ISSN TEISĖ KIOTO PROTOKOLO MECHANIZMAI. TARŠOS VIENETŲ APMOKESTINIMAS Andrius Paulauskas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Kon

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "ISSN TEISĖ KIOTO PROTOKOLO MECHANIZMAI. TARŠOS VIENETŲ APMOKESTINIMAS Andrius Paulauskas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Kon"

Transkriptas

1 ISSN TEISĖ KIOTO PROTOKOLO MECHANIZMAI. TARŠOS VIENETŲ APMOKESTINIMAS Andrius Paulauskas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros docentas socialinių mokslų (teisės) daktaras advokatas Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT Vilnius Tel. (+370 5) El. paštas: a.paulauskas@amicorp.com Straipsnyje analizuojami Kioto protokolo mechanizmai, kuriais remdamosi valstybės privalo vykdyti įsipareigojimus, siekdamos mažinti CO 2 susiformavimą ir išmetimą į aplinką, skatinant ekonomiškai efektyvaus išmetamo šiltnamio dujų kiekio mažinimą įvairiose gamybinės veiklos srityse. Taip pat straipsnyje nagrinėjamas dėl Kioto protokolo mechanizmų gautų taršos vienetų sunaudojimo ir realizavimo apmokestinimas PVM ir pelno mokesčiais. The mechanisms of Kyoto protocol based on which the obligations related with the reduction of CO2 formation and emission into atmosphere, reduction of green house effect in various spheres of industrial activities which had to be applied by the states are analyzed in the article. The article also analyzes VAT and corporate income tax taxation of consumption and sale of the emission credits which appear as a result of Kyoto protocol mechanisms. Įvadas 1980 metais mokslo visuomenė atkreipė dėmesį į globalią klimato pasikeitimo problemą. Jungtinių Tautų aplinkos programa (toliau tekste JTAP) ir Pasaulinė meteorologijos organizacija (toliau tekste PMO) sudarė tarpvyriausybinę darbo grupę, kuriai pasiūlius, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1990 metais savo sesijoje sudarė Bendrosios klimato kaitos konvencijos Tarpvyriausybinį derybų komitetą metais Rio de Žaneire vykusioje konferencijoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją (toliau tekste JTBKKK) pasirašė 155 šalys. Lietuvos Respublikos Seimas šią konvenciją ratifikavo 1995 metų vasario 23 dieną. JTBKKK nuostatas 1997 metais papildė Kioto protokolas, kuriame išsivysčiusios valstybės priėmė konkrečius taršos mažinimo įsipareigojimus. Kioto mieste vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje pasiektas tarpvyriausybinis susitarimas sumažinti per penkerius metus ( ) išsivysčiusių šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 5,2 proc., palyginti su 1990 metų kiekiu. Lietuvos Respublikos Prezidentas Val - das Adamkus Kioto protokolą pasirašė 64

2 1998 metais, o Lietuvos Respublikos Seimas jį ratifikavo 2002 metų lapkričio 19 dieną. Pats Kioto protokolas įsigaliojo 2005 metų vasario 16 dieną, devyniasdešimtą dieną po to, kai protokolą ratifikavo Rusija, kurios CO 2 išmetimas sudaro 17,4 procento. Taip buvo įvykdyta Kioto protokolo sąlyga, pagal kurią jį ratifikuoti turi ne mažiau kaip 55 JTBKKK šalys, įskaitant išsivysčiusias šalis, kurių daliai tenkantis išmetamų CO 2 kiekis sudaro ne mažiau kaip 55 proc. viso CO 2 išmetimo šioje grupėje. Lietuva, kaip ir ES, įsipareigojo iki metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau tekste ŠESD) emisiją 8 proc., palyginti su 1990 metų emisija metų pradžioje Kioto protokolą buvo ratifikavusios 183 šalys ir Europos Sąjunga. Taigi, 37 išsivysčiusios šalys ir ES 15 valstybių blokas (protokolo pasirašymo metu ES sudėtyje buvusios 15 valstybių narių) yra pasiryžę siekti Kioto protokolo nustatytų tikslų. Tik viena konvenciją pasirašiusi šalis (JAV) protokolo neratifikavo. JTBKKK, Kioto protokolas bei juose numatyti lankstieji mechanizmai tik fragmentiškai nagrinėjami Lietuvos autorių darbuose, Lietuvoje visuomenė yra nepakankamai informuota apie klimato kaitą, jo padarinius ir jai sustabdyti atliekamus veiksmus. Eurobarometro atliktos apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai europiečių rimtai žiūri į klimato kaitos keliamus pavojus, o du trečdaliai, siekdami sumažinti gamtai daromą žalą, jau ėmėsi 1 Iš 12 šalių, įstojusių į ES nuo 2004 metų, tik Kipras ir Malta neprisidėjo prie likusių dešimties, išsikėlusių individualius taršos mažinimo tikslus pagal Kioto protokolą. bent nedidelių asmeninių žygių. O Lietuvoje kovoti su klimato pokyčiais pradėjo tik kas ketvirtas gyventojas. Nieko nedarantys lietuviai teigia, kad veikti turėtų valdžia ir įmonės (38 proc.), nežino, kokių priemonių turėtų griebtis (35 proc.) ir netiki, kad jų veiksmai ką nors pakeis (32 proc.) 2. Toks požiūris rodo, kad būtina skleisti žinią apie egzistuojančias priemones mažinti klimato kaitą. Įsigaliojus Kioto protokolui, patvirtinus nacionalinius apyvartinių taršos leidimų planus ir prasidėjus taršos vienetų prekybai, iškilo taršos vienetų apmokestinimo klausimas. Taršos vienetų apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) yra iš esmės aiškus, vadovaujantis ES Komisijos konsultacija, o pelno apmokestinimo pelno mokesčiu klausimai skirtingose valstybėse traktuojami nevienodai. Kyla neaiškumų dėl Lietuvos mokesčių administratoriaus pateikto taršos vienetų apmokestinimo pelno mokesčiu komentaro, kurio kai kurios nuostatos prieštarauja bendriems pelno mokesčio principams. Taigi taršos vienetų apmokestinimą būtina detaliai išnagrinėti, siekiant išvengti mokestinių pažeidimų rizikos ir vėlesnių neigiamų padarinių, susijusių su papildomų mokesčių, baudų ir delspinigių apskaičiavimu. Taršos vienetų prekybos sistema ir kiti lankstūs mechanizmai Gamta daugeliu atvejų nukenčia vienodai, neatsižvelgiant į tai, kurioje vietoje tarša būtų vykdoma. Tačiau išlaidos taršos 2 Eurobarometro apklausos Europiečių požiūris į klimato kaitą duomenys [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < eb_special_en.htm#300>. 65

3 prevencijai skirtingose vietose yra nevienodos. Aišku, kad taršos mažinimo kaštai skirtingose įmonėse, naudojančiose netapačias technologijas, žaliavas, kurą, yra skirtingi. Todėl kai kurioms įmonėms yra pigiau vykdyti savo emisijų mažinimo įsipareigojimus ne pačioms investuojant į taršą mažinančias priemones, bet sumokant tam tikrą mokestį kitai įmonei arba, kitais žodžiais, nusiperkant apyvartinius taršos leidimus iš kitos įmonės. Įmonės, parduodančios apyvartinius taršos leidimus, savo ruožtu gauna papildomų lėšų taršą mažinantiems projektams įgyvendinti tokiu būdu šiuos projektus padarydamos greičiau atsiperkančius. Prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais lėšos nukreipiamos ten, kur jos yra panaudojamos efektyviausiai. Išlošia tiek apyvartinių taršos leidimų pirkėjas, sutaupęs lėšų, reikalingų taršai sumažinti, tiek apyvartinių taršos leidimų pardavėjas, taršą mažinantiems projektams pritraukęs papildomų lėšų, tiek tarpininkai, vykdantys savo prekybos tarpininkavimo verslą. Aišku, kad prekyba apyvartiniais taršos leidimais yra įmanoma tik esant tam tikrai šio verslo aplinkai, ribojančiai taršą ir išduodančiai taršos leidimus, tuo pačiu sukuriama šių leidimų vertė. Pirmą kartą prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema buvo panaudota praėjusio šimtmečio aštuntąjį dešimtmetį JAV, ji buvo įvertinta kaip efektyvus taršos mažinimo mechanizmas. Pirmieji apyvartiniai taršos leidimai buvo susiję su azoto ir sieros junginiais, tačiau perspektyviausia yra laikoma prekyba anglies dvideginio taršos (CO 2 ) leidimais bei kitomis visuotinį klimato atšilimą veikiančių dujų (vadinamųjų šiltnamio dujų) leidimais. CO 2 yra natūralus ir neišvengiamas organinio kuro degimo produktas. Šių emisijų sumažinimas yra įmanomas tik efektyviau naudojant energiją, mažinant energijos nuostolius gamybos, transportavimo ir vartojimo srityse, vietoje naftos produktų ir akmens anglies deginant gamtines dujas arba CO 2 atžvilgiu neutralų atsinaujinantį kurą. JAV, kurios iki šiol nėra ratifikavusios Kioto protokolo, neatsisako pačios emisijų ribojimo idėjos, bet siekia pakeisti Kioto protokole numatytus įsipareigojimus alternatyviais emisijų suvaržymais, kurie labiau skatintų efektyvų energijos vartojimą, nes, JAV teigimu, apriboti bendrą emisijų kiekį augant ekonomikai praktiškai yra neįmanoma 3. Kioto protokole numatomi trys lankstūs mechanizmai, pagal kuriuos valstybės, įtrauktos į JTBKKK I priedą, privalo vykdyti savo įsipareigojimus, siekdamos mažinti CO 2 susiformavimą ir išmetimą į aplinką. Šie valstybių įsipareigojimai gali būti vykdomi naudojant šiuos mechanizmus: Perkant apyvartinius taršos leidimus iš kitų išsivysčiusių valstybių (prekyba apyvartiniais taršos leidimais). Vykdant bendrojo įgyvendinimo projektus kitose I priede išvardytose šalyse (bendrojo įgyvendinimo projektai). Investuojant į taršą mažinančius projektus besivystančiose šalyse (švarios plėtros mechanizmai). 3 Nagevičius, M. Pasaulyje formuojasi naujo tipo prekių taršos leidimų rinka. Lietuvos energijos konsultantų asociacija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < =lt&page_id=31&news_id=2&phpsessid=8f923e866 bd3772eb8bb86e07ca7cdf1>. 66

4 Apyvartinis taršos leidimas (toliau tekste ATL; angl. EU Emission Allowance, EUA) tai leidimas išmesti vieną anglies dioksido (CO 2 ) ekvivalento toną. Pagal šalies parengtą ir Europos Komisijos patvirtintą nacionalinį paskirstymo planą (toliau tekste NPP) įrenginiams, vykdantiems veiklą pagal nustatytą sąrašą, skiriamas atitinkamas ATL kiekis. Neišnaudojusi NPP skirto ATL kiekio, įmonė likusius ATL gali parduoti. Viršijusi skirtą kiekį, trūkstamus ATL įmonė privalo nusipirkti. Kitaip tariant, kiekvienais metais įmonės turi padengti apyvartiniais taršos leidimais visą CO2 taršą, kurią valdžios institucijoms jos nurodo turėjusios ankstesniais metais. Taršos mažinimo vienetas (toliau tekste TMV; angl. emission reduction unit, ERU) sukuriamas įgyvendinant bendro įgyvendinimo (toliau tekste BĮ) projektus. BĮ projektų mechanizmas tai dviejų valstybių įmonių susitarimas, kurio pagrindu vienos valstybės subjektai (įmonės) investuoja į kitoje valstybėje įgyvendinamus projektus, kuriais siekiama sumažinti CO 2 išmetimą konkrečiuose taršos šaltiniuose toje kitoje valstybėje, už tai gaudama iš pastarosios taršos mažinimo vienetus. Tai reiškia, kad viena valstybė, kurios pramonės įmonėms CO 2 sumažinimo kaštai yra labai dideli, investavusi į kitoje valstybėje įgyvendinamus projektus, už investuotas lėšas gauna atitinkamą kiekį TMV iš kitos valstybės, kurios įmonėms CO 2 sumažinimo išlaidos yra gerokai mažesnės. Taip laimi tiek valstybė investuotoja, sutaupiusi savo vietos įmonių lėšas, kurios turėtų būti skiriamos gamybos procesui modernizuoti, tiek valstybė TMV pardavėja, kurios įmonėms sumažėja naujų projektų įgyvendinimo kaštai. Todėl galima teigti, kad BĮ projektų mechanizmo esmė vienos valstybės lėšų, investuotų į kitoje valstybėje įgyvendinamus projektus, transformavimas į TMV. Patvirtintas taršos mažinimo vienetas (toliau tekste PTMV; angl. certified emission reduction unit, CER) sukuriamas įgyvendinant Švarios plėtros (toliau tekste ŠP) mechanizmo projektus. ŠP mechanizmas tai susitarimas, pagal kurį viena šalis investuoja į kitoje šalyje, kuri nėra įtraukta į Kioto protokolo I priedą, įgyvendinamus projektus, už tai gaudama iš pastarosios patvirtintus taršos mažinimo vienetus. Apibendrintai galima paminėti, kad skirtumas tarp BĮ ir ŠP mechanizmo projekto įgyvendinimo vieta. ES siekiai Minėta, kad pagal Kioto protokolą 15 tuo metu ES sudėtyje buvusių šalių išsikėlė labai ambicingą tikslą iki 2012 metų sumažinti savo bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos lygį 8 proc., palyginti su 1990 metų lygiu metais Europos Sąjungos šalys pasirašė tarpusavio naštos palengvinimo sutartį, pagal kurią vienų Sąjungos šalių įsipareigojimus gali perimti kitos šalys; taip kai kurių šalių (Danijos, Švedijos) įsipareigojimai mažinti ŠESD emisijas tapo griežtesni, o kitų šalių (Portugalijos, Graikijos) įsipareigojimai tapo lengvesni. Specialiai klimato kaitos problemoms nagrinėti įsteigtas laikinasis Europos Parlamento komitetas 2008 m. gruodžio 2 d. patvirtino galutines rekomendacijas dėl ES kovos su pasauliniu atšilimu priemonių. 67

5 Kioto siekiai ES (planuojami įgyvendinti iki 2012 m.) Kiekvienos iš ES 15 grupės valstybių indėlis siekiant bendro 8 proc. emisijos lygio sumažinimo pagal Kioto protokolą ES valstybės narės, išsikėlusios individualius emisijos mažinimo tikslus pagal Kioto protokolą Austrija -13% Bulgarija -8% Belgija -7,5% Čekija -8% Danija -21% Estija -8% Suomija 0% Vengrija -6% Prancūzija 0% Latvija -8% Vokietija -21% Lietuva -8% Graikija +25% Lenkija -6% Airija +13% Rumunija -8% Italija -6.5% Slovakija -8% Liuksemburgas -28% Slovėnija -8% Nyderlandai -6% Portugalija +27% Ispanija 15% Švedija +4% Jungtinė Karalystė -12,5% ES valstybės narės užsibrėžė dar didesnių tikslų, skirtų konkrečių priemonių kovai su klimato kaita rinkiniui įgyvendinti. Tarp šių tikslų yra įsipareigojimas iki 2020 metų sumažinti bendrą ES šiltnamio dujų emisiją 20 proc., palyginti su 1990 metų lygiu, bei padidinti suvartojamos atsinaujinančios energijos dalį 20 proc visos ES mastu. Visos valstybės narės yra užsibrėžusios specialius tikslus, atitinkančius jų galimybes gaminti atsinaujinančią energiją. ES emisijos mažinimo siekis bus padidintas iki 30 proc., jei kitos išsivysčiusios šalys pasauliniu susitarimu sutiks elgtis taip pat. Bendras visų valstybių narių tikslas iki 2020 metų transporto sunaudojamą biokuro kiekį padidinti iki 10 proc., nustatant aiškių taisyklių rinkinį, užtikrinantį, kad tai atliekama nuosekliai. Negana to, visos valstybės narės turi užsibrėžusios individualius tikslus iki 2020 metų sumažinti pastatų, transporto, žemės ūkio ir atliekų išskiriamą emisiją vidutiniškai 10 proc., palyginti su 2005 metų lygiu. Lietuvoje buvo išvystytos energijai imlios pramonės šakos, veikė stambios pramonės įmonės, todėl buvo sunaudojami dideli organinio kuro kiekiai, o į aplinką išmetami dideli teršalų kiekiai. Todėl 1990 metais į aplinką Lietuvoje buvo išmesta daugiau kaip 42 mln. t šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Per praėjusį dešimtmetį Lietuvoje galutinės energijos suvartojimas mažėjo, tuo pačiu mažėjo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos (2001 m. sudarė apie 16 mln. t). Pastaruoju metu sparčiai augant pramonei bei transporto srautams, pastebimas šiltnamio dujų išmetimo didėjimas metais bendras šiltnamio dujų išmetimas, remiantis 2007 metų Lietuvos nacionaline šiltnamio dujų inventorizacijos ataskaita, sudarė 22,5 mln. t CO 2 ekv. Įvertinus šalies įsipareigojimą sumažinti 68

6 šiltnamio dujų išmetimą 8 proc., Lietuva gali išmesti į atmosferą daugiau kaip 38 mln. t šiltnamio dujų per metus. Net ir įvertinant Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymą 2010 metais, Lietuvos įsipareigojimai pagal Kioto protokolą turėtų būti įgyvendinti. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos schema Prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) principas yra įteisintas Kioto protokolo 17 straipsnyje metų spalio 13 dieną buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (toliau Direktyva 2003/87/EB), nustatanti prekybos ŠESD išmetimo apyvartiniais taršos leidimais sistemą ES. Šia direktyva siekiama, kuriant efektyvią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų Europos rinką ir darant kuo mažesnę įtaką ekonomikos plėtrai bei užimtumui, padėti veiksmingiau vykdyti Europos Bendrijos ir jos valstybių narių įsipareigojimus pagal Kioto protokolą mažinti antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Kitaip tariant, ši direktyva nustato prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, kad būtų skatinamas rentabilus ir ekonomiškai efektyvus išmetamų ŠESD kiekio mažinimas. ATL galima: pirkti ir parduoti tiesiogiai iš kitų įmonių (kitoms įmonėms), pirkti ir parduoti biržoje, pirkti aukcione. Įmonės, planuojančios investuoti į atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą arba į efektyvesnį energijos vartojimą, turi būti suinteresuotos dalyvauti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, nes pajamos iš parduodamo apyvartinių taršos leidimų pertekliaus leis šioms investicijoms atsipirkti daug greičiau, nei iki šiol 4. Visos ES šalys turi parengti savo apyvartinių taršos leidimų NPP, kurio pagrindu vietos įmonėms yra skirstomi ATL. Kiekvienos Europos valstybės NPP yra nurodomas bendras paskirstomų ATL kiekis ir kokiu principu ATL bus skirstomi. ES Komisija yra nustačiusi tam tikras ATL paskirstymo gaires, iš kurių pagrindinės yra numatytos Kioto protokole bei ES šalių susitarimuose. Kaip ir kitose ES šalyse, ir Lietuvoje yra patvirtintas NPP 5. Europos Komisija, skirstydama ATL kvotas metams, orientavosi į realią praėjusių metų taršą anglies dvideginiu ir Lietuvai metams skyrė 8,8 mln. nemokamų ATL, perpus mažiau nei prašė šalies energetikos, cemento, stiklo pramonės įmonės. EK savo griežtą poziciją grindė tuo, kad 2007 metais Lietuvos įmonės išnaudojo vos pusę jai skirto ATL skaičiaus išmetė į aplinką 6,6 mln. t anglies dvideginio, o turėjo net 13,8 mln. ATL. Jos neįtikino ir Lietuvos argumentas, kad nuo 2010 metų, uždarius IAE, tarša anglies dvideginiu gerokai padidės, o 2005 metais didelis elektros kiekis buvo importuojamas iš Rusijos, todėl elektrinėms leidimų neprireikė. 4 Štreimikienė D., Konstantinavičiūtė I. Prekyba šiltnamio efektą sukeliančiųjų dujų emisijomis ir nacionalinio paskirstymo plano rengimo // Elektros energetika ir technologijos: KTU konferencijos pranešimų medžiaga, 2004 m. balandžio d. / Kaunas: Technologija, Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. D1-609/4-447 Dėl Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo metams plano patvirtinimo. 69

7 Nepatenkintos šiuo Europos Komisijos sprendimu septynios šalys: Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija 2007 m. rugsėjo 25 d. apskundė Komisijos priimtą sprendimą Europos Teisingumo Teismui. Lietuva teigė, kad Europos Komisija, apskaičiuodama ATL kiekį, rėmėsi pernelyg paprasta matematine formule: prie 2005 metų ATL panaudojimo fakto pridėjo BVP augimą ir atėmė energetikos efektyvumo rodiklį. Tačiau Europos Komisija neįvertino, kad mūsų šalyje kai kurių pramonės sektorių BVP didėja daug sparčiau nei šalies BVP. Chemijos pramonės BVP per metus augo net po 20 proc., todėl skirtas labai ribotas ATL skaičius stabdys kai kurių pramonės sričių plėtrą. Taip pat Europos Komisija neatsižvelgė į Ignalinos atominės elektrinės uždarymo faktą. Ieškinyje Europos Teisingumo Teismui nurodoma 6, kad Europos Komisija nepateikė konkrečių argumentų dėl nevienodo naujųjų ES narių ekonominio augimo. Šios šalys ekonomiškai vystosi daug sparčiau nei kitos ES valstybės. 10 ES šalių augimas metais siekė 45 proc., o naujų 15 narių jis buvo 19 procentų. Naujosios valstybės narės yra ekonomiškai silpnesnės nei ES senbuvės, todėl joms reikia laikytis politikos, skatinančios sparčią ekonomikos plėtrą, didinančios konkurencingumą ir užtikrinančios darbo vietų augimą. Sumažinti ATL šią plėtrą gali stabdyti. Jei Komisija neatsižvelgs į naujų narių reikalavimus dėl sprendimų, susijusių su nacionaliniais ATL skirstymo planais, nelygybė 6 Januševičius, T. Ar gali Lietuva perpus sumažinti aplinkos taršą? Rinkos aikštė, 2007 m. lapkričio 9 15 d. tarp ES valstybių gali ne tik nesikeisti, bet ir didėti. Komisijos sprendimas kelia grėsmę ir ateities investicijoms šalyse, kuriose įsigalios sprendimas. Labiausiai CO 2 emisijos normų sumažinimas paveiks užsienio investicijas pramonės įrenginių ir cemento gamybos srityse. Emisijos paskirstymo pakeitimas gali sumažinti produkcijos eksportą už ES ribų. Tai ypač lems priklausomybę nuo trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos, naudojančios senesnius, labiau aplinką teršiančius įrenginius. Toks politikos pokytis gali priversti suabejoti, ar ES išties susirūpinusi klimato kaita. Europos Komisija turi būti paraginta pakeisti savo sprendimus dėl nacionalinių apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planų, kuriuos pateikė Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija bei Slovakija. Atsižvelgusi į minėtų valstybių prašymą skirti reikiamas ATL kvotas, EK įrodytų, kad naujosios narės yra pripažįstamos lygiavertėmis partnerėmis. Kol kas šis ieškinys nėra išnagrinėtas. Pagal Direktyvos 2003/87/EB 16 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas ūkio subjektas, kuris iki kiekvienų metų balandžio 30 dienos neatsisako pakankamo skaičiaus leidimų, kurie atitiktų jo ankstesnių metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, turėtų mokėti baudą už perteklinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Nustatoma, kad bauda už perteklinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 100 eurų už kiekvieną (CO 2 ) ekvivalentą, išmestą iš to įrenginio, už kurį ūkio subjektas neatsisakė leidimų. Sumokėjęs baudą už perteklinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, ūkio subjektas neatleidžiamas nuo įsipareigojimo atsisakyti leidimų skaičiaus, 70

8 atitinkančio tą perteklinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kuri susidarytų, jeigu būtų atsisakoma kitų kalendorinių metų leidimų. Direktyvos 2003/87/EB 4 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog nuo 2005 m. sausio 1 d. jokiu įrenginiu nebūtų vykdoma I priede išvardyta veikla, kurią vykdant išmetamos su ja susijusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, jeigu įrenginį eksploatuojantis ūkio subjektas neturi kompetentingos institucijos pagal direktyvos 5 ir 6 straipsnius išduoto leidimo. Direktyvos 2003/87/EB I priede numatytos veiklos kategorijos energetikos 7, juodųjų metalų gamybos ir apdirbimo bei mineralinių medžiagų apdirbimo pramonės sektoriuose, taip pat veikla pramonės įmonėse, skirtose popieriaus žaliavai gaminti, bei pramonės įmonėse, skirtose popieriui ir kartonui gaminti, kurioms ji taikoma. Taigi, nė vienos ES valstybės nustatytų ūkio šakų įmonė negalės vykdyti veiklos, susijusios su anglies dvideginio emisijomis, nepateikusi atitinkamo kiekio ATL. Lietuvoje yra parengtas Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo projektas 8, kurio tikslas sureguliuoti visuomeninius santykius klimato kaitos valdymo srityje ir numatyti priemones, skirtas valdyti klimato kaitą Lietuvoje, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipa- 7 Deginimo įrenginiai, kurių nominaliniai įdiegiami šilumos pajėgumai viršija 20 MW, išskyrus pavojingų atliekų ar buitinių atliekų deginimo įrengimus; naftos perdirbimo įrengimai; koksinės krosnys. 8 Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo projektas. Aplinkos ministerija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < php3?id=4490>. reigojimus pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, nustatyti asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kurios metu į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, teises ir pareigas, teisės išmesti į atmosferą šilt namio efektą sukeliančias dujas suteikimo teisinius pagrindus ir tvarką. Dabar visuomeniniai santykiai klimato kaitos valdymo srityje Lietuvoje reguliuojami įgyvendinamaisiais teisės aktais Lietuvos Respublikos aplinkos ir ūkio ministrų įsakymais, kurie nustato tokias esmines ūkinės veiklos sąlygas: pareigą turėti apyvartinius taršos leidimus, norint išmesti į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančias dujas, registruotis Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre ir kt. Šiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai ūkinei veiklai lemia papildomas ūkio subjektų finansines išlaidas ir iš esmės keičia ūkinės veiklos sąlygas. Tokios esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, turėtų būti nustatyti įstatymuose. Be to, pagal Direktyvos 2003/87/EB nuostatas reikalaujama nustatyti atsakomybę ūkio subjektams už neteisėtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką, nuo 2008 m. sausio 1 d. numatant vieno šimto EUR dydžio baudas asmenims, neteisėtai išmetusiems šiltnamio efektą sukeliančias dujas į atmosferą. Sankcijos asmenims gali būti taikomos tik įstatymuose numatytais pagrindais ir nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato galimybių skirti administracines nuobaudas juridiniams asmenims, todėl būtinas šios srities teisinis reglamentavimas įstatyme. 71

9 BĮ projektai, švarios plėtros mechanizmai Bendrasis įgyvendinimas yra Kioto protokolo 6 straipsnyje nustatytas mechanizmas, kuris numato galimybę metais TMV perdavimą iš vienos valstybės kitai valstybei, įgyvendinant projektus, dėl kurių sumažėja ŠESD emisijos. Todėl ūkio subjektai, atlikdami projektus, susijusius su energijos generavimo, perdavimo ir vartojimo efektyvumo didinimu, platesniu atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu, gali padengti dalį investicijų, parduodami ar perduodami už investicijas TMV pirkėjams kitose pramoninėse šalyse. Bendrojo įgyvendinimo (toliau tekste BĮ) projektai tai tokie projektai, kurie įgyvendinami tarp dviejų į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos I priedą įrašytų šalių ir užtikrina klimato kaitos padarinių sušvelninimą. Nuo 2000 metų ir vėliau pradėti įgyvendinti projektai gali būti BĮ projektais, tačiau, trūkstant tam tikram įrenginiui ATL, iš BĮ projektų gauti TMV gali būti užskaityti taršai padengti tik po 2008 metų prasidėjus kreditavimo periodui. Per pirmąjį įsipareigojimų laikotarpį išmetamųjų teršalų mažinimas iki 2008 metų galėtų būti perleidžiamas nustatytosios normos vienetais (toliau tekste NNV, angl. assigned amount unit, AAU). BĮ projektuose Lietuva gali dalyvauti ir kaip priimančioji, ir kaip investuojančioji šalis. Lietuvos dalyvavimas BĮ projektuose kaip priimančiosios šalies yra gana ribotas dėl riboto potencialių projektų kiekio. Didesnis potencialas yra dalyvauti kaip investuojančiajai šaliai. Lietuvoje vykdomi BĮ projektai, mažinant šiltnamio efektą sukeliančiųjų dujų emisiją tuose ūkio sektoriuose, kurių neapima ATL prekybos schema 9 : diegiant elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgaines, nepatenkančias į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą; utilizuojant dujas iš naftos gavybos; naudojant biokurą nedidelėse centrinio šildymo katilinėse; toliau skatinant biokuro naudojimą transporte; mažinant emisijas atliekų sektoriuje. Taip pat potencialiai numatomas BĮ projektų įgyvendinimas didinant energijos vartojimo efektyvumą pastatų sektoriuje ir pramonėje. Švarios plėtros mechanizmas (toliau tekste ŠPM) numatytas Kioto protokolo 12 straipsnyje. Šis mechanizmas leidžia sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kaštų požiūriu efektyviu būdu, t. y. JTBKKK B priede nurodytoms valstybės investuojant į taršą mažinančius projektus besivystančiose valstybėse. Šalis, investuojanti į tokius projektus, gauna PTMV, kurių pagalba gali įvykdyti savo įsipareigojimus arba gali jas parduoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų rinkoje. Švarios plėtros mechanizmo tikslas padėti besivystančioms šalims siekti darnios plėtros. Padėdama besivystančiai šaliai rasti būdų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, investuojanti šalis taip pat vykdo savo įsipareigojimus mažinti išmetimų teršalų kiekį. 9 Informacija apie vykdomus bendro įgyvendinimo projektus. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < laaif.lt/index.php? >. 72

10 ŠPM projektas, į kurį investuojama, turi atitikti Kioto protokolo sąlygas, tai reiškia, kad jo pagalba išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinamo lygis yra didesnis, nei numatytas normalaus verslo veikimo sąlygomis. Tinkamai organizuoti ir atitinkantys išorinio vertinimo ir patikrinimo / sertifikavimo reikalavimus, ŠPM projektai gali įgyti kvotas dešimčiai arba septyneriems metams su dviejų atnaujinimų galimybe. Dalyvavimas schemoje yra savanoriškas. Švarios plėtros mechanizmo schema skatina kaštų požiūriu efektyvų Kioto protokolo įgyvendinimą, nes išmetamų teršalų mažinimo galima pasiekti mažiausiomis išlaidomis. Investuoti į švarios plėtros mechanizmo projektus naudinga tiek besivystančioms, tiek pramoninėms šalims, taip pat aplinkai: Šalys šeimininkės gauna pagalbą siekdamos darnios plėtros. Šalys investuotojos gauna pagalbą siekdamos įvykdyti savo išmetamų teršalų mažinimo įsipareigojimus. Pasiekiama reali, išmatuojama, ilgalaikė ir kaštų požiūriu efektyvi nauda, galinti sumažinti klimato kaitą. Pasiekiamas papildomas išmetamų teršalų mažinimas (šalia numatyto normalaus verslo veikimo sąlygomis). Numatoma, kad iki Kioto protokolo pirmojo įsipareigojimo laikotarpio pabaigos (2012 metų) Lietuva nesunkiai vykdys įsipareigojimus sumažinti šiltnamio dujų emisijas net ir nevykdydama bendro įgyvendinimo ar ŠPM projektų kitose šalyse. Todėl Lietuvai, kaip valstybei, investuoti į švarios plėtros projektus per artimiausius kelerius metus nėra tikslinga. Tačiau dalyvauti kaip investuotojos galėtų būti suinteresuotos Lietuvos įmonės, kurių įrenginiai yra įtraukti į ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais schemą. Su ES Komisija suderintame nacionaliniame apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plane, vykdant Direktyvos 2003/87/EB pakeitimus, padarytus 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/101/ EB (OL 2004 L 338, p. 18) Jungiančiąją direktyvą, yra numatyta, kad Lietuvos įrenginių, dalyvaujančių ATL prekyboje, operatoriai už CO 2 taršą gali atsiskaityti ne tik apyvartiniais taršos leidimais, bet ir PTMV arba TMV, kurie paprastai yra pigesni nei ATL. Lietuvos įrenginių operatoriai galės padengti taršą PTMV arba TMV, neviršydami 20 proc. visų gautų ATL kiekio. Ši dalis yra viena iš didžiausių, palyginti su atitinkamu rodikliu kitose ES šalyse 10. Klimato kaita kitų valstybių vaidmuo Kinija, kuri pirmauja pasaulyje pagal išmetamų šiltnamio dujų kiekį, šioje srityje 2009 metais pralenkė JAV. Dar ne taip seniai, 1990 metais, ji į atmosferą paleisdavo perpus mažiau CO 2 nei JAV. Tačiau nors 2002 metais Kinija ratifikavo Kioto protokolą, kaip besivystanti šalis ji nėra saistoma jo nuostatų. Manoma, jog 2006 metais JAV anglies dvideginio emisija siekė 5,75, Kinijos 5,68, o ES 3,33 gigatonos. Am- 10 Projekto Pajėgumų stiprinimas įgyvendinant Kioto protokolo reikalavimus Lietuvoje galutinės ataskaitos 3 priedas Kioto protokolo lanksčiųjų mechanizmų taikymo Lietuvoje tobulinimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < files/ doc>. 73

11 bicinguose Kinijos planuose padidinti energijos intensyvumą (efektyvų panaudojimą) 20 proc., o atsinaujinančios energetikos dalį dešimtadaliu iki 2010 metų metų lapkritį Kinija paskelbė daugiamilijoninį ekonomikos stimuliavimo planą, kurio ketvirtadalis lėšų bus skirta aplinkosaugai ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo iniciatyvoms. Tačiau Kinija nori, kad būtų išlaikyta dabartinė Kioto protokolo struktūra besivystančioms šalims netektų prisiimti konkrečių kiekybiškai apibrėžtų įsipareigojimų 11. Kaip jau buvo minėta, JAV nėra ratifikavusios Kioto protokolo ir prisiėmusios jame nurodytų taršos mažinimo įsipareigojimų. Tarptautinei bendruomenei stengiantis susitarti dėl naujos Kioto protokolą pakeisiančios sutarties, kurią numatoma pasirašyti 2009 metais JT Kopenhagos konferencijoje, tikimasi JAV dalyvavimo. JAV Kongresas svarsto įstatymo dėl klimato kaitos projektą ir paragino JAV partnerius stiprinti pastangas kuriant prekybos CO 2 taršos leidimais sistemą, kurią ateityje būtų galima sujungti su peržiūrima europine ETS sistema. B. Obama savo kampanijos metu nuolat kalbėjo apie klimato kaitos ir energetikos problemų sprendimo būtinybę, todėl tikimasi, kad JAV taps ES partnere šioje srityje 12. Rusijoje po Sovietų Sąjungos žlugimo sustojo daugelis gamyklų, todėl jos CO 2 emisijos sumažėjo daugiau nei trečdaliu. 11 Iš Balio per Poznanę į Kopenhagą: klimato kaitos stabdymo ambasadoriai. Europos Parlamentas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < eu/sides/getdoc.do?pubref=-//ep//text+im-press FCS DOC+XML+V0//LT>. 12 Taip, mes galime! Briuselio reakcija į JAV prezidento rinkimų rezultatus. Europos Parlamentas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < STO41195&language=LT>. Dėl šios priežasties Rusija išmeta gerokai mažiau anglies dvideginio, nei leidžia 2004 metais jos ratifikuotas Kioto protokolas. Tačiau vis tiek Rusija yra daugiausiai CO 2 išmetančių šalių penketuke. Rusijos prezidentas D. Medvedevas priėmė įsaką dėl energijos panaudojimo efektyvumo padidinimo 40 proc metais, į kurį Rusijos energetikos sektorius žiūri pakankamai rimtai 13. Ir nors Rusija dėka įsigaliojo Kioto protokolas, iki šiol nėra aišku, ar Rusija dalyvaus tolesniuose taršos mažinimo susitarimuose. Indija, užimanti trečią vietą pagal išmetamų šiltnamio dujų kiekį 14, kaip ir Kinija, neturi įsipareigojimų dabartinėje Kioto sistemoje, nes ji įtraukta į besivystančių šalių sąrašą. Planuojama, kad, pavyzdžiui, Indijoje iki 2020 metų energijos poreikis padidės dvigubai. Todėl svarbu glaudžiai bendradarbiauti su šia šalimi ir padėti jai perimti technologijas, kurios leistų pasiekti numatytą ekonomikos augimą, bet iki minimumo sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Taršos vienetų apmokestinimas Taršos vienetai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimus 15 finansinėje atskaitomybėje pelno mokesčio tikslais 13 Klimato kaitos stabdymas: Rusija neturi likti nuošalyje. ES naujienos [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < ent&view=article&id=247:klimato-kaitos-stabdymasrusija-neturi-likti-nuoalyje&catid=67:aplinkosauga-irklimato-kaita&itemid=88>. 14 Highest CO 2 Emitting Power Sectors by Country. Carbon Monitoring for Action [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < country>. 15 Dėl apyvartinių taršos leidimų apmokestinimo pelno ir pridėtinės vertės mokesčiais // Mokesčių žinios , Nr. 2 (464). 74

12 gali būti laikomi ilgalaikiu nematerialiuoju arba trumpalaikiu turtu. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimą, jeigu ATL įmonės iš Aplinkos ministerijos įsigyja nemokamai, tai jų įsigijimo kaina yra lygi 0, nes įmonės, juos įsigydamos, nepatiria jokių išlaidų. Kai įmonė neatlygintinai įsigytus ATL perleidžia atlygintinai tretiesiems asmenims, tai už šiuos ATL visa gautina pinigų suma, apskaičiuojant pelno mokestį, turi būti priskiriama prie pajamų, nes jų įsigijimo kaina yra lygi 0. Toks inspekcijos išaiškinimas, autoriaus nuomone, nepagrįstas. Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastos tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Taigi investicijos, panaudotos gamybai modernizuoti, kurios mažina taršą, tačiau nedidina gamybos efektyvumo, bus laikomos neleidžiamais atskaitymais ir asmuo, investavęs į projektą, mažinantį taršą, negalės iš apmokestinamojo pelno atskaityti tokio projekto išlaidų. Iš Aplinkos ministerijos gautų ir investicijų dėka sutaupytų ATL savikaina taip pat pagal mokesčių administratoriaus paaiškinimą bus lygi 0 ir visos pajamos, gautos pardavus ATL, apmokestinamos pelno mokesčiu. Tokiu atveju visiškai yra neįvertinamos realios nepanaudotų ATL gavimo išlaidos, nors juos pardavus gaunamos pelno mokesčiu apmokestinamosios pajamos. Darytina išvada, kad įmonėms reikėtų arba leisti traukti į sąnaudas aplinkos taršą mažinančių, tačiau gamybos efektyvumo nedidinančių projektų išlaidas, arba ATL įsigijimo savikaina pripažinti jų rinkos vertę. Mokesčių administratorius savo paaiškinimuose taip pat nurodo, kad kai įmonė iš trečiųjų asmenų įsigyja trūkstamą ATL, TMV ar PTMV kiekį, tai šiuos įsigytus taršos mažinimo vienetus galėtų apskaityti kaip ilgalaikį nematerialųjį turtą, jeigu jis atitinka ilgalaikio turto kriterijus, ir, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų priskirti amortizacijos sumas per Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytą nematerialiojo turto amortizacijos normatyvą (metais). Jeigu minėtą ilgalaikį nematerialųjį turtą įmonė parduoda, tai, nustatant apmokestinamąjį pelną, turto vertės padidėjimo pajamos apskaičiuojamos PMĮ 16 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. iš pajamų, gautų pardavus nematerialųjį turtą, atimama to turto įsigijimo kaina, sumažinta amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Su tokiu aiškinimu taip pat nereikėtų sutikti, nes taršos mažinimo vienetai įsigyjami padengti taršą, kuriai turimų taršos vienetų nepakanka. Yra nelogiška taršos mažinimo vienetus laikyti ilgalaikiu nematerialiu turtu ir skaičiuoti jų nusidėvėjimą, jeigu įsigyti taršos vienetai yra iš karto sunaudojami. Taršos mažinimo vienetų išlaidos, kaip ilgalaikio turto eksploatavimo sąnaudos, turėtų būti iš pajamų atskaitomos iš karto sunaudojimo momentu. Naudojantis įrengimais neturint reikiamo kiekio taršos leidimų, būtų mokamos baudos. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 3 punktą iš pajamų negali būti atskaitomos netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus. Taigi 75

13 sumokėta bauda už aplinkos teršimą, neturint reikiamo kiekio taršos vienetų, bus laikoma neleidžiamais atskaitymais. Pažymėtina, kad kai kurios valstybėse, pavyzdžiui, Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt., tokios baudos laikomos leidžiamais atskaitymais 16. Taršos mažinimo vienetai, įsigyjami perparduoti, bus laikomi trumpalaikiu turtu ir, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, juos pardavus gautina pinigų suma bus priskiriama prie pajamų, o jų įsigijimo kaina prie leidžiamų atskaitymų. Jeigu tokius taršos mažinimo vienetus įmonė išnaudos pati, jų įsigijimo kaina, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, galės būti priskiriama prie leidžiamų atskaitymų, t. y. taršos mažinimo vienetų panaudojimas reiškia pelno uždirbimą. Pagal PVM įstatymo 7 straipsnį nematerialiojo turto perdavimas yra laikomas paslaugų teikimu. Kadangi taršos vienetai įmonės yra apskaitomi kaip nematerialusis turtas, tai jų perleidimas laikomas paslaugų teikimu ir yra PVM objektas. Toks įstatymo aiškinimas atitinka bendrą Europos Sąjungos valstybių narių susitarimą 17, priimtą remiantis Europos Sąjungos 1977 m. gegužės 16 Taxation of emissions trading within the EU. PricewaterhouseCoopers guide to taxation of emissions trading. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < f2f77c97055f9 80e85256f3f006808ae> 17 Commission of the European Communities, Communication from the Commission on guidance to assist Member States in the implementation of the criteria listed in Annex III to Directive 2003/87/EC establishing a scheme for greenhouse gas emission allowance trading within the Community and amending Council Directive 96/61/EC, and on the circumstances under which force majeure is demonstrated, COM(2003)830. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < 30:FIN:en:PDF> 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/ EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 9 straipsnio (2)(e) dalimi. Pagal Lietuvos teisės aktus, taršos vienetų perleidimo paslaugos suteikimo vieta nustatoma vadovaujantis PVM įstatymo 13 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis. Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims perleidžiami taršos vienetai yra apmokestinami taikant 19 procentų PVM tarifą. Kai taršos vienetai perleidžiami kitoje valstybėje narėje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui arba už Europos Bendrijų teritorijos ribų įsikūrusiam bet kokiam asmeniui, laikoma, kad taršos vienetų perleidimo paslauga yra suteikta ne šalies teritorijoje ir šiuo atveju Lietuvoje tai nėra PVM objektas. PVM už papildomai įsigytus ir sunaudotus taršos vienetus atskaitomas bendra tvarka, t. y. PVM mokėtojai vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsniu (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960) turi teisę į už įsigytus tartos vienetus apskaičiuoto pirkimo PVM atskaitą, nes jie skirti naudoti apmokestinamai PVM mokėtojo veiklai PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, neatsižvelgiant į tai, ar šie vienetai parduodami ar sunaudojami PVM mokėtojo veikloje. Vadovaujantis Lietuvos mokesčių administratoriaus išaiškinimu 18 Aplinkos apsaugos ministerijos neatlygintinai išduoti taršos 18 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos komentaras Dėl apyvartinių taršos leidimų apmokestinimo pelno ir pridėtinės vertės mokesčiais // Mokesčių žinios , Nr. 2 (464). 76

14 vienetai nėra PVM objektas (nėra ekonominė veikla). Tačiau kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje, Suomijoje, laikomas PVM objektu 19, bet kai šie taršos vienetai yra perleidžiami tretiesiems asmenims už atlygį, tai toks taršos vienetų perleidimas yra PVM objektas. Autoriaus nuomone, pradinis taršos vienetų suteikimas neturėtų būti laikomas ekonomine veikla, nes jis atitinka valstybės ir savivaldybių veiklos sąvoką, apibrėžtą PVM įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje. Išvados 1. Lietuvos teisinis reguliavimas Kioto protokolo lankstiesiems mechanizmams įgyvendinti yra sąlygiškai pakankamas. Pagrindinė problema, kad Kioto lanksčiųjų mechanizmų taikymą nustato ne įstatymai, bet žemesnės galios teisės aktai, nacionaliniuose teisės aktuose nenustatyta atsakomybė už perteklinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, todėl būtina kuo greičiau priimti Klimato kaitos įstatymą. 2. Apyvartinių taršos leidimų sistema yra pagrindinė priemonė, skirta švelninti klimato kaitą, o dalyvavimas Europos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje sudaro sąlygas mažinti sąnaudas įgyvendinant Kioto protokolo reikalavimus. 3. Balio susitarimas susitarti iki 2009 m. tik pradžia. Dabar laukia ilgas derybų laikotarpis, kuris, šiemet įpusėjęs JT 19 Taxation of emissions trading within the EU. PricewaterhouseCoopers guide to taxation of emissions trading. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < f2f77c97055f9 80e85256f3f006808ae> klimato kaitos konferencijoje Poznanėje, turėtų baigtis 2009 metų pabaigoje Kopenhagos sutarties pasirašymu. Viliamasi, kad Kioto tikslus pakeis ambicingi Kopenhagos tikslai, prie kurių prisijungs visos pramoninės valstybės, įskaitant ir JAV. Prognozuojama, kad Lietuva sugebės įgyvendinti Kioto protokolo reikalavimus net ir uždarius Ignalinos atominę elektrinę, todėl Lietuvos perspektyvos Europos Teisingumo Teisme ginčijant ATL kvotas metams labai abejotinos. Lietuvoje, kaip priimančioje šalyje, BĮ projektų potencialas yra mažas dėl to, kad didžiausią šiltnamio dujų taupymo potencialą turinys įrenginiai dalyvauja ATL prekybos sistemoje arba netiesiogiai turi įtakos šiltnamio dujų išmetimui šioje sistemoje. Lietuva nėra suinteresuota dalyvauti kaip investuojančioji šalis BĮ ir ŠPM projektuose, nes ATL trūkumas neprognozuojamas. Tačiau Lietuvos įmonėms, kurių įrenginiai dalyvauja ATL prekybos sistemoje, būtų tikslinga vykdyti BĮ projektus, siekiant šiltnamio dujų išmetimus padengti Kioto vienetais. Be trijų iš keturių pačių didžiausių pasaulio teršėjų, t. y. Kinijos, JAV ir Indijos, bei besivystančių valstybių Brazilijos, Meksikos ir kt. prisidėjimo prie globalaus klimato atšilimo tolesni emisijos sumažinimai Europos Sąjungoje duos labai mažą efektą. Minėtos valstybės turi pakeisti savo nuomonę, kad klimato pasikeitimo smūgiai bus mažiau nuostolingi, nei dalyvauti kovoje su jais. 77

15 8. Įmonėms reikėtų arba leisti traukti į sąnaudas aplinkos taršą mažinančių, tačiau gamybos efektyvumo nedidinančių projektų išlaidas, arba ATL įsigijimo savikaina pripažinti jų rinkos vertę. Taršos mažinimo vienetų išlaidos, kaip ilgalaikio turto eksploatavimo sąnau- 9. dos, turėtų būti iš pajamų atskaitomos iš karto sunaudojimo momentu. Mokesčių administratoriaus išaiškinimai dėl taršos vienetų apmokestinimo yra nuoseklūs ir atitinka ES direktyvas bei susitarimus. LITERATŪRA Teisės aktai 1. Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija // Valstybės žinios. 1995, Nr Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolas // Valstybės žinios. 2002, Nr m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialus leidimas 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/101/EB // OL 2009 L 8, p m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2216/2004 dėl standartizuotos ir apsaugotos registrų sistemos sutinkamai su 2003/87/ EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva ir 280/2004/EB Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (OL 2004 L 386, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 994/2008 // OL 2008 L 271, p m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas // OL 1977 L 145, p Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 19 d. įstatymas Nr. IX-1203 Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo // Valstybės žinios. 2002, Nr Pelno mokesčio 2001 m.gruodžio 20 d.įstatymas Nr. IX-675 // Valstybės žinios. 2001, Nr Pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymas Nr. IX-751 //Valstybės žinios. 2002, Nr Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. I-812 Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo // Valstybės žinios. 1995, Nr Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. X-1046 Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo // Valstybės žinios. 2007, Nr Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 443 Dėl Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programos patvirtinimo // Valstybės žinios. 2006, Nr Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 94 Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinės strategijos patvirtinimo // Valstybės žinios. 2008, Nr Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 71 Dėl LR klimato kaitos įstatymo koncepcijos patvirtinimo // Valstybės žinios. 2008, Nr Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 20 d. nutarimas Nr Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo metų programos patvirtinimo // Valstybės žinios. 2008, Nr Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. D1-231 Dėl Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo patvirtinimo // Valstybės žinios. 2004, Nr Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. D1-279/4-193 Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strateginių krypčių patvirtinimo bei tarpinstitucinio funkcijų pasiskirstymo įgyvendinant šį mechanizmą // Valstybės žinios. 2004, Nr

16 17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. D1-686 Dėl Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo metams plano patvirtinimo // Valstybės žinios. 2005, Nr Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. D1-252 Dėl Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registro įsteigimo //Valstybės žinios. 2005, Nr Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. D1-287 Dėl Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registro nuostatų patvirtinimo // Valstybės žinios. 2005, Nr Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. D1-183 Dėl Kioto protokolo bendro įgyvendinimo projektų vykdymo taisyklių patvirtinimo // Valstybės žinios. 2005, Nr Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 liepos 12 d. įsakymas Nr. D1-397 Dėl Apyvartinių taršos leidimų aukciono sąlygų aprašo patvirtinimo // Valstybės žinios. 2007, Nr Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. D1-609/4-447 Dėl Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo metams plano patvirtinimo //Valstybės žinios. 2007, Nr Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-592/4-531 Dėl Apyvartinių taršos leidimų rezervo naujiems įrenginiams paskirstymo m. ir apyvartinių taršos leidimų iš nutraukiančių veiklą įrenginių perdavimo į apyvartinių taršos leidimų rezervą naujiems įrenginiams taisyklių patvirtinimo // Valstybės žinios. 2007, Nr ). Specialioji ir kita literatūra 1. Dapkus L. Klimato kaita. Esė rinkinys // Danijos ambasada, [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < menu/politics/ EnergetikaIrKlimato Kaita/2008 MEs%C4%97ApieKlimatoKaitKonkursas/>. 2. Januševičius T. Ar gali Lietuva perpus sumažinti aplinkos taršą? Rinkos aikštė, 2007 m. lapkričio 9 15 d. 3. Nagevičius M. Pasaulyje formuojasi naujo tipo prekių taršos leidimų rinka. Lietuvos energijos konsultantų asociacija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < lt/index.php?content=pages&lng=lt&page_ id=31&news _id=2&phpsessid=8f923e866b d3772eb8bb86e07ca7cdf1>. 4. Štreimikienė D., Konstantinavičiūtė I. Prekyba šiltnamio efektą sukeliančiųjų dujų emisijomis ir nacionalinio paskirstymo plano rengimo // Elektros energetika ir technologijos: KTU konferencijos pranešimų medžiaga, 2004 m. balandžio d./ Kaunas: Technologija, Žebrytė I. Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema ir lankstieji Kioto mechanizmai. // Norcous & Partners, 2007 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < files/events/6_zebryte.ppt>. 6. Naujokaitė J., Skrockaitė A. Apyvartiniai taršos leidimai ir Kioto protokolo Bendro įgyvendinimo mechanizmas. VšĮ Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas, 2007 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < julija.ppt>. 7. Štreimikienė D., Mikalauskienė A. Rodiklių sistema ES direktyvų, skirtų energijos efektyvumo didinimui, atsinaujinančių energijos išteklių skatinimui bei klimato kaitos švelninimui, įgyvendinimo monitoringui. Lietuvos energetikos institutas, 2007 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < %20A/Mikalauskiene.pdf>. 8. Čiegis R., Bubnienė R. Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos ekonominio efektyvumo didinimas: paskirstymo metodikų įtaka. Ekonomika, 2006 Nr. 73 [interaktyvus]. Prieiga per internetą < /73/Remigijus_Ciegis Ruta_Bubniene2.pdf >. 9. Eurobarometro apklausos Europiečių požiūris į klimato kaitą duomenys [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < opinion/archives/eb _special_en.htm#300>. 10. Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo projektas. Aplinkos ministerija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < taproj.php3?id=4490>. Informacija apie vykdomus bendro įgyvendinimo projektus. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < index.php? >. 11. Projekto Pajėgumų stiprinimas įgyvendinant Kioto protokolo reikalavimus Lietuvoje galutinė ataskaita [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < 79

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/  m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  2019/  m.  vasario 21 d.  -  kuriuo  iš  dalies  keičiamas  Reglamentas  (ES)  Nr. 1408/ dėl  Sutart 2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties

Detaliau

24 VERSLO APSKAITOS STANDARTO MR

24 VERSLO APSKAITOS STANDARTO MR Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba PATVIRTINTA Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016

Detaliau

Top margin 1

Top margin 1 EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

Verification Opinion Template

Verification Opinion Template Nepriklausomos pagrįsto patikinimo patikros ataskaitos išvada apyvartinių taršos leidimų prekybos ES ATLPS metinių ataskaitų teikimas DUOMENYS APIE VEIKLOS VYKDYTOJĄ Veiklos vykdytojo pavadinimas: VĮ Visagino

Detaliau

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Ekonomikos augimas - esminė skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo prielaida Tvariai auganti ekonomika Struktūrinės reformos Tvarūs

Detaliau

ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019

ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019 ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv 2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias

Detaliau

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio 1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo

Detaliau

Galutine ataskaita_

Galutine ataskaita_ ENERGETIKOS KOMPLEKSINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA NACIONALINIŲ IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO PROGNOZIŲ RENGIMO METODINIŲ GAIRIŲ PARENGIMAS Galutinė ataskaita Dr. I. Konstantinavičiūtė

Detaliau

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 8 4 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2006/17 dėl Europos centrinio

Detaliau

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2015

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 04 18 C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2012 04 18 kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO Suvestinė redakcija nuo 2017-12-02 Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 147-6900, i. k. 111203NISAK0001-293 LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PREKYBOS GAMTINĖMIS DUJOMIS TAISYKLIŲ

Detaliau

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 217 METŲ III KETVIRTĮ Vilnius, 218 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-8223 Vilnius Tel. +37 5 213 5166 Faks. +37 5 213

Detaliau

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcijai apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių

Detaliau

Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr.

Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr. Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr. Palyginamosioms sąnaudos pagal naują Aprašo projektą

Detaliau

719347LT

719347LT ASAMBLEA PARLAMENTARIA EURO LATINOAMERICANA EUROPOS IR LOTYNŲ AMERIKOS PARLAMENTINö ASAMBLöJA REZOLIUCIJA Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika remiantis Politinių reikalų, saugumo ir

Detaliau

Microsoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology

Microsoft Word - PISKISVÄ®18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos

Detaliau

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL ŪKININKO, KURIAM TAIKOMA KOMPENSACINIO PRIDĖT

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL ŪKININKO, KURIAM TAIKOMA KOMPENSACINIO PRIDĖT VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL ŪKININKO, KURIAM TAIKOMA KOMPENSACINIO PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO TARIFO SCHEMA, PATIEKTOS PRODUKCIJOS

Detaliau

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai GENERALINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS GENERALINIS MIŠKŲ URĖDAS BENJAMINAS SAKALAUSKAS VILNIUS 2013m. spalio 10 d. 1 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Nacionalinės energetikos strategija

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2017 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio

Detaliau

airbnb-pwc-taxguide-lithuania-lt

airbnb-pwc-taxguide-lithuania-lt Šį vadovą parengė nepriklausoma apskaitos įmonė 2018 m. rugsėjo LIETUVA SU TRUMPALAIKE NUOMA SUSIJĘ MOKESČIŲ KLAUSIMAI Toliau pateikta informacija yra gairės, padėsiančios susipažinti su kai kuriais mokesčių

Detaliau

Microsoft Word - aiskinamasis pilnas 2010 metinis

Microsoft Word - aiskinamasis pilnas 2010 metinis PRIENŲ RAJONO VEIVERIŲ ANTANO KUČINGIO MENO MOKYKLA Juridinių asmenų registras Kodas 191553816, Kauno g. 54, Veiverių mstl., Prienų r., Tel/faks.: (8~319) 68130 el.p. kucingis@langasiateiti.lt a/s LT 564010041100019920

Detaliau

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS Projektas VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL ŠILUMOS TIEKĖJŲ, NEPRIKLAUSOMŲ ŠILUMOS GAMINTOJŲ, GERIAMOJO VANDENS TIEKĖJŲ IR NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ

Detaliau

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom L 247/38 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2013 9 18 GAIRĖS EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2013 m. liepos 30 d. kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA UAB Investicijų ir verslo garantijos valdybos 2015-03-27 sprendimu (posėdžio protokolas Nr.14) PAPILDOMOS SĄLYGOS, KURIOS TAIKOMOS TEIKIANT PASKOLAS SU UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis "Giliukas", , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis Giliukas, , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu Elektroninio dokumento nuorašas FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS I SKYRIUS 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 8589 final ANNEX 1 PRIEDAS prie Komisijos įgyvendinimo reglamento dėl duomenų patikros ir tikrintojų ak

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 8589 final ANNEX 1 PRIEDAS prie Komisijos įgyvendinimo reglamento dėl duomenų patikros ir tikrintojų ak EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 12 19 C(2018) 8589 final ANNEX 1 PRIEDAS prie Komisijos įgyvendinimo reglamento dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

Detaliau

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS SVEIKATINIMO, ŠVIETIMO, KULTŪROS IR UŽIMTUMO SKATINIMO

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2017 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

AKCINĖ BENDROVĖ

AKCINĖ BENDROVĖ UAB Energijos parkas REGULIAVIMO APSKAITOS SISTEMOS APRAŠAS I SKYRIUS BENDROJI DALIS 1. UAB Energijos parkas (toliau Bendrovė) tai nepriklausomas šilumos gamintojas, iš biodujų kogeneracinėse jėgainėse

Detaliau

2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansi

2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansi 2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansinės būklės ataskaitos forma) NAUJOSIOS AKMENĖS RAMUČIŲ

Detaliau

Vietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma

Vietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma Durpės Lietuvos energetikoje kaip realu? Giedrius Kavaliauskas, 2015.04.29, Kaunas Vietiniai ištekliai - durpės Pelkės Lietuvoje, % 2% 1% Naturalios pelkės Klaipeda Kaunas 44% 28% Nusausintos žemės ūkiui

Detaliau

2013 m

2013 m 2019 m. Finansų olimpiada Regioninis etapas I-asis Finansų olimpiados etapas. Finansų žinių testas. (Iš viso 50 balų) Klausimams nuo 1 iki 21 apibraukite vieną teisingą atsakymą. Klausimams nuo 22 iki

Detaliau

Kelmės rajono Kražių gimnazija Įmonės kodas , S.Dariaus ir S. Girėno g.2, Kražiai, Kelmės rajonas 2016 m. kovo 18 d. FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠ

Kelmės rajono Kražių gimnazija Įmonės kodas , S.Dariaus ir S. Girėno g.2, Kražiai, Kelmės rajonas 2016 m. kovo 18 d. FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠ Kelmės rajono Kražių gimnazija Įmonės kodas 190093592, S.Dariaus ir S. Girėno g.2, Kražiai, Kelmės rajonas 2016 m. kovo 18 d. FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS I. BENDROJI DALIS Kelmės rajono Kražių

Detaliau

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis ( VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (toliau Organizacija) parengė 2019 m. Visuomenės švietimo

Detaliau

CL2013O0023LT _cp 1..1

CL2013O0023LT _cp 1..1 02013O0023 LT 01.09.2018 001.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės

Detaliau

BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita

BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita TRUMPALAIKIO TURTO APSKAITA Fundamentinė apskaitos lygybė TURTAS = NUOSAVYBĖ + + Pajamos - Sąnaudos Ilgalaikis + trumpalaikis = Nuosavas + Įsipareigojimai

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 11 COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) / kuriuo iš dalies keičiamos Deleguoto

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) / kuriuo iš dalies keičiamos Deleguoto EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 06 07 C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) /... 2018 06 07 kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 nuostatos dėl bendrosios

Detaliau

Verification Opinion Template

Verification Opinion Template priklausomos pagrįsto patikinimo patikros ataskaitos išvada apyvartinių taršos leidimų prekybos DUOMENYS APIE VEIKLOS VYKDYTOJĄ Veiklos vykdytojo pavadinimas: "Lietuvos energijos gamyba" AB Įrenginio pavadinimas:

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. rugsėjo 15 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2015/0198 (NLE) 12046/15 ADD 1 VISA 288 COLAC 88 PASIŪLYMAS nu

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. rugsėjo 15 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2015/0198 (NLE) 12046/15 ADD 1 VISA 288 COLAC 88 PASIŪLYMAS nu Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. rugsėjo 15 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2015/0198 (NLE) 12046/15 ADD 1 VISA 288 COLAC 88 PASIŪLYMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio

Detaliau

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles L 189/50 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2014 6 27 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 654/2014 2014 m. gegužės 15 d. dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) Straipsniai FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pastabos Pateikimo valiuta ir tikslumas: Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena eurais Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek Sausio mėnesio rinkos apžvalga 2015 02 24 2015 metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį Nord

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

AB „Klaipėdos nafta“ rebrand

AB „Klaipėdos nafta“ rebrand AB KLAIPĖDOS NAFTA 2017 M. 6 MĖN. NEAUDITUOTI FINANSINIAI REZULTATAI 2017 m. liepos 31 d. TURINYS Informacija apie Bendrovę Svarbiausi įvykiai Finansiniai rezultatai Kita informacija 2 INFORMACIJA APIE

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“ VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016 2023 m. VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016-2023 m. Bendra strategijos vertė 2 486 600,00 Eur. Lėšos vietos

Detaliau

Microsoft Word - nutarimo+projektas_+VB

Microsoft Word - nutarimo+projektas_+VB VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL GINČO TARP IR AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS NAGRINĖJIMO 2019 m. gegužės 20 d. Nr. O3E-147 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation PANEVĖŽIO RAJONO RAMYGALOS KULTŪROS CENTRAS 188213593, Vadoklių g. 14, Ramygala AIŠKINAMASIS RAŠTAS PRIE 2016 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO I.BENDROJI DALIS Pagrindinė veikla Poilsio organizavimas,

Detaliau

Projekto lyginamasis variantas

Projekto lyginamasis variantas 1. PMĮ 5 straipsnio 7-10 dalys ir jų apibendrinti paaiškinimai (komentarai) 7. Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuota apmokestinamojo pelno iš

Detaliau

st16572.lt10.doc

st16572.lt10.doc EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA 16572/10 (OR. en) PRANEŠIMAS SPAUDAI 3047-as Tarybos posėdis Bendrieji reikalai Briuselis, PRESSE 306 PR CO 37 Pirmininkas Steven Vanackere Belgijos Ministro Pirmininko pavaduotojas

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Projekto

Detaliau

3 VSAFAS projekto priedai

3 VSAFAS projekto priedai 2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansinės būklės ataskaitos forma) Partizanų 46, Kaunas Įm

Detaliau

Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ate

Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ate Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ateities sandorių kainos Sausį supanašėjo Estijos ir Suomijos

Detaliau

2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius

2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius 2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius 2 Turinys Santrauka... 3 Pagrindiniai 2014 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 4 Pirminės

Detaliau

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkričio d. FORMAI PRITARTA 2014-2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius bankus, duomenys. Remiamasi emitentų viešai skelbta

Detaliau

untitled

untitled EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 11 26 COM(2013) 818 final 2013/0405 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Naujų ir naudotų automobilių įsigijimas iš ES, jų tiekimas, deklaravimas, PVM sąskaitų faktūrų išrašymas. PVMĮ pakeitimai nuo 2019 metų VMI prie FM Mokesčių informacijos departamentas 2019 m. Seminaro

Detaliau

C(2016)7159/F1 - LT (annex)

C(2016)7159/F1 - LT (annex) EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 11 C(2016) 7159 final ANNEXES 1 to 3 PRIEDAI prie KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO kuriuo 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014

Detaliau

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1350/2013, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri žemės ūkio ir žuvininkystės s

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1350/2013, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri žemės ūkio ir žuvininkystės s 2013 12 21 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 351/1 I (Įstatymo galią turintys teisės aktai) REGLAMENTAI EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1350/2013 2013 m. gruodžio 11 d. kuriuo

Detaliau

final_Duju_rinkos_stebesesnos_ataskaita_2011_I_ketv

final_Duju_rinkos_stebesesnos_ataskaita_2011_I_ketv Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija GAMTINIŲ DUJŲ RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2011 M. I KETV. Vilnius, 2011 2 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Algirdo g. 27, LT-03219

Detaliau

Microsoft Word m. I ketv. finansinių ataskaitų aiškinamasis rastas

Microsoft Word m. I ketv. finansinių ataskaitų aiÅ¡kinamasis rastas TAURAGĖS AUŠROS PAGRINDINĖ MOKYKLA 2019 METŲ I KETVIRČIO FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 2019-04-23 BENDROJI DALIS 1. Duomenys apie subjektą, parengusį finansinių ataskaitų rinkinį Tauragės

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FON

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FON LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS RODIKLIŲ

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIAUS PAŽYMA DĖL PARTIJOS,,JAUN

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIAUS PAŽYMA DĖL PARTIJOS,,JAUN LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIAUS PAŽYMA DĖL PARTIJOS,,JAUNOJI LIETUVA 2017 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO IR

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

EUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. gruodžio 3 d. (04.12) (OR. en) 16889/12 Tarpinstitucinė byla: 2012/0339 (NLE) PECHE 505 PASIŪLYMAS nuo: E

EUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. gruodžio 3 d. (04.12) (OR. en) 16889/12 Tarpinstitucinė byla: 2012/0339 (NLE) PECHE 505 PASIŪLYMAS nuo: E EUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. gruodžio 3 d. (04.12) (OR. en) 16889/12 Tarpinstitucinė byla: 2012/0339 (NLE) PECHE 505 PASIŪLYMAS nuo: Europos Komisijos data: 2012 m. gruodžio 3 d. Komisijos

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2017 M. I KETV. Vilnius, 2017 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370 5 213 5270 El.

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2015 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOJE PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ STEBĖSENA 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. L priedas Informacija apie 2015 m. rugsėjo 7

KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOJE PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ STEBĖSENA 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. L priedas Informacija apie 2015 m. rugsėjo 7 KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOJE PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ STEBĖSENA 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. L-01-6141 priedas Informacija apie 2015 m. rugsėjo 7 d. Išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės Valstybinės

Detaliau

,,ŪKININKŲ IR KITŲ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLĄ VYKDANČIŲ GYVENTOJŲ MOKESČIAI 2010 METAIS“

,,ŪKININKŲ IR KITŲ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLĄ VYKDANČIŲ GYVENTOJŲ MOKESČIAI 2010 METAIS“ ŪKININKŲ IR KITŲ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLĄ VYKDANČIŲ GYVENTOJŲ MOKESČIAI 2019 METAIS IR VĖLESNIAIS MOKESTINIAIS LAIKOTARPIAIS (parengta pagal teisės aktų nuostatas, galiojančias 2019 m. sausio 1 d.) Turinys I.

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr , i. k ISTAVIII-480 TAR pastaba. Privatizavimo

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr , i. k ISTAVIII-480 TAR pastaba. Privatizavimo Suvestinė redakcija nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 107-2688, i. k. 0971010ISTAVIII-480 TAR pastaba. Privatizavimo fondo lėšų likutis, padengus Privatizavimo fondo įsipareigojimus,

Detaliau

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2018 m., Vilnius Turinys 1. Santrauka... 1 2. Pagrindiniai 2016 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 2 3. Pirminės

Detaliau

Foresta

Foresta Vilnius, 2010 m. balandžio 21 d. Asociacija Draudimo brokerių rūmai Algirdo g. 9A, Vilnius, Lietuva 2009 m. gruodžio 31 d. metinių finansinių ataskaitų rinkinys bei Auditoriaus išvada ir Audito ataskaita

Detaliau

KTUG_2018_I_FAR su priedais.xls

KTUG_2018_I_FAR su priedais.xls KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO GIMNAZIJA (viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas) 190994836, Studentų g. 65, Kaunas 51369 (viešojo sektoriaus subjekto, parengusio

Detaliau

UAB VALENTIS PRIVATUMO POLITIKA Uždaroji akcinė bendrovė Valentis (toliau Valentis arba mes), įgyvendindama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento

UAB VALENTIS PRIVATUMO POLITIKA Uždaroji akcinė bendrovė Valentis (toliau Valentis arba mes), įgyvendindama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento UAB VALENTIS PRIVATUMO POLITIKA Uždaroji akcinė bendrovė Valentis (toliau Valentis arba mes), įgyvendindama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų

Detaliau

GENERALINIS DIREKTORIUS

GENERALINIS DIREKTORIUS KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TARYBA NUTARIMAS DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKOS PATVIRTINIMO 2015 m. lapkričio 4 d. Nr. 9N-64 Klaipėda

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Paslaugų suteikimo vieta ir jų apmokestinimas PVM. Numatomi PVM įstatymo pakeitimai nuo 2019 m. VMI prie FM Mokesčių informacijos departamentas 2018 m. Seminaro planas Pagrindinė paslaugų vietos nustatymo

Detaliau

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017 2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse įgyvendinimo aprašo 3 priedas (Pavyzdinė

Detaliau

Sutartis aktuali nuo

Sutartis aktuali nuo VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ASMENS DUOMENŲ TEIKIMO SUTARTIS 201_ m. d. Nr. ADS- Vilnius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie

Detaliau

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/  m. gruodžio 11 d. - dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių e

EUROPOS  PARLAMENTO  IR  TARYBOS  DIREKTYVA  (ES)  2018/  m.  gruodžio 11 d.  -  dėl  skatinimo  naudoti  atsinaujinančiųjų  išteklių  e L 328/82 2018 12 21 DIREKTYVOS EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/2001 2018 m. gruodžio 11 d. dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (Tekstas svarbus

Detaliau

Veiksmų programų administravimo

Veiksmų programų administravimo (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2015 m. gegužės 19 d. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS ELEKTROS ENERGIJOS PERSIUNTIMO PASLAUGOS KAINŲ IR

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS ELEKTROS ENERGIJOS PERSIUNTIMO PASLAUGOS KAINŲ IR VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS ELEKTROS ENERGIJOS PERSIUNTIMO PASLAUGOS KAINŲ IR JŲ TAIKYMO TVARKOS PASKELBIMO 2018 m. lapkričio 16

Detaliau

Kelmės rajono Kražių gimnazija Įmonės kodas , S.Dariaus ir S. Girėno g.2, Kražiai, Kelmės rajonas 2014 m. kovo 20 d. FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠ

Kelmės rajono Kražių gimnazija Įmonės kodas , S.Dariaus ir S. Girėno g.2, Kražiai, Kelmės rajonas 2014 m. kovo 20 d. FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠ Kelmės rajono Kražių gimnazija Įmonės kodas 190093592, S.Dariaus ir S. Girėno g.2, Kražiai, Kelmės rajonas 2014 m. kovo 20 d. FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS I. BENDROJI DALIS Kelmės rajono Kražių

Detaliau

Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas

Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas TEISINĖ APLINKA NORITE ĮSTEIGTI ĮMONĘ, NUO KO PRADĖTI? TEISINIŲ FORMŲ JURIDINIAI ASMENYS individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė, asociacija,

Detaliau

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto tarybos 2013 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. V7-T-13 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO

Detaliau

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 2017 M. IR TENDENCIJOS M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičianči

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 2017 M. IR TENDENCIJOS M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičianči ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 217 M. IR TENDENCIJOS 199-217 M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičiančio klimato šyla oro ir vandenynų temperatūra, tirpsta kalnų

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Keleivių išgabenamų prekių apmokestinimas PVM VMI prie FM Mokesčių informacijos departamentas 2013 m. Seminaro planas Teisės aktai (42 str.) Prekių išgabenimas iš Europos Sąjungos teritorijos (41 str.

Detaliau