Vietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma

Transkriptas

1 Durpės Lietuvos energetikoje kaip realu? Giedrius Kavaliauskas, , Kaunas

2 Vietiniai ištekliai - durpės Pelkės Lietuvoje, % 2% 1% Naturalios pelkės Klaipeda Kaunas 44% 28% Nusausintos žemės ūkiui Nusausintos miškininkystei Vilnius 25% Naudojamos gavybai Užleistos Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba `& Lietuvos šlapynės ir jų vandensauginė reikšmė, Vilnius Kasybai naudojami plotai 14 tūkst.ha, t.y. 2,16 % visų durpynų esančių Lietuvoje

3 Vietiniai ištekliai - durpės Bendra durpių gavyba, mln. m³ Durpių gavyba pagal sektorius, % mln. m³ 100% 90% 80% % 60% 76% 91% 90% 10 1,8 2,8 mln. m³ 50% 8 40% 6 30% % 10% 24% 9% 10% 0 Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba 0% Augalininkystei Energetinėms reikmėms Šaltinis: Lietuvos durpių įmonių asociacija

4 Šaltinis: Kauno Technologijos Universitetas Energetinės durpės

5 Energetinės durpės Ištekliai, TWh Vidutinis metinis kuro durpių panaudojimas, mln. to ,06 Neprieinamas Šaltinis: Kauno Technologijos Universitetas Prieinamas 0.00 Ireland Finland Sweden Estonia Lithuania Šaltinis: Lietuvos durpių įmonių asociacija Lietuvoje durpių energetiniai ištekliai sudaro 4,8 mln. tne

6 Energetinės durpės Kainų pokyčiai, , LTL/tne Kainų skirtumas, LTL/tne % 27% % ,III ketv. Dujos Biokuras Durpes ,III ketv. Biokuras Durpes Šaltinis: Regula

7 Technologiniai sprendimai

8 Technologiniai sprendimai Šilumos perdavimo paviršius C l Miško atliekų biomasei, būdingas didesnis šarminių metalų ir chloro kiekis bei žemesnė pelenų lydimosi temperatūra, nei pvz. anglies; Cl Šarminiai chloridai NaCl, KCl Kondensacija => Šlakavimasis Na, K Deginant biomasę kylą didesnis katilo paviršių užteršimo pelenais ir šlakavimosi pavojus; Šaltinis: VTT Kirtimo atliekos, žievė Deginant miško kirtimo atliekas, žievę ar šiaudų kurą, dėl pelenų nuosėdų, turinčių daug šarminių chloridų, atsiranda katilo paviršių korozija kūryklos erdvėje.

9 Technologiniai sprendimai Korozija gali būti sumažinta, jei šarminiai chloridai (iš biomasės) gali sąveikauti su siera (iš durpių), suformuodami šarminius sulfatus; Ant šilumos perdavimo paviršių nesusidaro Cl-junginiai Šarminiai silikatai, sulfatai Vykstant tokiam procesui, aukštos korozijos šarminiai chloridai ant perkaitintuvų vamzdžių yra paverčiami į HCl ir kitokius dujinius produktus, kurie lengviau pasišalina nuo vidinių kūryklos paviršių. Šarminiai chloridai Kirtimo atliekos, žievė SO 2, Alsilikatai Kuro durpės Šaltinis: VTT

10 Rizika ir Nauda Skatinimo priemonės elektros generacijos sektoriuje nukreiptos tik į žaliosios elektros gamybą; Vietinių neatsinaujinančių išteklių panaudojimas, nors ir sukuriantis didžiulę pridėtinę vertę valstybei, niekaip nėra skatinamas ir su investuotojais sukuriama ekonomine nauda valstybė nesidalija; Sudėtingesni technologiniai įrenginiai; Šiandieniniai inžinieriai turi iš naujo mokytis durpių deginimo technologijų; Pasenęs durpių kaip nešvaraus kuro įvaizdis.

11 Rizika ir Nauda Mažos katilinės (iki 20 MW) nedalyvauja CO 2 išmetimo mažinimo (ATL) sistemoje; Didžiulė medienos kuro naudojimo plėtra ir pervežimai dideliais atstumais didina biokuro kainas; Durpės daugiausiai kaip vietinis kuras dėl didelių perkrovimo ir transportavimo kaštų racionalus tiekimas iki km stabilių kainų garantas; Apie 80% visų lėšų, kurias sumoka vietinio kuro vartotojai, grįžta į nacionalinę ekonomiką mokesčių pavidalu, atlyginimais Lietuvos piliečiams, išteklių savininkų, perdirbimo įmonių, ūkininkų pajamomis, Lietuvos įmonių gaunamo pelno padidėjimu ir t.t.; Komercinė durpių kaina rinkoje ~420 Lt/t ne, o makroekonominė apie Lt/t ne

12 Energetinė nepriklausomybė Vietinių išteklių panaudojimas Galimybė pakeisti importuojamą iškastinį kurą; 56,7 TWh energetinės vertės naudojamuose durpynuose; Toks kiekis užtikrintų bent 50 metų žaliavos tiekimą; Vietinių išteklių diversifikavimas užtikrinant ateities potencialą.

13 Konkurencingumas Vietinių išteklių panaudojimas Stabilios ir prognozuojamos kainos; Išteklių prieinamumas/pasiekiamumas ištisus metus; Rinkai galima patiekti 1-1,3 TWh kasmet; Ekonominė nauda ilgalaikėje perspektyvoje; Sumažintų įtampą tarp konkuruojančiųjų pramonės šakų dėl žaliavinės medienos.

14 Darni plėtra ir tvarumas Vietinių išteklių panaudojimas Racionalus išteklių panaudojimas; Nauda nacionalinei ekonomikai - galimybė gauti pajamų vietinėms bendruomenėms; Socialinė gerovė atokiuose rajonuose; Ypač efektyvu naudoti durpes įmaišant į biokurą iki 30%; Tinkama valdymo strategija gali perkelti durpes iš energijos šaltinio į CO2 saugyklą.

15 Vietinių išteklių panaudojimas

16 Vietinių išteklių panaudojimas

17