Galutine ataskaita_

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Galutine ataskaita_"

Transkriptas

1 ENERGETIKOS KOMPLEKSINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA NACIONALINIŲ IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO PROGNOZIŲ RENGIMO METODINIŲ GAIRIŲ PARENGIMAS Galutinė ataskaita Dr. I. Konstantinavičiūtė 2016 m. gruodžio 16 d.

2 Ataskaitos pavadinimas: Nacionalinių išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių rengimo metodinių gairių parengimas Etapas ir pavadinimas: Galutinė ataskaita Autoriai: v.m.d. I. Konstantinavičiūtė vad., vyriaus.m.d. V. Miškinis vyriaus.m.d. A.Galinis v.m.d. V. Lekavičius v.m.d. D. Tarvydas m.d. E. Norvaiša m.d. A. Pažėraitė m.d. V. Bobinaitė m.d. R. Gatautis j.m.d. I. Alėbaitė inž. E. Neniškis Užsakovas: LR aplinkos ministerija Vadovas: Dr. I.Konstantinavičiūtė Sutarties data: Sutarties pavadinimas: Nacionalinių išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių rengimo metodinių gairių parengimas Išleidimo data: Psl. sk./ Priedų psl. sk.: 235/15 Ataskaitos identifikatorius: Sutarties Nr.: Anotacija: Šiame darbe pateiktos išmetamų į atmosferą ŠESD kiekio prognozių rengimo atskiruose Lietuvos ūkio sektoriuose, susiejant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimą su Lietuvos ūkio sektorių perspektyvine raida, metodinės gairės. Darbe pateikti bendrieji išmetamųjų ŠESD kiekių prognozių rengimo reikalavimai; apibendrinti Lietuvos išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslai; pateiktas išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonių klasifikavimas bei pateikti priemonių įtakos vertinimo principai; atlikta detali ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos rūšių taršos šaltinių analizė; pateikta išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodika pagal atskiras TKKK 2006 m. nacionalinių ŠESD apskaitos rengimo gairėse apibrėžtas šaltinių kategorijas. Išmetamųjų ŠESD kiekiui, susijusiam su kuro deginimu, prognozuoti pasiūlyta plačiai tarptautinėse organizacijose naudojama programinė įranga, kuri skirta energetikos ir susijusių ūkio šakų raidos analizei. Reikšminiai žodžiai: šiltnamio efektą sukeliančios dujos, prognozavimo metodika, klimato kaitos švelninimo priemonės, apyvartiniai taršos leidimai, energetikos sektorius, transportas, pramonė, žemės ūkis, žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas, miškininkystė, atliekos, prognozavimo veiksniai, emisijos rodikliai, jautrumo analizė. Ataskaita perduota: LR aplinkos ministerijai 2 egz. LEI archyvui 1 egz. Breslaujos g. 3 LT-44403, Kaunas Saugojimo vieta ir bylos Nr.: Telefonas Faksas: E-paštas: Patikrinta: Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Patvirtinta: Lietuvos energetikos instituto direktorius V. Miškinis S. Rimkevičius A. V. 2

3 TURINYS Paveikslų sąrašas... 6 Lentelių sąrašas... 9 Įvadas Bendrieji šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozių rengimo reikalavimai Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sprendimais apibrėžti prognozių rengimo reikalavimai Europos Komisijos reglamentais apibrėžti prognozių rengimo reikalavimai Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolais apibrėžtų ŠESD pirmtakų prognozių rengimo reikalavimai Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės ir jų įtakos vertinimas Politikos ir priemonių samprata Politikos ir priemonių klasifikavimas ir jo reikšmė rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes Prognozių rengimo scenarijai PaM įtakos išmetamųjų ŠESD kiekiui vertinimo principai PaM įtaka kitiems veiksniams ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių sektorių šaltiniai Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozavimo metodika pagal atskiras šaltinių kategorijas Išmetamųjų ŠESD šaltiniai, mažinimo poreikis, galimybės, principai Su kuro deginimu susijusių ŠESD išmetamų kiekių vertinimo metodiniai principai Energetika Bendra sektoriaus charakteristika Išmetamo ŠESD kiekio kitimo tendencijos metais Išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo metodika Teorinis pagrindimas Energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo analizės bei išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo matematinio modelio apžvalga Metodiniai nurodymai dirbant su MESSAGE programiniu paketu Prognozes įtakojantys veiksniai, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Pramonė ir statyba Transportas Bendra sektoriaus charakteristika ŠESD išmetimų kitimo tendencijos m Išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo metodika Prognozes įtakojantys veiksniai, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Kiti sektoriai

4 Paslaugų sektorius Namų ūkiai Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektorius Energetika: neorganizuotai išmetamos ŠESD Pramonės procesai Bendra sektoriaus charakteristika Išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo tendencijų analizė m Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodika, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Žemės ūkis Bendra sektoriaus charakteristika Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodika, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė Bendra sektoriaus charakteristika ŠESD kiekių kitimo tendencijų analizė m Išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekių prognozavimo metodika Prognozavimo veiksniai Jautrumo analizė Atliekos Bendra sektoriaus charakteristika Išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo tendencijų analizė m Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodika, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Tarptautinis bunkeriavimas Rekomendacijos Literatūra PRIEDAI

5 SUTRUMPINIMAI JTBKKK Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija ŠESD šiltnamio efektą sukeliančios dujos ŽNKM žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius TKKK Tarpvyriausybinis klimato kaitos komitetas ATL apyvartiniai taršos leidimai ATLPS apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema TTOTPK tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija SO 2 sieros dioksidas NO x azoto oksidas LOJ nemetaniniai lakieji organiniai junginiai NH 3 amoniakas KD 2,5 kietosios dalelės SKD suspenduotos kietosios dalelės EMEP/EEA Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodika CO 2 anglies dioksidas CH 4 metanas N 2 O azoto suboksidas HFC hidrofluorangliavandeniliai PFC perfluorangliavandeniliai SF 6 NF 3 sieros heksafloridas azoto trifluoridas PaM politika ir priemonės EE energijos vartojimo efektyvumas AIE atsinaujinančių išteklių energija AEI atsinaujinantys energijos ištekliai AEI-E elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių AEI-T atsinaujinantys energijos ištekliai transporto sektoriuje AEI-Š šiluma, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių WEM prognozių scenarijus su priemonėmis WAM prognozių scenarijus su papildomomis priemonėmis WOM prognozių scenarijus be priemonių LULUCFeat Land Use, Land Use Change and Forestry emission accounting tool kgne kilogramai naftos ekvivalentu CO 2 ekv. anglies dioksido ekvivalentas kt CO 2 kilotonos anglies dioksido t CO 2 tonos anglies dioksido 5

6 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1.1 paveikslas. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo detalumo lygiai pagal bendruosius prognozių rengimo reikalavimus paveikslas. PaM klasifikavimas pagal aprėptį paveikslas. PaM klasifikavimas pagal ryšį su ES lygmens dokumentų paketu paveikslas. PaM klasifikavimas pagal ryšį su ekonomikos sektoriais paveikslas. PaM klasifikavimas pagal įtaką tam tikroms ŠESD arba grupėms paveikslas. PaM klasifikavimas pagal ryšį su Energetikos sąjungos dimensija paveikslas. PaM klasifikavimas pagal ekonomikos sektorių ir PaM tikslą paveikslas. PaM klasifikavimas pagal prigimtį ir taikomą instrumentą paveikslas. PaM klasifikacija pagal ryšį su nacionaline ir ES energetikos politika paveikslas. PaM klasifikavimas pagal įgyvendinančios institucijos lygmenį paveikslas. PaM klasifikavimas pagal įgyvendinimo būklę paveikslas. Ryšys tarp išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių, parengtų pagal tris scenarijus paveikslas. Lietuvos bendro išmetamo ŠESD kiekio kitimo dinamika paveikslas. ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų išmetamo ŠESD kiekio dinamika paveikslas. ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių kurą deginančių įrenginių išmetamas ŠESD kiekis ir struktūra paveikslas. ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių pramonės įrenginių išmetamas ŠESD kiekis ir struktūra paveikslas. Ūkinės veiklos sektorių perspektyvinės raidos ir poveikio aplinkai analizės struktūrinė schema paveikslas. Kuro, vartojamo elektrinėse ir katilinėse, struktūra paveikslas. Kuro suvartojimas elektros ir šilumos gamybai elektrinėse paveikslas. Kuro suvartojimas šilumos gamybai katilinėse paveikslas. Kuro suvartojimas kietojo kuro gamybai ir kitiems energetikos poreikiams paveikslas. Iš elektrinių ir katilinių išmetamas ŠESD kiekis paveikslas. Iš naftos perdirbimo gamyklos išmetamas ŠESD kiekis paveikslas. Iš kieto kuro gamybos ir kitų energetikos įmonių išmetamas ŠESD kiekis paveikslas. Energetikos sektoriaus principinė schema paveikslas. Energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos ir funkcionavimo analizės bei išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo matematinio modelio struktūra ir funkciniai ryšiai paveikslas. Pasirinkimų energetikos sektoriuje iliustracija paveikslas. Energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo matematinio modelio atidarymas MESSAGE programinio paketo aplinkoje paveikslas. Energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo matematinio modelio duomenų bazės prieiga MESSAGE programinio paketo aplinkoje paveikslas. Pagrindinis duomenų bazės valdymo langas paveikslas. Technologijų pasirinkimo langas paveikslas. Konkrečios pasirinktos technologijos veiklos langas paveikslas. Konkrečios pasirinktos technologijos galios langas paveikslas. Duomenų, susijusių su ŠESD išmetimais, aktyvavimas paveikslas. Informacijos, susijusios su išmetamo CO 2 kiekio modeliavimu, pavyzdys

7 5.20 paveikslas. Naujo scenarijau sukūrimas paveikslas. Naujo scenarijaus sukūrimas paveikslas. Prieiga prie scenarijaus duomenų bazės paveikslas. Scenarijaus pasirinkimas skaičiavimams paveikslas. Modelio paleidimas skaičiavimams paveikslas. Cap programos suformuotų rezultatų talpinimo vieta paveikslas. Rezultatų, perkeltų iš bylos Energija_kastai_scenarijaus vardas.tab fragmentas paveikslas. MESSAGE rezultatų, perkeltų į Rezultatai.xlsb bylą fragmentas paveikslas. Išmetamo ŠESD kiekio prognozes įtakojantys veiksniai paveikslas. Pramonės ir statybos sektoriuje tiesiogiai sunaudojamo kuro kaita paveikslas. Sektoriuje tiesiogiai sunaudojamo kuro struktūros kaita paveikslas. Išmetamųjų ŠESD kiekio pagal pramonės šakas dinamika paveikslas. Išmetamųjų ŠESD struktūros kaita pagal pramonės šakas paveikslas. Kuro suvartojimas pagal transporto kategorijas paveikslas. Kuro suvartojimas pagal tipus paveikslas. Kuro suvartojimas kelių transporte pagal transporto priemonių tipus paveikslas. Kuro suvartojimas kelių transporte pagal tipus paveikslas. Kelių transporto priemonių kaitos dinamika paveikslas. Išmetamas CO 2 kiekis transporto sektoriuje paveikslas. Išmetamas CH 4 kiekis transporto sektoriuje paveikslas. Išmetamas N 2 O kiekis transporto sektoriuje paveikslas. Išmetamo ŠESD kiekio transporto sektoriuje vertinimo loginė schema paveikslas. Transporto sektoriaus modeliavimo MESSAGE programiniu paketu matematinio modelio orientuoto grafo fragmentas paveikslas. Paslaugų sektoriuje tiesiogiai sunaudojamo kuro kitimo dinamika paveikslas. Paslaugų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo dinamika paveikslas. Paslaugų sektoriaus BVP ir tiesiogiai sunaudojamo kuro kitimo indeksas paveikslas. Namų ūkio sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo dinamika paveikslas. Namų ūkio sektoriaus tiesiogiai sunaudojamo kuro kitimo dinamika paveikslas. Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriuje tiesiogiai deginamo kuro kitimo dinamika paveikslas. Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo dinamika paveikslas. Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriaus BVP ir tiesiogiai sunaudojamo kuro kitimo indeksas paveikslas. Lietuvos neorganizuotai išmestų ŠESD kitimo tendencijos paveikslas. Pramonės produktų gamybos indekso kaita paveikslas. Pramonės procesuose išmetamųjų ŠESD kiekio kaita (pagal šakas) paveikslas. Pramonės procesuose išmetamųjų ŠESD kiekio struktūra (pagal kategorijas) paveikslas. Pramonės procesuose išmetamųjų ŠESD kiekio kaita pagal jų rūšis paveikslas. Žemės ūkio sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo dinamika paveikslas. Gyvulių ir paukščių skaičiaus kitimo dinamika paveikslas. Žarnyno fermentacijos procesų metu išmetamo CH 4 kiekio kitimo dinamika paveikslas. Išmetamo CH 4 kiekio dėl mėšlo tvarkymo kitimo dinamika paveikslas. Mėšlo susidarymo struktūra pagal galvijų rūšį, 2014 m paveikslas. Mėšlo tvarkymo metu susidarančio N 2 O kitimo dinamika paveikslas. Žemės ūkio dirvožemiuose susidarančio N 2 O kitimo dinamika paveikslas. CO 2 kiekio, susidarančio dėl žemės kalkinimo, kiekio kitimo dinamika

8 5.64 paveikslas. CO 2 kiekio, susidarančio dėl karbamido naudojimo, kitimo dinamika paveikslas. Išmetamų ŠESD kiekio kitimas žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje m paveikslas. Žemės naudojimas ir naudojimo paskirties keitimas Lietuvoje m paveikslas. Miško žemės plotų ir išmetamųjų ŠESD kiekio iš miško žemės kaitos tendencijos m paveikslas. Išmetimų prognozavimui naudojamų parametrų reikšmių pasirinkimas paveikslas. Prognozavimo veiksnių svarbos rodinys paveikslas. Istoriniais duomenimis pagrįsta informacija apie prognozavimo veiksnius ir jų įtaką paveikslas. Išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekių prognozių jautrumo analizė LULUCFeat įrankiu paveikslas. Atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio dinamika, kt paveikslas. Atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekis pagal atskirus šaltinius, kt CO 2 ekv paveikslas. FOD modelio pagrindinis langas ir lentelių tipai paveikslas. Pagrindinių parametrų įvedimo lentelė paveikslas. Metano kiekio duomenų iš FOD modelio įkėlimas paveikslas. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo lentelė paveikslas. Rezultatų išvedimo lentelės dalis paveikslas. Tarptautiniam bunkeriavimui naudojamas kuras paveikslas. Aviacijos ir tarptautinio bunkeriavimo sąlygotas išmetamas ŠESD kiekis

9 LENTELIŲ SĄRAŠAS 1.1 lentelė. Pagrindinių kintamųjų ir prielaidų naudotų prognozėms rengti santrumpa lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės pagal dujas ir kategorijas lentelė. Informacija apie prognozėms rengti naudotus parametrus lentelė. Pagrindinių kintamųjų ir prielaidų naudotų prognozėms rengti santrumpa lentelė. Į atmosferą išmetamų teršalų prognozės pagal atitinkamus teršalus ir kategorijas, kt lentelė. Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslai 2020 ir 2030 m lentelė. Pakopų ypatumai pagal išskirtus kriterijus lentelė. PaM įtakos kitiems veiksniams vertinimo rodikliai lentelė. Įrengtoji Lietuvos elektrinių galia , MW lentelė. Elektros energijos balansas, TWh lentelė. Šilumos generavimo šaltinių instaliuota galia katilinėse ir elektrinėse 2015 m.* lentelė. Šilumos gamyba centralizuoto šilumos tiekimo įmonių įrenginiuose 2015 m.* lentelė. ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių įrenginių kuro sąnaudos 2015 m lentelė. ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių įrenginių išmetamas CO 2 kiekis 2015 m lentelė. Energetikos sektoriaus ŠESD emisijų rodikliai, t/tj lentelė. Energetikos sektoriaus įmonių, dalyvaujančių ES ATL prekybos sistemoje, CO 2 emisijos rodikliai lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekis pagal pramonės šakas, kt CO 2 ekv lentelė. Pramonės ir statybos sektoriaus ŠESD emisijų rodikliai, t/tj lentelė. Paslaugų sektoriuje sunaudojamo kuro rūšių ŠESD emisijų rodikliai, t/tj lentelė. Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai būsto šildymui lentelė. Namų ūkyje sunaudojamo kuro rūšių ŠESD emisijų rodikliai, t/tj lentelė. Namų ūkyje sunaudojamo kuro rūšių oro teršalų emisijos rodikliai lentelė. Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriuje sunaudojamo kuro rūšių ŠESD emisijų rodikliai, t/tj lentelė. Gamtinių dujų cheminė sudėtis lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekis pagal pramonės šakas, kt CO 2 ekv lentelė. Išmetamo ŠESD kiekio kaita pagal kategorijas, kt CO 2 ekv lentelė ŠESD emisijos rodikliai pramonės procesuose, t/t lentelė. Rekomenduojamos DOC parametro reikšmės lentelė. Metano susidarymo konstanta lentelė. Rekomenduojama MCF reikšmė lentelė. Buitinių atliekų parametrai lentelė. Pramoninių atliekų parametrai lentelė. Metano kiekis surinktas sąvartynuose lentelė. Atliekų deginimo metu susidarančio CO 2 kiekio kintamųjų reikšmės lentelė. Nuotekų tvarkymo ir išleidimo metu susidarančio ŠESD kiekio kintamųjų apibendrinimas lentelė. Metano pataisos koeficiento reikšmės

10 ĮVADAS Nors Lietuvoje į atmosferą išmetamas palyginti nedidelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau ŠESD) kiekis, šalies indėlis yra svarbus įgyvendinant tarptautinius klimato kaitos susitarimus: Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), jos Kioto protokolo Dohos pakeitimą, Paryžiaus susitarimą ir Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintus klimato kaitos švelninimo tikslus bei siekiant užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra kiltų gerokai mažiau nei 2 C ir temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 C, lyginant su iki pramoninio laikotarpio lygiu (1750 m.). JTBKKK sprendimu 2/CP.17 nustatytas reikalavimas nuo 2014 m. kas dvejus metus rengti ir teikti dvimetes ataskaitas pagal sprendimu 19/CP.18 nustatytą formatą, kurį pildant privaloma pateikti išsamią informaciją apie atskiruose Lietuvos ūkio sektoriuose (energetikoje, transporte, pramonėje, žemės ūkyje, atliekų sektoriuje ir kt.) įgyvendinamas politikos priemones ir jų poveikį išmetamųjų ŠESD kiekio prognozėms. Įgyvendinant Europos Perlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 dėl ŠESD išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos, su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB 12, 13 ir 14 straipsnių nuostatas, ES valstybės narės turi susikurti nacionalinę išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ir prognozių rengimo sistemą, numatyti politiką ir priemones, skirtas mažinti išmetamą ŠESD kiekį, ir nuolat siekti šią sistemą tobulinti. Atsižvelgiant į 2016 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos pateiktą reglamento pasiūlymą dėl Energetikos sąjungos valdymo sistemos, apimančio integruotų nacionalinių energetikos ir klimato kaitos planų parengimo iki 2019 m. reikalavimus, ES valstybės narės privalės rengti integruotas išmetamųjų ŠESD ir energetikos sektoriaus plėtros prognozes laikotarpiui nuo 2021 iki 2030 m. Todėl išmetamų į atmosferą ŠESD kiekio prognozavimui reikalingas kompleksinis požiūris, neatsiejant atskirų ūkio šakų perspektyvinės raidos ir įtakos aplinkai vertinimo. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos teikiamos nacionalinės išmetamų į atmosferą ŠESD kiekio prognozės ir dvimetės ataskaitos atitiktų keliamus tarptautinius reikalavimus ir būtų pagerinta teikiamos informacijos apie atskirų Lietuvos ūkio sektorių politikos ir priemonių poveikį ŠESD 10

11 išmetimui iš atskirų šaltinių ir šalinimo absorbentais kiekio prognozėms kokybė, tikslinga parengti ŠESD kiekio prognozių rengimo metodines gaires. Darbo tikslas pagerinti Lietuvos išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo kokybę, atsižvelgiant į ES ŠESD prognozių rengimo gairėse pateiktas rekomendacijas, susiejant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimą su Lietuvos ūkio sektorių perspektyvine raida, parengiant metodines gaires dėl išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo atskiruose Lietuvos ūkio sektoriuose ir įsisavinant valstybės institucijoms laisvai prieinamų išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo programas. Pirmame darbo skyriuje pateikti bendrieji išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo reikalavimai, suformuoti atlikus detalią tarptautinės teisinės aplinkos dėl išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo analizę bei atsižvelgiant į skirtingus JTBKKK sprendimų ir EK reglamentų keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija ir jos protokolais reguliuojamų į atmosferą išmetamų teršalų, kurie yra ŠESD pirmtakai, apskaita ir prognozės yra aktualios vertinant ir prognozuojant ŠESD kiekį, darbe taip pat apibendrinti bendrieji reikalavimai atnaujintu Geteburgo protokolu reguliuojamų teršalų (NO x, LOJ, SO x, NH 3, KD 2,5 ir suodžių) prognozėms parengti pagal JT Ekonominės ir socialinės tarybos parengtų gairių reikalavimus. Antrame darbo skyriuje apibendrinti Lietuvos išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslai ilgalaikei perspektyvai, atlikus tarptautinių, ES klimato kaitos ir energetikos tikslų iki 2030 m. įgyvendinimo teisės aktų projektų ir nacionalinių teisės aktų, susijusių su išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų nustatymu, analizę. Trečiame darbo skyriuje pateiktas išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo politikos ir priemonių klasifikavimas pagal išskirtus kriterijus. Pateikti apibendrinti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo scenarijų, vertinant klimato kaitos valdymo priemonių įtaką, reikalavimai. Taip pat šiame skyriuje pateikti klimato kaitos valdymo priemonių įtakos prognozuojamam ŠESD kiekiui vertinimo principai bei metodika. Siekiant užtikrinti EK reglamento Nr. 749/2014 reikalavimų dėl priemonių padaryto poveikio kitiems veiksniams vertinimo įgyvendinimą, parengta įtakos vertinimo rodiklių sistema. Ketvirtame darbo skyriuje atlikta detali ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų taršos analizė, siekiant įgyvendinti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių teikimo detalumo reikalavimą, t. y. atskirai pateikti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujantiems sektoriams ir šioje sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams (žemės ūkis, pramonė (mažesni negu 20 MW galios kurą deginantys 11

12 įrenginiai), transportas, paslaugos, namų ūkis, atliekos ir kt.). Taršos šaltinių atskyrimas ir duomenų analizė atlikta analizuojant Lietuvos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų teikiamas metines ŠESD ataskaitas. Penktame darbo skyriuje pateikta išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo siūloma metodika pagal atskiras Tarpvyriausybinio klimato kaitos komiteto (TKKK) 2006 m. nacionalinių išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos rengimo gairėse apibrėžtas šaltinių kategorijas. Šiame darbo skyriuje pateikta kiekvienos ŠESD šaltinių kategorijos trumpa charakteristika bei išanalizuotos išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo tendencijos m. Atlikus pasaulinės gerosios patirties analizę, išanalizavus mokslinę literatūrą, nagrinėjančią prognozavimo modelių struktūras, veiksnius ir metodus bei apibendrinus Lietuvos mokslininkų turimą patirtį išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo ir modeliavimo srityje, suformuota ir pateikta rekomenduojama išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodika, atskirai kiekvienai šaltinio kategorijai. Kiekvienos ŠESD šaltinio kategorijos prognozių rengimui artimoje perspektyvoje rekomenduojamos metodikos ir įrankiai skiriasi savo detalumu. Išmetamo ŠESD kiekiui, susijusiam su kuro deginimu, prognozuoti pasiūlyta taikyti plačiai tarptautinėse organizacijose naudojamą programinę įrangą, kuri skirta energetikos ir susijusių ūkio šakų raidos analizei. Kitų ŠESD šaltinių kategorijų prognozių rengimui rekomenduojama taikyti ŠESD apskaitos metodiką. Perspektyvoje sukaupus daugiau reikalingos informacijos, rekomenduojama išmetamų į atmosferą ŠESD kiekio prognozes rengti neatsiejant atskirų ūkio šakų perspektyvinės raidos ir įtakos aplinkai vertinimo, atsižvelgiant į integruotų nacionalinių energetikos ir klimato kaitos planų rengimo reikalavimus. Atnaujintu Geteburgo protokolu reguliuojamų teršalų (NO x, LOJ, SO x, NH 3, KD 2,5 ir suodžių) prognozėms rengti rekomenduojama taikyti analogišką metodiką, kaip ir ŠESD kiekio prognozavimui, atsižvelgiant į Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodikoje (EMEP/EEA, 2016) pateikiamas standartines atitinkamų teršalų išmetimų rodiklių (g/gj) reikšmes, kol nėra nustatytų nacionalinių išmetimų rodiklių reikšmių. Darbas baigiamas ŠESD išmetimų prognozių rengimo metodinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti ES teisės aktų bei Energetikos sąjungos valdymo sistemos reglamento pasiūlyme nustatytus reikalavimus integruotiems nacionaliniams energetikos ir klimato kaitos planams bei JTBKKK dvimečių ataskaitų ir nacionalinių pranešimų reikalavimus. Rekomendacijose apibendrinti siūlomi pagrindiniai atskirų TKKK šaltinių kategorijų prognozių rengimo metodiniai principai. 12

13 1. BENDRIEJI ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ PROGNOZIŲ RENGIMO REIKALAVIMAI 1.1. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sprendimais apibrėžti prognozių rengimo reikalavimai Siekiant stabilizuoti ŠESD koncentraciją atmosferoje ir sumažinti pasaulinį klimato atšilimą, pasaulio šalys susitarė dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau JTBKKK) m. 155 pasaulio šalys pasirašė JTBKKK, tarp jų ir Lietuva. Tai vienas iš pagrindinių šiuo metu galiojančių tarptautinių susitarimų klimato kaitos srityje. JTBKKK sprendimu 2/CP.17 nustatytas reikalavimas nuo 2014 m. kas dvejus metus rengti ir teikti dvimetes ataskaitas (JTBKKK sprendimas 2/CP.17, 2012). Šis sprendimas taip pat numato, kad Nacionalinis pranešimas teikiamas kas ketverius metus. Tais metais, kai teikiamas nacionalinis pranešimas, dvimetė ataskaita teikiama kaip nacionalinio pranešimo priedas arba kaip atskira ataskaita. JTBKKK sprendimas 2/CP.17 apibrėžia dvimečių ataskaitų rengimo gaires, kuriomis siekiama užtikrinti šalių pateikiamos informacijos nuoseklumo, skaidrumo, palyginamumo, tikslumo ir išsamumo kriterijus. Dvimetėje ataskaitoje pirmiausia turi būti pateikta informacija apie nacionalines išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo tendencijas, t. y. turi būti pateikta apibendrinta informacija iš nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos, apimančios laikotarpį nuo 1990 m. iki naujausių metų, kuriems apskaitos ataskaita yra prieinama. Informacija pateikiama dvimetėje ataskaitoje turi atitikti išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje pateiktą informaciją, o jeigu pateikta informacija skiriasi, tai bet kokie skirtumai turi būti paaiškinti. Dvimetėje atskaitoje taip pat turi būti pateikta informacija apie nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos rengimo sistemą ir įvykusius pasikeitimus po paskutinės dvimetės ataskaitos arba nacionalinio pranešimo pateikimo. Dvimetėje ataskaitoje turi būti pateikiama informacija apie numatytą kiekybinį išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir padarytą pažangą, įgyvendinant šiuos užsibrėžtus tikslus. Teikiamoje ataskaitoje turi būti aprašytas kiekybinis išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslas, įskaitant svarbias sąlygas ir prielaidas, kurios gali turėti įtakos tikslo įgyvendinimui. Dvimetėje ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslo įgyvendinimui numatytas priemones, įskaitant įgyvendintas ar planuojamas įgyvendinti priemones nuo paskutinio nacionalinio pranešimo arba dvimetės ataskaitos pateikimo. Turi būti pateikiama informacija apie priemones pagal išmetamųjų ŠESD kiekio šaltinių kategorijas 13

14 (energetika, transportas, pramonė, žemės ūkis, atliekos, miškininkystė ir kt.) ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas (anglies dioksidas (CO 2 ), metanas (CH 4 ), azoto suboksidas (N 2 O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafloridas (SF 6 ), azoto trifluoridas (NF 3 )). Taip pat ataskaitoje pateikiama informacija apie įvykusius pasikeitimus nacionalinėje sistemoje, įskaitant institucinius, teisinius, administracinius ir procedūrinius įsipareigojimus, siekiant užtikrinti užsibrėžtų išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimą. Kiekviena šalis skatinama pateikti detalią informaciją apie taikomų priemonių ekonominio ir socialinio poveikio vertinimą. Dvimetėje ataskaitoje turi būti pateiktas išmetamųjų ŠESD kiekio pokyčio įvertinimas dėl taikomų rinkos priemonių ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNKM). Baziniams metams turi būti pateikiama ši informacija: bendras išmetamųjų ŠESD kiekis, neįskaitant absorbuojamo ir išmetamo ŠESD kiekio iš ŽNKM sektoriaus; absorbuojamas ir išmetamas ŠESD kiekis iš ŽNKM sektoriaus; bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant absorbuojamą ir išmetamą ŠESD kiekį iš ŽNKM sektoriaus. Taip pat turi būti pateikiama informacija apie padarytą pažangą įgyvendinant išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslus taikant rinkos priemones. Dvimetėje ataskaitoje turi būti pateiktos atnaujintos išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės iki 2030 metų vadovaujantis Nacionalinių pranešimų rengimo gairių reikalavimais (JTBKKK sprendimas 4/CP.5, 2000). Kiekviena šalis turi pateikti informaciją apie išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimui taikytus modelius ar naudotą metodiką bei pateikti papildomą prognozių rengimą paaiškinančią dokumentaciją. Konvencijos II Priedo šalys dvimetėje ataskaitoje turi pateikti informaciją apie finansinę, technologinę ir gebėjimų stiprinimo pagalbą besivystančioms šalims, nepriklausančioms Konvencijos I Priedo šalių sąrašui. Lietuva nepriklauso Konvencijos II Priedo šalims, tačiau 2009 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba, siekdama tarptautinio išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslo tęstinumo po 2012 m., pasirašė laisvanorišką sutartį, kuria Lietuva kartu su kitomis ES šalimis įsipareigojo teikti finansinę pagalbą besivystančioms šalims. Todėl dvimetėje ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie suteiktą finansinę pagalbą pagal JTBKKK sprendimo 2/CP.17 reikalavimus. Dvimečių ataskaitų parengimo gairės taip pat skatina kiekvieną Konvencijos I Priedo šalį pateikti informaciją susijusią su galiojančia vietine savianalizės tvarka, kuri yra taikoma siekiant įvertinti prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo pažangą. Kiekviena šalis yra skatinama pateikti ir 14

15 kitą papildomą informaciją, kuri yra svarbi užtikrinant Konvencijos tikslų įgyvendinimą ir yra tinkama įtraukti į dvimetę ataskaitą. Dvimetės ataskaitos teikiamos pagal JTBKKK sprendimu 19/CP.18 nustatytą formatą, pagal kurį privaloma pateikti ir išsamią informaciją apie atskiruose Lietuvos ūkio sektoriuose (energetikoje, transporte, pramonėje, žemės ūkyje, atliekų sektoriuje ir kt.) įgyvendinamas politikos priemones ir jų poveikį prognozuojamam išmetamųjų ŠESD kiekiui. Siekiant užtikrinti informacijos skaidrumo kriterijų, pagrindinių kintamųjų ir prielaidų naudotų išmetamųjų ŠESD kiekio prognozėms rengti santrumpa turi būti pateikta pagal 1.1 lentelės formą, kuri apibrėžta JTBKKK sprendimu 19/CP.18 (JTBKKK sprendimas 19/CP.18, 2013). 1.1 lentelė. Pagrindinių kintamųjų ir prielaidų naudotų prognozėms rengti santrumpa Pagrindinės prielaidos... Faktiniai duomenys Prognozuojami duomenys Pastaba: esant galimybei pateikiama prognozė ir iki 2045 metų. Kaip minėta anksčiau, išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės iki 2030 m. rengiamos pagal JTBKKK tvirtinamų Nacionalinių pranešimų rengimo gairių reikalavimus. Pagrindinis ŠESD prognozių tikslas pateikti tikėtinas išmetamo ŠESD kiekio ir absorbuojamo ŠESD kiekio prognozes, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes (makroekonominius rodiklius) ir į esamas bei planuojamas įgyvendinti klimato kaitos ir energetikos tikslų įgyvendinimo priemones. Bendru atveju, šalys turi pateikti tris išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių scenarijus: Scenarijus vertinant esamas su klimato kaitos švelninimu susijusias priemones (WEM) turi atspindėti šiuo metu įgyvendinamų ir priimtų priemonių poveikį; Scenarijus vertinant papildomas su klimato kaitos švelninimu susijusias priemones (WAM) turi atspindėti prognozes atsižvelgiant į planuojamas įgyvendinti mažinimo priemones; Scenarijus nevertinant su klimato kaitos švelninimu susijusių priemonių (WOM) turi atspindėti prognozes be jokių šiuo metu galiojančių, įgyvendinamų ar planuojamų įgyvendinti priemonių. Rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes baziniais metais turi būti laikomi naujausi ŠESD apskaitos ataskaitoje prieinami duomenys. Scenarijui nevertinant jokių klimato kaitos valdymo priemonių baziniais metais galima laikyti 1995 m. arba 1990 m., arba kitus tinkamus metus (FCCC/CP/1999/7). 15

16 Visų trijų scenarijų skaičiavimo rezultatai turi būti pateikti lentelėse pagal formatą pateiktą 1.2 lentelėje (pagal JTBKKK sprendimo 19/CP.18, 2013 reikalavimus). 1.2 lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės Išmetamųjų ŠESD kiekio Išmetamųjų ŠESD kiekis prognozė Baziniai XX metai Sektorius Energetika Transportas Pramonės procesai Žemės ūkis ŽNKM Atliekos Kita Dujos CO 2 su ŽNKM CO 2 be ŽNKM CH 4 su ŽNKM CH 4 be ŽNKM N 2 O su ŽNKM N 2 O be ŽNKM HFC PFC SF 6 NF 3 Kita Viso su ŽNKM Viso be ŽNKM Pastaba: esant galimybei pateikiama prognozė ir iki 2045 metų. Kaip matyti iš 1.2 lentelės, prognozės turi būti pateikiamos ūkio sektorių lygyje pagal Tarpvyriausybinio klimato kaitos komiteto 2006 m. nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos rengimo gairėse (toliau - TKKK gairės, 2006) apibrėžtas šaltinių kategorijas bei, esant galimybei, taikant tą patį sektorių klasifikavimą kaip ir analizuojant klimato kaitos švelninimo priemones. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės turi būti pateikiamos kiekvienam ūkio sektoriui atskirai ir bendras išmetamųjų ŠESD kiekis (su ŽNKM/be ŽNKM) išreikštas CO 2 ekv., taikant visuotinio šiltėjimo potencialo vertes (JTBKKK sprendimas 24/CP.19, 2014): CO 2 1; CH 4 25; 16

17 N 2 O 298; SF ; NF Prognozės turi būti pateikiamos ir atskiroms ŠESD: CO 2, CH 4, N 2 O, PFC, HFC, NF 3 ir SF 6. Taip pat gali būti pateikiamos ir netiesioginių ŠESD prognozės: CO, NO x, lakieji organiniai junginiai, SO 2. Prognozės rezultatai turi būti pateikiami kartu su išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos faktiniais duomenimis nuo 1990 m. iki naujausių apskaitos metų. Išmetamųjų ŠESD kiekio, susijusio su tarptautiniu laivų ir lėktuvų transportu prognozės turi būti pateiktos atskirai ir neįvertintos bendrose prognozėse, siekiant užtikrinti išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ir prognozių informacijos nuoseklumą. Prognozės turi būti pateikiamos ne tik lentelių formoje, bet ir grafiškai, kartu atvaizduojant faktinius išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos duomenis ir prognozes vertinant esamas klimato kaitos švelninimo priemones. Papildomai gali būti pateikiamos atitinkamos diagramos atskiriems ūkio sektoriams ar atskiroms ŠESD. Kartu su išmetamųjų ŠESD kiekio prognozėmis turi būti įvertintas ir pateiktas tikėtinas bendras įgyvendintų su klimato kaitos švelninimu susijusių priemonių poveikis išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimui. Poveikio vertinimas turi būti atliktas tarpusavyje lyginant du prognozių scenarijus: su esamomis klimato kaitos švelninimo priemonėmis ir su papildomomis priemonėmis. Rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes, poveikio vertinimas atliekamas atsižvelgiant į išvengtą išmetamųjų ŠESD kiekį atskiroms dujoms (CO 2 ekv.) atitinkamiems 2015, 2020, 2025, 2030, 2035 metams privalomai ir 2040 bei 2045 m. neprivalomai. Vėlesnių metų išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės rengiamos, atsižvelgiant į atnaujintas JTBKKK ir ES išmetamųjų ŠESD prognozių rengimo gaires. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimui galima naudoti bet kokius tam tikslui tinkamus modelius ar metodus. Ataskaitoje turi būti pateikiamas pakankamas kiekis informacijos, kuri leistų skaitytojui suprasti, kokie modeliai ir metodai buvo taikyti prognozių rengimui. Siekiant užtikrinti pateikiamos informacijos skaidrumą ataskaitoje turi būti trumpai: Aprašyta, koks modelis ar metodas buvo taikytas atitinkamo ūkio sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekiui prognozuoti ar atitinkamoms ŠESD; Pateikta trumpa modelio ar metodo charakteristika (pvz. top-down, bottom-up, ekspertinis vertinimas ir pan.); Aprašyta, kokiu tikslu modelis buvo sukurtas ir kaip jis buvo modifikuotas, siekiant įvertinti klimato kaitos ir energetikos aspektus; 17

18 Apibendrinti modelio privalumai ir trūkumai; Paaiškinta, kaip modelyje įvertintos galimos įvairių su klimato kaitos švelninimu susijusių priemonių sinergijos. Ataskaitoje turi būti pateiktos nuorodos į literatūros šaltinius, kur būtų galima rasti daugiau informacijos apie taikytus modelius ar metodus. Taip pat turi būti pateikta informacija apie taikytų prielaidų, modelių ar metodų pagrindinius skirtumus tarp naujausio nacionalinio pranešimo ar dvimetės ataskaitos ir anksčiau pateiktos ataskaitos. Prognozių kiekybinė jautrumo analizė bei duomenų kokybės ir kontrolės proceso aprašymas taip pat turi būti įtraukta į ataskaitą Europos Komisijos reglamentais apibrėžti prognozių rengimo reikalavimai 2013 m. gegužės 21 d Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB apibrėžia reikalavimą ES valstybėms narėms pateikti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes pagal atitinkamas dujas ir atitinkamus ūkio sektorius (Reglamentas Nr. 525/2013). Prognozės turi būti pateiktos ketverių būsimųjų metų intervalais, kurių paskutinis skaitmuo 0 arba 5 ir kurie eina iškart po ataskaitinių išmetamo ŠESD kiekio apskaitos metų. Rengiant nacionalines prognozes turi būti atsižvelgiama į ES lygmeniu patvirtintą politiką ir priemones. Pagal Reglamento Nr. 525/2013 keliamus reikalavimus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės turi būti atliekamos: vertinant esamas su klimato kaitos švelninimu susijusias priemones (WEM), o esant galimybei ir prognozės vertinant papildomas klimato kaitos švelninimo priemones (WAM) bei nevertinant jokių priemonių (WOM); atskirai pateikiant ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje dalyvaujančių sektorių įrenginio (taršos) šaltinių (Direktyva 2009/29/EB) ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių įrenginio (taršos) šaltinių (Nr. 406/2009/EC) prognozes; atliekant esamų su klimato kaitos švelninimu susijusių priemonių įtakos vertinimą; pateikiant jautrumo analizės rezultatus; pateikiant visą susijusią literatūrą ir technines ataskaitas, kuriomis grindžiamos prognozės. 18

19 Nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie taikytas prielaidas, modelius ar kitus esminius pasikeitimus, susijusius su prognozių rengimu tarp naujausios ataskaitos ir anksčiau pateiktos. Ataskaitoje turi būti pateikta naujausia prognozių informacija. Reglamentas Nr. 525/2013 kelia analogiškus reikalavimus kaip ir JTBKKK sprendimas 19/CP.18 dėl taikytų modelių ar metodų aprašymo. Ataskaitoje turi būti pateikiamas trumpas naudotų modelių ar metodikos bei pagrindinių prielaidų ir parametrų aprašymas. Reglamentas Nr. 525/2013 apibrėžia reikalavimus ir informacijai apie klimato kaitos valdymo politiką ir priemones. Ataskaitoje turi būti pateikiamas ne tik taikomų klimato kaitos valdymo priemonių trumpas aprašymas, bet ir nurodytas priemonės tipas, įgyvendinimo statusas bei naudojami rodikliai pažangai įvertinti. Esant galimybei, turi būti pateiktas kiekybinis politikos ir priemonių poveikio vertinimas atskiroms dujoms ir atskiriems ūkio sektoriams: Ex ante įvertinimas atskiriant ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių sektorių šaltinius ir ES ATL prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių šaltinius; Ex post įvertinimas atskiriant ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių sektorių šaltinius ir ES ATL prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių šaltinius. Esant galimybei, turi būti pateiktas klimato kaitos valdymo priemonių įgyvendinimo kaštų ir naudos įvertinimas bei jau įgyvendintų priemonių kaštai ir nauda. Pagal Reglamentą Nr. 525/2013 Europos Komisijai teikiama informacija yra būtina, kad būtų galima įvertinti faktinę pažangą, kurią ES ir valstybės narės padarė įgyvendindamos savo su išmetamųjų ŠESD kiekio apribojimu ar sumažinimu susijusius įsipareigojimus. Turėdama tokią informaciją apie kiekvieną ES valstybę narę, Europos Komisija, bendradarbiaudama su Europos aplinkos agentūra, rengia ES metines ŠESD prognozių ataskaitas pagal JTBKKK reikalavimus. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas Nr. 749/2014 dėl valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos informacijos struktūros, formato, pateikimo tvarkos ir peržiūros, priimtas 2014 m. birželio 30 d., apibrėžia išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių pagrindinių prielaidų, modelių ir rezultatų informacijos struktūrą ir formatą. Reglamento Nr. 749/ straipsnis apibrėžia reikalavimus informacijai apie išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes teikimą. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės turi būti teikiamos pagal 1.3 lentelės formatą (prognozės pateikiamos pagal Reglamento Nr. 749/2014 XII priedo 1 lentelę) ir pagal Tarpvyriausybinio klimato kaitos komiteto 2006 m. nacionalinių ŠESD apskaitos rengimo gairėse apibrėžtas šaltinių kategorijas (TKKK gairės, 2006): 19

20 1.Energetika 1.A. Kuro deginimas 1.A.1 Energijos gamyba 1.A.1.a Elektros ir šilumos gamyba 1.A.1.b Naftos perdirbimas 1.A.1.c Kieto kuro gamyba ir kita energetikos pramonė 1.A.2 Pramonė ir statyba 1.A.3 Transportas 1.A.3.a Aviacija (vidaus) 1.A.3.b Kelių transportas 1.A.3.c Geležinkelių transportas 1.A.3.d Vandens transportas 1.A.3.e Kitas transportas 1.A.4. Kiti sektoriai 1.A.4.a Paslaugos 1.A.4.b Namų ūkiai 1.A.3.c Žemės ūkis/ žvejyba/miškininkystė 1.B. Neorganizuotai išmetamos ŠESD iš naftos ir gamtinių dujų sistemų 1.C. CO 2 transportavimas ir saugojimas (NO) 2. Pramonės procesai 2.A. Mineralinių medžiagų pramonė Iš cemento gamybos Iš kitos nei cementas gamybos 2.B. Chemijos pramonė 2.C. Metalo pramonė Iš geležies ir plieno gamybos Iš kitos nei geležies ir plieno gamybos 2.D. Ne energetikos produktai, susiję su kuro ir tirpiklių naudojimu 2.E. Elektronikos pramonė 2.F. Produktų, kurie yra ozoną ardančių medžiagų pakaitalai, naudojimas 2.G. Kitų produktų gamyba ir naudojimas 2.H. Kita 3. Žemės ūkis 3.A. Žarnyno fermentacija 3.B. Mėšlo tvarkymas 3.C. Ryžių auginimas (NO) 20

21 3.D. Žemės ūkio dirvožemiai 3.E. Savanų deginimas (NO) 3.F. Žemės ūkio atliekų deginimas laukuose (NO) 3.G. Kalkinimas 3.H. Karbamido naudojimas 3.I. Kitų anglies turinčių trąšų naudojimas (NO) 3.J. Kita (NO) 4. Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė 4.A. Miško žemė 4.B. Produkuojanti žemė 4.C. Pievos 4.D. Šlapžemės 4.E. Užstatyta teritorija 4.F. Kita žemė 4.G. Nukirsto medžio produktai 4.H. Kita (NO) 5. Atliekos 5.A. Kietųjų atliekų šalinimas 5.B. Kietųjų atliekų biologinis apdorojimas 5.C. Atliekų deginimas deginimo įrenginiuose ir atvirai 5.D. Nuotekų valymas ir šalinimas 5.E. Kita (NO) Papildoma informacija Tarptautinis bunkeriavimas Aviacija Jūrinis bunkeriavimas Deginant biomasę išsiskiriantis CO 2 Surinktas CO 2 (NO) Ilgalaikis C saugojimas atliekų šalinimo vietose Netiesiogiai išmetamas N 2 O (NO) Tarptautinė aviacija, kuriai taikoma ES ATL prekybos sistema Pastaba: NO rodo, kad ši šaltinio kategorija Lietuvoje neišmeta jokių ŠESD. 21

22 Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių ataskaitoje, teikiamoje pagal Reglamento Nr. 749/2014 reikalavimus, taip pat turi būti pateikta papildoma informacija apie: bendro išmetamųjų ŠESD kiekio jautrumo analizės rezultatus, trumpai paaiškinant, kurie parametrai ir kaip kito atskirai ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių sektorių įrenginio (taršos) šaltinius, ATL prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių įrenginio (taršos) šaltinius ir bendro ŽNKM ŠESD kiekio jautrumo analizės rezultatus; išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos duomenų bazinius metus ir apskaitos ataskaitos metus, kuriais naudotasi kaip baziniais metais rengiant prognozes; prognozėms rengti naudotą metodiką, įskaitant trumpą naudotų modelių ir jų sektorinės bei laiko apibrėžties aprašymą, nuorodas, kur galima rasti išsamesnės informacijos apie modelius ir informacijos apie pagrindines išorines prielaidas ir parametrus. Informacija apie prognozėms rengti naudotus parametrus ir prielaidas turi būti pateikta pagal 1.4 lentelės formą (informacija pateikiama pagal Reglamento Nr. 749/2014 XII priedo 3 lentelę). Komisija, siekdama užtikrinti bendrų ES prognozių darną, likus 9 mėn. iki informacijos apie prognozes pateikimo pagal Reglamento Nr. 525/ straipsnio 1 dalį termino, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, rekomenduoja suderintas svarbiausių tarpnacionaliniu lygiu nustatytų parametrų vertes, įskaitant CO 2 kainą ATL prekybos sistemoje, tarptautines naftos ir anglių importo kainas. Laikotarpiui nuo 2021 iki 2030 m. ES valstybės narės privalės rengti integruotas išmetamųjų ŠESD ir energetikos sektoriaus plėtros prognozes, atsižvelgiant į 2016 m. lapkričio 30 d. EP ir Tarybos pateiktą reglamento pasiūlymą dėl Energetikos sąjungos valdymo sistemos, apimančio integruotų nacionalinių energetikos ir klimato planų parengimo iki 2019 m. reikalavimus. Numatoma, kad įsigaliojus naujam Energetikos sąjungos valdymo sistemos reglamentui, ES reglamentas Nr. 525/2013 neteks galios. Standartizuotas integruotų nacionalinių energetikos ir klimato planų formatas pateiktas darbo Prieduose. 22

23 1.3 lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės pagal dujas ir kategorijas Kategorija (pagal TKKK šaltinių kategorijas) Informacija apie atitinkamas ŠESD (pagal Nr.525/2013 I priedą), kt Baz. metai t-5 t t+5 t+10 t+15 Bendras išmetamųjų ŠESD kiekis, kt CO 2 ekv. Baz. metai t-5 t t+5 t+10 t+15 Baz. metai Iš viso be ŽNKM Iš viso su ŽNKM 1.Energetika... Pastaba: Simbolis t žymi pirmus būsimus metus, kurie eina iškart po ataskaitinių metų ir baigiasi skaitmeniu 0 arba 5. ŠESD, kurioms taikoma ES ATL sistema, kiekis, kt CO 2 ekv. t-5 t t+5 t+10 t+15 ŠESD, kurioms netaikoma ES ATL sistema, kiekis, kt CO 2 ekv. Baz. t-5 t t+5 t+10 t+15 metai 23

24 1.4 lentelė. Informacija apie prognozėms rengti naudotus parametrus Vertės Sektoriaus prognozės, kurioms naudojamas parametras Naudotas parametras (scenarijus su esamomis priemonėmis) Baziniai metai t-5 t t+5 t+10 t+15 Vienetas Duomenų šaltinis Duomenų šaltinio paskelbimo metai 1.A.1 Energijos gamyba 1.A.2 Pramonė ir statyba 1.A.3 Transportas (išskyrus vidaus aviaciją) 1.A.4.a Paslaugos 1.A.4.b Namų ūkiai 1.B Neorganizuotai išmetamos ŠESD 2. Pramonės procesai 3. Žemės ūkis 4. ŽNKM 5. Atliekos Tarptautinė aviacija, kuriai taikoma ATL Pastabos 24

25 1.3. Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolais apibrėžtų ŠESD pirmtakų prognozių rengimo reikalavimai Jungtinių Tautų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija (TTOTPK) Lietuvoje įsigaliojo 1994 m. balandžio 25 d. Konvenciją pasirašiusios šalys susitarė dėl oro taršos kontrolės ir vienodo procentinio dydžio taršos mažinimo tikslų arba galimybių palaikyti esamą taršos lygį (JT Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija, 1993). Šios konvencijos protokolai numatė konkrečius taršos mažinimo tikslus. Protokolas dėl eutrofikacijos, rūgštėjimo ir pažemio ozono (Geteborgo protokolas) nustatė atskirų šalių į aplinkos orą išmetamą tam tikrų teršalų sieros dioksido (SO 2 ), azoto oksidų (NO x ), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (LOJ) ir amoniako (NH 3 ) limitą. Geteborgo protokolas nustatė SO 2, NO x, NH 3 ir LOJ mažinimo tikslus atskiroms protokolą ratifikavusioms šalims 2010 metams, lyginant su 1990 m. išmetimų lygiu. Lietuva šį protokolą ratifikavo 2004 m. ir įsipareigojo neviršyti nacionalinių limitų. Iki 2012 m. Geteborgo protokolo pakeitimo, jo II priedą atitinkantys nacionaliniai išmetimų limitai 2010 m. ir kiekvieniems vėlesniems metams ES šalims įtvirtinti ir 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų m. balandžio 30 d. gegužės 4 d. Ženevoje buvo priimtas sprendimas dėl Geteborgo protokolo ir jo priedų pakeitimo. Pakeistame Geteborgo protokolo II priede šalims nustatyti iki 2020 m. privalomi pasiekti SO 2, NO x, LOJ, NH 3 ir papildomo, žmonių sveikatai pavojingo teršalo smulkiųjų kietųjų dalelių (KD 2,5 ) sumažinimo, lyginant su 2005 m. į aplinkos orą išmestu kiekiu, procentiniai dydžiai. Priimtas Geteborgo protokolo pakeitimas pareikalavo peržiūrėti galiojančius ES teisės aktus dėl įsipareigojimo mažinti SO 2, NO x, LOJ, NH 3 ir kietąsias daleles (KD 2,5 ). Todėl 2013 m. gruodžio 18 d. EK pasiūlė naują direktyvą dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į atmosferą, nacionalinių limitų (COM (2013) 920, 2013). Pakeisto Geteborgo protokolo įsipareigojimai 2020 metams ES valstybėse narėse perkelti į naujai pasiūlytą direktyvą bei numatyti nacionaliniai limitai 2030 metams, lyginant su 2005 m. į aplinkos orą išmestu teršalų kiekiu m. Geteborgo protokolo pakeitimas pagal 13 straipsnio 3 dalį turėtų įsigalioti devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai 2/3 Geteborgo protokolo šalių ratifikuoja protokolo pakeitimus. Kol kas Geteborgo protokolo pakeitimas nėra ratifikuotas, o pasiūlyta nauja ES Direktyva dar nepriimta, tačiau TTOTPK protokolais reguliuojamų į atmosferą išmetamų teršalų, 25

26 kurie yra ŠESD pirmtakai, apskaita ir jų kiekio prognozių rengimą reglamentuoja JT Ekonominės ir socialinės tarybos parengtos gairės pagal TTOTPK reikalavimus (ECE/EB.AIR/128, 2015). Šių gairių pagrindinis tikslas padėti šalims vykdyti įsipareigojimus, apibrėžtus TTOTPK ir jos protokolais, vadovaujantis vieninga metodika. Gairės buvo patvirtintos siekiant palengvinti į atmosferą išmetamų teršalų ataskaitų ir prognozių rengimą pagal tarptautinius aplinkosaugos susitarimus ir atitinkamus ES teisės aktus. Nacionalinės į atmosferą išmetamų teršalų ataskaitos ir prognozės turi atitikti informacijos nuoseklumo, skaidrumo, palyginamumo, tikslumo ir išsamumo kriterijus. Šalys teikdamos ataskaitas ir prognozes turi taikyti naujausią Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodiką (EMEP/EEA) kiekvienai taršos šaltinio kategorijai, kurios yra analogiškos anksčiau minėtoms TKKK ŠESD apskaitos šaltinių kategorijoms. Tačiau galima taikyti ir kitus nacionalinius ar tarptautinius metodus, jeigu jie geriau atspindi nacionalines sąlygas ir užtikrina tikslesnę apskaitą nei standartiniai metodai. Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodikoje (EMEP/EEA, 2016) yra pateikiamos standartinės atitinkamų teršalų išmetimų rodiklių (g/gj) reikšmės atskiroms kuro rūšims. Rengiant į atmosferą išmetamų teršalų prognozes rekomenduojama taikyti EMEP/EEA standartines teršalų išmetimų reikšmes, tuo atveju, jeigu nėra nustatytų nacionalinių teršalų išmetimų rodiklių reikšmių. Šalys turi pateikti į atmosferą išmetamų teršalų prognozes vertinant esamas atmosferos taršos mažinimo priemones, o esant galimybei ir prognozes vertinant papildomas priemones. Prognozės turi būti pateikiamos atskiriems teršalams: NO x, LOJ, SO x, NH 3, KD 2,5 ir suodžiams. Analogiškai ŠESD prognozių rengimui, rengiant į atmosferą išmetamų teršalų prognozes baziniais metais taip pat turi būti laikomi naujausi apskaitos ataskaitoje prieinami duomenys, kad užtikrinti pateikiamos informacijos nuoseklumą. Siekiant užtikrinti informacijos skaidrumo kriterijų, šalys turi pateikti informaciją apie prognozėms naudotus metodus ir prielaidas. ES šalių pateikiamos į atmosferą išmetamų teršalų prognozės turi būti suderinamos su ŠESD prognozėmis teikiamomis pagal ES reglamentą Nr. 525/2013 (žr. 1.2 skyrių). Informacija apie prognozėms rengti naudotus parametrus ir prielaidas turi būti pateikta pagal 1.5 lentelės formatą (nustatytą JT Ekonominės ir socialinės tarybos TTOTPK gairių IV priede). 26

27 1.5 lentelė. Pagrindinių kintamųjų ir prielaidų naudotų prognozėms rengti santrumpa Pagrindinės prielaidos BVP Gyv. sk.... Faktiniai duomenys Prognozuojami duomenys Matavimo Baziniai vnt metai Pastabos Pagal Geteburgo protokolo reikalavimus šalys nuo 2015 m. turi pateikti atnaujintas į atmosferą išmetamų teršalų prognozes kas ketverius metus. Prognozės teikiamos atitinkamiems 2020, 2025 ir 2030 metams, esant galimybei 2040 ir 2050 m. Į atmosferą išmetamų teršalų prognozės turi būti teikiamos pagal 1.6 lentelės formatą (nustatytą JT Ekonominės ir socialinės tarybos TTOTPK gairių IV priede) ir pagal atitinkamas šaltinių kategorijas, kaip ir ŠESD prognozės. 27

28 1.6 lentelė. Į atmosferą išmetamų teršalų prognozės pagal atitinkamus teršalus ir kategorijas, kt NO x LOJ SO x NH 3 KD 2.5 Suodžiai Kategorija Baz. metai Baz. metai Baz. metai Baz. metai Baz. metai Baz. metai Energetika Pastaba: esant galimybei pateikiama prognozė ir 2040 bei 2050 metams. 28

29 Atsižvelgiant į bendruosius išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo reikalavimus galima išskirti keturis prognozių rengimo detalumo lygius, kurie pateikti 1.1 pav. 1.1 paveikslas. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo detalumo lygiai pagal bendruosius prognozių rengimo reikalavimus 29

30 2. IŠMETAMŲJŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO MAŽINIMO TIKSLAI 2012 m. gruodžio mėn. Dohos klimato kaitos konferencijoje JTBKKK Kioto protokolo šalys priėmė Kioto protokolo pakeitimą, kurį 2015 m. spalio 20 d. LR Seimas ratifikavo (Kioto protokolo Dohos pakeitimas, 2015). Pagal Kioto protokolo Dohos pakeitimą B priedo šalys įsipareigojo nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinti iki 80 % bazinių metų (daugiausia 1990 m.) kiekio. Šiuo pakeitimu Lietuva įsipareigojo kartu su ES valstybėmis narėmis ir Islandija bendrai m. laikotarpiu išmesti 20 % ŠESD mažiau nei 1990 m. Minėto tikslo siekiama įgyvendinant priimtus ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2020 m. teisės aktus (Direktyva Nr. 2009/29/EB, 2009; Sprendimas Nr. 406/2009/EB, 2009), t. y. Lietuvos ES ATL ir prekybos sektoriuje dalyvaujantys 97 stacionarūs įrenginiai (didesni negu 20 MW galios kurą deginantys įrenginiai ir chemijos pramonė) bei du orlaivių naudotojai kartu su kitų valstybių narių analogiškais veiklos vykdytojais privalo sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 21 %, lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu ir Lietuva ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, pramonės įmonės, kurios vykdo kitas veiklos rūšis arba kurą deginantys įrenginiai, kurių katilinių instaliuota galia mažesnė negu 20 MW (mažos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės), viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žvejyba, statyba, paslaugos ir kiti sektoriai) privalės neviršyti Lietuvai nustatytų metinių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo limitų bei pasiekti, kad išmetamųjų ŠESD kiekis 2020 m. nepadidėtų daugiau kaip 15 %, lyginant su 2005 m. išmestu ŠESD kiekiu. Siekiant Paryžiaus susitarimo, Europos Vadovų Taryba 2014 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą dėl ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos. Šioje strategijoje numatytas privalomas ES tikslas ES viduje išmetamą ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 %, palyginti su 1990 m., iki 2030 m. (ES 2030 m. klimato ir energetikos strategija, 2014 m.). Šį tikslą numatyta įgyvendinti bendrai visai ES ekonomiškai efektyviausiu būdu m. klimato ir energetikos politikos strategijoje numatyta, kad siekiant įgyvendinti bendrą privalomą išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimo tikslą, sektoriuose, kuriems taikoma ES ATLPS sistema, išmetamųjų ŠESD kiekis turėtų būti sumažinti 43 % ir sektoriuose, kuriems ES ATLPS netaikoma, atitinkamai 30 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Šie bendri ES tikslai turi būti paskirstyti valstybėms narėms išlaikant sąžiningumo ir solidarumo aspektų principų. 30

31 2015 m. liepos 15 d. Europos komisija pateikė ES ATLPS direktyvos pakeitimo projektą (COM(2015) 337 final), pagal kurį numatyta, kad ES ATLPS sistemoje dalyvaujantys įrenginiai bendrai privalės iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 43%, palyginant su 2005 m. lygiu. Europos Komisijos vertinimai dėl ES valstybių narių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose pateikti EK ES klimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. poveikio vertinimo ataskaitoje (Europos Komisijos dokumentas SWD(2014), 2014). Atsižvelgiant į 2013 m. BVP, tenkantį vienam gyventojui, Lietuvai nustatytas tikslas ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 9 %, lyginant su 2005 m. lygiu (2016 m. liepos 20 d. Pasiūlymas EP ir Tarybos reglamentui dėl ES valstybių narių metinių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose). ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje apibrėžtas privalomas bendras tikslas kartu sąlygos ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą m. gruodžio mėn. JTBKKK šalys susitarė dėl teisiškai privalomo klimato kaitos susitarimo, kuris nustato išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimus nuo 2021 m. Šalys sutarė bendromis pastangomis užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra kiltų gerokai mažiau nei 2 C nuo pramonės revoliucijos laikų ir siekti sustabdyti globalų atšilimą ties 1,5 C riba (Paryžiaus susitarimas, 2015). Buvo numatyta, kad Paryžiaus susitarimas įsigalios, kai jį ratifikuos mažiausiai 55 šalys ir apims nemažiau kaip 55 % pasaulinio išmetamųjų ŠESD kiekio m. spalio 5 d. šis slenkstis buvo pasiektas, todėl Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 5 d. Lietuvos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų 2020 ir 2030 m. apibendrinimas pateiktas 2.1 lentelėje. 2.1 lentelė. Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslai 2020 ir 2030 m. Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai Metai ES ATLPS sektoriai ES ATLPS nedalyvaujantys sektoriai % lyginant su 2005 m. lygiu +15 % lyginant su 2005 m. lygiu % lyginant su 2005 m. lygiu -9 % lyginant su 2005 m. lygiu Šaltiniai: Direktyva Nr. 2009/29/EB, 2009; EK sprendimas Nr. 406/2009/EB, ES ATLPS direktyvos pakeitimo projektas COM(2015), ES klimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. poveikio vertinimo ataskaita, SWD (2014), m. liepos 20 d. Pasiūlymas EP ir Tarybos reglamentui dėl ES valstybių narių metinių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose,

32 3. IŠMETAMŲJŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO MAŽINIMO PRIEMONĖS IR JŲ ĮTAKOS VERTINIMAS 3.1. Politikos ir priemonių samprata Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo kontekste politika ir priemonės (angl. policy and measures, PaM) privalo būti suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente Nr. 525/2013: Politika ir priemonės tai visos priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK, 1992) 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytas pareigas, galinčias apimti ir priemones, kurių pagrindinis tikslas nėra riboti ar mažinti ŠESD išmetimą. Iš pateiktos PaM apibrėžties matyti, kokia apimtimi privaloma įtraukti politiką ir priemones į išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo sistemą. Rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes, privalu atsižvelgti į visas priemones (priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus), jei jos susijusios su JTBKKK (1992) 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose apibrėžtais įsipareigojimais. Iš JTBKKK (1992) 4 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinto įpareigojimo formuluotės matyti, kad išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo kontekste privalu vertinti tas priemones, kurių šalis imasi siekdama įgyvendinti tokį tikslą sušvelninti klimato pasikeitimo pasekmes per išmetamųjų ŠESD kiekio ribojimą, ŠESD absorbentų apsaugą ir gerinimą. Tokiam tikslui pasiekti pasirenkamos priemonės privalo tenkinti tokius kriterijus: ilgainiui priemonės turi pakeisti antropogeninės kilmės išmetamųjų ŠESD kiekio tendenciją; priemonės apimtyje ir turinyje turi atsispindėti šalies padėtis ir strategija, ekonominė struktūra ir žaliavų bazė, turimos technologijos; jos turi derėti prie kitų individualių aplinkybių; jos privalo prisidėti prie stabilaus ir racionalaus ekonomikos augimo išlaikymo; priemonę šalis turi teisę įgyvendinti drauge su kitomis šalimis; pasirinktos priemonės turi būti tokios, kad šalies įnašas į pasaulines pastangas, susijusias su minėtuoju tikslu, būtų adekvatus ir tinkamas. 32

33 Tuo atveju, jei tikslui pasiekti pasirinkta priemonė netenkina kriterijų, ji vis tiek privalo dalyvauti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo sistemoje, nes pagal pateiktą apibrėžimą pakanka, kad priemone būtu siekiama įgyvendinti JTBKKK (1992) 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą įpareigojimą ir tikslą. Iš JTBKKK (1992) 4 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinto įpareigojimo galima daryti išvadą, kad prognozių rengimo sistemoje dalyvauja tik tos PaM, apie kurias šalis reguliariai per Sekretoriatą teikia detalią informaciją Šalių Konferencijai. Kaip matyti iš apibrėžties, pasirinktinai PaM gali būti laikomos ir visos kitos priemonės, kurias šalis įgyvendina, bet kurių pirminis tikslas nėra riboti ar mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, bet kurios prisideda prie išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente Nr. 525/2013 pateikta PaM apibrėžtis galioja laikotarpiui iki 2020 m m. lapkričio 30 d. Europos Komisija Pasiūlyme (Nr. 2016/0375) Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentui dėl Energetikos sąjungos valdymo sistemos (angl. Proposal for a Regulation of the European Parliament and of the Council on the Governance of the Energy Union) patikslino PaM apibrėžtį m. laikotarpiui taip: Politika ir priemonės reiškia visus instrumentus, kurie prisideda prie integruotų nacionalinių energetikos ir klimato kaitos planų tikslų pasiekimo ir / arba įgyvendina įsipareigojimus, apibrėžtus Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK, 1992) 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, kurie gali apimti ir instrumentus, kurių pagrindinis tikslas nėra riboti ar mažinti ŠESD išmetimą arba keisti energetikos sistemą. Taigi, tikslu sušvelninti klimato pasikeitimo pasekmes per išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimą ar ribojimą, ŠESD absorbentų apsaugą ir gerinimą, šalis gali imtis įvairių PaM, jei jos tenkina priemonių ir politikos apibrėžtyje įvardytus kriterijus, o taip pat ir kitus kriterijus, kurie aptariami 3.2 poskyryje Politikos ir priemonių klasifikavimas ir jo reikšmė rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes Šiame poskyryje pateikiamas PaM apibendrinimas pagal išskirtus kriterijus, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 749/2014 dėl valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos informacijos struktūros, formato, pateikimo tvarkos ir peržiūros, Europos aplinkos apsaugos agentūros paruoštomis Politikos ir priemonių ataskaitų rengimo pagal Reglamentą Nr. 525/2013 gairėmis (projektas) bei atsižvelgus į 33

34 2016 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos Pasiūlymą (Nr. 2016/0375) Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentui dėl Energetikos sąjungos valdymo sistemos. Nors pirminis Reglamento ir gairių tikslas tiksliai apibrėžti apie PaM teikiamos informacijos apimtį ir informacijos struktūrą bei teikimo tvarką iki 2020 m., tačiau jų turinys taip pat leidžia identifikuoti prognozių rengimo sistemoje dalyvaujančias ar galinčias dalyvauti PaM pagal išskirtus kriterijus m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos Pasiūlymas (Nr. 2016/0375) Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentui dėl Energetikos sąjungos valdymo sistemos atskleidžia pasikeitimus PaM klasifikacijoje po 2020 m. Pagrindiniai PaM klasifikavimo kriterijai yra tokie: PaM pagal aprėptį; PaM pagal ryšį su ES lygmens dokumentų paketu; PaM pagal ryšį su ekonomikos sektoriais; PaM pagal įtaką tam tikroms ŠESD arba jų grupėms; PaM pagal ryšį su energetikos sąjungos dimensija; PaM pagal ekonomikos sektorių ir tikslą; PaM pagal prigimtį ir taikomą instrumentą; PaM pagal ryšį su ES klimato kaitos ir energetikos politika; PaM pagal jas įgyvendinančios institucijos lygmenį; PaM pagal jų įgyvendinimo būklę. Tokia PaM klasifikacija parodo PaM vertinimo, rengiant išmetamųjų ŠESD prognozes, lygmenis ir ŠESD prognozių detalumą, kai PaM yra taikomos. Toliau pateikiama detali PaM klasifikacija pagal kiekvieną išskirtą kriterijų ir aptariama tokios klasifikacijos svarba ir aktualumas rengiant išmetamųjų ŠESD prognozes. PaM klasifikavimas pagal aprėptį yra pateiktas 3.1 pav. 34

35 3.1 paveikslas. PaM klasifikavimas pagal aprėptį Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo metu PaM klasifikavimas pagal aprėptį į atskiras PaM arba PaM grupes tampa aktualus dėl informacijos apie šias priemones (ne)prieinamumo ir to įtakos detaliam išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimui. Jei tik įmanoma, būtina rengti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes, įvertinant atskirų PaM įtaką. Toks vertinimas leistų įvertinti unikalios politikos, turinčios aiškiai apibrėžtą ir konkretų tikslą bei tik jai būdingus parametrus, įtaką išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimui. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes PaM grupei tikslinga rengti tik tuo atveju, kai dėl informacijos stokos negalima parengti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių atskiroms į PaM grupės sudėtį įeinančioms priemonėms. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo kontekste PaM grupė suprantama kaip rinkinys individualių ir atskirų priemonių, taikomų viename sektoriuje ir turinčių bendrą tikslą. PaM grupei gali atstovauti arba ją reprezentuoti svarbiausios politikos, tokios kaip planai arba strategijos. Jei šios svarbiausios politikos apima veiksmus, turinčius skirtingas įgyvendinimo arba priėmimo datas, rekomenduojama juos apjungti į visumą, vadinamą PaM grupe, ir išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes rengti PaM grupei. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės privalo būti rengiamos pagal tokią PaM klasifikaciją ne tik laikotarpiu iki 2020 m., bet ir vėlesniu laikotarpiu ( m.), kurio ypatumus reglamentuoja Europos Komisijos Pasiūlymas Nr. 2016/0375. Pagal ryšį su Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva Nr. 2003/87/EB, nustatančia išmetamųjų ŠESD kiekio leidimų sistemą EB, ir Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimu Nr. 406/2009 dėl pastangų pasidalijimo, PaM galima skirstyti į PaM, turinčias įtakos išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimui sektoriuose, kurių įrenginiai dalyvauja ES ATL prekybos sistemoje, ir PaM, turinčias įtakos išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimui kituose sektoriuose. Tikslinga atskirai vertinti įtaką PaM, taikomų ŽNKM sektoriuje (3.2 pav.). 35

36 3.2 paveikslas. PaM klasifikavimas pagal ryšį su ES lygmens dokumentų paketu Kaip matyti, laikotarpiu iki 2020 m. išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės privalo būti rengiamos trimis lygmenimis, t. y. atskiriant ŠESD šaltinių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių ES ATL prekybos sistemoje, o taip pat išskiriant išmetamųjų ŠESD kiekį, susidarantį ŽNKM sektoriuje. Vėlesniu laikotarpiu ( m.), rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes, reikėtų vadovautis Reglamentais, parengtais įgyvendinant Pasiūlymą Nr. 2016/0375 dėl Energetikos sąjungos valdymo sistemos. Iš Pasiūlymo V priedo, skirto aptarti informacijos apie išmetamąsias ŠESD apimtį ir turinį, nuostatų matyti, kad išmetamųjų ŠESD kiekio atskyrimas, galiojęs iki 2020 m., išliks iki 2030 m. PaM klasifikavimas pagal tai, kurio ekonomikos sektoriaus išmetamo ŠESD kiekio mažinimui ji yra skirta, pateiktas 3.3 pav. 36

37 3.3 paveikslas. PaM klasifikavimas pagal ryšį su ekonomikos sektoriais Rekomenduojama rengti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes tik tų ekonomikos sektorių, kurie yra įtraukti į nacionalinę išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitą pagal JTBKKK ir ES teisės aktų reikalavimus, ir tų, kurių išmetamas ŠESD kiekis pateikiamas dvimetėse ataskaitose bei nacionaliniuose pranešimuose JTBKKK ir integruotose ŠESD ir energetikos prognozėse, rengiant nacionalinius energetikos ir klimato kaitos planus bei kas du metus atsiskaitant už jų vykdymą pagal ES klimato kaitos ir energetikos tikslų iki 2030 m. įgyvendinimo teisės aktų reikalavimus. Jei atskiruose Lietuvos ūkio sektoriuose yra įgyvendinami atitinkami PaM, būtina įvertinti jų įtaką išmetamųjų ŠESD kiekio mažėjimui arba ribojimui konkrečiame sektoriuje. PaM klasifikavimas pagal jų įtaką tam tikroms ŠESD arba jų grupėms yra pateiktas 3.4 pav. 37

38 3.4 paveikslas. PaM klasifikavimas pagal įtaką tam tikroms ŠESD arba grupėms Rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes laikotarpiu iki 2030 m., būtina identifikuoti ŠESD ar jų grupes, kurių mažėjimui arba ribojimui įtakos turi PaM, ir įvertinti, kiek sumažės atitinkamas išmetamųjų ŠESD kiekis dėl PaM taikymo. Pavyzdžiui, PaM Nacionalinė klimato kaitos veiksmų programa gali turėti įtakos visoms ŠESD ar jų grupėms, todėl būtina įvertinti visas ŠESD ar jų grupių kiekio sumažėjimą dėl PaM taikymo. Kitos PaM, pavyzdžiui, skirtos biodujų iš gyvulių ūkių gamybos skatinimui, įtakos turi tik vienoms ŠESD CH 4 dujoms, todėl vertintina tik PaM įtaka šių dujų kiekiui. Europos Komisijos Pasiūlymo Nr. 2016/0375 III priedo 2 dalyje pateiktas išplėstas prognozių sistemoje dalyvaujančių išmetamųjų ŠESD ir jų grupių sąrašas, patikslinant perfluorangliavandenilių (PFC) ir hidrofluorangliavandenilių (HFC) junginius. Atsižvelgus į Pasiūlymo Nr. 2016/0375 dėl Energetikos sąjungos valdymo sistemos reikalavimus, susijusius su integruotų nacionalinių energetikos ir klimato kaitos planų rengimu, tikslinga PaM klasifikuoti pagal jos ryšį su energetikos sąjungos dimensija (3.5 pav.). 38

39 3.5 paveikslas. PaM klasifikavimas pagal ryšį su Energetikos sąjungos dimensija Rengiant integruotą nacionalinį energetikos ir klimato kaitos planą pagal Pasiūlymo Nr. 2016/0375 nuostatas, bus reikalaujama jame pateikti informaciją apie PaM, prieš tai visas PaM suskirsčius į grupes, kurios privalės atitikti vieną iš penkių energetikos sąjungos dimensijų (3.5 pav.). Integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos plane reikės pateikti standartizuotą informaciją apie PaM. Reikalaujamos teikti informacijos apie PaM turinys yra pateiktas šios studijos A priede. PaM, kurios bus priskirtos energetikos sąjungos Dekarbonizacijos dimensijai, reikės atlikti vertinimą bei parengti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes bent iki 2040 m. Rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes vertintinos tik tos PaM, kurios nukreiptos į tikslų, išvardytų 3.6 pav., įgyvendinimą. 39

40 3.6 paveikslas. PaM klasifikavimas pagal ekonomikos sektorių ir PaM tikslą 40

41 Rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes vertintinos tokios PaM ir jų instrumentai, kurie yra pateikti 3.7 pav. 3.7 paveikslas. PaM klasifikavimas pagal prigimtį ir taikomą instrumentą 41

42 PaM klasifikavimo pagal prigimtį, apžvelgtą 3.7 pav., tikslas pagilinti supratimą apie tai, kaip PaM yra įgyvendinamos, o taip pat žinoti PaM instrumentus, kurių įtaka ŠESD išmetimų mažinimui yra prognozuotina. Pavyzdžiui, fiskalinės priemonės teikia informacijos apie ekonomines paskatas ŠESD išmetimų mažinimui per mokesčių padidinimą arba jų sumažinimą, tuo tarpu ekonominės PaM teikia žinių apie visas kitas ekonomines paskatas ŠESD išmetimų mažinimui per kreditų išdavimą, kainų politiką, valstybės garantijas ar subsidijas, o taip pat per nuostolių kompensavimą ir ekonomines sankcijas. Informacinių PaM tikslas keisti individų elgseną per visuomenės arba tikslinės jos grupės informavimą. Rengiant ŠESD išmetimų prognozes pagal tokią klasifikaciją galima nustatyti efektyviausias PaM, taikomus instrumentus, t. y. reikšmingiausiai prie ŠESD išmetimų mažinimo prisidedančias PaM pagal jų prigimtį. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo sistema turi apimti PaM, kurios šalyje atsirado perkėlus ES klimato kaitos ir energetikos politiką į nacionalinę teisę, kurios šalyje įgyvendinamos kaip tiesioginis atsakas į patvirtintą ES klimato kaitos ir energetikos politiką ar siekiant ES tikslų. PaM klasifikacija pagal ryšį su patvirtinta ES klimato kaitos ir energetikos politika yra pateikta 3.8 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės, parengtos pagal tokią PaM klasifikaciją (3.8 pav.), parodo, kokią įtaką ir kada turės konkreti ES klimato kaitos ir energetikos politika išmetamųjų ŠESD kiekiui šalyje. Išmetamo ŠESD kiekio prognozės turi būti rengiamos taip, kad būtų galima įvertinti valstybės institucijų ir savivaldybių, įgyvendinančių PaM, veiksmus ir indėlį į išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimą. PaM klasifikavimas pagal jas įgyvendinančios institucijos lygmenį yra pateiktas 3.9 pav. 42

43 3.8 paveikslas. PaM klasifikacija pagal ryšį su nacionaline ir ES energetikos politika 43

44 3.9 paveikslas. PaM klasifikavimas pagal įgyvendinančios institucijos lygmenį Kaip matyti iš informacijos, pateiktos 3.9 pav., išmetamas ŠESD kiekis gali mažėti arba būti ribojamas dėl šalies Vyriausybės, regioninių institucijų, savivaldybių, įmonių ar tyrimų institutų vaidmens ir veiksmų mažinant išmetamųjų ŠESD kiekį šalyje. Atliekant išmetamųjų ŠESD kiekio vertinimą ir rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes pagal tokią PaM klasifikaciją, galima įvertinti, kuriame lygmenyje tikslinga įgyvendinti PaM, kad išmetamųjų ŠESD kiekis mažėtų labiausiai. Pagal PaM įgyvendinimo būklę, jos gali būti planavimo etape, priimtos, įgyvendinamos arba nebegaliojančios (pasibaigusios) (3.10 pav.) paveikslas. PaM klasifikavimas pagal įgyvendinimo būklę 3.10 pav. pateikta PaM klasifikacija yra labai reikšminga, nes ŠESD išmetimų prognozių scenarijai remiasi būtent PaM klasifikacija pagal šį kriterijų. PaM įtaka ŠESD išmetimų mažinimui WEM scenarijuje (žr. 3.3 poskyrį) turi būti apskaičiuota įvertinus tik tas PaM, kurios yra priimtos ir įgyvendinamos. Nebegaliojančių (įgyvendintų) PaM įtakos turi būti vertinamos, jei PaM vis dar reikšmingai įtakoja ŠESD išmetimų kiekius. WEM scenarijuje papildomai įvertinama įtaka tų PaM, kurios yra suplanuotos. Tuo atveju, kai numatoma reikšmingai keisti jau esamą PaM, rekomenduojama ją traktuoti kaip visiškai naują planuojamą PaM ir įtraukti į WAM scenarijų. 44

45 Europos Komisijos Pasiūlyme Nr. 2016/0375 yra pateiktos suplanuotų, priimtų ir įgyvendinamų PaM apibrėžtys. Šio Pasiūlymo rėmuose suplanuotos PaM suprantamos kaip svarstomi variantai (pasirinkimai), turintys realią galimybę būti priimti ir įgyvendinti po nacionalinio plano arba pažangos ataskaitos pateikimo dienos. Priimtos PaM reiškia PaM, kurios oficialiu vyriausybės sprendimu yra patvirtintos iki nacionalinio plano arba pažangos ataskaitos pateikimo dienos ir dėl kurių įgyvendinamo inicijavimo yra aiškus sutarimas. Įgyvendinamos PaM reiškia PaM, kurios atitinka bent vieną iš žemiau pateiktų kriterijų tą dieną, kai nacionalinis planas pateikiamas: nacionalinis teisės aktas galioja; sudarytas bent vienas savanoriškas susitarimas; finansiniai ištekliai paskirstyti; žmogiškieji ištekliai mobilizuoti. Apibendrintai galima teigti, kad išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės vertinant PaM įtaką, turi, o ateityje (laikotarpiu iki 2030 m.) turės būti rengiamos pakankamai detaliai, t. y. atskiros PaM ar PaM grupės lygyje. Tokiu būdu parengtos išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės sudarytų prielaidas prognozių apibendrinimui ir informacijos pateikimui ne tik pagal Europos Komisijos, bet ir JTBKKK apibrėžtus reikalavimus Prognozių rengimo scenarijai Įgyvendindama Reglamentą Nr. 525/2013 dėl ŠESD išmetimų stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei ES lygmens informacijos teikimo mechanizmo 14 straipsnio nuostatas, Lietuva turi parengti nacionalines prognozes pagal tris scenarijus: 45

46 Scenarijus vertinant esamas PaM (angl. with (existing) measures, WEM). Toks scenarijus reiškia, kad išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės rengiamos, įvertinus priimtų, įgyvendinamų ir įgyvendintų PaM įtaką išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimui. Patvirtintos, įgyvendintos ar įgyvendinamos PaM apima tas PaM, kurios buvo priimtos, įgyvendintos (nebegaliojančios) ar buvo įgyvendinamos iki laiko momento t n (3.11 pav.). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, jei PaM jau buvo suplanuotos (jau numatytos strategijose ir programose), tai jos įtraukiamos ne į WAM, bet į WEM scenarijų. Pagal Europos Komisijos išaiškinimą, rengiant 2017 m. ŠESD prognozes, visos PaM, kurios patvirtintos iki 2016 m. gegužės mėn., priskiriamos esamoms PaM. Tik tos PaM, kurios numatomos nepatvirtintuose strateginiuose dokumentuose ar atskirų ūkio sektorių plėtros programų projektuose, priskiriamos prie papildomų PaM. Scenarijus dažnai vadinamas baziniu scenarijumi arba įprastų veiksmų, nieko nekeitimo scenarijumi (angl. business-as-usual, BaU). Scenarijus vertinant papildomas PaM (angl. with additional measures, WAM). Toks scenarijus reiškia, kad išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės rengiamos, įvertinus priimtų ir įgyvendintų klimato kaitos politikų ir priemonių, o taip pat planuojamų politikų ir priemonių, kurios yra vertinamos kaip turinčios realią galimybę būti priimtos ir įgyvendinamos ateityje nuo laiko momento t n, įtaką išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimui (3.11 pav.). Europos Komisijos Pasiūlymo Nr. 2016/0375 rėmuose į WEM scenarijų įtraukiamos PaM privalės prisidėti ne tik prie klimato kaitos mažinimo, bet ir energetikos tikslų įgyvendinimo. Scenarijus kartais vadinamas planuojamų politikų scenarijumi (angl. policies in the pipeline). Scenarijus nevertinant PaM (angl. without measures, WOM). Toks scenarijus reiškia, kad ŠESD prognozės rengiamos, neįvertinus įtakos, kurią daro visos PaM, kurios planuojamos, priimamos arba įgyvendinamos nuo metų, pasirinktų kaip atitinkamos prognozės atskaitos taškas (t 0 ) (3.11 pav.) pav. Ryšys tarp ŠESD išmetimų prognozių, parengtų pagal tris scenarijus yra pavaizduotas 46

47 3.11 paveikslas. Ryšys tarp išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių, parengtų pagal tris scenarijus Iš informacijos, pateiktos 3.11 pav., matyti, kaip galima įvertinti PaM įtaką išmetamųjų ŠESD kiekio pokyčiams. Pirmiausiai tikslinga parengti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes pagal scenarijų su priemonėmis WEM scenarijų. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes pagal scenarijų be priemonių WOM scenarijų galima apskaičiuoti prie išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių, parengtų pagal scenarijų su priemonėmis, pridėjus prognozuojamą išmetamųjų ŠESD kiekio padidėjimą, jei PaM nebūtų priimtos ir įgyvendintos. Šį prognozuojamą išmetamųjų ŠESD kiekio padidėjimą, jei PaM nebūtų priimtos ir įgyvendintos, galima apibrėžti kaip išvengtą išmetamųjų ŠESD kiekį dėl priimtų ir įgyvendintų PaM. Taigi, išmetamųjų ŠESD kiekio prognozę pagal scenarijų be priemonių galima apskaičiuoti pagal (3.1) formulę:, (3.1) čia: ŠESD WOM,t ŠESD išmetimų kiekio prognozė pagal scenarijų be priemonių laiko momentu t; ŠESD WEM,t ŠESD išmetimų kiekio prognozė pagal scenarijų su esamomis priemonėmis laiko momentu t; n PaM skaičius; ŠESD i,t prognozuojama i-osios PaM įtaka ŠESD išmetimų kiekio sumažėjimui laiko momentu t. 47

48 Išmetamo ŠESD kiekio prognozę pagal scenarijų su papildomomis priemonėmis WAM scenarijų galima apskaičiuoti įvertinus ŠESD išmetimų prognozes pagal WEM scenarijų ir papildomų PaM laukiamą įtaką pagal (3.2) formulę: (3.2) čia: ŠESD WAM,t ŠESD išmetimų kiekio prognozė pagal scenarijų su papildomomis priemonėmis laiko momentu t; ŠESD WEM,t ŠESD išmetimų kiekio prognozė pagal scenarijų su esamomis priemonėmis laiko momentu t; m papildomų PaM skaičius; ŠESD j,t j-osios papildomos PaM įtaka prognozuojamam ŠESD įšmetimų kiekio sumažėjimui laiko momentu t PaM įtakos išmetamųjų ŠESD kiekiui vertinimo principai Siekiant kiekybiškai įvertinti PaM įtaką išmetamųjų ŠESD kiekio mažėjimui, rekomenduojama taikyti taip vadinamą standartinę metodiką, atsižvelgti į skaičiavimams reikalingų faktinių duomenų prieinamumą ir duomenų bei metodų kokybės lygmenis (Foster ir kt., 2009). Standartinė metodika remiasi principu, kad išmestas ŠESD kiekis priklauso nuo veiklos duomenų (angl. activity data, AD) (pavyzdžiui, kuro kiekio arba proceso metu sunaudotų žaliavų), emisijos rodiklio (angl. emission factor, EF) ir kitų koeficientų įtakos. Vertinant PaM įtaką rekomenduojama atsižvelgti tik į tokius veiklos duomenis ir emisijos rodiklius, kuriuos sąlygojo priimti, įgyvendinami, nebegaliojantys arba planuojami PaM. Kiti koeficientai tai degimo metu išsiskiriančių ŠESD oksidacijos koeficientas ir proceso metu išsiskiriančių ŠESD konversijos koeficientas galėtų būti pritaikyti išmestam ŠESD kiekiui koreguoti tik tais atvejais, jei cheminės reakcijos įvyktų ne iki galo. Jei skaičiuojant išmestųjų ŠESD kiekio sumažėjimą dėl PaM taikymo atsižvelgiama į faktinius duomenis, tai atliekamas PaM ex-post įtakos vertinimas, kitu atveju atliekamas PaM exante įtakos vertinimas. PaM ex-ante vertinimas tai politikos arba priemonių numatomos įtakos vertinimas. Rekomenduojama atlikti PaM ex-ante įtakos vertinimą tik vienam rodikliui išmetamųjų ŠESD kiekiui, tiksliau siūloma skaičiuoti suvestinį (suminį) išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimą (kt CO 2 ekv. per metus) ir atskirai išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimą įrenginiuose, dalyvaujančiuose ES ATL prekybos sistemoje ir nedalyvaujančiuose ES ATL prekybos sistemoje. 48

49 Esamos (priimtos, įgyvendinamos ar nebegaliojančios) PaM ex-ante įtaka išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimui skaičiuojama pagal (3.3) formulę: (3.3) čia: prognozuojama i-osios PaM įtaka išmestųjų ŠESD kiekio sumažėjimui laiko momentu t; i priimta, įgyvendinama PaM; prognozuojami veiklos duomenys laiko momentu t, jei i-oji PaM būtų nepriimta ir neįgyvendinta; prognozuojamas emisijos rodiklis laiko momentu t, jei i-oji PaM būtų nepriimta ir neįgyvendinta; prognozuojami veiklos duomenys laiko momentu t dėl i-osios PaM taikymo; prognozuojamas emisijos rodiklis laiko momentu t dėl i-osios PaM taikymo. (3.4) formulę: Planuojamos PaM ex-ante įtaka išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimui skaičiuojama pagal (3.4) čia: prognozuojama j-osios PaM įtaka išmestųjų ŠESD kiekio sumažėjimui laiko momentu t; j planuojama PaM; prognozuojami veiklos duomenys laiko momentu t, jei j-oji PaM būtų neplanuojama įgyvendinti; prognozuojamas emisijos rodiklis laiko momentu t, jei j-oji PaM būtų neplanuojama įgyvendinti; prognozuojami veiklos duomenys laiko momentu t dėl j-osios PaM taikymo; prognozuojamas emisijos rodiklis laiko momentu t dėl j-osios PaM taikymo. Esamos (priimtos, įgyvendinamos ar nebegaliojančios) PaM ex-post įtaka išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimui (pagal vertikalią) apskaičiuojama pagal (3.5) formulę: 49

50 (3.5) čia: padaryta i-osios PaM įtaka išmestųjų ŠESD kiekio sumažėjimui laiko momentu t; prognozuojami veiklos duomenys laiko momentu t, jei i-oji PaM būtų nepriimta ir neįgyvendinta; prognozuojamas emisijos rodiklis laiko momentu t, jei i-oji PaM būtų nepriimta ir neįgyvendinta; dėl i-osios PaM taikymo pasiekti faktiniai veiklos duomenys laiko momentu t; faktinis emisijos rodiklis laiko momentu t. PaM ex-post vertinimas tai politikos arba priemonių padarytos įtakos vertinimas. Rekomenduojama atlikti PaM ex-post įtakos vertinimą išmetamųjų ŠESD kiekiui, apskaičiuojant vidutinį išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimą (kt CO 2 ekv. per metus), ir kitiems veiksniams, kuriems įtakos turėjo PaM (žr. 3.5 poskyrį). Esamos (priimtos, įgyvendinamos ar nebegaliojančios) PaM ex-post įtaka išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimui (pagal horizontalią) apskaičiuojama pagal (3.6) formulę:, (3.6) čia: prognozuojama i-osios PaM įtaka išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimui laiko momentu t; veiklos duomenų dėl i osios PaM taikymo pasikeitimas laiko momentu t palyginti su laiko momentu k, kai i oji PaM buvo patvirtinta; emisijos rodiklis laiko momentu t; veiklos duomenys laiko momentu k, kai i oji PaM buvo patvirtinta; emisijos rodiklio pokytis laiko momentu t dėl i osios PaM taikymo palyginti su emisijos rodikliu laiko momentu k, kai i oji PaM buvo patvirtinta. (3.6) formulė leidžia įvertinti išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimą ne tik dėl veiklos duomenų, bet ir dėl emisijos rodiklio pasikeitimo, sąlygojamo i osios PaM, per laikotarpį k t. Planuojamos PaM ex-post įtaka išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimui (pagal horizontalią) apskaičiuojama pagal (3.7) formulę: 50

51 , (3.7) čia: prognozuojama j osios PaM įtaka išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimui laiko momentu t; veiklos duomenų dėl j osios PaM taikymo pasikeitimas laiko momentu t palyginti su laiko momentu l, kai j ąją PaM buvo planuojama priimti; emisijos rodiklis laiko momentu t; veiklos duomenys laiko momentu l, kai j ąją PaM buvo planuojama priimti; emisijos rodiklio pokytis laiko momentu t dėl j osios PaM taikymo palyginti su emisijų rodikliu laiko momentu l, kai j ąją PaM buvo planuojama priimti. (3.7) formulė leidžia įvertinti išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimą, susijusį su planuojama PaM, ne tik dėl veiklos duomenų, bet ir dėl emisijos rodiklio pasikeitimo, sąlygojamo planuojamos įgyvendinti j osios PaM, per laikotarpį l t. Kiekvienas rodiklis, kurio reikia vertinant išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimą dėl PaM taikymo, gali būti nustatomas imant skirtingus kokybės lygio duomenis ir taikant skirtingo sudėtingumo metodikas. Šie duomenų kokybės lygiai ir skirtingo sudėtingumo metodikos vadinami pakopomis. Skiriamos 1, 2 ir 3 pakopos. Viena nuo kitos jos skiriasi didėjančiu reikalaujamų duomenų detalumu ir ryšių atvaizdavimo sudėtingumu modeliuose einant nuo 1 link 2 pakopos, o vėliau prie 3 pakopos (3.1 lentelė). 3.1 lentelė. Pakopų ypatumai pagal išskirtus kriterijus Pakopa 1 2 Veiklos duomenys Apibendrinanti ES lygmens arba dar labiau agreguota pasaulinė statistika arba labai apibendrinta nacionalinė statistika Šalies statistikos pateikiami nacionaliniai sektoriaus lygmenyje apibendrinti duomenys Taikomi metodai ir modeliai Patys paprasčiausi metodai ir modeliai veiklos duomenims prognozuoti (pavyzdžiui, ekspertinis vertinimas) Ekonometriniai metodai Emisijos rodiklis Vidutinis ES emisijos rodiklis, apskaičiuotas atsižvelgus į kuro suvartojimo apimtis ES šalyse narėse ar kitus veiklos duomenis ES šalyse narėse ir standartinius emisijos rodiklius, apibrėžtus TKKK (2006). Vidutinis šalies emisijos rodiklis, apskaičiuotas atsižvelgus į kuro suvartojimą šalyje ar kitus veiklos duomenis bei nacionalinius emisijos rodiklius. 51

52 Pakopa 3 Veiklos duomenys Detalūs įrenginio arba sektoriaus lygmens duomenys Taikomi metodai ir modeliai Sudėtingi modeliai (MESSAGE, TIMES, MARKAL ir kt.) Emisijos rodiklis Ribinis emisijos rodiklis, reiškiantis labiausiai tikėtiną emisijos rodiklį, jei PaM būtų neįgyvendinta (pavyzdžiui, jei AEI direktyva būtų neįgyvendinta, tuomet labiausiai tikėtina, kad elektros energija būtų gaminama naudojant gamtines dujas, todėl reikėtų taikyti gamtinių dujų emisijos rodiklį). 1 pakopos metodo pritaikymas duoda labai apibendrinančias išvadas apie PaM įtaką išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimui. Prognozuojant PaM įtaką išmetamam ŠESD kiekiui, naudojami tik keli parametrai ir apibendrinta ES lygmens statistika (tiek veiklos duomenys, tiek taikomi emisijos rodikliai). Tai reiškia, kad, priėmus supaprastintas prielaidas apie PaM įtaką išmetamųjų ŠESD kiekiui, prognozės gali būti greitai ir lengvai parengtos pakartotinai bei palygintos tarp šalių. Metodas taikomas tais atvejais, kai prognozėms parengti yra skirta mažai laiko ir išteklių, o gilių įžvalgų apie PaM įtaką išmetamųjų ŠESD kiekiui daryti nereikia. Priešingai, 3 pakopos metodas reikalauja detalaus PaM įtakos išmetamųjų ŠESD kiekiui įvertinimo, naudojant pakankamai daug ir įvairių įrenginio lygmens duomenų bei sudėtingi metodai ir modeliai ryšiams tarp kintamųjų apibrėžti. Rekomenduojama taikyti 3 pakopą, nes, naudojant aukščiausio kokybės lygmens duomenis (įrenginio lygmens duomenis) ir metodus prognozių rengime, bus gauta išsamiausia informacija apie PaM įtaką išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimui. Pritaikius 2 pakopos metodą, naudojami tarpinio duomenų kokybės lygmens duomenys (nacionaliniai vidutiniai arba nacionaliniai sektoriniai emisijos rodikliai, sektoriniai veiklos duomenys) PaM įtakai išmetamųjų ŠESD kiekiui vertinti. Nors šiuo atveju priimamos pakankamai apibendrinančios prielaidos apie PaM įtaką išmetamųjų ŠESD kiekiui, naudojami keli rodikliai ryšiui apibrėžti, tačiau taikoma ne apibendrinanti tarptautinė, o nacionalinė statistika prognozėms parengti. Siekiant pagilinti supratimą apie pakopų metodo taikymą išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimui skaičiuoti, Prieduose pateikiamas pavyzdys. Jo analizė parodo, kaip skaičiuojama AEI direktyvos 2009/28/EB rėmuose teikiamos paramos elektros energetikos sektoriuje veikiantiems gamintojams AEI E gamybos apimčių didinimui įtaka išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimui taikant skirtingų pakopos metodiką. Taigi, atliekant PaM įtakos išmetamųjų ŠESD kiekio mažėjimui vertinimą ir prognozę rekomenduojama taikyti standartinę metodiką, kuri remiasi principu, kad išmetamas ŠESD kiekis yra veiklos duomenų ir emisijos rodiklio funkcija. Prognozuojant išmetamųjų ŠESD kiekį 52

53 rekomenduojama taikyti 3 pakopos kokybės lygio duomenis ir metodus ir, tik tokių duomenų ir metodų nesant, taikyti 2 arba 1 pakopos kokybės lygio duomenis ir metodus. Būtina atlikti PaM exante ir ex-post vertinimą išmetamųjų ŠESD kiekio rodikliui PaM įtaka kitiems veiksniams Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 749/2014 dėl valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos informacijos struktūros, formato, pateikimo tvarkos ir peržiūros, o taip pat Europos Komisijos Pasiūlymu Nr. 2016/0375, būtina identifikuoti ir kitus veiksnius, kuriems faktinės įtakos (ex post) turėjo ir tebeturi PaM bei pateikti tokių veiksnių įverčius. Atlikta Lietuvoje taikomų PaM analizė rodo, kad šalis neturi aiškios PaM faktinės įtakos (ex post) kitiems veiksniams vertinimo sistemos. Šiuo metu vykdomas tik 13 PaM vertinimas pagal pasirinktus rodiklius. Tikslu atitikti Reglamento Nr. 749/2014 reikalavimą dėl PaM padaryto poveikio kitiems veiksniams vertinimo, o taip pat Europos Komisijos Pasiūlymo Nr. 2016/0375 nuostatą dėl per laikotarpį pasiekto progreso vertinimo ir stebėsenos rodiklių parinkimo, parengta PaM įtakos kitiems veiksniams rodiklių sistema (3.2 lentelė). Kaip matyti iš informacijos, pateiktos 3.2 lentelėje, PaM įtakos kitiems veiksniams vertinimą tikslinga atlikti naudojant rodiklius, kurie nusako pirminį PaM tikslą ir strategijose, programose bei planuose yra įtvirtinti kaip tų tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai, dažnai turintys tarpinius kiekybinius įverčius. Todėl tikslinga stebėti ir vertinti, kaip (ne)sėkmingai toks tikslas yra įgyvendinamas, o tarpiniai planiniai įverčiai yra (ne)pasiekiami. Prognozių rengimo kontekste tokių rodiklių įverčių analizė yra svarbi, nes padeda geriau suprasti išmetamųjų ŠESD kiekio mažėjimo dėl PaM taikymo priežastis. 53

54 3.2 lentelė. PaM įtakos kitiems veiksniams vertinimo rodikliai PaM Nr. PaM pavadinimas Priežastis, kodėl tikslinga naudoti rodiklį Rodiklis 1 AEI E gamybos apimties PaM tikslas padidinti AEI E dalį bendrajame galutiniame energijos AEI E dalis bendrajame galutiniame didinimas suvartojime ne mažiau kaip iki 20 % 2020 m. energijos suvartojime, % 2 AEI skatinimas (išskyrus PaM tikslas padidinti AEI dalį bendrajame galutiniame energijos AEI dalis bendrajame galutiniame transportą) suvartojime ne mažiau kaip iki 23 % 2020 m ir toliau didinti tam energijos suvartojime, % panaudojant naujausias ir veiksmingiausias AEI naudojimo technologijas bei skatinant energijos vartojimo efektyvumą. 3 AEI dalies CŠT didinimas PaM tikslas centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš AEI, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 % 2020 m. 4 AEI dalies namų ūkiuose didinimas 5 AEI skatinimas transporto sektoriuje Centralizuotai tiekiamos AEI Š dalis šilumos energijos balanse, % PaM tikslas namų ūkiuose AEI dalį šildymui sunaudojamų AEI Š dalis namų ūkių sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 % 2020 m. energijos išteklių balanse, % PaM tikslas AEI dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu AEI T dalis transporto sektoriaus energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip galutiniame energijos suvartojime, % iki 10 % 2020 m. Degalų pardavimo vietose turi būti pradėta prekiauti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kuriame yra nuo 5 % iki 10 % biodegalų, ir dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 % biodegalų. 6 Savanoriški įmonių susitarimai PaM tikslas savanoriškais susitarimais siekti, kad savanoriškų susitarimų schemoje dalyvaujantys energijos gamybos įrenginiai padidintų energijos vartojimo efektyvumą. 7 Energijos vartojimo efektyvumo didinimas pramonėje 8 Daugiabučių namų ir viešosios paskirties pastatų modernizavimas PaM parengta Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros m. programos rėmuose. PaM tikslas skatinti įmones efektyviau naudoti žaliavas ir energiją. PaM tikslas iki 2020 m % sumažinti šilumos suvartojimo kiekį daugiabučiuose namuose, pastatytuose iki 1993 m., ir renovuoti viešosios paskirties pastatų 700 tūkst. m 2 plotą. Savarankiškų susitarimų schemoje dalyvaujančių įmonių skaičius; Sutaupytas energijos kiekis per metus, GWh / metus Energijos vartojimo intensyvumas apdirbamojoje pramonėje, kgne/1000 Eur pridėtinės vertės. Įmonių perdirbtų ir kitaip panaudotų gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų (išskyrus fosfogipso atliekas) kiekis, % Šilumos energijos sutaupymai daugiabučiuose namuose, pastatytuose iki 1993 m., % per metus Renovuotų viešosios paskirties pastatų skaičius PaM ir rodiklį pagrindžiantis teisės aktas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planas 2014 m. Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros m. programa Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa 54

55 PaM Nr. PaM pavadinimas Priežastis, kodėl tikslinga naudoti rodiklį Rodiklis 9 Energijos vartojimo efektyvumo PaM pagrindinis uždavinys užtikrinti, kad iki 2020 m. įdiegtų ir didinimas pritaikytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos galutinės energijos kiekis būtų lygus 11,674 TWh. Kiekvienais metais sumažinti energijos suvartojimą 1,5% (arba 2020 m. suvartoti 17% mažiau energijos nei 2009 m.). 10 Geležinkelių infrastruktūra PaM skirta pasiekti, kad Lietuva iki 2030 m. turėtų 459,3 km (26 % viso geležinkelio tinklo) elektrifikuotų geležinkelių ir daugiau kaip 3/4 visų krovinių ir keleivių būtų jais vežami. Taip pat numatyta iki 2025 m. nutiesti elektrifikuotą Rail Baltica liniją nuo Lenkija- Lietuva sienos iki Lietuva-Latvija sienos. 11 Kuro suvartojimo transporto sektoriuje mažinimas 12 Galutinės energijos suvartojimo transporto sektoriuje mažinimas 13 Dviračių transporto skatinimas ir dviračių takų infrastruktūros gerinimas PaM tikslas padidinti energijos vartojimo transporte efektyvumą ir sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai. Tikslu siekiama, kad per metus suvartojamo automobilių benzino ir dyzelino kiekis didėtų ne daugiau kaip 5 %, t. y. pasiekti tokias vertinimo kriterijaus reikšmes 1633,1 tūkst. t 2017 m. ir 2084,3 tūkst. t 2022 m. PaM tikslas padidinti energijos vartojimo transporte efektyvumą ir sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai. Tikslu siekiama skatinti alternatyvių energijos šaltinių (degalų) naudojimą transporte, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą ir atnaujinti viešojo transporto parką. Planuojama, kad įgyvendinus tikslą bus pasiekti tokie rezultatai: objektų (sankryžų, pėsčiųjų perėjų) apšvietimo įrenginių, turinčių vėjo turbinas, saulės plokštes ir akumuliatorius, įrengimas, vienetais 11 (2017 m.) ir 22 (2022 m.); naujos kartos dyzelinių traukinių skaičius, vienetais 6 (2017 m.) ir 9 (2022 m.); naujos kartos elektrinių traukinių skaičius, vienetais 4 (2017 m. ir 2022 m.); viešų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius valstybinės reikšmės keliuose, vienetais 19 (2017 m.) ir 28 (2022 m.). PaM tikslas skatinti vietinio (miestų ir priemiesčių) transporto sistemos darnumą per dviračių transporto infrastruktūros plėtrą miestuose. Būtina kurti vientiso dviračių tinklo sistemas, integruoti dviračių transporto infrastruktūrą į bendrą transporto sistemą, siekti, kad pėsčiųjų ir dviračių tinklo plėtra būtų patraukli ir saugi jos naudotojui. Padidinti dviračių takų ilgį iki 563,4 km 2022 m. PaM ir rodiklį pagrindžiantis teisės aktas Sutaupytos galutinės energijos kiekis, TWh Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija ir Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymas (projektas) Elektrifikuotų geležinkelių ilgis, km; Elektrifikuotais geležinkeliais pervežamų krovinių apimtis, tonomis; Elektrifikuotais geležinkeliais pervežamų keleivių skaičius, žmonėmis Per metus suvartojamas automobilių benzino ir dyzelino kiekis, tūkst. tonų Objektų (sankryžų, pėsčiųjų perėjų) apšvietimo įrenginių, turinčių vėjo turbinas, saulės plokštes ir akumuliatorius, įrengimas, vienetais; Naujos kartos dyzelinių traukinių skaičius, vienetais; Naujos kartos elektrinių traukinių skaičius, vienetais; Viešų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius valstybinės reikšmės keliuose, vienetais Dviračių takų penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ilgis, kilometrais; Šalia valstybinės reikšmės kelių nutiestų naujų izoliuotų pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis, kilometrais N/A Nacionalinė susisiekimo plėtros m. programa Nacionalinė susisiekimo plėtros m. programa Nacionalinė susisiekimo plėtros m. programa 55

56 PaM Nr. PaM pavadinimas Priežastis, kodėl tikslinga naudoti rodiklį Rodiklis 14 Viešojo transporto naudojimo PaM tikslas skatinti vietinio (miestų ir priemiesčių) transporto skatinimas ir infrastruktūros sistemos darnumą didinant viešuoju miesto transportu vežamų gerinimas keleivių skaičių iki 244,0 mln m. Papildomi rodikliai PaM, kurios parengtos Nacionalinės susisiekimo plėtros m. programos rėmuose, bet kurie negali tiesiogiai būti priskiriami PaM. Pagrindinė priežastis yra ta, kad Programos uždavinių įgyvendinimo stebėsenos rodikliai kol kas nėra atnaujinti. 15 Trumpos rotacijos augalų sodinimo skatinimas 16 Biodujų iš gyvulių ūkių gamybos skatinimas 17 Baltymių augalų auginimo skatinimas PaM skirta įgyvendinti Kaimo plėtros m. programos priemonės Investicijos į materialųjį turtą sritį Parama investicijoms į žemės ūkio valdas. Priemonės veiklos srities rėmuose remiamas trumpos rotacijos plantacijų želdinių įveisimas. Tikslas gaminti biomasę kaip energijos išteklių, kuris iš dalies gali keisti importuojamus gamtinius išteklius (naftą, dujas ir anglį) ir prisidėti prie CO 2 išmetimų mažinimo. PaM skirta įgyvendinti Kaimo plėtros m. programos priemonės Investicijos į materialųjį turtą sritį Parama investicijoms į žemės ūkio valdas. Priemonės veiklos srities rėmuose remiama biodujų gamyba gyvulininkystės ūkyje iš susidarančių atliekų. Pagamintos biodujos, šilumos ir elektros energija naudojamos tik valdos reikmėms. Planuojami biodujų pajėgumai yra 1,6 MW 2014 m., 1 MW 2015, 3 MW m. ir 4 MW m. PaM apibrėžia susietąją paramą už baltyminių augalų (lubinų, žirnių, pupų ir varpinių-baltyminių-aliejinių augalų mišinių, kuriuose vyrauja baltyminiai augalai) auginimą. 18 Nuolatinių pievų priežiūra Siekiant skatinti palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, nuo 2015 m. pradėtas taikyti tiesioginių išmokų sistemos paramos elementas žalinimas. Žalinimo išmoka tai išmoka už visą deklaruotą (tinkamą paramai Viešuoju miesto transportu vežamų keleivių skaičius, milijonais keleivių Įdiegta komercinio transporto elektroninė mokesčių sistema, atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą, vnt.; Parengta naujų vairuotojų, išklausiusių ekologiško vairavimo mokymo kursą, tūkst. vairuotojų; Įsigytos viešojo transporto priemonės, vnt.; Įdiegtos viešojo transporto pirmumo skatinimo sistemos, vnt.; Parengtų darnaus judumo planų skaičius, vnt. Trumpos rotacijos plantacijų želdiniai (gluosnis, karklas, drebulė, baltalksnis), ha Biodujų gamybos pajėgumai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų, MW Deklaruoti baltyminių augalų auginimo plotai, ha Nustatytus žalinimo reikalavimus atitinkantis deklaruotas plotas, ha PaM ir rodiklį pagrindžiantis teisės aktas Nacionalinė susisiekimo plėtros m. programa Nacionalinė susisiekimo plėtros m. programa Kaimo plėtros m. programa Kaimo plėtros m. programa N/A N/A 56

57 PaM Nr. PaM pavadinimas Priežastis, kodėl tikslinga naudoti rodiklį Rodiklis 19 Miškų potencialo atkūrimas ir prevencijos veiksmai 20 Pažeistų miškų atkūrimas, miško įveisimas 21 Darnus miškas: biomasės panaudojimo energijos gamybai skatinimas 22 Buitinių ir pramoninių atliekų deginimo skatinimas gauti) plotą, skiriama tuo atveju, jei pareiškėjas laikosi visų nustatytų žalinimo reikalavimų. Pagrindiniai šios išmokos gavimo reikalavimai apima pasėlių įvairinimą, daugiamečių pievų ir ganyklų (žalienų) išlaikymą, ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išskyrimą m. žalinimo išmokos dydis Lietuvoje sudarė 44,9 Eur/ha PaM skirta įgyvendinti Kaimo plėtros programos m. priemonės Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą veiklos sritį Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas. Pagal priemonės veiklos sritį remiama veikla: miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas; miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas; stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. PaM yra skirta įgyvendinti Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos m. tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano tikslą didinti absorbuojamųjų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinant šalies miškingumą ir stiprinant gamtinį karkasą (bendras metinis absorbuojamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti ne mažesnis nei 3,7 mln. tonų CO 2 ekv m.). Tikslui įgyvendinti skirta priemonė įveisti naujus ūkiškai vertingus, našius, biologiškai atsparius miškus valstybės įmonėms miškų urėdijoms perduotoje valstybei nuosavybės teise priklausančioje nenaudojamoje žemėje ir skatinti veisti tokius naujus miškus privačioje žemėje, tam panaudojant Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamą finansinę paramą. PaM parengta Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros m. programos rėmuose. Programoje numatyta užtikrinti racionalų Lietuvos miškų išteklių naudojimą ir didinti medynų produktyvumą. Tikslo vertinimo kriterijus miško kirtimo atliekų ir smulkios nelikvidinės medienos panaudojimo biokurui gaminti apimčių padidinimas iki 500 tūkst. m m. PaM parengta Valstybinio atliekų tvarkymo m. plano rėmuose. Numatyta, kad, įdiegus suplanuotus mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo ar mechaninio apdorojimo įrenginius, po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų energinę vertę Miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros objektų skaičius, vnt.; Miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos skaičius, vnt.; Atkurtas stichinių nelaimių pažeisto miško plotas, ha Įveistų naujų miškų plotas (nuo 2011 m. įskaitytinai), ha Miško kirtimo atliekų ir smulkios nelikvidinės medienos panaudojimo biokurui gaminti apimtis, tūkst. m 3 Įrenginių skaičius, vnt.; Jų įrengtoji elektrinė bei šiluminė galios, MW; Po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų PaM ir rodiklį pagrindžiantis teisės aktas Kaimo plėtros programos m. Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija m. Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros m. programa Valstybinis atliekų tvarkymo m. planas 57

58 PaM Nr. PaM pavadinimas Priežastis, kodėl tikslinga naudoti rodiklį Rodiklis 23 Buitinių ir kitų atliekų perdirbimas ar kitoks jų panaudojimas 24 Sąvartynų biodujų išgavimo ir jų naudojimo skatinimas turinčių komunalinių atliekų, kurios galėtų būti naudojamos energijai gaminti atliekų deginimo ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginiuose, potencialas 2020 m. sudarys apie tūkst. tonų per metus. Numatoma statyti po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų energinę vertę turinčių nepavojingųjų komunalinių ir gamybos atliekų, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą, naudojimo energijai gauti įrenginius Kauno (130 MW Š ir 53 MW E ) ir Vilniaus (240 MW Š ir 145 MW E ) regionuose. PaM parengta Valstybinio atliekų tvarkymo m. plano rėmuose. Tikslu mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, būtina plėtoti racionalų atliekų medžiaginių ir energinių išteklių naudojimą. Tuo tikslu, planuojama padidinti komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų kiekį, kuris būtų paruošiamas naudoti pakartotinai ir perdirbti nuo 17 % 2010 m. iki 30 % 2016 m. ir 50 % 2020 m. Taip pat statybos ir griovimo atliekų tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad iki 2020 m. mažiausiai 70 % (vertinant pagal atliekų kiekį) nepavojingųjų statybos ir griovimo atliekų, išskyrus Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo Atliekų sąrašas kategorijoje (gruntas ir akmenys, nenurodyti kategorijoje) nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas, būtų paruošiama naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip naudoti, įskaitant užpildymo veiklos rūšis, naudojant atliekas vietoj kitų medžiagų. PaM parengta Valstybinio atliekų tvarkymo m. plano rėmuose. 4 regionuose (Alytuje, Panevėžyje, Telšiuose, Utenoje) numatoma pastatyti biologinio apdorojimo įrenginius su biodujų gavyba. Planuojama išgauti 13 mln. m 3 biodujų iš sąvartynų. energinę vertę turinčių komunalinių atliekų, kurios naudojamos energijai gaminti atliekų deginimo ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginiuose, apimtis, tūkst. t per metus Komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų kiekis, kuris paruošiamas naudoti pakartotinai ir perdirbti, %; nepavojingųjų statybos ir griovimo atliekų dalis, paruošiama naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip naudoti, įskaitant užpildymo veiklos rūšis, naudojant atliekas vietoj kitų medžiagų, % Iš sąvartynų išgaunamų biodujų apimtis, mln. m 3 ; Biologinio apdorojimo įrenginių su biodujų gavyba skaičius, vnt. 25 Nitratų direktyvos įgyvendinimas N/A 26 Nacionalinių miškų plotų didinimas 27 Gamybos proceso keitimas cemento įmonėje PaM parengta Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros m. programos rėmuose. Būtina išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir jų išteklius. Miškingumas (miško žemės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu) turėtų padidėti nuo 33,2 % 2011 m. iki 34,2 % 2020 m m. cemento gamybos įmonė AB "Akmenės cementas" baigė modernizuoti technologinį procesą, kai šlapiasis cemento gamybos metodas buvo pakeistas sausuoju gamybos metodu. Tai leido Miškingumas (miško žemės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu), % Išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimas per metus, ktco 2 PaM ir rodiklį pagrindžiantis teisės aktas Valstybinis atliekų tvarkymo m. planas Valstybinis atliekų tvarkymo m. planas Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros m. programa Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planas 2014 m. 58

59 PaM Nr. PaM pavadinimas Priežastis, kodėl tikslinga naudoti rodiklį Rodiklis sumažinti lyginamąsias kuro sąnaudas gamybos vienetui per pusę ir ketvirtadaliu sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį. Palyginimui, gaminant 1 t klinkerio naudojant šlapiąjį metodą išmetama 1,2 t CO 2 ir 0,85 t CO 2 išmetama naudojant sausąjį metodą. Tai leido AB "Akmenės cementui", sumažinti ŠESD lygį 500 ktco 2 per metus. 28 BĮ 1 projektai pramonėje Siekdama sumažinti išmetamo N 2 O kiekį, azoto trąšų gamybos bendrovė įgyvendino 2 BĮ projektus, skirtus išmetamam N 2 O kiekiui sumažinti chemijos pramonėje. Apskaičiuotas išmestas ŠESD kiekis sumažėjo tco 2 ekv. Buvo apskaičiuota, kad be šių projektų įgyvendinimo 2013 m. ATL sektoriaus išmesti ŠESD kiekiai galėjo būti 1,2 mln tco 2 ekv. didesni (8,7 mln., kai dabartinis 7,5 mln. tco 2 ekv.). 29 AEI naudojimo pramonės sektoriuje skatinimas Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros m. programos rėmuose planuojama skatinti AEI naudojimą pramonės įmonėse. Šiuo metu finansavimo schemos yra kuriamos. 30 Kelių infrastruktūros gerinimas Nacionalinėje susisiekimo plėtros m. programoje nustatytas tikslas pagerinti šalies kelių infrastruktūrą. Viena pagrindinių priemonių yra padengti žvyrkelius asfalto danga; žvyrkeliai sudaro 33% viso kelių tinklo Lietuvoje. 31 Biodegraduojančių atliekų apimties sąvartynuose mažinimas PaM parengta Valstybinio atliekų tvarkymo m. plano rėmuose. Siekiama užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35% 2000 m. susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų. Europos Sąjungos lėšomis numatyta įrengti 53 žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, iš jų 49 jau įrengtos. Šios 49 aikštelėse kompostuota t žaliųjų atliekų. Tikslas iki 2030 m. padidinti kompostuojamų žaliųjų atliekų apimtis iki t. Išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimas per metus, ktco 2 Įrengtos AEI galios pramonėje, MW Nacionalinių išasfaltuotų žvyrkelių ilgis, km Kompostuojamų žaliųjų atliekų apimtis, t PaM ir rodiklį pagrindžiantis teisės aktas N/A Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros m. programa Nacionalinė susisiekimo plėtros m. programa Valstybinis atliekų tvarkymo m. planas 1 BĮ bendro įgyvendinimo projektai. 59

60 4. ES APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ PREKYBOS SISTEMOJE DALYVAUJANČIŲ SEKTORIŲ ŠALTINIAI ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų ATL prekybos sistema pradėjo veikti 2005 m. sausio mėn. Vienas iš pagrindinių ATL prekybos sistemos tikslų padėti valstybėms narėms ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamo CO 2 kiekį, siekiant įvykdyti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimus pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialus leidimas 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/1814. Direktyva 2003/87/EB reikalauja, kad šalys narės užtikrintų išmetamo ŠESD kiekio apskaitą, vadovaujantis tam tikrais apskaitos ir ataskaitų teikimo nurodymais. Reikalaujama, kad nepriklausomo vertintojo patikrintos metinės išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitos būtų pateikiamos kompetentingai institucijai. Remiantis 2015 m. vasario 26 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-169 "Dėl LR Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-231 "Dėl šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų skyrimo ir prekybos jais tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo" veiklos vykdytojas privalo parengti išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitas ir kartu su nepriklausomo vertintojo patikros ataskaita pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Nuo 2015 m. kiekvieno stacionaraus įrenginio, dalyvaujančio ES ATL prekybos sistemoje, metinės ataskaitos pateikiamos Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje ( Bendra informacija apie ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančius veiklos vykdytojus taip pat pateikta Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo internetiniame puslapyje ( ES ATL prekybos sistemoje dalyvauja veiklos vykdytojai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1 priedo sąraše nurodytą veiklos rūšį: Energetika (kurą deginantys įrenginiai, kurių nominali galia >20MW) CO 2 Naftos perdirbimas CO 2 Kokso gamyba CO 2 Metalo rūdos išdeginimas CO 2 Luitinio ketaus arba plieno gamyba CO 2 60

61 Juodųjų metalų gamyba CO 2 Pirminio aliuminio gamyba CO 2 ir PFC Antrinė aliuminio gamyba CO 2 Spalvotųjų metalų gamyba arba perdirbimas (įrenginiai, kurių šiluminis našumas >20MW) CO 2 Cemento klinkerio gamyba (įrenginiai, kurių našumas didesnis nei 50 t/dieną) CO 2 Kalkių gamyba (įrenginiai, kurių našumas didesnis nei 50 t/dieną) CO 2 Stiklo gamyba (įrenginiai, kurių našumas didesnis nei 20 t/dieną) CO 2 Keramikos gamyba (įrenginiai, kurių našumas didesnis nei 75 t/dieną) CO 2 Akmens vatos gamyba (įrenginiai, kurių našumas didesnis nei 20 t/dieną) CO 2 Gipso džiovinimas arba kalcinavimas (įrenginiai, kurių šiluminis našumas >20MW) CO 2 Celiuliozės, popieriaus, kartono gamyba (įrenginiai, kurių našumas didesnis nei 20 t/dieną) CO 2 Suodžių gamyba (įrenginiai, kurių našumas didesnis nei 20 t/dieną) CO 2 Azoto rūgšties gamyba CO 2 ir N 2 O Adipo rūgšties gamyba CO 2 ir N 2 O Glioksilo ir glioksilo rūgšties gamyba CO 2 ir N 2 O Amoniako gamyba CO 2 Didelio masto organinių cheminių medžiagų gamyba (įrenginiai, kurių našumas didesnis nei 100 t/dieną) CO 2 Vandenilio ir sintezės dujų gamyba (įrenginiai, kurių našumas didesnis nei 25 t/dieną) CO 2 Natrio kabonato ir natrio hidrokarbonato gamyba CO 2 Įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2009/29/EB, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimas CO 2 Anglies dioksido transportavimas vamzdynais CO 2 Anglies dioksido geologinis saugojimas CO 2 Aviacija CO 2. 61

62 Lietuvoje bendras išmetamų ŠESD kiekis nuo 1990 m. iki 2014 m. sumažėjo 2,4 karto, t. y. nuo 48,19 Mt CO 2 ekv. iki 19,78 Mt CO 2 ekv. (4.1 pav.). Per pastaruosius metus kito ne tik išmetamas ŠESD kiekis, bet ir jo struktūra. Bendrame išmetamų ŠESD kiekio struktūroje kuro deginimas 1990 m. sudarė 68,7 %, o 2014 m. 53,7 %. Dėl kuro deginimo susidarantis ŠESD kiekis nuo 1990 m. iki 2013 m. sumažėjo net 3,1 karto (nuo 32,9 Mt CO 2 ekv. iki 10,6 Mt CO 2 ekv.). Dėl pramonės procesų metu susidarantis ŠESD kiekis sumažėjo apie 1,4 karto (nuo 4,5 Mt CO 2 ekv. iki 3,2 Mt CO 2 ekv.) m. ES ATL prekybos sektorius Lietuvoje sudarė 6,86 Mt CO 2 ekv. ir apėmė 34,7 % viso išmetamų ŠESD kiekio, iš jų 60 % susidarė dėl kuro deginimo ir 40 % dėl pramonės procesų. Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) ir metinių ES ATL prekybos sistemos veiklos vykdytojų ŠESD ataskaitų duomenis. 4.1 paveikslas. Lietuvos bendro išmetamo ŠESD kiekio kitimo dinamika ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių sektorių išmetamo ŠESD kiekio dinamika ir struktūros pokyčiai tarp kuro deginimo ir pramonės procesų pateikti 4.2 pav. ES ATL prekybos sektoriuje dėl kuro deginimo išmetamas ŠESD kiekis m. laikotarpiu sumažėjo 1,6 karto 62

63 nuo 6,17 Mt CO 2 ekv. iki 3,86 Mt CO 2 ekv. Šį ženklų sumažėjimą elektros ir šilumos gamybos sektoriuje sąlygojo ženkliai išaugęs biomasės panaudojimas bei reikšmingai padidėjusi importuojamos elektros energijos dalis. ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių pramonės įrenginių išmetamo ŠESD kiekio dalis nuo 2013 m. ženkliai padidėjo, įtraukus į ES ATL sistemą amoniako ir azoto rūgšties gamybos proceso metu susidarančius ŠESD kiekius (CO 2 ir N 2 O). Šaltinis: Sudaryta autorių pagal metinių ES ATL prekybos sistemos veiklos vykdytojų ŠESD ataskaitų duomenis. 4.2 paveikslas. ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų išmetamo ŠESD kiekio dinamika ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujantys kurą deginantys įrenginiai 2014 m. apėmė apie 40 % viso Lietuvoje išmetamo ŠESD kiekio dėl kuro deginimo, o ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujantys pramonės įrenginiai apima apie 90 % viso pramonės procesų metų išmetamo ŠESD kiekio. ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių kurą deginančių įrenginių struktūra pagal TKKK šaltinių kategorijas pateikta 4.3 pav. Kaip matyti iš 4.3 pav., 2015 m. didžiausią dalį, šioje struktūroje, užėmė elektros ir šilumos gamybos sektorius (apie 54 %), naftos perdirbimas 28 %, kita energetikos pramonė 2 % ir kuro deginimas pramonėje 16 %. 63

64 Šaltinis: Sudaryta autorių pagal metinių ES ATL prekybos sistemos veiklos vykdytojų ŠESD ataskaitų duomenis. 4.3 paveikslas. ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių kurą deginančių įrenginių išmetamas ŠESD kiekis ir struktūra ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių pramonės įrenginių, kurie veiklos metu išmeta į atmosferą ŠESD, struktūra pagal TKKK šaltinių kategorijas pateikta 4.4 pav m. iš šių įrenginių išmetamas ŠESD kiekis sudarė 2,99 Mt CO 2 ekv, iš kurių 81 % sudarė išmetamas ŠESD kiekis iš amoniako ir azoto rūgšties gamybos, 17,4 % iš cemento gamybos ir 1,6 % kalkių, stiklo, mineralinės vatos ir keramikos gamyba. 64

65 Šaltinis: Sudaryta autorių pagal metinių ES ATL prekybos sistemos veiklos vykdytojų ŠESD ataskaitų duomenis. 4.4 paveikslas. ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių pramonės įrenginių išmetamas ŠESD kiekis ir struktūra Nuo 2012 m. į ES ATL prekybos sistemą buvo įtraukta ir aviacija (CO 2 ). Tačiau 2014 m. balandžio 16 d. buvo priimtas EP ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 421/2014, kuris apribojo ES ATL prekybos sistemos reikalavimų taikymą tik orlaivių naudotojų skrydžiams tarp Europos ekonominės erdvės valstybių. 65

66 5. IŠMETAMŲJŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO PROGNOZAVIMO METODIKA PAGAL ATSKIRAS ŠALTINIŲ KATEGORIJAS 5.1. Išmetamųjų ŠESD šaltiniai, mažinimo poreikis, galimybės, principai Bendru atveju, bet kokia žmogaus ūkinė veikla daro poveikį supančiai aplinkai. Plečiantis šiai veiklai yra sutrikdomi aplinkos savireguliaciniai principai, t. y. pažeidžiamas balansas tarp žmogaus daromo poveikio ir aplinkos gebėjimo tą poveikį neutralizuoti. Pastaruoju metu žmogaus daroma įtaka supančiai aplinkai labiausiai pasireiškia per įvairių ŠESD daromą įtaką klimato kaitai, kuomet stebimas aplinkos temperatūros kilimas ir visi iš to išplaukiantys padariniai. Pasaulio šalys jau daugelį metų siekia susitarimų ir įsipareigojimų klimato kaitai stabdyti. Vienas iš reikšmingiausių tarptautinių klimato kaitos susitarimų - Paryžiaus susitarimas, priimtas JTBKKK Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje (COP21) 2015 m gruodžio mėn. Šis susitarimas nustato šalių įpareigojančius ŠESD mažinimo veiksmus nuo 2021 m. Įgyvendinant šį susitarimą yra siekiama, kad išmetamas ŠESD kiekis pasauliniu mastu nebedidėtų po 2020 m. ir antroje šio šimtmečio pusėje pasiektų žmogaus veiklos nulemtų ŠESD kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą. Žmonijos ūkinė veikla yra vienas iš pagrindinių ŠESD išmetimų šaltinių. Pirmiausiai tai siejama su energijos gamybai naudojamo kuro deginimu (4.1 pav.) tačiau nemažą reikšmę turi ir kiti žmogaus ūkinės veiklos procesai. Taigi, siekiant mažinti ūkinės veiklos sąlygojamus ŠESD išmetimus, reikia rūpintis ūkinės veiklos pertvarkymu ir jos efektyvinimu. Būtina diegti mažiau aplinką teršiančias technologijas, naudoti švaresnius pirminius energijos išteklius, pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, ieškoti švaresnių ir labiau subalansuotų transporto variantų, siekti darnaus žemės naudojimo ir žemės ūkio, užtikrinti tvaresnę miestų plėtrą, mažiau teršalų išmesti iš visų ūkio šakų, taip pat užtikrinti priemonių, susijusių su klimato kaitos švelninimu, diegimo finansavimą. Ryšium su tuo ŠESD išmetimų perspektyvinis vertinimas yra neatsiejamas nuo žmonių poreikius tenkinančių ūkio sektorių perspektyvinės plėtros analizės. Suprantama, atskirų ūkio sektorių perspektyvinė raida ir jų funkcionavimas apsprendžia ŠESD išmetimus, tačiau, žvelgiant iš kitos pusės, tam tikri siektini apribojimai perspektyviniams teršalų išmetimams turi ir grįžtamąjį poveikį ūkio šakų raidai. Taigi, siekiant padidinti ŠESD išmetimų prognozių pagrįstumą, jų rengimą reikia glaudžiai sieti su energetikos, pramonės, transporto ir kitų ūkio šakų perspektyvinės plėtros analize. Be to, kaip parodyta 5.1 pav., atskirų ūkio šakų 66

67 funkcionavimas yra labai glaudžiai tarpusavyje susijęs. Pavyzdžiui, tam tikrų ŠESD išmetimų mažinimo priemonių (tarkime naftos produktais varomų automobilių keitimas elektromobiliais) diegimas transporto sektoriuje neišvengiamai bus juntamas energetikos sektoriuje mažės motorinio kuro ir augs elektros energijos poreikiai. Tai be jokios abejonės atsilieps kuro ir elektros energijos gamybos apimtims ir technologijoms. Tai savo ruožtu keis iš energetikos sektoriaus išmetamą ŠESD kiekį. Tokių pavyzdžių gali būti nurodyta labai daug. Tačiau svarbu ne jų kiekis, o įsisąmoninimas, kad ūkio šakų raida ir aplinkosauginių priemonių taikymas yra tarpusavyje neatsiejami dalykai, o tuo pačiu vienų ūkio šakų perspektyvinė raida ir įtaka aplinkai yra neatsiejama nuo kitų ūkio šakų raidos ir įtakos aplinkai. ES mastu į tai visu rimtumu atsižvelgiama naujojoje Energetikos sąjungos valdymo sistemoje kur net energetikos ir klimato kaitos terminai yra naudojami neatsiejamai vienas nuo kito. Pagal šią valdymo sistemą ES valstybės narės iki 2019 m. privalės parengti Integruotus nacionalinius energetikos ir klimato kaitos planus m., kuriuose atskiriems scenarijams privalės pateikti integruotas ŠESD išmetimų ir energetikos raidos prognozes. Taigi išmetamo ŠESD kiekio prognozavimui reikalingas kompleksinis požiūris ir šiuolaikiniai modernūs ūkio šakų raidos ir teršalų išmetimų vertinimo įrankiai. Atsižvelgiant į aukščiau išsakytas nuostatas, išmetamų ŠESD kiekių prognozių rengimo metodinės gairės remiasi kompleksiniu požiūriu į perspektyvinį ūkio šakų vystymąsi, įvertinant ES klimato kaitos ir energetikos tikslus iki 2030 m. ir siekius iki 2050 m., o tuo pačiu remiasi esama padėtimi ir galimybėmis. Tai reiškia, kad šiame darbo etape siūlomos metodikos ir įrankiai išmetamų ŠESD kiekių prognozių atskiruose ūkio sektoriuose rengimui skirsis savo detalumu ir panaudojimo patogumu, tačiau, laikui bėgant ir sukaupiant daugiau reikalingos informacijos, juos bus galima tobulinti, įsisavinti naujus metodus ir nuosekliai artėti prie optimalaus ūkio šakų vystymosi ir poveikio aplinkai balanso, o tuo pačiu prie JTBKKK ir ES teisės aktuose įtvirtintų integruotų ŠESD ir energetikos prognozių rengimo reikalavimų įgyvendinimo. 67

68 5.1 paveikslas. Ūkinės veiklos sektorių perspektyvinės raidos ir poveikio aplinkai analizės struktūrinė schema 68

69 5.2. Su kuro deginimu susijusių ŠESD išmetamų kiekių vertinimo metodiniai principai Energetika Bendra sektoriaus charakteristika Energetikos sektorius 5.1 pav. parodytoje schemoje apima elektros energijos, šilumos energijos ir kuro gamybos įrenginius. Įrengtoji elektrinių galia 2016 m. sausio 1 d. buvo MW (5.1 lentelė). 5.1 lentelė. Įrengtoji Lietuvos elektrinių galia , MW Elektrinė MW Šiluminės elektrinės 1910 Lietuvos elektrinė 1045 Vilniaus elektrinė Kauno termofikacijos elektrinė 170 Panevėžio elektrinė 35 Petrašiūnų elektrinė 8 Įmonių elektrinės 292 Hidroelektrinės 1028 Kauno hidroelektrinė 101 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 900 Hidroelektrinės prijungtos prie skirstomojo tinklo 27 Vėjo elektrinės 438 Vėjo elektrinės prijungtos prie perdavimo tinklo 366 Vėjo elektrinės prijungtos prie skirstomojo tinklo 72 Kiti atsinaujinantys energijos ištekliai 181 Biokuro elektrinės 108 Biomasės elektrinės 57 Biodujų elektrinės 30 Atliekų elektrinės 21 Saulės elektrinės 73 VISO: 3558 Šaltinis: Lietuvos elektros energijos balansas metais pateiktas 5.2 lentelėje. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, elektros energijos gamyba paskutiniaisiais metais Lietuvoje sudaro ~35-39 % nuo bendrųjų elektros energijos poreikių. Likusi elektros energijos dalis importuojama. Su kuro deginimu, o tuo pačiu su ŠESD išmetimais siejama elektros energijos gamyba nagrinėjamu laiko 69

70 periodu vertinama 2,269-2,706 TWh, kas sudaro 56-61,3 % nuo visos elektros energijos gamybos šalyje arba 19,4-22,9 % nuo bendrųjų poreikių. 5.2 lentelė. Elektros energijos balansas, TWh Rodiklis Elektros energijos gamyba (Neto) 4,398 4,054 4,598 Šiluminės elektrinės 2,396 1,931 2,321 Lietuvos elektrinė 1,099 0,84 1,05 Vilniaus elektrinė 0,427 0,249 0,237 Kauno elektrinė 0,261 0,162 0,117 Panevėžio elektrinė 0,07 0,067 0,094 Kitos šiluminės elektrinės 0,541 0,612 0,823 Hidroelektrinės 1,059 1,075 1,013 Kauno HE 0,424 0,322 0,276 Kruonio HAE 0,543 0,681 0,667 Mažos HE 0,092 0,072 0,07 Vėjo elektrinės 0,6 0,636 0,807 Vėjo elektrinės perdavimo tinkle 0,494 0,515 0,654 Vėjo elektrinės skirstomajame tinkle 0,106 0,121 0,153 Kiti atsinaujinantys energijos ištekliai 0,343 0,411 0,459 Elektrinės kūrenamos biomase, biodujomis 0,263 0,247 0,294 Saulės energijos elektrinės 0,045 0,073 0,073 Atliekų deginimo elektrinės 0,035 0,091 0,091 Komercinis sistemos balansas (Importaseksportas) 6,946 7,623 7,208 Importas 7,606 7,779 7,46 Eksportas 0,66 0,156 0,253 Bendras elektros energijos poreikis 11,344 11,676 11,806 Kruonio HAE užkrovimas 0,77 0,961 0,945 Bendras elektros energijos suvartojimas 10,574 10,715 10,861 Tinklų technologinės sąnaudos 0,929 0,87 0,845 Galutinis elektros energijos suvartojimas 9,645 9,844 10,015 Šaltinis: Centralizuotas šilumos tiekimas, nežiūrint nuolat augančio ŠESD išmetimų prasme neutralaus biokuro naudojimo, yra kitas svarbus ŠESD šaltinis Lietuvoje. Įrengtoji centralizuoto šilumos gamybos šaltinių galia pateikta 5.3 lentelėje, o šilumos gamyba 5.4 lentelėje. 70

71 5.3 lentelė. Šilumos generavimo šaltinių instaliuota galia katilinėse ir elektrinėse 2015 m.* Eil. Nr. Bendrovė Instaliuota šilumos generavimo galia (Nuosavi gamybos šaltiniai) MW t/h garo Nominali įrenginio galia pagal kuro rūšį (Nuosavi gamybos šaltiniai) Biokuras MW Mazutas MW** Gamtinės dujos MW** Skystas kuras MW** 1 UAB "Vilniaus energija" 2937,4 1759,5 72,0 2136,0 2837,8 14,2 0,2 t.sk Vilniaus m. integruotas tinklas 2807,3 1745,0 60,0 2136,0 2728,0 2 AB "Kauno energija" 524,7 268,5 73,8 268,2 449,8 32,4 6,3 Kitas kuras MW t.sk Kauno m. integruotas tinklas 380,8 230,0 57,0 210,0 330,1 18,3 0,0 3 AB "Klaipėdos energija" 836,8 22,3 714,0 814,5 26,4 0,0 t.sk. Klaipėdos m. integruotas tinklas 774,9 255,0 19,8 714,0 755,1 14,8 0,0 4 UAB "Litesko" 955,1 349,0 109,3 0,0 576,7 21,4 22,4 t.sk "Alytaus energija" 278,1 175,0 20,2 0,0 110,2 3,5 0,0 t.sk "Marijampolės šiluma" 238,9 129,0 34,0 0,0 178,3 7,2 9,1 t.sk "Palangos šiluma" 106,3 11,5 7,0 0,0 98,0 0,0 0,0 t.sk. "Telšių šiluma" 75,7 0,0 5,0 0,0 70,0 0,0 0,0 t.sk. "Vilkaviškio šiluma" 52,2 1,0 7,0 0,0 13,8 9,2 0,0 t.sk. "Kelmės šiluma" 25,5 0,0 6,2 0,0 0,0 1,5 13,3 t.sk. "Biržų šiluma" 63,3 16,0 8,0 0,0 29,4 0,0 0,0 t.sk. "Druskininkų šiluma" 115,1 16,5 21,9 0,0 77,0 0,0 0,0 5 AB "Panevėžio energija" 955,1 136,0 73,9 292,2 397,2 54,6 21,6 6 AB "Šiaulių energija" 338,3 52,5 65,8 189,0 281,6 6,8 1,6 7 UAB "Mažeikių šilumos tinklai" 91,6 40,3 2,5 8 AB "Jonavos šilumos tinklai" 128,9 26,0 28,4 74,8 100,4 0,0 0,0 9 UAB "Utenos šilumos tinklai" 120,0 64,0 42,7 55,0 77,3 0,0 0,0 10 UAB "Elektrėnų komunalinis ūkis" 2,4 2,4 71

72 Eil. Nr. Bendrovė Instaliuota šilumos generavimo galia (Nuosavi gamybos šaltiniai) MW t/h garo Nominali įrenginio galia pagal kuro rūšį (Nuosavi gamybos šaltiniai) Biokuras MW Mazutas MW** Gamtinės dujos MW** Skystas kuras MW** 11 UAB "Šilutės šilumos tinklai" 70,4 15,0 30,1 32,6 0,0 4,6 3,1 12 UAB Tauragės šilumos tinklai 85,4 83,0 32,0 43,6 0,0 9,5 0,0 13 UAB "Plungės šilumos tinklai" 38,8 12,8 22,9 0,9 0,1 14 UAB "Radviliškio šiluma" 30,4 0,0 26,4 0,0 14,9 0,8 0,0 15 UAB Akmenės energija 50,3 0,0 6,6 0,0 26,0 17,7 0,0 16 UAB "Raseinių šilumos tinklai" 58,8 8,0 25,3 30,2 1,7 17 UAB "Varėnos šiluma" 71,7 44,5 24,0 45,8 0,0 1,9 0,0 18 UAB "Trakų energija" 52,3 7,4 44,9 19,0 19 UAB "Kaišiadorių šiluma" 43,9 13,6 29,7 1,3 20 UAB "Anykščių šiluma" 50,2 0,0 7,1 0,1 34,2 5,1 2,7 21 UAB " Šalčininkų šilumos tinklai" 51,0 0,0 12,5 0,0 27,3 11,2 0,0 22 UAB "Fortum Švenčionių energija" 30,9 0,0 8,5 0,0 6,5 16,3 0,0 23 UAB "Šilalės šilumos tinklai" 28,3 0,0 12,5 0,0 0,0 13,4 2,4 24 UAB "Širvintų šiluma" 27,2 0,0 10,6 5,4 16,5 0,0 0,0 25 UAB "Molėtų šiluma" 25,2 6,5 11,7 13,5 13,5 26 UAB Ignalinos šilumos tinklai 25,1 25,1 27 UAB "Šakių šilumos tinklai" 26,4 6,5 10,09 14,72 1,37 28 UAB "Birštono šiluma" 15,3 10,0 5,0 10,3 29 UAB "Fortum Joniškio energija" 22,0 0,0 4,7 0,0 14,0 1,9 0,0 30 UAB "Prienų energija" Prienų rajonas 26,1 2,6 23,4 0,1 31 UAB "Pakruojo šiluma" 24,8 0,0 7,3 0,0 13,0 4,6 0,0 32 UAB "Lazdijų šiluma" 14,7 22,5 9,7 0,0 0,0 0,0 22,0 33 UAB "Komunalinių paslaugų centras" 12,8 0,0 5,5 4,1 3,2 Kitas kuras MW VISO (LŠTA nariai) 7772,0 2845,0 824,0 3900,3 5826,9 285,5 85,5 72

73 Eil. Nr. Bendrovė Instaliuota šilumos generavimo galia (Nuosavi gamybos šaltiniai) MW t/h garo Nominali įrenginio galia pagal kuro rūšį (Nuosavi gamybos šaltiniai) Biokuras MW Mazutas MW** Gamtinės dujos MW** Skystas kuras MW** 32 VĮ "Visagino energija" 388,9 0,0 16,0 0,0 309,9 0,0 0,0 33 UAB "Skuodo šiluma" 15,6 0,0 10,4 0,0 0,0 4,2 0,0 34 UAB "Kretingos šilumos tinklai" 66,6 24,4 39,8 0,4 2,0 35 UAB "Nemėžio komunalininkas" 29,3 29,3 VISO (kitos ŠT įmonės) 500,4 0,0 50,8 0,0 379,0 4,6 2,0 36 UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" 1334,0 1334,0 37 UAB "ENG" (Kaune) 6,5 6,5 38 UAB "ENG" (Pasvalyje) 1,1 1,1 39 UAB "Fortum Klaipėda" 99,6 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 85,0 40 UAB "Kurana" 4,3 14,2 10,9 Kiti Nepriklausomi šilumos gamintojai: *LŠTA duomenys. ** Įrenginių, galinčių naudoti kelias kuro rūšis, galia kartojasi. 429,5 404,4 51,4 Kitas kuras MW VISO (NŠG) 1875,06 14,20 421,82 0, ,50 0,00 85,00 IŠ VISO 10147, , , , ,33 290,15 172,50 73

74 5.4 lentelė. Šilumos gamyba centralizuoto šilumos tiekimo įmonių įrenginiuose 2015 m.* Eil. Nr. Bendrovė katilinėse (tūkst. MWh) Šilumos tiekimas iš nuosavų energijos šaltinių kogeneraci nėse elektrinėse (tūkst. MWh) elektrodinėse katilinėse (tūkst. MWh) 74 Viso (tūkst. MWh) tame skaičiuje nuo kondensacinių ekonomaizerių (tūkst. MWh) Pirkta šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų (tūkst. MWh) 1 UAB "Vilniaus energija" 95,2 1838,2 0,3 1933,6 117,7 631,1 2 AB "Kauno energija" 518,0 4,3 522,3 86,0 800,7 t.sk. fil. "Jurbarko šilumos tinklai" 36,9 36,9 4,0 3 AB "Klaipėdos energija" 202,9 71,7 0,0 274,6 25,6 578,7 4 UAB "Litesko" 339,4 287,9 627,3 68,2 92,9 t.sk. fil. "Alytaus energija" 3,2 146,6 149,8 27,8 62,6 t.sk. fil. "Marijampolės šiluma" 4,8 141,3 146,1 16,4 t.sk. fil. "Marijampolės šiluma" Kazlų Rūdoje 16,1 16,1 2,0 0,8 t.sk. fil. "Marijampolės šiluma" Sargėnuose 2,7 2,7 0,0 t.sk. fil. "Palangos šiluma" 70,4 70,4 5,9 t.sk. fil. "Telšių šiluma" 31,2 31,2 0,0 29,5 t.sk. fil. "Vilkaviškio šiluma" 41,6 41,6 1,6 t.sk. fil. "Kelmės šiluma" 21,0 21,0 0,0 t.sk. fil. "Biržų šiluma" 29,8 29,8 0,2 t.sk. fil. "Druskininkų šiluma" 118,7 118,7 14,2 5 AB "Panevėžio energija" 289,9 258,7 548,6 46,1 163,1 6 AB "Šiaulių energija" 209,2 232,4 441,6 60,9 0,4 7 UAB "Mažeikių šilumos tinklai" 141,2 141,2 20,4 8 AB "Jonavos šilumos tinklai" 131,5 0,3 131,8 10,7

75 Eil. Nr. Bendrovė katilinėse (tūkst. MWh) Šilumos tiekimas iš nuosavų energijos šaltinių kogeneraci nėse elektrinėse (tūkst. MWh) elektrodinėse katilinėse (tūkst. MWh) Viso (tūkst. MWh) tame skaičiuje nuo kondensacinių ekonomaizerių (tūkst. MWh) 9 UAB "Utenos šilumos tinklai" 73,4 66,0 139,4 24,6 Pirkta šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų (tūkst. MWh) 10 UAB "Elektrėnų komunalinis ūkis" 2,5 2,5 0,0 74,7 11 UAB "Šilutės šilumos tinklai" 76,4 76,4 9,9 12 UAB Tauragės šilumos tinklai 66,1 66,1 8,9 13 UAB "Plungės šilumos tinklai" 21,1 1,0 22,1 43,6 14 UAB "Radviliškio šiluma" 54,5 54,5 7,4 15 UAB Akmenės energija 51,0 51,0 4,8 16 UAB "Raseinių šilumos tinklai" 45,4 45,4 3,7 17 UAB "Varėnos šiluma" 42,4 42,4 4,0 18 UAB "Trakų energija" 40,3 40,3 19 UAB "Kaišiadorių šiluma" 37,8 37,8 4,6 20 UAB "Anykščių šiluma" 37,7 37,7 0,3 21 UAB " Šalčininkų šilumos tinklai" 36,0 36,0 22 UAB "Fortum Švenčionių energija" 34,3 34,3 23 UAB "Šilalės šilumos tinklai" 26,6 26,6 3,1 24 UAB "Širvintų šiluma" 26,5 26,5 3,5 25 UAB "Molėtų šiluma" 24,0 24,0 3,4 26 UAB Ignalinos šilumos tinklai 23,6 23,6 1,3 27 UAB "Šakių šilumos tinklai" 22,0 0,1 22,1 28 UAB "Birštono šiluma" 22,0 22,0 2,6 29 UAB "Fortum Joniškio energija" 12,5 12,5 9,2 75

76 Eil. Nr. Bendrovė katilinėse (tūkst. MWh) Šilumos tiekimas iš nuosavų energijos šaltinių kogeneraci nėse elektrinėse (tūkst. MWh) elektrodinėse katilinėse (tūkst. MWh) 30 UAB "Prienų energija" Prienų rajonas 27,2 0,1 27,3 Viso (tūkst. MWh) tame skaičiuje nuo kondensacinių ekonomaizerių (tūkst. MWh) 31 UAB "Pakruojo šiluma" 17,1 17,1 1,4 32 UAB "Lazdijų šiluma" 16,1 16,1 33 UAB "Komunalinių paslaugų centras" 7,1 7,1 0,0 Pirkta šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų (tūkst. MWh) VISO (LŠTA nariai): ,4 0,5 5531,6 515,1 2398,4 34 VĮ "Visagino energija" 232,5 232,5 15,0 13,7 35 UAB "Skuodo šiluma" 14,2 14,2 1,0 0,0 36 UAB "Kretingos šilumos tinklai" 44,0 44,0 3,4 0,0 37 UAB "Nemėžio komunalininkas" 43,3 43,3 0,0 38 UAB "Ukmergės šiluma" 55,6 55,6 15,0 *LŠTA duomenys. VISO (kitos ŠT įmonės): ,0 0,0 389,7 19,5 28,7 IŠ VISO: ,4 0,5 5921,3 534,6 2427,1 76

77 Didžiausios organinio kuro sąnaudos elektrinėse ir katilinėse buvo m. (109,4-115,5 PJ atitinkamai). Tačiau jau 1992 m. jos sumažėjo iki 56,3 PJ m. intervale, nežiūrint tam tikrų pasvyravimų, stebima kuro sąnaudų mažėjimo tendencija, 2014 m. sumažėjusi iki 31,2 PJ. Smarkiai keitėsi ir naudojamo kuro struktūra. Iki 1999 m. kuro struktūroje ryškią vietą užėmė skystasis kuras, kurio dalis svyravo 42-59,9 % ribose m. šio kuro dalis nukrito iki 24,9 %, o iki 2014 m. sumažėjo iki 3,9 % (5.2 pav.). Skystojo kuro vartojimo mažėjimą didžiąja dalimi kompensavo augantis biomasės naudojimas, kurio dalis 2000 m. siekusi tik 2,5 %, iki 2014 m. išaugo iki 39,2 %. Gamtinių dujų dalis nagrinėjamu laikotarpiu liko pastoviausia ir svyravo 37,5-78,9 % ribose. Tiesa, m. dujinio kuro dalis buvo vertinama 37,5-51,7 %, m. 67,9-78,6 %, o paskutiniaisiais nagrinėjamo laikotarpio metais pastoviai mažėjo ir 2014 m. nukrito iki 54,9 %. 5.2 paveikslas. Kuro, vartojamo elektrinėse ir katilinėse, struktūra Atskirai paėmus, organinio kuro sąnaudų struktūra elektrinėse ir katilinėse keitėsi panašiai kaip ir bendrosios sąnaudos. Tačiau absoliutinės kuro sąnaudos elektrinėse, ryškiai sumažėjusios 1992 m., vėliau liko daug pastovesniame lygyje (5.3 pav.), lyginant su organinio kuro sąnaudomis katilinėse (5.4 pav.), kurios nuo 59 PJ 1992 m. sumažėjo iki 30,7 PJ 1999 m., o iki 2014 m. susitraukė iki 19,4 PJ. 77

78 5.3 paveikslas. Kuro suvartojimas elektros ir šilumos gamybai elektrinėse 5.4 paveikslas. Kuro suvartojimas šilumos gamybai katilinėse 78

79 Kuro sąnaudos naftos perdirbimo gamykloje m. turėjo ryškią mažėjimo tendenciją (nuo 24,6 PJ iki 10,5 PJ) m. šios sąnaudos išaugo iki 25,9 PJ. Vėlesniais nagrinėjamo laikotarpio metais jos buvo 19-26,2 PJ ribose. Čia vyravo skystasis kuras. Kuro sąnaudos kietojo kuro gamybai ir kitiems energetikos poreikiams pateiktos 5.5 pav. 5.5 paveikslas. Kuro suvartojimas kietojo kuro gamybai ir kitiems energetikos poreikiams Šiems tikslams naudojamo kuro struktūroje vyrauja skystasis ir dujinis kuras, o absoliutinės sąnaudos metų intervale vertinamos TJ ribose. ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių energetikos sektoriaus įrenginių kuro suvartojimas 2015 m. yra pateiktas 79

80 5.5 lentelėje. 80

81 5.5 lentelė. ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių įrenginių kuro sąnaudos 2015 m. Įmonė Energetinė vertė (iškastinis kuras), TJ Energetinė vertė (biomasė), TJ UAB "Litesko" filialas "Alytaus energija" Alytaus rajoninė katilinė 95,1 858,1 UAB,,Birštono šiluma'' Birštono rajoninė katilinė 11,7 111,9 UAB "Litesko" filialas "Druskininkų šiluma" Druskininkų katilinė 101,2 460,6 UAB "Varėnos šiluma" 118,2 AB "Amber Grid" 2,8 AB "Grigeo Grigiškės" Katilinė 51,0 965,4 AB "Lietuvos energijos gamyba" Lietuvos elektrinė 8112,6 279,6 UAB "Šalčininkų šilumos tinklai" 0,0 22,6 UAB "Širvintų šiluma" Širvintų katilinė Nr. 3 0,0 76,2 UAB "Vilniaus Energija" Termofikacinė elektrinė Nr. 2 (E-2) 3556,0 3318,4 UAB "Vilniaus Energija" Termofikacinė elektrinė Nr. 3 (E-3) 3346,7 UAB "Vilniaus Energija" Naujosios Vilnios rajoninė katilinė Nr. 2 (RK-2) 77,6 292,1 UAB "Vilniaus Energija" Rajoninė katilinė Nr. 7 (RK-7) 0,1 UAB "Vilniaus Energija" Ateities rajoninė katilinė Nr. 8 (RK-8) 15,6 AB "Pagirių šiltnamiai" Katilinė 0,1 5,3 UAB "Prienų energija" Lentvario katilinė (nuo UAB "Trakų energija") 139,3 UAB "Raseinių šilumos tinklai" Raseinių RK 2,6 177,2 AB "Jonavos šilumos tinklai" Girelės rajoninė katilinė 1,4 324,4 AB "Jonavos šilumos tinklai" Jonavos rajoninė katilinė 97,9 AB "Kauno energija" Garliavos katilinė 10,5 AB "Kauno energija" filialas "Jurbarko šilumos tinklai" Jurbarko katilinė 115,6 AB "Kauno energija" Noreikiškių katilinė 19,8 44,2 AB "Kauno energija" "Pergalės" katilinė 9,7 AB "Kauno energija" "Šilko" katilinė 0,0 217,8 UAB "Kaišiadorių šiluma" Kaišiadorių miesto katilinė 0,0 201,6 AB "Kauno energija" Petrašiūnų elektrinė 0,1 545,8 AB "Panevėžio energija" Kėdainių RK 2,4 UAB "Kauno Termofikacijos elektrinė" Kauno elektrinė 2226,5 UAB "Geoterma" Klaipėdos parodomoji geoterminė elektrinė 89,9 AB "Klaipėdos energija" Klaipėdos rajoninė katilinė 53,9 545,5 AB "Klaipėdos energija" Elektrinė 291,0 AB "Klaipėdos energija" Lypkių rajoninė katilinė 169,8 AB "Klaipėdos nafta" šilumos ūkio katilinė 285,8 UAB "Kretingos šilumos tinklai" Katilinė Nr.2 211,2 UAB "Litesko" filialas "Palangos šiluma" Palangos rajoninė katilinė 77,7 254,5 UAB "Šilutės šilumos tinklai" Rajoninė katilinė 228,9 UAB "Pramonės energija" Termofikacinė elektrinė Klaipėdoje 512,9 81

82 Įmonė Energetinė vertė (iškastinis kuras), TJ Energetinė vertė (biomasė), TJ UAB "Pramonės energija" Šilutės katilinė Nr.1 UAB "Tauragės šilumos tinklai" Beržės rajoninė katilinė 2,7 392,2 UAB "Litesko" filialas "Marijampolės šiluma" Kazlų Rūdos Eglės katilinė UAB "Litesko" filialas "Marijampolės šiluma" Marijampolės rajoninė katilinė 162,9 680,1 UAB "Litesko" filialas "Vilkaviškio šiluma" Vilkaviškio katilinė Nr. 1 37,7 128,2 AB "Orlen Lietuva" 18470,7 AB "Šiaulių energija" Šiaulių Pietinė katilinė 2377,0 UAB "Litesko" filialas "Telšių šiluma" Luokės katilinė 16,6 125,3 UAB "Litesko" filialas "Kelmės šiluma" Mackevičiaus katilinė 11,2 105,6 UAB "Mažeikių šilumos tinklai" Mažeikių katilinė 3,8 680,3 UAB "Plungės šilumos tinklai" Plungės katilinė Nr. 1(EN41) 7,1 171,9 UAB "Radviliškio šiluma" Radviliškio katilinė 8,4 174,2 UAB "Akmenės energija" Žalgirio katilinė 15,2 86,2 UAB "Molėtų šiluma" Molėtų kvartalinė katilinė 0,5 152,8 UAB "Utenos šilumos tinklai" Utenos rajoninė katilinė 21,0 861,6 AB "Panevėžio energija" Zarasų RK 1,0 162,6 Valstybinė įmonė "Visagino energija" 481,8 287,4 VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" Garo katilinė ir rezervinė dyzelinė elektros stotis 93,1 AB "Panevėžio energija" Panevėžio RK-2 308,6 AB "Panevėžio energija" Panevėžio RK-1 184,1 829,8 AB "Panevėžio energija" Pasvalio RK 9,2 AB "Panevėžio energija" Rokiškio RK 2,3 764,3 UAB "Litesko" filialas "Biržų šiluma" Biržų Rotušės katilinė 8,7 30,5 AB "Simega" Katilinė Nr.1 102,3 AB "Panevėžio energija" Panevėžio termofikacinė elektrinė 871,1 Šio sektoriaus įmonės 2015 m. suvartojo 57,5 PJ kuro. Biomasė šiose sąnaudose vertinama 15,4 PJ, o kitas iškastinis kuras 42,1 PJ Išmetamo ŠESD kiekio kitimo tendencijos metais pav. Energetikos sektoriaus į atmosferą išmetamo ŠESD kiekio dinamika m. pateikta 82

83 a) CO 2 b) CH 4 c) N 2 O Šaltinis: paveikslas. Iš elektrinių ir katilinių išmetamas ŠESD kiekis 83

84 a) CO 2 b) CH 4 c) N 2 O Šaltinis: paveikslas. Iš naftos perdirbimo gamyklos išmetamas ŠESD kiekis 84

85 a) CO 2 b) CH 4 c) N 2 O Šaltinis: paveikslas. Iš kieto kuro gamybos ir kitų energetikos įmonių išmetamas ŠESD kiekis 85

86 5.6 lentelė. ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių įrenginių išmetamas CO 2 kiekis 2015 m. Įmonė Iškastinio kuro kilmės CO 2 (e) (t) Biomasės kilmės CO 2 (e) (t) UAB "Litesko" filialas "Alytaus energija" Alytaus rajoninė katilinė 5251,9 UAB,,Birštono šiluma'' Birštono rajoninė katilinė 644, ,7 UAB "Litesko" filialas "Druskininkų šiluma" Druskininkų katilinė 5732,7 UAB "Varėnos šiluma" 12993,2 AB "Amber Grid" 156,5 AB "Grigeo Grigiškės" Katilinė 2817,2 AB "Lietuvos energijos gamyba" Lietuvos elektrinė , ,5 UAB "Šalčininkų šilumos tinklai" 1,5 UAB "Širvintų šiluma" Širvintų katilinė Nr. 3 0,0 8372,0 UAB "Vilniaus Energija" Termofikacinė elektrinė Nr. 2 (E-2) ,9 UAB "Vilniaus Energija" Termofikacinė elektrinė Nr. 3 (E-3) ,4 UAB "Vilniaus Energija" Naujosios Vilnios rajoninė katilinė Nr. 2 (RK-2) 4358,4 UAB "Vilniaus Energija" Rajoninė katilinė Nr. 7 (RK-7) 4,4 UAB "Vilniaus Energija" Ateities rajoninė katilinė Nr. 8 (RK-8) 863,1 AB "Pagirių šiltnamiai" Katilinė 7,1 UAB "Prienų energija" Lentvario katilinė (nuo UAB "Trakų energija") 15306,8 UAB "Raseinių šilumos tinklai" Raseinių RK 263, ,5 AB "Jonavos šilumos tinklai" Girelės rajoninė katilinė 79,9 AB "Jonavos šilumos tinklai" Jonavos rajoninė katilinė 5446,7 AB "Kauno energija" Garliavos katilinė 582,3 AB "Kauno energija" filialas "Jurbarko šilumos tinklai" Jurbarko katilinė 6385,6 AB "Kauno energija" Noreikiškių katilinė 1093, ,5 AB "Kauno energija" "Pergalės" katilinė 537,1 AB "Kauno energija" "Šilko" katilinė 0, ,4 UAB "Kaišiadorių šiluma" Kaišiadorių miesto katilinė 1,9 AB "Kauno energija" Petrašiūnų elektrinė 7, ,0 AB "Panevėžio energija" Kėdainių RK 134,5 UAB "Kauno Termofikacijos elektrinė" Kauno elektrinė ,6 UAB "Geoterma" Klaipėdos parodomoji geoterminė elektrinė 4966,4 AB "Klaipėdos energija" Klaipėdos rajoninė katilinė 2976, ,7 AB "Klaipėdos energija" Elektrinė 16586,4 AB "Klaipėdos energija" Lypkių rajoninė katilinė 9511,2 AB "Klaipėdos nafta" šilumos ūkio katilinė 15786,6 UAB "Kretingos šilumos tinklai" Katilinė Nr ,4 UAB "Litesko" filialas "Palangos šiluma" Palangos rajoninė katilinė 4330,0 UAB "Šilutės šilumos tinklai" Rajoninė katilinė 485,7 UAB "Pramonės energija" Termofikacinė elektrinė Klaipėdoje 56373,1 UAB "Pramonės energija" Šilutės katilinė Nr.1 86

87 Įmonė Iškastinio kuro kilmės CO 2 (e) (t) Biomasės kilmės CO 2 (e) (t) UAB "Tauragės šilumos tinklai" Beržės rajoninė katilinė 207,3 UAB "Litesko" filialas "Marijampolės šiluma" Kazlų Rūdos Eglės katilinė UAB "Litesko" filialas "Marijampolės šiluma" Marijampolės rajoninė katilinė 8996,5 UAB "Litesko" filialas "Vilkaviškio šiluma" Vilkaviškio katilinė Nr ,3 AB "Orlen Lietuva" ,7 AB "Šiaulių energija" Šiaulių Pietinė katilinė 10009,8 UAB "Litesko" filialas "Telšių šiluma" Luokės katilinė 917,7 UAB "Litesko" filialas "Kelmės šiluma" Mackevičiaus katilinė 857,4 UAB "Mažeikių šilumos tinklai" Mažeikių katilinė 277,3 UAB "Plungės šilumos tinklai" Plungės katilinė Nr. 1(EN41) 392, ,4 UAB "Radviliškio šiluma" Radviliškio katilinė 463,7 UAB "Akmenės energija" Žalgirio katilinė 847,0 9468,2 UAB "Molėtų šiluma" Molėtų kvartalinė katilinė 40,4 UAB "Utenos šilumos tinklai" Utenos rajoninė katilinė 1282,2 AB "Panevėžio energija" Zarasų RK 76, ,5 Valstybinė įmonė "Visagino energija" 26608, ,3 VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" Garo katilinė ir rezervinė dyzelinė elektros stotis 5156,5 AB "Panevėžio energija" Panevėžio RK ,5 AB "Panevėžio energija" Panevėžio RK , ,3 AB "Panevėžio energija" Pasvalio RK 509,7 AB "Panevėžio energija" Rokiškio RK 175, ,7 UAB "Litesko" filialas "Biržų šiluma" Biržų Rotušės katilinė 477,7 AB "Simega" Katilinė Nr.1 AB "Panevėžio energija" Panevėžio termofikacinė elektrinė 48240,3 Kaip matyti iš pateiktų duomenų, iš elektrinių ir katilinių išmestas CO 2 kiekis lieka gana pastovus nuo 2000 m. Naftos perdirbimo gamyklos išmetami CO 2 kiekiai svyruoja kt ribose. Tas pats pasakytina apie išmetamą CO 2 kiekį, susijusį su kietojo kuro gamyba ir kitais energetikos sektoriaus poreikiais, kurie m. laikotarpiu svyravo 14,7-15,8 kt ribose. Į atmosferą išmetamas CH 4 kiekis naftos perdirbimo įmonėje glaudžiai koreliuoja su išmetamu CO 2 kiekiu ir m. laikotarpiu vertinamas 0,031-0,05 kt ribose. Išmetami CO 2 ir CH 4 kiekiai iš kitų energetikos įmonių, nesusijusių su elektros energijos ir šilumos gamyba, vertinami 0,0005-0,0013 kt, tačiau stebimas iš elektrinių ir katilinių išmetamo metano kiekio didėjimas, kuris minėtu laikotarpiu išaugo nuo 0,145 iki 0,633 kt. Tai susiję su augančiu biomasės naudojimu. 87

88 Išmetamam N 2 O kiekiui būdinga ta pati kaitos tendencija kaip ir išmetamam CH 4 kiekiui. Elektrinėse ir katilinėse jos auga nuo 0,021 iki 0,084 kt, naftos perdirbimo gamykloje svyruoja 0,0047-0,0087 kt ribose, o kitose energetikos sektoriaus įmonėse bendrai paėmus 0, ,00026 kt intervale Išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo metodika Teorinis pagrindimas Išmetamo ŠESD kiekio prognozavimui gali būti naudojamos įvairaus sudėtingumo metodikos. Tai priklauso nuo to, ką šiame prognozavimo procese laikome pradine (įvesties) informacija ir kokių tikslų siekiame. Pats paprasčiausias išmetamo ŠESD kiekio prognozavimas yra tuomet, kai jų prognozavimui naudojami duomenys apie perspektyvinį kuro balansą, o taip pat nesiekiama įvertinti jokių išlaidų, susijusių su galimu išmetamo ŠESD kiekio sumažinimu. Taigi, šiuo atveju energetikos sektoriuje suvartojami įvairių kuro rūšių kiekiai dauginami iš atitinkamų emisijos rodiklių ir taip apskaičiuojami perspektyviniai išmetami atskirų rūšių ŠESD kiekiai, kurie po to, įvertinant visuotinio atšilimo potencialo vertes, susumuojami ir gaunamas bendras išmestas ŠESD kiekis CO 2 ekvivalentu. Perspektyviniai atskirų kuro rūšių vartojimo energetikos sektoriuje duomenys gali būti gaunami apklausų būdu iš atskirų energetikos įmonių, energetikos sektorių kuruojančios ministerijos ir pan. tačiau šiuo atveju galimi išmetamų ŠESD kiekių ribojimai ir kainos niekaip neįtakoja energetikos sektoriaus raidos, neįvertinamos išmetamiems ŠESD kiekiams sumažinti taikomų priemonių diegimo pasekmės (energijos kainų pasikeitimas, papildomos investicijos ir pan.). Nepalyginamai pažangesnė yra išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo metodika, besiremianti energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos optimizavimu, įvertinant aplinkosauginius aspektus. Tokiai energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos ir gamtosauginių pasekmių analizei naudojami sudėtingi matematiniai modeliai, pritaikyti TIMES, MARKAL, MESSAGE ir panašiems programiniams paketams. Išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo esmę paaiškinsime, pasitelkdami mažą energetikos sektoriaus pavyzdį. Energetikos sektorius matematiniuose modeliuose vaizduojamas orientuoto grafo pagalba, kurio šakos vaizduoja atskiras energijos gavybos, gamybos, transformavimo, transportavimo ir vartojimo technologijas. Šio grafo pagalba pavaizduojamos įvairių energijos rūšių tiekimo grandinės, prasidedančios pirminiais energijos ištekliais ir pasibaigiančios galutiniais ar naudingais poreikiais. Labai supaprastintas energetikos sektoriaus grafas yra pateiktas 5.9 pav. 88

89 Kuras Pagaminta energija Galutiniai poreikiai Dujos Skalūnų alyva Skiedros Elektra Šiluma Elektra Šiluma Dujų tiekimas DT_1 Skalųnų alyvos tiekimas SA_1 Biokuro skiedrų tiekimas DT_1 x1 x4 x5 Emisijų neišmetanti vėjo elektrinė EL_1 ATL prekybos sistemoje dalyvaujanti elektrinė EL_2 x11 x12 Elektros perdavimo - x2 x18 x20 ATL prekybos sistemoje paskirstymo tinklai x6 x13 nedalyvaujanti elektrinė El_t EL_3 x7 ATL prekybos sistemoje x14 Šilumos perdavimo - x3 dalyvaujanti termofikacinė x19 x21 paskirstymo tinklai x8 elektrinė x15 Šil_t EL_4 Elektros_poreikiai Šilumos_poreiki x9 ATL prekybos sistemoje nedalyvaujanti katilinė KA_1 x16 x10 ATL prekybos sistemoje nedalyvaujanti biokuro katilinė KA_2 x paveikslas. Energetikos sektoriaus principinė schema 89

90 Šiame piešinyje grafo šakos aiškumo dėlei pakeistos stačiakampiais, vaizduojančiais atskiras technologijas. Grafo mazgus atstoja vertikalios linijos, vaizduojančios atskiras kuro ir energijos rūšis. Technologijų įėjime rodomos tos kuro ar energijos rūšys, iš kurių pagaminama technologijos išėjime rodoma energijos rūšis. Taigi, 5.9 pav. parodyta Teršalų neišmetanti vėjo elektrinė EL_1 gamina elektros energiją, kurią tiekia į elektros mazgą, esantį Pagamintos energijos grupėje (lygyje). Vėjo energija, naudojama elektrai gaminti, neapskaitoma (nėra jokio tikslo tai daryti). Dėl to EL_1 elektrinės įėjime nerodoma jokia energijos rūšis. Tačiau EL_4 elektrinė gamina tiek elektros energiją, tiek ir šilumą, o pastarųjų gamybai gali naudoti tiek dujas, tiek ir skalūnų alyvą. Technologijos įėjimas ir išėjimas tarpusavyje susiejami per naudingo veikimo koeficientą. Taigi, pavyzdžiui, jei EL_4 elektrinėje norima pagaminti x14 vienetų elektros energijos, o elektrinės naudingo veikimo koeficientas, elektrą gaminant iš dujų, yra η 14-7, tai dujų sąnaudas galima apskaičiuoti: (5.1) Kitaip sakant, technologijos įėjimą ir išėjimą galima išreikšti lygtimi: (5.2) Tokia priklausomybe yra nusakomas sąryšis tarp įėjimo ir išėjimo srautų kiekvienai grafe pavaizduotai technologijai. Toliau analizuojant 5.9 pav. parodytą energetikos sektoriaus pavyzdį matome, kad tam, kad EL_4 elektrinė galėtų gaminti elektrą ir šilumą, jai turi būti užtikrintas dujų ir/ar skalūnų alyvos tiekimas. Pateiktoje schemoje tai vaizduoja DT_1 ir SA_1 technologijos. Pagaminta elektra ir šiluma perduodama į Elektros perdavimo-paskirstymo tinklus El_t ir Šilumos perdavimopaskirstymo tinklus Šil_t atitinkamai. Šiais tinklais elektros energija ir šiluma perduodama galutiniams vartotojams, kurių vartojimo apimtys nusakomos egzogeniškai prognozuojamais poreikiais Elektros poreikiai ir Šilumos poreikiai. Energetikos sektoriaus schemoje (5.9 pav.) nurodomos tiek esamos, tiek ateityje galinčios atsirasti technologijos. Jos aprašomos techniniais ir ekonominiais rodikliais, kurie matematinio uždavinio sprendimo eigoje naudojami technologijų įdiegimo, darbo režimų, išvedimo iš eksploatacijos pagrindimui. Optimali energetikos sektoriaus perspektyvinė plėtra nustatoma optimizuojant perspektyvinę energetikos sektoriaus struktūrą (parenkant naujas technologijas ir iš 90

91 eksploatacijos išvedant neekonomiškas) ir parenkant optimalius atskirų technologijų darbo režimus. Energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo matematinis aprašymas yra gana sudėtingas, nes apima įvairius energetikos sektoriaus veiklos niuansus (poreikių ir gamybos kitimą laike, energijos akumuliavimą, rezervavimą, balansavimą ir kt.). Realus energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo matematinis modelis turi kelis šimtus tūkstančių ar net kelis milijonus lygčių ir panašų skaičių kintamųjų (instaliuotos technologijų galios, energijos gamyba atskirais laiko momentais), tačiau iš principo tai susiveda į energijos balanso užtikrinimą atskiruose orientuoto grafo mazguose bei instaliuotos galios ir energijos gamybos galimybių aprašymą (bet kuri technologija bet kuriuo laiko momentu negali gaminti energijos daugiau nei leidžia instaliuota galia). Energijos balanso lygtys 5.9 pav. parodytam energetikos sektoriui būtų: Galutinių poreikių užtikrinimas elektrai: x 20 Elektros poreikiai. (5.3) Galutinių poreikių užtikrinimas šilumai: x 21 Šilumos poreikiai. (5.4) Nuostolių įvertinimas elektros ir šilumos perdavimo-paskirstymo tinkluose: (5.5) (5.6) čia: ir yra technologijų El_t ir Šil_t naudingo veikimo koeficientai (reiškiantys nuostolius). Iš elektrinių į tinklą pateiktas elektros energijos kiekis: x 11 +x 12 + x 13 + x 14 x 18. (5.7) Iš elektrinių ir katilinių į šilumos perdavimo-paskirstymo tinklą pateikta šiluma įvertinama lygtimi: x 15 +x 16 + x 17 x 19. (5.8) 91

92 išėjimus. Elektrinių ir katilinių kuro poreikiai įvertinami lygtimis, susiejančiomis jų įėjimus ir (5.9) (5.10) (5.11) (5.12) (5.13) Kuro tiekimo-vartojimo balansas išreiškiamas lygtimi: (5.14) Skalūnų alyvos tiekimo-vartojimo balansas nusakomas: (5.15) Biokuro tiekimo-vartojimo balansui užtikrinti naudojama lygtis: (5.16) Šios energijos balanso lygtys užrašomos kiekvienam modeliavime naudojamam laiko intervalui t, kurio trukmė Ʈ. Įvedus šias laiko charakteristikas, technologijų energijos gamybos ir instaliuotos galios priklausomybė aprašoma lygtimi:, (5.17) čia: energijos srautas technologijos išėjime laiko momentu t; t-ojo laiko momento (intervalo) trukmė; instaliuota technologijos galia nagrinėjamo laikotarpio pradžioje (nuliniais metais); naujai instaliuota technologijos galia i-ajame intervale; iš eksploatacijos išvesta technologijos galia i-ajame intervale. 92

93 Instaliuotos galios ir galimo energijos išdirbio lygtys užrašomos visoms technologijoms ir visiems nagrinėjamiems laiko intervalams. Išlaidas, susijusias su technologijos j galios padidinimu, (investicijas) pažymėjus k j, o išlaidas su jos eksploatacija c j, suformuluojama išlaidų energetikos sektoriaus plėtrai ir funkcionavimui išraiška (diskontavimas paprastumo dėlei šiame pavyzdyje nerodomas), kuri paprastai yra minimizuojama: (5.18) Aukščiau pateiktas labai supaprastintas energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo matematinis aprašymas leidžia susidaryti optimizacinio uždavinio vaizdą, kurį išsprendus gaunamos kiekviename laiko intervale turimos technologijų instaliuotos galios ir energijos gamyba, t. y. nustatoma optimali energetikos sektoriaus technologinė struktūra ir perspektyvinis kuro-energijos balansas. Prognozuojant perspektyvines išmetamų ŠESD kiekių apimtis, o taip pat, siekiant įvertinti įvairių aplinkosauginių apribojimų įtaką energetikos sektoriaus plėtrai ir funkcionavimui, energetikos sektoriaus matematinis modelis papildomas lygtimis, susijusiomis su išmetamų ŠESD kiekių apskaita, perspektyviniais išmetamų ŠESD kiekių ribojimais, apmokestinimu, prekyba ir pan. Siekiant atskleisti šių papildymų esmę, parodysime aplinkosauginių apribojimų formavimo principus. Kai kurios 5.9 pav. parodyto energetikos sektoriaus technologijos degina kurą. Jam degant į atmosferą išmetamos ŠESD. Tarkime, kad l-ojo tipo emisijos rodiklis kurą deginančiai technologijai j gali būti žymimas. Tokiu būdu visi l-ojo tipo teršalai, susiję su gamtinių dujų deginimu būtų apskaičiuojami: (5.19) Teršalai, susiję su skalūnų alyvos, deginimu apskaičiuojami: (5.20) Su biokuro skiedrų deginimu susiję teršalai apskaičiuojami: (5.21) 93

94 Suminiai l-ojo tipo teršalai būtų išreiškiamos lygtimi: + (5.22) Analogiškai gali būti apskaitomi išmetami visų tipų teršalų kiekiai. Jiems gali būti taikomi suminiai nagrinėjamo laikotarpio ar dinaminiai (kintantys laiko bėgyje) apribojimai, išmetami teršalų kiekiai gali būti apmokestinami. Suminis teršalų limitavimas atliekamas taip: (5.23) Dinaminis l-ojo tipo teršalų apribojimas užrašomas lygtimi: (5.24) Norint atskirti ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių įmonių išmetamus ŠESD kiekius nuo įmonių, nedalyvaujančių šioje sistemoje, išmetamų ŠESD kiekių, lygtys formuojamos atskirai, t. y. viena grupė lygčių technologijoms, modeliuojančioms įmones, priklausančias prekybos sistemai, kita grupė lygčių technologijoms, modeliuojančioms įmones, nepriklausančias prekybos sistemai. ŠESD išmetamas kiekis gali būti apmokestinamas. Norint tai sumodeliuoti tikslo funkcija 18 papildoma elementu: (5.25) Yra ir visa eilė kitų modeliavimo galimybių, susijusių su ŠESD išmetimais prekybos sistemos, progresiniai apmokestinimai už taršos limitų viršijimą, paskatinimai už ŠESD išmetamo kiekio papildomą sumažinimą ir pan. Šie ŠESD išmetimų modeliavimo aspektai bus pademonstruoti numatytų mokymų metu. Energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo matematinis modeliavimas, įvertinantis aplinkosauginius aspektus, leidžia nagrinėti įvairius energetikos-aplinkosaugos scenarijus ir parengti moksliškai pagrįstas išmetamų teršalų kiekių prognozes. Šis principas taikytinas tiek ŠESD, tiek tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija ir jos protokolais reguliuojamų į atmosferą išmetamų teršalų atveju. Skirtumus apsprendžia tik skaitinės emisijos rodiklių reikšmės, kurios atskirais atvejais, pvz., NO x teršalams, yra priklausančios nuo technologijos tipo. 94

95 Energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo matematinis modeliavimas, įvertinantis aplinkosauginius aspektus, leidžia nagrinėti ne tik scenarijus, parengiamus pagal JTBKKK tvirtinamų Nacionalinių pranešimų rengimo gairių reikalavimus ir ES ŠESD prognozių rengimo gaires, bet ir įvairius kitus scenarijus, t. y.: Scenarijus vertinant esamas su klimato kaitos švelninimu susijusias priemones (WEM); Scenarijus vertinant papildomas su klimato kaitos švelninimu susijusias priemones (WAM); Scenarijus nevertinant su klimato kaitos švelninimu susijusių priemonių (Without Measures WOM); Kitus scenarijus. Tiek esamos tiek planuojamos su klimato kaitos švelninimu susijusios priemonės turi būti įtraukiamos į energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo matematinį modelį ir numatoma galimybė jas aktyvuoti. Aktyvavimo galimybę tikslinga numatyti atskirai esamoms ir planuojamoms su klimato kaitos švelninimu susijusioms priemonėms, o esant reikalui aktyvavimo galimybė gali būti dar labiau detalizuota. Aktyvavus tik esamas priemones galima bus modeliuoti scenarijų vertinant esamas su klimato kaitos švelninimu susijusias priemones (WEM). Kartu aktyvavus ir planuojamas priemones bus modeliuojamas scenarijus vertinant papildomas (kartu su esamomis) su klimato kaitos švelninimu susijusias priemones (WAM). Neaktyvavus nei vienos priemonių grupės galima modeliuoti scenarijų nevertinant su klimato kaitos švelninimu susijusių priemonių (Without Measures WOM). Su klimato kaitos švelninimu susijusios priemonės yra labai įvairios ir energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo matematiniame modelyje gali būti modeliuojamos labai įvairiai: Įvairios techninės teršalus mažinančios priemonės (pvz. įvairūs filtrai, katalizatoriai, reagentų įpurškimas į katilų pakuras, dūmų recirkuliacija pakuroje ir pan.) matematiniame modelyje modeliuojamos papildomomis technologijomis, kurios atitinkamai įtraukiamos į atskirų kuro-energijos rūšių tiekimo grandines. Tokios priemonės charakterizuojamos atitinkama technine-ekonomine informacija; Įvairios fiskalinės priemonės (teršalų apmokestinimas, švarių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir pan.) modeliuojamos atitinkamai koreguojant technologijas aprašančius ekonominius rodiklius, į matematinio modelio tikslo funkciją įtraukiant mokesčius už aplinkos taršą, modeliuojant apyvartinių taršos leidimų prekybą ir pan.; 95

96 Įvairios normatyvinės priemonės (pvz. teršalų koncentracijos išmetamuose dūmuose, technologijų energetinio efektyvumo reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo tikslai ir pan.) modeliuojamos atitinkamais apribojimais; Kitoms teršalus mažinančioms priemonėms modeliuoti gali būti taikomi individualiai parengiami modeliavimo būdai, besiskiriantys tiek detalumu, tiek sudėtingumu. Lyginant scenarijų be ir su aplinkosauginiais apribojimais, scenarijų be ir su aplinkosauginėmis priemonėmis ir pan. rezultatus, galima pateikti kokybinį teršalų išmetamo kiekio mažinimo pasekmių įvertinimą: parodyti energetikos sektoriaus technologinės struktūros pokyčius; parodyti pokyčius perspektyviniuose kuro ir energijos balansuose; apskaičiuoti išlaidas, susijusias su ŠESD išmetamo kiekio mažinimu; kiekybiškai pagrįsti įvairių skatinamųjų mechanizmų rodiklius ir pan Energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo analizės bei išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo matematinio modelio apžvalga Principinė energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo analizės bei išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo matematinio modelio schema pateikta 5.10 pav. 96

97 5.10 paveikslas. Energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos ir funkcionavimo analizės bei išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo matematinio modelio struktūra ir funkciniai ryšiai Naudojant šį matematinį modelį centralizuoto šilumos tiekimo sistemose atskiruose miestuose atliekamas ekonomiškai efektyviausių šilumos gamybos technologijų (esamų, modernizuojamų ir naujų) ir naudojamų kuro rūšių parinkimas, nustatomos šilumos ir elektros energijos gamybos apimtys atskiruose laiko perioduose (sezonuose, atskiruose charakteringų parų laiko intervaluose), atitinkami kuro suvartojimai, sprendžiami rezervinių galių užtikrinimo klausimai, energijos gamybos technologijų atitikimas ir/ar prisitaikymas prie aplinkosaugos apribojimų. Šilumos gamybos technologijų paieška kiekviename mieste (hidrauliškai izoliuotoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje) vykdoma tarp didelio skaičiaus esamų, modernizuotinų ir naujų technologijų, kurios potencialiai gali būti kada nors įrengtos nagrinėjamame mieste. Technologijų efektyvumas vertinamas pagal investicijų apimtis jų įrengimui, pastoviąsias ir kintamąsias eksploatacines išlaidas, galimas naudoti kuro rūšis ir naudingo veikimo koeficientus, tarnavimo ir statybos laiką, aplinkosaugines charakteristikas ir t. t. Ryšys su elektros energetikos sistema nagrinėjamas per termofikacinių elektrinių galimybes įsirašyti į galutinių vartotojų nuolat 97

98 besikeičiančių elektros energijos poreikių tenkinimą ir reikiamų rezervinių galių užtikrinimą, tuo pačiu dalyvaujant ir kintančių šilumos poreikių dengime. Elektros energetikos sistemoje lygiagrečiai sprendžiami panašūs elektros energijos gamybos technologijų optimalaus parinkimo ir jų racionalaus panaudojimo klausimai. Čia papildomai vertinamos elektros energijos ir rezervinės galios mainų su atskiromis užsienio šalimis galimybės ir tikslingumas, kurį apsprendžia kaimyninių šalių elektros energijos rinkų poreikiai (eksportas iš Lietuvos) ar tiekimo galimybės (importas į Lietuvą), elektros energijos kainos, ryšio linijų pralaidumai ir pan. Šilumos ir elektros energijos tiekimo sistemų aprūpinimas kuru vykdomas atsižvelgiant į esamą ir ateityje galimą tiekimo infrastruktūrą (vamzdynų, terminalų pralaidumai, gamtinių dujų saugyklos ir kt.), tiekiamo kuro kainas ir apimtis. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo racionalumo atskiroms šilumos ir elektros energijos tiekimo sistemos technologijoms klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šių išteklių potencialą ir kainas. ES energetikos politikoje vis stipriau besireiškianti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo propagavimo ir skatinimo tendencija Lietuvos sąlygomis taip pat leidžia mažinti šalies energetinę priklausomybę. Be to, ES nustatyti normatyvai dėl atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo apimčių yra privalomi šalims narėms. Ryšium su tuo vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių platesnio panaudojimo galimybių ir pasekmių analizė yra labai svarbi. Dėl šių priežasčių šiame šalies energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos analizės matematiniame modelyje maksimaliai korektiškai įtrauktos vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių išgavimo ir panaudojimo energetinėms reikmėms alternatyvos, iš kurių bus galima nustatyti racionalias jų panaudojimo sritis ir galimybes, leidžiančias užtikrinti griežtėjančių ES reikalavimų tenkinimą su mažiausiomis išlaidomis energetikos sektoriuje ir mažiausiomis vartotojams patiekiamos energijos kainomis. Gamtinių dujų tiekimo sistema Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros analizės matematiniame modelyje atspindėta siekiant išsiaiškinti suskystintų gamtinių dujų tiekimo terminalo racionalaus panaudojimo galimybes ir gamtinių dujų saugojimo dujų saugyklose apimtis bei tikslingumą. Gamtinių dujų tiekimo sistemos įtraukimas į energetikos sektoriaus plėtros analizės matematinį modelį yra svarbus ne tik siekiant analizuoti energetinio saugumo padidinimo galimybes, bet ir dėl galimo dujų vartojimo netolygumo didėjimo, ką gali iššaukti augančios atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, saulės energijos) vartojimo ir reguliavimo poreikius tenkinančių elektrinių panaudojimo apimtys. 98

99 Šilumos ir elektros energijos vartojimo kitimas, atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, hidroenergijos, saulės energijos) prieinamumas vertinamas pagal daugiamečius gamtinių procesų stebėjimo duomenis (lauko temperatūras, upių vandeningumo, saulės radiacijos ir vėjo greičių kitimus). Metiniai atskirų energijos rūšių atskirose rinkose poreikiai atitinka šalies galutinių elektros energijos ir centralizuotai tiekiamos šilumos poreikių prognozes. Energetikos politikos nuostatos (pvz., atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo apimtys, energetinio saugumo reikalavimai, išreiškiami per pirminės energijos išteklių vartojimo diversifikavimą ir pan.), išoriniai faktoriai (pavyzdžiui, importuotinos elektros energijos kiekis užsienio rinkoje (-se) ir pan.), aplinkosaugos apribojimai (pavyzdžiui, ŠESD išmetimas į atmosferą ir pan.) matematiniame modelyje įvertinami atitinkamais apribojimais. Tuo būdu gaunamuose sprendiniuose šie veiksniai visada yra įvertinami, o jų galima įtaka pasireiškia per pokyčius optimaliame kuro ir energijos balanse, energiją generuojančių galių ar aplinkosauginių technologijų struktūroje, investicijose energetikos sektoriaus perspektyvinei plėtrai, eksploatacinėse išlaidose ir pan. Visų šių ir kitų nepaminėtų faktorių vertinimas ir detalus matematinis aprašymas, kartu su nagrinėjamą energetikos sektorių ar jo atskiras sistemas veikiančių energetikos politikos nuostatų, aplinkosaugos ir kitų išorinių faktorių atspindėjimu leidžia gana detaliai nagrinėti šalies energetikos sektoriaus raidą ilgalaikėje perspektyvoje. Pasirinkimas (5.11 pav.) vykdomas tarp esamų ir naujų technologijų, tarp technologijų tipų, naudojamo kuro rūšių, įvertinant vietos ir laiko hierarchiją, energijos mainus, rezervavimo sąlygas ir kitus faktorius. 99

100 Skiedros Dujos Dujos Branduolinis Kitas kuras Elektra Šiluma_1 Šiluma_2 Pasirinkimas: tarp esamų ir naujų katilinių ir elektrinių; tarp katilinių ir elektrinių tipų; tarp kuro rūšių; Branduolinio kuro Kitas kuras tiekimas Dujų tiekimas vamzdynu Dujų saugykla Dujų tiekimas iš SGD terminalo Medienos skiedrų tiekimas Kiekviena elektrinė, priklausomai nuo jos manevrinių charakteristikų, taip pat dalyvauja pirminio, antrinio, tretinio ar visų rezervo rūšių optimaliame užtikrinime. Nauja Kondensacinė branduolinė elektrinė Nauja dujinė termofikacinė elektrinė Esama dujinė katilinė Esama biokuro katilinė Esama dujinė termofikacinė elektrinė Nauja biokuro termofikacinė elektrinė Nauja biokuro katilinė Elektra Šiluma 1 Šiluma 2 Pirma šilumos vartojimo zona (miestas) Antra šilumos vartojimo zona (miestas) 5.11 paveikslas. Pasirinkimų energetikos sektoriuje iliustracija Nagrinėjamas laikotarpis apima metus, rezultatai analizuojami iki 2050 m metų intervalas reprezentuojamas pamečiui, vėliau 5, 10 ar 15 metų intervalais, t. y. 2025, 2030, 2040, 2050 ir 2065 metai. Kintamųjų, aprašančių atskirų energetikos sistemų technologijų įrengtųjų galių pokyčius, energijos gamybos, kuro suvartojimų apimtis atskiruose nagrinėjamo laikotarpio intervaluose (atskirose tipinių parų valandose) skaičius viršija 2,4 milijono. Lygčių, aprašančių procesus, vykstančius energetikos sistemose, skaičius panašus. Pagal dabartinę šalies Vyriausybės nuostatą didelė dalis ES skiriamos finansinės paramos investicijų pavidalu turėtų būti nukreipta energetikos sektoriaus ir ypač energijos gamybos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose problemų sprendimui, plačiau diegiant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias ar energijos naudojimo efektyvumą didinančias technologijas. Tai kartu yra ir su klimato kaitos švelninimu susijusios priemonės. Kaip buvo minėta ankstesniame skyriuje, tokios priemonės energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo analizės bei išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo matematiniame modelyje gali būti modeliuojamos atitinkamoms technologijoms egzogeniškai sumažinant investicijas. Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo analizės bei išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo 100

101 matematiniame modelyje racionaliam paramos paskirstymui tarp technologijų tipų buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Dėl šios priežasties buvo parengtas tobulesnis, bet kartu ir sudėtingesnis metodas. Naudojamų modeliavimo principų atskleidimas taip pat gali būti traktuojamas kaip detalaus vienos su klimato kaitos švelninimu susijusios priemonės modeliavimo aprašymas. Taigi, nagrinėjamas matematinis modelis leidžia optimizuoti paramos fondo atskirų šilumos ir elektros energijos gamybos technologijų rėmimui (parama investicijoms) panaudojimą, t. y. ieškoti ekonomine prasme efektyviausių remiamų technologijų diegimo varianto, įvertinti šių technologijų plėtros, energijos gamybos, pirminės energijos išteklių vartojimo apimtis, įtaką aplinkai, rėmimui sunaudojamų finansinių išteklių kiekį ir pan. Detalus modeliavimo principas buvo pateiktas tarpinėje ataskaitoje. Pilna Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos ir funkcionavimo analizės bei išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo matematinio modelio schema dėl didelės jos apimties šioje ataskaitoje nepateikiama, bet pridedama elektroninėje byloje Lietuvos energetikos sektoriaus matematinio modelio schema.xlsx Metodiniai nurodymai dirbant su MESSAGE programiniu paketu Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje jau daugiau kaip 15 metų energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo analizei yra sėkmingai naudojamas MESSAGE programinis paketas, pasižymintis dideliu lankstumu ir pritaikymo kitose srityse galimybėmis, jis taip pat gali būti naudojamas integruotų nacionalinių energetikos ir klimato kaitos planų, reikalaujamų pagal Energetikos sąjungos naująją valdymo sistemą, rengimui. Šiame skyrelyje pateiksime metodinius nurodymus, kaip, naudojantis MESSAGE programiniu paketu, atsidaryti Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo bei išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo matematinį modelį, jį redaguoti, atlikti skaičiavimus ir apdoroti rezultatus. Siekiant atlikti kokius nors veiksmus su minėtu matematiniu modeliu, reikia paleisti darbui MESSAGE programinį paketą. Po to reikia pasirinkti minėtą matematinį modelį. Tai atliekama (5.12 pav.) MESSAGE pagrindiniame meniu pasirinkus komandas: Cases/Open; papildomai atsirandančiame pasirinkimų lange pasirinkti norimą modelį (NES150829_in_Ab). 101

102 b) modelio pasirinkimo langas a) Pagrindinis meniu 5.12 paveikslas. Energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo matematinio modelio atidarymas MESSAGE programinio paketo aplinkoje Norint atlikti tam tikrus pakeitimus, reikia atsidaryti modelio duomenų bazę. Tai atliekama įvykdant komandą: Edit / application db (5.13 pav.). 102

103 5.13 paveikslas. Energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo matematinio modelio duomenų bazės prieiga MESSAGE programinio paketo aplinkoje Ekrane pasirodo pagrindinis duomenų bazės valdymo langas (5.14 pav.). 103

104 5.14 paveikslas. Pagrindinis duomenų bazės valdymo langas Šiame lange galima pasirinkti atskiras duomenų kategorijas. Vykdant išmetamo ŠESD kiekio prognozavimui reikiamus energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo skaičiavimus, duomenis gali tekti keisti Demands, Constraints ir Technologies languose. Pagrindiniai duomenys yra Technologies lange. Šis langas aktyvuojamas 5.14 pav. parodytame meniu paspaudus mygtuką Technologies. Įvykdžius šią komandą, atsidaro technologijų pasirinkimo langas, o konkreti technologija gali būti pasirenkama papildomoje pasirinkimų srityje, kaip parodyta 5.15 pav. 104

105 5.15 paveikslas. Technologijų pasirinkimo langas (5.16 pav.). Pasirinkus konkrečią technologiją, patenkama į tos technologijos veiklos langą 105

106 5.16 paveikslas. Konkrečios pasirinktos technologijos veiklos langas Šiame lange talpinama informacija apie technologijos vietą orientuotame grafe, t. y. nurodomi įėjimai ir išėjimai (main input, main output), nurodomas veiklos naudingo veikimo koeficientas (paskutinis langelis eilutėje main output bei kintamosios veiklos išlaidos ( var cost )). Veiklos lange taip pat gali būti nurodoma papildoma su technologijos veikla susijusi informacija. Plačiau apie tai žiūrėkite MESSAGE programinio paketo aprašyme (Message V, 2003). Technologijos veiklos langų gali būti tiek, kiek gali būti kombinacijų tarp pagrindinių įėjimų ir išėjimų. Informacija, susijusi su technologijos įrengta galia, talpinama technologijos Capacity lange (5.17 pav.), kuris aktyvuojamas 5.16 pav. paspaudus mygtuką Capacity. 106

107 5.17 paveikslas. Konkrečios pasirinktos technologijos galios langas Technologijos Capacity lange pateikiama informacija apie instaliuotą galią, jos galimus prieaugius, investicijas, pastoviąsias eksploatacines išlaidas ir pan. Informacija technologijų languose gali būti keičiama, priklausomai nuo skaičiavimuose numatomų vertinti veiksnių pasikeitimų. Prieiga prie išmetamų ŠESD kiekį modeliuojančių lygčių, emisijos rodiklių, apribojimų ir pan. atliekama, pasirinkus Constraints komandą duomenų bazės valdymo lange (5.18 pav.). 107

108 5.18 paveikslas. Duomenų, susijusių su ŠESD išmetimais, aktyvavimas Įvykdžius Constraints komandą, leidžiami papildomi pasirinkimai: apribojimų grupės pasirinkimas (5.19a pav.); konkretaus apribojimo pasirinkimas (5.19b pav.); apribojimų, mokesčių už teršalus, teršalus išmetančių technologijų pasirinkimas, prieiga prie emisijos rodiklių ir kt. (5.19c pav.). 108

109 a) apribojimų grupės pasirinkimas b) konkrečios teršalų rūšies apribojimo pasirinkimas c) informacija apie CO 2 apribojimų modeliavimą 5.19 paveikslas. Informacijos, susijusios su išmetamo CO 2 kiekio modeliavimu, pavyzdys 109

110 5.19 pav. parodytuose languose yra komandos, leidžiančios formuoti naujas išmetamo ŠESD kiekio apskaitos ir ribojimų lygtis, atskirai išskirti ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančias ir nedalyvaujančias technologijas, atlikti kitą pagal konkrečius poreikius reikalingą išmetamo ŠESD kiekio modeliavimą. Skaičiavimų patogumui atskiri pakeitimų matematiniame modelyje rinkiniai gali būti išsaugomi atskirų scenarijų duomenų bazėse. Norint pasinaudoti šia galimybe, turimą scenarijaus informaciją reikia perkopijuoti į naujai kuriamo scenarijaus duomenų bazę. Po to atlikti reikiamus pakeitimus ir juos išsaugoti. Tai atliekama iš MESSAGE programinės įrangos pagrindinio meniu įvykdant komandą: Cases / Scenario / Copy Scenario (5.20 pav.) paveikslas. Naujo scenarijau sukūrimas Naujai pasirodančiame lange (5.21a pav.) pasirenkamas kopijuojamo scenarijaus vardas. Po to (5.21b pav.) new scen: pozicijoje įrašomas naujo scenarijaus pavadinimas ir spaudžiamas mygtukas OK. 110

111 a) kopijuojamo scenarijau pasirinkimas b) vardo suteikimas naujam scenarijui 5.21 paveikslas. Naujo scenarijaus sukūrimas Norint daryti pakeitimus scenarijaus duomenų bazėje, ją reikia aktyvuoti. Tai atliekama įvykdant komandą: Edit / scenario db (5.22 pav.) paveikslas. Prieiga prie scenarijaus duomenų bazės 111

112 Scenarijaus duomenų struktūra ir galimi vykdyti veiksmai yra analogiški anksčiau aprašytiems ( pav.). Norint atlikti skaičiavimus su energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos ir funkcionavimo matematiniu modeliu, reikia pasirinkti modeliuojamą scenarijų. Tai atliekama įvykdant komandą: Select / Scenario (5.23a pav.); Pasirenkant skaičiuojamąjį scenarijų (5.23b pav.). a) prieiga prie scenarijų b) scenarijaus pasirinkimas 5.23 paveikslas. Scenarijaus pasirinkimas skaičiavimams komandas: Skaičiavimai vykdomi trimis etapais, pagrindiniame meniu (5.24 pav.) paeiliui įvykdant Run / mxg formuojamas energetikos sektoriaus matematinio aprašymo lygtys; Run / opt sprendžiamas optimizacinis uždavinys; Run / cap pagal modeliuotojo poreikius formuojami sprendinio rezultatai. 112

113 5.24 paveikslas. Modelio paleidimas skaičiavimams Galutiniam rezultatų apdorojimui naudojama Excel byla Rezultatai.xlsb. Į šios bylos Message puslapio C10 ląstelę įkopijuojami rezultatai, suformuoti įvykdžius komandą Run / cap. Pastarieji yra konkretaus modelio rezultatų direktorijoje (5.25 pav.). 113

114 Direktorija kurioje instaliuota MESSAGE programinė įranga Direktorija kurioje talpinami visi turimi modeliai Konkretus modelis kurio rezultatais domimasi Direktorija talpinanti konkretaus modelio rezultatų bylas 5.25 paveikslas. Cap programos suformuotų rezultatų talpinimo vieta Į Rezultatai.xlsb bylą įkopijuojami rezultatai, kurie yra byloje Energija_kastai_scenarijaus vardas.tab. Eilutėse esantys rezultatai išskleidžiami į stulpelius ir jų fragmentas galutiniame rezultate atrodo taip, kaip parodyta 5.26 pav. 114

115 5.26 paveikslas. Rezultatų, perkeltų iš bylos Energija_kastai_scenarijaus vardas.tab fragmentas 115

116 Į Rezultatai.xlsb bylos ggi puslapį papildomai įkeliami penki MESSAGE rezultatų masyvai, gaunami per Interactive meniu, t. y. pagrindiniame MESSAGE meniu įvykdant komandą Results / Interactive ir gautame rezultatų išvedimo lange paeiliui pasirenkant rezultatus, formuojamus papildomų bylų Galios1.ggi, Galios2.ggi, Galios3.ggi, Galios4.ggi ir Galios5.ggi pagalba. Šių pagalbinių bylų pasirinkimas atliekamas komandos Load / ws pagalba, kuri prieinama rezultatų išvedimo lange Interactive. MESSAGE rezultatų, suformuotų ggi bylų pagalba fragmentas pateiktas 5.27 pav. 116

117 5.27 paveikslas. MESSAGE rezultatų, perkeltų į Rezultatai.xlsb bylą fragmentas 117

118 Galutiniai energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo analizės bei išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo rezultatai vartotojams suprantamame pavidale pateikiami Rezultatai.xlsb bylos puslapyje Santrauka. Duomenys apie išmetamo ŠESD kiekio prognozes prasideda nuo 802 eilutės Prognozes įtakojantys veiksniai, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Išmetamas ŠESD kiekis iš energetikos sektoriaus priklauso nuo energetikos sektoriaus raidos. Pastaroji, taigi ir išmetamo ŠESD kiekio prognozės, priklauso nuo daugelio veiksnių. Agreguotame pavidale jie apibendrinti 5.28 pav. Energijos poreikiai, jų kitimas laike Esama energetikos sektoriaus būklė Vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai Kuro kainos, jų kitimas laike Energetikos sektorius, ŠESD emisijos Importo-eksporto galimybės, kainos, jų kitimas Gamtosauginė politika Teisinė aplinka Esamų technologijų modernizavimo galimybės Technologinė pažanga ir naujų technologijų diegimo galimybės Reikalavimai energijos tiekimo saugumui Kiti veiksniai 5.28 paveikslas. Išmetamo ŠESD kiekio prognozes įtakojantys veiksniai Reikia pasakyti, kad visi veiksniai, darantys įtaką išmetamo ŠESD kiekio prognozėms, turi didelius neapibrėžtumus. Dėl šios priežasties išmetamo ŠESD kiekio prognozėms taip pat būdingas neapibrėžtumas. Veiksniai, darantys įtaką prognozėms, turi nevienodą įtaką, o bendras kelių veiksnių veikimas poveikį gali papildomai sustiprinti arba susilpninti. Įvairių veiksnių ar jų kombinacijų poveikį išmetamo ŠESD kiekio prognozėms (ŠESD išmetimų jautrumo analizę) galima įvertinti sumodeliavus keletą energetikos sektoriaus raidos ir funkcionavimo scenarijų. 118

119 Perspektyviniam išmetamo ŠESD kiekio vertinimui rekomenduojama taikyti 2016 m. Lietuvos energetikos instituto atliktoje studijoje Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių emisijų rodiklių energetikos sektoriuje atnaujinimas (LEI, 2016) pateiktus CO 2, CH 4 ir N 2 O emisijų rodiklius (5.7 lentelė). 5.7 lentelė. Energetikos sektoriaus ŠESD emisijų rodikliai, t/tj Kuro rūšis Emisijų rodikliai CO 2 CH 4 N 2 O Skystasis kuras Automobilių benzinas 72,77 0,003 0,0006 Dyzelinas 72,73 0,003 0,0006 Gazoliai 72,73 0,003 0,0006 Mazutas 78,40 0,003 0,0006 Naftos koksas 94,06 0,003 0,0006 Nesuskystintos naftos dujos 56,90 0,001 0,0001 Orimulsija 81,74 0,003 0,0006 Skalūnų alyva 76,60 0,003 0,0006 Suskystintos naftos dujos 66,34 0,001 0,0001 Žalia nafta 77,74 0,003 0,0006 Kietasis kuras Akmens anglis 95,10 0,001 0,0015 Antracitas 106,55 0,001 0,0015 Subbituminės akmens anglys 96,10 0,001 0,0015 Durpės 104,34 0,001 0,0015 Gamtinės dujos Gamtinės dujos 55,53* 0,001 0,0001 Biomasė Malkos ir medienos atliekos 101,34 0,03 0,004 Žemės ūkio atliekos 103,69 0,03 0,004 Biodujos 58,45 0,001 0,0001 Atliekos Komunalinės atliekos (AEI) 109,03 0,03 0,004 Komunalinės atliekos (ne-aei) 111,65 0,03 0,004 Pramoninės atliekos 143,00 0,03 0,004 Pastaba: * lentelėje pateiktas patikslintas gamtinių dujų CO 2 rodiklis, nustatytas atsižvelgiant į skirtingą gamtinių dujų cheminę sudėtį, 2015 m. importuotą į Lietuvą vamzdynais ir per suskystintų gamtinių dujų terminalą. Prognozuojant ŠESD susidarančias deginant gamtines dujas rekomenduojama naudoti šį patikslintą gamtinių dujų CO 2 emisijos rodiklį. Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėms, dalyvaujančioms ES ATL prekybos sistemoje, CO 2 emisijos rodikliai pateikti 5.8 lentelėje. 119

120 5.8 lentelė. Energetikos sektoriaus įmonių, dalyvaujančių ES ATL prekybos sistemoje, CO 2 emisijos rodikliai Įmonė CO 2 emisijos rodiklis deginant iškastinį kurą, tco 2 /TJ UAB "Litesko" filialas "Alytaus energija" Alytaus rajoninė katilinė 55,23 CO 2 emisijos rodiklis deginant biokurą, tco 2 /TJ UAB,,Birštono šiluma'' Birštono rajoninė katilinė 55,23 109,90 UAB "Litesko" filialas "Druskininkų šiluma" Druskininkų katilinė 55,23 UAB "Varėnos šiluma" 109,90 AB "Amber Grid" 55,23 AB "Grigeo Grigiškės" Katilinė 55,23 AB "Lietuvos energijos gamyba" Lietuvos elektrinė 55,40 109,90 UAB "Šalčininkų šilumos tinklai" 55,23 UAB "Širvintų šiluma" Širvintų katilinė Nr. 3 55,23 109,90 UAB "Vilniaus Energija" Termofikacinė elektrinė Nr. 2 (E-2) 55,26 UAB "Vilniaus Energija" Termofikacinė elektrinė Nr. 3 (E-3) 55,18 UAB "Vilniaus Energija" Naujosios Vilnios rajoninė katilinė Nr. 2 (RK-2) 55,23 UAB "Vilniaus Energija" Rajoninė katilinė Nr. 7 (RK-7) 55,23 UAB "Vilniaus Energija" Ateities rajoninė katilinė Nr. 8 (RK-8) 55,21 AB "Pagirių šiltnamiai" Katilinė 55,23 UAB "Prienų energija" Lentvario katilinė (nuo UAB "Trakų energija") 109,90 UAB "Raseinių šilumos tinklai" Raseinių RK 72,89 109,90 AB "Jonavos šilumos tinklai" Girelės rajoninė katilinė 55,23 AB "Jonavos šilumos tinklai" Jonavos rajoninė katilinė 55,23 AB "Kauno energija" Garliavos katilinė 55,23 AB "Kauno energija" filialas "Jurbarko šilumos tinklai" Jurbarko katilinė 55,23 AB "Kauno energija" Noreikiškių katilinė 55,23 58,45 AB "Kauno energija" "Pergalės" katilinė 55,23 AB "Kauno energija" "Šilko" katilinė 55,23 109,90 UAB "Kaišiadorių šiluma" Kaišiadorių miesto katilinė 55,23 AB "Kauno energija" Petrašiūnų elektrinė 55,23 109,90 AB "Panevėžio energija" Kėdainių RK 55,23 UAB "Kauno Termofikacijos elektrinė" Kauno elektrinė 55,22 UAB "Geoterma" Klaipėdos parodomoji geoterminė elektrinė 55,23 AB "Klaipėdos energija" Klaipėdos rajoninė katilinė 55,23 109,90 AB "Klaipėdos energija" Elektrinė 56,11 AB "Klaipėdos energija" Lypkių rajoninė katilinė 56,03 AB "Klaipėdos nafta" šilumos ūkio katilinė 55,23 UAB "Kretingos šilumos tinklai" Katilinė Nr.2 109,90 UAB "Litesko" filialas "Palangos šiluma" Palangos rajoninė katilinė 55,75 UAB "Šilutės šilumos tinklai" Rajoninė katilinė 81,29 UAB "Pramonės energija" Termofikacinė elektrinė Klaipėdoje 109,90 120

121 Įmonė UAB "Pramonės energija" Šilutės katilinė Nr.1 CO 2 emisijos rodiklis deginant iškastinį kurą, tco 2 /TJ UAB "Tauragės šilumos tinklai" Beržės rajoninė katilinė 77,60 UAB "Litesko" filialas "Marijampolės šiluma" Kazlų Rūdos Eglės katilinė UAB "Litesko" filialas "Marijampolės šiluma" Marijampolės rajoninė katilinė 55,23 UAB "Litesko" filialas "Vilkaviškio šiluma" Vilkaviškio katilinė Nr. 1 55,23 AB "Orlen Lietuva" 82,32 AB "Šiaulių energija" Šiaulių Pietinė katilinė 55,23 UAB "Litesko" filialas "Telšių šiluma" Luokės katilinė 55,16 UAB "Litesko" filialas "Kelmės šiluma" Mackevičiaus katilinė 77,40 UAB "Mažeikių šilumos tinklai" Mažeikių katilinė 72,89 CO 2 emisijos rodiklis deginant biokurą, tco 2 /TJ UAB "Plungės šilumos tinklai" Plungės katilinė Nr. 1(EN41) 55,23 109,90 UAB "Radviliškio šiluma" Radviliškio katilinė 55,23 UAB "Akmenės energija" Žalgirio katilinė 55,23 109,90 UAB "Molėtų šiluma" Molėtų kvartalinė katilinė 77,60 UAB "Utenos šilumos tinklai" Utenos rajoninė katilinė 55,23 AB "Panevėžio energija" Zarasų RK 73,30 109,90 Valstybinė įmonė "Visagino energija" 55,23 109,90 VĮ "Ignalinos atominė elektrinė" Garo katilinė ir rezervinė dyzelinė elektros stotis 55,23 AB "Panevėžio energija" Panevėžio RK-2 55,34 AB "Panevėžio energija" Panevėžio RK-1 55,23 109,90 AB "Panevėžio energija" Pasvalio RK 55,23 AB "Panevėžio energija" Rokiškio RK 77,60 109,90 UAB "Litesko" filialas "Biržų šiluma" Biržų Rotušės katilinė 55,21 AB "Simega" Katilinė Nr.1 AB "Panevėžio energija" Panevėžio termofikacinė elektrinė 55,38 Reikia pastebėti, kad MESSAGE programinio paketo aplinkoje veikiančiuose energetikos sektoriaus raidos ir funkcionavimo matematiniuose modeliuose energijos srautai išreiškiami megavatmečiais (1 MWmet = 8760 MWh; 1 GJ = 3, MWmet). Taigi emisijų rodikliai, paprastai išreiškiami 1 GJ, turi būti perskaičiuojami 1 MWmet. Kita vertus, teršalų kiekį racionalu išreikšti tūkstančiais tonų. Tuomet emisijų rodiklius, išreikštus kg/gj, reikėtų dalinti iš 31,7, kad skaitines vertes matuotume kt/mwmet. Pavyzdžiui, 92,71 kgco 2 /GJ = 2,92 ktco 2 /MWmet. Energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo matematiniam modeliui reikia daug ir įvairiapusės pradinės informacijos pav. parodyti sprendinius įtakojantys veiksniai kartu atspindi ir reikiamos informacijos charakterį bei apimtis. Perspektyvinės energetikos sektoriaus plėtros analizės ir į aplinką išmetamų teršalų prognozių rengimui reikalinga papildoma 121

122 šalutinė informacija (teršalų išmetimų įvertinimui betarpiškai reikalingi atskirų kuro ar energijos rūšių suvartojimai jau yra šios analizės rezultatas): informacija apie prognozuojamas kuro kainas, energetikos ir aplinkosaugos technologijų techninę pažangą, jų ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių pasikeitimus, naujas technologijas, energetikos ir aplinkosaugos politikos nuostatas, reikalavimus energetiniam saugumui, atskiro tipo technologijų ar energijos rūšių toleravimą visuomenėje ir pan. Tokia informacija gali būti surenkama tik iš labai išsklaidytos mokslinės literatūros, technologijų katalogų, energetikos ir aplinkosaugos politiką reglamentuojančių teisės aktų ir normatyvų, panašių tyrimų, vykdomų ES mastu, ataskaitų ir t.t. Daugiausiai informacijos yra apie dabartinę energetikos sektoriaus būklę ir aplinkosaugą. Be abejonės, ją reikia maksimaliai pasinaudoti. Informaciją apie šalies kuro ir energijos balansą galima gauti Lietuvos statistikos departamente. Tačiau jis yra agreguotas šalies mastu ir jo duomenys gali būti naudojami tik kaip kontroliniai. Detalesni atskirų sistemų (elektros energetikos, centralizuoto šilumos tiekimo sistemų), kuro ir energijos balansai gali būti gaunami tik iš energetikos įmonių, asociacijų ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Iš šių šaltinių taip pat galima gauti informaciją apie įrenginių instaliuotas galias, dislokavimo vietą, technologijų techninius, ekonominius, aplinkosauginius rodiklius ir t.t. Tačiau ši informacija nėra laisvai prieinama, o tai kas gali būti prieinama viešai, būna įvairiai suagreguota, dažnai tarpusavyje nesuderinta ir jos panaudojimas reikalauja didelių papildomų pastangų disagregacijai, modelių kalibravimui ir pan. Informacijos parengimas energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo bei teršalų išmetimų į aplinką prognozavimui yra daugiausiai laiko ir pastangų reikalaujantis procesas. Procentiškai tai siekia apie 80 % nuo visų pastangų, reikalingų atskirų scenarijų modeliavimui ir rezultatų apibendrinimui. Šios darbo sąnaudos yra dar vienas papildomas argumentas, kodėl energetikos sektoriaus (bei viso ūkio apskritai) perspektyvinė raida ir teršalų išmetimų į aplinką prognozavimas neturėtų būti atskirai vykdomi procesai. Tai mažų mažiausiai turėtų būti šalies Aplinkos ministerijos ir Energetikos ministerijos koordinuoti veiksmai, o problemos sprendimui naudojami modernūs energetikos sektoriaus raidos ir aplinkosaugos analizės matematiniai modeliai, parengti tokių programinių paketų kaip TIMES, MARKAL, MESSAGE ir panašių, bazėje. Atsižvelgiant į tai, kad šalies energetikos sektoriaus raidai nagrinėti jau daugelį metų naudojamas MESSAGE programinis paketas, valstybinėms įmonėms platinamas nemokamai, yra sukaupta didelė naudojimo patirtis, o taip pat jis gali būti naudojamas ir kitų sektorių plėtros ir aplinkosaugos klausimų sprendimui, šis programinis paketas yra rekomenduojamas energetikos ir aplinkosaugos klausimų sprendimui, įskaitant teršalų prognozių rengimą. 122

123 5.2.2 Pramonė ir statyba Bendra sektoriaus charakteristika Pagal TKKK 2006 metų bendrąją išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos rengimo metodiką pramonės ir statybos sektorius apima šias veiklas: geležies ir plieno (1.A.2.a), spalvotų metalų (1.A.2.b), chemikalų ir chemijos produktų gamybą (1.A.2.c), popieriaus ir popieriaus gaminių gamybą (1.A.2.d), maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą (1.A.2.e) nemetalinių mineralinių produktų gamybą (1.A.2.f) transporto įrangos gamybą (1.A.2.g), mašinų ir įrenginių gamybą (1.A.2.h), kasybą ir karjerų eksploatavimą (1.A.2.i), medienos ir medienos dirbinių gamybą (1.A.2.j, statybą (1.A.2.k), tekstilės ir odos dirbinių gamybą (1.A.2.l), kitą pramonę (1.A.2.m). Sektoriuje sunaudojamo kuro kaitos tendencijos m. Iš praeities paveldėta šalies pramonė didele dalimi buvo orientuota produkcijos eksportui į buvusios Sovietų Sąjungos respublikas. Laikotarpio pradžioje sektoriuje vyravo senos technologijos, sunaudojančios daug importuojamų pirminės energijos išteklių m. net 51 % viso tiesiogiai sektoriaus įmonėse suvartoto kuro teko nemetalinius mineralinius produktus gaminančioms įmonėms. Dėl labai sumenkusio eksporto į buvusias Rytų rinkas, sumažėjusios vidaus paklausos ir konkurencijos Vakarų rinkose labai sumažėjo pagrindinių produktų gamybos apimtys, pavyzdžiui, klinkerio ir kalkių 1993 m. pagaminta atitinkamai 4,7 ir 5,8 karto mažiau nei 1990 m. Moraliai ir fiziškai senesnės technologijos, kurių našumas netenkino reikalavimų, buvo palaipsniui keičiamos naujomis. Technologiniuose procesuose didėjo elektros energijos sąnaudos, daugelyje įmonių ženkliai padidėjo energijos vartojimo efektyvumas. Kardinaliai keitėsi kuro, kuris tiesiogiai sunaudojamas pramonės ir statybos sektoriaus įmonių įrenginiuose, balansas. Per pirmąjį nagrinėjamojo laikotarpio dešimtmetį bendrosios kuro sąnaudos sektoriuje sumažėjo 5,2 karto, o skystojo kuro 2000 m. sunaudota net 7,6 karto mažiau nei 1990 m. Dujinio kuro sąnaudos per 123

124 dešimtmetį sumažėjo 4,3 karto, kietojo kuro 3,6 karto. Buvo siekiama plačiau naudoti vietinį kurą medienos kuro ir medienos atliekų sąnaudos šiuo laikotarpiu padidėjo 2,6 karto. Šiuos pokyčius iliustruoja 5.29 pav. Šaltinis: Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenų bazės duomenis paveikslas. Pramonės ir statybos sektoriuje tiesiogiai sunaudojamo kuro kaita m. laikotarpiu, realizuojant Lietuvos siekius integruotis į ES ekonomines struktūras ir veiksmingai panaudojant užsienio investicijas bei ES struktūrinių fondų paramą, buvo modernizuojamos pramonės įmonės, augo jų konkurencingumas, didėjo galimybės eksportuoti pagamintus produktus į pasaulio rinkas. Pramonėje sukuriama bendroji pridėtinė vertė per šį laikotarpį padidėjo 1,8 karto, statybos sektoriuje 2,6 karto. Sparti ekonominės veiklos plėtra sąlygojo kuro sąnaudų augimą bendrosios kuro sąnaudos sektoriuje padidėjo 1,5 karto, tačiau skystojo kuro 2006 m. buvo sunaudota 2,5 karto mažiau nei 2000 m. Šį kurą keitė dujinis kuras, medienos kuras ir akmens anglys, kurių sąnaudos padidėjo atitinkamai 1,5, 2,9 ir 10,3 karto. Dėl globalios ekonominės krizės pasekmių bendrosios kuro sąnaudos sektoriuje 2009 m. buvo 16,6 % mažesnės nei 2008 m. Gerokai skaudžiau krizės padarinius pajuto nemetalinių 124

125 mineralinių produktų gamybos įmonės labai ženkliai kritus gamybos apimtims, šioje pramonės šakoje 2009 m. kuro buvo sunaudota 35 % mažiau nei 2008 m. Ekonominės veiklos atsigavimą šioje šakoje patvirtina spartus kuro poreikių augimas 2013 m. energetinėms reikmėms kuro buvo sunaudota 60,4 % daugiau nei 2009 m. Bendrosios kuro sąnaudos sektoriuje per šį laikotarpį padidėjo 16,5 %. Ekonominės veiklos augimo sąlygojamą kuro sąnaudų augimą pristabdė AB Akmenės cementas įgyvendintas efektyvus cemento gamybos būdas m. paleista nauja moderni technologinė linija įgyvendino ilgametį bendrovės siekį ir šlapias cemento gamybos būdas buvo pakeistas sausu, kuris leidžia beveik per pusę sumažinti lyginamąsias kuro sąnaudas. Didelius pokyčius sektoriuje suvartojamo kuro struktūroje rodo 5.30 pav m. kuro balanse dominavo skystasis ir dujinis kuras, kurie sudarė atitinkamai 53,3 % ir 43,8 % m. skystojo kuro dalis sektoriuje sumažėjo iki 36,2 %, o 2014 m. iki 5,4 %. Dujinio kuro dalis keitėsi, bet išliko didžiausia 2000 m. sudarė 52,4 %, o 2014 m. 50,8 %. Kietojo kuro dalis buvo nereikšminga iki 2001 m. bet vėliau augo ir 2014 m. sudarė 25,4 %. Šis kuras ypač svarbus nemetalinių mineralinių gaminių gamyboje 2014 m. 96,2 % sektoriuje suvartojamo kietojo kuro teko šiai pramonės šakai. Akcentuotinas spartus medienos ir medienos atliekų vaidmens pramonės ir statybos sektoriuje augimas šio kuro dalis 2000 m. sudarė 8,1 %, o 2014 m. net 18,1 %. Šaltinis: Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenų bazės duomenis paveikslas. Sektoriuje tiesiogiai sunaudojamo kuro struktūros kaita 125

126 Išmetamųjų ŠESD kiekio kaitos tendencijos m. Aukščiau aptarti sektoriuje sunaudojamo kuro pokyčiai lėmė atitinkamą išmetamųjų ŠESD kiekio kaitą. Analizuojamo laikotarpio pirmoje pusėje šiam sektoriui priskiriamų įmonių su kuro deginimu susijusių ŠESD kiekis ženkliai sumažėjo. Tai iliustruoja duomenys, pateikti 5.31 pav. ir 5.9 lentelėje. Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Išmetamųjų ŠESD kiekio pagal pramonės šakas dinamika Dėl kardinalių gaminamos produkcijos apimčių ir technologinėms reikmėms sunaudojamo kuro apimčių bei kuro struktūros pokyčių, diegiamų naujų technologijų ir kitų priežasčių bendras šio sektoriaus įmonių išmetamųjų ŠESD kiekis per dešimtmetį iki 2000 m. sumažėjo 5,8 karto, o atskirose šakose dar daugiau chemikalų ir chemijos gamyboje net 33 kartus, nemetalinių mineralinių produktų gamyboje 8,1 karto, statyboje 6,4 karto. 126

127 5.9 lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekis pagal pramonės šakas, kt CO 2 ekv. 1.A.2.c 1.A.2.d 1.A.2.e 1.A.2.f 1.A.2.g 1.A.2.h 1.A.2.i 1.A.2.j 1.A.2.k 1.A.2.l 1.A.2.m ,5 256,1 678,5 3220,4 10,4 288,3 21,2 158,7 166,0 293,1 261, ,7 283,4 743,3 2919,4 9,7 366,4 19,9 203,4 215,6 329,2 345, ,1 178,4 491,9 1038,2 7,6 181,2 16,5 133,6 99,6 213,1 246, ,1 70,7 220,5 968,4 7,2 114,7 18,9 64,2 43,9 118,6 50, ,4 86,7 278,5 959,7 6,4 101,5 15,4 59,6 40,6 112,7 43, ,3 79,9 254,3 762,7 5,6 94,9 17,7 50,5 33,4 79,8 28, ,0 79,3 256,3 682,8 5,8 71,3 13,5 45,6 24,3 53,0 52, ,7 82,8 272,1 667,3 7,7 71,6 12,0 41,0 24,9 55,2 24, ,2 77,1 353,5 559,7 10,3 55,9 13,0 46,0 37,3 69,9 14, ,9 68,3 303,8 443,6 10,9 56,8 4,5 31,2 29,5 65,4 10, ,1 73,9 308,1 399,1 10,1 58,6 5,7 28,6 26,1 59,5 7, ,4 71,8 270,9 402,3 18,6 47,6 6,7 30,4 26,0 67,3 7, ,3 52,1 299,2 401,9 18,4 55,5 5,3 67,0 34,7 77,0 10, ,0 26,9 298,1 433,4 13,3 63,1 4,5 70,8 39,0 84,5 11, ,1 22,0 273,4 458,1 12,2 70,2 3,4 65,5 43,5 83,2 12, ,1 25,1 265,4 525,4 14,2 65,9 2,8 75,1 45,9 81,7 21, ,4 21,9 271,2 679,0 12,6 34,9 2,5 64,4 48,2 79,2 36, ,1 26,8 293,9 685,2 12,8 19,7 2,3 74,0 54,3 66,9 42, ,9 33,5 267,7 556,4 8,4 16,8 1,6 96,5 58,4 39,4 38, ,2 49,7 246,5 362,6 7,6 11,6 0,7 48,1 36,7 32,8 30, ,5 65,2 269,0 397,0 6,1 16,9 1,1 59,7 45,6 38,6 35, ,0 52,9 289,4 477,2 2,9 18,1 0,2 39,8 39,1 37,6 55, ,5 44,6 298,4 542,8 3,7 17,1 0,8 26,6 37,6 34,9 56, ,7 43,9 281,1 607,1 3,3 14,0 0,8 26,4 38,6 34,7 43, ,6 27,1 249,5 531,1 3,3 14,7 0,8 18,5 36,9 34,9 23, m. laikotarpiu šiame sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) augo vidutiniškai 5,5 % per metus, t.y. sparčiau nei bendras šalyje sukurtas BPV (4,3 %). Nepaisant energijos vartojimo efektyvumo padidėjimo, augo ir suvartojamo kuro apimtys, o tai lėmė 5.31 pav. nurodytą išmetamųjų ŠESD kiekio augimą. Nors atskirose apdirbamosios pramonės šakose (mašinų ir įrenginių gamyboje, maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyboje, tekstilės ir odos dirbinių gamyboje) išmetamųjų ŠESD kiekis šiuo laikotarpiu sumažėjo, bendras jų kiekis augo vidutiniškai 3 % per metus. Tai lėmė sparti energijai imlių pramonės šakų gamybos plėtra ir atitinkamas išmetamųjų ŠESD kiekio šių šakų įmonėse augimas. Chemikalų ir chemijos produktų gamyboje jų kiekis m. padidėjo 11,4 karto, medienos ir medienos dirbinių gamyboje 3,4 karto, nemetalinių mineralinių produktų gamyboje 1,4 karto. Šie pokyčiai lėmė didelius pasikeitimus išmetamųjų ŠESD kiekio struktūroje pagal ūkio šakas (5.33 pav.) 127

128 Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Išmetamųjų ŠESD struktūros kaita pagal pramonės šakas 2014 m. išmetamųjų ŠESD struktūroje pagal pramonės šakas dominavo trys šakos mineralinių produktų gamybos dalis sudarė 47,9 %, maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos dalis 22,5 %, chemikalų ir chemijos produktų gamybos dalis 15,2 %. Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei transporto įrangos gamybos dalis bendroje išmetamųjų ŠESD struktūroje sudarė tik kelias dešimtąsias procento dalis, o kitų pramonės šakų dalis sudarė 1-3 %. Su kuro deginimu pramonėje susijusių išmetamųjų ŠESD struktūra pagal dujas per du dešimtmečius mažai keitėsi dominuoja CO 2, kurio dalis 2014 m. sudarė 99 %. Galima pastebėti nežymų CH 4 ir N 2 O dalies padidėjimą, bet jų įtaka išlieka labai menka 2014 m., skaičiuojant CO 2 ekvivalentu, sudarė atitinkamai 0,4 ir 0,6 %. Vertinant bendrą išmetamųjų ŠESD kiekio kaitos tendenciją nagrinėjamuoju laikotarpiu, galima akcentuoti labai didelį jų sumažėjimą 2014 m. išmetamųjų ŠESD kiekis, palyginti su 1990 m., sumažėjo 80,7 %. Bendrame dėl kuro deginimo į atmosferą išmetamųjų ŠESD kiekio balanse pramonės sektoriaus dalis šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo 17,5 % 1990 m. iki 10,4 % 2014 m. 128

129 Bendras šio sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekis laikotarpiu po 2005 m. sumažėjo nuo 1235 kt CO 2 ekv. iki 1109,4 kt CO 2 ekv m. arba 10,2 %. Įžvelgiamą bendrą išmetamųjų ŠESD kiekio mažėjimo nuo 2006 m. tendenciją (5.31 pav.) lėmė didelis jų sumažėjimas penkiose pramonės šakose: mašinų ir įrenginių gamyboje 2014 m., palyginti su 2005 metais, sumažėjo 77,7 %, transporto įrangos gamyboje 76,8 %, medienos ir medienos dirbinių gamyboje 75,3 %, tekstilės ir odos dirbinių gamyboje 57,3 %, maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje 6 %, statyboje 19,6 %. Tik trijose pramonės šakose išmetamųjų ŠESD kiekis 2014 m. buvo didesnis nei 2005 m. nemetalinių mineralinių produktų gamyboje jų kiekis padidėjo 1,1 %, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyboje 8,1 %, o chemikalų ir chemijos produktų gamyboje net 50,4 %. Pramonės ir statybos sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodika, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Išmetamųjų ŠESD kiekio kaitos tendencijas šiame sektoriuje apibrėžia daugelis veiksnių: bendras šalies ekonomikos augimas, ūkio šakų, taip pat ir pramonės šakų struktūros kaita, energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas, pramonės gaminių konkurencingumas šalies ir užsienio rinkose, galimi suvartojamo kuro struktūros pokyčiai, ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslai ir Lietuvos įsipareigojimai solidariai prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo, reikšmingą ir palankią klimato kaitos švelninimui įtaką darančių atsinaujinančių energijos išteklių platesnis panaudojimas ir pan. Bendru atveju daugelį šių veiksnių galima įvertinti tiktai kompleksiškai modeliuojant energetikos sektoriaus raidos kryptis ilgalaikėje perspektyvoje ir kartu analizuojant energetikos ir ekonomikos sąsajas, taip įvertinant platesnius efektus, kurie turi poveikį visam šalies ūkiui. Prognozuojant perspektyvinį šiame sektoriuje išmetamųjų ŠESD kiekį, galima apsiriboti prielaidomis apie tikėtiną pramonės šakų raidą ir gaminamai produkcijai pagaminti reikalingos energijos apimtis. Energijos poreikių augimui didelę įtaką turi sektoriuje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės (šalies BVP augimo, ūkio šakų struktūros, pramonės šakų struktūros ir pan.) kitimas, kuro ir energijos kainų didėjimas, galima reakcija į pajamų ir energijos kainų augimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir kiti veiksniai. Pramonės sektoriuje suvartojamo kuro poreikių prognozavimui galima pasitelkti: 1) imitacinį MAED modelį, 2) ekonometrinį modelį. Imitacinis MAED modelis suteikia galimybę analizuoti energijos poreikius kaip funkciją, aprašančią du labai svarbius šalies plėtros aspektus: 1) išryškinant esminius socialinės ir ekonominės ūkio plėtros veiksnius; 2) aprašant svarbiausius technologinius rodiklius, turinčius reikšmingą įtaką energijos vartojimo apimčių kaitai. Šie aspektai modelyje aprašomi keturiuose šalies ūkio šakų 129

130 blokuose: a) pramonės, agreguotai aprašant išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės, statybos ir žemės ūkio rodiklius; b) transporto, aprašant keleivių ir krovinių vežimo parametrus; c) namų ūkių; d) paslaugų ir aptarnavimo sektoriaus. Imituojant tikėtinus bet kurio parametro ir kitų su juo susijusių rodiklių pokyčius, galima analizuoti jų įtaką perspektyvinių energijos poreikių dydžiui. Šio modelio pranašumai: aiškumas, geros galimybės analizuoti įvairius scenarijus, modelį lengva integruoti į elektros energetikos sektoriaus plėtros optimizavimo uždavinį. Tačiau modelio adaptavimas apdirbamosios pramonės šakai yra sudėtingas, reikalauja daug įvesties duomenų sukaupimo, daug kruopštaus tyrėjų darbo ir laiko. Šį modelį būtų racionalu naudoti tik kompleksiškai prognozuojant bendrus šalies galutinės energijos poreikius. Taikant ekonometrinį modelį, kuro, kurį suvartoja pramonės ir statybos sektorius, perspektyviniai poreikiai bet kuriuo metu gali būti aprašomi kaip funkcija, kuri apibrėžia energijos vartojimo ryšius su pagrindiniais jų kitimą lemiančiais veiksniais. Sektoriaus gaminama produkcija pasižymi labai didele įvairove. Todėl perspektyvinių kuro poreikių nustatymui, taikant tiesioginio skaičiavimo metodus, reikėtų sukaupti labai daug statistinių duomenų. Siekiant korektiškai įvertinti šiame sektoriuje perspektyvinius kuro poreikius, tikslinga remtis sukuriamos pridėtinės vertės augimo ir energijos sąnaudų tarpusavio ryšių analize, t. y. nustatytais tiesiogiai pramonės įmonių įrenginiuose sunaudojamo kuro ir veiklos elastingumo rodikliais laikotarpiu nuo 2000 iki 2015 m. Bendrus sektoriuje suvartojamo kuro arba atskiros kuro rūšies perspektyvinius poreikius galima nustatyti taikant formulę: i i α (1) [ V ( t) / V ( t 1) ] C j Si E ( t) = E ( t 1) (5.26) čia: E i (t) i-osios kuro rūšies poreikiai sektoriuje; i kuro rūšies indeksas; t laiko intervalas, t = 2015, 2020, 2025,...; V(t) sektoriaus ekonominės veiklos rodiklis (laiko momentu t sukurta bendroji pridėtinė vertė), α(i) i- osios kuro rūšies sąnaudų elastingumas (kuro sąnaudų augimo ir sukurtos bendrosios pridėtinės vertės augimo tempų santykis), C i kuro sąnaudų taupymo potencialas, S i i-osios kuro rūšies pakeitimo kita kuro ar energijos rūšimi rodiklis. Šiame sektoriuje suvartojamos galutinės energijos balansas nagrinėjamu laikotarpiu labai keitėsi dėl radikalių pramonės struktūrinių pokyčių ir siekių plėsti didelę pridėtinę vertę kuriančias veiklas, taip pat siekius užtikrinti įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Galutinės energijos struktūroje nuosekliai didėjo elektros energijos dalis nuo 14,1 % m. iki 31 % 2015 m. Tiesiogiai įmonių įrenginiuose suvartojamo kuro dalis nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo nuo 64,4 % 1990 m. iki 48,4 % 2015 m. Tokia tendencija išliks ir ateityje elektros energijos 130

131 poreikiai augs sparčiau nei tiesiogiai suvartojamas kuras. Akcentuotina tai, kad pramonės šakose suvartojamo kuro kiekis m. laikotarpiu buvo padidėjęs 40,3 %, tačiau ekonomikos nuosmukio įtaka 2009 m. buvo stipri per pastaruosius 7 metus šiame sektoriuje buvo suvartojama vidutiniškai apie 487 tūkst. tne arba 15,8 % daugiau nei 2000 m. Reikšmingą įtaką kuro suvartojimo šiame sektoriuje kaitos tendencijai turėjo 2013 m. įgyvendintas sausas klinkerio gamybos būdas vienintelėje cemento gamybos įmonėje. Įdiegus naują ir gerokai efektyvesnę technologiją, tam pačiam cemento kiekiui pagaminti sunaudojama mažiau kuro. Rekomenduojama rengti bendrų sektoriuje suvartojamo kuro perspektyvinių poreikių prognozę, o kuro struktūros pokyčius nustatyti pasitelkiant ekspertinius vertinimus. Dėl bet kurios rūšies kuro deginimo išmetamųjų ŠESD kiekis apskaičiuojamas taikant formulę: ŠESD PR, i ADi, t EFŠESD, i = (5.27) čia: AD i, t laiko momentu t sunaudojamos i-osios kuro rūšies kiekis, TJ; rūšies emisijos rodiklis, t/tj. EF, ŠESD i i-osios kuro Skaičiuojant bendrą išmetamųjų ŠESD kiekį CO 2 ekvivalentu, taikomos visuotino šiltėjimo potencialo vertės, pateiktos 1.1 skyriuje. Rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes, pramonės ir statybos sektoriuje rekomenduojama taikyti 2016 m. Lietuvos energetikos instituto atliktoje studijoje Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių emisijų rodiklių energetikos sektoriuje atnaujinimas (LEI, 2016) pateiktus CO 2, CH 4 ir N 2 O emisijų rodiklius (5.10 lentelė) lentelė. Pramonės ir statybos sektoriaus ŠESD emisijų rodikliai, t/tj Kuro rūšis CO 2 CH 4 N 2 O Skystasis kuras Gazoliai 72,73 0,003 0,0006 Mazutas 78,40 0,003 0,0006 Skalūnų alyva 76,60 0,003 0,0006 Suskystintos naftos dujos 66,34 0,001 0,0001 Žibaliniai degalai 71,74 0,003 0,0006 Kietasis kuras Akmens anglis 95,10 0,01 0,0015 Antracitas 106,55 0,01 0,0015 Subbituminės akmens anglys 96,10 0,01 0,0015 Durpės 104,34 0,002 0,0015 Koksas 109,11 0,01 0,0015 Naftos koksas 94,06 0,003 0,

132 Kuro rūšis CO 2 CH 4 N 2 O Gamtinės dujos Gamtinės dujos 55,53* 0,001 0,0001 Biomasė Biodujos 58,45 0,001 0,0001 Malkos ir medienos atliekos 101,34 0,03 0,004 Žemės ūkio atliekos 103,69 0,03 0,004 Atliekos Pramonės atliekos (panaudotos padangos) 85,00 0,03 0,004 Pastaba: * lentelėje pateiktas patikslintas gamtinių dujų CO 2 rodiklis, nustatytas atsižvelgiant į skirtingą gamtinių dujų cheminę sudėtį, 2015 m. importuotą į Lietuvą vamzdynais ir per suskystintų gamtinių dujų terminalą. Prognozuojant ŠESD susidarančias deginant gamtines dujas rekomenduojama naudoti šį patikslintą gamtinių dujų CO 2 emisijos rodiklį. Jautrumo analizę rekomenduojama atlikti atsižvelgiant į pramonės ir statybos sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekį labiausiai įtakojančius veiksnius, t. y. sudeginamo kuro kiekis ir jo struktūriniai pokyčiai, kuriuos iš esmės apsprendžia bendri šalies ekonomikos augimo tempai, pramonės ir statybos sektoriaus dalis BVP struktūroje Transportas Bendra sektoriaus charakteristika Transportas ŠESD išmetimų apskaitos klasifikacijoje apima kelių transportą, geležinkelių transportą, aviaciją (vidaus), vandens (vidaus) ir kitą transportą (vamzdynų ir bekelis transportas). ŠESD išmetimus šiame sektoriuje sąlygoja kuro deginimas mobilumui užtikrinti. Kuro suvartojimas pagal transporto kategorijas pateiktas 5.33 pav. Pateikti duomenys rodo, kad kuro suvartojimui transporto sektoriuje nuo 1994 m. būdinga nuolatinio augimo tendencija, o absoliučiai vyraujančią padėtį kuro suvartojime užima kelių transportas. Vyraujanti vartojamo kuro rūšis yra skystasis kuras (5.34 pav.). 132

133 TJ Metai Kitas transportas Vietinė navigacija Geležinkelių transportas Kelių transportas Vietinė aviacija Šaltinis: paveikslas. Kuro suvartojimas pagal transporto kategorijas TJ Metai Biomasė Kitas organinis kuras Dujinis kuras Kietas kuras Skystas kuras Šaltinis: paveikslas. Kuro suvartojimas pagal tipus Nedidelę dalį kuro suvartojime užima dujos, o paskutiniųjų 12 metų laikotarpiu stebimas augantis biodegalų panaudojimas. 133

134 Detaliau panagrinėjus pagrindinę transporto rūšį kelių transportą matyti, kad pagrindiniu kuro vartotoju yra lengvieji automobiliai (5.35 pav.). Toliau rikiuojasi sunkusis krovininis transportas, įskaitant autobusus, o motociklai ir kitos transporto priemonės sudaro labai nedidelę suvartojamo kuro dalį. TJ Metai Kitas Motociklai Sunkusis krovininis transportas ir autobusai Lengvieji krovininiai automobiliai Automobiliai Šaltinis: paveikslas. Kuro suvartojimas kelių transporte pagal transporto priemonių tipus Kuro suvartojimas kelių transporte pagal kuro tipus pateiktas 5.36 pav. 134

135 TJ Metai Kitas organinis kuras Biomasė Dujinis kuras Kitas skystas kuras Susk. naftos dujos Dyzelinis kuras Benzinas Šaltinis: paveikslas. Kuro suvartojimas kelių transporte pagal tipus Pateikti duomenys rodo labai aiškią dyzelinio kuro vartojimo augimo ir benzino vartojimo mažėjimo tendenciją. Kaip jau buvo minėta, biodegalų suvartojimas taip pat auga, tačiau absoliutus jų kiekis lieka nedidelis. Suskystintų naftos dujų vartojimas, augęs m., vėliau stabilizavosi ir net ima mažėti, nes suskystintomis dujomis varomus automobilius iš rinkos šiuo metu stumia dyzeliniai automobiliai. Kelių transporto priemonių parko kaitos dinamika parodyta 5.37 pav. Iš pateiktų duomenų matyti, kad bendras transporto priemonių skaičius turi augimo tendenciją, kurią tam tikra prasme pakoregavo (vienkartinis sumažėjimas) 2014 m. pakeistos taisyklės dėl transporto priemonių registravimo. Registruotų transporto priemonių sumažėjimas 2014 m. stebimas visoms kelių transporto priemonių kategorijoms, nors puspriekabių vilkikams ir puspriekabėms šis pokytis gerokai mažesnis. 135

136 a) krovinių ir keleivių pervežimo transporto priemonės Vnt Visi lengvieji automobiliai Individualūs lengvieji automobiliai Šaltinis: b) lengvieji automobiliai 5.37 paveikslas. Kelių transporto priemonių kaitos dinamika ŠESD išmetimų kitimo tendencijos m pav. Transporto sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis m. laikotarpiu parodytos

137 kt Biomasė Kitas organinis kuras Dujinis kuras Kietas kuras Skystas kuras Metai a) pagal naudojamo kuro rūšis b) pagal transporto priemonių kategorijas 7000 kt Metai Kitas Motociklai Sunkusis krovininis transportas ir autobusai Lengvieji krovininiai automobiliai Automobiliai c) pagal transporto priemonių kategorijas kelių transporte Šaltinis: paveikslas. Išmetamas CO 2 kiekis transporto sektoriuje 137

138 Biomasė 1.5 Kitas transportas kt 1 Kitas organinis kuras Dujinis kuras kt 1 Vietinė navigacija Geležinkelių transportas 0.5 Kietas kuras Skystas kuras 0.5 Kelių transportas Vietinė aviacija Metai Metai a) pagal naudojamo kuro rūšis b) pagal transporto priemonių kategorijas Kitas kt Metai Motociklai Sunkusis krovininis transportas ir autobusai Lengvieji krovininiai automobiliai Automobiliai c) pagal transporto priemonių kategorijas kelių transporte Šaltinis: paveikslas. Išmetamas CH 4 kiekis transporto sektoriuje 138

139 kt Biomasė Kitas organinis kuras Dujinis kuras Kietas kuras Skystas kuras kt Kitas transportas Vietinė navigacija Geležinkelių transportas Kelių transportas Vietinė aviacija Metai Metai a) pagal naudojamo kuro rūšis kt Metai Kitas Motociklai b) pagal transporto priemonių kategorijas Sunkusis krovininis transportas ir autobusai Lengvieji krovininiai automobiliai Automobiliai c) pagal transporto priemonių kategorijas kelių transporte Šaltinis: paveikslas. Išmetamas N 2 O kiekis transporto sektoriuje 139

140 Besiplečianti šalies transporto sektoriaus plėtra sąlygoja ir išmetamo CO 2 kiekio augimą. Šis kiekis išaugo nuo 3,24 mln. t 1994 m. iki 4,79 mln. t 2014 m. Bendrame išmetamų CO 2 kiekyje, susijusiame su kuro deginimu, transporto sektoriaus reikšmė taip pat auga. Transporto sektoriaus CO m. sudarė 23,5 % tuo tarpu 2014 m. ši reikšmė pasiekė net 47,7 %. Kadangi išmetamas CO 2 kiekis sudaro didžiąją išmetamo ŠESD kiekio dalį, transporto sektoriaus reikšmė mažinant išmetamų ŠESD kiekį Lietuvoje yra labai didelė. Nedidelė mažėjimo tendencija stebima CH 4, o išmetamas N 2 O kiekis m. laikotarpiu aiškios kitimo tendencijos neturi Išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo metodika Transporto išmetamas ŠESD kiekis priklauso nuo krovinių ir keleivių pervežimo apimčių. Jos priklauso nuo bendro šalies ekonominio vystymosi ir gali būti prognozuojamos, naudojant tą pačią metodologiją kaip ir prognozuojant kitus poreikius (pavyzdžiui, kuro ar energijos poreikius). Apie tai buvo rašyta ankstesniame šios ataskaitos skyrelyje. Šalia pervežimo apimčių išmetamo ŠESD kiekio vertinime labai svarbu žinoti transporto priemonių parko struktūrą, jo amžių (techninį lygį). Nuo to priklauso ne tik kuro sąnaudos, krovinių ir keleivių pervežimui, kas tiesiogiai daro įtaką išmetamam CO 2 kiekiui, bet ir nuo kuro degimo procesų vidaus degimo varikliuose, katalizatorių, filtrų ir kt. priklausantys teršalų išmetimai. Ne mažiau svarbu yra transporto priemonių apkrautumo lygis arba transporto priemonių panaudojimo efektyvumas. Teršalų išmetimas iš vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių taip pat labai priklauso nuo variklių darbo temperatūros. Taigi svarbu žinoti, kiek ir kokiu režimu transporto priemonės naudojamos, kiek bendrame krovinių ir keleivių pervežime transporto priemonių varikliai dirba nepasiekę nominalios temperatūros. Šie veiksniai įvertinami pervežimus klasifikuojant pagal distancijas (trumpi, ilgi pervežimai), kokiomis sąlygomis jie vyksta, kokiu greičiu juda transporto priemonės (pervežimai miestų ribose, užmiesčio keliais, automagistralėmis). Kalbant apie lengvuosius automobilius, kurie kaip buvo rašyta skyrelyje, Lietuvos sąlygomis sunaudoja didžiąją dalį degalų ir išmeta daugiausiai teršalų, svarbu įvertinti ir žmonių įpročius. Nuo jų priklauso automobilių dydis, amžius, techninis stovis, vairavimo manieros, automobilių apkrautumas ir pan. Visa tai priklauso ir nuo žmonių turtinės padėties, o žiūrint šalies mastu nuo visuomenės susiskaidymo pagal namų ūkių pajamas. Taigi, vertinant išmetamą ŠESD kiekį iš transporto sektoriaus, dėmesį reikia atkreipti į labai daug įvairių veiksnių, o išmetamo ŠESD kiekio prognozavimui naudoti gana sudėtingus modelius. Bendru atveju galima pateikti tokią išmetamo ŠESD kiekio transporto sektoriuje vertinimo loginę schemą (EMEP/CORINAIR, 2014). 140

141 Pradžia Ar kiekvienai transporto priemonės technologijai yra žinomas nuvažiuotas atstumas ir vidutinis greitis kiekvienai kelionės kategorijai (mieste, užmiestyje, automagistralėje)? Ne Taip Naudoti 3 pakopos skaičiavimus, paremtus detaliomis atskirų transporto priemonių naudojimo charakteristikomis Ar kiekvienai transporto priemonės technologijai yra žinomas nuvažiuotas atstumas? Taip Naudoti 2 pakopos skaičiavimus, paremtus atskirų transporto priemonių rida Ne Ar tai yra pagrindinė transporto kategorija? Ne Naudoti 1 pakopos skaičiavimus, paremtus kuros sąnaudomis ir užduotais (defoult) emisijų koeficientais Taip Surinkti duomenis, leidžiančius paskirstyti degalus ir nuvažiuotus kilometrus pagal NFR kodus skirtingoms transporto priemonių technologijoms 5.41 paveikslas. Išmetamo ŠESD kiekio transporto sektoriuje vertinimo loginė schema Pagrindine transporto kategorija Lietuvoje kelių transportas, nes jam tenka didžiausios kuro sąnaudos ir didžiausias išmetamas ŠESD kiekis. Taikant 1 pakopos skaičiavimus, išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojami pagal formulę: (5.28) čia: l-ojo tipo išmetamas ŠESD kiekis; FC j,m m-ojo tipo kuro sąnaudos j-osios kategorijos transporto priemonėse; EF l,j,m lyginamieji l-ojo tipo emisijos rodiklis iš j-osios kategorijos transporto priemonių, naudojančių m-ojo tipo kurą. 141

142 1 pakopos išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimai galimi nepagrindinėms transporto kategorijoms. Nepagrindinėms transporto priemonių kategorijoms Lietuvoje gali būti priskiriama vietinė aviacija, geležinkelių transportas, vietinė navigacija ir kitas transportas. Perspektyvinės kuro sąnaudos šioms transporto kategorijoms gali būti įvertinamos vykdant transporto paslaugas teikiančių įmonių apklausą, kuro sąnaudas prognozuojant metodais, naudojamais energijos poreikių prognozavimui kitose veiklose, taikant supaprastintus transporto sektoriaus modeliavimo metodus. 2 pakopos išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimai nuo 1 pakopos skaičiavimų skiriasi tuo, kad kiekviena transporto priemonių kategorija reprezentuojama skirtingomis technologijų grupėmis. Pavyzdžiui, lengvieji automobiliai skirstomi į grupes pagal naudojamo kuro rūšį, variklių darbinį tūrį, atitikimą gamtosauginiams standartams. Sunkvežimiai skirstomi pagal keliamąją galią (pervežamų krovinių masę). Istorinį kuro sąnaudų paskirstymą pagal transporto priemonių technologijų grupes galima atlikti surinkus galimai detalesnę informaciją apie transporto priemonių parką, jų ridą, lyginamąsias ir absoliutines kuro sąnaudas ir pan. Priklausomai nuo turimos informacijos galimi įvairūs kuro sąnaudų ir transporto priemonių ridos balansavimo variantai. Tam tikslui gali būti sukurtos specialios skaičiuoklės, kuriose laisvės laipsnių turintys parametrai skaičiuoklės kalibravimo procese parenkami taip, kad leistų geriausiu būdu atkartoti istorinių metų situaciją. Transporto priemonių istorinė elgsena ir kuro suvartojimus atkartojanti skaičiuoklė gali būti naudojama perspektyvinėms išmetamo ŠESD kiekio prognozėms rengti. Šiuo atveju ekspertiniu būdu arba pasinaudojant papildoma informacija galima būtų užsiduoti tikėtinas trajektorijas apie transporto priemonių parko kaitą, keleivių ir krovinių pervežimus (pastarieji gali būti siejami su šalies BVP kaita) ir taip modeliuoti perspektyvines kuro sąnaudas ir išmetamą ŠESD kiekį. Viena iš tokios skaičiuoklės alternatyvų yra COPERT modelis (COPERT, 2012). Šiuo metu yra išleistos ketvirtoji ir penktoji versijos. COPERT modelis gali būti parsisiunčiamas ir naudojamas laisvai. Reikalinga tik naudotojo registracija. Didelė dalis skaičiavimams reikalingos informacijos apie transporto priemonių parką, kasmetinę ridą, amžių ir pan. gali būti parengiama, naudojantis VĮ Regitra duomenimis, moksliniuose straipsniuose ar specialių tyrimų ataskaitose pateikiama informacija. 3 pakopos išmetam ŠESD kiekio skaičiavimai yra detalesni už 2 pakopos skaičiavimus. Detalizavimas vykdomas įvertinant atskiros transporto priemonės judumo charakteristiką. Šiuo atveju transporto priemonių rida dalinama į ridą mieste, užmiestyje ir automagistralėse. Priklausomai nuo judumo charakteristikos yra įvertinamas vidutinis transporto priemonių greitis ir variklio temperatūra, turinti didelę įtaką išmetamam ŠESD kiekiui. 142

143 3 pakopos išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimams reikalingos sudėtingesnės skaičiuoklės. Anksčiau minėtas COPERT modelis atlieka 3 pakopos skaičiavimus ir gali būti naudojamas išmetamo ŠESD kiekio prognozėms rengti. Išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo principas būtų toks pat, kaip ir vykdant 2 pakopos skaičiavimus. Tai būtų variantiniai skaičiavimai, tačiau, parinkus logiškas pradines prielaidas, gali būti parengiamos pagrįstos išmetamo ŠESD kiekio prognozės. Anksčiau minėtose išmetamo ŠESD kiekio skaičiuoklėse, kurias ekspertai gali pasirengti pagal poreikius ir turimą informaciją, o taip pat minėtas COPERT modelis nevertina išlaidų, susijusių su įvairių priemonių diegimu, siekiant ateityje sumažinti transporto priemonių išmetamą ŠESD kiekį. Žinoma, individualių vartotojų susikurtos skaičiuoklės gali būti papildytos išlaidų skaičiavimo procedūromis. Tokių pataisymų COPERT modelyje jo vartotojas padaryti negali. Taigi, diegiamų priemonių išlaidų įvertinimą reikia atlikti papildomai. COPERT modelio pakaitalas, leidžiantis įvertinti išlaidas gamtosauginių priemonių diegimui, yra SIBYL modelis (SIBYL, 2015). Tačiau šis modelis nėra laisvai prieinamas. Norint juo naudotis, reikia įsigyti licenciją, kurios oficialiai skelbiama kaina Eur. Transporto sektoriaus perspektyvinė raida, kuro sąnaudos, išmetamų ŠESD kiekiai, išlaidos, tame tarpe susijusios su ŠESD išmetimų mažinimo priemonių diegimu, gali būti modeliuojama MESSAGE, MARKAL, TIMES ar panašių programinių paketų pagalba. Savo detalumu ar panaudojimo galimybėmis šie modeliai gali žymiai pralenkti COPERT, SIBYL ar panašius skaičiuoklinius modelius. MESSAGE ar kitų programinių paketų pagrindu sukurti matematiniai modeliai būtų optimizaciniai. Prie užsiduotų sąlygų jie leistų numatyti optimalią transporto sektoriaus plėtrą, leistų parinkti geriausias išmetamą ŠESD kiekį mažinančias priemones, įvertinti išlaidas, susijusias su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, o taip pat leistų įvertinti pasikeitimų transporto sektoriuje įtaką energetikos sektoriuje ir atvirkščiai. Kitaip sakant, leistų atlikti kompleksinę transporto ir susijusių sektorių perspektyvinės raidos analizę ir parengti pagrįstą perspektyvinį išmetamo ŠESD kiekio įvertinimą. Esant poreikiui, LEI tokį transporto sektoriaus plėtros analizės ir perspektyvinių išmetamų ŠESD kiekių vertinimo matematinį modelį gali parengti. Konceptualiai galimi skirtingi transporto modelio variantai. Vienas iš jų transporto sektorius agreguotame pavidale įtraukiamas į energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos, eksploatacijos ir išmetamo ŠESD kiekio analizės matematinį modelį. Modeliavimo eigoje nustatomi pagrindiniai struktūriniai pokyčiai transporto sektoriuje bei su tuo susijusios išlaidos. Vėliau šie 143

144 struktūriniai pokyčiai įdedami į COPERT matematinį modelį ir atliekamas detalus perspektyvinio išmetamo ŠESD kiekio įvertinimas. Kitas variantas sukuriamas detalus transporto sektoriaus perspektyvinės raidos ir išmetamo ŠESD kiekio vertinimo matematinis modelis. Jis sujungiamas su energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos analizės ir išmetamo ŠESD kiekio vertinimo matematiniu modeliu ir taip įgalinama bendra nagrinėjamų sektorių raidos ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo optimizacija. Šiuo atveju jokių papildomų įrankių perspektyviniam išmetamo ŠESD kiekio vertinimui nebereikėtų. Konkretūs atsakymai apie perspektyvines išmetamo ŠESD kiekio apimtis tiek pagal kuro rūšis, tiek pagal transporto priemonių kategorijas ir technologijas būtų betarpiškai gaunami iš optimizacinių rezultatų. Maža to, esant poreikiui anksčiau minėtas matematinis modelis gali būti papildytas žemės ūkio, miškininkystės, pramonės ir kitais blokais ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategijos galėtų būti analizuojamos viso šalies ūkio mastu. Visa tai leistų vertinti ne tik su kuro deginimu susijusius, bet ir kitos prigimties teršalų išmetimus (susijusius su žemės panaudojimo kaita, procesais vykstančiais pramonėje, gyvulininkystėje ir pan.). Transporto sektoriaus modeliavimo, panaudojant MESSAGE programinį paketą, principai parodyti 5.42 pav. Pateiktame paveiksle parodyta tik maža dalis transporto sektoriaus matematinio modelio orientuoto grafo. Tačiau ji leidžia iliustruoti taikomus modeliavimo principus. Čia taip pat apsiribojama keleivių pervežimo pavyzdžiu. Krovinių transportas modeliuojamas, vadovaujantis tais pačiais principais. Papildomai gali būti įtraukiamas vamzdynų transporto ar tarptautinio bunkeriavimo modeliavimas. Matematiniame modelyje reprezentuojant atskiras transporto kategorijas ir technologijas įgalinamas pasirinkimas tarp labiausiai ekonomiškai patrauklių transportavimo technologijų, kurios, kaip bet kurios kitos technologijos, aprašomos reikiamais techniniais-ekonominiais rodikliais. Tuo pačiu modeliavimas pradedamas nuo dabartinės transporto priemonių parko struktūros ir tarnavimo laiko, kurie ateityje kinta, daugiau ar mažiau investuojant į vienas ar kitas transporto priemones. Priklausomai nuo pasirenkamų naujų technologijų, keičiasi vartojamo kuro struktūra (kuro kainos savo ruožtu gali koreguoti investicijas), kuro vartojimo efektyvumas, išmetamas ŠESD kiekis į aplinką. Taikant ribojimus išmetamam ŠESD kiekiui, jį apmokestinant ar taikant papildomus mokesčius taršiam kurui, teikiant gyventojams, įsigyjantiems naujus, aplinkai draugiškus, automobilius, finansinę paramą ar taikant kitokias reguliacines priemones, keičiami racionalūs sprendimai transporto sektoriuje. Taigi, lyginant atskirus modeliavimo rezultatus įvairiais aspektais 144

145 gali būti analizuojamas taikomų priemonių poveikis. Gyventojų elgsenos preferencijos konkrečiu atveju naudoti vienas ar kitas transporto priemones modeliuojamos aprašant galimus santykius tarp pervežimų skirtingo tipo transporto priemonėmis. Benzinas Dyzelinas SND SGD Biodegalai Elektra Aviacinis kuras Lokaliniai keleivių pervežimai automobiliais Keleivių pervežimai automobiliais užmiesčio keliais Keleivių pervežimai automobiliais automagistralėmis Lokaliniai keleivių pervežimai autobusais Keleivių pervežimai tarpmiestiniais autobusais Keleivių pervežimai tarpmiestiniais hibridiniais autobusais Lokaliniai keleivių pervežimai troleibusais Tarpmiestiniai keleivių pervežimai dyzeliniais traukiniais Tarpmiestiniai keleivių pervežimai elektriniais traukiniais Keleivių pervežimai lėktuvais Lokaliniai keleivių pervežimai (mieste) Tarpmiestiniai keleivių pervežimai Tarpvalstybiniai keleivių pervežimai Krovinių pervežimai trumpais atstumais Krovinių pervežimai ilgais atstumais Benzininiai Euro4 standarto 0,8-1,4 litro darbinio tūrio lengvieji automobiliai Lokalus keleivių pervežimas visų rūšių transportu... Dyzeliniai Euro4 standarto 1,4-2,0 litro darbinio tūrio lengvieji automobiliai Tarpmiestinis keleivių pervežimas visų rūšių transportu Miesto autobusai Tarpvalstybinis keleivių pervežimas visų rūšių transportu Tarpmiestiniai autobusai Tarpmiestiniai hibridiniai autobusai Troleibusai Dyzeliniai traukiniai Elektriniai traukiniai Keleiviniai lėktuvai 5.42 paveikslas. Transporto sektoriaus modeliavimo MESSAGE programiniu paketu matematinio modelio orientuoto grafo fragmentas 145

146 Atskiro tipo transporto priemonės 5.42 pav. vaizduojamos atskiromis technologijomis. Lengvieji automobiliai pateiktame paveiksle reprezentuojami dviem technologijomis: benzininiai ir dyzeliniai tam tikro variklių tūrio automobiliai. Tačiau čia pateikiamas tik pavyzdys. Iš tikrųjų transporto priemonių vaizdavimo detalumas gali būti kiek norima detalus, pavyzdžiui, kaip COPERT modelyje. Atskirai paimta lengvųjų automobilių technologija reprezentuojama trimis panaudojimo alternatyvomis: automobilių naudojimas trumpoms kelionėms; automobilių naudojimas užmiesčio keliuose; automobilių naudojimas automagistralėse. Kiekvienai automobilio panaudojimo alternatyvai, kaip ir COPERT modelyje, užduodami skirtingi lyginamieji kuro suvartojimo rodikliai, skirtingi emisijos rodikliai. Gyventojų įpročiai automobilius naudoti trumpiems atstumams, užmiesčio kelionėms, kelionėms automagistralėmis įvertinami užduodant proporcijas technologijos išėjimo srautams keleivių pervežimo apimtims. Proporcijos gali būti fiksuotos arba turėti norimo lygio galimo kitimo ribas. Esant poreikiui, šie parametrai gali būti užduodami skirtingi atskiro tipo automobiliams. Skirtingo tipo automobilių reprezentavimas matematiniame modelyje leidžia ieškoti ekonomiškai priimtiniausio varianto. Pateiktame pavyzdyje vaizduojamas galimas pasirinkimas tarp benzininių 0,8-1,4 litrų variklių darbinio tūrio ir dyzelinių 1,4-2,0 litrų variklių darbinio tūrio automobilių. Gyventojų elgsena gali būti modeliuojama naudojant proporcijas tarp skirtingus automobilių tipus reprezentuojančių technologijų suminių išėjimų (keleivių pervežimų skirtingais automobiliais). Automobilių parką modeliuojant atskiroms gyventojų socialinėms grupėms, galima gerai atspindėti realias ekonomines galimybes ir pasirinkimus/elgseną. Atskirų transporto priemonių pasirinkimą skirtingo tipo pervežimams modeliuoja antrajame stulpelyje pavaizduotos technologijos. Taigi, pavyzdžiui, keleivių pervežimui mieste gali būti naudojami lengvieji automobiliai, autobusai ir troleibusai. Tarpmiestiniam keleivių pervežimui lengvieji automobiliai, tarpmiestiniai autobusai, hibridiniai tarpmiestiniai autobusai, tarpmiestiniai traukiniai (dyzeliniai ir elektriniai) ir t.t. Keleivių pasirinkimai/elgsena gali būti modeliuojami užduodant proporcijas technologijų įėjimo srautams. Pateiktame pavyzdyje, išskiriant dyzelinius ir hibridinius tarpmiestinius autobusus bei dyzelinius ir elektrinius traukinius, parodoma, kad pateikiamas modeliavimo principas leidžia parinkti tam poreikiui labiausiai tinkamas technologijas, o tuo pačiu įvertinti technologinę pažangą ateityje. 146

147 Išmetamas ŠESD kiekis pateiktame matematiniame modelyje yra skaičiuojamas: automobilių suvartotą kurą (technologijų įėjimo srautai) dauginant iš atitinkamo emisijos rodiklio. Šis modeliavimo būdas įgalina modeliuoti norimo detalumo išmetamo ŠESD kiekio ribojimus, apmokestinimus, paramos schemas įvairioms transporto priemonėms ir pan. Transporto sektoriaus matematinį modelį apjungus su energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo matematiniu modeliu galima analizuoti bendras energetikos ir klimato strategijas, rengti visapusiškai pagrįstas išmetamo ŠESD kiekio prognozes Prognozes įtakojantys veiksniai, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Veiksniai darantys įtaką transporto sektoriaus išmetamam ŠESD kiekiui: automobilių parko struktūra; transporto priemonių naudojimo įpročiai, įskaitant visuomeninio transporto infrastruktūros išplėtojimą; automobilinio kuro kainos; papildomi mokesčiai už atmosferos taršą; paramos schemų taikymas įsigyjant ir eksploatuojant aplinkai draugiškas transporto priemones; kelių būklė; kiti veiksniai. Konkreti šių veiksnių įtaka bendram išmetamam ŠESD kiekiui gali būti vertinama modeliuojant atskirus scenarijus, kuriuose minėtiems veiksniams suteikiamos skirtingos reikšmės. Tokia jautrumo analizė leidžia nustatyti galimas perspektyvinių ŠESD išmetimų kitimo ribas, taip pat įvertinti didžiausią poveikį darančius veiksnius. Rengiant transporto sektoriaus išmetamo ŠESD kiekio prognozes rekomenduojama taikyti emisijų rodiklius, pateiktus Lietuvos energetikos instituto 2016 m. atliktoje studijoje Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių emisijų rodiklių energetikos sektoriuje atnaujinimas (LEI, 2016). Transporto sektoriuje sunaudojamų kuro rūšių CO 2 emisijos rodikliai: Aviacinis benzinas 70,81 t/tj, Reaktyvinis variklių kuras 71,74 t/tj, Benzinas 72,77 t/tj, Benzinas su bioetanoliu 72,76 t/tj, Benzinas su MTBE 72,23 t/tj, Dyzelinas 72,73 t/tj, 147

148 Suskystintos naftos dujos 66,01 t/tj, Mazutas 78,40 t/tj. Detalius emisijų rodiklius skirtingoms transporto priemonėms, naudojamoms skirtingais režimais, galima rasti specializuotoje literatūroje (EMEP/CORINAIR, 2014) Kiti sektoriai Paslaugų sektorius Bendra sektoriaus charakteristika Paslaugų sektorius apima šias ekonomikos veiklas: didmeninę ir mažmeninę prekybą; apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklas; informacijos ir ryšių, finansinę ir draudimo veiklas; nekilnojamojo turto operacijas; profesinę, mokslinę ir techninę veiklas; administracinę ir aptarnavimo veiklas; viešąjį valdymą ir gynybą; švietimą; žmonių sveikatos priežiūrą ir socialinį darbą; meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklas, namų ūkio reikmenų remontą ir kitas paslaugas. Paslaugų sektoriuje dėl tiesioginio kuro deginimo susidarantis ŠESD kiekis pagal TKKK 2006 m. bendrosios metodikos klasifikaciją priskiriamos kategorijai - 1.A.4.a Kiti sektoriai: paslaugos m. laikotarpiu paslaugų sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis sumažėjo net 8,7 karto dėl labai sumažėjusio tiesioginio kuro sunaudojimo šiame ūkio sektoriuje bei dėl sunaudojamų kuro rūšių struktūrinių pokyčių (5.43 pav.) m. paslaugų sektoriuje sunaudojamo kuro struktūroje didžiausią dalį sudarė gamtinės dujos (41,0 %), kietasis kuras 29,5 %, biomasė 27,0 % ir skystasis kuras 2,5 %. 148

149 Šaltinis: Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenų bazės duomenis paveikslas. Paslaugų sektoriuje tiesiogiai sunaudojamo kuro kitimo dinamika 2014 m. paslaugų sektoriuje išmestas ŠESD kiekis dėl kuro deginimo sudarė 329,6 kt CO 2 ekv. ir bendroje Lietuvoje išmesto ŠESD kiekio struktūroje apėmė 1,7 % (NIR, 2016). ŠESD susidarančių dėl kuro deginimo struktūroje didžiausią dalį sudaro išmestas CO 2 kiekis (5.44 pav.) m. paslaugų sektoriuje išmesto ŠESD kiekio struktūroje CO 2 sudaro apie 96,2 %, CH 4 3,0 %, o N 2 O tik 0,8 %. 149

150 Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Paslaugų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo dinamika Paslaugų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodika, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Paslaugų sektoriaus dėl kuro deginimo susidarančiam ŠESD kiekio prognozavimui taikytina ŠESD apskaitos rengimo metodika: ŠESD PS, i ADi, t EFŠESD, i = (5.29) čia: AD i, t laiko momentu t sunaudojamas i-osios kuro rūšies kiekis, TJ; ŠESD i rūšies emisijos rodiklis, t/tj. EF, i-osios kuro Tiesiogiai paslaugų sektoriuje sunaudojamo kuro rūšys ir kiekiai turi didžiausią tiesioginę įtaką prognozuojamam išmetamųjų ŠESD kiekiui. Sunaudojamo įvairių rūšių kuro kiekių tendencijas šiame sektoriuje sąlygoja daugelis veiksnių: bendras šalies ekonomikos augimas, paslaugų sektoriaus dalis BVP struktūroje, paslaugų sektoriaus plotas, darbuotojų skaičius paslaugų sektoriuje, galimi suvartojamo kuro struktūros pokyčiai, kuro suvartojimo patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti dalis ir kt. Daugelį šių veiksnių galima įvertinti tiktai kompleksiškai modeliuojant bendras energetikos sektoriaus raidos perspektyvas. 150

151 Pasaulio šalių istorinis vystymasis patvirtina, kad ekonomikos augimas artimai koreliuoja su bendrais energijos poreikiais. Ekonomikos augimo ir energijos poreikio ryšio stiprumas įvairiose ūkio sektoriuose yra skirtingas pav. pateiktos m. laikotarpio paslaugų sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir tiesiogiai paslaugų sektoriuje sunaudojamo kuro kitimo indeksų tendencijos ir nustatytas koreliacijos koeficientas (0,82) patvirtina egzistuojantį ryšio stiprumą tarp šių dviejų kintamųjų. Šaltinis: Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenų bazės duomenis paveikslas. Paslaugų sektoriaus BVP ir tiesiogiai sunaudojamo kuro kitimo indeksas Prognozuojamus energijos poreikius iš esmės sąlygoja paslaugų sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (šalies BVP bendras augimas, ūkio šakų struktūriniai pokyčiai), vartotojų reakcija į pajamų ir energijos kainų augimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir kt. veiksniai. Kaip minėta anksčiau, energijos poreikių prognozavimui galima taikyti imitacinį MAED modelį arba ekonometrinį modelį. Taikant ekonometrinį modelį, kuro, kurį tiesiogiai sunaudoja paslaugų sektorius, perspektyviniai poreikiai aprašomi analogiška funkcija, kaip ir pramonės bei statybos sektoriaus kuro poreikiai: [ ] ( i ) Ci Si α ( t) = Ei( t ) V( t) V( t 1) E i 1 (5.30) 151

152 čia: Ei( t) - i-osios kuro rūšies poreikiai sektoriuje; i kuro rūšies indeksas; t laiko intervalas; V ( t) - sektoriaus ekonominės veiklos rodiklis laiko momentu t; α ( i) i- osios kuro rūšies sąnaudų elastingumas (kuro sąnaudų augimo ir sukurtos bendrosios pridėtinės vertės augimo tempo santykis), C i kuro sąnaudų taupymo potencialas, energijos rūšimi rodiklis. S i i-osios kuro rūšies pakeitimo kita kuro ar Taikant šią funkciją, tikslinga įvertinti bendrų paslaugų sektoriuje suvartojamo kuro perspektyvinių poreikių dydį, o kuro rūšių struktūros pokyčius nustatyti pasitelkiant ekspertinius vertinimus. Paslaugų sektoriuje kuras tiesiogiai naudojamas patalpoms šildyti (apie 85 %) ir karštam vandeniui ruošti (apie 15 %). Rengiant paslaugų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes rekomenduojama taikyti CO 2, CH 4 ir N 2 O emisijų rodiklius, pateiktus Lietuvos energetikos instituto 2016 m. atliktoje studijoje Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių emisijų rodiklių energetikos sektoriuje atnaujinimas (LEI, 2016). Paslaugų sektoriuje sunaudojamų kuro rūšių emisijų rodikliai pateikti 5.11 lentelėje lentelė. Paslaugų sektoriuje sunaudojamo kuro rūšių ŠESD emisijų rodikliai, t/tj Kuro rūšis Emisijų rodikliai, t/tj CO 2 CH 4 N 2 O Kietasis kuras Akmens anglis 95,10 0,01 0,0015 Antracitas 106,55 0,01 0,0015 Subbituminės akmens anglys 96,10 0,01 0,0015 Durpės 104,34 0,01 0,0014 Gamtinės dujos Gamtinės dujos 55,53* 0,005 0,0001 Skystasis kuras Gazoliai 72,73 0,01 0,0006 Lignitas 101,00 0,01 0,0015 Mazutas 78,40 0,01 0,0006 Skalūnų alyva 76,60 0,01 0,0006 Suskystintos naftos dujos 66,34 0,005 0,0001 Biomasė Malkos ir medienos atliekos 101,34 0,25 0,004 Žemės ūkio atliekos 103,69 0,25 0,004 Biodujos 58,45 0,005 0,0001 Medžio anglis 109,90 0,2 0,001 Pastaba: * lentelėje pateiktas patikslintas gamtinių dujų CO 2 rodiklis, nustatytas atsižvelgiant į skirtingą gamtinių dujų cheminę sudėtį, 2015 m. importuotą į Lietuvą vamzdynais ir per suskystintų gamtinių dujų terminalą. Prognozuojant ŠESD susidarančias deginant gamtines dujas rekomenduojama naudoti šį patikslintą gamtinių dujų CO 2 emisijos rodiklį. 152

153 Jautrumo analizę rekomenduojama atlikti atsižvelgiant į paslaugų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekį labiausiai įtakojančius veiksnius: bendrus šalies ekonomikos augimo tempus, paslaugų sektoriaus dalį BVP struktūroje Namų ūkiai Bendra sektoriaus charakteristika Remiantis TKKK 2006 m. bendrosios metodikos klasifikacija namų ūkių sektoriuje dėl tiesioginio kuro deginimo susidarantis išmetamųjų ŠESD kiekis priskiriamas kategorijai 1.A.4.b Kiti sektoriai: namų ūkiai. Energijos galutinis suvartojimas namų ūkiuose 2015 m. siekė 1359,7 ktne, kas sudaro 28,32 % šalies galutinio suvartojimo. Elektros poreikis namų ūkiuose siekė 228,8 ktne, o centralizuotos šilumos 429,8 ktne. Likusi galutinio suvartojimo dalis 701,1 ktne yra sunaudojamas kuras necentralizuotam šildymui, karšto vandens bei maisto gamybai. Didžiąją šio kuro dalį sudaro malkos, kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos 491 ktne bei gamtinės dujos 122,7 ktne. Namų ūkiuose taip pat sunaudota 40,8 ktne naftos produktų ir 46,6 ktne anglies, durpių ir antrinio kietojo kuro (Kuro ir energijos balansas, 2015). Šių kuro rūšių deginimas yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis namų ūkiuose. Pagal Lietuvos nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą 2014 m. išmetamųjų ŠESD kiekis namų ūkiuose siekė 827,49 kt CO 2 ekv. (2014 m. galutinis energijos suvartojimas nevertinant centralizuotos šilumos ir elektros 733 ktne). Daugiausiai kuro namų ūkiuose yra sunaudojama šildymui. Iš namų ūkiuose sunaudojamo kuro šildymui tenka 91,4 % sunaudojamų malkų ir kurui skirtų medienos atliekų, 59 % gamtinių dujų, 91,2 % akmens anglių, 70,6 % skystojo kuro (Kuro ir energijos suvartojimas būstuose, 2009). Taigi siekiant mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį namų ūkiuose, pirmiausia reikia mažinti energijos sąnaudas šildymui, kurios priklauso nuo šildomų būstų tūrio, pastatų termoizoliacijos bei šildymo sistemų efektyvumo. Iš Lietuvos 2001 ir 2011 m. gyventojų ir būstų surašymų rezultatų duomenų matyti, kad nepaisant mažėjančio gyventojų skaičiaus, auga būstų skaičius, gyvenamasis plotas ir tūris. Gerėjant ekonominėms sąlygoms, gyventojai renkasi erdvesnius būstus. Tai sąlygojo, kad nuo 2001 iki 2011 m. sumažėjo būstų, kurių naudingas plotas yra iki 49 m 2, o išaugo būstų nuo 50 m 2 skaičius (LR 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, 2012). Dėl augančio šildomo ploto, didėja ir sąnaudos šildymui. Lietuvoje net 85 % būstų yra senesnės statybos nei 1991 m. (LR 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, 2012). Didžioji dauguma jų yra nerenovuoti ir neatitinka RSN ir 153

154 STR :2005 reikalavimų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintoje atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje pateikti vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai būsto šildymui nerenovuotiems pastatams statytiems iki 1992 m., ir pastatams, kurie atitinka energetinio naudingumo reikalavimus, skiriasi apie 1,7 karto. Lyginant su naujai statomais pastatais, kurie atitinka STR :2013 reikalavimus, šis skirtumas būtų dar didesnis. Tai vertinant, matomas didelis potencialas mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, atliekant pastatų renovaciją bei statant naujus aukšto efektyvumo pastatus lentelė. Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai būsto šildymui Namų tipai Vieno aukšto, vienbučiai ir daugiabučiai Vieno aukšto, vienbučiai ir daugiabučiai, įskaitant mansardas Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai būsto šildymui kwh/m 2 per mėn. Gyvenamieji pastatai, Gyvenamieji namai, pastatyti atitinkantys energetinio iki 1992 ir nerenovuoti naudingumo reikalavimus Dviejų aukštų daugiabučiai blokuoti aukštų aukštų aukštų ir aukštesni Šaltinis: VKEKK nutarimas dėl atskirų energijos ir kuro rušių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, m. laikotarpiu išmetamųjų ESD kiekis namų ūkiuose sumažėjo 3,4 karto ir 2014 m. sudarė 827 kt CO 2 ekv. Tokį didelį išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimą sąlygojo bendras kuro suvartojimo sumažėjimas (5.47 pav.). Šiuo laikotarpiu taip pat pastebimi ir ženklūs suvartojamo kuro struktūriniai pokyčiai m. tiesioginio suvartojimo namų ūkio kainų struktūroje dominavo biomasė (69,4 %), gamtinės dujos sudarė 16,4 %, kietasis kuras 7,8 %, skystasis kuras 6,4 %. Išmetamųjų CO 2 kiekis namų ūkiuose nuo 1991 m. iki 2014 m. sumažėjo 4,1 karto nuo 2645 kt iki 644 kt. Išmetamas CH 4 kiekis sumažėjo nuo 182 iki 157 kt CO 2 ekv, o N 2 O išaugo nuo 18 iki 27 kt CO 2 ekv. Išmetamo N 2 O kiekio padidėjimą lėmė išaugęs biomasės sunaudojimas. 154

155 Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Namų ūkio sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo dinamika Šaltinis: Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenų bazės duomenis paveikslas. Namų ūkio sektoriaus tiesiogiai sunaudojamo kuro kitimo dinamika 155

156 Namų ūkių sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodika, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Namų ūkio sektoriaus išmetamo ŠESD kiekio prognozavimo metodika pagrįsta būstų skaičiaus, tipų, šildomo ploto bei pagrindinio apšildymo būdo pokyčių analize. Atsižvelgiant į tai, kad detalūs būstų duomenys yra prieinami tik iš Lietuvos 2001 ir 2011 m. gyventojų ir būstų surašymų, todėl pokyčiai yra vertinami, kaip tiesiniai. Pirmiausiai reikia įvertinti bendrąjį būstų kitimą ir sudaryti būstų kitimo funkciją. Šios funkcijos kintamieji gali būti gyventojų skaičiaus kitimas, bendras vidaus produktas, gyventojų skaičius, tenkantis vienam būstui ir kt. Šiuo atveju naudojama tiesinė būstų skaičiaus kitimo funkcija, priklausanti nuo gyventojų skaičiaus kitimo: (5.31) čia: būstų pokytis; žinomas būstų skaičius; būstų skaičius prognozuojamais metais ; k ir b tiesės koeficientai; gyventojų skaičius prognozuojamiems metams, kurie turi atitikti metus (analogiškai ir metai taip pat privalo sutapti); minimalus gyventojų skaičius tenkantis vienam būstui. Rodiklis atitinka ribą, kurią gyventojų ir būstų skaičius santykis turi viršyti arba būti lygus. Būstų skaičiaus kitimo tiesės funkcijos koeficientų k ir b nustatymui reikalingi 2 taškai. Vienas iš jų remiasi prielaida, kad esant gyventojų skaičiaus pokyčiui 100 %, būstų skaičius taip pat keistųsi 100 %. Kitas taškas gaunamas iš turimų duomenų. Taigi: (5.32) čia: t n būst2 ir n būst1 duomenų metų skirtumas. 156

157 Turint gyventojų skaičiaus kitimo prognozes ir pasinaudojant funkcija, galima rasti būstų kitimo prognozes, atsižvelgiant į 2001 ir 2011 m. duomenis. Būstai yra klasifikuojami pagal 6 tipus: Vieno buto namas; Butas dviejų butų name; Butas daugiabučiame name; Butas negyvenamajame pastate; Bendrojo naudojimo gyvenamieji būstai; Kita patalpa. Kiekvienam iš būstų tipų yra skaičiuojamas metinis būsto tipo dalies pokytis: (5.33) čia: tam tikro būsto tipo būstų skaičius, tip būsto tipo indeksas. Būstų skaičiaus dalis, kurią sudaro tam tikro būstų tipas, prognozuojamiems metams gaunama pagal formulę: (5.34) čia: i metų indeksas, atitinkantis metus. Kai skaičiuojama dalis pirmiems prognozuojamiems metams, šiuo atveju, skaičiuojama nagrinėjamo būstų tipo skaičių padalinus iš visų būstų tipų skaičiaus sumos. Remiantis būsto tipo dalies skaičiavimo formule prognozuojamiems metams visų būstų tipų dalių suma gali būti nelygi 1, todėl būtina įvesti pataisos koeficientą. Tai atliekama naudojantis šia formule: (5.35) čia: visų tipų būstų dalių i-aisiais metais suma. 157

158 Padauginus pataisos koeficientą iš bendro būstų skaičiaus gaunamas to tipo būstų skaičius atitinkamiems metams. Tokiu pačiu principu skaičiuojamos būstų, pagal naudingąjį plotą, dalys kiekvienam būstų tipui. Būstai pagal naudingąjį plotą skirstomi taip: Iki 29 m m m m 2 Virš 150 m 2 Nenurodyta. Kiekvienos plotų grupės dalies metinis pokytis skaičiuojamas pagal formulę: (5.36) čia: indeksas plot nurodo grupę, pagal naudingąjį plotą, išskyrus grupę nenurodyta, kuri indeksuojama atskiru indeksu; 2011 m. tam tikro būstų tipo skaičius su nenurodytu naudinguoju plotu. Plotų grupės skaičiaus dalis kiekvienam būstų tipui i-iesiems metams apskaičiuojama: (5.37) Šioms dalims taip pat atliekama korekcija: (5.38) Nagrinėjamos plotų grupės ir tipo būstų skaičius i-aisiais metais n tip/plot,i gaunamas pataisos koeficientą padauginus iš to paties tipo būstų skaičiaus i-aisiais metais n tip,i : (5.39) 158

159 Apskaičiavus būstų skaičių, pagal naudingojo ploto grupes ir būstų tipus, galima rasti kiekvieno iš būstų tipų suminį naudingąjį plotą. Tačiau reikia įvertinti kiekvienai plotų grupei vidutinio naudingojo ploto reikšmes, kurios turi būti užsiduotos tokios, kad šių reikšmių sandaugų su atitinkamos plotų grupės būstų skaičiumi suma būtų lygi šalies suminiam būstų naudingajam plotui: (5.40) Verta paminėti, kad ši lygtis turi itin daug sprendinių, todėl parenkant reikšmes, jos turi būti, kuo artimesnės plotų grupės ribų vidurkiui, pvz. reikšmė turi būti artima 75. i-iesiems metams prognozuojamas naudingas plotas, pagal kiekvieną iš būstų tipų, gaunamas susumavus vidutinių naudingojo ploto reikšmių ir plotų grupę bei būstų tipą atitinkančių būstų skaičių sandaugas: (5.41) būdai: Toliau nustatomos būstų skaičiaus dalys, atsižvelgiant į šildymo būdą. Galimi šildymo Iš centralizuotų šilumos tinklų, Vietinis centrinis šildymas, naudojant elektrą, Vietinis centrinis šildymas, naudojant gamtines dujas, Vietinis centrinis šildymas, naudojant kietąjį kurą, Vietinis centrinis šildymas, naudojant skystą kurą, Kiti šildymo būdai, Nešildoma. Apskaičiuojamas būstų, šildomų vienu iš galimų šildymo būdų, dalies pokytis: (5.42) Indeksas šild nurodo šildymo būdą. Būstų, kurie šildosi vienu iš galimų būdų, dalis prognozuojama pagal formulę: 159

160 (5.43) Įvedamas pataisos koeficientas: (5.44) Būstų skaičius, pagal būsto tipą ir pastato statybos metus (iki 1991 ir po 1991 m.), prognozuojamas: (5.45) čia: metiniai nagrinėjamo būsto tipo renovacijos tempai, išreikšti dalimi (, jei kiekvienais metais planuojama renovuoti po 1 % iki 1991 m. pastatytų pastatų). Pagal šią formulę vertinama renovacija pastatų, kurie pastatyti iki 1991 m. renovuojamų būstų skaičius, kuris nurodomas kiekvieniems prognozuojamiems metams atskirai, priešingai nei, kuris galioja visam prognozuojamam laikotarpiui. Jei, naudojamas, kitu atveju renovacijos tempas. Siekiant užtikrinti, kad skaičiuojant nagrinėjamo tipo būstų statytų po 1991 m., skaičius neviršytų bendro to paties tipo būstų skaičių, naudojamas pataisos koeficientas: (5.46) Būstų, statytų iki 1991 m., skaičius gaunamas iš bendro to paties tipo būstų skaičiaus atimant statytus po 1991 m., į kuriuos įtraukti ir renovuoti. (5.47) Toliau atliekama naudingo ploto, pagal būsto tipą ir statybos metus, prognozė: 160

161 (5.48) (5.49) Pasirenkamas kiekvienam būsto tipui metinis energijos kiekis, reikalingas vieno kvadratinio metro šildymui, atsižvelgiant į būsto statybos metus ir vidutinių energijos sąnaudų normatyvus būstų šildymui, patvirtintus Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos. Metinis energijos kiekis šildymui, pagal būstų tipą, pagrindinį šildymo būdą ir statybos metus prognozuojamas: (5.50) čia: pasirinktas metinis energijos sąnaudų kiekis šildymui kvadratiniam metrui. Energijos kiekis, reikalingas šildymui pagal pagrindinį šildymo metodą, nustatomas naudojant šią formulę: (5.51) Kiekvienam šildymo būdui yra priskiriamas atitinkamas naudojamas kuras. Todėl reikia nustatyti kiekvienam kurui proporcingumo koeficientus, kurie nurodo kokia dalis atitinkamo kuro yra sunaudojama tam tikram šildymo būdui. Proporcingumo koeficientai gali būti nustatomi, remiantis istoriniais kuro sunaudojimo duomenimis ir pasitelkiant ekspertinį vertinimą, pagal Lietuvos oficialiosios statistikos portale pateiktą kuro ir energijos rūšių suvartojimą namų ūkiuose. Turint ne vienerių metų istorinius duomenis, galima įvertinti ir dalių kitimą metų bėgyje, analogiškai anksčiau nagrinėtiems dalių kitimams. Sunaudojamo kuro kiekis, išreikštas energijos vienetais, i-aisiais metais randamas: (5.52) čia: vidutinis naudingumo koeficientas deginant nagrinėjamą kurą. 161

162 Išmetamųjų oro teršalų kiekius namų ūkiuose randame, pagal formulę: IT kuro, terš, i Ekuro, i EFkuro, terš = (5.53) čia: E kuro, i sunaudojamas kuro rūšies kiekis i-aisiais metais, TJ; EF i atitinkamos kuro rūšies nagrinėjamo oro teršalo emisijos rodiklis, t/tj. Sunaudojamas kuro kiekis namų ūkiuose ne patalpų šildymui nustatomas ekspertiniu vertinimu. Išmetamųjų oro teršalų kiekiai randami analogiškai, remiantis (5.53) formule. Atliekant išmetamųjų ŠESD kiekių skaičiavimus, rekomenduojama taikyti CO 2, CH 4 ir N 2 O emisijų rodiklius, pateiktus Lietuvos energetikos instituto 2016 m. atliktoje studijoje Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių emisijų rodiklių energetikos sektoriuje atnaujinimas (LEI, 2016). Namų ūkyje sunaudojamų kuro rūšių ŠESD emisijų rodikliai pateikti 5.13 lentelėje. Skaičiuojant kitų teršalų emisijų kiekius, rekomenduojama taikyti rodiklius, pateiktus Lietuvos informacinės apskaitos ataskaitoje 2014, kuri parengta pagal tolimųjų tarpvalstybinių oro taršalų pernašų konvenciją (IIR, 2015). Oro taršalų emisijų rodikliai pateikti 5.14 lentelėje lentelė. Namų ūkyje sunaudojamo kuro rūšių ŠESD emisijų rodikliai, t/tj Kuro rūšis CO 2 Emisijų rodikliai, t/tj CH 4 N 2 O Kietasis kuras Akmens anglis 95,10 0,3 0,0015 Antracitas 106,55 0,3 0,0015 Subbituminės akmens anglys 96,10 0,3 0,0015 Durpės 104,34 0,3 0,0014 Gamtinės dujos Gamtinės dujos 55,53* 0,005 0,0001 Skystasis kuras Gazoliai 72,73 0,01 0,0006 Lignitas 101,00 0,3 0,0015 Mazutas 78,40 0,01 0,0006 Suskystintos naftos dujos 66,34 0,005 0,0001 Biomasė Malkos ir medienos atliekos 101,34 0,26 0,004 Žemės ūkio atliekos 103,69 0,26 0,004 Pastaba: * lentelėje pateiktas patikslintas gamtinių dujų CO 2 rodiklis, nustatytas atsižvelgiant į skirtingą gamtinių dujų cheminę sudėtį, 2015 m. importuotą į Lietuvą vamzdynais ir per suskystintų gamtinių dujų terminalą. Prognozuojant ŠESD susidarančias deginant gamtines dujas rekomenduojama naudoti šį patikslintą gamtinių dujų CO 2 emisijos rodiklį. 162

163 5.14 lentelė. Namų ūkyje sunaudojamo kuro rūšių oro teršalų emisijos rodikliai Išmetimai Emisijos rodikliai Matavimo vienetai Kietasis Gamtinės Skystasis Biomasė kuras dujos kuras NO x kg/tj CO kg/tj LOJ kg/tj 484 1,9 0, SO x kg/tj 900 0, NH 3 kg/tj 0,3 70 SKD kg/tj 444 1,2 1,9 800 KD10 kg/tj 404 1,2 1,9 760 KD2.5 kg/tj 398 1,2 1,9 740 Suodžiai % PM2.5 6,4 5,4 8,5 10 Pb g/tj 130 0,0015 0, Cd g/tj 1,5 0, , Hg g/tj 5,1 0,68 0,12 0,56 As g/tj 2,5 0,12 0,002 0,19 Cr g/tj 11,2 0, ,2 23 Cu g/tj 22,3 0, ,13 6 Ni g/tj 12,7 0, ,005 2 Se g/tj 1 0,011 0,002 0,5 Zn g/tj 220 0,0015 0, Benzo(a)pirenas g/tj 230 0, Benzo(b)fluorantenas g/tj 330 0, Benzo(k)fluorantenas g/tj 130 0, Indeno(1,2,3-cd)pirenas g/tj 110 0, Jautrumo analizę rekomenduojama atlikti atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus pokyčius, galimus pastatų renovacijos tempus bei kurą deginančių technologijų šilumai gaminti naudingumo koeficientus Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektorius Bendra sektoriaus charakteristika Žemės ūkio sektorius apima šias ekonomines veiklas: žemės ūkį, žvejybą ir miškininkystę. Žemės ūkio sektoriuje dėl tiesioginio kuro deginimo susidarantis ŠESD kiekis pagal TKKK 2006 m. bendrosios metodikos klasifikaciją priskiriamos kategorijai - 1.A.4.c Kiti sektoriai: žemės ūkis/žvejyba/miškininkystė m. laikotarpiu žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriuje išmestas ŠESD kiekis sumažėjo 4,2 karto dėl ženkliai sumažėjusio tiesioginio kuro deginimo šiame ūkio sektoriuje bei dėl deginamo kuro rūšių struktūrinių pokyčių (5.48 pav.) m. žemės 163

164 ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriuje sunaudojamo kuro struktūroje didžiausią dalį sudarė gamtinės dujos (43,1 %), skystasis kuras 27,1 %, biomasė 24,8 % ir kietasis kuras 5,0 % m. šiame sektoriuje tiesiogiai sunaudojamas kuras sudarė 2016 TJ. Šaltinis: Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenų bazės duomenis paveikslas. Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriuje tiesiogiai deginamo kuro kitimo dinamika 2014 m. žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriuje išmestas ŠESD kiekis dėl kuro deginimo sudarė 101,8 kt CO 2 ekv. ir bendroje Lietuvoje išmetamo ŠESD kiekio struktūroje apėmė tik 0,5 % (NIR, 2016). ŠESD kiekio, išmetamo dėl kuro deginimo, struktūroje didžiausią dalį sudaro išmetamas CO 2 kiekis (5.49 pav.) m. žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio struktūroje CO 2 sudaro apie 95,2 %, CH 4 4,1 %, o N 2 O 0,7 %. 164

165 Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo dinamika Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriaus ŠESD prognozavimo metodika, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriaus dėl kuro deginimo susidarančių ŠESD prognozavimui taikytina ŠESD apskaitos rengimo metodika: ŠESD AD ŽŪ i i, t EF, ŠESD, i = (5.54) čia: AD i, t laiko momentu t sunaudojamas i-osios rūšies kuro kiekis, TJ; ŠESD i rūšies emisijos rodiklis, t/tj. EF, i-osios kuro Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriuje sunaudojamo kuro rūšys ir kiekiai, kaip ir kituose sektoriuose, kuriuose deginamas kuras, turi didžiausią tiesioginę įtaką prognozuojamam ŠESD kiekiui. Sunaudojamo įvairių rūšių kuro kiekių tendencijas šiame sektoriuje sąlygoja įvairūs veiksniai: bendras šalies ekonomikos augimas, žemės ūkio sektoriaus dalis BVP struktūroje, naudojamų technologijų efektyvumas, naudojamos kuro rūšies pakeičiamumas ir kt. 165

166 m. laikotarpiu žemės ūkio sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir tiesiogiai šiame sektoriuje sunaudojamo kuro kitimo indeksų tendencijos pateiktos 5.50 pav. Kaip matyti iš šio paveikslo ir nustatyto koreliacijos koeficiento (0,61), ryšio stiprumas tarp šių dviejų kintamųjų yra mažesnis nei paslaugų sektoriaus, tačiau įrodo, kad žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriaus prognozuojamus energijos poreikius galima susieti su šio sektoriaus ekonomine veikla. Šaltinis: Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenų bazės duomenis paveikslas. Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriaus BVP ir tiesiogiai sunaudojamo kuro kitimo indeksas Bendrus žemės ūkio energijos poreikius prognozuoti galima taikant ekonometrinį modelį ir perspektyvinius poreikius aprašyti analogiška funkcija, kaip ir paslaugų sektoriaus energijos poreikius (5.54 formulė), o kuro rūšių struktūros pokyčius nustatyti pasitelkiant ekspertinius vertinimus. Rengiant žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes rekomenduojama taikyti CO 2, CH 4 ir N 2 O emisijų rodiklius, pateiktus Lietuvos energetikos instituto 2016 m. atliktoje studijoje Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių emisijų rodiklių energetikos sektoriuje atnaujinimas (LEI, 2016). Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriuje sunaudojamų kuro rūšių emisijų rodikliai pateikti 5.15 lentelėje. 166

167 5.15 lentelė. Žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriuje sunaudojamo kuro rūšių ŠESD emisijų rodikliai, t/tj Kuro rūšis Emisijų rodikliai, t/tj CO 2 CH 4 N 2 O Kietasis kuras Akmens anglis 95,10 0,3 0,0015 Antracitas 106,55 0,3 0,0015 Subbituminės akmens anglys 96,10 0,3 0,0015 Durpės 104,34 0,3 0,0014 Gamtinės dujos Gamtinės dujos 55,53* 0,005 0,0001 Skystasis kuras Gazoliai 72,73 0,01 0,0006 Mazutas 78,40 0,01 0,0006 Skalūnų alyva 76,60 0,01 0,0006 Suskystintos naftos dujos 66,34 0,005 0,0001 Biomasė Malkos ir medienos atliekos 101,34 0,25 0,004 Žemės ūkio atliekos 103,69 0,25 0,004 Biodujos 58,45 0,005 0,0001 Pastaba: * lentelėje pateiktas patikslintas gamtinių dujų CO 2 rodiklis, nustatytas atsižvelgiant į skirtingą gamtinių dujų cheminę sudėtį, 2015 m. importuotą į Lietuvą vamzdynais ir per suskystintų gamtinių dujų terminalą. Prognozuojant ŠESD susidarančias deginant gamtines dujas rekomenduojama naudoti šį patikslintą gamtinių dujų CO 2 emisijos rodiklį. Jautrumo analizę rekomenduojama atlikti atsižvelgiant į žemės ūkio/ žvejybos/miškininkystės sektoriaus išmetamą ŠESD kiekį labiausiai įtakojančius veiksnius: bendrus šalies ekonomikos augimo tempus, žemės ūkio sektoriaus dalį BVP struktūroje Energetika: neorganizuotai išmetamos ŠESD Bendra sektoriaus charakteristika Neorganizuotai išmetamos ŠESD susidaro išgaunant, perdirbant, transportuojant ir paskirstant naftą (1.B.2.a) bei gamtines dujas (1.B.2.b). Naftos išgavimo, perdirbimo ir paskirstymo metu susidaro CH 4, CO 2 ir N 2 O, o gamtinių dujų transportavimo ir paskirstymo metu susidaro CH 4 ir CO m. laikotarpio Lietuvos neorganizuotai išmetamų ŠESD kitimo tendencijos pateiktos 5.51 pav m. neorganizuotai išmetamos ŠESD sudarė apie 290 kt CO 2 ekv. ir bendroje Lietuvoje išmetamų ŠESD kiekio struktūroje apėmė tik 1,5 %. Neorganizuotai išmetamų ŠESD struktūroje apie 97,0% užima gamtinių dujų transportavimo ir paskirstymo metu išmetamas ŠESD kiekis. 167

168 Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmestųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Lietuvos neorganizuotai išmestų ŠESD kitimo tendencijos metodika: Neorganizuota išmetamų ŠESD prognozavimo metodika Neorganizuotai išmetamų ŠESD prognozavimui taikytina ŠESD apskaitos rengimo ŠESD LE, x ADx, t EFŠESD, x = (5.55) čia: AD x, t atitinkami veiklos iš organinio kuro gavybos, perdirbimo, transportavimo ir paskirstymo duomenys; EF, specifinis atitinkamos kuro rūšies ir veiklos emisijos rodiklis. ŠESD x Prognozuojant neorganizuotai išmetamas ŠESD susidarančias išgaunant, perdirbant, transportuojant ir paskirstant naftą galima daryti prielaidą, kad ilgalaikėje perspektyvoje šioje kategorijoje neįvyks jokių didelių pokyčių ir išmetimų kiekis išliks pastovus bei sudarys apie 10 kt CO 2 ekv. 168

169 Prognozuojami neorganizuotai išmetamų ŠESD kiekiai susiejami su gamtinių dujų kiekiu išleistu į atmosferą iš gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemos. Gamtinių dujų kiekis išleistas į atmosferą iš esmės priklauso nuo bendro gamtinių dujų suvartojimo šalies viduje. Prognozuojant tikslinga padaryti prielaidą, kad išleistas į atmosferą kiekis sudarys apie 2,0 % nuo bendro prognozuojamo gamtinių dujų suvartojimo. Specifiniai gamtinių dujų emisijų rodikliai nustatomi atsižvelgiant į gamtinių dujų cheminę sudėtį ir gamtinių dujų tankį. Nuo 2015 m. sausio mėn., pradėjus veikti suskystintų gamtinių dujų terminalui, atsivėrė galimybės gamtinių dujų rinkai Lietuvoje. Suskystintų gamtinių dujų terminalas leidžia gamtines dujos Lietuvos vartotojams tiekti iš skirtingų tiekėjų, o tai turi didelę įtaką gamtinių dujų cheminei sudėčiai, todėl prognozuojant neorganizuotai išmetamas ŠESD tikslinga naudoti naujausius gamtinių dujų cheminės sudėties duomenis. AB Energijos skirstymo operatoriaus pateikta 2015 m. informacija apie gamtinių dujų cheminę sudėtį ir dujų tankį apibendrinta 5.16 lentelėje lentelė. Gamtinių dujų cheminė sudėtis Metai CH 4, % CO 2, % Dujų tankis, kg/m ,448 0,07 0,702 Tokiu būdu apskaičiuotas prognozuojamas išmetamas CH 4 ir CO 2 kiekis, atsižvelgiant į tikėtinus išleisti į atmosferą gamtinių dujų kiekius, apims visas neorganizuotai išmetamas ŠESD iš gamtinių dujų sistemų Pramonės procesai Bendra sektoriaus charakteristika Pramonės procesų metu išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos rengimo metodikoje numatyti šie išmetamųjų ŠESD šaltiniai ir kategorijos: Mineralinių produktų gamybos šakoje (2.A) yra šie CO 2 išmetimų šaltiniai: cemento gamyba (2.A.1); kalkių gamyba (2.A.2); stiklo gamyba (2.A.3); keramikos dirbinių gamyba (2.A.4.a); kitas kalcinuotosios sodos naudojimas (2.A.4.b); mineralinės vatos gamyba (2.A.4.d). 169

170 Chemijos pramonės šakoje (2.B) yra šie šaltiniai: išmetamas CO 2 dėl amoniako gamybos (2.B.1) ir metanolio gamybos (2.B.8.a); išmetamas N 2 O dėl azoto rūgšties gamybos (2.B.2); išmetamas CH 4 dėl metanolio gamybos (2.B.8.a.). Metalo pramonės šakoje (2.C) CO 2 išsiskiria dėl ketaus liejinių gamybos, Kuro vartojimas neenergetinėms reikmėms ir tirpiklių naudojimas (2.D) siejamas su šiais CO 2 šaltiniais: tepalų naudojimas (2.D.1); parafino vaško naudojimas (2.D.2); tirpiklių naudojimas (2.D.3); asfalto gamyba ir naudojimas (2.D.3); karbamido priedai katalizatoriams (2.D.3). Elektronikos pramonėje (2.E) išmetami NF 3 ir SF 6, kurių šaltiniai yra šie: puslaidininkių gamyba (2.E.1); fotovoltinių elementų gamyba (2.E.3). Produktų, kurie yra ozoną ardančių medžiagų pakaitalai, naudojimas (2.F) išmetamos fluorintos ŠESD, kurių šaltiniai: šaldytuvai ir oro kondicionavimas (2.F.1); putų ir putplasčių komponentės (2.F.2); priešgaisrinės sistemos (2.F.3); fiksuotų dozių inhaliatoriai (2.F.4.a). Kitų produktų gamyba ir naudojimas (2.G): išmetamas SF 6 iš elektros įrenginių (2.G.1); išmetamas SF 6 iš greitintuvų (radioterapijos įrenginiuose) (2.G.2.b); išmetamas N 2 O iš naudojimo medicinoje (2.G.3.a) išmetamas N 2 O iš aerozolių (2.G.3.b). 170

171 Kiti (2.H) išmetamųjų ŠESD šaltiniai: popieriaus ir popieriaus gaminių pramonėje (2.H.1) išmetami SO 2, NO x, NMVOC ir CO 2 ; išmetamas CO 2 naudojant karbonatus dūmų nusierinimui (2.H.3) Išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo tendencijų analizė m. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo daugelyje pramonės šakų kardinaliai keitėsi galimybės realizuoti produkciją. Paklausa šalies viduje dėl ekonomikos nuosmukio, kuris tęsėsi iki 1995 m., mažėjo, eksportas į Rytų rinkas gerokai sumažėjo jau 1992 m., o kelių į Vakarų rinkas paieškoms reikėjo ne vienerių metų. Daugelio produktų, kuriuos gaminant į atmosferą išmetamos ŠESD, gamybos apimtys m. smuko drastiškai. Palyginti su 1990 m. buvusiu lygiu, kalkių gamybos apimtys 1993 m. sumažėjo 82,6 %, klinkerio 78,5 %, mineralinės vatos 78 %, amoniako 72,2 %, keramikos gaminių 60,5 %, stiklo gaminių 48,1 %. Labiausiai net 94,5 % sumažėjo metanolio gamyba, o mažiausiai 19,4 % azoto rūgšties gamyba m. laikotarpiu mineralinių nemetalinių produktų, kurie yra CO 2 šaltiniai, gamybos apimtys keitėsi skirtingai. Tai iliustruoja 5.52 pav. pateiktos jų indekso kaitos kreivės. Stiklo gaminių apimtys viršijo 1990 m. lygį, vėliau sumažėjo beveik dvigubai, o po ekonomikos krizės vėl atsigavo ir 2014 m jų pagaminta tik 20,8 % mažiau nei 1990 m. Klinkerio ir kalkių poreikiai augo m. laikotarpiu, šalies ekonomikai ir ypač statybos pramonei sparčiai augant, taip padidėjo. Po ženklaus nuosmukio 2009 m. šių gaminių apimtys vėl padidėjo, tačiau 2014 m. klinkerio ir kalkių pagaminta atitinkamai 24,7 ir 18,5 % nuo 1990 m. buvusios gamybos apimties. Keramikos dirbinių gamyba visai sumenko 2014 m. jų pagaminta tik 2,3 % nuo 1990 m. lygio. Mineralinės vatos gamyba atvirkščiai buvo visiškai sumenkusi m., bet vėliau jos poreikiai visą laiką augo ir 2014 m. vatos pagaminta 1,7 karto daugiau nei 1990 m. Chemijos pramonėje CO 2 išmetamas į atmosferą gaminant amoniaką ir metanolį, N 2 O išmetamas gaminant azoto rūgštį, o CH 4 išmetamas gaminant metanolį. Pagrindiniai išmetamųjų ŠESD šaltiniai yra amoniakas ir azoto rūgštis, kurių gamybos apimtys po nuosmukio m. jau 1996 m. pasiekė 1990 m. lygį. Vėliau jų augimo tendencijos buvo skirtingos amoniako gamyba augo nuosaikiai, 2007 m. ir m. jo pagaminta dvigubai, o 2014 m. 1,7 karto daugiau nei 1990 m. Azoto rūgšties gamybos apimtys m. laikotarpiu augo labai sparčiai m. ir m. šio produkto pagaminta tris kartus daugiau nei 1990 m. Ženklus azoto rūgšties gamybos nuosmukis m. yra globalios ekonomikos krizės pasekmė. Metanolio gamyba, labai sumenkusi m., šiek tiek atsigavo m. laikotarpiu. 171

172 Nors 2008 m. metanolio buvo pagaminta 60,4 % nuo 1990 m. buvusios gamybos apimties, dėl ekonominių priežasčių (aukštų gamtinių dujų kainų ir didelės konkurencijos rinkoje) jo gamyba sustabdyta ir ateityje įmonė metanolio gaminti neplanuoja. Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Pramonės produktų gamybos indekso kaita Pagrindinių mineralinių produktų ir chemijos pramonės gaminių gamybos apimčių smukimas m. lėmė labai didelį išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimą. Tai iliustruoja duomenys, pateikti 5.53 pav. ir 5.17 lentelėje. 172

173 Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Pramonės procesuose išmetamųjų ŠESD kiekio kaita (pagal šakas) 5.17 lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekis pagal pramonės šakas, kt CO 2 ekv. 2.A 2.B 2.C 2.D 2.E 2.F 2.G 2.H Iš viso ,0 2178,4 17,0 65,9 0,0 0,0 96,0 0,0 4499, ,5 2335,0 13,7 66,6 0,0 0,0 94,3 0,0 4532, ,6 1435,0 7,0 67,7 0,0 0,0 92,5 0,0 2685, ,7 1091,7 5,4 66,2 0,0 0,0 90,7 0,0 1754, ,3 1308,1 5,3 66,4 0,0 0,1 88,9 0,0 1952, ,6 1648,6 4,5 67,8 0,0 6,2 87,1 0,0 2239, ,4 2059,6 5,1 67,3 0,0 7,7 85,3 0,0 2630, ,5 1976,9 5,3 76,0 0,0 10,2 83,5 0,0 2593, ,2 2317,0 5,7 73,2 0,0 13,9 82,1 0,0 3001, ,1 2341,4 6,2 70,9 0,0 17,5 80,4 0,0 2936, ,3 2556,5 6,8 70,5 0,0 22,1 78,7 0,0 3091, ,0 2795,9 7,1 71,9 0,0 28,6 76,9 0,0 3340, ,6 2966,1 7,2 73,7 0,0 36,4 75,2 0,0 3513, ,5 3030,3 6,8 72,5 0,0 47,9 74,9 0,0 3595, ,5 3139,1 6,9 72,7 0,0 69,1 71,9 0,0 3786, ,0 3443,4 7,3 71,1 0,0 90,3 70,7 0,0 4127, ,9 3532,8 6,9 69,1 0,0 120,0 41,6 0,0 4369, ,4 5287,4 6,5 68,3 0,0 155,9 32,5 0,0 6151,1 173

174 2.A 2.B 2.C 2.D 2.E 2.F 2.G 2.H Iš viso ,3 4698,4 4,7 67,8 3,0 194,6 7,0 1,5 5498, ,8 1709,1 4,2 63,8 2,4 216,1 12,3 0,8 2313, ,1 1589,1 4,3 64,8 4,7 259,5 6,8 1,4 2257, ,1 2962,2 3,9 64,5 5,9 306,5 7,5 0,0 3733, ,8 2690,8 3,2 63,5 3,6 351,0 5,1 3,7 3576, ,6 2007,9 2,5 63,8 6,0 405,1 5,2 1,0 3008, ,9 2206,9 2,6 62,6 5,0 449,5 6,4 0,1 3200,0 Bendrai su pramonės procesais ir produktų naudojimu susijusių išmetamųjų ŠESD kiekio kaitai apibūdinti galima išskirti: kardinalų jų kiekio sumažėjimą m., m. laikotarpį, labai didelę ekonominės krizės įtaką m. ir pokrizinį penkerių metų laikotarpį m. mineralinių produktų gamybos šakoje išmetamųjų ŠESD kiekis buvo 4,2 karto mažesnis nei 1990 m., chemijos pramonėje 2 kartus mažesnis, o bendras visose šiam sektoriui priskiriamose pramonės šakose ir dėl produktų naudojimo išmetamas ŠESD kiekis, sumažėjo 2,6 karto m. dėl mineralinių produktų gamybos augimo išmetamųjų ŠESD kiekis padidėjo 19,9 %, metalo pramonėje 20,4 %, chemijos pramonėje net 4,8 karto, kitų šaltinių ir dėl produktų naudojimo išmetamos dujos 63,6 %. Bendras sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekis 2007 m. buvo 3,5 karto didesnis nei 1993 m. ir 1,4 karto viršijo 1990 m. lygį Po didelio išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimo m. dėl ekonomikos krizės bendra jų apimtis per pastaruosius keletą metų išliko panaši į 2000 metais buvusią. Palyginti su baziniais 1990 m., 2014 m. bendras išmetamųjų ŠESD kiekis iš pramonės procesų ir dėl produktų naudojimo buvo mažesnis 28,9 %. Didžiausią įtaką šiam sumažėjimui turėjo pokyčiai mineralinių dirbinių gamyboje, kurie lėmė daug mažesnius išmetamųjų ŠESD kiekius 2014 m. jų kiekis, palyginti su baziniais metais, sumažėjo net 78,2 %. Chemijos pramonėje 2007 m. išmetamųjų ŠESD kiekis 2,4 karto viršijo 1990 m. lygį. Tolesnius išmetamųjų ŠESD kiekio šioje pramonės šakoje pokyčius lėmė tai, kad azoto rūgšties gamybos įmonė, siekdama sumažinti išmetamo N 2 O kiekį, įgyvendino 2 bendro įgyvendinimo projektus. Bendras išmetamųjų ŠESD dujų kiekis chemijos pramonėje, skaičiuojant CO 2 ekvivalentu, sumažėjo nuo 5287 kt 2007 m. iki 1589 kt 2010 m. Nors pokriziniu laikotarpiu vėl galima įžvelgti šių dujų augimo chemijos 174

175 pramonėje tendenciją, 2014 m. šioje šakoje išmestųjų ŠESD kiekis, palyginti su baziniais metais, buvo tik 1,3 % didesnis nei 1990 m m. laikotarpiu labiausiai (94,6 %) sumažėjo dėl kitų produktų gamybos ir naudojimo (2.G) išmetamas N 2 O kiekis. Sumažėjimo pagrindinė priežastis sumažėjęs šių dujų naudojimas medicinoje (anestezijai ir kt.) ir nedidele dalimi aerozolių naudojimo mažėjimas. Tačiau šios komponentės, taip pat ir dėl ketaus liejinių gamybos išsiskiriančio CO 2 (jo kiekis 2014 m. buvo 84,7 % mažesnis nei 1990 m.) vaidmuo bendrame sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekyje labai menkas 2014 jų dalis sudarė tik 0,3 %. Akcentuotina, kad nuo 1995 m. visą laiką sparčiai didėjo hidrofluorangliavandenilių kiekis dėl produktų, kurie yra ozoną ardančių medžiagų pakaitalai, naudojimo m. laikotarpiu šių fluorintų dujų kiekis padidėjo net 72 kartus. Bendroje pramonės procesų ŠESD struktūroje dominuoja mineralinių produktų ir chemijos pramonės šakos, o jų dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai keitėsi. Mineralinių produktų gamybos dalis 1990 m. sudarė 47,6 %, 1993 m. ji sumažėjo iki 28,5 %, o 2007 m. iki 9,8 %, 2009 m. sudarė 13,2 %, o 2014 m. 14,6 %. Chemijos pramonės dalis 1990 m. sudarė 48,4 %, 1993 m. padidėjo iki 62,2 %, o vėliau iki 2007 m. visą laiką augo ir pasiekė net 86,0 % lygį, 2009 m. sumažėjo iki 73,9 %, o 2014 m. iki 69,0 %. Nuolat didėjančio hidrofluorangliavandenilių kiekio dalis sektoriaus išmetamųjų ŠESD struktūroje 1995 m. sudarė 0,3 %, 2007 m. sudarė 2,5 %, 2009 m. padidėjo iki 9,3 %, o 2014 m. iki 14 %. Visų kitų šakų išmetamųjų ŠESD dalis 1990 m. sudarė 4 %, 1993 m. padidėjo iki 9,3 %, 2007 m. sumažėjo iki 1,7 %, 2009 m. sudarė 3,6 %, o 2014 m. 2,4 %. Didelius pasikeitimus pagal pagrindinius išmetamųjų ŠESD šaltinius (kategorijas) iliustruoja 5.18 lentelėje pateikti duomenys lentelė. Išmetamo ŠESD kiekio kaita pagal kategorijas, kt CO 2 ekv. 2.A.1 2.A.2 2.A.3 2.A.4.a 2.A.4.b, 2.A.4.d 2.B.1, 2.B.8.a 2.D 2.B.2 2.G.3.a, 2.G.3.b 2.E, 2.F,2.G ,1 222,7 11,7 227,9 11,6 1280,2 65,9 893,0 96,0 0,0 22, ,0 226,4 12,4 224,7 9,1 1392,1 66,6 937,1 94,3 0,0 19, ,0 125,8 9,5 186,2 7,2 747,6 67,7 684,2 92,5 0,0 10, ,9 38,7 6,0 90,0 2,2 372,0 66,2 719,4 90,7 0,0 5, ,6 30,3 5,0 63,2 3,2 744,8 66,4 561,5 88,9 0,1 7, ,0 56,8 14,4 42,8 3,7 1020,9 67,8 625,4 87,1 6,2 6, ,5 37,7 13,5 33,8 2,8 1199,9 67,3 858,6 85,2 7,7 6, ,1 31,4 13,5 27,1 3,5 1027,6 76,0 948,0 83,4 10,3 6, ,7 53,3 13,4 26,2 4,6 1091,0 73,2 1225,3 81,6 14,4 6, ,8 33,6 13,3 23,9 3,5 1051,3 70,9 1290,1 79,8 18,0 6, ,5 24,4 15,4 20,9 4,0 1041,1 70,5 1514,9 78,0 22,8 7, ,4 43,5 15,2 13,5 4,4 1123,1 71,9 1670,9 76,2 29,3 9, ,5 43,6 9,5 6,0 5,0 1157,4 73,7 1807,0 74,4 37,2 8,9 Kita 175

176 ,5 47,1 10,4 7,4 6,0 1146,9 72,5 1881,0 72,6 50,2 9, ,0 47,1 11,2 10,3 6,9 1054,7 72,7 2081,9 70,8 70,2 9, ,3 31,1 10,2 11,4 9,0 1120,9 71,1 2320,3 69,0 92,0 9, ,3 50,9 7,3 12,1 13,4 1201,9 69,1 2328,1 40,1 121,6 9, ,1 44,1 6,8 12,4 13,1 2293,3 68,3 2991,3 31,3 157,1 9, ,8 41,8 7,0 9,2 9,5 1900,8 67,8 2794,4 6,5 198,0 7, ,0 5,4 5,1 4,9 5,3 1077,5 63,8 631,6 11,6 219,2 5, ,0 20,1 4,2 4,8 8,9 1033,5 64,8 555,5 5,5 265,5 5, ,8 39,7 6,5 7,0 10,1 2111,4 64,5 850,8 5,7 314,3 3, ,2 37,4 7,3 5,8 10,2 2117,6 63,5 573,2 4,7 355,0 7, ,8 29,3 8,1 5,2 13,2 1671,9 63,8 335,9 4,8 411,5 3, ,8 41,2 7,4 5,2 12,2 1875,1 62,6 331,8 5,2 455,7 2,7 Aukščiau aptarti m. laikotarpiu įvykę kardinalūs pasikeitimai pramonėje lėmė didelį atskirų produktų gamybos procesuose išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimą. Per trejus metus išmetamas CO 2 kiekis gaminant cementą (2.A.1), sumažėjo 4,6 karto, kalkes (2.A.2) 5,8 karto, stiklą (2.A.3) 2 kartus, keramikos dirbinius (2.A.4.a) 2,5 karto, naudojant kalcinuotąją sodą (2.A.4.b) 6,8 karto, gaminant mineralinę vatą (2.A.4.d) 4,5 karto, gaminant amoniaką (2.B.1) 3,4 karto, metanolį (2.B.8.a) 18,2 karto, gaminant ketaus liejinius (2.C) 3,1 karto. Labai mažai m. laikotarpiu keitėsi išmetamas CO 2 kiekis, kurį lemia neenergetinėms reikmėms naudojami tepalai (2.D.1), parafino vaško naudojimas (2.D.2) ir kiti šaltiniai (2.D.3), tarp jų tirpiklių naudojimas, asfalto gamyba ir naudojimas, karbamido priedai katalizatoriams. Azoto rūgšties gamybos (2.B.2) procese išmetamas N 2 O kiekis 1993 m. sumažėjo, palyginti su 1990 m. lygiu, 19,4 % m. išmetamas N 2 O kiekis padidėjo iki 2991,3 kt, skaičiuojant CO 2 ekvivalentu arba 3,3 karto palyginti su 1990 m. Įgyvendinus 2 BĮ projektus, N 2 O kiekis, išmetamas dėl azoto rūgšties gamybos labai sumažėjo 2014 m. jo kiekis sumenko iki 331,8 kt CO 2 ekvivalentu arba sumažėjo 62,9 % palyginti su 1990 m. lygiu. Azoto rūgšties gamybos apimtys ir technologijos lemia bendrą pramonės procesuose išmetamą N 2 O kiekį m. tik 1,5 % visų N 2 O išmetimų šaltiniais buvo naudojimas medicinoje (2.G.3.a) ir aerozoliuose (2.G.3b) m. laikotarpiu išmetamo CH 4 šaltinis buvo metanolio (2.B.8.a) gamyba, kuri sustabdyta 2009 m. dėl ekonominių priežasčių. Apibendrinant išmetamųjų ŠESD kiekio kaitą pagal atskirus šaltinius, akcentuotina, kad 2014 m. išmetamas jų kiekis, palyginti su baziniais 1990 m., gaminant cementą, sumažėjo 76 %, kalkes 81,5 %, keramikos dirbinius 97,7 %, azoto rūgštį 62,9 %, ketaus liejinius 84,7 %, stiklo gaminius 36,7 %, dėl kalcinuotosios sodos naudojimo 82,0 %, dėl kuro vartojimo neenergetinėms reikmėms ir tirpiklių naudojimo 4,9 %. Gaminant amoniaką ir mineralinę vatą, išmetamųjų ŠESD kiekis 2014 m. buvo atitinkamai 49,3 % ir 79,4 % didesnis nei 1990 m. Bendras 176

177 išmetamųjų ŠESD kiekis pramonės procesams priskiriamoms veikloms m. sumažėjo 28,9 %. Išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimas būtų gerokai didesnis, jei nebūtų atsiradusi nauja ŠESD komponentė fluorintos ŠESD. Tai hidrofluorangliavandeniliai (HFCs), perfluorangliavandeniliai (PFCs), azoto trifluoridas (NF 3 ) ir sieros heksafluoridas (SF 6 ), kuriems nustatytos aukštos visuotino šiltėjimo potencialo vertės. Šių ŠESD šaltiniai (2.E, 2.F, 2.G): šaldymo, oro kondicionavimo įranga, šilumos siurbliai, priešgaisrinės sistemos, aukštos įtampos skirstomieji įrenginiai, taip pat puslaidininkių ir fotovoltinių elementų gamyba m. 95,0 % viso išmetamo HFCs kiekio sudarė šaldymo ir oro kondicionavimo įranga (2.F.1), 3,1 % putų ir putplasčių komponentės (2.F.2), 0,5 % priešgaisrinės sistemos (2.F.3) ir 1,4 % aerozoliai (2.F.4.a). Pagrindinis sieros heksafluorido šaltinis buvo puslaidininkių gamyba (2.E.1), kuriai teko 79,5 %, išmetimas iš elektros įrenginių (2.G.1) sudarė 17,8 %, o išmetimas dėl karbamido priedų naudojimo katalizatoriams (2.G.2.b) sudarė 2,6 %. Azoto trifluorido (NF 3 ) šaltinis fotovoltinių elementų gamyba (2.E.3). Pokyčius išmetamųjų ŠESD kiekio struktūroje pagal jų šaltinius iliustruoja 5.54 pav. Baziniais metais didžiausią jų dalį (37,1 %) sudarė išmetamųjų ŠESD kiekis iš cemento gamybos, iš amoniako gamybos sudarė 27,9 %, iš azoto rūgšties gamybos 19,9 %, iš keramikos dirbinių gamybos 5,1 %, iš kalkių gamybos 5,0 %, iš visų kitų 5,1 % m. didžiausias išmestas ŠESD kiekis (58,6 %) buvo iš amoniako gamybos, cemento gamybai teko 12,5 %, azoto rūgšties gamybai 10,4 %, fluorintas ŠESD išmetantiems šaltiniams 14 %, visiems kitiems šaltiniams teko 4,5 %. Akcentuotina, kad 2008 metais viso išmetamo ŠESD kiekio 50,8 % sudarė išmestas ŠESD kiekis iš azoto rūgšties gamybos, 2008 m. rugpjūčio mėn. azoto rūgšties gamybos įmonėje buvo pradėti du bendro įgyvendinimo (BĮ) projektai, kurių tikslas - sumažinti išmetamą N 2 O kiekį, įrengiant antrinį katalizatorių m. pabaigus BĮ projektų įgyvendinimą emisijos rodiklis sumažėjo daugiau kaip 8 kartus, todėl sumažėjo išmetamas N 2 O kiekis absoliučiu dydžiu ir jo dalis bendrame balanse. 177

178 Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Pramonės procesuose išmetamųjų ŠESD kiekio struktūra (pagal kategorijas) Analizuojant atskirų išmetamųjų ŠESD kiekio vaidmenį, galima akcentuoti, kad išmetamas CO 2 kiekis absoliučiu dydžiu, nežiūrint ženklaus jų sumažėjimo m., mažiausiai keitėsi (5.55 pav.), o jų dalis bendrame pramonės procesų balanse nuo 77,9 % 1990 m. buvo sumenkusi iki 39,8 % 2005 m., bet 2014 m. vėl padidėjo iki 75,2 %. N 2 O dalis keitėsi atvirkščiai nuo 22,0 % 1990 m. buvo padidėjusi iki 58,0 % 2005 metais, bet 2014 metais sumenko iki 10,5 %. Hidrofluorangliavandenilių dalis nuo 0,3 % 1995 m. nuosekliai augo ir sudarė 14,0 % 2014 m. 178

179 Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Pramonės procesuose išmetamųjų ŠESD kiekio kaita pagal jų rūšis Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodika, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Išmetamųjų ŠESD kiekio kaitos tendencijas šiame sektoriuje apibrėžia pagrindinių mineralinių produktų (cemento, kalkių, stiklo, keramikos dirbinių, mineralinės vatos) ir chemijos produktų (amoniako, azoto rūgšties) poreikis šalies viduje bei eksporto į pasaulio rinkas. Perspektyvines šių produktų gamybos apimtis galima nustatyti remiantis mineralinių medžiagų pramonėje ir chemijos pramonėje sukuriamos pridėtinės vertės augimo ir šiose šakose gaminamų produktų tarpusavio ryšių analize ir taikant šiuos ryšius aprašantį ekonometrinį modelį. Siekiant nustatyti pramonės šakose gaminamų produktų ir sukuriamos pridėtinės vertės elastingumo rodiklius, rekomenduojama naudoti m. laikotarpio duomenis. Kadangi nemaža dalis šiose šakose gaminamų produktų (cemento, kalkių, amoniako, azoto rūgšties), apibrėžiančių išmetamųjų ŠESD kiekio kaitos tendencijas, gali būti eksportuojama, rekomenduojama prognozuojamas jų apimtis derinti su pagrindinių gamintojų ekspertais arba naudoti jų parengtas projekcijas. 179

180 Dėl bet kurios rūšies produktų, kuriuos gaminant išmetamas CO 2, jo kiekiai apskaičiuojami taikant formulę: CO 2 = P EF i (5.56) čia: P pagaminto produkto kiekis, tonomis; EF i atitinkamas emisijos rodiklis, t/t. Tokiu pat būdu apskaičiuojamos ir išmetamas CH 4 bei N 2 O kiekis. Pagrindinių produktų (klinkerio, kalkių, amoniako, azoto rūgšties), kurių gamyba lemia didžiąją pramonės procesų metu išmetamo ŠESD kiekio dalį, gamybos apimtis galima pagrįsti tik remiantis nuodugnia reikšmingų pokyčių šalies ir pasaulio rinkose analize. Išmetamas SF6 kiekis puslaidininkių gamyboje apskaičiuojamas taikant formulę: SF 6 = K EF i (5.57) čia: K suvartotas fluorintų ŠESD kiekis, tonomis; EF i emisijos rodiklis, t/t. Šis emisijos rodiklis gaminant puslaidininkius yra lygus 0,5. Tokiu pat būdu apskaičiuojamos ir NF3 kiekis, išmetamas į aplinką gaminant fotovoltinius elementus. Emisijos rodiklis yra lygus 0,01. Fluorintoms šiltnamio efektą sukeliančios dujoms (HFCs, PFCs, SF 6 ir kitoms fluorintoms ŠESD) nustatytas aukštas visuotinio šiltėjimo potencialas. Siekiant sumažinti išmetamus šių dujų kiekius, 2014 metų balandžio 16 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino reglamentą (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006. Šis reglamentas svarbus keturiais aspektais: a) jame nustatomos taisyklės dėl fluorintų ŠESD ribojimo, naudojimo, surinkimo ir suardymo; b) nustatomos konkrečių produktų ir įrangos, kuriuose yra fluorintų ŠESD arba kurių veikimas priklauso nuo šių dujų, pateikimo rinkai sąlygos; c) nustatomos fluorintų ŠESD naudojimo konkrečiais tikslais sąlygos; d) nustatomi hidrofluorangliavandenilių pateikimo rinkai kiekybiniai apribojimai. Vadovaudamasis LR aplinkos apsaugos įstatymu, kitais teisės aktais bei šiuo reglamentu, LR aplinkos ministras 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-394 Dėl duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo patvirtino duomenų apie fluorintas ŠESD ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ir medžiagų turinčios 180

181 įrangos apskaitos tvarkos aprašą ir šių dujų apskaitos bei įrangos inventorizacijos ataskaitų formas. Šiuo įsakymu Aplinkos apsaugos agentūrai pavesta: a) organizuoti įmonių ataskaitų apie fluorintas ŠESD ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas surinkimą; b) tvarkyti informacinės sistemos Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema duomenų bazę; c) teikti nustatyta tvarka apibendrintus duomenis apie gaminamas, importuojamas, eksportuojamas, sunaudojamas, surenkamas, recirkuliuojamas, regeneruojamas ir sunaikinamas fluorintas dujas, taip pat įrangos inventorizavimo duomenis. Kasmetinės ataskaitos apie fluorintų ŠESD sunaudojimą ir nuolat atnaujinama duomenų bazė sudarys būtinas prielaidas tiksliai šių dujų srautų apskaitai, padės nustatyti išmetamo fluorintų ŠESD kiekio kaitos tendencijas ir sudarys galimybes nuosekliai mažinti neigiamą šių dujų kiekį ir neigiamą poveikį aplinkai. Rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozę, tikslinga taikyti CO 2, CH 4 ir N 2 O emisijos rodiklius, pateiktus 5.19 lentelėje lentelė ŠESD emisijos rodikliai pramonės procesuose, t/t Produktas CO 2 CH 4 N 2 O Klinkerio gamyba, t/t 0,537 Kalkių gamyba, t/t 0,773 Stiklo gamyba, t/t Keramikos gaminių gamyba, t/t 0,056 Kalcinuotosios sodos naudojimas, t/t 0,415 Mineralinės vatos gamyba, t/t 0,154 Amoniako gamyba, t/t 2,170 Azoto rūgšties gamyba 0,00103 Tepalų naudojimas, t/tj 0,01467 Parafino vaško naudojimas, t/tj 0,01467 Tirpiklių naudojimas, t/tūkstančiui gyv. 0,01617 Rengiant hidrofluorangliavandenilių prognozes rekomenduojama vadovautis TKKK nustatyta fluorintų dujų apskaitos pagal rekomenduotas šaltinių kategorijas metodika, skaičiavimams naudojant Aplinkos apsaugos agentūros duomenų basėje pateiktus ir kasmet atnaujinamus duomenis, taip pat įvertinant studijoje Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio naudojimo Lietuvoje m. analizė pateiktas rekomendacijas. Analizuojant galimus ŠESD emisijų scenarijus, jautrumo analizėje reikėtų vertinti šių veiksnių įtaką: gamybos apimtys pagal atskiras pramonės šakas (amoniako, azoto rūgšties, cemento, kalkių ir kt. produktų kiekiai, kt. ATL kaina, EUR/t CO

182 5.5. Žemės ūkis Bendra sektoriaus charakteristika Žemės ūkio sektorius yra antras svarbiausias išmetamųjų ŠESD kiekio šaltinis Lietuvoje, apimantis 22,9 % viso išmetamo ŠESD kiekio. Lietuvoje žemės ūkio ir atliekų sektoriuose bendrai susidaro didžiausia išmetamo CH 4 kiekio dalis. Taip pat pabrėžtina, kad žemės ūkio sektorius yra didžiausias N 2 O išmetimo šaltinis. Pagal 2014 m. duomenis, žemės ūkio sektoriuje susidarė daugiausia CH 4 (54,7 %) ir N 2 O (73,7 %) išmetimo nuo bendro CH 4 ir N 2 O kiekio (pagal ŠESD kiekio apskaitos duomenis). Išmetamųjų ŠESD kiekis žemės ūkio sektoriuje susidaro dėl šalyje auginamų galvijų žarnyno fermentacijos (CH 4 ) ir tai sudaro 86,5 % viso išmesto CH 4 kiekio sektoriuje. Žemės ūkio dirvožemiai yra pagrindinis N 2 O šaltinis ir tai sudaro net 92,8 % viso išmetamo N 2 O kiekio sektoriuje (pagal ŠESD kiekio apskaitos duomenis) m. laikotarpiu žemės ūkio sektoriuje išmetamųjų ŠESD kiekio pokyčiai buvo itin dideli. Per pirmąjį nagrinėjamo laikotarpio dešimtmetį išmestas ŠESD kiekis žemės ūkyje sumažėjo du kartus (5.56 pav.), o vėlesniu laikotarpiu - stabilizavosi. Žemės ūkio sektoriuje išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo dinamiką iš esmės sąlygojo labai sumažėjęs gyvulių skaičius ir sintetinių azotinių trąšų sunaudojimas m. žemės ūkyje išmetamųjų ŠESD kiekis iš viso sudarė 4525,6 kt CO 2 ekv., iš kurio 53,1 % susidarė žemė ūkio dirvožemiuose, 36,2 % dėl žarnyno fermentacijos, 9,8 % dėl mėšlo tvarkymo ir 0,9 % dėl kalkinimo ir karbamido naudojimo. 182

183 kt CO2 ekv Žarnyno fermentacija Mėšlo tvarkymas Žemės ūkio dirvožemiai Kalkinimas Karbamido naudojimas Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Žemės ūkio sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo dinamika Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodika, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Žarnyno fermentacija Atlikta duomenų analizė parodė, kad gyvulių skaičiaus kitimas turi stiprų tiesioginį ryšį su išmetamųjų ŠESD kiekiu (5.57 pav.). Reikšmingiausias ryšys tarp gyvulių kiekio ir išmetamųjų ŠESD kiekio kitimui būdingas mėsinių galvijų atveju, kuomet koreliacijos koeficientas yra net 0,98. Kiaulių atvejais priklausomybė taip pat itin stipri (0,91 ir 0,89), tačiau šių rūšių gyvulių laikymas žarnyno fermentacijos ir mėšlo tvarkymo prasme nesąlygoja reikšmingos įtakos išmetamųjų ŠESD kiekiui. Palyginimui, melžiamų karvių kiekis daro daug didesnę įtaką, nors koreliacijos koeficientas yra mažesnis 0,76 (tačiau taip pat parodo stiprią priklausomybę tarp galvijų kiekio ir išmetamųjų ŠESD kiekio dydžio kitimo). 183

184 vnt Melžiamos karvės Mėsiniai galvijai Avys Ožkos Arkliai Kiaulės Triušiai Kiti (Nutrijos) Kailiniai gyvūnai Paukščiai Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Gyvulių ir paukščių skaičiaus kitimo dinamika Šiuo metu net 96 % dėl žarnyno fermentacijos susidarančio išmetamo CH 4 kiekio yra sąlygotas melžiamų karvių ir mėsinių galvijų (60 % ir 36 % atitinkamai). Visi kiti naminiai gyvuliai, tokie kaip avys, ožkos, arkliai, kiaulės, triušiai, nutrijos, kailiniai gyvūnai ir paukščiai, sąlygoja tik 4 % viso išmetamo CH 4 kiekio (5.58 pav.). 184

185 Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Žarnyno fermentacijos procesų metu išmetamo CH 4 kiekio kitimo dinamika Žemės ūkyje išmetamam CH 4 kiekiui dėl žarnyno fermentacijos prognozavimui taikytina supaprastinta išmetamo ŠESD kiekio apskaitos rengimo metodika: ŠESD AD EF AD EF = ( MK t MK + ŽFCH MG t MG) / ,, kt (5.56) čia: AD MK, t atitinkamas melžiamų karvių skaičius metais t; AD MG t skaičius metais t;, atitinkamas mėsinių galvijų EF MK specifinis melžiamų karvių emisijos rodiklis (124,77 kg CH4/vnt./m); EF MG specifinis mėsinių galvijų emisijos rodiklis (55,84 kg CH4/vnt./m); kt papildoma dedamoji dėl kitų gyvūnų žarnyno fermentacijos (rekomenduojama taikyti papildomos dedamosios vertė nustatoma atsižvelgiant į vidutinę per laikotarpį nuo 2004 m. dėl kitų gyvūnų žarnyno fermentacijos išmetamo CH 4 vertę). Prognozuojant dėl žarnyno fermentacijos išmestą CH 4 kiekį, galima daryti prielaidą, kad ilgalaikėje perspektyvoje šioje kategorijoje neįvyks jokių ženklių pokyčių. Galima teigti, jog ateityje dėl žarnyno fermentacijos išmetamųjų ŠESD kiekis turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į melžiamų karvių ir mėsinių galvijų kiekių prognozes, nes visų kitų 185

186 naminių gyvulių įtaka yra neapibrėžtumų ribose. Toks teiginys teisingas tuo atveju, kai prognozuojami atskirų gyvulių rūšių kiekiai nepadarytų reikšmingos įtakos esamai gyvulių rūšių sandarai. Todėl prognozavimui prasminga naudoti melžiamų karvių ir mėsinių galvijų duomenis, atitinkamus emisijos rodiklius bei koreguoti apskaičiuotą kiekį pridedant nekintantį išmestą ŠESD kiekį, susidarantį dėl kitų galvijų žarnyno fermentacijos. Rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes žemės ūkio sektoriuje dėl žarnyno fermentacijos pagrindinis duomenų apie prognozuojamus gyvulių prieaugius šaltinis turėtų būti LR Žemės ūkio ministerija. Jautrumo analizę rekomenduojama atlikti atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriuje susidarančių ŠESD kiekius labiausiai įtakojančius veiksnius, t. y. bendrą gyvulių skaičių pagal gyvulių kategorijas. Mėšlo tvarkymas m. laikotarpiu dėl mėšlo tvarkymo išmetamųjų ŠESD kiekio pokyčiai buvo labai panašūs kaip ir visame žemės ūkio sektoriuje. Per pirmąjį laikotarpio dešimtmetį išmestas ŠESD kiekis dėl mėšlo tvarkymo sumažėjo daugiau nei du kartus (5.59 pav.). Išmetamas CH 4 kiekis dėl mėšlo tvarkymo atsiranda dėl organinių medžiagų, esančių mėšle, skilimo procesų. Todėl šios kategorijos išmetamas CH 4 kiekis labiausiai priklauso nuo galvijų bandos struktūros, t. y. kiek ir kokių galvijų yra laikoma, taip pat nuo galvijų maitinimo, mėšlo tvarkymo būdo bei klimatinių sąlygų, kurios pasireiškia mėšlo tvarkymo metu. 186

187 kt CO2 ekv Melžiamos karvės Mėsiniai galvijai Avys Kiaulės Kiti Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Išmetamo CH 4 kiekio dėl mėšlo tvarkymo kitimo dinamika Remiantis 2014 m. duomenimis, daugiausia mėšlo susidaro ir yra tvarkoma dėl kiaulių ir didžiųjų raguočių (melžiamų karvių ir mėsinių galvijų) (5.60 pav.). 187

188 1,88% 14,03% 28,77% 38,40% 16,93% Melžiamos karvės Mėsiniai galvijai Kiaulės Paukščiai Kiti Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Mėšlo susidarymo struktūra pagal galvijų rūšį, 2014 m. Išmetamo CH 4 kiekio dėl mėšlo tvarkymo prognozavimui taikytina išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos rengimo metodika: ŠESD AD EF AD EF AD MTCH 4 = ( MK, t MK + MG, t MG + K, t K + P, t P ) / kt (5.57) EF AD EF čia: AD MK, t atitinkamas melžiamų karvių skaičius metais t; AD MG t, atitinkamas mėsinių galvijų skaičius metais t; skaičius metais t; AD, atitinkamas kiaulių skaičius metais t; K t AD P, t atitinkamas paukščių EF MK specifinis emisijos rodiklis dėl melžiamų karvių (9,64 kg CH4/vnt./m); EF MG specifinis emisijos rodiklis dėl mėsinių galvijų (5,72 kg CH4/vnt./m); EF K specifinis emisijos rodiklis dėl kiaulių (4,00 kg CH4/vnt./m); EF P specifinis emisijos rodiklis dėl paukščių (0,07 kg CH4/vnt./m); kt papildoma dedamoji dėl kitų gyvūnų mėšlo tvarkymo (rekomenduojama taikyti papildomos dedamosios vertė nustatoma atsižvelgiant į vidutinę per laikotarpį nuo 2004 m. dėl kitų gyvūnų mėšlo tvarkymo susidarančio CH4 vertę). Prognozuojant dėl mėšlo tvarkymo išmestą CH 4 kiekį, galima daryti prielaidą, kad ilgalaikėje perspektyvoje šioje kategorijoje neįvyks jokių ženklių struktūrinių pokyčių. Prognozuojamas išmetamas CH 4 kiekis dėl mėšlo tvarkymo turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į didžiųjų raguočių, kiaulių bei paukščių kiekių prognozes, nes visų kitų naminių gyvulių įtaka yra neapibrėžtumų ribose (±2 %). Apskaičiuotas išmestas CH 4 kiekis koreguojamas pridedant nekintantį išmetamą CH 4 kiekį, susidarantį dėl kitų galvijų laikymo. 188

189 Mėšlo tvarkymo metu susidaro ir N 2 O. Išmestas N 2 O kiekis susidaro tiesiogiai dėl mėšlo nitrifikacijos ir denitrifikacijos ir netiesiogiai dėl lakiojo azoto nuostolių, kurie atsiranda daugiausia kaip amoniakas (NH 3 ) ir azoto oksidai (NO x ). Tiesiogiai ir netiesiogiai susidarančio N 2 O kiekiai pateikiami 5.61 pav kt CO2 ekv Tiesioginės Netiesioginės Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Mėšlo tvarkymo metu susidarančio N 2 O kitimo dinamika Išmetamas N 2 O kiekis per pirmąjį m. laikotarpio dešimtmetį sumažėjo daugiau nei tris kartus. Tiesiogiai susidarantis N 2 O kiekis neženkliai viršija netiesiogiai susidarantį NO 2 kiekį (56 % ir 44 % viso kiekio atitinkamai). Išmetamo N 2 O kiekio dėl mėšlo tvarkymo prognozavimui taikytina supaprastinta ŠESD apskaitos rengimo metodika: 189

190 ŠESDMTN 2O ( ADMK, t EFMK + ADMG, t EFMG ) / kt + neties. N 2O = (5.58) čia: AD MK, t atitinkamas melžiamų karvių skaičius metais t; AD MG t skaičius metais t;, atitinkamas mėsinių galvijų EF MK specifinis emisijos rodiklis dėl melžiamų karvių (0,51 kg N2O/vnt./m); EF MG specifinis emisijos rodiklis dėl mėsinių galvijų (0,25 kg N2O/vnt./m); kt papildoma dedamoji dėl kitų gyvūnų mėšlo tvarkymo (rekomenduojama taikyti papildomos dedamosios vertė nustatoma atsižvelgiant į vidutinę per laikotarpį nuo 2004 m. dėl kitų gyvūnų mėšlo tvarkymo susidarančio N 2 O vertę); neties. N 2O - papildoma dedamoji dėl netiesioginių N 2 O emisijų (rekomenduojama taikyti papildomos dedamosios vertė nustatoma atsižvelgiant į vidutinę per laikotarpį nuo 2004 m. netiesiogiai susidarančio N 2 O vertę). Prognozuojant dėl mėšlo tvarkymo susidarantį N 2 O kiekį, galima daryti prielaidą, kad ilgalaikėje perspektyvoje šioje kategorijoje neįvyks jokių ženklių struktūrinių pokyčių. Prognozuojamas išmetamas N 2 O kiekis dėl mėšlo tvarkymo turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į melžiamų karvių bei mėsinių galvijų kiekių prognozes, nes visų kitų naminių gyvulių įtaka yra neapibrėžtumų ribose. Apskaičiuotas išmestas N 2 O kiekis koreguojamas pridedant vidutinį N 2 O kiekį, susidarantį dėl kitų galvijų laikymo bei netiesiogiai susidarančio vidutinę N 2 O vertę per laikotarpį nuo 2004 m. Jautrumo analizę rekomenduojama atlikti atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriuje susidarančių ŠESD kiekius labiausiai įtakojančius veiksnius, t. y. bendrą gyvulių skaičių pagal gyvulių kategorijas. Žemės ūkio dirvožemiai Žemės ūkio dirvožemiuose susidarantis N 2 O kiekis skirstomas į tiesiogiai ir netiesiogiai išmestą N 2 O kiekį (5.62 pav.). Tiesioginiai išmetamas N 2 O kiekis žemės ūkio dirvožemiuose susidaro dėl sintetinių azotinių trąšų ir organinių azotinių trąšų (gyvulių mėšlo, komposto ir nuotekų dumblo) naudojimo dirvožemiui tręšti, gyvulių šlapimo ir mėšlo liekančio ganyklose, pasėlių likučių ir azotą fiksuojančių augalų, organinių dirvožemių valdymo, azoto mineralizacijos susijusios su organinės C netekimu dėl žemės naudojimo pokyčių. 190

191 kt CO2 ekv Tiesioginės Netiesioginės Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Žemės ūkio dirvožemiuose susidarančio N 2 O kitimo dinamika Žemės ūkio dirvožemiuose susidarančiam N 2 O kiekiui būdingas analogiškas kitimas kaip ir kitose minėtose žemės ūkio sektoriaus ŠESD šaltinių kategorijose per pirmąjį dešimtmetį būdingas ženklus sumažėjimas, o paskutinio dešimtmečio metu stebimas vystymosi stabilizavimasis. Išmestam N 2 O kiekiui žemės ūkio dirvožemiuose prognozuoti taikytina išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos rengimo metodika: ŠESD = ( ADNAT t EFNAT + ADOAT t EF ŽDN O OAT + ADBG EFBG + ADGJA EFGJA + ( ADDPl EFDPl ) /1000) ,, NAJ (5.59) 28 čia: AD NAT, t atitinkamas neorganinių azoto trąšų kiekis metais t; NAT EF specifinis emisijos rodiklis dėl neorganinių azoto trąšų naudojimo (0,01 kg N2O-N/kg N); AD OAT, t atitinkamas organinių azoto trąšų kiekis metais t; EF OAT specifinis emisijos rodiklis dėl organinių azoto trąšų naudojimo (0,01 kg N2O-N/kg N); AD BG atitinkamas besiganančių gyvulių kiekis metais t; 191

192 EF BG specifinis emisijos rodiklis dėl besiganančių gyvulių (0,0193 kg N2O-N/kg N); AD GJA atitinkamas azoto į dirvą grąžintose javų atliekose kiekis metais t; EF GJA specifinis emisijos rodiklis dėl azoto į dirvą grąžintose javų atliekose (0,01 kg N2O-N/kg N); AD DPl atitinkamas kultivuojamų organinių dirvožemių plotas metais t; EF DPl specifinis emisijos rodiklis dėl kultivuojamų organinių dirvožemių (8 kg N2O-N/ha); NAJ netiesioginių išmetimų iš apdirbamų dirvų kiekis metais t (rekomenduojama taikyti papildomos dedamosios vertė nustatoma atsižvelgiant į vidutinę per laikotarpį nuo 2004 m. netiesiogiai susidarančio N 2 O vertę). Prognozuojant žemės ūkio dirvožemiuose susidarantį N 2 O kiekį, galima daryti prielaidą, kad ilgalaikėje perspektyvoje šioje kategorijoje neįvyks jokių ženklių struktūrinių pokyčių. Didžiausią išmetimų dalį kaip ir iki šiol sąlygos tiesiogiai išmetamas N 2 O. Pastarosios rūšies išmetimų kiekis per paskutinį dešimtmetį kito nežymiai iki 3 %. Daugiau nei pusė išmetamo ŠESD kiekio susidaro dėl sintetinių azotinių trąšų naudojimo. Viena vertus bendras nuokrypis nuo palyginamųjų metų (2004 m.) nėra didelis. Kita vertus struktūriniai pasikeitimai žemės ūkio produktų rinkose gali sąlygoti pokyčius ir gaminamos produkcijos įvairovėje bei kiekiuose. Atsižvelgiant į tai, kad naudojamas didelis prognozuotinų kintamųjų skaičius, verta metodiką tobulinti ieškant galimybių metodikos supaprastinimui ir kintamųjų skaičiaus sumažinimui, tuo pačiu užtikrinant reikiamą prognozavimo tikslumą. Jautrumo analizę rekomenduojama atlikti atsižvelgiant į žemės ūkio dirvožemiuose susidarančius išmetamus ŠESD kiekius labiausiai įtakojančius veiksnius, t. y. sintetinių azoto trąšų naudojamus kiekius. Žemės kalkinimas Dėl žemės kalkinimo susidaro CO 2 (5.63 pav.). CO 2 kiekis tiesiogiai priklauso nuo kalkinančių produktų kiekio naudojimo. 192

193 kt CO2 ekv Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis 5.63 paveikslas. CO 2 kiekio, susidarančio dėl žemės kalkinimo, kiekio kitimo dinamika CO 2 kiekio, susidarančio dėl žemės kalkinimo, prognozavimui taikytina išmetamo ŠESD kiekio apskaitos rengimo metodika: ŠESD ŽKCO = AD, 44 /12+, 44 /12 2 K t EFK ADD t EFD (5.60) čia: AD, laiko momentu t sunaudojamas kalkakmenio kiekis; K t naudojimo emisijų rodiklis (0,12 t CO 2 -C/t); kiekis; EF K specifinis kalkakmenio AD D, t laiko momentu t sunaudojamas dolomito EF D specifinis dolomito naudojimo emisijų rodiklis (0,13 t CO 2 -C/t). Svarbiausias veiksnys prognozuojant CO 2 kiekį, susidarantį dėl žemės kalkinimo, yra kalkinančių produktų naudojimo duomenys. Šių duomenų gavimo šaltinis kalkinančius produktus gaminančios įmonės. 193

194 Karbamido naudojimas Karbamido naudojimas taip pat sąlygoja išmetamą CO 2 kiekį (5.64 pav.) m. laikotarpiu išmetamas CO 2 kiekis bendrame kiekyje vidutiniškai sudarė iki 1 % m. išmetamo CO 2 kiekio dalis dėl karbamido naudojimo bendrame kiekyje, palyginus su 1990 m. sumažėjo daugiau nei dvigubai, ir sudaro 0,35 % kt CO2 ekv Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. CO 2 kiekio, susidarančio dėl karbamido naudojimo, kitimo dinamika CO 2 kiekio, susidarančio dėl karbamido naudojimo, prognozavimui taikytina išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos rengimo metodika: ŠESD AD EF KRCO2 = KR, t KR 44 /12 (5.61) čia: AD atitinkamas karbamido kiekis laiko momentu t; KR, t naudojimo emisijos rodiklis (0,2 t CO 2 -C/t). EF KR specifinis karbamido Kaip ir prognozuojant CO 2 kiekį, susidarantį dėl žemės kalkinimo, taip ir dėl karbamido naudojimo, svarbiausias veiksnys yra karbamido naudojimo duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad karbamido sunaudojimo duomenys imami iš IFA (International Fertilisers Association) duomenų 194

195 bazės, o šioje duomenų bazėje nėra pateikiamos prognozės. Be to, išmetamas CO 2 kiekis, susidarantis dėl karbamido naudojimo bendrame išmetimų kiekyje sudaro itin menką dalį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė prognozėms naudoti ilgametį reprezentatyvaus laikotarpio vidutinį sunaudojamo karbamido kiekį. Pasirinkus pastarąjį prognozavimo būdą, būtų būtina atsižvelgti į ženklesnius struktūrinius pokyčius, jei tokie įvyktų, ir atitinkamai koreguoti ilgametį reprezentatyvaus laikotarpio vidutinį sunaudojamo karbamido kiekį ar persvarstyti metodines nuostatas Žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė Bendra sektoriaus charakteristika Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNKM) sektorius yra išskirtinis visų pirma tuo, kad atspindi ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą, bet ir jų sugėrimą (absorbavimą). Šioje kategorijoje įvertinami išmesti ir absorbuoti ŠESD kiekiai iš miškų, produkuojančios žemės, pievų ir ganyklų, šlapžemių, užstatytų teritorijų ir kitų žemės plotų. Kadangi žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje išmetami ir absorbuojami ŠESD kiekiai daugeliu atvejų priklauso nuo gamtinių sąlygų ir tiesioginė žmogaus veikla nėra vienintelis jų kiekius lemiantis faktorius, tiek vykdant ŠESD apskaitą, tiek prognozuojant išmetamus ir absorbuojamus ŠESD kiekius, susiduriama su dideliais neapibrėžtumais. Kita vertus, šis sektorius yra tiesiogiai veikiamas klimato kaitos procesų besikeičiančios klimatinės sąlygos turi įtakos ŠESD išmetimo ir absorbavimo apimtims: tikėtina, kad šiltėjant klimatui spartės biomasės augimas, tačiau bus susiduriama su tokiais iššūkiais kaip invazinės rūšys, ligos, kenksmingi organizmai. Be to, miškai ir pasėliai gali būti dažniau pažeidžiami ekstremalių oro sąlygų. Atsižvelgiant į tai ir ŠESD išmetimų prognozavime būtina atsižvelgti tiek į nuo žmogaus tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančius veiksnius, tiek ir į nuo žmonių veiklos beveik nepriklausančius gamtinius procesus. Gali būti skiriamos šios pagrindinės ŠESD išskyrimo (sugėrimo) ŽNKM sritys: anglies sankaupų pokyčiai gyvojoje biomasėje; anglies sankaupų pokyčiai negyvojoje biomasėje ir organinėje medžiagoje; anglies sankaupų pokyčiai mineraliniame ir organiniame dirvožemiuose; ŠESD išmetimai dėl biomasės deginimo (pvz., miškų gaisrų atveju); anglies sankaupų pokyčiai nukirsto medžio produktuose. 195

196 Dauguma atvejų žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje dėmesys skiriamas anglies sankaupų pokyčiams, mat ŽNKM sektorius apima yra itin svarbias natūralias anglies atsargų kaupimo priemones tokias kaip miškai (didėjantis prieaugis ir anglies sankaupos reiškia iš atmosferos pašalintas ŠESD). Klimato kaitos švelninimo (ŠESD koncentracijos mažinimo) ŽNKM galima siekti dviem principiniais būdais: didinant ŠESD absorbavimo apimtis (keičiant žemės naudojimą anglies sankaupų didinimo kryptimi ir absorbuojant ŠESD išmetimus iš kitų ŠESD šaltinių kategorijų); mažinant išmetamų ŠESD kiekį iš šaltinių ir taip didinant netiesiogiai didinant ŠESD absorbavimą ŽNKM kategorijoje. Miškininkystėje galimos taikyti priemonės, susijusios su didesne ŠESD absorbcija yra ne tik miškų užimamų plotų didinimas, bet ir miškų naikinimo bei alinimo (degradacijos) prevencija, kirtimų planavimas siekiant didesnių anglies sankaupų miško ploto vienete ir kt. Analogiškai ir žemės ūkyje yra įmanoma pasirinkti tobulesnius agronominius metodus, užtikrinančius darnų išteklių naudojimą (Raginytė ir Naujėkaitė, 2012) ŠESD kiekių kitimo tendencijų analizė m. ŠESD išmetimų kitimas ŽNKM sektoriuje pasižymi gana dideliais svyravimais, kuriuos iliustruoja 5.65 pav. 196

197 kt CO Miško žemė Produkuojanti žemė Pievos Šlapžemės Užstatyta teritorija Kita Žemė Nukirsto medžio produktai Grynosios emisijos (sugėrimas) Linear (Grynosios emisijos (sugėrimas)) Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos duomenis ( ) paveikslas. Išmetamų ŠESD kiekio kitimas žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje m. Didžiąją laikotarpio dalį ŽNKM sektorius pasižymėjo tuo, kad daugiau ŠESD buvo absorbuojama nei išmetama, tačiau m. balansas buvo teigiamas, t. y., daugiau ŠESD išmesta nei absorbuota. Labiausiai išmetamų ŠESD kiekį mažina (arba daugiausiai taip pat ir dėl antropogeninės veiklos išmestų ŠESD kiekių sugeria) miško žemė (vidutiniškai 7,4 mln. tonų CO 2 per metus) ir pievos (vidutiniškai 3,6 mln. tonų CO 2 per metus), o išskiria produkuojanti žemė (vidutiniškai 3,8 mln. tonų CO 2 per metus). Bendra išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekių tendencija ŽNKM sektoriuje grynosios ŠESD absorbcijos didėjimas nuo maždaug 4 mln. tonų CO m. iki beveik 8,5 mln. tonų CO m. Šis pokytis visų pirma siejamas su didėjančiu miškingumu, sąlygotu tiek dirbtinio miškų sodinimo, tiek ir natūralaus apmiškėjimo, kurio procesas ypač paspartėjo pastaraisiais metais (Šiltnamio..., 2016), tačiau 5.66 pav., kuriame vaizduojama žemės naudojimo kaita m. matyti, kad žemės naudojimo pokyčiai buvo gana švelnūs. 197

198 Žemė, konvertuota į kitą žemę Kita žemė Žemė, konvertuota į užstatytas teritorijas Užstatyta teritorija tūkst. ha Žemė, konvertuota į šlapžemes Šlapžemės Pievos Žemė, konvertuota į pievas Žemė, konvertuota į produkuojančią žemę Produkuojanti žemė metai Žemė, konvertuota į miško žemę Miško žemė 5.66 paveikslas. Žemės naudojimas ir naudojimo paskirties keitimas Lietuvoje m. Labiausiai keitėsi produkuojančios žemės ir pievų plotai: atkūrus Lietuvos nepriklausomybę didėjo į pievas paverstos žemės plotai, o Lietuvai tapus ES nare ėmė didėti pievų, konvertuotų į produkuojančią žemę plotai. Miško žemės plotai didėjo nuosekliai po maždaug 5 tūkst. hektarų per metus. Akivaizdu, kad žemės naudojimo paskirties keitimas nebuvo lemiamas veiksnys, apsprendęs anksčiau aptartus ŠESD kiekio pokyčius. Daug įtakos turi ir pastaraisiais metais gana aukšti anglies sankaupų gyvojoje biomasėje pokyčio rodikliai. Galima teigti, kad išmetamų arba pašalinamų ŠESD kiekių rodikliams miško žemėje jie turi lemiamos įtakos. Miško žemės plotų ir ŠESD absorbcijos iš miško žemės kaitos tendencijas m. iliustruoja 5.67 pav. 198

199 Miško žemės plotas, tūkst. ha Grynosios emisijos, kt CO Miško žemės plotai (tūkst. ha) Grynosios emisijos (kt CO2) 5.67 paveikslas. Miško žemės plotų ir išmetamųjų ŠESD kiekio iš miško žemės kaitos tendencijos m. Nagrinėjant išmetamųjų ŠESD kiekio svyravimus atskiruose segmentuose galima pastebėti, kad absoliutiniu dydžiu labiausiai kinta kasmet miškuose sukaupiamos anglies atsargos (arba grynieji ŠESD išmetimai, kai anglies kaupimas mažesnis už ŠESD išmetimą), tai labiausiai sietina su gamtinėmis sąlygomis: vėtromis, vabzdžių invazijomis ir pan., kadangi miškų plotų augimas yra lėtas ir nuoseklus procesas pats savaime nesukeliantis didelių kasmetinių išmetimų pokyčių Išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekių prognozavimo metodika Kaip ir kitose kategorijose, ŽNKM išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekis gali būti prognozuojamas skirtingais būdais. Bene kokybiškiausius rezultatus būtų galima gauti modeliuojant su žemės naudojimu susijusių ūkio šakų raidą, jų produktų paklausą, gamybos apimtis ir naudojamus išteklius. Deja, praktikoje tokių tyrimų duomenys gali būti gaunami nebent iš antrinių šaltinių. Pavyzdžiui, Stravinskienė ir kt. (2015) nagrinėja žemės ūkio žemės naudojimo perspektyvas Lietuvoje, o studijoje European Forest Sector Outlook Study II pateikiamos miškininkystės prognozės įvairioms Europos šalims, įskaitant ir Lietuvą (European..., 2011). Kitas negatyvus tokių duomenų iš skirtingų antrinių šaltinių naudojimo aspektas yra tai, kad prognozėms sudaryti naudojamos skirtingos metodikos, kurios potencialiai gali duoti prieštaringus rezultatus (pvz., visų žemės naudojimo kategorijų plotų didėjimą, nors bendras žemės plotas šalyje normaliomis sąlygomis turėtų likti stabilus). 199

200 Atsižvelgiant į duomenų ir kvalifikuotų analizių trūkumą, kai kuriose šalyse rengiant ŠESD kiekio prognozes pasitenkinama itin supaprastintomis prielaidomis. Pavyzdžiui, Estijos prognozių dokumente (Estonia s..., 2015) išmetamų ŠESD kiekio prognozės ŽNKM sektoriuje sudaromos kaip tiesinės prognozės ir keleto kitų rodiklių aritmetinis vidurkis. Tokia prognozė neleidžia išskirti atskirų veiksnių, nuo kurių priklauso išmetamųjų ŠESD kiekio kitimas nagrinėjamame sektoriuje. Be to, praktikoje labai svarbu, kad išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės būtų sudaromos skaidriai, o prielaidos atsekamos ir patikrinamos. Siekiant parengti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes labai svarbios yra prognozavimo veiksnių kaitos prognozės nagrinėjamame laiko periode. Jos gali būti parengiamos skirtingais būdais, besiskiriančiais tiek savo sudėtingumu, tiek ir gaunamos informacijos (kartu ir ŠESD prognozių) kokybe. Siekiant palengvinti išmetamųjų ŠESD kiekio Lietuvos ŽNKM sektoriuje prognozių sudarymą buvo sukurtas specialus įrankis LULUCFeat (trumpinys iš angl. Land Use, Land Use Change and Forestry emission accounting tool), kuris leidžia lanksčiai derinti pačiu įrankiu sudaromas prognozavimo veiksnių prognozes su iš antrinių šaltinių gautais ar ekspertiniu būdu nustatytais prognozavimo veiksnių įverčiais ir skaidriai bei patogiai apskaičiuoti išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekius ŽNKM sektoriuje prognozes. Išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekių prognozavimas remiasi išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitoje naudojamais metodiniais principais, susiejančiais laukiamus veiklos apimčių (angl. activity data) rodiklių pokyčius su anglies sankaupų pokyčio (angl. carbon-stock-change) arba emisijos (angl. emission) rodikliais. LULUCFeat įrankyje yra numatyta galimybė taikyti keleto rūšių įdiegtąsias prognozavimo funkcijas, paremtas istoriniais duomenimis arba pačiam vartotojui įvesti prognozes, kurios taip pat gali būti sudaromos atsižvelgiant į LULUCFeat įrankio išryškintas ankstesnio laikotarpio tendencijas bei vartotojo žinias apie jų kaitą ateityje. Šias galimybes iliustruoja 5.68 pav. 200

201 5.68 paveikslas. Išmetimų prognozavimui naudojamų parametrų reikšmių pasirinkimas Kiekvienai prognozavime naudojamai prielaidai apibūdinti gali būti naudojamos šios iš anksto paruoštos galimybės: istorinis vidurkis (Historical average) vidutinė rodiklio reikšmė per istorinį laikotarpį (šiuo metu m.); toks pats kaip pasirinktais baziniais metais (Same as in Reference year) ; tiesinė ekstrapoliacija (Linear extrapolation) pagal istorinius duomenis sudaryta tiesinė lygtis, kurioje metų numeris yra nepriklausomas kintamasis, o prognozavimui naudojamo parametro reikšmė priklausomas kintamasis; vidutinis metinis absoliutus augimas pagal istorinius duomenis (Yearly absolute growth (hist data)); vartotojo apibrėžtas santykinis augimas (User-defined growth rate ->); vartotojo apibrėžtas absoliutus augimas (User-defined absolute growth ->) vartotojo apibrėžta prognozė (User-defined forecast (additional line below)). Pasirinkus pastarąjį variantą, ekspertiškai nustatyta, ar iš antrinių šaltinių gauta prognozė įrašoma į papildomą eilutę. Kaip matyti iš 5.68 pav., pasirinkus prognozavimui naudojamą prielaidą LULUCFeat įrankis iškart grafiškai parodo tos prielaidos keitimąsi laiko bėgyje (Z stulpelis 5.68 pav.) ir bendras nagrinėjamos kategorijos išmetimų tendencijas (atsižvelgiant į pasirinktus prognozavimo parametrus) lango viršuje. 201

202 Parinkus prognozėse naudojamų parametrų reikšmes apskaičiuojamas prognozuojamas išmetamųjų ar pašalinamų ŠESD kiekis. Kadangi LULUCFeat įrankyje naudojami tie patys principai kaip ir išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitoje, prognozuojami kiekiai apskaičiuojami kiekvienai žemės naudojimo kategorijai, o gauti duomenys agreguojami tam, kad būtų gauta bendra ŽNKM sektoriaus išmetamų ir pašalinamų ŠESD prognozė Prognozavimo veiksniai LULUCFeat įrankyje kaip prognozavimo veiksniai (arba parametrai) naudojami visi išmetamųjų ŠESD kiekio inventorizacijose naudoti ir Lietuvai aktualūs parametrai. Suprantama, kad jų reikšmė yra skirtinga, o siekiant pakankamo prognozių tikslumo lygio nėra būtina turėti itin detalią informaciją apie numatomą galutiniam rezultatui mažiau reikšmingų parametrų raidą. Dėl to LULUCFeat įrankyje vartotojui pateikiama ne tik pagrindinė informacija apie nagrinėjamus parametrus, bet ir jų reikšmė ankstesniuose laikotarpiuose (kokiu absoliutiniu dydžiu būtų pasikeitę išmetimai kategorijoje, jeigu vienas ar kitas parametras būtų padidintas vienu procentu). Tai leidžia vartotojui koncentruotis tik į didžiausios svarbos parametrus. Prognozavimo veiksnių svarbą iliustruojantis įrankio LULUCFeat rodinys pateiktas 5.69 pav paveikslas. Prognozavimo veiksnių svarbos rodinys Kaip matyti iš 5.69 pav., atsižvelgiant į istorinius duomenis svarbiausios prognozavimo parametrų grupės išryškinamos stulpelyje Average historical sensitivity, o didžiausią įtaką turinčio parametro poveikio kryptis ir mastas taip pat pavaizduojamas ir grafiškai. Paspaudus + mygtuką lango kairėje galima pasirinkti konkretų analizuotiną parametrą. 202

203 LULUCFeat įrankyje pateikiama istoriniais duomenimis paremta informacija apie visų prognozavimo veiksnių (veiklos apimčių, anglies sankaupų pokyčių ir emisijos rodiklių) kaitą ir įtaką bendriems išmetimams, tai iliustruoja 5.70 pav paveikslas. Istoriniais duomenimis pagrįsta informacija apie prognozavimo veiksnius ir jų įtaką Čia pateikiama informacija apie parametro vidurkį, sklaidą (vidutinis kvadratinis nuokrypis, variacijos koeficientas), vidutinį metinį pokytį, minimalią ir maksimalią reikšmę, medianą, o taip pat tiesinės lygties parametrai (krypties koeficientas, pastovusis narys, determinacijos koeficientas). Ši informacija gali būti naudinga tais atvejais, kai nėra kitokių nagrinėjamų parametrų prognozių Jautrumo analizė Prognozavimo rezultatų (kaip ir istorinių duomenų) jautrumo analizei LULUCFeat įrankyje yra numatytas specialus automatizuotas funkcionalumas, kuris iliustruojamas 5.71 pav. 203

204 5.71 paveikslas. Išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekių prognozių jautrumo analizė LULUCFeat įrankiu Atliekant jautrumo analizę paeiliui keičiamos kiekvieno išmetimų prognozavime naudoto parametro reikšmės ir nustatoma pasikeitimų įtaka apskaičiuotiems išmetimams. Tai leidžia identifikuoti, kurie parametrai turi didžiausią įtaką prognozėms ir parinkti tikslesnes šių parametrų reikšmes Atliekos Bendra sektoriaus charakteristika Lietuvoje atliekų sektoriuje ŠESD išmetamos iš šių šaltinių: Kietųjų atliekų (įskaitant dumblą) šalinimo sąvartynuose; Biologinio atliekų apdorojimo; Atliekų deginimo; Nuotekų tvarkymo ir išleidimo. Sąvartynuose yrant organiniams atliekų komponentams susidaro CH 4 ir CO 2 dujos, kurios išsiskiria į aplinką, jeigu nėra surenkamos. Išmetamas CO 2 iš atliekų sektoriaus yra biogeninės kilmės ir nėra įtraukiamos į bendrą išmetamo ŠESD kiekio apskaitą. Biologinio atliekų apdorojimo procese susidaro CH 4 ir N 2 O dujos. Biologinis atliekų apdorojimas apima kompostavimo ir anaerobinio pūdymo veiklas. Lietuvoje anaerobinis pūdymas naudojamas nuotekų dumblui apdoroti biodujų jėgainėse. Visos išgautos biodujos surenkamos ir panaudojamos energijos gamybai, todėl šio proceso metu išmetamųjų ŠESD kiekis įvertinamas energetikos sektoriuje. Atliekų sektoriuje išmetamųjų ŠESD kiekis vertinamas tik iš kompostavimo veiklos. 204

205 Deginant atliekas susidaro CO 2, CH 4 ir N 2 O dujos. Išmetamųjų ŠESD kiekis iš atliekų deginimo be energijos išgavimo vertinamas atliekų sektoriuje, o išmetamųjų ŠESD kiekis iš atliekų deginimo energijai gaminti vertinamas energetikos sektoriuje. Nuotekos yra CH 4 ir N 2 O dujų šaltinis, kai jos yra tvarkomos anaerobiškai. Kaip minėta, biogeninės kilmės išmetamas CO 2 nėra įtraukiamas į bendrą išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitą. Šioje kategorijoje įvertinamas CH 4 kiekis susidarantis nuotekų tvarkymo ir išleidimo metu, taip pat įraukiamas išmetamųjų ŠESD kiekis iš nuotekų nepatenkančių į centralizuotą kanalizaciją. CH 4 kiekis, išmetamas iš dumblo susidariusio nuotekų tvarkymo ir šalinimo sąvartynuose metu, priskiriamos prie kietųjų atliekų šalinimo sąvartynuose Išmetamųjų ŠESD kiekio kitimo tendencijų analizė m. Išmetamųjų ŠESD kiekis kt iš atliekų sektoriaus pagal atskiras dujas už m. laikotarpį pateikiamas 5.72 pav. Metanas yra pagrindinės ŠESD atliekų sektoriuje. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, m. laikotarpiu atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekis sumažėjo nuo 1647,4 kt CO 2 ekv m. iki 1136,7 kt CO 2 ekv m., t. y m. atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekis buvo 31 % mažesnės lyginant su 1990 m. lygiu. Šį sumažėjimą sąlygojo gyventojų skaičiaus mažėjimas bei iš esmės pertvarkoma atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema kt CO2 N2O CH Metai Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio dinamika, kt 205

206 Išmetamųjų ŠESD kiekis pagal atskirus jo šaltinius pateiktas 5.73 pav. Atliekų šalinimas sąvartynuose (įskaitant nuotekų dumblo šalinimą) sąlygoja didžiausią išmetamųjų ŠESD kiekį atliekų sektoriuje m. išmetamųjų ŠESD kiekis iš šios veiklos sudarė maždaug 73,4 % visų atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio. Išmetamas ŠESD kiekis dėl atliekų šalinimo sąvartynuose šiek tiek augo nuo m., vėliau pradėjo mažėti sumažėjus į sąvartynus patenkančių atliekų kiekiui, pradėjus rinkti ir deginti sąvartynų dujas bei anaerobiniu būdu perdirbti nuotekų dumblą m. laikotarpiu buvo stebėtas išmetamųjų CH 4 kiekio augimas, kurį įtakojo didelių kiekių organinių cukraus gamybos atliekų šalinimas sąvartynuose. Vėlesniais metais šios atliekos buvo pradėtos naudoti žemės ūkyje, todėl išmetamųjų ŠESD kiekis sumažėjo (5.73 pav.). Išmetamųjų ŠESD kiekis iš nuotekų tvarkymo ir išleidimo veiklos 2014 m. sudarė maždaug 23,3 % nuo visų atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio. Nuotekos Lietuvoje perdirbamos aerobinėse valymo sistemose su minimaliu išmetamo CH 4 kiekiu. Tačiau didelė dalis gyventojų vis dar neturi prisijungimo prie centralizuotų kanalizacijos sistemų, todėl išmetamųjų ŠESD kiekis iš šio sektoriaus vis dar yra pakankamai reikšmingas. Atliekų kompostavimo procese į aplinką išsiskiria nedidelis išmetamųjų ŠESD kiekis, kuris per analizuojamąjį laikotarpį išaugo nuo 0,42 % 1990 m. iki 3,08 % 2014 m. Lietuvoje deginamų atliekų kiekis yra labai mažas ir išmetamųjų ŠESD kiekis susidarantis šio proceso metu, vidutiniškai sudaro 0,12 % nuo bendrų atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio. 206

207 1800 kt CO2 ekv Nuotekų valymas ir šalinimas Atliekų deginimas Biologinis atliekų apdorojimas Kietųjų atliekų šalinimas sąvartynuose Metai Šaltinis: Sudaryta autorių pagal išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ( ) duomenis paveikslas. Atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekis pagal atskirus šaltinius, kt CO 2 ekv Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodika, emisijos rodikliai, jautrumo analizė Išanalizavus mokslinę literatūrą, atlikus pasaulinės gerosios patirties analizę bei apibendrinus Lietuvos mokslininkų sukauptą patirtį vertinant ir prognozuojant išmetamųjų ŠESD kiekį atliekų sektoriuje, pasiūlyti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodai pagal atskiras ŠESD ir šaltinių tipus. Išmetamųjų ŠESD kiekio iš atliekų sektoriaus vertinimo metodinės gairės pateikiamos išsamiai detalizuojant ir aprašant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodus pagal jų šaltinių tipus. Atskirai pateikiamos rekomenduojamos naudoti dvi MS EXCEL pagrindu sukurtos skaičiuoklės, skirtos prognozuoti atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekį: 1. FOD modelis įvertinti išmetamųjų ŠESD kiekį iš atliekų šalinimo sąvartynuose ( IPCC_Waste_Model.xls, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairės, 2006 m.) 2. Excel bylą skirta visų atliekų sektorių išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimui ( Atliekos_SESD.xlsm, LEI, 2016 m.) 207

208 Atliekų (įskaitant dumblą) šalinimas sąvartynuose 2006 m. TKKK Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairės (TKKK, 2006) apibrėžia reikalavimus, kuriais vadovaujantis rengiamos nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos bei prognozės atliekų sektoriui. Dujų susidarymo procesas sąvartyne yra labai sudėtingas ir priklauso nuo daugelio faktorių. TKKK (2006) gairėse rekomenduojama naudoti FOD modelį (angl. First Order Decay (FOD) method) supaprastintam išmetamam CH 4 kiekiui, susidarančių iš atliekų šalinimo sąvartynuose, įvertinimui. Svarbu paminėti, kad šis modelis taikomas tiek istorinių išmetamųjų ŠESD kiekio įvertinimui, tiek jų prognozėms rengti. Modelis realizuotas MS EXCEL skaičiuoklės pagrindu ir prieinamas: Detalų modelio aprašymą, naudojamus parametrus, reikalavimus duomenų kiekiui ir formatui galima rasti TKKK (2006) gairėse: 5 dalis. Atliekos, 3 skyrius. Apibendrinti pagrindiniai šio modelio aspektai bei reikalingi įvesties duomenys išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimui pateikti žemiau. Rengiant atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes pagrindiniai reikalingų duomenų tiekėjai yra Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros bei Regioninių atliekų tvarkymo centrų analizuojama, prognozuojama ir kaupiama informacija. Taip pat rekomenduojama remtis 2014 m. priimtu Valstybiniu atliekų tvarkymo m. planu (Planas, 2014). Naudojant FOD metodą daroma prielaida, kad biologiškai skaidžių atliekų organiniai komponentai (suyranti organinė anglis, angl. degradable organic carbon (DOC)) lėtai skyla laikui bėgant (per kelis dešimtmečius) ir susidaro CH 4 ir CO 2 dujos. CH 4 susidarymo greitis priklauso tik nuo anglies likučio esančio atliekose, jeigu kitos sąlygos yra pastovios. Išmetamas CH 4 kiekis susidarantis iš kietųjų atliekų šalinimo gali būti apskaičiuotas naudojant (5.62) lygtį. Metanas susidaro dėl organinių medžiagų skaidymosi anaerobinėse sąlygose. Dalis susidariusio CH 4 kiekio gali būti oksiduojama arba surenkama įrengtose dujų surinkimo sistemose ir panaudojama energijos gamybai. Šis surenkamas CH 4 kiekis turi būti atimamos iš bendro kiekio, todėl faktinis sąvartynų išmetamas CH 4 kiekis bus mažesnis už visą susidariusį kiekį. CH = CH sugeneruotos R 1 ( OX ) 4 KAS 4 x, T T T (5.62) x čia: T nagrinėjami metai; x atliekų rūšis; R T atitinkamais T metais surinktas metanas, kt; OX T oksidacijos koeficientas (priimta, kad OX T =0). 208

209 Visos išmetamo CH 4 kiekio iš sąvartynų apskaičiavimui reikalingos formulės yra įtrauktos į minėtą FOD modelį, todėl vartotojui reikia tik surinkti ir suvesti reikalingą pradinę informaciją, o esami ir prognozuojami CH 4 išmetimai yra suskaičiuojamos automatiškai. Todėl toliau aptarti tik reikalingi parametrai ir duomenys CH 4 išmetimų vertinimui, jų formatas ir pan. FOD modelyje pagal nutylėjimą pateikiamos visos skaičiavimams reikalingos parametrų reikšmės. Šiuo atveju vartotojas turi pateikti tik statistinę ir prognozuojamą informaciją apie sąvartynų tipus, atliekų kiekius, sudėtį ir pan. Taip pat turint papildomą informaciją, galima nustatyti ir naudoti specifines, t. y. konkrečiai šaliai nustatytas parametrų (tokių kaip MCF, DOC ir pan.) reikšmes. FOD modelyje MS Excel programoje (bylos pav.: IPCC_Waste_Model.xls ) pateikiamos skirtingo tipo lentelės (5.74 pav.): Keturios duomenų įvedimo lentelės ( Parameters, MCF, Activity, Recovery_OX - pažymėtos geltona spalva); Rezultatų išvedimo lentelės ( Results pažymėta rožine spalva; HWP, Stored_C pažymėtos ruda spalva); Tarpinių ir papildomų skaičiavimų lentelės (pažymėtos pilka spalva); Informacinės lentelės ( Instructions, Theory, Defaults pažymėtos melsva spalva) paveikslas. FOD modelio pagrindinis langas ir lentelių tipai Duomenys yra įvedami tik į geltoną spalva pažymėtas lenteles ir langelius. Pirmoji duomenų įvedimo lentelė vadinasi Parameters (Parametrai), kurioje įvedami pagrindiniai skaičiavimams naudojami parametrai. Rekomenduojama naudoti modelyje siūlomas parametrų reikšmes, nebent turima specifinė parametro reikšmė Lietuvai. 209

210 Pagrindiniai įvedami parametrai: DOC (angl. degradable organic carbon) suyranti organinė anglis (masės dalis, drėgnose atliekose pagal atskiras atliekų rūšis. Rekomenduojamos DOC reikšmės pateiktos 5.20 lentelėje lentelė. Rekomenduojamos DOC parametro reikšmės Atliekų rūšis Rekomenduojama DOC parametro reikšmė (masės dalis, drėgnose atliekose) Maisto atliekos Food waste 0,15 Daržo atliekos Garden 0,2 Popieriaus atliekos Paper 0,4 Medžio/šiaudų atliekos Wood and straw 0,43 Tekstilės atliekos Textiles 0,24 Nuotekų dumblas Sewage sludge 0,06* Pramoninės atliekos Industrial waste 0,15 Šaltinis: TKKK, 2006 m., 5 dalis, 2.14 p. * Nuotekų dumblo DOC parametrui rekomenduojama naudoti specifinę šalies reikšmę. Remiantis Lietuvoje atliktu tyrimu (Lietuvos, 2012 m.) buvo padaryta prielaida, kad sausųjų medžiagų kiekis nuotekų dumble sudaro apie 20 % ir buvo nustatyta DOC=0,06 reikšmė, skaičiuojant išmetamą CH 4 kiekį iš šlapiojo dumblo. DOC f DOC dalis, kuri gali suirti (vieneto dalis) = 0,5 (TKKK, 2006 m., 5 dalis, 3.13 p.). Metano susidarymo konstanta pagal atskiras atliekų rūšis (angl. Methane generation rate constant). Metano susidarymo konstantos reikšmės pateiktos 5.21 lentelėje lentelė. Metano susidarymo konstanta Atliekų rūšis Rekomenduojama metano susidarymo konstantos reikšmė Maisto atliekos Food waste 0,185 Daržo atliekos Garden 0,1 Popieriaus atliekos Paper 0,06 Medžio/šiaudų atliekos Wood and straw 0,03 Tekstilės atliekos Textiles 0,06 Nuotekų dumblas Sewage sludge 0,185 Pramoninės atliekos Industrial waste 0,09 Šaltinis: TKKK, 2006 m., 5 dalis, 3.17 p. Atidėjimas, mėnesiais (angl. Delay time) = 6 (TKKK, 2006 m., 5 dalis, 3.19 p.). Metano dalis susidariusiose dujose (angl. Fraction of CH 4 in developed gas) = 0,5 (TKKK, 2006, 5 dalis, 3.26 p.). Konvertavimo faktorius (C > CH 4 ) (angl. Conversion factor) = 1,33 (TKKK, 2006, 5 dalis, 3.37 p.). Oksidacijos faktorius (OX) (angl. Oxidation factor) = 0 (2 TKKK, 2006, 5 dalis, 3.15 p.). 210

211 Minėtų parametrų įvedimo lentelės iliustracija pateikiama 5.75 pav paveikslas. Pagrindinių parametrų įvedimo lentelė Antroji duomenų įvedimo lentelė vadinasi MCF (angl. Methane Correction Factors), kurioje įvedami metano pataisos faktoriai pagal atskirus sąvartynų tipus bei suskaičiuojamas vidutinis metano pataisos faktorius tolesniems skaičiavimams. Rekomenduojama naudoti modelyje siūlomas parametrų reikšmes, nebent turima specifinė parametro reikšmė Lietuvai. Sąvartynai priklausomai nuo jų įrengimo ir eksploatavimo skirstomi į skirtingus tipus: Tvarkomi anaerobiniai sąvartynai (angl. Managed anaerobic landfills). Tai didžiųjų miestų sąvartynai, kuriuose atliekų šalinimas kontroliuojamas, atliekos tankinamos, uždengiamos ir pan. 211

212 Gilūs netvarkomi sąvartynai (angl. Unmanaged deep landfills). Tai miestelių ir mažesnių miestų sąvartynai > 5m gylio. Negilūs netvarkomi sąvartynai (angl. Unmanaged shalow landfills). Kaimo vietovėse esantys sąvartynai, < 5m gylio. Priklausomai nuo sąvartyno tipo jiems nustatomos skirtingos MCF (metano pataisos koeficientas) reikšmės (5.22 lentelė) lentelė. Rekomenduojama MCF reikšmė Savartyno tipas Rekomenduojama MCF reikšmė Tvarkomi sąvartynai Managed anaerobic landfills 1 Gilūs netvarkomi sąvartynai Unmanaged deep landfills 0,8 Negilūs netvarkomi sąvartynai Unmanaged shalow landfills 0,4 Šaltinis: TKKK, 2006 m., 5 dalis, 3.14 p. Taip pat šioje lentelėje įvedami atliekų kiekiai (procentais) šalinami skirtingo tipo sąvartynuose, t. y. kiek procentų atliekų pašalinta tvarkomuose anaerobiniuose, giliuose ir negiliuose netvarkomuose sąvartynuose. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad atliekos skirstomos į buitines ir pramonines atliekas. Informacija tiek buitinėms, tiek pramoninėms atliekoms įvedama už istorinį laikotarpį nuo 1950 m. Tam reikia surinkti patikimą statistinę informaciją apie atliekų kiekius ir jų šalinimą skirtingo tipo Lietuvos sąvartynuose. Prognozuojant reikalinga informacija apie tai kaip ateityje keisis atliekų dalis šalinama skirtingo tipo sąvartynuose. Šią informaciją galėtų pateikti regioniniai atliekų tvarkymo centrai arba jų asociacija. Pavyzdžiui, 2004 m. 60 % buitinių atliekų pateko į tvarkomus anaerobinius sąvartynus, o jau 2010 m. 100 % buitinių atliekų pateko į šio tipo sąvartynus. Trečioji duomenų įvedimo lentelė vadinasi Activity, kurioje įvedami prognozavimo veiksniai, tokie kaip į sąvartynus patenkantis atliekų kiekis ir pan. Naudojant FOD metodą ir skaičiuojant esamą ir būsimą išmetamą CH 4 kiekį iš sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų reikia įvesti istorinius duomenis apie atliekų šalinimą, kadangi modelis atsižvelgia į ilgalaikį atliekų irimo procesą. Todėl informacija apie istorinį atliekų šalinimą yra būtina. Rekomenduojama naudoti duomenis mažiausiai už 50 metų laikotarpį, kadangi tik tokiu atveju gaunami pakankamai tikslūs išmetamo CH 4 rezultatai. Metodiką, prielaidas ir skaičiavimus kaip įvertinti istorinius atliekų kiekius šalintus sąvartyne m. laikotarpiu, galima rasti 2016 m. Nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos 212

213 ataskaitoje (NIR, 2016, p.). Toliau aptariami reikalingi tiek istoriniai duomenys už m. laikotarpį, tiek prognozuojama informacija už m. laikotarpį. Prognozuojamus duomenis apie atliekų kiekius galima rasti Valstybiniame atliekų tvarkymo m. plane (Planas, 2014), taip pat informaciją galėtų pateikti regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC) arba jų asociacija. Buitinių ir pramoninių atliekų parametrai m. laikotarpiui pateikti

214 5.24 lentelėse lentelė. Buitinių atliekų parametrai Prognozavimo veiksnys Matavimo Laikotarpis, vnt. metai Duomenų šaltinis Gyventojų skaičius Population Mln Istoriniai duomenys: Statistika Prognozė Atliekų kiekis/gyventojui per Waste per kg/gyv. per Apskaičiuojamas automatiškai metus capita metus Pašalintas buitinių atliekų kiekis Total MSW Gg (kt) Istoriniai duomenys: Statistika Prognozė: Planas, 2014 Buitinių atliekų kiekis patenkantis į sąvartynus % to SWDS % Istoriniai duomenys: Statistika Prognozė: Planas, 2014, Į sąvartynus patenkančių atliekų sudėtis (Composition of waste going to solid waste disposal sites) Maisto atliekos Daržo atliekos Popieriaus atliekos Medžio atliekos Tekstilės atliekos RATC Food waste % Istoriniai duomenys: Esami tyrimai apibendrinti (NIR, Garden % Paper % Wood % Textiles % Sauskelnės Nappies % Plastikai, kitos inertinės atliekos Plastics, other inert % , skyrelis). Aplinkos ministerija įpareigojo regioninius atliekų tvarkymo centrus, atsakingus už sąvartynų eksploataciją Lietuvoje, atlikti komunalinių atliekų sudėties analizę visuose sąvartynuose. Atliekų sudėtis turėtų būti įvertinta 2016, 2018 ir 2020 m keturis kartus per metus: žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį. Prognozė: Prielaidos, įvertinat numatytus komunalinių atliekų tvarkymo tikslus (Planas, 2014 m.) 214

215 5.24 lentelė. Pramoninių atliekų parametrai Prognozavimo veiksnys Matavimo Laikotarpis, vnt. metai Duomenų šaltinis BVP GDP Mln. Eur Istoriniai duomenys: Statistika Prognozė: Finansų ministerija Atliekų kiekis/bvp per metus Waste generation kt/mln. Eur BVP per Istoriniai duomenys: Statistika Prognozė: Planas, 2014, Pramoninių (biodegraduojančių atliekų) kiekis, patenkantis į sąvartynus rate metus RATC % to SWDS % Istoriniai duomenys: Statistika Prognozė: Planas, 2014, RATC Duomenų apie atliekų sudėtį per istorinį m. laikotarpį nėra, todėl apskaičiuojant istorinius išmetamą metano kiekį yra daroma prielaida, kad m. laikotarpiu buitinių atliekų sudėtis buvo tokia pati kaip ir nustatyta 1990 m. Ketvirtoji duomenų įvedimo lentelė vadinasi Recovery_OX, kurioje suvedami duomenys apie sąvartynuose surinktą ir energijos gamybai panaudotą metaną (5.25 lentelė). Prognozuojami duomenys apie metano surinkimą ir panaudojimą energijos gamybai gali būti gaunami ir modeliuojant bei skaičiuojant ilgalaikės energetikos sektoriaus raidos perspektyvas lentelė. Metano kiekis surinktas sąvartynuose Metano kiekis, surinktas sąvartynuose Prognozavimo veiksnys Amount of Methane Recovered from SWDS Matavimo Laikotarpis, vnt. metai Duomenų šaltinis: Gg ar kt Istoriniai duomenys: Statistika Prognozė: RATC; Energetikos sektoriaus modeliavimas Išmetamųjų ŠESD kiekis susidarantis deginant metaną energijos gamybai yra apskaičiuojamos energetikos sektoriuje, todėl šis surinktas metano kiekis yra atimamas iš bendrų sąvartynuose susidarančių metano kiekio. Lietuvos sąvartynuose metano surinkimo sistemos pradėtos įrenginėti ir eksploatuoti 2008 m. Informaciją apie surinkto metano kiekius (Mm 3 ir TJ) galima rasti Lietuvos statistikoje. Surinkto metano kiekis į kilotonas (kt) perskaičiuojamas pagal apatinę šilumingumo vertę 50 TJ/kt. Prognozuojamą surinkto metano kiekį iš sąvartynų galėtų pateikti regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC) arba jų asociacija. Užpildžius aukščiau minėtas keturias duomenų įvedimo lenteles, automatiškai suskaičiuojamos bendras išmetamo metano kiekis iš sąvartynų už laikotarpį, kuriam buvo suvesti 215

216 duomenys (rekomenduojamas m. laikotarpis) bei kiti tarpiniams skaičiavimams ar detalesnei rezultatų analizei reikalingi parametrai, kurie pateikiami rezultatų išvedimo lentelėse. Lentelėje Results išvedamos bendras išmetamo metano kiekis (kt) kiekvieniems metams už visą nagrinėjamą laikotarpį (stulpelis O) bei išmetamo metano kiekis (kt) pagal skirtingas atliekų rūšis kaip maisto, popieriaus, tekstilės, pramoninės atliekos ir t.t. (stulpeliai C-L), taip pat surinkto metano kiekiai (stulpelis M). Tolesnei išmetamo metano kiekio prognozei iš atliekų sektoriaus naudojamas tik bendras išmetamo metano kiekis (kt) kiekvieniems metams už visą nagrinėjamą laikotarpį (stulpelis O). Duomenys iš šio stulpelio įkeliami į Excel bylą skirta visam išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimui ( Atliekos_SESD.xlsm ). Tai atliekama atidarius minėtą Excel bylą ir vykdant pateikiamas instrukcijas lentelėje 5A SWD. Reikia spausti lentelėje esantį klavišą, atsidariusiame dialogo lange susirasti FOD modelio bylą, ją pažymėti ir spausti Atidaryti. Tai atlikus išmetamo metano kiekio duomenys iš FOD modelio importuojami į bylą Atliekos_SESD.xlsm automatiškai (5.76 pav.) paveikslas. Metano kiekio duomenų iš FOD modelio įkėlimas 216

217 Biologinis atliekų apdorojimas Šioje šaltinio kategorijoje analizuojamos tik kompostavimo procese susidarančios ŠESD, kadangi Lietuvoje anaerobinio perdirbimo metu visos išgautos biodujos surenkamos ir panaudojamos energijos gamybai. Pirmiausiai reikia surinkti informaciją apie planuojamus kompostuoti atliekų kiekius m. (Planas, 2014, RATC). Šie duomenys gali būti detalizuojami į buitines atliekas ir kitas kompostuojamas atliekas. Dėl itin mažo kiekio (<0,4% nuo visų kompostuojamų atliekų) Lietuvoje buitinės atliekos kompostavimui nėra išskiriamos iš bendro atliekų kompostavimui kiekio, išmetimai skaičiuojami nuo bendro kompostuojamų atliekų kiekio (įskaitant ir buitines atliekas). Lentelės skirtos išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimui (Byla Atliekos_SESD.xlsm, Lentelė 5B BioT ) fragmentas pavaizduotas 5.77 pav paveikslas. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo lentelė Išmetamą CH 4 ir N 2 O kiekį, susidarantį biologinio apdorojimo procese, rekomenduojama prognozuoti taikant išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos rengimo metodiką pagal 5.63 ir 5.64 formules: 217

218 4 = 4 10 BAP CH 3 ( M EF ) CH (5.63) = O 3 ( M ) N O (5.64) BAP EF N čia: M kompostuojamų atliekų kiekis per metus, kt; EF CH4 emisijos rodiklis, g CH 4 /kg atliekų; EF N2O emisijos rodiklis, g N 2 O/kg atliekų. Apskaičiuojant išmetamą CH 4 ir N 2 O kiekį, susidarantį biologinio apdorojimo procese rekomenduojama naudoti (TKKK, 2006, 5 dalis, 4.6 p.) gairėse siūlomus emisijos rodiklius: EF CH4 = 4 g CH 4 /kg atliekų ir EF N2O = 0,24 g N 2 O/kg atliekų., nebent turima specifinė parametro reikšmė Lietuvai. Lentelėje (Byla Atliekos_SESD.xlsm, Lentelė 5B BioT ) įvedus prognozuojamus kompostuoti atliekų kiekius išmetamųjų CH 4 ir N 2 O kiekiai susidarantys biologinio apdorojimo procese suskaičiuojami automatiškai. Atliekų deginimas Norint apskaičiuoti išmetamųjų ŠESD kiekį susidarantį deginant įvairias atliekas reikalinga informacija apie prognozuojamus deginti atliekų kiekius pagal atskirus jų tipus. Paprastai išskiriamos ir analizuojamos šios deginamų atliekų rūšys: pavojingos, medicininės atliekos, nuotekų dumblas ir buitinės atliekos. Informaciją apie sudegintus atliekų kiekius kaupia Aplinkos apsaugos agentūra. Išmetamųjų dujų kiekiai prognozuojami suvedus reikalingą informaciją lentelėje 5C I (Byla Atliekos_SESD.xlsm ). Prognozuojant išmetamųjų ŠESD kiekį susidarantį deginant atliekas, pagrindiniai kintamieji yra atliekų rūšis ir kiekis, anglies dalis atliekose, konvertavimo faktoriai ir kiti. CO 2 kiekis, susidarantis atliekų deginimo metu, gali būti prognozuojamos taikant 5.65 formulę: = ( WF j CF j FCF j OF j) 44 CO 2 ADM (5.65) 12 j čia: WF j sudegintų atliekų j kiekis per metus (kaip šlapia masė), kt; CF j anglies dalis šlapioje atliekų masėje j, vnt. dalis; FCF j iškastinės anglies dalis visoje anglyje j, vnt. dalis; OF j oksidacijos koeficientas, vnt. dalis; 44/12 konvertavimo faktorius C į CO 2; j atliekų rūšys: pavojingos, medicininės atliekos, nuotekų dumblas ar buitinės atliekos. 218

219 CO 2 kiekis susidarančios pavojingų, medicininių atliekų ir nuotekų dumblo deginimo metu skaičiuojamos naudojant 5.26 lentelėje pateiktas kintamųjų reikšmes lentelė. Atliekų deginimo metu susidarančio CO 2 kiekio kintamųjų reikšmės Medicininės Pavojingos atliekos atliekos Nuotekų dumblas Sausos masės kiekis atliekose, % šlapioje masėje Iškastinės anglies dalis šlapioje 25* 27,5* 0** atliekų masėje, % Oksidacijos koeficientas, % * TKKK, 2006 m., 5 dalis, 2.6 lentelėje pateikiami duomenys apie iškastinės anglies dalį šlapioje atliekų masėje: t. y. FCF j ir CF j koeficientų sandauga 5.65 formulėje. Todėl siekiant paprastumo atskirų koeficientų reikšmės nėra pateikiamos. ** Pagal NIR, 2016 m., skyrelyje pateikiam informacija sausos masės dalis dumble sudaro 20%, anglies kiekis sausoje dumblo masėje 45%, o iškastinės anglies dalis visoje anglyje 0%. Taigi anglies dalis šlapioje dumblo masėje yra 9%, o iškastinės anglies 0% šlapioje dumblo masėje. Šaltinis: TKKK, 2006 m., 5 dalis, 2.6 ir 5.2 lentelės; NIR, 2016 m., skyrelis. = 6 ( IW EF ) CH (5.66) ADM i CH i = 6 ( IW EF ) N O (5.67) ADM i N O i čia: IW sudegintų atliekų kiekis per metus, kt; EF CH4 emisijos rodiklis, kg CH 4 /kt atliekų; EF N2O emisijos rodiklis, kg N 2 O/kt atliekų; i atliekų rūšis*. Pastaba: * Kadangi Lietuvoje sudeginamų atliekų kiekis yra pakankamai mažas, galima skaičiuoti išmetamą CH 4 ir N 2 O kiekį pagal bendrą deginamų atliekų kiekį, neskirstant į atskiras rūšis. Apskaičiuojant CH 4 ir N 2 O kiekį susidarantį atliekų deginimo metu rekomenduojama naudoti TKKK gairėse siūlomus emisijos rodiklius: EF CH4 = 60 kg/kt sudegintų atliekų ir EF N2O = 100 g N 2 O/t sudegintų atliekų (TKKK, 2006, 5 dalis, 5.3 ir 5.6 lentelės). Nuotekų tvarkymas ir išleidimas Lietuvoje nuotekos, susidarančios namų ūkyje bei pramonės sektoriuje, nėra atskiriamos, kadangi daugiausiai jos patenka į centralizuotus kanalizacijos tinklus ir valomos bendrai. Norint prognozuoti išmetamųjų ŠESD kiekį susidarantį nuotekų tvarkymo ir išleidimo metu reikia turėti 219

220 informaciją apie prognozuojamą žmonių skaičių, prisijungusios prie kanalizacijos populiacijos dalį ateityje, išleidžiamų skaidžių organinių medžiagų kiekį ir kitus parametrus (5.27 lentelė). Išmetamųjų dujų kiekiai prognozuojami suvedus reikalingą informaciją lentelėje 5D WW (Byla Atliekos_SESD.xlsm ) lentelė. Nuotekų tvarkymo ir išleidimo metu susidarančio ŠESD kiekio kintamųjų apibendrinimas Kintamasis Matavimo vnt. Paaiškinimas/Šaltinis Skaidžių organinių medžiagų kt BDS* Skaičiuojamas, 5.71 formulė kiekis nuotekose, TOW Šalies gyventojų skaičius Vnt. Prognozė Gyventojų dalis, neturinti % Prognozė kanalizacijos Vidutinis baltymų suvartojimas kg/žmogui per metus Prognozė ar statistinės informacijos aproksimacija Bendras azoto kiekis nutekamuosiuose vandenyse Skaičiuojamas, 5.73 formulė * Biocheminis deguonies sunaudojimas (BDS) yra nuotekų užterštumo organinėmis medžiagomis rodiklis, nusakantis deguonies kiekį, būtiną biocheminiam lengvai skylančių organinių teršalų oksidavimui per 5 paras atlikti. CH 4 kiekis susidarantis nuotekų tvarkymo ir išleidimo metu apskaičiuojamos naudojant 5.68 formulę: ( EF ( k) TOW ) CH 4 NVSM = i 1 i (5.68) i čia: TOWi - skaidžių organinių medžiagų kiekis nuotekose priklausomai nuo jų tipo, kg BDS/metus. i - nuotekos pagal jų apdirbimo būdą (t. y. valymo įrenginių galimybę sudaryti palankias sąlygas vystytis aerobiniams mikroorganizmams) skirstomos į kategorijas: mechaninis/biologinis valymas; mechaninis ar cheminis valymas; filtravimas; nevalytos nuotekos; septiniai rezervuarai ir kt.; k organinių komponentų dalis pašalinta kaip dumblas per metus, kg BDS (angl. BOD)/metus (Priimta reikšmė 0,3 taikoma mechaninio, biologinio ar cheminio valymo veikloms (Šaltinis: Nacionalinė, 2016 m., skyrelis); EF i emisijos rodiklis, kg CH 4 /kt BDS. Bendrą organiškai skaidžios medžiagos kiekį centralizuotai surenkamuose nuotekose (TOW) galėtų pateikti Aplinkos apsaugos agentūra. Organiškai skaidžios medžiagos kiekis susidarantis iš nuotekų pas gyventojus neturinčius kanalizacijos skaičiuojamas pagal 5.69 lygtį: 220

221 TOW = P k BOD I 365 (5.69) čia: P šalies gyventojų skaičius, vnt.; k gyventojų dalis neturinti kanalizacijos. Rengiant 2016 m. Nacionalinėje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitą buvo nuspręsta, kad 75 % žmonių neturinčių kanalizacijos, naudoja septinius rezervuarus (angl. septic tanks), 25 % naudoja lauko tualetus (angl. latrines); BOD BDS (angl. BOD) gyventojui per metus (60 g/žmogui/dienai TKKK, 2006, 5 dalis, 6.4 lentelė); I pataisos koeficientas dėl papildomo pramoninio BDS patenkančio į nuotekas (Priimta reikšmė 1). CH 4 emisijos rodiklis (EF i ) kiekvienam nuotekų tipui i ir naudojamas 5.68 formulėje apskaičiuojamas pagal 5.70 formulę (TKKK, 2006, 5 dalis, skyrelis): EF = B MCF (5.70) i o i čia: B o maksimalus CH 4 generavimo galingumas, kg CH 4 /kg BDS; MCF i metano pataisos koeficientas, vnt. dalis. B o =0,6 kg CH 4 /kg BOD atsižvelgiant į TKKK gairėse rekomenduojamą reikšmę (TKKK, 2006, 5 dalis, 6.2 lentelė). Taip pat naudojamos ir TKKK gairėse rekomenduojamos metano pataisos koeficiento reikšmės priklausomai nuo nuotekų šalinimo būdo (5.28 lentelė) lentelė. Metano pataisos koeficiento reikšmės Nuotekų apdirbimo tipas MCF i Neišvalyto vandens išleidimas į upes/ežerus Untreated wastewater discharged to rivers 0,1 and lakes Mechaninis/Biologinis valymas Aerobic treatment, well managed 0 Mechaninis ar cheminis valymas; Aerobic treatment, not well managed 0,3 Filtravimas; nevalytos nuotekos; Anaerobic shallow lagoons 0,2 Septiniai rezervuarai Septic systems 0,5 Lauko tualetai Latrine 0,7 Šaltinis: TKKK, 2006, 5 dalis, 6.3 lentelė. Siekiant įvertinti išmetamą N 2 O kiekį pagrindiniai kintamieji yra: bendras azoto kiekis nutekamuosiuose vandenyse, gyventojų skaičius ir vidutinis baltymų suvartojimas (kg/žmogui per metus). Bendras azoto kiekis nuotekose yra apskaičiuojamas pagal 5.71 formulę: 221

222 N Pr N (5.71) nuotekose= P otein FNPR FNON CON FIND COM SLUDGE čia: P gyventojų skaičius; Protein - vidutinis baltymų suvartojimas (kg/žmogui per metus); F NPR azoto dalis baltymuose =0,16 kg N/kg baltymų; F NON-CON nesuvartotų baltymų, patekusių į nuotekas koeficientas, vnt. dalis; F IND-COM pramoninių/komercinių vartotojų į kanalizaciją išleistų baltymų koeficientas, vnt. dalis; N SLUDGE azotas, pašalintas kartu su dumblu (Numatytoji reikšmė = 0), kg N/metus. Vidutinis baltymų suvartojimas (kg/žmogui per metus) įvertinimas ir reikšmės už istorinį laikotarpį pateikiamos 2016 m. Nacionalinėje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitoje: 1998 m. 77,4 g/žmogui/per dieną; 2002 m. 81,9 g/žmogui/per dieną; 2013 m. 64,5 g/žmogui/per dieną. Pagal TKKK gaires FNON-CON=1,4; FIND-COM=1,25 (TKKK, 2006, 5 dalis, skyrelis). N 2 O kiekis, susidarantis iš nuotekų per metus apskaičiuojamos naudojant 5.72 formulę: 44 N 2 ONVSM = N nuotekose EFnuot (5.72) 28 čia: N nuotekose - bendras azoto kiekis nuotekose kg N/metus; EF nuot N 2 O emisijos rodiklis iš azoto nuotekose kg N2O-N/kg N (= g N 2 O-N/kg N, pagal TKKK, 2006, 5 dalis, skyrelis). Visų aukščiau aptartų atliekų kategorijų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozės automatiškai išvedamos rezultatų išvedimo lentelėje REPORTING (Byla Atliekos_SESD.xlsm ) (5.78 pav.) paveikslas. Rezultatų išvedimo lentelės dalis 222

223 Analizuojant galimus išmetamųjų ŠESD kiekio scenarijus jautrumo analizę reikėtų atlikti atsižvelgiant į šių prognozuojamų parametrų neapibrėžtumus: Buitinių atliekų susidarymas žmogui per metus, kg/žmogui; Organinės frakcijos dalis atliekose bei atliekų sudėties pokyčiai, %; Šalinamų sąvartyne buitinių atliekų kiekis, %; Kompostuojamų atliekų kiekis, kt; Sąvartynuose surenkamo metano kiekis, kt; Prie nuotekų kanalizacijos prisijungusių žmonių kiekis, % Tarptautinis bunkeriavimas Kaip rodo statistiniai duomenys, kuro sąnaudos tarptautiniam bunkeriavimui labai smarkiai varijuoja (5.79 pav.) TJ Dyzelinas Mazutas Aviacinis žibalas paveikslas. Tarptautiniam bunkeriavimui naudojamas kuras 223

224 Labiausiai kintančios yra mazuto sąnaudos. Dyzelinio kuro, pradėto naudoti 1997 m., sąnaudos yra stabiliausios, tačiau gali būti įžvelgiama ir tam tikra mažėjimo tendencija. Aviacinio žibalo sąnaudos turi tendenciją augti. Išmetamas ŠESD kiekis (5.80 pav.) koreliuoja su kuro sąnaudomis paveikslas. Aviacijos ir tarptautinio bunkeriavimo sąlygotas išmetamas ŠESD kiekis Tarptautiniam bunkeriavimui ateityje numatoma pradėti naudoti gamtines dujas. Tačiau jų panaudojimas, o tuo pačiu ir kito kuro sąnaudos, tarptautiniam bunkeriavimui priklausys nuo technologinės kaitos jūrų transporte. Tuo būdu, rengiant išmetamo ŠESD kiekio dėl jūrinio bunkeriavimo prognozes, siūlytina vadovautis laivus kuru užpildančių įmonių perspektyviniais duomenimis apie planuojamus kuro pardavimus. Vertinant aviacinio žibalo sąnaudas perspektyvai galima būtų naudotis m. tendencija, kuri rodo ~91 TJ vidutinį metinį prieaugį. Išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas tiesiogiai pagal prognozuojamas kuro sąnaudas ir emisijos rodiklius. 224

225 REKOMENDACIJOS Nacionalinių išmetamų į atmosferą ŠESD kiekio prognozių rengimo metodinės gairės parengtos siekiant pagerinti Lietuvos ŠESD kiekio prognozių rengimo kokybę ir užtikrinti, kad Lietuvos teikiamos nacionalinės išmetamų į atmosferą ŠESD kiekio prognozės atitiktų skirtingus JTBKKK sprendimų ir EK reglamentų keliamus reikalavimus bei integruotų nacionalinių energetikos ir klimato kaitos planų parengimo reikalavimus, atsižvelgiant į 2016 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos pateikto reglamento pasiūlymą dėl Energetikos sąjungos valdymo sistemos. Atsižvelgiant į tai, kad TTOTPK ir jos protokolais reguliuojamų į atmosferą išmetamų teršalų, kurie yra ŠESD pirmtakai, prognozės yra aktualios vertinant ir prognozuojant ŠESD kiekį, ataskaitoje pateikti apibendrinti bendrieji reikalavimai atnaujintu Geteburgo protokolu reguliuojamų teršalų prognozėms rengti pagal JT Ekonominės ir socialinės tarybos parengtų gairių reikalavimus. Rekomenduojama išmetamųjų ŠESD kiekių prognozes dėl politikos ir priemonių (PaM) taikymo rengti atskiros PaM arba PaM grupės lygmenyje taip, kad vėliau prognozes būtų galima apibendrinti pagal išskirtus PaM klasifikavimo kriterijus ir reikalaujamus prognozių scenarijus bei tokiu būdu įgyvendinti ES ir JTBKKK keliamus reikalavimus dėl išmetamųjų ŠESD kiekių prognozių skaidrumo, tikslumo, nuoseklumo, palyginamumo ir išsamumo. Išmetamųjų ŠESD kiekių prognozes pagal atskirus scenarijus su priemonėmis, su papildomomis priemonėmis ir be priemonių rekomenduojama rengti pritaikius standartinę metodiką, kuri remiasi principu, kad išmetamųjų ŠESD kiekis yra veiklos duomenų ir emisijos rodiklio funkcija. Kiekvieną rodiklį, kurio reikia nustatant išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimą dėl PaM taikymo, rekomenduojama nustatyti taikant įvairaus kokybės lygio, vadinamo pakopomis, duomenis ir metodus. Tikslinga taikyti aukščiausios 3 pakopos duomenis ir metodus, nes tokios prognozės tikslumas bus didžiausias. Tik nesant 3 pakopos duomenų, rekomenduojama taikyti 2 ar 1 pakopos duomenis. Siekiant įvertinti PaM padarytą (ex-post) įtaką kitiems veiksniams, rekomenduojama taikyti parengtą PaM įtakos kitiems veiksniams rodiklių sistemą. Ji sudaryta atsižvelgus į strategijų, programų bei planų, kuriuos įgyvendinti buvo priimta PaM, tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijus. Prognozių rengimo kontekste tokių rodiklių įverčių analizė yra svarbi, nes padeda geriau nustatyti išmetamųjų ŠESD kiekio mažėjimo dėl PaM taikymo priežastis. 225

226 Šalies ūkio šakų raida, aplinkosauginių priemonių taikymas ir į aplinką išmetamų teršalų prognozavimas yra tarpusavyje neatsiejami dalykai, tuo vienų ūkio šakų perspektyvinė raida ir įtaka aplinkai yra neatsiejama nuo kitų ūkio šakų raidos ir įtakos aplinkai. ES mastu į tai atsižvelgiama naujojoje Energetikos sąjungos valdymo sistemoje. Pagal šią valdymo sistemą ES valstybės narės iki 2019 m. privalės parengti Integruotus nacionalinius energetikos ir klimato kaitos planus m., kuriuose atskiriems scenarijams bus privaloma pateikti integruotas ŠESD išmetimų ir energetikos raidos prognozes. Taigi išmetamo ŠESD kiekio prognozavimui reikalingas kompleksinis požiūris ir šiuolaikiniai modernūs ūkio šakų raidos ir teršalų išmetimų vertinimo įrankiai. Išmetamų ŠESD kiekių prognozių rengimo metodinės gairės remiasi kompleksiniu požiūriu į perspektyvinį šalies ūkio šakų vystymąsi, įvertinant ES klimato kaitos ir energetikos tikslus iki 2030 m. ir siekius iki 2050 m., o tuo pačiu remiasi esamos padėties ir galimybių nuodugnia analize. Dėl šios priežasties siūlomos metodikos ir įrankiai išmetamų teršalų kiekių prognozių atskiruose ūkio sektoriuose rengimui artimoje perspektyvoje skiriasi savo detalumu ir panaudojimo patogumu, tačiau, laikui bėgant ir sukaupiant daugiau reikalingos informacijos ir patirties, rekomenduojama įsisavinti naujus metodus ir nuosekliai artėti prie optimalaus ūkio šakų vystymosi ir poveikio aplinkai balanso, tuo pačiu prie integruotų ŠESD išmetimų ir energetikos prognozių rengimo reikalavimų įgyvendinimo. Šalies energetikos sektoriaus, apimančio elektros energetiką, centralizuotą šilumos tiekimą ir įvairių kuro rūšių gamybą, perspektyvinės raidos, funkcionavimo, aplinkosauginių priemonių diegimo analizei bei perspektyvinio į aplinką išmetamų teršalų kiekio vertinimui gali būti naudojami matematiniai modeliai, parengti naudojant MARKAL, MESSAGE, TIMES ar panašius programinius paketus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje jau daugiau kaip 15 metų energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo analizei yra sėkmingai naudojamas MESSAGE programinis paketas, pasižymintis dideliu lankstumu ir pritaikymo kitose srityse galimybėmis, jį rekomenduojama naudoti integruotų nacionalinių energetikos ir klimato kaitos planų, reikalaujamų pagal Energetikos sąjungos naująją valdymo sistemą, rengimui ir perspektyviniam į aplinką išmetamų teršalų vertinimui. Šiuo tikslu Aplinkos ministerijai perduotas Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros analizės matematinis modelis, kuris buvo naudotas Nacionalinės energetikos strategijos atnaujinimo rengimui. Rengiant iš transporto sektoriaus į aplinką išmetamų ŠESD prognozes dabartiniame etape (2017 m. teikiamų prognozių rengimui) siūloma taikyti COPERT modelį. Vėliau teikiamų prognozių rengimui tikslinga parengti transporto sektoriaus plėtros ir į aplinką išmetamų teršalų 226

227 prognozavimo matematinį modelį. Pastarąjį taip pat rekomenduojama sujungti su energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo bei teršalų prognozavimo matematiniu modeliu. Šiam tikslui pasiekti rekomenduojama naudoti MESSAGE programinį paketą. Tai atlikus būtų užtikrinamas kompleksinis požiūris į energetikos ir transporto sektorių perspektyvinę raidą, o transporto sektoriaus teršalų išmetimų prognozėms būtų suteikiamas žymiai objektyvesnis pagrindas. Toks transporto sektoriaus modeliavimas įgalintų aplinkosauginių priemonių diegimo vertinimą susieti su išlaidomis bei kitais tiesioginiais ir netiesioginiais poveikiais kitiems šalies ūkio sektoriams, ko su COPERT matematiniu modeliu atlikti negalima. Dabartiniame etape rengiant išmetamų ŠESD prognozes dėl kuro deginimo pramonės ir statybos sektoriuje bei kituose sektoriuose (t. y. paslaugų, žemės ūkio/žvejybos/miškininkystės sektoriuose) rekomenduojama taikyti ŠESD apskaitos rengimo metodiką. Šių sektorių perspektyvinių kuro poreikių prognozes rekomenduojama rengti taikant ekonometrinius modelius, suderinant su bendromis prielaidomis apie tikėtiną šalies ekonomikos augimą (įskaitant ūkio šakų struktūros, pramonės šakų struktūros pokyčius), kuro ir energijos rūšių pakeičiamumą, energijos vartojimo didinimo potencialą ir pan. Siekiant korektiškai parengti perspektyvinių kuro šiuose sektoriuose poreikių prognozę, tikslinga remtis sukuriamo BVP (pramonės šakose sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės) augimo ir energijos sąnaudų tarpusavio ryšių analize. Ilgalaikėje perspektyvoje išmetamų į atmosferą ŠESD kiekio prognozavimui tikslinga taikyti optimizacinį MESSAGE matematinį modelį, susietai analizuojant energetikos, atskirų ūkio šakų perspektyvinę raidą ir vertinant jų įtaką aplinkai. Namų ūkio sektoriuje dėl kuro deginimo išmetamo ŠESD kiekio prognozavimui rekomenduojama taikyti ŠESD apskaitos rengimo metodiką, o namų ūkiuose tiesiogiai deginamo kuro poreikius nustatyti pagal ataskaitoje pateiktą detalią prognozavimo metodiką. Siekiant padidinti prognozavimo tikslumą, rekomenduojama taikyti matematinį optimizacinį modelį, kuriame remiantis minėta metodika įvertintos šilumos poreikių prognozės būtų naudojamos kaip įvesties duomenys. Taikant optimizacinį modelį galima sumodeliuoti namų ūkiuose esamas ir ateityje galimas kuro deginimo technologijas bei papildomai įvertinti kuro kainų bei technologijų diegimui reikalingų investicijų kitimą ieškant optimalaus energetikos plėtros ir poveikio aplinkai sprendinio. Neorganizuotai išmetamų ŠESD prognozavimui rekomenduojama taikyti ŠESD apskaitos rengimo metodiką. Prognozuojami neorganizuotai išmetamų ŠESD kiekiai susiejami su gamtinių dujų kiekiu, išleistu į atmosferą iš gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemos. Gamtinių dujų kiekis, išleistas į atmosferą, iš esmės priklauso nuo bendro gamtinių dujų suvartojimo šalies 227

228 reikmėms. Rekomenduojama daryti prielaidą, kad išleistas į atmosferą kiekis sudarys apie 2,0 % nuo bendro prognozuojamo gamtinių dujų suvartojimo ir atsižvelgti į naujausius gamtinių dujų cheminės sudėties duomenis. Prognozuojant neorganizuotai išmetamas ŠESD susidarančias išgaunant, perdirbant, transportuojant ir paskirstant naftą, galima daryti prielaidą, kad ilgalaikėje perspektyvoje šioje kategorijoje neįvyks jokių didelių pokyčių ir išmetimų kiekis išliks pastovus (~10 kt CO 2 ekv.). Išmetamųjų ŠESD, kurios į atmosferą patenka pramonės technologiniuose procesuose ir dėl produktų naudojimo, kiekio kaitos tendencijas iš esmės apibrėžia pagrindinių mineralinių produktų (cemento, kalkių, stiklo, keramikos dirbinių, mineralinės vatos) ir chemijos produktų (amoniako, azoto rūgšties) gamybos apimtys. Rengiant ŠESD prognozes, svarbu nustatyti minėtų produktų poreikį šalies viduje bei galimas jų eksporto į pasaulio rinkas apimtis. Perspektyvines šių produktų gamybos apimtis galima nustatyti remiantis mineralinių medžiagų pramonėje ir chemijos pramonėje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės augimo ir šiose šakose gaminamų produktų tarpusavio ryšių analize ir taikant šiuos ryšius aprašantį ekonometrinį modelį. Taikant šį modelį, pramonės šakose gaminamų produktų ir sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės elastingumo rodikliams nustatyti rekomenduojama naudoti m. laikotarpio ir galimai naujesnius duomenis. Produktų gamybos apimčių prognozavimui tikslinga pasitelkti didelę patirtį turinčius ir už atitinkamų įmonių perspektyvinį planavimą atsakingus specialistus. Rengiant hidrofluorangliavandenilių prognozes, rekomenduojama taikyti ŠESD apskaitos rengimo metodiką, skaičiavimams naudojant Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėje pateiktus ir kasmet atnaujinamus duomenis, taip pat įvertinant studijoje Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio naudojimo Lietuvoje m. analizė pateiktas rekomendacijas. Labai svarbu nustatyti hidrofluorangliavandenilių kiekio kaitos tendencijas ir galimas fluorintų dujų kiekio mažinimo priemones. Žemės ūkio sektoriuje išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimui rekomenduojama taikyti supaprastintą ŠESD apskaitos rengimo metodiką, pagal ataskaitoje pateikiamas formules, atsižvelgiant į pagrindinius veiksnius, emisijų rodiklius bei kitus parametrus, atitinkamoms žemės ūkio šaltinių kategorijoms. Rekomenduojama naudoti atskirai pateiktą MS Excel pagrindu sukurtą skaičiuoklę, kuri skirta prognozuoti žemės ūkio sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekį. Siūloma ŠESD kiekio įvertinimo žemės ūkio sektoriuje metodika galėtų būti tobulinama tyrimais nustatant Lietuvai specifines naudojamų parametrų reikšmes. Ateityje tobulinant prognozių rengimą ŽNKM kategorijoje būtina neapsiriboti LULUCFeat įrankiu ir pereiti prie detalesnės prognozavimo veiksnių analizės. Jau dabar LULUCFeat įrankyje 228

229 yra numatyta galimybė integruoti iš išorinių šaltinių arba detalesnių analizių gaunamą informaciją (pvz. prognozuojamus biomasės pokyčius ateityje), o siekiant toliau gerinti prognozių kokybę tokios išsamia analize pagrįstos informacijos naudojimas vietoje laiko eilučių prognozavimo turėtų didėti. Detalesnės analizės poreikis visų pirma sietinas su žemės naudojimo modeliavimu, kuris leistų pagerinti prognozavimą ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkyje arba energetikoje. Integruotas modeliavimas leistų pagerinti žmogaus veiklos poveikio išmetamiems arba absorbuojamiems ŠESD kiekiams prognozes, tačiau labai svarbu lygiagrečiai tobulinti ir natūralių gamtinių procesų vertinimą bei prognozavimą. Išmetamųjų ŠESD kiekio iš atliekų sektoriaus vertinimo metodinėse gairėse pateikti detalizuoti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo metodai pagal atitinkamas šaltinių kategorijas. Atliekų sektoriuje rekomenduojami išmetamųjų ŠESD kiekio įvertinimo metodai taikomi tiek istorinių, tiek prognozuojamų išmetimų apskaičiavimui. Supaprastintam išmetamųjų metano dujų kiekio, susidarančio šalinant atliekas sąvartynuose, įvertinimui rekomenduojama naudoti TKKK (2006) gairėse pasiūlytą FOD modelį. Kitų atliekų kategorijų išmetamųjų ŠESD kiekio įvertinimui pateiktos formulės bei metodikos, kaip įvertinti prognozavimo veiksnius, emisijos rodiklius bei kitus skaičiavimams reikalingus parametrus. Siūloma ŠESD kiekio įvertinimo atliekų sektoriuje metodika galėtų būti tobulinama tyrimais nustatant Lietuvai specifines naudojamų parametrų reikšmes. Rekomenduojama naudoti dvi atskirai pateiktas MS EXCEL pagrindu sukurtas skaičiuokles, skirtas prognozuoti atliekų sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekį. Rengiant išmetamo ŠESD kiekio dėl jūrinio bunkeriavimo prognozes, siūloma vadovautis laivus kuru užpildančių įmonių perspektyviniais duomenimis apie planuojamus kuro pardavimus. Vertinant aviacinio žibalo sąnaudas perspektyvai, galima naudotis m. tendencija, kuri rodo ~91 TJ vidutinį metinį prieaugį. Į aplinką išmetamą teršalų kiekį apskaičiuoti tiesiogiai pagal prognozuojamas kuro sąnaudas ir emisijos rodiklius. Atnaujintu Geteburgo protokolu reguliuojamų teršalų (NO x, LOJ, SO x, NH 3, KD 2,5 ir suodžių) prognozėms rengti rekomenduojama taikyti tą pačią metodiką, kaip ir ŠESD kiekio prognozavimui, atsižvelgiant į Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodikoje (EMEP/EEA, 2016) pateikiamas standartines atitinkamų teršalų išmetimų rodiklių (g/gj) reikšmes, kol nėra nustatytų nacionalinių išmetimų rodiklių reikšmių. 229

230 LITERATŪRA m. liepos 7 d. Nr. XI-329 LR Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas. Prieiga per internetą: LR Įstatymas dėl JTBKKK Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimo 2015 m. spalio 20 d. Nr. XII-1979 // Teisės aktų registras, , Nr m. vasario 26 d. LR Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-169 "Dėl LR Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-231 "Dėl šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų skyrimo ir prekybos jais tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo". Prieiga per internetą: 4. COM (2013) 920 pasiūlymas dėl tam tikrų teršalų išmetamų į atmosferą nacionalinių limitų ir Direktyvos 2003/35/EB pakeitimo, Briuselis, 2013 gruodžio 18 d. Prieiga per internetą: 5. COM (2016) 759 final. Proposal for a Regulation of the European Parliament and of the Council on the Governance of the Energy Union, Brussels, 30 November Prieiga per internetą: 6. COPERT, Copert 4. Computer programme to calculate emissions from road transport. European Environment Agency, Decision 19/CP.18 adopted by the Conference of the Parties. Common tabular format for UNFCCC biennial reporting guidelines for developed country Parties, 28 February 2013 Prieiga per internetą: 8. Decision 2/CP.17 adopted by the Conference of the Parties. Outcome of the work of the Ad Hoc Working Group on Long-term Cooperative Action under the Convention, 15 March Prieiga per internetą: 9. Decision 24/CP.19 adopted by the Conference of the Parties. Revision of the UNFCCC reporting guidelines on annual inventories for Parties included in Annex I to the Convention, 31 January Prieiga per internetą: Decision 4/CP.5 adopted by the Conference of the Parties. Guidelines for the preparation of national communications by Parties included in Annex I to the Convention, Part II: 230

231 UNFCCC reporting guidelines on national communications, 16 February Prieiga per internetą: Direktyva 2009/29/EB iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos 12. ECE/EB.AIR/128 Guidelines for reporting emissions and projections data under the Convention on Long-range Transboundary Air Pollution, United nations Economic and Social Council, Prieiga per internetą: EMEP/CORINAIR, EMEP/CORINAIR Atmospheric Emissions Inventory Guidebook Guidebook European Environment Agency. Prieiga per internetą: EMEP/EEA air pollutant emission inventory guidebook, Prieiga per internetą: Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymas (projektas). Prieiga per internetą: sistemą, 2009 m. balandžio 23 d. Prieiga per internetą: Results=2&searchModelUUID= c15e-4fa bc4096ec8bab. 16. ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, Prieiga per internetą: Estonia s Second Biennial Report under the United Nations Framework Convention on Climate Change (2015). Prieiga per internetą: application/pdf/br2_est_ pdf [žiūrėta ]. 18. European Commission SWD(2014). Commission staff working document. Impact assessment. A policy framework for climate and energy in the period from 2020 up to SWD(2014) 15 final, Prieiga per internetą: European Commission. Proposal for a directive of the European Parliament and of the Council amending Directive 2003/87/EC to enhance cost-effective emission reductions and lowcarbon investments COM(2015) 337 final, Prieiga per internetą: 231

232 20. European Forest Sector Outlook Study II (2011). Prieiga per internetą: [žiūrėta ]. 21. Europos aplinkos apsaugos agentūra. Guidelines for reporting on policies and measures by Member States under Regulation (EU) No 525/2013 (EU Monitoring Mechanism Regulation) (draft version) = Politikos ir priemonių ataskaitų rengimo pagal Reglamentą Nr. 525/2013 gairės (projektas). 22. Europos aplinkos apsaugos agentūra. Klimato kaitos mažinimo politikos ir priemonių Europoje duomenų bazė. Prieiga per internetą: "sort":[{"country":{"order":"asc"}},{"id_of_policy_or_measure":{"order":"asc"}}]} [žiūrėta ]. 23. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014 dėl valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos informacijos struktūros, formato, pateikimo tvarkos ir peržiūros. Prieiga per internetą: Europos Parlamentas ir Taryba (2003). Direktyva 2003/87/EB nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB. Prieiga per internetą: [žiūrėta ]. 25. Europos Parlamentas ir Taryba (2013). Sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus. Prieiga per internetą: [žiūrėta ]. 26. Europos Parlamento ir tarybos sprendimas (ES) 2015/ m. spalio 6 d. dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo bei kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB. Prieiga per internetą: Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, 2009 m. 232

233 balandžio 23 d. Prieiga per internetą: Europos Perlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB. Prieiga per internetą: do?uri=oj:l:2013:165:0013:0040:lt:pdf. 29. Factsheet on the Commission's proposal on binding greenhouse gas emission reductions for Member States ( ), Brussels, 20 July Prieiga per internetą: Foster, D.; Falconer, A.; Buttazoni, M.; Greenleaf, J.; Eichhammer, W. (2009). Quantification of the effects on greenhouse gas emissions of policies and measures. Reference: ENV.C.1/SER/2007/0019. Methodologies Report. Prieiga per internetą: [žiūrėta ]. 31. IIR, Lithuanian s informative inventory report 2014, Vilnius Prieiga per internetą: [žiūrėta ]. 32. JT Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija, Prieiga per internetą: Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) (1992). Prieiga per internetą: [žiūrėta ]. 34. Kuro ir energijos balansas, Vilnius, Prieiga per internetą: [žiūrėta ]. 35. Kuro ir energijos suvartojimas būstuose, Lietuvos statistikos departamento duomenų bazė. Prieiga per internetą: [žiūrėta ]. 36. LEI, Studija Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių emisijų rodiklių energetikos sektoriuje atnaujinimas., Kaunas, Lietuvos nuotekų valymo įrenginių nuotekose ir dumble susidarančio metano kiekio tyrimai ir įvertinimas. Ekotermija,

234 38. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (2014). Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planas 2014 m. Prieiga per internetą: Lietuvos Respublikos Seimas (2011). Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Prieiga per internetą: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2004). Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Prieiga per internetą: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2012). Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros metų programa. Prieiga per internetą: eluuid=5cab4eed-5ca8-4e83-ac3d-6d7115c1a92a. 42. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013). Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos m. tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas. Prieiga per internetą: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014). Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros metų programa. Prieiga per internetą: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014). Nacionalinė susisiekimo plėtros metų programa. Prieiga per internetą: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014). Valstybinis atliekų tvarkymo metais planas. Prieiga per internetą: Lietuvos žemės ūkio ministerija (2015). Kaimo plėtros m. programa. Prieiga per internetą: LR 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Gyvenamieji būstai pagal pastato pastatymo laikotarpį savivaldybėse. Prieiga per internetą: [žiūrėta ]. 48. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos CRF lentelės, 2016 m. Prieiga per internetą: 234

235 s/items/9492.php. 49. NIR, Lithuania s National Greenhouse Gas Emmission Inventory Report , Vilnius, Prieiga per internetą: s/items/9492.php [žiūrėta ]. 50. Paris agreement, United nations, Prieiga per internetą: ment.pdf. 51. Planas, 2014 m. Valstybinis atliekų tvarkymo m. planas. Prieiga per internetą: Raginytė, G. ir Naujėkaitė, J. (2012). Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės valdymas klimato kaitos kontekste. Darnaus vystymosi strategija ir praktika, 1(6), Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Lietuvoje 2014 m. ir tendencijos m. (2016). Prieiga per internetą: [žiūrėta ]. 53. SIBYL, SIBYL v4.0 User manual. Vehicle Stock Projection and Scenario Evaluation Software. Emisia, Prieiga per internetą: Stravinskienė, V; Aleknavičius, A.; Aleknavičius, P. (2015) Ūkių žemės naudojimo perspektyvos Lietuvoje. Žemės ūkio mokslai, 22(4), Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Lietuvoje 2014 m. ir tendencijos m., Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK) (2006). IPCC 2006 Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories. Prieiga per internetą: TKKK Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairės, Atliekos 5 dalis, 3 skyrius m. (angl IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories Volume 5 (Waste), Chapter 3 (Solid waste disposal) Prieiga per internetą: Tradicinių būstų skaičius, Lietuvos statistikos departamento duomenų bazė. Prieiga per internetą: [žiūrėta ]. 235

236 59. VKEKK nutarimas dėl atskirų energijos ir kuro rušių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika, Prieiga per internetą: [žiūrėta ]. 236

237 PRIEDAI 237

238 A PRIEDAS Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato kaitos planų bendrųjų gairių santrauka pagal Europos Parlamentui ir Tarybos pasiūlymo dėl Energetikos sąjungos valdymo sistemos, reikalavimus išdėstytus pasiūlymo prieduose Iki 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau kas dešimt metų kiekviena Šalis Narė turi pateikti Europos Komisijai integruotą nacionalinį energetikos ir klimato kaitos planą, kuriame privalės būti integruotos išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės. Pirmasis planas turės apimti laikotarpį nuo 2021 iki 2030 m. Jo formali struktūra yra aptarta Europos Komisijos Pasiūlymo 1 Priede. Integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos plane turės būti pateikta: integruoto nacionalinio energetikos ir klimato kaitos plano rengimo proceso apžvalga, tame tarpe santrauka, konsultacijų ir suinteresuotų pusių įtraukimo į procesą ir jo rezultatų aprašymas, o taip pat regioninio bendradarbiavimo su kitomis Šalimis Narėmis rengiant planą aptarimas; nacionalinių tikslų ir kiekybinę išraišką turinčių uždavinių, keliamų penkioms Energetikos Sąjungos dimensijoms (dekarbonizacijos, atsinaujinančių energijos išteklių, energijos efektyvumo, energetinio saugumo, vidaus energijos rinkos bei tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo) aprašymas; PaM, kuriomis numatoma prisidėti prie užsibrėžtų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, aprašymas; Energetikos Sąjungos kiekvienos iš penkių dimensijų esamos situacijos energetinės sistemos ir išmetamųjų ŠESD srityje aprašymas, o taip pat užsibrėžtų tikslų ir uždavinių, atsižvelgus į esamas (įgyvendinamas ir priimtas) PaM, siekimo prognozės; tikslams ir uždaviniams įgyvendinti dar tik planuojamų PaM įtakų vertinimas; priedas, sudarytas laikantis Pasiūlymo II priede nustatytų reikalavimų ir struktūros, kuriame išdėstytos Šalies Narės metodikos ir politikos priemonės, norint pasiekti energijos taupymo reikalavimus pagal Energijos efektyvumo direktyvos 7 straipsnio (a) ir (b) bei IV priedo reikalavimus. 238

239 1 PRIEDAS 1 dalis Bendrosios gairės A SKYRIUS 1. PLANO RENGIMO PROCESAS IR APŽVALGA 1.1. Santrauka Politinis, ekonominis, aplinkosauginis ir socialinis plano kontekstas; Svarbiausia strategija, apimanti Energetikos Sąjungos penkias dimensijas; Apžvalginė lentelė apie plano pagrindinius tikslus, politikas ir priemones Esamos politikos apžvalga Nacionalinės ir ES energetikos sistemos ir politikos kontekstas; Esama energetikos ir klimato kaitos politika ir priemonės Energetikos Sąjungos visoms penkioms dimensijoms; Tarpvalstybinės reikšmės problemos; Nacionalinės energetikos ir klimato kaitos politikos įgyvendinimo administracinė struktūra Konsultacijos ir nacionalinių bei ES įstaigų ir jų rezultatų įtraukimas: Parlamento įtraukimas; Vietinių ir regioninių institucijų įtraukimas; Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės dalyvavimą; Konsultacijos su kitomis Šalimis Narėmis; Pasikartojantis procesas su Europos Komisija Regioninis bendradarbiavimas rengiant planą: Bendro ir koordinuoto planavimo elementai su kitomis Šalimis Narėmis; Paaiškinimas, kaip regioninis bendradarbiavimas yra apsvarstytas plane. 2. NACIONALINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 2.1. Dekarbonizacijos dimensija ŠESD išmetimai ir šalinimo absorbentai (planui, apimančiam m. laikotarpį, 2030 m. tikslas yra sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ne mažiau kaip 40% palyginus su 1990 m.): Šalies narės privalomas nacionalinis išmetamųjų ŠESD kiekio tikslas ne ATL sektoriams 2030 m., kasmetiniai privalomi nacionaliniai ribojimai ir įsipareigojimai pagal ŽNKM Reglamentą; Jei įmanoma, kiti nacionaliniai tikslai ir uždaviniai, susiję su esamomis ilgalaikėmis mažo išmetimo strategijomis Atsinaujinantys energijos ištekliai (2030 m. tikslas): Šalies Narės planuojama AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 2030 m., kuriuo ji prisideda prie bendro ES tikslo ne mažiau kaip 27% 2030 m.; Tiesinė trajektorija AEI dalies bendrame galutiniame energijos suvartojime m. laikotarpiu, kad pasiekti bendrą ES tikslą; Trajektorija AEI dalies bendrame galutiniame energijos suvartojime elektros, šilumos, vėsumos ir transporto sektoriuose m. laikotarpiu; AEI technologijų, kurias Šalis Narė prognozuoja naudoti, kad pasiektų bendrąjį ir sektorius tikslus m., trajektorijos pagal technologijas ir sektorius, MW Bioenergijos paklausos (šilumos, elektros ir transporto), biomasės žaliavų pasiūlos, vidaus gamybos ir importo trajektorijos; Jei įmanoma, kitos nacionalinės trajektorijos ir tikslai Energijos efektyvumo dimensija (2030 m. tikslas): Orientacinis nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo tikslas kaip indėlis į ES bendrą energijos vartojimo efektyvumo 30% tikslą 2030 m., kaip tai nurodyta Direktyvos 239

240 20125/27/ES Straipsnyje 1(1) ir Straipsnyje 3(4); Energijos sutaupymai (suminiai, kumuliaciniai), kurie turi būti pasiekti m. laikotarpiu pagal Direktyvos 2012/27/ES Straipsnį 7 dėl energijos sutaupymo įsipareigojimų; Ilgalaikiai gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų renovavimo tikslai; Bendrasis renovuotas plotas arba metiniai energijos sutaupymai, kuriuos reikia pasiekti m., pagal Direktyvos 2012/27/ES Straipsnį 5 dėl centrinės valdžios pastatų renovavimo; Jei įmanoma, kiti nacionaliniai tikslai Energetinio saugumo dimensija: Nacionaliniai tikslai dėl didėjančios energijos išteklių diversifikacijos, tiekimo iš trečių šalių, sandėliavimo ir paklausos valdymo; Nacionaliniai tikslai dėl priklausomybės nuo energijos importo iš trečių šalių mažinimo; Nacionaliniai tikslai, susiję su pasirengimu susidoroti su energijos išteklių tiekimo apribojimais arba jo nutraukimu; Nacionaliniai tikslai, susiję su vidaus energijos išteklių (ypač AEI) panaudojimu Vidaus energijos rinkos dimensija Elektros sistemų susiejimas (2030 m. tikslas): Elektros sistemų susiejimo lygis, kurio šalys narės siekia 2030 m. ryšium su 2014 m. spalio mėn. Europos Tarybos tikslu Energijos perdavimo infrastruktūra: Pagrindiniai nacionaliniai tikslai elektros ir dujų perdavimo infrastruktūrai, kurie yra reikalingi, kad pasiekti tikslus ir uždavinius pagal bet kurią dimensiją, nurodytą Rinkos integracija: Nacionaliniai tikslai, susiję su kitais vidaus energijos rinkos aspektais, tokiais kaip rinkos integracija ir susiejimas; Nacionaliniai tikslai, susiję su elektros sistemos adekvatumo užtikrinimu, o taip pat su energetikos sistemos lankstumo, kurio poreikis atsiranda dėl AIE gamybos plėtros, užtikrinimo; Nacionaliniai tikslai dėl energijos vartotojų apsaugos ir dėl mažmeninio energijos sektoriaus konkurencingumo gerinimo Energetinis skurdas: Nacionaliniai tikslai dėl energetinio skurdo, įskaitant laikotarpį kada tikslai bus pasiekti Tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo dimensija: Nacionaliniai tikslai ir finansavimo tikslai privatiems ir viešiesiems tyrimams ir inovacijoms, įskaitant laikotarpį kada tikslai bus pasiekti; Nacionaliniai tikslai ryšium su konkurencingumu. 3. POLITIKOS IR PRIEMONĖS 3.1. Dekarbonizacijos dimensija ŠESD išmetimai ir šalinimo absorbentai (planui, apimančiam m. laikotarpį, 2030 m. tikslas yra sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ne mažiau kaip 40% palyginus su 1990 m.): Politikos ir priemonės, skirtos pasiekti tikslą, apibrėžtą Reglamente (N/A), o taip pat politika ir priemonės, taikomos ŽNKM sektoriuje pagal Reglamentą (N/A), apimančios visus pagrindinius aplinką teršiančius sektorius ir išmetimus absorbuojančius sektorius, atsispindint ilgalaikę viziją ir tikslą kaip tapti mažaangle ekonomika per 50 m. ir kurios leidžia pasiekti balansą tarp išmetimų ir jų šalinimo absorbentų, įgyvendinant Paryžiaus Susitarimą; Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje; Finansavimo priemonės, įskaitant ES paramos bei ES lėšų naudojimo taikymas šioje srityje nacionaliniu lygiu, jei taikytina, nepažeidžiant valstybės pagalbos taisyklių Atsinaujinantys energijos ištekliai (2030 m. tikslas): Politika ir priemonės, užtikrinančios nacionalinį AEI indėlį į bendrą ES AEI tikslą 2030 m., 240

241 kurio trajektorija aprašyta dalyje, įskaitant sektorines ir tam tikroms technologijoms skirtas priemones; Specifinės priemonės regioniniam bendradarbiavimui, o taip pat apskaičiuotai perteklinei AEI energijos gamybai, kuri gali būti perkelta į kitą Šalį Narę, kad pasiekti trajektorijas, apibrėžtas dalyje; Finansinė parama, įkaitant ES paramą ir ES fondų naudojimą, skirta skatinti gamybą ir naudojimą energijos iš AEI elektros, šilumos, vėsumos ir transporto sektoriuose; Specifinės priemonės skirtos palengvinti administracines procedūras, teikti informaciją ir mokymus; Būtinybės plėtoti naują infrastruktūrą CŠT ir vėsumos sektoriams, kurie naudos AEI, įvertinimas; Specifinės priemonės skatinti biomasės energijos naudojimą; Kiti dimensijos elementai: Nacionalinės politikos ir priemonės, turinčios įtakos ATL sektoriui; Strategijos, planai ir priemonės, skirtos prisitaikyti prie klimato kaitos; Politikos ir priemonės, skirtos pasiekti kitus nacionalinius tikslus, jei taikytina; Politika ir priemonės, skirtos pasiekti mažus išmetimus mobilumo srityje (įskaitant transporto elektrifikavimą) Energijos efektyvumo dimensija (2030 m. tikslas): Planuojamos politikos, priemonės ir programos, skirtos pasiekti orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus 2030 m., o taip pat kitus tikslus, pristatytus 2.2 dalyje, įskaitant planuojamas priemones ir instrumentus, skirtus skatinti pastatų energinį naudingumą: Energijos efektyvumo įsipareigojimo schemos ir alternatyvios priemonės pagal Direktyvos Straipsnį 7; Ilgalaikė strategija dėl gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų renovavimo, įskaitant politiką ir priemones skatinti kaštų požiūriu efektyvią ir gilią renovaciją; Politikos ir priemonių, skirtų skatinti energetines paslaugas visuomeniniame sektoriuje, ir priemonių, skirtų panaikinti reguliacinius ir nereguliacinius barjerus, kurie stabdo sutarčių sudarymą energinio naudingumo srityje, apibūdinimas; Kitos planuojamos politikos, priemonės ir programos, skirtos pasiekti orientacinius nacionalinius energijos efektyvumo tikslus 2030 m., o taip pat tikslus, aprašytus 2.2. dalyje; Aprašymas priemonių, skirtų plėtoti energijos efektyvumo potencialo panaudojimą; Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje; Finansavimo priemonės, įskaitant ES paramą ir ES fondų panaudojimą Energetinio saugumo dimensija: Politika ir priemonės, skirtos pasiekti tikslus, apibrėžtus 2.3. dalyje; Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje; Finansinės priemonės, įskaitant ES paramą ir ES fondų panaudojimą Vidaus energijos rinkos dimensija: Elektros infrastruktūra: Politika ir priemonės, skirtos pasiekti elektros sistemų sujungimo tikslinį lygį, aptartą dalyje; Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje; Finansavimo priemonės, įskaitant ES paramą ir ES fondų panaudojimą Energijos perdavimo infrastruktūra: Politika ir priemonės, skirtos pasiekti elektros sistemų sujungimo tikslinį lygį, aptartą dalyje; Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje; Finansavimo priemonės, įskaitant ES paramą ir ES fondų panaudojimą Rinkos integracija: Politika ir priemonės, skirtos pasiekti tikslą, aprašytą dalyje; Priemonės, skirtos padidinti energetikos sistemų lankstumą dėl AEI gamybos plėtros, įskaitant priemones, skirtas dienos eigos rinkos susiejimui ir tarpvalstybinių balansavimo 241

242 rinkų plėtrai; Priemonės, skirtos užtikrinti pirmenybinį priėjimą ir AEI E bei elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginiuose, persiuntimą; Politika ir priemonės, skirtos apsaugoti vartotojus, ypatingai pažeidžiamus ir energetiškai skurdžius vartotojus, bei pagerinti mažmeninės energijos rinkos konkurencingumą; Aprašymas priemonių, kurios įgalina ir prisideda prie paklausos valdymo plėtros, įskaitant tas priemones, kurios orientuotos į dinaminę kainodarą Energetinis skurdas: Politika ir priemonės, skirtos pasiekti tikslą, aprašytą dalyje Tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo dimensija: Politika ir priemonės, skirtos pasiekti tikslą, aprašytą 2.5 dalyje; Bendradarbiavimas su kitomis šalimis narėmis šioje srityje; Finansinės priemonės, įskaitant ES paramą ir ES fondų panaudojimą. B SKYRIUS 4. ESAMA SITUACIJA IR PROGNOZĖS SU ESAMOMIS POLITIKOMIS IR PRIEMONĖMIS 4.1. Išorinių veiksnių, turinčių įtakos energetikos sistemos ir išmetamųjų ŠESD kiekio plėtrai, prognozės (žr. 2 dalį): Makroekonominės prognozės; Sektoriniai pokyčiai, kurie gali turėti įtakos energetikos sistemai ir išmetamų ŠESD kiekiui; Pasauliniai energetikos trendai, tarptautinės iškastinio kuro kainos, ATL kaina; Technologijų kaštų plėtra Dekarbonizacijos dimensija ŠESD išmetimai ir šalinimo absorbentai Pasiektų išmetamų ŠESD kiekių tendencijos ATL, ne-atl ir ŽNKM sektoriuose ir skirtinguose energetikos sektoriuose; Išmetamų ŠESD kiekių sektorinės prognozės, įvertinus esamas nacionalines ir ES politikas ir priemones, bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.) Atsinaujinantys energijos ištekliai: Pasiekta AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime ir AEI dalys atskiruose sektoriuose (šilumos ir vėsumos, elektros ir transporto), o taip pat AEI dalis pagal technologijas kiekviename sektoriuje atskirai; Plėtros prognozės, įvertinus esamas nacionalines ir ES politikas ir priemones, bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.) Energijos efektyvumo dimensija: Pasiektas pirminės ir galutinės energijos suvartojimas ekonomikoje ir kiekviename sektoriuje atskirai; Esamas didelio efektyvumo kogeneracijos ir efektyvios centralizuotos šilumos ir vėsumos potencialas; Prognozės, atsižvelgus į esamas energijos efektyvumo politikas, priemones ir programas, kaip aprašyta 1.2 dalyje: pirminis ir galutinis energijos suvartojimas kiekviename sektoriuje bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.) Energetinio saugumo dimensija: Pasiekta vartojamos energijos struktūra, vidaus energijos ištekliai, priklausomybė nuo importo, įskaitant svarbiausias rizikas; Plėtros prognozės, atsižvelgus į esamas politikas ir priemones bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.) Vidaus energijos rinkos dimensija Elektros sistemų susiejimas: Pasiektas susiejimo lygis ir pagrindinės jungtys; Jungčių plėtros prognozės bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.); Energijos perdavimo infrastruktūra: 242

243 Esamos elektros ir dujų perdavimo infrastruktūros pagrindinės charakteristikos; Tinklo plėtros prognozės bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.) Elektros energijos ir dujų rinkos, energijos kainos: Esama elektros ir dujų rinkų situacija, įskaitant energijos kainas; Plėtros prognozės, atsižvelgus į esamas politikas ir priemones, bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.) Tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo dimensija: Mažaanglių technologijų sektoriaus esama situacija; Pasiektas viešųjų ir privačių tyrimų lygis, išlaidos inovacijoms, skirtoms mažaanglėms technologijoms plėtoti, patentų skaičius, tyrėjų skaičius; Išlaidos energijai, įskaitant tarptautinį kontekstą; Plėtros prognozės, atsižvelgus į esamas politikas ir priemones. 5. PLANUOJAMŲ POLITIKŲ IR PRIEMONIŲ POVEIKIO VERTINIMAS 5.1. Planuojamų politikų ir priemonių, aprašytų 3 skyriuje, įtakos vertinimas skyriuje aprašytų planuojamų politikų ir priemonių makroekonominės, aplinkosauginės, socialinės ir įgūdžių įtakos vertinimas 5.3. Planuojamų politikų ir priemonių, aprašytų 3 skyriuje, įtakos kitoms ES šalims narėms ir regioniniam bendradarbiavimui vertinimas 2 dalis Parametrų ir kintamųjų sąrašas, kuris privalo būti pateikiamas Nacionalinių Planų B skyriuje 1. Bendrieji parametrai ir kintamieji: 1. Gyventojų skaičius, milijonais 2. BVP, milijonais EUR 3. Sektorinė bendroji pridėtinė vertė (įskaitant, pramonės, statybų, paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose), milijonais EUR 4. Namų ūkių skaičius, tūkstančiais 5. Namų ūkio dydis, gyventojų skaičius namų ūkyje 6. Namų ūkio disponuojamos pajamos, EUR 7. Žmogaus nukeliautas atstumas (angl. passenger kilometres), visomis transporto priemonėmis, kelių (automobiliais, autobusais, jei galima), geležinkeliu, oro, vandens transporto priemonėmis, milijonais pkm 8. Krovinių pervežimas: visomis transporto priemonėmis, išskyrus tarptautiniais jūrų maršrutais, kelių, geležinkelių, oro, vidaus vandenų (vidaus vandenų ir nacionaliniais jūrų maršrutais) transporto priemonėmis, milijonais tonkilometrių (tkm) 9. Tarptautinės naftos, dujų ir anglies kuro importo kainos (EUR/GJ arba EUR/tne) 10. ES ATL kaina, EUR/EUA 11. Valiutos kursai, EUR/valiuta arba USD/valiuta 12. Šildymo laipsniadienių skaičius 13. Vėsumos laipsniadienių skaičius 14. Technologijų kaštų prielaidos, naudojamos modeliuojant pagrindines svarbias technologijas 2. Energijos balansas ir rodikliai 2.1. Energijos tiekimas 1. Vietinė gamyba pagal kuro rūšį (visi energetiniai produktai: anglis, žalia nafta, gamtinės dujos, branduolinė energija, atsinaujinantieji energijos ištekliai), ktne 2. Grynasis atskirų kurų importas (įskaitant elektros energiją, atskiriant importą iš ES ir trečiųjų šalių), ktne 3. Importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių, % 243

244 4. Pagrindiniai importo partneriai (šalys) pagrindiniams energijos nešėjams (įskaitant dujas ir elektros energiją) 5. Bendrasis vidaus suvartojimas pagal kuro rūšį (įskaitant kietąjį kurą, visus energijos produktus: anglis, žalia nafta ir naftos produktai, gamtinės dujos, branduolinė energija, elektros energija, išvestinė šiluma, atsinaujinantys ištekliai, atliekos), ktne 2.2. Elektros energija ir šiluma 1. Bendroji elektros energijos gamyba, GWh 2. Bendroji elektros energijos gamyba pagal kuro rūšį (visų energijos produktų), GWh 3. Kombinuoto ciklo elektros ir šilumos energijos gamybos dalis bendroje elektros energijos ir šilumos gamyboje, % 4. Elektros gamybos galia pagal šaltinį, įskaitant susidėvėjusias ir naujas galias, MW 5. Šilumos gamyba kombinuoto ciklo elektros ir šilumos elektrinėse, įskaitant pramonės atliekinę šilumą 6. Elektros ir dujų tapvalstybinių jungčių galia ir jų prognozuojamas panaudojimo lygis 2.3. Transformavimo sektorius 1. Kuro sąnaudos šiluminei elektros gamybai (įskaitant, kietuosius kurus, naftą ir dujas), ktne 2. Kuro sąnaudos kitiems konversijos procesams, ktne 2.4. Energijos suvartojimas 1. Pirminės ir galutinės energijos suvartojimas, ktne 2. Galutinės energijos suvartojimas pagal sektorius 3. Galutinės energijos suvartojimas pagal kuro rūšį, ktne 4. Galutinės neenergetinės reikmės, ktne 5. Pirminės energijos intensyvumas (tne/bvp EUR) 6. Galutinės energijos intensyvumas sektoriuose 2.5. Kainos 1. Elektros kainos pagal ją naudojančio sektoriaus tipą (namų ūkiams, pramonei, paslaugoms) 2. Nacionalinės mažmeninės kuro kainos (įskaitant mokesčius), EUR/ktne 2.6. Investicijos 1. Su energetika susijusių investicijų ir BVP santykis 2.7. Atsinaujinantys energijos ištekliai 1. Bendrasis galutinis suvartojimas energijos iš AEI ir AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime ir pagal sektorius, ir technologijas 2. AEI E ir AEI Š gamyba pastatuose 2.8. Išmetamųjų ŠESD kiekiai 1. Išmetamas ŠESD kiekis pagal politikos sektorių (ATL, ne ATL, ŽNKM) 2. Išmetamas ŠESD kiekis pagal TKKK sektorių ir dujas (ten, kur aktualu, būtinas ATL ir ne ATL atkyrimas, tco 2ekv. 3. Anglies intensyvumas visoje ekonomikoje, tco 2ekv. / BVP 4. Anglies intensyvumas gaminant elektros energiją ir garą, tco 2ekv. / MWh 5. Anglies intensyvumas pagal sektorius, tco 2ekv. / tne 6. Parametrai susiję su ne-co 2 išmetimais: a. Pieniniai galvijai (1000 galvų), mėsiniai galvijai (1000 galvų), avys (1000 galvų), kiaulės (1000 galvų), paukščiai (1000 galvų) b. Azoto sąnaudos dėl sintetinių trąšų taikymo, kt azoto c. Azotas dėl mėšlo, kt azoto d. Kita 244

245 2 PRIEDAS ES valstybių narių pranešimai apie jų priemones ir metodologijas, skirtas įgyvendinti Direktyvos 2012/27/ES 7 Straipsnį: 1. Politikos priemonės, atsižvelgiant į energijos vartojimo taupymo reikalavimą, nurodytą Direktyvos 2012/27/ES Straipsnyje 7(1) 2. Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimo schemos, nurodytos Direktyvos 2012/27/ES Straipsnyje 7a 3. Alternatyvios priemonės, nurodytos Direktyvos 2012/27/ES Straipsnyje 7b ir Straipsnyje 20(6) 4. Informacija apie mokestines priemones 5. Skaičiavimo metodologija taikyta priemonėms, nurodytoms Direktyvos 2012/27/ES Straipsniuose 7a, 7b ir 20(6) (išskyrus mokestinėms priemonėms) 6. Stebėsena ir tikrinimas 3 PRIEDAS Išmetamųjų ŠESD kiekių ataskaitų informacija 1 dalis. Informacija, kurią reikia įtraukti į ataskaitą pagal Pasiūlymo Straipsnį 23(2) 2 dalis. ŠESD ir jų grupės, kurias apima Pasiūlymas 3 dalis. Metodologijos, skirtos vykdyti ŽNKM sektoriaus stebėseną ir teikti ataskaitas 4 dalis. ŠESD apskaitos rodikliai 4 PRIEDAS Informacija apie politikas ir priemones išmetamųjų ŠESD kiekių srityje Informacija, kurią reikia įtraukti į ataskaitą pagal Pasiūlymo Straipsnį PRIEDAS Informacija apie prognozes išmetamųjų ŠESD kiekių srityje Informacija, kurią reikia įtraukti į ataskaitą pagal Pasiūlymo Straipsnį PRIEDAS Informacija apie nacionalinius adaptavimo veiksmus, finansinę ir technologinę pagalbą, teikiamą besivystančioms šalims, aukciono pajamas 1 dalis. Ataskaita apie adaptavimą 2 dalis. Ataskaita apie paramą besivystančioms šalims 3 dalis Ataskaita apie aukciono pajamas 7 PRIEDAS Papildomi ataskaitų įpareigojimai 1 dalis. Papildomi ataskaitų įpareigojimai AEI srityje 2 dalis. Papildomi ataskaitų įpareigojimai energijos efektyvumo srityje 245

246 8 PRIEDAS Sąjungos bioenergetikos darnumo ataskaita ir jos reikalavimai 9 PRIEDAS Savanoriškos schemos, į kurias atsižvelgus Komisija priėmė sprendimą pagal Direktyvos 2009/29/EK Straipsnį 27(4) 10 PRIEDAS Nacionalinės apskaitos rengimo sistemos Informacija, į kurią reikia atsižvelgti pagal Straipsnį PRIEDAS Sąsajų lentelė Reglamentas Nr. 525/2013 Šis Reglamentas (Pasiūlymas) Straipsnis 1 Straipsnis 1(1) Straipsnis 2 Straipsnis 3 Straipsnis 4 Straipsnis 14 Straipsnis 5 Straipsnis 30(1); 30(2); 30(6); 10 PRIEDAS Straipsnis 6 Straipsnis 30(3); 30(6) Straipsnis 7 Straipsnis 23(2); 23(3); 23(5); 23(6); 3 RIEDAS Straipsnis 8 Straipsnis 23(1)(a); paskutinė pastraipa Straipsnio 23(1); 23(6) Straipsnis 9 Straipsnis 30(4); 30(5) Straipsnis 10 Straipsnis 33 Straipsnis 11 Straipsnis 12 Straipsnis 32 Straipsnis 13 Straipsnis 16(1)(a); 16(3); 16(4); 4 PRIEDAS Straipsnis 14 Straipsnis 16(1)(b); 16(2); 16(3); 16(4); 5 PRIEDAS Straipsnis 15 Straipsnis 17(1); 6 PRIEDO 1 dalis Straipsnis 16 Straipsnis 17(2); 6 PRIEDO 2 dalis Straipsnis 17 Straipsnis 17(2)(b); 17(3); 17(4); 6 PRIEDO 3 dalis Straipsnis 18 Straipsnis 15(2)(e); antras paragrafas Straipsnio 15(2) Straipsnis 19 Straipsnis 20 Straipsnis 21 Straipsnis 25(1) ; 25(4); 25(7) Straipsnis 22 Straipsnis 23 Straipsnis 34(1)(d); 34(1)(e); 34(1)(f); 34(1)(g); 34(1)(h) Straipsnis 24 Straipsnis 35 Straipsnis 25 Straipsnis 26 Straipsnis 37 Straipsnis 27 Straipsnis 28 Straipsnis 50 Straipsnis

247 B PRIEDAS Pakopų metodo taikymo išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimui skaičiavimo pavyzdys 247

248 248

249 249

250 250

251 251

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 2017 M. IR TENDENCIJOS M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičianči

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 2017 M. IR TENDENCIJOS M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičianči ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 217 M. IR TENDENCIJOS 199-217 M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičiančio klimato šyla oro ir vandenynų temperatūra, tirpsta kalnų

Detaliau

VIEŠO NAUDOJIMO Aplinkos oro teršalų koncentracijos tyrimų, atliktų 2017 m. rugpjūčio d. Šiltnamių g. 23 Vilniaus mieste, naudojant mobiliąją la

VIEŠO NAUDOJIMO Aplinkos oro teršalų koncentracijos tyrimų, atliktų 2017 m. rugpjūčio d. Šiltnamių g. 23 Vilniaus mieste, naudojant mobiliąją la Aplinkos oro teršalų koncentracijos tyrimų, atliktų 2017 m. rugpjūčio 11 25 d. Šiltnamių g. 23 Vilniaus mieste, naudojant mobiliąją laboratoriją, rezultatų apžvalga Vilnius, 2017 m. Turinys Įžanga... 3

Detaliau

Verification Opinion Template

Verification Opinion Template Nepriklausomos pagrįsto patikinimo patikros ataskaitos išvada apyvartinių taršos leidimų prekybos ES ATLPS metinių ataskaitų teikimas DUOMENYS APIE VEIKLOS VYKDYTOJĄ Veiklos vykdytojo pavadinimas: VĮ Visagino

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 04 18 C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2012 04 18 kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 8589 final ANNEX 1 PRIEDAS prie Komisijos įgyvendinimo reglamento dėl duomenų patikros ir tikrintojų ak

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 8589 final ANNEX 1 PRIEDAS prie Komisijos įgyvendinimo reglamento dėl duomenų patikros ir tikrintojų ak EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 12 19 C(2018) 8589 final ANNEX 1 PRIEDAS prie Komisijos įgyvendinimo reglamento dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2010.8.26 KOM(2010) 430 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl programos Forest Focus įgyvendinimo pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento

Detaliau

1

1 8-19/31/17-1604.15.15 ENERGETIKOS KOMPLEKSINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA LIETUVOS ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS TYRIMAS 1 DALIS TECHNINĖ EKONOMINĖ ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS ANALIZĖ SANTRAUKA Dr. A. Galinis

Detaliau

Vietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma

Vietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma Durpės Lietuvos energetikoje kaip realu? Giedrius Kavaliauskas, 2015.04.29, Kaunas Vietiniai ištekliai - durpės Pelkės Lietuvoje, % 2% 1% Naturalios pelkės Klaipeda Kaunas 44% 28% Nusausintos žemės ūkiui

Detaliau

Verification Opinion Template

Verification Opinion Template priklausomos pagrįsto patikinimo patikros ataskaitos išvada apyvartinių taršos leidimų prekybos DUOMENYS APIE VEIKLOS VYKDYTOJĄ Veiklos vykdytojo pavadinimas: "Lietuvos energijos gamyba" AB Įrenginio pavadinimas:

Detaliau

Zona_2009

Zona_2009 2009 m. oro kokyb s tyrimų zonoje apžvalga Oro kokyb s vertinimui ir valdymui Lietuvos teritorijoje išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų).

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS I SKYRIUS 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS

Detaliau

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos

Detaliau

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA N U T A R I M A S DĖL ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR ŠALTAM VANDENIUI PAŠILDYTI 2003 m. gruodţio 22 d. Nr. O3-116

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx Žaliosios inovacijos suslėgtų gamtinių dujų gamybos technologiniuose procesuose Informacinis renginys: Žaliosios pramonės inovacijų programos įgyvendinimas 2016 m. rugsėjo 29 d., Vilnius Apie mus UAB SG

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Vėjo energetikos plėtra ir tinkamiausių vietų nustatymas AEI technologijų taikymas pramonėje, miestuose Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Dr. Mantas Marčiukaitis

Detaliau

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1350/2013, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri žemės ūkio ir žuvininkystės s

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1350/2013, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri žemės ūkio ir žuvininkystės s 2013 12 21 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 351/1 I (Įstatymo galią turintys teisės aktai) REGLAMENTAI EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1350/2013 2013 m. gruodžio 11 d. kuriuo

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 20160408 Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę

Detaliau

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/  m. gruodžio 11 d. - dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių e

EUROPOS  PARLAMENTO  IR  TARYBOS  DIREKTYVA  (ES)  2018/  m.  gruodžio 11 d.  -  dėl  skatinimo  naudoti  atsinaujinančiųjų  išteklių  e L 328/82 2018 12 21 DIREKTYVOS EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/2001 2018 m. gruodžio 11 d. dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (Tekstas svarbus

Detaliau

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/  m. gruodžio 19 d. - dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio s

KOMISIJOS  ĮGYVENDINIMO  REGLAMENTAS  (ES)  2018/  m.  gruodžio 19 d.  -  dėl  išmetamų  šiltnamio  efektą  sukeliančių  dujų  kiekio  s 2018 12 31 L 334/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/2066 2018 m. gruodžio 19 d. dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio

Detaliau

Bioduju rinka LT ir jos pletra

Bioduju rinka LT ir jos pletra Biodujų rinka Lietuvoje ir jos plėtra Biodujų asociacijos prezidentas Virginijus Štiormer Biodujų ir energijos gamyba Lietuvoje v Nors Lietuvoje biodujų energetika plėtojama daugiau kaip 15 metų,, per

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv 2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

Detaliau

Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr.

Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr. Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr. Palyginamosioms sąnaudos pagal naują Aprašo projektą

Detaliau

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS Projektas VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL ŠILUMOS TIEKĖJŲ, NEPRIKLAUSOMŲ ŠILUMOS GAMINTOJŲ, GERIAMOJO VANDENS TIEKĖJŲ IR NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ

Detaliau

SANTE/11059/2016-EN Rev. 2

SANTE/11059/2016-EN Rev. 2 Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. rugpjūčio 17 d. (OR. en) 11651/17 AGRILEG 150 DENLEG 63 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos gavimo data: 2017 m. rugpjūčio 24 d. kam: Komisijos dok.

Detaliau

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai GENERALINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS GENERALINIS MIŠKŲ URĖDAS BENJAMINAS SAKALAUSKAS VILNIUS 2013m. spalio 10 d. 1 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Nacionalinės energetikos strategija

Detaliau

ŠIAULIŲ MUNICIPALINĖ APLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJA Gegužių g. 94, Šiauliai. Įmonės kodas Tel. : +370 (41) ; el.p.:

ŠIAULIŲ MUNICIPALINĖ APLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJA Gegužių g. 94, Šiauliai. Įmonės kodas Tel. : +370 (41) ; el.p.: ŠIAULIŲ MUNICIPALINĖ APLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJA Gegužių g. 94, 78365 Šiauliai. Įmonės kodas 145412194. Tel. : +370 (41) 51 41 44; el.p.: matl@splius.lt; www.matl.lt. ŠIAULIŲ MUNICIPALINIS PAVIRŠINIŲ

Detaliau

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės 03.3.2-LVPA-K-832 Eco-inovacijos LT projektų finansavimo

Detaliau

ISSN TEISĖ KIOTO PROTOKOLO MECHANIZMAI. TARŠOS VIENETŲ APMOKESTINIMAS Andrius Paulauskas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Kon

ISSN TEISĖ KIOTO PROTOKOLO MECHANIZMAI. TARŠOS VIENETŲ APMOKESTINIMAS Andrius Paulauskas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Kon ISSN 1392 1274. TEISĖ 2009 72 KIOTO PROTOKOLO MECHANIZMAI. TARŠOS VIENETŲ APMOKESTINIMAS Andrius Paulauskas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros docentas

Detaliau

Alytaus regiono uždaryto Pagirmuonių sąvartyno aplinkos monitoringo 2017 m. ataskaita Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 4 priedas ALYTAUS RE

Alytaus regiono uždaryto Pagirmuonių sąvartyno aplinkos monitoringo 2017 m. ataskaita Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 4 priedas ALYTAUS RE Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 4 priedas ALYTAUS REGIONO UŽDARYTO PAGIRMUONIŲ SĄVARTYNO APLINKOS MONITORINGO 2017 M. ATASKAITA I BENDROJI DALIS 1. Informacija apie ūkio subjektą: 1.1. teisinis

Detaliau

TRANSPORTO PRIEMONĖS MOKESČIO DYDŽIO NUSTATYMO KRITERIJŲ PARENGIMO PASLAUGOS

TRANSPORTO PRIEMONĖS MOKESČIO DYDŽIO NUSTATYMO KRITERIJŲ PARENGIMO PASLAUGOS Transporto priemonės mokesčio dydžio nustatymo kriterijų, pagrindžiant juos kitų šalių patirtimi ir statistiniais duomenimis ir pasiūlymų dėl transporto priemonių apmokestinimo Lietuvoje, pagrindžiant

Detaliau

Europos Sąjunga Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedo leidinys 2, rue Mercier, 2985 Luxembourg, Liuksemburgas Faksas: El. paš

Europos Sąjunga Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedo leidinys 2, rue Mercier, 2985 Luxembourg, Liuksemburgas Faksas: El. paš Europos Sąjunga Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedo leidinys 2, rue Mercier, 2985 Luxembourg, Liuksemburgas +352 29 29 42 670 ojs@publications.europa.eu Informacija ir elektroninės formos: http://simap.europa.eu

Detaliau

719347LT

719347LT ASAMBLEA PARLAMENTARIA EURO LATINOAMERICANA EUROPOS IR LOTYNŲ AMERIKOS PARLAMENTINö ASAMBLöJA REZOLIUCIJA Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika remiantis Politinių reikalų, saugumo ir

Detaliau

Product Summary: Food

Product Summary: Food Transportui taikomi ES ŽVP kriterijai Žalieji viešieji pirkimai (ŽVP) yra savanoriškai taikoma priemonė. Šiame dokumente išdėstomi transportui taikomi parengti ŽVP kriterijai. Pridedamoje Techninėje informacinėje

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

C(2016)7159/F1 - LT (annex)

C(2016)7159/F1 - LT (annex) EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 11 C(2016) 7159 final ANNEXES 1 to 3 PRIEDAI prie KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO kuriuo 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014

Detaliau

UAB Utenos šilumos tinklai (šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo pavadinimas) įm.k , PVM mokėtojo kodas LT , Pramonės g. 11

UAB Utenos šilumos tinklai (šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo pavadinimas) įm.k , PVM mokėtojo kodas LT , Pramonės g. 11 UAB Utenos šilumos tinklai (šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo pavadinimas) įm.k.183843314, PVM mokėtojo kodas LT838433113, Pramonės g. 11, LT-28216 Utena, tel. (8 389) 63 641, faks. (8 389)

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. vasario 14 d. (OR. en) 6223/17 ADD 1 ENV 126 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos gavimo data: 2017

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. vasario 14 d. (OR. en) 6223/17 ADD 1 ENV 126 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos gavimo data: 2017 Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. vasario 14 d. (OR. en) 6223/17 ADD 1 ENV 126 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos gavimo data: 2017 m. vasario 8 d. kam: Tarybos generaliniam sekretoriatui

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 11 COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMO

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMO Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

PATVIRTINTA Muitinės mokymo centro direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1B-59 ASMENŲ, PAGEIDAUJANČIŲ TEIKTI ATSTOVAVIMO MUITINĖJE PASLAUGAS L

PATVIRTINTA Muitinės mokymo centro direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1B-59 ASMENŲ, PAGEIDAUJANČIŲ TEIKTI ATSTOVAVIMO MUITINĖJE PASLAUGAS L PATVIRTINTA Muitinės mokymo centro direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1B-59 ASMENŲ, PAGEIDAUJANČIŲ TEIKTI ATSTOVAVIMO MUITINĖJE PASLAUGAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE, MOKYMO PROGRAMA I

Detaliau

1 ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BALTIJOS ORO ERDVĖS STEBĖJIMO

1 ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BALTIJOS ORO ERDVĖS STEBĖJIMO 1 ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BALTIJOS ORO ERDVĖS STEBĖJIMO IR KONTROLĖS SISTEMOS PLĖTOJIMO Estijos Respublikos

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS ŠILUMOS IR VANDENS DEPARTAMENTO ŠILUMOS SKYRIUS Teikti Komisijos posėdžiui Komisijos pirmininkė Inga Žilienė 2016-03-17 PAŽYMA DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS ELEKTROS ENERGIJOS PERSIUNTIMO PASLAUGOS KAINŲ IR

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS ELEKTROS ENERGIJOS PERSIUNTIMO PASLAUGOS KAINŲ IR VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS ELEKTROS ENERGIJOS PERSIUNTIMO PASLAUGOS KAINŲ IR JŲ TAIKYMO TVARKOS PASKELBIMO 2018 m. lapkričio 16

Detaliau

Microsoft PowerPoint - ptz-seminaras_ _Manto dalis.ppt [Read-Only]

Microsoft PowerPoint - ptz-seminaras_ _Manto dalis.ppt [Read-Only] PROJEKTO UŽTERŠTŲ TERITORIJŲ POVEIKIO VERTINIMAS REZULTATAI Antanas Marcinonis,, Mantas Riauka UAB GROTA 2011 10 19 Geologin s s aplinkos tarša Potencialių taršos židinių inventorizavimo rezultatai Potencialių

Detaliau

CL2008L0100LT bi_cp 1..1

CL2008L0100LT bi_cp 1..1 2008L0100 LT 18.11.2008 000.001 1 Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį B KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/100/EB 2008 m. spalio 28 d. iš dalies keičianti

Detaliau

Buinevicius LIŠTIA

Buinevicius LIŠTIA TERŠALŲ EMISIJŲ MAŽINIMO PRIEMONĖS VIDUTINĖS GALIOS KURĄ DEGINANTIEMS ĮRENGINIAMS Dr. Kęstutis Buinevičius Kauno technologijos universitetas Enerstena Mokslinių tyrimų centras Žemės paviršius spinduliuoja

Detaliau

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 8 4 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2006/17 dėl Europos centrinio

Detaliau

PATVIRTINTA Asociacijos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. VIS/ ASOCIACIJOS KLAI

PATVIRTINTA Asociacijos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. VIS/ ASOCIACIJOS KLAI PATVIRTINTA Asociacijos žuvininkystės vietos veiklos grupė visuotinio narių 2019-04-29 susirinkimo protokolu Nr. VIS/2019-1 ASOCIACIJOS KLAIPĖDOS ŽUVININKYSTĖS VIETOS VEIKLOS GRUPĖ 2019 M. VEIKLOS PROGRAMA

Detaliau

55 C 35 C Logatherm WPL 31 A A ++ A + A B C D E F G A + A db kw kw 64 db /2013

55 C 35 C Logatherm WPL 31 A A ++ A + A B C D E F G A + A db kw kw 64 db /2013 55 C 35 C A B C D E F G 28 30 27 28 29 31 db kw kw 64 db 2015 811/2013 A B C D E F G 2015 811/2013 Duomenys atitinka Reglamentų (ES) 811/2013 ir (ES) 813/2013 reikalavimus. Gaminio parametrai Simbolis

Detaliau

ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIAUS DARBUOTOJŲ, KURIE PRIVALO BŪTI ATESTUOJAMI, SĄRAŠAS

ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIAUS DARBUOTOJŲ, KURIE PRIVALO BŪTI ATESTUOJAMI, SĄRAŠAS INFORMACIJA APIE SERTIFIKAVIMO INSTITUCIJOSE IR ENERGETIKOS ĮMONĖSE ATESTUOTUS ENERGETIKOS DARBUOTOJUS (215 M.) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau Inspekcija), vadovaudamasi

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, XXX [ ](2013) XXX draft KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Rekomendacijos dėl Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos varto

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, XXX [ ](2013) XXX draft KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Rekomendacijos dėl Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos varto EUROPOS KOMISIJA Briuselis, XXX [ ](2013) XXX draft KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Rekomendacijos dėl Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos

Detaliau

Nexa serija Stūmokliniai ir hidrauliniai dozavimo siurbliai su dviguba diafragma UAB Elega, Žalgirio , Vilnius, LT 08217, Lietuva, Tel:

Nexa serija Stūmokliniai ir hidrauliniai dozavimo siurbliai su dviguba diafragma UAB Elega, Žalgirio , Vilnius, LT 08217, Lietuva, Tel: Nexa serija Stūmokliniai ir hidrauliniai dozavimo siurbliai su dviguba diafragma UAB Elega, Žalgirio 131-211, Vilnius, LT 08217, Lietuva, Tel: +370 5 2 715444; tel./faksas: +370 5 2 715445; mob. tel.:

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS ŠILUMOS IR VANDENS DEPARTAMENTO ŠILUMOS SKYRIUS Teikti Komisijos posėdžiui Komisijos pirmininkė Inga Žilienė 2016-03-18 PAŽYMA DĖL AKCINĖS BENDROVĖS

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Seminaras: Kokybės vadybos iniciatyvos viešajam sektoriui" Metodai kokybiškiems viešojo sektoriaus sprendimams sąnaudų ir naudos analizės pagrindai Jonas Jatkauskas Viešosios politikos ekspertas UAB BGI

Detaliau

Microsoft Word - EVA_pramones imonems.doc

Microsoft Word - EVA_pramones imonems.doc Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius tel. +370 5 2191303 faks. +370 5 2124777 Studijos Energijos ir energijos išteklių vartojimo auditų pramonės įmonėse modelių ir teisinių rekomendacijų dėl šių modelių taikymo

Detaliau

CL2013O0023LT _cp 1..1

CL2013O0023LT _cp 1..1 02013O0023 LT 01.09.2018 001.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Projekto

Detaliau

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017 2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse įgyvendinimo aprašo 3 priedas (Pavyzdinė

Detaliau

Projektas

Projektas Aplinkos apsaugos agentūrai ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO ATASKAITA 1. Informacija apie ūkio subjektą: 1.1. teisinis statusas: juridinis asmuo juridinio asmens struktūrinis padalinys (filialas, atstovybė)

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) / kuriuo iš dalies keičiamos Deleguoto

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) / kuriuo iš dalies keičiamos Deleguoto EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 06 07 C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) /... 2018 06 07 kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 nuostatos dėl bendrosios

Detaliau

Microsoft Word - Techninis biuletenis.doc

Microsoft Word - Techninis biuletenis.doc Techninis biuletenis CE ženklinimas: nuo 2013 m. liepos 1 d. Nauji reikalavimai Naujos atsakomybės Tas pats CE ženklinimas Mes susiduriame su didžiausiu dešimtmečio pokyčiu, kai statybos produktai yra

Detaliau

Prašymo taikyti galutinio vartojimo, laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti langeliuose įrašomi duomenys: 1. P

Prašymo taikyti galutinio vartojimo, laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti langeliuose įrašomi duomenys: 1. P Prašymo taikyti galutinio vartojimo, laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti langeliuose įrašomi duomenys: 1. Pareiškėjas Įrašomas tikslus pareiškėjo pavadinimas

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Duomenų archyvai ir mokslo duomenų valdymo planai 2018-06-13 1 Re3Data duomenų talpyklų registras virš 2000 mokslinių tyrimų duomenų talpyklų; talpyklos paiešką galima atlikti pagal mokslo kryptį, šalį,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation PAKVIESTŲJŲ STUDIJUOTI KTK IR KITOSE LIETUVOS KOLEGIJOSE 1 PRIEDAS PAGAL PAGEIDAVIMO NUMERĮ REZULTATŲ DINAMIKA 2014 M., 2015 M., 2016 M. Atkreiptinas dėmesys į pakviestųjų pagal pageidavimo numerį rezultatą:

Detaliau

PowerPoint design manual

PowerPoint design manual Biokuro kogeneracinės elektrinės Technologiniai ir ekonominiai duomenys Daniška patirtis Martynas Nagevičius Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas martynas@nagevicius.lt

Detaliau

D1991 Green Energy/IT

D1991 Green Energy/IT Pasyvaus namo standarto pranašumai Aidas Vaičiulis 2019.04.10 Kaunas Page 1 EU info: Europos Sąjungos įstatymų leidėjai 2017 metų gruodžio 19 dieną priėmė bendrą susitarimą dėl pastatų energinio naudingumo

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. rugsėjo 15 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2015/0198 (NLE) 12046/15 ADD 1 VISA 288 COLAC 88 PASIŪLYMAS nu

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. rugsėjo 15 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2015/0198 (NLE) 12046/15 ADD 1 VISA 288 COLAC 88 PASIŪLYMAS nu Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. rugsėjo 15 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2015/0198 (NLE) 12046/15 ADD 1 VISA 288 COLAC 88 PASIŪLYMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio

Detaliau

Microsoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology

Microsoft Word - PISKISVÄ®18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL VIENKARTINIŲ LEIDIMŲ PURKŠTI AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTUS IŠ ORO IŠDAVIMO IR GALIOJIMO PANAIKINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL VIENKARTINIŲ LEIDIMŲ PURKŠTI AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTUS IŠ ORO IŠDAVIMO IR GALIOJIMO PANAIKINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL VIENKARTINIŲ LEIDIMŲ PURKŠTI AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTUS IŠ ORO IŠDAVIMO IR GALIOJIMO PANAIKINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2017 m. rugpjūčio 1 d. Nr.

Detaliau

LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. IŠORINIAI POKYČIAI LHMT yra vienintelė ofici

LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. IŠORINIAI POKYČIAI LHMT yra vienintelė ofici LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2019-01-28 I. IŠORINIAI POKYČIAI LHMT yra vienintelė oficiali šalyje patikimos inės informacijos, reikalingos

Detaliau

ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019

ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019 ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370

Detaliau

DB sukūrimas ir užpildymas duomenimis

DB sukūrimas ir užpildymas duomenimis DB sukūrimas ir užpildymas duomenimis Duomenų bazės kūrimas Naujas bendrąsias DB kuria sistemos administratorius. Lokalias DB gali kurti darbo stoties vartotojasadministratorius. DB kuriama: kompiuterio

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Lietuvos šilumos ūkio apžvalga Vytautas Stasiūnas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas 2009 m. sausio 23 d. Viešbutis Reval Hotel Lietuva h Europos šalys,

Detaliau

DĖL APLINKOS IR SVEIKATOS MOKSLO KOMITETO ĮSTEIGIMO

DĖL APLINKOS IR SVEIKATOS MOKSLO KOMITETO ĮSTEIGIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 011 M. KOVO D. ĮSAKYMO NR. V-199 DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 80:011 ELEKTROMAGNETINIS

Detaliau

Europos Sąjunga Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedo leidinys 2, rue Mercier, 2985 Luxembourg, Liuksemburgas Faksas: El. paš

Europos Sąjunga Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedo leidinys 2, rue Mercier, 2985 Luxembourg, Liuksemburgas Faksas: El. paš Europos Sąjunga Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedo leidinys 2, rue Mercier, 2985 Luxembourg, Liuksemburgas Faksas: +352 29 29 42 670 El. paštas: ojs@publications.europa.eu Informacija ir elektroninės

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PEG-11 (MĖNESINĖS),

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PEG-11 (MĖNESINĖS), Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PEG-11 (MĖNESINĖS) ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO PEP-11 (MĖNESINĖS) ELEKTROS

Detaliau

MergedFile

MergedFile VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2015 M. SAUSIO 15 D. NUTARIMO NR. O3-3 DĖL ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO, SKIRSTYMO

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 03 14 COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies

Detaliau

_SGD_SPRENDINIAI TARYBAI_AR SANTRAUKA_12005

_SGD_SPRENDINIAI TARYBAI_AR SANTRAUKA_12005 1. ĮVADAS Suskystintųjų gamtinių dujų (toliau SkGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo teritorijų planavimo dokumentas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2018 m., Vilnius Turinys 1. Santrauka... 1 2. Pagrindiniai 2016 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 2 3. Pirminės

Detaliau

Microsoft PowerPoint _LE_Investuotoju mugei.ppt [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint _LE_Investuotoju mugei.ppt [Compatibility Mode] AB Lietuvos energija pokyčiai įgyvendinant nacionalinę elektros energetikos strategiją Vilnius, 2010-09-30 1 Aloyzas Koryzna Darius Grondskis Elektros energetikos sektoriaus pertvarkos tikslai 1. Didinti

Detaliau

untitled

untitled EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 11 26 COM(2013) 818 final 2013/0405 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje

Detaliau

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek Sausio mėnesio rinkos apžvalga 2015 02 24 2015 metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį Nord

Detaliau

Išmaniosios elektros energijos apskaitos tinklo vystymo Lietuvoje kaštų ir naudos analizė Išmaniosios apskaitos diegimo scenarijų kaštų naudos analizė

Išmaniosios elektros energijos apskaitos tinklo vystymo Lietuvoje kaštų ir naudos analizė Išmaniosios apskaitos diegimo scenarijų kaštų naudos analizė Išmaniosios elektros energijos apskaitos tinklo vystymo Lietuvoje kaštų ir naudos analizė Išmaniosios apskaitos diegimo scenarijų kaštų naudos analizė 2012 m rugsėjis Turinys PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 6 1 VARTOJAMOS

Detaliau

1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 2017 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų,

1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 2017 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų, 1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 217 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų, kuriose nekilnojamojo turto kainos yra skirtingos. segmente,

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Biomasės energetikos plėtra Lietuvoje Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA Prezidentas Virginijus Ramanauskas Asociacija LITBIOMA Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA įsteigta

Detaliau

UAB VALENTIS PRIVATUMO POLITIKA Uždaroji akcinė bendrovė Valentis (toliau Valentis arba mes), įgyvendindama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento

UAB VALENTIS PRIVATUMO POLITIKA Uždaroji akcinė bendrovė Valentis (toliau Valentis arba mes), įgyvendindama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento UAB VALENTIS PRIVATUMO POLITIKA Uždaroji akcinė bendrovė Valentis (toliau Valentis arba mes), įgyvendindama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

1 priedas UAB "ROKIŠKIO VANDENYS" (Ūkio subjekto pavadinimas) KAINŲ POKYČIO SKAIČIAVIMAS PERSKAIČIUOTOMS BAZINĖMS KAINOMS NUSTATYTI (Bendrovės skaičia

1 priedas UAB ROKIŠKIO VANDENYS (Ūkio subjekto pavadinimas) KAINŲ POKYČIO SKAIČIAVIMAS PERSKAIČIUOTOMS BAZINĖMS KAINOMS NUSTATYTI (Bendrovės skaičia 1 priedas KAINŲ POKYČIO SKAIČIAVIMAS PERSKAIČIUOTOMS BAZINĖMS KAINOMS NUSTATYTI (Bendrovės skaičiavimai) Vandens tiekimas Nuotekų Eil.Nr. Rodikliai Apskaitos veikla gavyba (su ruošimu) pristatymas surinkimas

Detaliau

Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoj

Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoj Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoje Sąvoka mokėjimo sąskaita Galimas taupomosios sąskaitos,

Detaliau

2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 637/2009, nustatantis įgyvendinimo taisykles dėl žemės ūkio augalų ir daržovių veislių pavadinimų

2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 637/2009, nustatantis įgyvendinimo taisykles dėl žemės ūkio augalų ir daržovių veislių pavadinimų L 191/10 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 7 23 KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 637/2009 2009 m. liepos 22 d. nustatantis įgyvendinimo taisykles dėl žemės ūkio augalų ir daržovių veislių pavadinimų

Detaliau

KLAUSIMYNAS OZONO SL ARDANCIU, FLUORINTU

KLAUSIMYNAS OZONO SL ARDANCIU, FLUORINTU PATVIRTINTA Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. AV-22 APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMŲ OZONO SLUOKSNĮ ARDANČIAS MEDŽIAGAS IR FLUORINTAS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIAS

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau