Microsoft Word - E.Balaisytes magistrnis _1_.doc

Transkriptas

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA ERNESTA BALAIŠYTĖ VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS ERGOTERAPIJOS, LAVINANT ŠIZOFRENIJA SERGANČIŲJŲ PAŽINIMO FUNKCIJAS, EFEKTYVUMUI Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovė: Dr. Giedrė Kavaliauskienė KAUNAS, 2011

2 2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA TVIRTINU Slaugos fakulteto dekanė Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS ERGOTERAPIJOS, LAVINANT ŠIZOFRENIJA SERGANČIŲJŲ PAŽINIMO FUNKCIJAS, EFEKTYVUMUI Reabilitacijos magistro baigiamasis darbas Darbo vadovė Dr. Giedrė Kavaliauskienė Recenzentas... Darbą atliko: Magistrantė Ernesta Balaišytė KAUNAS, 2011

3 3 Balaišytė E. Veiksniai, turintys įtakos ergoterapijos, lavinant šizofrenija sergančiųjų pažinimo funkcijas, efektyvumui. Magistro baigiamasis darbas / darbo vadovė Dr. Giedrė Kavaliauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2011, - 99 p. SANTRAUKA Esminis sergančiųjų šizofrenija ligos aspektas pažinimo funkcijų sutrikimai. Sergant šizofrenija labiausiai sutrinka atmintis, dėmesys, vykdomosios funkcijos ir kt. Amerikos psichiatrų asociacija teigia, jog pažinimo įgūdžių lavinimas turi būti svarbiausias iš šizofrenijos gydymo etapų. Tačiau Lietuvoje labai trūksta duomenų apie sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijų ergoterapinį ištyrimą, vertinimą ir lavinimą. Veiksnių, įtakojančių nepakankamą ergoterapijos efektyvumą, nustatymas sudarytų galimybę sudaryti ir koreguoti ergoterapijos programas, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai. Šio darbo tikslas - įvertinti veiksnius, turinčius įtakos ergoterapijos, lavinant sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijas, efektyvumui. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, dėmesio trukmę. 2. Įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, pagrindinius atminties sutrikimus. 3. Įvertinti atminties ir dėmesio pokyčius po ergoterapijos. 4. Įvertinti lyties, amžiaus, išsilavinimo bei susirgimo trukmės įtaka ergoterapijos, koreguojant pažinimo funkcijas, efektyvumui. Tyrimas buvo atliekamas Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro padalinio - socialinių paslaugų žmonėms su psichine negalia skyriuje ir Vš.Į. Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre. Jame dalyvavo 30 asmenų, sergančių šizofrenija: 43% (n=13) tiriamųjų sudarė tiriamąją grupę, 57% (n=17) kontrolinę grupę. Tyrime naudotas standartizuotas Minesotos pažinimo funkcijų vertinimo klausimynas, anketinė apklausa demografinių rodiklių įvertinimui, ir statistinės analizės metodai. Skaičiavimams atlikti naudota kompiuterinė SPSS paketo versija, Microsoft Excel programa. Tyrimo išvados: 1.Sergantieji šizofrenija, esant motyvacijai, pastovų dėmesį gali išlaikyti pakankamai ilgai. Prieš ergoterapiją vidutinė dėmesio trukmė buvo 42 ± 2 minutės. Tyrimo pradžioje maksimali trukmė abiejose grupėse buvo 55 min. Prieš ergoterapiją tiriamojoje grupėje moterų testo vidutinis atlikimo laikas buvo 44 ± 7 minutės, po ergoterapijos 36 ± 7, vyrų 39 ± 9 prieš ergoterapiją, po ergoterapijos 33 ± 8 minutės. Nustatytas statistiškai reikšmingas vyrų testo atlikimo laiko pokytis po ergoterapijos, t.y. jie greičiau atliko testą nei moterys (r=0,8; p<0,05). 2. Sergantieji šizofrenija turi atminties sutrikimų: trumpalaikės 26% (n=3) tiriamųjų, motorinės - 77% (n=10) tiriamųjų, vaizdinės 56% (n=7) tiriamųjų, žodinės 62% (n=8) tiriamųjų, girdimosios 53% (n=7) tiriamųjų. Ilgalaikės atminties sutrikimų tiriamiesiems nenustatyta. 3. Ergoterapija, lavinant sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijas, buvo efektyvi. Po ergoterapijos trumpalaikės ir žodinės atminties sutrikimų nebuvo nustatyta nei vienam tiriamajam; motorinės atminties sutrikimų buvo nustatyta 38% (n=5) tiriamųjų, vaizdinės atminties 32% (n=4) tiriamųjų, girdimosios atminties 35% (n=5) tiriamųjų (p<0,05). Įvertinus testo atlikimo laiko vidurkių pokyčius tyrimo pradžioje ir pabaigoje, nustatyta, jog tiriamojoje grupėje testo atlikimo laikas sumažėjo 7,3 balais, kai kontrolinėje grupėje vidurkių pokytis padidėjo 2,4 balo. Gauti skirtumai statistiškai reikšmingi (p<0,05). 4. Ergoterapijos efektyvumą, lavinant šizofrenija sergančiųjų pažinimo funkcijas įtakoja amžius, sirgimo trukmė, lytis. Buvo nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos atliekant visas užduotis (p<0,05). Stipriausias koreliacinis ryšys nustatytas atliekant girdimosios(r=0,8) ir vaizdinės (r=0,7) atminties užduotis.

4 4 Balaišytė E. Factors affecting the occupational therapy for patients with schizophrenia cognitive functions. Master s Final Work/ Work adviser Dr. G. Kavaliauskienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Rehabilitation Department. Kaunas, 2011, - 99 p. SUMMARY The essential aspect of the disease in patients with schizophrenia - cognitive impairment. Patients with schizophrenia were more confused memory, attention, executive functions, and others. The Association of American Psychiatrists claims that training of cognitive skills is one of the most important stages while treating schizophrenia. Unfortunately in Lithuania there is not enough information about occupational therapeutic examination, evaluation and training of cognitive functions of patients suffering from schizophrenia. Factors influencing the lack of effectiveness of therapy, setting up the possibility of a correct and occupational therapy programs to achieve the best results. The aim of this work- to assess the factors affecting occupational therapy for patients with schizophrenia cognitive functions. Work objectives: 1. Evaluating of individuals with schizophrenia the duration of attention. 2. Evaluating of individuals with schizophrenia, major memory problems. 3. To evaluate the changes in memory and attention after occupational therapy. 4. To evaluate the sex, age, educational level and duration of disease influence of occupational therapy, adjustment of cognitive performance. The research was carried out in Kaunas disabled youth Employment Center for Social Services for People with Mental Disabilities Section and Silainiai outpatient Mental Health Center. Was examined 30 individuals with schizophrenia: 43% (n = 13) patients were the study group, 57% (n = 17) - the control group. For research methodology were used a standardized cognitive assessment of Minnesota questionnaire, questionnaire assessing demographics, and statistical analysis. The data were processed with SPSS computer package version and Microsoft Excel program. Research conclusions:1. The patients who are ill in schizophrenia, with motivation are able to hold steady concentration for quite a long time. Before occupational therapy focus on the average duration was 42 ± 2 minutes. At baseline in both groups, the maximum duration was 55 minutes. Before the women's occupational therapy treatment arm test average completion time was 44 ± 7 minutes, followed by occupational therapy 36 ± 7, men - 39 ± 9 to occupational therapy, and after occupational therapy 33 ± 8 minutes. A statistically significant gender test timing of the change in occupational therapy for mens, rather, they performed the test faster than women (r = 0.8, p <0.05). 2. Patients with schizophrenia have memory problems: short-term - 26% (n = 3) subjects, motor - 77% (n = 10) subjects, visual - 56% (n = 7) subjects, verbal - 62% (n = 8) subjects, acustical - 53% (n = 7) subjects. For long-term memory subjects hadn t problems 3. Occupational therapy, educating patients with schizophrenia cognitive functions were effective. After the occupational therapy short-term and verbal memory wasn t found for anyone, motor memory impairment was set at 38% (n = 5) subjects, visual memory 32% (n = 4) subjects, acustic memory - 35% (n = 5) subjects (p <0.05). Assessment of the timing of the test mean changes at baseline and at the end, it was found that the experimental groups decreased the timing of the test scored 7.3, the average change in the control group increased by 2.4 points. The obtained differences were statistically significant (p <0.05). 4. Effectiveness of therapy, educating patients with schizophrenia affects cognitive function age, morbidity, sex. Was a statistically siginificiant relationship in all tasks (p<0,05). The strongest correlation in the acustic (r=0.8) and visual (r=0.7) memory.

5 5 TURINYS SANTRUMPOS IR SĄVOKOS... 6 ĮVADAS... 7 DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, HIPOTEZĖ LITERATŪROS APŽVALGA Šizofrenijos samprata, epidemiologija Šizofrenijos etiologija ir patogenezė Šizofrenijos diagnostika, tyrimai ir prognozė Šizofrenijos klinika Šizofrenijos subtipai Negatyvių simptomų ir pažintinių funkcijų sutrikimų reikšmė Emocijų išraiškos, bendravimo ir pažinimo funkcijų sąveikos ypatumai Pagrindiniai pažintinių funkcijų sutrikimai sergant šizofenija: atmintis ir dėmesys Šizofrenijos eiga ir baigtys Šizofrenijos gydymo naujovės ir perspektyvos Sergančiųjų šizofrenija ergoterapija Ergoterapinis asmens, sergančio šizofrenija, pažinitinių funkcijų ištyrimas Ergoterapijos modelio pasirinkimas Ergoterapijos priemonės esant pažintinių funkcijų sutrikimams TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS Tiriamųjų charakteristika Tyrimo metodai TYRIMO REZULTATAI Dėmesio trukmės pokyčių vertinimas prieš ir po ergoterapijos Atminties sutrikimų pokyčių vertinimas prieš ir po ergoterapijos Veiksnių, turinčių įtakos ergoterapijos, lavinant sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijas, efektyvumui vertinimas TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI... 83

6 6 SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ACIS (The Assessment of Communication and Interaction Skills) - Bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdžių vertinimo skalė. Neurotransmiteriai - organizme susidarantis cheminis junginys, pernešantis nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių (neuronų) cheminėse sinapsėse. NAMI (National Alliance on Mental Illness) - Nacionalinė psichikos ligų sąjunga. Hipoprozodija nereaguojama į stresą, pajuokavimą, žodžių rimavimas. Abulija [gr. abulia - neryžtingumas] noro ir motyvacijos stoka (valios sutrikimas). Anhedonija nesugebėjimas pajausti malonumą teikiančioje veikloje. Mutizmas - [lot. mutus - nebylys] - nebylystė ( nekalbėjimas). Kraštutinis negatyvizmas - ligonis nevykdo, ko prašomas, arba net daro priešingai. Echolalija [gr. echo - aidas, garsas; lalia - plepėjimas] - žodžių kartojimas. Echopraksija [gr. praxis veiksmas] - patologinis žmonių atliekamų judesių mėgdžiojimas. Blankus afektas - skurdi veido išraiška, abejingas žvilgsnis, nenatūralus balsas, mechaniški ar dirbtini judesiai. Alogija -skurdi kalba ir sutrikęs mąstymas. Pseudoreminiscencijos - klaidingai prisimenamas įvykių laikas. Konfabuliacijos [lot. confabulari - plepėti] - atminties praradimai užpildomi nebūtais išsigalvotais įvykiais, kuriais pacientas nuoširdžiai tiki (pasakoti nebūtus dalykus). Kriptomnezijos (gr. kryptos slaptas, paslėptas, mneme - atmintis, prisiminimas) - pacientas negali suvokti, ar mintys, įvykiai jo paties išgyventi, ar kitų žmonių papasakoti, perskaityti, susapnuoti ir pan. Ekmnezijos - neseniai buvusių įvykių užmiršimas, praeitis atrodo, kaip dabartis. APV - antipsichoziniai vaistai.

7 7 ĮVADAS Šizofrenija vis dar labai domina ir viso pasaulio mokslininkus, ir pasaulinę visuomenę, tačiau sergančiųjų šizofrenija diskriminacija pasaulyje dar labai paplitusi, ir taikomų veiksmingų gydymo metodų psichiatrijoje nepakanka, kad būtų pagerinta pacientų gyvenimo kokybė. Tam reikalingos ir visuomenės švietimo bei destigmatizacijos programos. Nors yra visuotinai priimtas pasaulinės sveikatos organizacijos šizofrenijos apibrėžimas, tačiau įvairiuose moksliniuose šaltiniuose šizofrenija turi dar ir kitų epitetinių apibūdinimų. Janulioniene M. (2008), teigia, jog šizofrenija, kaip ir kiti psichikos sutrikimai, - tai sindromų visuma, pasireiškianti įvairiais požymiais ir simptomais [16]. O Survilaitė D. (2009) savo straipsnyje, analizuodama kūrėjų ligas, pateikia šias Kempinski A. mintis: sergantieji šizofrenija daugiau jaučia, kitaip supranta, ir todėl labiau kenčia, o juos mes dažnai vadiname šizofrenikais, o Kretschmeris E. teigė, kad šizofrenija - karalių ir poetų liga[55]. Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko pagalba Harvardo visuomenės sveikatos mokslų universitetas atliko skaičiavimus, pagal kuriuos, manoma, kad pasaulyje 2010 aisiais metais šizofrenija bus diagnozuota 1,5 mln. gyventojų, o Jungtinėse Amerikos Valstijose bus 100 tūkst. sergančiųjų. Šiuo metu visame pasaulyje nuo šizofrenijos kenčia apie 51 mln. žmonių [13; 42]. Lietuvoje sergančių šia liga yra maždaug 20 tūkstančių. Lietuvoje 2002 metais invalidumo grupę dėl šizofrenijos turėjo per 10 tūkstančių žmonių [65]. Šizofrenijai yra būdingas žymus kognityvinių procesų ir emocijų sutrikimas, kuris veikia daugelį žmogaus veiklų: kalbą, mąstymą, nuotaiką ir savęs suvokimą, dažnai patiriama socialinė izoliacija, šių žmonių gyvenimo kokybė yra žema, jie sunkiai randa vietą visuomenėje. Beje, šizofrenijos klinikoje nuo E.Bleuler ir E.Kraepelin laikų revoliucinių perversmų padaryta nebuvo, tačiau vis daugiau kalbama apie tai, kad šizofrenija pasireiškia ir kognityviniais, t.y. dėmesio, atminties ir kitais sutrikimais. Pastaruoju metu šiuos kognityvinius sutrikimus netgi siūloma vertinti kaip šizofrenijos diagnostikos kriterijus [67]. Visos pasekmės turi savas priežastis, tačiau kaip vienos priežastys lemia kitas, taip ir šizofrenija sergančių asmenų savarankiškumo blogėjimą įtakoja pažintinių funkcijų sutrikimai, kurie sąlygojami vienas kito patologinių funkcinių pakitimų. Žinoma, tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai trikdo susikaupimą, ir skatina vis didesnį išsiblaškymą ar užmiršimą, dėl kurio žmogaus savarankiškumas tampa prastesnis. Ir lyg kaip užburtas ratas, žmogui atsiranda nepasitikėjimas, nusivylimas ir motyvacijos praradimas stengtis sau padėti ir, dažnai tokie žmonės užsisklendžia, slepia nuo aplinkinių išgyvenimus, jaučiasi pasmerkti, praradę gyvenimą [31]. Šizofrenija pasireiškia pozityviaisiais ir negatyviaisiais simptomais, kognityvinių procesų bei nuotaikos sutrikimais, o ją gydant, pacientą gali varginti šalutiniai vaistų poveikiai [43]. Visa tai blogina gyvenimo kokybę, bendradarbiavimą, ligos baigtis, dažniau prireikia sveikatos ir socialinių

8 8 tarnybų pagalbos, didėja socialiniai ir ekonominiai ligos kaštai [57]. Sergančiųjų šizofrenija pažintinių funkcijų sutrikimai yra dažni ir gali pasireikšti tiek ligos pradžioje, tiek ir vėlesnėse jos stadijose. Ligai progresuojant, dažniausiai gilėja ir šių funkcijų sutrikimas. Taigi pastaruoju metu vis plačiau kalbama, kad būtent pažintinių funkcijų sutrikimas yra labai svarbus žmogaus funkcionavimo visuomenėje blogėjimo veiksnys, kartais net labiau nei negatyvieji šios ligos simptomai. Tuo tarpu pozityvieji šizofrenijos simptomai, daugelio tyrėjų nuomone, nėra tiek svarbūs bendrai paciento gyvenimo kokybei [23]. Moksliniuose straipsniuose dažnai yra akcentuojama kaip yra svarbu padėti pacientams patyrusiems neurologinio ar trauminio pobūdžio sužalojimus stiprinant fizines galias, bet mažai kalbama apie pažintinių funkcijų stiprinimą. Ir būtent, duomenų apie sergančiųjų šizofrenija tikslingą pažintinių funkcijų lavinimą ergoterapijoje lietuvių mokslinėje literatūroje surasti nepavyko. Nors buvo rasti užsienio mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuose analizuojamas tam tikrų ergoterapinių metodų efektyvumas sergančiųjų šizofrenija pažintinėms funkcijoms lavinti.[1; 20; 64; 69]. Tačiau visuose tyrimuose nebuvo įvardinta, kokie specialistai taikė tas metodikas. Sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijų lavinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių sričių ergoterapeuto praktikoje. Taigi šio tyrimo metu buvo tikslingai įvertinti sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijų sutrikimai, ergoterapijos efektyvumas lavinant ištirtas funkcijas ir, veiksniai, kurie turėjo įtakos tam efektyvumui. Ergoterapeuto vaidmuo čia ypač svarbus, nes šis specialistas gali padėti asmenims, sergantiems šizofrenija, sustiprinti ir pagerinti savarankiškumo lygį, tikslingai stiprinant atmintį, dėmesio koncentraciją, problemų sprendimo ir kitus įgūdžius. Be to, optimali pažintinių funkcijų korekcija suteikia pacientui daugiau laiko ir galimybių maksimaliai integracijai į visuomenę[23]. DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, HIPOTEZĖ DARBO TIKSLAS: Įvertinti veiksnius, turinčių įtakos ergoterapijos, lavinant sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijas, efektyvumui. DARBO UŽDAVINIAI: 1. Įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, dėmesio trukmę. 2. Įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, atminties sutrikimus. 3. Įvertinti atminties ir dėmesio pokyčius po ergoterapijos. 4. Įvertinti lyties, amžiaus, išsilavinimo bei susirgimo trukmės įtaką ergoterapijos, koreguojant pažinimo funkcijas, efektyvumui. DARBO SUBJEKTAS: asmenys, sergantys šizofrenija. DARBO OBJEKTAS: asmenų, sergančių šizofrenija, pažinimo funkcijos. DARBO HIPOTEZĖ: Sergantieji šizofrenija turi pažinimo funkcijų sutrikimų ir ergoterapijos, lavinant sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijas, efektyvumą įtakoja šie veiksniai: lytis, amžius, išsilavinimas, ligos trukmė.

9 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Šizofrenijos samprata, epidemiologija Šizofrenija - viena sunkiausių ir didžiausią nerimą keliančių psichikos ligų, pakeičianti ne tik sergančiojo, bet ir jo artimųjų gyvenimus. Sergant šizofrenija sutrinka mąstymo procesas, todėl ja sergantiems būdingos haliucinacijos, tikėjimas nesamais dalykais, mąstymo sutrikimai, neįprasta kalba ir elgesys. Dėl šizofrenijos simptomų sergančiajam tampa sunku bendrauti su aplinkiniais, todėl ja sergantys žmonės dažniausiai tampa uždari [31]. Šizofrenija sunki ir gana paplitusi liga [37; 50]. Šizofrenijos paplitimo tyrimų duomenys šiek tiek skiriasi dėl skirtingos metodologijos, tačiau yra manoma, kad per gyvenimą šizofrenija suserga vienas žmogus iš 100 (1 proc.). Vyrų ir moterų sergamumas yra beveik toks pat, tačiau moterys suserga vidutiniškai 5 metais vėliau. Taigi vyrams ji dažniausiai pasireiškia anksčiau (16-25metų) nei moterims (25-30 metų) [65]. Nors kituose šaltiniuose teigiama, kad šia liga 2 3 kartus dažniau serga vyrai [39]. Šizofrenija serga maždaug 1-2 proc. pasaulio gyventojų, jos paplitimas skirtingose valstybėse ir kultūrose labai panašus [13; 65]. Lietuvoje sergančiųjų šizofrenija skaičius nelabai kito: 1997 metais , 1998 metais , 1999 metais , 2000 metais , 2001 metais , 2002 metais [65]. Visuomenėje gausu klaidingų mitų apie šią ligą. Manoma, kad sergantiesiems šizofrenija būdinga skilusi asmenybė, arba jie yra pavojingi aplinkiniams. Iš tiesų tokie žmonės retai būna agresyvus (nebent ūmių priepuolių metu), ir daug dažniau jie patys tampa agresijos aukomis, nei panaudoja ją prieš kitus. Taip pat manoma, jog šizofrenijos priežastys yra neteisingas auklėjimas ir valios stoka, tačiau ši liga neturi nieko bendro su auklėjimu, o valios silpnėjimas yra šizofrenijos požymis, tačiau ne priežastis [65] Šizofrenijos etiologija ir patogenezė Pasaulio sveikatos organizacijos atliktas epidemiologinis tyrimas parodė, kad šizofrenija sergama visur, tačiau įvairiose šalyse gali skirtis ligos formos ir prognozė. Dembinsko A. (2003) teigimu, vienareikšmiško atsakymo, kodėl susergama šizofrenija, nėra, ir tas, kuris atsakys, kokios yra tikslios šizofrenijos atsiradimo priežastys, mažų mažiausiai gaus Nobelio premiją [5]. Labiausiai pagrįsta teorija, kad yra paveldimas polinkis sirgti šizofrenija. Vis dėlto tikimybė susirgti šia liga didesnė, jeigu giminėje yra asmuo, kenčiantis nuo šizofrenijos. Yra atvejų, kai paveldimumas nulėmė ligą, bet visai nebūtinai. Todėl, aiškinantis ligos etiologiją, daug vilčių dedama į genetinius tyrimus. Tuo tarpu anksčiau vyravo įvairios klaidingos nuomonės dėl ligos atsiradimo

10 10 priežasčių, pavyzdžiui, kad ligą sukelia infekcijos, įvairūs išgyvenimai ir pan. Tačiau dažniausiai visi šie veiksniai tik išprovokuoja vidinius mechanizmus, kurie jau yra genetiškai paruošti ligai išsivystyti [67]. Vis dėl to teigiama, kad šizofreniją išprovokuoti gali stresas, ilgalaikis narkotikų vartojimas, smegenų struktūros pakitimai (kai kurie medikai tikina, kad pakitimų smegenyse atsiranda dėl prasidėjusios šizofrenijos). Taip pat yra teorijų, kad ligą lemia pasąmonės ir sąmonės konfliktas, kylantis vaikystėje. Bene labiausiai tikėtina, kad šizofrenija yra genetinių ir aplinkos rizikos veiksnių sąveikos rezultatas. Neseniai atlikti suomių mokslininkų tyrimai gana aiškiai tai įrodo. Maki ir kt. (2010) tyrė genetinių rizikos veiksnių (t.y. šizofrenija sergantis vienas iš tėvų) ir aplinkos veiksnių (t.y. nėštumo metu depresija serganti motina) sąveiką. Jie nustatė, kad motinos depresija nėštumo metu reikšmingai didina vaikui riziką susirgti šizofrenija, jei vienas iš tėvų serga šia psichoze. Vieno iš tėvų šizofrenijos derinys su motinos depresija nėštumo metu šizofrenijos riziką padidina daugiau nei 9 kartus. Nėščių moterų, išgyvenusių karą ir ginkluotus konfliktus, pagimdyti kūdikiai daugeliu atvejų gali būti linkę į šizofreniją, rodo Amerikoje atliktų tyrimų, kokių sąsajų turi prieš gimdymą. Paaiškėjo, kad kūdikiai, kurių motinos nuo antrojo nėštumo mėnesio buvo arabų ir Izraelio šešių dienų karo 1967 metais židinyje, suaugę kur kas labiau buvo linkę susirgti šizofrenija. Tad galima manyti, jog dažniausiai šizofrenija yra kompleksinė tūkstančių genų ir daugybės aplinkos veiksnių sąveika [13]. Daug tyrimų vyksta patogenezės srityje. Mokslininkai tiria medžiagas neurotransmiterius (dopaminą, serotoniną, noradrenaliną), kurios leidžia perduoti informaciją iš vienos nervinės ląstelės į kitą. Naujausi vaistai nuo psichozės, sukurti šizofrenijai gydyti, kaip tik reguliuoja šių medžiagų pusiausvyrą. Neurologinio išsivystymo hipotezė teigia, kad šizofrenija yra prenataliniu arba perinataliniu periodu sutrikusio smegenų vystymosi rezultatas, tačiau specifiniai ankstyvojo vystymosi laikotarpio smegenų pažeidimai nėra nustatyti, ir šizofrenijos patogenezė iki šiol nėra iki galo aiški [67] Šizofrenijos diagnostika, tyrimai ir prognozė Nors mokslui dar nėra žinomos šizofrenijos atsiradimo priežastys, tačiau tiriant smegenų veiklą kasmet vis daugiau yra pasiekiama. Taip pat yra nelengva ir šios ligos diagnostika. Pasak Dembinsko A. (2003), labai sunku būtų pasakyti, kaip galima atpažinti žmogų, sergantį šizofrenija, gydytojams kartais kyla labai daug abejonių. Mat žmogaus po gilių sukrėtimų, depresijos, ilgalaikių neigiamų išgyvenimų arba narkotikų vartojimo elgesys gali panėšėti į sergančiojo šizofrenija, bet pastaruoju metu šizofrenijos diagnostika tapo paprastesnė, nes pasaulio medikai tarptautinėje psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių žmonių klasifikacijoje išskyrė kriterijus, kuriais vadovaujantis lengviau galima nustatyti šizofreniją. Kaip žinoma, šių žmonių požiūris į pasaulį keičiasi, tampa gana

11 11 savotiškas yra keistas, ypatingas, bet kartais jų atradimai ir kūriniai gali būti genialūs. Šizofrenijai būdingi bauginantys košmariški sapnai, haliucinacijos. Kartu pasireiškiantis miego apnėjos sutrikimas gali sunkinti šizofrenijos diagnostiką [5; 44]. Vis daugiau kalbama apie ankstyvos ligos diagnostikos svarbą, nes kuo anksčiau liga bus nustatyta, tuo mažesnė tikimybė įvykti nebeišnykstamiems organiniams pakitimams. Petronio A. (2008) nuomone, per artimiausius 10 m. reikšmingi atradimai turėtų įvykti ankstyvos šizofrenijos diagnostikos srityje, t.y. turėtų atsirasti galimybė ligą diagnozuoti vaisiui. Tuomet galbūt bus atrastas ir būdas, kaip paveikti genus ir užkirsti ligai kelią [67]. Nors sergančiųjų šizofrenija skaičiai nesumažėjo, ir liga mažiau varginanti ir mažiau slegianti yra tik todėl, kad ji anksčiau ir tiksliau diagnozuojama, kad ligonis anksčiau pradedamas gydyti ir, kad yra veiksmingų vaistų, kuriuos pacientai daug noriau vartoja. Tačiau vis dar tęsiasi genetiniai šizofrenijos tyrimai. Paveldimas šizofrenijos genas nėra nustatytas, tačiau iš genų inžinerijos pasiekimų tikimasi daug. Tai turėtų pasitarnauti ir ligos diagnostikai, ir profilaktikai. Tačiau yra ir kitų svarbių ir įdomių mokslinių tyrimų, pavyzdžiui, vystantis galvos smegenų tyrimo metodams, nustatyta, kad šizofrenijos metu sumažėja galvos smegenų žievės, hipokampo ir pogumburio apimtis ir išsiplečia smegenų skilveliai [37; 4; 28; 41; 48]. Vėliau tyrimai parodė, kad šie pokyčiai laikui bėgant progresuoja [37; 68]. Aktualu, jog funkciniai tyrimai parodė, kad, atliekant kognityvinius testus, sergančiųjų šizofrenija smegenyse neaktyvuojama frontalinė žievė ir hipokampo sritis [37; 63]. Taip pat nustatyta, kad šizofrenijos metu vyksta ir intraląsteliniai pokyčiai, sukeliantys neuronų degeneraciją ir žūtį prefrontalinės galvos smegenų žievės srityje, tai savo ruožtu nulemia klinikinės, daugiausia kognityvinės, simptomatikos išsivystymą [37; 49]. Taigi šizofrenija yra liga, kurios metu galvos tam tikrose smegenų srityse vystosi tiek struktūriniai, tiek funkciniai pokyčiai, lemiantys atitinkamą šizofrenija sergančiųjų klinikinę simptomatiką Šizofrenijos klinika Sergant psichikos liga, pakinta psichiniai procesai: suvokimas, atmintis, mąstymas, intelektas, emocijos, valia, potraukiai [31]. O šizofrenija kaip viena iš lėtinių ligų su šiais negatyviais sutrikimais, neigiamai paveikia ne tik pacientą, bet ir jo šeimos narius, visuomenę [43]. Paprastai susergama tuo metu, kai jauni suaugę žmonės tampa visiškai savarankiški ir pradeda produktyvią darbinę veiklą [37; 46]. Pasak Dembinsko (2003), ligos pradžioje viskas vyksta lėtai: prasideda abejonių etapas, žmogus pradeda jausti kažkokį vidinį nerimą, jam atrodo, kad aplink vyksta kažkas neaiškaus, negero. Paskui atsiranda lyg ir aiškumo elementų, gali būti savotiškas proto nušvitimas. Paskutinė stadija - ligonis

12 12 pradeda girdėti balsus. Tai dažniausia šizofrenijos forma, tačiau ji gali būti ir kitokia. Kartais tai gali pasireikšti didžiuliu atitrūkimu nuo visų, užsidarymu, nenoru bendrauti su aplinkiniais, namiškiais. Gali atsirasti ir neapykanta artimiesiems. Ypač metų jaunuoliams būna vadinamoji filosofinė intoksikacija. Žmogus pradeda itin domėtis tolimomis Rytų filosofijomis, pasineria į šį gyvenimą, tai blogai tuomet, kai žmogus meta darbą, mokslus ir pasineria į šią veiklą be jokių įsipareigojimų artimiesiems [5]. Taip pat reikia įsidėmėti, kad negydoma šizofrenija labai išvargina ne tik sergantįjį, bet ir jo artimuosius, aplinkinius žmones, kartais labai pakeisdama ar net sugriaudama jų gyvenimą. Jei šeimoje yra daug metų šizofrenija sergantis ligonis, artimieji paprastai gerai pastebi ankstyvuosius ligos požymius, t.y. ligos paūmėjimo epizodus. Ligonis keičiasi, mažėja darbingumas nesugeba susikaupti, atlikti net paprasčiausių užduočių. Dažnai abejingai praleidžia darbą, pamokas, paskaitas; staiga nesuprantamai ima blogėti bet kokie pasiekimų rezultatai; tampa emociškai šalti ir abejingi arba labai keistai reaguoja į įvairias šeimai svarbias situacijas; staiga ima vartoti alkoholį, narkotikus; labai smarkiai pasikeičia elgesys, apranga; būdinga labai padidėjęs religingumas; pasikeičia miegas kartais daug guli, miega, neturi jėgų, kartais nemiega (dažniau); tampa įtarūs, nerimastingi; keičiasi apetitas ir kt.. Survilaitė D. (2009) teigia, jog šeimos nariai neturėtų ginčytis su ligoniu, iš jo šaipytis ar įrodinėti, kad jo mintys neatitinka tikrovės. Šizofrenija sergantys asmenys nesugeba kritiškai žvelgti į save. Paprastai jie neskiria, kur baigiasi jų mintys ir kur prasideda kitas pasaulis jie viską jungia į vieną visumą [55]. Nacionalinė psichikos ligų sąjunga (NAMI) išleido Baltąjį dokumentą, kuris suprojektuotas kaip dokumentas, pabrėžiantis sistemingai šeimoms kuriamų paslaugų svarbą. Norint paaiškinti, kodėl šeimoms reikalinga pagalba, dokumente aprašoma šeimų reakcija į beprasidedančią psichikos ligą šį katastrofišką jų gyvenimo įvykį, prie kurio tik nedaugelis iš jų žino, kaip prisitaikyti. Pradėjus suvokti tai, kas įvyko, prispaudžia sielvartas dėl to, kad asmuo jau nebėra toks kaip anksčiau, užklumpa nežinia, kaip šeimos gyvenimas keisis ateityje, nerimas dėl gydymo, abejonės, ar kada nors dar pavyks pasveikti. Baltasis dokumentas užbaigiamas paslaugų šeimoms teikimo principais [17]. Artimiesiems nederėtų perlenkti lazdos globojant ligonį. Sergantis žmogus turi jaustis saugus, bet neprarasti savarankiškumo. Šeimos nariai perspėjami pernelyg nesiaukoti, neatsisakyti malonių dalykų, kad mylimo žmogaus liga nesugriautų jų pačių gyvenimo. Sergant šizofrenija, pasireiškia daug simptomų, kurie sutrikdo socialinius, tarpasmeninius santykius ir darbingumą. Šie simptomai yra suskirstyti į pozityvius ir negatyvius. Pozityviaisiais vadinami tokie simptomai, kurie atsiranda kaip papildomi požymiai, nebūdingi sveikiems asmenims, t.y kliedesiai, haliucinacijos ( klausos, regėjimo, skonio, uoslės, taktilinės (lietimo)), pozityvūs mąstymo sutrikimai, sutrikusi kalba nenuoseklus, smulkmeniškas, padrikas, nelogiškas, nerišlus mąstymas; keistas elgesys pasikartojantis, stereotipinis, būdingas sujaudinimas; keista apranga;

13 13 keistas visuomeninis bei seksualinis elgesys. O negatyviaisiais tokie, kurie pasireiškia valios, motyvacijos sumažėjimu. Pastarieji, dar vadinami deficito simptomais, nes pasireiškia kai kurių buvusių savybių trūkumais. Jie mažiau pastebimi nei pozityvieji, tačiau yra ilgalaikiai ir nuolatiniai, jie primena depresijos, pervargimo simptomus. Būdinga motyvacijos ir entuziazmo trūkumas apatija. Atrodo, jog žmogus nesidomi jį supančiu pasauliu, jam nerūpi jo paties gyvenimo sąlygos, asmuo netenka gyvenimo džiaugsmo. Toks žmogus gali praleisti ištisas dienas nieko neveikdamas, nesirūpindamas savo higiena. Atsiskyrimas nuo visuomenės: sergantieji šizofrenija dažnai vengia bendravimo su kitais žmonėmis, verčiami bendrauti dažniausiai neturi, ką pasakyti. Emocijų blankumas žmogus kalba monotoniškai, retai juokiasi, verkia ar reiškia kitas emocijas, t.y. sumažėja emocionalumas, būdinga hipoprozodija (nereaguojama į stresą, pajuokavimą, žodžių rimavimas). Pasireiškia įvairūs valios sutrikimai. Šizofrenija sergančiųjų valia laipsniškai silpnėja, jie nebesugeba priimti sprendimų, vykdo kitų paliepimus, net ima kartoti aplink girdimus žodžius ir matomus judesius [65]. Tai vadinama abulija noro ir motyvacijos stoka, taip pat pasireiškia anhedonija nesugebėjimas pajausti malonumą teikiančioje veikloje; apatija ir socialinis atsiribojimas, mąstymo arba kalbos skurdumas [25]. Ir reikia nepamiršti ir žinoti, kad niekas negali pakeisti liguistų šizofrenija sergančiojo išgyvenimų, niekas jo negali įtikinti, kad yra kitaip, nei jis mato ar girdi. Pastebėta, kad, susirgus šizofrenija, pagrindinės galvos smegenų funkcijos moterims ir vyrams pažeidžiamos skirtingai. Pavyzdžiui, kalba, verbalinė atmintis, regimasis-erdvinis suvokimas, uoslė moterims ligos pažeidžiama mažiau nei vyrams.vertinant šizofrenijos simptomų pasireiškimo skirtumus tarp lyčių, pasirodo, jog negatyvieji simptomai dažnesni vyrams, o afektiniai simptomai dažniau pasireiškia moterims. Manoma, kad minėti skirtumai gali būti nulemti diagnostikos netikslumų arba yra labiau susiję su lyčiai būdingu elgesiu, pvz., priklausomybė nuo narkotinių medžiagų arba aplaidus požiūris į savo sveikatą būdingesni vyrams [24]. Jau daugelį metų yra žinoma, kad šizofrenija sergantys asmenys negali aiškiai mąstyti. To priežastys yra dvi: kognityviniai sutrikimai ir anozognozija. Nuo 1980 m. vyrauja nuomonė, kad šie sutrikimai yra būdingi šizofrenijai, pasireiškia visais ligos etapais ir yra viena iš blogos socialinės baigties priežasčių. Anozognozija, kurios dažnis tarp sergančiųjų šizofrenija yra apie 50 proc., didžia dalimi lemia tai, kad šizofrenija sergantys asmenys nevartoja vaistų. Neurologai šį sutrikimą gerai žino, kadangi neretai jis pasireiškia tiems, kurie patiria insultą, kuriems išsivysto smegenų augliai ar Alzhaimerio liga. Anozognozija apibūdinama kaip savo trūkumų neigimas, ir tai kelia nesaugumą atliekant veiklą. Ir nereikia painioti šios sąvokos su neglektu, dar vadinamu unilateraliniu neglektu, t. y. vienos kūno dalies ar vienos pusės erdvės nepaisymas, dažniausiai pasireiškiančiu insulto atveju [62]. Anozognoziją sukelia specifinių smegenų sričių, ypač dešiniojo pusrutulio, kaktinės ir iš dalies parietalinės žievės pažeidimas. Įdomu tai, kad maždaug trečdaliui šizofrenija sergančių pacientų anozognozija sumažėja, jei taikomas veiksmingas antipsichozinis gydymas [39].

14 14 Dešimtojo dešimtmečio pradžioje daugelio neuropsichologinių tyrimų metu stengtasi nustatyti kognityvinius sutrikimus, susijusius su pokyčiais specifinėse smegenų srityse [37; 51]. Iki dabar kognityvinis sutrikimas laikomas vienu iš pagrindinių šizofrenijos simptomų, o ne negatyviųjų bei pozityviųjų simptomų padariniu [3; 40; 37] Šizofrenijos subtipai Į dešimtą Tarptautinę psichikos ligų klasifikaciją yra įtrauktos pagrindinės šios ligos formos paranoidinė, hebefreninė, katatoninė ir paprastoji. Paranoidinis tipo atveju santykinai yra išlikę kognityvinės funkcijos, pasireiškia kliedesiai, dažniausiai persekiojimo arba didybės, kurie yra sisteminiai. Taip pat gali pasireikšti kliedesių temą atitinkančios klausos haliucinacijos, tačiau šiam tipui nėra būdingos nerišlios mintys ir kalba ar neorganizuotas elgesys, taip pat nebūdingas ir emocijų skurdumas [25]. Mąstymo formos, emocijų sferos sutrikimai, dezorganizuotas elgesys, katatoniniai simptomai šiai formai nebūdingi [35]. Hebefrenija dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje m., po psichiką traumuojančio faktoriaus ar somatinio susirgimo praranda interesą viskam, kuo anksčiau domėjosi. Šiam tipui būdingi jausmų sferos sutrikimai, pasireiškia emocijų ir motyvacijos trūkumas, užsisklendimas nuo visuomenės. O kliedesiai ir haliucinacijos trumpalaikiai ir fragmentiški. Paciento elgesys neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas, grimasos, hipochondriniai nusiskundimai. Mąstymas nenuoseklus, kalba padrika, pastebimas polinkis į vienatvę, elgesys gali būti betikslis ir bejausmis. Paciento minčių eiga dažnai sunkiai suvokiama. Katatoninio tipo metu pasireiškia mažiausiai du iš išvardintų simptomų: 1. Motorinis nejudrumas, primenantis katalepsijos būseną ( vaškinis lankstumas ) ir stuporas. Per didelis, betikslis motorinis aktyvumas. 2. Mutizmas (nekalbėjimas) arba kraštutinis negatyvizmas (ligonis nevykdo, ko prašomas, arba net daro priešingai) 3. Įmantri kūno laikysena ar judesiai, ryškios grimasos, stereotipinis manieringumas. 4. Echolalija (žodžių kartojimas) arba echopraksija (patologinis žmonių atliekamų judesių mėgdžiojimas). Paprastoji šizofrenija forma prasideda beveik nepastebimai, jos eiga ryškesnių pakitimų nesukelia. Nepastebimai progresuoja elgesio keistumai, pasireiškiantys nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendru darbingumo sumažėjimu. Paprastąja vadinama dėl to, kad neturi ryškių psichopatologinių simptomų: kliedesių, haliucinacijų, katatonijos reiškinių. Pagrindiniai simptomai: mąstymo sutrikimai, afektų susilpnėjimas, valios aktyvumo sumažėjimas [8]. Bet yra išskirta ir daugelis kitų šizofrenijos tipų. Esant šizoafektiniam sutrikimui, pacientai turi šizofrenijos simptomų, o taip pat nuotaikos sutrikimų, tokių kaip depresija, bipolinė manija arba mišri manija. Vėlyvoji šizofrenija, kai ja susergama po 45 metų. Ji dažniausiai pasireiškia paranoidine

15 15 simptomatika. Kartais padeda išsami anamnezė, nes kai kurie šizofrenijai būdingi požymiai randami jau anksčiau, nors jie buvo kompensuoti [31]. Vaikų ir paauglių šizofrenija gali pasireikšti ankstyvoje vaikystėje, tačiau tik nuo 5 metų amžiaus pasirodo šizofrenijai būdingi požymiai: autizmas, kalbos sutrikimas, elgesio keistumai, kai kuriems daiktams rodomas ypatingas dėmesys, neaiškios kilmės baimė. Baimė pasireiškia staiga, netikėtai, nemotyvuotai. Dezorganizuotam tipui būdinga sutrikusi kalba ir elgesys bei emocijų skurdumas. Rezidualinis tipas diagnozuojamas tada, kai paciento anamnezėje yra buvęs bent vienas šizofrenijos epizodas, bet šiuo metu pozityvių simptomų nėra. Kartais gali pasireikšti du ar daugiau neryškūs pozityvūs simptomai. Išlieka ryški negatyvi simptomatika [25; 35]. Nediferencijuoto tipo pasireiškianti simptomatika neatitinka ankščiau aprašytų šizofrenijos tipų diagnostinių kriterijų, tačiau jam esant pasireiškia du iš šių simptomų: kliedesiai, haliucinacijos, sutrikusi kalba, labai neorganizuotas arba katatoninis elgesys, negatyvūs simptomai [25] Negatyvių simptomų ir pažintinių funkcijų sutrikimų reikšmė Reikia neužmiršti, kad būtent dėl negatyviųjų ir kognityvinių simptomų ypač blogėja sergančio šizofrenija paciento bendradarbiavimas, gyvenimo kokybė, ilgalaikės ligos baigtys. Negatyviesiems simptomams priklauso: blankus afektas (skurdi veido išraiška, abejingas žvilgsnis, nenatūralus balsas, mechaniški ar dirbtini judesiai), alogija (skurdi kalba ir sutrikęs mąstymas), valios sutrikimai (iniciatyvos, tikslingo elgesio stoka), anhedonija (nejaučia pasitenkinimo ar džiaugsmo), socialinis atsiribojimas (apatija, nenoriai bendrauja, nesidomi socialiniais įvykiais, pramogomis). Negatyviųjų simptomų vystymuisi, raiškumui ir tęstinumui daro įtaką struktūriniai neurobiologiniai pokyčiai, stresą sukeliantys veiksniai, asmeninis paciento pažeidžiamumas, negatyvus požiūris bei lūkesčiai [39]. Negatyvieji simptomai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai premorbidiniai, atsirandantys prieš išsivystant pirmam psichozės epizodui, nuolat blogėjantys, suintensyvėjantys kiekvieno psichozės epizodo metu, nepriklausomi nuo emocinių, aplinkos ar farmakologinių veiksnių. Antriniai sukelti antrinių veiksnių, pvz., pozityviųjų ar depresijos ar kognityvinių simptomų, šalutinio vaistų poveikio. Negatyviųjų simptomų etiologiją gali būti sunku nustatyti, pavyzdžiui, ryški socialinė izoliacija ir kliedėjimai kartu šiuo atveju socialinė izoliacija gali būti arba premorbidinis negatyvusis simptomas, arba atsiradęs dėl kliedėjimų. Daliai ligonių jaunystės ar paauglystės laikotarpiais gali išsivystyti negatyvieji simptomai dėl sudėtingo genetinių ir aplinkos veiksnių derinio. Genetinių veiksnių, gimdymo komplikacijų įtaka negatyviųjų simptomų išsivystymui yra didesnė, palyginti su pozityviaisiais. Pacientus daug lengviau pažeidžia socialinės ir akademinės nesėkmės.

16 16 Todėl yra būtini tolimesni ilgalaikiai klinikiniai tyrimai, norint išsiaiškinti negatyviųjų simptomų neurofiziologiją, negatyviųjų lūkesčių ir požiūrio poveikį jų atsiradimui ir vystymuisi [60]. Iš kognityvinių procesų labiausiai nukenčia dėmesys, kalbos sklandumas, vykdomosios funkcijos (galimybė planuoti, pradėti, derinti veiksmų eiliškumą, būti lanksčiam), mokymasis, verbalinė, darbinė ir trumpalaikė atmintis, mąstymas [43; 64]. Nors kognityvinės funkcijos sergant šizofrenija yra trikdomos, pažymėtina, kad šios ligos atveju intelektas ilgą laiką ryškiau nenukenčia [54; 5]. Kognityvinių procesų sutrikimai pasireiškia ir dažniausiai lėtai progresuoja jau po pirmo psichozės epizodo, o kai kuriais atvejais netgi prodrominiu ligos laikotarpiu. Matomi kai kurie kognityvinių sutrikimų šizofrenijos metu atsiradimo dėsningumai. Visų pirma lengvų sutrikimų atsiranda jau prieš ligos pradžią. Maksimalus kognityvinių funkcijų pablogėjimas pasireiškia ligos debiuto metu. Jis išlieka palyginti stabilus iki 65 m. amžiaus, o po to kognityvinės funkcijos smarkiai pablogėja. Asmenų, vyresnių nei 65 m. amžiaus, daug metų sirgusių šizofrenija, protinės būklės trumpojo tyrimo rezultatai yra panašūs į asmenų, kurie serga AL. Manoma, kad tam įtakos gali turėti senėjimo procesai smegenyse, taip pat ilgalaikis klasikinių vaistų nuo psichozės vartojimas. Beje, įdomu tai, kad atminties, dėmesio ir vykdomųjų funkcijų sutrikimų pasireiškia ir šizofrenija sergančių asmenų giminaičiams. Kai kurie tyrimai rodo, kad tokių žmonių intelektas yra žemesnis negu afektiniais sutrikimais sergančių žmonių giminaičių [39]. Taigi viena iš reikšmingų šizofrenijos pasekmių ir yra kognityvinių funkcijų sutrikimai, labai sutrikdantys sergančiojo būklę ir jo funkcionavimą visuomenėje [54; 9] Emocijų išraiškos, bendravimo ir pažinimo funkcijų sąveikos ypatumai Ši liga neretai nuskurdina emocijas ligoniai retai šypsosi, verkia ar juokiasi, jų veidai ima panėšėti į kaukes. Kai apatija visiškai užvaldo, užmirštami elementarūs dalykai: prausimasis, šukavimasis, skalbimas ar kitos kasdienės veiklos. Lieka vos ne vienintelis troškimas pavalgyti. Jausmai - tai žmogaus išgyvenimai. Jie išryškėja žmogaus išorėje: veido išraiškoje ir kūno judesiuose pantomimoje. Emocinių išraiškų supratimas yra svarbus žmonėms bendraujant. Jau daugiau nei 20 m. domimasi sveikų ir sergančiųjų žmonių emocijų skirtumais. Pacientai, sergantys šizofrenija ar patyrę galvos smegenų dešiniojo pusrutulio traumą, emocines išraiškas atpažįsta sunkiau. Emocijų išraiškos pokyčiai sergant šizofrenija pastebėti jau seniai. Naudojant trijų dimensijų veido emocinių išraiškų programą, buvo tiriami skirtumai, kaip emocinį išraiškingumą ir emocijas atpažįsta pacientai, sergantys šizofrenija. Ankstesnių tyrimų metu buvo rasta skirtumų tarp emocijų išraiškingumo suvokimo pagal amžių ir lytį, tačiau vėlesni tyrimai reikšmingų skirtumų nenustatė. Emocinio išraiškingumo ir jų suvokimo pokyčiai turi įtakos bendravimui ir, kartu su pozityviaisiais bei negatyviaisiais šizofrenijos simptomais, neigiamai veikia sergančiojo psichosocialinę adaptaciją [10].

17 17 Asmuo, kuris nepajėgia pažinti savo jausmų jų reiškimosi metu, tampa nuo jų priklausomas. Gebėjimas reguliuoti savo jausmus priklauso nuo savivokos [54]. Emocijų suvokimo trūkumas yra susijęs su galvos smegenų smilkininės skilties pažeidimu, kuris būna šizofrenijos metu. Ši sritis dalyvauja baimės atpažinime, o šizofrenijos metu ši funkcija neretai būna sutrikusi. Atlikti naujausi tyrimai su šizofrenija sergančiais pacientais bei kontroline grupe, kurių metu nagrinėtas sugebėjimas atpažinti vidutiniškas ir stiprias laimės, liūdesio, baimės, nepasitenkinimo ir neutralias veido emocines išraiškas. Šizofrenija sergantys pacientai sunkiau atskirdavo emocines išraiškas, ypač baimę ir pasibjaurėjimą, ir sunkiau skyrė visų emocijų lygį. Pacientai neutralias veido išraiškas labai dažnai priskirdavo negatyvioms [10]. Kognityvinės teorijos šalininkai gebėjimą reguliuoti savo elgesį sieja su metapažinimu, atkreipia dėmesį į kalbą, teigia, jog asmenys, kurie kalbos įgūdžiai prasti, negali tinkamai pasinaudoti savireguliacijos būdais [54; 11]. H. Tamura (1999) atkreipia dėmesį į tai, kad šizofrenija sergantys, psichiškai neįgalūs asmenys, nepakankamai pažįsta realų pasaulį, o realybės pažinimo stoka susijusi su kalbos kognityvinės funkcijos sutrikimu: sergantieji sunkiai suvokia žodžio reikšmę kontekste, jiems trūksta žodžių vidinio pasaulio visumai išreikšti, dėl to blogėja komunikacija. Išreikšdami žodžiais tuos paciento išgyvenimus, kuriuos jis išreiškia kūno kalba ir yra nepajėgus pasakyti verbalia forma, sustipriname paciento norą komunikuoti ir išlaisviname asmens kalbinius gebėjimus [54] Pagrindiniai pažintinių funkcijų sutrikimai sergant šizofrenija: atmintis ir dėmesys Pasak Dembinsko A. (2003), sergantys šizofrenija asmenys dažnai skundžiasi bloga atmintimi, nors iš esmės sergantiems šizofrenija atminties sutrikimai nėra būdingi, t.y.šis subjektyvus atminties nusilpimo jausmas atsiranda dėl dėmesio koncentracijos sutrikimų - aprozeksijos (gr. prosexis - dėmesys). Pasitaiko ir hiperprozeksija - liguistas dėmesio sukoncentravimas į kokias nors nereikšmingas detales, pvz., ligonis neatsako į klausimus, atrodo visiškai išsiblaškęs, tik staiga kokia nors detalė (dulkės ant stalo, siūlas ant grindų ir pan.) patraukia ir ilgam prikausto jo dėmesį. Tačiau objektyvūs neuropsichologiniai testai dažnai atskleidžia kognityvinės sferos sutrikimus, nesugebėjimą sukaupti ir išlaikyti dėmesį, tam tikrus atminties sutrikimus ir specifinius mąstymo sutrikimus [5]. Sergantieji šizofrenija, jei jų liga neprogresuojanti, pakankamai gerai orientuojasi laike, vietoje ir savyje, nors kartais būna haliucinacinė-kliedesinė dezorientacija, kuomet jie pateikia keistus atsakymus, pvz., "esu karalius", "esu ministro sūnus", teigia esą ne ligoninėje, bet kosminiame laive ir

18 18 pan. Tačiau dažniausiai pacientai sugeba nurodyti kur esantys, savo gyvenamąją vietą, vardą, pavardę ir t.t. Atmintis yra ne tik svarbi intelekto prielaida, bet ir viena iš svarbiausių psichikos funkcijų. Psichologai pabrėžia, kad net paprasčiausiam atminties veikimui būdingi 3 procesai. Tai: 1) Įsiminimas arba kodavimas (fiksacija) ( gauta informacija yra parengiama saugojimui); 2) Saugojimas (retencija); 3) Atsiminimas (reprodukcija) atkūrimas to, kas įsiminta. Yra keli atsiminimo būdai: a) Atpažinimas, b) Atgaminimas. Atsimenant informacija ištraukiama iš ilgalaikės atminties ir patenka į trumpalaikę. Paprastai yra lengviau atpažinti objektą, nei visiškai jį atgaminti. Tai vadinama liežuvio galo fenomenu, kai žinome, koks tai daiktas, bet negalime atgaminti pavadinimo. Kai informacija atgaminama ne visai tiksliai, bet savais žodžiais, susiduriama su informacijos atkūrimu. Paprastai atkuriama tada, kai dalis informacijos užmirštama. Tokiu atveju padeda užuominos, nuorodos, pavyzdžiui, pirmos pavadinimo raidės pasakymas [29]. Kadangi aplinkos informacija mus pasiekia skirtingais informaciniais kanalais, tad ir atmintis turi savo rūšis: Motorinė atmintis tai sugebėjimas įsiminti, laikyti atmintyje judesius ir jų seką. Be motorinės atminties nevaikščiotume, nešoktume, nerašytume. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas. Motorinėje atmintyje turi būti ir elgsena avarinėse bei ekstremaliose situacijose. Vaizdinė atmintis tai objektų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas, saugojimas bei atgaminimas. Informacija atsimenama vaizdiniu pavidalu atsimename, kaip atrodo draugai, koks pažįstamo žmogaus balsas, koks mūsų namas, koks švelnus yra kačiuko pilvas ir t.t. Emocinė atmintis jausmų, išgyvenimų laikymas atmintyje ir atgaminimas. Mes atsimename ne vien tai, kad pykome ar džiaugėmės, bet ir savo vidinę būseną tuo metu. Jei tamsioje gatvėje mus kas nors išgąsdino, stengsimės vakare ten neatsidurti. O savo priešo prisiminimas iškart atgamina ir pyktį. Žodinė atmintis tai informacijos kodavimas žodžiais, jie ir atsimenami. Yra išskiriami 3 atminties komponentai: 1. Jutiminė atmintis informaciją išsaugo apie 1 sekundę po to, kai nustojo veikti fizinis stimulas (garsas, kvapas, šviesa). Ji egzistuoja visiems jutimams, tačiau skiriasi jos trukmė ir apimtis. Regėjimo jutimui ji apie 0,5 s, klausai apie 2 s. Stimulai, kurie pasirodo verti dėmesio, iš jutiminės atminties yra perkeliami į trumpalaikę atmintį. 2. Trumpalaikė atmintis yra informacijos laikymas sąmonės lauke. Čia informacija saugoma sekundžių. Informacija preliminariai tvarkoma ir organizuojama, o jos apimtis 7 objektai. Per šį 20

19 19 sekundžių laiką trumpalaikėje atmintyje saugomi 7 objektai yra organizuojami į prasmingas visumas, įvertinamas jų reikšmingumas (kaip pavyzdys skaitomo sakinio galas susiejamas su pradžia). 2. Ilgalaikė atmintis pasižymi didele, gal net neribota apimtimi ir ilgu saugojimo laiku. Informacija iš trumpalaikės į ilgalaikę pervedama kartojimo pagalba. Prireikus informacijos, ji iš ilgalaikės gali būti gražinama ir panaudota mąstymo operacijoms (skaičiavimui reikalingų formulių prisiminimas). Ji dar skirstomai į sąmoningą ir nesąmoningą. Sąmoningoje saugomi konkretūs įvykiai, konkrečios sąvokos. O nesąmoningos atminties dėka galime pakartoti išmoktus sudėtingus veiksmus plaukti, važiuoti dviračiu. Pasak Kriščiūno A.(2008), atmintis gali būti skirstoma į regimą, girdimą, uoslės, skonio, lytėjimo. Tačiau dažniausiai būna mišri atmintis [31]. Atmintis dar skirstoma į mechaninę (kai įsimenama ir atsimenama be loginio ryšio, pavyzdžiui, telefono numerius, svetimos kalbos žodžius) ir loginę (kai įsimenama ir atsimenama, kas esmingiausia ir svarbiausia) [29]. Atmintis viena iš pagrindinių pažintinių funkcijų sutrikimų sergantiems šizofrenija asmenims. Šis procesas sudėtingas ir reikalingas mąstymo procesui. Atmintį įtakoja daugelis faktorių žmogaus amžius, išsilavinimas, profesijos, emocinės būsenos, suinteresuotumas, savijauta. Atmintis labai priklauso nuo žmogaus amžiaus. Vaikų atmintis būna vaizdinė, suaugusių žmonių loginė, grindžiama asociacijomis ir turimomis žiniomis [31]. Atminties sutrikimai skiriami į kiekybinius ir kokybinius. Kiekybiniai atminties sutrikimai: 1. Amnezija (atminties išnykimas). 2. Hipomnezija (atminties, visų jos funkcijų, susilpnėjimas). 3. Hipermnezija liguistas atminties sustiprėjimas, ligoniai prisimena tai, ko anksčiau neprisimindavo: nebūdingas detales buvusių įvykių, skaitytas knygas, ištisus tekstus. 4. Paramnezija atminties apgaulė [31; 6]. Tai: a) pseudoreminiscencijos (klaidingai prisimenamas įvykių laikas); b) konfabuliacijos (atminties praradimai užpildomi nebūtais išsigalvotais įvykiais, kuriais pacientas nuoširdžiai tiki); c) kriptomnezijos (pacientas negali suvokti, ar mintys, įvykiai jo paties išgyventi, ar kitų žmonių papasakoti, perskaityti, susapnuoti ir pan.); d) ekmnezijos (neseniai buvusių įvykių užmiršimas, praeitis atrodo, kaip dabartis); e) deja-vu (jau matyta) (dažnai trumpalaikis jausmas kažko pažįstamo, jau patirto, bet neišlikusio atmintyje [6]. Atmintis blogėja pagal tam tikrą schemą. Iš pradžių pamirštami naujausi įvykiai, išgyvenimai, bet geriau prisimenami vaikystės ir jaunystės įvykiai. Pastebėta, kad greičiau pamirštama tai, kas tiesiogiai nesisieja su ligonio asmenybe. Žmogaus psichikai būdinga užpildyti atminties spragas anksčiau būtais arba nebūtais dalykais. Dėl fantazijų atsiranda atminties klaidų [31].

20 20 Dėmesys svarbus aplinkos, minčių ir jausmų, savo paties elgesio ir veiklos suvokimui. Esant dėmesio sutrikimui - dėmesio sukaupimas reikalauja papildomų pastangų. Tai labai vargina, išsenka susitelkimas. Tampa sunku nuosekliai veikti, planuoti laiką. Atsiranda daug pradėtų, bet neužbaigiamų darbų. Dažnai atsiranda ir nuolatinis laiko stokos pojūtis. Tai būdinga ir sveikiems, nuolat skubantiems žmonėms. Kitokie dėmesio sutrikimai atsiranda tada, kai žmogui sutrinka psichika: žmogus arba visiškai nekoncentruoja dėmesio į aplink jį vykstančius įvykius arba jo dėmesio objektai taip greitai kinta, kad žmogus nespėja šių objektų fiksuoti. Tokio tipo elgesio sutrikimus dažnai lydi ir pakitęs elgesys. Atsiradus ryškių psichikos sutrikimų, žmogus dažniausiai negali valingai koncentruoti dėmesio [70]. Ryškus dėmesio sutrikimas yra būdingas šizofrenijai, tačiau kliniškai tai nustatyti dažniausiai būna sunku [31]. Dėmesys suvokimo, vaizduotės ir mąstymo sutelktumas tam tikram arba esamam laukiamam įvykiui, galėjimas susikaupti ir vertinimas yra glaudžiai susiję su pastabumu ir atmintimi. Šias funkcijas izoliuotai tirti sunku, čia svarbūs tikslas ir jausmai [6]. Jis daro žmogaus veiklą organizuotą ir kryptingą, t.y. padeda išskirti svarbius dirgiklius ir slopinti reakciją į nereikšmingus dirgiklius. Dėmesys labai siejasi su visu psichiniu aktyvumu: įgalina išskirti iš aplinkos arba iškelti iš atminties tai, kas aktualu [29]. Dėl blogo dėmesio pablogėja suvokimas, mąstymas, atmintis, intelektualinė atmintis [31]. Skiriamos šios dėmesio ypatybės: Dėmesio intensyvumas arba koncentracija tai jo koncentravimas ties tam tikru dirgikliu ar dirgikliais arba kelių objektų, į kuriuos nukreiptas dėmesys, išskyrimas Apie dėmesio koncentravimą mes sprendžiame iš jo atsparumo pašalinių įvykių ar objektų poveikiui. Dėmesio perkėlimas tai sąmonės nukreipimas nuo dėmesio objekto į foną arba iš vienos veiklos į kitą. Dėmesio patvarumas laikas, kiek sugebame išlaikyti į vieną objektą nukreiptą dėmesį. Dėmesio platumas tai gebėjimas vienu metu suvokti keletą įvykių, stebėti keletą objektų. Dėmesio paskirstymas gebėjimas vienu metu atlikti keletą veiksmų. Dėmesio patologijai priskiriami šie sutrikimai: koncentracijos susilpnėjimas, greitas išsekimas, dėmesio apimties susiaurėjimas, klampumas, nepastovumas. Dažniausiai pasitaikantis dėmesio sutrikimas yra dėmesio blaškymasis. Jis pasireiškia tuo, kad ligoniai dėmesį labai greitai nukreipia nuo vieno objekto prie kito ir nepajėgia ilgesniam laikui susikoncentruoti. Pastabumas padidėja, o veikla sumažėja, nes nesugeba baigti darbo. Dėmesio išsekimas pasireiškia tuo, kad iš karto dėmesys sukoncentruojamas, bet greitai nuvargstama ir nesugebama jo išlaikyti, kol bus įvykdytas uždavinys, ar nukreipti į kitą objektą. Dėmesio įstrigimas (klampumas) kai ligonis visą dėmesį sukoncentruoja į liguistus ar kitus išgyvenimus. Dėmesiui užstrigus, ligoniai linkę viską detalizuoti [31]. Dėmesys taip pat skirstomas į aktyvų ir pasyvų. Pasyvus dėmesys pasireiškia be mūsų valios. Jį patraukia patys daiktai ar reiškiniai, pavyzdžiui, garsai. Aktyviam dėmesiui reikia tam tikrų sąlygų: neturi trukdyti pašaliniai dirgikliai (triukšmas, stipri šviesa ir pan.). Dėmesį sutelkti padeda ir uždavinio svarba.

21 21 Sergantiems šizofrenija dėmesio sutrikimai gali išryškėti atliekant tam tikras funkcijas kasdienėje veikloje: sunkumai dėmesingai skaityti, skaičiuoti, spręsti uždavinius, sunkiau susikaupti ties viena užduotimi, kai neužbaigus vienos, imamasi kitos. Visa tai reikia pastebėti, įvertinti ir padėti sumažinti iškilusias problemas sergantiesiems šizofrenija, kad netrikdytų jų kasdienės veiklos Šizofrenijos eiga ir baigtys Iki šiol vyrauja neigiama nuomonė apie žmones, sergančius šizofrenija, ir pačią ligą. Nepaisant plataus šizofrenijai gydyti skiriamų vaistų pasirinkimo, šios ligos baigtys išlieka labai įvairios nuo dažnų atkryčių, nevisaverčio socialinio funkcionavimo, sunkios negalios, priežiūros specialiuose globos namuose iki remisijos. Tyrimų duomenys rodo, kad šizofrenija sergantys asmenys miršta anksčiau dėl įvairių medicininių priežasčių [19; 12]. Pavyzdžiui, Kanadoje atliktas gyvenimo trukmės tyrimas parodė, kad šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo trukmė trumpesnė maždaug 20 proc. nei bendroje populiacijoje [19; 45]. Skirtingais ligos periodais gali vyrauti skirtingi simptomai, ir įvairių vaistų poveikis jiems nevienodas. Paprastai sėkmingiau gydomi sunkūs psichozės simptomai, sunkiau negatyvieji simptomai, o kognityviniai dažnai visai nesėkmingai [43]. Tinkamas vaisto ir veiksmingos jo dozės parinkimas gali pagerinti paciento būseną, ligos baigtis, sumažinti ekonominius ir socialinius ligos kaštus [43; 58]. Kuo daugiau pavyksta išsaugoti pažintines funkcijas, tuo geresnė ligos prognozė. Taigi šių funkcijų gerinimas yra labai svarbus gydant šizofreniją. Klinikinė patirtis rodo, kad kai kurių (tarp jų ir atipinių) antipsichozinių vaistų (APV) šalutinis poveikis gali pasireikšti būtent pažintinių funkcijų bloginimu [23]. Nors pastaraisiais metais smarkiai išaugus sergančiųjų šizofrenija gydymui naujos kartos atipiniais APV, padidėjo pacientų savarankiškumas, suretėjo hospitalizacijos, pagerėjo ligos baigtys. Žinoma, kad šie vaistai yra veiksmingesni ir sukelia mažiau šalutinių poveikių, palyginti su senos kartos tipiniais APV. Tai patvirtina ir atsitiktinės atrankos klinikiniai tyrimai. Tačiau išlieka klausimas, kaip skirtingi APV veikia šizofrenijos remisiją ir atkryčius. Norint į jį atsakyti, pirmiausia reikia išsiaiškinti šizofrenijos remisijos ir atkryčio kriterijus [58]. Vertinant šizofrenijos prognozę būtina atsižvelgti į paciento gebėjimą savarankiškai gyventi, gyvenimo kokybę ir trukmę, socialinį funkcionavimą (darbingumą, šeiminę padėtį) bei atkryčių dažnį. Šizofrenijos baigtis blogina šie veiksniai: vyriška lytis, ankstyva ir lėtinė ligos pradžia, ilga ligos trukmė, piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, socialinė izoliacija, negatyvieji simptomai; tuo tarpu gerą ligos baigtį prognozuoja ūminė ligos pradžia, afektiniai simptomai, paciento bendradarbiavimas. Kaip pagrindiniams šizofrenijos gydymo tikslams šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama šizofrenijos remisijai ir atkryčiui. Būtina atkreipti dėmesį į remisijos trukmės svarbą paciento

22 22 gyvenimo kokybei. Jei simptomų susilpnėjimas trunka trumpiau nei 6 mėn., sergantiesiems sunkiau sekasi tvarkytis namuose, užsiimti kasdiene ar darbine veikla, palaikyti socialinius tarpusavio santykius. Tai patvirtina blogesni Bendros klinikinio vertinimo skalės būklės sunkumui nustatyti (angl. Clinical Global Impression Severity of Ilness Scale, CGI S) bei Bendros funkcionavimo įvertinimo skalės (angl. Global Assessment of Functioning, GAF) rezultatai [59]. Dažnai pranešama, kad moterų šizofrenijos eiga yra palankesnė nei vyrų, tai reiškia, kad retesnės ir trumpesnės hospitalizacijos bei geresnė socialinė adaptacija. Tiriant premorbidinį funkcionavimą, nustatyta, kad moterys geriau negu vyrai funkcionavo socialinėje, kognityvinėje ir akademinėje srityse [39]. Tačiau, lyginant ankstesnius tyrimus, tampa neaišku, kas turėta omenyje simptomų dinamika ar socialinė ligos eiga. Dauguma tyrimų rodo, kad retesni psichozės epizodai bei geresnė socialinė adaptacija būdingesnė premenopauzinio amžiaus moterims. Klimakteriniame amžiuje ligos eiga blogėja. Statistiniai duomenys rodo, kad apie ketvirtadalį sergančiųjų, kurie yra gydomi, pasveiksta maždaug per 5 metus; apie du trečdalius serga daug metų protarpiais paūmėjant ligos simptomams ir maždaug proc. sergančiųjų serga sunkiai, liga pakeičia jų gyvenimą, jie tampa neįgalūs ar net miršta. Šizofrenija sergantieji miršta anksčiau, palyginti su bendra populiacija. Tarp sergančiųjų šizofrenija dažnos savižudybės šis skaičius yra proc. didesnis nei visų gyventojų [5] Šizofrenijos gydymo naujovės ir perspektyvos Šizofrenijos gydymo problema išlieka aktuali. Šizofrenijai gydyti taikoma ilgalaikė medikamentinė terapija įvairiais gydymo režimais su neretai pasitaikančiais hospitalizacijos epizodais [18; 15]. Siekiant veiksmingo ir saugaus gydymo, kuriami vis naujesni atipiniai APV. Vienas iš naujausių atipinių APV yra aripiprazolis. Manoma, kad tai yra trečios kartos APV, nes jo veikimo mechanizmas unikalus. Navicko A., Tiihonen J. ir bendradarbių metais Suomijoje atlikto tyrimo rezultatai ir vėl palankiausi buvo klozapinui, olanzapinui ir perfenazino depo formai šių vaistų vartojimas buvo susijęs su mažiausia gydymo nutraukimo ir rehospitalizacijos rizika. Gydymui rezistentiška šizofrenija sergančius pacientus gydant klozapinu gaunamas reikšmingai efektyvesnis ligos simptomų nuslopinimas ir pasiekiama aukštesnė gyvenimo kokybė nei gydant kitais naujos kartos neuroleptikais [36]. Gydant pacientą, svarbu pasirinkti veiksmingą, o kartu ir saugų, gerai toleruojamą vaistą. Tai lemia ir bendradarbiavimo kokybę ar pacientas noriai gydysis, vartos paskirtų vaistų, ar pasitikės gydytoju. Kiekvienas sergantysis nori kokybiškai gyventi, tuo tarpu šalutiniai poveikiai sutrikdo pacientą ne mažiau nei pati liga [19].

23 23 Mokslininkai nustatė, kad visų atipinių APV poveikis pacientų pažintinėms funkcijoms yra geresnis nei tipinių. Tiriant ziprazidono įtaką pažintinėms funkcijoms, atkreipiamas dėmesys į išmokimą ir atmintį, dėmesio koncentraciją ir budrumą, vykdomąsias funkcijas ir kalbos sklandumą. Mokslininkai įrodė, kad ziprazidonas pagerina pažintines funkcijas, ypač kalbos sklandumą, mokymąsi ir atmintį, dėmesio koncentraciją ir budrumą. Todėl, norint maksimaliai išsaugoti paciento kognityvines funkcijas, šis vaistas dėl stipriausio poveikio joms yra prioritetinis. Jis veikia atmintį, išmokimą, dėmesio koncentraciją, budrumą. Taip tarsi mobilizuojamos šizofrenija sergančiųjų pacientų pažintinės funkcijos, saugoma nuo tolimesnio jų žalojimo, kurį gali nulemti liga ar jai gydyti skiriami vaistai [23] Šizofrenijos gydymo kaštai labai dideli jai skiriama apie 3 proc. sveikatos apsaugos išlaidų. Taip yra dėl pačios ligos ypatumų: ankstyva jos pradžia, dažnai visą gyvenimą trunkantis gydymas ir ypač aukšti hospitalizavimo rodikliai. 79 proc. tiesioginių išlaidų sudaro su hospitalizavimu susijusios išlaidos, tuo tarpu išlaidos medikamentams sudaro tik 1 6 proc. visų šizofrenijai gydyti skiriamų išlaidų. Dėl sumažėjusio ligonio darbo produktyvumo toks sergantysis brangiai kainuoja visuomenei. Savaime suprantama, tai didelė finansinė našta ir šeima [56]. Tinkamai parinkus vaistus, ligoniai gali būti gydomi ambulatorinėmis sąlygomis, taip sutaupant hospitalizacijai skirtus kaštus [18]. Žmonės, sergantys šizofrenija, kurie gydosi ilgiau veikiančiais medikamentais, džiaugiasi, kad tai suteikia jiems laisvę negalvoti apie kasdienį vaistų vartojimą ir kartu leidžia koncentruoti į kitus jiems svarbius gyvenimo aspektus. Ligos prognozei labai svarbu kuo ankstesnė ligos diagnostika ir gydymo pradžia bei, kaip minėta, ilgą laiką trunkantis gydymas. Nes dar gana dažnai gydytojai per greitai, praėjus tik porai savaičių, pakeičia vaistą kitu ir taip menkina medikamento vertę. Svarbu įsidėmėti, kad, praėjus ūminiam periodui, liga nepraeina. Šizofrenija gydoma ilgai. Duomenys rodo, kad apie 80 proc. asmenų, kurie nutraukia vaistų vartojimą po ūminio epizodo, metų laikotarpiu vėl suserga taip sunkiai, kad vėl patenka į psichiatrijos ligoninę. O iš tų, kurie vartoja vaistų, būklė pablogėja tik 30 proc. Pasak Mazaliauskienės R. (2005), kognityvinių sutrikimų šizofrenijos metu gydymas tai plati tyrimų dirva ir didžiulis iššūkis, o bet kokie teigiami rezultatai šioje srityje suteiktų galimybę pagerinti šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybę [39]. Nustatyta, kad pagerėjusi klinikinė būklė, socialinis ir šeimos funkcionavimas taip pat sumažina medicinos bei socialinių paslaugų vartojimą ir padeda taupyti, bet papildomai nekainuoja. Nors labiausiai pripažintas yra darbo su šeima gydymo modelis, tačiau taip pat yra įrodymų, kad veiksmingas ir individualus darbas su pacientu. Yra surinkta pakankamai mokslinių įrodymų, kad gydymo strategijos, kurios gerina šeimos narių sugebėjimą rūpintis ligoniu, turi kliniškai reikšmingą įtaką sunkių psichikos sutrikimų eigai. Geriausių rezultatų pasiekiama naudojant visapusiškas

24 24 programas, kurių metu globėjai įtraukiami į gydymo komandą juos mokant kovoti su stresu bei tęsiant profesionalų palaikymą bent dvejus metus [66]. Ligos prognozė priklauso ir nuo to, kiek medikas įdeda širdies. Juk atliekant aklą tyrimą ir skiriant ligoniui placebo taip pat pasiekiama neblogų rezultatų. Tai aiškiai parodo, kaip sergantiems šizofrenija svarbu yra psichoterapija, užimtumas ir pan. Taigi kartu su medikamentais būtina derinti ir kitus gydymo metodus psichologinę, psichoterapinę ir socialinę pagalbą, reabilitaciją [67]. Taigi sergančiųjų šizofrenija aktyvus gydymas medikamentais turi svarbią reikšmę, tačiau kitos gretutinės priemonės ir gali labai sustiprinti gydymo efektą. Psichiatrijoje labai svarbi psichosocialinė reabilitacija, kuri remiasi įvairiomis reabilitacinėmis terapijomis, kurių reikšmingumas vis dar yra tyrinėjimas ir aktyviai analizuojamas. Pavyzdžiui, sergantiesiems šizofrenija, yra taikomos įvairios meno terapijos, organizuojamas užimtumas, streso įveikos programos, darbas su šeimos nariais, tačiau labai svarbus yra veiklos tikslingumas, kurio kaip unikaliu reiškiniu remiasi ergoterapija. Nes tik ergoterapijoje yra taikytina tikslinga terapinė veikla, o atlikimas yra nukreiptas į apibrėžtą prasmingą tikslą. Ir ne vien užimtumo ar meno terapijų metodikų taikymas turi būti sergančiųjų šizofrenija kasdienės, darbinės veiklos ar laisvalaikio priemonės. Pasirinkimas tikslingos ergoterapinės veiklos rūšies, kaip sergančiųjų pažinimo funkcijų lavinimas, gali stipriai pakoreguoti ir sustiprinti sergančiųjų savarankiškumo lygį bei padėti sergantiesiems tiksliau susivokti, ko jiems iš tiesų reikia Sergančiųjų šizofrenija ergoterapija Ergoterapija pabrėžia, kad žmogaus egzistencija yra socialinis procesas, ir kiekvienam žmogui būtina prasminga veikla [34; 2; 71]. Ergoterapija žmogaus sveikatą sieja su gebėjimu atlikti kasdienę veiklą, realizuoti save įprastoje socialinėje aplinkoje. Ergoterapija remiasi principu tikslinga veikla yra naudojama sutrikimams išvengti ar juos mažinti, taip pat adaptacijai gerinti. Ergoterapijos ir visos reabilitacijos sėkmę daugiausiai lemia aktyvus asmens įsitraukimas į tam tikrą veiklą, dalyvavimas savęs gydymo reabilitacijos (terapijos) procese [34; 27; 72]. Pirmiausiai ergoterapija (įvardijama kaip darbo terapija) buvo pradėta taikyti sergantiems psichikos ligomis. Ilgą laiką visiems psichikos sutrikimų turintiems ligoniams buvo taikomi tie patys ergoterapijos metodai [34; 64; 7]. Pirmosios žinios apie ergoterapijos elementų taikymą medicinos praktikoje siekia 2000 m. pr. Kr. Egipte pacientams, kenčiantiems nuo melancholijos, buvo taikomi žaidimai ir veikla norint pagerinti jų būklę [34]. Adriana D. B. Vizzotto ir kt. (2009) teigia, jog ergoterapijos taikymas gali padėti gerinant vykdomąsias funkcijas. Ergoterapijos metu, gerinant sergančiųjų šizofrenija vykdomąsias funkcijas, yra suteikiama galimybė pacientams planuoti, organizuoti, kurti strategijas, didinti asmeninį tobulėjimą, stiprinti motyvaciją ir mokytis kaip spręsti problemas [53].

25 25 Dirbant su sergančiaisiais šizofrenija, svarbu atkurti ryšį su tikrove to galima pasiekti struktūruojant veiklą. Ergoterapeutas padeda, motyvuoja ligonį kuo tiksliau laikytis dienos režimo, padeda suprasti, kokių kasdienio gyvenimo įgūdžių jam trūksta. Prasminga veikla ergoterapijos srityje tai įvairūs menai, amatai, sportiniai ir stalo žaidimai, kitos kasdienio gyvenimo užduotys bei laisvalaikio užimtumas [34; 26; 27; 31]. Ergoterapeutas turėtų remtis veiklos daugiaplaniškumo principu, kadangi reabilitacija suprantama kaip sudėtingas procesas, nukreiptas į įvairias ligonio psichosocialinio funkcionavimo sritis. Skiriamos šios reabilitacijos sritys: psichologinė, šeimos, visuomeninė, paciento auklėjimo ir mokymo, jo laisvalaikio užimtumo. Laipsniškumo principas siekiant visiško paciento savarankiškumo reikia pradėti nuo lengvesnių užduočių ir įvairių rūšių gydomojo poveikio (darbo terapijos, psichoterapijos ir kt.). Turi būti laipsniškas procesas: nuo paprastesnių rūšių ir mažesnės trukmės užsiėmimų iki sudėtingesnių rūšių ir ilgesnės trukmės. O užsiėmimų laikas, pagal užsienio mokslinių tyrimų pateiktus duomenis, skirtas pažinimo funkcijų lavinimui, buvo nuo 20 iki 60 minučių, ir taikytina nuo 1 iki 9 mėnesių, pagal atitinkamas programas [64]. Taip pat buvo daroma prielaida, kad dauguma užsiėmimų turi būti vykdomi individualiai, o ne grupėse, nes kiekvienas asmuo turi skirtingas galimybes ir skirtingus įgūdžius [64; 69]. Didesnis dėmesys sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijų lavinimui buvo pradėtas skirti tik vos prieš kelis metus. Wykes o T., Reeder o C., Corner o J., Wuliams o C. ir Everitt o B. (1999) straipsnyje nagrinėjama sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijų lavinimas, taikant specialiai sudarytą pažinimo lavinimo programą, kurios efektyvumo palyginimui kaip alternatyva buvo pasirinkta užimtumo terapija. Tyrimas buvo vykdomas Australijoje. Programą sudarė trys moduliai: pažintinis lankstumas, darbinė atmintis ir vykdomosios funkcijos. Į užimtumo terapiją buvo įtraukta relaksacija, gyvenimo dienoraščio rašymas, žaidimas vaidmenimis, socialinės informacijos suvokimas. Autoriai šią programą ir užimtumo terapiją įvertino teigiamai, atsižvelgiant į sergančiųjų šizofreniją socialinio funkcionavimo pagerėjimą, nors ir trumpalaikį [69]. Bell M., Bryson G., Greig T. (2001) ir kiti autoriai atliko tyrimą, kuriame dalyvavę 65 pacientai sergantys šizofrenija ar šizoafektiniu sutrikimu, buvo suskirstyti į dvi grupes pagal atitinkamas terapijas: pažinimo lavinimo terapija kartu su darbo terapija ir atskira darbo terapija. Į pirmąją buvo įtraukta kompiuterinė programa su užduotimis lavinančiomis atmintį, dėmesį ir vykdomąsias funkcijas, antroji, t. y. darbo terapija buvo vykdoma, imituojant darbo vietas medicinos centre (biblioteką, paštą), prižiūrint specialistui. Ir buvo pateikta išvada, kad derinimas abiejų terapijų yra efektyvesnis nei vien tik darbo terapija [1]. Sergančiųjų šizofrenija veiklumo kokybė siejasi su jų pažinimo funkcijų gebėjimais. Jei šios funkcijos suprastėjusios, sergančiųjų gyvenimo kokybė tampa prastesnė, veikla sunkesnė, socialinis

26 26 funkcionavimas problematiškesnis. Tad sergančiųjų šizofrenija pažintinių funkcijų vertinimas turi būti tikslingas, įvertinant tiek pačias funkcijas, tiek aplinką, kurioje sergantysis funkcionuoja Ergoterapinis asmens, sergančio šizofrenija, pažintinių funkcijų ištyrimas Norint tiksliau išsiaiškinti, kaip sutrikusios pažinimo funkcijos riboja sergančiojo šizofrenija veiklą, reikia ištirti ir žinoti ne tik pažinimo funkcijos komponentus (orientaciją, dėmesį, atmintį, sugebėjimą mokytis, problemų sprendimą, veiklos pradėjimą, veiklos užbaigimą), bet ir bendras pažinimo sritis: 1) Galimybė domėtis, apdoroti, išsaugoti, surasti ir manipuliuoti reikiama informacija; 2) Nuovokos, kryptingumo ir tikslingumo naudojimas pasirenkant veiklos rūšį; 3) Dėmesio, atminties, planavimo, refleksijos ir problemų sprendimo derinimas. Jau pirmas žvilgsnis į pacientą pateikia daug išsamios informacijos: ar adekvačiai ir tvarkingai apsirengęs, veido išraiška, bendravimas. Kalba vertinama pokalbio metu, atkreipiant dėmesį į jos sklandumą, greitį; paprašoma paciento išvardinti daiktus esančius patalpoje. Dažnas tokių terminų, kaip daiktas, na tas gali reikšti kalbos funkcijos silpnėjimą. Apraksijos įvertinimui galima paprašyti pavaizduoti, pavyzdžiui, naudojimąsi dantų šepetėliu ar plaktuku. Agnozija vertinama užsimerkusiam pacientui į delną įdėjus kokį nors daiktą, pavyzdžiui, raktą ar monetą paprašoma pasakyti, kas tai yra. Paprašius atlikti keletą kompleksinių nuoseklių veiksmų, galima įvertinti vykdomąsias funkcijas: paimti popierių į kairę ranką ar dešinę ranką, sulenkti jį ir padėti ant kelių. Ši užduotis gali būti sudėtinga pacientui, kuriam sunku planuoti, pradėti bei nuosekliai atlikti sudėtingesnius veiksmus. Paciento gebėjimą sutelkti dėmesį gali padėti įvertinti 7 skaitmenų sekos testas skaičiavimo testas (penkių skaitmenų iš eilės išvardijimas, o paskiau išvardijimas išvirkštine tvarka), išvardinti žodžio medis raides iš kito galo ar išvardinant keletą maisto produktų, kurių galima nusipirkti parduotuvėje; arba iš 100 atimti 7 ir toliau iš gauto skaičiaus dar keletą kartų po 7 [22]. Atminties vertinimas vyksta, pavyzdžiui, kai prašoma įsiminti kelis kartus pakartotus žodžius, kurie vėliau dar kartą pakartojami po 5 minučių. Jei kurio nors žodžio pacientas neprisimena, jam pasakinėjamos ir pateikiamos užuominos apie tuos žodžius, kurie buvo praleisti. Toks būdas padeda išsiaiškinti, kaip sugebama atkurti neseniai įsisavintą informaciją [25]. Atminties tyrimo testai: labai trumpa betarpiška atmintis (sekundinė) momentinis pasakymas ir pakartojimas, pvz., šešių didėjančių skaičių (1 skaičių per 1 s) ir 4 mažėjančių (pvz., pacientui nežinomo telefono numerio); dvinarių skaičių sudėtis. Trumpa atmintis (minutinė): taikomi atminties testai sudėtiniams žodžiams (burlaivis, saulėgrąža, laiškanešys, skersgatvis), ką tik išgirstos pavardės, ankščiau girdėtos (prieš 10 min.) [6; 22].

27 27 Lietuvoje dažniausia kognityvinių funkcijų įvertinimui yra naudojami šie standartizuoti testai: trumpasis protinės būklės tyrimas (TPBT (angl. MMSE)); laikrodžio piešimo testas. Pirmasis taikomas kiekybiniam pažinimo funkcijų vertinimui, parodo šių funkcijų sutrikimo sunkumą, jis naudingas įvertinant jas ir dokumentuojant jų kitimą dinamikoje. Šis tyrimas yra vienas plačiausiai naudojamų priemonių, pažinimo funkcijoms vertinti. Nors nuovoka ir sugebėjimas apsispręsti tam tikroje situacijoje nėra įvertinami trumpuoju protinės būklės tyrimu, todėl dar paprašoma paciento nupasakoti, pavyzdžiui, kaip jis elgtųsi kilus gaisro pavojui pilname žmonių pastate. Taip pat atliekamas testas informacija atmintis dėmesio koncentracija įvertinti atminčiai ir dėmesiui, testas skaičių pakartojimas dėmesiui įvertinti, vertinamas dėl paprastumo. Sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijų įvertinimui gali būti naudojami šie standartizuoti testai: a) Allen o kognityvinių funkcijų vertinimo skalė, kuri remiasi pažinimo negalios modeliu; b) Bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdžių vertinimo skalė (angl.acis), kurios viena iš dalių yra informacijos apsikeitimo sritis apima sugebėjimą išmokti ir perduoti svarbią informaciją, susijusią su atliekama veikla, o tai yra svarbu veiklos funkcionavimui. Sergančiųjų šizofrenija vertinimo metu, ergoterapeutas turi paruošti aplinką tyrimui. Esant pablogėjusiai klausai ar regėjimui, paciento ištyrimas gali būti labai apsunkintas, o kognityvinės funkcijos klaidingai vertinamos kaip pablogėjusios. Todėl reikia paskatinti pacientą užsidėti akinius, klausos aparatą, naudoti parašytus didelėmis raidėmis testus ir pan. O pati aplinka turi būti saugi tiek paciento, tiek ergoterapeuto atžvilgiu; turi būti pašalinti bet kokie dirgikliai, kad neblaškytų paciento dėmesio; ergoterapeutas turi gebėti duoti tikslingus nurodymus, kad pacientas tinkamai suprastų; taip pat turi būti įgytas pasitikėjimas ergoterapeutu, o tai mažina stresą, gerina bendravimą bendradarbiavimą,tuo pačiu ir tyrimo kokybę [32] Ergoterapijos modelio pasirinkimas Pažinimo negalios modelis buvo sukurtas ir taikytas pacientams, sergantiems psichikos ligomis, bet vėliau pradėtas taikyti asmenims, kurių pažinimo funkcijos buvo ribotos dėl patirtų galvos smegenų traumų ar sergant demencija [32]. Pažinimo negalia šiame modelyje yra apibrėžiama kaip asmens negalėjimas panaudoti informaciją, kuri yra reikalinga saugiam įprastinės veiklos atlikimui. Taikant šį modelį yra siekiama tiksliai apibūdinti pažintinės negalios pobūdį. Tai padeda ergoterapeutui formuluoti siekiamus tikslus, konsultuoti pacientą slaugančius asmenis apie paciento gebėjimą užtikrinti savo saugumą ar mokintis. Šiame modelyje sveikata apibūdinama kaip ryšys tarp galvos smegenų, pažinimo ir tikslingos veiklos. Modelyje yra siekiama paaiškinti kaip pažinimas lemia užduočių įvykdymą. Yra išskiriamos dvi pažinimo dalys: užduočių atlikimo pažintine prigimtis ir pažintinių funkcijų tęstinumas. Pagal šį modelį ergoterapija neveikia paciento sutrikusių pažintinių funkcijų. Pažintinių funkcijų kaitą lemia natūrali ligos eiga ar vaistų vartojimas. Ergoterapijos

28 28 taikymas gali būti siejamas su pažintinių funkcijų, bet pati ergoterapija neveikia sveikatos sutrikimo priežasties. Ergoterapinės priemonės yra parenkamos atsižvelgiant į ligos fazę. Pažintinių funkcijų tyrimas padeda ergoterapeutui parinkti priemones atitinkančias paciento galimybes. Šiame modelyje yra teigiama, kad ergoterapiniu poveikiu nėra siekiama paveikti paciento pažintines funkcijas ir šių funkcijų pagerinimas nėra pagrindinis keliamas tikslas. Ergoterapeutas tik įvertina paciento pažintinių funkcijų sutrikimą ir pagal jį sudaro palankią aplinką paciento veiklai. Skirdamas užduotis, kurias pacientas turi atlikti, ergoterapeutas padaro jį savarankiškesniu. Ergoterapeutas įvertinęs paciento pažinimą nusako, kokia aplinka yra būtina, kad būtų sukurta mažiausiai pacientą varžanti aplinka [26; 32]. Sergantiems šizofrenija asmenims gali būti taikomas žmogaus užimtumo modelis ar grupinės veiklos modelis. Pirmasis akcentuoja visumą žinių apie žmogaus veiklą ir padeda nusakyti, kas skatina asmenį veiklai, apibrėžia veiklos vykdymo schemą, apibūdina kasdienės veiklos ypatumus. Taip pat ji apima tris posistemes, t.y. žmogaus būties veiksniai: valia (motyvacija), įpročiai ir vykdymo posistemė. Čia svarbi motyvacija, pasirenkant veiklą, kuri yra svarbi ir individuali. O individualus veiklos pasirinkimas pabrėžiamas kaip unikalus žmogaus tobulėjimo būdas. Šis modelis padėtų geriau įvertinti sergančiųjų šizofrenija asmenų įpročius, kurie įgyjami nuolat kartojant tuos pačius veiksmus, ir taip skatinama prisiminti ir atgaminti bei būti dėmesingam. Įpročiai padeda žmogui atlikti tam tikrą pasikartojančią veiklą, pvz., jis žino kelintą valandą reikia keltis, norint suspėti į darbą ar kitą užsiėmimą, kaip nuvažiuoti į reikiamą vietą, kokia yra darbinės veiklos seka. Taigi tai labai aktualu tiems, kurie turi problemų su sutrikusia dėmesio koncentracija, suvokimu, atmintimi ir pan. Grupinės veiklos modelis yra geras tuo, kad atsiradus tam tikroms veiklos problemoms, grupės nariai, norėdami surasti patį tinkamiausią sprendimą, gali aptarti iškilusius klausimus. Grupėje yra daroma įtaka kiekvienam asmeniui, atitinkamai skatina prasmingai veiklai bei suteikia praktinės veiklos patirties. Jos metu vertinamas grupės narių bendravimas, kaip vienas su kitu sąveikauja tiek atliekant paskirtas praktines užduotis, tiek atliekant individualius veiksmus sietinus su visa grupes veikla. Ergoterapeutui šis modelis verčia labiau įsigilinti į tai, kad kiekvienas grupės narys yra su savo interesais, asmeniniais tikslais, turintis savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Grupės veikloje kiekvienas asmuo gali įgyti reikiamus gebėjimus [32]. Pavyzdžiui, buvimas grupėje stiprina pagarbą vienas kitam, dėmesingumą, kantrybę, tolerantiškumą, susikaupimą, taip pat skatinama nuolat prisiminti ir galvoti apie grupėje iškeltus tikslus, pareigas. Visa tai lemia pažinimo funkcijų išlaikymą, lavinimą ir gerinimą. Veiklos rūšį ergoterapeutas turėtų pasirinkti pagal ligonio interesus. Taip pat kūrybiškumo skatinimui reiktų parengti aplinką, kad ji būtų įdomi, patraukianti dėmesį, taip pat turi būti saugi; darbo įrankiai ir medžiagos turėtų būti geros kokybės, paruošti naudojimui. Ligoniams turėtų būti suteikta visa informacija, kuri gali būti reikalinga darbų atlikimui, tai mažina įtampą, gerina dėmesingumą.

29 29 Užsiėmimo metu reiktų dėmesį koncentruoti į kūrybinio darbo procesą, ne į jo rezultatus. Pagirti rekomenduojama už dalyvavimą, pastangas ir už tai, kad sugebėjo pabaigti pradėtą darbą, tai skatina tolimesnę motyvaciją, nors ir darbo rezultatai nėra kokybiški Ergoterapijos metodai esant pažintinių funkcijų sutrikimams Svarbiausios kognityvinės funkcijos kaip atmintis, dėmesys, kalba, skaičiavimas,vykdomosios funkcijos, praksis (gebėjimas atlikti valingus, tikslingus, išmoktus judesius), erdvinė dėmesio orientacija, planavimas, nuosekli socialinė elgsena ir kitos, yra funkcijos, būtinos normaliam žmogaus funkcionavimui. Ergoterapeutui svarbu mokėti įvertinti ir koreguoti sutrikusias funkcijas, kurios trukdo sėkmingai paciento veiklai [32]. Kai dėmesys sutrinka dėl pervargimo, nuolatinės miego stokos, žmogui paprastai užtenka gerai pailsėti: išsimiegoti, pabūti gamtoje, atsipalaiduoti. Naudinga išmokti atsipalaidavimo pratimų ar autogeninės treniruotės. Labai svarbu, kad būtų suformuluotas ergoterapijos tikslas tai vienas iš pagrindinių aspektų, kuriuo ergoterapeuto veikla ir skiriasi nuo užimtumo specialistų. Veikla turi būti suplanuota, tikslingai parinkta, numatyti kiekvieno paciento vertinimo kriterijai. Nustačius dėmesio sutrikimus, ergoterapeutas turėtų stengtis, jog užsiėmimo metu netrukdytų jokie pašaliniai dirgikliai - sukurti ramią, tylią darbo aplinką. Vienas iš reikšmingų dalykų tai yra mokymas planuoti laiką ir tuo pačiu veiklą. Sudaryti aiškią ir tikslią darbotvarkę, išryškinant svarbiausius ir mažiau svarbius darbus. Mokyti, kaip išvengti darbų atidėliojimo; surasti sau specifinį būdą problemoms spręsti (pvz. ateiti į darbą anksčiau už kitus darbuotojus ir atlikti tam tikrus darbus, kai niekas neblaško dėmesio) [70]. Nors šizofrenija sergantieji dažniausiai nesugeba įvertinti kito žmogaus jausmų, žiūrėdami į jo veido išraišką, laikyseną, nors jie nepajėgūs būti empatiški, jie lengvai pajaučia su jais bendraujančio žmogaus visišką ar dalinį pritarimą. Poezijos terapijos metu mokomasi sužinoti daugiau žodžio prasmių. Kaip teigia Sučylaitė J. (2007), dėmesys žodžiui, sutinkamam literatūros tekste ir ligonio pasakojime, prisodrintame psichopatologijos ženklų, žodžio prasmių aiškinimasis leidžia kreipti maksimalų dėmesį į sergančiojo ir sveikųjų išgyvenimų jungtį tai ligoniui sugrąžina viltį, mažina jo emocinę įtampą, sudaro sąlygas ugdytis kognityvinius gebėjimus. Grožinės literatūros skaitymas sužadina jausmus, leidžia prisiminti labai paprastus savo gyvenimo įvykius, o terapinė diskusija kviečia išgyvenimais pasidalyti. Kalbant palengva prisimenami ankščiau vartoti ir skaitymo metu išgirsti žodžiai verbalinis bendravimas lengvėja. Dėmesys grupės dalyvių išgyvenimams. Mokomasi kryptingo mąstymo: pacientas skatinamas pastebėti jam reikšmingas aplinkos detales priešais jį, viršuje, prie jo kojų, aplink jį. Tam skiriamos kūrybiškos užduotys, kreipiančios dėmesį į pojūčius [30].

30 30 Esant atminties sutrikimams, rekomenduojami ergoterapijos pratimai, orientuoti į konkrečių užduočių atlikimą. Jei pamirštama darbo eiga, galima naudoti simbolių paveikslėlius, kurie primintų, ką reikia iš eilės atlikti. Vizualinės gairės turėtų žymėti svarbiausius aplinkos daiktus, kad ligonis geriau orientuotųsi aplinkoje. Patariama parašyti instrukcijas, pavyzdžiui, prie durų parašyti priminimą išjungti šviesą ir pan. Praeities įvykiams atsiminti galima naudoti ligonio artimųjų, gyvenamosios vietos, svarbiausių gyvenimo įvykių nuotraukas. Ergoterapeutas turėtų skatinti bendradarbiauti, nesukeldamas nepasitikėjimo, pavyzdžiui, nuolat klausdamas to paties [32]. Kriščiūnas A. (2008) pabrėžia, kad geros atminties dėsnis kartojimas, t.y. nuolatinis prisiminimas, kad nebūtų pamirštama. Blogai, jei greit pamirštame mums reikalingus dalykus, tačiau kai ką būtina užmiršti. Juk per dieną susikaupia daug varginančių minčių, išgyvenimų [29]. Wexler B. E. (Jelicic M., 2001) ir kiti atliko tyrimą, kurio metu buvo taikomos pažintinių funkcijų lavinimo užduotys ir tiriamas jų efektyvumas, lavinant verbalinę ir neverbalinę atmintį aštuoniems šizofrenija sergantiems žmonėms. Ir esminis dalykas buvo tas, kad atmintis gerinama kartojimo principu [20]. Atmintį gerina žmogaus įsitikinimas, kad informacija jam naudinga, reikalinga arba būtina, nes padidėjęs psichinis aktyvumas padeda geriau įsiminti naujas žinias [31]. Labai svarbu, kad užduotys būtų prasmingos, kad jas atlikti būtų įdomu tai padeda ilgiau išlaikyti koncentruotą dėmesį. Rekomenduojami stalo žaidimai, dėlionės, strateginio mąstymo reikalaujantys žaidimai (šachmatai, šaškės, domino), kryžiažodžių, galvosūkių sprendimai ir kt. Kitas būdas kaip skaitymas vaidmenimis garsiai verčia ligonį sutelkti dėmesį į skaitomą tekstą. Taip pat ergoterapeutas gali naudoti daugelį kūrybos metodų elementų (piešimo, tapymo, keramikos, mezgimo, medžio darbų, audimo, fotografijos ir kt.), kurių vykdymas reikalauja atidumo ir dėmesio, susikaupimo ir koncentracijos, atsakingumo, skatinami mąstymo procesai, o kaskart dirbant lavinama atmintis, nes yra kartojami tie patys veiksmai, kurių rezultate pacientas ugdo ir stiprina savo įgūdžius, kas stiprina savivertę. Meno terapija ergoterapijoje turi būti suprantama kaip terapinis poveikis asmeniui, kai naudojamasi skirtingų meno šakų išraiškos priemonėmis. Kitos užsienio kalbos (pavyzdžiui, prancūzų, anglų) neturi savarankiško dailės sąvokos atitikmens, todėl dailės terapija yra vadinama bendriniu meno terapijos pavadinimu. Meno terapijos metodus pasitelkia asmenys, įgiję labai įvairias profesines kvalifikacijas ir specializacijas [47]. Taigi ergoterapeutas įvairias meno terapijos metodikas turėtų naudoti ne tik atsipalaidavimui, streso mažinimui, bet ir tikslingai, kad būtų gerinamos ir lavinamos konkrečios pažintinės funkcijos. Būtinos aiškios žodinės instrukcijos ir pakartojimai. Tai padeda pacientui suvokti, kas yra sakoma. Vengti ilgų aiškinimų, jei nesupranta užduoties paaiškinti dar kartą. Atkreipti dėmesį į esminius dalykus tai skatina, motyvuoja mokytis toliau. Jei reikia, tai galima ir pademonstruoti užduoties atlikimą, padrąsinti, kad pacientų, sergančių šizofrenija pasitikėjimo savimi stoka nesutrikdytų užduočių atlikimo. Vienu metu rekomenduoti atlikti tik vieną užduotį, veiklą skirstyti į

31 31 atskirus etapus. Tinkamai susikaupti, nesiblaškyti padeda valia. Našiausiai dirbamas yra vienas darbas, geriausiai sprendžiamas vienas uždavinys [30]. Twamley E. W., Jeste D. V., Bellack A. S. (2003) išnagrinėję nemažai straipsnių apie kognityvinių funkcijų lavinimą kompiuterizuotomis programomis, pasigedo ir teigė, kad šiuose tyrimuose yra pateikta labai mažai informacijos, kokių sričių specialistai vykdė pažinimo funkcijų lavinimo programas [64]. Tad šiuo tyrimu norima įrodyti, jog būtent ergoterapeutas tikslingai vertina sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijas, taip pat jas tikslingai lavina, siekdamas optimaliausių rezultatų. Be to, šio tyrimo dalyvių, sergančiųjų šizofrenija, kuriems buvo taikyta ergoterapija, poreikis, lavinant pažinimo funkcijas, ypač dėmesį ir atmintį, buvo ypatingai stipriai motyvuotas visų sergančiųjų atžvilgiu.

32 32 2. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS 2.1. Tiriamųjų charakteristika Tyrimas atliktas Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro padalinio - socialinių paslaugų žmonėms su psichine negalia skyriuje bei VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre. Tirti asmenys, sergantys šizofrenija, lankęsi šiose įstaigose 2010 metų rugsėjo lapkričio bei 2011 vasario balandžio mėnesiais. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. Diagnozuota šizofrenija. 2. Pacientai neturi ligos paūmėjimo požymių. 3. Savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime. Iš viso tyrime dalyvavo 30 asmenų: 63 % (n=19) moterų ir 37% (n=11), sergančių šizofrenija. Tiriamąją grupę sudarė 43% (n=13) tiriamųjų, o kontrolinę 57% (n=17) tiriamųjų. Tiriamosios grupės tiriamųjų amžiaus vidurkis 42 ± 3 metų, kontrolinės grupės tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 44 ± 3. Kiekvienas ligonis raštu pareiškė savo sutikimą dalyvauti tyrime (žr. 1, 2 priedus). Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU bioetikos centro leidimas ( Nr. Be-SLF(M)-155) (žr. 3 priedą) 2.2. Tyrimo metodai Buvo taikomi šie tyrimo metodai: Šiam tyrimui buvo sudaryta anoniminė anketa, kurioje buvo pateikti klausimai apie tiriamųjų demografinius rodiklius (amžius, lytis, išsilavinimas, šeiminė padėtis ir kt.). Anketos pradžioje pateikta trumpa įžanga apie tyrimą. Anketą sudarė 9 klausimai (žr. 4 priedą.). Asmenų, sergančių šizofrenija, pažintinių funkcijoms įvertinti buvo naudojamas standartizuotas Minesotos pažinimo funkcijų vertinimo klausimynas (Rustad R. A., DeGroot T. L., Jungkunz M. L., Freeberg K. S., Borowick L. G., Wanttie A. M.; 1993) (žr. 6 priedą). Klausimyną sudaro 17 užduočių, kuriomis vertinamos šios pažinimo funkcijų sritys: 1. Dėmesys. 2. Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis / orientacija. 3. Nurodymų vykdymas. 4. Vizualinis aplaidumas. 5. Žodinė ir motorinė atmintis. 6. Laiko suvokimas. 7. Suderinamumas. 8. Atpažinimas.

33 33 9. Vaizdinė atmintis. 10. Atminties atgaminimas (atkūrimas). 11. Girdimoji atmintis. 12. Paprasti pinigų atpažinimo įgūdžiai. 13. Paprasti matematiniai įgūdžiai. 14. Numatymas ir planavimas. 15. Saugumas ir nuovokumas. 16. Problemų sprendimo įgūdžiai. 17. Abstraktus mąstymas. Tam tikrų užduočių įvykdymui buvo pateiktos šio klausimyno priemonės: laikrodis; rašiklis; tuščias popieriaus lapas; lipni juosta; centai (10 po 1 cnt., 5 cnt., 10 cnt., 20 cnt. ir 50 cnt.); aštuoni, tokios pačios spalvos kubai; 12 cm liniuotė; žirklės; kiti daiktai - dvigubi komplektai: 5 cnt., raktas, parkeris, dantų šepetukas, didelis popieriaus spaustukas, šukos, guminė juosta (žr. 6 priedą). Šio tyrimo metu buvo naudojamos tik tos klausimyno dalys, kurios padėjo įvertinti pagrindines sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijų sutrikimus, t. y. dėmesį ir atmintį. Ergoterapijos efektyvumas buvo vertinamas pagal tai, kiek tiriamųjų sugebėjo atlikti užduotis prieš ir po ergoterapijos. Jei tiriamieji atliko daugiau užduočių nei prieš ergoterapiją, jos efektyvumas bus vertinamas kaip geras, jei tiriamieji atliko tiek pat užduočių ar mažiau nei prieš ergoterapiją, tai ergoterapijos efektyvumas bus laikomas kaip nepakankamas. Šis klausimynas galima teigti yra skirtas dėmesio koncentracijos ir išlaikymo funkcijoms tirti. Dėmesys buvo vertinamas laiko matavimu, t.y. per kiek laiko tiriamasis sugebės įvykdyti visas pateikto klausimyno užduotis, ir ar išlaikys dėmesį nenutraukiant užduočių vykdymą tyrimo eigoje. Visų tiriamųjų, tiek kontrolinės, tiek tiriamosios grupės dalyvių dėmesys buvo fiksuojamas minutėmis nuo testo pradėjimo iki užbaigimo, t.y. skaičiuotas testo atlikimo laikas. Tiriamiesiems buvo nurodyta, jog viso testavimo metu nebūtų uždavinėjami su testu nesusiję klausimai, ar kalbama pašalinėmis temomis. Testo atlikimo esmė buvo ne tik tai, per kiek laiko tiriamieji atliks užduotis, bet ir tai, ar sugebės išlaikyti dėmesį viso testavimo metu. Buvo nurodyta, jog tiriamieji gali bet kuriuo momentu nutraukti tyrimą jų pageidavimu, jei atrodys, jog per sunku ar neįdomu. Testas buvo tas tyrimo instrumentas, kuriuo buvo vertinama tiriamųjų dėmesio trukmė, ir buvo naudojamas tiriamajai grupei prieš ergoterapiją, ir po jos, ir atitinkamai kontrolinei grupei I ir II vertinimo metu. Buvo stengiamasi išlaikyti tas pačias tyrimo sąlygas visų vertinimų metu: rami, dėmesio neblaškanti aplinka bei tikslingi nurodymai atliekant testą. Ergoterapijos efektyvumas buvo įvertintas dėmesio trukmės pokyčiu. Buvo vertinamos pagrindinės atminties sutrikimų rūšys: trumpalaikė, ilgalaikė, žodinė, motorinė, vaizdinė, girdimoji.

34 34 Tiriamųjų ilgalaikės atminties įvertinimas buvo nustatomas pagal užduotus klausimus apie patį asmenį, apie namus, neklausiant tikslaus adreso, tik miestą ir valstybę, kurioje tiriamasis gyvena, ir visą gimimo datą (metus, mėnesį, dieną). Trumpalaikės atminties vertinimas vyko analogiškai, kaip ir ilgalaikės atminties, t.y pateikus klausimus apie tam tikrus įvykius, kurie vyko netolimoje praeityje ar yra dabar. Buvo klausiama apie vietą, laiką, metų laiką, dienos metą, apie savo sveikatos būklės sutrikimą, ar žino, kokie sutrikimai yra dabartiniu laiku, bet ne praeityje įvykę. Tiriamiesiems buvo pateiktas vidurio linijos testas (žr. 7 priedą). Šis testas yra naudojamas sergantiems neurologinėmis ligomis, pavyzdžiui, insultu, kai pacientai ignoruoja savo pažeistą kūno pusę, tačiau literatūros duomenimis teigiama, kad sergantys šizofrenija taip pat turi anozognozijos reiškinių. Vidurio linijos testuose yra naudojamos įvairaus ilgio linijos, nubrėžtos ant A4 formato lapo. Šiuos testus lengva paruošti ir įvertinti. Pacientai turi pažymėti linijų vidurį. Neurologiniu požiūriu sveiki žmonės tiksliai pažymi linijos vidurį, o tie, kuriems išsivystęs ignoravimo sindromas, linijos vidurį pažymi labai nukrypusį į dešinę pusę. Šie rezultatai rodo sumažėjusį dėmesį kairei pusei ir įrodo, kad pacientui pasireiškia ignoravimo sindromas. Jo sunkumas nustatomas išmatavus ignoruotą linijos dalį. Ketvirtoji klausimyno dalis buvo skirta įvertinti tiriamųjų sugebėjimą vykdyti dviejų, vienos pakopos nurodymus. Ši dalis buvo suskirstyta į tris smulkesnes posistemes, pradedant nuo sudėtingesnės užduoties, kai buvo prašoma atlikti kelius veiksmus iš karto, pvz.: linktelėkite galvą pritardami arba ar Jūsų vardas Fredas?. Tiriamasis turėjo atlikti judesį, pagal pirmą pavyzdį palinksėti galva, ir dar pasakyti žodį taip, o į kitą atitinkamai sureaguoti papurtyti galvą, ir pasakyti žodį ne, jeigu tiriamojo vardas yra kitas nei buvo klausiama. Jeigu asmuo nesugebėjo vykdyti žodinių komandų, užduotis buvo palengvinama trečiojoje dalyje, kad būtų galima nustatyti, ar asmuo gali atkartoti parodytas komandas. Buvo parodomas užrašytas tekstas ant kortelės, kurį tiriamasis turėjo garsiai perskaitytai ir atlikti (žr. 8 priedą). Žodinės atminties įvertinimo metu tiriamajam asmeniui buvo pasakyti trys žodžiai (augalas, laikrodis, kilimėlis), kuriuos tiriamasis turėjo įsidėmėti ir vėliau po kitų užduočių atlikimo, paprašius tiriamojo, juos prisiminti ir pasakyti. Tiriamasis turėjo atidžiai įsiklausyti, kad pavyktų įsiminti iš pirmo karto, bet jei nepavykdavo buvo pakartojama tiek kartų, kiek tiriamajam buvo reikalinga. Motorinės atminties įvertinimo metu tiriamajam asmeniui buvo pademonstruoti trys kompleksiniai rankų judesiai: 1. Paliesti pakaušį (alkūnės sulenkimas, plaštakos prisilietimas prie apatinės galvos dalies, alkūnės horizontalus atitraukimas). 2. Ištiesti ranką į šoną (horizontalus atitraukimas, alkūnės ištiesimas, dilbio atgręžimas). 3. Paliesti ranka petį toje pačioje pusėje (peties pritraukimas, alkūnės sulenkimas).

35 35 Judesiai buvo pademonstruoti, bet neįvardinti, buvo stebima ar tiriamasis susikaupęs užduoties atlikimui. Judesius tiriamasis turėjo įsidėmėti ir vėliau po kitų užduočių atlikimo, juos prisiminti ir atlikti. Jeigu tiriamasis nesugebėjo įsiminti judesių iš pirmo karto, jie buvo kartojami kelis kartus. Buvo nustatytas kartojimų skaičius iki 10. Jeigu tiriamasis nesugebėjo pademonstruoti judesių kartojant net 10 kartų, vėliau tiriamojo motorinė atmintis nebuvo vertinama Šių pažinimo funkcijų sutrikimo vertinimas buvo nustatytas pagal sugebėjimą atlikti lengvesnes ir sudėtingesnes užduotis. Ergoterapijos efektyvumas buvo vertinamas pagal sugebėjimą atlikti daugiau užduočių nei prieš ergoterapiją. Siekiant įvertinti vaizdinę atmintį buvo pateikta lengvesnė ir sunkesnė užduotys: 1. Tam tikra daiktų kombinacija buvo parodoma eilės tvarka priešais tiriamąjį ir rodoma kelias sekundes, po to, surinkus daiktus, prašoma, kad tiriamasis atkartotų matytą daiktų seką, taip kaip buvo pademonstruota. 2. Tam tikra daiktų kombinacija buvo parodoma eilės tvarka priešais tiriamąjį ir rodoma kelias sekundes, bet tiriamasis daiktus turėjo parodyt atbuline tvarka. Vertinant pirmą užduotį, svarbu buvo tai, jei tiriamasis padėjo tuos pačius daiktus ta pačia eilės tvarka, tai užduotis buvo įvykdyta, tačiau jei daiktus padėjo atsitiktine tvarka, veiksmas buvo vertinamas, kaip neįvykdytas. Taip pat buvo taikomas pakartotinis šio proceso antrasis bandymas. Ir jei pavykdavo antru bandymu atlikti užduotį, tai buvo pratęsiama užduotis padidinant daiktų skaičių, ir vertinama minėtu būdu tolesnius užduoties atlikimo veiksmus. Tie, kurie atliko užduotis su pagalba, buvo priskiriami prie neturinčių vaizdinės atminties sutrikimų tiriamųjų. Antrasis vaizdinės atminties sutrikimų vertinimo etapas buvo pasunkinant užduotį. Kaip minėta, tiriamajam buvo pateikta tam tikra daiktų kombinacija eilės tvarka, leidžiama įsižiūrėti kelias sekundes, ir po to tiriamasis turėjo tuos pačius daiktus padėti jau atbuline tvarka. Siekiant įvertinti girdimąją atmintį buvo pateiktos taip pat lengvesnė ir sunkesnė užduotys: 1. Pirmoji lengvesnė, kurios metu buvo sakomos raidės, pradedant nuo dviejų iki septynių (pvz., B - E, arba K B N A C D O). Sakoma aiškiai, sėdint priešais tiriamąjį, neskubant. Po to tiriamasis turėjo atkartoti išgirstas raides ta pačia eilės tvarka, kaip buvo sakoma. 2. Antroji užduotis buvo sudėtingesnė, kai raidės buvo sakomos eilės tvarka, bet tiriamasis turėjo tas pačias raides atkartoti jau atbuline tvarka. Vertinant pirmą užduotį, svarbu buvo tai, jei tiriamasis atkartojo raides taip, kaip buvo pasakytos, tai užduotis buvo įvykdyta, tačiau jei raides pasakė atsitiktine tvarka, veiksmas buvo vertinamas, kaip neįvykdytas. Taip pat buvo taikomas pakartotinis šio proceso antrasis bandymas. Ir jei pavykdavo antru bandymu atlikti užduotį, tai buvo pratęsiama užduotis padidinant raidžių skaičių, ir vertinama minėtu būdu toliau. Tie, kurie atliko užduotis su pagalba, buvo priskiriami prie neturinčių girdimosios atminties sutrikimų tiriamųjų. O antrasis girdimosios atminties sutrikimų vertinimo etapas

36 36 buvo pasunkinant užduotį. Kaip minėta, tiriamajam buvo sakomos raidės eilės tvarka, tačiau tiriamasis tas pačias raides atkartoti jau atbuline tvarka. Ir jei po ergoterapijos tiriamieji sugebėjo daugiau įveikti užduoties pakopų, tai ergoterapija buvo vertinama kaip efektyvi. Klausimynas buvo taikomas tiriamosios grupės dalyviams prieš ergoterapiją ir po jos, bei kontrolinės grupės dalyviams I ir II vertinimo metu. Tiriamajai grupei buvo taikyta ergoterapija, kontrolinei grupei netaikyta. Ergoterapijos procedūrų metu naudotos užduotys, kurių metu atliekama veikla, lavinanti asmenų, sergančiųjų pažinimo funkcijas. Naudotas įvairios priemonės ir funkcinės užduotys: formų, spalvų atpažinimas, formų kopijavimas ir atvaizdavimas lape, įvairių formų apibraukimo testai, skaičiavimo užduotys, atpasakojimai, skirtingo sudėtingumo dėlionės, kryžiažodžiai, strateginio mąstymo stalo žaidimai, atmintį lavinantys žaidimai, metaliniai galvosūkiai ir kt. Buvo taikyta 15 ergoterapijos užsiėmimų, kiekvieną savaitę po 5 dienas. Ergoterapijos užsiėmimų laikas buvo 60 minučių. Ergoterapijos programą įvykdė visi tiriamosios grupės dalyviai. Statistinė duomenų analizė. Duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant kompiuterinę Microsoft Excel ir SPSS programas. Skaičiuotos šios statistinės charakteristikos: imties vidurkis, standartinis nuokrypis. Mažų imčių (n<20), neparametrinių dydžių ar esant nenormaliajam duomenų pasiskirstymui, vidurkių skirtumai buvo lyginti naudojant Mann-Whitney U testą. Priklausomų imčių vidurkiams lyginti naudotas Stjudento (t) porinis kriterijus su reikšmingu patikimumu (p<0,05), o esant neparametriniams dydžiams Wilcoxon o priklausomų imčių kriterijus. Ergoterapijos efektyvumą, lavinant dėmesį ir atmintį, sąlygojančių veiksnių sąsajom naudotas Pirsono koreliacijos koeficientas, lyginti imčių vidurkiai.

37 37 3. TYRIMO REZULTATAI Tyrime dalyvavo 30 asmenų, sergančių šizofrenija: 63% (n=19) moterų ir 37% (n=11) vyrų. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį pavaizduotas 1 paveiksle (žr. 1 pav.). 1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį Tiriamąją grupę sudarė 43% (n=13) tiriamųjų, kontrolinę - 57% (n=17) tiriamųjų. Grupių pasiskirstymas pagal lytį: tiriamąją grupę sudarė 54% (n=7) moterų ir 46% (n=6) vyrų, o kontrolinę grupę - 71% (n=12) moterų ir 29% (n=5) vyrų ( žr. 2 pav.). 2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal lytį

38 38 Pagal PSO rekomendacijas žmogaus amžius skirstomas į šiuos laikotarpius: iki 44 metų - jaunas žmogus, nuo 45 iki 59 metų - vidutinio amžiaus, nuo 60 iki 74 metų pagyvenęs žmogus, nuo 75 iki 90 metų - senas, daugiau nei 90 metų - ilgaamžis. Visi tiriamieji pagal amžių buvo suskirstyti remiantis šia klasifikacija. Tiriamojoje grupėje pagal amžių pasiskirstė sekančiai: 46% (n=6) tiriamųjų sudarė jauno amžiaus pacientai, 54% (n=7) tiriamųjų buvo - vidutinio amžiaus, kontrolinėje grupėje jauno amžiaus tiriamųjų buvo 53 % (n=9) tiriamųjų, 35% (n=6) tiriamųjų buvo vidutinio amžiaus, ir 12% (n=2) pagyvenę žmonės. Tiriamosios grupės tiriamųjų amžiaus vidurkis 42 ± 3 metų, jauniausias tiriamasis buvo 25 metų, vyriausias 58 metų. Kontrolinės grupės tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 44 ± 3, jauniausias tiriamasis buvo 27 metų, vyriausias 62 metų. Ir buvo nustatytas šių grupių homogeniškumas pagal amžiaus grupes, t.y. pasiskirstymas pagal nagrinėjamą požymį abiejuose grupėse buvo homogeniškas (p>0,05) (žr. 3 pav.). 3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal amžių Išanalizavus moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal amžių grupėse, pagal jauno amžiaus klasifikaciją, t. y. iki 44 metų amžiaus, moterų tiriamojoje grupėje buvo 29 % (n=2), vyrų 33% (n=4), kontrolinėje - 33 % (n=4) moterų, ir visi tiriamieji vyrai 100% (n=5). Pagal vidutinį amžių, t.y. nuo 45 iki 59 metų, tiriamojoje grupėje buvo 71% (n=5) moterų ir 67 % (n=2)vyrų, kontrolinėje grupėje buvo tik moterys 50% (n=6). Tiriamieji, kurie priklausė pagyvenusių žmonių kategorijai buvo tik 17% (n=2) tiriamųjų moterų kontrolinėje grupėje (žr. 4 pav.).

39 39 4 pav. Moterų ir vyrų pasiskirstymas grupėse pagal amžių Pagal išsilavinimą, kuris buvo suskirstytas į 3 kategorijas, tiriamieji pasiskirstė taip: tiriamojoje grupėje vidurinį išsilavinimą turėjo 62 % (n=8) tiriamųjų, kontrolinėje 59 % (n=10) tiriamųjų; profesinį tiriamojoje grupėje turėjo 23 % (n=3) tiriamųjų, kontrolinėje 24% (n=4) tiriamųjų. Tiriamojoje grupėje aukštąjį išsilavinimą turėjo 15 % (n=2) tiriamųjų, kontrolinėje 18 % (n=2)tiriamųjų. Ir paskaičiavus koreliacijos koeficientą gautas stiprus ryšys tarp grupių tiriamųjų išsilavinimo (r=0.9) (žr. 5 pav.). 5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal išsilavinimą

40 40 Pagal lytį tiriamojoje grupėje vidurinį išsilavinimą turėjo 50% (n=3) vyrų ir 72 % (n=5) moterų, kontrolinėje grupėje vyrų buvo 60 % (n=3), moterų 58% (n=7). Profesinį išsilavinimą tiriamojoje grupėje turėjo 33% (n=2) vyrų ir 14% (n=1) moterų, kontrolinėje grupėje 20% (n=1) vyrų ir 25% (n=3) moterų. Ir abiejose grupėse buvo tiriamųjų, turinčių aukštąjį išsilavinimą: tiriamojoje vyrų buvo 17 % (n=1), moterų 14% (n=1), kontrolinėje grupėje vyrų 20% (n=1), moterų 17% (n=2).(žr. 6 pav.). 6 pav. Moterų ir vyrų pasiskirstymas grupėse pagal išsilavinimą Asmenų pasiskirstymas pagal šeiminę padėtį: tiriamojoje grupėje 54% (n=7) ir kontrolinėje grupėje 47% (n=8) tiriamųjų nurodė, kad yra vieniši, tiriamosios grupės 46% (n=6) ir kontrolinės grupės 35 % (n=6) gyvena ne vieni, t.y. arba su tėvais, arba turi gyvenimo draugus, ir tik 18 % (n=3) kontrolinės grupės tiriamųjų gyvena santuokoje. Gautas stiprus koreliacinis ryšys tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės pagal šeiminę padėtį (r=0,9) (žr. 7 pav.).

41 41 7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal šeiminę padėtį Pagal gautus duomenis ar tiriamieji turi vaikų, nustatyta, jog tiriamojoje grupėje vaikų turėjo 15% (n=2) tiriamųjų, kontrolinėje - 29% (n=5) tiriamųjų. Vaikų neturėjo tiriamojoje grupėje 85% (n=11) tiriamųjų, kontrolinėje 71% (n=12) tiriamųjų. Ir pagal gautus duomenis nustatytas grupių homogeniškumas (p>0,05). (žr. 8 pav.). 8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal tai ar turi vaikų

42 42 Vertinant tiriamuosius pagal tai, kiek metų jau yra diagnozuota šizofrenija, nustatyta, kad tiriamojoje grupėje 23% (n=3) tiriamųjų ir kontrolinėje grupėje 47% (n=8) tiriamųjų šizofrenija serga mažiau nei 10 metų, 38 % (n=5) tiriamųjų tiriamojoje ir 29% (n=5) tiriamųjų kontrolinėje grupėje šizofrenija serga apie metų, 31% (n=4) tiriamųjų tiriamojoje ir 12% (n=2) tiriamųjų kontrolinėje grupėje šia liga serga apie 21-30metų, ir mažiausiai, t.y. 8% (n=1) tiriamųjų tiriamojoje, ir 12% (n=2) tiriamųjų kontrolinėje grupėje šizofrenija serga ilgiau nei 31 metus. Tiriamosios grupės ligos trukmės vidurkis buvo17 ± 3 metai. Trumpiausias laikas nuo susirgimo pradžios buvo vieneri metai, ilgiausias 35 metai. Kontrolinės grupės ligos trukmės laikas buvo 14 ± 3 metai. Trumpiausias sirgimo laikas taip kaip ir tiriamojoje grupėje vieneri metai, o ilgiausias tiriamojoje 35, kontrolinėje - 39 metai (žr. 9 pav.). 9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal ligos trukmę 3.1. Dėmesio trukmės pokyčių vertinimas prieš ir po ergoterapijos Išanalizavus tiriamųjų dėmesio trukmės dinamiką, nustatyti tokie rezultatai: tiriamosios grupės testo atlikimo laiko vidurkis prieš ergoterapiją buvo 42 ± 2 minutės, po ergoterapijos 34 ± 2 minutės. O atitinkamai kontrolinės grupės duomenys dviejų vertinimo metu, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta, buvo tokie: I vertinimo metu testo atlikimo laikas buvo 38 ± 2 minutės, o II vertinimo metu testo atlikimo laikas buvo ilgesnis 40 ± 2 minutės, nors tyrimo sąlygos buvo tokios pat kaip ir I vertinimo metu. 10 paveikslėlyje pavaizduotos dvi diagramos: pirmojoje pavaizduotas tiriamųjų vertinimas tyrimo pradžioje, antrojoje tyrimo pabaigoje. Diagramoje nurodyta tiriamoji grupė skaičiumi 1, kontrolinė 0. Taigi tiriamojoje grupėje sutrumpėjo minimali testo atlikimo trukmė nuo

43 43 30 iki 20 min., ir ilgiausia nuo 55 iki 45 min. O kontrolinėje grupėje minimalus testo atlikimo laikas nuo 25 minučių padidėjo iki 30 min., o ilgiausias testo atlikimo laikas liko nepakitęs 55 minutės. Visi tyrime dalyvavę tiriamieji rodė motyvaciją pilnam užduočių įvykdymui, nors atlikimo laikas buvo pakankamai ilgas. Nei vienas iš tiriamųjų neatsisakė nutraukti tyrimo, kai tyrimo eigoje buvo klausiama, ar tiriamasis nepavargo ir tikrai nori tęsti toliau pradėtas užduotis. 10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal dėmesio trukmės dinamiką tyrimo pradžioje ir pabaigoje

44 44 Įvertinus testo atlikimo laiko vidurkių pokyčius tyrimo pradžioje ir pabaigoje, nustatyta, jog tiriamojoje grupėje testo atlikimo laikas sumažėjo, t.y. atitinkamai laiko vidutinė reikšmė sumažėjo nuo 41,5 balo iki 34,2 balo, t.y. 7,3 balo, kai kontrolinėje grupėje vidurkių pokytis ne tik, kad sumažėjo ar liko nepakitęs, bet dar ir padidėjo nuo 37,6 balo iki 40 balo, t.y. 2,4 balo. Tai reiškia, jog atlikus tiriamųjų pakartotinį įvertinimą po ergoterapijos jų testo atlikimo laikas sutrumpėjo, t. y. jie testo užduotis atliko greičiau, o kontrolinė grupė ilgiau. Šie gauti skirtumai statistiškai reikšmingi (p<0,05) (žr. 11 pav.). Taip pat kaip ir pirmųjų vertinimų metu, taip pat ir pakartotinio tyrimo metu visi tyrime dalyvavę tiriamieji rodė motyvaciją visų užduočių įvykdymui, nors atlikimo laikas truko apie valandą laiko. Tiriamieji dėmesį išlaikė viso testavimo metu, t.y. atliko visas testo užduotis, nors ir tiriamojoje grupėje maksimalus minučių skaičius buvo 45 min., kontrolinėje - 55 minutės. Prieš ergoterapija tiriamojoje grupėje moterų testo vidutinis atlikimo laikas buvo 44 ± 7 minutės, po ergoterapijos 36 ± 7, vyrų 39 ± 9 prieš ergoterapiją, po ergoterapijos 33 ± 8 minutės. Nustatytas statistiškai reikšmingas vyrų testo atlikimo laiko pokytis po ergoterapijos, t.y. jie greičiau atliko testą nei moterys (p<0,05). Kontrolinės grupės tiriamųjų moterų vidutinis testo atlikimo laikas I vertinimo metu buvo 40 ± 10, o II vertinimo metu 42 ± 9 minutės. Kontrolinės grupės tiriamųjų vyrų vidutinis testo atlikimo laikas I vertinimo metu buvo 32 ± 5 minutės, o II vertinimo metu 35 ± 4 minutės. Taigi tiriamoji grupė po ergoterapijos testą atliko greičiau, nei kontrolinės grupės tiriamieji, nors jų testo atlikimo laikas I vertinimo metu buvo trumpesnis. 11 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės tiriamųjų testo atlikimo laiko pokyčių vidurkiai grupėse

45 3.2. Atminties sutrikimų pokyčių vertinimas prieš ir po ergoterapijos 45 Išanalizavus tyrimo duomenis dėl ilgalaikės atminties, tiriamajai ir kontrolinei grupei sutrikimų tiek tyrimo pradžioje, tiek tyrimo pabaigoje nebuvo nustatyta. Išanalizavus trumpalaikės atminties sutrikimus, tyrimo rezultatai parodė, jog kiekviena grupė nesugebėjo pilnai atlikti užduoties, tiek tiriamajai tiek kontrolinei grupei buvo reikalinga pagalba tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Vis dėlto po ergoterapijos tiriamojoje grupėje 21 % (n=2) daugiau nei prieš ergoterapiją tiriamųjų sugebėjo atlikti užduotis be pagalbos, kuomet kontrolinės grupės tiriamųjų rezultatai išliko panašūs abiejų vertinimų metu (žr. 12 pav.). 12 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės tiriamųjų trumpalaikės atminties sutrikimų dinamika grupėse tyrimo pradžioje ir pabaigoje Kaip jau minėta tyrimo metodikoje, trumpalaikė atmintis buvo įvertinama pagal šešis klausimus, suformuotus tiriamųjų prisiminimui apie dabartinius, bet ne praeities įvykius. Klausimai buvo lengvi ir suprantami, bet vis dėl to, kai kuriems tiriamiesiems iškilo sunkumų. Tačiau su minimalia pagalba, t.y. pasufleruojant, leidžiant pasinaudoti daiktais (pvz. žvilgtelėti į kalendorių), tiriamieji atsakė į pateiktus klausimus. Daugiausiai sunkumų sukėlė klausimas ar žinote, kokie sutrikimai pasireiškė ir kaip paveikė jus? bei šios dienos data: mėnuo, diena, metai?. Tiriamiesiems pirmasis klausimas sukėlė nerimą, kad reikia papasakoti apie negalavimus, kokius patyrė praeityje, tačiau tik pastebėjus tiriamųjų nerimą, buvo vėl pasakytas klausimas ir patikslinta, kad jie turi tik atsakyti teiginiu taip arba ne, pagal klausimo formuluote. Ir su pagalba prieš ergoterapiją atsakė

46 46 54 % (n=7) tiriamųjų, po ergoterapijos tiriamieji suprato kada ir kaip konkrečiai reikia atsakyti į pateiktus klausimus, taigi tokių buvo jau 77 % (n=10). Sunku buvo pasakyti ir visą datą beveik pusei tiriamųjų, kai prieš ergoterapiją su pagalba atsakė 38% (n=5) tiriamųjų, po ergoterapijos, kai kiekviena diena buvo suplanuota, t. y. tiriamieji turėjo dalyvauti užsiėmimuose kiekvieną dieną, tai nei vienam nebeiškilo klausimų kokia gi buvo diena. Kontrolinėje grupėje pastarieji du minėti klausimai taip pat pasirodė sunkesni, nei kiti. (žr. 1 lent.). 1 lentelė. Tiriamosios ir kontrolinės grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal trumpalaikės atminties vertinimo užduotis tyrimo pradžioje ir pabaigoje Atliko be pagalbos Atliko su pagalba Neatliko Atliko be pagalbos Atliko su pagalba Neatliko Atliko be pagalbos Atliko su pagalba Neatliko Atliko be pagalbos Atliko su pagalba Neatliko Kur jūs dabar esate? Šios dienos data: mėnuo, diena, metai? 100% (n=13) 62% (n=8) 0% (n=0) 38% (n=5) 0% (n=0) 0% (n=0) 100% (n=13) 0% (n=0) 0% (n=0) 100% (n=17) 0% (n=0) 0% (n=0) 100% (n=17) 0% (n=0) 0% (n=0) 100% (n=13) 0% (n=0) 0% (n=0) TIRIAMOJI GR. ( PRIEŠ ERGOT.) Koks dabar metų laikas? Ar dabar rytas, popietė ar vakaras? Ar žinote kas atsitiko, kad atsidūrėte gydymo įstaigoje? Ar žinote kokie sutrikimai pasireiškė ir kaip jie paveikė jus? 92% (n=12) 77% (n=10) 69% (n=9) 46% (n=6) 8% (n=1) 23% (n=3) 31% (n=4) 54% (n=7) 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) TIRIAMOJI GR. ( PO ERGOT.) 100% (n=13) 0% (n=0) 0% (n=0) 100% (n=13) KONTROLINĖ GR. ( I VERT.) 71% (n=12) 29% (n=5) 0% (n=0) 100% (n=17) 0% (n=0) 0% (n=0) KONTROLINĖ GR. (II VERT.) 82% (n=14) 18% (n=3) 0% (n=0) 94 % (n=16) 6 % (n=1) 0% (n=0) 92% (n=12) 77% (n=10) 0% (n=0) 8% (n=1) 23% (n=3) 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) 94% (n=16) 76% (n=13) 59% (n=10) 6% (n=1) 24% (n=4) 41% (n=7) 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) 71 %(n=12) 72 %(n=12) 65 % (n=11) 29 % (n= 5) 30 % (n= 5) 35 % (n=6) 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0)

47 47 Dviejų pakopų nurodymų vykdymo užduotis tiek tiriamajai, tiek kontrolinės grupės tiriamiesiems buvo gana problematiška, t.y. vieni tik atlikdavo judesį, kiti tik atsakydavo. Nors su minimalia pagalba, t.y. dar kartą primenant, kad tiriamasis turi atlikti ne vieną, o kelis veiksmus iš karto, užduotis pasisekė įvykdyti. Taigi su pagalba užduotis pavyko atlikti visiems tiriamiesiems. Kitas dvi pakopas visi tiriamieji sugebėjo įvykdyti be pagalbos, kai buvo prašoma tik atlikti vieną veiksmą (pvz., užsimerkite, kitas atsimerkite ir pan.), arba perskaityti tekstą ir atlikti, kas buvo užrašyta. Taip pat buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai, kurie buvo palankūs tiriamajai grupei po ergoterapijos užsiėmimų taikymo, kai prieš ją, tiriamųjų grupėje užduotis sugebėjo be pagalbos įvykdyti 46 % (n=6), o su pagalba 54% (n=7) tiriamųjų, tai po ergoterapijos jau be pagalbos atliko 78 % (n=10) tiriamųjų, o pagalbos prireikė tik 22 % (n=3) tiriamųjų (p<0,05). Analizuojant kontrolinės grupės rezultatus, nustatyta, jog II vertinimo rezultatai buvo nežymiai sumažėję, t.y. jei I vertinimo metu be pagalbos atliko 58 % (n=10) ir su pagalba 42% (n=7), tai atitinkamai II vertinimo metu be pagalbos atliko jau 55% (n=9) ir su pagalba 45% (n=8). Nors nebuvo tokių, kurie įvykdytų visus nurodymus, tačiau nebuvo ir tokių, kurie visai neatliko pateiktų užduočių (žr. 13 pav.). 13 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės tiriamųjų žodinių nurodymų vykdymų sutrikimų dinamika grupėse tyrimo pradžioje ir pabaigoje Vertinant tiriamųjų dviejų pakopų nurodymus buvo matyti, kaip tiriamiesiems iškilo sunkumų atlikti kelis veiksmus iš karto. Lentelėje pateikti penki nurodymai, vieni teiginio tipo, kiti klausiamojo pobūdžio. Ir pagal rezultatus nustatyta, jog tiriamosios grupės tiriamiesiems prieš ergoterapiją sunkiausiai sekėsi pirma, antra ir penkta užduotys. Pavyzdžiui, tiriamieji atlikdami pirmąją užduotį, kai buvo prašoma linktelėkite galvą pritardami atliko tik 8 % (n=1) tiriamųjų, o 92 % (n=12) sugebėjo tik su pagalba atlikti užduotį,.t.y. jei tiriamasi tik linktelėdavo galvą, jam buvo primenama, kad jis turi

48 48 ir pasakyti tam tikrą žodį, arba jei tik pasakydavo žodį, buvo primenama, kad turi atlikti ir judesį. Po ergoterapijos užsiėmimų, kai jos metu buvo pateiktos panašios užduotys, tai tiek pirmąją, tiek penktąją užduotis atliko 69% (n=9) tiriamųjų, antrąją 62% (n=8) tiriamųjų. Kontrolinėje grupėje I vertinimo metu sunkiausios užduotys buvo pirma ir antra, bei šiek tiek mažiau tiriamųjų nei tiriamosios grupės turėjo sunkumų su penkta užduotimi. Ir po II vertinimo, kai šiems tiriamiesiems nebuvo taikyta ergoterapija rezultatai buvo prastesni, jei I vertinimo metu pirmąją užduotį su pagalba atliko 76 % (n=13), tai II vertinimo metu jau 82 % (n=14), atitinkamai buvo ir su antra, trečia bei kitomis užduotimis (žr. 2 lent.). 2 lentelė. Tiriamosios ir kontrolinės grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal dviejų pakopų žodinių nurodymų užduotis tyrimo pradžioje ir pabaigoje Linktelėkite galvą pritardami TIRIAMOJI GR. (PRIEŠ ERGOT.) Papurtykite galvą nesutikdami Ar jūsų vardas Fredas? Parodykite pirštu savo nosį ir įvardinkite Ar dangus žalias? 38% Atliko be 8% (n=1) 23% (n=3) 62% (n=8) 100% (n=17) pagalbos (n=5) Atliko su 62% 92% (n=12) 77% (n=10) 38% (n=5) 0% (n=0) pagalba (n=8) Neatliko 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) TIRIAMOJI GR. (PO ERGOT.) Atliko be 69% 69% (n=9) 62% (n=8) 92% (n=12) 100% (n=17) pagalbos (n=9) Atliko su 31% 31% (n=4) 38% (n=5) 8% (n=1) 0% (n=0) pagalba (n=4) Neatliko 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) KONTROLINĖ GR. (I VERT.) Atliko be 65% 24% (n=4) 29% (n=5) 71% (n=12) 100% (n=17) pagalbos (n=11) Atliko su 35% 76% (n=13) 71% (n=12) 29% (n=5) 0% (n=0) pagalba (n=6) Neatliko 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) KONTROLINĖ GR. (II VERT.) Atliko be 65% 18% (n=3) 35% (n=6) 59% (n=10) 100% (n=17) pagalbos (n=11) Atliko su 35% 82% (n=14) 65% (n=11) 41% (n=7) 0% (n=0) pagalba (n=6) Neatliko 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0) 0% (n=0)

49 49 Išanalizavus duomenis, kurie atspindėjo tiriamųjų žodinės atminties gebėjimą įsiminti sakomus žodžius, buvo nustatyta, kad visiems tiriamosios ir kontrolinės grupės tiriamiesiems buvo reikalinga pagalba, pakartojant žodžius daugiau nei vieną kartą. Atliekant šios užduoties įvertinimą prieš ergoterapijos taikymą, tik 15% (n=2) tiriamojoje grupėje reikalavo žodžius pakartoti 2 kartus, kai po ergoterapijos tiek pat kartų prašė jau net 62 % (n=8) tiriamųjų (žr.14 pav.). 14 pav. Tiriamosios grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kiek kartų reikėjo pakartoti žodžius, kad įsimintų, prieš ir po ergoterapijos Atliekant šios užduoties įvertinimą kontrolinei grupei prieš I vertinimą ir II vertinimo metu, mažiausiai kartų (2 k.) prašė pakartoti tiek pat tiriamųjų, t.y. 12 % (n=2), kad galėtų įsiminti žodžius. Panašūs skaičiai, prašant pakartoti daugiau nei kelis kartus, išliko beveik nepakitę tiek I vertinimo, tiek II vertinimo metu (žr. 15 pav. )

50 50 15 pav. Kontrolinės grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kiek kartų reikėjo pakartoti žodžius, kad įsimintų, I ir II vertinimo metu Vertinat tiriamųjų motorinę atmintį, buvo nustatyta, jog visiems tiriamiesiems tiek tiriamajai 100% (n=13), tiek kontrolinei grupei 100% (n=17) buvo reikalinga pagalba pakartojant judesius, kad galėtų įsiminti. Visiems tiriamiesiems reikėjo kelis kartus pademonstruoti judesius ir pakomentuoti, kol sugebėjo tinkamai juos atlikti. Atliekant šios užduoties įvertinimą prieš ergoterapijos taikymą, visi tiriamieji pasiskirstė taip, jog kiekvienam iš jų reikėjo pakartoti judesius daugiau nei 3 kartus, tačiau buvo ir tokių, kuriems pakartoti reikėjo ir 10 kartų, kad sugebėtų pademonstruoti ir mėgintų įsiminti rodomus judesius. Tačiau po ergoterapijos daugiausiai pakartoti reikėjo jau tik 6 kartus 15 %(n=2) tiriamųjų, o mažiausiai, t. y. 2 kartus 23% (n=3) tiriamųjų (p<0.05). (žr.16 pav.).

51 51 16 pav. Tiriamosios grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kiek kartų reikėjo pademonstruoti judesius, kad įsimintų, prieš ir po ergoterapijos Atliekant šios užduoties įvertinimą kontrolinės grupės I vertinimo metu, visi tiriamieji pasiskirstė taip, jog kiekvienam iš jų reikėjo pakartoti judesius daugiau nei 4 kartus, tačiau buvo ir tokių, kuriems pakartoti reikėjo taip pat 10 kartų kaip ir tiriamajai grupei, kad sugebėtų pademonstruoti ir mėgintų įsiminti rodomus judesius. Tačiau II vertinimo metu kontrolinės grupės rezultatai suprastėjo, nebuvo tokių, kuriems būtų užtekę pakartoti kelis kartus. Buvo prašoma pakartoti ir 10 kartų (žr.17 pav.). 17 pav. Kontrolinės grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kiek kartų reikėjo pademonstruoti judesius, kad įsimintų, I ir II vertinimo metu

52 52 Ištyrus sergančiųjų šizofrenija žodinę ir motorinę atmintį, nustatyta, jog užduočių sudėtingumas tiriamiesiems sukėlė problemų, kai testavimo eigoje buvo pateikti 3 žodžiai ir 3 rankų judesiai, kurios tiriamieji turėjo įsiminti, ir atkartoti po kitų užduočių atlikimo. Apskaičiavus tyrimo rezultatus, gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0,05), jog tiriamosios grupės tiriamieji prieš ergoterapiją, įsimintų žodžių nesugebėjo atgaminti 62% (n=8) tiriamųjų, bet po ergoterapijos jau 100 % (n=13) tiriamųjų sugebėjo atsiminti įsimintus žodžius. O kontrolinė grupės tiriamųjų rezultatai nedaug pakito, tik 6% (n=1) daugiau tiriamųjų sugebėjo atsiminti visus tris žodžius (žr. 18 pav.). 18 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal žodinės atminties dinamiką tyrimo pradžioje ir pabaigoje Vertinant šizofrenija sergančių tiriamųjų motorinės atminties sutrikimus, buvo nustatyta, jog tiriamiesiems iškilo problemų, kuomet reikėjo atkartoti sudėtingesnius judesius. Taigi analizuojant duomenis buvo vertinama motorinės atminties sutrikimas, jei tiriamasis nesugebėjo atkartoti visų trijų rankos judesių. Tiriamojoje grupėje prieš ergoterapiją, tiriamieji įvertinti, kaip turintys motorinės atminties sutrikimų, kurie neatkartojo visų judesių buvo net 77 % (n=10), kaip po ergoterapijos buvo tik 38 % (n=5) turinčių motorinės atminties sutrikimų. Įvertinus kontrolinės grupės tiriamuosius, rezultatai buvo tokie, jog motorinės atminties sutrikimų I vertinimo metu turėjo 76 % (n=13) tiriamųjų, bet po II įvertinimo rezultatai beveik nepakito ir tokių tiriamųjų buvo šiek tiek daugiau, t. y. 82% (n=14). Šie rezultatai statistiškai reikšmingi (p<0,05). (žr. 19 pav.).

53 53 19 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal motorinės atminties dinamiką tyrimo pradžioje ir pabaigoje Motorinės atminties sutrikimai buvo vertinami pagal tai, kaip tiriamieji sugebės atkartoti parodytus 3 rankos judesius po kitų užduočių atlikimo. Ir buvo pastebėta, jog tiriamiesiems iškilo problemų, kai reikėjo pademonstruoti sudėtingesnės rankų kombinacijos judesius. Tyrimo rezultatai parodė, jog tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo pradžioje tiriamiesiems sunkiausiai sekėsi atsiminti antrąjį rankos judesį. Tiriamųjų grupėje tie, kurie neprisiminė buvo 77 % (n=13), kontrolinėje 76 % (n=13). Tačiau po ergoterapijos tiriamųjų grupėje, kurie turėjo motorinės atminties sutrikimų dėl neprisiminto antrojo judesio buvo tik 38 % (n=5), o kontrolinėje grupėje 82 % (n=14). Atitinkamai 3 judesio atkartojime tiriamojoje grupėje motorinės atminties problemų prieš ergoterapiją turėjo 54% (n=7), po jos 23 % (n=3), nors kontrolinėje grupėje I vertinimo metu motorinės atminties sutrikimų atliekant trečiąjį judesį buvo 71 % (n=12), o II vertinimo metu 53% (n=9), bet atliekant pirmąjį judesį problemų kontrolinėje grupėje I vertinimo metu turėjo 53 % (n=9), o II vertinimo metu 65 % (n=11), o tiriamosios grupės tiriamieji prieš ergoterapiją motorinės atminties sutrikimų atliekant pirmąjį judesį turėjo 46% (n=6) tiriamųjų, o po ergoterapijos tik 15 % (n=2) tiriamųjų (p<0.05) (žr. 20 pav.).

54 54 20 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kiek atsiminė judesių tyrimo pradžioje ir pabaigoje Išanalizavus vaizdinės atminties dinamiką nustatyta, jog tiriamojoje grupėje prieš ergoterapiją 1 bandymo metu, atliekant lengvesnę užduotį, vidutiniškai 56% (n=7) tiriamųjų buvo vertinami, kaip turintys vaizdinės atminties sutrikimų, 2 bandymo metu 60 % (n=8) tiriamųjų, o po ergoterapijos 1 ir 2 bandymo metu vidutiniškai sumažėjo iki 32% (n=4) tiriamųjų, kurie turėjo šių sutrikimų. Kontrolinėje grupėje tiek I, tiek II vertinimo metu, atliekant 2 bandymus, vaizdinės atminties sutrikimų turėjo vidutiniškai 55 % (n=9) tiriamųjų. Taigi vaizdinės atminties sutrikimų turėjo visi tiriamieji tiek tyrimo pradžioje, tiek pabaigoje, nes nesugebėjo visai atlikti pateiktų užduočių. Tačiau nebuvo ir tokių, kurie visiškai neatliktų užduoties (žr. 21 pav.).

55 55 21 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės vaizdinės atminties dinamikos vertinimas tyrimo pradžioje ir pabaigoje, atliekant lengvesnę užduotį 1 ir 2 bandymo metu Taigi vertinant tiriamosios grupės vaizdinės atminties sutrikimus prieš ergoterapiją, tiriamieji 1 bandymo ir 2 bandymo metu lengvesnę užduotį atliko ne visą. Buvo skatinama prisiminti arba parodomi keli daiktai, iš kurių galbūt prisimintų, kuriuos turėtų padėti į daiktų seką. Tai 2 bandymo metu su pagalba pavyko šiek tiek daugiau įvykdyti užduoties pakopų. Pavyzdžiui, analizuojant diagramoje pateiktus duomenis, matyti, jog atitinkamai 1 bandymo metu dviejų ir trijų daiktų sekas atvaizdavo 77 % (n=10) ir 62 % (n=8) tiriamųjų, o 2 bandymo metu atitinkamai 100% (n=13) ir 77% (n=10) tiriamųjų (žr. 22 pav.)

56 56 22 pav. Tiriamosios grupės tiriamųjų vaizdinės atminties įvertinimas, atliekant lengvesnę užduotį, 1 ir 2 bandymo metu prieš ergoterapiją Vertinant tiriamosios grupės vaizdinės atminties sutrikimus po ergoterapijos, atliekant pirmąją užduotį, nustatyta, kad tiriamieji įveikė daugiau užduoties pakopų nei prieš ergoterapiją. Jei prieš ergoterapiją visi tiriamieji 100% (n=13) sugebėjo atlikti 2 bandymo metu užduotį tik su kelių daiktų seka, tai jau po ergoterapijos visi tiriamieji atliko užduotį su dviejų, trijų ir keturių daiktų sekomis (žr. 23 pav. ). 23 pav. Tiriamosios grupės tiriamųjų vaizdinės atminties įvertinimas, atliekant lengvesnę užduotį, 1 ir 2 bandymo metu po ergoterapijos

57 57 Vertinant kontrolinės grupės tiriamuosius I vertinimo metu, nustatyta, jog 1 bandymu, atliekant pirmąją užduotį, 2 daiktų seką įveikė 88% (n=15) tiriamųjų, trijų daiktų seką 82% (n=14) tiriamųjų, trijų daiktų seką 58 % (n=10) tiriamųjų, kai 2 bandymu pirmas dvi sekas atliko visi tiriamieji, o ketvirtąją seką 70% (n=10) tiriamųjų. Tačiau diagramoje matyti, jog visi kontrolinės grupės tiriamieji turėjo vaizdinės atminties sutrikimų, nes nesugebėjo atlikti visą užduotį, tačiau nebuvo tokių, kurie visiškai neatliktų visos užduoties (žr. 24 pav.). 24 pav. Kontrolinės grupės tiriamųjų vaizdinės atminties įvertinimas, atliekant lengvesnę užduotį, 1 ir 2 bandymo metu vertinant 1 kartą Vertinant kontrolinės grupės tiriamuosius II vertinimo metu pagal lengvesnę pirmąją užduotį, nustatyta, jog 1 bandymu dviejų daiktų seką įveikė 94% (n=16) tiriamųjų, trijų daiktų seką 65% (n=11) tiriamųjų, keturių daiktų seką 47 % (n=8) tiriamųjų, kai 2 bandymu visi tiriamieji atliko tik pirmąją daiktų seką, o kitas nors ir daugiau, pavyzdžiui antrąją seką 88 % (n=15) tiriamųjų, trečiąją seką 64 % (n=11) tiriamųjų, bet mažiau nei I vertinimo metu. Taigi lyginant tiriamąją ir kontrolinę grupes, pastarųjų tiriamųjų vaizdinė atmintis nepagerėjo (žr. 25 pav.).

58 58 25 pav. Kontrolinės grupės tiriamųjų vaizdinės atminties įvertinimas, atliekant lengvesnę užduotį, 1 ir 2 bandymo metu vertinant 2 kartą Antrasis vaizdinės atminties sutrikimų vertinimo etapas buvo pasunkinant užduotį. Kaip minėta, tiriamajam buvo pateikta tam tikra daiktų kombinacija eilės tvarka, leidžiama įsižiūrėti kelias sekundes, ir po to tiriamasis turėjo tuos pačius daiktus padėti jau atbuline tvarka. Taigi išanalizavus duomenis nustatyta, jog tiriamojoje grupėje prieš ergoterapiją 1 bandymo metu dviejų daiktų seką su pagalba atliko 38% (n=5) tiriamųjų, trijų daiktų sekos neatliko 31% (n=4), su pagalba - 23% (n=3), keturių daiktų sekos neatliko 77 % (n=10) tiriamųjų. O daugiau nei 5 daiktų sekas neįveikė visi tiriamieji. Taigi palyginus su pirmąją užduotimi, šią užduotį tiriamiesiems sekėsi atlikti daug prasčiau (žr. 26 pav.) 26 pav. Tiriamosios grupės tiriamųjų vaizdinės atminties įvertinimas, atliekant sudėtingesnę užduotį 1 ir 2 bandymo metu prieš ergoterapiją

59 59 Vertinant tiriamosios grupės vaizdinės atminties sutrikimus po ergoterapijos, atliekant sudėtingesnę užduotį, nustatyta, kad tiriamieji įveikė daugiau užduoties pakopų nei prieš ergoterapiją. Jei prieš ergoterapiją 1 bandymo metu dviejų daiktų seką sugebėjo tik 62% (n=8) tiriamųjų, tai po ergoterapijos jau net dviejų ir trijų daiktų sekas sudėjo 100% (n=13) tiriamųjų (p<0,05). Nors visos užduoties nesugebėjo atlikti nei vienas tiriamasis, tačiau nebuvo ir tokių, kurie visai neatliktų (žr. 27 pav.). 27 pav. Tiriamosios grupės tiriamųjų vaizdinės atminties įvertinimas, atliekant sudėtingesnę užduotį,1 ir 2 bandymo metu po ergoterapijos Vertinant kontrolinės grupės tiriamuosius I vertinimo metu, nustatyta, jog 1 bandymu, atliekant antrąją užduotį, 2 daiktų seką įveikė visi tiriamieji, nors lengvesnės užduoties metu 88% (n=15) tiriamųjų; trijų daiktų seką tiek pat tiriamųjų kaip ir pirmoje užduotyje 82% (n=14); keturių daiktų seką atliekant lengvesnę užduotį 58 % (n=10) tiriamųjų,o sudėtingesnės užduoties metu tik 29%(n=5) tiriamųjų. Kuo užduotys buvo sudėtingesnės, tuo tiriamieji turėjo problemų jas vykdant. Taigi diagramoje matyti, jog visi kontrolinės grupės tiriamieji turėjo vaizdinės atminties sutrikimų, nes nesugebėjo atlikti visą užduotį, tačiau nebuvo tokių, kurie visiškai neatliktų visos užduoties (žr.28 pav.).

60 60 28 pav. Kontrolinės grupės tiriamųjų vaizdinės atminties įvertinimas, atliekant sudėtingesnę užduotį 1 ir 2 bandymo metu, vertinant 1 kartą Vertinant kontrolinės grupės tiriamuosius II vertinimo metu pagal sudėtingesnę antrąją užduotį, nustatyta, jog 1 ir 2 bandymo dviejų daiktų seką įveikė visi tiriamieji, trijų daiktų seką 1 bandymo metu 71% (n=12) tiriamųjų, keturių daiktų seką 29 % (n=5) tiriamųjų, kai 2 bandymu visi tiriamieji atliko tik pirmąją daiktų seką, o kitas nors ir daugiau, pavyzdžiui antrąją seką 88 % (n=15) tiriamųjų, trečiąją seką 41 % (n=7) tiriamųjų, bet mažiau nei I vertinimo metu. Taigi lyginant tiriamąją ir kontrolinę grupes, pastarųjų tiriamųjų vaizdinė atmintis nepagerėjo ( žr.29 pav.). 29 pav. Kontrolinės grupės tiriamųjų vaizdinės atminties įvertinimas, atliekant sudėtingesnę užduotį 1 ir 2 bandymo metu, vertinant 2 kartą

61 61 Išanalizavus girdimosios atminties dinamiką nustatyta, jog tiriamojoje grupėje prieš ergoterapiją 1 bandymo metu, atliekant lengvesnę užduotį, vidutiniškai 53% (n=7) tiriamųjų buvo vertinami, kaip turintys girdimosios atminties sutrikimų, 2 bandymo metu 46 % (n=6) tiriamųjų, o po ergoterapijos 1 ir 2 bandymo metu vidutiniškai sumažėjo iki 35% (n=5) ir 27 % (n=3) tiriamųjų, kurie turėjo šių sutrikimų. Kontrolinėje grupėje tiek I, tiek II vertinimo metu, atliekant 2 bandymus, girdimosios atminties sutrikimų turėjo vidutiniškai 58 % (n=6) tiriamųjų. Taigi girdimosios atminties sutrikimų turėjo visi tiriamieji tiek tyrimo pradžioje, tiek pabaigoje, nes nesugebėjo visai atlikti pateiktų užduočių. Tačiau nebuvo ir tokių, kurie visiškai neatliktų užduoties (žr. 30 pav.). 30 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupės girdimosios atminties dinamikos įvertinimas prieš ir po ergoterapijos, atliekant lengvesnę užduotį, 1 ir 2 bandymo metu Vertinant tiriamosios grupės girdimosios atminties sutrikimus prieš ergoterapiją, tiriamieji 1 bandymo ir 2 bandymo metu lengvesnę užduotį atliko ne visą. Buvo taikoma pagalba, kaip antrinis ir lėtesnis raidžių pakartojimas. Tai 2 bandymo metu su pagalba pavyko šiek tiek daugiau įvykdyti užduoties pakopų. Pavyzdžiui, analizuojant diagramoje pateiktus duomenis, matyti, jog atitinkamai 1 bandymo metu dviejų ir trijų raidžių sekas atkartojo 100 % (n=13) ir 77 % (n=10) tiriamųjų, o 2 bandymo metu atitinkamai 100% (n=13) ir 92% (n=12) tiriamųjų (žr. 31 pav.)

62 62 31 pav. Tiriamosios grupės tiriamųjų girdimosios atminties įvertinimas, atliekant lengvesnę užduotį, 1 ir 2 bandymo metu prieš ergoterapiją Vertinant tiriamosios grupės girdimosios atminties sutrikimus po ergoterapijos, atliekant pirmąją užduotį, nustatyta, kad tiriamieji įveikė daugiau užduoties pakopų nei prieš ergoterapiją. Jei prieš ergoterapiją visi tiriamieji 100% (n=13) sugebėjo atlikti 1 ir 2 bandymo metu užduotį tik su dviejų raidžių atkartojimu, tai jau po ergoterapijos visi tiriamieji atliko užduotį su dviejų, trijų ir daugiau nei 77 % (n=10) tiriamųjų net keturių raidžių sekas (žr. 32 pav. ). 32 pav. Tiriamosios grupės tiriamųjų girdimosios atminties įvertinimas, atliekant lengvesnę užduotį, 1 ir 2 bandymo metu po ergoterapijos

63 63 Vertinant kontrolinės grupės tiriamuosius I vertinimo metu, nustatyta, jog 1 ir 2 bandymo metu, atliekant pirmąją užduotį, 2 raidžių seką įveikė 100% (n=17) tiriamųjų, trijų raidžių seką 82% (n=14) tiriamųjų.tačiau diagramoje matyti, jog visi kontrolinės grupės tiriamieji turėjo girdimosios atminties sutrikimų, nes nesugebėjo atlikti visos užduoties, tačiau nebuvo tokių, kurie visiškai neatliktų užduoties (žr. 33 pav.). 33 pav. Kontrolinės grupės tiriamųjų girdimosios atminties įvertinimas, atliekant lengvesnę užduotį, 1 ir 2 bandymo metu vertinant 1 kartą Vertinant kontrolinės grupės tiriamuosius II vertinimo metu pagal lengvesnę pirmąją užduotį, nustatyta, jog 1 bandymu dviejų raidžių seką įveikė 100% (n=17) tiriamųjų, trijų raidžių seką 88% (n=15) tiriamųjų, keturių raidžių seką tiek pat kaip ir I vertinimo metu 29 % (n=5) tiriamųjų, o 2 bandymu visi tiriamieji atliko tik pirmąją raidžių seką, antrąją seką 76 % (n=13) tiriamųjų, t.y. mažiau nei I vertinimo metu, tačiau trečiąją raidžių seką 35 % (n=6) tiriamųjų, daugiau nei I vertinimo metu. Taigi lyginant tiriamąją ir kontrolinę grupes, pastarųjų tiriamųjų vaizdinė atmintis beveik nepagerėjo (žr. 34 pav.).

64 64 34 pav. Kontrolinės grupės tiriamųjų girdimosios atminties įvertinimas, atliekant lengvesnę užduotį, 1 ir 2 bandymo metu vertinant 2 kartą Išanalizavus duomenis pagal girdimosios atminties sudėtingesnę užduotį nustatyta, jog tiriamojoje grupėje prieš ergoterapiją 1 bandymo metu dviejų raidžių seką atliko 92% (n=12) tiriamųjų, trijų raidžių seką - 62% (n=8), su pagalba - 15% (n=2), keturių raidžių sekos neatliko 54 % (n=7) tiriamųjų. O daugiau nei 5 raidžių sekas neįveikė visi tiriamieji. Taigi palyginus su pirmąja užduotimi, šią užduotį tiriamiesiems sekėsi atlikti daug prasčiau (žr. 35 pav.) 35 pav. Tiriamosios grupės tiriamųjų girdimosios atminties įvertinimas, atliekant sudėtingesnę užduotį 1 ir 2 bandymo metu prieš ergoterapiją

65 65 Vertinant tiriamosios grupės girdimosios atminties dinamiką, tai po ergoterapijos, atliekant sudėtingesnę užduotį, nustatyta, kad tiriamieji įveikė daugiau užduoties pakopų nei prieš ergoterapiją. Jei prieš ergoterapiją 1 bandymo metu dviejų raidžių seką sugebėjo atkartoti 92% (n=12) tiriamųjų, tai po ergoterapijos jau net dviejų ir trijų raidžių sekas atkartojo 100% (n=13) tiriamųjų, o keturių raidžių seką atkartojo 70% (n=9), kai prieš ergoterapiją atkartojo tik 15% (n=2) tiriamųjų. Nors visos užduoties nesugebėjo atlikti nei vienas tiriamasis, tačiau nebuvo ir tokių, kurie visai neatliktų (žr. 36 pav.). 36 pav. Tiriamosios grupės tiriamųjų girdimosios atminties įvertinimas, atliekant sudėtingesnę užduotį 1 ir 2 bandymo metu po ergoterapijos Vertinant kontrolinės grupės tiriamuosius I vertinimo metu, nustatyta, jog 1 bandymu, atliekant antrąją užduotį, 2 raidžių seką įveikė visi tiriamieji, trijų raidžių seką 59% (n=14), mažiau nei atliekant lengvesnę užduotį, t.y. trijų raidžių seka atkartojo 82% (n=14). Kuo užduotys buvo sudėtingesnės, tuo daugiau problemų tiriamieji turėjo jas vykdant. Diagramoje matyti, jog visi kontrolinės grupės tiriamieji turėjo vaizdinės atminties sutrikimų, nes nesugebėjo atlikti visą užduotį, tačiau nebuvo tokių, kurie visiškai neatliktų užduoties (žr. 37 pav.).

66 66 37 pav. Kontrolinės grupės tiriamųjų girdimosios atminties įvertinimas, atliekant sudėtingesnę užduotį 1 ir 2 bandymo, vertinant 1 kartą Vertinant kontrolinės grupės tiriamuosius II vertinimo metu pagal sudėtingesnę antrąją užduotį, nustatyta, jog 1 ir 2 bandymo dviejų raidžių seką atkartojo visi tiriamieji, trijų raidžių seką 1 bandymo metu atkartojo 59% (n=10) tiriamųjų, keturių raidžių seką - 29 % (n=5) tiriamųjų, kai 2 bandymu visi tiriamieji atkartojo tik pirmąją raidžių seką, o antrąją 65% 9n=11), trečiąją tiek pat kaip 1 bandymu, tačiau mažiau nei I vertinimo metu. Taigi lyginant tiriamąją ir kontrolinę grupes, pastarųjų tiriamųjų girdimoji atmintis nepagerėjo ( žr.38 pav.) 38 pav. Kontrolinės grupės tiriamųjų girdimosios atminties įvertinimas, atliekant sudėtingesnę užduotį 1 ir 2 bandymo metu, vertinant 2 kartą

67 Veiksnių, turinčių įtakos ergoterapijos, lavinant sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijas, efektyvumui vertinimas Buvo vertinamos sąsajos tarp tiriamųjų testo atlikimo trukmės, atminties sutrikimų ir tiriamųjų amžiaus, lyties, išsilavinimo, ligos trukmės, taikant Pirsono koreliacijos koeficientą, lyginant imčių vidurkius, kiek atliko daugiau ar mažiau užduočių po ergoterapijos. Analizuojant ergoterapijos efektyvumą dėmesio trukmės pokyčiams tarp moterų ir vyrų, buvo nustatyta, jog tiek vyrai, tiek moterys testą atliko greičiau. Tačiau stiprus koreliacinis ryšys nustatytas tarp vyrų, t.y. po ergoterapijos vyrų (r=0,8) testo atlikimo trukmė sutrumpėjo daugiau nei moterų (r=0,3). Iš analizuojamų veiksnių nustatytos sąsajos tarp sirgimo trukmės, amžiaus ir tiriamųjų dėmesio trukmės. Testo atlikimo laikas buvo geresnis tiriamųjų, kurių amžius jaunesnis. Vertinant ergoterapijos efektyvumą, nustatytas vidutinis koreliacinis ryšys tarp testo atlikimo laiko ir tiriamųjų amžiaus (r=0,6),.t.y. jaunesnio amžiaus tiriamieji testą atliko greičiau (žr. 39 pav.). 39 pav. Tiriamųjų amžiaus įtaka dėmesio trukmei Vertinant sąsajas tarp tiriamųjų sirgimo trukmės ir testo atlikimo laiko, nustatytas vidutinis koreliacinis ryšys (r=0,47). Tiriamieji, kurie sirgo trumpiau, jų dėmesio trukmė buvo trumpesnė, t. y. testo atlikimo laikas buvo trumpesnis (žr.40 pav.)

68 68 40 pav. Tiriamųjų sirgimo trukmės įtaką dėmesio trukmei Vertinant ergoterapijos efektyvumą tiriamųjų žodinei ir motorinei atminčiai, buvo nustatytas vidutinis koreliacinis ryšys su amžiumi bei sirgimo trukme, t.y. kuo jaunesnio amžiaus, ir kuo mažiau metų sirgusiems tiriamiesiems reikėjo mažiau kartoti tiek žodžius, tiek judesius, kad tiriamieji įsimintų (r=0,6). Įvertinus kiek tiriamieji atsiminė žodžius ir judesius, nustatytas vidutinis koreliacinis ryšys tarp tiriamųjų amžiaus ir sirgimo trukmės (r=0,58), tai reiškia, jog tiriamieji, kurie buvo jaunesnio amžiaus ir sirgo mažiau metų, žodinės ir motorinės atminties užduočių atlikimas buvo geresnis. Vertinant tiriamųjų vaizdinę atmintį, kuri visiems tiriamiesiems po ergoterapijos įvertinta kaip pagerėjusi, nes buvo atlikta didesnė dalis užduočių nei prieš ergoterapiją, buvo nustatytas stiprus koreliacinis ryšys su amžiumi (r=0,76) ir sirgimo trukme (r=0,74). Taigi jei tiriamųjų amžius buvo jaunesnis, o sirgimo trukmė trumpesnė, tai vaizdinės atminties užduočių balai buvo didesni (žr. 41) pav.). Be to, lyginant moterų ir vyrų balų vidurkius pagal atliktas vaizdinės atminties užduotis nustatyta, jog vyrų balų vidurkis (8,2) didesnis nei moterų (5,5), t. y. vyrai užduotis atliko geriau po ergoterapijos (p<0.05).

69 69 41 pav. Tiriamųjų amžiaus ir sirgimo trukmės įtaka vaizdinėss atminties užduočių atlikimui Vertinant tiriamųjų girdimąją atmintį, kuri taip pat kaip ir vaizdinė atmintis po ergoterapijos įvertinta kaip pagerėjusi, taip pat buvo nustatyta stiprus koreliacinis ryšys su amžiumi (r=0,85) ir su sirgimo trukme (r=0,75) (žr. 42 pav.). Bet vėl gi lyginant moterų ir vyrų balų vidurkius pagal atliktas girdimosios atminties užduotis nustatyta, jog vyrų balų vidurkis (8,5) buvo didesnis nei moterų (6,1), taigi ir girdimosios atminties užduotyse vyrų rezultatai buvo geresni (p<0,05).

70 70 42 pav. Tiriamųjų amžiaus ir sirgimo trukmės įtaka girdimosios atminties užduočių atlikimui Taigi apibendrinant gautus tyrimo rezultatus, galima teigti, jog sergantieji šizofrenija asmenys turi tiek dėmesio, tiek trumpalaikės, vaizdinės, motorinės, žodinės bei girdimosios atminties sutrikimų. Taip pat tiriamiesiems sunkumų sukelia sudėtingesni mąstymo reikalaujantys procesai, kaip kelių veiksmų nurodymų atlikimas ar nesuvokimas, atsakinėjant į tam tikras klausimo formuluotes. Ir paaiškėjo, jog buvo stiprus tiriamųjų poreikis dalyvauti ergoterapijos užsiėmimuose, kurios efektyvumas stebimas tiriamųjų pasiektais didesniais rezultatais. Buvo nustatyta, kad ergoterapijos efektyvumą lemia tiriamųjų amžius, sirgimo trukmė, bei vyriškoji lytis (p<0,05). Ergoterapeutas žinodamas šiuos veiksnius, gali koreguoti ergoterapijos planus, individualizuoti užsiėmimus, parinkti tinkamas ergoterapinės priemonės, lavinančias sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijas, atsižvelgdamas į sergančiųjų amžių, ligos trukmę bei moterų ir vyrų galimybes bei poreikius.

71 71 4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS Kognityvinio funkcionavimo sunkumai sunkina atlikti namų ruošos arba darbines užduotis ir gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę (Shawaryn M., 2002; Thompson A. J., 2001) [9; 27]. Sergantiesiems šizofrenija negebėjimas ką nors padaryti lydi distresas, sumažėjusi jų ir šeimos narių savigarba, pyktis, frustracija ir nusivylimas. Verbalinis įsiminimas, informacijos apdorojimo greitis, tai tokios kognityvinės funkcijos, kurios turi ypač daug įtakos darbinei veiklai ir kasdieniam gyvenimui. o tik produktyvi veikla skatina pasitikėjimą ir savigarbą. Dėmesio ir suvokimo kognityviniai sutrikimai gali turėti įtakos atminties testų atlikimo kokybei, pavyzdžiui, jei asmuo negeba ar sunkiai susikaupia, jam sunku bus atlikti užduotis, reikalaujančias atgaminti turėtus įgūdžius, nors ir gerai įvaldytus. Taigi pažintinių funkcijų įvertinimas yra svarbu dėl to, jog jis gali lemti socialinį, profesinį, kasdienį funkcionavimą (Malla, 2002; Jensen, 2004) [59; 48]. Šio tyrimo metu buvo vertinami veiksniai, įtakojantys ergoterapijos, lavinant sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijas, efektyvumą. Buvo tiriami Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro padalinio - socialinių paslaugų žmonėms su psichine negalia skyriaus ir Vš.Į. Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centro asmenys. Tyrime dalyvavo 30 asmenų, sergančių šizofrenija. Iš viso tyrime dalyvavo 30 asmenų: 63 % (n=19) moterų ir 37% (n=11), sergančių šizofrenija. Tiriamąją grupę sudarė 43% (n=13) tiriamųjų, o kontrolinę 57% (n=17) tiriamųjų. Tiriamosios grupės tiriamųjų amžiaus vidurkis 42 ± 3 metų, kontrolinės grupės tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 44 ± 3. Buvo taikyta 15 ergoterapijos užsiėmimų, kiekvieną savaitę po 5 dienas. Ergoterapijos užsiėmimų laikas buvo 60 minučių. O užsiėmimų laikas, pagal užsienio mokslinių tyrimų pateiktus duomenis, skirtas pažinimo funkcijų lavinimui, buvo nuo 20 iki 60 minučių [64]. Išanalizavus duomenis, nustatyti tokie rezultatai: tiriamosios grupės testo atlikimo laiko vidurkis prieš ergoterapiją buvo 42 ± 2 minutės, po ergoterapijos 34 ± 2 minutės. O atitinkamai kontrolinės grupės duomenys dviejų vertinimo metu, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta, buvo tokie: I vertinimo metu testo atlikimo laikas buvo 38 ± 2 minutės, o II vertinimo metu testo atlikimo laikas buvo ilgesnis 40 ± 2 minutės, nors tyrimo sąlygos buvo tokios pat kaip ir I vertinimo metu. Abiejų grupių tiriamieji rodė stiprią motyvaciją pilnam užduočių įvykdymui, nors atlikimo laikas buvo ne trumpas (maksimali trukmė abiejose grupėse tyrimo pradžioje buvo 55 min.). Prieš ergoterapija tiriamojoje grupėje moterų testo vidutinis atlikimo laikas buvo 44 ± 7 minutės, po ergoterapijos 36 ± 7, vyrų 39 ± 9 prieš ergoterapiją, po ergoterapijos 33 ± 8 minutės. Nustatytas statistiškai reikšmingas vyrų testo atlikimo laiko pokytis po ergoterapijos, t.y. jie greičiau atliko testą nei moterys (p<0,05). Įvertinus testo atlikimo laiko vidurkių pokyčius tyrimo pradžioje ir pabaigoje, nustatyta, jog tiriamojoje grupėje testo atlikimo laikas sumažėjo 7,3 balais, kai kontrolinėje grupėje vidurkių pokytis ne tik, kad sumažėjo ar liko nepakitęs, bet dar ir padidėjo 2,4 balo. Tai reiškia, jog atlikus tiriamųjų

72 72 pakartotinį įvertinimą po ergoterapijos jų testo atlikimo laikas sutrumpėjo, t. y. jie testo užduotis atliko greičiau, o kontrolinė grupė ilgiau. Šie gauti skirtumai statistiškai reikšmingi (p<0,05) Ilgalaikės atminties sutrikimų nebuvo nustatyta, tačiau nedaug, tik 26% (n=3) tiriamosios grupės tiriamųjų ir kontrolinės grupės 17% (n=3) tiriamųjų turėjo trumpalaikės atminties sutrikimų. Išanalizavus duomenis nustatyta, jog tiriamojoje grupėje prieš ergoterapiją, atliekant lengvesnę užduotį, vidutiniškai 56% (n=7) tiriamųjų turėjo vaizdinės atminties sutrikimų, 2 bandymo metu 60 % (n=8) tiriamųjų, o po ergoterapijos 1 ir 2 bandymo metu vidutiniškai sumažėjo iki 32% (n=4) tiriamųjų, kurie turėjo šių sutrikimų. Kontrolinėje grupėje tiek I, tiek II vertinimo metu, atliekant 2 bandymus, vaizdinės atminties sutrikimų turėjo vidutiniškai 55 % (n=9) tiriamųjų. Taigi vaizdinės atminties sutrikimų turėjo visi tiriamieji, nes nesugebėjo atlikti visų pateiktų užduočių. Tačiau nebuvo ir tokių, kurie visiškai neatliktų. Palyginus rezultatus sudėtingesnės užduoties įvykdymą su pirmąją lengvesne užduotimi, šią užduotį tiriamiesiems sekėsi atlikti daug prasčiau. Kuo užduotys buvo sudėtingesnės, tuo tiriamieji turėjo problemų jas vykdant. Tačiau vertinant tiriamosios grupės vaizdinės atminties sutrikimus po ergoterapijos, atliekant sudėtingesnę užduotį, nustatyta, kad tiriamieji įveikė daugiau užduoties pakopų nei prieš ergoterapiją. Jei prieš ergoterapiją 1 bandymo metu dviejų daiktų seką sugebėjo tik 62% (n=8) tiriamųjų, tai po ergoterapijos jau net dviejų ir trijų daiktų sekas sudėjo 100% (n=13) tiriamųjų. Nors visos užduoties nesugebėjo atlikti nei vienas tiriamasis, tačiau nebuvo ir tokių, kurie visai neatliktų. Apžvelgus pažintinių gebėjimų kitimą gydymo metu, mokslininkų atlikti tyrimo rezultatai gana prieštaringi. Hill K. S., Schuepbach D., Herbener ir kt. (2004) tyrime dalyvavo 45 šizofrenija sergantys pacientai. Jie buvo matuojami 5 neuropsichologiniais testais prieš pradedant gydymą antipsichotiniais vaistais ir praėjus dviems metams po gydymo. Palyginimui buvo atrinkti 33 sveiki individai. Bendrai paėmus, net ir po stacionarinio gydymo, šizofrenija sergančių pacientų kognityviniai įverčiai, lyginant su sveikų individų, buvo kur kas labiau prastesni. Praėjus šešioms savaitėms po gydymo, pacientai pateikė nedidelius pagerėjimus vizualinės atminties ir vizualinio suvokimo užduotyse, tačiau verbalinės atminties rodikliai nusmuko [14]. Taigi šis tyrimas rėmėsi tik gydomuoju farmakoterapiniu poveikiu, bet jei būtų taikoma dar ir alternatyvi ergoterapija, tikslingai lavinant kognityvines funkcijas, gal būt rezultatai būtų dar efektyvesni. Ištyrus sergančiųjų šizofrenija žodinę ir motorinę atmintį, nustatyta, jog užduočių sudėtingumas tiriamiesiems sukėlė problemų. Testavimo eigoje buvo pateikti 3 žodžiai ir 3 rankų judesiai, kurios tiriamieji turėjo įsiminti, ir atkartoti po kitų užduočių atlikimo. Apskaičiavus tyrimo rezultatus, nustatyta, statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0,05), jog tiriamosios grupės tiriamieji prieš ergoterapiją žodinės atminties sutrikimų turėjo 62% (n=8) tiriamieji, bet po ergoterapijos visi 100 % (n=13) tiriamųjų sugebėjo atsiminti įsimintus žodžius. O kontrolinė grupės tiriamųjų rezultatai nedaug pakito, tik 6% (n=1) daugiau tiriamųjų sugebėjo atsiminti visus tris žodžius. Vertinant motorinės atminties sutrikimus, tiriamojoje grupėje prieš ergoterapiją, tokių tiriamųjų, kaip turinčių motorinės

73 73 atminties sutrikimų, buvo net 77 % (n=10), kaip po ergoterapijos buvo tik 38 % (n=5). Įvertinus kontrolinės grupės tiriamuosius, rezultatai buvo tokie, jog motorinės atminties sutrikimų I vertinimo metu turėjo 76 % (n=13) tiriamųjų, bet po II įvertinimo rezultatai beveik nepakito ir tokių tiriamųjų buvo šiek tiek daugiau, t. y. 82% (n=14). Šie rezultatai statistiškai reikšmingi (p<0,05). Vertinant girdimosios atminties sutrikimus, tiriamojoje grupėje prieš ergoterapiją, girdimosios atminties sutrikimų turėjo 53% (n=7) tiriamųjų, kaip po ergoterapijos - 35 % (n=5) tiriamųjų. Kontrolinėje grupėje tiek I, tiek II vertinimo metu, atliekant 2 bandymus, girdimosios atminties sutrikimų turėjo vidutiniškai 58 % (n=6) tiriamųjų (p<0,05). Taip pat tyrimo metu buvo vertinamas tiriamųjų laiko suvokimas, t.y testavimo metu po kelių užduočių atlikimo tiriamųjų buvo klausiama, kiek jų manymu praėjo laiko nuo testo pradėjimo. Taip buvo vertinamas vidurio linijos testo užduotis, sugebėjimas atrinkti daiktus iš rodomų (klausimyne užduotis buvo įvardinta kaip daiktų suderinamumas), pinigų atpažinimo įgūdžiai, kurie vyko 2 etapais (tiriamieji turėjo įvardinti pateiktus centus bei suskaičiuoti centus). Visi tiriamieji užduotis sėkmingai įvykdė, problemų dėl laiko suvokimo, vidurio linijos testo atlikimo, daiktų suderinamumo, pinigų atpažinimo įgūdžių neiškilo. Veiksniai, kurie turėjo įtakos ergoterapijos, lavinat sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijas, efektyvumui buvo tiriamųjų amžius, sirgimo trukmė, bei lytis. Šie veiksniai įtakojo dėmesį, vaizdinę, žodinę, motorinę, girdimąją atmintį. Nustatyta, jog užduotis įvykdyti sekėsi geriau, kurių amžius buvo jaunesnis, o sirgimo trukmė trumpesnė. Taip pat nustatyta, jog vyrams užduotis sekėsi atlikti geriau nei moterims, tai galėjo įtakoti faktas, kad vyrų tiriamojoje grupėje buvo mažiau 46% (n=6) nei moterų 54% (n=7), ir vyrų amžius buvo jaunesnis negu moterų, t.y. iki 44 metų amžiaus, moterų tiriamojoje grupėje buvo 29 % (n=2), o vyrų 33% (n=4). Taigi tyrimo hipotezė pasitvirtino, jog tiriamieji turi pažinimo funkcijų sutrikimų, ir ergoterapijos efektyvumą įtakoja amžius, sirgimo trukmė ir lytis. Pažymėtina, jog tiriamieji turėjo labai didelę motyvaciją dalyvauti tyrime, jie teigė, kad tyrime dalyvauti buvo įdomu ir naudinga. Iki šio tyrimo pratimai pažinimo funkcijų lavinimui jiems taikomi nebuvo. Twamley E. W., Jeste D. V., Bellack A. S. (2003) išnagrinėję 17 mokslinių straipsnių apie sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijų lavinimą, kuriuose buvo pateiktos skirtingą efektą sukėlusios intervencijos ( nekompiuterizuotos ir kompiuterizuotos programos, su strateginėmis užduotimis ir be jų, bei pažinimo funkcijų gerinimas pritaikant aplinką), teigia, kad šie skirtingi metodai turi efektyvius komponentus, kurie pagerina pažinimą, simptomus, ir kasdienį funkcionavimą. Autoriai rekomenduoja tolimesnius tyrinėjimus, kad būtų tęstinumas, kuris sustiprintų šių intervencijų efektyvumą. To paties straipsnio autoriai akcentavo, kad šiuose tyrimuose yra pateikta labai mažai informacijos, kokių sričių specialistai vykdė pažinimo funkcijų lavinimo programas [64].

74 74 Apibendrinant galima teigti, kad vienas iš pagrindinių tikslingų kognityvinių funkcijų lavinimo metodikų turėtų būti ergoterapijos specialistų darbas su sergančiais šizofrenija asmenimis įvairiuose psichikos sveikatos centruose. Ir svarbu, kad būtų vykdomas ne vien tik užimtumas, taikant meno terapijos priemones, bet ir tikslingos pažinimo funkcijų lavinimo užduotys.

75 75 IŠVADOS 1. Sergantieji šizofrenija, esant motyvacijai, pastovų dėmesį gali išlaikyti pakankamai ilgai. Prieš ergoterapiją vidutinė dėmesio trukmė buvo 42 ± 2 minutės. Tyrimo pradžioje maksimali trukmė abiejose grupėse buvo 55 min. Prieš ergoterapiją tiriamojoje grupėje moterų testo vidutinis atlikimo laikas buvo 44 ± 7 minutės, po ergoterapijos 36 ± 7, vyrų 39 ± 9 prieš ergoterapiją, po ergoterapijos 33 ± 8 minutės. Nustatytas statistiškai reikšmingas vyrų testo atlikimo laiko pokytis po ergoterapijos, t.y. jie greičiau atliko testą nei moterys (r=0,8; p<0,05). 2. Sergantieji šizofrenija turi atminties sutrikimų: trumpalaikės 26% (n=3) tiriamųjų, motorinės - 77% (n=10) tiriamųjų, vaizdinės 56% (n=7) tiriamųjų, žodinės - 62% (n=8) tiriamųjų, girdimosios 53% (n=7) tiriamųjų. Ilgalaikės atminties sutrikimų tiriamiesiems nenustatyta. 3. Ergoterapija, lavinant sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijas, buvo efektyvi. Po ergoterapijos trumpalaikės ir žodinės atminties sutrikimų nebuvo nustatyta nei vienam tiriamajam; motorinės atminties sutrikimų buvo nustatyta 38% (n=5) tiriamųjų, vaizdinės atminties 32% (n=4) tiriamųjų, girdimosios atminties 35% (n=5) tiriamųjų (p<0,05). Įvertinus testo atlikimo laiko vidurkių pokyčius tyrimo pradžioje ir pabaigoje, nustatyta, jog tiriamojoje grupėje testo atlikimo laikas sumažėjo 7,3 balais, kai kontrolinėje grupėje vidurkių pokytis padidėjo 2,4 balo. Gauti skirtumai statistiškai reikšmingi (p<0,05). 4. Ergoterapijos efektyvumą, lavinant šizofrenija sergančiųjų pažinimo funkcijas įtakoja amžius, sirgimo trukmė, lytis. Nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos atliekant visas užduotis (p<0,05). Stipriausias koreliacinis ryšys nustatytas atliekant girdimosios(r=0,8) ir vaizdinės (r=0,7) atminties užduotis.

76 76 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 1. Ergoterapeutas turi vertinti ir koreguoti asmenų, sergančių šizofrenija, pažinimo funkcijas. Šių funkcijų lavinimas sergantiesiems yra labai aktualus. 2. Išsamiam pažintinių funkcijų sutrikimų įvertinimui yra rekomenduojamas Minesotos pažintinių funkcijų sutrikimų vertinimo klausimynas, kuriuo visapusiškai įvertinamos sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijos: dėmesys, orientacija ilgalaikė, trumpalaikė, žodinė, vaizdinė, motorinė, girdimoji atmintis, nurodymų vykdymas, vizualinis aplaidumas, suderinamumas, atpažinimas, paprasti pinigų atpažinimo įgūdžiai, paprasti matematiniai įgūdžiai, numatymas ir planavimas, saugumas ir nuovokumas, problemų sprendimo įgūdžiai, abstraktus mąstymas. 3. Ergoterapinis sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijų vertinimas turi būti tęstinis procesas, sudarant tikslingus ergoterapinius planus, atsižvelgiant į veiksnius kaip amžius, sirgimo trukmė, lytis, taip pat rekomenduotina įvertinti emocinę savijautą bei poreikius.. 4. Sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijų sutrikimų mažinimui rekomenduotinas pagalbinių priemonių naudojimas bei namų aplinkos, darbo vietos maksimalus pritaikymas (kalendoriai, elektroniniai laikrodžiai su data, dienoraščiai, fotografijos, užrašų knygelės, telefonas su nustatytais svarbiausiais numeriais, vaistų dėžute su priminimo funkcija, kortelės su užrašais darbo vietoje, triukšmo lygio sumažinimas darbo vietoje ir pan.)

77 77 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Bell M., Bryson G., Greig T., Corcoran C., Wexler B. E. Neurocognitive Enhancement Therapy With Work Therapy Effects on Neuropsychological Test Performance.2001, P [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: 2. Brunggen V. Occupational therapy practice and education in europe: ENOTHE conference occupational therapy education and practice tuning, Lithuania and Europe. 2003, p Castner S.A., Goldman-Rakic P.S., Williams G.V. Animal models of working memory: Insights for targeting cognitive dysfunction in schizophrenia. Psychopharmacology. 2004, 174, p Chua S.E., McKenna P.J. Schizophrenia a brain disease? A critical review of structural and functional cerebral abnormality in the disorder.1995, 166, p Dembinskas A., Goštautaitė M. N. Šizofrenijos spektro sutrikimai. Psichiatrija. 2003; Dilingas H., Reimeris C. Psichiatrija ir psichoterapija. Avicena. Vilnius, Dudonienė V., Bacevičienė R. Ergoterapija. Kaunas, Furst M. Psichologija. Lumen leidykla. Vilnius, Green, MF. What are the functional cosequences of neurocognitive deficits in schizophrenia? // Psychiatry p Gudienė D. Emocijų išraiškos atpažinimas sergant psichikos ligomis. // Nervų ir psichikos ligos. 2007, Nr. 1. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: com/search?q=cache:31t-oycsz6qj: leidiniai%26strid %3D5399 %26subid%3Dnpl+sizofrenija&cd=837&hl=lt&ct=clnk&gl=lt 11. Hallahan, DP, Kaufman, JM. Ypatingieji mokiniai. Specialiojo ugdymo įvadas. 2003; Harris E.C., Barraclough B. Excess mortality of mental disorder. 1998, 173, p Hicks B. Schizophrenia statistics, facts and information [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: Hill K. S., Schuepbach D., Herbenerm E. S. Pretreatment and longitudinal studies of neuropsychological deficits in antipsyhotic patients with schizophrenia. Chicago, 2004, p Jablensky A. Eur Arch Psychiatry Clin Neurosci. 2000, 250, p Janulionienė M. Šizofrenijos depresinių simptomų gydymas kvetiapinu. // Nervų ir psichikos ligos. 2008, Nr. 5. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: / search?q=cache:ulwnhg50fhqj: leidiniai%26subid%3dnpl %26strid%3D7797+sizofrenija&cd=782&hl=lt&ct=clnk&gl=lt 17. Jašinauskaitė K. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija. Informacinis leidinys. 2006, Nr. 2.[žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: cache:

78 78 BKttmB4sCoIJ: &hl= lt&ct=clnk&gl=lt 18. Jaučkojienė D. Šizofrenijos gydymas generiniais vaistais. Galimybė ar gresmė? // Nervų ir psichikos ligos. 2008, Nr. 3. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: /search?q=cache:2_u3u3cytrcj: leidiniai%26subid%3dnpl%26strid%3d7308+sizofrenija&cd=906&hl=lt&ct=clnk&gl=lt 19. Jaučkojienė D., Bursevičienė Z. Kodėl sergantieji psichikos ligomis dažniau ir daugiau serga kitomis ligomis ir ankščiau miršta. // nervų ir psichikos ligos. 2007, Nr. 4. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: medicine.lt/ in-dex.php%3fpagrid%3dleidiniai%26strid%3d6718%26subid%3dnpl+sizofrenija &cd=911&hl=lt&ct=clnk&gl=lt. 20. Jelicic M.. Memory Training in Schizophrenia. Maastricht, the Netherlands, [žiūrėta ] Prieiga prie interneto: Jensen J., Nilsson L. L., Levander S. Neurocognitive and psychopathological correlates of self monitoring ability in schizophrenia. Eur arch psychiatry clin neurosci. 2004, p Johnstone E. C., Freeman C. P. L., Zealley A. K. Companion to psychiatric studies. Churchill livingstone. USA, Juočys S., Velbasienė A., Paulavičius L. Psichikos liga ir pažintinės funkcijos. // Farmakoterapija. 2006, Nr. 2. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: %26strid%3D5557%26subid %3Dft+sizofrenija&cd=891&hl=lt&ct=clnk&gl=lt 24. Kalkytė R. Moterų šizofrenijos ypatumai. // Nervų ir psichikos ligos. 2007, Nr.6. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: +simptomai+pasireiskia+vyrams&cd=5&hl=lt&ct=clnk&gl=lt&source= 25. Khouzam H. R., Tiu Tan D., Gill T. S. Psichiatrijos vadovas. Vaistų žinios Kielhofner G. Conceptual foundation of occupational therapy. Philadelphia, Kielhofner G. Model of human occupation; theory and application. Baltimore, Kotrla K.J., Weinberger D.R. Brain imaging in schizophrenia.1995, 46, p Kriščiūnas A. Psichikos ligos ir mes. Ciklonas. Vilnius, Kriščiūnas A. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas. // Sučylaitė J. Šizofrenija sergančiųjų reabilitacija poezijos terapijos metodu. // Lietuvos reabilitologų asociacijos konferencijos medžiaga. Naujasis lankas. Kaunas, Kriščiūnas A. Psichiatrija. UAB ciklonas. Vilnius, Kriščiūnas A., Kerpė R., Kimtys A. ir kt. Ergoterapija. Vitae Litera. Kaunas, 2008.

79 Kriščiūnas A., Kimtys A., Savickas R. ir kt. Reabilitacija. Vitae Litera. Kaunas, Kriščiūnas A., Mingaila S., Petruševičienė D. ir kt. Ergoterapijos paradigma reabilitacijos srityje ir jos profesinis reglamentavimas. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija. Morkūnas ir ko, Klaipėdos universitetas. 2009, Nr Lapkauskienė N. Psichikos sveikatos sutrikimai ir slaugos pagrindai. UAB ciklonas. Vilnius, Leskauskas D. Gydymo senos ir naujos kartos neuroleptikais tyrimai. // Nervų ir psichikos ligos. 2007, Nr. 5. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: q=cache:jj5jqiw6rgij: 26strid%3D6738%26subid%3Dnpl+sizofrenija&cd=904&hl=lt&ct=clnk&gl=lt 37. Lopaitis M. Šizofrenija: negatyviųjų simptomų ir kognityvinių sutrikimų svarba ir klozapinas. // Nervų ir psichikos ligos. 2006, Nr. 2. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:elmnsnf8gpaj: grid%3dleidiniai%26subid%3dnpl%26strid%3d5286+atmintis+ir+demesys+sizofrenija&cd=1& hl=lt&ct=clnk&gl=lt. 38. Malla A. K., Norman R. M. G., Manchanda R. Symptoms, cognition, treatment adherence and functional outcome in first episode psychosis. Psychol med. 2002, p Mazaliauskienė R. Kognityviniai sutrikimai šizofrenijos metu ir jų koreliacija su morfologiniais smegenų pakitimais. // Nervų ir psichikos ligos. 2005, Nr. 2. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: /resursai/zinia-sklaida/medicine/gydymo_menas/nervai_2005_nr2(18).pdf+atmintis+ir+ demesys+ SIZOFRENIJA&cd =15&hl=lt&ct=clnk&gl=lt. 40. Meltzer H.Y. Mechanism of action of atypical antipsychotic drugs // Neuropsychopharmacology: the fifth generation of progress. Davis K.L., Charney D., Coyle J.T., Nemeroff C. Raven Press, New York, 2002, p McCarley R.W., Wible C.G., Frumin M. et al. MRI anatomy of schizophrenia. 1999, 45, p Morrow A. Condition & diseases: psychological & mental health. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: html. 43. Navickas A., Aripiprazolis psichiatro praktikoje. // Nervų ir psichikos ligos. 2006, Nr. 2. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: Prsy GpCgVdQJ: sizofrenija&cd=945&hl=lt&ct=clnk&gl=lt.

80 Neverauskienė S. Miego pokyčiai psichikos sutrikimų metu. // Nervų ir psichikos ligos Nr. 2. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: com/search?q=cache :hnm_ HMYX t R MJ: %26strid%3D5451% 26subid %3Dnpl+sizofrenija&cd=927&hl=lt&ct=clnk&gl=lt. 45. Newman S.C., Bland R.C. Mortality in a cohort of patients with schizophrenia, a record linkage stury. 1991, 36, p Peuskens J., Demily C., Thibaut F. Treatment of Cognitive Dysfunction in Schizophrenia. 2005, 27, p Piličiauskas A. Neįgaliųjų meninis ugdymas. Metodikos ir terapijos aspektai. // A. Vaitkevičienė. Dailės terapija Lietuvoje: pradžia ir raida. Kronta. Vilnius, Rapoport J.L., Giedd J.N., Blumenthal J. et al. Progressive cortical change during adolescence in childhood-onset schizophrenia: a longitudinal magnetic resonance imaging study. 1999, 56, p Sawa A., Snyder S.H. Schizophrenia: Neural Mechanisms for Novel Therapies, Molecular Medicine. 2003, p Schultz S.K., Andreasen N.C. Schizophrenia. Lancet. 1999, p Sharma T., Antonova L. Cognitive function in schizophrenia: Deficits, functional consequences, and future treatment. 2003, 26, p Shawaryn M. A., Schiaffino K. M., LaRocca N. G., Johnston M. V. Determinants of health-related quality of life in multiple sclerosis: The role of illness intrusiveness // Multiple Sclerosis. 2002, vol. 8, no 4, p Söderback I. International handbook of occupational therapy intervations // Vizzotto A. D. B., Buchain P. C., Netto J. H., Elkis H.. Psychosocial intervention in schizophrenia. Springer. USA, lt&u= u4.pdf 54. Sučylaitė J. Psichiškai neįgalių šizofrenijos spektro sutrikimais sergančių asmenų verbalinių gebėjimų ir savivokos ugdymas poetikos terapijos metodais. // Sveikatos mokslai. 2009, Nr Survilaitė D. Apie kūrėjų ligas. // Lietuvos sveikata. 2009, Nr. 10. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: www. lsveikata.lt/senas/index.php%3fpage_id%3d266%26s%3d metais+šizofrenija+sirgo&cd=14& hl=lt&ct=clnk&gl=lt 56. Šaduikienė J. Šizofrenijos gydymo kaštai. // Farmakoterapija. 2006, nr. 4. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: IVRZYBKNZ swj: www. medicine.lt/index.php%3fpagrid%3dleidiniai%26subid%3dft%26strid%3d5585+sizofrenija &cd=905& hl=lt&ct=clnk&gl=lt

81 Šurkutė V. Tipinių ir atipinių antipsichozinių vaistų poveikis sergančiųjų šizofrenija gyvenimo kokybei. // Nervų ir psichikos ligos. 2007, Nr. 1. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: 3Fpagrid%3Dleidiniai%26strid%3D5404%26subid%3Dnpl+sizofrenija&cd=809&hl=lt&ct=clnk&gl= lt 58. Šurkutė V. SOHO tyrimas: kas daro įtaką šizofrenijos remisijai ir atkryčių intensyvumui. // Nervų ir psichikos ligos. 2006, Nr. 4. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: php%3fpagrid%3dleidiniai%26strid%3d5376%26subid%3dnpl+sizofrenija&cd=798&hl=lt&ct=clnk &gl=lt 59. Šurkutė V. Kaip išvengti šizofrenijos // Nervų ir psichikos ligos. 2006, Nr. 6. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: z91pyj: www. medicine.lt/index. php%3fpagrid%3dleidiniai%26subid%3dnpl%26strid%3d7026+ sizofrenija&cd=769&hl=lt&ct=clnk&gl=lt 60. Šurkutė V. Naujas požiūris į negatyviusoius šizofrenijos simptomus. // Nervų ir psichikos ligos. 2006, Nr. 4. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: googleusercontent. com/search? q=cache:qcmh7pv6bhkj: strid %3D5387%26subid%3Dnpl+sizofrenija&cd=742&hl=lt&ct=clnk&gl=lt. 61. Thompson A. J., Camp S. J., Langdon D. W. A new test of memory for multiple sclerosis I: Format development and stimuli design // Multiple Sclerosis. 2001, vol. 7, no 4, p Trombly C. Occupationalt therapy for physical dysfunction. Baltimore: Williams & Wilkins, Tsai G., Coyle J.T. N-acetylaspartate in neuropsychiatric disorder.1995, 46, p Twamley E. W., Jeste D. V., Bellack A. S. A Review of cognitive training in schizophrenia. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: org/content/29/2/359. full.pdf 65. Vidžiūnaitė A. Šizofrenija [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: webcache. googleusercontent.com/search?q=cache:zf_qkohb4bwj: ka-talogas,id,b37104b091+lietuvoje+ir+pasaulyje+šizofrenija+serga&cd=4&hl=lt&ct=clnk&gl=lt 66. Volkavičiūtė S. Darbo su šeima, kurioje yra sergančiųjų šizofrenija, efektyvumas. // Nervų ir psichikos ligos. 2003, Nr. 3. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: beta / index.php?pagrid=leidiniai&subid=npl&strid= Voronaja N. Šizofrenijos psichopatologija: 100 metų. // Nervų ir psichikos ligos. 2008, Nr. 6. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto:

82 82 1AIs5EW V DAQJ: %3D7824+sizofrenija&cd=771&hl=lt&ct=clnk&gl=lt 68. Weinberger D.R., Gallirofer B. Cognitive dysfunction in schizophrenia. Psychopharmacol.1997, p WykesT., Reeder C., Corner J., WUliams C., Everit B. The effects of neurocognitive remediation on executive processing in patients with schizophrenia. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: schizophreniabulletin.oxfordjournals.org/content/25/2/291.full.pdf. 70. Dėmesys ir jo sutrikimai. Valstybinis psichikos sveikatos centras. Vilnius m. [žiūrėta ]. Prieiga prie interneto: pdf 71. Nacionalinė neįgalių žmonių socialinės integracijos metams programa. Valstybės žinios Reathinking rehabilitation. Abstract book of the 20 th World Congress of rehabilitation international. Oslo, 2004.

83 83 PRIEDAI

84 84 1 Priedas TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA Aš,, sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto stud. Ernestos Balaišytės atliekamoje apklausoje, skirtoje įvertinti veiksnius, turinčius įtakos ergoterapijos, lavinant sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijas, efektyvumui. Tiriamojo asmens Nr. (Parašas) Data

85 85 2 Priedas TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studente magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą įvertinti veiksnius, turinčius įtakos ergoterapijos, lavinant sergančiųjų šizofrenija pažinimo funkcijas, efektyvumui. Tyrimo dalyviai Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro padalinio - socialinių paslaugų žmonėms su psichine negalia skyrių, Vš. Į. Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centrą lankantys asmenys. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: Elektroninis paštas: ebalaisyte@gmail.com Darbo mokslinis vadovas Dr. Giedrė Kavaliauskienė Tyrėjas Ernesta Balaišytė

86 86 3 Priedas

87 87 4 Priedas ANKETA TYRIMĄ ATLIEKA LSMU II K. MAGISTR. STUD. ERNESTA BALAIŠYTĖ. MANO MAGISTRINIO DARBO TEMA VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS ERGOTERAPIJOS, LAVINANT ŠIZOFRENIJA SERGANČIŲJŲ PAŽINIMO FUNKCIJAS, EFEKTYVUMUI. ANKETA SUDARYTA IŠ DVIEJŲ DALIŲ. PIRMOJI ĮVERTINA DEMOGRAFINIUS DUOMENIS, ANTROJI DALIS VERTINA JŪSŲ PAŽINIMO FUNKCIJAS. ŠI ANKETA YRA ANONIMINĖ, IR VISI PATEIKTI JŪSŲ DUOMENYS BUS PANAUDOTI TIK BENDRAM APRAŠOMAJAM TYRIMUI, IŠSAUGANT JŲ KONFIDENCIALUMĄ. IŠ ANKSTO DĖKOJU UŽ NUOŠIRDŽIUS ATSAKYMUS IR BENDRADARBIAVIMĄ. JUMS TINKANTĮ ATSAKYMĄ PAŽYMĖKITE x, arba įrašykite. Tyrimas anonimiškas. 1. Lytis. moteris vyras 2. Amžius. < >90 3. Išsilavinimas. pradinis vidurinis profesinis aukštasis neuniversitetinis aukštasis universitetinis kita 4. Gyvenamoji patalpa: butas nuosavas namas 5. Šeiminė padėtis: Vedęs/ ištekėjusi išsiskyręs (-usi) vienišas (-a) našlys (-ė) 6. Kiek turite vaikų?(įrašykite) 7. Ar šiuo metu dirbate? Taip Ne 8. Kiek laiko dirbate? (įrašykite) 9. Kiek metų sergate?

88 88 5 Priedas Minesotos pažintinių funkcijų vertinimas Priemonės: laikrodis rašiklis tuščias popieriaus lapas juosta centai (10 po 1 cnt, 5 cnt, 10 cnt, 20 cnt ir 50 cnt) kubai (aštuoni, tokios pačios spalvos) 12 cm liniuotė žirklės kiti daiktai (dvigubi komplektai: 5 cnt, raktas, parkeris, dantų šepetukas, didelis popieriaus spaustukas, šukos, guminė juosta) vidurio linijos testas Darbo pradžia Prisistatykite ir paaiškinkite ergoterapijos vaidmenį. Paaiškinkite testą ir kodėl jis pradedamas žodžiais Aš noriu įvertinti jūsų pažinimo funkcijas arba Aš ketinu paprašyti jus atlikti keletą įvairių užduočių. Kai kurios jums pasirodys gana lengvos, bet kitos gali būti ir sunkios. Prašome pasistengti, atliekant šias užduotis, nes noriu nustatyti, ar turite problemų ir kokios jos yra. Tai padės man sutelkti ergoterapiją tik į tas sritis, kurios reikalingos. 1. Dėmesys Pažymėkite, kiek laiko asmuo sugeba domėtis užduotimi, atlikinėdamas Minesotos testą. PRADŽIA (min.): PABAIGA (min): 2. Atmintis/ Orientacija Užduokite šiuos klausimus: Ilgalaikė atmintis: Apie asmenį: Koks Jūsų vardas? Apie namus: Koks Jūsų miestas, valstybė? Apie gimimo datą: Jūsų gimimo data: mėnuo, diena ir metai? Taip Reikia Ne pagalbos

89 89 Trumpalaikė atmintis: Apie vietą: Kur jus dabar esate? Apie laiką: Šios dienos data, mėnuo, diena, metai? Apie metų laiką: Koks dabar metų laikas? Apie dienos metą: Ar dabar rytas, popietė ar vakaras? Apie tikslą: Ar žinote, kas atsitiko, kad atsidūrėte gydymo įstaigoje? Nepalankios padėties suvokimas: Ar žinote, kokie sutrikimai? Kaip jie paveikė jus? Taip Reikia Ne pagalbos 3. Vidurio linijos testas Ant lentos lipnia juosta priklijuokite vidurio linijos testą žmogaus akių lygyje. Taip Reikia Ne Pažymėkite kiekvienos linijos vidurį pagalbos 4. Nurodymų vykdymas Atidžiai klausykite. Prašom vykdyti šiuos nurodymus ir atsakyti į klausimus. a. Dviejų pakopų nurodymai. Atitinkamai Taip/Ne ir judesys. Linktelėkite galvą pritardami. Papurtykite galvą nesutikdami. Ar jūsų vardas Fredas? (Pakeiskite vardą, kad tai nebūtų tikras asmens vardas). Parodykite ir įvardinkite savo nosį? Ar dangus žalias? Taip Reikia Ne pagalbos Vienos pakopos žodiniai nurodymai Užsimerkite. (Kai individas tai padaro, jeigu reikia, galite pratęsti): Dabar galite vėl atsimerkti. Parodykite, kur jūsų ausis. Parodykite, kur jūsų krūtinė. Pažiūrėkite, kas jums už nugaros. Pamojuokite viso gero.

90 90 b. Imitacija Jeigu asmuo sugebėjo atlikti a ir b dalis, praleiskite šią dalį. Jeigu asmuo nesugeba vykdyti žodinių komandų, galite palengvinti šią užduotį, kad galėtumėte nustatyti, ar asmuo gali atkartoti parodytas komandas. Parodykite kūno komandą ir paprašykite individo tai imituoti. Rodykite po vieną kortelę taip, kad asmuo galėtų ją gerai matyti. Taip Reikia Ne Leiskite žiūrėti į kortelę ne ilgiau nei 30 sekundžių. pagalbos Perskaitykite ir įvykdykite nurodymus. 1 kortelė: Pakelkite ranką. 2 kortelė: Palieskite smakrą, tada sumirksėkite akimis. 3 kortelė: Palieskite smakrą, pakelkite ranką, tada pamojuokite viso gero. 5. Žodinė atmintis Žodinė atmintis Noriu patikrinti jūsų žodinę atmintį. Pasakysiu tris žodžius, noriu, kad įsidėmėtumėte juos ir vėliau pakartotumėte. Atidžiai klausykite. Trys žodžiai tokie: augalas, laikrodis ir kilimėlis. Dabar pakartokite juos. Jeigu asmuo negali pakartoti žodžių, dar katą pakartokite nurodymus. Pasižymėkite, kiek kartų reikėjo pakartoti, kad jis įsimintų žodžius. Motorinė atmintis: Dabar parodysiu tris judesius, kuriuos turite įsiminti. Vėliau turėsite juos pakartoti. Įdėmiai žiūrėkite. Neįvardinkite garsiai judesių. Patikrinkite, kaip individas susikaupęs šiam testui. Pademonstruokite: Palieskite pakaušį. Ištieskite ranką į šoną (horizontalus atitraukimas, alkūnės ištiesimas, dilbio atgręžimas). Palieskite ranka petį toje pačioje pusėje (peties pritraukimas, alkūnės sulenkimas). Dabar padarykite taip. Palaukite, kol asmuo atliks judesius. Pabandykite įsiminti šiuos judesius, nes vėliau aš paklausiu jus apie tai. Jeigu asmuo nesugeba atlikti šių veiksmų, net ir 10 kartų pakartojus, nebekartokite šių užduočių 10 testo užduotyje. Taip Reikia Ne pagalbos 6. Laiko suvokimas. Kiek laiko, Jūsų manymu, mes dirbame drauge? Taip Reikia Ne pagalbos

91 91 7. Suderinamumas. Pateikite šiuos daiktus tokia tvarka - iš kairės į dešinę: popieriaus spaustuką, dantų šepetėlį, parkerį, raktą, 5 cnt, šukas, guminę juostą. Parodykite bet kurį iš šių daiktų antrojo tokių pačių daiktų rinkinio ir klauskite: Kuris iš matomų daiktų yra toks kaip šis? Taip Reikia Ne pagalbos Alternatyvus metodas: Jeigu asmuo nesugeba teisingai atskirti daikto iš septynių, sumažinkite šį skaičių iki trijų, sugrupuodami daiktus taip: Taip Reikia Ne Rodomas daiktas: Išdėstyti daiktai (iš kairės į dešinę): pagalbos 5 centų moneta parkeris, dantų šepetėlis, 5 centai raktas popieriaus spaustukas, raktas, šukos parkeris parkeris, 5 centai, guminė juosta dantų šepetėlis šukos, dantų šepetėlis, raktas popieriaus spaustukas popieriaus spaustukas, guminė juosta, 5cnt šukos parkeris, 5 centai, šukos guminė juosta guminė juosta, raktas, dantų šepetėlis 8. Vaizdinė atmintis. Daiktai išlieka išdėstyti ta pačia tvarka - iš kairės į dešinę: popieriaus spaustukas, dantų šepetėlis, parkeris, raktas, 5 centai, šukos, guminė juosta. Parodykite du, tris, keturis, penkis, šešis, septynis daiktus per sekundę. Pabandykite iki kelių kartų, kol asmuo įsimins šią užduotį. a) Dabar aš ketinu Jums parodyti daiktų sekas. Noriu, kad parodytumėte daiktus ta tvarka, kuria aš rodau Jums. Palaukite, kol baigsiu rodyti ir pradėkite, kai pasakysiu Pirmyn raktas šukos parkeris 5 cnt popieriaus spaustukas dantų šepetėlis parkeris dantų šepetėlis 5 cnt dantų šepetėlis parkeris raktas guminė juosta raktas parkeris 5 cnt guminė juosta dantų šepetėlis guminė juosta raktas parkeris raktas dantų šepetėlis šukos šukos 5 cnt popieriaus spaustukas Jeigu asmuo teisingai neatkartoja pirmosios sekos, pateikite antrąją seką su tokiu pat daiktų skaičiumi centų moneta dantų šepetėlis parkeris guminė juosta šukos popieriaus spaustukas šukos raktas šukos parkeris popieriaus spaustukas dantų šepetėlis 5 cnt guminė juosta 5 cnt raktas guminė juosta dantų šepetėlis raktas dantų šepetėlis 5 cnt šukos guminė juosta šukos parkeris parkeris

92 92 b) Dabar pateiksiu Jums daiktų sekas ir šį kartą Jūs turite parodyti juos atbuline tvarka. Pavyzdžiui, jeigu aš darau taip (rodykite į popieriaus spaustuką, tada į raktą), o jūs darote asmuo turi rodyti į raktą, popieriaus spaustuką. Jeigu asmuo supranta užduotį, tęskite. Jeigu ne, pakartokite nurodymus cnt raktas popieriaus spaustukas šukos dantų šepetėlis guminė juosta guminė juosta dantų šepetėlis 5 cnt raktas 5 cnt popieriaus spaus šukos parkeris popieriaus spaust. raktas šukos dantų šepetėlis 5 cnt parkeris parkeris parkeris popieriaus spaust. dantų šepetėlis šukos 5 cnt raktas Jeigu asmuo teisingai neatkartoja pirmosios sekos, pateikite antrąją seką su tokiu pat daiktų skaičiumi. Antras bandymas raktas parkeris guminė juosta dantų šepetėlis šukos 5 cnt šukos popieriaus spaust. šukos parkeris dantų šepetėlis popieriaus spaustukas dantų šepetėlis parkeris guminė juosta popieriaus spaustukas šukos raktas 5 cnt raktas parkeris guminė juosta popieriaus spaustukas guminė juosta 5 cnt raktas parkeris Taip Reikia Pagalbos Ne 9. Žodžių ir judesių atsiminimas. Žodinė atmintis. Pasakykite man tris žodžius, kuriuos sakiau Jums anksčiau. Jeigu atsakymo nėra, paskatinkite atspėti. Taip Reikia Ne pagalbos Žodinė atmintis. Jeigu asmuo nesugeba atkurti trijų žodžių, ištirkite jo atpažinimo funkcijas, užduodami vieną iš šių klausimų: Ar vienas iš žodžių buvo šaukštelis, augalas ar siena? Ar vienas iš žodžių buvo kėdė, paukštis ar laikrodis? Ar vienas iš žodžių buvo kilimėlis, telefonas ar lapas? Taip Reikia Ne pagalbos

93 93 Motorinė atmintis. Parodykite man tris judesius, kuriuos Jums anksčiau rodžiau. Taip Reikia Ne pagalbos Motorinė atmintis. Jeigu asmuo nesugeba atkartoti trijų judesių, pademonstruokite jam šiuos judesius: Ar vienas iš judesių buvo šis? (palieskite ausį) Ar šis? (palieskite viršugalvį). Ar vienas iš judesių buvo šis? (peties pritraukimas, alkūnės ištiesimas) Ar šis? (horizontalus atitraukimas, alkūnės ištiesimas, dilbio atgręžimas). Ar vienas iš judesių buvo šis? (alkūnės ištiesimas, peties toje pačioje pusėje palietimas ranka) Ar šis? (alkūnės ištiesimas, peties priešingoje pusėje palietimas ranka). Taip Reikia Ne pagalbos 10. Girdimoji atmintis. a) Paprašykite asmens Pakartokite šias raides ta pačia tvarka, kuria aš Jums pasakysiu. Raidžių skaičius Raidžių seka 2 F G 3 J Z Y 4 M K T B 5 R D L I J 6 N E P K O V 7 H C I E S A K Taip Reikia Ne pagalbos Antrasis bandymas, jeigu reikia: Raidžių skaičius Raidžių seka 2 A S 3 K V F 4 T L D G 5 P M C A R 6 L G B M J C 7 A F C J M T V Taip Reikia Ne pagalbos

94 94 b) Dabar aš pateiksiu jums raidžių sekas, bet šį kartą turite pakartoti jas atbuline seka. Pavyzdžiui, jeigu aš sakysiu A, B, jūs turite sakyti B, A. Jeigu aš sakysiu D, L, jus sakysite. Palaukite, kol asmuo pateiks teisingą atsakymą. Raidžių skaičius Raidžių seka 2 N A 3 U Y B 4 L C V O 5 S J A K F 6 C D G E M I 7 K A S T I C H Taip Reikia Ne pagalbos Antrasis bandymas, jeigu reikia: Raidžių skaičius Raidžių seka 2 V T 3 M J C 4 F A D C 5 M B G L R 6 A C M P G D 7 L T F S K A V Taip Reikia Ne pagalbos 11. Paprasti pinigų atpažinimo įgūdžiai. Pinigų atpažinimass. Pateikite šiuos centus: 10 po 1 cnt, 5 cnt, 10 cnt, 20 ir 50 cnt. Paprašykite asmenį įvardinti kiekvieną centą. Rodykite centus šia tvarka: penkių centų, vieno cento, dvidešimties, penkiasdešimties, dešimties centų. 1. Koks tai centas? Taip Reikia Ne pagalbos Pinigų skaičiavimas..parodykite visus centus. Suskaičiuokite pinigus. Jeigu asmuo suskaičiuoja neteisingai, padėkite jam gauti teisingą atsakymą, prieš pateikdami kitus klausimus. Iš šių centų, duokite man 15 centų. Uždenkite likusius centus ir paklauskite Kiek pinigų turite? Paskui vėl sudėkite centus. Duokite man 38 centus. Uždenkite likusius centus ir paklauskite Kiek pinigų turite? Paskui vėl sudėkite centus. Duokite man 87 centus. Uždenkite likusius centus ir paklauskite Kiek pinigų turite? Paskui vėl sudėkite monetas. Taip Reikia Ne pagalbos

95 Paprasti matematiniai įgūdžiai Duokite asmeniui popieriaus ir pieštuką. Norėčiau, kad išspręstumėte šiuos matematinius uždavinius. Pateikite asmeniui matematinius uždavinius po vieną, pradedant nuo vieno skaitmens užduočių. Jeigu reikia, paskatinkite asmenį naudotis popieriumi ir pieštuku, sprendžiant uždavinius. Asmuo gali atsakyti žodžiu arba užrašyti atsakymus. Vieno skaitmens uždaviniai Kelių skaitmenų uždaviniai a. 4+5= e = b. 9-2= f = c. 3x7= g. 23x14= d. 24+6= h = 13. Numatymas ir planavimas Parodykite asmeniui labirintą ir paprašykite: Nubrėžkite liniją iš labirinto nuo šios vietos (parodykite) iki čia (parodykite, kur turi baigtis), padarykite tai kaip galima greičiau ir nekirskite juodos linijos. Kai aš pasakysiu Pirmyn, pradėkite. Duokite laiko žmogui pasiimti pieštuką ir pasiruošti. Pasižymėkite laiką, kada žmogus pradeda labirintą. Pirmyn. 15. Saugumas ir nuovokumas Užduokite asmeniui šiuos klausimus: Norėčiau sužinoti, kaip reaguosite tokiose situacijose: Ką darytumėte išpylę karštą kavą ar verdantį skystį sau ant kojų? Ką darytumėte pajutę, kad negalite atsikelti? Ką darytumėte, jeigu duona užstrigo skrudintuvėje? Kokiu numeriu skambinate nelaimės atveju? Jei žmogus pateikia tik dalinį ar neteisingą atsakymą, galite padėti jam dar kartą, klausdami: Gal galėtumėte dar ką nors daryti šiuo atveju? 16. Konkrečių problemų sprendimas. Paprasta Atskirkite uždanga (aplanku, popieriumi) save ir asmenį. Už uždangos sukonstruokite keturių kubelių konstrukciją. Kubeliai turi būti sudėti vertikaliai. Paimkite kitus keturis kubelius, parodykite juos ir pasakykite: Iš šių kubelių pabandykite padaryti tokį patį. Pasižymėkite, kiek žmogus užtruks, atlikdamas užduotį. Vidutinė Duokite asmeniui stačiakampį popieriaus lapą. Neišimkite liniuotės, pieštuko ar žirklių, kol asmuo pats jūsų nepaprašys šių daiktų. Laikykite šiuos daiktus taip, kad žmogus nematytų ir paprašykite: Iš šio popieriaus lapo padarykite kaip įmanoma didesnį keturkampį, kurio visos kraštinės būtų vienodo ilgio. Proto lankstumas Duokite asmeniui dar vieną popieriaus lapą ir paprašykite: Kokiu dar būdu galite padaryti iš šio popieriaus lapo kaip įmanoma didesnį keturkampį, kurio visos kraštinės būtų vienodo ilgio?

96 96 Sudėtinga Pateikite asmeniui sudėtingų problemų sprendimo užduotį. Duokite jam popieriaus lapą, pieštuką ir paprašykite: Prašau perskaityti tai ir atsakyti į žemiau pateiktus klausimus. Galite padėti asmeniui pakartodami, bet tik vieną kartą: Įsitikinkite, kad tikrai perskaitėte visas užduotis. Jeigu asmuo nesugeba perskaityti, jūs galite perskaityti ir, jeigu reikia, pakartoti. Jūsų laukia labai užimta diena. Reikia nueiti pas gydytoją. Turite apsilankyti parduotuvėje, kur parduodamos vakarėlių dekoracijos ir nupirkti jų, pripildyti automobilio kuro talpą dujomis, nueiti į paštą ir išsiųsti siuntinį, užsukti į banką pasiimti grynųjų susimokėti gydytojui (jis už vizitus ima tik grynais). Turite užsakyti ir atsiimti specialų ledų tortą giminaičio gimtadieniui, nueiti su receptu į vaistinę ir pavalgyti priešpiečius su draugu. Paštas, tortų parduotuvė, vaistinė ir vakarėlių dekoracijų parduotuvė uždaroma 5 valandą, o bankas baigia darbą 3 valandą. Dabar yra 10 val. ryto. Vizitas pas gydytoją paskirtas 2 val. Kada turėtumėte išeiti iš namų? Kur eisite pirmiausia, po to, dar po to? 17. Abstraktus samprotavimas Ką reiškia šios patarlės? a. Kokia prasmė sielvartauti dėl išsiliejusio pieno. b. Girgždantį ratą reikia patepti. c. Žmonės, gyvenantys stikliniuose namuose, nesimėto akmenimis.

97 97 6 Priedas

98 98 7 Priedas

99 99 8 Priedas