84-ajame n u m e r y j e s k a i t y k i t e: Pirmieji bendrinio jaunimo informavimo žingsniai ir vizijos Lietuvoje Evaldas Rupkus 5 Jaunimo informavi

Transkriptas

1 84-ajame n u m e r y j e s k a i t y k i t e: Pirmieji bendrinio jaunimo informavimo žingsniai ir vizijos Lietuvoje Evaldas Rupkus 5 Jaunimo informavimas nauda visuomenei. Interviu su Davide Capecchi Vaiva Ružaitė 11 Jaunimo informavimas tai mūsų visų pareiga ir atsakomybė Edita Matulevičiūtė 15 Trys didžiosios E jaunimo informavime ir konsultavime EYC, ERYICA, Eurodesk Agnė Graikšaitė 19 Eurodesk Lietuva atstovai regionuose nauji informacijos filtrai Ingrida Jotkaitė 22 Informacija reikalinga ten, kur gyvena jaunas žmogus Vaiva Ružaitė 25 Jaunimo informavimas ir konsultavimas Suomijoje Žilvinas Švedkauskas 29 Austrija: informuoti ar konsultuoti? Evaldas Rupkus 31 Estija: kiekvienam regionui po jaunimo informavimo centrą Vaiva Ružaitė 36 Europos jaunimo informavimo chartija 40 Nuotolinio jaunimo informavimo principai 42 PO SKĖČIU Nr. 84, 2013 kovas Leidžiamas nuo 1992 metų spalio mėn. ISSN REDAKCIJA Leidėjas: LiJOT Redakcija: Agnė Graikšaitė, Evaldas Rupkus, Vaiva Ružaitė, Aurimas Bružas Viršelis: Ieva Armalytė Tekstus redagavo Vaiva Ružaitė Mūsų adresas: Didžioji g. 8-5, LT Vilnius Tel./faks. (8 5) El. paštas: lijot@lijot.lt Svetainė internete: Tiražas 500 egz. Maketavo Ieva Armalytė Spausdino UAB StepArc

2 Mielas jaunas žmogau, /2/ šiandien Lietuvoje dažnai kalbama apie jaunimo galimybes darbo rinkoje, ar lengva Lietuvoje rasti tinkantį ir patinkantį darbą. Nuoširdžiai tikiu, kad Lietuvoje yra daugybė protingų, atsakingų ir perspektyvių žmonių, todėl mano atsakymas jaunų žmonių galimybės yra beribės. Tačiau norint būti konkurencingam darbo rinkoje, savo ateitį būtina atsakingai planuoti nuo pat mokyklos laikų. Noriu paraginti jaunus žmones, kurie vis dar mokosi mokykloje, labai atsakingai rinktis studijų kryptis. Sprendimas, ką planuojate mokytis, vienareikšmiškai turi būti susijęs su šios profesijos paklausa darbo rinkoje. Būtina renkantis studijas atkreipti dėmesį į tai, ar būsima Jūsų profesija yra paklausi darbo rinkoje, ar nėra šios srities specialistų pertekliaus. Labai noriu paprašyti, kad rinktumėtės apgalvotai ir labai atsakingai. Ką tik baigusiems studijas absolventams noriu priminti, kad valstybė šiuo metu peržiūri visas įmanomas galimybes, kaip sudaryti palankias sąlygas darbdaviams įdarbinti jaunus žmones. Šiuo metu darbdaviui, įdarbinusiam jauną žmogų, jei tai yra pirmas jo darbas, ES struktūrinėmis lėšomis kompensuojama iki 23 proc. darbo užmokesčio, todėl visus absolventus noriu paraginti pasidomėti šia priemone žinokite, kokios yra Jūsų galimybės. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad gyvename aktyvių pokyčių metu artimoje ateityje Europoje prognozuojami demografiniai pokyčiai iš esmės susiję su visuomenės senėjimu, todėl jau šiandien galvojama apie tai, kaip kuo ilgiau išlaikyti žmones darbo rinkoje. Tokie procesai vyksta visoje Europoje. Jaunus žmones noriu paraginti jau šiandien planuoti ne tik tai, kaip atrodys jų karjera per artimiausius kelerius metus, bet taip pat atkreipti dėmesį į gyvenimo kokybės užtikrinimą bent keliems artimiausiems dešimtmečiams. Vienas iš būdų, galintis padėti jums susiorientuoti šiame galimybių pasaulyje ir priimti pasvertus sprendimus jaunimo informavimas ir konsultavimas. Todėl kviečiu savivaldybes, įvairias įstaigas ir nevyriausybines organizacijas aktyviai prisidėti prie šios sistemos kūrimo. Kiekviena valstybė siekia, kad jos jaunoji karta būtų aktyvi, kūrybinga, norėtų tobulėti ir dirbdama, ir mokydamasi, ir pažindama pasaulį. Tikiuosi, kompetentingai plėtojamos jaunimo informavimo ir konsultavimo veiklos padės šiems norams išsipildyti. Nuoširdžiai Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė

3 /3/ Mieli skaitytojai, jaunimo informavimo ir konsultavimo sistema veiksmingas būdas talkinti jauniems žmonėms, ieškantiems tinkamos, naudingos, suprantamos ir įdomios informacijos apie jų galimybes ir pasirinkimus. Kitaip tariant, bendrinis jaunimo informavimas padeda jaunam žmogui spręsti užimtumo klausimą, atrasti prasmingą veiklą ir savo vietą visuomenėje. Vienas iš pavyzdžių jaunų žmonių karjeros klausimai. Labai sudėtinga, ypač jaunam ir patirties neturinčiam jaunuoliui, susigaudyti aibėje įvairių sąlygų, reikalavimų, galimybių ir apribojimų dar tik pradedant karjerą. Būtent čia reikėtų atkreipti dėmesį į jaunimo informavimą ir konsultavimą. Realiai ir efektyviai veikianti sistema tai priemonės ir galimybės padėti jaunam žmogui suprasti savo galimybes, išsiaiškinti perspektyvas ir sėkmingai pradėti kurti savo karjerą. Skirtingai nei Lietuvoje, net 25-iose Europos valstybėse apie bendrinį jaunimo informavimą ir konsultavimą kalbama ir šioje srityje dirbama jau daugiau kaip keturis dešimtmečius. Mūsų šalyje ši sistema dar neveikia, tačiau jos kūrimas numatytas Nacionalinėje jaunimo politikos m. plėtros programoje. Tad turime, kuo džiaugtis, nes pradžia jau padaryta. Nuo 2004 m. sėkmingai veikia Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) koordinuojama Eurodesk Lietuva programa, kuri yra tarptautinio jaunimo informavimo tinklo Eurodesk dalis, o neseniai pritarta ir LiJOT narystei Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūroje (ERYICA) m. lapkričio mėnesį LiJOT suorganizavo pirmąjį šalyje tarptautinį jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos kūrimo seminarą. Jame pranešimus skaitė ir išskirtiniais pavyzdžiais su jaunimu ir jaunimo darbuotojais dalinosi didelę patirtį jaunimo informavimo srityje turintys užsienio šalių profesionalai sėkmingiausiai veikiančių informavimo sistemų kūrėjai iš Estijos, Suomijos ir Vokietijos bei ERYICA direktorius m. LiJOT ekspertai pagal Jaunimo reikalų departamento prie SADM viešąjį pirkimą parengė Jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos kūrimo

4 /4/ Lietuvoje aprašą, kuriuo remiantis ir bus kuriama minėtoji sistema. Taip pat jau įsteigta 13 Eurodesk Lietuva programos atstovybių skirtinguose Lietuvos miestuose. Visa tai užtikrintas ir ryžtingas žingsniavimas į priekį. Labai svarbu, kad sistema būtų kuriama apgalvotai, o jos reikšmę suprastų visos suinteresuotos pusės. Tikiuosi, šis leidinys Jums bus ne tik artimesnė pažintis su bendriniu jaunimo informavimu ir konsultavimu, bet ir paskata būti reiklesniems informacijai, kurios ieškote kiekvieną dieną, bei jos kokybei. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentė Loreta Senkutė Apie LiJOT Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) veikia nuo 1992 m. ir šiuo metu vienija 64 didžiausias nevyriausybines jaunimo organizacijas nacionalines jaunimo organizacijas ir regionines jaunimo organizacijų sąjungas. Pagrindinis organizacijos tikslas kelti jaunimo organizacijų kompetenciją ir atstovauti jaunimo organizacijų ir jaunimo interesams bendradarbiaujant su Lietuvos valdžios institucijomis, kitais visuomeninio sektoriaus veikėjais. LiJOT vizija Svarbiausias visuomenės, valdžios, verslo ir mokslo partneris, įgalinant jauną žmogų kurti savo ir valstybės (darnią) gerovę. LiJOT misija Mes, būdami platforma dialogams, Lietuvos jaunimo organizacijų interesų atstovavimui bei iniciatyvoms, siekiame jaunimui aktualių pokyčių.

5 /5/ Pirmieji bendrinio jaunimo informavimo žingsniai ir vizijos Lietuvoje Evaldas Rupkus Eurodesk Lietuva programos vadovas Bendrinis (ang. generalist) jaunimo informavimas ir konsultavimas (JIK) Lietuvoje iki šiol sunkiai skynėsi kelią jaunimo politikos darbotvarkėje. Jau prieš keletą metų Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pateikta pirmoji jaunimo informacijos centrų koncepcija, kuri, pritrūkus politinės valios ir finansavimo, taip ir nebuvo patvirtinta. Kaip bebūtų, jauni žmonės nuolat skundžiasi informacijos trūkumu juk jos kiekiai dvigubėja kasdien, daugėja mobilumo ir dalyvavimo galimybių. Skirtingos ministerijos sukūrė arba išbandė savo specializuotos informacijos tinklus. Jaunimas gali naudotis įvairių informacijos centrų turizmo, verslo, žemės ūkio, Europos Sąjungos ir pan. paslaugomis. Veikia ir tiksliniai jaunimo darbo centrai, atviri jaunimo centrai, mokyklose dirba ugdymo karjerai specialistai ir kt. Pagrindinio jaunimo politikos principo tarpžinybiškumo, skirtingų sektorių susikoordinavimo, akivaizdžiai pritrūko, nes daugelis centrų dubliuoja vieni kitų funkcijas, nėra vieningos sistemos. Dirbantys su jaunimu įvardija, kad viešąsias paslaugas teikiant jauniems žmonėms reikia atsižvelgti į šios tikslinės grupės specifiką, todėl reikalingos papildomos kompetencijos. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai (LiJOT) 2004 m. pradėjus administruoti Eurodesk programos Lietuvoje įgyvendinimą, jauniems žmonėms atsirado galimybė vienoje vietoje gauti informaciją apie mobilumą ir galimybes. Eurodesk Lietuva atstovai regionuose atlieka ateities jaunimo informavimo centrų vaidmenį m. Eurodesk Lietuva įvedė naują ženklą Žinau viską, kuris nurodo viziją plėsti temų ratą ir tapti vis labiau bendrinio jaunimo informavimo ir konsultavimo tinklu. Vyriausybė patvirtino Nacionalinę m. jaunimo politikos plėtros programą, kurioje vienu iš rodiklių tapo sukurta struktūrizuota jaunimo informavimo ir konsultavimo sistema. Tai lėmė, kad programos įgyvendinimo plane numatyta iki 2013 m. parengti sistemos veikimo nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis aprašą. Už šio aprašo parengimą atsakingas Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriam viešojo pirkimo pagrindu šią paslaugą įgyvendino LiJOT. Vyriausybė patvirtino Nacionalinę m. jaunimo politikos plėtros programą, kurioje vienu iš rodiklių tapo sukurta struktūrizuota jaunimo informavimo ir konsultavimo sistema. LiJOT yra viena pagrindinių sistemos kūrimo iniciatorių: su Jaunimo reikalų departamentu prie SADM ir Baltijos jaunimo fondu dar 2011 m. ren-

6 /6/ gė tarptautinį seminarą apie jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos kūrimą, kuriame dalyvavo partneriai ir ekspertai iš Suomijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūros (ERYICA). LiJOT nariai asamblėjos metu priėmė poziciją dėl bendrinio jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos kūrimo, kuria sutarta, kad teikiant jaunimo informavimą ir konsultavimą turi būti laikomasi Europos jaunimo informavimo chartijos principų m. LiJOT tapo ERYI- CA, kuri yra svarbi tarptautinės patirties rinkimui ir profesionaliam pirmųjų jaunimo informavimo darbuotojų rengimui, nariais. Koordinuojant Eurodesk Lietuva programą taip pat sukaupta didelė jaunimo informavimo skirtingomis temomis ir įvairiais metodais patirtis. Remiantis šia programa, kuriamos partnerystės su kitais informacijos tinklais tik kuriant bendradarbiavimo tinklus įmanomas bendrinio jaunimo informavimo sistemos atsiradimas. Bendrinis jaunimo informavimas ir konsultavimas yra papildantis, o ne alternatyvus ar nusiteikęs konkuruoti su kitais informacijos teikėjais. Pi r m o s i o s JIK s i s t e m o s vizijos. Jaunimo darbuotojai Rengiant JIK aprašą buvo analizuojama Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė ir pastebėta, kad informavimo sąvoka vis kitame kontekste suprantama skirtingai. Nors ir dažnai įvardijama kaip neatsiejama demokratinės visuomenės dalyvavimo skatinimo priemonė, informacija dar nėra pripažinta kaip

7 /7/ politikos dalis savaime. Jaunimo politikos pagrindų įstatyme informavimas įvardijamas kaip vienas iš svarbių principų jaunimo politikai įgyvendinti. Kitų Europos šalių jaunimo politikos sąranga dažnai sudaryta iš trijų dedamųjų, t.y. jaunimo organizacijų, darbo su jaunimu bei jaunimo informavimo ir konsultavimo, tačiau 2003 m. priimtame įstatyme jis vis dar nėra pripažintas kaip lygiavertė dalis. Svarstant JIK sistemos kūrimą jaunimo informavimą galima lengvai priskirti darbui su jaunimu taigi ši paslauga gali būti lengvai integruota į jau veikiančių jaunimo darbuotojų funkcijas. Žinoma, jaunimo darbuotojai yra labai arti jaunimo informavimo ir gali būti vieni iš JIK paslaugų teikėjų. Jie kasdien susiduria su įvairiais jaunais žmonėmis, kuriems dažnai reikia atskleisti skirtingų galimybių įvairovę, skatinti jomis pasinaudoti. Dažnai pamirštama tai, kas yra nematoma jaunimo informavimo darbuotojų veikloje, tačiau užima daugiausia laiko informacijos paieška, atranka, parengimas, atnaujinimas būtent taip gimsta informacinės duomenų bazės, interneto portalai ir atsakymai į užklausas. Taip pat svarbūs dalykai, kuriems jaunimo darbuotojams tiesiog nebelieka laiko kintančių jaunų žmonių poreikių stebėjimas ir analizavimas, teikiamų paslaugų peržiūrėjimas ir tobulinimas, naujų metodų kūrimas ir taikymas, kokybės stebėsena ir užtikrinimas. Jaunimo informavimas jau seniai būtų praradęs savo pozicijas, jei nebūtų suprasta, kad atėjo laikas, kai reikia nebelaukti, kada interesantai su savo klausimais ateis į jaunimo informacijos centrą, bet patiems pradėti eiti į jaunimo pamėgtas erdves. Jaunimo informavimo darbuotojai kuria metodus, kaip patraukliai pristatyti jauniems žmonėms aktualias temas, savo teikiamas paslaugas, taigi vyksta įvairūs informaciniai renginiai mokyklose, jaunimo klubuose, kitose viešose organizacijose arba tiesiog gatvėje. Tokią veiklą suderinti atviruose jaunimo centruose veikiantiems jaunimo darbuotojams būtų sudėtinga dėl reikalingų labai didelių laiko resursų ir visai kitokios darbo specifikos. Ar reikalinga kurti atskirus jaunimo informacijos centrus? Atsakyti teigiamai paprasta, tačiau būtų per daug naivu, žinant egzistuojančią kitų įvairių centrų gausą ir valstybės požiūrį į jaunimo politikai skiriamas lėšas atėjus cikliškai finansų krizei. Svarstyti JIK paslaugų integravimą į veikiančius atvirus jaunimo centrus ar kitas motyvuotas ir darbą su jaunimu suprantančias įstaigas galima tik tuo atveju, jei yra užtikrinamas aiškus vizualinis informavimo erdvės atskyrimas į centrą ateinančiam jaunam žmogui ir atskiri darbuotojai, aiškiai atskirtomis pareigybėmis. Paprastai tariant tokia integracija turėtų netrukdyti įgyvendinti visus Europos jaunimo informavimo chartijos principus. Erdvė turi būti atvira ir patraukli jaunam žmogui, dirbti tuo metu, kai jauni žmonės grįžta iš mokyklos, turėti gerą reputaciją. Kaip bebūtų, rengiant JIK aprašą ekspertinė grupė sutarė, kad integravimas neturėtų vykti didžiuo-

8 /8/ siuose miestuose, kur veikia daug skirtingų veikėjų. Specialios diskusijos su JIK teikėjais ir jaunimo atstovais Lietuvos regionuose ir miestuose atskleidė įdomų faktą, kad didžiuosiuose miestuose dažnai net patys specializuoti informacijos centrai nežino apie vieni kitų egzistavimą. Todėl jaunimo informacijos centrui tampa labai svarbiu iššūkiu užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo tinklą tarp visų partnerių. Tam būtų reikalinga atskiram jaunimo informacijos centrui veikti savarankiškai ir skirti papildomus resursus tinklo palaikymui. Dažnai neįvertinama tokio bendradarbiavimo vertė: bendrinis jaunimo informavimas ir konsultavimas nėra įmanomas, jei nebus žinomi ir išskirti specializuoti veikėjai, galintys suteikti detalų atsakymą ar pagalbą besikreipiančiam jaunam žmogui. JIK yra grindžiamas nukreipimu juk pora jaunimo informacijos centro darbuotojų negali žinoti visų detalių apie kiekvieną iš siauriausių dalykų. Taip pat tokia tinklaveika leidžia optimizuoti kaštus kam leisti tris vienodas skrajutes, kai galima bendradarbiauti ir taip taupyti išteklius. Čia slepiasi ir kitas aspektas, jaunų žmonių dažnai įvardijamas kaip problema, pasitaiko, kad dėl aplinkinių organizacijų nežinojimo jauni žmonės yra siuntinėjami pirmyn ir atgal po skirtingas įstaigas, kurios nė viena nenori prisiimti galutinės atsakomybės. O iš kur eiliniam žmogui žinoti, kuo skiriasi, pavyzdžiui, ugdymas karjerai nuo profesinio informavimo ar orientavimo? Kas tas superžmogus, žinantis viską? Išanalizavus nacionaliniu ir vietos lygmeniu veikiančias įstaigas pastebėta, kad mažiausiai dėmesio šiuo metu skiriama finansiniam ir internetiniam (informaciniam) raštingumui (pvz., informacijos paieška, atranka ir valdymas, naudojimosi kompiuteriu ir naršymo internete pagrindai, saugumas ir privatumo apsauga internete) bei mobilumui (pvz., studijų, darbo, tarptautinis mobilumas, mainų programos, praktika, stažuotės, kelionės užsienyje). Būtent pastarosios temos gali būti tos, į kurias naujoji JIK sistema turėtų sutelkti kiek didesnį dėmesį. Be jų ekspertų diskusijose identifikuotos ir šios temos, kurias turėtų apimti JIK: išsilavinimas, jaunų žmonių teisės (pvz., kaip piliečio, žmogaus, šeimos nario, vartotojo, pareigos ir atsakomybė pagal egzistuojančius amžiaus apribojimus), laisvalaikis bei įsitraukimas į visuomeninę veiklą, savanorystė, socialinės problemos (pvz., pagalbą teikiančios institucijos), psichologinė pagalba, sveikata/psichinė sveikata/reprodukcinė sveikata, verslumas, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo prevencija, užimtumas (įsidarbinimo galimybės), jaunų šeimų poreikiai (atsakinga tėvystė) bei būstas. Dažnai sulaukiame klausimo, o kas visa tai gali žinoti? Tada svarbiausia suprasti esminį JIK principą ir žodžio bendrinis skirtumą nuo specializuotas. Jaunimo informavimo darbuotojas turi suprasti esminius anksčiau paminėtų temų aspektus, orientuotis jose ir svarbiausia kartu su jaunu žmogumi

9 /9/ ERYICA turi išplėtoję sėkmingai veikiančią mokymo sistemą, skirtą tiek oficialią akreditaciją siekiantiems gauti profesionaliems jaunimo informavimo darbuotojams, tiek tiesiog jaunimo darbuotojams, norintiems pagilinti informavimo kompetenciją. išanalizuoti jo poreikį ir teisingai nukreipti į specializuotą informacijos teikėją, jei jis pats to negali padėti. Nukreipimas vyksta su palydėjimu ir čia svarbiausiu tampa patikimų, profesionalių ir darbą su jaunimu suprantančių partnerių tinklas. Taigi jaunimo informavimo darbuotojas suteikia taip vadinamą pirmąją konsultaciją. Jis turi įrankius, kuriais naudodamasis gali kartu su jaunu žmogumi ieškoti informacijos svarbu žinoti, kur ir kaip tai daryti efektyviai. Jaunimo informavimo darbuotojo kompetencijų yra nemažai, nes tenka derinti keletą dalykų darbą su jaunimu ir darbą su informacija. Todėl išsilavinimas čia nėra pats svarbiausias labiau turėtų rūpėti jo motyvacija ir noras nuolat mokytis, atlikti įvairias užduotis. Jaunimo ar socialinio darbuotojo profilis čia galbūt būtų artimiausias, tačiau labai svarbus nusiteikimas valdyti didelius informacijos srautus ir bendradarbiauti. ERYICA siūlomi mokymo kursai turėtų būti privalomi, siekiantiems dirbti su JIK. JIK sistema struktūruota ar beformė? Ekspertinė grupė JIK aprašui rengti, kurią sudarė akademikai, praktikai ir jaunimo organizacijų atstovai iš skirtingų regionų bei veiklos sričių, svarstė, kaip struktūriškai turėtų veikti JIK sistema. Ši diskusija vyko ir diskusijose trijuose regionuose, buvo analizuojama tarptautinė praktika. Pasigilinus į kitų šalių patirtis bei skirtingų alternatyvų pliusus galima susidaryti savo nuomonę, tačiau ekspertinė grupė rekomenduoja tokį trijų lygmenų modelį. Pirmasis lygmuo informaciniai taškai visos jaunimui atviros organizacijos ir erdvės turi galimybę kreiptis dėl informacinės medžiagos, kurią platina savo erdvėje, o darbuotojas, dirbantis su jaunais žmonėmis, turi galimybę dalyvauti įvadiniuose mokymuose ir išmanyti JIK pagrindus. Regiono lygmuo 10 miestų, kuriuose yra daugiau jaunų žmonių: steigiami trys savarankiški jaunimo informavimo centrai didžiuosiuose miestuose ir septyni integruoti JIK paslaugų teikėjai. Jie yra atsakingi už informacinių taškų palaikymą ir teikia aukštos kokybės JIK paslaugas savo regiono jauniems žmonėms, turi atvirą jiems erdvę. Nacionaliniu lygiu atsakinga ministerija paskiria vieną organizaciją, užtikri-

10 /10/ nančią visos sistemos veikimą ir bendradarbiavimą tiek sistemos viduje, tiek su išoriniais partneriais, rengia mokymus, kuria nuotolines (elektronines) informavimo paslaugas, rengia metodinę ir informacinę medžiagą, kurią regionuose veikiantys centrai pritaiko pagal savo situaciją, užsiima viešinimu bei kokybės stebėsena ir užtikrinimu, tarptautiniu bendradarbiavimu. Siūloma atkreipti dėmesį į aktyvų nevyriausybinių organizacijų įtraukimą į šios sistemos įgyvendinimą dėl jų greito prisitaikymo prie kintančių poreikių bei paprastesnės hierarchijos, leidžiančios efektyviai ir lanksčiai veikti. Finansuojant tokią sistemą svarbu palaikyti savivaldybes ir skirti valstybės biudžeto lėšų veiklos pradžiai ir nacionaliniam koordinavimui. Būtina įtraukti šią sritį į kitos finansinės perspektyvos priemones, sudaryti sąlygas pasinaudoti ES teikiamomis programomis. Patys jaunimo centrai taip pat gali gauti nedidelę dalį lėšų ir iš savo vykdomos veiklos, pvz., įvairių jaunimo kortelių (EYC, ISIC, Net neabejojame, kad tie 23 mln. lankytojų, per 2009 m. apsilankiusių jaunimo informacijos centruose kitose Europos šalyse, turėjo ne vieną jiems svarbų klausimą ir svarbiausia, kad gavo patikimą, išeitį iš kartais labai sudėtingai atrodančios situacijos siūlantį atsakymą. kt.) platinimo. Svarbu suprasti, kad jaunimo informavimas ir konsultavimas yra tam tikra jaunimui skirta valstybės socialinė paslauga, kuri pati negali generuoti visiškai išlaikymą užtikrinančių pajamų. Apibendrinant iki šiol žengtus žingsnius dėl jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos kūrimo Lietuvoje, norisi tikėti, kad visi jie veda į Lietuvos prisijungimą prie 25 Europos šalių, kuriose jau nuo 1960-ųjų jaunimo informavimas yra neatsiejama jaunimo politikos dalis. Net neabejojame, kad tie 23 mln. lankytojų, per 2009 m. apsilankiusių jaunimo informacijos centruose kitose Europos šalyse, turėjo ne vieną jiems svarbų klausimą ir svarbiausia, kad gavo patikimą, išeitį iš kartais labai sudėtingai atrodančios situacijos siūlantį atsakymą. Jaunam žmogui, kuriam per kelerius metus reikia priimti praktiškai visą jo gyvenimą nulemiančius sprendimus, yra sudėtinga nepasimesti informacijos ir galimybių gausoje. Už juos nereikia padaryti visko patiems užtenka nukreipti tinkama linkme ir stebėti, kaip sėkmingai prieš tai pasimetęs jaunuolis išmoksta pats atrinkti informaciją ir savarankiškai priimti sprendimu, tvirta koja žengia į gyvenimą tampa aktyvus pilietis, laimingas dėl savo studijų pasirinkimo studentas, atsakingas tėvas, mėgstamą darbą dirbantis darbuotojas ar darbdavys, prasmingai laisvalaikį leidžiantis, nuolat tobulėjantis ir sveikai gyvenantis žmogus.

11 /11/ Jaunimo informavimas nauda visuomenei. Interviu su Davide Capecchi Jaunimo informavimas ir konsultavimas Europos valstybėse nėra naujovė. Vos tik jaunas žmogus susiduria su pokyčiais savo gyvenime, jam kyla daug klausimų. Visus neaiškumus gali išsklaidyti apsilankymas jaunimo informavimo ir konsultavimo centre, kur pasitiks jaunimo informavimo darbuotojas, pasirengęs atsakyti į klausimą, dažniausiai skambantį labai paprastai: ką man daryti? Nauda jaunam žmogui iš informacijos centro labai akivaizdi, tačiau jaunimo informavimas ir konsultavimas prisideda ir prie sėkmingesnės visuomenės kūrimo. Apie jaunimo informavimą, jo kilmę bei svarbą kalbamės su Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūros (ERYICA) direktoriumi Davide Capecchi. Ko k i a t a v o p a t i r t i s j a u n i m o i n f o r m a v i m o ir k o n s u l t a v i m o s r i t y j e? Prieš pradėdamas dirbti Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūroje, turėjau labai neigiamų patyrimų, susijusių su jaunimo informavimu ir konsultavimu. Kai buvau septyniolikos, gimtojo miesto Bergamo jaunimo informacijos centre man atliko psichologinį testą, kuris turėjo padėti suprasti, kokiame universitete man labiausiai tiktų studijuoti. Po to dar keletą kartų apsilankiau jaunimo informacijos centre, bet niekaip negalėjau suprasti, kaip jis man gali būti naudingas, mat jame nesijutau laukiamas. Studijuodamas universitete, aš vėl užsukau į jaunimo informacijos centrą Milane, nes domėjausi galimybe studijuoti užsienyje. Ir šį kartą ten dirbęs asmuo nebuvo itin profesionalus jis man į rankas įbruko daugybę skrajučių ir popierių, liepdamas persiskaityti. Eidamas į jaunimo informacijos centrą norėjau gauti atsakymus į man iškilusius klausimus, tačiau jie taip ir liko neatsakyti, nesulaukiau ir palaikymo. Tokia buvo mano pirmoji pažintis su jaunimo informavimu ir konsultavimu. Tokia buvo mano vienintelė patirtis su jaunimo informavimu iki tol, kol pradėjau dirbti Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūroje 2007 metais.

12 /12/ Kaip vystėsi jaunimo informavimo sistema? Jaunimo informavimas ir konsultavimas pradėjo formuotis šeštame dešimtmetyje Suomijoje. Prasidėjus vidinei migracijai iš šiaurinių šalies vietų į didesnius miestus, mobilumo klausimai, susiję su būsto, darbo paieška, čia pasidarė itin aktualūs. Didesnė revoliucija su jaunimo informavimu įvyko po 1969 metų Prancūzijoje. Formavosi naujas jaunų žmonių požiūris. Jaunuoliai siekė išsilaisvinti iš tradicinių įsitraukimo į visuomenę būdų, tokių kaip bažnyčia bei šeima. Jiems buvo svarbu rasti palaikymą savo tikslams pasiekti. Štai Ispanijoje jaunimo centrai yra vadinami vieta išsilaisvinimui. Septintajame dešimtmetyje išaugo informacijos poreikis, tad Paryžiuje įkurtas pirmasis jaunimo informacijos centras. Po to Šiaurės šalyse vienas po kito atsirado jaunimo informacijos centrai, tačiau jie nebuvo koordinuojami. Pirmoje Europos ministrų konferencijoje buvo nuspręsta suburti ekspertų grupę, atsakingą už jaunimo informavimą metais žmonių grupė susibūrė ir įkūrė Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūrą. Prancūzijoje jaunimo informavimas sulaukė paramos iš tuometinio prezidento Francois Miterrain, tad nuo 1990 metų jaunimo informavimo ir konsultavimo sistema čia įsitvirtino metais Europos Tarybos priimta rekomendacija, raginanti sukurti struktūruotus jaunimo informavimo ir konsultavimo centrus bei užtikrinti jų koordinavimą, buvo pagrindas jaunimo teisei į informaciją metais jaunimo informavimas buvo pripažintas Europos lygiu, kur bendradarbiauja Europos Taryba ir ERYICA metais Europos Komisija priėmė baltąją knygą apie jaunimą, į kurią įtraukė ir jaunimo informaciją, kaip priemonę, skatinančią jaunų žmonių įsitraukimą į visuomenę. Prieš porą metų naujos bendradarbiavimo priemonės jaunimo informavimo srityje buvo patvirtintos Europos Sąjungos šalių. Ko k i e y r a p a g r i n d i n i a i j a u n i m o i n f o r m a v i m o ir konsultavimo principai? Visi mūsų principai yra surašyti Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo chartijoje. Mano nuomone, visų svarbiausia, jog informacija būtų atvirai prieinama visiems jauniems žmonėms, nemokama, nepriklausoma bei pritaikyta kiekvieno poreikiams. Taip pat labai svarbu užtikrinti tiesioginį, profesionalų ir draugišką bendravimą su jaunais žmonėmis. Dar vienas labai svarbus principas yra informacijos šaltinių patikrinimas. Informuojant jaunus žmones, būtina įsitikinti, jog suteikiama informacija yra patikima ir teisinga. Pa p a s a k o k d a u g i a u a p i e ERYICA: k a s t a i y r a? Ko k į v a i d m e n į ERYICA atlieka jaunimo informavimo pasaulyje? Teisiškai ERYICA yra nevyriausybinė organizacija, bet praktiškai tarptautinė organizacija, nes vienijame nacionalinius koordinatorius. Mes ne tik dirbame su jaunimo informavimo darbuotojais, bet ir koordinuojame tarptautines veiklas. ERYICA vei-

13 /13/ kia nuo 1986 metų, esame įsikūrę Liuksemburge. Šiuo metu turime keturis strateginius prioritetus: Siekiame užtikrinti kokybišką jaunimo informavimą ir mokymus; Didiname jaunimo informavimo ir konsultavimo žinomumą tarptautinėje erdvėje; Palaikome bendradarbiavimą su partneriais ir skatiname partnerystes tarp mūsų narių organizacijų bei vietinių informacijos centrų; Turime šiek tiek arogantišką norą būti lyderiais vystant jaunimo informavimą Europoje, todėl savo nariams teikiame daugybę paslaugų. Ga l g a l ė t u m į v a r d i n t i s ė k m i n g i a u s i a s ERYICA v e i k l a s? Mano nuomone, šiuo metu mūsų sėkmingiausia veikla yra mokymai. Mes išvystėme savo mokymų sistemą YIntro. Jų metu susipažįstama su jaunimo informacija, nagrinėjami jaunų žmonių pasiekimo būdai, gilinamasi į informacijos šaltinių patikrinimą, aptariama jaunimo informacijos nepriklausomybės ir partnerių tinklų svarba. Taip pat kuriame pažengusiųjų kursą tiems, kas jau dalyvavo YIntro mokymuose. Dar vienas mokymų kursas Jimmy yra skirtas jaunimo darbuotojams, kurie tiesiogiai nedirba su jaunimo informavimu, bet norėtų daugiau sužinoti, kaip elgtis su jaunimui skirta informacija. Dažnai informacija ir konsultacijos būna teikiamos nuotoliniu būdu, tad mes organizuojame dar vieną YIntro mokymų kursų modulį. Čia dėmesys skiriamas kokybiškos, patikimos ir jaunimo informavimo principus atitinkančios informacijos užtikrinimui. Mūsų mokymai išties sėkmingi. Mes vykdome ne tik mokymus mokymų vadovams, bet ir organizuojame tarptautinius mokymus. Ko k i u s t i k s l u s n o r i p a s i e k t i jaunimo informavimo srityje? Paskatinti jaunus žmones labiau ir efektyviau įsitraukti į visuomenės gyvenimą. Atverti jiems galimybes tobulėjimui, atsižvelgiant į tai, kas jie yra ir ką jie norėtų veikti. Užtikrinti, jog kiekvienas sulauktų ieškomo atsakymo į savo klausimą. Su k o k i a i s i š š ū k i a i s s u s i d u r i a j a u n i m o i n f o r m a v i m a s ir k o n s u l t a v i m a s? Vieną didžiausių iššūkių sukelia politiniai pasikeitimai. Deja, jaunimo informavimo idėja yra labai abstrakti. Žodžiai jaunimo informavimas nėra aiškūs ir patrauklūs, tad įvykus politiniams pasikeitimams, reikia apginti jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos būtinumą. Kiekvieną kartą į pagalbą tenka pasitelkti stiprius argumentus, pristatyti jaunimo informavimą, remtis konkrečiais jaunimo informacijos centrų Europoje pavyzdžiais. Tad užtikrinti nuolatinį savo narių palaikymą yra nemenkas iššūkis.

14 /14/ Pa s i d a l i n k s a v o s t i p r i a u s i u a r g u m e n t u, k o d ė l j a u n i m o i n f o r m a v i m a s ir k o n s u l t a v i m a s y r a r e i k a l i n g a s. Neįmanoma sukurti geresnės visuomenės, jei nesuteiksime daugiau galimybių jauniems žmonėms. Geriausias būdas pasiekti juos yra jaunimo informavimas, paremtas mūsų principais. Jei jauni žmonės nėra informuoti, jie nesugeba įsilieti į visuomenę ir Jei mes sugebėsime palaikyti jauną žmogų, ieškantį savo gyvenimo kelio, galime būti tikri, jog jo sėkmė stiprins ir valstybę. būti visaverčiai jos nariai. Be jaunų žmonių dalyvavimo visuomenė nesivysto. Tik informuotas žmogus gali imtis veiksmų. Čia slypi atsakymas, kodėl šiuo metu Europoje vis kyla įvairios ekonominės, socialinės krizės. Tačiau mes turime įrankį, galintį pasiekti jaunus žmones ir paskatinantį juos grįžti į visuomeninį gyvenimą. įveikti. Tačiau jei sergu vėžiu, eisiu pas gydytoją ir tikrai internete neieškosiu vaistų. Manau, kad šis principas galioja visose jaunimo informacijos srityse. Aplink yra daug informacijos, bet niekada negali būti tikras, ar internete esanti informacija yra teisinga ir patikima. Be to, reikalingos informacijos paieška užima daug laiko juk internetas perpildytas įvairia informacija. Tad naudinga turėti žmogų, kurio darbas yra atrasti tai, kas tau tinka geriausiai. Užvedus ant kelio, informacijos paieškos procesas yra efektyvus, greitas bei patikimas, informacija pateikiama patikrinta ir struktūruota. Ką n o r ė t u m p a l i n k ė t i b ū s i m i e m s j a u n i m o i n f o r m a v i m o ir k o n s u l t a v i m o darbuotojams Lietuvoje? Linkiu, jog jaunimo informavimo ir konsultavimo sistema atsirastų Lietuvoje ir suteiktų jaunuoliams galimybę susikurti geresnę ateitį. Ji naudinga ne tik jiems, bet ir visai visuomenei. Jei mes sugebėsime palaikyti jauną žmogų, ieškantį savo gyvenimo kelio, galime būti tikri, jog jo sėkmė stiprins ir valstybę. Pa k a l b ė k i m e a p i e š i ų d i e n ų situaciją. Me s t u r i m e d a u g y b ę i n f o r m a c i j o s š a l t i n i ų (p a v y z d ž i u i, p a i e š k o s s i s t e m a Go o g l e). Kalbino Vaiva Ružaitė Eurodesk Lietuva programos redaktorė Ta d k o d ė l a t s k i r a j a u n i m o i n f o r m a v i m o ir k o n s u l t a v i m o s i s t e m a y r a r e i k a l i n g a? Jei aš peršalau ar man skaudą galvą, galiu internete ieškoti geriausio vaisto šiam negalavimui

15 /15/ Jaunimo informavimas tai mūsų pareiga ir atsakomybė Edita Matulevičiūtė Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir priemones. Šio tyrimo rezultatai buvo pristatyti ir visų tiriamų savivaldybių politikos atstovams bei jaunimo atstovams. Šiandien, kai gyvename nuolat besikeičiančiame bei tobulėjančiame technologijų pasaulyje, pilname įvairios informacijos, neretai galime pasiklysti informacijos gausoje, ieškodami vienokios ar kitokios, sau tinkamos ir reikalingos informacijos, kuri galbūt gali nulemti mūsų tolimesnį gyvenimo etapą, tam tikrus svarbius sprendimus ir galbūt net kartais pakeisti mūsų požiūrį į tam tikrus dalykus. Todėl yra labai svarbu kiekvienam iš mūsų suvokti, kokią informaciją rengti, pateikti ir atiduoti jaunam žmogui, kad ji būtų tikslinga, tinkama ir galinti padėti daryti teisingus sprendimus gyvenime. Informacijos teikimas jaunam žmogui tai galimybė jam pasirinkti, veikti, dalyvauti ir tobulėti. Labai dažnai dauguma institucijų, teikdamos informaciją jaunimui, neatsižvelgia į jaunų žmonių poreikius: ko jiems reikia, kas naudinga, ką jie nori žinoti ir pan. Todėl Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau JRD), įgyvendindamas Europos Sąjungos finansuojamą projektą Integruotos jaunimo politikos plėtra (toliau Projektas) ir vykdydamas vieną iš šio Projektų veiklų, atliko jaunimo politikos kokybės vertinimą 53-ose Lietuvos savivaldybėse, bandydamas išsigryninti ir išsiaiškinti jaunimo informavimo poreikį Lietuvoje, informavimo būdus Da u g y b ė Li e t u v o j e v e i k i a n č i ų institucijų vykdo tik formalų jaunimo informavimą Jaunimo informavimą ir konsultavimą (toliau JIK) Lietuvoje vykdo daugybė institucijų: valstybinės įstaigos, nevyriausybinis ir privatusis sektoriai, įvairios švietimo įstaigos, atviri jaunimo centrai, atviros jaunimo erdvės, regionuose įsikūrę informavimo centrai ir kt. Remiantis Jaunimo reikalų departamento parengtu Jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos Lietuvoje aprašu pastebėtina, kad daugybė institucijų turi labai siaurą supratimą apie JIK sąvoką. Dažnai minimas terminas

16 /16/ informacijos sklaida nėra išplečiamas ar kitaip paaiškinamas, t. y. lieka nesusietas su konkrečiomis institucijomis ar informacijos priemonėmis. Tokios sistemos atsiradimas Lietuvoje užtikrins objektyvios, kokybiškos, suprantamos ir pilnos informacijos, atitinkančios europinius standartus bei Europos jaunimo informavimo chartijos nuostatus, teikimą jauniems žmonėms. Įv a i r i o s i n f o r m a v i m o p r i e m o n ė s pagal tikslinę grupę Jau minėtasis JRD tyrimas, kuris buvo atliktas Projekto metu, parodė, kad informavimas yra susijęs su motyvacijos klausimu paprastas informacijos paskelbimas dažnai nemotyvuoja jauno žmogaus įsitraukti į organizacijų veiklą ar net paprasčiausiai ateiti į renginį, o tikrai patraukli veikla, bent jau iš dalies, tampa žinoma ir be didelių informavimo pastangų. Labai svarbus išlieka tiesioginis informavimas žodžiu ir el. paštu, panaudojant kuo populiaresnius socialinius tinklus, kai veikloje jau dalyvau- Labai svarbus išlieka tiesioginis informavimas žodžiu ir el. paštu, panaudojant kuo populiaresnius socialinius tinklus, kai veikloje jau dalyvaujantys jaunuoliai įtraukia giminaičius, draugus ir pažįstamus. jantys jaunuoliai įtraukia giminaičius, draugus ir pažįstamus. Akivaizdu, kad tokiais būdais informacija negali pasiekti viso jaunimo, ypač nemotyvuoto, iškritusio iš švietimo sistemos ir nepriklausančio jokioms jaunimo organizacijoms. Be to, informavimas reikalingas ne tik jaunuolių pritraukimui, galimybių sudarymui jam aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, bet ir bendruomenės informavimui apie jaunimo politiką ir jaunimo organizacijų veiklą. Informavimo veikloje turėtų būti derinamos ir naudojamos įvairios priemonės, atsižvelgiant į tikslines informavimo grupes kiekvienoje konkrečioje situacijoje, prieinamus ir turimus resursus, renginio ar veiklos pobūdį ir kitus veiksnius. Be abejo, tenka pripažinti ir tai, kad naudojamų priemonių įvairovė ir panaudojimo intensyvumas skiriasi kiekviename Lietuvos regione. Šiuos skirtumus lemia savivaldybių specifika, pirmiausia jos dydis mažesnėse savivaldybėse daugiau pasikliaujama neformaliais kanalais, didesnėse ieškoma priemonių, galinčių patraukti didesnę auditoriją. Taip pat skiriasi ir įdedamų jaunimo reikalų koordinatorių, įvairių informavimo centrų, bendruomenių organizacijų pastangų kiekis kai kuriose savivaldybėse skiriama daug dėmesio informavimo veiklai ir stengiamasi taikyti įvairias, taip pat kūrybiškas informavimo priemones, kai kuriose požiūris yra formalesnis ir atliekama tik būtiniausia informavimo veikla. Pagal JRD vykdyto tyrimo rezultatus galima išskirti tokias efektyviausias jaunimo informavimo priemones: tiesioginis informavimas žodžiu ir el.

17 /17/ paštu, socialiniai tinklapiai, televizijos ir radijo laidos (ypač kuriamos pačių jaunų žmonių), pranešimai jaunimui skirtose interneto svetainėse, specialūs leidiniai jaunimui (ypač leidžiami paties jaunimo), pranešimai periodinėje spaudoje ir informaciniai renginiai. Kiek mažiau efektyviomis priemonėmis galima laikyti informacinius plakatus, skrajutes, skelbimus. Jaunimui aktualios temos Atlikus aktualių tyrimų analizę ryškėja galimos JIK sistemos teminės sritys. Svarbu pažymėti tai, jog šie tyrimai buvo atlikti skirtingose savivaldybėse naudojant tokią pačią tyrimo metodiką (apibrėžiamos iš esmės identiškos probleminės sritys, naudojami tie patys klausimynai ir t. t.) Tai lemia, jog šiose savivaldybėse išryškėja panašios jaunimo problemos, neretai iš anksto apibrėžiamos minėtais tyrimo instrumentais. Šiuo metu egzistuojantys jaunimo problematikos tyrimai neleidžia įžvelgti esminių jaunimo informacinių poreikių skirtumų tarp miesto, miestui priklausančių, pusiau kaimiškų vietovių bei kaimiškų vietovių savivaldybių. Kita vertus, įvardintos bendros tendencijos jaunimo problematikos srityje leidžia atlikti tam tikrus apibendrinimus, taip įvardijant nacionaliniu lygmeniu galimai aktualias JIK sistemos sritis 1 : 1 Jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos Lietuvoje aprašas, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilnius, 2012 m. gruodžio 14 d. Profesinis orientavimas. Darbo paieška. Studijų, mokymosi galimybės. Laisvalaikio galimybės. Studijų mobilumas, savanorystė. Įsitraukimo į visuomeninę veiklą ir (dalyvavimo) galimybės. Verslumas. Socialinė pagalba. Fizinė sveikata. Emocinė parama, psichologinė pagalba bei psichinė sveikata.

18 /18/ Tarptautinio lyginamojo jaunimo situacijos tyrimo 2 bei konsultacijos su jaunimo organizacijų lyderiais 3 metu gauta informacija leido išplėsti aktualių informavimo ir konsultavimo dimensijų temų sąrašą iki jaunų šeimų poreikių finansinio raštingumo ir verslumo, internetinio / informacinio raštingumo, t.y. informacijos paieškos gebėjimų. Tokios temos kaip priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo prevencija, studijų mobilumas, finansinis raštingumas ir verslumas, sveikata / psichinė sveikata / reprodukcinė sveikata, internetinis (informacinis) raštingumas sulaukia mažiau institucijų dėmesio, nors europinėje praktikoje yra pristatomos kaip vienos pagrindinių. Kuriant JIK sistemą Lietuvoje būtina atsižvelgti į egzistuojančių specializuotų Jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugų teikėjų mažiau dengiamas temas. Galima teigti, kad finansinis ir internetinis (informacinis) raštingumas bei studijų mobilumas gali būti tos temos, į kurias naujoji JIK sistema turėtų sutelkti kiek didesnį dėmesį. Siekiant kuo efektyvesnio jaunimo informavimo ir konsultavimo Lietuvoje yra labai svarbus įvairių institucijų (valstybinių, privačių, nevyriausybinių ir kt.) bendradarbiavimas, siekiant vieno tikslo jaunimui pateikti įdomią, aktualią, patrauklią informaciją, kuri padėtų jam tapti pilietiškam, aktyviam ir visuomeniniam piliečiui savo savivaldybėje bei visos Lietuvos mastu. 2 Eurostat, Youth in Europe: a Statistical Portrait. Luxembourg: Publications Office of the European Union, LiJOT asamblėja, Interesų grupės Jaunimo informavimo ir konsultavimo sistema Lietuvoje medžiaga, Vilnius, 2012 spalio d.

19 /19/ Trys didžiosios E jaunimo informavime ir konsultavime EYC, ERYICA, Eurodesk Europos jaunimo kortelė, Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūra ir Eurodesk trys slaptažodžiai, su kuriais verta susipažinti, jei norima įminti jaunimo informavimo ir konsultavimo mįslę. EYC, ERYICA ir Eurodesk sieja ne tik pirmoji raidė E, bet ir siekis supažindinti jaunus europiečius su jų turimomis galimybėmis. Svarbiausias įrankis aktuali, išskirtinė ir visiems prieinama europinė informacija, kuri įgalina jaunuolius drąsiai kurti savo gyvenimus ir tobulėti. Europos jaunimo kortelė (ang. European Youth Card) Europos jaunimo kortelė tai Europos jaunimo pažymėjimas, veikiantis Lietuvoje ir 36 Europos valstybėse bei teikiantis nuolaidas kelionėms, laisvalaikiui, pramogoms, mokymuisi ir viskam, ko gali prireikti jaunam žmogui. Europos jaunimo kortelės asociacija ne pelno siekianti organizacija, kuri vienija 40 narių. Pagrindinis šios asociacijos tikslas skatinti jaunimo mobilumą. Jos vykdoma veikla ir projektai didina jaunų žmonių supratimą apie Europoje vykstančius procesus, skatina aktyvų įsitraukimą į visuomenę. Šiuo metu Europos jaunimo kortelės galimybėmis naudojasi daugiau nei 4 mln. jaunų žmonių visoje Europoje, iš jų jau beveik Lietuvoje. Europos jaunimo kortelė Lietuvoje iš pirmo žvilgsnio komercinis produktas, tačiau jos tikslas visiškai nekomercinis sukurti įrankį jaunam žmogui lengviau judėti, keliauti, pramogauti, mokytis ir linksmintis. Tad Europos jaunimo kortelė teikia ne tik nuolaidas, bet ir naudingą informaciją jauniems žmonėms apie galimybes mokytis, keliauti ir leisti laisvalaikį. Su Europos jaunimo kortele jaunas žmogus gali naudotis beveik nuolaidų įvairioms prekėms ir paslaugoms 36 valstybėse. Vien Lietuvoje veikia daugiau kaip 600 nuolaidų. Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi kortelės klasikinė Europos jaunimo kortelė, kurią galima užsisakyti internetu ir gauti nuolaidas visoje Europoje, taip pat su Swedbank jaunimo programa ZOOM sukurta kortelė, su kuria galima gauti ne tik Europos jaunimo kortelės teikiamas nuolaidas, tačiau ir pirkti internetu, rezervuoti kelionės bilietus, lengviau atsiskaitinėti užsienyje. O nuo 2013 m. sausio mėn. Europos jaunimo kortelės logotipas klijuojamas ir ant elektroninio mokinio pažymėjimo, tad moksleiviai turi ir oficialų dokumentą, ir Europos jaunimo kortelę su nuolaidomis ir galimybėmis leng-viau įgyvendinti savo norus.

20 /20/ Europos jaunimo informavimo ir Konsultavimo agentūra Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūra tarptautinė nevyriausybinė asociacija Liuksemburge, įsteigta 1986 m. balandžio 17 d. Madride. Jos tinklą sudaro 36 organizacijos, dirbančios 28 valstybėse. Daugiau nei 8000 jaunimo informavimo centrų dirba darbuotojų, suteikiančių jauniems žmonėms bendrinę informaciją, remdamiesi Europos jaunimo informavimo chartija. Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūra sudaryta iš nacionalinių institucijų (vyriausybinių ir nevyriausybinių), kurios siekia užtikrinti jaunų žmonių teisę į patikimą informaciją, padedančią jiems priimti sprendimus jų gyvenimo pokyčių metu, taip pat skatina jaunuolių savarankiškumą ir aktyvų jų įsitraukimą į demokratinę visuomenę. Galima išskirti tris pagrindinius šios agentūros tikslus: skatinti pagarbą Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo chartijos principams, taikyti juos praktinėje veikloje; užtikrinti Europos bendradarbiavimą jaunimo informavimo ir konsultavimo srityje; kurti ir vystyti jaunimo informavimo ir konsultavimo struktūrų tinklą Europoje. Siekdama įgyvendinti savo tikslus, Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūra buria Europos lygiu bendradarbiaujančias institucijas, stebi ir vertina esamą jaunimo informavimo situaciją Europoje, skatina tyrimus ir inovacijas bei vysto paslaugas, kurios atitiktų jaunų žmonių poreikius. Agentūra taip pat skatina ir palengvina organizacijų, dirbančių jaunimo informavimo ir konsultavimo srityje, tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Eurodesk Kad ir koks bebūtų klausimas pradėk su mumis! Šiuo šūkiu Eurodesk tinklas, veikiantis 33 Europos šalyse, ragina jaunus žmones naudotis jų teise į informaciją. Eurodesk yra Europos jaunimo informacijos tinklas, teikiantis išskirtinę europinę informaciją, skirtą jaunimui ir dirbantiems su jaunimu. Šis tinklas ilgalaikė Europos Sąjungos programos Veiklus jaunimas paramos struktūra, kurią administruoja Europos Komisijos Švietimo ir kultūros direktoratas. Eurodesk nacionaliniais partneriais gali tapti organizacijos, dirbančios jaunimo srityje (nevyriausybinės ar ministerijų remiamos organizacijos) bei gavusios patvirtinimą iš savo šalyje atsakingos ministerijos. Eurodesk nacionalinius partnerius palaiko Europos tinklo koordi-

21 /21/ natorius, įsikūręs Briuselyje. Eurodesk nacionaliniai partneriai bendradarbiauja su daugiau nei 1200 vietinių jaunimo informacijos teikėjų, kad Eurodesk informacinės paslaugos pasiektų jaunus žmones jų regionuose. Šiems partneriams suteikiami mokymai, informaciniai įrankiai, palaikymas ir pagalba, siekiant užtikrinti europinės informacijos prieinamumą jauniems žmonėms. Eurodesk Lietuvoje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) nuo 2004 metų koordinuojama programa, administruojanti jaunimo informavimo ir konsultavimo portalą jame pateikianti struktūruotą, kokybišką ir nemokamą informaciją jaunimui aktualiomis temomis. Savanoriška veikla, mokymasis, darbas, kelionės, laisvalaikis, teisės, Europos Sąjunga, ES ir pasaulinės galimybės, finansavimo programos, stažuotės ir praktika, vietos, nacionalinio ir tarptautinio lygmens renginiai, konkursai pagrindinės Eurodesk Lietuva temos. Be interneto svetainės, pasitelkiami ir kiti informavimo būdai Eurodesk Lietuva naujienlaiškis, kuriuo siunčiama ne tik savaitės naujienų suvestinė, bet ir asmeninis pasveikinimas tuometinių aktualijų apžvalga. Itin sėkmingu projektu laikomas naujas Eurodesk Lietuva drauge su ES programa Veiklus jaunimas įgyvendinamas formatas jaunųjų žurnalistų tinklas Žinau viską, kuris jaunimui informaciją perteikia kitų jaunų žmonių lūpomis, įgyvendina informacijos sklaidą jaunimas jaunimui (ang. peer-to-peer) principu. Į tinklą susibūrę metų jaunuoliai rašo, fotografuoja ir kuria filmukus galimybių temomis, komunikuoja gerąją projektų patirtį bei įgyja žurnalistinių įgūdžių. Be jaunimo informavimo svarbi konsultavimo kryptis, kai jauni žmonės gali užduoti klausimą jiems rūpinčia tema ir sulaukti specialisto atsakymo. Jaunimo informavimo ir konsultavimo veikla nuo 2011 metų nebėra vien tik centralizuota, tačiau keliasi ir į regionus. Šiuo metu Eurodesk atstovai įsikūrę ir 13 Lietuvos miestų Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Šiauliuose, Biržuose, Lazdijuose, Utenoje, Molėtuose, Klaipėdoje, Rietave, Plungėje, Mažeikiuose. Parengė Eurodesk Lietuva referentė Agnė Graikšaitė

22 Eurodesk Lietuva atstovai regionuose nauji informacijos filtrai /22/ Ingrida Jotkaitė Eurodesk Lietuva atstovė Utenos regione Gyvename dvidešimt pirmajame amžiuje, kuris laikomas informacijos ir komunikacijos laikotarpiu, tačiau dažnai susiduriame su tokiais klausimais: kaip nepaskęsti informacijos gausoje arba kaip atsirinkti, ko mums iš tiesų reikia? Keista, bet informaciniame amžiuje jaunimui išties trūksta informacijos. Ar verta tapti savanoriu? Kur stoti? Kaip susirasti darbą? Ar galiu atlikti praktiką ne tik Lietuvoje? Ir tai tik keli klausimai, dažnai klaidžiojantys jauno žmogaus mintyse. Nors atsakymų, regis, pilna visur: internete, bibliotekoje ar net sumaniausio draugo kišenėje jei esi jaunas ir neužtikrintas dėl to, kokie troškimai sukasi tavo galvoje, nepasiklysti informacijos margumynuose ypač sunku, o dar sudėtingiau atrasti tinkamą informacijos filtrą, kuris padėtų išvalyti minčių gausą. Dažniausiai pagelbėti gali tik susistemintos ir struktūruotos informacijos talpykla. Būtent tokiu metodu Eurodesk Lietuva tiesia pagalbos ranką! Nuo šiol Eurodesk ne tik informacijos tinklas, apie kurį gali sužinoti užsukęs į bet ir būrys šaunių žmonių, kurie taip pat gali tau padėti perfiltruoti informacijos gausą! Lietuvoje tinklo atstovai jau seniai teikia visas Eurodesk paslaugas bei bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais iš kitų šalių, tad Eurodesk Lietuva yra puiki vieta gauti tiek nacionalinės, tiek europinės informacijos. Tačiau kaipgi atrodys vaišių stalas, jei visų pirma nepasirūpinsi savu daržu? Būtent dėl to, kad būtų užtikrinta nacionalinės informacijos sklaida, nuo 2012 m. Eurodesk Lietuva pradėjo steigti savo atstovybes. Na, ir ką gi ten galima nuveikti? Atsakymas labai paprastas: jei nusibodo klaidžioti internete, o knygos taip pat šiek tiek baugina, nuo šiol gali apsilankyti vienoje iš Eurodesk Lietuva atstovybių, įsikūrusių skirtinguose regionuose. Ten specialų mokymų kursą išklausę tinklo atstovai tau padės atrasti norimą kelią informacijos platybėse bei suteiks konsultacijų rūpimais klausimais. Naujų Eurodesk Lietuva atstovų užduotis informuoti savo miesto, rajono jaunuolius ir žmones, dirbančius su jaunimu, bei gyvai teikti konsultacijas. Nors šiuolaikinių technologijų gausa bei informacijos talpyklos internete, regis, siūlo viską, tačiau vis dėlto gyvas žodis bei konsultacijos akis į akį gali atnešti daug daugiau naudos ne tik jaunam žmogui, tačiau ir visuomenei. Su šiuo teiginiu tvirtai sutinka vienos iš regioninių Eurodesk Lietuva tinklo partnerių Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė. Viešoji biblioteka nekuria finansinio kapitalo ji ir neturi to daryti, tačiau šiuolaikinė biblioteka yra intensyvi socialinio kapitalo kūrimo, bendruomenės sutelkimo vieta. Finansinės investicijos į bibliotekos erdves, įrangą, personalą atsiperka socialiniu kapitalu: bendruomenės sutelkimu bei socialinės atskirties mažinimu. Akivaizdu, jog visuomenėje, kurios dalį, žinoma,

23 /23/ sudaro jaunimas, gausu problemų, keliančių bėdų tiek miesto gyventojams, tiek valstybei. Eurodesk tai galimybė pateikti informaciją apie jaunimą dominančius dalykus jauno žmogaus, bendraamžio lūpomis. Įkurta atstovybė Utenoje tai gera informacijos paieškos ir bendravimo mokykla. Manau, labai svarbu paįvairinti jaunimo laisvalaikį, praplėsti akiratį, suteikti daugiau žinių apie mokymosi, įsidarbinimo galimybes, savanorystę, keliones ir kitus naudingus dalykus, kurie skatina jaunimo užimtumą bei didiną socialinę integraciją į visuomenę, teigia bibliotekos direktorė. Įkurtos Eurodesk Lietuva atstovybės savanorių bei Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos darbuotojų dėka per 8 mėnesius konsultacijų bei renginių metu gyvai buvo pasiekta apie 1700 jaunų žmonių. Taip pat įgyvendinant Utenos rajono savivaldybės projektą išleistas Utenos jaunimo užimtumo žemė-

24 /24/ Įkurtos Eurodesk Lietuva atstovybės savanorių bei Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos darbuotojų dėka per 8 mėnesius konsultacijų bei renginių metu gyvai buvo pasiekta apie 1700 jaunų žmonių. lapis, kuriame įvardintos visos jaunimo organizacijos, naudingos bei jaunų žmonių lankomos vietos. Šis Eurodesk Lietuva atstovybės Utenoje pavyzdys rodo, jog gyvai teikiamos konsultacijos, akcijų bei sesijų organizavimas, leidinių platinimas yra tinkamas ir per daug pastangų nereikalaujantis kelias, norint pristatyti jaunimui mobilumo galimybes, skatinti užimtumą, socialinės atskirties mažinimą bei kurti darnų miesto gyvenimą, kuris yra vienas iš sudėtingiausių savivaldybių bei valstybės uždavinių ir ypač svarbus faktorius visuomenei. Jaunų žmonių informavimas vyksta ne tik konsultacijų metu. Reikia pripažinti, kad darbas su jaunimu bei renginių organizavimas regionuose yra vieni iš įdomiausių Eurodesk Lietuva atstovų užsiėmimai, tačiau ir vienas iš didžiausių galvosūkių kaip pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių. Tad regioniniai partneriai dažnai patys beldžiasi į jaunimo duris su tokiomis temomis, kaip: savanorystė, studijos, darbas, praktika ir, žinoma, kitos jaunimo galimybės. Atstovai savo regionuose organizuoja tinklo pristatymus, savanorystės sesijas Padėk kitiems padėsi sau. Savanoriauk!, kuriose dalyvauja Europos savanorių tarnybos savanoriai bei dalinasi savo patirtimi. Itin smagiai artėjant vasarai per Lietuvos miestus praūžia mobilumo vasarą skatinimo kampanija Išsitaškyk!, kviesdama jaunimą nepaleisti vasaros vėjais. Pagal šių metų orų prognozes žadama, jog panaši kampanija dar kartelį užsuks į Lietuvą ir kartu su atstovais regionuose pasiūlys išsirinkti patį tinkamiausią sezoninį darbą, keliaujantiems pasižvalgyti po Europos žemėlapį, savanoriaujantiems ir stovyklaujantiems atrasti naujas galimybes, o festivalių lankytojams kaip reikalas pasilinksminti. Puoselėdami savo daržo kokybę, Eurodesk Lietuva atstovai nepamiršta pasižvalgyti ir į svetimus: dalyvauja viso Eurodesk tinklo partnerių susitikime bei tyrinėja kitų šalių jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemą, taip kaupdami geruosius pavyzdžius, kuriuos tikimasi įgyvendinti ir Lietuvoje. Eurodesk Lietuva tinklas ketina dar labiau plėstis ir įkurti naujas atstovybes įvairiuose Lietuvos miestuose. Kadangi 2013 m. siūlo naujų temų, tokių kaip Europos pilietybė, Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, Europos jaunimo savaitė, Eurodesk Lietuva atstovai pasiruošę apžvelgti ir patraukliai pristatyti visas jaunam žmogui rūpinčias temas. Svarbu ne tik skleisti informaciją, tačiau ir bendrauti su jaunais žmonėmis, kurie yra itin svarbi visuomenės dalis. Tad jei dar neteko susidurti su Eurodesk, užsuk į vieną iš šio tinklo atstovybių, kur rasi visus atsakymus į rūpimus klausimus!

25 /25/ Informacija reikalinga ten, kur gyvena jaunas žmogus Vaiva Ružaitė Eurodesk Lietuva programos redaktorė Kai prieš keletą metų Eurodesk Lietuva buvo atpažįstami iš plakatų gatvėse, drąsiai klausiančių Pasiklydai informacijos sraute? tuo metu klausimas dar vertė susimąstyti, kurį atsakymą pasirinkti. Šiandien jau retas kuris suabejotų: informacijos kas akimirką vis daugėja, sunku savarankiškai atrasti tinkamiausią sprendimą ir geriausią išeitį. Dar aštuntojo dešimtmečio masinės komunikacijos teorijomis buvo pastebėtas tokio gyvenimo greičio ir informacijos kiekio šalutinis poveikis, kurį apibendrina Žinių spragų teorija: tobulėjant technologijoms ir didėjant informacijos kiekiui, kai kurių visuomenės narių žinios didinamos labiau negu kitų grupių, nors pirminis tikslas ir yra visiškai atvirkščias. Taip didėja skirtumai tarp socialinių klasių, didinama socialinė atskirtis turintys mažiau informacinio raštingumo gebėjimų asmenys daug sunkiau ras ir atsirinks jiems reikalingą informaciją. Jaunimo informavimas šiuo atžvilgiu atrodo vienas racionaliausių žingsnių, siekiant mažinti socialinę atskirtį informacijos aspektu, siekiant pateikti atrinktą, patikrintą, kokybišką, struktūruotą informaciją tiesiai jos ieškančiajam, taip stabdant nuolatinių informacinių spragų didėjimą. Jaunimo informavimo priemonių įvairovė didelė, tačiau lengvai klasifikuojama į nuotolinio ir tiesioginio informavimo būdus, į kuriuos įeina plačiai naudojamas informavimas skrajutėmis, lankstinukais, el. paštu (užklausų atsakymas, naujienlaiškiai), informacinių stendų naudojimas, tiesioginės konsultacijos (ang. face-to-face), informavimas socialiniuose tinkluose, grupinių užsiėmimų (ang. workshop) organizavimas, jaunimo informacijos tinklapių palaikymas, informavimas naudojant metodą jaunimas jaunimui (ang. peer-to-peer), jaunimo informavimas informaciniuose taškuose, pokalbiai

26 /26/ su jaunimo informavimo ir konsultavimo darbuotoju, informavimas spaudoje, forumuose, mobiliaisiais telefonais, interneto žaidimai, laidų prenumeratos (ang. podcast) ir videoklipai. Labai svarbu tarpusavyje derinti įvairius jaunimo informavimo metodus ir šitaip mažinti egzistuojančią socialinę atskirtį. Iš ilgametės Eurodesk Lietuva komandos darbo su jaunimo informacija patirties norisi pasidalinti pačiais sėkmingiausiais informavimo metodais, pripažintais tiek Lietuvoje, tiek tarptautinio Eurodesk tinklo mastu. Daugiausiai teigiamų įvertinimų pastaraisiais metais sulaukė Eurodesk Lietuva drauge su ES programa Veiklus jaunimas sukurtas jaunųjų žurnalistų tinklas Žinau viską, pagrįstas jaunimo informavimu jaunimas jaunimui principu. Tinklas atviras visiems jauniems žmonėms, kuriems metai, kurie domisi mobilumo, galimybių ir kitomis europinėmis temomis, kurie dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir nori skleisti gerąją jų patirtį, taip pat įgyti žurnalistinio darbo įgūdžių ir nuolat kelti savo kompetenciją. Iš tiesų kas geriau paaiškins dalykus, jeigu ne kitas jaunas žmogus, kuris pats tai patyrė ir puikiai supranta. Kur slypi šio formato sėkmė? Itin svarbus pačių jaunų žmonių įsitraukimas į informacijos, skirtos bendraamžiams, kūrimą, sukurta galimybė patiems ieškoti ir apdoroti gautą informaciją. Jaunimo informavimo darbuotojai taip pat turi skirti atitinkamą dėmesį informacijos parengimui ir pritaikymui jauniems žmonėms. Sakysite, visi kalbame viena kalba? Taip, tačiau skirtingai dėliojame akcentus. Svarbu, kad ne tik jaunimo informavimo darbuotojas manytų, jog tam tikra informacija yra reikalinga jaunam žmogui. Svarbu, kad ji atlieptų paties jaunuolio poreikius, būtų jam aktuali ir įdomi, pateikiama patraukliai, integruojant ir vizualinius elementus, kalbant betarpiškai ir tiesiogiai. Tam kartais prireikia institucinės kalbos vertimo į žmonių kalbą, informacijos pateikimo paprastai ir aiškiai, suskirstymo taip, kad patenkintas liktų ir tas, kuris ieško greito atsakymo, ir tas, kuriam įdomi giluminė ir išsami informacija viena tema. Panašiomis taisyklėmis vadovaujamasi naudojant kitą jaunimo informavimo įrankį elektroninių užklausų atsakinėjimą. Dažnai jaunam žmogui sunku suprasti sudėtingą ir painią kalbą, ištverti

27 /27/ siuntinėjimus nuo vieno atsakovo iki kito. Jaunimo informavimo darbuotojas šį procesą palengvina atsakydamas operatyviai, paprastais žodžiais, paaiškindamas sudėtingas sąvokas, pateikdamas pavyzdžių ir nuorodų į tolimesnius resursus. Nėra neteisingų klausimų, yra tik blogi atsakymai, o JIK darbuotojo pareiga užtikrinti, kad visi atsakymai pasiektų užklausėją per 3 darbo dienas, atitiktų klausiančiojo poreikius, būtų tikslūs, neutralūs, skirti asmeniškai klausiančiajam, suprantami kiekvienam, praktiški ir išsamūs, jeigu reikalinga aprėpiantys nacionalinę, regioninę ir vietos informaciją. Galiausiai jaunimo informacijos darbuotojas turi būti ten, kur yra jaunas žmogus. Populiarėjant socialiniams tinklapiams metas į juos keltis ir jaunimo informacijai. Nereikia priimti drastiškų sprendimų ir informaciją skleisti tik ten, tačiau rekomenduojama naudotis visais elektroninės erdvės teikiamais privalumais operatyviai ir vaizdžiai perteikti informaciją jauniems žmonėms, gauti ir teikti grįžtamąjį ryšį. Regis, tarp elektroninio pašto dėžutės ir žinučių dėžutės socialiniuose tinklapiuose ar susirašinėjimo per tiesioginio bendravimo programas (ang. instant messaging) mažas skirtumas, tačiau kartais tokiu būdu užduoti rūpimą klausimą yra daug drąsiau. Galbūt mažo lankomumo sulauks specializuotos temos interneto svetainė, tačiau socialiniams tinklams sukurta programėlė, skirta vienai temai, gali nustebinti savo populiarumu ir jaunų žmonių susidomėjimu. Reikia nepamiršti, kad jauni žmonės gyvena ne tik didžiuosiuose miestuose jų gausu ir regionuose. Dėl to reikalinga turėti jaunimo informavimo darbuotoją, gyvenantį šalia vietos jaunų žmonių prie plataus bendrinio jaunimo informavimo temų spektro visuomet naudinga pridėti ir vietos informaciją, gebėti konsultuoti jaunus žmones jiems rūpimais klausimais. Ne visada jaunas žmogus pats ateina iki reikalingos informacijos, kartais informacijai jį reikia susirasti pačiai. Toks ėjimas į išorę (ang. outreach) yra dar vienas iš jaunimo informavimo metodų svarbu identifikuoti svarbiausius ir jaunų žmonių lankomus renginius, kuriuose pristatomos paslaugos įgyja visai kitokią reikšmę. Pavyzdžiui, Eurodesk Lietuva komandos stendas Studijų mugėje nestokoja populiarumo ne tik dėl studijų užsienyje temos pristatymo, tačiau ir dėl savanoriškos veiklos idėjų skleidimo. Tokie rezultatai, kaip pokalbiai su 1500 jaunų žmonių ar jų tėvelių per 3 dienas įrodo, kad informacija pasiekė jos ieškojusįjį. Mokytojai, o kartais ir patys mokiniai dažnai kviečiasi Eurodesk Lietuva komandos atstovus pristatyti įvairių teminių blokų. Jeigu sunku suprasti, kaip teminės paskaitos gali pritraukti pilnas aktų sales mokyklose, sužavėti ir paprastai paskaitų lankyti nepersistengiančius studentus, pateikiame atsakymą. Paskaitos neturi būti nuobodžios ir vedamos vien tik rodant skaidrių prezentacijas. Eurodesk Lietuva temos pristatomos interaktyviais metodais įgyvendinant savanorystės sesijų me-

28 /28/ todiką Padėk kitiems padėsi sau. Savanoriauk!, kai į informacijos pateikimą įtraukiami tiek sesijos dalyviai, vyksta epizodinės diskusijos, dažnai pasikviečiami tiek vietos, tiek tarptautiniai savanoriai, galintys pasidalinti savo išgyvenimais ir patirtimi. Juk kuo toliau, tuo mažiau skaitome, tuo daugiau žiūrime grafinės detalės, komiksai, informacijos pateikimas videoformatu įgyja vis didesnę reikšmę kasdieniame gyvenime, pasakojimas, o ne skaitymas prikausto dėmesį ir sužadina susidomėjimą. Pabaigai jaunimo informavimo darbuotojas nėra gyvenimo būdo konsultantas, problemų sprendėjas, kunigas ar psichologas. Jo darbas užtikrinti pateikiamos informacijos įvairiapusiškumą, parodyti egzistuojančias galimybes ir sudaryti sąlygas sprendimą priimti pačiam suinteresuotajam. Žinant reikalingą informaciją atsiveria visi gyvenimo keliai.

29 /29/ Jaunimo informavimas ir konsultavimas Suomijoje Žilvinas Švedkauskas Paradoksalu, bet pirmosios jaunimo informavimo ir konsultavimo (toliau JIK) paslaugos pradėtos teikti vienoje rečiausiai apgyvendintų Europos šalių. Dar šeštojo dešimtmečio pradžioje Helsinkyje ir Turku įkurti jaunimo informavimo ir konsultavimo centrai buvo pirmieji visame senajame žemyne. Jauniems žmonėms migruojant iš kaimiškų vietovių šalies šiaurėje į didesnius miestus pietuose, populiariausiomis JIK temomis tapo įsidarbinimo ir pirmojo būsto klausimai. Šiandien JIK temų aprėptis Suomijoje yra žymiai platesnė: didesniuose miestuose jauni žmonės kreipiasi patarimų mokslo, studijų, reprodukcinės sveikatos, mažesniuose mobilumo, mokyklinės bei popamokinės veiklos, laisvalaikio klausimais. Jaunimo informavimas ir konsultavimas Suomijoje taip pat pripažintas kaip viena svarbiausių darbo su jaunimu formų: šio pobūdžio veikla minima 2006 metais priimtame Jaunimo akte (suom. Nuorisolaki), rekomenduojančiame savivaldybėms kurti bei vystyti JIK paslaugas bei rūpintis kokybišku jų teikimu. Didžiausia JIK sistemos centrų finansavimo dalis Suomijoje skiriama būtent savivaldybių. Be to, vietos ir regioninio lygmens JIK paslaugų tiekėjai taip pat turi galimybę teikti paraiškas projektinei paramai iš Švietimo ir kultūros ministerijos gauti. Taigi, net ir akies krašteliu pažvelgus į jaunimo informavimo ir konsultavimo situaciją Suomijoje, tampa aišku, jog šioje šalyje veikia viena iš geriausių sistemų visoje Europoje. Nepaisant to, kelias link kokybiško jaunų žmonių aptarnavimo bei struktūrizuotos sistemos sukūrimo šioje šalyje nebuvo trumpas. 10 metų nacionalinės JIK struktūros sukūrimo idėjos propagavimo tiek prireikė neformaliai jaunimo darbuotojų grupei, suburtai atstovauti jaunimo informavimo ir konsultavimo specialistams, veikiantiems skirtingose Suomijos savivaldybėse. Per šį laiką suformuota

30 /30/ bei tobulinta nacionalinės JIK sistemos koncepcija, ji pristatyta politikams bei visuomenės atstovams. Ilgą ir nuoseklią darbo grupės veiklą vainikavo jos darbo rezultatai 2006 metais, priėmus Jaunimo aktą ir už jaunimo reikalus atsakingai ministerijai įgaliojus Oulu miesto jaunimo reikalų centrą įkurti nacionalinę koordinuojančią struktūrą, sukurtas nacionalinis JIK sistemos koordinatorius arba tiesiog Koordinaatti. Šiandien esminiu Koordinaatti veiklos principu išlieka lygių galimybių kūrimas jauniems žmonėms visoje Suomijoje ieškant ir naudojantis JIK paslaugomis. Unikalu, jog teisinis Suomijos JIK reglamentavimas akcentuoja aukštą paslaugų kokybę, o ne konkrečią veiklos metodiką tai Koordinaatti darbe leidžia efektyviau prisitaikyti prie kintančių jaunimo poreikių bei atrasti tinkamiausią prieigą prie jauno žmogaus. Nacionalinės JIK struktūros metodų derinimas apima aptarnavimą JIK centruose, informaciniuose taškuose, integruotuose jaunimo namuose, bibliotekose ar mokyklose, internetinėje erdvėje ir socialiniuose tinklapiuose. Taip pat derinami nuotoliniai ir tiesioginiai (ang. face-to-face) bei asmeniniai ar forumo tipo internetinio informavimo ir konsultavimo metodai. Suomijoje, ypač vietos lygmeniu, dažnai vyksta ir JIK paslaugų pirkimas iš nevyriausybinio sektoriaus organizacijų naudojant atviro kvietimo (ang. open call) principą. Taip savivaldybės pačios apsisprendžia, kokia yra optimaliausia lokalizuota šių paslaugų teikimo forma. Koordinaatti, kaip nacionalinis JIK koordinatorius, yra remiamas iš Suomijos Švietimo ir kultūros ministerijos lėšų, o jo funkcijos varijuoja nuo paramos vietos lygmeniu dirbantiems JIK specialistams iki dviejų nacionalinių interneto portalų priežiūros, mokymų organizavimo bei įsitraukimo į nacionalinius bei tarptautinius JIK planavimo procesus. Suomijos JIK sistemos koordinatorius taip pat leidžia publikacijas, leidinius, skirtus JIK darbuotojų kompetencijai kelti, supažindinti su nacionalinio bei europinio bendradarbiavimo JIK srityje teikiamomis galimybėmis. Nuo įsikūrimo 2006 metais Koordinaatti į savo tinklą jau įtraukė 247 savivaldybes tinklo veiklos pradžioje jų tebuvo 14. Šiuo metu Suomijoje dirba apie 340 JIK darbuotojų, veikia 158 JIK centrai, išlaikomi iš vietos savivaldos lėšų, teikiamos 35 skirtingos internetinės jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugos. Taip pat vykdomi 42 Švietimo ir kultūros ministerijos remiami internetiniai JIK projektai, kurių bendra vertė siekia apie 1 mln. eurų. Suomijos JIK sistemos praktika aktuali ir Lietuvos kontekste. Puikiai veikianti Koordinaatti infrastruktūra geras pavyzdys to, kaip demografiškai nevienalytėje valstybėje JIK paslaugos pasiekia didžiąją dalį šalies jaunimo. Ne ką mažiau svarbu paminėti ir aukštus paslaugų kokybės standartus, jų užtikrinimo mechanizmus bei plataus masto pačių jaunų žmonių įtrauktį į JIK organizavimą. Visa tai vertinga geroji praktika, mąstant apie jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugų plėtrą Lietuvoje.

31 /31/ Austrija: informuoti ar konsultuoti? Evaldas Rupkus Eurodesk Lietuva programos vadovas Per savaitę Alpių krašte aplankyti keturi Insbruko, Zalcburgo, Graco ir Vienos jaunimo informacijos centrai skirtingi kaip ir pati šalis. Kiekviena federalinė žemė siekia išskirtinumo, tad ir jaunimo informavimas nėra išimtis. Daugelyje žemių jaunimo informacijos centrai veikia jau dvidešimt metų. Dažniausiai jie įsikūrę žemių sostinėse didžiausiuose miestuose, kituose didesniuose miestuose kuriami centrai, dar vadinami informacijos taškais (ang. InfoCheckPoints), kurie atokesnėse vietovėse veikia bent kartą per savaitę. Visi centrai susivieniję į asociaciją, atliekančią nacionalinio koordinatoriaus vaidmenį. Ka i p a t r o d o j a u n i m o i n f o r m a c i j o s centro veikla Tirolio žemėje jaunimo informacijos centrai veikia sostinėje Insbruke, Imst ir Wörgl miestuose. Insbruko jaunimo informacijos centras veikia kiekvieną darbo dieną po penkias valandas (kas antrą dieną popietėmis, kitomis dienomis ryte ir per pietus). Centre visada dirba du jaunimo informavimo darbuotojai ir bent vienas ES programos Veiklus jaunimas konsultantas. Vienas jaunimo informavimo darbuotojas budi priėmime, kur aptarnauja ateinančius jaunus žmones, atsako į jų klausimus žodžiu. Antras budi prie telefono, atsako į užklausas raštu (el. paštu), esant reikalui, padeda priėmime budinčiam darbuotojui. Abu, nesant interesantų, vykdo kitas užduotis (atnaujina duomenų bazes, informacinius leidinius, rengia naujienlaiškius ir kt.). Populiariausias informacijos gavimo būdas gyvas pokalbis su jaunimo informavimo darbuotoju, toliau el. paštu ir telefonu gaunamos užklausos, atsakomos dvi dienas. Centras turi savo interneto svetainę ir paskyrą socialiniame tinkle Facebook. Darbuotojai pasiskirsto temomis, už kurias yra atsakingi, vienerių metų laikotarpiui jomis atnaujina informacinius leidinius ir teikia konsultacijas. Kas metus keičiamasi temomis, kad visi turėtų įvai-

32 /32/ rių žinių. Kiekvieną vasarą atnaujinami ir iš naujo išleidžiami centro informaciniai leidiniai atskiromis temomis. Pagrindinės centro temos galimybės užsienyje (mobilumas), darbas (dažniausiai sezoninis), naujosios medijos (daugiausia užsiėmimų metu). Centre yra du atvirai prieinami kompiuteriai su interneto ryšiu bei galimybe nedideliais kiekiais atsispausdinti reikalingą informaciją, staliukai su kėdėmis, brošiūrų ir kitų informacinių leidinių stendai, kurių medžiagą galima išsinešti. Už sienelės sudėta informacija lytiškumo, santykių bei sveikatos klausimais, keli prezervatyvai. ES programos Veiklus jaunimas regioniniai konsultantai vykdo nacionalinės agentūros deleguotas funkcijas savo regione: pagalba projektų rengėjams, palydėjimas, Europos savanorių tarnybos (EST) koordinavimas ir savanorių siuntimas, pagalba savanorius priimančioms organizacijoms, programos viešinimas. Centro patalpose darbuotojai konsultuoja projektus rengiančias ar su sunkumais susiduriančias jaunimo grupes ir organizacijas. Taip pat rengiami pristatymai, užsiėmimai projektų metu. Rengiami skirtingų temų užsiėmimai (ang. workshops) jaunimui aktualiomis temomis kaip priemonė centrui populiarinti ir pasiekti mažiau galimybių turinčius žmones. Taip pat sudaromos mobilios jaunimo darbuotojų grupės, kurioms priklauso bent po vieną jaunimo informacijos darbuotoją taip užtikrinamas visapusiškas jaunų žmonių, gyvenančių toliau nuo informacijos centrus turinčių miestų, pasiekimas. InfoEck turi išvystęs Facebook check modulį, kurio metu apžvelgiama, kaip apsaugoti savo privatumą dalyvaujant socialinių bendruomenių veikloje internete. Vasarą darbuotojai vyksta į viešąsias maudyklas, kur siūlo jauniems žmonėms prisijungti prie savo Facebook paskyros ir pristato esminius privatumo apsaugos principus. Modulis pritaikytas ir individualiam konsultavimui. Taip pat siūlomas informacinių kompetencijų modulis, kurio metu pristatoma ir praktiškai išbandoma, kaip ieškoti, vertinti, atrinkti informaciją, užtikrinti savo saugumą internete ir kt. Rengiami informaciniai renginiai bendradarbiaujama su darbo birža pristatant darbo paieškos principus ir patarimus. Į specialias diskusijas kviečiami vietoje veikiančių verslo įmonių atstovai, kurie pristato, į ką labiausiai atsižvelgia atrinkdami darbuotojus. Renginiai filmuojami ir talpinami į YouTube kanalą. Centras įgyvendina nuolatines informacinių biržų iniciatyvas: sezoninių darbų birža kartu su verslo rūmais sudaromas laisvų darbo ar praktikos vietų regione vasaros atostogų metu sąrašas; pagalbos mokslui birža galinčių padėti geriau suprasti ir išmokti mokyklos disciplinas resursų sąrašas; auklių birža tėvus, turinčius globos reikalaujančius vaikus, ir jaunąsias aukles suvedanti sistema. Sistema dėl sudėtingos asmeninių duomenų apsaugos yra prieinama tik centro patalpose, internete

33 /33/ netalpinama. Anketas pildo tiek šeimos, tiek auklės. Tiek biržos, tiek visos kitos centro teikiamos paslaugos yra nemokamos. Centras neprisiima atsakomybės už galimus padarinius. Zalcburgo jaunimo informacijos centras yra didesnės nevyriausybinės organizacijos Akzente dalis, todėl užsiima labai skirtingomis veiklomis. Jau dešimt metų rengia vasaros kino seansus po atviru dangumi, sporto renginius ar net mokinių savivaldų susitikimus su vietos politikais. Kaip vienas sėkmingiausių informacinių renginių organizatorių yra pagarsėjęs Graco Logo centras, turintis atskirus darbuotojus vien tik įvairių užsiėmimų vedimui mokyklose ir kitose jaunimo lankomose vietose. Be tradicinių, užsiėmimai vedami ir tokiomis temomis, kaip: asmeninių finansų valdymas, ezoterika (sektos, satanizmas, radikalios dešiniosios grupės ir judėjimai). Logo centre galima tiesiog skaityti knygas, kuriomis čia pat knygų mainų (ang. bookcrossing) principu galima ir keistis. Centro darbuotoja Claudia Ganster, čia dirbanti beveik dešimtmetį, teigia, kad labai svarbus aspektas centro vieta. Šiuo metu esame įsikūrę pačioje centrinėje aikštėje, tačiau biurokratijos pastate, į kurį užsuka kur kas mažiau jaunų žmonių, nei anksčiau, kai centras veikė arčiau mokyklų, kitų jaunimo lankomų vietų ir atrodė neformaliau. Žinoma, stoties rajone darbuotojai pradėjo jaustis nesaugiai, nes ten ateidavo visai kitokia, dažnai stipriai socialiai pažeista grupė. Dabar veikiame pačiame senamiesčio centre ir nebesulaukiame tokių lankytojų. Reikia pastebėti, kad neturėtume būti ir turizmo centras, kuris šiuo metu daugmaž esame, kitą aspektą atskleidžia Zalcburgo jaunimo informacijos centro vadovė Julia Tumpfart. Da r b a s s u j a u n i m u v e r s u s j a u n i m o i n f o r m a v i m a s Kalbėdama apie jaunimo informavimo paslaugų integravimą į atvirus jaunimo centrus Julia Tumpfart pabrėžia, kad tik informaciniai taškai gali būti kuriami atviruose jaunimo centruose. Atviruose jaunimo centruose lankosi dažniausiai mažiau galimybių ar specialiųjų poreikių turintys, sudėtingas socialines situacijas išgyvenantys jauni žmonės. Tai atbaido kitus jaunuolius, kuriems irgi reikia informacijos ar atsakymo į klausimą. Socialinio darbuotojo profilį turintys jaunimo darbuotojai yra labiau linkę į subjektyvumą jie geriau supranta jauno žmogaus situaciją, dalina patarimus toks pedagoginis aspektas riboja jaunimo informavimo skatinamą savarankiškumą, teigia didelę patirtį jaunimo informavimo veikloje sukaupusi Julia. Ko n s u l t a v i m a s: j a u n i m o i n f o r m a v i m o darbuotojų patirtys Pažintinio vizito metu buvo svarbu atsakyti į klausimą kaip atrodo ir kiek gilus yra konsultavimas jaunimo informavimo darbe. Psichologai siūlo apskritai to nevadinti konsultavimu, greičiau indi-

34 /34/ vidualizuotu informavimu. Jiems iš dalies pritaria ir Insbruko informacijos centro darbuotoja Katharina Nothdurfter, sakydama, kad jaunimo informacijos centras yra kaip nukreipiantys geležinkelio bėgiai (vok. Drehscheibe), nuvairuojantys sutrikusį jauną žmogų į konkrečią, jam tikrai padėti galinčią vietą. Būtina žinoti, pas ką siunčiate jauną žmogų, pasitikslinti, ar jie šiuo metu dirba, atkreipia dėmesį Katharina. Paprašius pasidalinti savo sunkesniais konsultavimo atvejais, ji prisiminė vieną visiškai nuo narkotinių medžiagų apsvaigusį lankytoją. Tam mes ruošiamės turime specialius krizių valdymo kursus, netgi mokomės pirmosios pagalbos. Tuo atveju man neliko nieko kito, kaip tik užlaikyti šį lankytoją ir iškviesti pagalbą, nes jis buvo visiškai beprarandantis sąmonę. Kiekvieną kartą tokiose situacijose priimami tuo momentu atrodantys teisingi sprendimai. Čia nėra teisingų ar vienareikšmių atsakymų, nes kaskart aplinkybės skiriasi. Vienos WienXtra jaunimo informacijos centre konsultavimo skyriuje dirba trys socialiniai darbuotojai, kurie gali teikti konsultavimą visais, daugiausia psichologiniais socialiniais klausimais. Tik jiems keliami išsilavinimo (socialinio darbo ar psichologijos studijų) reikalavimai. Pagrindinė mūsų užduotis per terapinius klausimus išsiaiškinti jauno žmogaus situaciją, poreikius ir pristatyti egzistuojančias galimybes, nukreipti toliau į specializuotą įstaigą, jei reikalinga. Tuo pačiu klausimu antra konsultacija nėra numatyta, pasakoja WienXtra konsultantė Vicky. Konsultantų komanda yra pasiskirsčiusi temomis, už kurių nuolatinį atnaujinimą yra atsakinga, tačiau kiekvienas darbuotojas konsultuoja visomis temomis. Sunkiausia būna dirbti, kai jaunuoliai ateina ne savo noru, kartais lydimi tėvų. Tada reikia dar ilgai dirbti ir su pačiais tėvais, jų problemomis. Taip pat svarbu, kad klientas suprastų, kad savo problemas reikia spręsti pačiam. Mano darbe būtina aiškiai nustatyti santykį su klientu nubrėžti ribas ir jas paaiškinti. Jei interesantas peržengia ribas, pavyzdžiui, įžeidinėdamas, aš turiu teisę jį išprašyti iš centro, patirtimi dalinasi Vicky. Iš ko gyvena? Nors pagrindiniai veikėjai, išlaikantys jaunimo informavimo sistemą Austrijoje, kaip ir daugelyje valstybių, yra miestų savivaldybės ar federalinių žemių administracijos, tačiau įdomu apžvelgti ir

35 /35/ dalines pajamas sukuriančius būdus. Štai Insbruko InfoEck centras gauna dalines pajamas iš jaunimo kortelių pardavimų: tarptautinio jaunimo nakvynės namų pažymėjimo, tarptautinio studento pažymėjimo (ISIC), Europos jaunimo kortelė (EYCA). Zalcburgo Akzente sukūrė S-Pass jaunuolio pažymėjimą, kuris naudojamas kaip nuolaidų kortelė ar amžiaus pažymėjimas, transporto bilietas. Grace veikia panašus CheckIT atitikmuo. Dažnai Austrijos jaunimo informacijos centrai taip pat yra ir Au Pair interviu atliekantys agentūros partneriai. Dėl objektyvumo ir galimo darbuotojų ir lankytojų dėmesio susikoncentravimo į vieną galimybę (Au Pair programą) Insbruko centras atsisakė šios dar ir dalines pajamas nešusios veiklos, nors kitų centrų atstovai nemato to kaip didelės grėsmės. Vienas įdomiausių pajamas generuojančių pavyzdžių labai sėkmingai veikia Vienos WienXtra jaunimo informacijos centre bilietų į jaunimo renginius pardavimas. Daug renginių organizatorių yra pasirašę su centru sutartis ir taip stipriai nuo komercinių pardavėjų besiskiriančios jaunimui palankesnės kainos pritraukia labai daug jaunuolių į jaunimo informacijos centrą. Jame veikia atskiras langelis, kuriame galima įsigyti bilietą. Kol draugė perka bilietą, ją atlydėjusi mergina pradeda dairytis čia pat veikiančiame informacijos centre, sužino apie jį arba tuoj pat kreipiasi su jai seniai rūpėjusiu klausimu į informacijos centro specialistus. Kartais iš 220 lankytojų net 170 ateina vien tik dėl bilietų, sako WienXtra bilietų skyriaus darbuotojas Harti Gräbner. Nors ir federalinė, bet vieninga Tik prieš dešimtmetį įkurta Austrijos jaunimo informacijos centrų asociacija yra dvigubai jaunesnė nei daugelis jos narių. Kai kurie centrai turi savo įpročius, tradicijas ir sunkiai pasiduoda veiklos suvienodinimui. Dėl to taip susiklostė, kad turime kelis jaunimo informacijos portalus, kuriems visiems reikia didelių išlaikymo išteklių, o jaunam žmogui nėra didelio skirtumo, kur kreiptis, svarbu gauti kokybišką atsakymą, kalba ilgametė asociacijos biuro vadovė Alexandra Cangelosi. Asociacija atsakinga už darbuotojų mokymus, informacijos banko palaikymą, kuriuo gali naudotis visos šalies centrų darbuotojai, statistikos rinkimą ir analizavimą, bendrą užsienio mobilumo temų komunikaciją, lobizmą, Eurodesk veiklos koordinavimą ir narystę ERYICA. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje JIK sistema kuriama visais tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmenimis lygiagrečiai, nes tokiam dalykui labai svarbus vienodas vizualinis identitetas ir paslaugų vientisumas, kitaip turėsite kartais labai sudėtingai atrodančią austrišką situaciją, linki Austrijos Eurodesk koordinatorė Elisabeth Egger.

36 Estija: kiekvienam regionui po jaunimo informavimo centrą /36/ Vaiva Ružaitė Eurodesk Lietuva programos redaktorė Įprasta sakyti, kad Estija lėta šalis, žmonės joje ramūs ir niekur neskuba. Visgi ne kuri kita kaimynė, o būtent ji stipriai aplenkė Lietuvą kuriant jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemą. Valstybė, turinti apie 1,3 milijono gyventojų, iš kurių kiek virš 314 tūkstančių jauni žmonės, tenka 20 regiono bei vietos informavimo ir konsultavimo centrų, geografiškai padengiančių visą šalį, užtikrina kokybiškos ir struktūruotos informacijos teikimą jauniems žmonėms tiek nuotoliniu būdu, tiek stacionariuose centruose. Pagrindinių centro funkcijų spektras platus: rinkti ir sisteminti aktualią jaunimui informaciją, skleisti ją jauniems žmonėms, naudotis jau egzistuojančiais komunikacijos kanalais ir kurti naujus, platinti karjeros planavimo informaciją bei suteikti konsultavimo paslaugas (įtraukiant tiek psichologinės, tiek seksualinės sveikatos temas). regione įkurtas bent vienas jaunimo informavimo ir konsultavimo centras, o juos visus koordinuoja Estijos darbo su jaunimu centras. Jis įsteigtas 1999 metų rugpjūčio mėnesį ir veikia kaip nacionalinis darbo su jaunimu centrų koordinatorius pagal Švietimo ir mokslo ministerijos suteiktus įgaliojimus, yra finansuojamas iš valstybės biudžeto. Pagrindinis šio centro tikslas vadovauti ir organizuoti darbą su jaunimu nacionaliniu mastu, įgyvendinant nacionalinę jaunimo politiką. Šio koordinatoriaus Kaip veikia sistema? Estijos jaunimo informavimo ir konsultavimo sistema sukurta ir įgyvendinama remiantis trimis pagrindiniais dokumentais Europos jaunimo informavimo chartija (2004 m.), pagrindiniais Europos jaunimo politikos Baltosios knygos principais (2003 m.) bei Darbo su jaunimu aktu ir Darbo su jaunimu strategija ( m.). Kiekviename Estijos

37 /37/ paslaugos orientuotos į jaunimo darbuotojus, o ne į jaunus žmones tiesiogiai, todėl pagrindinė Estijos darbo su jaunimu centro veikla yra orientuota į jaunimo poreikių analizę, paslaugų vystymą (veiklos monitoringas, kokybės vertinimas, mokymai, tarptautinis bendradarbiavimas), konsultacijų teikimą, finansinę paramą bei priežiūrą, palaikymą kitiems jaunimo informavimo centrams. Regioniniu lygmeniu už jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos palaikymą atsakinga regioninė (ang. county) valdžia bei kitos institucijos: regioniniai jaunimo informavimo ir konsultavimo centrai; regioninės jaunimo organizacijų tarybos. Vietos lygmeniu savivaldybė; savivaldybės struktūros (jaunimo centrai, užklasinės veiklos mokyklos), atviri jaunimo centrai, jaunimo informavimo ir konsultavimo centrai, laisvalaikio centrai ir pan. Nuo 2004 m. Estijos darbo su jaunimu centras yra tikrieji Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūros (ERYICA) nariai. Iš 20 egzistuojančių jaunimo informavimo ir konsultavimo centrų šalyje 13 siūlo jaunimo informavimo paslaugas, karjeros informacijos ir konsultavimo paslaugas. 7 centrai siūlo tik jaunimo informavimo paslaugas, 4 iš jų konsultuoja tik karjeros informacijos ir orientavimo klausimais. Juose dirba 27 jaunimo informavimo specialistai. Nuo 2012 m. jaunimo informavimo ir konsultavimo sistema Estijoje papildyta informacinių taškų struktūra. Informaciniais taškais pasirenkamos organizacijos, turinčios patirties darbo su jaunimu srityje ir jau užsiimančios informacinių paslaugų teikimu, jų įprastą darbo specifiką papildant naujomis bendrinio informavimo temomis. Talino jaunimo informacijos centras Vien Taline įsikūrę 6 jaunimo centrai, 1 konsultavimo centras, 1 jaunimo informavimo ir konsultavimo centras. Gretimai yra jaunimo mokslo centras, kuris yra pagrindinis jaunų žmonių traukos objektas. Šio centro tikslas surinkti, susisteminti ir skleisti informaciją Taline ir jo priemiesčiuose. Tikslo grupė, į kurią orientuota centro veikla, yra 7 26 metų vaikai ir jaunuoliai, mokytojai, tėvai, kiti jaunimo darbuotojai. Jaunimo informavimo centras turi 4 jaunimo informacijos darbuotojus, pamainomis dirbančius konsultavimo punkte. Vienas iš kriterijų, formuojant darbuotojų komandą natūraliai vietos gyventojų suformuotas poreikis rusų kalbos mokėjimas. Keliamas reikalavimas, kad jaunimo informavimo centre dirbtų bent vienas darbuotojas, gebantis bendrauti ir suteikti informaciją rusiškai. Kadangi darbuotojams nuolat organizuojami mokymai žinioms apie jaunimo informavimą, darbą su jaunimu, komunikaciją gilinti, kiti griežti reikalavimai jaunimo informacijos darbuotojams nėra keliami, tačiau psichologinis išsilavinimas laikomas privalumu. Į Talino jaunimo informavimo centrą užsukti galima 5 dienas per savaitę (antradienį šeštadienį)

38 /38/ jaunam žmogui patogiu laiku darbo dienomis po pamokų, o šeštadienį nuo 10 iki 14 val. Be įvairaus pobūdžio lankstinukų, skrajučių ir informacinių bukletų, interneto prieigos ir bibliotekos, centre laukia jaunimo informacijos darbuotojas, galintis tiek padėti susirasti reikalingos informacijos, tiek atsakyti į kylančius klausimus ir suteikti konsultaciją. Nors Talino jaunimo informavimo centras dalį informacijos kaupia savo interneto svetainėje, viešina ją naudodamas populiarias naująsias medijas, tačiau pagrindiniu ir daugiau poveikio sukeliančiu laikomi tiesioginio informavimo ir konsultavimo metodai. Vien per 2011 metus surengta 160 temų pristatymų mokyklose, kuriuose sulaukta apie 3390 jaunų žmonių. Pristatymams mokyklose parengti 5 temų paketai estų kalba ir 2 rusų kalba tokiomis temomis kaip narkotikai, tabako ir alkoholio prevencija, seksualinė sveikata, tarptautinės galimybės, jaunimo projektų finansavimas, etiketas, jaunimas ir darbas. Jaunimo informavimo darbuotojai organizuoja informacinius seminarus, dirbtuves, dalyvauja informaciniuose seminaruose, dirbtuvėse, mugėse, atsakinėja į užklausas telefonu, internetu bei konsultuoja gyvai. Kaip pagrindines temas, kuriomis teikia informaciją, Talino jaunimo informavimo centras išskiria darbą ir karjerą, studijų galimybes, tarptautines galimybes, žmogaus teises ir sveikatą (apimant ir seksualinės sveikatos temą), laisvalaikį bei informaciją apie renginius, skirtus jaunimo darbuotojams, jauniems žmonėms ir jų tėvams. Pä r n u e d u k a c i n i s konsultavimo centras Pärnu edukacinis konsultavimo centro misija padėti moksleiviams įgyti išsilavinimą pagal kiekvieno jų asmeninius