Tyrinėjimų metu rastos 29 keramikos šukės ir 7 geležies šlako fragmentai. Radiniai aptikti įvairiose perkasos vietose ir įvairiuose gyliuose (dvi šukė

Transkriptas

1 Tyrinėjimų metu rastos 29 keramikos šukės ir 7 geležies šlako fragmentai. Radiniai aptikti įvairiose perkasos vietose ir įvairiuose gyliuose (dvi šukės minėtų dėmių užpilduose). Visos keramikos šukės yra lipdytos, su grūsto granito priemaišomis. Dauguma jų palyginti smulkūs indų sienelių fragmentai. Rastas tik vienas dugnelio fragmentas ir vienas priedugnis. Daugumos aptrupėjusių šukių tipo tiksliai nustatyti neįmanoma, tačiau akivaizdu, jog vyrauja grublėtoji keramika. Aptikta viena šukė galbūt lygiu paviršiumi. Be to, 4 šukių vidinėje pusėje pastebimos brūkšniavimo žymės. Keramika pagal molio masę, grublėtumo pobūdį bei brūkšniavimo žymes datuojama ankstyvuoju grublėtosios keramikos paplitimo laikotarpiu (III V a.). Radiniai perduoti į LNM. The settlement at the foot of Baliuliai hillfort During the 2010 excavation of the settlement at the foot of Baliuliai hillfort (Švenčionys District), a sparse 8 27 cm thick cultural layer of brownish grey sand with isolated small pieces of charcoal as well as charred and fire split stones was discovered in 10 m² trench 1 (Fig. 1). Four stains with grey charcoally soil were recorded in the lower part of the cultural layer, but there are no data allowing them to be connected with human activity. 29 small potsherds and seven fragments of iron slag were found during the excavation. Sherds with rough surfaces predominated and several of them had signs of brushing. The ceramics date to the early period of the incidence of ceramics with rough surfaces (3 rd 5 th centuries). Mindaugas Mačiulis, Mantas Daubaras, Gintautas Zabiela Paverknių piliakalnis ir papėdės gyvenvietė Paverknių piliakalnis (Birštono sav.) įrengtas Verknės kairiajame krante, slėnyje buvusioje atskiroje kalvoje. Duomenų apie buvusią aikštelę ir įtvirtinimus nėra, nes beveik visą piliakalnį nuplovė Verknė. Kiek žinoma, piliakalnio šlaitai visą laiką buvo veikiami didesnės ar mažesnės erozijos m. buvo išlikęs tik piliakalnio PV kampas stačiais 14 m aukščio šlaitais su 6x8 m dydžio aikštelės kampu viršuje (LPA, V., 2005, t. I, p. 118). Šiuo metu iš piliakalnio aikštelės yra išlikęs tik PV apie 5x2,5 m dydžio kampelis m. piliakalnio aikštelės liekanų ŠV dalyje ištirtas 10 m 2 dydžio plotas, rastas iki 1,3 m storio kultūrinis sluoksnis su itin gausiais radiniais, nustatyta, kad piliakalnyje stovėjusi pilaitė buvo užpulta ir sudeginta du kartus (žr. ATL 1994 ir 1995 metais, V., 1996, p ). Paverknių piliakalnio su papėdės gyvenviete komplekse 2010 m. archeologiniai tyrimai vykdyti eroduojančiose ir numatomose tvarkyti piliakalnio vietose bei su piliakalnio pritaikymu lankymui susijusiose vietose jo aplinkoje. Iškastos 2 perkasos piliakalnio eroduojančiame ŠR šlaite (153 m 2 ) bei 3 perkasos eroduojančiame ŠV šlaite (170 m 2 ). Lankytojų takų, automobilių stovėjimo aikštelės, lauko tualetų, poilsio aikštelės, nukreipiamųjų rodyklių bei ženklų vietose ištirtas 41 šurfas (45 m 2 ) (1 pav.). Bendrai 2010 m. Paverknių piliakalnyje ir papėdės gyvenvietėje ištirtas 368 m 2 plotas, surastos 284 keramikos šukės Laurynas Kurila / Baliulių piliakalnio papėdės gyvenvietė Mindaugas Mačiulis, Mantas Daubaras, Gintautas Zabiela / Paverknių piliakalnis ir papėdės gyvenvietė 61

2 pav. Paverknių piliakalnyje ir papėdės gyvenvietėje tirtų šurfų ir perkasų planas: 1 šurfo vieta; m. tirtų perkasų vietos; m. tirtų perkasų vietos; 4 gyvenvietės ribos; 5 piliakalnis. M. Mačiulio brėž. Fig. 1. Plan of the test pits and trenches excavated at Paverkniai hillfort and the settlement at its foot: 1 test pit site; 2 site of the 1994 trenches; 4 the settlement s boundaries; 5 the hillfort. (231 šukė piliakalnio ŠV šlaite ir 53 papėdės gyvenvietėje) bei 10 individualių radinių. Daugiausia duomenų suteikė piliakalnio viršutinės dalies eroduojančio ŠV šlaito ir išlikusio piliakalnio viršaus tyrinėjimai. Čia kastoje perkasoje 5 (perkasų numeracija tęstinė nuo 1994 m.) išskirti 2 kultūrinio sluoksnio horizontai (2 pav.). Viršutinis kultūrinio sluoksnio horizontas aptiktas cm gylyje. Jo storis siekia iki 40 cm. Piliakalnio aikštelės kraštas bei ŠV šlaitas buvo sutvirtinti juos išgrindžiant akmenimis. Aikštelės pakraštyje rastos PR ŠV kryptimi orientuotos 1,5 m ilgio bei apie 80 cm pločio sudegusios pušinės konstrukcijos liekanos. Greičiausiai tai buvusios pilies gynybinės sienos fragmentas. Nors išlikusi mediena labai apanglėjusi, tačiau aiškiai matyti, jog čia būta dviejų didesnių medienos konstrukcijų. Pirma (viršutinė) medienos dalis yra 1,5 m ilgio PR ŠV kryptimi ir apie cm pločio. Po ja vizualiai išsiskiria antras kiek plonesnis 50x20 cm dydžio medienos gabalėlis, orientuotas ŠR PV kryptimi. Šalia šių sienos liekanų 38 cm gylyje rastas ge- 62 ii. Piliakalniai ir geležies amžiaus gyvenvietės Hill forts and settlements from Iron Age

3 4 pav. Grublėtoji keramika iš piliakalnio. Fig. 4. Ceramics with rough surfaces from the hillfort. 0 5 cm 2 pav. Piliakalnio PV šlaito pjūvis (perkasa 5). Fig. 2. Section of the hillfort s SW escarp (trench 5). 3 pav. Perkasoje 5 aptiktas strėlės antgalis in situ. Fig. 3. The arrowhead in situ in trench 5. 0 ležinis įmovinis užbarzdinis strėlės antgalis su lygiakraščio formos plunksnele, pagal V. Kazakevičiaus strėlių antgalių tipologiją priskiriamas įmovinių strėlių su lygiakraščio trikampio formos plunksnele tipui. Strėlės antgalis 8,5 cm ilgio, ties užbarzda 2,5 cm pločio, 5 cm ilgio, įmovos skersmuo 6 mm. Strėlės antgalis smailąja dalimi gulėjo ŠR kryptimi (greičiausiai iššautas nuo piliakalnio papėdės gyvenvietės) (3 pav.). Tame pačiame sluoksnyje rasti du žalvariniai 2,3x2,35 cm ir 2,1x2,45 cm dydžio žvangučiai, pagaminti iš 1 1,5 mm storio žalvarinio ruošinio. Šiame sluoksnyje rasta daug žiestos (23 šukės), apžiestos lygiu paviršiumi (7 šukės) bei 50 lipdytos grublėtosios keramikos (4 pav.) šukių. Pa- 3 cm 5 pav. Verpstukai iš piliakalnio. Fig. 5. Spindle whorls from the hillfort. gal minėtus radinius viršutinis horizontas datuojamas XII a. ir skiriamas paskutiniam vėlyviausiam piliakalnio naudojimo etapui cm gylyje po viršutiniu kultūrinio sluoksnio horizontu atidengtas supiltinis pilko smėlio sluoksnis, kurio storis siekia iki cm. Šis sluoksnis taip pat sietinas su vėlyvesniu piliakalnio panaudojimo etapu. Tai piliakalnio rekonstrukcijos metu paaukštinant ir praplečiant aikštelę suformuotas niveliacinis sluoksnis. Sluoksniui panaudotas smėlis iš Verknės pakrančių, ką patvirtina jame rastos kriauklelės bei geldelės. Šiame sluoksnyje rastos 7 lipdytinės keramikos šukės. M i n dau g a s M a č i u l i s, M a n ta s Dau b a r a s, G i n tau ta s Z a b i e l a / Pav e r k n i ų p i l i a k a l n i s i r pa p ė d ė s g y v e n v i e t ė 63

4 6 pav. Piliakalnio ŠR šlaite ištirtos perkasos. Fig. 6. Trenches excavated on the hillfort s NE escarp. 7 pav. Piliakalnio ŠV šlaite ištirta perkasa 7. Fig. 7. Trench 7 excavated on the hillfort s NW escarp. 64 i i. P i l ia k a l n ia i i r g e l e ž i e s a m ž iau s g y v e n v i e t ė s Hill forts and set tlements from Iron Age cm gylyje atidengtas ankstyviausias cm storio labai intensyvus kultūrinio sluoksnio horizontas. Jį sudaro juoda degėsinga žemė. Iš esmės sluoksnis yra susiformavęs piliakalnio ŠV šlaite. Sluoksnyje kur ne kur pastebima cm skersmens akmenų. Sijojant sluoksnį rasta gana daug perdegusių grūdų, daugiausia kviečių, lęšių bei žirnių. Šiame sluoksnyje surasta 61 lipdytos keramikos šukė. Pagal radinius apatinis kultūrinio sluoksnio horizontas datuojamas XI a. ir tai yra piliakalnio įrengimo bei ankstyvojo panaudojimo laikotarpis. Eroduojančiame piliakalnio ŠR šlaite kastose perkasose 3 ir 4 po cm storio miškožemio sluoksniu pasiektas įžemis (6 pav.). Perkasoje 3 miškožemyje rastas tik vienas archeologinis radinys kaltas. Perkasoje 6, kastoje eroduojančio ŠV šlaito viršutinėje dalyje, aptikta tik iki 60 cm storio viršutinio kultūrinio sluoksnio tąsa, rasta 41 keramikos šukė, iš kurių 7 apžiestos, likusios grublėtos. ŠV šlaito apatinėje dalyje kastoje perkasoje 7

5 (7 pav.) viršutinio kultūrinio sluoksnio tąsa buvo iki 35 cm storio, o papėdėje aptiktas iki 3 m pločio ir iki 90 cm gylio griovys, sietinas su ankstyvuoju piliakalnio naudojimo etapu. Griovyje 50 cm gylyje rastas korodavęs geležinis smeigtukas trikampe galvute. Smeigtukas 14,3 cm ilgio, galvutės plotis ties storiausia vieta 2,1 cm. 85 cm gylyje griovio dugne rastas korodavęs geležinis įmovinis lauro lapo formos ietigalis (8 pav.). Ietigalis 18 cm ilgio, ties storiausia vieta 2,8 cm pločio, įmovos plotis 1,5 cm. Perkasoje 7 taip pat rastos 32 keramikos šukės: 31 lipdytos keramikos, 1 ankstyvoji žiesta. Tiriant piliakalnį vykdyti žvalgomojo pobūdžio tyrinėjimai papėdės gyvenvietėje į V P nuo piliakalnio cm storio kultūrinis sluoksnis su I tūkst. vidurio XII a. radiniais (daugiausia grublėta keramika) buvo aptiktas į PV V nuo piliakalnio, papėdės gyvenvietės ŠR dalyje kastuose šurfuose 6 8, Centrinėje bei V dalyse kastuose šurfuose kultūrinio sluoksnio storis su XI XII a. radiniais buvo iki cm. Š dalyje tik šurfuose 33 ir 34 aptiktas iki 30 cm storio kultūrinis sluoksnis su pavieniais I tūkst. II pusės XII a. radiniais. Kituose gyvenvietės teritorijoje kastuose šurfuose (1 5, 9, 17 19, 37) kultūrinio sluoksnio neaptikta. Jo nerasta ir už saugomos gyvenvietės teritorijos ribų kastuose šurfuose 20 32, 40, 41. Papėdės gyvenvietės Š, centrinėje bei V dalyse kultūrinis sluoksnis labai apnaikintas čia tarybiniais metais dirbant žemę. Žvalgomųjų tyrimų metu papėdės gyvenvietėje kastuose šurfuose rastos 53 keramikos šukės (12 apžiestų, 41 lipdyta) bei gyvulių kaulų. Atliekant archeologinius tyrimus Paverknių piliakalnis buvo ir tvarkomas: nuo šlaitų pašalinti savaiminiai želdiniai, atkurti ir stabilizuoti eroduojantys piliakalnio ŠR bei ŠV šlaitai, kurie užsėti žole, nušienauta pieva papėdės gyvenvietėje. Tyrinėjimų metu surinkti radiniai perduoti į LNM Priešistorės skyrių, osteologinė medžiaga perduota į LVA Osteologijos laboratoriją. 0 5 cm 8 pav. Ietigalis iš perkasos 7. Fig. 8. The spearhead from trench 7. Paverkniai hillfort and the settlement at its foot In 2010, the KPIP investigated the eroding NE and NW escarps (a total of 323 m 2 ) of Paverkniai hillfort (Birštonas Municipality), of which only the SW edge has survived to our day, and excavated 41 test pits (a total of 45 m 2 ) at the settlement site at its foot (Fig. 1). Two cultural layer horizons were distinguished at the hillfort (Fig. 2). The upper horizon dates to the 12 th century on the basis of such finds as an iron socketed barbed arrowhead (Fig. 3) and late ceramics with rough surfaces (Fig. 4) and the lower to the 11 th century on the basis of clay spindle whorls (Fig. 5). No cultural layer was found on the NE slope (Fig. 6), the remains of only the upper cultural layer had survived on the NW slope (Fig. 7), and a socketed iron spearhead with a broad leaf-shaped blade was found in the ditch at its foot (Fig. 8). The cultural layer in the test pits excavated at the settlement site was up to 40 cm thick. Only 12 sherds of partly thrown ceramics and 41 sherds of hand built ceramics with smooth surfaces dating to the second half of the 1 st millennium 12 th century and animal bones were discovered in it. Mindaugas Mačiulis, Mantas Daubaras, Gintautas Zabiela / Paverknių piliakalnis ir papėdės gyvenvietė 65