ENV _BrochureWaterEquality_LT.indd

Transkriptas

1 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Aplinka

2 Europe Direct tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą Informacija teikiama nemokamai telefonu (*): (*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti numeriu arba šie skambučiai yra mokami. Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą EUROPA ( Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje. Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2012 ISBN doi: /15595 Europos Sąjunga, 2012 Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį. Printed in Belgium SPAUSDINTA PERDIRBTAME POPIERIUJE, KURIAM SUTEIKTA SPAUDOS POPIERIAUS ES EKOLOGINĖ ETIKETĖ (

3 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį

4 Turinys Vanduo: riboti ištekliai 4 Geriamasis vanduo 6 Vandentiekio vanduo sveikatos pagrindas 6 Paslėptas lobis 6 Kietas gruntas ar kempinė? 6 Kokia vandens kokybė ten, kur gyvenate jūs? 8 Kaip išgaunamas jūsų vandentiekio vanduo? 8 Kiek vandens mes sunaudojame? 10 Gerbkite vandenį: ką galite padaryti JŪS? 12 Nuotekos 14 Kur iškeliauja nešvarus vanduo? 14 Ne visi kakai automatiškai yra teršalai 14 Chemikalai nuotekose 14 Vandenvala Europoje 14 Kas vyksta vandenvalos įrenginyje? 16 Išsami valymo proceso eiga 16 Lietaus keliamos problemos 17 Ciklo uždarymas: antrinis vandens panaudojimas 18 Kita stotelė upės ir jūra 18 O kaip yra su vandenvala ten, kur gyvenate jūs? 18

5 Lekiam į paplūdimį! 20 Maudyklų vanduo tampa švaresnis 20 Kas tiriama? 23 Žvilgtelėkite į savo mėgstamiausią maudynių vietą 23 Paplūdimiai su mėlynąja vėliava 23 Jūrų šiukšlės 24 Ką daro ES? 26 Geriamojo vandens šaltinių apsauga 26 Nuotekų valymo gerinimas 26 Maudyklų vandens švaros palaikymas 27 Jūrų ir vandenynų valymas 27 Nuorodos 28 Lisalugemist 28 Nuotraukos 28 Iliustracijos 28

6 4 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Vanduo: riboti ištekliai Įsivaizduokite tokį siužetą: jūs rengiatės eiti į vakarėlį, bet kai atsukate dušo rankeną, pradeda tekėti rudas vanduo. Jūs negalite tokiame vandenyje plauti galvos! Nueinate išimti savo džinsų iš skalbyklės ir ruošiatės juos padžiauti, bet jie atrodo purvinesni nei buvo prieš skalbiant. Ką apsivilkti? Paskambina draugas pasakyti, kad vakarėlis atšaukiamas, nes vakar išsimaudęs jūroje jis susirgo. Kaip apmaudu. Nepatenkintas nueinate į virtuvę išsivirti kavos. Iš čiaupo išlaša keli lašai ir viskas. Ar diena gali būti dar blogesnė? Beveik visada, nesvarbu, ką bedarytume, esame priklausomi nuo vandens. Mums yra savaime suprantama, kad kada tik panorėję galime atsigerti, plauti, skalbti ir maudytis švariame, saugiame vandenyje; ir kad nešvarus vanduo iš mūsų tualetų, dušų ir plautuvių bus pašalintas kažkur, kur mes jo nematysime, neužuosime ir mums nereikės jame maudytis. Tačiau ši nuolatinė prieiga prie švaraus vandens ir kanalizacija nepigiai atsieina. Į mūsų čiaupus atitekantis vanduo turi būti išgautas iš gausių išteklių, išfiltruotas, išvalytas ir atpumpuotas į mūsų namus. Jis turi būti patikrintas, siekiant įsitikinti, kad jį gerti saugu. Nešvarus vanduo turi būti surenkamas nutekamaisiais vamzdžiais ir išvalomas. Prieš išleidžiant į upes ir jūrą, iš jo turi būti išvalytos ligas sukeliančios bakterijos ir žmogaus paliekami teršalai. Savo vandeniu turime rūpintis labiau nei kada nors iki šiol. Galiausiai, galbūt mes gyvename planetoje, kurios didžiąją dalį sudaro vanduo, tačiau gėlas vanduo, kurio mums reikia kasdien, sudaro tik 2,5 % viso Žemės vandens. Didžiąja jo dalimi negalime pasinaudoti, nes jis sukaustytas ledo kepurių, ledynų, sniego ir atmosferos vandens garų. Iš esmės tik 1 % vandens yra gėlas ir juo Vandens telkinys Cap-de-Long ežeras (Prancūzija). galima naudotis, didžioji jo dalis yra grunte ir uolienų sluoksniuose žemėje. Tik nedidelė dalis jo tyvuliuoja paviršiuje, ežeruose, upėse ir upeliuose. Gėlo, švaraus vandens nebus sunku gauti, jei gyvensite atokiame kalno šlaite prie kitų žmonių, gyvūnų ar kitų taršos šaltinių neužteršto upelio. Bet dauguma mūsų gyvena ne ten. Mes gyvename miestuose ir miesteliuose, kur kiekvienas nori kasdien maudytis duše, plauti namus ir automobilius bei laistyti gėles Langelis: vandens mokslas Mokslas apie vandens judėjimą, paskirstymą ir kokybę žinomas kaip hidrologija (iš graikų k. žodžio hudor vanduo). Antikos disciplina, praktikuota mažiausiai metų, leido didžiosioms civilizacijoms bėgant amžiams neišeikvoti vandens ir apsisaugoti nuo potvynių, suteikdama išteklius gyventojams maitinti ir apsaugoti.

7 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį 5 Langelis: Ar mes vis dar geriame tą patį vandenį, kurį gėrė dinozaurai? Vanduo išgaruoja iš vandenynų, susidaro debesys, iškrenta krituliai (lietus arba sniegas) ir per upes sugrįžta į vandenyną. Vandenyno gelmė ir giliai glūdintys požeminiai vandenys tai vietos, kuriose jis užsibūna ilgiausiai iki metų. Tačiau vanduo gali būti ir chemiškai suardomas vykstant fotosintezei (augalai anglies dioksidą ir vandenį paverčia cukrumi ir deguonimi) ir vėl sugrąžinamas jį iškvepiant (iš esmės vykstant priešingam fotosintezei procesui išskiriant energiją ir CO 2 ). Mes galime apskaičiuoti, kiek vandens yra likę nuo dinozaurų eros, imdami visą planetos vandenį ir vandens kiekį, per metus sunaudojamą fotosintezei. Remdamiesi tuo galime pasakyti, kad chemiškai suardyti didžiąją dalį vandens užtruktų apie 100 milijonų metų. Dinozaurai gyveno prieš 65 milijonus metų. Taigi, šiek tiek vandens, kurį geriame, yra tas pats vanduo, bet daugiau nei pusė jau kitas. ir daržus. Turėdami laisvo laiko norime važiuoti prie ežero ar į paplūdimį pailsėti ir paplaukioti, o ne pliuškentis šiukšlėse ir žmonių išskyrose. Štai kodėl taip svarbu gerbti vandenį. Didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir vis daugiau žmonių gyvenant miestuose bei dėl klimato kaitos keičiantis oro sąlygoms, labai daug kalbama apie ribotus gėlo vandens išteklius ir išlaidas vandeniui apdoroti prieš jį naudojant ir panaudojus bei apie vandens kokybę. Mokslininkams aiškinantis kaip susiduriant su šiais iššūkiais užtikrinti, kad čiaupuose nesibaigtų vanduo, o jūros išliktų švarios, visi galime įnešti savo indėlį rūpindamiesi vandeniu. Skaitykite toliau ir sužinosite, kokį kelią nuteka mūsų kasdien naudojamas vanduo, pradedant nuo to, kaip jis atkeliauja iki mūsų ir baigiant jo kelione kanalizacijos vamzdžiais bei vandenvalos įrenginiais iki upių ir jūros, kur mes dar kartą galime juo pasimėgauti. Požeminis geriamojo vandens telkinys.

8 6 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Geriamasis vanduo Vandentiekio vanduo sveikatos pagrindas Įsivaizduokite, kad valandų valandas turite eiti iki šulinio ar stovėti eilėje prie vandens bokšto, kad gautumėte vandens, kurio reikia jūsų šeimai gerti, gaminti valgį ir plauti bei skalbti. Galbūt tai padėtų jums palaikyti gerą formą, bet jums praktiškai neliktų laiko ir energijos dar ką nors nuveikti. Arba jei prieš geriant vandenį jums reikėtų jį užvirinti. Tai realybė maždaug vieno milijardo pasaulio žmonių, kurie neturi prieigos prie apdoroto geriamojo vandens ir kanalizacijos. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nešvaraus vandens naudojimas maudytis, plauti, skalbti, gerti ir gaminti maistą 10 % visų ligų pasaulio mastu priežastis. Ypač tai pavojinga jūsų vaikams: spėjama, kad vandeniu plintančios su viduriavimu susijusios ligos kasmet nusineša 1,8 milijono žmonių gyvybes. Mums Europoje nepaprastai pasisekė. Kanalizacijos ir vandentiekio atsiradimas saugus žmogaus išskyrų ir nuotekų pašalinimas bei namų ūkių aprūpinimas švariu vandeniu suvaidino esminį vaidmenį gerinant visuomenės sveikatą, išnaikino vandeniu plintančias ligas, tokias kaip cholera, vidurių šiltinė ir dizenterija, bei prailgino žmonių gyvenimo trukmę. Paslėptas lobis Trims ketvirtadaliams europiečių tiekiamas požeminis vandentiekio vanduo tai vanduo, susikaupęs po žeme grunte ar uolienose, įskaitant didžiules vandens pripildytas erdves, žinomas kaip vandeningieji sluoksniai. Požeminis vanduo taip pat didžiosios dalies paviršinio vandens šaltinis, trykštantis per versmes ir pelkes ir ištisus metus aprūpinantis upes daugiau nei 50 % jų vandens. Tačiau šiam paslėptam lobiui iškilo grėsmė. Daugelyje šalių vandenį mes naudojame greičiau nei šaltiniai gali pasipildyti, pralenkdami natūralų tiekimo tempą. Tai ne tik užprogramuoja problemas ateičiai, bet ir kelia rūpesčių dabar: dėl per intensyvaus požeminio vandens išteklių naudojimo iškilo grėsmė pusei Europos pelkynų, kurie veikia kaip nuo potvynių saugančios užtvaros ir valo vandenį. Tuo tarpu padidėję sparčiai besiplėtojančio turizmo poreikiai kai kuriuos regionus pavertė dykumomis ir tapo jūros vandens prasiskverbimo priežastimi: jūros vanduo teka į pajūryje glūdinčias gėlojo vandens zonas. Beveik pusė Europos gyventojų gyvena šalyse, kurioms trūksta vandens, o vandens stoka daro įtaką 33 ES upių baseinams 1. Kietas gruntas ar kempinė? Vandens išteklių išnaudojimas tai tik viena medalio pusė. Kita tai požeminio vandens kokybei dėl žmonių taršos šaltinių, tokių kaip žemdirbystė, pramonė, prakiurę kanalizacijos vamzdžiai ar septinės kameros, kylanti grėsmė. Dabar mes geriau nei kada nors anksčiau suvokiame šią problemą, todėl labiau saugome požeminio vandens kokybę nei praeityje, bet visi galėtume daugiau nuveikti, padėdami sustabdyti taršą. Po mūsų kojomis esanti žemė vaikštant ant jos gali atrodyti gana kieta, bet iš tikrųjų ji lyg kempinė sugeria viską, ką ant jos išpilame, nuo išmestose baterijose esančių sunkiųjų metalų iki įvairiausių rūšių nemalonių medžiagų, randamų plastikuose, trąšose ir valymo priemonėse, ir įtraukia teršalus į vandens atsargas, nuo kurių esame priklausomi. Kadangi vanduo popaviršiniu Žemės sluoksniu skverbiasi labai lėtai, gali užtrukti dešimtmečius, kol teršalai prasiskverbs į giliai žemėje esančius vandeninguosius sluoksnius. Dažnai pasitaikantys vandens teršalai Patogenai: ligas sukeliančios bakterijos, virusai ir kiti mikrobai, randami neišvalytose nuotekose ir gyvulinės kilmės atliekose. Chemikalai: organiniai valikliai, riebalai, tepalai, tirpikliai, herbicidai, naftos produktai, chemikalai, naudojami asmens higienos produktuose ir kosmetikoje; ir neorganiniai pramoniniai išmetalai ir šalutiniai produktai, trąšos, kurių sudėtyje yra nitratų ir fosfatų, sunkieji metalai ir nuosėdos. Dideli daiktai: šiukšlės ir nuolaužos, matomos vandenyje.

9 1 Ežeras arba kitas vandens telkinys A 2 Siurblinė 3 Pirminis filtravimas: filtrai pašalina žuvis, lapus ir šiukšles. 10 Geriamasis vanduo vamzdžiais teka į namus ir įmones. 4 Koaguliacija: pridedama specialių junginių, kurie pašalina nešvarumus ir kitas daleles. 9 Vandentiekio bokštas: išvalytas vanduo laikomas uždaroje cisternoje. 5 Nusodinimas: dumblas, bakterijos ir kitos dalelės prilimpa prie junginių ir nusėda ant dugno, o vanduo toliau teka į filtravimo įrenginį. 7 Dezinfekavimas: įpilama chloro, kuris sunaikina likusius mikrobus. 8 Aeracija: į vandenį paduodamas oras, kuris po jį pasklinda ir šalina dujas, kartu ir nemalonų kvapą bei skonį. 6 Antrinis filtravimas: vanduo sruvena pro smėlio, žvyro ir galbūt medžio anglies sluoksnius, kur pašalinamos mažos dalelės, tokios kaip dumbliai, bakterijos ir kai kurie chemikalai.

10 8 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Kokia vandens kokybė ten, kur gyvenate jūs? Europos aplinkos agentūra skelbia sąveikiuosius kiekvienos ES šalies vandens kokybės žemėlapius. Juose pateikiami požeminio vandens, upių, ežerų ir jūrų pakrančių vandenų testų rezultatai su detalia informacija apie kiekvieną šalį ir dažnai pasitaikančių teršalų, tokių kaip nitritai, nitratai ir amonis, lygio tikrinimo stotimis. Žr.: Kaip išgaunamas jūsų vandentiekio vanduo? Vandentiekio vanduo įprastai yra beskonis, bespalvis ir bekvapis. Ar kada nors susimąstėte apie tai, kaip jis tokiu tampa? Tai gali atrodyti paprasta, bet iš tikrųjų reikia daug darbo, kad taip įvyktų. Užkulisiuose veikia sudėtinga vandens surinkimo, laikymo, valymo ir paskirstymo sistema (žr. pav.a). Vandenį tiekiančios įmonės privalo užtikrinti, kad geriamasis vanduo yra saugus. Jos teikia naujausią informaciją apie vandens kokybę. Įprastai ši informacija pateikiama vandens sąskaitose ir vandens tiekimo įmonių interneto svetainėse. Už nepriekaištingo produkto tiekimą jos ima pinigus. Nuotekos taip pat kainuoja. Ar galėtumėte vandenį naudoti taupiau? Kokius savo vandens naudojimo įpročius pakeistumėte? Vandentiekio bokšte laikomas švarus geriamasis vanduo

11 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį 9 Į butelius išpilstytas vanduo ar vandentiekio vanduo? Nepaisant griežtų kontrolių, kurios užtikrina, kad didžioji dalis vandentiekio vandens yra saugus gerti, europiečiai perka daugiau į butelius išpilstyto vandens nei kada nors anksčiau. Priešingai, vanduo buteliuose reguliuojamas ir testuojamas ne taip griežtai kaip vandentiekio vanduo ir nėra jokių įrodymų, kad jis sveikesnis. Kai kurio natūralaus mineralinio vandens sudėtyje yra daugiau mineralų nei rekomenduojama tam tikroms žmonių grupėms, pavyzdžiui, tokioms kaip kūdikiai ir labai maži vaikai. Nerimą kelia ir butelių plastikui gaminti naudojamų chemikalų keliamas pavojus. Į butelius išpilstytas vanduo taip pat daro didelį poveikį aplinkai. Didžiuliai ištekliai ir energija sunaudojami gaminti ir šalinti pakuotėms, iš kurių 80 % sudaro vienkartinė, neužpildoma tara 2. Plastikiniai buteliai, nepatekę į perdirbimo stotis, baigia savo gyvenimą kaip plastiko laužas, ir gali prireikti dešimtmečių, kol jis suskils. Galiausiai yra ir į butelius išpilstyto vandens transportavimo iš šaltinio į parduotuvę ir į namus poveikis, įskaitant triukšmą, spūstis, CO 2 ir kitokius išmetamus teršalus. Nepaisant to, 2009 m. vidutinis europietis nupirko 105 litrus vandens buteliais. Pietų europiečiai jo perka daug daugiau: italai išgeria apie 200 litrų per metus žmogui, tuo tarpu Suomijoje jo išgeriama mažiausiai: 16 litrų per metus žmogui. Ar jūs ir jūsų šeima geria į butelius išpilstytą vandenį? Pabandykite nustatyti skirtumą su draugais, surengdami degustaciją užrištomis akimis. Ar jaučiate skirtumą? Kodėl vietoj vandens buteliuose negėrus vandentiekio vandens? Vandentiekio vanduo stebimas ir reguliuojamas labiau nei bet kuris kitas geriamas vanduo ir tiekiamas tiesiai į jūsų namus. Kaip alternatyvą plastikiniams buteliams, kuriuos perkate, kai esate išvykę, galite su savimi turėti metalinį vandens butelį, kurį galėsite išplauti ir daug kartų į jį prisipilti vandentiekio vandens.

12 10 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Šalis Sunaudojimas Vidutinis nuostolis dėl nuotėkio litrų / žmogui / dieną % Lenkija Portugalija Lietuva Slovakija Malta Bulgarija Vengrija Čekijos Respublika Belgija (Briuselis ir Flandrija) Belgija (Valonija) Vokietija Nyderlandai Danija Rumunija Prancūzija Austrija Liuksemburgas Suomija Graikija Anglija ir Velsas Škotija Italija Ispanija Švedija Kipras Airija Iš viso/vidurkis Kiek vandens mes sunaudojame? Priklausomai nuo šalies, europiečiai namų ūkio reikmėms vidutiniškai sunaudoja litrų vandens per parą³. (Namų ūkių sunaudojamas vandens kiekis sudaro apie 15 % viso Europoje sunaudojamo vandens kiekio, daugiau nei perpus mažiau nei žemdirbystei, kuriai sunaudojama apie trečdalis vandens.) Vidutiniškai tik 3 % vandentiekio vandens sunaudojama maisto reikmėms. Absoliuti dauguma nuleidžiama tualetuose, naudojama skalbti, plauti ir laistyti daržus. O kiek sunaudojate jūs? Vienas dušas: litrai Vienas išsimaudymas vonioje: 80 litrų Vienas nuleidimas tualete: 8 litrai Skalbyklė: 65 litrai Indaplovė: 25 litrai Automobilio plovimas vandens žarna: litrų Automobilio plovimas iš kibiro (4 kibirai): 32 litrai Bendrai paėmus⁵, dabar namų ūkiuose mes sunaudojame mažiau vandens nei prieš keletą metų, tiek dėl vandens kainų daugelyje šalių (kuriose reikalaujama sumokėti už tai, ką sunaudojame), tiek dėl didesnio visuomenės sąmoningumo ir ekonomiškų buitinių prietaisų, tokių kaip skalbyklės ir indaplovės. Pateiksime pavyzdį: daugiau nei Europos vidurkis vandens sunaudojama tose šalyse, kuriose už vandenį nereikia mokėti bei šalyse, kuriose vandentiekyje prarandama daug vandens (dėl nesandarių vamzdžių). Taisyklės, numatančios plombavimo sistemas namuose, skirtos visuomenės sveikatai saugoti ir skatinti protingai bei efektyviai naudoti vandenį. Visų pirma geriamą vandenį reikia apsaugoti nuo sąlyčio su nuotekomis bei kitais teršalais (žr. pav. B). Šaltinis: ENDWARE ir EUREAU, Vandens ir nuotekų apžvalga Europoje 2008⁴

13 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį 11 B Geriamasis vanduo Nuotekos

14 12 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Gerbkite vandenį: ką galite padaryti JŪS? Patarimai, kaip naudoti vandenį Maudynes vonioje iškeiskite į dušą. Norint užpildyti vidutinio dydžio vonią vandeniu, reikia daug daugiau vandens nei trumpai nusiprausti po dušu. Ar jūsų maudynės duše trunka ilgiau nei jūsų mėgstamiausia daina? Trumpi dušai taupo vandenį. Atsuktas ir paliktas vandens čiaupas tai išteklių eikvojimas, todėl užsukite čiaupą, kai valotės dantis. Tas pats pasakytina apie skutimąsi, vaikinai! Ar jūsų tualetas protingesnis nei jūs manote? Greitojo nuleidimo mechanizmas dvigubo nuleidimo sistemoje naudoja 70 % mažiau vandens nei standartinis nuleidimas. Unitazas tai ne drėgna šiukšliadėžė : vaistus derėtų grąžinti atgal į vaistinę, o higieninius įklotus, tamponus ir bintus išmesti į šiukšliadėžę! Niekada nepilkite į kriauklę ar ant žemės nereikalingų buitinių chemikalų. Nuneškite juos į atliekų surinkimo centrą. Jūsų vanduo per karštas naudoti? Kaskart reikia įpilti šalto? Sumažinkite temperatūrą taupykite ir energiją. Pirkite ekologiškus (biologiškai skaidžius) šampūnus ir kur tik galėsite, naudokite žalius buitinius produktus. Prikimškite pilną skalbyklę! Pridėkite pilną skalbyklę ir indaplovę ir viską išplaukite vienu kartu (ne dviem).

15 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį 13 Ar jūsų drabužiai supyktų, jei vėl juos apsivilktumėte? Megztinius ir kelnes drąsiai galite vilkėti du kartus ir jie netgi tarnaus ilgiau, jei juos rečiau skalbsite. Skalbyklose ir indaplovėse pasirinkite ekonomiškus ciklus ir naudokite minimalų kiekį skalbiklio bei ploviklio. Ar savo vandenį mylite taip pat kaip ir savo rankšluostį? Naudokitės rankšluosčiu ne vieną kartą, o daugiau, nes šluostydamasis po dušo jūs esate švarus! Išnaudokite visus lietingos dienos privalumus: surinkite į kibirus ar statines lietaus vandenį ir juo laistykite augalus bei plaukite automobilį. Šiam tikslui galite naudoti ir naudotą vonios vandenį. Rinkitės ekologišką. Ekologiškas maistas yra geresnis pasirinkimas vandens kokybei, nes jis nėra apdorotas herbicidais bei pesticidais. Augindamas augalus galite numarinti planetą: kompostuokite augalines atliekas savo augalams pamaitinti i savos gamybos kompostu. Jums nebereikės cheminių trąšų. Tapkite vandens propaguotoju. Įsitraukite į vietos paplūdimio tvarkymo veiklą ir padėkite šviesti kitus, kaip jie gali saugoti vandenį. Sužinokite daugiau ir susipažinkite su vandens maniaku Vandeniu prisijunkite prie Generation Awake ( ) arba apsilankykite mūsų Facebook svetainėje čia: Jūsų sprendimai keičia pasaulį.

16 14 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Nuotekos Kur iškeliauja nešvarus vanduo? Visas tas nešvarus vanduo, kurį nuleidžiame tualetuose, praustuvėse ir plautuvėse (ir dalis šio vandens visai nėra toks jau nešvarus), turi kažkur ištekėti, tiesa? Jis nepatenka tiesiai į artimiausią vandens kelią, upę ar paplūdimį ar bent jau to mes tikimės! Sveiki atvykę į nuotekų pasaulį, žavingą, bet mažai žinomą karalystę, prasidedančią nutekamuosiuose vamzdžiuose ir kanalizacijoje ir nuvedančią į kiek dvokiančią vietelę miesto pakraštyje: vandenvalos įrenginius. Šis paslaptingas avilys dūzgia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, vykdydamas visą eilę protingų procesų nešvariems dalykams pašalinti. Išvalytas vanduo gali būti išleistas į aplinką nesibaiminant, kad jis perneš ligas ar nunuodys augalus ar gyvūnus. Ne visi kakai automatiškai yra teršalai Upės ir jūra gali natūraliai išvalyti tam tikrą organinių atliekų kiekį fekalijas ir maisto likučius kadangi tai yra biologiškai skaidžios atliekos ir jas gali apdoroti bakterijos bei mikroorganizmai. Problemos prasideda tada, kai yra daugiau organinių atliekų nei gali būti apdorota nepakenkus visuomenės sveikatai. Būtent taip ir yra šiuolaikinėje visuomenėje: dauguma mūsų gyvename tankiai apgyvendintose teritorijose, kur prieiga prie gėlo vandens šaltinių yra ribota. Todėl reikia valyti vandenį. Chemikalai nuotekose Apdoroti organines atliekas gana paprasta, mums tik reikia suskaidyti nekenksmingas bakterijas. Tačiau didžiojoje dalyje nuotekų yra šiuolaikinei visuomenei būdingų teršalų, kuriuos į nuotekas išpila pramonė ir namų ūkiai. Farmacijos produktų, tokių kaip antibiotikų ir ibuprofeno, pėdsakų reguliariai randama geriamojo vandens mėginiuose. Nerimą kelia jų ilgalaikis poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai, jau nekalbant apie antibiotikams atsparias bakterijų rūšis. Tuo tarpu sunkieji metalai nėra biologiškai skaidūs ir kaupiasi upių dugne, augaluose, vabzdžiuose ir žuvyse. Jie gali tapti nuodingais gyvūnams ir žmonėms. Geriausia būtų, jei užkirstume kelią pramoninių teršalų patekimui į kanalizaciją ir savo namuose vaistus, buitinius ir sodininkystės produktus naudotume atsakingai, taip apribodami į kanalizaciją nuleidžiamų ir ant žemės išpilamų chemikalų kiekį. Alternatyva apdorojimas kitame vamzdžio gale, siekiant išvalyti šias medžiagas iš nuotekų daug brangesnė ir ne visada sėkminga. Nuotekų išleidimas Vandenvala Europoje Kur techniškai ir ekonomiškai tai įmanoma, namų ūkiai Europoje prijungti prie kanalizacijos sistemos ir vandenvalos įrenginių (žr. pav. C). Teritorijose, kur nėra komunalinių nuotekų vamzdynų ir vandenvalos, nuotekos arba renkamos septinėse kamerose, o po to išvežamos į vandenvalos įrenginius, arba jos suteka į individualią sistemą, kuri nuotekas apdoroja vietoje, o po to išvalytas

17 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį 15 C Išvalytas vanduo Nuotekos

18 16 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį vanduo išleidžiamas į upes arba per žemę į požeminius vandenis. Specializuotos įmonės surenka likusias nuosėdas ir saugiai pašalina. Kas vyksta vandenvalos įrenginyje? Vandenvalos įrenginys tai purvino vandens gražinimo cechas. Jame vyksta visa grupė valymo procesų, kurių metu kietosios atliekos atskiriamos nuo skystųjų, o kenksmingi teršalai pašalinami, kad tai, kas lieka, būtų pakankamai saugu išleisti į aplinką. Po to lieka du produktai: skystos nuotekos (išvalyti nutekamieji vandenys) ir kietos atliekos (išvalytas dumblas) ir abu jie gali būti saugiai sugrąžinti į aplinką. Europoje apdoroti nutekamieji vandenys daugiausiai išleidžiami į upes ar jūrą. Išvalytas dumblas gali būti pašalintas (dažniausiai sudeginamas) arba panaudojamas, pavyzdžiui, kaip trąšos žemės ūkyje. Išsami valymo proceso eiga Paruošiamasis apdorojimas. Pirmajame dvipakopio pirminio apdorojimo žingsnyje viskas, kas atkeliauja kanalizacijos vamzdžiais (žr. pav. D, Nr. 1), yra supumpuojama ir išfiltruojama (2), taip pašalinant kietas šiukšles, tokias kaip medžių šakos, plastikai, medžiaga, akmenys ir stiklo šukės, kurios galėtų sugadinti arba užkimšti vandenvalos įrenginio siurblius ir separatorius. Tai, kas išfiltruojama, išmetama sąvartynuose arba sudeginama. Antrojoje stadijoje (3) žvyras ir smėlis nusodinami grioviuose, po to išplaunami ir panaudojami, pavyzdžiui, kelių statyboje. Pirminis valymas: nusodinimas. Sedimentacinėje kameroje (4) kietos dalelės atskiriamos nuo skystos masės. Dumblas nusėda, o tepalas ir riebalai iškyla į paviršių. Dumblas pašalinamas į dumblo valymo įrenginius, o riebalai ir tepalas nugriebiami. Likęs skystis keliauja į antrinio valymo etapą. Antrinis valymas: biologinis. Šioje stadijoje (5) vandens mikroorganizmai bakterijos ir protozojai iš žmonių išskyrų, maisto atliekų, muilo ir skalbikių bei valiklių pašalina organines medžiagas. Šie mažyčiai gyviai sunaikina atliekų daleles ir taip išvalo vandenį. Tretinis valymas: šioje baigiamojoje valymo stadijoje toliau gerinama nuotekų kokybė. Priklausomai nuo teršalų, kuriuos reikia pašalinti (pavyzdžiui, azoto ar fosforo kaip maistingųjų medžiagų), gali būti naudojami įvairūs metodai. Gali būti atliekama ir cheminė ar fizinė dezinfekcija (vandenvalos tvenkiniuose (6) ar mikrofiltracijos įrenginiuose). Liūčių vandens kanalas: užėjus stiprioms liūtims, dalis nuotekų gali būti nukreipta į atskirus liūčių vandens kanalus ar rezervuarus (7), kur jos lauks valymo momento, kai įrenginys galės susidoroti su papildomu kiekiu. Jei užeis ypatingai stiprios liūtys, šie kanalai gali išsilieti; tuomet neišvalytos ar tik mechaniškai išvalytos nuotekos pateks tiesiai į vandens kelius. Išleidimas: išvalytas vanduo nuvedimo kanalu (8) išleidžiamas į vandens telkinį (upę, ežerą ar jūrą). Dumblo valymas: dumblą reikia išvalyti pašalinti iš jo organines medžiagas ir ligas sukeliančius mikroorganizmus. Vienas valymo būdas tai valymas anaerobiniame autoklave (10), uždaroje sistemoje, kurioje dumblas maišomas, kad išgaruotų biodujos (metanas ir deguonis) (12), kurios po to deginamos (kaip gamtinės dujos), taip įkaitinant autoklavą iki reikiamos temperatūros ir tęsiant dumblo skaidymo procesą. Kartais dumblas prieš suskaidant sutirštinamas (13), po to iš jo pašalinamas vanduo (11), kad dumble būtų kiek galima labiau sumažintas skysčio kiekis, o kartu ir jo pašalinimo ar panaudojimo sąnaudos. Anaerobinio skaidymo rezervuarai, nuotekų valymo įrenginys Emschermündung (Vokietija)

19 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį 17 Nuotekų valymo įrenginys Pradedant valyti, galima įdėti chemikalų (14), kurie suskaidytų fosforą arba jį kaip dumblą nusodintų ant dugno. Pasibaigus šiam procesui, išvalytą dumblą galima panaudoti kaip trąšą ar kompostą augalams, kadangi jo sudėtyje yra svarbiausių maistingųjų medžiagų (azoto ir fosforo), taip pat ir kaip organinę anglį, pagerinančią dirvožemio sandarą. Kai kuriose teritorijose dumblas užterštas sunkiaisiais metalais ar kitais teršalais, nes į kanalizacijos tinklą patenka pramoninės atliekos. Dėl šios priežasties daugelyje šalių dumblas sudeginamas, taip sumažinant teršalų paskleidimo daržuose ar soduose riziką. Lietaus keliamos problemos Daugelis nenaujų kanalizacijos sistemų turi sunkumų dėl stipresnio nei vidutinis lietaus. Į kanalizacijos vamzdynus patekus didžiuliams vandens kiekiams, jie užtvindomi ir išsilieja, ir nuotekos pasipila į gatves bei namus. Daugelyje regionų ši problema tapo opi. Viena vertus, panašu, kad kintant klimatui orai taps vis sunkiau nuspėjami. Kita vertus, šiuolaikiniuose miestuose ir miesteliuose didžioji dalis paviršių užsandarinti : tai šaligatviai, gatvės ir pastatai, kurie neleidžia lietaus vandeniui susigerti į žolę ir gruntą ir taip sudaro kliūtį vandeniui patekti į nutekamuosius vamzdžius ir kanalizaciją. Naudokime lietaus ir panaudotą vonios vandenį Naudotas vanduo (angl. greywater) tai sąvoka, apibrėžianti naudotą vandenį iš praustuvių, vonių, dušų ir skalbyklių, kuris nėra užterštas nuotekomis (angl. blackwater). Namuose galima įrengti valymo sistemą, pro kurią pratekėjusį tokį naudotą vandenį bus galima naudoti tualetams nuleisti. Surinktu lietaus vandeniu galima laistyti daržus. Lietaus vanduo jau seniai yra renkamas ir naudojamas šiam tikslui ir kai kuriuose namuose įprasta turėti lietaus vandens surinkimo rezervuarus.

20 18 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Naujesnės sistemos sukurtos taip, kad susidorotų su liūčių vandeniu. Jos nukreipia jį į specialiai sumontuotus vamzdžius arba vandentakius, kurie gali talpinti staiga padidėjusius lietaus vandens ir nuotėkio srautus. Paveikslėlyje D pavaizduotas tipiškas vandenvalos įrenginys. Ciklo uždarymas: antrinis vandens panaudojimas Sausuose regionuose, kuriuose iškrinta nedaug kritulių ar yra didelis gyventojų tankumas, prasminga panaudoti nuotekų vandenį iš karto jį išvalius, o ne išleisti į upes ar jūrą. Daugeliu atvejų išvalytas vanduo naudojamas ne maisto reikmėms, o, pavyzdžiui, parkams drėkinti ar tualetams nuleisti. Kad susidorotume su ateityje mūsų laukiančiais vandens stokos ir klimato kaitos iššūkiais, turime atlikti daugiau uždaro ciklo vandens panaudojimo tyrimų, pavyzdžiui, kaip pagerinti tyrimus ir valymą. Dabartinės sistemos nepajėgios efektyviai pašalinti kai kuriuos mikrobus, chemijos ir farmacijos produktų likučius, kas yra svarbiausia, jei vanduo bus naudojamas maistui. Nuotekos upių ir upelių galiausiai bus nuneštos į jūrą, kur bet kokie teršalai, nepašalinti valymo proceso metu, padidins jau esamą jūrų aplinkos taršą. Tai tiek pesticidai ir trąšos, nuplautos nuo krantų, tiek ir pramoninių šiukšlių ir atliekų produktai, visų pirma plastikai. Kadangi daugumai šių medžiagų suskilti prireiks daug metų (pavyzdžiui, plastikiniam buteliui reikia kelių šimtų metų), jos kelia realią grėsmę ilgalaikei mūsų vandenynų sveikatai ir galiausiai viso mūsų vandens šaltiniui. Nors vandenį mes imame iš gėlo vandens šaltinių, jis galų gale grįžta į vandenyną ir tęsia gyvybę palaikantį vandens ciklą. Didžioji dalis Žemėje esančių vandens atsargų (97,2 %) yra vandenynuose ir nors įmanoma gėlinti vandenynų vandenį, tai per brangu ir tam bus sunaudota daug energijos. O kaip yra su vandenvala ten, kur gyvenate jūs? Europos aplinkos agentūros sąveikiuosiuose žemėlapiuose pateikti duomenys apie vandenvalą visoje Europoje. Čia sužinosite apie vandenvalos lygį savo šalyje ir mieste: interactive/. Kita stotelė upės ir jūra Europa per pastaruosius 20 metų padarė didžiulę pažangą nuotekų valymo srityje, bet dar yra kur tobulėti. Visų pirma mums reikia labiau stengtis, kad kenksmingi produktai nepatektų į nuotekas, sukurti daugiau pažangių valymo metodų ir kiek įmanoma sumažinti sąnaudas. Langelis: kosmose geriamas perdirbtas šlapimas Po to, kai 2009 m. erdvėlaivyje buvo įrengta moderni vandenvalos sistema, Tarptautinės kosmoso stoties astronautai gali gerti perdirbtą šlapimą. Todėl kosminė stotis ilgai gali pati apsirūpinti vandeniu ir dėl to atsargas gabenantiems erdvėlaiviams reikia gabenti mažiau krovinio.

21 D Įleidimo kanalas Filtravimo statinys Smėlio gaudyklė Nusodinimo rezervuaras Biologinis apdorojimas 6 Nusodinimo tvenkiniai 7 Liūčių vandens rezervuarai Nuvedimo kanalas Valdymo centras Dumblo skaidymo rezervuarai Vandens pašalinimo iš dumblo statinys Dujų cisternos Dumblo tirštinimo įrenginys Fosfato nusodinimas 10 Nuotekų valymo įrenginys Duisburge-Kasslerfelde (Vokietija)

22 20 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Lekiam į paplūdimį! Maudymasis jūroje ir upėse bei ežeruose tai vienas populiariausių laisvalaikio užsiėmimų. Kasmet milijonai europiečių susiburia paplūdimiuose maudytis ir atsipalaiduoti su šeima ir draugais. Tačiau kaip mes galime suderinti atostogų brošiūrose besipuikuojančius švarių paplūdimių, pilnų jūroje žaidžiančių besišypsančių šeimų, vaizdus su tuo, ką mes žinome apie jūrų taršą? Pramonė, žemdirbystė, žvejyba, turizmas ir laisvalaikio užsiėmimai (tokie kaip pasiplaukiojimas laivais) ir didžiulės apgyvendintos pajūrio teritorijos šiukšlina jūrą, kas gali sukelti rimtą grėsmę jūrų aplinkai ir netgi besimaudantiems žmonėms. Maudynės nešvariame vandenyje gali tapti skrandžio sutrikimų, kvėpavimo takų infekcijų ir odos ligų priežastimi. Šiukšlinimas tai nesibaigianti ir didėjanti problema. Cigarečių nuorūkos, plastikiniai maišeliai ir butelių kamšteliai visuomet mėtosi paplūdimiuose. Kai kurie žmonės tualetu naudojasi kaip drėgna šiukšline ir į unitazą meta tvarsčius, cigarečių nuorūkas, higieninius įklotus, drėgnas servetėles, netgi sauskelnes. Visa tai gali ne tik užkimšti vamzdžius, bet ir teršia aplinką, nes gali atsitikti taip, kad visos šios šiukšlės netgi atsidurs paplūdimyje. Iš esmės nuleisti šiukšles į klozetą nė kiek ne geresnis poelgis nei išmesti jas gatvėje. Iš tiesų, vandenvalos įrenginiai turėtų išfiltruoti didžiąją dalį teršalų ir šiukšlių (nors jie tai galėtų padaryti ir neužkimšdami savo filtrų). Net jei taip ir yra, išsiliejus liūčių vandens kanalams, dalis šiukšlių patenka tiesiai į upes ir upelius, visai nepatekdamos į vandenvalos įrenginį. Išskyrus tualetinį popierių, atminkite šią taisyklę: to, ko nesuvirškinate prašome nemesti į jokius klozetus. Žmonės paplūdimyje nenori matyti cigarečių nuorūkų! Maudyklų vanduo tampa švaresnis Tačiau yra ne vien blogų žinių. Jei mėgstate įlįsti į jūrą, nenusiminkite: nuo 1970-ųjų, kai buvo pradėta kontroliuoti jo kokybę ir imti mėginius, maudyklų vanduo Europoje vis švarėja. O nuo 1990-ųjų, kuomet geriau buvo pradėtos valyti nuotekos, reikalai dar ženkliai pagerėjo. Prieš tai didžiuliai neapdorotų ar tik iš dalies apdorotų nuotekų kiekiai buvo reguliariai išleidžiami į Europos vandens telkinius. Pastaba rūkantiesiems: paplūdimys tai ne milžiniška peleninė Cigarečių nuorūkos tai dažniausiai pasitaikanti šiukšlė: pasaulyje kasmet jų išmetama virš 4,5 trilijonų ir gali prireikti 25 metų, kol jos suirs. Jų filtrai gaminami iš tam tikro plastiko, be to, filtrų sudėtyje yra nuodingų visų cigaretėse esančių chemikalų, įskaitant arseną, šviną, benzolą ir formaldehidą, liekanų. Šie chemikalai patenka į vandens kelius ir jūrą, kur, palaikę juos maistu, juos sulesa paukščiai ir suėda jūrų žinduoliai. Jei rūkote, nešiokitės su savimi kišeninę peleninę ir išmeskite nuorūkas į šiukšlinę arba atsikratykite jų grįžę namo.

23 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį 21 E Išvalytas / geriamasis vanduo Nuotekos

24 22 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Nuo 2006-ųjų ES šalys ėmėsi dar daugiau, kad pagerintų maudyklų vandens kokybę bei apsaugotų sveikatą ir aplinką. Taisyklės galioja visiems vandens telkiniams, kuriuose leidžiama maudytis arba kuriuose maudosi daug žmonių, įskaitant ežerus, upes, paplūdimius, karjerus ir tvenkinius. Tačiau jos netaikomos vandens telkiniams, kurie naudojami kitiems rekreaciniams, ne maudymosi tikslams, pavyzdžiui, banglenčių sportui ar buriavimui bei baseinams. Šiandien ES stebima maudyklų, du trečdaliai iš jų pakrančių vandenys, likusi dalis upių ir ežerų. Didžioji dalis jų yra geros kokybės: atliekant paskutinius užregistruotus tyrimus, daugiau nei 9 iš 10 ištirtų vandens telkinių atitiko minimalius kokybės standartus. Tik 1,2 % pakrančių vandenų ir 2,8 % vidaus vandens telkinių neatitiko reikalavimų. Vien tai, kad jų nematai, dar nereiškia, kad jų ten nėra

25 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį 23 Kas tiriama? Didžioji dalis maudynių vietų turi būti patikrintos 4 kartus per maudymosi sezoną, pirmasis tikrinimas atliekamas dar prieš sezonui prasidedant. Vandens mėginiai tiriami dėl dviejų bakterijų: E. coli ir žarninių enterakokų. Abi bakterijų rūšys gyvena tiek žmonių, tiek gyvūnų žarnyne ir yra normalios sveikos žarnyno fl oros dalis. Tačiau, jei jų randama vandenyje, tai rodo, kad vanduo užterštas nuotekomis arba gyvūnų išskyromis. Maudytis užterštame vandenyje pavojinga, ypač jei žmonės nuryja fekalijų. Ne visos E. coli bakterijos rūšys pavojingos, bet kai kurios gali sukelti rimtus skrandžio sutrikimus. Kai kuriais atvejais E. coli bakterijos gali sukelti gyvybei pavojingas ligas. Štai kodėl yra gyvybiškai svarbu apdoroti nuotekas (žr. pav. E) ir vengti maudynių užterštuose vandens telkiniuose. Todėl mes ir plaunamės rankas išėję iš tualeto bei prieš gamindami maistą. Maudynėms skirtiems vandens telkiniams riziką taip pat gali kelti kiti taršos židiniai, kurie gali turėti poveikį besimaudančiųjų sveikatai: tai melsvabakterės (lot. cyanobacteria), kurias pavojinga nuryti ir kurios gali sukelti odos bėrimus, arba makrodumbliai ir (arba) jūrų fitoplanktonas. Vandens telkiniai taip pat apžiūrimi, ar juose nėra matomų teršalų ir atliekų ženklų. Žvilgtelėkite į savo mėgstamiausią maudynių vietą Platforma Žvilgsnis į Žemę (angl. Eye on Earth)⁶, pasitelkus vandens telkinių stebėjimo programą (angl. WaterWatch), pateikia tikralaikius maudyklų vandens kokybės duomenis. Šiame sąveikiąjame žemėlapyje galima rasti 28 Europos šalių maudymosi vietų vandens kokybę. Padindinkite ir komentuokite netoliese jūsų esančių vandens telkinių kokybę. Sąveikiąjame žemėlapyje pateikiama išsami informacija apie atskirus vandens telkinius: Mėlynoji vėliava 1985 metais buvo sukurta Prancūzijoje. Šiandien šioje programoje dalyvauja 41 šalis metais Mėlynosios vėliavos statusas buvo suteiktas paplūdimių. Žr.: ag.org/ Paplūdimiai su mėlynąja vėliava Mėlynoji vėliava gerai žinomas ženklas, kurį NVO Aplinkosauginio švietimo fondas (FEE) suteikia švariems paplūdimiams ir prieplaukoms. Kad būtų tokiais pripažinti, paplūdimiai turi atitikti griežtus vandens kokybės ir švaros reikalavimus. Juose taip pat turi būti įrengti tinkami tualetai, turi galioti stovyklavimo ir šunų kontrolės taisyklės, turi būti saugi prieiga, gelbėjimo įranga ir naudotojams skirta aplinkosauginė informacija bei šviečiamoji medžiaga.

26 24 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Jūrų šiukšlės Kasmet milijonai tonų šiukšlių atsiduria vandenyne ir ten pasilieka. Plastikinės, medžio, metalo, stiklo, gumos, medžiaginės ir popieriaus atliekos daugiausiai atsiranda iš žmogaus veiklos ir sudaro vienintelę atliekų rūšį, kurios gamta negali suskaidyti (žr. pav. F). Jos atkeliauja iš sausumos, jas atneša vėjas ir upės iš blogai tvarkomų sąvartynų, liūčių užtvindytų vamzdynų ir gatvių šiukšlių (pavyzdžiui, greito maisto pakuotės ar gėrimų skardinės). Bet atkeliauja jos ir iš jūros: šiukšlės, išmestos iš laivų ir po žmonių veiklos, darančios poveikį jūrų aplinkai, tokios kaip kasybos darbai jūroje ir žvejyba (pavyzdžiui, išmesta žūklės įranga). Išmesti žvejų tinklai gali nužudyti vėžlius Jūrų šiukšlės kelia grėsmę sveikatai: medicininės bei kanalizacijos atliekos užteršia vandenį, o aštrūs bei suskilę daiktai gali sužaloti vaikštančius paplūdimiu. Jos turi ekonominį poveikį: paplūdimių ir uostų valymas brangus dalykas, be to, jos gali sugadinti laivus ir žvejybos įrangą. Jos kelia grėsmę ir jūrų gyvūnams: ruoniai, banginiai ir jūrų vėžliai jau buvo rasti įsipainioję į balionų kaspinus, plastikinius šešių vienetų pakuočių rėmus ir išmestus žvejų tinklus, kuriuose jie užduso ir (arba) nuskendo. Jūrų žinduoliai, paukščiai ir žuvys plastikines šiukšles per klaidą gali palaikyti maistu, o jos gali sužaloti jų vidaus organus ar užkimšti virškinimo sistemą. Visų pirma pavojingas yra plastikas, kadangi jis ne biologiškai skaidus, o sutrupa į vis mažesnius gabaliukus ir gali netgi tapti mikroskopinėmis plastiko dulkėmis. Į kai kuriuos produktus (tokius kaip šveitikliai) įdėta mikroplastikų. Jie prateka kanalizacijos sistema ir galiausiai baigia savo kelią jūroje. Be to, riebaluotos šukės pritraukia kitus vandenyno paviršiuje plūduriuojančius chemikalus, tokius kaip patvarieji organiniai teršalai (POP) ir PCB. Pastarųjų sankaupų ant šukių lygis netgi iki milijono kartų didesnis nei aplink tyvuliuojančios jūros vandens, taigi plastiko šukės tampa mažytėmis nuodingomis piliulėmis. Nuo prarytų plastikų absorbuoti chemikalai gali lengvai patekti į maisto grandinę ir tokiu atveju baigti savo kelionę jūsų lėkštėje. Kai kuriuose pasaulio vandenynuose vandens sūkuriai sunešė milžiniškas plaukiojančias šiukšlių salas. Geriausiai žinomo iš jų, Didžiojo šiaurinio Ramiojo vandenyno šiukšlyno, plotis siekia šimtus kilometrų, o sudarytas jis iš didelių šiukšlių ir begalės mažyčių plastikinių dalelių. Dėl šios plastiko sriubos poveikio buvo atlikta keletas studijų, bet vis labiau nerimaujama dėl galimo plastikų gamyboje naudojamų chemikalų nuodingo poveikio maisto grandinei, nes žinoma, kad per užterštus vandenynus jie gali pakenkti žmonėms. Neseniai atlikus vienos Šiaurės Atlanto vandenyne gyvenančios paukščių rūšies, šiaurinio fulmaro, studiją paaiškėjo, kad beveik kiekvieno paimto negyvo paukščio skrandyje buvo didžiuliai kiekiai plastikų. Padėkite sumažinti jūrų taršą pakartotinai naudodami savo plastikinį maišelį; nemėtykite šiukšlių gatvėse, nemeskite jų į unitazus bei vandens telkinius; ir dalyvaukite paplūdimių tvarkymo dienose: Mes visada galime patobulinti atliekų tvarkymą sausumoje, kad jos nepatektų į vandenynus, bet, žvelgiant plačiau, mums visiems reikia geriau suvokti savo veiksmų pasekmes. Jei nurytumėte tiek šiukšlių, kiek jūros paukštis, tai, tiesą sakant, jos būtų mėsainio dydžio!

27 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį 25 F

28 26 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Ką daro ES? Geriamojo vandens šaltinių apsauga Vandentiekio vanduo ES reguliuojamas nuo 1998-ųjų. Geriamojo vandens direktyvoje nustatyti minimalūs kokybės standartai, kurie įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad į namų ūkius tiekiamas vanduo būtų saugus ir švarus. Kas penkerius metus standartai peržiūrimi, atsižvelgiant į esamas žinias ir Pasaulio sveikatos organizacijos gairių pakeitimus. Teritorijos Europoje, kuriose saugomi vandens telkiniai Kadangi vanduo laisvai kerta sienas, ES šalys susitarė tvarkyti vandens išteklius kartu, susiskirstydamos upių baseinus ir nepriklausomai nuo nacionalinių sienų. Jos išskyrė 110 upių baseinų rajonus⁷, į kuriuos įeina intakai, upių žiotys ir požeminiai vandenys. Šalys veikia kartu ir dalinasi atsakomybę už upių baseinus, susitardamos dėl valdymo plano su kitomis šalimis, su kuriomis jais dalinasi. Tada kiekviena šalis turi jį įgyvendinti savo teritorijoje. Tikslas numatytas ES Bendrojoje vandens politikos direktyvoje: iki 2015 metų visi ES vandens telkiniai turi tapti geros būklės (ypatingais atvejais terminas bus pratęstas). Bet kuris šaltinis, iš kurio aprūpinama daugiau nei 50 žmonių, turi būti reguliariai tikrinamas, patikrinant 48 vandens savybes, pradedant nuo spalvos, kvapo ir skonio ir baigiant metalų, tokių kaip aliuminis, kadmis, geležis ir švinas, chemikalų ir galimų kenksmingų bakterijų buvimu jame. Didžioji dalis Europoje tiekiamo geriamojo vandens atitinka tuos standartus, nors dar galima gerinti nedidelėms bendruomenėms tiekiamo geriamojo vandens kokybę (iki žmonių). Nuotekų valymo gerinimas Siekiant išvengti kenksmingo neišvalytų nuotekų kanalizacijos turinio ir naudoto vandens iš mūsų namų ūkių bei pramoninių nuotekų poveikio mūsų sveikatai ir aplinkai, ES Miestų nuotekų direktyva, pradėjusi galioti 1991 metais, numato į aplinką išmetamų teršalų kiekio mažinimą. Vietos valdžios institucijos turi surinkti ir išvalyti vandenį iš kaimų ir miestų, kuriuose gyvena ir daugiau gyventojų. Vandenvalos įrenginiai turi atitikti minimalius reikalavimus. Griežtesni standartai taikomi ten, kur vanduo gali pakenkti jautriai aplinkai arba žmonių sveikatai. Kad įvykdytų šios direktyvos reikalavimus, dauguma ES šalių įrengė vandenvalos sistemas; naujos valstybės narės tai turi padaryti iki 2018 metų. Šalys, kurios to nepadarys, gali būti nubaustos.

29 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį 27 Maudyklų vandens švaros palaikymas Europos Komisija kasmet paskelbia išsamią informaciją apie maudyklų vandens kokybę Europoje metų maudyklų vandens ataskaitoje buvo pateikti vietovių rezultatai, pagrįsti informacija, kurią pateikė valstybės narės, vadovaudamosi ES Maudyklų direktyva. Nacionalinės vyriausybės taip pat įpareigotos informuoti visuomenę apie maudyklų vandens kokybę maudymosi sezono metu, visų pirma tose vietovėse, kur maudytis nerekomenduojama ar draudžiama. Maudyklos vandens kokybė puiki puiki gera pakankama bloga Jūrų ir vandenynų valymas Jūrų taršos problema sprendžiama ES 2008 metų Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje. Valstybių narių reikalaujama iki 2020 metų užtikrinti gerą jūros aplinkos būklę, parengiant stebėsenos strategiją ir siekiant užsibrėžtų tikslų. ES taisyklės padeda užtikrinti švarų maudyklų vandenį

30 28 Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Nuorodos 1 Brošiūra Vanduo gyvybei: kaip bendroji vandens politikos direktyva padeda saugoti Europos išteklius (2010 m. lapkritis), p. 8.: 2 Europos į butelius išpilstyto vandens federacija: 3 Namų ūkių suvartojimas ir aplinka, Europos aplinkos agentūros ataskaita 11/2005, p. 32: 4 Galutinė ataskaita Investicijų, reikalingų GVD tikslams pasiekti ir vandens paskirstymo tinklams ES rekonstruoti, finansavimas, Europos Komisija, Aplinkos generalinis direktoratas ENV.G.1/FRA/2006/0073, 2011 m. rugsėjis 5 Ataskaita Investicijų, reikalingų GVD tikslams pasiekti ir vandens paskirstymo tinklams ES rekonstruoti, finansavimas. 6 Svetainė Žvilgsnis į Žemę : Dar skaitykite Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas. Ką daro ES vandens kokybei apsaugoti: Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas. Mūsų vandenynai, jūros ir pakrantės: Informacinis lapas apie jūrų šiukšles (2010) ir Jūrų šiukšlės Viduržemio jūros informaciniame lape (2012 m. vasaris): Vandens stoka ir sausros, informacinis lapas (2010 m. rugsėjis): Europos aplinkos agentūra. Vandens būklės Europoje ataskaitos ir statistikos: WISE. Europos vandenų informacinė sistema: Pasaulio sveikatos organizacija. Vanduo, sveikata ir vandentiekis globaliame lygmenyje: Miestų nuotekų informacinis lapas (2010): Nuotraukos p. 4, 8, 9, 14, 27 - Shutterstock p istockphoto p. 5 - istockphoto, Thinkstock p Daniel Ullrich p Fotoarchiv Ruhrverband p Marine Conservation Society/eyeforanimage p Ferdi Rizkiyanto p Christof Mainz p National Oceanic and Atmospheric Administration (NOAA), JA van Franeker IMARES p Waterbedrijf Groningen, Dr. Eugen Lehle Iliustracijos European Service Network (ESN), Europos Sąjunga

31 Eiropas Komisija Ar gertumėte savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį Luksemburga: Eiropas Savienības Publikāciju birojs lpp. 21 x 21 cm ISBN doi: /15595 Šį nemokamą leidinį, kol užteks egzempliorių, galima užsisakyti: Vieną egzempliorių: Europos Sąjungos leidinių interneto svetainėje EU Bookshop : bookshop.europa.eu Kelis egzempliorius: Europe Direct tinklo nacionaliniuose informacijos centruose:

32 KH LT-C