JONAVOS VAIKŲ LOPŠELIS-DARŽELIS ŽILVITIS IKIMOKYKLINIO UGDYMO(-SI) P R O G R A M A MŪSŲ ŠAKNYS IR APLINKA Jonava, 2015 Programą parengė: Jonavos vaikų

Transkriptas

1 JONAVOS VAIKŲ LOPŠELIS-DARŽELIS ŽILVITIS IKIMOKYKLINIO UGDYMO(-SI) P R O G R A M A MŪSŲ ŠAKNYS IR APLINKA Jonava, 2015 Programą parengė: Jonavos vaikų lopšelio-darželio Žilvitis direktorė Vitalija Jagelavičienė Jonavos vaikų lopšelio-darželio Žilvitis direktorės pavaduotoja ugdymui Jurgita Petronytė Muzikos mokytoja metodininkė Irma Jefimova Logopedė metodininkė Tonvalda Tuomienė Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė Lina Pečiulienė Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė Ona Naraškevičienė Ikimokyklinio ugdymo vyresnioji auklėtoja Valentina Korolkova Ikimokyklinio ugdymo vyresnioji auklėtoja Gitana Stalnionienė Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė Vida Palaimienė

2 Atsižvelgiant į individualius, specialiuosius poreikius, siekiame tenkinti pagrindinius vaiko poreikius: saugumo, aktyvumo, žaidimo, bendravimo, bendradarbiavimo, pažinimo, saviraiškos. Poreikis jaustis saugiai. Poreikis judėti.. Poreikis žaisti.. Poreikis bendrauti.. Poreikis patenkinti savo smalsumą.. Poreikis būti savarankiškam. Poreikis produktyviai ir kūrybingai veiklai. Planuodamas ugdymo turinį, metodus, parinkdamas priemones, kurdamas ugdymo aplinką, organizuodamas ugdymo procesą, numatydamas pedagoginės sąveikos būdus, bendradarbiavimo su tėvais (globėjais), vietos bendruomene ir socialiniais partneriais formas, lopšelis darželis vadovaujasi šiais principais: Demokratiškumo principas vaikas gerbiamas ir pripažįstamas kaip asmenybė, jam suteikiama galimybė ir laisvė rinktis ( veiklą, partnerius ir pan. ), naudotis šiuolaikinėmis ugdymo(si) galimybėmis įgyjant žinių ir įgūdžių, skatinamas aktyvumas. Sveikatingumo principas vaikas ugdosi nuostatą savarankiškai laikytis asmens higienos, aktyvios veiklos, poilsio ir maitinimosi ritmo, pratinasi saugoti savo ir kitų fizinę ir psichinę sveikatą, švarinti aplinką, saugiai jaustis ir elgtis artimiausioje aplinkoje. Visuminio integralaus ugdymo principas ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į vaiko visuminio pasaulio suvokimą ir mąstymo bei veiklos konkretumą. Ugdomojo proceso metu siekiama vertybinių nuostatų, jausmų, mąstymo ir veiksnių dermės, vaiko vidinio ir išorinio pasaulio vienovės, visų ugdymo sričių integralumo. Diferencijavimo (individualizavimo) principas ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į vaikų amžiaus tarpsnio ypatumus, vaiko ar vaikų grupės ugdymo(si) poreikius, išsivystymo lygį, tėvų lūkesčius. Sudaromos ugdymo(si) sąlygos vaikams, turintiems ypatingų poreikių ( gabiems, turintiems specialiųjų poreikių, iš šeimų, priklausančių rizikos grupei). Esant dideliems specialiesiems poreikiams, ugdymas organizuojamas pagal individualią ugdymo programą. Tęstinumo principas glaudžiai bendradarbiaujant su šeima siekiame, kad vaikai sėkmingai pereitų nuo ugdymo(si) šeimoje ir ankstyvojo amžiaus grupėje prie ugdymo(si) ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus grupėse, atsižvelgiant į vaikų įgytą patirtį ir gebėjimus bei jo ugdymo(si) perspektyvą. Konfidencialumo principas garantuoja, kad apie vaikų pasiekimus ir jų vertinimą informacija nebus viešinama. Apie vaiko ugdymą(si) ir jo vystymą(si) tėvams ir su vaiku dirbantiems specialistams informacija teikiama individualiai.

3 IKIMOKYKLINIO UGDYMO (SI) PROGRAMOS Atsižvelgiant į vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį, vadovaujantis raidos dėsningumais, padėti vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo su suaugusiais ir vaikais, kūrybiškumo, aplinkos ir savo šalies pažinimo, mokėjimo mokytis pradmenis. UŽDAVINIAI Orientuoti ugdymą į vaiko saugumo, aktyvumo, saviraiškos galių tenkinimą, sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikui atsiskleisti ir tobulėti; Suteikti kvalifikuotą pagalbą vaikams su kalbos, komunikaciniais sutrikimais; Sudaryti sąlygas ypatingai vaikų veiklai žaidimui; Skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybingumą, atskleisti ir ugdyti įvairius vaiko gebėjimus, puoselėti individualybę; Sudaryti pedagogines, psichologines, higienines, materialines sąlygas, užtikrinančias psichinį, fizinį vaiko saugumą ir asmenybės brandą; Sudaryti palankias sąlygas vaikui perimti tautos kultūros pagrindus, savo krašto papročius ir tradicijas. Perteikti etnoekologines vertybes bei idėjas vaikams ir jų šeimų nariams. Vaiko gebėjimų (kompetencijų) ugdymas Atsižvelgdami į tai, kad grupėse su ikimokyklinio amžiaus vaikais ugdomi ir priešmokyklinio amžiaus vaikai, gebėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų ir patirties visumą įvardijame vaiko kompetencijomis ir naudojamės sąlyginai išskirtomis 5 kompetencijų grupėmis. Socialinė gyventi ir būti greta, kartu. Sveikatos saugojimo sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti. Pažinimo tyrinėti ir atrasti pasaulį. Komunikavimo klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti, išreiškiant save ir bendraujant su kitais. Meninė įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis.

4 Vaikų ugdymosi kryptys Komunikavimo ir gimtosios kalbos ugdymas (-is) Ugdyti vaikų gebėjimą komunikuoti, domėtis kitais žmonėmis, skatinti bendravimą. 1. Turtintų aktyvųjį ir pasyvųjį žodyną; 2. Plėstų supratimą apie įvairius bendravimo būdus; 3. Tobulintųsi kalbinės klausos gebėjimus; 4. Ugdytųsi artikuliacijos aparato plastiškumą ir įgytų kiekvienai kalbai būdingų intonavimo įgūdžių; 5. Lavintųsi verbalinę atmintį; 6. Gebėtų orientuotis kalbinėje situacijoje; 7. Tenkintų kalbinės saviraiškos poreikį; 8. Mokytųsi bendravimo kultūros taisyklių; 9. Klausydamiesi, skaitydami, kalbėdami įsilietų į literatūrinį pasaulį, pamiltų knygą. Savęs pažinimas, sveikatos saugojimas ir stiprinimas Skatinant savojo,,aš suvokimą, auginti sveiką vaiką, turintį supratimą apie fizinio judėjimo svarbą sveikatai bei sveikos ir saugios gyvensenos įgūdžius. 1. Suvoktų save, kaip atskirą asmenį; 2. Domėtųsi savimi, atrandant vis įvairesnius savęs pažinimo būdus; 3. Įgytų pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimais; 4. Sugebėtų būti lankstus, vikrus, valingas, ištvermingas, drąsus; 5. Justų savo fizinių gebėjimų ribas, nuovargį; 6. Gebėtų kūno judesiais išreikšti jausmus; 7. Suprastų, kaip saugoti sveikatą ir stengtųsi elgtis pagal saugios gyvensenos reikalavimus; 8. Gebėtų savarankiškai laikytis asmens higienos; 9. Įgytų sveikos mitybos įgūdžius; 10. Rūpintųsi savo ir kitų saugumu bei sveikatos išsaugojimu; 11. Sugebėtų adaptuotis naujoje aplinkoje, susilaikyti nuo netinkamų būdų išreikšti emocijas, laikytis susitarimų, taisyklių, tvarkos; 12. Sužinotų ir įsimintų kur ir į ką reikia kreiptis pagalbos (susirgus, įvykus nelaimei, ištikus bėdai) jei šalia nėra artimųjų, pedagogų.

5 Tarpasmeninis ugdymas (-is) Sudarant sąlygas vaikui, pažinti ir suvokti socialinę aplinką, ugdyti vaiko gebėjimą gyventi ir sugyventi su kitais žmonėmis. 1. Palaikytų ir puoselėtų artimumo grupės draugams bei greta esantiems suaugusiesiems jausmą; 2. Įgytų natūralų domėjimąsi savimi, bendraamžiais, suaugusiaisiais, žmonių sukurtais daiktais ir kultūros vertybėmis; 3. Palaikytų ir plėtotų gebėjimą, gerbiant kitus, išsakyti ar kitaip išreikšti savo jausmus, nuomonę, teises, sumanymus, siekius; 4. Suprastų bei vertintų, kas gera ir kas bloga; numatytų savo poelgių pasekmes sau ir kitiems; būtų jautrus ir norėtų padėti kitam; gerbtų ir pripažintų kito teisę elgtis savaip; 5. Taptų atsakingesniu, savarankiškesniu, kūrybiškesniu, ilgiau išlaikytų dėmesį, susitelktų veiklai, ugdytųsi savikontrolės įgūdžius; 6. Įgytų žaidimų, veiklos greta ir drauge gebėjimų; bendravimo, bendradarbiavimo, praktinių problemų sprendimo, taikių ginčų, kasdieninių sunkumų įveikimo patirtį; 7. Plėstų supratimą apie šeimą, draugus, kaimynus, bendruomenę; žmonių darbą, kūrybą, tarpusavio ryšius, paslaugų tarnybas; Gamtos pažinimo ir gamtosauginis ugdymas Padėti vaikui pažinti gamtą, aplinką, siekti, kad vaikas pajustų laiko tėkmę, gamtos ir žmogaus gyvenimo ritmo bendrumą ir užaugtų atsakingas už savo aplinką žmogus. 0. Gilintų ir turtintų žinias, patirtį apie artimiausioje aplinkoje esančius gyvūnus ir augalus, perteikiant ekologinių žinių pradmenis; 1. Nusiteiktų tyrinėti, bandyti, mėginti, būti veikliu, išradingu, pažįstant supantį pasaulį; 2. Gamtoje ir aplinkoje patirtus įspūdžius išreikštų meninės raiškos priemonėmis; 3. Pažintų tautos gamtosaugines tradicijas ir jas puoselėtų.

6 Aplinkos daiktų ir reiškinių pažinimo ir jų tyrimo gebėjimų ugdymas (-is) Sudaryti sąlygas vaikui tobulinti suvokimą, vaizdinius apie jo aplinkos daiktus ir reiškinius, formuoti mąstymo procesus, mokyti išskirti tam tikras daiktų, reiškinių savybes, suprasti kai kuriuos jų tarpusavio ryšius 1. Suvoktų, kad daiktai yra žmogaus darbo rezultatas; 2. Suprastų apie daiktų ir reiškinių įvairovę; 3. Suvoktų daiktų paskirtį ir naudojimo būdus; 4. Suvoktų, kas gali būti rūšiuojamas ir tai rūšiuotų; 5. Įgytų supratimą apie daiktų dydį, spalvą, formą; 6. Lavintų savo pojūčius pažindami daiktų paviršiaus savybes; 7. Atliktų kai kurias operacijas su daiktais ir jų grupėmis; 8. Įgytų supratimą apie kiekį ir skaičių; 9. Suprastų priežasties ir pasekmės ryšius; 10. Orientuotųsi erdvėje, manipuliuodamas su daiktais. Estetinis ir meninis ugdymas(-is) Plėtoti vaiko estetinį - meninį jautrumą aplinkai, etnokultūrai, gamtai, žmogui, norą bendrauti per meną, puoselėti saviraiškos, išraiškos ir kūrybos gebėjimus, žadinti tautinio tapatumo jausmą. 1. Pajustų, pažintų, suvoktų ir išbandytų įvairias meninės raiškos priemones (garsą, judesį, žodį, spalvą, liniją, formą ir kt.); 2. Įgytų teigiamą nuostatą meninei veiklai ir menui, išgyventų kūrybinį džiaugsmą, pasitenkinimą, sėkmės jausmą; 3. Suprastų meno ryšį su tradicija, intuityviai suvoktų savo tautos meną; 4. Įgytų žinių apie dailės raiškos priemones, technikas, išbandytų įvairias priemones ir medžiagas; 5. Užsiimtų garsine saviraiška ir elementaria muzikine kūryba; 6. Perprastų žaidimo - vaidinimo siužetą, jį improvizuotų, taikytų įvairias meninės raiškos priemones; 7. Turtintų šeimoje įgytą kultūrinę patirtį etninėms meno vertybėms (tautosakos, tautodailės, etno muzikos ir kt.).

7 Tradiciniai įstaigos renginiai ir kalendorinės šventės RUDENS LYGIADIENIS. PASAULINĖ GYVŪNŲ APSAUGOS DIENA. OŽIO DIENA. ADVENTAS. ŠVIESOS DIENA. KALĖDOS. VASARIO 16-OJI. ŽILVITINĖS MUGĖ. KAZIMIERINĖS. DRAMATIZACINIŲ ŽAIDIMŲ SAVAITĖ. UŽGAVĖNĖS. GANDRINĖS. ŽEMĖS DIENA. VEIKSMO SAVAITĖ BE PATYČIŲ. KNYGOS ŠVENTĖ. VELYKOS. JURGINĖS. MENŲ MĖNUO ŠEIMOS MĖNUO. SEKMINĖS. SPORTO ŠVENTĖS. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS Vaikų pasiekimai vertinami remiantis Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu parengtu įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra ( ). Projektas yra Mokyklų tobulinimo programos plius (MTP plius) dalis. Ugdymo pasiekimų vertinimo tikslas padėti vaikui sėkmingai ugdytis, bręsti kaip asmenybei, padėti ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems ugdytojams atpažinti vaikų ugdymosi pasiekimus ir poreikius, stebėti vaikų pažangą ir tikslingai ugdyti kiekvieną vaiką. Vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo uždaviniai padėti auklėtojui įžvelgti vaiko ugdymo(si) galimybes, pasiekimų lygmenį, nustatyti spragas ir problemas. Atpažinti vaiko specialiuosius poreikius. Planuojant ugdymo procesą, pasirinkti tinkamiausią turinį, formas, būdus, metodus, individualizuoti ugdymą, suteikti tėvams informaciją apie vaiko ugdymą(si), stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų ir įstaigos, nustatyti lopšelio darželio ugdymo kokybę. Vertinimas bendradarbiaujant. Auklėtoja planuoja individualius susitikimus su tėvais jiems patogiu laiku ir aptaria vaiko pažangą, gebėjimus. Taip pat ji vykdo švietėjišką veiklą, išsiaiškina tėvų požiūrį į vaiko pasiekimų vertinimą. Svarbiausi vaiko ugdymo pasiekimų vertinimo principai: Vertinimas grindžiamas šiuolaikine ugdymo ir ugdymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, vaiko poreikiais, individualiomis galiomis, gebėjimais. Vaiko pasiekimams keliami skirtingi reikalavimai (gabiems vaikams aukštesni, menkesnių gebėjimų žemesni); pastarieji vaikai turi siekti būtino minimalaus lygio, o gabesni daugiau. Vertinama individuali kiekvieno vaiko pažanga, jo dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais. Remiamasi įvairiais vertinimo šaltiniais. Atsižvelgiama į augimo, ugdymo bei ugdymo(si) sąlygas šeimoje. Pristatymą parengė direktorės pavaduotoja ugdymui Jurgita Petronytė