Microsoft Word - Straipsniai_jaunuju_mokslininku_psl_147_151_Gudelis, Sivilevicius

Transkriptas

1 19-osios jauųjų moksliikų koferecijos Mokslas Lietuvos ateitis temiės koferecijos TRANSPORTO INŽINERIJA IR VADYBA, vykusios 2016 m. gegužės 6 d. Viliuje, straipsių rikiys Proceedigs of the 19th Coferece for Juior Researchers Sciece Future of Lithuaia TRANSPORT ENGINEERING AND MANAGEMENT, 6 May 2016, Vilius, Lithuaia Сборник статей 19-й конференции молодых ученых «Наука будущее Литвы» ИНЖЕНЕРИЯ ТРАНСПОРТА И ОРГАНИЗАЦИЯ ПЕРЕВОЗОК, 6 мая 2016 г., Вильнюс, Литва NAUJOS KELIO ASFALTO DANGOS IR RATO SUKIBIMO PARAMETRŲ TYRIMAI IR JŲ TINKAMUMO EKSPLOATUOTI VERTINIMAS Augustias Gudelis 1, Herikas Sivilevičius 2 Viliaus Gedimio techikos uiversitetas, Trasporto ižierijos fakultetas, Plytiės g. 27, LT Vilius El. paštas: 1 augustiasgudelis@gmail.com; 2 herikas.sivilevicius@vgtu.lt Satrauka. Kelio paviršiaus tritis turi didelę įtaką saugiam kelių trasporto judėjimui. Šią savybę apibūdia rato sukibimo su daga koeficietas, kuris matuojamas priimat eksploatacijai kelią su auju dagos sluoksiu. Šiame straipsyje pateikiamas rato sukibimo su daga koeficieto ustatymo metodas. Apžvelgiama koeficietui išmatuoti skirta įraga. Pagridiis įregiys diamometriė priekaba, su kuria galime išmatuoti trities jėgą tarp rato ir kelio paviršiaus. Straipsyje agriėjama 2013 ir 2014 metais išmatuotų valstybiės reikšmės kelių, su auju dagos sluoksiu, statistiiai rato sukibimo su daga koeficieto duomeys. Pateikiama išskaitų metodika, kuri taikoma kai rato sukibimo su daga koeficietas eatitika ormatyvų. Reikšmiiai žodžiai: rato sukibimo su daga koeficietas, priimamos eksploatuoti aujos kelio dagos išmatuotas RSDK, diamometriė priekaba, dagos tekstūra. Įvadas Civiliėje ižierijoje vertiat aujos asfalto dagos kokybę svarbiausias parametras yra rato sukibimo su daga koeficietas. Rato sukibimo su daga koeficieto badymai atliekami keliuose su auja daga, kadagi ruožai eatitikatys ormų gali turėti pasekmių saugiam trasporto priemoių judėjimui (Artamediet et al. 2012). Lietuvoje atliekami valstybiės reikšmės kelių, aujos dagos matavimai, o jų duomeys audojami priimat spredimus, ar daga yra tikama audoti. Pagridiis šių badymų tikslas yra ustatyti, ar kelio daga atitika ormose keliamus reikalavimus. Magistraliių kelių rato sukibimo su daga koeficietas (RSDK) reikšmė turi būti e mažesė kaip φl 0,40, krašto ir rajoiių kelių e mažesė kaip φl 0,35 (ĮT ASFALTAS 08). Rato sukibimo koeficietas yra tiksliai apibrėžtas ir uikalus matas apibūditi automobilio padagos sukibimą su kelio paviršiumi. Pakakamo sukibimo trūkumas lemia stabdymo kelio ilgėjimą bei maevravimo apribojimą (Haavasoja et al. 2010). Sukibimo koeficietas tarp dagos paviršiaus ir rato priklauso uo daugelio veiksių, tokių kaip padagos apkrova jos slėgis, padagos protektoriaus gylio ir formos, vades ar ledo buvimo at kelio dagos, važiavimo greičio ir kitų veiksių. Veiksiai įtakojatys rato sukibimą gali būti suskirstyti į kelias grupes: kelio paviršiaus charakteristikos, kelio paviršiaus geometrijos veiksiai, papildomos terpės buvimas at kelio dagos (Kae et al. 2009). RSDK gali būti matuojamas ir apskaičiuojamas skirtigais būdais. Populiariausių ir tiksliausiu laikomas tempiamos priekabos stabdomo rato jėgos matavimo būdas, kadagi imituojamos realios važiavimo sąlygos. Sukibimo koeficieto reikšmė išilgie kryptimi gauama iš sustabdyto rato trities jėgų ir priekabos sukio jėgos satykio ir gali būti išreikšta formule (1). F µ =, (1) Q čia F išilgiė rato sukibimo su kelio daga jėga stabdymo metu, N; Q vertikali prispaudimo jėga (priekabos sukio jėga), N. Atsparumo slydimui matavimo metodų gausa tiesiogiai priklauso uo matavimo prietaisų įvairovės. Pagridiiai skirtumai tarp prietaisų matavimo metodų yra: matavimo greitis, badyme audojamos padagos tipas, badomojo rato apkrova, sudarytos vades plėvelės storis. Populiariausias prietaisas yra SRT, kadagi tai yra vieitelis prietaisas, kuriam yra sukurti tarptautiiai stadartai SRT prietaisai audojami keliose valstybėse, kai kiti prietaisai koeficieto matavimams pasitelkiami tik vieoje ar dvejose valstybėse. (Afosso-Ledee, Nitsche et al. 2009). Lekijoje sukurta matavimo sistema skirta rato sukibimo su daga koeficietui tirti, ją kūrė Varšuvos techologijų uiversitetas bedradarbiaudamas su kelių ir tiltų tyrimų istitutu (Grzesikiewicz et al. 2003; Szwabik et al.2001). Viliaus Gedimio techikos uiversitetas 147 eissn eisbn

2 A. Gudelis, H. Sivilevičius. NAUJOS KELIO ASFALTO DANGOS IR RATO SUKIBIMO PARAMETRŲ TYRIMAI... Pirmoji SRT versija buvo suprojektuota ir pagamita dar praėjusio amžiaus aštutajame dešimtmetyje. Nors uo to laiko sistemos jau e kartą buvo ataujitos, esmiis matavimo pricipas epakito. Šiuo metu Lekijoje ir Lietuvoje badymams priimat auja asfalto dagą audojama sistemos versija yra SRT-3. Šis prietaisas dalyvavo badymuose siekiačiuose pageriti ir suvieoditi audojamus matavimo prietaisus, badymai buvo atlikti pasaulio keliikų asociacijos (Atle et al. 1995). Badymai patvirtio didelį prietaiso tikslumą ir patikimumą. Keturis pagridiius sukibimą su kelio daga keičiačius veiksius pateikia Rezaei et al. (2011): automobilio parametrai, kelio paviršiaus tekstūra ir grauliometriė sudėtis, eismo itesyvumas, aplikos veikimas. Nuo kelio paviršiaus grauliometriės sudėties priklauso kelio dagos mikrotekstūra ir makrotekstūra. Mikrotekstūra apibrėžiama kaip pagridiė dagos savybė, dėl kurios išlaikomas kotaktas tarp kelio ir padagos paviršių. Ji priklauso uo mieraliio grūdelio formos ir kietumo. Mikrotekstūra tai kelio dagos paviršiaus elygumai, kurių dydis mažesis už 0,5 mm, makrotekstūra paviršiaus elygumai, kurių dydis uo 0,5 mm. iki 50 mm. Kelio dagos makrotekstūra labiausiai priklauso uo mieraliių grūdelių dydžio ir formos. Šlapiame kelio dagos paviršiuje akvaplaigas įvyksta tuomet, kai trasporto priemoė pasiekia kritiį greitį, ir jis sukelia kotakto tarp padagų ir kelio dagos paviršiaus praradimą (Og et al. 2005) tyrimų rezultatai parodė, kad 0,2 0,5 mm gylio kelio dagos mikrotekstūra padidia automobilio važiavimo greitį, iki kol susidarys akvaplaavimas, et 20 %. Tai reiškia, kad medžiagų su gerese mikrotekstūra audojimas sumažia akvaplaavimo atsiradimo tikimybę. Matavimo įragos komplektą sudaro vieratė diamometro priekaba, specialios paskirties vilkikas bei elektroiiai matavimo ir užrašymo prietaisai. Matavimo pricipas sukibimo koeficieto matavimas tarp kelio dagos ir trasporto priemoės padagų, esat pilai užblokuotam matavimo ratui at šlapios dagos (sudaroma dirbtiė vades plėvelė tarp rato ir kelio dagos). Numatyta papildoma galimybė sukibimo koeficieto maksimalios reikšmės ustatymas trumpalaikio slydimo metu (matavimo ratui pereiat iš laisvo riedėjimo režimo į slydimą). Nomialus matavimo greitis v = 60 km/h. Stabdymas vyksta paaudojat peumatiius stabdžius, tam įregtas papildomas kompresorius. Automobilyje sumotuota automatiė vades dozavimo sistema, kotroliuojama kompiuterio pagalba. Vades rezervuaro talpa 300 l. Diamometriės priekabos stabdžių (dvi stabdžių apkabos su vetiliuojamu disku) sistema kotroliuojama kompiuterio pagalba. Matavimo rato ratlakio leistii matmeys 13, 14 ir 15 colių. Priklausomai uo audojamos padagos matmeų, yra galimybė koreguoti skaičiuojamuosius dydžius. Matavimams audojama lygi matavimo rato padaga su išilgiiais grioveliais 165 R 15 (Jazdauskas et al. 2006). Nuosekli matavimo veiksmų seka: 1) matavimai atliekami pasiriktame kelio ruože kas 200 metrų, 2)vilkikas su matavimo priekaba SRT 3 juda pastoviu 60 km/h greičiu 3) po matavimo priekabos ratu pilamas vaduo, sudarydamas vades plėvelę, 4) matavimo ratas yra pilai užblokuojamas, 5) fiksuojamos jėgų reikšmės, 6) matavimų duomeys perduodami į kompiuterį. Eksperimetiių tyrimų metodika Lietuvoje rato sukibimo su daga koeficieto tyrimai atliekami valstybiės reikšmės keliuose tikriat aujos dagos kokybę. Pagridiis badymų tikslas yra ustatyti ar daga atitika reikalavimus, taip pat priimat spredimą ar daga yra tikama audoti. Badymus atlieka Kelių ir trasporto tyrimo istitutas (KTTI). Istitutas badymams audoja Lekijos kelių ir tiltų tyrimų istitute pagamitą sukibimo koeficieto matavimo įregiį SRT 3. 1 pav. Diamometriė priekaba SRT 3 (Pokorski et al. 2015) 2 pav. Vieratės diamometro priekabos SRT-3 įragos kiematiė schema (Pokorski et al. 2015) Sukibimo koeficieto matavimo pricipai vertiat stabdymo sukimosi mometą arba trities jėgą. Įragos sistema sudaryta iš trijų matavimo zoų su davikliais (2pav.). Stabdymo metu sukimo mometas matuojamas davikliu 1 (F cl ), kuris per viršutię kampię svirtį sujugtas su stabdžių disko trauke. Sukibimo jėgos matavimo kotūras (sukibimo jėga tarp matavimo rato ir kelio dagos) pažymėta ašie liija. Abu matavimo kotūrai sujugti vertikalia jugtimi, turičia daviklį F c i. Jugtis užtikria jėgos mometo F c2 matavimą davikliu 2 per visą stabdymo ciklą. Stabdymo ciklo metu matavimo ratas pakeičia savo kampiį greitį iš laisvo sukimosi į pilą slydimą. Jėga F c2 yra lygi sukibimo jėgai F. Daviklis 3 skirtas F c3 jėgos mometo matavimui diamometro priekabos pakabos sistemoje. Šis F c3 jėgos mometo 148

3 19-oji Lietuvos jauųjų moksliikų koferecija MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS, Vilius, 2016 m. gegužės 6 d. matavimas atliekamas kaip kotroliis variatas, kad būtų galima palygiti ar ebuvo reikšmių pakitimo. Be daviklių, priekaboje yra sumotuota vilkimo kablio mova, kuri sustipria kablį vertikalaus sukimosi ašyje matavimo metu ir eleidžia priekabai pasisukti į šalį. Nuo diamiių smūgių priekaba apsaugoma reikiamo stadumo spyruokle. Diamometriės priekabos apkrova Q lygi N. Greitį matavimo metu kotroliuoja operatorius, stebėdamas greičio daviklio parodymus ir perduodamas komadas vairuotojui (Jazdauskas et al. 2006). Eksperimetiiai duomeys ir jų aalizė Valstybiės reikšmės kelių 2013 ir 2014 metais įregtų aujų ruožų skaičius ir atskirų matavimų skaičius pateiktas 1 letelėje. Iš jos matyti, kad 2013 metais buvo iš viso išmatuota 33 ruožai iš jų 12 ruožų magistraliių kelių, 10 ruožų krašto kelių ir 11 ruožų rajoo kelių, viso ruožuose išmatuotų sukibimo koeficietų reikšmių skaičius metais iš viso išmatuota 27 ruožai, iš jų 11 ruožų magistraliių kelių, 9 ruožai krašto kelių ir 7 ruožai rajoo kelių viso ruožuose išmatuotų sukibimo koeficietų reikšmių skaičius 798 reikšmės tai rodo kelių tiesybos apimčių mažėjimą. 1 letelė. Badymų metu suriktų sukibimo koeficieto matavimo duomeų suvestiė. Kelio parametrai Metai Valstybiės reikšmės kelių pavadiimai Magistraliiai Krašto Rajoo 2013 Ruožų skaičius Ruožuose išmatuotų sukibimo koeficieto reikšmių skaičius 2014 Ruožų skaičius Ruožuose išmatuotų sukibimo koeficieto reikšmių skaičius Dalis badymų rezultatų matuojamame ruože gali eatitikti ormų reikalavimų, ors bedras vidurkis bus pakakamas. Dėl to yra svarbūs e tik RSDK ruožų aritmetiiai vidurkiai, bet ir sklaida apie vidurkį. RSDK reikšmės 2013 m. Lietuvos krašto ir rajoiiuose keliuose kito uo 0,35 iki 0,59, o magistraliiuose keliuose RSDK kito uo 0,35 iki 0,51. RSDK reikšmės 2014 m. Lietuvos krašto ir rajoiiuose keliuose kito uo 0,35 iki 0,51, o magistraliiuose keliuose RSDK kito uo 0,35 iki 0, m. iš viso buvo atlikta RSDK matavimų. Normų reikalavimų eatitiko 405 magistraliių kelių matavimai, tai sudaro 29 % visų matavimų, atliktų tais metais ir tai sudaro 53,6 % magistraliių kelių matavimų atliktų 2013 m. Visi išmatuoti krašto ir rajoiių kelių RSDK atitiko ormas ir buvo didesi arba lygūs 0, m. iš viso buvo atlikta 798 RSDK matavimai, po matavimų paaiškėjo jog 75 matavimai eatitiko ormų kas yra 7,4 % visų 2014 metai padarytų matavimų. Magistraliių kelių RSDK ormų eatitiko 75 matavimai arba et 23,7 %, tais metais padarytų magistraliių kelių matavimų, tai reiškia jog 23,7 % eatitiko ormose keliamų reikalavimų, kurie magistraliiams keliams yra φl 0,40. Visi išmatuoti krašto ir rajoiių kelių RSDK atitiko ormas ir buvo didesi arba lygūs 0,35. Pagal 2013 m. išmatuotų ruožų RSDK vidurkį pastebima, kad et 6 iš 12 magistraliių kelių ruožų eatitika ormatyvų, jų RSDK yra mažesis už umatytą 0,40. Tačiau tais pačiais metais išmatuoti rajoiių bei krašto kelių vidurkiai atitika ormatyvas. Apžvelgiat 2014 m. išmatuotų kelių RSDK vidurkius ir juos lygiat su 2013 m. išmatuotais vidurkiais, galime pastebėti akivaizdų rato sukibimo su daga koeficieto gerėjimą, kadagi 2014 m. visų, magistraliių, krašto ir rajoiių kelių išmatuotų ruožų vidurkis atitika keliamus reikalavimus. Naujai paklotų kelio dagų tikamumą eksploatuoti vertiome atlikę statistię aalizę. Naudojome metodiką pateiktą Sivilevičiaus (2005) mokomojoje kygoje. Iš badymų metu gautų duomeų buvo skaičiuojamas aritmetiis vidurkis: ϕi i= 1 ϕvid =, (2) čia φ i i-tojo RSDK reikšmė; RSDK reikšmių skaičius matuojamame ruože. RSDK stadartiis uokrypis skaičiuojamas iš šios formulės: S ϕ = ( ϕi ϕvid ) i= 1 1 2, (3) čia φ vid RSDK aritmetiis vidurkis. Procetiis variacijos koeficietas, tai stadartiio uokrypio ir aritmetiio vidurkio satykis, padaugitas iš 100 procetų. Jis skaičiuojamas pagal formulę (4): Sϕ V ϕ = 100 %, (4) ϕ vid čia s φ RSDK reikšmių stadartiis uokrypis, φ vid aritmetiis vidurkis. Pagal surikus duomeis buvo sudarytos atskirų ruožų taškiės diagramos, kurios parodo RSDK reikšmių sklaidą ruože. Diagramose pateikiami ir pagridiiai RSDK reikšmių statistiiai parametrai. Tikamas eksploatuoti ruožas yra tas, kurio visos reikšmės yra lygios ir didesės už leistiąsias. Tačiau RSDK vertės kita, kadagi aujos dagos sluoksio tekstūra ebūa vieoda. Kokiu laipsiu išmatuotos RSDK vertės atitiko reikalavimus ir kokia faktiškoji atskirų verčių variacija apie kiekvieo ruožo aritmetiį vidurkį, ustatoma audojat (2), (3) ir (4) formules. Kaip pavyzdys pateikiama 2014 m. išmatuoto rajoiio kelio, su auja paviršiaus daga, Buivydžiai Lavoriškės Kea, taškiė diagrama (3 pav.), kurioje pateikiama apskaičiuotas ruožo aritmetiis vidurkis, ruožo RSDK stadartiis uokrypis, ruožo broko skaičius. 149

4 A. Gudelis, H. Sivilevičius. NAUJOS KELIO ASFALTO DANGOS IR RATO SUKIBIMO PARAMETRŲ TYRIMAI... Sukibimo koeficietas 0,60 0,55 0,50 0,45 0,40 0,35 0,30 1 juosta 2 juosta 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 3 pav m. išmatuoto rajoiio kelio 5223 Buivydžiai Lavoriškės Kea ruožo RSDK reikšmių taškiė diagrama ir apskaičiuoti pagridiiai statistiiai parametrai Išskaitų skaičiavimo metodika Automobilių kelių dagos kostrukcijos asfalto sluoksių įregimo taisyklėse ĮT ASFALTAS 08, patvirtitose Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo miisterijos, išdėstyti reikalavimai darbams, atliekamiems įregiat dagos kostrukcijas valstybiės reikšmės keliuose. Taisyklės taip pat gali būti taikomos vietiės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zooms. Pagal (ĮT ASFALTAS 08) piigiių išskaitų skyriaus, vieuoliktą puktą, pateikiama metodika apskaičiuoti, piigiėms išskaitoms, už esilaikymą rato sukibimo su daga koeficieto. Jei uokrypiai yra didesi už uokrypius, pagal kuriuos, remiatis galima skaičiuoti išskaitas, tai darbai ar jų dalis epriimami tol, kol defektai ebus pašaliti. Defektai turi būti šaliami ragovo lėšomis, perklojat sluoksius arba atliekat kitus užsakovo urodytus darbus, jei kitaip esutariama su užsakovu (pailgitas garatiis termias, sumažita kaia) Vieuoliktas taisyklių puktas umato, jeigu rato sukibimo su daga koeficietas yra mažesis už 77 taisyklių pukte pateiktas ribies reikšmes, tai piigiės išskaitos apskaičiuojamos pagal formulę (5): A s = k P F, (5) čia: A s piigiės išskaitos (EUR); k koeficietas, priklausatis uo ribiės vertės epasiekimo, pateiktas 2 letelėje; P pagal 226, 230 arba 231 puktus perskaičiuota vieetiė atsiskaitymo kaia EUR/m 2 ; F išskaitoms apskaičiuoti ustatytas plotas m 2. 2 letelė. Koeficietas, priklausatis uo ribiės vertės epasiekimo Rato sukibimo su daga koeficieto reikšmės Kelias 5223 Buivydžiai-Lavoriškės-Kea 0,00-8,55 km = 2 35, ϕ vid = 0,4652, s ϕ = 0,0293, Br. = 0 Magistraliiams keliams Krašto, rajoiiams keliams Kelio ruožas, km 0,40 0,39 0,38 0,37 0,36 0,35 0,35 0,34 0,33 0,32 0,31 0,30 Koeficietas k 0,00 0,01 0,03 0,05 0,10 0,15 Pateikiami taisyklių ĮT ASFALTAS 08 puktai reikaligi apibrėžti ir apskaičiuoti piigies išskaitas už rato sukibimo su daga koeficieto eatitikimą, taisyklėse išdėstyti reikalavimai darbams, atliekamiems įregiat dagos kostrukcijas valstybiės reikšmės keliuose. Taisyklių 77 puktas umato, kad rato sukibimo su daga koeficietas (pagridiis rodiklis) turi būti e mažesis kaip šios ribiės vertės: magistraliių kelių 0,40; krašto, rajoiių kelių 0, (Taisyklių puktas ĮT ASFALTAS 08) Jeigu atsiskaitat už atliktus darbus reikia atsižvelgti į mažesį arba didesį už urodytą projekte (sutartyje) sluoksio storį, tai sluoksio įregimo kaia perskaičiuojama pagal storių pokyčio satykį (atsiskaitymo vieetiė kaia) (Taisyklių puktas ĮT ASFALTAS 08) Jeigu atsiskaitat už atliktus darbus reikia atsižvelgti į mažesį arba didesį už urodytą projekte (sutartyje) sluoksio svorį, tai sluoksio įregimo kaia perskaičiuojama pagal svorių pokyčio satykį (atsiskaitymo vieetiė kaia) (Taisyklių puktas ĮT ASFALTAS 08) Jeigu medžiagas pristato užsakovas, tai atsiskaityti už didesius arba mažesius kiekius taikomi šio skyriaus III ir IV skirsių urodymai. Perskaičiuojat kaią, pagridu imama ragovo pasiūlyta atsiskaitymo vieetiė kaia. Jeigu užsakovas pagal šių Taisyklių XIII skyriaus IV skirsį už jame urodytus sluoksio storio, sluoksio svorio, rišiklio kiekio, grauliometriės sudėties, sutakiimo laipsio, lygumo, skersiio uolydžio, pločio ir rato sukibimo su daga defektus taiko piigies išskaitas, tai jų dydis apskaičiuojamas pagal pateiktą formulę. Jeigu vieame ruože yra ustatomi keli defektai, už kuriuos taikomos piigiės išskaitos, tai šios išskaitos yra sumuojamos. Atitikamo defektų ploto visų piigiių iškaitų suma eturi viršyti 70 % to ploto atitikamos pozicijos bedros kaios. Taip pat šiuo atveju rekomeduojama atsižvelgti į tai, kad išskaitų dydis atitiktų uostolius dėl sumažėjusio audojimo laikotarpio. Piigiės išskaitos gali būti taikomos už viso priimamo kelio ruožo arba už jo dalių defektus (ĮT ASFALTAS 08). Išvados Priimamos aujos asfalto dagos ruožų tikamumas ustatomas pagal rato sukibimo su ja jėgų dydį badymams audojat diamometrie vierate SRT 3 priekaba, kuri leidžia greitai gauti patikimus svarbiausio rodiklio rato sukibimo su daga koeficieto (RSDK) duomeis. Kiekvieais metais Lietuvos Respublikos valstybiės reikšmės kelių visų aujų asfalto dagos ruožų išmatuotų RSDK verčių skaičius priklauso uo keliams tiesti, skirtų lėšų kiekio metais buvo iš viso išmatuota 33 ruožai iš jų 12 ruožų magistraliių kelių, 10 ruožų krašto kelių ir 11 ruožų rajoo kelių, viso ruožuose išmatuotų sukibimo koeficietų reikšmių skaičius m. iš viso išmatuota 27 ruožai, iš jų 11 ruožų magistraliių kelių, 9 ruožai krašto kelių ir 7 ruožai rajoo kelių viso ruožuose išmatuotų sukibimo koeficietų reikšmių skaičius 798 reikšmės tai rodo kelių tiesybos apimčių mažėjimą. 150

5 19-oji Lietuvos jauųjų moksliikų koferecija MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS, Vilius, 2016 m. gegužės 6 d. Pateikiama ekoomiė dalis, metodika apskaičiuoti, piigiėms išskaitoms, už esilaikymą rato sukibimo su daga koeficieto. Pateikiami taisyklių ĮT ASFALTAS 08 puktai reikaligi apibrėžti ir apskaičiuoti piigies išskaitas už rato sukibimo su daga koeficieto eatitikimą, taisyklėse išdėstyti reikalavimai darbams, atliekamiems įregiat dagos kostrukcijas valstybiės reikšmės keliuose. Nustatyta, jog geram rato sukibimui su daga įtakos turi daugelis veiksių. 1) Su kelio būkle susiję veiksiai: kelio dagos tipas, atsiradę kelio elygumai, kelio dagos paviršiaus mikrotekstūra ir makrotekstūra; 2) automobilio savybiiai veiksiai: audojamų padagų tipas, padagų protektoriaus gylis ir raštas, padagoms gamiti audojamas gumos mišiys, padagų usidėvėjimas ar trasporto priemoės parametrai; 3) uo oro sąlygų bei vairuotojo priklausatys veiksiai: vades ar ledo buvimas at kelio dagos, trasporto priemoės važiavimo greitis bei kitų medžiagų buvimas tarp rato ir kelio dagos paviršiaus. Literatūra Afosso-Ledee, F.; Nitsche, P.; Schwalbe, G.; Spielhofer, R.; Saleh, P Report o policies ad stadards cocerig skid resistace, rollig resistace ad oise emissios. TYROSAFE project deliverable D p. Atle, Ch. E.; Wambold, J. C.; Hery, J. J.; Rado, Z Iteratioal PIARC Experimet to Compare ad Harmoize Texture ad Skid Resistace Measuremet, PIARC Techical Committee o Surface Characteristics C p. Available from Iteret: < org/e/log-.htm?path=/ressources/publicatios/1/3832, T.pdf>. Artamedi, I.; Alle, B.; Woodward, D A Assessmet of the Evolutio of the Skid Resistace of Proprietary Asphalt Surfacigs i the UK, i 5th Eurasphalt & Eurobitume Cogress, Jue Istabul. Grzesikiewicz, W.; Pokorski, J.; Szwabik, B Modellig ad Experimetal Research of Braked Wheel Adhesio, Przegląd Mechaiczy 10(3): p. Haavasoja, T.; Pilli-Sihavola, Y Frictio as a Measure of Slippery Road Surfaces, Proceedigs of the 15th Sirwec coferece, Québec city, Caada (5 7th february 2010). ĮT ASFALTAS 08. Automobilių kelių dagos kostrukcijos asfalto sluoksių įregimo taisyklės. Jazdauskas G.; Dimaitis, M Rato sukibimo koeficieto su kelio asfaltbetoio daga matavimo įragos SRT 3 istrukcija. Trasporto ir kelių tyrimo istitutas: Kae, M.; Scharigg, K Report o differet parameters ifluecig skid resistace, rollig resistace ad oise emissios. TYROSAFE project deliverable D10, 95 p. Og, G. P.; Fwa, T. F.; Guo, J Modelig hydroplaig ad effects of pavemet microtexture, Trasportatio Research Record 1905: Pokorski, J.; Reski, A System for ivestigatio of frictio properties of the road surface, The Baltic joural of road ad bridge egieerig 10(2): Rezai, A.; Masad, E.; Chowdhury, A Develompet of a Model for Asphalt Pavemet Skid Resistace Based o Aggregate Characteristics ad Gradatio, Joural of Trasportatio Egieerig, 37(12): Sivilevičius, H Statybos ir kelių tiesimo mašios, pratybų ir amų darbų metodikos urodymai. Vilius: Techika. 156 p. Szwabik, B.; Mechowski, T.; Pokorski, J Effective Method of Determiig Dyamic Characteristics of Road Pavemet Frictio, i 2d Eurasphalt & Eurobitume Cogress, September, 2000, Barceloa, Spai. Book I: