausių konservavimo būdų. Lietuvoje užšaldytų produktų, ypač vaisių ir uogų pusfabrikačių gamyba yra nepakankamos apimties. Didžioji dalis šių produktų atvežama iš kaimyninės Lenkijos. Lietuvos mokslininkai atliko nedaug šaldytų vaisių ir uogų cheminės sudėties ir maistinės vertės tyrimų. Hipotezė. Margalapės aktinidjos uogų kokybė priklauso nuo laikymo būdo ir sąlygų. Tyrimo objektas margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta) Paukštės Šakarva, Lankė, Laiba, Landė veislių uogos. Darbo tikslas įvertinti aktinidijų uogų kokybės pokyčius, laikant šviežias uogas modifikuotoje atmosferoje, šaldytas ir liofilizuotas uogas. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti sausųjų, tirpių sausųjų medžiagų ir askorbo rūgšties kiekį šviežiose aktinidijų uogose; 2. Įvertinti aktinidijų uogų cheminės sudėties pokyčius, laikant modifikuotoje atmosferoje; 3. Nustatyti askorbo rūgšties kiekio kitimą laikomose šaldytose ir liofilizuotose aktinidijų uogose. 9

LITERATŪROS APŽVALGA 1.1.Aktinidijų kilmė, botaninis apibūdinimas Aktinidija daugiametis, sumedėjęs lianinis augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos tropinių miškų. Pirmą kartą šis augalas paminėtas rašytiniame šaltinyje 1835 metais. Aprašė botanikas Lindlėjus, pavadino aktinidija ir priskyrė aktinidinių šeimai (Actinidiaceae) (Jankevičienė, 1998; Pranckietis, 1998). Priskaičiuojama apie 55 aktinidijos genties (Actinidia) rūšių (Li ir kt., 2009). Labiausiai paplitusi sukultūrinta aktinidijos rūšis kininė aktinidija (A. deliciosa), kurios uogos vadinamos kiviais (Ferguson, Bollard, 1990). Lietuvoje iš aktinidijų daugiausia auginama margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta (Maxim. & Rupr.) Maxim.) pasižymi dekoratyvumu, atsparumu šalnoms, kompaktiška krūmo forma, ankstyvu išsivystymu, trumpu augimo sezonu iki vaisių brandos, atsparumu ligoms ir kenkėjams, gera chemine sudėtimi (Guthrie ir kt., 2007; Paulauskienė ir kt., 2009). Senų aktinidijų kamienų ir skeletinių šakų žievė suskeldėjusi, tamsiai ruda. Jaunesnių aktinidijų šakų ir ūglių žievė lygi, net blizganti, su iškilusiomis ryškiomis gelsvos spalvos lenticelėmis. Jauni ūgliai būna žali, o medėdami rausta ir ruduoja (Pranckietis, 2001). Aktinidijų lapai paprasti, elipsiški arba kiaušiniški, pjūkliškai dantytais pakraščiais, išsigaubę, smailėjančia viršūne. Pavasarį išsprogę lapai būna šviesiai žali, o vėliau ne visi, augantys krūmo išorėje ima keisti spalvą pabąla ir parausta (per visą lapo plotį) dalis, kartais net visas lapas (Pranckietis, 2001). Žiedai balti, kvapnūs (primena pakalnučių kvapą), nektaro neturi. Jie būna 1,5 2 cm skersmens, pritvirtinti 1,2 1,7 cm ilgio rudais svyrančiais koteliais lapų pažastyse, moteriški žiedai pavieniai, vyriški kekėmis po 2 3 (Pranckietis, 2001). Laukinių aktinidijų uogos įvairaus dydžio, kultūrinių veislių vienodesnės 2 4 cm ilgio ir 1,5 2 cm skersmens, šviesiai žalios, nokdamos tamsėja. Uogų paviršius išilgai dryžuotas šviesesnėmis juostelėmis. Forma plokščio ovalo, kai kurių veislių plonėjančiu galu, taurelė, kartais ir viršūnėlė įdubusi. Uogos minkštimas saldžiarūgštis, žalias, švelnios konsistencijos, su 60 80 smulkių sėklų, tolygiai išsidėsčiusių visame tūryje (Pranckietis, 2001). Aktinidijų šaknys labai išsikerojusios ir turi daug smulkių šaknelių, jos išsidėsto plačiai, bet negiliai nuo kelių iki 25 30 cm gylio. Palankiomis sąlygomis augalai išgyvena 80 100 metų (Pranckietis, 2001). 10

1.2. Margalapės aktinidijos auginimo sąlygos Margalapė aktinidija iš visų aktinidijų rūšių apibūdinama kaip atspariausia ir tolerantiškiausia Lietuvos klimato sąlygoms (Paulauskienė ir kt., 2009). Lietuvoje margalapė aktinidija pradėta auginti dar praeito šimtmečio pradžioje, plisti pradėjo vėliau. Lietuvos žemės ūkio universitete margalapės aktinidijos veislių kūrimas ir tyrimai pradėti 1972 m. Buvo atrinktos keturios geriausios hibridinės formos, kurios 1995 m. įregistruotos veislėmis: ʻLaibaʼ, ʻLankėʼ, ʻLandėʼ ir ʻPaukštės Šakarvaʼ (autoriai: P. Lanauskas, V. Paukštė, V. Venskutonis, V. Pranckietis). 1997 m. šios veislės buvo įrašytos į Tinkamiausių auginti Lietuvoje augalų veislių sąrašą. Taip margalapė aktinidija tapo pripažintu pramoniniu uoginiu augalu Lietuvoje (Pranckietis, 2001). Renkant aktinidijoms augimo vietą, pirmiausiai reikia pagalvoti apie jų paskirtį. Aktinidija uoginis ir dekoratyvinis augalas, todėl paskirtis gali būti dvejopa arba suderinama. Išskirtinėje vietoje augantis vijoklis kartu ir dera. Aktinidijos gausiau dera ir jos dekoratyvesnės būna augdamos saulėje. Aktinidijos stiebai prie atramos prisitvirtina apsivydami ją jaunais ūgliais, kurie auga, sukdamiesi priešinga saulei kryptimi. Ūgliai vejasi tik prie ko nors liesdamiesi. Dažnai du ar keli greta augantys ūgliai susiveja. Aktinidijų krūmai šakojasi virš žemės ir neretai turi 2 4 cm storio ir 0,2 0,3 m aukščio kamienus. Specialiai formuojant kamienai gali būti aukštesni, todėl pakrūmes lengviau prižiūrėti, o uogas patogiau skinti. Kai aktinidijos auginamos vien dėl uogų, joms reikėtų parinkti uždarus šiltesnius, nuo vėjų apsaugotus plotus, nors jos gerai dera ir atvirame lauke. Renkant vietą auginti aktinidijas svarbiausia yra dirva. Geriausiai tinka purūs, turtingi humuso, derlingi, pralaidūs vandeniui priemoliai. Pageidautina neutrali arba silpnai rūgšti dirvožemio reakcija. Aktinidijoms geriau tinka priemoliai, nes lengvesniuose dirvožemiuose labiau kenčia nuo drėgmės trūkumo. Sodinti aktinidijas galima tiek pavasarį tiek ir rudenį. Pavasarį reikia sodinti kuo anksčiau, kad spėtų įsišaknyti. Prieš sodinimą kiekvienam augalui įmaišoma po 10 kg komposto ar perpuvusio mėšlo. Jei dirva rūgšti, dedama sauja kalkių (200 g). Patariama įmaišyti mineralinių trąšų: 80 g kalio chlorido, 200 g superfosfato, 50 g amonio salietros, rekomenduojama įberti ir 40 50 g medžio pelenų. Mišinio pridedama beveik pilna duobė. Būtina lieti sodinant pavasarį ir rudenį, nes vanduo priplauna žemes tiesioginiam sąlyčiui su šaknimis. Pasodintas aktinidijas 5 cm sluoksniu apmulčiuoti durpėmis, kompostu. 11

Sodinimo atstumai parenkami pagal veislės augumą: stipriai augančios sodinamos eilėje rečiau 1,5 2 m, silpniau augančios sutankinamos, tačiau ne tankiau nei kas 1 m. Rečiau sodinti atskiri krūmai dera gausiau, tačiau iš ploto vieneto derlius būna didesnis, auginant krūmus tankiau. Sudarant auginimo schemas būtina numatyti vyriškų augalų vietas. Aktinidijų moteriški žiedai savomis žiedadulkėmis beveik neapsivaisina (užmezga vos 2 3 %), o jei apsivaisina, dažniausiai augina blogai išsivysčiusias uogas. Vyriškus augalus reikia išdėstyti taip, kad iki kiekvieno moteriško augalo būtų ne didesnis kaip 10 m atstumas. LŽŪU atliktų bandymų rezultatai patvirtina, kad aktinidijos gerai užmezga moteriškus žiedus apdulkinus vyriškų žiedų žiedadulkėmis. Margalapės aktinidijos vegetacija trunka 176-188 dienas (Česonienė, Daubaras, 2009 ). Uogos pradeda nokti praėjus 65 70 dienų nuo žydėjimo dažniausiai liepos pabaigoje rugpjūčio pirmoje pusėje. Sunokusios uogos byra, todėl, pirmosioms uogoms sunokus, skinamos ir nesunokusios. Nuskintos uogos sunoksta per 3 dienas. Meteorologinės sąlygos (drėgnis, temperatūra, saulės spindėjimas) yra pagrindinis veiksnys lauko augalų vegetacijai, lemiantis augalų vystymąsi, augimą ir brendimą. Taip pat meteorologinės sąlygos turi įtakos uogų biocheminiai sudėčiai, maistinei kokybei. Margalapė aktinidija nėra labai reikli šilumai ir šviesai. Todėl neblogai dera esant lietingiems orams, o esant sausrai gali numesti lapus. Svarbu, kad aktinidijų šaknys nemirktų. Neigiamai aktinidijos reaguoja į oro sausumą, taip pat blogai auga esant kalio trūkumui dirvoje (Pranckietis, 2001). 1.3. Maistinė vertė ir gydomosios savybės Margalapė aktinidija Lietuvoje labiausiai vertinamos dėl išskirtinai didelio askorbo rūgšties kiekio iki 1 % visos uogų masės. Uogose susikaupia ne tik daug askorbo rūgšties, bet ir nemažai sacharidų, kalio, cinko ir kitų elementų (Obelevičius, 2000). Jose taip pat būna 6,4 mg kg -1 karoteno (provitamino A), vitaminų B 1, B 2, E ir P bei įvairių organinių rūgščių (apie 1,5 %), pektininių (0,8 %), rauginių, flavonoidų, chlorofilas uogoms suteikia žalią spalvą, išliekančią ir jas perdirbus. Tokia gausi sudėtis lemia ne tik aktinidijų uogų maistinę vertę, bet ir gydomąsias savybes (Pranckietis, 2001; Du ir kt., 2009). Vitaminas C (askorbo rūgštis) kartu su polifenoliniais junginiais yra svarbiausi 12

antioksidacinio aktyvumo veiksniai aktinidijų uogose (Guorong ir kt., 2009). Askorbo rūgštis aktyvina ląstelių medžiagų apykaitą, maisto energijai padeda virsti organizmo energija, stiprina organizmo atsparumą ir stimuliuoja jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus: šviną, kadmį, gyvsidabrį. Vitaminas A (retinolis) būtinas odos ir gleivinių ląstelių susidarymui ir atsinaujinimui, yra svarbus regėjimui padeda skirti šviesą, tamsą ir spalvas, yra svarbus normaliam augimui, kaulų ir dantų formavimuisi, nervų sistemos veiklai ir organizmo atsparumui ligoms (imunitetui). Vitaminas A veikia kaip antioksidantas apsaugo nuo organizmą pažeidžiančių laisvųjų radikalų poveikio (Stukas, 1999). Vitaminas B 1 (tiaminas) svarbus nerviniam impulsui plisti, medžiagų apykaitai (angliavandenių, alkoholio, riebalų). Vitaminas B 1 svarbus vaisingumui, normaliam vystymuisi, laktacijai (Stukas, 1999). Vitaminas B 2 (riboflavinas) svarbus aminorūgščių, riebalų rūgščių, angliavandenių apykaitai, daro įtaką augimui, regėjimui. Saugo tinklainę nuo ultravioletinių spindulių nepageidaujamo poveikio (Stukas, 1999). Vitaminui E (tokoferolis) būdingos antioksidacinės savybės, jis slopina lipidų peroksidinę oksidaciją. Tuo jis svarbus ląstelių membranoms ir subląstelinėms struktūroms normaliai funkcionuoti. Mažindamas laisvųjų radikalų kiekį, jis apsaugo nuo vėžio, išeminės širdies ligos.vitaminas E veikia kraujo krešumo sistemą, dauginimąsi, medžiagų apykaitą (Žurnalas 36,6 C, www.366.lt, 2014). Vitaminas P (niacinas) svarbus energijos apykaitos procesams, centrinės nervų sistemos veiklai, veikia kraujo apykaitą praplėsdamas arterioles ir kapiliarus. Trūkstant niacino susergama pelagra (Žurnalas 36,6 C, www.366.lt, 2014). Kinijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti fenolių, flavonoidų, askorbo rūgšties aktyvumą ir patikrinti, kaip jie veikia žmogaus vėžio ląsteles (Rassam, Laing ir kt., 2005). Buvo parinktos trys aktinidijų veislės: margalapė, smailialapė ir puikioji (kininė). Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiausia fenolių, flavonoidų, askorbo rūgšties sukaupia margalapė aktinidija (1.3.1 lentelė). Todėl margalapė aktinidija yra puikus, antioksidacinių savybių turintis, augalas (Du ir kt., 2009). Kivių vaisiai dėl antioksidacinių sąvybiųtaip pat naudojami gydant virškinamojo trakto, plaučių, kepenų vėžį (Rush ir kt., 2002). Cukrinis diabetas yra pasaulinė sveikatos problema ir diabetu sergančių žmonių vis daugėja. Gydytojai įspėja, jog 2030 m. gali būti 366 milijonai sergančių žmonių visame pasaulyje 13

(Sarah ir kt., 2004). Diabetas pažeidžia daugelį žmogaus organizmo organų, sukelia aklumą, atsiranda smegenų kraujotakos ligų, sukelia inkstų funkcijos nepakankamumą (Megh ir kt., 2008). Mokslininkai bando ieškoti natūralių vaistų nuo cukrinio diabeto. Mokslininkai ištyrė margalapės aktinidijos šaknis, norėdami ištirti ar jos neturiu gydomųjų savybių, gydant cukrinį diabetą. Margalapės aktinidijos šaknys buvo tiriamos in vitro, naudojant α gliukozidazę. Gauti rezultatai įrodė, kad margalapės aktinidijos šaknys turi gydomųjų savybių prieš cukrinį diabetą (Xuansheng ir kt., 2013). 1.3.1 lentelė. Fenolių, flavonoidų, askorbo rūgšties koncentracijos aktinidijų ekstraktuose (Rassam ir kt., 2005) Variantai Fenoliai (mg 100 g -1 ) Flavonoidai (mg 100 g -1 ) Askorbo rūgštis (mg 100 g -1 ) Margalapė 430,03 ± 21,85 69,05 ± 0,75 211,12 ± 7,91 aktinidija Smailialapė 362,18 ± 19,87 188,43 ± 3,65 26,97 ± 5,64 aktinidija Puikioji (kininė) aktinidija 115,76 ± 8,97 67,63 ± 0,68 42,28 ± 0,77 Pastaruoju metu susidomėta chlorofilo įtaka žmogaus sveikatai. Japonijoje (kompanija Link) yra sukurtas skysto chlorofilo preparatas, kurio vienas šaukštas atitinka kilogramą žaliųjų daržovių. Pastebėta, kad chlorofilo molekulės struktūra labai panaši į raudonųjų kraujo kūnelių struktūrą. Nuolat vartojant tokius preparatus, gali pailgėti žmonių gyvenimo trukmė. Atsižvelgiant į tai, kad aktinidijose yra daug chlorofilo, maisto sistemose jos galės būti perspektyviai naudojamos (Gruzdienė, 2005). 1.4. Margalapės aktinidijos uogų laikymo būdai Vaisių laikymo būdas yra labai svarbus jų kokybei ir organoleptinių savybių išsaugojimui. Įprastai šviežios margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta) uogos išsilaiko labai neilgai, o tai sukelia didelius ekonominius nuostolius (Antunes, Sfakiotakis, 2002). Aktinidijų uogas, laikant 14

jas šaldytuve 0 5 C temperatūroje, galima išlaikyti tik apie 14 dienų. Todėl, norint uogas laikyti ilgiau, jos turi būti perdirbamos arba laikomos modifikuotos atmosferos kamerose. Konservavimas šalčiu vienas iš geriausių ir patikimiausių būdų apsaugoti produktus nuo gedimo. Konservuojant šalčiu yra aktyviai slopinamas mikroorganizmų, deguonies, biocheminių procesų, šilumos ir šviesos poveikis (Danilčenko ir kt., 2007; Modise, 2008). Šaldant greitai gendančias uogas, kompleksiškai veikia judantis šaltas oras, jo drėgnis ir temperatūra. Kuo didesnis temperatūrų skirtumas ir šaldančio oro judėjimo greitis prie uogos paviršiaus, tuo šilumos mainai tarp uogų ir šaldančios aplinkos intensyvesni (Vasiliauskas, 2005). Kad uogos maksimaliai išsaugotų savo natūralią biocheminę sudėtį bei juslines savybes (spalvą, kvapą, skonį), užšaldyti reikia greitai, per keletą minučių, ilgiausiai per 20 30 min. Literatūroje apie šaldymo technologijas šaldymo greitis minimas kaip svarbiausia ir būtina produktų užšaldymo proceso intensyvumo sąlyga (Heldman, 1992; Codex Alimentarus, 1994; Ditchef, 1996). Džiovininant uogas iš jų pašalinama dalis vandens, todėl sausųjų medžiagų jose padaugėja iki 80 90 %. Aktinidijas galima džiovinti orkaitėje. Prieš džiovinimą jos keletui sekundžių panardinamos į verdant vandenį, taip inaktyvuojami fermentai džiovinimo metu keičiantys uogų spalvą. Aktinidijos iš pradžių džiovinamos žemesnėje temperatūroje (apie 35 C). Kai uogos apvysta, temperatūra padidinama (iki 40 C). Taip džiovinant aktinidijas gaunama apie 18 % šviežių uogų masės (Pranckietis, 2001). Liofilizacija tai maisto dehidratacija užšaldytoje būsenoje ledui virstant garais. Produktų džiovinimas užšaldžius, įgalina išsaugoti maistines, skonio savybes, pradinį tūrį, spalvą, kvapniųjų junginių akumuliavimą, o ledas, susidaręs pradinėje proceso fazėje, užtikrina formos išlaikymą. Taip apdoroti produktai gali būti ilgai saugomi kambario temperatūroje, jei nekontaktuoja su aplinka. Šiuo būdu konservuojant produktus nenaudojami jokie cheminiai konservantai, tai svarbu gaminant sveiką maistą (Aschkensy,1996). Norint, kad džiovinimo metu aktinidijų uogos išlaikytų savo formą, jos turi būti perpjaunamos arba sušaldytų uogų odelė subadoma. Modifikuotoje atmosferoje laikomose uogose sulėtėja medžiagų apykaita, būna mažesni angliavandenių nuostoliai. Silpnos koncentracijos deguonis pristabdo krakmolo virtimą cukrumi, protopektino pektinu. Uogos ilgiau būna tvirtos, stangrios. Dėl sumažėjusios deguonies koncentracijos sulėtėja etileno sintezė, uogos lėčiau sensta (Souleyre ir kt., 2004). 15

1.5. Uogų cheminės sudėties pokyčiai laikymo metu Askorbo rūgštis. Askorbo rūgšties nuostoliai, laikant šaldytus produktus, priklauso nuo laikymo trukmės, temperatūros ir nuo to, ar ši temperatūra bus pastovi ar kintanti. Pavyzdžiui šaldytų daržovių juslinė kokybė ir askorbo rūgšties kiekis mažiausiai kinta laikant produktus -20 o C temperatūroje. Kitomis sąlygomis patiriamas 20 50% askorbo rūgšties nuostolis (Ramonaitytė, Bašinskienė, 2001). Laikant šaldytas dailiąsias aktinidijas (Actinidia arguta) 29 savaites, nebuvo pastebėta jokių žymių askorbo rūgšties kiekio pokyčių. Tačiau šviežiose dailiųjų aktinidijų (Actinidia deliciosa) uogose askorbo rūgšties aptinkama daugiau, nei laikytose užšaldžius (Kalt, 2005). Askorbo rūgšties kiekis priklauso ir nuo uogų brandos. Pernokusiose uogose askorbo rūgšties yra mažiau, nei prinokusiose, tad užšaldžius tokias uogas natūralu, kad askorbo rūgšties bus mažiau (Kalt, 2005). Sausosios ir tirpios sausosios medžiagos. Šios medžiagos yra rodikliai, nusakantys uogų maistinę vertę, turintys įtakos perdirbimo produktų technologinėms bei juslinėms savybėms. Naujojoje Zelandijoje mokslininkai atliko tyrimą, norėdami įrodyti, jog nuo kivių dydžio priklauso juose esančių sausųjų medžiagų kiekis. ʻHaywardʼ kiviuose randama apie 12 20 % sausųjų medžiagų (Beever, Hopkirk, 1990). Koreliacija tarp atskirų vaisių dydžio ir sausųjų medžiagų kiekio juose buvo apskaičiuojama pagal Pearsono koreliacijos koeficientą (Glone, Kawano, 1998). Buvo įvertintas sausųjų medžiagų kiekio nuokrypis nuo vidutinio kiekio, atsižvelgiant į dydį. Nustatyta, kad yra bendra tendencija: didėjant vaisiaus masei, didėja ir sausųjų medžiagų kiekis jame. Sausųjų medžiagų kiekis priklauso ir nuo sezono, tačiau esminis ryšys tarp vaisiaus dydžio ir sausųjų medžiagų kiekio pastebėtas nebuvo (Woodward, Clearwater, 2008). 16

2. TYRIMŲ SĄLYGOS IR METODAI 2.1.Tyrimų objektas Tyrimams naudotos 4 veislių margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta (Maxim. & Rupr.) Maxim ʻPaukštės Šakarvaʼ, ʻLandėʼ, ʻLankėʼ, ʻLaibaʼuogos (vaisiai) 2012 2013 metais augintos Aleksandro Stulginskio universiteto Pomologiniame sode. Šios veislės sukurtos, atrenkant iš Klara Cetkin ir ʽAnanasnaja veislių laisvo apsidulkinimo sėklų 1972 m. sėjinukų. Nuo 1988 m. jos tiriamos ASU pomologinio sodo aktinidijų plantacijoje. ʻPaukštės Šakarvaʼ uogas vesti pradeda antraisiais trečiaisiais augimo metais, gausiai pradeda derėti ketvirtaisiais penktaisiais metais. Uogos pradeda nokti rugpjūčio mėn. pirmojo dešimtadienio pradžioje. Jos yra cilindrinės formos, nusmailėjusia viršūne ir nedaug suplotos, žalios, stambios, vienodo didumo (viena uoga sveria apie 3,5 g). Veislė pakankamai derlinga. Vidutinis derlius 5 kg nuo krūmo. Uogose yra 0,34 1,0 % askorbo rūgšties, 12 19 % % sausųjų medžiagų, 0,7 1,8 % organinių rūgščių, 3,7 7,4 % bendrojo cukraus (Pranckietis, 2001). Bendras chlorofilo kiekis šios veislės uogose 4,75 mg 100 g -1 (chlorofilas a 2,80, chlorofilas b 2,00mg 100 g -1 ) (Česonienė, Viškelis, 2007). ʻLandėsʼ uogos pradeda nokti rugpjūčio mėn. pirmojo dešimtadienio pradžioje ne vienu metu. Jos nupjauto kūgio formos, suplotos, stambios (viena uoga sveria apie 3 g), gražios, saldžios. Veislė labai derlinga, priskinama nuo krūmo uogų iki 10 kg. Nepernokusias galima transportuoti. Uogose yra 0,25 0,83 % askorbo rūgšties, 12 15 % sausųjų medžiagų, 0,5 1,5 % organinių rūgščių, 7,0 9,0 % bendrojo cukraus (Pranckietis, 2001). Bendras chlorofilo kiekis 4,18 mg 100 g -1 (chlorofilas a 2,60, chlorofilas b 1,59 mg 100 g -1 ) (Česonienė, Viškelis, 2007). ʻLankėsʼ uogos pradeda nokti ne vienu metu rugpjūčio mėn. pradžioje. Uogos cilindro formos nusmailėjusia viršūne, vidutinio didumo (viena uoga sveria apie 1,7 g), nepernokusias galima transportuoti. Nuo krūmo galima priskinti iki 3 kg uogų. Uogose yra 0,21 0,54 % askorbo rūgšties, 12 19 % sausųjų medžiagų, 0,6 1,5 % organinių rūgščių, 4,4 8,6 % bendrojo cukraus (Pranckietis, 2001). Bendras chlorofilo kiekis 4,63 mg 100g -1 (chlorofilas a 2,50, chlorofilas b 2,10 mg 100 g -1 ) (Česonienė, Viškelis, 2007). 17

ʻLaibosʼ uogos pradeda nokti ne vienu metu rugpjūčio mėn. pradžioje. Derėti gausiai pradeda šeštaisiais septintaisiais augimo metais. Jos taisyklingos cilindro formos su įdubimu viršūnėje, vidutinio didumo (viena uoga sveria apie 1,8 g). Nuo krūmo priskinama apie 7 kg uogų. Uogose yra 0,28 0,92 % askorbo rūgšties, 16 19 % sausųjų medžiagų, 0,7 1,3 % organinių rūgščių, 5,5 9,8 % bendrojo cukraus (Pranckietis, 2001). Bendras chlorofilo kiekis 3,73 mg 100g -1 (chlorofilas a 1,93, chlorofilas b 1,73 mg 100 g -1 ) (Česonienė, Viškelis, 2007). 2.2.Meteorologinės sąlygos Fenologiniai stebėjimai leidžia teigti, kad aktinidijų vegetacija prasideda balandžio mėn. pradžioje, o laparandžiuose esantys pumpurai sprogsta praėjus šalnų pavojui, nes lapai yra lengvai pažeidžiami neigiamų temperatūrų (Pranckietis, 1999). 2012 2013 metų oro temperatūra ir kritulių kiekis pateikti pagal duomenis registruotus Kauno meteorologinėje stotyje Noreikiškėse. 2012 m. balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 1,59 C aukštesnė už daugiametę temperatūrą (2.1. pav.). Kritulių šį mėnesį iškrito 33,9 mm daugiau, o saulė spindėjo 63 val. ilgiau už daugiametį vidurkį (2.2, 2.3 pav.). Gegužės mėnesio vidutinė temperatūra buvo 0,43 C didesnė už daugiametę, saulėtų valandų buvo daugiau, o kritulių iškrito mažiau, lyginant su daugiamečiu vidurkiu. Vidutinė birželio mėn. temperatūra buvo artima daugiamečiam vidurkiui (didesnė tik 0,3 C). Kritulių iškrito 30,8 mm daugiau ir net 55 % ilgiau spindėjo saulė, lyginant su daugiamečiu vidurkiu. Liepos mėnesio temperatūra mažai skyrėsi nuo daugiamečio vidurkio, kritulių kiekis viršijo normą 31,6 mm, saulė spindėjo 27 val. ilgiau. 2013 m. balandžio mėn. temperatūra buvo 0,64 C žemesnė už daugiametį vidurkį, kritulių iškrito 18,1 mm daugiau, o saulė spindėjo 12,5 val. ilgiau už daugiametį vidurkį (2.1, 2.2, 2.3 pav.). Gegužės mėn. temperatūra jau buvo aukštesnė už daugiametį vidurkį 3, 8 C, saulėtų dienų taip pat buvo daugiau ir kritulių iškrito 10 mm daugiau už daugiametį vidurkį. Birželio mėn. temperatūra aukštesnė už daugiametį vidurkį 2,92 C, kritulių iškrito 16,7 mm mažiau, saulė spindėjo šiek tiek ilgiau už daugiametį vidurkį. Liepos mėn. temperatūra mažai skyrėsi nuo daugiamečio vidurkio, kritulių kiekis normą viršijo 37,3 mm, o saulė spindėjo net 66,2 val. trumpiau. 18

2.2.1 pav. Oro temperatūra aktinidijų vegetacijos periodu, 2012 2013 m. 2.2.2 pav. Kritulių kiekis aktinidijų vegetacijos periodu, 2012 2013 m. 19

2.2.3 pav. Saulės spindėjimas aktinidijų vegetacijos periodu, 2012 2013 m. 2.3. Tyrimų vieta Aktinidijų cheminės sudėties tyrimai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto Augalinių maisto žaliavų perdirbimo laboratorijoje ir Atviros prieigos žemės ir miškų jungtinio tyrimų centro Augalinių žaliavų kokybės laboratorijoje. 2.4. Tyrimų metodai Margalapės aktinidijos uogos buvo nuskintos 2012 m. rugpjūčio 4 dieną, o 2013 m. liepos 21 dieną, pradėjus nokti pirmosioms uogoms. Margalapės aktinidijos uogų laikymas. 2013 m. derliaus šviežios margalapės aktinidijos uogos laikytos keturiose modifikuotos atmosferos kamerose Besseling CA Systems (BesselingGroup, Olandija) 10 savaičių. Kiekvienoje kameroje buvo skirtinga oro dujų sudėtis, bet toks pat drėgnis ir temperatūra: 1 kamera (kontrolinė): O 2 21 %, N 2 78 %, santykinis oro drėgnis 85 %, temperatūra 0 C; 2 kamera: O 2 0,5 %, N 2 99,5 %, santykinis oro drėgnis 85 %, temperatūra 0 C; 3 kamera: O 2 1 %, N 2 99 %, santykinis oro drėgnis 85 %, temperatūra 0 C; 20

4 kamera: O 2 1 %, N 2 98 %, CO 2 1 %, santykinis oro drėgnis 85 %, temperatūra 0 C. Tyrimai buvo atlikti trimis pakartojimais. Laikymo metu kas 2 savaites buvo nustatytos uogų sausosios, tirpios sausosios medžiagos, askorbo rūgšties kiekis. Cheminės analizės atliktos trimis pakartojimais. Margalapės aktinidijos uogų šaldymas. Surinktos uogos nokintos patalpoje, paskleistos plonu sluoksniu 20 C temperatūroje. Sunokę uogos užšaldytos šaldiklyje CVF 525/86, IngClima (Urugvajus), -60-86 C temperatūroje, tokioje temperatūroje ir laikytos. Margalapės aktinidijos uogų liofilizavimas. Šaldytos aktinidijų uogos liofilizuotos sublimatoriuje SCANVAC CoolSafe 55 9 (LaboGENE, Danija). Šaldytose ir liofilizuotose uogose po 1 kartą per mėn. buvo nustatytas askorbo rūgšties kiekis. Cheminės analizės atliktos trimis pakartojimais. Analizės atliktos: 2012 m. aktinidijų derliaus 2012 m. spalio mėn., 2012 m. lapkričio mėn., 2012 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio mėn., 2013 m. vasario mėn. 2013 m. aktinidijų derliaus 2013 m. spalio mėn., 2013 m. lapkričio mėn., 2013 m. gruodžio mėn., 2013 m. sausio mėn., 2014 m. vasario mėn. Cheminių analizių metodai. Sausųjų medžiagų kiekis nustatytas džiovinant mėginius iki pastovios masės 105 ºC temperatūroje (LST ISO 751:2000); tirpių sausųjų medžiagų kiekis refraktometru PAL (Atago, Japonija) (LST ISO 2173:2004); askorbo rūgšties kiekis titruojant 2,6- dichlorfenolindofenolio natrio druska (LST ISO 6557-2:2000). 2.5. Duomenų matematinis statistinis įvertinimas Tyrimų duomenys įvertinti dispersinės analizės metodu (ANOVA), naudojant kompiuterinę programą STATISTICA. Apskaičiuoti bandymo duomenų aritmetiniai vidurkiai ir 21

standartiniai nuokrypiai. Statistinis patikimumas įvertintas Fišerio (LSD) testu. Skirtumai statistiškai patikimi, kai p 0,05. 3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ 3.1. Šviežių aktinidijų uogų cheminė sudėtis Labiausiai vertinama aktinidijų uogų savybė išskirtinai didelis askorbo rūgšties kiekis. Askorbo rūgšties kiekis aktinidijų uogose nėra pastovus ir priklauso nuo genetinių augalo savybių, auginimo sąlygų, pvz., dirvos, tręšimo, laistymo ir kitų veiksnių (Latocha, 2007). Lietuvoje auginamos margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta) kaupia 19,15 23,95 % sausųjų medžiagų (Paulauskienė ir kt., 2009). 2010 m. tirtose margalapės aktinidijos uogose sausųjų medžiagų vidutiniai kiekiai buvo 11,76 16,75% (Narutytė, 2011). Didžiausius kiekius sausųjų medžiagų sukaupė ʽLandėsʼ uogos, mažiausiai ʽLaibosʼ uogos. Palauskienė ir kt. (2009) nustatė, kad įvairių Actinidia kolomikta veislių uogose susikaupia nuo 242,70 iki 467,0 mg 100g -1 askorbo rūgšties, daugiausia ʻPaukštės Šakarvosʼ uogose. ʻLandėsʼ ir ʻLankėsʼ uogose susikaupia vidutiniai šio vitamino kiekiai. 2010 metais tirtų veislių aktinidijų uogose nustatyti vidutiniai askorbo rūgšties kiekiai 228,80 340,27 mg 100g -1. Patikimai didžiausi kiekiai susikaupė ʻPaukštės Šakarvosʼ uogose, mažiausi ʻLandėsʼ uogose (Narutytė, 2011). Atlikus tyrimus tik nuskintose uogose, daugiausia askorbo rūgšties ir tirpių sausųjų medžiagų nustatyta ʽLandėsʼ veislės uogose 725,37 mg 100g -1 ir 8,28 %, sausųjų medžiagų ʽLaibosʼ uogose 16,58 % (3.1.1 lentelė). Mažiausiai askorbo rūgšties sukaupė ʽLaibosʼ uogos 630,93 mg kg -1, sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų ʽPaukštės Šakarvosʼ uogos 10,45 % ir 5,27 %. Patikimi skirtumai (p 0,05) nustatyti tarp sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekių visų veislių aktinidijų uogose. 3.1.1 lentelė. 2013 m. derliaus šviežių aktinidijų uogų cheminė sudėtis Veislė Askorbo rūgštis mg 100 g- 1 Sausosios medžiagos Tirpios sausosios % medžiagos % ʻLankėʼ 702,02 ± 71,90 11,54 ± 0,32 6,91 ± 0,14 ʻPaukštės 709,09 ± 37,42 10,45 ± 0,51 5,27 ± 0,10 Šakarvaʼ ʻLaibaʼ 630,93 ± 14,45 14,58 ± 0,37 7,69 ± 0,17 22

ʻLandėʼ 725,37 ± 30,58 12,78 ± 0,63 8,28 ± 0,12 Paulauskienė ir kt. (2009) nustatė, kad 2009 m. įvairių Actinidia kolomikta veislių uogose susikaupė nuo 242,7 iki 467,0 mg 100g -1 askorbo rūgšties, daugiausia ʻPaukštės Šakarvosʼ uogose. ʻLandėsʼ ir ʻLankėsʼ uogose susikaupė vidutiniai šio vitamino kiekiai. Askorbo rūgšties kiekis aktinidijų uogose nėra pastovus ir priklauso nuo genetinių augalo savybių, auginimo sąlygų, pvz., dirvos, tręšimo, laistymo ir kitų veiksnių (Latocha, 2007). 3.2. Aktinidijų uogų, laikytų modifikuotos atmosferos kamerose, cheminė sudėtis Didžiausi askorbo rūgšties kiekiai buvo šviežiose, pilnai nesunokusiose aktinidijų uogose. Uogoms nokstant, šių junginių kiekiai sumažėjo. Didžiausi askorbo rūgšties nuostoliai ʻLankėsʼ, ʻLaibosʼ ir ʻLandėsʼ uogose susidarė 4 kameroje, kur oro sudėtyje buvo 1 % CO 2 (O 2 1 %, N 2 98 %, CO 2 1 %) (3.2.1 pav.). Šioje kameroje askorbo r. kiekiai sumažėjo nuo 2,7 iki 4 kartų. ʽPaukštės Šakarvosʼ uogose didžiausi šių junginių nuostoliai susidarė 3 kameroje ir siekė 2,7 karto. Mažiausi askorbo rūgšties nuostoliai, laikant 10 savaičių, ʻLankėsʼ, ʻLaibosʼ ir ʻLandėsʼ uogose nustatyti 3 kameroje, jie sudarė nuo 1,4 iki 2,9 karto. Didžiausi vidutiniai askorbo rūgšties nuostoliai, laikant 10 savaičių, buvo nustatyti ʻLandėsʼ veislės uogose nuo 2,9 iki 4 kartų, mažiausi ʻLankėsʼ uogose nuo1,4 iki 2,7 karto. Atlikus duomenų statistinę analizę, po 10 laikymo savaičių 1 kameroje ʻLandėsʼ uogose nustatyti patikimai mažiausi (186,88 mg 100g -1 ), o ʻLankėsʼ uogose patikimai didžiausi askorbo rūgšties kiekiai (327,43 mg 100g -1 ). 2 kameroje mažiausi kiekiai askorbo rūgšties nustatyti ʻLaibosʼ (247,16 mg 100g -1 ) ir ʻLandėsʼ (248,60 mg100g -1 ), didžiausi ʻLankėsʼ (343,13 mg 100g -1 ) uogose. 3 kameroje patikimai didžiausi askorbo rūgšties kiekiai buvo ʻLankėsʼ uogose (291,69 mg 100g -1 ), mažiausi ʻLandėsʼ uogose (250,63 mg 100g -1 ). 4 kameroje patikimai didžiausi askorbo rūgšties kiekiai buvo ʻPaukštės Šakarvosʼ uogose (331,63 mg 100g -1 ), mažiausi ʻLandėsʼ uogose (182,39 mg 100g -1 ). Daugiausia tirpių sausųjų medžiagų (13,78 %) susikaupė ʻLaibosʼ uogose laikytose 10 savaičių 4 kameroje, mažiausiai (8,18 %) ʻPaukštės Šakarvosʼ uogose laikytose 1 kameroje (3.2.2 pav.). 1 kameroje laikymo metu daugiausia tirpių sausųjų medžiagų susikaupė ʻLandėsʼ uogose (11,98 %), 2 kameroje ʻLaibosʼ (11,82 %) ir ʻLankėsʼ (11,32 %), 3 kameroje ʻLaibosʼ 23

(13,06 %) uogose. Tirpių sausųjų medžiagų kiekiai per 10 laikymo savaičių modifikuotoje atmosferoje 1 kameroje padidėjo 1,4 1,7 kartus, 2 kameroje 1,2 1,6 kartus, 3 kameroje 1,3 1,9 kartus ir 4 kameroje 1,4 1,8 kartus. 1 kamera 2 kamera 3 kamera 4 kamera ʻLaibaʼ ʻPaukštės Šakarvaʼ ʻLankėʼ ʻLandėʼ 3.2.1 pav.askorbo rūgšties kiekio (mg 100g -1 ) kitimas margalapės aktinidijos uogose, laikant modifikuotos atmosferos kamerose, ASU, 2012 2013 m. Po 10 laikymo savaičių patikimai daugiausia tirpių sausųjų medžiagų nustatyta ʻLaibosʼ uogose, mažiausiai ʻPaukštės Šakarvosʼ uogose (3.2.2 pav.). 24

Daugiausia sausųjų medžiagų nustatyta ʽLankėsʼ (17,85 %), ʽPaukštės Šakarvosʼ (19,85 %) ir ʽLaibosʼ (21,18 %) uogose laikytose 10 savaičių 2 kameroje (3.2.3 pav.). 1 kameroje po 10 laikymo savaičių daugiausia sausųjų medžiagų nustatyta ʽLandėsʼ (20, 46 %) uogose. Mažiausiai sausųjų medžiagų (16,18 %) buvo ʽPaukštės Šakarvosʼ uogose laikytose 1 kameroje. 1 kameroje laikomose aktinidijų uogose sausųjų medžiagų kiekiai padidėjo nuo 1,4 iki 1,6 karto, 2 kameroje nuo 1,5 iki 1,9 karto, 3 kameroje nuo 1,4 iki 1,8 karto ir 4 kameroje nuo 1,4 iki 1,7 karto. Atlikus statistinę duomenų analizę, patikimi skirtumai nustatyti 1 ir 4 kameroje po 10 laikymo savaičių tarp ʽLandėsʼ, ʽLaibosʼ, ʽPaukštės Šakaravosʼ, ʽLankėsʼ uogose sukauptų sausųjų medžiagų kiekių. 2 kameroje patikimai didžiausią kiekį šių junginių sukaupė ʽLaibosʼ, mažiausią ʽLankėsʼ uogos. 3 kameroje patikimi skirtumai nustatyti tarp ʽLaibosʼ ir kitų veislių uogose sukauptų sausųjų medžiagų kiekių. 1 kamera 2 kamera 3 kamera 4 kamera 25

ʻLaibaʼ ʻPaukštės Šakarvaʼ ʻLankėʼ ʻLandėʼ 3.2.2 pav. Tirpių sausųjų medžiagų kiekio (%) kitimas margalapės aktinidijos uogose, laikant modifikuotos atmosferos kamerose, ASU, 2012 2013 m. 1 kamera 2 kamera 3 kamera 4 kamera ʻLaibaʼ ʻPaukštės Šakarvaʼ ʻLankėʼ ʻLandėʼ 3.2.3 pav. Sausųjų medžiagų kiekio (%) kitimas margalapės aktinidijos uogose, laikant modifikuotos atmosferos kamerose, ASU, 2012 2013 m. 3.3. Askorbo rūgšties kiekis šaldytose aktinidijų uogose 26

Siekiant ištirti askorbo rūgšties kiekio kitimą šaldytose aktinidijų uogose, kas mėnesį buvo atliekamos analizės; pirmosios analizės atliktos spalio mėnesį, t.y. po dviejų laikymo mėnesių. Laikant šaldytas aktinidijų uogas 2012 m., po 3 ir po 4 laikymo mėnesių visų tirtų veislių uogose nustatytas askorbo rūgšties kiekio sumažėjimas. Didžiausi askorbo rūgšties nuostoliai ʻLankėsʼ, ʻPaukštės Šakarvosʼ, ʻLaibosʼ, ʻLandėsʼ uogose nustatyti gruodžio mėnesį, t.y. po 4laikymo mėnesių (3.3.1 pav.). Po 5 laikymo mėnesių, t.y. sausio mėnesį, nustatyta daugiausia askorbo rūgšties šaldytose ʻPaukštės Šakarvosʼ (465,88 mg 100g -1 ), ʻLankėsʼ (539,22 mg 100g -1 ) ir ʻLandėsʼ (500 mg 100g -1 ) uogose, lyginant su kitais tyrimo mėnesiais. Po 6 laikymo mėnesių (vasario mėn.) daugiausia askorbo rūgšties buvo nustatyta ʻLankėsʼ uogose 521,12 mg 100g -1. Šis kiekis 1,3 karto viršijo askorbo rūgšties kiekį, kuris buvo nustatytas po 2 laikymo mėnesių (spalio mėn.). Atlikus statistinę duomenų analizę, patikimi skirtumai nustatyti po 4 ir 5 laikymo mėnesių (gruodžio ir sausio) tarp visų veislių uogose sukauptos askorbo rūgšties kiekio. Po 2, 3 ir 4 laikymo mėnesių (spalio, lapkričio, gruodžio mėn.) patikimai didžiausias askorbo rūgšties kiekis nustatytas ʽLandėsʼ, po 5 ir 6 mėnesių ʽLankėsʼ uogose. ʻLaibaʼ ʻPaukštės Šakarvaʼ ʻLankėʼ ʻLandėʼ 3.3.1 pav. Askorbo rūgšties kiekio (mg 100g -1 ) kitimas šaldytose margalapės aktinidijos uogose, ASU, 2012 m. 2013 m., taip pat kaip 2012 m., didžiausi askorbo rūgšties nuostoliai ʻPaukštės Šakarvosʼ, ʻLaibosʼ, ʻLandėsʼ uogose nustatyti po 4 laikymo mėnesių (gruodžio mėn.), išskyrus ʻLankėsʼ uogas (3.3.2 pav.). Šios veislės uogose didžiausi askorbo rūgšties nuostoliai, kurie sudarė 1,3 27

karto, nustatyti po 3 laikymo mėnesių (lapkričio mėn.) (3.4 pav.). Po 5 laikymo mėnesių (sausio mėn.) ʻPaukštės Šakarvosʼ (607,55 mg 100g -1 ), ʻLankėsʼ (741,43 mg 100g -1 ), ʻLandėsʼ (603,38 mg 100g -1 ) uogose nustatyti didžiausi askorbo rūgšties kiekiai, lyginant su 2 mėnesius laikytomis uogomis. ʻLaibosʼ uogose askorbo rūgšties kiekis laikymo metu mažėjo. Po 6 laikymo mėnesių (vasario mėn.) didžiausias askorbo rūgšties kiekis buvo ʻLandėsʼ uogose 558,73 mg 100g -1. Lyginant su 2 mėnesius laikytomis uogomis, šių junginių kiekis padidėjo 1,6 karto. ʻLankėsʼ uogose askorbo rūgšties kiekis laikymo pabaigoje buvo toks pat, kaip ir laikymo pradžioje, padidėjo tik 5 mg 100g -1. ʽPaukštės Šakarvosʼ ir ʽLaibosʼ uogose laikymo eigoje askorbo rūgšties kiekis sumažėjo, atitinkamai 1,1 ir 1,4 karto. Atlikus statistinę duomenų analizę, patikimi skirtumai nustatyti po 2, 4 ir 6 laikymo mėnesių (spalio, gruodžio ir vasario mėn.) tarp visų veislių uogose sukaupto askorbo rūgšties kiekio. ʻLaibaʼ ʻPaukštės Šakarvaʼ ʻLankėʼ ʻLandėʼ 3.3.2 pav. Askorbo rūgšties kiekio (mg 100g -1 ) kitimas šaldytose margalapės aktinidijos uogose, ASU, 2013 m. 2010 m. darant analogiškus tyrimus, visų veislių šaldytose margalapės aktinidijos uogose lapkričio mėnesį pastebėtas žymus askorbo rūgšties kiekio padidėjimas (Narutytė, 2011). Po 6 laikymo mėnesių (vasario mėn.) askorbo rūgšties kiekiai visų veislių uogose buvo didesni, nei rugsėjo mėnesį. 28

3.4. Askorbo rūgšties kiekis liofilizuotose aktinidijų uogose 2012 m. po 2 laikymo mėnesių daugiausia askorbo rūgšties nustatyta liofilizuotose ʻLandėsʼ uogose 3464,73 mg 100g -1, mažiausiai ʽLaibosʼ uogose 1814,56 mg 100g -1. Didžiausi askorbo rūgšties nuostoliai visų veislių liofilizuotose aktinidijų uogose nustatyti po 6 laikymo mėnesių (vasario mėn.) (3.4.1 pav.). Po 3 laikymo mėnesių (lapkričio mėn.) ʽLaibosʼ, ʻPaukštės Šakarvosʼ,ʻLankėsʼ uogose askorbo rūgšties kiekis padidėjo, tik ʻLandėsʼ uogose visą laiką mažėjo ir po 6 laikymo mėnesių buvo mažiausias 1273,68 mg 100g -1, t.y. sumažėjo 2,7 karto, lyginant su 2 mėnesius laikytomis uogomis. Liofilizuotų uogų laikymo pabaigoje mažiausiai askorbo rūgšties nustatyta ʽLaibosʼ uogose 1186,84 mg 100g -1. Didžiausi nuostoliai, laikant liofilizuotas uogas 6 mėnesius, susidarė ʻLandėsʼ uogose. ʻLaibaʼ ʻPaukštės Šakarvaʼ ʻLankėʼ ʻLandėʼ 3.4.1 pav. Askorbo rūgšties kiekio (mg 100g -1 ) kitimas liofilizuotose margalapės aktinidijos uogose, ASU, 2012 m. Atlikus statistinę duomenų analizę, patikimi skirtumai tarp visų veislių uogų nustatyti po 2, 5 ir 6 mėnesių (spalio, sausio ir vasario mėn.). 2013 m. po 2 laikymo mėnesių daugiausia askorbo rūgšties nustatyta liofilizuotose ʻLandėsʼ uogose 3364,43 mg 100g -1, mažiausiai ʽLaibosʼ uogose 2049,45 mg 100g -1 (3.4.2 pav.). Didžiausi askorbo rūgšties nuostoliai po 6 laikymo mėnesių (vasario mėn.) susidarė 29

ʻLandėsʼ uogose. Šio vitamino sumažėjo 1,1 karto, lyginant su 2 mėnesius laikytomis uogomis. Kitų veislių uogose po 6 laikymo mėnesių nustatyti didesni askorbo rūgšties kiekiai, nei buvo 2 mėnesius laikytose uogose. ʽPaukštės Šakarvosʼ uogose padidėjo 1,0, ʻLaibosʼ uogose 1,1 ir ʽLankėsʼ uogose 1,2 karto.po 6 laikymo mėnesių daugiausia askorbo rūgšties nustatyta liofilizuotose ʻLandėsʼ uogose 3069,77 mg 100g -1. Atlikus statistinę duomenų analizę, patikimi skirtumai nustatyti po 2, 3, ir 5 laikymo mėnesių (spalio, lapkričio, sausio mėn.) tarp visų tirtų veislių uogose esančio askorbo rūgšties kiekio. ʻLaibaʼ ʻPaukštės Šakarvaʼ ʻLankėʼ ʻLandėʼ 3.4.2 pav. Askorbo rūgšties kiekio (mg 100g -1 ) kitimas liofilizuotose margalapės aktinidijos uogose, ASU, 2013 m. 30

IŠVADOS Įvertinus aktinidijų uogų cheminės sudėties pokyčius, laikant šviežias uogas modifikuotoje atmosferoje, šaldytas ir liofilizuotas uogas, galima teigti, kad: 1. Daugiausia askorbo rūgšties ir tirpių sausųjų medžiagų nustatyta ʽLandėsʼ veislės uogose 725,37 mg 100g -1 ir 8,28 %, sausųjų medžiagų ʽLaibosʼ uogose 16,58 %. 2. Didžiausi askorbo rūgšties nuostoliai ʻLankėsʼ, ʻLaibosʼ ir ʻLandėsʼ uogose susidarė 4 kameroje, kur oro sudėtyje buvo 1 % CO 2 (O 2 1 %, N 2 98 %, CO 2 1 %). 3. Didžiausi vidutiniai askorbo rūgšties nuostoliai, laikant 10 savaičių, buvo nustatyti ʻLandėsʼ veislės uogose nuo 2,9 iki 4 kartų. 4. Tirpių sausųjų medžiagų kiekiai per 10 laikymo savaičių modifikuotoje atmosferoje daugiausia (1,3 1,9 kartus) padidėjo 3 kameroje, kur O 2 1 %, N 2 99 %. 5. Sausųjų medžiagų kiekiai per 10 laikymo savaičių modifikuotoje atmosferoje daugiausia (1,5 1,9 kartus) padidėjo 2 kameroje, kur O 2 0,5 %, N 2 99,5 %. 6. Po 6 laikymo mėnesių (vasario mėn.) daugiausia askorbo rūgšties 2012 m. buvo nustatyta šaldytose ʻLankėsʼ uogose 521,12 mg 100g -1, 2013 m. ʻLandėsʼ uogose 558,73 mg 100g -1. 7. Didžiausi askorbo rūgšties nuostoliai 2012 m. visų veislių liofilizuotose aktinidijų uogose nustatyti po 6 laikymo mėnesių (vasario mėn.). 2013 m. ʽPaukštės Šakarvosʼ, ʻLaibosʼ ir ʽLankėsʼ uogose askorbo rūgšties kiekis, laikant 6 mėnesius, padidėjo nuo 1,0 iki 1,2 karto. 31

NAUDOTA LITERATŪRA 1. ANTUNES, M. D. C.; M SFAKIOTAKIS, E. 2002. Ethylene biosynthesis and ripening behaviour of 'Hayward' kiwifruit subjected to some controlled atmospheres. Post. Biol. Technol 26: 167-179 p. 2. ASCHKENSY, H. 1996. Liofilizacija. Swiat Nauki. 150 p. 3. BEEVER, D.J.; HOPKIRK, G. 1990. Fruit development and fruit physiology. In: Warrington, I.J., Weston, G.C. (Eds.), Kiwifruit Science and Management. For the New Zealand Society of Horticultural Science. Ray Richards Publisher, 97 126 p. 4. Codex alimentarius processed and quick frozen fruits and vegetables. 1994. FAO, Rome. 5. ČESONIENĖ L.; DAUBARAS R. 2009. Cultivars and Clones of Actinidia kolomikta for floriculture in Lithuania. Acta Horticulturae, 265-272 p. 6. DANILČENKO, H.; JARIENĖ E.; PAULAUSKIENĖ, A. 2007. Augalinių maisto produktų kokybė ir sauga. Akademija, p. 247. 7. DITCHEF, S. 1996. Assessment of f freezing intensification using a dynamic dispersion medium. Process Optimization and Minimal Processing of Foods. Porto, 5 12. 8. DU, G.R.; LI, M.J.; MA, F.W.; LIANG, D. 2009. Antioxidant capacity and the relationship with polyphenol and vitamin C in Actinidia fruits. p. 557 562. 9. FERGUSON, A.R..; OLLARD, E.G, 1990. Domestication of the Kiwifruit. In Warrington, I.J. &Weston, G.C., eds, Kiwifruit Science and Management, pp. 165-246. 10. GRUZDIENĖ, D. 2005. Maisto priedai. Kaunas, 56 p. 11. GUORONG D.; MINGJUN L.; FENGWANG M.; DONG L. 2009. Antioxidant capacity and the relationship with polyphenol and Vitamin C in Actinidiafruits. Food Chemistry, 113, p. 557 562. 12. GUTHRIE, R. S; LUBY, J. J; BEDFORD, S. T.; MCNAMARA, S. T. 2007. Partial dominance in Actinidia kolomikta interspecific hybrids. Acta Horticulturae, 753, p. 211-218. 13. LDMAN, R. 1992. Handbook of food engineering. New York, 60 p. 14. JANKEVIČIENĖ, R., 1998. Botanikos vardų žodynas. Vilnius, 523 p. 15. KALT, W. (2005). Eff ects of production and processing factors on major fruit and vegetable antioxidants. Food Science. t. 70, p. 11-19 16. LATOCHA, P. 2007. The coparison of some biological features of Actinidia arguta cultivars fruit. Ann Warsaw Univ. of Life Sc. SGGW, Horticult. And Landsc. Architect., 28, pp. 105 109. 17. LI, X.; LI, J; DOEJARTO, D.D, 2009. Advances in the study of the systematics of Actinidia Lindley. Frontiers of Biology in China, Vol. 4, Issue 1, pp.55-61, ISSN 1673-3509. 18. LST ISO 2173:2004. Vaisių ir daržovių gaminiai. Tirpių sausųjų medžiagų nustatymas. Lietuvos standartizacijos departamentas Vilnius, 2004. 7 p. 32