Nr. 13 (355) Krašto apsauga Krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo a

Transkriptas

1 Nr. 13 (355) Krašto apsauga Krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams iškilmingai suteiktas pirmasis karininko laipsnis. Lietuvos ir Portugalijos bendradarbiavimo gynybos srityje svarba augs Plačiau p Rukloje vyko NATO priešakinių pajėgų bataliono vado keitimo ceremonija. Plačiau 3 p Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado pareigas pradėjo eiti mjr. Egidijus Čiūtas. Plačiau 21 p Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijos parengtą Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją. Plačiau 11 p. Baigiama įrengti ir sertifikuoti NATO standartus atitinkančią aviacijos šaudyklą Brigados generolo Kazio Veverskio poligone. Plačiau 14 p. Šiauliuose Lietuvos ir Portugalijos gynybos ministrai ir juos lydėję asmenys aptarė Portugalijos pastangas stiprinant NATO atgrasymo priemones Baltijos regione, Baltijos šalių oro policijos misiją, numatė tolesnio dvišalio karinio bendradarbiavimo perspektyvas Lietuvoje lankėsi Portugalijos gynybos ministras José Azeredo as Lopes as (Žozė Azeredas Lopesas) ir jį lydėjusi delegacija, kurios sudėtyje buvo Portugalijos kariuomenės vadas admirolas Antonio Silva Ribeiro as (Antonio Silva Ribeiras). Liepos 29 d. Portugalijos gynybos ministras J. A. Lopes as ir jį lydėjusi delegacija lankėsi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje, kur susitiko su čia dislokuotais Portugalijos rotacinių pajėgų kariais. Liepos 30 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose surengtas dvišalis ministrų susitikimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos ir Portugalijos kariuomenių vadai. Labai vertiname Portugalijos indėlį ir paramą stiprinant rytines NATO sienas, Baltijos regiono ir Lietuvos saugumą, išaugus įtampai dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, sakė ministras R. Karoblis, Šiauliuose susitikęs su Portugalijos gynybos ministru J. A. Lopes u. Ministrai džiaugėsi stiprėjančiu Lietuvos ir Portugalijos kariuomenių bendradarbiavimu ir sutiko, kad šalių bendradarbiavimo gynybos srityje svarba ateityje tik augs. Anot krašto apsaugos ministro R. Karoblio, šis vizitas neatsitiktinis. Tai kaip niekad 2 p. Antano Giedrimo nuotr.

2 2 Tarptautinis bendradarbiavimas KRAŠTO APSAUGA Lietuvos ir Portugalijos bendradarbiavimo gynybos srityje svarba augs 1 p. Aviacijos bazėje abiejų šalių ministrai susitiko su NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančiais kariais. glaudaus dvišalio Lietuvos ir Portugalijos karinių pajėgų bendradarbiavimo išdava. Portugalijos sprendimas atsiųsti į Lietuvą savo rotacines pajėgas yra istoriškai ryškiausias šalių karinio bendradarbiavimo pavyzdys. Šios šalies kariai treniruodamiesi kartu su Lietuvos kariais demonstruoja NATO šalių vienybę ir pasirengimą kartu spręsti Aljansui kylančius saugumo iššūkius ir kartu kovoti su išorės grėsmėmis. Ministras J. A. Lopes as džiaugėsi Lietuvos ir Portugalijos karių bendradarbiavimu, dėkojo už puikias Portugalijos kariams sudarytas sąlygas treniruotis. Ministras R. Karoblis padėkojo Portugalijai už indėlį į Baltijos oro policijos misiją Portugalijos karinės oro pajėgos šiuo metu jau ketvirtą kartą vykdo šią misiją. Į Lietuvą Portugalija taip pat atsiuntė jūrų patruliavimo ir kovos su povandeniniais laivais lėktuvą P-3C. Šiauliuose dislokuoto lėktuvo užduotys patruliavimas ir stebėjimas Baltijos jūroje. Ministrai aptarė neseniai įvykusio NATO viršūnių susitikimo rezultatus. Šiame susitikime buvo priimti mūsų regionui svarbūs sprendimai jiems įgyvendinti bus reikalingas visų Aljanso šalių solidarumas ir pasirengimas dalytis naštą, sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis. Su Portugalijos gynybos ministru labai panašiai suvokiame iššūkius NATO, JAV reikšmę Europos saugumui, sutarėme dėl būtinybės aktyviai dirbti drauge stiprinant transatlantinį bendradarbiavimą, tam pasitelkti jūrų, oro ir sausumos karines pajėgas. Taip pat ministrai aptarė Europos Sąjungos (ES) karinių pajėgumų vystymą, ES nuolatinio struktūrinto bendradarbiavimo (PESCO) iniciatyvą. Šiuo metu vyksta reikšmingi pokyčiai stiprinant karinį ES šalių bendradarbiavimą. Naudodamasis proga, krašto apsaugos ministras R. Karoblis pakvietė Portugaliją prisijungti prie Lietuvos vadovaujamo PESCO greitojo reagavimo kibernetinių operacijų grupių projekto. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis kaip tolesnio dvišalio karinio bendradarbiavimo plėtros galimybę pasiūlė Portugalijai apsvarstyti siūlymą įsitraukti į Vilniuje veikiančio NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro veiklą. SKVRD inf. Antano Giedrimo nuotr. Lauros Skiezgilienės nuotr. Portugalijos gynybos ministras Dragūnų batalione susitiko su MPB Žemaitija vadu plk. Artūru Radvilu ir batalione dislokuotais Portugalijos kariais. Ministras José Azeredo as Lopes as apžiūrėjo ginkluotę ir karinę įrangą, bendravo su Portugalijos ir Lietuvos kariais. Lauros Skiezgilienės nuotr.

3 KRAŠTO APSAUGA Tarptautinis bendradarbiavimas 3 NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje vadovaus plk. ltn. Rene ė Braun as Vrš. Vytauto Gadliausko nuotr per NATO priešakinių pajėgų bataliono vado keitimo ceremoniją Rukloje krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas padėkojo šio tarptautinio dalinio kariams už puikią tarnybą. NATO priešakinių pajėgų batalionui vadovaus Vokietijos kariuomenės Tankų bataliono vadas plk. ltn. Rene ė Braun as (Renė Braunas). Jis pakeitė pusę metų batalionui Lietuvoje vadovavusį plk. ltn. Wolf ą Rüdiger į Otto ą (Volfą Riudigerį Otą). Jūsų indėlis į bendradarbiavimą yra matomas, jis yra užtikrinantis, atgrasantis agresorių, jis neįkainojamas Lietuvai ir regionui, Europai ir viso Aljanso saugumui, sakė krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas. Už išskirtinį asmeninį indėlį užtikrinant sėkmingą bataliono veiklą krašto apsaugos viceministras tarnybą baigusiam bataliono vadui plk. ltn. W. R. Otto ui įteikė krašto apsaugos sistemos medalį Už pasižymėjimą. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. V. Rupšys Lietuvos kariuomenės vado vardu plk. ltn. W. R. Otto ui įteikė Lietuvos trispalvę, žyminčią indėlį į valstybės saugumą. NATO vėliavą tarnybą pradedančiam naujam bataliono vadui plk. ltn. R. Braun ui perdavė Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas, kuriai yra priskirtas minėtas batalionas, vadas plk. Mindaugas Steponavičius. Ceremonijoje Rukloje taip pat dalyvavo Lietuvos ir sąjungininkų karinių dalinių vadai, NATO šalių ambasadoriai, gynybos atašė, NATO vadaviečių ir institucijų atstovai. Naujosios rotacijos vadas plk. ltn. R. Braun as tarnybą Vokietijos kariuomenėje pradėjo 1997 metais. Tarnybos laikotarpiu karininkas ėjo įvairias pareigas, o nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio iki atvykimo į Lietuvą vadovavo 393-iajam tankų batalionui, dislokuotam Bad Frankenhauzene. Plk. ltn. R. Braun as taip pat Naujas NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje vadas plk. ltn. Rene ė Braun as, Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas vadas plk. Mindaugas Steponavičius ir tarnybą Lietuvoje baigęs plk. ltn. Wolf as Rüdiger is Otto as. NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje vado keitimo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys, NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas plk. Jakob as Søgård as Larsen as, kiti svečiai. tarnavo tarptautinėse misijose Afganistane ir Irake. Nuo 2017 m. pradžios Rukloje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui vadovauja ir didžiausią karių dalį jai skiria Vokietija. Šiuo metu karius su technika ir ginkluote NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje taip pat yra skyrusios Belgija, Čekija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija. Vienete tarnauja apie sąjungininkų karių. NATO priešakinių pajėgų batalionas užtikrina aukštą parengties ir sąveikumo lygį nuolat treniruodamasis ir rengdamasis kolektyvinei gynybai. Mokomajame pulke Rukloje dislokuotas tarptautinis batalionas yra integruotas į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą Geležinis Vilkas ir nuolat dalyvauja kolektyvinės gynybos mokymuose ir pratybose. Dislokuoti NATO priešakines pajėgas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą. Šios pajėgos tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione. Mjr. Skomantas POVILIONIS, MPB Geležinis Vilkas projektų karininkas

4 4 Tarptautinis bendradarbiavimas KRAŠTO APSAUGA Pasikeitė Jungtinės Karalystės gynybos atašė Lietuvai Viceministras Vytautas Umbrasas, Jungtinės Karalystės ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Julia May Smyth, buvusi Jungtinės Karalystės gynybos atašė Lietuvoje mjr. Jane Witt ir naujas gynybos atašė mjr. Thomas as O Boy krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas Jungtinės Karalystės (JK) gynybos atašė Lietuvoje pareigas baigiančiai eiti mjr. Jane ei Witt (Džeinei Vit) įteikė medalį Už nuopelnus ir akreditavo naują šalies gynybos atašė mjr. Thomas ą O Boy ų (Tomasą O Bojų). Ceremonijoje taip pat dalyvavo JK ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja (reikalų patikėtinė) Julia Smith (Julija Smit). Naujas JK gynybos atašė Lietuvai mjr. Th. O Boy us iki paskyrimo į pareigas Lietuvoje yra tarnavęs Afganistane, Saudo Arabijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Rusijoje. Lietuva ir Jungtinė Karalystė puoselėja tas pačias vertybes, mus sieja tie patys interesai siekiant saugumo Europoje ir mes prisidedame prie globalios taikos ir stabilumo. Todėl savo šalies vardu norėčiau padėkoti Jungtinės Karalystės vyriausybei už spendimą stipriai prisidėti prie rytinių NATO sienų stiprinimo, sakė krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas, pabrėždamas, jog šalių bendradarbiavimas gynybos srityje pastaraisiais metais tapo ypač stiprus ir intensyvus. JK yra labai svarbi Lietuvos sąjungininkė, jau daugelį metų remianti mūsų šalies nepriklausomybę, suteikusi neįkainojamos paramos kuriant Lietuvos kariuomenę. Lietuvos ir JK bendradarbiavimas gynybos srityje apima tiek NATO, tiek ES, tiek dvišalius, tiek daugiašalius projektus. JK dalyvavimas strateginės reikšmės NATO oro policijos misijoje akivaizdžiai prisideda prie saugumo regione užtikrinimo šalis jau keturis kartus buvo dislokavusi savo naikintuvų Baltijos šalyse, taip pat vadovauja gynybos ir atgrasymo tikslais NATO priešakinių pajėgų batalionui Estijoje. Mūsų kariai drauge su JK kariais yra dalyvavę tarptautinėse operacijose Irake ir Afganistane, vykdo bendras užduotis tarptautinėse karinėse pratybose tiek Lietuvoje, tiek JK, semiasi abiem pusėms naudingos patirties. Lietuvos ir britų kariai įgyja bendros patirties budėdami tiek ES kovinėse grupėse, tiek NATO labai aukštos parengties jungtinėse pajėgose. JK, skirdama savo atstovus, prisideda tiek prie Vilniuje veikiančių NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro, tiek prie NATO pajėgų integravimo vieneto veiklos. Lietuva taip pat dalyvauja JK vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (angl. Joint Expeditionary Force, JEF), galinčiosiose dislokuoti per karių kovoti su šiandienėmis grėsmėmis ir taip prisidėti prie Lietuvos ir viso regiono saugumo didinimo, Europos karinių pajėgumų stiprinimo. SKVRD inf Lietuvoje lankėsi Ukrainos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė, kuri atliko pasirinkto rajono inspekciją Lietuvoje ir vertinamąjį Motorizuotosios pėstininkų brigados Žemaitija vizitą Klaipėdoje pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. Vienos dokumento reikalavimus. Liepos d. Ukrainos inspektoriai pasirinktame rajone, kurio plotas iki 20 tūkst. kv. km, turėjo teisę apsilankyti Lietuvos kariuomenės poligonuose, taip pat išklausyti Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas vadų pranešimus, taip pat pagal Vienos dokumento nuostatas Ukrainos ginkluotės kontrolės inspektoriams buvo sudaryta galimybė apskristi pasirinktą rajoną Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu. Liepos 26 d. Ukrainos inspektoriai lankėsi Klaipėdos mieste dislokuotoje brigadoje Žemaitija. Ukrainos atstovai vertinamojo vizito metu galėjo gauti informaciją apie dalinio struktūrą, jame tarnaujančio personalo skaičių, turimų pagrindinių ginkluotės ir technikos sistemų tipus ir skaičių, taip pat apžiūrėti jų pavyzdžius. Lankydamiesi brigados padaliniuose ir bendraudami su ten tarnaujančiais kariais inspektoriai artimiau susipažino su dalinio kasdiene veikla. Vadovaudamasi 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis ir inspekcijos metu gauta informacija, Ukraina parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas, kuriose pateiks išvadas, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje. Tai bus trečioji ir ketvirtoji šiais metais užsienio šalių ginkluotės kontrolės priemonė Lietuvoje pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Lietuvos atstovai šiais metais inspektavo Baltarusijos ir Serbijos karinius dalinius. SKVRD inf.

5 KRAŠTO APSAUGA Tarptautinis bendradarbiavimas 5 Nauja Čekijos gynybos atašė Lietuvai Krašto apsaugos ministerijoje surengtos naujos Čekijos gynybos atašė Lietuvai plk. Romana os Pešatova os (Romanos Pešatovos) akreditavimo ceremonija ir atsisveikinimo su tarnybą baigusiu Čekijos gynybos atašė plk. ltn. Tomáš u Říman u (Tomašu Rimanu) ceremonijos. Kadenciją baigusiam plk. ltn. T. Říman ui krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas padėkojo už puikų darbą stiprinant dvišalį bendradarbiavimą, ypač atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje dislokuojant savo karių NATO priešakinių pajėgų batalione, ir saugoti Baltijos šalių oro erdvę, siunčiant Čekijos karinių oro pajėgų naikintuvų, ir įteikė Lietuvos krašto apsaugos sistemos medalį Už nuopelnus. Lietuva labai vertina Čekijos pastangas užtikrinant Baltijos šalių saugumą ir glaudų bendradarbiavimą koordinuojant atgrasymo priemones Baltijos regione, pabrėžė viceministras V. Umbrasas. Ceremonijoje dalyvavęs Čekijos ambasadorius Bohumil as Mazanek as (Bohumilas Mazanekas) taip pat pasidžiaugė abiem pusėms naudingu šalių bendradarbiavimu. Naujoji Čekijos gynybos atašė Lietuvai plk. R. Pešatova a yra baigusi Čekijos karinį koledžą, tarnavusi įvairiuose Čekijos kariuomenės padaliniuose. Čekijos gynybos atašė Lietuvai reziduoja Vilniuje. Lietuvos ir Čekijos gynybos ministerijos 1993 m. pasirašė susitarimą dėl tarpusavio bendradarbiavimo. Nuo 2009 m. Lietuvoje vyksta bendros Lietuvos ir Čekijos karinių oro pajėgų pratybos Baltijos akis (angl. Baltic Eye). Jų metu Čekijos karinių oro pajėgų naikintuvai L-159 ALCA atskrenda į Lietuvos teritoriją treniruoti Lietuvos naikintuvų valdymo karininkų. Lietuvos karinių oro pajėgų pilotai Čekijoje kasmet atlieka mokymus skrydžių treniruokliais. Čekijos karinių oro pajėgų kontingentas du kartus (2009 m. ir 2012 m.) vykdė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse m. planuojama kita rotacija. Prie atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono 2018 m. liepos 17 d. prisijungė 240 Lietuvos ir Čekijos bendradarbiavimas gynybos srityje plėtojamas remiantis tiek dvišaliais susitarimais, tiek NATO veiklos planais. Čekijos karių. Naujasis kontingentas atsigabeno pėstininkų kovos mašinų Pandur-II, ginkluotų 30 mm patrankomis ir prieštankinėmis raketomis Spike. Įgyvendinant NATO sutartas atgrasymo priemones (angl. Assurance Measures), stiprinti šalių sąjungininkių saugumą NATO centrinėse ir Rytų Europos šalyse Čekija 2017 m. buvo atsiuntusi 150 karių ir apie 30 karinės technikos vienetų. Čekijos kariai taip pat dalyvauja įvairiose pratybose Lietuvoje. Čekija prisideda ir prie NATO pajėgų integravimo vieneto (NFIU) Vilniuje veiklos ir užduočių įgyvendinimo ir yra skyrusi du karininkus. SKVRD inf. Gynybos štabe lankėsi Prancūzijos ir Lietuvos nuolatiniai atstovai prie NATO Kpt. Tomo Pakalniškio nuotr. Gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Vitalijus Vaikšnoras, Prancūzijos ir Lietuvos nuolatiniai atstovai prie NATO Hélène a Duchêne ir Vytautas Leškevičius Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe lankėsi Prancūzijos ir Lietuvos nuolatiniai atstovai prie NATO Prancūzų ambasadorė Hélène a Duchêne (Helena Diušen) ir Lietuvos ambasadorius Vytautas Leškevičius. Su Gynybos štabo viršininku gen. mjr. Vitalijumi Vaikšnoru jie kalbėjosi apie esančią saugumo situaciją Baltijos regione, aptarė bendradarbiavimo gynybos srityje projektus. Daugiausia dėmesio susitikimo metu skirta aptariant Prancūzijos karių kontingento dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono, dislokuoto Lietuvoje, klausimus. Gen. mjr. V. Vaikšnoras padėkojo Prancūzijos ambasadorei už nuolatinį Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų glaudų bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene. GŠ inf.

6 6 Tarptautinis bendradarbiavimas KRAŠTO APSAUGA Sausumos pajėgų vado brg. gen. V. Rupšio vizitas JAV Kpt. Kazimiro Bogdano nuotr. Trijų Baltijos šalių delegacijų atstovai Pentagone susitiko su JAV sausumos pajėgų armijos štabo viršininko pavaduotoju gen. James u C. McConville iu Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys su oficialiu vizitu lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur dalyvavo JAV sostinėje Vašingtone (Kolumbijos apygarda) vykusiuose Lietuvos, Latvijos, Estijos sausumos pajėgų ir JAV kariuomenės štabų pokalbiuose. Generolas taip pat susitiko su pratybose JAV dalyvaujančiais Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono (MPB) II mechanizuotosios pėstininkų kuopos kariais. Rugpjūčio 6 8 d. Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys kartu su Lietuvos kariuomenės atstovų delegacija dalyvavo JAV ir trijų Baltijos šalių štabų pokalbiuose, per kuriuos aptarti praėjusių metų svarbiausi karinio bendradarbiavimo renginiai, pratybos Kardo kirtis 2018, pasidalyta išmoktomis pamokomis ir gerąja patirtimi. Taip pat aptartas ateinančių metų regiono karinis bendradarbiavimas, galimi iššūkiai. Štabų pokalbius apibendrino pasirašytas bendras ketinimų protokolas. Brg. gen. Valdemaras Rupšys pasidžiaugė labai produktyviu bendradarbiavimu su JAV sausumos pajėgų vadaviete Europoje (USAREUR), efektyviu Lietuvos ryšio karininkų darbu ir pažymėjo, kad toks priimančiosios šalies klausimų aptarimas yra vienas svarbiausių dalykų, kuris užtikrins kokybišką pratybų organizavimą ateityje. Trys Baltijos šalys, nors ir yra viename regione, tačiau turi nemažai skirtumų, kuriuos įvertinti ir išspręsti padeda tokie susitikimai. Gyvo bendravimo ir diskusijų neatstos jokios techninės priemonės, todėl asmeninis santykis su partneriais padės užtikrinti kokybiškesnį mūsų ir sąjungininkų karių treniravimąsi regione, per štabų pokalbius kalbėjo brg. gen. V. Rupšys. Trijų Baltijos šalių delegacijų atstovai Pentagone taip pat susitiko su JAV sausumos pajėgų štabo viršininku gen. James u C. McConville iu (Džeimsu Makonviliu) ir aptarė karinį bendradarbiavimą su JAV ir kylančius saugumo iššūkius regione. Rugpjūčio 9 13 d. Sausumos pajėgų vadas susitiko su Algirdo MPB kariais, kurie treniravosi kartu su sąjungininkais pratybose NTC 18.9 Kalifornijos valstijoje, Fort Irvino poligone, esančiame JAV nacionaliniame pratybų centre (angl. National Training Centre). Trijų Baltijos šalių štabų pokalbiai Tai kasmetis susitikimas, rengiamas paeiliui vienoje iš Baltijos šalių arba JAV. Šiais metais pirmą kartą į trijų Baltijos šalių ir JAV štabų pokalbius įsitraukė ir Lenkijos atstovai, su kuriais buvo aptariamos pratybos Kardo kirtis 2018 ir iššūkiai, susiję su priimančiosios šalies įsipareigojimais. SP inf Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione (Vytenio BPLB) vyko JAV rotacinių pajėgų Logistikos vieneto, dislokuoto Marijampolėje, karių apdovanojimo ceremonija, kurioje dalyvavo JAV gynybos atašė Lietuvoje plk. ltn. Robert as A. McVey us (Robertas Makvėjus), JAV ambasados Lietuvoje atstovas plk. ltn. Christopher is B. Chambliss as (Kristoferis Šamblisas), Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadovybės Štabo viršininkas plk. ltn. Eimantas Juodzevičius, Vytenio BPLB vadas plk. ltn. Julius Gaižauskas, JAV karinių pajėgų 143-iosios kovinės paramos bataliono vadas plk. ltn. William as J. Daughterty is (Vilhelmas Dauftartis) ir Marijampolės merė Irena Lunskienė. JAV logistikos vieneto kariams buvo padėkota už tarnybą Lietuvoje, įteikti apdovanojimai ir padėkos. Įvairių JAV logistikos vienetų kariai Vytenio BPLB dislokuojami nuo 2015 m. birželio mėnesio ir kartu su šio bataliono kariais vykdo įvairias logistinės paramos užduotis, treniruojasi lauko taktinių pratybų metu. Šio vieneto kariai išvyks iš bataliono artimiausiu metu, vėliau juos pakeis kitas JAV logistinės paramos vienetas. Št. srž. Juozo Slabodos nuotr. LV inf.

7 KRAŠTO APSAUGA Tarptautinis bendradarbiavimas 7 Lietuvos karo lakūnai baigė gaisrų gesinimo operaciją Latvijoje ir Švedijoje Kpt. Valiaus Urbono nuotr. Viena iš sraigtasparnio įgulų (dešinėje), padėjusi gesinti gaisrus Švedijoje. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos (KOP) apie 3 savaites padėjo malšinti gaisrus Latvijoje ir Švedijoje. Kartu su dviem Latvijos karinių oro pajėgų sraigtasparniais mūsų šalies KOP sraigtasparniai Mi-8 talkino Latvijos ir Švedijos gaisrininkams. Vien Latvijoje nuo operacijos pradžios liepos 18 d. Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis Mi-8 ore praleido 60 val. ir virš gaisravietės išliejo per 1,2 mln. litrų vandens, kurį sėmė iš šalia esančių ežerų. Sraigtasparnio įgula labai džiaugėsi vietinių Latvijos gyventojų parama, kuri, anot jų, pranoko visus lūkesčius. Visi aplinkiniai gyventojai mumis labai rūpinosi ir padėjo kiek galėdami, o aplinkinėse degalinėse buvome vaišinami kava ir užkandžiais, sakė gaisro gesinimo operacijoje Latvijoje dalyvavęs KOP pilotas kpt. Rokas Pauliukaitis. Be Lietuvos kariuomenės sraigtasparnio Mi-8 ir Latvijos sraigtasparnio Mi-17, į gaisro malšinimo operaciją Latvijoje taip pat įsitraukė Latvijos pasieniečių sraigtasparnis. Jis žvalgė rajoną ieškodamas ugnies apimtų plotų ir koordinavo pajėgumus. Kaimyninėje šalyje išdegė apie hektarų miško. Liepos 19 d., reaguodama į Švedijos vyriausybės prašymą, Lietuva priėmė sprendimą skirti pagalbą gesinant gaisrus. Po dviejų dienų karo lakūnų įgulos Švedijoje jau vykdė gesinimo darbus. KOP sraigtasparnio Mi-8 įgula budėjo pagal iškvietimą ir prireikus operatyviai vyko gesinti gaisrų keturiuose skirtinguose regionuose. Lietuvos sraigtasparnis Mi-8 iš viso ore praleido apie 80 val., operacijos metu virš gaisrų vietų buvo išpilta per 500 tūkst. litrų vandens. Sraigtasparnis buvo dislokuotas Sundsvalyje, kariams nustatytas 30 min. parengties budėjimo režimas sulaukusi signalo per šį laiką įgula turėjo pasirengti skrydžiui ir pakilti. Spygliuočiai ypač degūs, ugnis šokdavo akimirksniu, medis sudegdavo kaip degtukas, akimirksniu virsdamas juodu dūmu. Džiaugiuosi, kad niekas nenukentėjo ir užduotis atlikome sėkmingai, sakė vienos iš sraigtasparnio įgulų vadas kpt. Rimantas Lidė. Buvome pasirengę atlikti ir gelbėjimo darbus, ir evakuoti, turėjome specialią įrangą. Ačiū Dievui, jos nereikėjo panaudoti, sakė Mi-8 įgulos narys vyr. eil. Saulius Rakauskas. Šiais metais Švedijoje dėl kritulių trūkumo ir kaitros miškų gaisrai apėmė labai didelį plotą ir labai greitai plito. Gaisrų gesinimo operacijose dalyvavę Lietuvos KOP sraigtasparniai Mi-8 turėjo Bambi Bucket tipo vandens paėmimo įranga. Su šia specialia įranga vienu kartu galima pasemti per 2,5 tūkst. litrų vandens. Teikiant pagalbą Latvijai ir Švedijai, Lietuvoje budėjimo funkcijas užtikrino kiti paieškos, gelbėjimo, evakuacijos ir gaisrų gesinimo darbams tinkantys kariuomenės sraigtasparniai Dauphin. KOP inf Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) vadas jūrų kpt. Arūnas Mockus Vokietijos karinių jūrų pajėgų vado viceadmirolo Andreas o Krause ės (Andreaso Krauzės) ir Rostoko miesto mero Roland o Methling o (Rolando Metlingo) kvietimu su darbiniu vizitu lankėsi Vokietijoje ir dalyvavo konferencijoje Miestas ir karo laivynas: bendradarbiavimas stiprinant saugumą. Per šį pasitarimą buvo kalbama apie efektyvų karinių jūrų pajėgų ir savivaldos institucijų bendradarbiavimą. Be to, buvo surengti darbiniai susitikimai su Vokietijos karinių jūrų pajėgų vadovybės atstovais. Rugpjūčio 10 d. Lietuvos KJP vadas lankėsi Vokietijos karinių jūrų pajėgų bazėje Varnemiundėje. KJP inf. KJP nuotr.

8 8 Karinis rengimas KRAŠTO APSAUGA Lietuvos kariai išvyko treniruotis į Jungtines Amerikos Valstijas Srž. Arno Čemerkos nuotr. Per mokymus Lietuvos kariai vykdys puolimo, gynybos ir regiono stabilizavimo operacijų užduotis. Liepos pabaigoje Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono (MPB) II mechanizuotosios pėstininkų kuopos kariai kartu su priskirtais vienetais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), Kalifornijos valstijoje esantį Nacionalinį treniruočių centrą Fort Irwin, dalyvauti pratybose NTC Į šias pratybas kartu su Algirdo MPB kariais išvyko ir kariai iš įvairių brigados Geležinis Vilkas padalinių, taip pat atstovai iš Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos. Pirmosiomis pratybų JAV dienomis Algirdo bataliono karių nelepino kaitri dykumos saulė, tačiau kariai po truputį pripranta prie aplinkos sąlygų ir motyvuoti treniruojasi kartu su sąjungininkais. Šiuo metu po atremtos priešo kontratakos padaliniai ruošiasi pulti svarbius objektus, sakė JAV pratybose NTC 18.9 pradėjusios dalyvauti kuopos vadas kpt. Tadas Gudavičius. Pratybų NTC 18.9 aktyvioji fazė suplanuota rugpjūčio 4 17 dienomis. Per šias pratybas Lietuvos kariai vykdys puolimo, gynybos ir regiono stabilizavimo operacijas kartu su JAV sausumos pajėgų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariais. Pratybose Lietuvos kariai taip pat semsis patirties iš JAV karių valdyti pėstininkų kovos mašinas, kuriomis jau nuo 2019 m. bus apginkluojamos dvi Lietuvos bataliono kovinės grupės. Viena iš jų bus sudaryta iš Algirdo MPB, o kita Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių. LK SKD inf Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono 1-osios inžinerijos kuopos kariai Vaišvydavos karjero tvenkinyje atliko persikėlimo per vandens kliūtį pratybas. Šių pratybų užduotis lavinti ir tobulinti karių įgūdžius įveikiant vandens kliūtis inžinerinės žvalgybos metu ir įveikiant vandens kliūtis, kai vykdomos kitokio pobūdžio užduotys. Inžinieriai per šias pratybas siekė išmokti įveikti vandens telkinį plaukdami su ekipuote, kai sausuma nustatyto objekto pasiekti neįmanoma. Taip pat labai svarbu mokėti keltis per vandenį ir veikti vandenyje, kai vykdomos užduotys nustatyti vandens kliūties dugno reljefą, tvirtumą ir krantų ypatumus. Tokie duomenys reikalingi, kai ruošiama vieta didesnio dydžio pajėgoms persikelti per vandens kliūtį. Keliantis su ekipuote per vandenį yra labai svarbus skyriaus karių tarpusavio bendradarbiavimas ir komandinis pasitikėjimas, kad nebūtų sukelta nereikalingo triukšmo ir esant kritinei situacijai būtų greitai reaguojama į iškilusias grėsmes, o prireikus būtų suteikta reikiama pagalba komandos draugui. Panašaus pobūdžio treniruotėse kariai sustiprėja fiziškai, sutvirtėja komandinio darbo įgūdžiai ir karių tarpusavio pasitikėjimas. Kėlimosi per vandens kliūtį pratybos šios kuopos kariams vyksta mažiausia du kartus per metus. JV IB inf. Liepos antrojoje pusėje Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) kariai treniravosi Generolo Silvestro Žukausko poligone vykusiose skyrių vertinamosiose pratybose Kobros mūšis Per pratybas NPPKT kariai atliko taktinį žygį, pastatų valymą, vykdė suplanuotą ataką, paiešką pastate ir kitas užduotis. NPPKT kariai užduotis vykdė skyriaus sudėtyje ir tobulino komandinius įgūdžius, o išmoktos taktinės pamokos jiems padės vykdyti užduotis didesnio padalinio sudėtyje. BUB nuotr. BUB inf.

9 KRAŠTO APSAUGA Karinis rengimas 9 Lietuvos ir Portugalijos kariai sėkmingai įvykdė išsilaipinimo operaciją Portugalijos karo laivyno jūrų pėstininkai ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai, įveikę jūros bangas, išsilaipina krante ir pradeda kitą pratybų operacijos etapą Baltijos jūros pakrantėje ties Nemirseta buvo surengta bendra Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono (Dragūnų bataliono), Karinių jūrų pajėgų (KJP) ir Portugalijos rotacinių pajėgų amfibinė operacija Lietuvos ir sąjungininkų kariai pripučiamosiomis valtimis iš Lietuvos karo laivo jūroje išsilaipino pakrantėje, įvykdė priešo likvidavimo veiksmus ir grįžo į laivą. Amfibinė operacija įvykdyta iš Lietuvos KJP patrulinio laivo P12 Dzūkas. Operacijoje dalyvavo Dragūnų bataliono būrys, sudarytas iš profesinės karo tarnybos karių. Operaciją suplanavo ir padėjo sėkmingai įgyvendinti Portugalijos jūrų pėstininkų korpuso rotacinė kuopa su savo turimomis lengvosiomis pripučiamosiomis valtimis. Portugalų jūrų pėstininkai per kelias savaites padėjo mūsų kariams pasirengti pirmajai bataliono istorijoje tokio pobūdžio operacijai. Iš pradžių dragūnai susipažino su valčių galimybėmis Kuršių mariose, atliko infiltravimosi, puolimo ir eksfiltravimosi valtimis veiksmus Kairių poligone, vėliau Klaipėdos uoste (KJP Karo laivų flotilėje) mokėsi laipintis į karo laivą ir iš jo išsilaipinti. Šį pasirengimą vainikavo operacija jūroje, sakė Dragūnų bataliono vadas mjr. Arnoldas Vasiliauskas. Patrulinio laivo P12 Dzūkas vado ir Portugalijos jūrų pėstininkų patirtis ir dragūnų kovinis pasirengimas leido sėkmingai įvykdyti suplanuotą operaciją. Jūros bangoms siekiant 1,7 metro aukštį, dragūnai ir portugalų jūrų pėstininkai operatyviai perlipo į nuleistas valtis, audringoje jūroje įveikė keleto jūrmylių atstumą iki kranto ir surengė objekto šturmą. Atlikę užduotis sausumoje, visi kariai valtimis pasiekė laivą P12 Dzūkas ir juo skubiai pasitraukė iš operacijos rajono. Tai buvo pirmasis kartas, kai amfibinei operacijai buvo panaudotas STANDARD FLEX 300 tipo, Flyvefisken ( Žuvies skraiduolės ) klasės patrulinis laivas. Tokio tipo laivai pastatyti Danijoje. Šios klasės laivų taip pat turi ir Portugalijos, ir Lietuvos karinės jūrų pajėgos. Šios pratybos ne pirmos ir ne paskutinės, kuriose Dragūnų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir Portugalijos rotacinių pajėgų kariai veikia išvien. Sąjungininkai Klaipėdoje treniruojasi jau nuo gegužės mėnesio, todėl kariams buvo daug progų pasidalyti patirtimi ir žiniomis. LK SKD inf. Kelias dienas planavę ir pasiruošę dviejų Lietuvos kariuomenės pajėgų ir tarptautinio kontingento kariai sėkmingai įvykdė išsilaipinimo į krantą operaciją. Šios pratybos Lietuvos kariams unikali proga perimti Portugalijos patirtį vykdant panašaus pobūdžio operacijas. Lauros Skiezgilienės nuotr.

10 10 Karinis rengimas KRAŠTO APSAUGA Nauja rezervo karių grupė pradėjo tarnybą Husarų batalione Panevėžyje Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje prasidėjo trijų savaičių trukmės kartotiniai rezervo karių mokymai, į kuriuos pašaukti 105 parengtojo rezervo kariai iš Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos regionų. Mokymuose dalyvauja kariai, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę iki 2013 m. ir per paskutinius penkerius metus nedalyvavę rezervo mokymuose. Po 16 metų pirmą kartą atlieku rezervo kario funkcijas, einu šaulio pareigas Husarų batalione. Įspūdžiai puikūs. Puikus batalionas, graži aplinka, gera virtuvė tikrai puikiai maitina. Vadai supratingi ir sumanūs. Tikiuosi patirti daug veiksmo, išgyventi naujų ir ekstremalių nuotykių. Noriu atnaujinti įgūdžius, mokėti naudotis atsinaujinusia ginkluote ir išbandyti naują ekipuotę, sakė Arturas Pulša, alpinistas, Regioniniai karo prievolės ir komplektavimo skyriai ir poskyriai dirba pirmadieniais ketvirtadieniais val., penktadieniais valandomis. Visų regioninių karo prievolės ir komplektavimo skyrių ir poskyrių kontaktus galima rasti interneto svetainėje Taip pat visą informaciją apie karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje galima gauti paskambinus nemokama konsultavimo linija ekstremalaus bėgimo klubo Ekstremalus bėgimas narys. A. Pulša karinę tarnybą atliko 2002 m. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje. Parengtojo rezervo karių rengimo tikslas yra atnaujinti į mokymus pašauktų rezervo karių karines teorines žinias ir praktinius įgūdžius, supažindinti su Lietuvos kariuomenės naujovėmis, suteikti naujų žinių ir įgūdžių, kad prireikus parengtojo rezervo kariai galėtų efektyviai dalyvauti šalies gynyboje. Mokymai intensyvūs, juose gausu taktikos ir kovinių veiksmų. Juose kariai susipažins su naujausia Lietuvos kariuomenės ginkluote, technika, prisimins taktikos įgūdžius, veikdami tiek individualiai, tiek padalinio sudėtyje. Kartotinės rezervo karių pratybos Lietuvoje atnaujintos prieš keletą metų. Į jas privalomąja tvarka arba pareiškus norą kviečiami asmenys, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą. Šiais metais dar vieni rezervo mokymai planuojami rugsėjo 8 dieną. Šiuos mokymus organizuos Lietuvos kariuomenės Karo policija, juose dalyvaus 30 rezervo karių. LK SKD inf. Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė naujokai į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje (Jonavos r.) išvyko 52 studijas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (LKA) pasirinkę jaunuoliai, tarp jų dešimt merginų. Čia išėję bazinį kariūno kursą ir įgiję individualaus rengimo pagrindus, jaunuoliai prisieks Lietuvos Respublikai ir rugsėjį akademijoje pradės universitetines ir karines studijas. Būsimieji karininkai akademijoje mokysis pagal tris programas: Tarptautinių santykių universitetinių studijų programą akademijoje pasirinko 20, Gynybos technologijų vadybos 11, o Nacionalinio saugumo ir gynybos 21 pirmakursis. LKA pirmosios pakopos universitetinės studijos ir karinis rengimas trunka 3,5 metų. Šiais metais į LKA įstojusių jaunuolių laukia esminiai atnaujintų studijų pokyčiai ne mažiau kaip trečdalis akademijos kariūnų dalyvaus mainų programose ir turės galimybę studijuoti prestižiniuose JAV ir Europos universitetuose, trečdalis kiekvienos programos mokomųjų dalykų akademijoje bus dėstomi anglų kalba, o kariūnus mokys pasaulyje pripažinti savo srities profesionalai iš užsienio, ES ir NATO ekspertai, ambasadoriai, diplomatai. LKA yra vienintelė aukštoji mokykla, kurioje rengiami karininkai Lietuvos kariuomenei. LKA inf. Karininko kelias prasideda nuo bazinio kariūno kurso Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke. LKA nuotr.

11 KRAŠTO APSAUGA Mūsų puslapis 11 Vyriausybė patvirtino Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, kuria siekiama penkeriems metams nustatyti svarbiausias nacionalinės kibernetinio saugumo politikos viešajame ir privačiame sektoriuose kryptis ir perkelti Europos Sąjungos (ES) tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS) direktyvos nuostatas. Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija parengta įvertinus pastaraisiais metais Lietuvoje didėjantį kibernetinių išpuolių prieš viešąjį ir energetikos sektorių, oro uostus, žiniasklaidos tarnybas, nacionaliniam saugumui svarbių objektų infrastruktūrą skaičių, taip pat prastėjančią viešojo sektoriaus interneto svetainių būklę, kibernetinio saugumo specialistų trūkumą ir kitas identifikuotas problemas. Strategijoje išskiriami penki svarbiausi tikslai: stiprinti valstybės kibernetinį saugumą ir gynybos pajėgumus, užtikrinti nusikalstamų veikų kibernetinėje erdvėje prevenciją, užkardymą ir tyrimą, skatinti Šaltinis: KAM kibernetinio saugumo kultūrą ir inovacijų plėtrą, stiprinti glaudų viešojo ir privataus sektorių, mokslo institucijų bendradarbiavimą, taip pat stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje. Patvirtindama šią strategiją Lietuva įvykdo ES direktyvos nuostatas dėl nacionalinės tinklų ir informacinių sistemų saugumo strategijos parengimo ir priėmimo. Šias nuostatas yra sutarusios priimti visos bendrijos valstybės narės, siekiančios efektyvinti kibernetinių pajėgumų plėtrą ir kovą su nusikaltimais šioje srityje. Artimiausiu metu, įgyvendinat Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos uždavinius, KAM rengs tarpinstitucinį veiklos planą, kurį teiks tvirtinti Vyriausybei. KAM, nuo 2018 m. pradėjusi formuoti ir koordinuoti valstybės informacinių išteklių, kibernetinės ir elektroninės informacijos saugos politiką, ir toliau nuosekliai stiprins valstybės kibernetinio saugumo pajėgumus, vykdys reikšmingus pokyčius tobulinant kibernetinio saugumo reikalavimus, kuriant sisteminį požiūrį į bet kurios saugumo srities užtikrinimą. SKVRD inf. Rekomendacijos nenaudoti Yandex. Taxi programėlės Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC prie KAM) atliko pirminę nuo 2018 m. liepos 26 d. Lietuvoje pradėtos aktyviai platinti programėlės Yandex. Taxi saugumo analizę ir nustatė, kad programėlė palaiko aktyvų ryšį su 11 unikalių adresų, kurių didžioji dalis priklauso Rusijai. NKSC prie KAM analizė ir rekomendacijos programėlių naudotojams skelbiamos interneto svetainėje adresu EdRafA. NKSC prie KAM darbuotojai nustatė, kad minima programėlė turi galimybę įvairiu laiku ir šifruotais ryšio kanalais užmegzti ryšį su skirtinguose Rusijos regionuose esančiais adresais nepriklausomai nuo to, ar programėlė dirba budėjimo, ar aktyviuoju režimu. NKSC prie KAM taip pat nustatė, kad Yandex. Taxi palaiko nuolatinį ryšį su trimis adresais. NKSC prie KAM rekomenduoja programėlės nediegti į turimus išmaniuosius įrenginius, ypač ši rekomendacija taikoma Lietuvos valstybės tarnautojų ir pareigūnų, krašto apsaugos sistemos darbuotojų naudojamiems išmaniesiems įrenginiams. Minima programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis, NKSC prie KAM įspėja, kad vėlesnės programėlės versijos gali padidinti reikalaujamų funkcijų prieigų kiekį. SKVRD inf.

12 12 Mūsų puslapis KRAŠTO APSAUGA R. Karoblis: naujoji Lietuvos karininkų karta lems, kokia bus mūsų kariuomenė ateityje Pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, krašto apsaugos ir švietimo ministrai Raimundas Karoblis ir Jurgita Petrauskienė, arkivyskupas Gintaras Grušas, Gynybos štabo ir Karo akademijos viršininkai gen. mjr. Vitalijus Vaikšnoras ir brg. gen. Algis Vaičeliūnas Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, vyko pirmojo karininko laipsnio suteikimo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) absolventams ceremonija. Išgyvename turbūt patį nesaugiausią laikotarpį nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kita vertus, esame NATO nariai, turime gausų sąjungininkų būrį ir tvirčiausias jų garantijas. Nuo šiol laukiame ir jūsų indėlio esate naujoji Lietuvos karininkų karta, kuri lems, kokia bus mūsų kariuomenė ateityje, sveikindamas jubiliejinės, 25-osios, LKA absolventus per pirmojo karininko leitenanto laipsnio suteikimo ceremoniją, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Ceremonijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 41 kariūnui suteikė pirmąjį karininko leitenanto laipsnį. 40 vaikinų ir mergina prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti Tėvynę, jos laisvę ir nepriklausomybę. Šalies vadovė LKA absolventams palinkėjo tapti tikrais vadais, patikimais, stipriais ir drąsiais tais, kurie apsisprendė būti pirmi ir atremti visus iššūkius. Gynybos štabo viršininkas, vykdantis Lietuvos kariuomenės vado funkcijas, gen. mjr. Vitalijus Vaikšnoras padėkojo akademijos bendruomenei, nes jos darbo rezultatas išsilavinę karininkai lyderiai, nuo kurių priklauso Lietuvos kariuomenės sėkmė. Absolventams jis patarė prisiminti, kad karininkas privalo gebėti ne tik gerai vadovauti, mokėti valdyti sudėtingą ginkluotę, bet ir gerbti savo bendražygius, puoselėti istorijos tradicijas, bet ir būti lyderis, žiniomis ir elgesiu visiems rodantis pavyzdį. LKA viršininkas brg. gen. Algis Vaičeliūnas pristatė Žalgirio mūšio kuopos kariūnus, kurie išsiskyrė lyderyste ir atkakliai siekė savo tikslo ketverius intensyvių studijų, asmenybės augimo, karinės drausmės ir fizinio stiprėjimo metus nuo kariūno priesaikos Tėvynei iki šios dienos. Per dvidešimt penkerius metus užaugusi jaunų žmonių karta jau yra kitokia pasaulietiška, laisva savo vidumi ir pasirinkimais, nebijanti rizikuoti ir klysti, kalbėjo brg. gen. A. Vaičeliūnas ir pabrėžė, kad vienas dalykas studijuojant LKA nepakito tiek jos gyvavimo pradžioje, tiek dabar nelengvą tapimo Lietuvos karininku kelią įveikia tik išskirtiniai žmonės. Lietuvos karininkais tampa tie, kurių širdyse Tėvynės saugumas ir laisvė yra aukščiau už asmeninius interesus, sakė akademijos viršininkas. Absolventams jis 13 p. Geriausių rezultatų pasiekusiam Lietuvos karo akademijos absolventui Ignui Petrauskui ministras Raimundas Karoblis įteikė suvenyrinį kardą kario garbės simbolį. Roberto Dačkaus nuotr.

13 KRAŠTO APSAUGA Mūsų puslapis 13 Giedrės Maksimovicz nuotr. 40 vaikinų ir mergina prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti Tėvynę, jos laisvę ir nepriklausomybę. 12 p. linkėjo nesustoti, toliau ieškoti ir tobulėti: Būkite savo gyvenimo ir mūsų visuomenės šeimininkai ateities Lietuva yra ir jūsų rankose! Tradiciškai už mokslo rezultatus ir laimėjimus buvo apdovanotas geriausias akademijos absolventas. Šiais metais juo išrinktas kar. Ignas Petrauskas, puikus vado lyderio pavyzdys kitiems kariūnams, pasižymintis profesionalumu ir tvirtai siekiantis užsibrėžto tikslo garbingai tarnauti Lietuvos valstybei. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis kaip kario garbės simbolį geriausiam absolventui įteikė suvenyrinį kardą, Australijos Kanberos lietuvių bendruomenė skyrė piniginę premiją. Po priesaikos naujuosius leitenantus palaimino Lietuvos kariuomenės Ordinariato apaštalinis administratorius ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, užsienio šalių gynybos atašė, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai, jaunieji šauliai, aukštųjų mokyklų atstovai, atsargos ir dimisijos karininkai, absolventų artimieji, kiti svečiai. Akademijoje krašto apsaugos ministras R. Karoblis ir akademijos viršininkas brg. gen. A. Vaičeliūnas absolventams įteikė bakalauro studijų diplomus, pėstininkų būrio vado kvalifikacijos pažymėjimus ir pažymas apie išeitą Bazinio oro pajėgų karininkų karinio rengimo programą. Pėstininkų būrio vado kvalifikaciją įgijo 39 kariūnai, akademijoje mokęsi pagal Karinio rengimo programą. Jie taip pat baigė Tarptautinių santykių, Gynybos ir saugumo institucijų valdymo, Moderniųjų gynybos technologijų vadybos bakalauro studijų programas. Du kariūnai studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute, kad įgytų Lietuvos kariuomenės Karinėms oro pajėgoms reikalingą specialybę pagal Orlaivių pilotavimo studijų programą ir akademijoje išėjo Bazinio oro pajėgų karininkų karinio rengimo programą. VGTU jiems jau buvo įteikti magistrantūros studijų diplomai. LKA viršininkas už ypatingą pasižymėjimą ir pasiekimus studijų metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos garbės ženklu apdovanojo absolventus Žydrūnę Maksimovičiūtę, Ovidijų Mamoną ir Taurą Aleksandravičių. Visiems absolventams buvo įteikti akademijos baigimo ženklai ir absolventų žiedai. Taip pat naujieji leitenantai Lietuvos karo akademijos kiemelyje tradiciškai pasodino 25-osios absolventų laidos ąžuoliuką. Šiemet Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgas papildys 39, Karines oro pajėgas 2 leitenantai. SKVRD inf. Vieną geriausių 25-osios laidos absolventų ltn. Žydrūnę Maksimovičiūtę pasveikino ministras Raimundas Karoblis. Akademijos viršininkas brg. gen. Algis Vaičeliūnas už ypatingą pasižymėjimą ir pasiekimus studijų metu akademijos garbės ženklu apdovanojo ltn. Ovidijų Mamoną. Garbės ženklu buvo apdovanotas ltn. Tauras Aleksandravičius. Akademijos teritorijoje pasodintas 25-osios absolventų laidos ąžuoliukas. LKA nuotr. Giedrės Maksimovicz nuotr. Giedrės Maksimovicz nuotr. Giedrės Maksimovicz nuotr.

14 14 Mūsų puslapis KRAŠTO APSAUGA Poligono Kazlų Rūdoje modernizacija: įrengiama aviacijos šaudykla Toliau gerinamos treniruočių mūsų šalies ir sąjungininkų kariams sąlygos Lietuvoje: darbai tęsiami ir Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdos savivaldybėje. Čia baigiama įrengti ir sertifikuoti NATO standartus atitinkanti aviacijos šaudykla, kurioje orlaiviai galės šaudyti į antžeminius taikinius, bus sudarytos sąlygos treniruotis oro atakos vadovams veikti su aviacija. Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimas, poligonų modernizavimas ir plėtra, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas kariams treniruotis ir sąjungininkams priimti, pagrindiniai mūsų prioritetai. Modernizuojamas poligonas Kazlų Rūdoje vienas iš šiuo metu Lietuvos kariuomenės modernizavimo ir pajėgumų stiprinimo pavyzdžių, sakė krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas. Viceministras taip pat pažymėjo, kad modernizuojant šį poligoną itin prisideda ir strateginė Lietuvos sąjungininkė JAV, tam skirianti lėšų iš Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos, siunčianti ekspertų atlikti reikalingus darbus, bandymus ir testavimus. Įgyvendindami šį projektą ir turėdami Lietuvos teritorijoje didesnius aviacinius pajėgumus, neabejotinai prisidėsime ir prie atgrasymo politikos stiprinimo, sakė krašto apsaugos viceministras. Pasak G. Jeglinsko, turint aviacijos šaudyklą, bus galima sumažinti ir išlaidas, skirtas oro atakos kontrolieriams rengti. Iki šiol jie tokias aviacijos treniruotes atlikti ir tam reikalingus specialisto sertifikatus gauti galėdavo tik kitose valstybėse. Darbai poligone Kazlų Rūdoje pradėti dar 2017 m. rudenį. Per tą laiką buvo atlikti projekto planavimo, parengiamieji darbai, pradėtos rengti orlaivių šaudymo į antžeminius taikinius taisyklės, kuriose numatyti struktūriniai pakeitimai vykdant taktinių karinių orlaivių skrydžių valdymą. Kad būtų užtikrintas civilinės ir karinės aviacijos skrydžių saugumas, Lietuvos kariuomenės vado prašymu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija karo aviacijos pratyboms įsteigė naujas oro erdvės zonas, pasakojo mjr. Dainius Misiūnas, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Poligonų ir simuliacinių sistemų poskyrio viršininkas. Įrengtoje šaudykloje lėktuvų ir sraigtasparnių įgulos galės mokytis šaudyti, mėtyti bombas, atakuoti priešą aviacinėmis raketomis, taip pat bus sudarytos sąlygos treniruotis oro atakos vadovams veikti su aviacija. Lietuvos karininkas taip pat pažymi, kad poligone jau buvo atlikti šaudyklos ir oro erdvės tinkamumo bandymai, organizuotos pratybos su kone didžiausiais lėktuvais JAV bombonešiais B-52, ir atlikti bandomieji mokomųjų aviacinių bombų išmetimai. Per birželį vykusias pratybas Kardo kirtis 2018 buvo išbandyti ir šaudymai iš įvairios aviacinės ginkluotės, vyko lazerių naudojimo sertifikavimas. Šaudyklos įrengimo darbus atlieka JAV kariuomenės inžinieriai Šiuo metu Brigados generolo Kazio Veverskio poligone vyksta intensyvūs šaudyklos įrengimo darbai. Tuo tikslu į poligoną yra atvykę JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kuopos Red Horse karo inžinieriai, kurie ruošia poligoną aviacijos pratyboms. Red Horse yra JAV karinėms oro pajėgoms priklausantis padalinys, kuris dirba sunkiąja technika, sunkvežimiais, ekskavatoriais, gali įrengti šaudyklas, stato pastatus, atlieka elektros įrengimo ir kt. darbus. Mūsų padalinio specifika yra tokia, kad kartą per metus mes turime būti treniravimosi tikslais perdislokuoti, nebūtinai tik JAV teritorijoje. Šiais metais pagal susitarimą su Lietuva mes esame Kazlų Rūdoje. Mūsų tikslas tinkamai ir pagal standartus įrengti šaudyklą, siekiant, kad Lietuvos ir NATO sąjungininkai turėtų tinkamas sąlygas vykdyti kovinį rengimą ir treniruotis, sakė kuopai Red Horse vadovaujantis karininkas mjr. Brian as Hooven as (Brajenas Huvenas). Kaip ir kituose Lietuvos kariuomenės poligonuose, modernizuojant ir įkuriant infrastruktūrą, darbams pasitelkiamos Lietuvos bendrovės: kuopos Red Horse karo inžinieriai taip pat reikalingą techniką nuomojasi iš vienos Lietuvos bendrovės. Baigti šaudyklą poligone Kazlų Rūdoje ir ją sertifikuoti treniruotėms planuojama jau šių metų rudenį. Poligone Kazlų Rūdoje, baigus darbus, galės treniruotis ne tik Lietuvos kariuomenės oro atakos vadovai, bet ir sąjungininkų kariai naudodami Lietuvos ir sąjungininkų aviaciją, jie galės mokytis ir treniruotis, kaip valdyti orlaivių atakas remiant sausumos pajėgų operacijas, naudoti modernią amuniciją. Lietuvos kariuomenės poligonų plėtra pradėta vykdyti dar 2014 metais. Pagrindiniai projektai šiuo metu yra vykdomi dviejuose valstybinės svarbos pripažintuose objektuose Pabradėje ir Gaižiūnuose. Plėtros darbus šiuose poligonuose planuojama baigti iki 2022 metų. SKVRD inf.

15 KRAŠTO APSAUGA Mūsų puslapis 15 Grįžo iš Norvegijos, kad atliktų pareigą Tėvynei Eil. Eugenijaus Ambrozo nuotr Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados Žemaitija Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas (MPB) į savo bendruomenę priėmė dar vieną nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių pamainą 495 šauktinius. Tarp jų 13 merginų. Nuo ankstyvo ryto Kęstučio MPB praleidžiamąjį punktą ėmė kirsti autobusai, atvežę jaunuolius iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Jurbarko, Tauragės, Šiaulių, Šilalės, Šilutės ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Atvykusius jaunuolius pasitiko Kęstučio MPB personalo specialistai, kurie patikrino NPPKT karių sąrašus, suskirstė atvykusiuosius į padalinius. Lydimi profesinės karo tarnybos karių šauktiniai žengė pirmuosius žingsnius apsivilko karišką uniformą, bataliono medicinos punkte pasitikrino sveikatą, gavo karinę ekipuotę, kt. Gerą įspūdį jiems paliko ir pirmieji kareiviški pietūs, pasak šauktinių, jie sotūs ir skanūs. Jaučiuosi lyg grįžusi namo. Esu Lietuvos šaulių sąjungos narė, todėl kariškas gyvenimas man nesvetimas, džiaugiuosi, kad galiu tarnauti savo šaliai, savo pirmaisiais įspūdžiais dalijosi šauktinė Klaudija Dambinskaitė. Gavau šaukimą į kariuomenę ir nedvejodamas grįžau iš Norvegijos, kad atlikčiau pareigą Tėvynei. Kartu su manimi grįžo ir draugė, kuri taip pat nusprendė išbandyti save ir pasirinko savanorišką šauktinio tarnybą, pasakojo Modestas Černauskas. O Rapolas Jončas sakė, kad jis nebuvo apsisprendęs dėl gyvenimo kelio pasirinkimo, todėl vaikinas savo noru nusprendė išbandyti šauktinio tarnybą, kad galėtų apgalvoti ateities planus, atlikti pareigą Tėvynei ir įgyti naudingų žinių. Jau kitą dieną prasidėjo naujas šių jaunų žmonių gyvenimo etapas. Jiems teks priprasti prie kariškos dienotvarkės, rytinės mankštos, kambarių tvarkymo, tvarkingo lovų pasiklojimo, vaikščiojimo rikiuote. Visi devyni šauktinių tarnybos mėnesiai iš anksto kruopščiai suplanuoti. Tarnyba Jaunuoliams reikės laikytis kariškos dienotvarkės, daryti rytinę mankštą, mokytis rikiuotės pagrindų, išeiti bazinį karinį ir specialisto rengimo kursus, svarbiausia duoti priesaiką grėsmės atveju ginklu ginti Tėvynę. Į tarnybą atvykusių šauktinių aprūpinimas rimtas išbandymas ir Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos Sandėlių depo personalui. kariuomenėje prasidės nuo bazinių karinių mokymų, per kuriuos rugpjūčio 24 d. Pagėgiuose kariai prisieks Lietuvai. Kitas žingsnis specialistų rengimas. Jo metu kariai susipažins su technika ir ginkluote. Dideli iššūkiai laukia treniruotėse mokantis vykdyti karines užduotis skyriaus, vėliau būrio ir kuopos sudėtyje. Laukia įtemptas, tačiau labai įdomus ir prasmingas darbas. Baigę tarnybą beveik 500 karių papildys aktyviojo rezervo gretas ir prireikus bus pasiruošę ginti savo tėvynę. Siekdamas pašauktus karius sklandžiai aprūpinti karine apranga, Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos Sandėlių depo personalas pradėjo tam ruoštis iš anksto. Iš Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos sandėlių apranga kariams buvo atvežta į Kęstučio MPB. Kad visi NPPKT kariai gautų tinkamą aprangos dydį, kariškų uniformų buvo atvežta net keturis kartus daugiau nei planuojamas šauktinių skaičius. Kiekvienam pradėjusiam tarnybą NPPKT kariui buvo išduota po dvi lauko uniformas, keturias poras batų ir kitų būtinų aprangos elementų. Tai jau penktoji šauktinių pamaina, pradėjusi tarnybą šiais metais. Kitas artimiausias šaukimas planuojamas rugpjūčio 27 dieną, kai Juozo Vitkaus inžinerijos batalione Kaune tarnybą pradės dar 200 jaunuolių. Iš viso šiais metais planuojama pašaukti jaunuolius. Parengta pagal LK inf. Editos Duktevičiūtės nuotr.

16 16 Mūsų puslapis KRAŠTO APSAUGA Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione įsteigta II ugnies baterija MPAB nuotr. MPB Žemaitija Generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas sustiprėjo dar viena Ugnies baterija veiklą pradėjo Motorizuotosios pėstininkų brigados Žemaitija Generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono II ugnies baterija. Jos vadu paskirtas vyr. ltn. T. Kvietkauskas. Netrukus prasidės personalo atrankos, įrangos ir ginkluotės komplektavimo darbai. Rugpjūčio 31 d. bataliono pirmojo šaukimo karių laida išleidžiama į atsargą. Nemaža dalis karių išreiškė norą tęsti tarnybą Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione. Bataliono vado mjr. Vadimo Jeriomino teigimu, II ugnies baterijos laukia kitas Artilerijos bataliono formavimo etapas. Baterija jau aprūpinta šešiais 105 mm pabūklais, atrenkamas ir parengiamas personalas. II ugnies baterijai bus labai svarbūs baterijos lygmens koviniai šaudymai, kurie planuojami 2019 metais. Baterijos vado vyr. ltn. T. Kvietkausko tikslas II ugnies bateriją parengti taip, kad ji gebėtų profesionaliai ir operatyviai vykdyti jai pavestas užduotis, įvaldytų artilerijos meno subtilybes ir efektyviai remtų Motorizuotosios pėstininkų brigados Žemaitija manevrinius vienetus. LK SKD inf buvęs Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) minų paieškos ir jų kenksmingumo šalinimo laivas M-51 (buvęs M-51 Kuršis išvilktas į utilizavimo vietą. Laivas pripažintas nereikalingu ir netinkamu (negalimu) naudoti Lietuvos kariuomenės reikmėms ir buvo nurašytas bei paruoštas likviduoti. Demontuota visa ginkluotė, karinė įranga ir ryšių informacinės sistemos. Atskiri agregatai ir sistemos, kurias bus galima panaudoti Lietuvos kariuomenės ar kitų institucijų (Vytauto Didžiojo karo muziejus, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laivininkų mokykla, Lietuvos jūrų muziejus) reikmėms, demontuoti, užpajamuoti ir palikti saugoti. Utilizuojamą laivą jau pakeitė ir vardą perėmė modernus, Jungtinėje Karalystėje pagamintas minų paieškos ir jų kenksmingumo šalinimo laivas M-54 Kuršis. Lietuvos KJP laivas M51 Kuršis buvo pastatytas 1959 m. Vokietijos kariniam laivynui ir pavadintas Marburg (borto numeris M 1080). Iš pradžių šis laivas buvo skirtas minoms traluoti, o m. buvo modernizuotas minų paieškai vykdyti m. vasario mėnesį laivas buvo išvestas iš Vokietijos laivyno karinės rikiuotės. Tų pačių metų lapkričio 15 d. ant laivo M1080 Marburg stiebo suplevėsavo Lietuvos KJP vėliava. Laivo krikštynos įvyko Lietuvoje, Klaipėdoje, 2001 m. balandžio 27-ąją jam buvo suteiktas vardas Kuršis, jo globėju tapo Klaipėdos miestas. Šio didžiausio pajūrio miesto herbas buvo pasirinktas laivo M51 Kuršis herbu. Laivas buvo skirtas jūrinėms minoms ir kitiems sprogmenims ieškoti ir neutralizuoti, be to, vykdė ir kitas užduotis: saugojo ir kontroliavo teritorinius vandenis ir išskirtinę ekonominę zoną, vykdė gelbėjimo ir paieškos operacijas, eskortavo laivus. KJP laivas M51 aktyviai dalyvavo įvairiose išminavimo operacijose ir tarptautiniuose mokymuose, ( Atvira dvasia, MCOPLIT, MCOPLAT ir MCOPEST, MCMSQEX, BALTOPS, Amber sea, BLUE GAME). Laivas ne kartą pusmečiui buvo skiriamas dalyvauti Baltijos eskadros junginyje BALTRON, dalyvavo NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-osios grupės junginio (SNMCMG1) veiksmuose Šiaurės ir Baltijos jūrose. KJP nuotr. KJP inf.

17 KRAŠTO APSAUGA Mūsų puslapis 17 Pagerbtas Medininkų pasienio poste nužudytų Lietuvos pareigūnų atminimas Alfredo Pliadžio nuotr. Atminimo renginiuose dalyvaudami krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Dainius Pašvenskas pagerbė Sovietų Sąjungos omonininkų nužudytus Lietuvos Respublikos sieną saugojusius pareigūnus sukanka 27 metai, kai Medininkų pasienio poste Sovietų Sąjungos omonininkai žiauriai nužudė Lietuvos Respublikos sieną saugojusius pareigūnus. Jų atminimui skirtuose renginiuose dalyvavo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Dainius Pašvenskas, kariai. Pagerbimo ceremonija vyko prie Memorialo nužudytiesiems Medininkuose buvo padėta gėlių, tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, kalbėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Lansbergis ir vienintelis likęs gyvas Medininkų žudynių liudininkas Tomas Šernas. Taip pat buvo galima apžiūrėti žuvusiųjų pareigūnų asmeninių daiktų ekspoziciją, įrengtą išsaugotame autentiškame pasieniečių vagonėlyje. Vėliau pagerbimo ceremonija vyko Antakalnio kapinėse Vilniuje. Čia taip pat buvo padėta gėlių, skambėjo Lietuvos Respublikos himnas, žuvusieji pagerbti tylos minute. Tradiciškai vyko estafetinis bėgimas Medininkai Vilnius ir atminimo vakaras Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje. SKVRD inf. BUB nuotr. Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono NPPKT karių 1-oji komanda tradiciniame estafetiniame bėgime Medininkai Vilnius laimėjo antrąją vietą tarp Lietuvos kariuomenės bėgikų m. liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija Sovietų Sąjungos omonininkų žiauriai nužudyti septyni savo pareigas Tėvynei vykdę Lietuvos Respublikos pareigūnai: Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės Aras policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius. Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją. Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.

18 Mūsų puslapis 18 KRAŠTO APSAUGA Padėka Vaidoto bataliono kariams už pagalbą nukentėjusiems prancūzams Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke (Rukla, Jonavos r.) per iškilmingą rikiuotę Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono (MPB) kariai vyr. eil. Edgaras Vilčinskis ir vyr. eil. Vilius Juchnevičius buvo apdovanoti Prancūzijos krašto apsaugos sistemos medaliais už ypatingas pastangas suteikiant pirmąją pagalbą Prancūzijos kariams. Pagalbą suteikę kariai yra tikras pavyzdys, kaip pratybų ir mokymų metu įgytos žinios gali išgelbėti gyvybę. Gautos žinios, intensyvios pratybos karius užgrūdina, išmoko orientuotis ir teisingai elgtis kritinėse situacijose, paverčia juos neabejingais ir svarbiausia gebančiais gelbėti gyvybes, sakė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys. Birželio 10 dieną per pratybas Perkūno griausmas 2018 nuo žvyrkelio Pabradė Meškerinė (Švenčionių r.) nuslydo lengvasis atviro tipo visureigis, kurį vairavo Prancūzijos kariai, tarnaujantys, NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje. Situacija galėjo susiklostyti labai blogai, jei ne pro šalį važiuojantys Vaidoto MPB kariai, kurie pastebėjo šalikelėje suklupusį kruviną karį. Kariai reagavo nedelsdami, Ceremonijoje dalyvavo MPB Geležinis Vilkas vadas plk. Mindaugas Steponavičius, NATO priešakinių pajėgų bataliono vadas plk. ltn. Rene ė Braun as, kiti garbingi svečiai. suteikė pirmąją pagalbą ir iškvietė medikus. Ką tik baigęs paramediko kursą tikrai nesitikėjau, kad taip greitai reikės panaudoti įgytas žinias. Labai džiaugiuosi, kad su savo būrio draugais atsiradome įvykio vietoje pačiu laiku ir galėjome suteikti pirmąją medicinos pagalbą mūsų sąjungininkams, sakė žvalgas-paramedikas vyr. eil. E. Vilčinskis. Šios rikiuotės išvakarėse vyko Prancūzijos karių, baigiančių 4 mėnesių tarnybą NATO priešakinių pajėgų batalione, apdovanojimo ir palydų ceremonija Prancūzijos kariams buvo įteikti Lietuvos kariuomenės medaliai Už tarpusavio paramą. Per atsisveikinimo ceremoniją kariams už tarnybą ir suteiktą skubią pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems padėkojo Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas vadas plk. Mindaugas Steponavičius, Prancūzijos kontingento vyresnysis plk. ltn. Remi Scarpa (Remi Skarpa) ir NATO priešakinių pajėgų bataliono vadas plk. ltn. Rene ė Braun as (Renė Braunas). LK SKD inf. Vaidoto MPB nuotr. Vaidoto bataliono kariams vyr. eil. Edgarui Vilčinskiui (nuotraukoje) ir vyr. eil. Viliui Juchnevičiui įteikti Prancūzijos apdovanojimai už kilnų poelgį, suteikiant pirmąją pagalbą patekusiems į avariją Prancūzijos kariams val. Karinių jūrų pajėgų Jungtiniam gelbėjimo ir koordinavimo centrui (JGKC) Bendrasis pagalbos centras pranešė, kad Kuršių mariose prie delfinariumo į krantinę atsitrenkė motorlaivis Aira (LI-2079), per šį incidentą sužeista žmonių. JGKC nedelsdamas pradėjo gelbėjimo operaciją. Išsiaiškinta, kad vienas sužeistas žmogus yra be sąmonės, kurią vėliau atgavo, kiti 3 4 žmonės susižeidė rankas ir kojas. Jiems suteikta pagalba. Policija nustatė, kad laivavedys buvo blaivus. Viena iš šio incidento versijų galimai nesuveikusi laivo atbulinė pavara. KJP inf.

19 KRAŠTO APSAUGA Mūsų puslapis 19 Tarptautinis kariškių teniso turnyras Lenkijoje Lietuvos kariuomenės lauko teniso komanda, sudaryta iš įvairių krašto apsaugos sistemos padalinių, pirmą kartą dalyvavo Lenkijoje (Poznanėje) vykusiame tarptautiniame regioniniame lauko teniso komandiniame turnyre. Po įtemptos kovos su Ukrainos kariuomenės komanda, tvyrant alinančiam 36 laipsnių karščiui, Lietuvos tenisininkai galutinėje įskaitoje laimėjo 3-iąją vietą. Asmeninėje įskaitoje nenugalimas buvo št. srž. Darius Mačiulaitis, kuris nenusileido nė vienam vyrų vienetui ir savo amžiaus grupėje lipo ant pirmos vietos pakylos atsiimti apdovanojimo. Į tarptautinį lauko teniso turnyrą Poznanėje vyko Lietuvos kariuomenės teniso turnyre, vykusiame birželio mėnesį Anykščiuose, nugalėję kariai. Sveikiname komandą ir visus, prisidėjusius prie jos sutelkimo taip garsinamas Lietuvos vardas tarptautinėje erdvėje ir stiprinami ryšiai su užsienio partneriais. KJP ir KPKT inf. Puikus turnyro organizavimas, dalyvių geranoriškumas sukūrė šaunią varžybų atmosferą. Galiausiai taip visi susidraugavome, kad nekantraudami pradėjome laukti kito turnyro, kuris, tikimės, taps gražia tradicija, vienijančia gynybos srityje tarnaujančius teniso mėgėjus, po kovų teniso kortuose Lenkijoje įspūdžiais dalijosi Lietuvos kariuomenės teniso komandos narė Aušrinė Mikoliūnienė. Turnyro dalyvių nuotr Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (MPPD prie KAM) atstovai Audronė Kaladžinskienė ir vyr. specialistas Rokas Jašinskas Lietuvos šaulių sąjungos kvietimu liepos d. lankėsi sukarintos jaunųjų šaulių stovyklos Žalgiris 2018 svečių dienos renginiuose. Stovyklos svečiai tą dieną galėjo iš arčiau pamatyti jaunųjų šaulių kasdienybę, daugiau sužinoti apie stovyklos programą, vykdomas veiklas ir tikslus, netgi išmėginti taiklumą šaudykloje iš mažo kalibro šautuvų ir kliūčių ruožą. Į šią stovyklą kasmet susirenka daug drausmingų, motyvuotų ir pavyzdingų jaunuolių iš visų Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių, kurie yra baigę III ir IV pakopos jaunųjų šaulių mokymus ir yra m. amžiaus. Siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, į šią sukarintą jaunųjų šaulių stovyklą kviečiami ir svečiai iš užsienio. Šiemet joje dalyvavo giminingų organizacijų Estijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje atstovai. MPPD prie KAM inf. Valdo Kilpio nuotr Baltijos jūroje vyko vainikų žuvusiems jūroje nuleidimo į vandenį ceremonija vienas svarbiausių Jūros šventės renginių. Laivų rikiuotėje dalyvavo du Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) laivai. Rikiuotei vadovavo patrulinis laivas P15 Sėlis, kitas ceremonijos dalyvis paieškos ir gelbėjimo laivas Šakiai. Į ceremoniją atvyko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, KJP vadas jūrų kpt. Arūnas Mockus, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius prof. dr. Viktoras Senčila ir daugybė kitų garbingų svečių. Iš karo laivo P15 Sėlis į Baltijos jūrą nuleisti Ministro Pirmininko, KJP, Klaipėdos, Alytaus, Telšių, Utenos, Biržų, Vilkaviškio miestų atstovų ir kiti vainikai. Baltijos jūra sužydėjo gėlėmis. Ši ceremonija kasmetinė, viena seniausių ir gražiausių Jūros šventės tradicijų, užgimusi dar 1934 m., per pirmąsias jūros šventes Klaipėdoje, tuomet pritraukusias plačią Lietuvos visuomenę. Per šią ceremoniją kasmet pagerbiami tie, kurie žuvo jūroje ar paaukojo savo gyvenimą garsindami Lietuvą, kurdami jūrinės valstybės pamatus, puoselėję ir praturtinę mūsų šalies jūreivystės istoriją. Jrv. Akvilės Bertulės nuotr. KJP inf.

20 20 Mūsų puslapis KRAŠTO APSAUGA MPPD prie KAM nuotr Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Pilietinio pasipriešinimo skyriaus vyr. specialistas Rokas Jašinskas iš Australijos atvykusią ir stažuotę departamente atliekančią Ireną Kapočius pakvietė susitikti su Lietuvos šaulių sąjungos atstovais, apsilankyti naujajame šaulių štabe Vašingtono aikštėje ir susipažinti su Lietuvos šaulių sąjungos veiklos kasdienybe. Irena atvyko į Lietuvą pagal Globaliosios Lietuvos lyderių (angl. Global Lithuanian Leaders) programą Mes jungiamės prie Lietuvos (angl. We Connect Lithuania). Ši programa išeivijos lietuvius skatina pažinti modernią, inovatyvią Lietuvą, atliekant iki 6 savaičių trukmės stažuotes įvairiose Lietuvos institucijose ir organizacijose. Australijoje Irena dirba su Australijos gynybos sritimi susijusį darbą, tad ir savo stažuotei pasirinko Lietuvos krašto apsaugos sistemą, nes jai įdomu viskas, kas susiję su šalies gynyba ir piliečių valia priešintis. MPPD prie KAM inf Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione (MPB) buvo organizuota socialiai remtiniems vaikams skirta edukacinė programa Karių takais. Šia programa Vaidoto MPB kariai įsitraukė į Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos kampanijos Už saugią Lietuvą akciją Padovanok vaikui vasarą ir pakvietė pasisvečiuoti Beižionių (Elektrėnų r.), Jonavos miesto ir Paparčių (Kaišiadorių r.) vaikų globos namų auklėtinius, taip siekdami prisidėti prie turiningo sunkumus patiriančių vaikų ir jaunuolių vasaros laisvalaikio organizavimo, jų socialinių įgūdžių stiprinimo, ugdydami nacionalines vertybes, pilietiškumą, komandinio darbo įgūdžius, atsakomybės jausmą, draugiškumą ir aktyvų gyvenimo būdą. Edukacinės programos Karių takais metu vaikai susipažino ir bendravo su skirtingų valstybės institucijų pareigūnais, įgijo kariškų įgūdžių, dalyvavo sportinėse rungtyse ir įveikė Vilko taką. Prie šios akcijos prisidėjo ir NATO sąjungininkai, esantys Rukloje. Jie žaidė su vaikais draugiškas futbolo rungtynes ir padovanojo vaikų globos namams futbolo kamuolių ir marškinėlių. Vaidoto MPB inf. Vaidoto MPB nuotr. Eil. Tomos Rimkevičiūtės nuotr Lietuvos kariuomenės Oro gynybos bataliono (OGB) nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) kariai pademonstravo ištvermę ir sėkmingai įveikė oro gynybininko kliūčių ruožą. Kariai turėjo įvykdyti skirtingas užduotis: šliaužti vandens ir purvo kanalais, lįsti pro tunelius, apraizgytus spygliuota viela, tempti šaudmenų prikrautas dėžes, virve keltis per vandens telkinius, bėgti ir šokinėti per įvairias kliūtis. OGB vadas pasveikino visus įveikusius kliūčių ruožą NPPKT karius ir įteikė pagrindinį oro gynybininkų simbolį beretę su OGB ženklu, o dviem greičiausiems ir geriausių rezultatų pasiekusiems kariams j. eil. Justinui Stankūnui ir j. eil. Ligitui Nakučiui atskiras dovanėles su OGB simbolika. Visi kariai buvo iškilmingai priimti į oro gynybininkų šeimą. Rikiuotės metu kariams taip pat buvo įteikti aukštesnių karinių laipsnių skiriamieji ženklai, padėkos už parodytą sumanumą per įvairias pratybas. Išbandymų kelias NPPKT kariams organizuojamas, siekiant formuoti naujas OGB tradicijas, skatinti šio bataliono padalinių bendradarbiavimą, ugdyti karių ištvermę, mokyti karius veikti komandoje. LK SKD inf.

21 KRAŠTO APSAUGA Karjera 21 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui vadovaus mjr. E. Čiūtas Št. srž. Eduardo Stanislavovo nuotr Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione (GŠB) Vilniuje įvyko iškilminga bataliono vado keitimo ceremonija: Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas bataliono kovinę vėliavą iš buvusio vado plk. ltn. Sauliaus Juškevičiaus perdavė naujam GŠB vadui mjr. Egidijui Čiūtui. Plk. ltn. S. Juškevičius padėkojo bataliono kariams už tarnybą ir atliktus darbus, palinkėjo įveikti iššūkius ir reprezentuoti Lietuvos kariuomenę per įvairius renginius, o naujam bataliono vadui visokeriopos sėkmės einant atsakingas pareigas. Tęsdami GŠB tradiciją, bataliono kariai įteikė buvusiam vadui dovaną kardą. Plk. ltn. S.Juškevičius trejus metus vadovavo GŠB. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio jis perkeliamas į Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamento Ryšių ir informacinių sistemų valdymo skyriaus viršininko pareigas. Ceremonijoje Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas padėkojo už gerą tarnybą pastaruosius trejetą metų GŠB vadovavusiam plk. ltn. S. Juškevičiui ir pasveikino naująjį bataliono vadą mjr. E. Čiūtą. Majoras Egidijus Čiūtas yra profesionalus ir patyręs karininkas, ne vienus metus tarnavęs būtent šiame batalione. Tikiu, kad ši tarnybos patirtis jam labai pravers perėmus vadovavimą tokiam išskirtiniam batalionui. Vadinu jį išskirtiniu, nes jis vykdo išskirtines užduotis užtikrina strateginio lygmens vadaviečių įrengimą ir funkcionavimą nustatytuose operacijų rajonuose, reprezentuoja Lietuvos valstybę ir kariuomenę oficialiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, kalbėjo kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas. Naujas bataliono vadas mjr. E. Čiūtas padėkojo Lietuvos kariuomenės vadui Naujas bataliono vadas mjr. Egidijus Čiūtas perėmė pareigas iš plk. ltn. Sauliaus Juškevičiaus. Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas pasveikino naują Štabo bataliono vadą ir palinkėjo garbingai vykdyti atsakingas pareigas. gen. ltn. J. V. Žukui už išsakytą pasitikėjimą ir suteiktą galimybę eiti bataliono vado pareigas, tęsti darbus ir įgyvendinti naujas idėjas vykdant batalionui keliamas užduotis. Mjr. E. Čiūtas tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1999 metais, ėjo būrio, kuopos vado, kovinio rengimo karininko ir krašto apsaugos ministro adjutanto pareigas. Karininkas yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, Vadų ir generalinio štabo karininkų koledžą JAV. Mjr. E. Čiūtas yra apdovanotas medaliais už nuopelnus Lietuvos kariuomenei ir krašto apsaugos sistemai. Iškilmingoje ceremonijoje taip pat dalyvavo Gynybos štabo viršininko pavaduotojas operacijoms brg. gen. Raimundas Vaikšnoras, buvę bataliono, kitų dalinių ir padalinių vadai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai, su kuriais batalionas palaiko glaudžius ryšius. Štabo bataliono pagrindinis uždavinys būti pasirengusiam užtikrinti strateginio lygmens vadaviečių funkcionavimą. Bataliono kariai taip pat reprezentuoja Lietuvos valstybę ir kariuomenę per oficialius renginius. GŠB inf.

22 Št. srž. Laisvūno Vizbaro nuotr. 22 Karjera KRAŠTO APSAUGA Lietuvos kariuomenės mokyklos viršininkas plk. ltn. Stasys Paldūnas išlydėtas į kitą tarnybą Nuo 2014 m. spalio 1 d. Lietuvos kariuomenės mokyklai vadovavęs plk. ltn. Stasys Paldūnas pažymėjo LKM karių indėlį į brigadų Aukštaitija ir Žemaitija kovinį rengimą Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje (LKM) vyko iškilminga rikiuotė LKM viršininko plk. ltn. Stasio Paldūno perkėlimo į kitą tarnybą proga. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas, Mokymo ir doktrinų valdybos vado pavaduotojas karybai plk. ltn. Valerijus Šerelis, mokymo vienetų, Kauno įgulos karinių dalinių vadai, su LKM bendradarbiaujančių institucijų atstovai ir kiti garbingi svečiai. Beveik ketveri tarnybos metai prabėgo labai greitai. Norėčiau paminėti keletą esminių dalykų. Pirmiausia išskirčiau LKM karių indėlį į brigadų Aukštaitija ir Žemaitija kovinį rengimą. Kitas svarbus aspektas visų mūsų pastangos kelti LKM prestižą tiek Lietuvos kariuomenėje, tiek ir tarp mūsų partnerių. Per šį laikotarpį buvo įgyvendinta nemažai projektų Ukrainoje, Moldovoje, užmezgėme glaudžius ryšius su Estijos, Latvijos, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos puskarininkių mokyklomis. Tai yra mūsų visų darbo pripažinimas. Naudodamasis proga noriu padėkoti Kauno įgulos dalinių vadams už bendradarbiavimą organizuojant bendrus projektus, o mokyklos kolektyvui linkiu klestėti, susikaupti ir visada turėti tikslų, nes tik tas, kuris ko nors siekia, yra laimingas. Dėkoju visiems, kurie tarnavo kartu, sakė LKM viršininkas plk. ltn. S. Paldūnas. Per ceremoniją viršininkas pasižymėjusiems kariams ir civiliams darbuotojams įteikė vardines dovanas, medalius, ir aukštesnių karinių laipsnių skiriamuosius ženklus. Atsisveikinęs su LKM kovine vėliava plk. ltn. S. Paldūnas ją perdavė laikinai vykdančiam LKM viršininko funkcijas LKM štabo viršininkui mjr. Algiui Ramanauskui. Plk. ltn. S. Paldūnui Mokymo ir doktrinų valdybos vado pavaduotojas karybai plk. ltn. V. Šerelis įteikė Mokymo ir doktrinų valdybos vado vardinę dovaną. Plk. ltn. S. Paldūnas perkeltas į Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Administravimo valdybos viršininko pareigas. Nuo rugpjūčio 8 dienos LKM viršininko pareigas vykdys naujai paskirtas viršininkas plk. Egidijus Karvelis. LKM kovinės vėliavos perdavimo ceremonija naujai paskirtam viršininkui plk. E. Karveliui planuojama rugpjūčio 30 dieną. LK SKD inf per iškilmingą rikiuotę Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) štabe kmd. ltn. Mariui Šakiniui KJP vadas jūrų kpt. Arūnas Mockus įteikė komandoro laipsnio skiriamuosius ženklus ir KJP Jūros ir pakrančių apsaugos tarnybos viršininko regaliją. KJP nuotr. KJP inf.

23 KRAŠTO APSAUGA Karjera 23 MINISTRAS APDOVANOJO Krašto apsaugos sistemos medaliu Už nuopelnus mjr. Jane WITT, JK GP. MINISTRAS SUTEIKĖ KARINIUS LAIPSNIUS Pulkininko leitenanto mjr. Vyčiui ANDREIKAI, LR atstovybė prie NATO ir ES. Majoro: kpt. Arnoldui ANELAUSKUI, GŠ, kpt. Danutei LAPĖNAITEI, KMT, kpt. Jevgenij ZUBOV, MDV. KARIUOMENĖS VADAS APDOVANOJO Lietuvos kariuomenės medaliu Už nuopelnus : brg. gen. Zenon BRZUSZKO, LITPOLUKRBRIG, plk. ltn. Ernestą GAIGALĄ, SP MC, plk. Volodymirą JUDAVOVĄ, LITPOLUKRBRIG, plk. Evaldą STAKAITĮ, GŠ. Lietuvos kariuomenės medaliu Už pasižymėjimą plk. ltn. Remi SCARPA, NATO PPBKG. Vardine dovana: št. srž. Gediminą BARTAŠIŪNĄ, ŠB, mjr. Evaldą IŠKAUSKĄ, LR atstovybė prie NATO ir ES. Kpt. Rimvydo Švedo nuotr Kaune vyko iškilminga Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vado keitimo ceremonija. Nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. rinktinei vadovavusį plk. ltn. Vidą Grundą pakeitė mjr. Ričardas Stakelis. Ceremonijoje dalyvavo Sausumos pajėgų (SP) vado funkcijas vykdantis SP štabo viršininkas plk. Tomas Masaitis, KASP vadas plk. ltn. Dainius Pašvenskas, rinktinės atsakomybės rajone esančių savivaldybių merai, Kauno ir Ruklos karinių įgulų dalinių, Kauno sukarintų organizacijų vadai, dvasininkai, miesto bendruomenės atstovai. Per iškilmingą rikiuotę plk. T. Masaitis ir plk. ltn. D. Pašvenskas dėkojo buvusiam vadui už pasiektus rezultatus, naujajam vadui linkėjo sėkmės stiprinant rinktinės kovinę parengtį. Plk. ltn. V. Grunda padėkojo rinktinės kariams už sėkmingą dalyvavimą tarptautiniuose mokymuose ir operacijose, pastangas įgyvendinant karinio rengimo ir kt. planus. LK SKD inf. Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė liūdi dėl žymios partizanų rėmėjos Julijonos Mikniūtės-Petrėtienės netekties. Ši moteris buvo Laisvės kovų liudininkė, Radviliškio r. Minaičiuose įsikūrusios sodybos-partizanų bunkerio šeimininkė. Julijona gimė 1934 m. Minaičių kaime (Grinkiškio vlsč., Kėdainių aps.) Stanislovo ir Antaninos Miknių šeimoje. Augo kartu su seserimis Terese ir Mikalina. Visi šeimos nariai tapo partizanų rėmėjais m. jų sodyboje Prisikėlimo apygardos partizanai įrengė bunkerį, kuriame 1949 m. vasarį įvyko visos Lietuvos partizanų suvažiavimas ir pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracija. J. Mikniūtė-Petrėtienė kartu su kitais šeimos nariais rūpinosi susirinkusių partizanų buities reikalais (gamino maistą, skalbė drabužius), stebėjo aplinką ir viską pranešdavo partizanams. Kovotojai, kuriems pagalbą teikė Mikniai, slapstėsi jų sodyboje iki 1953 metų. Vienu metu Mikniai slaugė sužeistą partizaną Lauryną Mingėlą-Džiugą. Prasidėjus partizanų įamžinimo darbams Minaičių kaime, o 2010 m. įrengus pastovią ekspoziciją, J. Mikniūnė-Petrėtienė nuolat priimdavo pavienius lankytojus ir įvairias ekskursijas, pasakodavo prisiminimus m. ji buvo apdovanota ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžiumi m. J. Mikniūtei-Petrėtienei suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas. Partizanų rėmėja J. Mikniūtė-Petrėtienė palaidota Pašušvio miestelio kapinėse. SKVRD inf.

24 24 Paskutinis puslapis KRAŠTO APSAUGA Tado Dambrausko fotokonkursas Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2018 Krašto apsaugos ministerija skelbia tradicinį, jau keturioliktąjį, fotokonkursą Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2018, skirtą karo fotografui ir operatoriui Tadui Dambrauskui atminti. Kviečiame visus, profesionalus ir mėgėjus fotografus, kurie turėjo galimybę fotografuoti Lietuvos kariuomenės ir Lietuvoje dislokuotų NATO karinių vienetų karius, peržiūrėti savo praėjusių metų pabaigoje ir šiemet darytas nuotraukas, atrinkti geriausias iš jų ir atsiųsti į konkursą. Svarbu, kad nuotrauka atspindėtų kariuomenės gyvenimo akimirkas: kaip kariai vykdo kovines užduotis, dalyvauja pratybose ir šventėse, bendrauja tarpusavyje ir su visuomene, kokius kasdienius išgyvenimus patiria ir kokius iššūkius įveikia. Kaip ir ankstesniais metais, konkurso dalyvių nuotraukos bus skirstomos į keturias kategorijas: I kategorija krašto apsaugos sistemoje (KAS) tarnaujančių ir dirbančių karių ir civilių nuotraukos; II kategorija profesionalių ir neprofesionalių fotografų, netarnaujančių ir nedirbančių KAS nuotraukos; III kategorija Profesionaliausias kadras KAS dirbančių profesionalių fotografų nuotraukos; IV kategorija Linksmas kadras visų dalyvių nuotraukos. Konkurso vertinimo komisija išrinks geriausias kiekvienos kategorijos nuotraukas, kurių autoriai šiemet pasidalys Krašto apsaugos ministerijos įsteigtą eurų premijų fondą (apdovanojimų skirstymo tvarka nurodyta konkurso organizavimo nuostatuose). Konkurse bus galima laimėti ir įvairių rėmėjų įsteigtų prizų. Geriausių nuotraukų parodos atidarymą ir laureatų apdovanojimą planuojama surengti 2018 metų pabaigoje Vilniuje. Taip pat tradiciškai bus išleistas geriausių fotokonkurso nuotraukų katalogas. Nuotraukas konkursui ir užpildytą dalyvio anketą kviečiame siųsti iki šių metų rugsėjo 20 d. el. paštu kamfotokonkursas@gmail.com Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, registravimosi ir nuotraukų siuntimo tvarką galima rasti konkurso nuostatuose. Daugiau informacijos SKVRD inf. KAM archyvo nuotr. Krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys Adresas: Totoriø g. 25, LT Vilnius. Tel. (8 5) , el. paštas eugenijus.steiblys@mil.lt Leidëja Kraðto apsaugos ministerija Redaktorius kpt. Eugenijus Steiblys. Redakcinė kolegija: pirmininkas Vytautas Umbrasas, pirmininko pavaduotojas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas. Nariai: Rūta Apeikytė, mjr. Mindaugas Neimontas, plk. Darius Petryla, Vita Ramanauskaitė, Gintautas Surgailis, Darius Varanavičius Fotografai: srž. sp. Ieva Budzeikaitė, Giedrė Maksimovicz, Alfredas Pliadis Kalbos redaktorės: Vida Česnulienė, Žydrė Švobienė Dizainerė Aistė Lapinskaitė Leidinys platinamas nemokamai. Tiraþas egz. GL-425 Spausdino Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras, Muitinës g. 4, Domeikava, Kauno r. ISSN