Higienos institutas 2008 metais

Transkriptas

1

2 Higienos institutas 2008 metais

3 2 Higienos institutas 2008 metais

4 TURINYS Pratarmė 4 I. Higienos institutui 200 metų 5 Instituto veiklos retrospektyva 6 Ateitis moksliniais įrodymais pagrįsti sprendimai 8 II metų veiklos apžvalga 10 Misija ir siekiniai 11 Valdymas ir savivalda 12 Personalas ir finansai 14 Veiklos rezultatai 15 III. Veiklos kryptys 16 Sveikatos netolygumų tyrimai 17 Sveikatos programų efektyvumas 20 Pacientų saugos užtikrinimas 22 Hospitalinių infekcijų prevencija 25 Atsparumo antibiotikams prevencija 29 Profesinės sveikatos veiklos efektyvumas 32 Profesinių ligų prevencija 34 Streso darbe valdymas 37 Asbesto poveikio prevencija 40 Profesinės rizikos tyrimai 42 Lietuvos maudyklų stebėsena 44 Specialistų kompetencijos ugdymas 47 Įrodymais pagrįstos publikacijos 49 Informacijos sklaidos stiprinimas 52 IV. PRIEDAI 54 Instituto mokslo darbuotojai ir tyrėjai (2008 m.) 55 Instituto partneriai (2008 m.) 57 Instituto leidiniai (2008 m.) 60 Instituto moksliniai straipsniai (2008 m.) 61 Higienos institutas 2008 metais 3

5 PRATARMĖ Higienos institutas pirmoji Lietuvos profilaktinės medicinos institucija, įkurta 1808 m. prof. J. Franko iniciatyva Vilniuje ir 2008 m. paminėjusi prasmingą 200 metų veiklos jubiliejų. Atkūrus nepriklausomybę, Institutas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reorganizuotas į valstybės mokslo įstaigą. Šiandien tai išskirtinė Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga, vienintelė galinti atlikti mokslinius tyrimus, tobulinti sveikatos priežiūros specialistų profesinę kvalifikaciją ir rengti kadrų pamainą specializuotoms visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms. Instituto branduolį sudaro mokslo darbuotojai ir tyrėjai, įdarbinami konkurso tvarka ir kas penkerius metus atestuojami, atsižvelgiant į mokslinės ir mokymo veiklos rezultatus. Institute atliekami aktualių visuomenės ir profesinės sveikatos sričių moksliniai tyrimai ir studijos, kurių metu išaiškinamas naujų aplinkos rizikos veiksnių poveikis sveikatai, prognozuojami gyventojų sveikatos būklės pokyčiai, vertinamas sveikatos priežiūros veiklos prevencinis veiksmingumas. Tyrimai atliekami bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio mokslo ir mokymo institucijomis, įtakingomis tarptautinėmis organizacijomis, sveikatos priežiūros tarnybomis, taip pat vykdančiosios valdžios, savivaldos ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Instituto veiklos kryptis ir mokslo tiriamųjų darbų projektus tvirtina Instituto Taryba, į kurią įtraukti ir trys Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Šiuo metu Instituto veikla fokusuojama į dvi sritis: visuomenės ir profesinės sveikatos tyrimus. Šiame leidinyje supažindinama su pagrindinėmis Instituto 2008 m. veiklos kryptimis. Visuomenės sveikatos srityje: sveikatos netolygumų tyrimai ir visuomenės sveikatos programų efektyvumo vertinimas; nepageidaujami įvykiai sveikatos priežiūros įstaigose ir pacientų saugos užtikrinimas; hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimai ir atsparumo antibiotikams prevencija; Lietuvos maudyklų kokybės stebėsena. Profesinės sveikatos srityje: profesinės sveikatos sistemų ir tarnybų veiklos efektyvumo vertinimas; profesinės rizikos tyrimai ir profesinių ligų prevencija; psichosocialinių darbo veiksnių tyrimai ir streso darbe valdymas; asbesto ir kitų darbo aplinkos kancerogenų poveikio tyrimai ir prevencija. Taip pat leidinyje pristatomi Instituto 2008 m. veiklos rezultatai, mokslo darbuotojai ir tyrėjai, partneriai Lietuvoje ir užsienyje. Instituto direktorius dr. Remigijus Jankauskas 4 Higienos institutas 2008 metais

6 I. HIGIENOS INSTITUTUI 200 METŲ Higienos institutas 2008 metais 5

7 Instituto veiklos retrospektyva 2008 m. gegužės 17 d. Higienos institutas (toliau Institutas) paminėjo 200 metų jubiliejų. Per šį laikotarpį 17 kartų keitėsi Instituto pavadinimas, 8 kartus Instituto buveinė, dirbo 167 mokslų daktarai ir profesoriai, Institutui vadovavo 20 direktorių. Pokyčius lėmė sveikatos mokslų pažanga ir Lietuvos aktualijos. Tačiau niekada nekito Instituto misija būti profilaktinės medicinos mokslo, mokymo ir praktinės visuomenės sveikatos pagalbos institucija. Pagal Instituto veiklos turinį skirtini šeši pagrindiniai etapai: vakcinacija ir bakteriologija ( m.); epidemiologija ir mikrobiologija ( m.); sanitarija, higiena ir toksikologija ( m.); žmogaus ekologija, mitybos higiena ir narkologija ( m.); darbo, ekologinė medicina ir vaikų sveikata ( m.); profesinė ir visuomenės sveikata (nuo 2006 m.). Pirmajame etape prof. Jozefo Franko iniciatyva 1808 m. Vilniuje įkurto Instituto pagrindinė veiklos kryptis buvo vakcinacija: vykdyti eksperimentiniai tyrimai, ieškota efektyvesnių vakcinos nuo raupų paruošimo ir skiepijimo būdų, gaminta vakcina, kuri buvo paklausi Italijoje, Šveicarijoje ir kitose Europos šalyse. Šiuo laikotarpiu veikė Vakcinacijos institutas ( m.), Animalinės vakcinos institutas ( m.), Raupų skiepijimo institutas (nuo 1887 m.), Analitinė stotis ( m.), Pastero stotis ( m.). Institutui vadovavo prof. Jozefas Frankas ( m.), A. Šerševskis ( m.), Petras Ringoldas Bagenskis (nuo 1887 m.), dr. Aleksandras Voiničius ( m.) ir dr. Vaclovas Orlovskis ( m.). Antrajame etape Instituto, 1918 m. atkurto Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune, pagrindinė veiklos kryptis buvo epidemiologiniai ir mikrobiologiniai ūmių ir lėtinių infekcinių ligų tyrimai bei naujų vakcinacijos metodų aprobavimas. Daugelis Instituto darbuotojų praktiškai dirbo laboratorijose. Karo metais Vilniuje ir Kaune veikė bakteriologinės laboratorijos, kuriose buvo atliekami įvairūs vokiečių kariuomenei reikalingi tyrimai. Šiuo laikotarpiu veikė Valstybinis higienos institutas Kaune ( m.), Valstybinio higienos instituto (Varšuvoje) filialas Vilniuje ( m.), Higienos institutas Vilniuje ( m.), Respublikinis sanitarijos ir higienos institutas ( m.). Institutui vadovavo dr. Vaclovas Orlovskis ( m.), Motiejus Nasvytis ( m., Kaune), prof. Antanas Jurgelionis ( m., Kaune), Vladislav Pražmovskij ( m.), J. Madeikis ( m., Kaune), prof. Vytautas Girdzijauskas (1940 m., Kaune), J. Šabanas ( m., Kaune). Trečiojo etapo pradžioje Institutas vykdė epideminių karo padarinių likvidavimo darbus m. prie Instituto organizuojami Respublikiniai sanitarinio švietimo namai, o 1952 m. Metodinis centras, vadovavęs 70-iai Sanitarijos epidemiologijos stočių (SES). Šio centro pagrindu vėliau įkurta Respublikinė SES m. Instituto mokslo darbuotojų pagrindu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete suformuota Higienos katedra. Šiame etape Institute vykdyti komunalinės, mokyklinės, pramonės ir maisto higienos tyrimai, buvo gaminamos vakcinos ir diagnostiniai preparatai Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos SES, pradėti toksikologiniai pesticidų ir kitų kenksmingų medžiagų tyrimai. Šiame etape veikė Respublikinis sanitarijos ir higienos institutas ( m.), Respublikinis Vilniaus sanitarijos ir higienos institutas ( m.), Respublikinis sanitarijos ir higienos institutas ( m.), Sanitarijos ir higienos institutas ( m.), Vilniaus epidemiologijos ir higienos 6 Higienos institutas 2008 metais

8 institutas ( m.), Vilniaus mokslo-tyrimo epidemiologijos ir higienos institutas ( m.), Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimo institutas ( m.). Institutui vadovavo dr. Antanas Makauskas ( m., Kaune), prof. Stanislav Legežinskij (1945 m.), prof. Vladas Kviklys ( m.), prof. Pranas Lazutka ( m.). Ketvirtajame etape bendradarbiaujant su Estijos ir Baltarusijos mokslo įstaigomis Institute vykdyti platūs žmogaus ekologijos moksliniai tyrimai, veikė darbo, mitybos higienos, vandens ir dirvožemio tyrimų, toksikologijos, žarnyno infekcijų, virusologijos ir narkologinių problemų tyrimo laboratorijos, buvo diegiamos naujosios tyrimų technologijos elektroninė mikroskopija, kompiuterinė ritmografija, operatyvioji elektropunktūrinė diagnostika, raumenų lazerinė ir elektrostimuliacija m. nuo Instituto buvo atskirta Kauno bakterinių preparatų gamykla, o 1991 m. atskirtos Narkologinių problemų ir Mitybos higienos laboratorijos, kurių pagrindu įsteigti Vilniaus narkologinis ir Respublikinis mitybos centrai. Šiame etape veiklą vykdė Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimo institutas ( m.) ir Higienos mokslinio tyrimo institutas ( m.). Institutui vadovavo dr. Stanislovas Gurčinas ( m.). Penktajame etape, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Institutas LR Vyriausybės nutarimu 1992 m. patvirtintas valstybės mokslo įstaiga, jame įsteigti Darbo medicinos (DMC) ir Ekologinės medicinos (EMC) centrai, taip pat Vaikų higienos ir Epidemiologinių tyrimų skyriai. Instituto veiklos prioritetas pažangios tarptautinės patirties studijos darbo ir ekologinės medicinos srityse. Pradėta bendradarbiauti su Europos šalių darbo ir aplinkos tyrimų institucijomis m. DMC tapo Pasaulio sveikatos organizacijos ryšių punktu Lietuvoje, jame 1994 m. įsteigtas Valstybinis profesinių ligų registras, 1995 m. DMC laboratorijos atestuotos cheminių ir fizikinių veiksnių tyrimams. EMC įsteigtas Nacionalinis potencialiai toksinių cheminių medžiagų registras, pradėta biologinė aplinkos stebėsena m. Institute pradėtas leisti mokslinis žurnalas Visuomenės sveikata, kuris nuo 2005 m. indeksuojamas Index Copernicus duomenų bazėje. Per šį laikotarpį Institute atlikta daugiau kaip 50 mokslo tiriamųjų darbų, dalyvauta daugiau nei 30 tarptautinių projektų. Šiuo laikotarpiu veikė Higienos institutas ( m.). Institutui vadovavo dr. Vytautas Jurkuvėnas ( m.), doc. Robertas Petkevičius ( m.), prof. Julius Kalibatas ( m.). Šeštajame etape po 2006 m. struktūrinės reorganizacijos Institute suformuotos dvi pagrindinės veiklos kryptys profesinės ir visuomenės sveikatos moksliniai tyrimai. Institutas perorientuotas į mokslo centrą, kuris akumuliuotų ir koordinuotų mokslinius tyrimus, reikalingus įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti, todėl jo veiklos svoris perkeltas iš eksperimentinių laboratorinių tyrimų į taikomuosius epidemiologinius ir sveikatos sistemų bei technologijų efektyvumo vertinimo tyrimus. Institutas tęsia atstovavimą Pasaulio sveikatos organizacijoje, 2006 m. įsitraukė į Šiaurės šalių partnerystę profesinės sveikatos srityje, 2007 m. tapo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro kompetentingąja institucija, o 2008 m. Europos Sąjungos lėšomis pradėjo tęstinį visuomenės sveikatos specialistų kompetencijų ugdymą. Svarbiausi Instituto siekiniai tapti žinių institucija ir įtakingų tarptautinių organizacijų bendradarbiavimo centru Lietuvoje profesinės ir visuomenės sveikatos tyrimų srityse. Institutui nuo 2006 m. vadovauja dr. Remigijus Jankauskas. Higienos institutas 2008 metais 7

9 Ateitis moksliniais įrodymais pagrįsti sprendimai 2008 m. spalio 3 d. Higienos institutas organizavo tarptautinį forumą, skirtą Higienos instituto 200 metų jubiliejui paminėti. Forumo tikslas akcentuoti pažangią užsienio šalių praktiką, kad visuomenės ir profesinės sveikatos politika ir sprendimai Lietuvoje turi būti grindžiami moksliniais įrodymais. Forume aktyviai dalyvavę sveikatos politikai ir administratoriai, visuomenės ir profesinės sveikatos specialistai, akademinės visuomenės atstovai ir užsienio šalių ekspertai priėmė šią rezoliuciją. REZOLIUCIJA Vilnius, 2008 m. spalio 3 d. Tarptautinio forumo Moksliniais tyrimais pagrįsta politika ir sprendimai profesinei ir visuomenės sveikatai, skirto Higienos instituto 200 metų veiklos sukakčiai paminėti, dalyviai, susirinkę Vilniuje 2008 m. spalio 3 d., Forume aktyviai dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai pabrėždami, kad profesinė sveikata yra svarbi sudėtinė visuomenės sveikatos dalis, veikianti gyventojų sveikatos būklę, ir jos neigiami pokyčiai mažina populiacijos būsimąją gyvenimo trukmę, produktyvumą, darbingumą, daro poveikį šalies ekonominei ir socialinei raidai, ir pripažindami profesinės ir visuomenės sveikatos netolygumus tarp ES šalių, neigiamas pagrindinių populiacijos sveikatos rodiklių tendencijas ir būtinybę jas gerinti, rengiant ir įgyvendinant nacionalines profesinės ir visuomenės sveikatos stiprinimo strategijas ir programas, ir primindami, kad profesinės ir visuomenės sveikatos stiprinimas yra susiję su naujausių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir Europos Bendrijos (EB) strategijų įgyvendinimu, ir atsižvelgdami į pažangią profesinės ir visuomenės sveikatos tarptautinio bendradarbiavimo patirtį (Baltijos jūros regiono profesinės sveikatos ir saugos telepatinės informacijos tinklas, Šiaurės matmens šalių partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje), ir pažymėdami, kad sėkmingas nacionalinės visuomenės sveikatos ir jos sudėtinės dalies profesinės sveikatos politikos įgyvendinimas ir sprendimai privalo remtis mokslu grįstais įrodymais, turi būti nuolat stebimi ir vertinami visuomenės sveikatos ir profesinės sveikatos tyrimo institucijų veiksmai, naudojant sutartus ir tinkamus pažangos vertinimo rodiklius, 8 Higienos institutas 2008 metais

10 nutaria, kad: Šalių profesinės ir visuomenės sveikatos skirtumai sąlygoja šių sričių plėtros netolygumus ir reikalauja nuoseklių įrodymais pagrįstų sprendimų, didelės vyriausybių ir sveikatos apsaugos, darbo, socialinės gerovės ir švietimo ministerijų paramos ir bendradarbiavimo; Profesinę ir visuomenės sveikatą būtina plėtoti lygiagrečiai, nes populiacijos sveikatos gerinimas yra glaudžiai susijęs su saugios ir sveikos aplinkos ir gyvensenos (mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas) kūrimu. Mokyklos ir darbovietės turi tapti svarbiausiomis sveikatos stiprinimo veiklos vietomis; Visuomenė turi būti reguliariai informuojama apie profesinės ir visuomenės sveikatos būklės pokyčius, taip pat apie savo teises ir pareigas saugant ir stiprinant sveikatą, o motyvacijos būti sveiku kūrimas skatintų žmonių produktyvumą ir šalies ekonominę bei socialinę plėtrą, sudarytų prielaidas mažinti netolygumus; Kiekvienoje šalyje pirminės sveikatos priežiūros, profesinės ir visuomenės sveikatos tarnybos turi glaudžiai bendradarbiauti, turi būti stiprinama jų kompetencija ir pajėgumai. Duomenys apie profesinės ir visuomenės sveikatos tarnybų išteklius ir veiklos efektyvumą turėtų būti nacionalinių strategijų ir programų rengimo pagrindas ir jie turėtų būti naudojami nustatant neatidėliotinus veiksmus bei vertinant pasiektą pažangą; Nacionaliniais veiksmais turi būti siekiama šalinti labiausiai paplitusius profesinės ir visuomenės sveikatos rizikos veiksnius, remiantis pažangia tarptautine praktika, panaudojant tarptautinius mokslinių ir ekspertinių institucijų ryšius. Nacionalinės profesinės ir visuomenės sveikatos institucijos kartu su mokslinių tyrimų institucijomis turėtų organizuoti bendras informacines kampanijas, pasitelkdamos informacinę TDO, PSO ir EB agentūrų pagalbą; Profesinės ir visuomenės sveikatos gerėjimo galima pasiekti gerai koordinuojamomis Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų veiklomis bei visos visuomenės pastangomis, paremtomis įtikinamais įrodymais, išbandytais modeliais ir geros praktikos pavyzdžiais. Diskutuoja Instituto partneriai iš Norvegijos ir Suomijos Forumo svečiai Danijos, Estijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos mokslininkai Higienos institutas 2008 metais 9

11 10 Higienos institutas 2008 metais II METŲ VEIKLOS APŽVALGA

12 Misija ir siekiniai Instituto misija kurti mokslinius sveikatos politikos įgyvendinimo pagrindus visuomenės (VS) ir profesinės sveikatos (PS) srityse. Pagrindiniai Instituto siekiniai: pirmasis tapti Sveikatos apsaugos ministerijos žinių institucija įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti VS ir PS srityse; antrasis tapti institucija, koordinuojančia tęstinį VS ir PS specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą; trečiasis tapti sveikatos programų rengimą ir įgyvendinimą koordinuojančia institucija; ketvirtasis tapti Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos ir kitų įtakingų tarptautinių organizacijų bendradarbiavimo centru. Žinių institucijos kūrimo pagrindas moksliniai tyrimai ir įrodymais pagrįstos informacijos rengimas sprendimus priimančioms institucijoms. Praeitais metais šia kryptimi žengtas tvirtas žingsnis. Išleistas jubiliejinis leidinys apie Instituto 200 metų veiklą, kuris sulaukė plataus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio akademinės visuomenės atgarsio. Į Instituto darbus taip pat atkreipė dėmesį ir sveikatos politikai, administratoriai, specialistai, jais susidomėjo sveikatos laikraščių žurnalistai, populiarių žurnalų Mokslas ir gyvenimas bei Mokslas ir technika redakcijos m. pradėtas leisti serijinis leidinys Higienos instituto mokslo darbai, kurio pirmasis numeris skirtas vieno pavojingiausių pramoninių taršalų asbesto poveikio studijai. Kartu su Vilniaus universitetu išleistas Profesinės sveikatos vadovėlis, apginta mokslų daktaro disertacija, skirta psichosocialiniams darbo veiksniams, susijusiems su depresija ir depresiškumu, išaiškinti. Įgyvendinant antrąjį siekinį tapti institucija, koordinuojančia specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą, 2008 m. Institute sėk mingai baigtas ES paramos projektas Lietuvos visuomenės sveikatos specialistų profesinių žinių ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas, kurio lėšomis buvo apmokyti visų Lietuvos regionų visuomenės sveikatos specialistai. Baigiamojoje projekto konferencijoje gautas Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymas tęsti pradėtus darbus. Įgyta patirtis padėjo parengti VS specialistų profesinio tobulinimo kursų programas, kurias 2008 m. vasarį patvirtino sveikatos apsaugos ministras. Gauta lėšų mokymo patalpoms ir bibliotekai įrengti. Įgyvendinant trečiąjį siekinį, Institute parengtos ir sėkmingai koordinuojamos Maudyklų vandens kokybės stebėsenos ( m.), Hospitalinių infekcijų valdymo ( m.), Aplinkos užterštumo asbestu stebėsenos ( m.) ir Antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos ( m.) programos. Pateikta Vyriausybei tvirtinti Lietuvos maudyklų vandens kokybės stebėsenos ( m.) programa, daug dirbama rengiant Nacionalinę darbuotojų saugos ir sveikatos strategiją ( m.), pagal kurią numatoma koordinuoti profesinės sveikatos priežiūros stiprinimo priemonių įgyvendinimą. Ketvirtojo siekinio pagrindas ilgamečių tarptautinio bendradarbiavimo tradicijų tąsa. Instituto Darbo medicinos centras nuo 1995 m. dalyvauja bendruose projektuose su Estijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos darbo medicinos institucijomis, Visuomenės sveikatos tyrimų skyrius su partneriais iš Belgijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, Epidemiologijos ir biostatistikos skyrius su Tarptautiniu vėžio tyrimų centru, Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija su partneriais iš Suomijos ir Ukrainos m. Institutas planuoja atnaujinti darbinius ryšius su Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Danijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Rumunijos mokslo bei mokymo institucijomis. Institutas jau nominuotas Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro kompetentingąja institucija. Padėti tvirti pamatai siekiant, kad Darbo medicinos centras taptų PSO bendradarbiavimo centru. Higienos institutas 2008 metais 11

13 Valdymas ir savivalda Higienos instituto valdymo funkcijas atlieka Instituto direktorius ir jo patariamoji institucija Instituto administracija, kurią sudaro direktorius, jo pavaduotojai, struktūrinių padalinių vadovai ir mokslinis sekretorius. Instituto savivaldos organai yra mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas ir Instituto taryba. Instituto direktorius turi būti mokslininkas. Jį penkerių metų kadencijai į pareigas skiria sveikatos apsaugos ministras. Direktorius už savo veiklą atsiskaito sveikatos apsaugos ministrui, Tarybai ir mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimui. Direktorius vadovauja Institutui ir jam atstovauja. Kartą per metus Direktorius kviečia mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimą, kuriame informuoja apie Instituto mokslinę, ūkinę ir kitą veiklą, aptaria, kaip sprendžiami socialiniai klausimai. Administracija nagrinėja perspektyvinius Instituto veiklos planus, rengia kasmetines veiklos programas, svarsto organizacinius veiklos klausimus. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas šaukiamas ypatingiems Instituto veiklos klausimams spręsti, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus. Jis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 mokslo darbuotojų ir tyrėjų. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas renka Tarybos narius, svarsto Direktoriaus metinį pranešimą, kuriame informuojama apie Instituto mokslinę, finansinę, ūkinę veiklą ir socialinių klausimų sprendimą, renka Instituto revizijos komisiją, išklauso ir tvirtina šios komisijos ataskaitą. Taryba vertina Institute vykdomos mokslinės veiklos rezultatus, atlieka mokslinės veiklos ekspertizę, teikia siūlymus dėl Instituto struktūros, mokslinės veiklos krypčių ir perspektyvinio veiklos plano, nustato kvalifikacinius mokslo darbuotojų ir tyrėjų reikalavimus, jų atestavimo ir viešųjų konkursų mokslo darbuotojų pareigoms eiti tvarką, teikia sveikatos apsaugos ministrui siūlymus dėl direktoriaus kandidatūros, sprendžia Instituto mokslo darbuotojų ir tyrėjų bei direktoriaus ginčus, susijusius su vykdoma moksline veikla. Tarybą sudaro 9 nariai: iš jų 3 skiria sveikatos apsaugos ministras ir 6 renka Instituto mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas. Įgaliojimai Tarybai suteikiami dvejiems metams m. sveikatos apsaugos ministras patvirtino naująją Instituto struktūrą, atitinkančią strategines Instituto veiklos kryptis. Visuomenės sveikatos tyrimų skyrius atlieka sveikatos programų efektyvumo, nepageidaujamų įvykių sveikatos priežiūros įstaigose, hospitalinių infekcijų ir atsparumo antibiotikams prevencijos tyrimus ir vykdo Lietuvos maudyklų vandens kokybės stebėseną, Epidemiologijos ir biostatistikos skyrius sveikatos netolygumų pokyčių prognozavimo, Specialistų tobulinimo skyrius visuomenės sveikatos specialistų ugdymo ir jų poreikio prognozavimo, Darbo medicinos centro (DMC) Profesinės sveikatos tyrimų skyrius psichosocialinių rizikos veiksnių poveikio prevencijos, DMC Projektų vadybos skyrius profesinės sveikatos sistemos ir tarnybų veiklos efektyvumo, DMC Profesinių ligų registras profesinių ligų paplitimo prognozavimo ir prevencijos, DMC Fizikinių veiksnių tyrimo laboratorija profesinės rizikos dėl fizikinių veiksnių poveikio, Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija asbesto ir kitų kancerogenų ir alergenų poveikio prevencijos, Informacijos ir ryšių skyrius moksliniais įrodymais pagrįstos informacijos sklaidos ir komunikacijos veiksmingumo tyrimus, Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (CDMEK) sekretoriatas užtikrina CDMEK, kuri nagrinėja sudėtingus ir konfliktinius profesinių ligų nustatymo atvejus, veiklą. 12 Higienos institutas 2008 metais

14 Instituto struktūra INSTITUTO TARYBA DARBUOTOJŲ SUSIRINKIMAS DIREKTORIUS DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS RAŠTINĖ MOKSLINIS SEKRETORIUS DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS FINANSŲ SKYRIUS TECHNINIO APRŪPINIMO SKYRIUS VISUOMENĖS SVEIKATOS TYRIMŲ SKYRIUS EPIDEMIOLOGIJOS IR BIOSTATISTIKOS SKYRIUS SPECIALISTŲ TOBULINIMO SKYRIUS INFORMACIJOS IR RYŠIŲ SKYRIUS CHEMINIŲ VEIKSNIŲ TYRIMO LABORATORIJA CDMEK SEKRETORIATAS DMC VADOVAS PROFESINĖS SVEIKATOS TYRIMŲ SKYRIUS PROJEKTŲ VADYBOS SKYRIUS FIZIKINIŲ VEIKSNIŲ TYRIMO LABORATORIJA PROFESINIŲ LIGŲ REGISTRAS Higienos institutas 2008 metais 13

15 Personalas ir finansai 2008 m. baigta Instituto struktūrinė reorganizacija, po kurios iš esmės pasikeitė personalo struktūra: mokslo darbuotojų ir tyrėjų skaičius išaugo nuo 35 iki 65 proc. visų Instituto darbuotojų m. Institute labai trūko jaunesniųjų mokslo darbuotojų ir tyrėjų, o 2008 m. jų skaičius išaugo nuo šešių iki dvidešimt septynių. Šių permainų pavyko pasiekti sumažinus vyresniųjų mokslo darbuotojų, kuriems Institutas yra ne pagrindinė darbovietė, skaičių. Daugelio jaunesniųjų mokslo darbuotojų ir tyrėjų 2009 m. laukia konkursinė atestacija, bet visiems pasiryžusiems dirbti mokslinį darbą šis barjeras bus įveikiamas sveikatos programos užsakomieji darbai tarptautiniai projektai biudžetas 1 pav. Instituto pajamų pokyčiai (tūkst. Lt) Daug metų Instituto metinis biudžetas iš esmės nekito m. pavyko jį padidinti 85 proc., o 2008 m. dar 70 proc. ir jis pasiekė 4,5 mln. Lt (1 pav.). Per metus daugiausia išaugo biudžetinis finansavimas (+0,8 mln. Lt) ir pajamos, gaunamos iš tarptautinių projektų (+0,4 mln. Lt). Šiek tiek (+83 tūkst. Lt) padidėjo pajamos iš sveikatos programų, bet mažiau ( 32 tūkst. Lt) uždirbta iš užsakomųjų darbų. Bendrojoje Instituto struktūroje didžiausią dalį jau antrus metus iš eilės sudaro biudžeto (65 proc.) ir tarptautinių projektų (27 proc.) lėšos (2 pav.). Dėl pagerėjusios finansinės būklės 2008 m. ženkliai padidėjo Instituto darbuotojų atlyginimai: administracijos 48 proc., vyresniųjų mokslo darbuotojų 53 proc., jaunesniųjų mokslo darbuotojų 24 proc., specialistų su aukštuoju išsilavinimu 44 proc., be aukštojo išsilavinimo 34 proc m. pradėta atnaujinti ilgus dešimtmečius dūlėjusi Instituto materialinė bazė. Tarptautiniai projektai 27% Užsakomieji darbai 4% Biudžetas 65% Sveikatos programos 4% 2 pav. Instituto pajamų struktūra 2008 m. (proc.) 14 Higienos institutas 2008 metais

16 Veiklos rezultatai Instituto veiklos rezultatai vertinami pagal mokslo (moksliniai projektai, publikacijos, tarptautiniai pranešimai, disertacijos, monografijos, vadovėliai), mokymo (tobulinimo kursai, doktorantų, magistrantų ir bakalaurų rengimas), geros praktikos diegimo (sveikatos programos ir tarptautiniai projektai) rezultatus, indėlį į institucijos stiprinimą (kadrų rengimas, atestuotos ir akredituotos laboratorijos, registrai, užsakomieji darbai, atstovavimas institucijai Lietuvoje ir užsienyje) ir įrodymais pagrįstos informacijos sklaidą (informaciniai leidiniai, konferencijos, seminarai, interneto svetainės atnaujinimas). Geriausių rezultatų 2008 m. pasiekė Visuomenės sveikatos tyrimų skyrius (3 pav.). Visuomenės sveikatos tyrimų skyrius Epidemiologijos ir biostatistikos skyrius DMC Profesinės sveikatos tyrimų skyrius DMC projektų vadybos skyrius DMC Profesinių ligų registras Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija DMC Fizikinių tyrimų laboratorija Informacijos ir ryšių skyrius Specialistų tobulinimo skyrius 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 suminis 2008 m. veiklos rodiklis 3 pav. Instituto padalinių 2008 m. veiklos rezultatai Higienos institutas 2008 metais 15

17 III. VEIKLOS KRYPTYS 16 Higienos institutas 2008 metais

18 Sveikatos netolygumų tyrimai Dr. R. Gurevičius, L. Vainoriūtė, V. Gerasimavičiūtė Problemos aktualumas Ligų kartografavimas kuriant ligų paplitimo atlasus vis dažniau naudojamas dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirma, vis plačiau kuriamos ir tobulinamos rutiniškai surinktų duomenų analizės schemos. Tai leidžia gauti gana išsamius duomenis apie mirtingumą nuo įvairių mirties priežasčių, o kai kuriose teritorijose apie sergamumą tam tikromis ligomis. Antra, kompiuterinių technologijų taikymas labai daug prisidėjo prie ligų paplitimo žemėlapių kūrimo. Operatyvus duomenų apie ligas ir mirties priežastis rinkimas nacionaliniu lygmeniu, pagal smulkius teritorinius vienetus ir jų gretinimas su populiacijos skaičiaus duomenimis leido apskaičiuoti gana tikslius ligų dažnį rodančius rodiklius ir juos tinkamai vizualizuoti erdvėje. Greta sparčiai plėtojasi ir grafinio duomenų vaizdavimo metodai, kuriuos sėkmingai pritaikius ligoms kartografuoti galima labai detaliai parodyti vienos ar kitos ligos geografinio paplitimo ypatumus. Šis proveržis dar labiau sustiprėjo, kai kompiuterinio vaizdavimo galimybės tapo gerokai kokybiškesnės ir prieinamesnės tyrinėtojui. Trečiasis svarbus veiksnys, lėmęs vis didesnį dėmesį šiai problemai, padidėjęs visuomenės susidomėjimas ypač tomis ligomis, kurių dažnis priklauso nuo supančios aplinkos veiksnių. Šis dėmesys dar sustiprėja, kai tampa žinoma, kad daugelio tų ligų galima išvengti. Tai tiesiog iššūkis medicinos profesijai, mokslininkų bendruomenei ir visiems gyventojams atsiranda poreikis turėti daugiau informacijos apie bendruomenėje paplitusių ligų dažnį, apimtis ir, galimas dalykas, prigimtį. Situacija Lietuvoje Didelės patirties sprendžiant šią problemą Lietuvoje nėra, kadangi nėra vieningos metodologijos. Autoriai, publikuojantys pavienius ligų paplitimo žemėlapius, naudoja skirtingas skales ir kartogramos laipsnių dydžių grupavimą, o kai kada net ir skirtingą administracinį suskirstymą. Lietuvoje, kitaip nei, pvz., Estijoje, neturime publikuotų ir ligų paplitimo atlasų, kuriuose būtų detaliai analizuojamas geografinis ligų paplitimas. Problemą gilina dar ir tai, kad mūsų šalyje neaiškiai, be tinkamų pavyzdžių, o kartais net su klaidomis yra aprašytos standartizuotų rodiklių ir jų svertinių paklaidų apskaičiavimo metodikos. Ši problema ypač aktuali paskutiniaisiais metais, kai savivaldybėse įsikūrė visuomenės sveikatos biurai, kurių viena iš užduočių sveikatos stebėsena. Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Instituto epidemiologai turi didelį įdirbį šioje srityje, kadangi daug metų giliai analizavo ir praktiškai taikė šiuos metodus. Metodus plačiai taiko ir diegia Institute rengiami doktorantai, magistrantai m. Instituto Epidemiologijos ir biostatistikos skyriuje pradėtas mokslinis tyrimas Sveikatos netolygumų paplitimo erdvėje metodų paieška, optimizavimas ir aprobavimas, kurio tikslas rasti, optimizuoti ir pritaikyti tinkamiausius sveikatos netolygumų paplitimo erdvėje tyrimo ir vizualizacijos metodus atsižvelgiant į analizuojamos problemos dydį, tikslą ir uždavinius. Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti įvairių pasaulio tyrinėtojų ligų kartografavimo patirtį, atsižvelgiant į realią Lietuvos situaciją sukurti optimalų pirminių duomenų rinkimo ir jų kokybės įvertinimo algoritmą, atkreipiant dėmesį į kartografuojamų santykinių dydžių skaitiklio ir vardiklio problemas, taip pat rasti ir aprobuoti tinkamiausius grafinės ligų paplitimo vizualizacijos metodus, pagrindinį dėmesį kreipiant į tai, kad žemėlapiai būtų teisingai sudaryti ir korektiškai interpretuojami. Planuojamas šio Higienos institutas 2008 metais 17

19 darbo rezultatas metodinė medžiaga, padedanti šį svarbų visuomenės sveikatos metodą plačiau ir korektiškiau taikyti moksliniame ir praktiniame darbe, analizuojant sveikatos netolygumus, geriau suvokiant pirminių duomenų kokybės ir tinkamo statistinio jų apdorojimo svarbą. Tyrimo rezultatai ir rekomendacijos reikalingos savivaldybės lygmeniu dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams, nes padės geriau suprasti geografinius sveikatos netolygumų nustatymo principus priklausomai nuo keliamo tikslo ir uždavinių bei analizuojamos problemos dažnio. Pagrindiniai 2008 m. darbai Stand. rodiklis 0 4,3 (3) 6,8 9,3 (7) 9,3 11,4 (12) 11,4 13,9 (10) 13,9 16,6 (10) 16,6 19,1 (9) 19,1 31 (9) 1 pav. Mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje m. 18 Detaliai išanalizuota daugelio tyrinėtojų patirtis sveikatos netolygumų vizualizacijos srityje. Lietuvos teritorijai pritaikyta koordinačių sistema, leidžianti operatyviai ir labai kokybiškai atvaizduoti bet kokius netolygumus erdvėje. Surastas būdas koordinates pritaikyti visoms Lietuvos apskritims ir savivaldybėms, todėl galima bet kurį sveikatos rodiklį atvaizduoti erdvėje net pagal smulkiausius teritorinius vienetus seniūnijas. Nustatyta populiaciniu lygmeniu renkamų duomenų apimtis ir patikimumas, galimybė juos gauti ir pritaikyti geografinio paplitimo analizei. Pasiūlyti metodai leidžia sumažinti iškreipiančiųjų faktorių įtaką, analizuojant geo grafinį ligų paplitimą. Nustatyta, jog pirminių duomenų analizė skiriasi priklausomai nuo to, koks tyrimo tikslas. Sveikatos priežiūros vadybos tikslais (žmogiškiesiems ištekliams, lovų skaičiui ligoninėse planuoti) nenaudotini standartizuoti rodikliai, nes jie neatspindi realios situacijos. Priešingai, kai palyginamuoju aspektu norima tirti ligų priežastis ir į tyrimą įtrauktas epidemiologinis komponentas, būtina naudoti standartizuotus rodiklius, nes jais siekiama sumažinti trukdančio faktoriaus įtaką. Rodikliams standartizuoti galima naudoti skirtingus metodus, kurie dažniausiai priklauso nuo turimų duomenų detalumo ir analizuojamos sveikatos problemos dažnio. Plačiausiai paplitęs tiesioginis standartizacijos metodas šio pobūdžio tyrimuose ne visada tinkamas. Jis yra netikslus, kai analizuojama reta liga, dėl to gaunama didelė svertinė rodiklio paklaida. Retoms ligoms analizuoti geriausias būdas yra netiesioginės standartizacijos metodas. Jo pagrindu pasaulyje dažniausiai suskaičiuojamas standartizuotas sergamumo ar mirtingumo santykis ir jis vaizduojamas kartogramose. Jeigu tyrinėtojas neturi duomenų apie gyventojų pasiskirstymą pagal amžių norimose atvaizduoti teritorijose, o turi tik bendrą jų skaičių jis priverstas naudoti atvirkščią (Keridžo) metodą. Pabrėžtina ypatinga standartizuoto rodiklio svertinės paklaidos nustatymo svarba, įvertinant šio rodiklio preciziškumą. Iki šiol Lietuvoje esančioje metodinėje literatūroje ši problema nenagrinėta, o dauguma tyrinėtojų naudoja neteisingą formulę, nepritaikytą standartizuotiems rodikliams. Darbe pasiūlyti keli svertinės paklaidos apskaičiavimo metodai atsižvelgiant į rodiklių paklaidų svyravimus paamžiui. Rengiant pirminę informaciją geografinio paplitimo analizei, ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į skaitiklio (susirgimų, ligų, mirčių) ir vardiklio (populiacijos skaičiaus) tikslumo problemą. Skaitiklio duomenys turi būti maksimaliai tikslūs, be dubliavimų, ir apimti visą analizuojamą teritoriją. Negalima naudoti populiacijos skaičiaus sausio 1 d. apskaičiuojant dažnio rodiklius, kadangi gyventojų skaičius per metus keičiasi. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į ligotumo duomenų analizę, kadangi neprofesionalus ir nekritiškas šių duomenų panaudojimas gali iškreiptai parodyti realią situaciją. Mat laiku nepašalinus iš apskaitos pasveikusių, neišbraukus mirusių ar išvykusių ligonių, šis rodiklis netinkamai atspindi tai, ką iš tikrųjų jis turėtų atspindėti. Higienos institutas 2008 metais

20 Geografinio ligų paplitimo žemėlapiai turi būti kuo tikslesni. Kruopštus informacijos pateikimas labai naudingas epidemiologiniams tyrinėjimams, nes čia labai svarbios tikslios metodologijos vaizduojant ir analizuojant ligų paplitimą. Žemėlapiai turi atitikti visas taisykles, keliamas bet kokiam grafiniam statistinių duomenų vaizdavimui. Ypatingas vaidmuo tenka šio tipo analizei kartogramos laipsnių dydžių nustatymo metodas. Jei yra didelis smulkių teritorinių vienetų skaičius, o analizuojamo rodiklio pasiskirstymas panašus į normalųjį pasiskirstymą, tinka sigminis vertinimas, kai sudarant skalę galima naudoti trijų standartinių nuokrypių taisyklę. Klasikiniai lygių intervalų ar lygių skaičių metodai dažniausiai tinka tik tais atvejais, kai analizuojamą problemą norima vadybiškai suklasifikuoti. Analizuojant ligų paplitimo ypatumus ir jų priežastis, geriausiai tinka santykinai naujas klasifikavimo metodas Dženkso natūralūs lūžiai, kurie labai detaliai įvertina norimą geografiškai atvaizduoti rodiklių variabilumą, sugrupuoja juos į kuo tikslesnes grupes, kuriomis remiantis ir sudaromi kartogramos laipsnių dydžiai. Šiuo metu tai pats tobuliausias metodas, jį ir siūlome taikyti (1 pav.). Vienas iš svarbiausių sveikatos problemų kartografavimo elementų tinkamas pasirinkimas, kiek klasių turėtume atvaizduoti. Nustatyta, kad klasių skaičius didele dalimi priklauso nuo analizuojamų smulkių teritorinių vienetų. Kuo jų daugiau, tuo ir laipsnių dydžių gali būti daugiau. Žinant administracinio pasiskirstymo situaciją mūsų šalyje, analizuojant sveikatos paplitimo ypatumus šalies mastu, kai smulkiausias teritorinis vienetas yra seniūnija, vaizduojama ne daugiau kaip 9 11 klasių, kai savivaldybė ne daugiau kaip 5 7 klasės. Pagrindinis principas kuo mažiau teritorinių vienetų analizuojama, tuo mažesnis ir klasių skaičius, tačiau visada rekomenduojame naudoti nelyginį klasių skaičių, idant būtų galima išryškinti teritorijas su vidutiniu lygiu centre. Nustatyta, jog analizuojant sveikatos problemas, sietinas su egzogeniniais veiksniais (atmosferos oro, aplinkos tarša), geriau taikyti statistinio apdorojimo metodus, kurie aptinka sankaupas ir jas atvaizduoja kartogramoje jau neatsižvelgdami į administracinį teritorijos paskirstymą. Ši logika yra labai svarbi, kadangi aplinkos taršai nėra SSS administracinių sienų. Problemą siūloma 105,0 120,0 (4) spręsti dviem būdais. Pirmas į tai atsi120,0 157,0 (11) 157,0 192,0 (20) žvelgti jau skaičiuojant paplitimo rodiklius, 192,0 215,0 (10) pritaikant empirinį Bayeso rodiklių glodi215,0 325,0 (15) nimą, arba panaudoti kartografavimo paketuose esančią glodinimo sistemą, arba derinti jas abi. Labai svarbus elementas spalvinis kartogramos sprendimas. Sprendimų gali būti įvairiausių, panaudojant šiltų arba šaltų spalvų spektrą, aukščiausiam dažniui taikant tamsiausią spalvos variantą, o žemiausiam šviesiausią. Galima naudoti ir kelias spalvas, tačiau jos turi tarpusavyje derėti, padėti nustatyti didžiausio, vidutinio ir žemiausio paplitimo lygio rodiklius. Jeigu pasirinktas šis variantas, galima naudoti šviesoforo principą nuo mažiausiai pavojingos tamsiai žalios, jai šviesėjant, per neutralią, geltoną, prie pavojingos raudonos, jai tamsėjant. Jei spalvinė gama nenaudojama, siūloma pritaikyti nespalvoto tušavimo metodą, remiantis principu, kad intensyviausias tušavimas reiškia aukščiausio, silp niausias mažiausio paplitimo lygį (2 pav.). Skuodas Maþeikiaii Akmenë Joniðkis Birþai Pakruojis Kretinga Pasvalys Ðiauliai Telðiai Rokiðkis Kupiðkis Plungë Klaipëda Zarasai Radviliðkis Kelmë Panevëþys Anykðèiai Ðilalë Ðilutë Raseiniai Tauragë Ðilutë Ignalina Këdainiai Ukmergë Molëtai Jurbarkas Vilkaviðkis Jonava Ðvenèionys Ðirvintos Kaunas Ðakiai Utena Kaiðiadorys Vilnius Prienai Marijampolë Trakai Alytus Ðalèininkai Lazdijai Varëna 2 pav. Standartizuotas mirtingumo nuo plaučių vėžio santykis Lietuvoje m. Žinia visuomenei Analizuojant sveikatos netolygumus, būtina naudoti teisingus statistinius metodus ir juos teisingai taikyti. Higienos institutas 2008 metais 19

21 Sveikatos programų efektyvumas Dr. V. Jurkuvėnas, R. Vaitkevičiūtė Problemos aktualumas Aukšta visuomenės gyvenimo kokybė, neįsivaizduojama be geros jos narių sveikatos, yra galutinis kiekvienos valstybės egzistavimo uždavinys ir sąlyga. Lietuva nepriklauso Europos šalių grupei, kuri galėtų pasigirti ilga vidutine gyvenimo trukme ar žemais mirtingumo, sergamumo civilizacijos ligomis (širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ir kt.) ir mažos rizikos sveikatai elgesiu ar ypač palankia sveikatai išorine, darbo ir socialine aplinka. Sėkminga visuomenės sveikatinimo veikla priklauso nuo gebėjimo maksimaliai pasinaudoti efektyviomis sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, ligų prevencijos ir gydymo priemonėmis, naudojant turimus išteklius. Bendros visų pastangos, įskaitant visuomenės ir asmens sveikatos specialistus, visuomenės lyderius ir pačią visuomenę, nepamirštant ir ūkio subjektų, gaminančių, kuriančių sveikatą veikiančias aplinkos ir darbo sąlygas, gali užtikrinti didesnį taikomų priemonių efektyvumą. Didžiausios naudos galima tikėtis, kai jos naudojamos tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, atsižvelgiant į kintančias sąlygas. Situacija Lietuvoje Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje yra įvardintos pagrindinės Lietuvos sveikatos problemos, nustatyti ilgalaikiai valstybės tikslai ir suformuluoti specifiniai uždaviniai jas sprendžiant. Pagal tai vyriausybės numato konkrečias programas, skiria reikiamas lėšas ir organizuoja įgyvendinimą. Didesnė dalis visuomenės sveikatos gerinimo veiksmų yra planuojami ir įgyvendinami valstybiniu mastu (pvz., vakcinacija, alkoholio pardavimo ir vartojimo ribojimas ir kt.), tačiau yra ir savivaldybių planuojamų ir vykdomų programų, veiksmų planų, kurie rengiami atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų sveikatos ir aplinkoje esančių bei sveikatą veikiančių veiksnių būklę. Visuomenės sveikatos gerinimo veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, skiriami ištekliai visada yra riboti. Tai verčia ieškoti efektyviausių sprendimų ir siekti kuo geriau įvykdyti planuojamus darbus. Rekomenduojama, kad kiekvienoje vykdomoje programoje būtų numatomi tinkami ir išmatuojami įgyvendinimo eigos ir galutinio rezultato įvertinimo rodikliai. Be programų vykdytojų ir juos prižiūrinčių institucijų atliekamos planuotų rodiklių pasiekimo stebėsenos, nepriklausomas (išorinis) programų vertinimas, kuris patvirtina pačių vykdytojų skelbiamus rezultatus arba pateikia visuomenei išsamesnius ir objektyvesnius duomenis. Sveikatos programų vertinimas yra sudėtingas, techninius (dalykinius), administracinius, finansinius, sociologinius ir kitokius jų aspektus apimantis procesas. Lietuvos sveikatos sistemoje ši veiklos sritis kol kas silpnai išplėtota. Kokybiškas ir laiku atliekamas vertinimas, atskleidžiantis planavimo ir įgyvendinimo trūkumus, tarp jų ir dėl paaiškėjusių naujų ar pasikeitusių aplinkybių, padėtų efektyviau naudoti sveikatos apsaugai skiriamas lėšas m. Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros strategijoje ir jos priemonių įgyvendinimo m. plane (Žin., 2001, Nr ; 2006, Nr ) numatyta savivaldybių politikoje įtvirtinti visuomenės sveikatos 20 Higienos institutas 2008 metais

22 svarbą stiprinti visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybėse, steigti visuomenės sveikatos biurus ir šitaip prisidėti prie sergamumo užkrečiamosiomis ir neinfekcinėmis ligomis mažinimo, visuomenės sveikatos stebėsenos ir gyventojų informuotumo visuomenės sveikatos klausimais gerinimo, pasirengimo greitai reaguoti į sveikatai kylančias grėsmes, vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimo bei gerinimo m. pradėtas savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo programos finansavimas biudžeto lėšomis iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Šiaulių mieste, Joniškio, Klaipėdos ir Kėdainių rajonuose 2006 m. buvo įsteigti pirmieji šalyje savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (SVSB). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr patvirtinta Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse m. programa, kuria siekiama savivaldybėse toliau plėtoti visuomenės sveikatos priežiūrą taikant organizacines, teisines, ekonomines, technines, socialines ir medicinos priemones, padedančias atlikti ligų ir traumų profilaktiką, saugoti ir stiprinti visuomenės sveikatą, ypač gyventojų sveikatą savivaldybių teritorijose, gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bendruomenėse, taip pat skatinti valstybės ir savivaldybių institucijų partnerystę, bendruomenės dalyvavimą sprendžiant sveikos gyvensenos klausimus m. pabaigoje Lietuvoje jau buvo apie 30 veikiančių SVSB. Tikėtina, kad 2009 m. biurus gali turėti visos savivaldybės (arba pirks jų paslaugas). Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Vykdydamas Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimą ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymą, Institutas 2007 m. atliko Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų m. programos 2003 m. priemonių vykdymo ir Lietuvos savivaldybių pateiktų 2006 m. visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos ataskaitų administracinį vertinimą. Pateiktų veiksmų planų ir ataskaitų analizė parodė ne tik dideles pastangas siekiant spręsti visuomenės sveikatos problemas nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu, bet ir šios veiklos trūkumus: prioritetų įvairovę, tikslų, uždavinių ir priemonių formuluočių nekonkretumą, priemonių finansavimo neapibrėžtumą, pasiektų rezultatų įvertinimo sudėtingumą. Siekiant, kad organizuotos visuomenės pastangos gerinti sveikatą būtų suprantamesnės, priimtinesnės ir efektyvesnės, reikia gilesnio vykstančių procesų supratimo, paremto įrodymais. Tai nėra paprasta, ypač kalbant apie savivaldybių lygmenį, kur savi ekonominės veik los, interesų grupių, specialistų, bendruomenės specialiųjų sveikatos žinių ir patirties sprendžiant problemas, finansinių galimybių ir kitokie ypatumai. Pagrindiniai 2008 m. darbai Institute pradėtas rengti savivaldybių visuomenės sveikatos veiklos ir jai įtakos turinčių veiksnių tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti įvairius savivaldybių visuomenės sveikatos biurų kūrimo aspektus, proceso dalyvių požiūrius ir pasirengimą. Tyrimo metu turėtų paaiškėti vykdomų darbų rezultatyvumas, šio proceso privalumai ir trūkumai, kokių žinių apie bendruomenės sveikatą trūksta savivaldybių ir visuomenės sveikatos biurų specialistams, savivaldybių administratoriams, kad jie geriau atliktų savo vaidmenį. Gauti duomenys bus vertingi planuojant savivaldybių visuomenės sveikatinimo veiklą, didinant jos efektyvumą, geriau parenkant dalyvius, pravers gerinant specialistų podiplominio tobulinimo veiklą, atliekant ilgalaikį SVSB veiklos efektyvumo vertinimą. Žinia visuomenei Paprasto sveikatos recepto nėra, tačiau padėties supratimas ir įrodymais pagrįstų daugeliui gyventojų priimtinų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemonių vykdymas gali padėti sumažinti nereikalingas kančias, gydymo išlaidas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Higienos institutas 2008 metais 21

23 Pacientų saugos užtikrinimas Dr. V. Kanapeckienė, dr. V. Jurkuvėnas Problemos aktualumas 2008 m. Europos Sąjungoje pacientų sauga paskelbta prioritetine sveikatos politikos kryptimi. Pacientų sauga tai sveikatos priežiūros struktūros ir procesai, kuriuos taikant mažėja nepageidautinų įvykių (toliau NĮ), atsirandančių dėl sveikatos priežiūros poveikio, tikėtinumas. Pacientas turi teisę gauti saugias sveikatos priežiūros paslaugas, o sveikatos priežiūros specialistas turi pareigą teikti saugias ir teisę saugiai teikti pacientui sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau mokslinės studijos rodo, kad NĮ sveikatos priežiūros sistemoje yra gana dažni ir sukelia didelių ekonominių, socialinių, psichologinių ir moralinių nuostolių. NĮ medicinoje pasitaiko dėl žmonių klaidų, aplaidumo sveikatos priežiūros sistemoje, medicininių žinių stokos, rizikingos medicinos praktikos ir biologinio žmonių skirtingumo. Daugeliu sveikatos priežiūros kokybės gerinimo mechanizmų būtent ir siekiama mažinti NĮ skaičių. Žinoma, kad JAV nuo 2,9 proc. iki 5,4 proc. ligoninių pacientų patiria NĮ, Anglijoje 10,8 proc. Kanadoje NĮ dažnis 7,5 proc., Australijoje 16,6 proc. Mažiau žinoma apie NĮ ir pacientų saugumą pirminės sveikatos priežiūros grandyje: NĮ dažnis varijuoja nuo 5 iki 80 atvejų konsultacijų. NĮ kaina valstybei ir žala pacientams yra didelė. Pvz., JAV klaidos medicinoje sukelia nuo 44 tūkst. iki 98 tūkst. išvengiamų mirčių kasmet ir apie 1 mln. įvairių sveikatos pakenkimų. Tai valstybei kainuoja apie 9 mlrd. dolerių kasmet. Australijoje dėl klaidų medicinoje kasmet miršta iki 18 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 50 tūkst. pacientų tampa neįgalūs. Pasaulyje egzistuoja didelė NĮ registravimo sistemų įvairovė, įskaitant ir įvairias nacionalines programas, skirtas NĮ pranešimų sistemoms kurti. Privalomas NĮ pranešimų ir registravimo sistemas yra įdiegusios JAV, Jungtinė Karalystė, Australija, Kanada, Vokietija, Prancūzija, Danija, Japonija, Airija, Švedija, Šveicarija, Lenkija, Slovėnija. Kai kuriose valstybėse (Danijoje, Anglijoje, Ispanijoje) įkurti nacionaliniai NĮ registravimo centrai, kuriuose sisteminama ir analizuojama gydymo įstaigų informacija. Situacija Lietuvoje Lietuvoje kol kas nėra privalomos NĮ registravimo ir analizės sistemos. Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo m. programoje numatyta didesnį dėmesį skirti pacientų saugai, pacientų saugos reikalavimus įtraukti į sveikatos priežiūros kokybės reikalavimus, formuoti sisteminį požiūrį į NĮ, sukurti jų valdymo sistemą, orientuotą į prevenciją m. rudenį įvykusio nacionalinio forumo Pacientų sauga ir paslaugų kokybė: iššūkiai bei pasiekimai rezoliucijoje siūloma sveikatos priežiūros įstaigose įdiegti NĮ registravimo ir analizavimo sistemas, vykdyti mokslinius tyrimus pacientų saugos srityje ir praktiškai diegti mokslinių tyrimų rekomendacijas. Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios atskirų NĮ frakcijų registravimo sistemos: nepageidaujamo vaistų poveikio, radiacinės saugos incidentų, NĮ kraujo donorystėje, hospitalinių infekcijų ir NĮ, susijusių su medicinos prietaisais. Kai kurios Lietuvos 22 Higienos institutas 2008 metais

24 ligoninės (Klaipėdos, Panevėžio ir kt.) jau yra įdiegusios NĮ pranešimų sistemas. Pvz., žinoma, kad 2004 m. Klaipėdos ligoninėje įvyko 371 NĮ ir tai sudarė 1 proc. visų hospitalizacijų. Nors NĮ registravimo sistemų pagrindinis tikslas yra prisidėti prie sveikatos paslaugų kokybės gerinimo sudarant galimybę mokytis iš kitų patirties, jų diegimas nėra lengvas ir greitas procesas. Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Dalyvaudamas vykdant Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo m. programą Higienos institutas 2008 m. atliko tyrimą Nepageidautini įvykiai ir jų priežastys sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų požiūriu. Anoniminės apklausos būdu buvo apklausti medikai (administratoriai, gydytojai ir slaugytojai) ir 845 pacientai. Tyrime dalyvavo 22 asmens sveikatos priežiūros įstaigos (12 stacionarių ir 10 ambulatorinių) iš visų Lietuvos apskričių. Pagrindiniai 2008 m. darbai Tyrimas parodė, kad 17,5 proc. pacientų ir 10,7 proc. medikų nežinojo, kas yra NĮ. Panaši dalis medikų (40,7 proc.) ir pacientų (39,6 proc.) patys arba jų šeimos nariai buvo nukentėję nuo NĮ asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tik 5 proc. medikų pripažino, kad NĮ jų asmeninėje praktikoje įvyksta dažnai keletą kartų per mėnesį, o trečdalis medikų teigė, kad NĮ nebuvo jų praktikoje. Stacionaruose ir NĮ registravimo sistemas įdiegusiose įstaigose dirbantys medikai nurodė didesnį NĮ dažnį savo praktikoje. Daugiau nei 90 proc. pacientų labai dažnai arba dažnai apie NĮ buvo skaitę ar girdėję iš žiniasklaidos, daugiau nei 80 proc. jų įvardino NĮ kaip svarbią problemą Lietuvoje. Daugiau nei pusė apklaustų pacientų baiminosi nukentėti nuo NĮ asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir teigė, kad Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose sunkias pasekmes sukeliantys NĮ yra tikėtini. Daugiau tokių pacientų buvo tarp nukentėjusių nuo NĮ asmenų. Didžiausia dalis medikų ir pacientų darbo aplinką (žema personalo kvalifikacija, didelis darbo krūvis, darbas naktimis, aparatūros ir įrangos stoka, morališkai sena įranga) laikė svarbiausiu veiksniu, lemiančiu NĮ atsiradimą. Tris kartus daugiau medikų negu pacientų pagrindiniu NĮ atsiradimą lemiančiu veiksniu įvardino paciento savybes (vyresnis amžius, bloga bendra organizmo būklė, sunkios lėtinės ligos, bendravimo problemos) (1 pav.). Trečdalio tyrime dalyvavusių pacientų nuomone, medikų abejingumas ir aplaidumas taip pat dažnai yra NĮ priežastis. Valdymo ir organizaciniai veiksniai Darbo aplinkos veiksniai 21,4 24,8 26,5 31,3 Individualios mediko savybės 14,1 12,2 Pacientų savybės 7,6 21 Komandinio darbo ypatumai 2,2 3,7 Neturėjo nuomonės 15, Pacientai Medikai 1 pav. Pagrindiniai NĮ lemiantys veiksniai medikų ir pacientų požiūriu Higienos institutas 2008 metais 23

25 Pastebėta nemažų skirtumų tarp pacientų lūkesčių įvykus NĮ ir tarp to, kaip medikai tuos lūkesčius suvokia: gerokai daugiau pacientų nei manė medikai tikėjosi palaikymo ir pagalbos šalinant padarytą žalą bei priežasties paaiškinimo, o finansinės kompensacijos ir medikams skirtų administracinių nuobaudų tikėjosi mažiau pacientų nei atrodė medikams (2 pav.). Finansinė kompensacija 14,3 34,4 Administracinės nuobaudos medikams 10,5 16,1 Palaikymas, pagalba šalinant padarytą žalą 38,5 71,3 Priežasties paaiškinimas 48,1 73,7 Medikų atsiprašymas, pasiaiškinimas 29 57, Pacientai Medikai 2 pav. Pacientų lūkesčiai įvykus nepageidautinam įvykiui, medikų ir pacientų nuomone Didesnė dalis pacientų, palyginti su medikais, buvo įsitikinę, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalinga privaloma NĮ registravimo ir pacientų pranešimų apie NĮ sistema ir tai pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Sėkmingo sistemos diegimo prielaidos vienodas pacientų ir medikų požiūris į NĮ ir teisinės bazės tobulinimas. Asmeninė pacientų NĮ patirtis turėjo didesnės įtakos pacientų požiūriui į NĮ, jų priežastis ir registravimo sistemą negu medikų patirtis, dalyvaujant NĮ registravimo sistemose, jų požiūriui į NĮ. Tyrimo rezultatai parodė, kad prieš diegiant privalomą NĮ registravimo sistemą visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikia atkreipti dėmesį į esamą teisinės bazės netobulumą, į tai, kad asmens sveikatos priežiūros specialistai bijo baudžiamųjų sankcijų, abejoja dėl konfidencialumo esant NĮ valdymo sistemai, kad medikai ir pacientai nevienodai supranta NĮ priežastis. Rekomenduotinas visuomenės, žiniasklaidos ir pačių medikų švietimas bei mokymas, aiškinant NĮ apibrėžimą, jų priežastis, registravimo sistemos tikslus, siekiant vienodo ir teisingo NĮ ir jų priežasčių supratimo. Tyrimo rezultatai pateikti Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo m. programos koordinavimo grupei, kurios posėdyje nuspręsta šiuos duomenis panaudoti rengiant privalomų registruoti nepageidaujamų įvykių sąrašą ir šių įvykių registravimo, analizės ir prevencijos tvarką bei metodiką šiai tvarkai įgyvendinti. Žinia visuomenei Apie 40 proc. pacientų ir medikų patys arba jų šeimos nariai yra nukentėję nuo NĮ Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, todėl reikalinga NĮ valdymo sistema, padėsianti užtikrinti pacientų saugą Lietuvoje. 24 Higienos institutas 2008 metais

26 Hospitalinių infekcijų prevencija J. Ašembergienė, dr. R. Valintėlienė, R. Bagdonaitė, J. Griškevičienė Problemos aktualumas Jau keli dešimtmečiai medicinos paslaugų kokybė ir pacientų saugumas yra pripažinti sveikatos priežiūros prioritetai. Šiai problemai daug dėmesio skiria ne tik atskirų valstybių vyriausybės, bet ir tarptautinės organizacijos, įskaitant PSO ir Europos Sąjungos struktūras. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė yra kompleksinė problema. Įvairios komplikacijos, kartu ir infekcinės, yra vienas iš šių paslaugų kokybės rodiklių. Šiuo požiūriu infekcijų kontrolė gydymo įstaigose yra vienas iš kokybės standartų, užtikrinančių saugų ligonių gydymą ir priežiūrą bei prisidedančių prie ligonių gerovės, jų ir dirbančio personalo saugumo. Hospitalinės infekcijos (toliau HI) sudaro ypatingą grupę tarp infekcinių ligų ir išsiskiria epidemiologiniais ir prevencijos sudėtingumais. Nepaisant progreso visuomenės ir asmens sveikatos paslaugų srityje, didelių praėjusio šimtmečio HI prevencijos pasiekimų, HI išlieka viena iš sudėtingiausių problemų, kylančių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. HI daro daug nuostolių pacientams, gydymo įstaigoms ir visai sveikatos priežiūros sistemai. Dėl HI blogėja gydymo rezultatai, atsiranda trumpalaikių ar ilgalaikių pasekmių, didėja gydymo kaštai, mažėja visuomenės pasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) apskaičiavimais, kasmet ES ligoninėse yra apie 3 mln. HI atvejų ir apie 50 tūkst. su jais susijusių mirčių. HI dažnumas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant šalies sveikatos sistemą, ligoninės dydį ir profilį, teikiamų medicinos paslaugų lygį. Mokslinių tyrimų duomenimis, HI paplitimas įvairiose šalyse svyruoja nuo 3,5 proc. iki 12,0 proc., o didžiausias yra reanimacijos ir intensyviosios terapijos (nuo 12 iki 40 proc.) bei chirurgijos (nuo 3 iki 14 proc.) skyriuose. HI valdymas, kaip viena iš pagrindinių strategijų kovojant su antibiotikams atsparių bakterijų plitimu, pacientų saugumo stiprinimas, paslaugų kokybės gerinimas akcentuojamas daugelyje PSO ir ES teisinių rekomendacinių dokumentų. Taip pat tai yra prioritetinė veiklos kryptis: Europos Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje m. programoje, patvirtintoje 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1786/2002/EB, 6-ojoje ir 7-ojoje bendrosiose programose. Viena iš prioritetinių 2006 m. įsteigtos naujos agentūros ECDC veiklos sričių taip pat yra infekcijų kontrolė ir antimikrobinis atsparumas. Situacija Lietuvoje HI epidemiologinei priežiūrai ir valdymui Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) numatytos organizacinės struktūros. Patvirtinus teisinius dokumentus (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 532 Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos infekcijų kontrolės skyriaus ir infekcijų kontrolės komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo ; Žin., 2000, Nr ) šalies stacionaruose aktyviau pradėjo veikti infekcijų kontrolės komisijos, daugelyje didesnių stacionarų įsteigti infekcijų kontrolės skyriai, mažesniuose vis daugiau įdarbinama etatinių infekcijų kontrolės specialistų. Vilniaus universitete, bendradarbiaujant su Institutu, šie specialistai tobulinami. Higienos institutas 2008 metais 25

27 Siekiant sėkmingai valdyti HI, svarbu turėti duomenų apie HI dažnį ir tendencijas, didžiausios rizikos vietas. Lietuvoje ilgą laiką ASPĮ HI registracija buvo privaloma. Jos tvarką iki 2009 m. sausio 1 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 673 Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo (Žin., 2003, Nr ). Vykdant privalomąjį HI registravimą nuo 1991 m. šalies ASPĮ vidutiniškai buvo registruojama apie 400 HI susirgimų atvejų, nuo 2005 m. užregistruotų HI skaičius išaugo vidutiniškai iki 1 340; apskaičiuotas bendrasis sergamumo HI rodiklis būtų itin mažas apie 0,15 proc. Vykdant Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės programos m. I dalį Nacionalinė hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros sistema (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-65), Lietuvoje pradėta kurti nauja HI epidemiologinės priežiūros sistema, paremta savanoriškumo, konfidencialumo ir gero grįžtamojo ryšio principais. Kuriant šią sistemą aktyviai bendradarbiauta su kitų Europos valstybių specialistais, darbai derinti su Europos tinklo HELICS (Europos ligoninių tinklas infekcijų kontrolės srityje vykdant jų priežiūrą) protokolais. Pagal programą nuo 2003 m. kas antri metai organizuoti HI paplitimo tyrimai, kuriuose savanoriškai dalyvavo apie 40 proc. bendrojo pobūdžio ligoninių, kasmet buvo ištirta apie 10 tūkst. pacientų ir nustatytas HI paplitimas: 2003 m. 4,3 proc., 2005 m. 3,4 proc., ,4 proc. Nustatyti gana ryškūs HI dažnumo skirtumai tarp stacionarų, iš dalies jie paaiškinami teikiamų paslaugų skirtumais (1 pav.). Kaip ir kitose šalyse, santykinai daugiau HI yra didelėse ligoninėse, kur atliekamos sudėtingos procedūros, gydomi sunkūs ligoniai. Lietuvoje, kaip ir kitų šalių ligoninėse, pastebėta, jog HI dažniausios intensyviosios terapijos ir chirurgijos skyriuose, o vyraujančios yra kvėpavimo takų ir operacinių žaizdų infekcijos (toliau OŽI). Be paplitimo tyrimų, didesnės rizikos skyriuose intensyviosios terapijos ir chirurgijos pradėta nuolatinė epidemiologinė priežiūra. Diegiant OŽI stebėseną chirurgijos skyriuose pagal ES tinklo HELICS protokolą buvo pasirinktos 6 operacijų grupės: koronarų šuntavimo (cabg), cezario pjūvio (csec), storosios žarnos (colo), išvaržos (hern), ortopedinės (orto) operacijos. Vykdydama HI epidemiologinę priežiūrą pagal standartizuotus protokolus, Lietuva prisijungė prie Europos šalių užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklo, kurio darbus šiuo metu vykdo ECDC HI paplitimas, % ,4% 3,5% 3,4% Ligoninės universitetų ligoninės miestų, rajonų ligoninės apskričių ligoninės 1 pav. Hospitalinių infekcijų paplitimas Lietuvos ligoninėse 2007 m. 26 Higienos institutas 2008 metais

28 HI prevencijos priemones ASPĮ reglamentuoja įvairūs teisės aktai, pagrindiniai iš jų higienos normos, kurios nuolat tobulinamos, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir Europos dokumentais m. pradėta pagrindinės HI prevenciją reglamentuojančios higienos normos (HN 47-1:2003) peržiūra. Naujoji normos HN 47-1:2008 Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai redakcija patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-1270 (Žin., 2009, Nr ). Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Siekiant sėkmingai ir kryptingai valdyti HI, pirmiausia reikia jas įvertinti: žinoti jų dažnumą, struktūrą, didžiausios rizikos vietas. Institute nuo 1994 m. buvo pradėta plėtoti HI tyrimų kryptis. Vykdant mokslinius tyrimus Infekcijų paplitimas ir antibio tikų skyrimas Lietuvos stacionaruose (1996), Antibiotikų vartojimas ir hospitalinė higiena Lietuvos stacionaruose (1996), Operacinių žaizdų infekcijų rizikos faktorių kraujagyslių chirurgijoje įvertinimas ( ), Hospitalinės infekcijos ir jų rizikos veiksniai Lietuvos ligoninių intensyvios terapijos skyriuose ( ), pirmą kartą Lietuvoje naudojant mokslinę tyrimo metodiką ir tarptautiniu mastu pripažintus infekcijų diagnozavimo kriterijus, nustatytas HI paplitimas, jo ypatumai, struktūra, didesnės rizikos vietos ligoninėse. Gauti pirmieji duomenys apie kai kurių rizikos veiksnių paplitimą, antibiotikų skyrimo dažnumą ir mikrobiologinių tyrimų taikymą infekcijoms diagnozuoti ir antibiotikų skyrimui pagrįsti. Vykdant mokslinius tyrimus bendradarbiauta su universitetų, apskričių ir savivaldybių ligoninėmis, stiprinti asmens ir visuomenės sveikatos institucijų ryšiai. Patirtis, sukaupta bendradarbiaujant su užsienio specialistais, sėkmingai panaudota tobulinant HI epidemiologinę priežiūrą ir valdymą. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, parengta ir išleista praktinių leidinių, padedančių geriau suvokti problemą, organizuoti ir įgyvendinti jos valdymo priemones. Pagrindiniai 2008 m. darbai 2008 m. Institute suplanuotas ir vykdytas mokslinis tyrimas Epidemiologiniai operacinių žaizdų infekcijų ypatumai Lietuvos ligoninėse metais, kuriuo buvo siekiama nustatyti epidemiologinius OŽI ypatumus, rizikos veiksnius ir antibiotikų vartojimą šių infekcijų profilaktikai Lietuvos ligoninėse m., įvertinti OŽI sukeltas pasekmes. Darbas ir moksline, ir praktine prasme naudingas tuo, jog nustatytas bendrasis OŽI lygis įvairaus pobūdžio operacijų grupėse, jų dinamika, dažniausi sukėlėjai. Daug dėmesio skiriama racionaliai ir neracionaliai antibiotikų profilaktikai chirurgijoje, aprašyti ypatumai Lietuvos ligoninių chirurgijos skyriuose. Įvertinta OŽI įtaka pooperaciniam mirštamumui ir gulėjimo trukmei ligoninėje. Remiantis tyrimo duomenimis bus parengtos metodinės rekomendacijos ligoninėms apie OŽI priežiūrą ir profilaktinį antibiotikų vartojimą chirurgijoje m. Institute buvo suplanuotas ir pradėtas vykdyti mokslinis tyrimas Hospitalinių infekcijų, jų rizikos veiksnių paplitimas ir valdymo būklė slaugos ligoninėse, kurio tikslas yra nustatyti HI, jų rizikos veiksnių paplitimą ir valdymo būklę Lietuvos slaugos ligoninėse. Darbas naudingas tuo, kad pirmą kartą Lietuvos slaugos ligoninėse nustatytas HI paplitimas 6,2 proc., jų rizikos veiksnių paplitimo būklė ir įvertintos taikomos infekcijų kontrolės ir prevencijos priemonės, o tai Lietuvoje iki šiol nebuvo žinoma. Tyrimo duomenys bus panaudoti tobulinant infekcijų valdymą ir gerinant paslaugų kokybę slaugos ligoninėse vykdant Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Hospitalinių infekcijų valdymo sveikatos priežiūros įstaigose m. programą, planuojant ir įgyvendinant intervencines priemones. Tyrimą planuojama baigti 2009 m. Higienos institutas 2008 metais 27

29 2008 m. Institutas koordinavo ir vykdė Hospitalinių infekcijų valdymo sveikatos priežiūros įstaigose m. programą (Žin., 2007, Nr ), kurios tikslas užkirsti kelią infekcijų atsiradimui ir plitimui sveikatos priežiūros įstaigose, taikant efektyvias infekcijų priežiūros ir kontrolės priemones. Pagal minėtą programą Institutas koordinavo HI epidemiologinę priežiūrą didesnės rizikos reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei chirurgijos skyriuose, tvarkė duomenų bazes, analizavo duomenis, rengė bendrąsias ir atskiras kiekvieno skyriaus ataskaitas. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose ištirta pacientas, nustatytas HI sergamumas 18,3 atvejo gydymosi dienų. Didžiąją dalį HI šiuose skyriuose sudarė apatinių kvėpavimo takų (37,9 proc.), kraujo (26,2 proc.) ir operacinių žaizdų (19,2 proc.) infekcijos. Apibendrintus HI epidemiologinės priežiūros duomenis Institutas pateikė ES priežiūros tinklams. Siekiant pagerinti HI valdymo efektyvumą, remiantis savo ir kitų Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų patirtimi, įgyta bendradarbiaujant su kolegomis kitose Europos šalyse, parengta nauja HI priežiūros ir valdymo tvarka, patvirtinta 2008 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1110 Dėl Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo (Žin., 2008, Nr ) m. Instituto specialistai organizavo du mokymo seminarus, skaitė pranešimus aktualiais HI prevencijos ir valdymo klausimais, o spalio 2 d. kartu su LR sveikatos apsaugos ministerija ir Hospitalinių infekcijų valdymo asociacija organizavo tarptautinę mokslinę praktinę konferenciją Kur esame ir kur einame? Infekcijų valdymo modeliai ir naujos technologijos. Daugiau nei šimtas dalyvių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administratorių, infekcijų kontrolės specialistų, visuomenės sveikatos specialistų ir mikrobiologų aptarė HI valdymo aktualijas ir perspektyvas. Konferencijoje patirtimi dalinosi ir rezultatus pristatė lektoriai iš Vokietijos, Latvijos ir Lietuvos. Žinia visuomenei Visiškai išvengti HI neįmanoma, tačiau jas galima sėkmingai valdyti tobulinant ir plėtojant HI epidemiologinę priežiūrą, diegiant moksliškai pagrįstas HI profilaktikos priemones gydymo įstaigose, sistemingai mokant medicinos darbuotojus ir didinant visuomenės informuotumą HI srityje. 28 Higienos institutas 2008 metais

30 Atsparumo antibiotikams prevencija Dr. R. Valintėlienė, A. Palekauskaitė, A. Beržanskytė Problemos aktualumas Praėjusio amžiaus pabaigoje registruotas spartus bakterijų atsparumo antibiotikams augimas, sukėlęs medikų ir sveikatos politikų nerimą, patvirtino, kad antimikrobinis atsparumas tapo viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų. Situaciją paaštrino tai, kad kai kurios farmacijos kompanijos paskelbė nutraukiančios ar pristabdančios naujų antibiotikų kūrimą, nes sparčiai didėjant atsparumui kurti šiuos vaistus finansiškai nuostolinga. Dėl augančio sukėlėjų atsparumo didėja gydymo kaštai, daugėja komplikacijų, stiprėja gyventojų nepasitenkinimas sveikatos paslaugomis. Didėjantį atsparių antibiotikams bakterijų paplitimą patvirtina duomenys iš įvairių pasaulio regionų. Vis dažniau gaunama informacijos apie bakterijų atsparumo augimą ir iš valstybių, kur iki šiol padėtis buvo sėkmingai valdoma, pvz., Skandinavijos šalių. Europos antimikrobinio atsparumo priežiūros sistemos (angl. European antimicrobial resistance surveillance system EARSS) 2007 m. ataskaitoje pateiktos atsparumo tendencijos Europoje nedžiugina: sukėlėjų atsparumas auga, nepavyksta stabilizuoti gramneigiamų bakterijų atsparumo didėjimo (pvz., Escherichia coli atsparumas padidėjo visose EARSS tinklo šalyse), išlieka didelis auksinio stafilokoko atsparumas daugiau nei pusėje Europos šalių meticilinui atsparių jo padermių (MRSA) paplitimas viršija 25 proc. Viena pagrindinių antimikrobinio atsparumo varomųjų jėgų yra neteisingas ir gausus antimikrobinių preparatų vartojimas. Europos antimikrobinių medžiagų suvartojimo stebėjimo sistemos (angl. European Surveillance of Antimicrobial Consumption ESAC) duomenys rodo, kad antimikrobinių vaistų vartojimas Europoje labai skiriasi svyruoja nuo 11 iki 35 nustatytų paros dozių iui gyventojų per parą (DID). Didžiausias vartojimas stebimas Pietų Europos šalyse, mažiausias Skandinavijos valstybėse, Olandijoje, ten, kur bakterijų atsparumas mažiausias. Pirmosios atsparumo mažinimo nacionalinės programos septintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį buvo įdiegtos Skandinavijos šalyse Danijoje ir Švedijoje. Bendromis medikų, farmacininkų ir sveikatos politikų pastangomis padėtis šiose šalyse iki šiol yra sėkmingai valdoma. XXI a. pradžioje parengti du svarbūs dokumentai, kuriais siekiama padėti ir paskatinti kovą su antimikrobiniu atsparumu. Vienas iš jų PSO 2001 m. paskelbta Pasaulinė antimikrobinio atsparumo sulaikymo strategija. Apibendrinus įvairių pasaulio šalių padėtį, šiame dokumente pateikiamos tyrimais ir patirtimi pagrįstos rekomendacijos sveikatos politikams, sveikatos priežiūros įstaigų administratoriams, medikams, visuomenės sveikatos specialistams, nurodomos priemonės, reikalingos problemai spręsti nacionaliniu ir gydymo įstaigos lygiu. Kitas svarbus dokumentas Europos Tarybos patvirtinta rekomendacija dėl teisingo antimikrobinių medžiagų vartojimo medicinoje (2002/77/EC), kuri ne tik paskatino kurti Europinius epidemiologinės priežiūros tinklus, bet ir pateikė daugybę įpareigojimų ES šalims narėms. Iš jų paminėtini: nacionalinių strategijų rengimas ir įgyvendinimas, problemos valdymo koordinavimas, teisingo antibiotikų vartojimo skatinimas, rengiant antibiotikų vartojimo rekomendacijas, operatyviosios diagnostikos testų prieinamumo užtikrinimas, mokslinių tyrimų rėmimas. Situacija Lietuvoje Jau keleri metai Lietuvoje vykdomi moksliniai tyrimai, nagrinėjantys antibiotikų vartojimą ir bakterijų atsparumą. Didelį stimulą šiems darbams turėjo pirmosios nepriklausomybės metais tarptautinio bendradarbiavimo programos (ypač Lietuvos ir Higienos institutas 2008 metais 29

31 Danijos programos), kurias vykdant ne tik išaiškinta šios problemos svarba ir buvo sustiprinta materialinė mikrobiologijos laboratorijų bazė, bet ir organizuota daug mokymų mikrobiologams ir įvairių specialybių medikams. Lietuva 2003 m. prisijungė prie ESAC tinklo, tačiau vis dar negali pateikti išsamių tinklo reikalavimus atitinkančių duomenų negalima atskirti ambulatorinio ir stacionarinio antibiotikų suvartojimo. Vertinant preliminarius duomenis matyti, kad antibiotikų suvartojimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Baltijos jūros regione ir viršija vidutinę ES reikšmę. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kompensuojamųjų antibiotikų Lietuvoje suvartojama vis daugiau (2005 m., lyginant su 2004 m., išaugo 7,2 proc.), taip pat skiriama vis daugiau plataus veikimo spektro antibiotikų m. dalyvaujant europiniame savigydos antibiotikais projekte nustatyta, kad Lietuvoje savigyda antibio tikais yra didžiausia Europoje (projekte dalyvavo 19 šalių). Prie EARSS tinklo Lietuva prisijungė 2006 m. ir dabar jau turi gana stiprų, daugelį šalies klinikinių mikrobiologijos laboratorijų vienijantį tinklą. Nors atsparumo plitimo tendencijas Lietuvoje dar vertinti sunku, plačiau analizuojant pirmųjų metų rezultatus ir lyginant juos su kitų Baltijos jūros valstybių duomenimis džiugina tai, kad Lietuvoje kai kurių bakterijų (pvz., pneumokokų) atsparumas yra panašus kaip ir Skandinavijos šalyse ir gerokai mažesnis už Europos vidurkį. Tačiau neramina itin aukštas ligoninėse plintančių sukėlėjų (pvz., Pseudomonas aeruginosa ir Klebsiella pneumoniae) atsparumas, gerokai didesnis už ES vidurkį ir kelis kartus viršijantis Skandinavijos šalių rodiklius m. Lietuvoje lankęsi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro specialistai, vertindami veiklą antimikrobinio atsparumo valdymo srityje, konstatavo, kad šalyje esama sėkmingų pavienių medikų ar mokslininkų grupių iniciatyvų, tačiau pažymėta, kad antimikrobinio atsparumo problema neįtraukta į prioritetų sąrašą, todėl pasigendama sisteminės veiklos, nacionalinio koordinavimo, reikiamo finansavimo. Panašias spragas parodė ir 2003 m. Europos Komisijos atliktas Europos Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo vertinimas, kur konstatuota, kad daugelyje ES naujokių, įskaitant Lietuvą, įgyvendinta tik labai nedidelė dalis rekomendacijų. Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Institute moksliniai tyrimai antibiotikų vartojimo tema pradėti 1996 m. Nagrinėtas antibiotikų vartojimas stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (1996 m.), jų skyrimas poliklinikose (1998 ir 2000 m.), profilaktinis antibio tikų vartojimas ligoninių chirurgijos skyriuose (1999 m.), savigyda antibiotikais ( m.), diagnostinių tyrimų įtaka antibakterinių vaistų skyrimui pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose ( m.). Nuo 1994 m. Institutas dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose ir praktiniuose projektuose, programose antibiotikų vartojimo ir antimikrobinio atsparumo valdymo srityje: tai Lietuvos ir Danijos klinikinės mikrobiologijos programa ( m.), Europos strategija antibiotikų profilaktikoje ( m.), ESAC ( m.), Savigyda antibiotikais ir antimikrobinis atsparumas Europoje ( m.), Lietuvos ir Norvegijos tinkamo antibiotikų vartojimo mokymo projektas (pagal Baltijos jūros regiono užkrečiamųjų ligų kontrolės programą) ( m.), BALTICCARE Baltijos šalių infekcijų kontrolės ir antibiotikų atsparumo valdymo tinklas ( m.), e-bug projektas ( m.). Nuo 2006 m. Higienos institutas atstovauja Lietuvai antimikrobinio atsparumo klausimais ECDC dalyvauja svarstant antimikrobinio atsparumo ir kovos su juo problemas, vertinant vykdomų priemonių efektyvumą. Įvertinus ECDC ekspertų rekomendacijas, Lietuvoje vykdytų programų ir mokslinių projektų patirtį, 2007 m. dalyvaujant Instituto specia listams buvo parengta ir 2007 m. lapkričio 15 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-922 patvirtinta Antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos metų programa. Pagrindiniai 2008 m. darbai Siekiant įvertinti antibiotikų vartojimo ypatumus Lietuvos bendrojo pobūdžio ir slaugos ligoninėse bei vartojimui įtakos turinčius veiksnius 2008 m. Institute pradėtas vykdyti mokslinis projektas Antibiotikų suvartojimo ypatumai Lietuvos 30 Higienos institutas 2008 metais

32 bendrojo pobūdžio ir slaugos ligoninėse bei suvartojimą įtakojantys veiksniai, kuris atliekamas visose Lietuvos ligoninėse. Preliminarūs tyrimo duomenys parodė, kad antibiotikų vartojimas skirtingose bendrojo pobūdžio ligoninėse skiriasi daugiau nei 7 kartus. Tyrimą planuojama baigti 2009 m., jo rezultatai bus panaudoti vykdant Antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos metų programą, planuojant intervencines priemones. Pagal tarptautinį ESAC projektą, kuriame Institutas dalyvauja nuo 2002 m., 2008 m. kartu su 23 šalimis buvo atliktas antibiotikų skyrimo dviejose Lietuvos ligoninėse paplitimo tyrimas, siekiant nustatyti pagrindines antibiotikų skyrimo priežastis ir išsiaiškinti neteisingo antibiotikų skyrimo vietas. ESAC epidemiologinės priežiūros tinklui pateikta duomenų bazė, kurią sudarant naudoti iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos gauti duomenys apie bendrąjį antibiotikų suvartojimą Lietuvoje. Dalyvaujant 2006 m. prasidėjusiame tarptautiniame e-bug projekte, buvo rengiama mokymo medžiaga moksleiviams infekcijų prevencijos ir teisingo antibiotikų vartojimo tema. Ši medžiaga panaudota Lietuvoje organizuojant Europos supratimo apie antibiotikus dienos renginius mokyklose. Įgyvendinant ECDC iškeltus uždavinius, tęstos tarptautinės diskusijos Europos Komisijos rekomendacijų įgyvendinimui užtikrinti ir antimikrobiniam atsparumui mažinti. Vieni svarbiausių 2008 m. lapkričio mėn. ECDC kartu su Prancūzijos sveikatos, jaunimo, sporto ir savanoriško sektoriaus ministerija organizuoti renginiai, kuriuose daug dėmesio skirta nacionalinių kampanijų, kaip neabejotinai veiksmingos priemonės gerinant antibiotikų vartojimą, organizavimo, finansavimo ir efektyvumo vertinimo klausimams m. pradėta vykdyti Antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos metų programa. Nors programa nepateko tarp prioritetinių ir jai neskirta papildomo finansavimo, tačiau 2008 m. buvo parengtas viršutinių kvėpavimo takų infekcijų diagnostikos ir gydymo rekomendacijų projektas, atliktas antibiotikų skyrimo chirurginių žaizdų infekcijų profilaktikai tyrimas, parengtas sveikatos specialistų tobulinimo programos projektas ir informacinė medžiaga visuomenei apie antimikrobinį atsparumą. Siekiant spręsti antimikrobinių preparatų vartojimo ir su tuo susijusio antimikrobinio atsparumo problemą, Europos sveikatos iniciatyva 2008 m. lapkričio 18 d. pirmą kartą Europoje buvo minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Pagrindinis šios dienos tikslas buvo paskleisti žinią apie bereikalingo antibiotikų vartojimo sustabdymo svarbą ir būtinybę. Lietuvoje šios dienos minėjimo renginius organizavo ir vykdė Instituto specialistai. Buvo parengti ir po visą Lietuvą išplatinti plakatai ir skrajutės, supažindinančios su atsparumo problema, teisingo antibiotikų vartojimo svarba ir netinkamo antibiotikų vartojimo pasekmėmis. Apie šią problemą parengta keletas publikacijų periodinėje spaudoje, išplatinti informaciniai pranešimai interneto svetainėse, kalbėta televizijos laidoje. Panaudojant Europos projekto e-bug medžiagą, parengta ir išplatinta mokomoji priemonė moksleiviams, supažindinanti su infekcijomis, jų sukėlėjais ir gydymo principais. Padedant Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacijos nariams organizuoti renginiai daugiau nei 30 Vilniaus ir Kauno mokyklų 3 4 ir 9 10 klasių mokiniams. Vienas iš Higienos instituto organizuotų Europos supratimo apie antibiotikus dienos renginių mokykloje (Vilniaus E. Pliaterytės pagrindinė mokykla, 2008 m. lapkričio 18 d.) Žinia visuomenei Antibiotikai praranda savo veiksmingumą, nes bakterijos tampa jiems atsparios. Antibiotikų veiksmingumo išsaugojimas kiekvieno mūsų rankose, todėl šiuos vaistus būtina teisingai vartoti. Higienos institutas 2008 metais 31

33 Profesinės sveikatos veiklos efektyvumas Dr. R. Jankauskas, A. Grigošaitienė, I. Keniausytė, D. Pažėra, L. Žalnieriūnaitė Problemos aktualumas Profesinės sveikatos veiklos efektyvumas vertinamas pagal tai, kaip kiekvienos šalies profesinės saugos ir sveikatos (PSS) sistema ir tarnybų veikla atitinka tarptautinius standartus, kurie apima nacionalinės PSS sistemos plėtrą (kiekviena šalis turi sukurti, progresyviai plėtoti ir periodiškai įvertinti savo PSS sistemą), nacionalines PSS programas (kiekviena šalis turi parengti, vykdyti, vertinti ir periodiškai peržiūrėti nacionalinę PSS programą) ir profesinės sveikatos (darbo medicinos) tarnybų plėtrą (kiekviena šalis turi plėtoti profesines sveikatos tarnybas, kad šių tarnybų paslaugos būtų prieinamos visų ekonominės veiklos sričių darbuotojams). Dauguma Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, susiduria su dideliais iššūkiais, kuriuos iškėlė Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija ( m.) ir Pasaulio sveikatos organizacijos darbuotojų sveikatos globalusis veiksmų planas ( m.). Situacija Lietuvoje Profesinė sveikata yra sudėtinė PSS politikos dalis, už kurios įgyvendinimą Lietuvoje atsako dvi ministerijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja PSS politiką, tačiau nėra atsakinga už profesinės sveikatos (darbo medicinos) tarnybas. Nevertinamas šių tarnybų veiklos efektyvumas, neskiriama investicijų ir jų teikiamoms paslaugoms plėtoti. Palyginamieji tyrimai rodo, kad Lietuvoje trūksta darbo medicinos tarnybų ir profesinės sveikatos specialistų, todėl darbuotojų sveikatos priežiūros paslaugos prieinamos tik didelėms įmonėms, turinčioms savo profesinės sveikatos tarnybas, o vidutinio dydžio ir mažoms įmonėms šių tarnybų paslaugos sunkiai arba visiškai neprieinamos. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, dirba mažiausiai darbo medicinos gydytojų (pagal darbo medicinos gydytojų skaičių 1 tūkst. darbuotojų Lietuva 5 kartus atsilieka nuo Estijos, 10 kartų nuo Švedijos, 25 kartus nuo Suomijos ir 50 kartų nuo kaimyninės Latvijos) m. atlikta darbo medicinos gydytojų poreikio studija parodė, kad vadovaujantis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatais Lietuvoje turėtų dirbti ne mažiau kaip 150 darbo medicinos gydytojų, o išduotos tik 29 darbo medicinos praktikos licencijos. Tokia situacija neigiamai veikia PSS padėtį Lietuvoje. Europos fondo gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti (European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions) reguliariai atliekamos palyginamosios studijos rodo, kad Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, gerokai daugiau darbuotojų savo darbe susiduria su sveikatai nepalankiais veiksniais, taip pat Lietuvoje daugiau darbuotojų nurodo, jog darbas kenkia jų sveikatai. Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, Lietuvoje stebima ryški profesinio sergamumo augimo tendencija. Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Instituto Darbo medicinos centro palyginamieji tyrimai parodė, kad pagal sergamumą profesinėmis ligomis Lietuva jau dvigubai viršija Europos Sąjungos senbuvių šalių sergamumą. Analizuojant profesinį sergamumą pagal ekonominės veiklos sektorius ir užimtumą nustatyta, kad Lietuvoje daugiau kaip 60 proc. visų profesinių ligų atvejų nustatoma jau nebedirbantiems asmenims, daugiausia žemės ūkio (77 proc.), transporto (67 proc.), švietimo (64 proc.) ir sveikatos bei socialinio sektorių (62 proc.) darbuotojams. Taip pat labai skiriasi naujai išaiškintų profesinių ligų 32 Higienos institutas 2008 metais

34 atvejų skaičius skirtingose Lietuvos apskrityse, o tai rodo didelius darbo medicinos paslaugų prieinamumo netolygumus. Instituto Profesinių ligų registro duomenimis, Lietuvoje 85 proc. visų išaiškintų profesinių ligų atvejų sudaro fizikinių veiksnių (daugiausia triukšmo ir vibracijos) sukeltos ligos. Labai mažai nustatoma alerginių, odos ir kvėpavimo organų profesinių ligų, išvis nediagnozuojama profesinių vėžinių susirgimų, tarp jų asbesto sukeltų ligų. Kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Estijoje, Suomijoje), be fizikinių veiksnių sukeltų profesinių ligų, taip pat išaiškinama daug ligų, kurias sukėlė kenksmingi ergonominiai, cheminiai ir mikrobiologiniai veiksniai. Tai rodo, kad Lietuvoje užregistruojama tik menka dalis visų profesinių ligų atvejų, dažniausiai pačiam ligoniui aktyviai kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigą, kai jis nebegali tęsti darbo dėl invalidumo. Institute 2007 m. buvo atliktas Lietuvos PSS veiklos atitikimo tarptautiniams standartams ekspertinis įvertinimas pagal 12 komponentų, apibūdinančių nacionalinę PSS sistemą, 5 komponentus, apibūdinančius nacionalines PSS programas, ir 11 komponentų, nusakančių profesinės sveikatos (darbo medicinos) tarnybų veiklą. Ekspertinis įvertinimas parodė, kad Lietuvos nacionalinė PSS sistema atitinka tarptautinius standartus pagal keturis komponentus (inspektavimo sistemą, trišalę priežiūros instituciją, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimo sistemas bei draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų). Pagal kitus komponentus (teisės aktai, atsakingos institucijos, socialinė partnerystė, informavimo ir mokymo sistemos, moksliniai tyrimai) pasiektas progresas, išskyrus profesinės sveikatos (darbo medicinos) tarnybų plėtrą. Nacionalinių PSS programų ekspertinis įvertinimas parodė, kad Lietuvoje m. ir m. vykdytos valstybinės darbų saugos ir sveikatos programos atitinka tarptautinius standartus pagal vieną komponentą prevencinės profesinės saugos ir sveikatos kultūros skatinimą. Pagal kitus komponentus (paramą darbuotojų sveikatos apsaugai ir ryšius su kitomis nacionalinėmis programomis) pasiekta progreso, išskyrus nacionalinės profesinės saugos ir sistemos analizę bei pažangos kriterijų nustatymą. Lietuvos profesinės sveikatos tarnybų veiklos ekspertinis įvertinimas parodė, kad šių tarnybų veikla atitinka tarptautinius standartus tik pagal vieną komponentą (nelamingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų analizę). Pagal kitus komponentus (profesinės rizikos vertinimas, rizikos veiksnių stebėjimas, konsultavimas dėl darbų organizavimo, prevencijos programų rengimas, konsultavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, konsultavimas dėl profesinės adaptacijos, informavimas, švietimas, mokymas, medicinos pagalbos organizavimas) pasiekta progreso, išskyrus darbuotojų sveikatos būklės stebėjimą ir profesinės reabilitacijos organizavimą. Pagrindiniai 2008 m. darbai Institute parengtas visuomenės sveikatos bakalauro darbas Lietuvos profesinės sveikatos ir saugos nacionalinės sistemos atitikimas tarptautiniams standartams, kuris 2008 m. sėkmingai apgintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Šiaurės matmens šalių partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje metinėje konferencijoje Osle 2008 m. kovo 6 7 d. pristatytas Lietuvos nacionalinės PSS strategijos projektas ir pateikta pasiūlymų dėl Partnerystės PSS strategijos įgyvendinimo galimybių regione. Remiantis Instituto Darbo medicinos centre atliktų studijų rezultatais parengti pasiūlymai Lietuvos darbuotojų sveikatos priežiūros m. strategijos projekto daliai, kuri skirta didinti profesinės sveikatos priežiūros prevencinį veiksmingumą, stiprinant profesinės sveikatos (darbo medicinos) tarnybas, plečiant profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bazę, tobulinant profesinės sveikatos specialistų kvalifikaciją ir didinant darbo medicinos gydytojų parengimą aukštosiose mokyklose. Instituto Darbo medicinos centre parengtas mokslinių tyrimų projektas, skirtas Lietuvos profesinės sveikatos sistemos ir tarnybų veiklos prevenciniam veiksmingumui vertinti, įgyvendinant Nacionalinę darbuotojų sveikatos priežiūros strategiją. Žinia visuomenei Kokybiška darbuotojų sveikatos priežiūra yra neįmanoma be nuolatinio profesinės sveikatos sistemos ir tarnybų veiklos efektyvumo vertinimo. Higienos institutas 2008 metais 33

35 Profesinių ligų prevencija Dr. S. Vainauskas, D. Krisiulevičienė, R. Šidagytė, D. Pažėra, D. Čepauskienė Problemos aktualumas Stebint ir vertinant profesinės sveikatos ir saugos darbe duomenis, planuojant profesinės sveikatos prevencijos priemones, svarbios informacijos teikia sergamumo profesinėmis ligomis rodikliai. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse dėl gerėjančių darbo sąlygų stebimas profesinio sergamumo mažėjimas. Profesinės ligos sąlygoja dideles valstybės tiesiogines (draudimo, kompensacijų, gydymo ir administravimo) ir netiesiogines (dėl mažesnio gamybos našumo) išlaidas. Išlaidos, susijusios su profesinėmis ligomis ir nelaimingais atsitikimais darbe, sudaro net keletą procentų Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo nacionalinio produkto ir yra reikšmingos šalių ekonomikai. Profesinių ligų paplitimą lemia ne tik faktinė darbo sąlygų būklė, bet ir socialiniai veiksniai (kompensavimo už žalą sveikatai dydis ir tvarka), profesinių ligų tyrimo, nustatymo ir kompensavimo procedūrų teisinis reglamentavimas bei profesinės sveikatos tarnybų veiklos efektyvumas. Todėl daugelyje ekonomiškai silpnų šalių registruojama tik menka dalis visų profesinių ligų atvejų, dažniausiai pačiam ligoniui aktyviai kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigą, kai jis nebegali toliau dirbti dėl invalidumo. Situacija Lietuvoje Duomenys apie Lietuvoje nustatomas profesines ligas kaupiami Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registre, kurio tvarkytojas yra Instituto Darbo medicinos centras. Profesinių ligų kitimo tendencijos per m. laikotarpį rodo, kad naujai užregistruotų profesinių ligų skaičius padidėjo nuo 570 (2001 m.) iki (2006 m.). Konfliktinių profesinių ligų atvejų padaugėjo nuo 4 (1998 m.) iki 132 (2006 m.). Tačiau jau 2007 ir 2008 m. stebime naujai nustatytų profesinių ligų ir konfliktinių atvejų mažėjimą (1 pav.) Profesinės ligos Konfliktiniai atvejai 1 pav m. užregistruotų profesinių ligų ir konfliktinių atvejų skaičius 34 Higienos institutas 2008 metais

36 Lietuvoje profesinio sergamumo problemos dažniausiai siejamos su nepakankamai efektyviu sveikatos priežiūros specialistų darbu, tačiau užsienio šalių praktika rodo, kad profesinių ligų sergamumo pokyčiai žymia dalimi priklauso nuo šalies teisinės bazės pokyčių nacionalinių teisės aktų, jų taikymo srities dydžio ir nuo registravimo praktikos. Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Instituto Darbo medicinos centro Profesinių ligų registro darbuotojai atlieka profesinių ligų stebėseną ir sergamumo profesinėmis ligomis analizę (ketvirtinės ir metinės ataskaitos skelbiamos Instituto interneto svetainėje rengia mokslinius straipsnius, informacinius pranešimus spaudai, kasmet vykdo Oficialiosios statistikos darbų programą, teikia informaciją Lietuvos statistikos metraščiui, Lietuvos sveikatos statistikos informaciniam leidiniui. Viena iš svarbių Registro veiklos sričių yra bendradarbiavimas su Europos šalimis keičiantis patirtimi, geriausia praktika, techninėmis žiniomis, tobulinant Europos profesinių ligų statistikos metodiką (EODS). Institutas atstovauja Lietuvos interesams Eurostato specialiosios darbo grupės Sveikatos ir saugos darbe statistika Profesinių ligų techninėje grupėje ir teikia duomenis apie Lietuvoje užregistruotas profesines ligas, dalyvauja tarpinstitucinėje Europos statistikos praktikos kodekso įgyvendinimo darbo grupėje. Profesinių ligų paplitimo tyrimai ir diagnostikos tobulinimas tai viena iš Instituto m. strateginės veiklos krypčių. Remiantis Profesinių ligų valstybės registro duomenimis ir aktyviai dalyvaujant jo specialistams buvo sukurti Profesinių ligų nustatymo kriterijai (Žin., 2008, Nr ). Juose pateikiami bendrieji profesinių ligų nustatymo kriterijai, apibrėžiami priežastiniai ryšiai tarp kenksmingų darbo aplinkos veiksnių ir jų sukeliamų ligų. Šiais kriterijais siekiama pagerinti profesinių ligų diagnostiką, palengvinti darbo medicinos gydytojams profesinių ligų nustatymo procedūrą, padėti bendrosios praktikos gydytojams ir kitiems specialistams susieti ligą su profesija ir sumažinti konfliktinių profesinių ligų atvejų skaičių. Profesinių ligų nustatymo kriterijuose rekomenduojama taikyti maksimalius latentinius periodus. Tai laiko trukmė nuo paskutiniojo kenksmingo aplinkos veiksnio veikimo dienos darbe iki to momento, kai paveiktam asmeniui pasireiškė pirmieji ligos simptomai ar požymiai. Po maksimalaus latentinio periodo nėra galimybės pagrįstai įrodyti priežastinį ryšį su darbu, todėl ilgą laiką nebedirbančių asmenų sveikatos sutrikimai rečiau pripažįstami profesinėmis ligomis. Tai gali būti viena iš profesinių ligų skaičiaus mažėjimo priežasčių. Pagrindiniai 2008 m. darbai 2008 m. Institute pradėtas mokslinių tyrimų projektas Sergamumo profesinėmis ligomis pokyčiai Lietuvoje metais ir teisės aktų įtaka profesinių ligų nustatymui. Numatoma ištirti sergamumo profesinėmis ligomis pokyčius ir struktūrą per m. laikotarpį, sudėtingų konfliktinių atvejų pokyčius ir struktūrą per m. laikotarpį, išnagrinėti teisės aktus, reglamentuojančius profesinių ligų tyrimą, nustatymą ir kompensavimą per m. laikotarpį, ir įvertinti teisės aktų įtaką nustatant profesines ligas. Projektą planuojama baigti 2009 m. Duomenys renkami iš Profesinių ligų valstybės registro duomenų bazės, Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos archyvo ir Lietuvos Respub likos Seimo teisės dokumentų duomenų bazės. Su tyrimo rezultatais numatoma supažindinti valdžios, profesinių ligų tyrimo, nustatymo ir kompensavimo institucijas, darbų saugos specialistus, profesines sąjungas ir visuomenę, tikimasi paskatinti daugiau domėtis šia problematika, ieškoti būdų profesinių ligų tyrimo, nustatymo ir kompensavimo procedūroms optimizuoti, jas pagrindžiant moksliniais tyrimais. Pagrindiniai tyrimo rezultatai bus skelbiami Instituto ( Instituto Darbo medicinos centro ( ir Baltijos jūros regiono šalių ( interneto svetainėse. Higienos institutas 2008 metais 35

37 Tarpiniai tyrimo rezultatai parodė, jog profesinių ligų nustatymas mūsų šalyje yra problemiškas. Visų pirma ne visos profesinės ligos išaiškinamos, dėl to užregistruotų profesinių ligų skaičius atsilieka nuo realaus. Tokia situacija galėjo susiklostyti dėl kelių priežasčių: darbuotojams trūksta informacijos apie profesinę riziką sveikatai, jie bijo esant pripažintai profesinei ligai prarasti darbą ar dėl menkų socialinio draudimo išmokų mažai motyvuoti kreiptis dėl profesinės ligos nustatymo, o bendrosios praktikos gydytojams trūksta žinių ir praktinių įgūdžių, kad susietų sveikatos pablogėjimą su profesija; trūksta darbo medicinos gydytojų, o ir pati profesinių ligų nustatymo procedūra gana sudėtinga ir paini. Daugiausia Lietuvoje nustatoma fizikinių veiksnių vibracijos ir triukšmo sukeltų profesinių ligų, ergonominių veiksnių sukelta profesinė patologija sudaro apie penktadalį, o cheminių, biologinių veiksnių vos kelis procentus visų nustatytų profesinių ligų. Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, profesinių ligų struktūroje dominuoja profesiniai kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai, tačiau nustatoma gerokai mažiau profesinių kvėpavimo organų ir odos ligų, o profesinių navikinių ligų, įskaitant asbesto sukeltą plaučių vėžį, beveik visai nenustatoma. Profesinės ligos Lietuvoje daugiausia nustatomos vyresnio ir pensinio amžiaus asmenims, kai jau yra vėlyvosios stadijos liga ir žmogus iš dalies ar visiškai nedarbingas. Reikia siekti, kad būtų išaiškinama kuo daugiau realiai egzistuojančių ir kuo ankstyvesnės stadijos profesinių ligų. Tam reikia parengti specifinius nustatymo kriterijus įvairioms profesinių ligų grupėms, pirmiausia toms, kurių nustatymas šalyje problemiškiausias cheminių ir biologinių veiksnių sukeliamoms kvėpavimo, alerginėms, onkologinėms (ypač asbesto sukeltam plaučių vėžiui) ligoms; didinti gyventojų, ypač dirbančiųjų ir darbdavių, informuotumą apie profesines ligas ir jų nustatymą bei galimybes išvengti profesinės patologijos sąlygotos negalios; gilinti bendrosios praktikos gydytojų profesinės patologijos žinias, kad jie galėtų susieti darbuotojo sveikatos pablogėjimą su profesija; ieškoti būdų, kaip supaprastinti profesinių ligų nustatymo sistemą. Žinia visuomenei Lietuvoje nustatoma tik menka dalis realiai egzistuojančių profesinių ligų, todėl reikia skatinti žmones, kad pastebėję sveikatos sutrikimų kreiptųsi dėl profesinės ligos nustatymo ir tai darytų kuo anksčiau, kol dar netapo iš dalies ar visiškai nedarbingi. 36 Higienos institutas 2008 metais

38 Streso darbe valdymas Dr. B. Pajarskienė, J. Stanislavovienė, T. Jasiukevičiūtė, I. Vėbraitė, L. Mačiukaitė, L. Muleronkaitė, L. Ivanec Problemos aktualumas Profesinės saugos ir sveikatos požiūriu stresas darbe suprantamas kaip psichologinė būsena, kuri atspindi darbuotojo poreikių ar galimybių ir darbo aplinkos nesuderinamumą. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo duomenimis, stresas veikia daugiau nei 40 mln. Europos Sąjungos darbuotojų. Dažniausiai stresas darbe ir galimos neigiamos jo pasekmės siejamos su spaudimu, pernelyg dideliais darbo reikalavimais (kiekybiniu ir kokybiniu darbo krūviu), kurie nesiderina su darbuotojo žiniomis ir gebėjimais, su menkomis pasirinkimo ar įtakos darbui galimybėmis ir menka kitų, ypač vadovų, parama m. atliktų epidemiologinių tyrimų analizė rodo, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp streso darbe ir miokardo infarkto, išeminės širdies ligos sergamumo ir mirtingumo. Šių veiksnių ir sveikatos pakenkimų sąryšio įrodymai pagrįsti streso darbe teorinių modelių testavimo tyrimais. Dažniausiai testuojamas įtampos darbe modelis, kuris vėliau buvo papildytas socialinės paramos veiksniu. Įtampą darbe nusako dideli darbo reikalavimai (skubus, sunkus darbas, per daug darbo, didelis darbo tempas, prieštaringi reikalavimai) ir maža kontrolė / įtaka (trūksta žinių, įgūdžių ar kūrybingumo, nuolat kartojasi tas pats veiksmas ar užduotis, ribojamas sprendimų priėmimas). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad širdies ir kraujagyslių pakenkimų rizika priklausomai nuo pasirinkto tyrimo tipo, tirto sveikatos efekto ir tiriamo kontingento svyruoja nuo 1 iki 4. Stipresnis ryšys nustatytas vyrams, fizinį darbą dirbantiems ir vyresniems nei 55 metų amžiaus darbuotojams m. neigiamai darbo reikalavimų įtakai darbuotojų sveikatai įvertinti pasiūlytas alternatyvusis pastangų ir atlygio neatitikimo modelis. Pagal šį modelį pastangos darbe yra socialinio susitarimo dalis, kuri grąžinama adekvačiu atlygiu. Atlygiu gali būti pinigai, pagarba, karjeros galimybės, darbo garantijos. Atskiruose tyrimuose nustatyta širdies ir kraujagyslių sistemos pakenkimų rizika svyruoja nuo 1 iki 9, depresijos ir psichikos sveikatos simptomų nuo 6 iki 37, blogos savijautos dėl raumenų skausmų ar blogesnės gyvenimo kokybės nuo 1 iki 19. Dėl globalizacijos, darbe vykstančių technikos, organizacinių, socialinių, ekonominių ir demografinių pokyčių keičiasi arba atsiranda naujo tipo darbo vietų ir naujų psichosocialinės rizikos veiksnių. Kita vertus, mokslinių tyrimų duomenys atkreipia visuomenės dėmesį į veiksnius, kurie anksčiau nebuvo siejami su blogesne darbuotojų sveikata. Tai rizikingos sutartys, darbo intensyvėjimas ir darbo vietos neužtikrintumas, darbinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros praradimas, dideli emociniai reikalavimai ar psichologinis smurtas darbo vietose. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių, stresą darbe būtina valdyti. Gerosios užsienio šalių praktikos pavyzdžiais įrodyta, kad efektyviausias valdymo būdas yra psichosocialinės rizikos darbo vietose vertinimas. Higienos institutas 2008 metais 37

39 Situacija Lietuvoje Lietuvoje nuo 2004 m. galioja teisės aktai, kurie įpareigoja darbdavius stresą, kaip ir kitas grėsmes sveikatai ir saugumui darbo vietose, valdyti. Tačiau atrodo, jog dauguma įmonių tik formaliai atlieka psichosocialinės rizikos vertinimą. Vis dar nesuvokiama, kad stresas darbe yra nenaudingas pačiai įmonei, nes dažnai stiprų stresą patiriantis darbuotojas yra potencialiai nepatenkintas savo darbu darbuotojas, kuris situacijai nesikeičiant neišvengiamai praras motyvaciją gerai dirbti: taps dirglesnis, sunkiau susikaups, nepajėgs logiškai mąstyti, sunkiau priims sprendimus, dažniau jausis pavargęs ir neišsimiegojęs, taps agresyvesnis, bus linkęs konfliktuoti, daugiau rūkyti ir piktnaudžiauti alkoholiu. Patirdami stresą darbuotojai priima netinkamus sprendimus, pažeidinėja darbo laiko grafikus, didėja kadrų kaita, daugėja nedarbo dienų, nelaimingų atsitikimų, klientų ar užsakovų skundų, teisminių ieškinių, o įmonė patiria materialinių nuostolių ir krenta jos prestižas. Yra duomenų, kad stresas, depresija, smurtas darbo vietoje, pykčio protrūkiai, grasinimai sudaro 18 proc. visų profesinės sveikatos problemų. Ketvirtadalio jų pasekmė mažiausiai dviejų savaičių nedarbingumas. Apskaičiuota, kad stresas darbe ES šalims kainuoja 3 4 proc. bendrojo nacionalinio produkto. Remiantis 2005 m. Europos darbo sąlygų tyrimo 27 ES šalyse duomenimis, Lietuva pagal darbo reikalavimų, įtakos / kontrolės, socialinės paramos ir fizinio smurto rodiklius ženkliai nesiskiria nuo ES šalių vidurkio, tačiau gerokai lenkia psichologinio smurto darbe rodikliais. Pagal ujimo arba priekabiavimo darbe dažnumo rodiklį Lietuvos darbuotojai pretenduoja į pirmąjį ketvertuką, pagal diskriminacijos darbe dėl amžiaus rodiklį padėtis dar blogesnė tik Čekijoje. Taip pat Lietuvos darbuotojai dažniau patiria nepageidautiną seksualinį dėmesį, palyginti su ES šalių vidurkiu ir kaimyninėmis šalimis Estija ir Latvija. Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Institutas nuo 1994 m. atlieka psichosocialinių darbo veiksnių poveikio sveikatai mokslinius tyrimus. Per šį laikotarpį Instituto Darbo medicinos centre parengtas leidinys Stresas darbe ir sveikata (1995), daktaro disertacija Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinė būklė priklausomai nuo psichosocialinių darbo stresorių (1999), išspausdinta per 30 publikacijų mokslinėje ir populiariojoje spaudoje. Remiantis moksliniais tyrimais skaityti pranešimai konferencijose ir praktiniuose seminaruose, parengtos dvi stresą darbe sukeliančių veiksnių įvertinimo metodinės rekomendacijos profesinės sveikatos specialistams, dalyvauta rengiant teisės aktus ir teikta ekspertinė psichosocialinės rizikos vertinimo pagalba, skaitytos paskaitos ir rengti visuomenės sveikatos specialistai Vilniaus universitete. Statistikos departamento 2007 m. atliktas tyrimas parodė, kad smurtą ar smurto grėsmę patiria 29 tūkst., priekabiavimą ir bauginimą 25 tūkst. Lietuvos darbuotojų. Todėl 2008 m. Darbo medicinos centre pradėtas mokslinis tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti psichologinio smurto darbo vietose paplitimą, pasireiškimo formas ir sąryšį su smurto rizikos veiksniais. Tyrimas suplanuotas dešimtyje Lietuvos miestų. Tiriamas žodinės prievartos, ujimo, priekabiavimo ir grasinimų dažnis pagal ekonominės veiklos rūšis ir profesines grupes, išaiškinamos smurto darbe aukos, jų demografiniai rodikliai ir reagavimas į smurto apraiškas, nustatomas žodinės prievartos, ujimo, priekabiavimo ir grasinimų dažnis pagal darbe smurtaujančius asmenis ir taikytas priemones bei psichologinio smurto darbo vietose rizikos veiksniai ir jų sąryšis su psichologinio smurto apraiškomis. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai paskatins visuomenę daugiau domėtis šia problematika, atviriau diskutuoti, ieškoti būdų, kaip gerinti darbo santykius ir be smurto darbe apraiškų spręsti pasitaikančius konfliktus. 38 Higienos institutas 2008 metais

40 Pagrindiniai 2008 m. darbai Pradėtas mokslinis tyrimas Psichologinio smurto darbo vietose paplitimas, pasireiškimo formos ir rizikos veiksniai. Kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu atliktas mokslinis tyrimas Vairuotojų profesionalų stresinių situacijų ir jų poveikio saugiam eismui įvertinimas. Parengta ginti daktaro disertacija Psichosocialinių darbo veiksnių, susijusių su depresija ir depresiškumu, išaiškinimas. Parengti vadovėlio Profesinė sveikata skyriai Psichosocialiniai veiksniai ir Psichosocialinių veiksnių rizikos vertinimas. Išspausdinta mokslinė publikacija Protinį darbą dirbančių vyrų psichosocialinių darbo veiksnių ir depresijos sąryšis: atvejo ir kontrolės tyrimas. Tarptautiniam forumui parengtas stendinis pranešimas Įrodėme streso darbe valdymo Lietuvoje būtinybę. Psichosocialinės rizikos vertinimo tema skaitytos paskaitos Vilniaus universiteto specialistų tobulinimo kursuose Profesinės rizikos vertinimas. Vadovauta Kauno medicinos universitete apgintam visuomenės sveikatos vadybos magistro darbui Ligoninėje dirbančių slaugos specialistų patiriamo psichologinio smurto valdymas ir Vilniaus universiteto visuomenės sveikatos bakalaurų darbams Psichologinis smurtas darbo vietose ir Streso darbe valdymas. Skaityti pranešimai Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros ir Valstybinės darbo inspekcijos seminare Profesinės rizikos vertinimo aspektai, Lietuvos darbo federacijos moterų komiteto seminare Stresas darbe ir šeimoje. Dalyvauta radijo diskusijų laidoje ir tarptautinėje konferencijoje Psichosocialinės rizikos darbo vietose valdymas: Europos sistema. Žinia visuomenei Psichosocialinės rizikos veiksnių darbo vietose vertinimas yra veiksmingas būdas valdyti stresą darbe išsaugant darbuotojų sveikatą ir įmonės veiklos efektyvumą. Higienos institutas 2008 metais 39

41 ASBESTO POVEIKIO PREVENCIJA Dr. G. Smolianskienė, dr. R. Petrauskaitė-Everatt, D. Adamonienė Problemos aktualumas 1976 m. Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras asbestą pripažino kancerogenišku žmogui ir priskyrė I faktorių grupei. Visos asbesto atmainos, tarp jų chrizotilas ir amfibolai, sukelia piktybinius navikus. Tyrimai rodo, kad chrizotilo plaušeliai nesikaupia plaučiuose taip, kaip amfibolų, jie greičiau pašalinami. Dažniausiai asbesto sukeliamos ligos plaučių ir krūtinplėvės asbestozė, krūtinplėvės ir pilvaplėvės mezotelioma, gerklų, plaučių, skrandžio, storosios žarnos, inkstų vėžys. Dėl ilgo laikotarpio nuo asbesto poveikio iki ligos (20 40 metų) padidėjusi rizika išlieka dešimtmečiais. Pramoninėse šalyse dėl profesinio poveikio asbestu registruojama apie 4 7 proc. vyrų plaučio vėžio ir proc. pleuros mezoteliomos atvejų. Daugelyje ES valstybių ir ypač naujosiose šalyse narėse trūksta specifinių žinių, bendro supratimo apie asbestą ir jo keliamą pavojų sveikatai. Situacija Lietuvoje Lietuvoje asbestas praeityje buvo plačiai naudojamas, tačiau asbestas, kaip kenksmingas darbo veiksnys, buvo įteisintas tik 2001 m. Asbesto šalinimo programa buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 351 (Žin., 2008, Nr ). Šios programos tikslas palaipsniui ir saugiai pašalinti iš aplinkos pavojų keliančius asbesto turinčius gaminius. Įgyvendinant planuojamas priemones m. laikotarpiu bus siekiama pagerinti aplinkos būklę ir užtikrinti sveikesnę aplinką. Programoje numatyta vykdyti tęstinius asbesto plaušelių ir asbesto darinių tyrimus plaučių audinyje, siekiant nustatyti pamatinius asbesto dydžius Lietuvos populiacijos ir įvairių profesijų darbuotojų grupėms. Išorinės ir darbo aplinkos užterštumo asbestu stebėseną koordinuos Institutas m. vykdant išorinės ir darbo aplinkos oro užterštumo asbestu stebėseną, keliami šie uždaviniai: nustatyti asbesto koncentraciją darbo aplinkoje prieš darbų pradžią; nustatyti asbesto plaušelių koncentraciją darbo aplinkos ore; atlikti nutekėjimo bandymus, dirbant asbesto šalinimo darbus, jei yra įrengta aptvara; užbaigus asbesto šalinimo darbus, įvertinti, ar asbestas išvalytas; nustatyti asbesto koncentraciją gyvenamojoje aplinkoje; informuoti gyventojus ir darbuotojus apie aplinkos užterštumą asbestu ir galimą riziką sveikatai. Asbesto plaušelių tyrimus atliks akredituota Instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija, o asbesto dulkių ore ėminius ims kompetentingi ir tinkamai parengti specialistai. Stebėsenai objektai turi būti atrinkti pagal šiuos prioritetus: trapios asbesto turinčios medžiagos; objektai, kuriuose anksčiau buvo vykdomi asbesto šalinimo darbai; gyvenamosios vietos netoli nuolatinių taršos asbestu šaltinių (specialiosios atliekų surinkimo ir statybinių atliekų perdirbimo aikštelės); visuomeninės paskirties objektai, kuriuose dideli žmonių sambūriai, didesnės rizikos regionuose atrinkti pagal inventorizacijos duomenis savivaldybėse. 40 Higienos institutas 2008 metais

42 Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijoje 1999 m. buvo inicijuoti pirmieji asbesto koncentracijos ore matavimai Lietuvoje. Iki šiol tai vienintelė laboratorija, kurioje asbestas identifikuojamas ir atliekami jo tyrimai darbo aplinkos ore ir plaučių audinyje m. Institute, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Onkologijos institutu, Valstybiniu patologijos centru ir Suomijos nacionaliniu darbo medicinos institutu, atliktas mokslo tiriamasis darbas Retrospektyvus asbesto poveikio darbe įvertinimas tarp plaučių vėžiu ir pleuros mezotelioma sergančių ligonių, kurio metu nustatyta, kad 3,4 proc. vyrų plaučio vėžio atvejų Lietuvoje kyla dėl asbesto poveikio praeityje m. vykdant tarptautinį projektą Tyrimo duomenų surinkimo modernizavimas ir statistinių biomedicininių metodų panaudojimas asbesto ir sunkiųjų metalų tyrimams, finansuojamą Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, Institute buvo suformuota laboratorinių duomenų bazė pagal identifikuotas kintamąsias. Pagrindiniai 2008 m. darbai 2008 m. Institute, vadovaujantis Europos Tarybos direktyva 2003/18/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 83/477/EEB Dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe, ir vykdant Darbo su asbestu nuostatų įgyvendinimo priemonių planą (Žin., 2004, Nr ), parengtos Praktinės rekomendacijos atsitiktiniam ir mažo intensyvumo asbesto veikimui darbuotojams nustatyti. Šiose rekomendacijose nurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti priimami sprendimai apie mažesnės rizikos darbą su asbestu, paaiškinami pagrindiniai asbesto rizikos vertinimo etapai, bendrieji poveikio mažinimo principai ir pateikiama praktinės informacijos apie asbesto rizikos prevenciją. Vykdant LR Vyriausybės patvirtintą asbesto šalinimo programos įgyvendinimo 2008 m. priemonių planą, Institute parengtas informacinis leidinys Asbesto sukeltų ligų prevencija Lietuvoje, kuriame vadovaujantis mokslinių tyrimų rezultatais nagrinėjama situacija Lietuvoje, pateiktos praktinės rekomendacijos darbdaviams, organizuojantiems darbus su asbestu, ir darbuotojams, kurie asbesto veikiami dirba arba gali būti veikiami asbesto dulkių m. buvo atlikti 57 aplinkos oro užterštumo asbestu tyrimai (2 kartus daugiau negu 2007 m.), prieš tai atlikus laboratorinius asbesto identifikavimo tyrimus įvairiose statybinėse konstrukcijose ir medžiagose prieš pradedant vykdyti darbus. Asbesto rasta 12 mėginių iš 16. Asbesto plaušelių statybinio tinko viename mėginyje nuotrauka pateikiama 1 paveiksle. Apibendrinant asbesto tyrimų rezultatus matyti, kad padėtis Lietuvoje keičiasi nežymiai, o efektyviai asbesto poveikio prevencijai vykdyti atliekama per mažai laboratorinių tyrimų. 1 pav. Asbesto plaušelių statybinio tinko mėginyje nuotrauka skenuojamosios elektroninės mikroskopijos metodu (didinimas 5000x). Suomijos profesinės sveikatos institutas Žinia visuomenei Lietuvoje asbesto problema yra praeities palikimas. Dabar svarbiausia įvertinti pavojingo žmogaus sveikatai asbesto poveikį ir saugią aplinką užtikrinti sau ir savo artimiesiems. Higienos institutas 2008 metais 41

43 Profesinės rizikos tyrimai D. Adamonienė, dr. G. Smolianskienė, Z. Žymantienė, D. Kaziukonienė, L. Bakienė dr. E. Širmulis, K. Zamkauskas, G. Šakinis Problemos aktualumas Europos Sąjungos rinkoje kasmet registruojama beveik 100 tūkst. skirtingų cheminių medžiagų, pagaminama apie 400 mln. tonų chemijos produktų. Milijonai ES darbuotojų susiduria su pavojingomis cheminėmis medžiagomis. 19 proc. jų yra veikiami toksiškų garų ketvirtį ar daugiau viso savo darbo laiko, o 15 proc. dirba su pavojingomis medžiagomis atlikdami kasdienį savo darbą. Sveikatai nepalankios sąlygos darbe gali sukelti ilgalaikių padarinių ir būti profesinių ligų bei sveikatos problemų, atsiskleidžiančių po daugelio metų, priežastis. Daugumai šių susirgimų galima užkirsti kelią, o pirmasis žingsnis siekiant šio tikslo yra tinkamas profesinės rizikos vertinimas, kurio sudėtinė dalis rizika dėl cheminių veiksnių poveikio. Profesinė rizika dėl fizikinių veiksnių poveikio yra suprantama kaip žalos galimybė, kurią lemia riziką sukeliantys fizikiniai veiksniai. Tai veiksniai, kurių pagrindą sudaro fizikos dėsniais aprašomi procesai, vykstantys žmogaus darbo ir gyvenamojoje aplinkoje. Pagrindinis fizikinių veiksnių požymis yra tai, jog vyksmo metu generuojama energija, kuri, pasiekusi žmogų, tampa poveikio priežastimi. Darbo aplinkoje dažniausiai yra susiduriama su šiais fizikiniais veiksniais: šilumine aplinka, akustiniu triukšmu, vibracija, nejonizuojančiąja ir jonizuojančiąja spinduliuote. Situacija Lietuvoje Europos teisės aktai, susiję su pavojingų cheminių veiksnių keliama rizika ir jos vertinimu, perkelti į nacionalinę teisę, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. tikrinimų duomenys rodo, kad 26 proc. įmonių visiškai nevertino rizikos savo darbo vietose. Dažniausiai (78 proc.) rizika nevertinta įmonėse, kuriose dirba iki 50 darbuotojų, nepakankamai įvertintos prekybos, žemės ūkio, statybos įmonių darbuotojų darbo vietos m. užregistruota 25 profesinių ligų atvejai dėl cheminių veiksnių. Atlikti vienkartiniai rizikos vertinimai, neatsižvelgiama į ilgalaikį cheminių medžiagų poveikį. Pagal Lietuvos standarto LST EN 689:2001 Darbo vietos oras. Įkvepiamų chemikalų poveikio, lyginant su ribinėmis vertėmis, vertinimo rekomendacijos ir matavimo strategija reikalavimus, būtina atlikti pakartotinius matavimus, siekiant įsitikinti, jog tokia poveikio būsena yra nuolatinė. Nevisiškai identifikuojami ir tiriami cheminiai veiksniai, vyraujantys darbo aplinkoje, silpnai vertinamas įgyvendinamų prevencinių priemonių veiksmingumas. Fizikinių rizikos veiksnių parametrų ribinės vertės yra apibrėžtos tarptautiniu ir nacionaliniu (Lietuvos higienos normos) lygmenimis, atsižvelgiant į veiksnių savybes ir jų poveikio trukmę. Rizikos vertinimo ir prevencijos priemonės pateikiamos ir bendruose, ir specifiniuose fizikinių veiksnių rizikos vertinimo nuostatuose. Nors yra parengta visa reikiama teisinė bazė, fizikiniai veiksniai ir toliau yra pagrindinė profesinių ligų priežastis Lietuvoje. Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija nustatyta tvarka atestuota atlikti 62 cheminių medžiagų tyrimus darbo aplinkoje. Taip pat ši laboratorija yra Nacionalinio akreditacijos biuro akredituota atlikti aromatinių ir chlorintųjų angliavandenilių, azoto dioksido, asbesto plaušelių, švino ir dulkių tyrimus darbo aplinkoje. Funkcionuoja laboratorijoje įdiegta kokybės sistema, patikimi, susieti ir atsekami tyrimų rezultatai, naudojami reikiamo tikslumo cheminiai reagentai ir matavimo įrenginiai, dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie įgūdžius demonstruoja dalyvaudami tarptautinėse 42 Higienos institutas 2008 metais

44 palyginamųjų tyrimų programose. Laboratorijoje nustatyta tvarka kaupiami ir saugomi atliktų tyrimų duomenys. Priklausomai nuo ekonominės veiklos rūšies, gamybos technologijos, atliekamų darbų pobūdžio, naudojamų darbo priemonių, darbo aplinkos ore buvo ištirti įvairūs cheminiai veiksniai, tokie kaip lakūs organiniai junginiai (acetonas, acetatai, alkoholiai, vaitspiritas, alifatiniai, aromatiniai ir chlorinti angliavandeniliai), sunkieji metalai (švinas, manganas, geležis, vanadis, chromas, nikelis ir kt.), toksinės dujos (amoniakas, azoto oksidai, sieros oksidai, ozonas, anglies monoksidas, vandenilio sulfidas, fluoro junginiai, formaldehidas, fenolis), įkvepiamosios ar alveolinės frakcijos dulkės, asbestas ir kiti neorganiniai plaušeliai. Esant poreikiui, galima išsamiai analizuoti turimus duomenis ir teikti pasiūlymus dėl keliamos profesinės rizikos prevencijos. Laboratorijos specialistai rengia metodinę medžiagą, dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, konsultuoja suinteresuotus asmenis cheminių veiksnių identifikavimo, oro ėminių paėmimo, cheminių veiksnių tyrimų kokybės užtikrinimo ir keliamos cheminių veiksnių profesinės rizikos prevencijos klausimais ir šitaip prisideda prie cheminių veiksnių keliamos rizikos vertinimo problemų sprendimo. Instituto DMC Fizikinių veiksnių tyrimo laboratorijos pagrindinė veiklos kryptis yra darbo aplinkos fizikinių rizikos veiksnių tyrimai. Matavimų duomenys panaudojami profesinei rizikai vertinti, profesinėms ligoms nustatyti. Laboratorijos funkcijos aprėpia taip pat ir tyrimų metodikų rengimą, metodinius seminarus ir mokymo kursus. Tokiu būdu laboratorija atlieka ir prevencinę veiklą, pasireiškiančią darbuotojų ir darbdavių švietimu profesinės rizikos klausimais. Pagrindiniai 2008 m. darbai Instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijoje 2008 m. atlikta 930 cheminių veiksnių tyrimų. Tyrimų apimtys (procentais) atsispindi 1 paveiksle. Daugiausia cheminių veiksnių tyrimų atliko apdirbamosios pramonės įmonės m. įmonių užsakymų atlikti tyrimus gerokai sumažėjo, o tai rodo ir mažesnį dėmesį profesinės rizikos prevencijai įmonėse. Sunkieji metalai darbo aplinkoje 23% Asbesto plaušeliai 12% Anglies oksidai 12% Toksinės organinės ir neorganinės dujos 12% Lakūs organiniai junginiai 17% Dulkių įkvepiamoji ir alveolinė frakcijos 24% 1 pav m. atliktų tyrimų apimtys (proc.) pagal cheminių veiksnių grupes Vadovaujantis laboratorijoje atliktais tyrimais parengtas mokslinis straipsnis,,kancerogenų paplitimas Lietuvos dirbančiųjų darbo aplinkos ore. Rekomenduotina sujungti ir išanalizuoti visose šalies laboratorijose sukauptus duomenis apie kancerogenų paplitimą darbo vietose, išskirti kancerogeninius veiksnius, profesijas, ekonominės veiklos sritis, kuriose turėtų būti kuriama rizikos mažinimo strategija. Siekiant įvertinti visų pavojingų sveikatai cheminių medžiagų paplitimą ir jų koncentracijas Lietuvos įmonėse, planuojamas mokslo tiriamasis darbas Asbesto ir kitų pavojingų sveikatai cheminių medžiagų paplitimas Lietuvos dirbančiųjų darbo aplinkos ore. DMC Fizikinių veiksnių tyrimo laboratorijoje pagal Lietuvos įmonių užsakymus atlikta daugiau kaip tyrimų, daugiausia triukšmo (56 proc.), apšvietos (26 proc.), šiluminės aplinkos (14 proc.) ir elektromagnetinės spinduliuotės (4 proc.). Žinia visuomenei Saugi ir sveika darbo vieta turi rūpėti kiekvienam. Neįvertinta profesinė rizika grįžta atgal bumerangu darbdaviui, darbuotojui ir visuomenei. Higienos institutas 2008 metais 43

45 Lietuvos maudyklų stebėsena G. Norkienė, dr. R. Valintėlienė Problemos aktualumas Įsiliejimo į Europos Sąjungos erdvę procesas prasidėjo nuosekliai vykdyta Lietuvos teisės derinimo su ES aquis programa, pagal kurią nacionaliniai teisės aktai buvo suderinti su ES teisės aktais, reglamentuojančiais visuomenės sveikatos priežiūros veiklą ir aplinkos kokybę. Nuolatinė Bendrijos maudyklų politikos svarba tampa akivaizdi kiekvieną maudymosi sezoną, kadangi šitaip visuomenė apsaugoma nuo atsitiktinės arba nuolatinės taršos Bendrijos maudymosi zonose arba netoli jų. Įsigaliojus Direktyvai 76/160/EEB dėl maudyklų kokybės, bendroji maudyklų kokybė pagerėjo. Europos Bendrijų Taryba, atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, Komisijos pasiūlymą, Europos Parlamento poziciją, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę, 1975 m. gruodžio 8 d. priėmė direktyvą dėl maudyklų kokybės, kurios nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Situacija Lietuvoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi 76/160/EEB direktyva, 2006 m. rugpjūčio 4 d. patvirtino Maudyklų vandens kokybės stebėsenos m. programą. Maudyklų vandens kokybės stebėsenos programos tikslas nustatyti maudyklų vandens kokybę ir, atsižvelgiant į stebėjimų ir tyrimų rezultatus, formuoti bendrą rekreacijai naudojamų vandenų valdymo strategiją ir politiką, rengti atitinkamas rekomendacijas, įteisinti naujus paplūdimius, suteikti paplūdimiams Mėlynosios vėliavos statusą. Pagal programą kuriama racionali maudyklų vandens kokybės stebėsenos sistema, kuri padeda objektyviai vertinti rekreacijai naudojamų vandenų kokybę. Maudyklų vandens kokybės stebėsena apėmė visas Lietuvos teritorijoje esančias maudyklas: pajūrio, upių, ežerų, tvenkinių ir karjerų. Jūros pakrantės sudarė 10 proc., upių 19 proc., ežerų 48 proc., tvenkinių, karjerų ir užtvankų 23 proc. maudyklų. Visos maudyklos buvo atrinktos atsižvelgiant į apkrovą (ne mažiau kaip 100 žmonių didžiausios sezono apkrovos metu). Programos uždaviniai: sistemingai stebėti maudyklų mikrobiologinę ir cheminę vandens taršą, fizikines vandens savybes, taršos pobūdį, užtikrinti žmonių saugą nuo per vandenį plintančių ligų, programinę maudyklų priežiūrą ir tyrimų analizės kokybę, teikti visuomenei, valstybės valdžios ir valdymo institucijoms informaciją apie maudyklų vandens kokybę, laiku ir kokybiškai rengti ir pateikti Europos Komisijai ataskaitas apie Lietuvos maudyklų vandens kokybę. Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Institutas yra atsakingas už Maudyklų vandens kokybės stebėsenos programos vykdymo organizavimą, vandens tyrimų kontrolę, tyrimų duomenų rinkimą, apibendrinimą ir informacijos teikimą visuomenei, valstybės valdžios ir valdymo institucijoms. Kasmet prieš maudymosi sezoną organizuojami seminarai, kuriuose aptariama, kaip savivaldybės pasiruošusios artėjančiam sezonui, įvertinamas praėjusių metų maudyklų vandens tyrimų ėmimo periodiškumas, visuomenės informavimas paplūdimių maudymosi vietose, vandens tyrimų rezultatų teikimas Institutui. Kad būtų išvengta pavojaus žmonių sveikatai, labai svarbu numatyti 44 Higienos institutas 2008 metais

46 trumpalaikės taršos tikimybę ir stengtis sukurti efektyvią visuomenės informavimo sistemą. Pasitelkus kompiuterinę techniką ir programinę įrangą kaupiami maudyklų vandens kokybės duomenys, kuriais remiantis analizuojama ir prognozuojama maudyklų vandens kokybė, jos pokyčiai, numatoma taršos tikimybė, o prireikus sustabdomas arba nutraukiamas naudojimasis maudyklomis. Kiekvienais metais savivaldybės yra skatinamos įteisinti naujas maudyklas, taip pat atrinkti maudyklas, kurioms būtų suteikta Mėlynoji vėliava tarptautinis paplūdimio kokybės simbolis, siekiant pritraukti užsienio turistų. Kita ne mažiau svarbi šios programos vykdymo priemonė kasmetinės ataskaitos Europos Komisijai rengimas ir pateikimas. Visos valstybės narės kasmet iki gruodžio 31 d. siunčia ataskaitas Europos Komisijai, kuriomis remdamasi Komisija pateikia naujausią visų Europos Sąjungos maudyklų vandens sąlygų įvertinimą. Šią ataskaitą Komisija skelbia kartą per metus prieš kiekvieno maudymosi sezono pradžią. Jos tikslas informuoti visuomenę apie kiekvienos Bendrijos valstybės narės praėjusių metų maudymosi zonų kokybę. Ataskaita taip pat apima ankstesniųjų maudymosi sezonų maudyklų vandens kokybės tendencijas nuo 1990 m. Iš šios ataskaitos galima sužinoti, kurias Europos Sąjungos vietas Europos Komisija pripažįsta maudyklomis, koks nustatytas maudymosi sezono laikotarpis kiekvienoje valstybėje narėje, kokia jų vandens kokybė, vertinant pagal du mikrobiologinius parametrus (bendrą koliforminių bakterijų skaičių ir fekalinių streptokokų skaičių) ir tris fizikinius cheminius parametrus (naftos produktus, aktyviąsias paviršiaus medžiagas ir fenolius), ar jis saugus, ar užterštas ir gali kelti grėsmę sveikatai. Tačiau direktyva 76/160/EEB atspindėjo 8-ojo dešimtmečio pradžios žinių ir patirties būklę. Nuo to laiko pasikeitė maudyklų naudojimo struktūra, taip pat ir mokslo bei technikos žinių būklė. Todėl 2000 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė Europos Parlamentui ir Tarybai skirtą komunikatą dėl naujosios maudyklų politikos plėtros ir pradėjo plataus masto visų suinteresuotų ir susijusių šalių konsultacijas m. vasario 15 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo, panaikinančią direktyvą 76/160/EEB. Pagrindiniai 2008 m. darbai Apibendrinant stebėsenos rezultatus, išsiaiškinta, kad ne visos savivaldybės užtikrino reguliarų maudyklų vandens kokybės stebėjimą, nes periodiškai stebėtų maudyklų skaičius 2006 m. sudarė 78 proc., 2007 m. 83 proc., 2008 m. 75 proc., o visai nestebėtų 2006 m. buvo 6 proc., 2007 m. 10 proc., 2008 m. 8 proc. maudyklų. Vertinant pagal apskritis, Klaipėdos, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse stebėjimas vykdytas 100 proc., tačiau Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse reguliariai stebėtų maudyklų skaičius 2008 m. labai sumažėjo, lyginant su 2006 m m. stebėtų maudyklų Kauno, Utenos ir Vilniaus apskrityse buvo daugiau kaip 90 proc., m. laikotarpiu Vilniaus apskrityje padaugėjo nuo 71 iki 94 proc., Alytaus apskrityje svyravo tarp proc m. tyrimų rezultatai vertinti pagal HN 92:2007 normos reikalavimus (mikrobiologinius parametrus žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles sudarančių kolonijų skaičių 100 ml) m. švariausi maudyklų vandenys buvo Utenos, Telšių, Marijampolės, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse (99 97 proc. mėginių atitiktis). Panevėžio ir Šiaulių apskrityse tarša viršijo 3 proc. iš tirtų mėginių (96,4 96,6 proc. atitiktis), o Tauragės, Alytaus ir Kauno apskrityse siekė nuo 6 iki 8 proc. iš tirtų mėginių (93,8 92,6 proc. atitiktis). Vertinant taršą pagal mikrobiologinius vandens kokybės parametrus, vienais atvejais reikalavimų neatitiko E. coli, kitais bendrasis koliforminių bakterijų arba fekalinių streptokokų skaičius. Tačiau leidžiamų normų viršijimas fekaliniais streptokokais sudarė proc. iš visų nustatytų atvejų, neatitikusių Higienos institutas 2008 metais 45

47 Juodkrantės mėlynosios vėliavos paplūdimys mikrobiologinių vandens kokybės reikalavimų. Taip pat pastebėtas dėsningumas, kad programos vykdymo laikotarpiu mikrobiologinė tarša dvejus metus nustatyta tose pačiose maudyklose. Tai sudaro 10 proc. visų stebimų maudyklų. Pagal Lietuvoje m. atliktus mikrobiologinius tyrimus galima teigti, kad maudyklų tarša buvo maža, lyginant su Europos Bendrijos vandens kokybe, ir sudarė: gėlo vandens nuo 3,1 proc. iki 4,2 proc. iš tirtų mėginių, jūros vandens 1,5 2,3 proc. iš tirtų mėginių. Atstovaujant Lietuvai dalyvauta Europos Komisijos komiteto, kurio pagrindinis tikslas padėti šalims sėkmingai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/7/EB dėl maudyklų kokybės valdymo, darbe m. parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti pateiktas Maudyklų vandens kokybės stebėsenos m. programos projektas, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti maudyklų vandens kokybės stebėsenos valdymą ir tęstinumą, sistemingai stebėti ir analizuoti maudyklų vandens kokybę, nustatyti trumpalaikės taršos arba išskirtinių situacijų atvejus, užtikrinti žmonių saugą nuo per vandenį plintančių ligų ir vandens tyrimų rezultatų patikimumą, laiku pateikti informaciją apie maudyklų vandens kokybę visuomenei, valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, įvertinti visų maudyklų vandens kokybę, atlikti maudyklų vandens klasifikavimą, sudaryti maudyklų vandens charakteristikų aprašus, laiku parengti ir pateikti metines Lietuvos maudyklų vandens kokybės ataskaitas Europos Komisijai. Žinia visuomenei Informacija apie paplūdimio vandens kokybę skelbiama įrengtame prie paplūdimio informaciniame stende, o apibendrinta informacija apie visų Lietuvos maudyklų vandens kokybę pateikiama Instituto interneto svetainėje 46 Higienos institutas 2008 metais

48 Specialistų kompetencijos ugdymas Dr. N. Jatulienė, J. Čepienė Problemos aktualumas Sveikatos priežiūros sistemoje įvyko didžiulė veiklos specializacija, todėl specialistams reikia vis daugiau įvairių sričių žinių ir įgūdžių. Sveikatos sutrikimams nustatyti ir šalinti (susirgimų diagnostika ir jų gydymas) reikia visiškai kitokios kompetencijos nei veikloje, susijusioje su ligų prevencija (sveikatos išsaugojimu ir jos stiprinimu). Kiekvienoje iš šių dviejų medicinos krypčių yra sava specializacija ir į tai atsižvelgiama rengiant specialistus aukštosiose mokyklose. Sparčiai plėtojantis medicinos mokslui ir technologijoms, atsiranda naujų žinių ir sveikatos paslaugų galimybių, kuriomis praktiškai pasinaudojant galima pagerinti sergančių asmenų sveikatą arba geriau apsaugoti sveikuosius. Podiplominis specialistų tobulinimas yra neatskiriama ir nesibaigianti specialistų kompetencijos ugdymo dalis. Situacija Lietuvoje Lietuva vykdo laipsnišką ir kryptingą visuomenės sveikatos priežiūros sistemos reformą, remdamasi tarptautine patirtimi. Per Lietuvos nepriklausomybės metus labai pasikeitė visuomenės sveikatos samprata, plėtojama modernioji visuomenės sveikata. Jos tikslas užtikrinti efektyvų ligų prevencijos ir kontrolės sistemos funkcionavimą, sveikatos ugdymą ir skatinti profesinį tobulėjimą. Europos Sąjungos naujosios visuomenės sveikatos programos ( m.) tikslai gerinti informaciją ir žinias, siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, didinti gebėjimus greitai ir koordinuotai reaguoti į grėsmes sveikatai, ugdyti sveikatą ir vykdyti ligų prevenciją, atkreipiant dėmesį į sveikatą veikiančius veiksnius įvairių sektorių strategijose ir veiksmuose. Lietuvos visuomenės sveikatos teisės aktai reikalauja užtikrinti tinkamą visuomenės sveikatos stebėseną, aplinkos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir sveikatos stiprinimą. Įteisintos naujosios visuomenės sveikatos priežiūros specialybės visuomenės sveikatos vadyba, sveikatos teisė, sveikatos ekonomika, sveikatos edukologija. Tačiau specialistų, kurie privalo įgyvendinti šias funkcijas, kvalifikacija nebeatitinka naujų visuomenės sveikatos priežiūros praktikos reikalavimų. Jiems turi būti suteikiamos galimybės tobulinti darbo įgūdžius. Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Institutas vykdo neformalųjį specialistų mokymą. Parengė visuomenės sveikatos specialistų mokymų programas, suderino jas su Sveikatos apsaugos ministerija, subūrė kvalifikuotų lektorių kolektyvą ir m. vykdė projektą Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos specialistų profesinių žinių ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas, kurį finansavo Europos socialinis fondas (paramos lėšos 2,3 mln. Lt). Įgyvendinant projektą surengti 200 val. profesinio tobulinimo kursai visuomenės sveikatos specialistams, dirbantiems visuomenės sveikatos priežiūros institucijose, 160 val. kursai mokyklų sveikatos priežiūros specialistams ir 40 val. pirmosios pagalbos įgūdžių tobulinimo kursai. Kvalifikacijos tobulinimo kursai vyko visoje Lietuvoje, apskričių visuomenės sveikatos centruose. Per m. moderniosios visuomenės sveikatos priežiūros apmokyti 704 specialistai, anglų kalbos įgūdžius tobulino 150 specialistų, kompiuterinio raštingumo kursus baigė ir Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimus gavo 309 specialistai. Higienos institutas 2008 metais 47

49 Pagrindiniai 2008 m. darbai 2008 m. buvo parengta paraiška papildomai Europos Sąjungos paramai gauti ir gauta lėšų tolesniems specialistų mokymams. Pagal patikslintą mokymų programą (120 val. profesinio tobulinimo, 100 val. anglų kalbos, 80 val. kompiuterinio raštingumo ir 40 val. pirmosios pagalbos įgūdžių) profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus sėkmingai baigė 297 mokyklose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai. Anglų kalbos žinias tobulino 100 visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, kompiuterinio raštingumo 70 specialistų. Be to, 59 specialistai išklausė infekcinių ligų epidemiologijos 16 val. kursą, 40 specialistų 40 val. viešųjų pirkimų, 35 asmenys baigė 40 val. kursus, skirtus savivaldybių visuomenės sveikatos biurų stebėsenos ir stiprinimo specialistams. Per m. kvalifikacijos tobulinimo kursus sėkmingai baigė visuomenės sveikatos priežiūros srityje dirbantys specialistai, iš jų 560 specialistų, vykdančių sveikatos priežiūrą mokyklose, 250 visuomenės sveikatos centruose dirbančių specialistų pagilino anglų kalbos žinias, 379 specialistai patobulino kompiuterinio raštingumo įgūdžius, 59 specialistai išklausė infekcinių ligų epidemiologijos kursą, 35 asmenys savivaldybės visuomenės sveikatos biurų stebėsenos ir stiprinimo specialistams skirtus kursus, 40 visuomenės sveikatos specialistų baigė viešųjų pirkimų kursą, 529 specialistai, vykdantys sveikatos priežiūrą mokyklose, patobulino pirmosios pagalbos įgūdžius m. gruodžio 19 d. įvyko projekto Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos specialistų profesinių žinių ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas baigiamoji konferencija, kurioje dalyvavo 200 visuomenės sveikatos specialistų ir administratorių iš įvairių Lietuvos apskričių. Konferencijos metu buvo skaityti pranešimai, vyko diskusijos, aptarti mokymo rezultatai, kursų kokybė, svarba ir nauda visuomenės sveikatos priežiūros srityje dirbantiems specialistams, numatytos tęstinio visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo perspektyvos. Žinia visuomenei Efektyvios visuomenės sveikatos priežiūros reformos pagrindas kompetentingi specialistai. Įgyvendinus ES finansuojamą projektą žengtas pirmasis žingsnis Lietuvoje kuriant visuomenės sveikatos priežiūros specialistų tobulinimo sistemą. 48 Higienos institutas 2008 metais

50 ĮRODYMAIS PAGRĮSTOS PUBLIKACIJOS Dr. V. Kanapeckienė, dr. V. Jurkuvėnas, V. Galvydienė Problemos aktualumas Vykdydami Instituto misiją prisidėti prie įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimo visuomenės ir profesinės sveikatos srityse Instituto mokslininkai naudojasi plačiomis galimybėmis, kurias suteikia šiuolaikinės informacinės technologijos. Ieškant atsakymų į rūpimus klausimus Instituto mokslininkams prieinama nemažai Lietuvos medicinos bibliotekos ( prenumeruojamų moksliniais įrodymais pagrįstų duomenų bazių. Annual Reviews, Recenzuojami apžvalginiai žurnalai medicinos, fizikos ir socialinių mokslų tematika. Pateikiamas platus žurnalų archyvas. BMJ Group leidyklos medicinos srities žurnalų paketas, tarp jų yra ir įrodymais pagrįstos medicinos leidinių: Evidence Based Medicine, Evidence Based Mental Health, BMJ Clinical Evidence, Evidence Based Nursing. Suteikiami individualūs slaptažodžiai. Cochrane Library, Tai sisteminės apžvalgos ir kita moksliškai pagrįsta ir įvertinta informacija, skirta visų lygių sveikatos priežiūros specialistams. EBSCO Publishing, Visatekstėje duomenų bazėje informacijos galima ieškoti socialinių mokslų, medicinos, verslo, ekonomikos ir kitomis temomis. Suteikiami individualūs slaptažodžiai. OVID, Pateikiama informacijos medicinos, psichologijos, slaugos ir socialinių mokslų klausimais. Oxford Journal Online, Oxford University Press leidyklos 170 mokslinių žurnalų duomenų bazėje pateikiama gamtos, matematikos, fizikos, teisės ir medicinos mokslų straipsnių. Oxford Referente Online, Informacinių leidinių duomenų bazėje yra daugiau kaip 130 žinynų, žodynų, enciklopedijų. Apie 1 mln. aprašų 25 temomis: medicinos, gamtos, socialinių mokslų, istorijos, ekonomikos, filosofijos, politologijos ir kt. Suteikiami individualūs slaptažodžiai. SAGE Journals, Pateikiama 390 visateksčių mokslinių žurnalų sveikatos, politikos, sociologijos, ekonomikos, statistikos, reabilitacijos ir kt. klausimais. Springer LINK, Ši duomenų bazė leidžia naudotis daugiau kaip 480 žurnalų ir m. knygų kolekcija. Wiley Inter Science, Viena didžiausių pasaulio leidyklų, siūlanti įvairių mokslo šakų visateksčius dokumentus. Atviros prieigos duomenų bazės: PubMed/Medline, JAV nacionalinės bibliotekos bibliografinė žurnalų straipsnių duomenų bazė, kurioje yra per 18 mln. bibliografinių įrašų iš daugiau nei referuojamų žurnalų. Google Scholar, scholar.google.lt Suteikia plačias mokslinės informacijos paieškos galimybes bet kokia tematika įvairių tipų šaltiniuose. Higienos institutas 2008 metais 49

51 WHOSIS, Pasaulio sveikatos organizacijos statistinės informacijos duomenų bazė. Inahta, thomsonreuters.com Tarptautinis medicinos technologijų vertinimo agentūrų tinklas. Lietuvoje esančius leidinius rasite bibliotekų kataloguose: LMB elektroninis katalogas, LIBIS suvestinis elektroninis katalogas, Šiuose kataloguose reikalingus leidinius galima užsisakyti per internetą, nurodant savo skaitytojo pažymėjimo numerį. Situacija Lietuvoje Šiuo metu Lietuvoje leidžiama daugiau nei 30 biomedicinos mokslo srities žurnalų, kurių tikslas pristatyti biomedicinos srities mokslinių tyrimų rezultatus. Žurnalas Visuomenės sveikata, turintis aiškiai apibrėžtą vieną mokslinių publikacijų kryptį visuomenės sveikata, užima ypatingą vietą tarp kitų Lietuvos biomedicinos srities žurnalų, taip pat publikuojančių ir straipsnių visuomenės sveikatos tematika. Žurnalas Medicina turi tik visuomenės sveikatos rubriką, kurioje publikuojami 2 3 šios srities straipsniai kiekviename numeryje. Žurnalai Medicinos teorija ir praktika, Sveikatos mokslai, Acta Medica Lituanica spausdina visuomenės sveikatos srities straipsnių kartu su medicinos krypties ar slaugos tematikos straipsniais, bet atskiros rubrikos neturi. Tokie moksliniai žurnalai, kaip Lietuvos akušerija ir ginekologija, Bendrosios praktikos gydytojas, Gerontologija, Pediatrija, Alergologija ir klinikinė imunologija bei kiti specializuoti medicinos mokslo žurnalai, visuomenės sveikatos tematika rašo epizodiškai. Žurnalo Visuomenės sveikata skaitytojų gana gausu ir jų nuolat daugėja, nes visuomenės sveikatos mokslo kryptis, būdama įvairių mokslų sandūroje, apima labai platų mokslinių interesų spektrą, glaudžiai siejasi su tokiomis biomedicinos mokslo kryptimis, kaip medicina, slauga, veterinarinė medicina, odontologija, biologija, ekologija ir aplinkotyra, bei socialinių ir humanitarinių mokslų kryptimis psichologija, edukologija, istorija, sociologija, sporto mokslu ir t. t. Iš visų Lietuvos biomedicinos žurnalų Mokslinės informacijos instituto (Institute of Scientific Information) į ISI leidinių sąrašą (ISI MASTER JOURNAL LIST) yra įtraukta tik Biologija (nuo 2005 m.), Acta Zoologija Lituanika (nuo 2005 m.), Ekologija (nuo 2005 m.), o iš medicinos krypties žurnalų tik Medicina (nuo 2006 m.). Visi kiti žurnalai (tarp jų ir Visuomenės sveikata ) indeksuojami Index Copernicus duomenų bazėje. Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Instituto leidžiamas mokslinis periodinis žurnalas Visuomenės sveikata įkurtas 1996 m. ir skirtas visuomenės bei profesinės sveikatos srities mokslininkams ir administratoriams, sveikatos politikams ir visuomenės sveikatos specialistams, profesinės sveikatos specialistams ir darbo medikams, epidemiologams, sveikatos statistikams, demografams, visuomenės sveikatos švietimo ir ugdymo specialistams, aplinkos sveikatos specialistams, odontologams ir kitiems specialistams, kurių darbas susijęs su visuomenės sveikata m. jis įtrauktas į Lietuvos mokslo recenzuojamų žurnalų sąrašą. Visuomenės sveikata tai vienintelis žurnalas Lietuvoje, rašantis išskirtinai tik visuomenės sveikatos tematika (10B Visuomenės sveikata). Nuo 2005 m. žurnalas indeksuojamas tarptautinėje Index Copernicus duomenų bazėje. Ši bazė skirta Vidurio ir Rytų Europos žurnalų moksliniam lygiui vertinti. Į ją įtrauktų žurnalų moksliniai straipsniai yra pripažįstami tinkamais vertinant mokslo darbuotojų ir dėstytojų kvalifikaciją. Index Copernicus žurnalų vertinimo kriterijai: mokslinė kokybė (tarptautinis indeksavimas, originaliųjų straipsnių skaičius per metus, kitų šalių autorių straipsnių skaičius per metus, žurnalo straipsnių skaičius kitose duomenų bazėse), 50 Higienos institutas 2008 metais

52 redaktorių kolegija, jos darbo kokybė (sudėtis, instrukcijos autoriams, reikalavimai rankraščiui, straipsnių struktūra, recenzavimas), tarptautinis naudingumas, prieinamumas (žurnalo kalba, internetinė prieiga, galimybė prenumeruoti), stabilumas, dažnis, reguliarumas, platinimas, techninė kokybė (popieriaus kokybė, formatas, spausdinimo kokybė, paveikslų ir grafikų kokybė). Žurnalo Visuomenės sveikata reitingas šioje duomenų bazėje nuo 2005 iki 2008 m. didėjo: indeksas išaugo nuo 3,14 iki 3,92. Nuo Visuomenės sveikatos įkūrimo žurnale jau išspausdinta daugiau kaip 400 mokslinių publikacijų visuomenės sveikatos ir artimomis jai kitomis biomedicinos srities temomis. Visuomenės sveikatos mokslinių tematikų struktūroje vyrauja įrodymais pagrįstos publikacijos vaikų sveikatos (20,6 proc.), infekcinių ligų epidemiologijos (18,3 proc.), socialinės medicinos ir neinfekcinių ligų epidemiologijos (15,0 proc.), profesinės sveikatos temomis (13,8 proc.), kurios sudaro beveik du trečdalius visų mokslinių straipsnių (1 pav.). Profesinė sveikata 13,8% Infekcinė epidemiologija 18,3% Vaikų sveikata 20,6% Kiti 5,8% Socialinė medicina, neinfekcinių ligų epidemiologija 15% Aplinkos sveikata, toksikologija 9,8% Mityba 4,2% Psichikos sveikata 5,2% Istorija, mokslotyra, etika, teisė 3% 1 pav. Žurnalo Visuomenės sveikata publikacijų struktūra m. Siekiant didesnio žurnalo prieinamumo nuo 2007 m. Higienos instituto interneto svetainėje ( skelbiami žurnalo numeriai su visateksčiais straipsniais (.pdf formatu). Pagrindiniai 2008 m. darbai 2008 m. Visuomenės sveikata išspausdino daugiau kaip 40 mokslinių publikacijų, daugiausia psichikos sveikatos (9 straipsniai), profesinės sveikatos (8 straipsniai), vaikų sveikatos (8 straipsniai) ir socialinės medicinos bei neinfekcinių ligų epidemiologijos (8 straipsniai) tematikomis. Žurnalo reitingas Index Copernicus duomenų bazėje 2008 m. įvertintas 3,92 (2007 m. buvo 3,86). Padaugėjo Visuomenės sveikatos skaitytojų: 2008 m. žurnalą užsiprenumeruoti panoro kolegijos, turinčios sveikatos fakultetus, ir naujai besikuriantys savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Instituto mokslininkams prieinamos ir naujos prenumeruojamos duomenų bazės: nuo 2008 m. liepos 1 d. į Wiley Inter Science ( wiley.com) portalą įtraukti ir Blackwell leidyklos elektroniniai dokumentai. Šiuo metu Wiley Inter Science apima per žurnalų (3 mln. straipsnių), elektroninių knygų, 12 duomenų bazių ir kt. informacijos šaltinių. Galima naudotis tais viso teksto žurnalais, kurie nurodyti Blackwell ir Wiley prenumeruojamų žurnalų sąrašuose. Žinia visuomenei Žurnalas Visuomenės sveikata kiekvienais metais pristato didžiąją dalį Lietuvoje parengtų įrodymais pagrįstų publikacijų visuomenės ir profesinės sveikatos srityse. Higienos institutas 2008 metais 51

53 Informacijos sklaidos stiprinimas A. Grigošaitienė, R. Mikelaitytė, I. Uogintaitė, L. Muleronkaitė Problemos aktualumas Informacija tai žinios, kurias žmogus gauna, įsimena ir perduoda kitiems. Ji formuoja požiūrį ir gali reikšmingai veikti visuomenės sveikatos pokyčius. Dauguma žinių bėgant laikui praranda savo vertę, išskyrus įrodymais pagrįstą mokslinę informaciją, kurią svarbu laiku ir tinkamai panaudoti. Informacijos sklaidos dėsnį 1934 m. suformulavo anglų mokslininkas S. Bredfordas, kuris nagrinėdamas mokslinę literatūrą pastebėjo, kad tik 50 proc. straipsnių, kuriuose aptariamos specia lios problemos, publikuoti tos mokslo šakos žurnaluose. Dar 25 proc. straipsnių buvo išspausdinti kitų mokslo šakų žurnaluose, o likusieji 25 proc. buvo pateikti populiariojoje spaudoje. Taigi informacija ir komunikacija du neatsiejami dalykai. Vidinės komunikacijos priemonėmis formuojama institucijos filosofija, vertybės ir siekiai, todėl informacija, kuria disponuoja darbuotojai, turi būti tiksli ir teisinga. Veiksminga vidinės komunikacijos vadyba nėra trumpalaikis procesas, todėl būtina ją suderinti su strateginiais institucijos planais. Efektyvi išorinė komunikacija formuoja ne tik institucijos įvaizdį, bet ir visuomenės nuomonę, todėl jos vadybai reikia skirti ypatingą dėmesį. Situacija Lietuvoje Lietuvoje tyrimus, susijusius su visuomenės sveikata, atlieka Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Darbo ir socialinių tyrimų institutas, KTU Aplinkos inžinerijos institutas, tačiau tik Higienos institutas kartu su Darbo medicinos centru yra vienintelė Sveikatos apsaugos ministerijos mokslo įstaiga, kurioje atliekami moksliniai tyrimai, susiję su visuomenės ir profesine sveikata. Instituto tikslas vykdyti informacijos apie įrodymais pagrįstus sprendimus visuomenės ir profesinės sveikatos srityje sklaidą, pateikti šias žinias plačiajai visuomenei ir paprastiems piliečiams, ir specialistams suprantama kalba. Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Instituto tyrimų rezultatai vaidina svarbų vaidmenį valstybės sveikatos politikoje, nes nustato rizikos veiksnius ir laipsnius, atskleidžia problemas, į kurias sveikatos politikai ir administratoriai turi atkreipti dėmesį priimdami sprendimus, susijusius su visuomenės sveikata. Vienas iš Instituto padalinių Darbo medicinos centras yra nacionalinė institucija, atsakinga už tyrimus, mokymus, konsultavimą ir informacijos sklaidą profesinės sveikatos srityje Lietuvoje. Atliekant tyrimus aktyviai bendraujama ir bendradarbiaujama su užsienio institutais. Institutas visuomenei teikia informaciją apie hospitalinių infekcijų, profesinių ligų riziką, kenksmingus psichosocialinius veiksnius darbo vietose, epidemiologinius veiksnius, antibiotikų vartojimą, maudyklų būseną maudymosi sezonu, asbesto keliamą pavojų sveikatai ir kitus tyrimus. 52 Higienos institutas 2008 metais

54 Pagrindiniai 2008 m. darbai Institute 2008 m. buvo atliktas vidinės ir išorinės komunikacijos auditas, kurio metu įvertinti informacijos patekimo į viešumą būdai, vidinės komunikacijos sistema, Instituto interneto svetainė, išanalizuotas susiformavęs Instituto įvaizdis remiantis žiniasklaida ir apklausos tyrimais. Atsižvelgiant į šio komunikacijos audito išvadas Institute suformuotas informacijos valdymo modelis, pasirinkti komunikacijos būdai, numatytas taktinis veiksmų planas vidinei ir išorinei komunikacijai stiprinti. Apsispręsta dėl sistemingų informacijos sklaidos tyrimų, kurie leis greičiau pasiekti norimų rezultatų, naujai įvertinti įvairių informacijos šaltinių svarbą, efektyviau informuoti pasirinktas tikslines grupes. Atnaujinta Instituto interneto svetainė ( ir informacijos teikimo būdas, pasirinktas įvertinus auditoriją, kuriai ši informacija skiriama. Žinia visuomenei Sveikatos politikos formavimas, jos efektyvumo vertinimas ir planuojamos intervencijos bei reformos turi būti grindžiamos tik moksliniais įrodymais pagrįsta informacija. Higienos institutas 2008 metais 53

55 IV. PRIEDAI 54 Higienos institutas 2008 metais

56 Instituto mokslo darbuotojai ir tyrėjai (2008 m.) DANUTĖ ADAMONIENĖ Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijos vedėja, tyrėja Tyrimų kryptis profesinės rizikos dėl cheminių veiksnių poveikio tyrimai ir prevencija. JOLANTA AŠEMBERGIENĖ Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimai ir prevencija. RŪTA BAGDONAITĖ Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus tyrėja Tyrimų kryptis hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimai ir prevencija. LIUDA BAKIENĖ Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijos tyrėja Tyrimų kryptis profesinės rizikos dėl cheminių veiksnių poveikio tyrimai ir prevencija. AUŠRA BERŽANSKYTĖ Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis atsparumo antimikrobiniams preparatams tyrimai ir prevencija. JOLANTA ČEPIENĖ Specialistų tobulinimo skyriaus tyrėja Tyrimų kryptis visuomenės sveikatos specialistų kompetencijų ugdymas. VANDA GALVYDIENĖ Informacijos ir ryšių skyriaus tyrėja Tyrimų kryptis įrodymais pagrįstos visuomenės sveikatos publikacijos ir informacijos sklaida Lietuvoje. ŠVITRA GENIENĖ Informacijos ir ryšių skyriaus vedėja, jaunesnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis profilaktinės medicinos institutų ištakos Lietuvoje. VAIVA GERASIMAVIČIŪTĖ Epidemiologijos ir biostatistikos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis visuomenės sveikatos netolygumų tyrimai ir pokyčių prognozavimas. AUŠRA GRIGOŠAITIENĖ Instituto direktoriaus pavaduotoja Tyrimų kryptis įrodymais pagrįstos visuomenės sveikatos publikacijos ir informacijos sklaida Lietuvoje. JOLANTA GRIŠKEVIČIENĖ Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimai ir prevencija. ROMUALDAS GUREVIČIUS Medicinos mokslų daktaras (1987) Epidemiologijos ir biostatistikos skyriaus vedėjas, vyresnysis mokslo darbuotojas Tyrimų kryptis visuomenės sveikatos netolygumų tyrimai ir pokyčių prognozavimas. REMIGIJUS JANKAUSKAS Medicinos mokslų daktaras (1991) Instituto direktorius Tyrimų kryptis profesinės sveikatos sistemų veiklos efektyvumo vertinimas. NATALIJA JATULIENĖ Medicinos mokslų daktarė (1979) Specialistų tobulinimo skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis visuomenės sveikatos specialistų kompetencijų ugdymas. VYTAUTAS JURKUVĖNAS Medicinos mokslų daktaras (1983) Instituto direktoriaus pavaduotojas Tyrimų kryptis visuomenės sveikatos priežiūros efektyvumo vertinimas. VIRGINIJA KANAPECKIENĖ Biomedicinos mokslų daktarė (2003) Instituto mokslinė sekretorė Tyrimų kryptis visuomenės sveikatos priežiūros efektyvumo vertinimas. DANGUOLĖ KAZIUKONIENĖ Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijos tyrėja Tyrimų kryptis profesinės rizikos dėl cheminių veiksnių poveikio tyrimai ir prevencija. INGA KENIAUSYTĖ Darbo medicinos centro Projektų vadybos skyriaus tyrėja Tyrimų kryptis profesinės sveikatos sistemų veiklos efektyvumo vertinimas. DANĖ KRISIULEVIČIENĖ Darbo medicinos centro Profesinių ligų registro vedėja, tyrėja Tyrimų kryptis profesinių ligų paplitimo tyrimai ir diagnostikos tobulinimas. LAURA MAČIUKAITĖ Darbo medicinos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus tyrėja Tyrimų kryptis psichosocialinių rizikos veiksnių poveikio tyrimai ir prevencija. RITA MIKELAITYTĖ Informacijos ir ryšių skyriaus vedėja, tyrėja Tyrimų kryptis įrodymais pagrįstos visuomenės sveikatos publikacijos ir informacijos sklaida Lietuvoje. Higienos institutas 2008 metais 55

57 GRAŽVYDĖ NORKIENĖ Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus tyrėja Tyrimų kryptis Lietuvos maudyklų kokybės tyrimai ir prognozavimas. BIRUTĖ PAJARSKIENĖ Biomedicinos mokslų daktarė (1999) Darbo medicinos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis psichosocialinių rizikos veiksnių poveikio tyrimai ir prevencija. ASTA PALEKAUSKAITĖ Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis atsparumo antimikrobiniams preparatams tyrimai ir prevencija. DALIUS PAŽĖRA Darbo medicinos centro Projektų vadybos skyriaus tyrėjas Tyrimų kryptis profesinės sveikatos sistemų veiklos efektyvumo vertinimas. RŪTA PETRAUSKAITĖ-EVERATT Biomedicinos mokslų daktarė (2000) Darbo medicinos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis asbesto ir kitų darbo aplinkos kancerogenų ir alergenų poveikio tyrimai ir prevencija. IGNAS PIKČIŪNAS Medicinos mokslų daktaras (1981) Informacijos ir ryšių skyriaus tyrėjas Tyrimų kryptis profilaktinės medicinos institutų ištakos Lietuvoje. ALEKSEJ ROMANOV Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijos tyrėjas Tyrimų kryptis profesinės rizikos dėl cheminių veiksnių poveikio tyrimai ir prevencija. GRAŽINA SMOLIANSKIENĖ Technologijos mokslų daktarė (1999) Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis asbesto ir kitų darbo aplinkos kancerogenų ir alergenų poveikio tyrimai ir prevencija. JELENA STANISLAVOVIENĖ Darbo medicinos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis psichosocialinių rizikos veiksnių poveikio tyrimai ir prevencija. GINTARAS ŠAKINIS Darbo medicinos centro Fizikinių veiksnių tyrimo laboratorijos tyrėjas Tyrimų kryptis profesinės rizikos dėl fizikinių veiksnių poveikio tyrimai ir prevencija. RASA ŠIDAGYTĖ Darbo medicinos centro Profesinių ligų registro jaunesnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis profesinių ligų paplitimo tyrimai ir diagnostikos tobulinimas. EDMUNDAS ŠIRMULIS Gamtos mokslų daktaras (1986) Darbo medicinos centro Fizikinių veiksnių tyrimo laboratorijos vadovas, tyrėjas Tyrimų kryptis profesinės rizikos dėl fizikinių veiksnių poveikio tyrimai ir prevencija. IEVA UOGINTAITĖ Informacijos ir ryšių skyriaus tyrėja Tyrimų kryptis įrodymais pagrįstos visuomenės sveikatos publikacijos ir informacijos sklaida Lietuvoje. SAULIUS VAINAUSKAS Biomedicinos mokslų daktaras (1998) Darbo medicinos centro vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas Tyrimų kryptis profesinių ligų paplitimo tyrimai ir diagnostikos tobulinimas. LIJANA VAINORIŪTĖ Epidemiologijos ir biostatistikos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis visuomenės sveikatos netolygumų tyrimai ir pokyčių prognozavimas. RASA VAITKEVIČIŪTĖ Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus tyrėja Tyrimų kryptis visuomenės sveikatos priežiūros efektyvumo vertinimas. ROLANDA VALINTĖLIENĖ Biomedicinos mokslų daktarė (1999) Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja Tyrimų kryptis atsparumo antimikrobiniams preparatams tyrimai ir prevencija. IEVA VĖBRAITĖ Darbo medicinos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus tyrėja Tyrimų kryptis psichosocialinių rizikos veiksnių poveikio tyrimai ir prevencija. KĘSTUTIS ZAMKAUSKAS Darbo medicinos centro Fizikinių veiksnių tyrimo laboratorijos tyrėjas Tyrimų kryptis profesinės rizikos dėl fizikinių veiksnių poveikio tyrimai ir prevencija. ZITA ŽYMANTIENĖ Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijos tyrėja Tyrimų kryptis profesinės rizikos dėl cheminių veiksnių poveikio tyrimai ir prevencija. 56 Higienos institutas 2008 metais

58 Instituto partneriai (2008 m.) Belgija Antverpeno universitetas (University of Antwerp) Universiteitsplein 1, Antverpenas, Belgija Projektas European Surveillance of Antimicrobial Consumption ESAC (nuo 2003 m.) Europos Komisijos Vandens ir aplinkos apsaugos programų direktoratas (European Commission Environment Directotare of Water Protection and Marine Environment) Centre Albert Borschette (CCAB) Rue Froissart 36, B-1049 Briuselis, Belgija Programa Maudyklų vandens kokybės stebėsenos metų programa (nuo 2006 m.). Danija Nacionalinis darbo aplinkos tyrimų centras (National Research Centre for the Working Environment) Lersø Parkallé 105, DK-2100 Kopenhaga, Danija Projektas Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety (nuo 1997 m.) Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras (WHO Regional Office for Europe) 8, Scherfigsvej, DK-2100 Kopenhaga, Danija Darbo medicinos centras PSO ryšių punktas Lietuvoje (nuo 1992 m.) Estija Estijos socialinių reikalų ministerijos Profesinės sveikatos departamentas (Occupational Health Department, Ministry of Social Affairs) Gonsiori 29, Talinas, Estija Projektas Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety (nuo 1997 m.) Tartu universiteto ligoninė (Tartu university hospital) 1a L. Puusepa St., Estija Projektas The Baltic Network for Infection Control and Containment of Antibiotic Resistance (nuo 2004 m.) Ispanija Nacionalinis saugos, higienos ir darbo institutas (Instituto Nacional de Seguridad e Higiene en el Trabajo) Dulcet 2-10, ES Barselona, Ispanija Tarplaboratorinių palyginamųjų tyrimų programos PICC-MET (sunkieji metalai), PICC-VO (lakieji organiniai junginiai) (nuo 2005 m.), PICC-PbS (švinas) (nuo 2006 m.) Jungtinė Karalystė Sveikatos apsaugos agentūros Mikrobiologijos departamento Glosteršyro Karališkoji ligoninė (Health Protection Agency Primary Care Unit, Microbiology Department, Gloucestershire Royal Hospital) Great Western Road, Gloucester GL1 3NN, Jungtinė Karalystė Projektas e-bug (nuo 2007 m.) Latvija Latvijos profesinės ir aplinkos sveikatos institutas (Latvian Institute of Occupational and Environmental Health) 16 Dzirciema Street, LV-1007 Ryga, Latvija Projektas Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety (nuo 1997 m.) P. Stradins universitetinė ligoninė (P. Stradins university hospital) Pilsonu 13, Ryga, Latvija Projektas The Baltic Network for Infection Control and Containment of Antibiotic Resistance (nuo 2004 m.) Lenkija Noferio darbo medicinos institutas (Nofer Institute of Occupational Medicine) 8, Sw. Teresy Str., Lodzė, Lenkija Projektas Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety (nuo 1997 m.) Lietuva Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas M. K. Čiurlionio g. 21, LT Vilnius, Lietuva Bendradarbiavimo sutartis (nuo 2006 m.) Projektas: vadovėlio Profesinė sveikata rengimas (2008 m.) Mykolo Romerio universiteto Strateginio planavimo ir politikos fakultetas Ateities g. 20, LT Vilnius, Lietuva Bendradarbiavimo sutartis (nuo 2008 m.) Klaipėdos universitetas H. Manto g. 84, LT Klaipėda, Lietuva Bendradarbiavimo sutartis (nuo 2008 m.) Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakultetas J. Basanavičiaus g. 28, LT Vilnius, Lietuva Projektas Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse zonose, įvertinimas (2008 m.). Higienos institutas 2008 metais 57

59 Darbo ir socialinių tyrimų institutas Rinktinės g. 48, LT Vilnius, Lietuva Projektas Darbo medicinos gydytojų rengimo poreikio įstaigoms ir įmonėms tyrimas (2008 m.) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas M. K. Čiurlionio g. 21, LT Vilnius, Lietuva Bendradarbiavimo sutartis (nuo 2006 m.) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras Kalvarijų g. 153, LT Vilnius, Lietuva Programa Hospitalinių infekcijų valdymo sveikatos priežiūros įstaigose metų programa (nuo 2006 m.) Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras Rugių g. 1, LT Vilnius, Lietuva Programa Hospitalinių infekcijų valdymo sveikatos priežiūros įstaigose metų programa (nuo 2006 m.) Europos socialinio fondo paramos agentūra Geležinio Vilko g. 12, LT Vilnius, Lietuva Projektas Development Labour Force Competence and Ability to adapt to Changes ( m.) Aplinkos apsaugos agentūra A. Juozapavičiaus g. 9, LT Vilnius, Lietuva Programa Maudyklų vandens kokybės stebėsenos metų programa (nuo 2006 m.). Valstybinė darbo inspekcija Algirdo g. 19, LT Vilnius, Lietuva Projektas Sergamumo profesinėmis ligomis pokyčiai Lietuvoje metais ir teisės aktų įtaka profesinių ligų nustatymui ( m.) Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos ryšių punktas Algirdo g. 19, LT Vilnius, Lietuva Darbo medicinos centras Agentūros informacinio tinklo dalyvis (nuo 2001 m.) Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija Didžioji g. 22, LT Vilnius, Lietuva Projektas Sergamumo profesinėmis ligomis pokyčiai Lietuvoje metais ir teisės aktų įtaka profesinių ligų nustatymui ( m.) Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje A. Goštauto g. 40A, LT Vilnius, Lietuva Projektas Farmacininkų ir švirkščiamų narkotikų vartotojų požiūris į socialinių paslaugų teikimą švirkščiamus narkotikus vartojantiems asmenims (2008 m.) Lietuvos savivaldybių asociacija T. Vrublevskio g. 6, LT Vilnius, Lietuva Programa Maudyklų vandens kokybės stebėsenos metų programa (nuo 2006 m.) Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba Trakų g. 9/1, LT Vilnius, Lietuva Programa Antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos metų programa (nuo 2008 m.) Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba Kalvarijų g. 153, LT Vilnius, Lietuva Projektas Development Labour Force Competence and Ability to adapt to Changes ( m.) Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centras Vytauto g. 87, LT Trakai, Lietuva Projektas Development Labour Force Competence and Ability to adapt to Changes ( m.) Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Žolyno g. 36, LT Vilnius, Lietuva Programa Antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos metų programa (nuo 2008 m.) Norvegija Nacionalinis profesinės sveikatos institutas (National Institute of Occupational Health) Pb 8149 Dep., N-0033 Oslo, Norvegija Projektas Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety (nuo 1997 m.) Darbo inspekcijos direktoratas (Directorate of Labour Inspection) Statens hus, 7468 Trondheim, Oslo, Norvegija Projektas Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety (nuo 1997 m.) Prancūzija Tarptautinis vėžio tyrimo centras (International Agency for Research on Cancer) IARC, 150 cours Albert Thomas, Lyon Cedex 08, Lionas, Prancūzija Projektas Investigation of causes of chronic disease and monitoring changes in health status in Central and Eastern Europe (2008 m.) Liono Klodo Bernardo universitetas (Universite Claude Bernard Lyon 1) 8 avenue Rockefeller, Lionas Cedex 08, Prancūzija Projektas Improving Patient Safety in Europe ( m.) Europos darbo, visuomenės ir užimtumo asociacija (Association Travail, Emploi, Europe, Societe ASTREES) 10 rue St Nicolas Paryžius, Prancūzija Projektas Health in Restructuring (HIRES PLUS) ( m.) 58 Higienos institutas 2008 metais

60 Rusija Sankt Peterburgo podiplominių medicinos studijų akademijos Profesinės sveikatos departamentas (Occupational Health Department, Saint-Petersburg Medical Academy of Postgraduate Studies) Str. Kirochnaya, 41, Sankt Peterburgas, Rusijos Federacija Projektas Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety (nuo 1997 m.) Tarptautinės darbo organizacijos Rytų Europos ir Centrinės Azijos regiono biuras (ILO Subregional Office for Eastern Europe and Central Asia) Petrovka 15, Maskva, Rusijos Federacija Projektas Northern Dimention Partnership in Public Health and Social Well-Being (NDPHS) (nuo 2006 m.) Suomija Suomijos profesinės sveikatos institutas (Finnish Institute of Occupational Health) Topeliuksenkatu 41A, FI Helsinkis, Suomija Projektas Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety (nuo 1997 m.) Suomijos socialinių reikalų ir sveikatos ministerija (Ministry of Cocial Affairs and Health) P. O. Box 33, FI Helsinkis, Suomija Projektas Northern Dimention Partnership in Public Health and Social Well-Being NDPHS) (nuo 2006 m.) Švedija Švedijos darbo aplinkos agentūra (Swedish Work Environment Authority) SE-17184, SOLNA Stokholmas, Švedija Projektas Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety (nuo 1997 m.) Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (The European centre of disease prevention and control) Tomtebodavägen 11A, Solana, Stokholmas, Švedija Nominuota kompetentingoji institucija (nuo 2007 m.) Švedijos infekcinių ligų kontrolės institutas (Swedish Institute for Infectious Disease Control) SE Solna, Stokholmas, Švedija Projektas The Baltic Network for Infection Control and Containment of Antibiotic Resistance (nuo 2004 m.) Ukraina Nacionalinio Ukrainos technikos universiteto Kijevo politechnikos institutas (National Technical University of Ukraine Kyiv Polytechnic Institute ) Prospect Peremogy 37, UA Kijevas, Ukraina Projektas Tyrimo duomenų surinkimo modernizavimas ir statistinių biomedicininių metodų panaudojimas asbesto ir sunkiųjų metalų tyrimams ( m.) Vokietija Federalinis profesinės saugos ir sveikatos institutas (Federal Institute for Occupational Safety and Health) Friedrich-Henkel-Weg 1-25, D Dortmundas, Vokietija Projektas Baltic Sea Network on Occupational Health and Safety (nuo 1997 m.) PSO Europos aplinkos ir sveikatos centras (WHO European centre for environment and health) Hermann-Ehlers-Strasse 10, D Bona, Vokietija Projektas WHO Global Plan of Action on Workers Health (nuo 2007 m.) Higienos institutas 2008 metais 59

61 Instituto leidiniai (2008 m.) Higienos institutui du šimtai metų R. Jankauskas, V. Jurkuvėnas, Š. Genienė. Higienos institutas, Vilnius, 2008; 278 p. Šis leidinys skirtas Higienos instituto 200 metų veiklos apžvalgai. Jame nuosekliai aprašyti pagrindiniai Instituto raidos etapai, o prieduose pateikti svarbiausi duomenys apie Instituto buveines, vadovus, mokslininkus ir reikšmingiausius jų darbus. Išskirti 6 Instituto raidos etapai: vakcinacija ir bakteriologija ( m.), epidemiologija ir mikrobiologija ( m.), sanitarija, higiena ir toksikologija ( m.), žmogaus ekologija, mitybos higiena ir narkologija ( m.), darbo, ekologinė medicina ir vaikų sveikata ( m.), profesinė ir visuomenės sveikata (nuo 2006 m.). Rengiant leidinį panaudota gausi archyvinė ir bibliotekų medžiaga. Pateikiama duomenų apie visus 20 Instituto vadovų, 167 mokslininkus, dirbusius Institute, 85 Institute parengtas ir apgintas disertacijas, taip pat pateikiamos 64 Instituto mokslo tiriamųjų darbų ir 34 tarptautinių projektų anotacijos. Leidybą finansavo Sveikatos apsaugos ministerija. Retrospektyvus asbesto poveikio darbe įvertinimas tarp plaučių vėžiu ir pleuros mezotelioma sergančių ligonių R. Jankauskas, R. Petrauskaitė-Everatt, G. Smolianskienė. Higienos institutas. Mokslo darbai, Nr. 1, Vilnius, 2008; 85 p. Leidinys skirtas vieno pavojingiausių pramoninių taršalų asbesto poveikio studijai. Tarptautinis vėžio tyrimų centras 1976 m. asbestą pripažino kancerogenišku žmogui. Vakarų šalyse asbestas yra pagrindinė profesinio vėžio priežastis. Lietuvoje iki šiol nė vienam mezotelioma arba plaučių vėžiu susirgusiam ligoniui nebuvo pripažinta profesinė liga. Higienos instituto Darbo medicinos centras kartu su Vilniaus universiteto Onkologijos institutu, Valstybiniu patologijos centru ir Suomijos nacionaliniu darbo medicinos institutu atliko asbesto poveikio darbuotojų sveikatai epidemiologinį tyrimą ir parengė ataskaitą LR Vyriausybei. Šiuo tyrimu nustatyta, kad 3,4 proc. visų plaučių vėžio atvejų Lietuvoje atsiranda dėl patirto intensyvaus asbesto poveikio. Leidinyje pristatomi šio mokslinio tyrimo rezultatai. Profesinė sveikata A. Urbelis, D. Adamonienė, R. Dubakienė, A. Einikienė, R. Garalevičius, L. Griciūtė, V. Januškevičius, Z. Javtokas, A. Juozulynas, K. Kaveckaitė, I. Marčiukaitienė, A. Mikutytė, I. Misevičius, G. Morkūnas, V. Obelenis, B. Pajarskienė, A. Paltanavičienė, R. Raškevičienė, Z. Skvarciany, G. Slapšytė, G. Smolianskienė, R. Stukas, E. Širmulis, G. Šurkienė, S. Vainauskas, S. Uleckienė, M. Urbonas, R. Ustinavičienė, A. Vegys, D. Zabulytė, K. Žagminas. Vilnius, 2008; 288 p. Tai pirmasis profesinės sveikatos vadovėlis lietuvių kalba, skirtas visų pirma visuomenės sveikatos magistrantams. Pirmajame jo skyriuje aptarta profesinės sveikatos raida, rodikliai, informacijos šaltiniai, antrajame aprašyti fizikiniai, cheminiai, biologiniai, ergonominiai, psichosocialiniai ir fiziniai darbo aplinkos veiksniai bei asmeninės apsaugos priemonės, trečiajame išdėstyti profesinės toksikologijos pagrindai, profesiniai kancerogenai, mutagenai ir alergenai, ketvirtajame aprašytos profesinės ligos ir nelaimingi atsitikimai darbe, penktajame pateikti profesinės sveikatos priežiūros pagrindai, profesinė epidemiologija, profesinė reabilitacija ir sveikatos stiprinimas darbe, šeštajame aptarta specifinių darbuotojų grupių profesinė sveikata. Vadovėlis išleistas VU Medicinos fakulteto iniciatyva, gavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Jį rengiant dalyvavo aštuoni Instituto darbuotojai. 60 Higienos institutas 2008 metais

62 Instituto moksliniai straipsniai (2008 m.) Petrauskaitė-Everatt R, Smolianskienė G, Tossavainen A, Cicėnas S, Jankauskas R. Plaučių vėžiu sergančių ligonių asbesto darbe ypatumai. Visuomenės sveikata. 2008; 1(40):6-14. Gebska-Kuczerovska A, Supranovicz P, Vysocki MJ, Berzanskyte A, Valinteliene R. Unhealthy behaviors and wellbeing in adolescence: Polish and Lithuanian experiences. Impact of healthy and unhealthy lifestyles on wellness (Praca zbiorowa pod redakcją Prof. dr. hab. med. K. Turowskiego). Lublin, 2008; Paulauskienė S, Šapoka V, Gurevičius R. Vaikų, kuriems pirmą kartą diagnozuojama arterinė hipertenzija, fizinės būklės tyrimai. Visuomenės sveikata. 2008; 1(40): Genienė Š, Jankauskas R. Pirmieji profilaktinės medicinos institutai Lietuvoje: motinystės instituto steigimo ir veiklos aspektai. Visuomenės sveikata. 2008; 2(41):3-7. Skvarciany Z, Gurevičius R. Sergamumo plaučių vėžiu ir invalidumo nuo jo sugretinimas Lietuvos savivaldybėse m. Visuomenės sveikata. 2008; 2(41): Poliakovienė R, Gurevičius R. Mirtingumas nuo ūmaus miokardo infarkto ir lėtinės reumatinės širdies ligos Lietuvoje m.: pokyčiai, prognozės, amžiaus-periodo-kohortos efektai, prarasti gyvenimo metai. Visuomenės sveikata. 2008; 2(41): Šilys A, Gurevičius R. Visuotinės kokybės vadybos modeliai tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje ligoninėje. Medicinos teorija ir praktika. 2008; 14(1): Jankauskas R, Blažienė I, Gruževskis B. Lietuvos darbo medicinos gydytojų funkcijų ir poreikio įmonėse ir sveikatos priežiūros įstaigose įvertinimas. Visuomenės sveikata. 2008; 3(42):8-14. Šidagytė R, Krisiulevičienė D, Vainauskas S. Profesinių kaulų ir raumenų sistemos ligų priežastys Lietuvoje metais. Visuomenės sveikata. 2008; 3(42): Petrauskaitė-Everatt R, Smolianskienė G, Adamonienė D, Bakienė L, Kaziukonienė D, Jankauskas R. Kancerogenų paplitimas Lietuvos dirbančiųjų darbo aplinkos ore. Visuomenės sveikata. 2008; 3(42): Brogienė D, Gurevičius R. Veiksniai, sąlygojantys pacientų nuomonę apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Visuomenės sveikata. 2008; 3(42): Palekauskaitė A, Valintėlienė R. Antibiotikų vartojimas ligoninėse ir jam įtakos turintys veiksniai. Visuomenės sveikata. 2008; 3(42): Stanislavovienė J, Pajarskienė B, Jankauskas R. Protinį darbą dirbančių vyrų psichosocialinių darbo veiksnių ir depresijos sąryšis: atvejo ir kontrolės tyrimas. Visuomenės sveikata. 2008; 4(43):3-8. Vainoriūtė L, Gurevičius R. Narkomanijos profilaktinės veiklos ypatumai profesinių mokyklų socialinių pedagogų darbe. Visuomenės sveikata. 2008; 4(43): Jankauskas R, Petrauskaitė-Everatt R, Smolianskienė G. Retrospektyvaus asbesto poveikio darbe įvertinimas tarp plaučių vėžiu ir pleuros mezotelioma sergančių ligonių. Mokslo darbai. 2008; Nr. 1. Higienos institutas 2008 metais 61

63 UžRAŠAMS 62 Higienos institutas 2008 metais

64 Higienos institutas 2008 metais 63

65 Išleido Higienos institutas Didžioji g. 22, LT Vilnius Tel , faks El. paštas institutas@hi.lt Parengė spaudai LĮ Kriventa V. Pietario g. 5 3, LT Vilnius, tel./faks El. paštas kriventa@takas.lt Kalbos redaktorė Angelė Pletkuvienė Dizaineris Simonas Barščiauskas Pasirašyta spaudai Tiražas 200 vnt. 64 Higienos institutas 2008 metais

66