EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij

Transkriptas

1 EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcijai apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių požiūris į korupciją kiek plačiajai visuomenei priimtina atsilyginti pinigais (angl. to give money), paslaugomis (angl. to do a favour), dovanomis (angl. to give a gift) už geresnes ar greitesnes viešojo sektoriaus subjektų teikiamas paslaugas. Tyrimo duomenimis, maždaug 1 iš 4 europiečių mano, kad jam yra priimtina atsilyginti dovana ar paslauga. 26 proc. apklaustų europiečių priimtina atsilyginti tam tikra paslauga, malone, 23 proc. kokia nors dovana. 1 iš 6 priimtina atsilyginti pinigais. Apie 3 proc. apklaustųjų mano, kad taip elgtis priimtina visais atvejais turint reikalų su viešojo administravimo subjektais, kiek didesnė dalis sutiko, kad taip elgtis priimtina kartais. Dauguma europiečių vis dėlto mano, kad tokie atsilyginimai neturėtų būti toleruojami. Respondentams iš 12 valstybių (NMS12), įstojusių į Europos Sąjungą (toliau ES) 2004 m., daug dažniau priimtina atsilyginti įvairiais būdais, nei likusių 15 šalių (EU15), įstojusių į ES iki 2004 m. atitinkamai 35 proc. ir 23 proc. Daugiausiai taip manančių respondentų yra Slovakijoje 68 proc., Vengrijoje 60 proc., Lietuvoje 54 proc., Čekijos Respublikoje 53 proc. Šias valstybes vejasi Latvija 48 proc., Graikija 38 proc., Kroatija 36 proc. Taip pat 1 iš 10 respondentų Slovakijoje ir Vengrijoje mano, kad visada priimtina atsilyginti malone už gautas geresnes ar greičiau suteiktas viešojo sektoriaus paslaugas, kai ES vidurkis šiuo aspektu siekia tik 3 proc. Mažiausiai priimtina atsilyginti už gautas viešąsias paslaugas yra šių šalių gyventojams: Slovėnijos 17 proc., Portugalijos 16 proc., Švedijos ir Maltos po 15 proc., Danijos 14 proc. ir Suomijos 8 proc. Visose šiose valstybėse maždaug 8 respondentai iš 10 mano (Suomijoje 9 iš 10), kad taip elgtis negalima jokiomis aplinkybėmis. Gana didelis procentas Latvijos 8 proc., Bulgarijos 10 proc. ir Rumunijos 11 proc. respondentų neturi šiuo klausimu jokios nuomonės (bendras ES vidurkis 2 proc.).

2

3 Ženklus skirtumas tarp NMS12 ir EU15 yra kalbant apie požiūrį atsilyginti už viešąsias paslaugas dovana. Respondentams dvylikoje po 2004 m. į ES įstojusių valstybių maždaug dvigubai dažniau atrodo priimtina kartais atsilyginti dovana, nei respondentams iš likusių 15 šalių (atitinkamai 35 ir 17 proc.), ir keturis kartus dažniau priimtina taip elgtis visada atitinkamai 4 ir 1 proc. Daugiausiai palankiai vertinančių atsilyginimą dovanomis už gautas paslaugas yra Latvijoje 67 proc., Vengrijoje 61 proc., Lietuvoje 60 proc., Slovakijoje 50 proc., Čekijos Respublikoje 47 proc., Graikijoje 42 proc., Kroatijoje 43 proc. Nepalankiausiai šį reiškinį vertina respondentai Portugalijoje 9 proc., Danijoje 8 proc., Suomijoje 6 proc.

4 Skirtingai nei kalbant apie atsilyginimą dovanomis, požiūris tarp NMS12 ir EU15 valstybių nelabai skiriasi. Kad tai priimtina kartais sutinka 17 proc. NMS12 valstybių ir 14 proc. EU15 šalių respondentų. Kad tai visai nepriimtina, mano 78 proc. NMS12 ir 83 proc. EU15 valstybių apklaustųjų. Daugiausiai manančių, kad atsilyginimas už gautas paslaugas pinigais priimtinas yra Lietuvoje 42 proc., Vengrijoje 39 proc., Latvijoje 38 proc., Slovakijoje 29 proc., Danijoje 25 proc., Graikijoje. Mažiausiai taip galvojančių: Maltoje 9 proc., Slovėnijoje 9 proc., Kipre 8 proc., Suomijoje 7 proc., Ispanijoje 7 proc., Portugalijoje 6 proc., Kroatijoje 9 proc.

5

6 Pastebimas požiūrio į atsilyginimą už gautas viešojo sektoriaus paslaugas skirtumas skirtingose demografinėse grupėse. Atsilyginimas atrodo priimtinas šioms visuomenės grupėms: m. žmonėms, palyginus su 55+ amžiaus grupe, daug atlaidžiau vertina atsilyginimą. Atitinkamai: atsilyginimas paslauga 32% prieš 23%; dovana 29% prieš 19%; pinigais 25% prieš 12%; - studentams, palyginus su pensinio amžiaus gyventojais, atsilyginimas yra priimtinas. Atitinkamai: paslauga atsilygintų 31% prieš 23%; dovana 28% prieš 20%; pinigais 27% prieš 12%; - tiems, kurie apklausos metu teigė pažįstantys asmenis, kurie ima / ėmė kyšius, palyginus su tais, kurie teigė nepažįstą tokių. Atitinkamai: atsilygintų paslauga 35% prieš 24%; dovana 31% prieš 21%; pinigais 22% prieš 15%;

7 - tiems, kurie apklausiami teigė susidūrę su korupcija per pastaruosius 12 mėnesių, palyginus su tais, kurie tokios patirties neturėjo. Atitinkamai: atsilygintų paslauga 40% prieš 25%; dovana 39% prieš 22%; pinigais 28% prieš 15%. Taip pat išskirtos grupės, manančios, kad priimtina atsilyginti paslaugomis ar dovanomis, bet ne pinigais: - tie, kurie vengia nuolat / kartais mokėti sąskaitas, palyginus su tais, kurie taip nedaro. Atitinkamai: atsilygintų paslaugomis - 27% / 29% prieš 23%; dovanomis - 25% / 28% prieš 20%; - tie, kurie mano, kad korupcija jų šalyje yra paplitusi, palyginus su manančiais, kad šis reiškinys jų valstybėje yra retas. Atitinkamai paslauga atsilygintų 27% prieš 22%; dovanomis - 24% prieš 18%; - tie, kurie teigė susidūrę ir nukentėję nuo korupcijos, palyginus su tais, kurie tokios patirties neturėjo. Atininkamai: paslaugomis atsilygintų 30% prieš 24%; dovanomis - 27% prieš 21% proc. manančių, kad korupcijos lygis jų šalyje per pastaruosius 3 metus sumažėjo, palyginti su tais, kurie mano, kad korupcijos lygis padidėjo ar liko toks pats po 23 proc.

8 Tolerancijos korupcijai indeksas Parengė Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus specialistė Julija Antanaitienė