Kražiai pirmą kartą minimi 1253 m metais, kai Mindaugas dovanojo Ordinui dalį Žemaitijos su Kražiais

Transkriptas

1 Panevėžio rajono savivaldybė Smilgiai SMILGIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS KONCEPCIJA BENDROJO PLANAVIMO ORGANIZATORIUS BENDROJO PLANO RENGĖJAS PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS KAUNO SĮ KAUNO PLANAS DIREKTORIUS GEDIMINAS ŠINKŪNAS KAUNAS, 2012

2 SMILGIŲ MIESTELIO BENDROJO PLANO RENGĖJAI: PROJEKTO VADOVAS: PV (A 1761) DONATAS DUOBA RENGĖJAI: ARCH. (A 175) ALVYDAS STEPONAVIČIUS PDV (22132) AIVARAS BRAGA PDV (8813) ELENA KANCLERYTĖ PDV (17744) ZITA NORMANTIENĖ INŽ. EDITA ŠALNĖ ARCH. (A 1760) JURGA MISIŪNĖ ARCH. (A 1576) LAURYNAS BYLA ARCH. (A 1707) MARIUS IVAŠKEVIČIUS NKPS NR. (0733) NIJOLĖ STEPONAITYTĖ 2

3 TURINYS ĮVADAS BENDROJO PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI SMILGIŲ MIESTELIO BENDROJO PLANO KONCEPCIJAI ĮTAKOS TURINTYS VEIKSNIAI Miestelio padėtis ir teritorijos ypatumai Smilgių miestelio išoriniai ryšiai ir situacija aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose Planinė erdvinė struktūra Funkcinė struktūra Miestelio teritorijos vystymąsį įtakojantys veiksniai Smilgių miestelio planinės ir erdvinės struktūros vystymo principai SMILGIŲ MIESTELIO BENDROJO PLANO KONCEPCIJOS URBANISTINIAI ASPEKTAI APLINKOSAUGINIŲ, PAMINKLOSAUGINIŲ IR KITŲ TERITORIJOS NAUDOJIMO APRIBOJIMŲ PASIŪLYMAI Aplinkosauginiai siūlymai Paminklosauginiai nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijų naudojimo pasiūlymai Teritorijos vizualinio naudojimo apribojimai SUSISIEKIMO SISTEMA INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA SOCIALINĖ APLINKA EKONOMINĖ IR VERSLO APLINKA IŠVADOS Grafinė dalis: 1. Brėžinys. Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai. M 1: Brėžinys. Erdvinės struktūros vystymas. M 1:5000 3

4 ĮVADAS Smilgių miestelio teritorijos bendrasis planas (toliau Smilgių BP) rengiamas vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T- 255 Dėl Miežiškių, Smilgių, Šilų, Vadoklių miestelių teritorijų teritorijų bendrųjų planų rengimo. Bendrojo plano rengėju viešo kokurso būdu tapo Kauno SĮ Kauno planas. Smilgių miestelio teritorijos bendrasis planas rengiamas pagal 2012 m. gegužės 4 d. Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S1-346, pagal LR Teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 2004, Nr ; aktuali redakcija , Nr.IX-1962), Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisykles (Žin., 2004, Nr ; 2011, Nr ), taip pat laikantis išduotų planavimo sąlygų bei kitų LR teritorijų planavimą reglamentuojančių teisinių dokumentų reikalavimų ir anksčiau patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų. Planuojamos teritorijos plotas užima apie 240 ha teritoriją, kurią sudaro Smilgių miestelio teritorija ir apylinkės. Miestelio administracinių ribų plotas apie 133 ha. Koncepcijos rengimo stadijoje parengiama miestelio teritorijos vystymosi galimos alternatyvos ir jų analizė, nustatomi miestelio teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymo principai, pagrindiniai užstatomų teritorijų vystymo režimai: saugojimas (konservavimas, restauravimas), modernizavimas (atgaivinimas, humanizavimas, renovacija, regeneracija ir pan.), konversija, nauja plėtra, rezervavimas ateities projektams, status quo. Taip pat nurodomi esami ar galimi aplinkosauginiai, paminklosauginiai, vizualiniai ir kiti teritorijų naudojimo apribojimai. Kartu parengiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas ir atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą (Žin., 2004, Nr ; aktuali redakcija , Nr.967). Kaip to reikalauja Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (Žin., 1996, Nr ; aktuali redakcija , Nr.1079), planavimo organizatorius (Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius) dėl koncepcijos rengimo stadijoje parengtų sprendinių ir vertinimo ataskaitos konsultuojasi su visuomene. Rengiant koncepciją, vadovaujamasi tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai parengtais strateginiais planais. Teritorijos vystymo erdvinės raidos koncepcija rengiama 20 metų laikotarpiui ir aprobuojama savivaldybės taryboje. Šio dokumento pagrindu bus konkretizuojami Miežiškių miestelio bendrojo plano sprendiniai. 4

5 1. BENDROJO PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Smilgių miestelio bendrojo plano tikslai nustatyti ir patvirtinti Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-255 Dėl Miežiškių, Smilgių, Šilų, Vadoklių miestelių teritorijų teritorijų bendrųjų planų rengimo. Jie yra tokie: 1. Suformuoti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepciją; 2. Optimizuoti teritorijos urbanistinę struktūrą ir infrastruktūros sistemą; 3. Numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinančius gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą; 4. Numatyti priemones užstatytų teritorijų urbanistinei erdvinei kompozicijai tobulinti, gyvenimo ir aplinkos kokybei gerinti, bendrojo naudojimo želdynų sistemai formuoti; 5. Nustatyti planuojamos teritorijos užstatymo aukščio ir intensyvumo parametrus; 6. Numatyti pagrindines regioninės politikos formavimo bei įgyvendinimo nuostatas; 7. Rezervuoti teritorijas, kuriose būtų plėtojami komunikaciniams koridoriams, inžinerinei bei susisiekimo infrastruktūrai ir kitiems visuomenės poreikiams tenkinti reikalingi objektai; 8. Nustatyti teritorijų funkcines zonas, nurodančias teritorijos integruotumą ir (ar) jos ypatumus. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A-145 Dėl Smilgių miestelio bendrojo plano darbų programos tvirtinimo patvirtino Smilgių miestelio bendrojo plano darbų programą. Šioje programoje nurodyti ir bendrojo planavimo uždaviniai, kurie yra: 1. Suformuoti Smilgių miestelio vystymo erdvinę koncepciją, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus, teritorijos funkcines zonas, nurodančias teritorijos integruotumą ir (ar) jos ypatumus, ir funkcinėse zonose galimus teritorijų naudojimo tipus. Siekiant įteisinti daugiafunkcinio žemės naudojimo galimybę esminį moderniosios urbanistikos principą, būtina nustatyti daugiafunkcinės veiklos galimybes atskirose miestelio teritorijos dalyse, kartu nustatant planuojamos teritorijos dalių funkcinės raidos prioritetus. Nustatant teritorijos raidos galimybes išskirti principinius teritorijos tvarkymo režimus: 1.1. neužstatomos teritorijos (miškai, vandenys, žemės ūkio teritorijos); 1.2. užstatytos bei užstatomos teritorijos: 5

6 - saugojimas įvairiais aspektais vertingų planuojamos teritorijos elementų apsaugai užtikrinti; - nauja plėtra tuščios neužstatytos teritorijos už urbanizuotos teritorijos ribų užstatymas; - konversija radikalus teritorijos funkcinio naudojimo ar užstatymo principų virsmas; - modernizavimas kompleksinis kvartalo, mikrorajono atnaujinimas, perplanavimas išlaikant funkcinio naudojimo bei užstatymo morfologinius principus; - teritorijos rezervavimas ateities projektams išlaikoma esama padėtis iki jos pareikalavimo svarbių projektų įgyvendinimui; - be esminių pokyčių (status quo) teritorijos teritorijoje išsaugoma faktinė padėtis. 2. Tobulinti istoriškai susiklosčiusią Smilgių miestelio urbanistinę struktūrą bei formuoti architektūrinę erdvinę ir estetinę kompoziciją; 3. Išryškinti ir panaudoti Smilgių miestelio privalumus, parodyti ekonomines ir socialines plėtros galimybes; 4. Numatyti planuojamos teritorijos ekonominės, socialinės raidos bei investicijų kryptis, turizmo, verslo, rekreacijos, kitos veiklos ir būsto statybos galimą plėtojimąsį; 5. Pasiūlyti miestelio konkurencingumo ir patrauklumo didinimo priemones, įvertinant erdvinių sistemų su kitomis gyvenamosiomis teritorijomis plėtros galimybes; 6. Numatyti miestelio gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones (transporto triukšmui, vibracijai, oro, dirvožemio paviršinio požeminio vandens užterštumui mažinti). Spręsti atliekų tvarkymo klausimus. Numatyti miestelio kapinių plėtojimo sprendinius; 7. Formuoti bendro naudojimo želdynų, parkų ir rekreacinių teritorijų sistemą; 8. Numatyti inžinerinės, susisiekimo, energetikos ir kitų visuomenės poreikiams tenkinti infrastruktūrų sistemos vystymą bei parengti atitinkamus sprendinius; 9. Nustatyti miestelio teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos apribojimus juose; 10. Numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio formavimą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą; 11. Rezervuoti teritorijas komunikacijų trasų ir kitų visuomenės poreikiams reikalingų objektų statybai; 6

7 12. Nustatyti planuojamos teritorijos užstatymo, aukščio ir intensyvumo parametrus; 13. Išnagrinėti ir pagrįsti pastatų statymo miestelyje tikslingumą, jų išdėstymo teritorijas ir nustatyti statinių aukščių reglamentus. Smilgių miestelio bendrasis planas skiriamas: Rajono savivaldybei priskirtosioms funkcijoms vykdyti, savivaldybės socialinei, susisiekimo, inžinerinei infrastruktūrai, gyvenamosios statybos plėtrai ir įvairios ūkinės veiklos teritorijoms planuoti, saugomų teritorijų naudojimui ir priežiūrai apibrėžti. Investuotojams planai nurodys miestelių teritorijų tinkamumą ir patrauklumą įvairioms veiklos sritims vystyti. Bendruomenei planai padės suvokti miestelių plėtros perspektyvą, daryti įtaką urbanistinei plėtrai, dalyvauti planavimo procese. Planuotojams leis kryptingai rengti žemesnio lygmens detaliuosius ir specialiuosius planavimo dokumentus, išvengti jų tarpusavio prieštaravimų. Smilgių BP rengiamas kaip privalomasis dokumentas teritorijai plėtoti. Koncepcijos rengimo stadijoje nustatoma teritorijos vystymo apibendrinta erdvinė koncepcija, funkciniai prioritetai ir teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai. Galimų miestelio vystymo variantų (alternatyvų) palyginamoji analizė, teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymo principai parenkant plėtros kryptis, zonų vystymo tipus, morfostruktūros elementų formavimo modelius, teritorijų funkcinius prioritetus (funkcinis zonavimas), tolesnio vystymo perspektyvos ir ištakos zonas. 7

8 1 pav. Smilgių miestelio BP esamos būklės analizės teritorinės apimties schema Išeities duomenys esamos būklės analizė. Esamos būklės analizė buvo atlikta konkrečiai Smilgių miestelio fizinei apimčiai, kuri yra įvertinta pagal Panevėžio rajono savivaldybės apibrėžtą teritorinę sampratą (žr. 1 pav.) 8

9 2. SMILGIŲ MIESTELIO BENDROJO PLANO KONCEPCIJAI ĮTAKOS TURINTYS VEIKSNIAI 2.1. MIESTELIO PADĖTIS IR TERITORIJOS YPATUMAI Smilgiai miestelis Panevėžio rajone, šalia kelio Panevėžys Šiauliai. Prie Smilgių kelias išsišakoja į Pakruojį. Panevėžio rajono atžvilgiu miestelis išsidėstęs šiaurės vakarinėje dalyje, prie pat rajono savivaldybės administracinių ribų. Iki rajono centro Panevėžio nutolęs 25 km. Šalia Smilgių esančios gyvenvietės: 7 km į šiaurės rytus Sujetų kaimas, 6 km į pietryčius Perekšlių gyvenvietė, 8 km į pietus Beinoravos kaimas, Radviliškio r., 15 km į pietus Sidabravos miestelis, Radviliškio r., 5 km į pietvakarius Pociūnų kaimas, Radviliškio r., 18 km į pietvakarius Šeduvo miestas, Radviliškio r., 10 km į šiaurės vakarus Žvirblonių kaimas, Pakruojo r., 15 km į šiaurės vakarus Rozalimo miestelis, Pakruojo r. Smilgių miestelis yra seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Čia stovi medinė Smilgių Šv. Jurgio bažnyčia (nuo 1858 m.), yra kapinės, Smilgių vidurinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), etnografinė sodyba-muziejus, biblioteka (nuo 1947 m.), paštas. 2 pav. Panevėžio rajono žemėlapis.šaltinis: Vikipedija. 9

10 Miestelis, pagal aukštesnius teritorinio planavimo dokumentus įvardintas 4 lygmens,,a kategorijos polifunkciniu centru. Panevėžio rajonas vienas kaimiškiausių šalyje (94 % gyventojų). Smilgiai vienas iš svarbiausių Panevėžio rajono žemdirbystės židinių. Dėl to ypač svarbia tampa ūkininkų aptarnavimo objektų infrastruktūra SMILGIŲ MIESTELIO IŠORINIAI RYŠIAI IR SITUACIJA AUKŠTESNIOJO LYGMENS TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTUOSE Pagal LR bendrąjį (generalinį) planą (patvirtintą LR Seimo sprendimu Nr. IX-1154) Smilgių miestelis yra prie 1A kategorijos 1 lygmens pagrindinės šalies urbanistinės integracijos (metropolinės) ašies. Ši kategorija remiasi keturiais metropolinio lygmens centrais kaip pagrindiniais inovacijų ir kitų aukščiausio lygmens veiklų stimulais visai šalies teritorijai. Numatoma pagrindinė šalies urbanistinės integracijos ašis tapdinama su gyventojų ir veiklos koncentracijos zona. Jos vaidmuo ypač svarbus švelninant šalies raidos teritorinės diferenciacijos neigiamas pasekmes visoje šalyje, suformuojant šiam tikslui gana tolygų urbanistinio metropolinio vystymo stuburą. Tai leidžia apvaldyti šalies ir tarptautinių urbanistinės integracijos ašių kanalus, sušvelninti regioninius skirtumus, neatsisakant ir tam tikros ekonominį efektyvumą užtikrinančios koncentracijos. 3 pav. Lietuvos Respublikos bendrojo (generalinio) plano ištrauka (brėžinys Urbanistinis karkasas) Pagal Panevėžio rajono bendrąjį planą (patvirtintą Panevėžio rajono tarybos sprendimu Nr. T-154) Smilgių miestelis yra priskiriamas prie 4 lygmens a kategorijos centro, tai polifunkcinis centras. Smilgiai esamas seniūnijos centras, kurio prioritetinės funkcijos kaimo plėtros centras, verslo paslaugų centras. 10

11 Panevėžio rajono bendrajame plane 4 lygmens a kategorijos centruose, kaip Smilgiai, numatytos prioritetinės gyvenamosios statybos plėtros zonos. Prioritetinės kaimo turizmo plėtros zonos, tai rekreacinės teritorijos. Smilgių miestelyje siūloma vidutinio intensyvumo plėtros zona. Ji numatyta šiaurinėje miestelio dalyje. Vidutinio intensyvumo statybos plėtros zonoje žemė gali būti naudojama infrastruktūros plėtrai, ekstensyviai gyvenamųjų namų, komercinei ir kitai statybai, turizmo ir viešosioms paslaugoms bei smulkiam ir vidutiniam verslui, bendro naudojimo teritorijoms plėtoti, gatvėms ir inžineriniams tinklams, įrenginiams statyti ir eksploatuoti. Užstatymo aukštingumas neturi būti didesnis kaip 2 aukštai, užstatymo intensyvumo rodikliai neturi viršyti: gyvenamosios paskirties sklypams 0,2; negyvenamosios paskirties sklypams 0,8. Gyvenamosios statybos sklypo plotas turi būti ne mažesnis kaip 15 arų. 4 pav. Panevėžio rajono bendrojo plano ištrauka (brėžinys Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentas) Panevėžio rajono bendrajame plane planuojama gyvenviečių plėtra įgyvendinama, atsižvelgiant vertingąsias urbanistikos paveldo savybes. Saugotini vertingi istorinės urbanistinės erdvių struktūros bruožai, medinės architektūros paveldo objektai, vaizdingas gamtinis kraštovaizdis. Pagal Panevėžio rajono BP patvirtintus sprendinius Smilgių miestelio kultūros paveldo tvarkyba reglamentuojama specialiaisiais planais. Taip pat siūloma rengiant detaliuosius planus nekeisti iš esmės susiklosčiusios planinės struktūros, vertingų gamtos ar kultūros elementų, numatyti būdus jiems atkurti ar išryškinti. Rajono bendrajame plane Smilgių miestelyje numatytos rezervuoti teritorijos žaliai zonai, esančios prie kelio. Žemės naudojimo ir apsaugos reglamento brėžinyje šios teritorijos 11

12 pažymėtos 6 ir 7 numeriais (žr. 4 pav.) PLANINĖ ERDVINĖ STRUKTŪRA Smilgių miestelis, esantis prie autokelio Panevėžys-Šiauliai, yra stačiakampio plano su radialinėmis, dubliuojančiomis išorės kelius, Taikos ir Draugystės gatvėmis. Nors žinomoji miestelio raidos pradžia siekia 16 a., urbanistinio paveldo čia neišliko. Miestelyje dominuoja pokario statybos gyvenamieji, gamybiniai ir visuomeniniai pastatai. Tačiau miestelis turi reikšmingą miestovaizdžio formantą: Šv. Jurgio bažnyčios, varpinės ir vartų ansamblį. Jo reikšmė viršija lokalinio akcento lygmenį. Miestelis yra svarbaus erdvinio šalies vystymo urbanistinio karkaso dalies teritorijoje. Svarbių autokelių sankryža lemia didelį tranzitinių keleivių skaičių. Tai teikia galimybes miestelio vystymui panaudoti svarbaus pakelės miestelio statusą. Atlikus Esamos būklės analizę išaiškėjo, kad nėra sudaromos tinkamos sąlygos miestelio kultūrinei veiklai, tradicijoms tęsti. Būtina vystyti inžinerinę infrastruktūrą: vandentiekio, nuotėkų, energijos aprūpinimo dalį. Reikia pagerinti gatvių, šaligatvių, dviračių takų, žaliųjų plotų, vandens telkinių būklę. Miestelyje galėtų atsirasti naujų darbo vietų, susijusių su pravažiuojančių aptarnavimu, vietinių žemdirbystės produktų gamybos, kulinarinio paveldo verslo rūšių vystymu FUNKCINĖ STRUKTŪRA Šiame skyriuje apžvelgiamos gyvenamosios, visuomeninės, komercinės, pramonės, želdynų, žemės ūkio funkcinės zonos. Rekreacijos, susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros teritorijos apžvelgiamos atskiruose skyriuose. Gyvenamosios paskirties teritorijos Smilgių miestelio užstatymas yra gana vientiso charakterio. Dominuoja vienbučiai sodybinio tipo gyvenamieji namai, greta to yra ir keletas daugiabučių gyvenamųjų namų. Kaip ir daugelyje kitų miestelių yra išsibarstę ir pavienių gyvenamųjų sklypų, tačiau jų nėra tiek daug. Visuomeninės paskirties teritorijos Visuomeninės įstaigos išsidėsčiusios po visą miestelio teritoriją. Pagrindinė jų dalis koncentruojasi vienoje vietoje centrinėje miestelio dalyje seniūnija, pašto skyrius, bažnyčia, kultūros centras, medicinos punktas, biblioteka, darželis. Šiek tiek nuošaliau, pietinėje miestelio dalyje, įsikūrusi parduotuvė. Mokykla yra pietinėje Smilgių miestelio dalyje, netoli kelio Šiauliai-Panevėžys. Šalia mokyklos yra ir mokyklos dirbtuvės. Šiaurinėje miestelio dalyje yra etnografinė sodyba, kuri pritraukia turistų srautus. Šiek tiek toliau į šiaurę įsikūrusi gaisrinė. 12

13 Komercinės paskirties teritorijos Komercinius objektus galima išskirti į prekybos, paslaugų ir pramogų objektų teritorijas. Visi šie objektai išsidėstę po visą miestelio teritoriją. Pramonės teritorijos Šios teritorijos Smilgių miestelyje išsidėsčiusios šiaurinėje miestelio dalyje. Smilgiuose registruotos ir veikiančios įmonės yra šios: ŽŪB Agrowill Smilgiai, ŽŪB Atžalynas, KB Savas derlius, Smilgių parduotuvė, VK Žemdirbių globėjas MIESTELIO TERITORIJOS VYSTYMĄSĮ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI Miestelio vystymąsį įtakoja įvairūs išorės ir vidaus veiksniai. Nemaža ju dalis sunkiai prognozuojami ir apibrėžiami, tačiau, atsižvelgiant į šiuos veiksnius, turi būti nustatyti vystymo principai. Smilgiams didžiausia įtaką turintys išorės veiksniai yra šie: 1. Neigiami ekonominiai demografiniai procesai vykstantys Lietuvoje ir ES: menkas miestelio plėtros finansavimas, senstanti visuomenė, emigracija, bedarbystė. 2. Valstybės teisinė aplinka, pokyčiai teritorijų planavimo ir nuosavybės reglamentavime. 3. Galimybės pasinaudoti EU struktūrinių fondų lėšomis gyvenimo kokybei miestelyje gerinti ir investicijų pritraukimui. 4. Aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. 5. Prognozuojamas ekonomikos ir gyvenimo standartų augimas Lietuvoje. 6. Turizmo verslo nusiteikimas investuoti miestelyje. Vidiniai veiksniai Smilgių miestelyje yra tokie: 1. Smilgių miestelio gamtinė situacija, turimi rekreaciniai ir kultūriniai ištekliai. 2. Galimybės patiems gyventojams daryti įtaką savo miestelio vystymuisi ir bendruomeninis aktyvumas. Gyventojų nusiteikimas kelti savo kvalifikaciją, imtis verslo, patiems siekti gerinti savo gyvenimo sąlygas. 3. Prastas viešųjų erdvių kultūros, sporto, poilsio objektų fizinis stovis. Smilgiams, esant seniūnijos kaimiškojo regiono centru, reikalavimai šiems objektams turi būti žymiai aukštesnio lygio. 4. Miestelio erdvinė padėtis Lietuvos Respublikoje ir Panevėžio regione. 13

14 2.6. SMILGIŲ MIESTELIO PLANINĖS IR ERDVINĖS STRUKTŪROS VYSTYMO PRINCIPAI Smilgių miestelio vystymo principai nustatomi, atsižvelgiant į planavimo tikslus bei uždavinius, iškeltus teritorijų planavimą reglamentuojančiuose dokumentuose bei nustatytus Panevėžio rajono savivaldybės Tarybos bei administracijos. Vadovaujantis nustatytais vystymo principais, rengiami koncepciniai pasiūlymai bei konkretizuojami bendrojo plano sprendiniai. Vystymo principai nustatomi plėtros kryptims, funkcinėms zonoms bei jų tipams. Šiame bendrojo plano rengimo etape nustatyti tokie pagrindiniai plėtros krypčių tipai: urbanistinė kryptis, ekonominė kryptis, socialinė kryptis. URBANISTINĖ PLĖTROS KRYPTIS apima tokius bendrojo plano rengimo aspektus kaip geografinės plėtros kryptys, erdvinė struktūra, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kokybė, transportiniai ryšiai ir inžinerinė infrastruktūra. Šiai plėtros krypčiai nustatomi tokie pagrindiniai vystymo principai: tolygi urbanistinė plėtra, racionalus teritorijų išnaudojimas, kompaktiško miestelio kūrimas, pagrindinis dėmesys gyvenimo kokybės, inžinierinės infrastruktūros gerinimui, minimizuojamas neigiamas poveikis aplinkai, ieškoma kuo paprastesnių techninių sprendimų, plėtojant viešąją infrastruktūrą ir transportą, pagarba miestelio urbanistiniam paveldui bei kraštovaizdžiui ir gamtinei aplinkai jų vystymas. Rengiant BP koncepciją, pagal urbanistinės sandaros bei architektūrinės-erdvinės kompozicijos vystymo elementų struktūrą, planuojama teritorija skirstoma į užstatomas (esamas užstatytas ir naujai plėtrai skirtas teritorijas) ir neužstatomas teritorijas. Užstatomos teritorijos apima: teritorijas, tinkamas gyventi, kuriose yra šios funkcinių prioritetų zonos: centro teritorija multifunkcinė intensyviai užstatoma teritorija. Šioje teritorijoje keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūros kokybei, kurie turi būti nurodomi išduodant planavimo ir projektavimo sąlygas; 14

15 mišrios gyvenamojo prioriteto teritorijos daugiabutės ir vienbutės/dvibutės statybos kvartalai su reikiama socialine, paslaugų ir aptarnavimo infrastruktūra (rengiant BP sprendinius bus diferencijuota į gyvenamųjų teritorijų grupes, išskirtas pagal kvartalų intensyvumo parametrus); mišrios viešojo prioriteto teritorijos teritorijos, skirtos visuomenės poreikiams, socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai (prekybos, švietimo, sveikatos apsaugos, maldos namų) ir gyvenamai statybai, kurios, rengiant BP sprendinius, bus išskaidytos į atskirus funkcinius vienetus; teritorijas, netinkamas gyventi, kuriose yra šios funkcinės zonos: prekybos, paslaugų ir pramogų teritorijos teritorijos darbo vietų plėtrai. Bet kokia esama ir planuojama ūkinė veikla privalo atitikti higienos normų reikalavimus ir neturi daryti neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms; infrastruktūros teritorijos teritorijos transporto infrastruktūros objektų statiniams ir tiesiniams. Neužstatomose teritorijose nenumatoma nauja statyba, išskyrus esamas namų valdas bei konversiją iš taršios veiklos srities į netaršią, nesukeliant naujų neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Šiose teritorijose koncepcija išskiria: svarbiausius kultūros paveldo kompleksus; parkus, skverus, želdynus; esamus vandenis; svarbiausias rekreacijai tinkamas vietas. Rengiant BP sprendinius, neužstatomas teritorijas numatoma diferencijuoti į šias funkcines zonas: intensyviam naudojimui įrengiamus želdynus (rekreaciniai, kultūriniai, memorialiniai želdynai); ekstensyviam naudojimui įrengiamus želdynus (ekstensyviai rekreacijai ar tik pažintiniam lankymui įrengiamos teritorijos); žemės ūkio ir kitas neužstatomas teritorijas (teritorijos, kurių nenumatoma urbanizuoti iki BP skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos); vandenis (upės ir kiti atviri vandens telkiniai); vandenvietes (su jų griežto režimo apsaugos zonomis). 15

16 Toks užstatomų ir neužstatomų teritorijų zonavimas užtikrins šio lygmens dokumentui keliamus reikalavimus, pagal kuriuos turi būti nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. EKONOMINĖ PLĖTROS KRYPTIS apima tokias sritis kaip sąlygos verslui plėtoti, investicijų pritraukimas, gyventojų užimtumas ir darbo jėgos kokybė. Šiai plėtros krypčiai nustatomi tokie pagrindiniai vystymo principai: 1. esamo miestelio verslumo lygio palaikymas ir kėlimas, teritorijų darboviečių steigimui rezervavimas; 2. sąlygų sudarymas darbo jėgai kelti savo kvalifikaciją; 3. vengimas tų ekonominės veiklos rūšių, kurios gali pakenkti miestelio geroms gamtinėms ir kraštovaizdinėms sąlygoms; 4. sąlygų turizmo verslo plėtrai sudarymas. SOCIALINĖ KRYPTIS tai visuomeninis aptarnavimas, sveikatos apsauga, švietimas, socialiniu paslaugų poreikis ir prieinamumas, būstas ir jo kokybė. Šiai plėtros krypčiai nustatomi tokie pagrindiniai vystymo principai: 1. socialinių paslaugų kiekis, atitinkantis poreikius ir kintantis pagal poreikius; 2. saugios ir sveikos gyvenamosios aplinkos kūrimas; 3. visuomeninio aptarnavimo, sveikatos ir švietimo įstaigų modernizavimas. Smilgių miestelio būsimų urbanistinės plėtros zonų vystymo principai nustatomi tokie: kokybiškos gyvenamosios ir darbo aplinkos kūrimas; vertingų gamtinių komponentų išsaugojimas ir įjungimas į naują urbanistinę miestelio struktūrą; urbanistinių ir transportinių konfliktų vengimas. 16

17 3. SMILGIŲ MIESTELIO BENDROJO PLANO KONCEPCIJOS URBANISTINIAI ASPEKTAI alternatyvos: Smilgių miestelyje nagrinėjamos dvi pagrindinės bendrojo plano koncepcijos Esamos būklės išlaikymo alternatyva. Ji atitinka esamą miestelio būklę ir natūralias raidos tendencijas, nustatytas esamos būklės analizės stadijos metu. Gyvenamųjų teritorijų plėtra vyksta tik esamose jau pradėtose įsisavinti teritorijose. Racionalios plėtros alternatyva. Miestelio vizija pagal šią koncepciją būtų ne kiekybinė teritorinė plėtra, bet miestelio terpės kokybės gerinimas. O tam reikės sutvarkyti inžinerinę infrastruktūrą. Vandens ir nuotėkų tinklai turi pasiekti daugumą pastatų. Gatvės turi būti kokybiškos dangos, su šaligatviais. Numatoma aktyvinti vidinį miestelio gyvenimą, išnaudojant esamus gamtinius ir kultūrinius privalumus, didinti gyventojų užimtumą, tuo pačiu gerinant ekonominę padėtį ir plečiant veiklos galimybes. Taip pat išspręsti neatitikimus tarp esamos ir faktinės žemės naudojimo paskirties. Remiantis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, detalizuojamos jame numatytos kitos paskirties teritorijos. Naujų gyvenamųjų namų kvartalų numatoma nedaug, tačiau siūloma skatinti darbo vietų kūrimą. Būtina pažymėti ir neigiamus veiksnius, įtakojančius miestelio raidą. Tai dabartiniai demografiniai procesai: gyventojų skaičiaus mažėjimas, visuomenės senėjimas, mažas gimstamumas, bedarbystės didėjimas. Ekonominė aplinka taip pat pažeista krizės. Racionalios plėtros koncepcijos alternatyva remiasi nuosekliais miestelio struktūros vystymo principais, teikdama šiuos prioritetus: 1. GYVENIMO KOKYBĖ. Tai modernūs namų kvartalai, su visa būtina inžinerine infrastruktūra, geras visuomeninis aptarnavimas, patrauklus miestelio centras, geri transportiniai ryšiai su darbovietėmis ir metropoliniais centrais. Tai periodiškai vykstantys, kultūros, pramogų renginiai. 2. ŽMOGAUS IR APLINKOS DARNA. Tai esamo kultūros paveldo, esamos urbanistinės struktūros vystymo galimybių panaudojimas, gamtinio karkaso saugojimas, gausinimas ir panaudojimas. 3. DARBO VIETŲ GAUSINIMAS. Gera miestelio geografinė padėtis. Miestelis išsidėstęs svarbių autokelių sankryžoje, kuri lemia didelį tranzitinių keleivių skaičių. O tai teikia galimybes miestelio vystymui panaudoti svarbaus pakelės 17

18 miestelio statusą. Tam tikslui miestelio teritorijoje numatoma komercinių ir pramonės teritorijų plėtra. Miestelio teritorijoje siūlomos įvairios aplinkos kokybės gerinimo priemonės. Šia alternatyva bus siekiama spręsti susikaupusias miestelio urbanistines problemas: miestelio gyvinimo ir architektūrinės išvaizdos gerinimo, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo, kultūros paveldo vertybių puoselėjimo, gamtinio karkaso teritorijų išsaugojimo ir panaudojimo miestelio želdynų sistemai formuoti, inžinerinio aprūpinimo, transporto srautų reguliavimo. Smilgių miestelio teritorijos bendrojo plano koncepcija ruošiama dvidešimčiai metų. Per tokį ilgą laikotarpį gali labai reikšmingai pasikeisti demografinė situacija, ekonominė ir teisinė aplinka. Šiuo metu miestelyje, kaip ir visoje Lietuvoje, vykstantys procesai yra dažniausiai neigiami. Tačiau recesijos periodai paprastai vėliau ar anksčiau yra keičiami aktyvios plėtros periodais. Todėl siūlomi Smilgių miestelio teritorijos bendrojo plano koncepciniai pasiūlymai yra orientuoti į optimistinį miestelio vystymosi scenarijų. Taip pat laikoma, kad šie pasiūlymai turi būti lankstūs ir sugebėtų atitikti besikeičiančią situaciją ir galimus urbanistinius iššūkius miesteliui. Teritorijos urbanistinės plėtros kryptis Smilgių miestelio teritorijoje numatoma vidutinė gyvenamosios statybos plėtra, prioritetą teikiant kokybinei miestelio teritorijos formavimui, viešųjų erdvių gausinimui ir verslo, gamybos vystymui. Sutvarkoma miestelio planinė ir funkcinė struktūra. Urbanistinė struktūra daugiausiai formuojama rytinėje miestelio dalyje, maksimaliai įsisavinant teritorijas palei Trakininkų g., teritoriją tarp Saulėtekio g. ir Ramioji g. Kitose miestelio dalyse taip pat numatoma gyvenamoji plėtra, tačiau ji nėra tokia žymi. Visa galima plėtra organizuojama taip, kad būtų išsaugoti vertingiausi urbanistinę struktūrą sudarantys gamtiniai, kultūriniai kompleksai, sudaromos sąlygos patogiems struktūriniams ryšiams ir gyvybingam funkcionavimui. Pramonės ir kitų darbo vietų plėtros galimybės numatomos racionaliau išnaudojant esamą pramoninę zoną, sudarant galimybes ją konvertuoti mišriems viešojo prioriteto poreikiams. Numatoma verslo plėtros teritorijų plėtra ties pagrindiniu keliu Šiauliai-Panevėžys. Miestelio centro plėtojimas Įvertinant tai, kad miestelio centre jau yra suformuotas skveras, kuris gali būti naudojamas, kaip aikštė miestelio renginiams paminėti, siūloma ir toliau jį puoselėti ir gyvinti. Taip pat miestelio centre siūloma stiprinti esamą komercinę zoną. Taip pat ryškinamas istoriškai vertingas miestelio gyvavimo periodas pastatai, užstatymo charakteris, svarbios vietos. Gamtinės teritorijos, rekreacija, turizmas 18

19 Gamtinį miestelio karkasą sudaro esami tvenkiniai su žaliosios zonos (parkų) teritorijomis, skirtomis pėsčiųjų eismui, galimai rekreacijai, poilsiui vystyti. Teritoriją, esančią palei pagrindinius kelius, kelių apsaugos zonoje, siūloma apsodinti apsauginės paskirties želdynais. Ties pietvakariniu tvenkiniu siūloma įrengti rekracinę teritoriją, skirtą ne tik miestelio gyventojams, bet ir miestelio svečiams, įrengiant aktyviam poilsiui skirtus įrenginius (tinklinio aikštelė, mini krepšinio aikštelė ir pan.). Miestelio centrinėje dalyje, vakarinėje pusėje, prie esamo tvankinio su parku siūloma ir toliau išlaikyti, prižiūrėti bei puoselėti parką, įrengti suoliukus, takelius ir kitus rekreacijai būtinus inžinerinius (infrastruktūros) statinius. Nenumatoma Smilgių miestelio plėtra į išorę ir administracinių ribų korektūra. Siūloma, esant poreikiui, koreguoti miestelio ribą pagal kadastrinių sklypų ribas bei esamus ir planuojamus kelius. Būtina pažymėti ir neigiamus veiksnius, įtakojančius miestelio raidą. Tai dabartiniai demografiniai procesai: gyventojų skaičiaus mažėjimas, visuomenės senėjimas, mažas gimstamumas, bedarbystės didėjimas. Ekonominė aplinka taip pat pažeista krizės. Prastas viešųjų erdvių kultūros, sporto, poilsio objektų fizinis stovis. Smilgiams, esant seniūnijos kaimiškojo regiono centru, reikalavimai šiems objektams turi būti žymiai aukštesnio lygio. 5 pav. Bendrojo plano rengimo ribose esančių teritorijų balansas. 1 lentelė. Bendrojo plano rengimo ribose esančių teritorijų balansas. Tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis Indeksas Plotas, m 2 Kapinių teritorijos B Apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai E Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos G Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos teritorijos G Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų I statybos teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai I

20 Tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis Indeksas Plotas, m 2 Komercinės paskirties objektų teritorijos K 5477 Vandens ūkio paskirties žemė H Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos P Visuomeninės paskirties teritorijos V Žemės ūkio paskirties žemė Z VISO Svarbiausias Racionalios plėtros koncepcijos privalumas yra reali bendrojo plano sprendinių teikiama nauda vietos gyventojams (bendrojo plano galimybių ribose), tai esminis skirtumas nuo Esamos būklės išlaikymo alternatyvos. 20

21 4. APLINKOSAUGINIŲ, PAMINKLOSAUGINIŲ IR KITŲ TERITORIJOS NAUDOJIMO APRIBOJIMŲ PASIŪLYMAI 4.1. APLINKOSAUGINIAI SIŪLYMAI Per patį Smilgių miestelį neprateka joks upelis. Tačiau tolėliau, Smilgių seniūnijos teritorijoje, Smilgius apjuosia du upeliai, vienas šiaurinėje dalyje, tai Liūlys, Šuojos kairysis intakas, kitas pietinėje dalyje, tai Kiaunė, kuri yra Liūlio kairysis intakas. Kaip tik rytinėje Smilgių apylinkės pusėje Kiaunė įteka į Liūlį. Miestelio teritorijoje yra keleta dirbtinai suformuotų mažų tvenkinių. Nei ežerų, nei didesnių upių Smilgiuose nėra. Smilgių miestelio bendrojo plano koncepcijos pagrindinis tikslas, aplinkos kokybės gerinimo srityje, yra išlaikyti ir stiprinti esamą aplinkos kokybės, gamtinio karkaso, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės palaikymo sistemą, t. y. išsaugoti miestelio gamtinį kraštovaizdį ir vertingus gamtinio karkaso elementus, užtikrinti miestelio žaliųjų plotų kiekybinę ir kokybinę plėtrą; sumažinti vandenų, oro, dirvožemio ir akustinę taršą. Šiems tikslams įgyvendinti siūloma imtis tokių priemonių: 1. Mažinti oro taršą: 1.1. sudaryti sąlygas bei skatinti bemotorio transporto naudojimą; 1.2. šviesti visuomenę, skatinti ekologiškų degalų bei atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą; 1.3. modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas. 2. Mažinti paviršinių ir gruntinių vandenų taršą: 2.1. vykdyti nuotekų tinklų plėtrą, garantuojant nuotekų nepatekimą į paviršinius vandens telkinius bei į gruntinius vandenis; 2.2. taikyti pažangiausias nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo technologijas, mažinančias vandens taršą, naujausias medžiagas ir pažangiausias technologijas aplinkosauginių statinių konstrukcijose, skatinti įmones mažinti taršą gamybos proceso metu ar jos išvengti susidarymo vietoje. 3. Pagerinti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą: 3.1. užtikrinti galimybę atliekas rūšiuoti, optimizuoti atliekų aikštelių išdėstymą, sudaryti gyventojams galimybę mokėti už faktiškai susidarantį atliekų kiekį; 21

22 3.2. laikytis Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano numatytų atliekų tvarkymo principų artimumo ir pakankamumo, visuotinumo principai ir principas teršėjas moka. 4. Kraštovaizdžio apsaugai: 4.1. išsaugoti esamas gamtinio karkaso struktūras ir žaliuosius plotus; 4.2. stiprinti (įteisinti) gamtinio karkaso struktūras pagrindinėje miestelio dalyje; 4.3. išlaikyti esamą natūralaus kraštovaizdžio pobūdį bei gausinti kraštovaizdžio natūralumą, atkuriant istorinius elementus; 4.4. konfliktų zonoje (urbanizuojamų ir gamtinių teritorijų sandūroje) pirmenybę teikti gamtinio karkaso išsaugojimui; 4.5. išlaikyti esamą miestelio želdynų struktūrą bei tinkamai juos prižiūrėti PAMINKLOSAUGINIAI NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO TERITORIJŲ NAUDOJIMO PASIŪLYMAI Smilgių miestelio teritorijos bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo sprendinių dalyje bus detalizuojamos Lietuvos Respublikos teritorijos ir Panevėžio rajono bendrajame plane numatytos kultūros paveldo teritorijų saugojimo ir naudojimo sistema bei gairės. Šios bendrojo plano dalies tikslas užtikrinti kultūros paveldo teritorijų tvarkymą bendroje miestelio teritorijos raidoje, integruojant jas į kultūrinio kraštovaizdžio teritorinę apsaugą. Kultūros paveldo teritorijų apsaugos užtikrinimui numatomas objektų tinkamas panaudojimas, kuris užtikrintų nekilnojamojo kultūros paveldo išlikimą. Smilgių miestelio bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo dalyje nagrinėjami visi kultūros paveldo objektai. Smilgių bendrojo plano kultūros paveldo dalis nustato teritorijos nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir naudojimo prioritetus bei priemones, užtikrinančias kultūros paveldo objektų išsaugojimą. Plano sprendiniai bus rengiami vadovaujantis Lietuvos nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr ; aktuali redakcija , Nr.1160), kur nurodoma, kad Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas yra vienas iš Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų). Nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas turi būti laikomas neatsiejama Smilgių miestelio teritorijos plėtros dalimi. Pagrindinė strateginė teritorijos plėtros kryptis plano sprendiniai atitiks integralios kultūros paveldo apsaugos sampratą siekiama kultūros paveldo objektų išsaugojimo, naudojant juos visuomenės reikmėms. 22

23 Pateikiami sprendiniai yra siejami su gamtos paveldo apsaugos reikalavimais ir atitinka aplinkos tvarkymo tikslus, nustatytus Lietuvos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje (5 ir 6 str., Žin., 2002, Nr ). Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos (kurios yra nustatytos) pažymėtos brėžiniuose. Smilgių miestelio bendrojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinami, remiantis pagrindinėmis kultūros paveldo apsaugos nuostatomis: 1) išsaugoti ir atgaivinti paveldėtą regiono savitumą atspindintį kultūros paveldą; 2) stiprinti valstybės institucijų ir visuomenės atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama Kultūros paveldo specialiaisiais planais ir Kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Kultūros paveldo objektai kartu yra ir kultūrinio turizmo ištekliai. Smilgių miestelio kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, pritaikant jį viešajam pažinimui ir naudojimui, kultūriniam turizmui plėtoti. Remiantis Europos kultūros paveldo apsaugos dokumentais, kultūros vertybės saugomos, jas tinkamai naudojant. Smilgių miestelio kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, jį pritaikant viešajam naudojimui, ir kultūriniam bei pažintiniam (vietiniam bei tarptautiniam) turizmui vystyti, (derinant su viešosios pagarbos reikalavimais) kultūros puoselėjimui ir propagavimui. Kultūros paveldo išsaugojimui ir tausojančiam naudojimui labai svarbus informacijos skleidimas ir visuomenės švietimas. Informacija turi būti visuomenei prieinama ir tinkamai pateikta. Reikia išvystyti informacijos infrastruktūrą. Strategiškai patogiose vietose išdėstyti informacinės sistemos ženklus. Pagrindinis Smilgių miestelio kultūros paveldo išsaugojimo prioritetas turi būti kultūros paveldo integravimo į miestelio ir Lietuvos gyvenimą užtikrinimas, tinkamas naudojimas ir priežiūra TERITORIJOS VIZUALINIO NAUDOJIMO APRIBOJIMAI Saugomos gamtinės teritorijos. Gamtinis karkasas. Gamtinio karkaso rajoninis lokalizavimas buvo atliktas 1993 VU Kraštotvarkos grupės, vadovaujant prof. habil. dr. P. Kavaliauskui. Schemos visiems 44 Lietuvos rajonams buvo paruoštos masteliu 1: Taip pat stambesniame mastelyje (1: ) 23

24 gamtinis karkasas fiksuotas ir Lietuvos respublikos teritorijos bendrajame plane. Nustatytos tokios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo (naudojimo ir apsaugos) kryptys: a) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis; b) palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas; c) gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. Šiuo metu planuojamoje teritorijoje nėra vienareikšmiškai nustatyta, kurios teritorijos priklauso gamtiniam karkasui. Tačiau remiantis 1993 m. prof. P. Kavaliausko ir VU Kraštotvarkos grupės parengtu projektu, Smilgių seniūnijos teritoriją kerta regioninė tarpsisteminio stabilizavimo ašis (geoeologinės takoskyros), esanti hierarchiškai svarbiausias gamtinio karkaso elementas. Tai jautri ir ypatingai vertinga teritorija, kurioje ypač svarbūs miškų masyvai, sulaikantys vėją ir saugantys vandens kokybę. Regioninė tarpsisteminio stabilizavimo ašis eina per vakarinę seniūnijos teritoriją. Tačiau Smilgių miestelio ribų takoskyra nesiekia. Teigiamą poveikį miestelio gamtinio karkaso teritorijų būklei darytų esančių karkaso elementų vystymas ir atkūrimas, žaliųjų jungčių formavimas. Gamtinio karkaso teritorijų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus nustato LR Saugomų teritorijų įstatymas, Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2010, Nr ; 2012, Nr ) bei kiti teisės aktai, teritorijų planavimo dokumentai. Visose gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, vykdoma renatūralizacija ir ekosistemų atkūrimas, bei ekstensyvi rekreacija palaikoma ir didinama biologinė įvairovė bei bendras teritorijos miškingumas, saugomi bei plečiami želdynai ir želdiniai agrarinėse bei urbanizuotose teritorijose, vykdomi teritorijų ir akvatorijų rekultivacijos bei išvalymo nuo užteršimo darbai, neutralizuojamos, kitaip nukenksminamos arba iškeliamos pramonės įmonės ir mažinamas vizualiai agresyvių objektų poveikis. Ūkinė veikla gamtinio karkaso teritorijose gali būti vykdoma tik įvertinus šios veiklos poveikį gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei teisės aktų nustatyta tvarka, numačius ir įgyvendinus įvairiapuses priemones antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti. Natura 2000 ekologinio tinklo teritorijų planuojamose ribose nėra. Smilgių miestelyje nėra ir valstybės saugomų objektų, taip pat nėra ir saugomų gamtos paveldo objektų. Smilgių miestelio kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, jį pritaikant viešajam naudojimui, ir kultūriniam bei pažintiniam (vietiniam bei tarptautiniam) turizmui vystyti, kultūros puoselėjimui ir propagavimui. 24

25 Kultūros paveldo išsaugojimui ir tausojančiam naudojimui labai svarbus informacijos skleidimas ir visuomenės švietimas. Informacija turi būti visuomenei prieinama ir tinkamai pateikta. Reikia vystyti informacijos infrastruktūrą. Strategiškai patogiose vietose išdėstyti informacinės sistemos ženklus. Plėtoti informacijos apie kultūros paveldo objektus leidybą ir platinimą. Pagrindinis Smilgių miestelio kultūros paveldo išsaugojimo prioritetas turi būti kultūros paveldo teritorijų integravimo į miestelio, regiono ir Lietuvos gyvenimą užtikrinimas, tinkamas naudojimas ir priežiūra. 25

26 5. SUSISIEKIMO SISTEMA Atsižvelgiant į Smilgių miestelio bendrojo plano tikslus bei į esamos būklės analizėje nustatytus Smilgių miestelio susisiekimo ypatumus ir trūkumus, formuojami tokie strateginiai miestelio susisiekimo sistemos plėtros tikslai: Gerinti miestelio pasiekiamumą; Gerinti automobilių bei pėsčiųjų eismo sąlygas miesto gatvėse ir bendrą gatvių būklę; Formuoti susisiekimo infrastruktūrą numatomose urbanizuoti teritorijose; Skatinti keliones nemotorizuotu transportu, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Miestelio transportiniai ryšiai realizuojami išskirtinai automobilių keliais. Smilgių miestelis pasiekiamas magistraliniu keliu A9 Panevėžys Šiauliai, taip pat krašto, rajoninės ir vietinės reikšmės keliais. Kelias A9 yra svarbiausiais miestelio išoriniam susisiekimui. Jis užtikrina miestelio susisiekimą su rajono centru Panevėžiu bei prisijungimą prie bendro Lietuvos magistralinių kelių tinklo. Lietuvos kelių tinkle tai svarbiausias kelias, jungiantis Panevėžio ir Šiaulių rajonus, o tarptautiniame kelių tinkle kelias A9 yra europinio automobilių transporto maršruto E272 Klaipėda Palanga Šiauliai Panevėžys Ukmergė Vilnius dalis. Kelio A9 padėtis, miestelio atžvilgiu, yra labai palanki jis aplenkia Smilgių miestelį iš pietų pusės nekirsdamas užstatytų teritorijų, todėl keliu judantis transportas nekelia neigiamo poveikio miestelio gyventojams. Į miestelį nuo kelio patenkama per rajoninės reikšmės kelią Nr Laipuškiai Gačioniai Smilgiai, kuris sutampa su pagrindine ir ilgiausia miestelyje Panevėžio gatve. Už miestelio šiaurės kryptimi jis driekiasi iki Gačionių ir toliau iki Laipuškių, kur įsikerta į kitą rajoninės reikšmės kelią. Kelias Nr yra asfaltuotas tik Smilgių ir Gačionių miestelių ribose. Apie privažiavimo kelių svarbą byloja ir eismo intensyvumas juose. Intensyviausias yra kelias A9. Eismo intensyvumas šiame kelyje ties Smilgiais Panevėžio kryptimi šiuo metu siekia apie 6,2 tūkst. automobilių per parą, Šeduvos kryptimi 3,6 tūkst. automobilių per parą. Taip pat šiame kelyje daugiausiai krovininio transporto, kurio eismo intensyvumas sudaro apie automobilių per parą. Rajoninės reikšmės keliuose Nr ir Nr. 3029, kurie miestelyje sutampa su Panevėžio bei Dariaus ir Girėno gatvėmis, eismai yra maži ir abiejuose tesiekia apie 160 automobilių per parą. 26

27 Smilgių miestelio gatvių tinklas proporcingas, rišlus ir gana tolygiai dengia miestelio teritoriją. Iš viso miestelyje yra apie 9,8 km vietinės reikšmės viešųjų (Panevėžio rajono savivaldybės) bei valstybinės reikšmės keliams priskiriamų gatvių. Dauguma jų yra asfaltuotos, o kitos yra žvyruotos arba gruntkeliai. Naujos gatvės planuojamos numatomose urbanizuoti teritorijose jų aptarnavimui. Gatvės planuojamos prisiderinant prie esamo gatvių tinklo. Tikslinga būtų siūlyti pratęsti ir sujungti Šeduvos gatvę su krašto reikšmės keliu Nr Taip pat pratęsti Gluosnių gatvę, taip suformuojant kvartalą. Miestelio centre pėsčiųjų ir dviratininkų kelių sistema įrengta neblogai, takų kokybė gera, tačiau atokesnės gatvės nuo centro stokoja šaligatvių. Smilgiai yra nedidelis miestelis, todėl prioritetas ir ateityje būtų teikiamas judėjimui pėsčiomis arba naudojant nemotorines transporto priemones. Būtina rengti pėsčiųjų dviračių takus ir šaligatvius prie gatvių ten, kur tą padaryti leidžia sąlygos. Todėl eismo sąlygų automobiliams ir pėstiesiems gerinimas, gatvių asfaltavimas (rekonstrukcija), šaligatvių ar pėsčiųjų takų prie gatvių įrengimas, bei bendros gatvių būklės gerinimas šiame bendrajame plane įvardinamas kaip vienas iš svarbiausių ir prioritetinių susisiekimo infrastruktūros plėtros uždavinių. Miestelio pasididžiavimas, etnografinės sodybos ansamblis, labai prastai pasiekiamas tiek transportu tiek pėsčiomis. Siūlytume įrengti privažiavimą iš Panevėžio gatvės Dariaus ir Girėno gatvės tąsoje. Automobilių parkavimo poreikis miestelyje yra mažas. Papildomų automobilių parkavimo vietų įrengimas Smilgių miestelio bendrojo plano koncepcijoje nenumatomas. 27

28 6. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA Inžinerinės infrastruktūros srityje laikomasi dviejų pagrindinių nuostatų: modernizuoti ir gerinti esamus tinklus; plėtoti inžinerinių tinklų sistemas tolygiai ir lygiagrečiai urbanistinei plėtrai. VANDENTIEKA IR NUOTEKOS Smilgiai miestelis Panevėžio rajone prie kelio į Pakruojį. Miestelyje gyvena 602 gyventojai. Geriamos kokybės vanduo tiekiamas iš gręžinio, esančio miestelio teritorijoje. Yra 1 siurblys su dažnio pavara. Slėgiui reguliuoti pastatytas hidroforas (prie veikiančios pirties esamoje patalpoje). Vandens tiekimo sistema vandeniu aprūpina 23 % (451) gyventojų. Kita vartotojų dalis vandenį gauna iš šachtinių šulinių. Vandentiekio gręžinys su siurbliu yra miestelio ribose. Vanduo išgaunamas daugiau nei iš 200 m. gylio. Vandenyje nėra padidinto geležies kiekio. Vandens kokybė 7 metų bėgyje atitiko HN reikalavimus. Vandens kiekis miestelyje yra pakankamas buitinėms reikmėms. Gamybinio vandentiekio nėra. Priešgaisrinių rezervuarų nėra, priešgaisrinių hidrantų nėra. Neišspręstas vandens poreikis gaisrų gesinimui. Gręžinio sanitarinės apsaugos zona įrengta 15 m spinduliu, monitoringas nevykdomas. 2 lentelė. Vidutiniai parduodamo vandens kiekiai Eil. Nr. Vandenvietės pavadinimas Vid. parduodami vandens kiekiai 1. Smilgių v-tė 50.0 m 3 /p m 3 /metus Kiti duomenys Gyventojų skaičius 602 Abonentų sk. 131 Siurblių skaičius 1 Daugumos vandentiekio tinklų būklė patenkinama. Vandentiekio (PE tipo) tinklų ilgis apie 3.35 km, maži diametrai (50 mm ir mažesni), negalima ant jų pastatyti priešgaisrinių hidrantų. 28

29 3 lentelė. Komunikacijų rodikliai Gyv.ent ojai Abone ntai vnt Vandentiekis Suvartoja: m 3 /parą; m 3 /metus Buitinės nuotekos, tūkst.m 3 / m. Nuotekų valymas, našumas, tūkst. m 3 /metus Lietaus nuotekos tūkst. m 3 /met. Vandens gerinimas Siurblinė (1siurbl.) nėra nėra 77 % geriamos kokybės vandens naudoja gyventojai; 23 % - naudoja mokykla, darželis, pardutuvė. Įmonių, kurioms reikalingas techninis vanduo, nėra. Vandens gerinimo įrengimų nėra. VANDUO ŽALIŲJŲ PLOTŲ LAISTYMUI Eil. Nr. Pavadinimas 4 lentelė. Miestelio gatvių ir žaliųjų plotų laistymui Laistymo norma, 1 gyv /parą Gyventojų skaičius, vnt. m 3 /parą 1. Žaliųjų plotų,aikščių gatvių laistymas T.sk. iš vandentiekio tinklų (50 %) - 9 Pagal pateiktus duomenis vanduo žaliųjų plotų laistymui naudojamas iš šachtinių šulinių arba individualiai panaudojant lietaus vandenį. VANDENS KIEKIAI PRIEŠGAISRINIAMS REIKALAMS Pagal Priešgaisrines apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo (NR ) lentelę 1. Smilgių miestelyje vienu metu kilusių gaisrų skaičius būtų: 29

30 5 lentelė. Eil. Nr. Pavadinimas Gaisrų skaičius, vnt. Debitas, l/sek Vienam gaisrui Bendras Gaisro trukmė, val. Vandens kiekis, m 3 1 Išorės gaisrų gesinimas ,8 6 lentelė. Prognozuojamo vandens kiekis sudarys. Gyventojų skaičius Smilgiuose m 3 /p Tūkst. m 3 /met m žm Komunalinei sričiai - 23 % 29,0 10,59 Pramonei 10 % ,6 167,6 Viso: Smilgių miestelio bendrajame plane numatoma, kad visi planuojamoje teritorijoje esantys vandens vartotojai geriamąjį vandenį galės gauti iš centralizuotos sistemos atitinkamai išvysčius tinklus ir pajėgumus. Smilgių vandenvietėje yra techninė galimybė gauti numatytą vandens debitą, tačiau tuo atveju padidėtų vandens apsaugos zonos atstumai pagal HN44:2006 reikalavimus. BUITINĖS NUOTEKOS Smilgių miestelyje valymo įrenginių nėra. Dauguma buitinių nuotekų tinklų yra susidevėję, jie nuvedami į seniai pastatytą septiką be orapūtės. Septike išbuvusį sąlyginai išvalytą buitinių nuotekų vandenį iš savotekinės linijos d100 mm. 0,5 km. atstumu perpumpuojama į 2 tvenkinius, po to nuteka į griovį, o iš jo į upelį Šuoja. Vartotojai 1 gyvenamas namas, 1vaikų darželis ir pirtis. Susidariusį septiko dumblą išveža į Liberiškio dumblo saugojimo aikštelę. Nuotekų tinklų ilgis 240m, Ø150 mm. Esama nuotekų sistema naudojasi 3 abonentai (gyv. namas, vaikų darželis, pirtis). Netvarkytos nuotekos individualiai šalinamos gyvenamoje aplinkoje, surenkamos duobėse bei kitais būdais. Yra buitinių nuotekų siurblinė (1 siurblys). Dumblas sandėliuojamas dumblo aikštelėje, kurios yra Liberiškyje. Smilgių miestelio bendruoju planu numatoma, kad visi planuojamoje teritorijoje esantys vandens vartotojai, tiek įmonės ir organizacijos, turės galimybę naudotis nuotekų šalinimo 30