Nr. 10 (333) Krašto apsauga Krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys Lietuvos Respublikos krašto apsaugo

Transkriptas

1 Nr. 10 (333) Krašto apsauga Krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Plačiau 2 3 p. Lietuvoje lankėsi NATO Generalinis Sekretorius Jens as Stoltenberg as Lietuvos ir sąjungininkų kariai treniravosi tarptautinėse pratybose Geležinis vilkas 2017, kurios buvo Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančių pratybų Kardo kirtis 2017 integrali dalis. Plačiau p vyko Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienoms atminti renginiai. Plačiau p. Pasak Jens o Stoltenberg o, daugiašalių batalionų dislokavimas regione siunčia tvirtą žinią dėl NATO kolektyvinės gynybos principo Lietuvoje lankėsi NATO Generalinis Sekretorius Jens as Stoltenberg as (Jensas Stoltenbergas). Birželio 19 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo NATO Generalinio Sekretoriaus garbei surengtoje darbo vakarienėje. Birželio 20 d. NATO Generalinis Sekretorius J. Stoltenberg as susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente J. E. Dalia Grybauskaite Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke ir dalyvavo tarptautinių pratybų Geležinis vilkas 2017 svečių ir žiniasklaidos dienos renginiuose. Į Lietuvą NATO Generalinis Sekretorius atvyko iš Latvijos, kur dalyvavo NATO priešakinių pajėgų bataliono, vadovaujamo Kanados, oficialioje dislokavimo ceremonijoje. Susitikimas su užsienio ir krašto apsaugos ministrais Birželio 19 d. Lietuvoje viešintis NATO Generalinis Sekretorius J. Stoltenberg as, susitikęs su krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrais, pagyrė Lietuvą už gynybos finansavimo didinimą ir pastangas stiprinti saugumą regione. 4 p.

2 2 Tarptautinis bendradarbiavimas KRAŠTO APSAUGA R. Karoblis po vizito JAV: Baltijos šalys gali būti tikros dėl JAV paramos Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos ir JAV analitinio centro Atlantic Council Vašingtone surengtoje konferencijoje, skirtoje saugumui Šiaurės Rytų Europoje stiprinti, taip pat susitiko su aukšto rango JAV pareigūnais. Pensilvanija viena svarbiausių Lietuvos bendradarbiavimo partnerių Krašto apsaugos ministras R. Karoblis, JAV Pensilvanijos sostinėje susitikęs su valstijos gubernatoriumi Thom u Wolf u (Tomu Volfu), akcentavo glaudžius Lietuvos ir Pensilvanijos ryšius. Pasak ministro, Lietuvos ryšiai su JAV stiprėja, o Pensilvanija gali tapti Lietuvos vartais į JAV. Susitikimo metu buvo pažymėta, kad Lietuva pasižymi aukštais gamtos mokslų pasiekimais, IT sektoriaus plėtra tai gali tapti puiki paskata tarpusavio šalių prekybai ir investicijoms. Krašto apsaugos ministras taip pat pasiūlė bendradarbiauti su kibernetinės gynybos ekspertais. R. Karoblis taip pat susitiko su Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu brigados generolu Antony u J. Carrelli u (Antoniu J. Kareliu). Susitikime aptartas krašto apsaugos sistemos ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas, kuriuo džiaugėsi ir Nacionalinės gvardijos vadas, ir ministras. Džiaugiuosi, kad Lietuva turi išskirtinę partnerę Pensilvanijos nacionalinę gvardiją. Dirbame kartu jau 24 metus ir žinau, kad dirbsime dar ilgai. Šis bendradarbiavimas leidžia ne tik įgyti žinių, bet ir dalytis savosiomis, sakė ministras R. Karoblis. Brg. gen. A. J. Carrelli s padėkojo už išskirtinai kokybišką bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene ir siūlė jį plėsti ir kitose srityse. Didžiuojuosi mūsų bendradarbiavimu. Džiaugiuosi mūsų pratybose matydamas Lietuvos karininkus, kartu dalyvaujame operacijose. Mano pagrindinis noras į mūsų bendradarbiavimą labiau įtraukti civilinį sektorių, sakė generolas. Susitikime taip pat buvo aptartas galimas bendras dalyvavimas operacijose, Pensilvanijos nacionalinės gvardijos pajėgų dalyvavimas stiprinant JAV atgrasymo priemones regione, taip pat Gvardijos ekspertinė ir finansinė parama vystant karinę infrastruktūrą Lietuvoje ir kitus galimus tolimesnius projektus. Lietuvos karinių pajėgų ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas vykdomas pagal Valstijų partnerysčių programą (angl. State Partnerships Program). Kitais metais sueis 25 metai, kai pagal šią programą buvo pradėti megzti Lietuvos ir Pensilvanijos valstijos santykiai. Susitikimai su JAV senatoriais ir konferencija Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje Europos saugumas išliks Jungtinių Amerikos Valstijų politikos prioritetu, tad Baltijos šalys gali būti tikros dėl kolektyvinės gynybos ir paramos, po vizito į JAV sakė Susitikime taip pat buvo aptartas ir galimas bendras dalyvavimas tarptautinėse operacijose, Pensilvanijos nacionalinės gvardijos pajėgų dalyvavimas stiprinant JAV atgrasymo priemones regione ir ekspertinė ir finansinė parama vystant karinę infrastruktūrą Lietuvoje. nuotr.

3 KRAŠTO APSAUGA Tarptautinis bendradarbiavimas 3 ministras R. Karoblis. Pasak jo, bendrą nuomonę dėl būtinybės stiprinti Europos saugumą rodo Senato ketinimas iki 5 mlrd. JAV dolerių didinti finansavimą Europos patikinimo iniciatyvai (angl. European Reassurance Initiative), kuria finansuojama JAV operacija Atlanto ryžtas (angl. Atlantic Resolve). Pagal ją JAV siunčia papildomas pajėgas ir dislokuoja reikiamus pajėgumus Europoje. Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio (Marko Rubijo), Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jack u Reed u (Džeku Ridu) ir senatore Cynthia Jeanne Shaheen (Sintja Žan Šahin), kurie vieningai patikino, kad Europos saugumas išliks JAV politikos prioritetu. Ministras pabrėžė, jog JAV suvokia didėjančią Rusijos grėsmę ir yra pasirengusi stiprinti gynybą Europoje: Tiek demokratai, tiek respublikonai sutaria, kad Rusijos grėsmė yra visai šalia ir turime dirbti išvien, kad užtikrintume reikiamas atgrasymo priemones ir stiprintume rytinę NATO sieną. O senatorius M. Rubio sakė, jog finansinė parama Europos saugumo užtikrinimui didės: Finansinių resursų didinimas Europos saugumui yra aiškus JAV įsipareigojimas sąjungininkams tiek dėl V straipsnio, tiek dėl pagalbos didinant NATO sąjungininkių atsparumą Rusijos grėsmėms. Susitikimuose su senatoriais taip pat dalyvavo Estijos gynybos ministras Margus as Tsahkna (Margusas Tsahkna) ir Latvijos gynybos ministras Raimonds Bergmanis (Raimondas Bergmanis). Visi trys ministrai susitikimų metu akcentavo, jog Baltijos šalys stiprina savo pajėgumus. Planuojama, kad kitais metais visos trys šalys gynybos finansavimui skirs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, šalys turi ir stiprią visuomenių paramą, tačiau kai kurių pajėgumų, pavyzdžiui, oro gynyba, vystymui reikalinga ir JAV parama. Vizito JAV metu R. Karoblis taip pat susitiko su JAV Kongreso nariais, kurie priklauso Baltijos grupei (angl. Baltic Caucus). JAV kongresmenai išreiškė tvirtą paramą Baltijos šalių saugumui ir patikino remiantys tiek finansavimo didinimą, tiek JAV pajėgų buvimą Europoje. Matyti Baltijos šalis laisvas didžiulis malonumas. Rusija naudoja savo propagandą norėdama sugriauti mūsų vienybę. Norime dirbti kartu su jumis kovodami šiame dezinformacijos kare ir užtikrindami, kad šioje kovoje laimime mes, sakė Trijų Baltijos šalių gynybos ministrai, susitikę su JAV Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jack u Reed u išgirdo patikinimą, kad Europos saugumas išliks JAV politikos prioritetu. Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Edas as Royce as (Edasas Roisas). Viešėdamas JAV ministras atidarė JAV analitikos centro Atlanto taryba (angl. Atlantic Council) kartu su Krašto apsaugos ministerija surengtą konferenciją Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje. Šioje konferencijoje ministras kartu su Estijos gynybos ministru M. Tsahkna ir Latvijos gynybos ministru R. Bergmanis u pristatė Baltijos šalių indėlį į saugumo didinimą Europoje ir už jos ribų, diskutavo apie saugumą mūsų regione ir JAV, NATO ir mūsų pačių vaidmenį didinant saugumą regione ir kitur pasaulyje. Sakydamas kalbą simpoziume Transatlantinis bendradarbiavimas dėl globalaus saugumo, ministras Europos bendrosios saugumo ir gynybos politikos kontekste pabrėžė būtinybę vienodai vertinti grėsmes, vykdyti gynybos finansavimo įsipareigojimus, minkštųjų galios priemonių poveikį bei poreikį Europai ir JAV bendradarbiauti glaudžiai. Visų svarbiausia transatlantinių ryšių stiprinimas, nes tiek Europai reikalinga JAV su savo realistiniu požiūriu į gynybą, tiek JAV stipri, vieninga ir saugi Europa, kartu kovojanti su bendromis grėsmėmis, sakė ministras savo kalboje konferencijos metu. Parengta pagal SKVRD inf krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas susitiko su Slovakijos Respublikos gynybos ministerijos valstybės sekretoriumi Róbert u Ondrejcsák u (Robertu Andrejčaku). Susitikimo metu buvo aptartos dvišalio karinio bendradarbiavimo vystymo perspektyvos, abiejų šalių gynybos pajėgumų vystymų planai ir apsikeista nuomonėmis dėl saugumo situacijos regione. V. Umbrasas padėkojo Slovakijai už iniciatyvas stiprinant Baltijos šalių saugumą. Jis pabrėžė, kad abiejų šalių gynybos ir saugumo aplinkos vertinimas ir grėsmių suvokimas yra panašus, todėl būtina stiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą ir su iššūkiais kovoti bendrai. SKVRD inf. KAM nuotr.

4 4 Tarptautinis bendradarbiavimas KRAŠTO APSAUGA Lietuvoje lankėsi NATO Generalinis Sekretorius Jens as Stoltenberg as Į Lietuvą atvykusį NATO Generalinį Sekretorių Vilniuje pasitiko užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai Linas Linkevičius ir Raimundas Karoblis. 1 p. NATO vadovas taip pat pabrėžė, jog Lietuva, didindama gynybos finansavimą, stiprina viso Aljanso kolektyvinę gynybą. Tai pirmasis J. Stoltenberg o vizitas į Lietuvą nuo tada, kai Varšuvoje buvo priimtas istorinis sprendimas dislokuoti NATO padalinius Baltijos šalyse ir Lenkijoje, ir žymi šio istorinio žingsnio įgyvendinimą. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių, kurioje NATO batalionas jau yra visiškai sukomplektuotas. Pasak NATO Generalinio Sekretoriaus, būtinybė nuolat dislokuoti NATO karinius padalinius prie rytinių NATO sienų vos prieš trejus metus būtų atrodžiusi nereali, tačiau šiandien, Rusijos agresyvių veiksmų akivaizdoje, tai svarbi ir būtina atgrasymo priemonė, demonstruojanti NATO sąjungininkų solidarumą ir įsipareigojimus kolektyvinei gynybai. J. Stoltenberg as pabrėžė, jog reikia siekti visapusiškai užtikrinti Varšuvoje ir Briuselyje priimtų saugumo stiprinimo sprendimų įgyvendinimą. Lietuvos užsienio reikalų ministras sakė, jog atgrasymo ir gynybos stiprinimas Rytuose ir vieningas Aljanso atsakas į kitas, pirmiausia terorizmo keliamas grėsmes, rodo solidų NATO pasirengimą atremti šiandienes grėsmes saugumui. Susitikime ministrai: R. Karoblis ir L. Linkevičius, su NATO vadovu taip pat aptarė regiono saugumą ir gynybos klausimus, viso Aljanso pasirengimą kolektyvinei gynybai ir gebėjimą atsakyti į kitus šiandienos saugumo iššūkius. Varšuvos sprendimų įgyvendinimas, sąjungininkų solidarumas ir padėka Lietuvai Birželio 20 d. tarptautinių pratybų Geležinis vilkas 2017 svečių dieną Stašėnuose, Jonavos r., Vokietijos vadovaujamos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės ir sąjungininkų karių vykdomą vandens kliūties įveikimo operaciją stebėjo Prezidentė D. Grybauskaitė, NATO Generalinis Sekretorius J. Stoltenberg as, krašto apsaugos ministras R. Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, kiti aukšti NATO šalių atstovai, kariuomenių vadai, kt. svečiai. Pratybų Geležinis vilkas 2017 metu įvertintas Lietuvoje dislokuoto tarptautinio NATO bataliono pasirengimas, gebėjimai veikti kartu su Lietuvos ir kitų sąjungininkų kariais atlikti kovines užduotis ir veikti Suvalkų koridoriaus ruože. Lietuvos Prezidentės D. Grybauskaitės teigimu, daugiašalė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė tapo integralia Lietuvos gynybos dalimi. Aukšta bataliono karių parengtis, gebėjimas kartu su Lietuvos ir kitų valstybių kariniais daliniais vykdyti plataus masto teritorinę gynybą rodo, kad Aljansas sugeba greitai įvertinti regiono saugumui kylančias grėsmes ir užtikrinti veiksmingas atgrasymo priemones. NATO Generalinis Sekretorius J. Stoltenberg as padėkojo Lietuvai už surengtas pratybas ir suteiktą galimybę dešimčiai NATO sąjungininkų treniruotis kartu. Pasak NATO Generalinio Sekretoriaus, keturios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės tai NATO vienybės, tvirtybės ir ryžto ženklas. Lietuvoje kovinei grupei, veikiančiai kartu su Lietuvos kariais, vadovauja Vokietija, o jai karius skiria Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių, kurioje NATO batalionas jau yra visiškai sukomplektuotas.

5 KRAŠTO APSAUGA Tarptautinis bendradarbiavimas 5 Pirmą kartą šios pajėgos pratybose Geležinis vilkas 2017 treniravosi drauge su Lenkijoje dislokuota NATO kovine grupe. Pasak NATO Generalinio Sekretoriaus, toks Lietuvoje ir Lenkijoje dislokuotų kovinių grupių susijungimas rodo, kad mes galime kartu dirbti ir taip parodyti NATO vienybę ir ryžtą. NATO kovinės grupės siunčia aiškią žinią vienos sąjungininkės užpuolimas reiškia ataką prieš visas. Didžiuojuosi tuo, ką mums pavyko nuveikti per metus nuo NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje, kur buvo priimtas sprendimas įkurti keturias kovines grupes tai rodo mūsų sugebėjimą veikti, kai to reikia. Tai rodo, kad NATO gali veikti greitai ir ryžtingai ir kad aljansas yra pajėgus keistis ir įveikti bet kokius iššūkius bet kuriuo metu, kad mūsų šalys būtų saugios, sakė NATO Generalinis Sekretorius. NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje yra vienas svarbiausių Varšuvoje priimtų sprendimų Lietuvai, kuris ypač sustiprina saugumą ir stabilumą regione, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak ministro, Lietuva turi pati demonstruoti pasiryžimą gintis ir stiprinti savo karinius pajėgumus tik taip galime užsitikrinti sąjungininkų paramą, o tai reiškia, jog privalome vykdyti savo, kaip NATO narės, gynybos finansavimo įsipareigojimus. Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas padėkojo visiems pratybų Geležinis vilkas 2017 dalyviams ir organizatoriams už pastangas ir profesionalumą. Suderinti, greiti ir tikslūs veiksmai, kuriuos šiandieną pademonstravo Lietuvos ir sąjungininkų kariai, yra būtent tai, ko siekiame ir šiomis pratybomis, ir bendrai pasirengimu kolektyvinei regiono gynybai, sakė Lietuvos kariuomenės vadas. Parengta pagal KAM SKVRD, URM ir nato.int inf. Daugiašalio NATO priešakinių pajėgų bataliono parodomąją programą stebėjęs, bendravęs su kariais ir dalyvavęs spaudos konferencijoje, NATO Generalinis Sekretorius J. Stoltenberg as padėkojo Lietuvai už surengtas pratybas ir suteiktą galimybę NATO kariams treniruotis kartu. Vokietijos kariuomenės nuotr. Vokietija vertina Lietuvos kariuomenės pastangas priimant vokiečių karius Lietuvoje Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vadai susitikime aptarė Lietuvoje dislokuotos priešakinių NATO pajėgų bataliono kovinės grupės tarnybos klausimus ir jos panaudojimą karinio konflikto atveju Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas su oficialiu vizitu lankėsi Vokietijoje, kur susitiko su Vokietijos kariuomenės vadu generolu Volker iu Wieker iu (Folkeriu Vykeriu) ir Vokietijos karių asociacijos nariais. Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vadai susitikime aptarė Lietuvoje dislokuotos priešakinių NATO pajėgų bataliono kovinės grupės tarnybos klausimus ir jos panaudojimą karinio konflikto atveju. Generolas V. Wieker is mane patikino, kad Vokietija ir toliau skirs reikiamus pajėgumus į šį vienetą ir tęs vadovavimą jam. Be to, informavo, kad Vokietija ketina prisidėti ir prie kovinei grupei reikalingos infrastruktūros Rukloje vystymo, po susitikimo sakė Lietuvos kariuomenės vadas. Pasak jo, vokiečiai labai vertina Lietuvos kariuomenės pastangas teikiant priimančiosios šalies paramą Lietuvoje dislokuotiems Vokietijos kariams, sudarant sąlygas vykdyti karinį rengimą ir geranoriškumą sprendžiant jų tarnybos Lietuvoje iššūkius. Vadų susitikime taip pat buvo skirta dėmesio šiuo metu bendrai su Vokietijos gynybos ministerija vykdomiems Lietuvos kariuomenės modernizavimo pėstininkų kovos mašinų ir savaeigės artilerijos sistemų įsigijimo projektams. Generolai kalbėjosi ir apie bendradarbiavimo tarp šalių Sausumos ir Karinių jūrų pajėgų vystymo perspektyvas, apžvelgė bendrą dalyvavimą Europos Sąjungos operacijoje Viduržemio jūroje Sophia ir Jungtinių Tautų operacijoje MINUSMA Malyje. Mjr. Mindaugas Neimontas, Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai

6 6 Tarptautinis bendradarbiavimas KRAŠTO APSAUGA Roberto Dačkaus nuotr tarptautinių pratybų Geležinis vilkas 2017 svečių dieną vyko NATO Generalinio Sekretoriaus Jens o Stoltenberg o (Jenso Stoltenbergo) ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės bendra spaudos konferencija. J. Stoltenberg as. Labai ačiū Jums, Prezidente Grybauskaite, malonu šiandien būti čia su jumis. Ką tik stebėjome, kaip per pratybas Geležinis vilkas treniruojasi NATO pajėgos, ir įsitikinome jų profesionalumu, pasišventimu ir dešimties NATO sąjungininkių sugebėjimu veikti vieningai. Tai, ką šiandien stebėjau, man padarė įspūdį. Norėčiau padėkoti Lietuvai už šalyje surengtas šias pratybas, kuriose drauge galėjo treniruotis daugybė NATO sąjungininkių. Taip pat noriu padėkoti Lietuvai už tai, kad ji yra vieno iš NATO priešakinių pajėgų bataliono priimančioji šalis. Ačiū jums už lyderystę ir tvirtą įsipareigojimą Aljansui, tai akivaizdu sparčiai įgyvendinant Varšuvoje pernai priimtą mūsų sprendimą dislokuoti šiuos keturis batalionus. Šios keturios kovinės grupės demonstruoja NATO vienybę, stiprybę ir ryžtą. Čia, Lietuvoje, batalioną suformavusi šalis yra Vokietija, prie jos prisideda Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Norvegijos kariai, tarnaujantys drauge su lietuviais. Šios pajėgos pirmą kartą treniruojasi kartu su Lenkijoje dislokuotu NATO priešakinių pajėgų batalionu. Tai iš esmės jungia Lietuvoje ir Lenkijoje dislokuotus batalionus ir akivaizdžiai rodo, kad sugebame veikti kartu, NATO vienybę ir ryžtą. Lenkijoje dislokuotas batalionas taip pat tarptautinis, jam vadovauja Jungtinės Amerikos Valstijos, prie jo prisideda Jungtinė Karalystė ir Rumunija. Dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalionai yra aiški žinia: vienos sąjungininkės užpuolimas yra visų užpuolimas. Be to, akivaizdus tvarus transatlantinis ryšys Šiaurės Amerikos ir Europos kariai stoja viena greta ir yra pasirengę kovoti vienas už kitą. NATO svarbu Europos ir Šiaurės Amerikos ryšiai. Stipri NATO reikalinga Europai, taip pat ir Šiaurės Amerikai. Šiandien mūsų stebėtos treniruotės akivaizdžiai parodė, kad tarptautinės pajėgos yra pajėgios ir pasirengusios ginti. Šie kariai čia yra tam, kad atgrasytų nuo konflikto ir išsaugotų taiką. Tai dalis mūsų atsako į saugumo situacijos pokyčius. Taip pat tris kartus iki karių padidinome NATO greitojo reagavimo pajėgas, o ieties smaigalio pajėgos yra parengtos dislokuotis vos per kelias dienas. Aljanso naikintuvai patruliuoja Baltijos šalių oro erdvėje, vykdydami NATO oro policijos misiją. NATO laivai padeda išlaikyti saugumą Baltijos jūroje. Jungtinės Amerikos Valstijos žymiai padidino savo pajėgas Europoje, dislokuodamos daugiau karių, investuodamos į infrastruktūrą ir rengdamos daugiau karinių pratybų. Nuo tada, kai per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje sutarėme suformuoti minėtus batalionus, tepraėjo vieni metai. Manau, kad tai, jog mums pavyko įgyvendinti minėtą sprendimą, rodo, kad prireikus galime imtis efektyvių veiksmų. Didžiuojuosi mūsų pasiekimu. Įsitikinome, kad NATO gali greitai ir efektyviai reaguoti, kad Aljansas, siekdamas išsaugoti mūsų šalių saugumą, sugeba persitvarkyti taip, kad įveiktų visus išbandymus bet kuriuo metu. Ačiū už dėmesį. Julian as Barnes as (Džiulijanas Barnesas) iš laikraščio The Wall Street Journal redakcijos. Gerbiamas Generalini Sekretoriau, tai buvo pirmas kartas, kai susitelkė du NATO priešakinių pajėgų batalionai. Ar NATO reikia dar daugiau lankstumo, kad šios pajėgos prireikus galėtų sklandžiai judėti ir veikti kartu ilgesnį laiką, kad atgrasymo efektas būtų didesnis?

7 KRAŠTO APSAUGA Tarptautinis bendradarbiavimas 7 J. Stoltenberg as. Tai, ką šiandien stebėjome, yra milžiniškas NATO įgūdžių ir ryžto pavyzdys, be to, įrodymas, kad NATO sąjungininkės gali veikti išvien. NATO siekė užtikrinti sklandų pajėgų judėjimą, sugebėjimą prisitaikyti, tinkamai reaguoti, todėl ir suformavome šiuos keturis batalionus. Padarėme ir daugiau. Patobulinome sprendimų priėmimo procedūras, rengiame daugiau bendrų pratybų, sprendžiame kitus iššūkius, tokius kaip kibernetinės ir hibridinės grėsmės. Taip pat tobuliname specialiųjų operacijų pajėgas treniruodamiesi bendrose pratybose, dislokuodami kovines grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje geriname Aljanso įvaizdį, stipriname pastangas žvalgybos srityje, o visa tai kartu gerina mūsų gebėjimą vertinti, suprasti ir numatyti būsimus įvykius ir galimas grėsmes. Viena iš sričių, kur dar reikia įdėti darbo, yra logistika, infrastruktūra, mūsų gebėjimas greitai perkelti pajėgas į Europą. Būtent dabar ir dirbame su visomis sąjungininkėmis tiek investuodami į infrastruktūrą, tiek spręsdami teisinius ir techninius greito pajėgų pastiprinimo ir dislokavimo šioje teritorijoje klausimus. Nacionalinė Lietuvos televizija. Gerbiamas Generalini Sekretoriau, ar NATO tikisi ir toliau didinti savo pajėgas regione, ar ketinama padidinti dislokuotų karių skaičių pratybų Zapad 2017 metu? Ačiū. J. Stoltenberg as. Dabar mūsų pastangos sutelktos siekiant įgyvendinti jau priimtus sprendimus dėl keturių batalionų dislokavimo, kibernetinės gynybos stiprinimo, žvalgybos gerinimo ir logistikos, infrastruktūros tobulinimo, kad galėtume atsiųsti pastiprinimą, jei to prireiktų. Kalbant apie pajėgas, dislokuotas šioje NATO dalyje, iki šiol Aljansas nėra turėjęs nieko panašaus. Ir nepamirškime, kad nuo Šaltojo karo pabaigos šios kovinės grupės yra tik šio didžiausio kolektyvinės Aljanso gynybos sustiprinimo dalis. Tris kartus padidinome NATO greitojo reagavimo pajėgas, įsteigėme ieties smaigalio pajėgas, kurias galima dislokuoti per kelias dienas, be to, įsteigėme aštuonis nedidelius štabus Baltijos šalyse ir Lenkijoje, dar kai kuriose Centrinės ir Rytų Europos sąjungininkėse ir taip sustiprinome ryšius tarp nacionalinių, pavyzdžiui, Lietuvos, gynybos pajėgų ir tarptautinių NATO pajėgų. Stipriname NATO buvimą jūroje. Taigi vienu metu atliekame daug dalykų, be to, ir toliau vertiname, mokomės, deramai reaguojame į saugumo situacijos pokyčius. Klausimas. [nesigirdi prisistatymo]. Generalini Sekretoriau, ar atsižvelgiama [nesigirdi] <...> Europoje NATO grėsmė pratybų Zapad 2017 metu yra ne tik Rusija, bet ir Baltarusija? J. Stoltenberg as. Atidžiai stebėsime teritoriją, kurioje vyks pratybos Zapad. Visos šalys turi teisę rengti savo pajėgų karines pratybas. Svarbu, kad šalys, ar tai būtų Rusija, ar Baltarusija, tokias pratybas rengtų pagal nustatytą tvarką, susitarimus ir tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, Vienos dokumentą, kuriame numatyta pranešimo apie būsimas pratybas tvarka, galimybė vykdyti tarptautinius patikrinimus. Mes kviečiame Rusiją, kaip ir Baltarusiją, organizuoti pratybas vadovaujantis Vienos dokumento nuostatomis, kad Zapad 2017 būtų skaidrios ir numatomos. Taip pat vyksta NATO ir Rusijos tarybos susitikimai. Šitaip siekiama ne tik karinės laikysenos, bet ir pratybų skaidrumo ir nuspėjamumo, kas yra visada svarbu, o ypač dabar, kai karinis buvimas palei mūsų sienas šiame regione padidėjo, todėl pratybų Zapad 2017 skaidrumas yra labai aktualus ir jas stebėti turi būti leista tarptautiniams stebėtojams. NATO jau davė atsaką gerokai padidintam kariniam pajėgumui, kitaip tariant, Rusijos karinių pajėgumų sutelkimui šiame regione. Todėl ir dislokavome šiuos keturis batalionus, rengiame daugiau pratybų, kartu su NATO pajėgomis, kovinėmis grupėmis treniruojasi daugiau Jungtinių Amerikos Valstijų karių, šitaip stiprindami karinį NATO buvimą regione. Taigi viskas kartu yra didžiulis NATO ryžto demonstravimas. Taip pat mes nuolat stebime saugumo situaciją ir pratybų Zapad 2017 periodą, esame akylūs ir prireikus pasirengę reaguoti. Deutsche Welle. Gerbiamas Generalini Sekretoriau, prašyčiau trumpai pakomentuoti Vokietijos indėlį į NATO saugumą Baltijos regione. J. Stoltenberg as. Norėčiau pagirti Vokietiją už tai, kad sutiko suformuoti NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje ir jam vadovauti, kas tik dar kartą patvirtina Vokietijos įsipareigojimų NATO, mūsų kolektyvinei gynybai stiprumą. Šiandien susitikau su Vokietijos kariais, mačiau, kad jie profesionalai, atsidavę pareigai. Tai dar vienas pavyzdys, kad Vokietija prisideda prie NATO daugybe įvairių būdų. Esu matęs Vokietijos karius Afganistane, Kosove. Esu susitikęs su jais Egėjo jūroje, kur jie padeda spręsti migracijos ir pabėgėlių problemą. Taigi Vokietija tikrai remia mūsų Aljansą, to mes labai ir laukiame, o dabar Vokietijos vaidmenį papildė ir NATO priešakinių pajėgų bataliono suformavimas Baltijos regione, Lietuvoje. Džiaugiuosi ir tuo, kad dabar Vokietija investuoja į gynybą daugiau, nei esame nusprendę 2014 metais, kad turime nustoti mažinti išlaidas gynybai, pradėti jas laipsniškai didinti ir siekti 2 procentų bendrojo vidaus produkto atitinkančio gynybos biudžeto. Lietuvos ir Latvijos gynybos finansavimas pasieks 2 procentus bendrojo vidaus produkto kitais metais, Rumunija pranešė, kad 2 procentus bendrojo vidaus produkto pasieks šiais metais, o aš noriu pasidžiaugti, kad Vokietija, didžiausia ekonomika Europoje, taip pat pradėjo skirti daugiau lėšų gynybai, todėl gali prisiimti aktyvesnį vaidmenį misijose ir operacijose, pavyzdžiui, formuoti kovinę grupę Lietuvoje. Taip pat sveikinu tai, jog Vokietija visada siunčia labai aiškią žinią dėl NATO santykių su Rusija dviejų kelių metodo svarbos, kas reiškia gynybą, atgrasymą ir dialogą. Mes neturime tikslo izoliuoti Rusijos ar sukelti naujo šaltojo karo, ginklavimosi varžybų: Rusija yra mūsų kaimynė ir niekur nepasitrauks. Todėl labai palaikau aiškią Vokietijos žinią: mums reikia stiprios gynybos ir stipraus atgrasymo, bet nemažiau reikia politinio dialogo su Rusija. Baltic News Service. Gerbiamas Generalini Sekretoriau, kalbama, kad Kinijos jūrų laivynas atplaukia į Baltijos jūrą dalyvauti karinėse pratybose su Rusija. Ar jums kelia nerimą Kinijos karinis buvimas Baltijos jūroje? J. Stoltenberg as. Mes labai atidžiai sekame visą karinę veiklą aplink NATO teritoriją, taip pat netoli mūsų teritorinių vandenų, todėl, be abejo, stebėsime bet kokias pratybas ar karinį daugelio šalių, taip pat ir Kinijos, buvimą Baltijos jūroje. Tačiau nereikia pamiršti valstybių teisės rengti savo pajėgų pratybas. Svarbu yra tai, kad tokios pratybos atitiktų tarptautinius įsipareigojimus ir tvarką, karines pratybas reglamentuojančius mūsų pasirašytus susitarimus. Šaltinis: Iš anglų kalbos išvertė Skirmantė Andrašiūtė

8 8 Tarptautinis bendradarbiavimas KRAŠTO APSAUGA Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai sutarė siekti nuolatinio sąjungininkų buvimo regione Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis tarptautinių pratybų Geležinis vilkas 2017 svečių dieną (Jonavos r.) susitiko dvišalio pokalbio su į renginį atvykusiu Lenkijos gynybos ministru Antoni u Macierewicz iumi (Antoniu Macierevičiumi). Pratybų Geležinis vilkas 2017 svečių dienos renginiuose susitikę Lenkijos ir Lietuvos gynybos ministrai aptarė svarbias saugumo užtikrinimo regione priemones. Lenkijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrai aptarė saugumo situaciją regione: esamus iššūkius, būdus ir priemones jiems įveikti. Sutarė toliau stiprinti NATO regioninį bendradarbiavimą ir siekti nuolatinio sąjungininkų buvimo regione, stiprinti dvišalį Lenkijos ir Lietuvos karinį bendradarbiavimą ir įtraukti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėms grupėms vadovaujančias šalis Jungtines Amerikos Valstijas Lenkijoje ir Vokietiją Lietuvoje. Ministrai pasidžiaugė naudingu Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas ir Lenkijos armijos 15-osios brigados bendradarbiavimu ir sutarė toliau stiprinti karinių vienetų ryšius. Taip pat susitikime Lenkijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrai aptarė įvairias karinio techninio bendradarbiavimo galimybes. Lenkijoje kaip ir Baltijos šalyse bendru Aljanso sprendimu nuo 2017 m. atgrasymo ir gynybos tikslais dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, kurių visų dislokavimas baigtas birželio 19 d. į Latviją atvykus Kanados vadovaujamai grupei. Lenkija taip pat yra priėmusi sprendimą jungtis prie NATO Energetinio saugumo centro veiklos Vilniuje. Lietuva ir Lenkija, stiprindama saugumą regione, karinėje srityje glaudžiai bendradarbiauja nuo 1993 metų. SKVRD inf krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, susitikęs su Švedijos gynybos komisijos atstovais, pabrėžė, kad Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims bendradarbiavimas su Švedija saugumo ir gynybos srityje yra ypač svarbus. Krašto apsaugos viceministras į ministeriją atvykusiems svečiams padėkojo už Švedijos ilgalaikę paramą Lietuvos kariuomenei, taip pat aptarė saugumo situaciją regione. Komisijos nariams buvo pristatytos ir nacionalinės pastangos stiprinti gynybinius šalies pajėgumus. Į Lietuvą Švedijos gynybos komisijos atstovai atvyko susipažinti su situacija regione, Lietuvos gynybos ir saugumo politika, sužinoti apie Lietuvos civilinę gynybą. Švedijos gynybos komisiją sudaro Švedijos parlamento nariai, Švedijos gynybos ministerijos atstovai ir Švedijos gynybos institucijų ekspertai. SKVRD inf. Aptartas Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas gynybos srityje Švedijos gynybos komisijos delegacijai Lietuvoje vadovavo komisijos pirmininkas Björn as von Sydow as.

9 KRAŠTO APSAUGA Tarptautinis bendradarbiavimas 9 Lietuvoje lankėsi NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas generolas Salvatore ė Farina Mjr. Mindaugo Neimonto nuotr. Vyr. srž. Ediko Ponomariovo nuotr. Susitikime buvo aptartos NATO pajėgumų regione stiprinimo aktualijos Vilniuje Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas susitiko su darbo vizitu į Lietuvą atvykusiu NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadu generolu Salvatore e Farina. Susitikime generolai aptarė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės veiklą Lietuvoje, jos integraciją į šalies ginkluotosios gynybos planus ir panaudojimo galimybes krizės ar karinio konflikto atveju. Generolas Farina pritarė, kad rengiantis ginkluotajai šalies gynybai pagal penktąjį NATO straipsnį yra svarbu, jog visi nacionaliniai ir tarptautiniai pajėgumai, tokie kaip priešakinės NATO pajėgos, JAV pajėgos Europoje ir NATO greitojo reagavimo pajėgos, būtų susinchronizuoti ir patikrinti veikiant kartu. Todėl tikiuosi, kad ateityje matysime Generolas Salvatore ė Farina, lydimas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininko gen. mjr. Vitalijaus Vaikšnoro, lankėsi Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje Geležinis Vilkas, kur su pulkininku Mindaugu Steponavičiumi aptarė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės integravimo į brigados struktūrą, karių karinio pasirengimo, gyvenimo ir laisvalaikio sąlygų klausimus. dar daugiau integruojančių, kuo realesniais scenarijais paremtų, karinių pratybų mūsų regione, po susitikimo sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas. Brunsume (Nyderlanduose) įsikūrusi NATO Jungtinių pajėgų vadavietė yra atsakinga už vadovavimą NATO misijai Afganistane Tvirta parama (angl. Resolute Support) ir budinčioms NATO greitojo reagavimo pajėgoms. Be to, ji užtikrina ryšį tarp NATO valdymo ir karinių pajėgų struktūrų. Mjr. Mindaugas Neimontas, Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai Lenkijoje surengtas Višegrado grupės ir Baltijos šalių kariuomenių vadų lygmens susitikimas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, atstovaudamas Lietuvos kariuomenės vadui, dalyvavo Lenkijoje, Krokuvoje, vykusiame Višegrado ir Baltijos šalių kariuomenių vadų lygmens susitikime. Jame taip pat dalyvavo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Viktor as Muženko (Viktoras Muženko). Susitikime dalyvavę Lenkijos, Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomenių vadai aptarė karinių pratybų veiklą Baltijos šalyse, karinį tarpusavio bendradarbiavimą, diskutuota apie Višegrado šalių indėlį į Baltijos šalių saugumą. Daug dėmesio buvo skirta kariniam bendradarbiavimui su Ukraina. Lietuva šioms šalims siūlo prisidėti prie priešakinių NATO pajėgų, esančių Lietuvoje. Kpt. Tomas Pakalniškis, LK Jungtinio štabo Viešųjų ryšių karininkas

10 10 Tarptautinis bendradarbiavimas KRAŠTO APSAUGA Viceministras E. Kerza: Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre ne tik modernios technologijos, bet ir puikūs specialistai Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Slovėnijos Prezidentas Borut as Pahor as ypatingą dėmesį skyrė gynybai ir kibernetinio saugumo užtikrinimui vyko Slovėnijos Respublikos Prezidento J. E. Borut o Pahor o (J. E. Boruto Pahoro) vizitas Lietuvoje. Šio vizito metu Slovėnijos Prezidentas susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, dalyvavo vainiko padėjimo ceremonijoje Antakalnio kapinėse. Birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė J. E. Dalia Grybauskaitė ir Slovėnijos Respublikos Prezidentas J. E. Borut as Pahor as lankėsi Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre, kur susitiko su krašto apsaugos viceministru Edvinu Kerza ir Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie KAM direktoriumi plk. Dariumi Adomaičiu. Lietuva investuoja į šalies ypatingos svarbos informacinių sistemų saugumą ir skiria didelį dėmesį pasirengimui tinkamai reaguoti į kibernetinius išpuolius. Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre esame sutelkę ne tik pažangias technologijas, tačiau visų svarbiausia sistemas, profesionaliai gebančias valdyti specialistus, susitikime su Slovėnijos ir Lietuvos Prezidentais sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza. Viceministras E. Kerza ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, atsakingo už valstybės informacinių išteklių ir kritinės infrastruktūros kibernetinį saugumą, vadovybė su Lietuvos ir Slovėnijos valstybių vadovais aptarė kibernetinio saugumo šalyse iššūkius, papasakojo apie Lietuvoje priimtus teisės aktus kibernetinio saugumo ir gynybos srityse. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai taip pat pakvietė Slovėnijos kibernetinio saugumo specialistus dalyvauti Lietuvoje vyksiančiose plataus masto kibernetinės saugos pratybose Kibernetinis skydas. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro funkcijas vykdo Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos, kuriai taip pat priklauso ir Vyriausybinis ryšių centras. Siekiant efektyvesnio valstybės kibernetinio saugumo politikos įgyvendinimo, Krašto apsaugos ministerija nuo birželio 8 d. įgaliota įgyvendinti valstybės įmonės Infostruktūra savininko teises ir pareigas. Ateityje planuojama įvertinti ministerijai priklausančių kibernetinio saugumo tarnybų funkcijų pasiskirstymą, atlikti veiklos efektyvumo analizę ir priimti atitinkamus sprendimus, užtikrinančius didesnį kibernetinį saugumą. SKVRD inf. Viceministras E. Kerza Nacionalinio kibernetinio saugumo centre Lietuvos ir Slovėnijos valstybių vadovams kalbėjo apie tenkančias kibernetinio saugumo grėsmes ir priemones joms atremti ir didinančias saugumą virtualioje erdvėje.

11 KRAŠTO APSAUGA Tarptautinis bendradarbiavimas ir 19 Krašto apsaugos ministerijoje vyko naujų Jungtinės Karalystės ir Kroatijos gynybos atašė Lietuvai akreditacijos ceremonijos. Birželio 8 d. Krašto apsaugos ministerijoje akredituota naujoji Jungtinės Karalystės gynybos atašė Lietuvai majorė Jane Witt (Džeinė Vit), kuri pakeitė nuo 2015 m. gruodžio mėn. šias pareigas ėjusį komandorą Gary į Brooks ą (Garį Bruksą). Kmdr. G. Brooks as toliau eis gynybos atašė Estijai pareigas. Jungtinė Karalystė ir Lietuva plėtoja puikius ryšius ne tik politinėje, ekonominėje ir socialinėje srityse, bet taip pat stiprina saugumo ir gynybos užtikrinimą. Mūsų šalys, dirbdamos išvien, siunčia svarbų signalą mes pasirengusios veikti kartu spręsdamos saugumo klausimus, sakė krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas. Viceministras G. Jeglinskas pabrėžė Jungtinės Karalystės svarų indėlį stiprinant NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse ir dislokuojant NATO priešakinių pajėgų batalionų kovines grupes, reaguojant į pakitusią saugumo situaciją. Buvusiam Jungtinės Karalystės gynybos atašė kmdr. G. Brooks ui viceministras G. Jeglinskas įteikė Krašto apsaugos sistemos medalį Už nuopelnus. Akreditacijos ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinės Karalystės ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Andy is Pearce as (Endis Pirsas). Naujoji Jungtinės Karalystės gynybos atašė mjr. J. Witt reziduos Vilniuje. Ji prieš paskyrimą ėjo gynybos atašė Baltijos šalims Naująjį Kroatijos gynybos atašė Lietuvai j. kpt. Jugoslav ą Jozič ių pasveikino krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Akredituoti nauji Jungtinės Karalystės ir Kroatijos gynybos atašė Lietuvai Jungtinės Karalystės gynybos atašė Lietuvai majorė Jane Witt pakeitė nuo 2015 m. gruodžio mėn. šias pareigas ėjusį komandorą Gary į Brooks ą. padėjėjo pareigas. Mjr. Jane Witt yra baigusi Sandhrusto karališkąją karo, Šrivenamo gynybos akademijas, tarnavusi Vokietijoje, misijoje Irake. Birželio 19 d. ministerijoje vyko naujojo Kroatijos gynybos atašė Lietuvai jūrų kapitono Jugoslav o Jozič iaus (Jugoslavo Jozičiaus) akreditacijos ceremonija. Jis pakeitė nuo 2013 m. kovo mėn. šias pareigas ėjusį jūrų kapitoną Andrija ų Ljulj (Andrijų Luj). Dvišalis bendradarbiavimas karinėje srityje nuolat stiprėja. Mes ypač dėkingi ir vertiname Kroatijos sprendimą dalyvauti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėse grupėse ir jau šių metų pabaigoje dislokuoti savo karius Lietuvoje, sveikindamas naująjį gynybos atašė sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Kroatijos gynybos atašė Lietuvai, kaip ir Lietuvos gynybos atašė Kroatijai pulkininkas leitenantas Rimantas Jarmalavičius, reziduoja Varšuvoje. J. kpt. J. Jozič ius yra studijavęs Karo akademijoje Kroatijoje ir Karo koledže Prancūzijoje, taip pat dėstęs Kroatijos gynybos akademijoje, dirbęs įvairiuose NATO štabuose. Prieš paskyrimą į diplomatinę tarnybą vadovavo Gynybos ir strateginių studijų centrui Kroatijoje. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Kroatijos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Krešimir as Kedmenec as (Krešimiras Kedmenecas). Parengta pagal SKVRD inf Rygoje, Latvijos karo akademijoje, vyko Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų vadovavimo ir štabo karininkų kursų baigimo (angl. NICSC Naval Intermediate Command and Staff Course) diplomų įteikimo ceremonija. Kartu su Estijos ir Latvijos karininkais šiuos pusmečio trukmės kursus sėkmingai baigė ir du Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karininkai. Karius pasveikino ir Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas komandoras Svajūnas Bandzevičius m. sausio birželio mėn. vykdomuose Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų vadovavimo ir štabo karininkų kursuose iš viso dalyvavo aštuoni Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių jūrų pajėgų karininkai. KJP inf.

12 12 Tarptautinis bendradarbiavimas KRAŠTO APSAUGA Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas Vilniuje: Mano šalis tvirtai laikosi įsipareigojimų NATO sąjungininkams kolektyvinės gynybos kontekste Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas ir Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas karinių oro pajėgų maršalas seras Stuart as William as Peach as aptarė įvairius bendrus dvišalio karinio bendradarbiavimo projektus Jungtinės Karalystės (JK) kariuomenės vadas vyriausiasis oro maršalas seras Stuart as William as Peach as (Stiuartas Viljamas Pičas) darbo vizito Lietuvoje metu susitiko su ministerijos ir kariuomenės vadovybe aptarti saugumo situacijos regione ir dvišalių santykių perspektyvų. Pastaraisiais metais Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje suintensyvėjo, ir noriu pabrėžti, kad Lietuvai Jungtinė Karalystė buvo, yra ir bus svarbus Europos saugumo ir gynybos partneris, pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, birželio 14 d. vakare susitikęs su Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu karinių oro pajėgų maršalu seru Stuart u William u Peach u. Birželio 15 d. su pirmąkart darbo vizito į Lietuvą atvykusiu JK kariuomenės vadu susitiko ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Susitikimuose su ministru ir kariuomenės vadu svečias pabrėžė, jog Jungtinė Karalystė tvirtai laikosi kolektyvinės gynybos įsipareigojimų NATO sąjungininkams, ypač Baltijos regione. Pasak Jungtinės Karalystės kariuomenės vado, jo šalis neabejotinai išliks svarbi Europos gynybos ir saugumo srityje. Mes neatsitraukiame, pabrėžė jis. Oro pajėgų maršalas taip pat akcentavo neabejotiną tolesnį šalies dalyvavimą užtikrinant Europos saugumą ir gynybą, bendradarbiavimą su sąjungininkais, taip pat ir su Lietuva, kovoje su terorizmu, būtinybę stiprinti NATO ir Europos santykius su JAV. Be to, seras S. W. Peach as pabrėžė Artimųjų Rytų klausimą ir būtinybę koordinuoti žvalgybos veiksmus, dalytis turima informacija ir patirtimi. Lietuvos kariuomenės vadas susitikime su JK kariuomenės vadu išreiškė padėką už svarų indėlį įvairiomis priemonėmis stiprinant Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos saugumą. Taip pat vadas pasidžiaugė šios šalies sprendimu turėti atskirą gynybos atašė Lietuvai ir išreiškė viltį, jog nuo šiol karinis bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste bus dar glaudesnis. Kariuomenių vadai kalbėjosi apie saugumo situaciją Baltijos regione, NATO atgrasymo priemonių įgyvendinimą, NATO vadovavimo struktūros reformą, gynybos planus, kovą su terorizmu ir įvairius bendrus karinio bendradarbiavimo projektus. Po kariuomenių vadų susitikimo Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo atstovai oro pajėgų maršalui serui S. W. Peach ui pristatė Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir vystymo planus, pasirengimą savarankiškai ir kolektyvinei šalies gynybai, Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovai informacinių grėsmių analizę. Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas gynybos srityje Lietuvos ir JK bendradarbiavimas gynybos srityje pradėtas dar 1994 m. spalį, šalių gynybos ministerijoms Vilniuje pasirašius savitarpio supratimo memorandumą. JK reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos karinio mokymo sistemos vystymo, taip pat ir prie paties karių ir civilių tarnautojų mokymo ir rengimo. JK buvo pagrindinė Lietuvos partnerė, konsultuojanti resursų ir įsigijimų valdymo, gynybos planavimo, vadybos ir biudžeto formavimo, rezervo pajėgų reformos klausimais, planuojant ir įgyvendinant gynybos valdymo reformą m. Lietuvos kariai (LITCON 1-9 kontingentai) tarnavo JK vadovaujamame Šaibos (Shaibah) sektoriuje Irake (Danijos bataliono sudėtyje). Iki 2008 m. rugpjūčio vienas Lietuvos karininkas tarnavo JK vadovaujamos daugianacionalinės divizijos štabe Bagdade m. penki Lietuvos karo medikai tarnavo JK vadovaujamoje Provincijos atkūrimo grupėje Afganistane (Mazari Šarife). Nuo 2014 m. JK skiria po vieną ekspertą į Vilniuje veikiantį NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą, nuo 2015 m. į NATO pajėgų integravimo vienetą. Nuo 2016 m. kovo vienas Lietuvos karininkas tarnauja JK vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) vadavietėje Nortvude. Nuo 2014 m. rugpjūčio du Lietuvos kariai tarnauja JK vadovaujamo Jungtinio greitojo reagavimo korpuso (ARRC) štabe ir 2014 m. JK dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse iš aviacijos bazės Šiauliuose, 2015 ir 2016 m. iš aviacijos bazės Emaryje (Estijoje) ir 2016 m. antrą pusmetį Lietuvos kariai budėjo JK vadovaujamoje Europos Sąjungos kovinėje grupėje. Šiemet Lietuvos karių kuopa budi JK vadovaujamose NATO ypač greito reagavimo pajėgose (VJTF). JK kartu su JAV ir Vokietija, dalyvaudamos Transatlantinėje pajėgumų stiprinimo ir mokymo (TACET) iniciatyvoje, kariniu rengimu ir mokymais prisideda prie Baltijos šalių ir Lenkijos pajėgumų vystymo. Šiuo metu JK Lietuvos kariuomenei padeda stiprinti Aviacijos bazės apsaugos užtikrinimo kompetenciją. Nuo praėjusių metų glaudžiai bendradarbiauja Lietuvos ir JK kariuomenių strateginės komunikacijos ekspertai. Lietuvos kariuomenė 2005 m. iš Didžiosios Britanijos kompanijos Ricardo JK įsigijo 45 specialiosios paskirties visureigius Land Rover Defender 110XD, 2013 m. iš JK gynybos ministerijos du minų paieškos ir kenksmingumo šalinimo Hunt tipo laivus. Mjr. Mindaugas Neimontas, Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaud

13 KRAŠTO APSAUGA Tarptautinis bendradarbiavimas 13 Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Moldovos kariuomenės vadas brigados generolas Igor is Cutie ė su pirmuoju oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Moldovos kariuomenės vadas (Moldovos nacionalinės armijos Generalinio štabo viršininkas) brigados generolas Igor is Cutie ė (Igoris Kutijė) ir jį lydinti delegacija. Birželio 8 d. aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos vyko iškilminga svečio sutikimo ceremonija. Po jos brg. gen. I. Cutie ė susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo, Strateginės komunikacijos departamento atstovais. Moldovos kariuomenės vado delegacija taip pat lankėsi Kaune esančioje Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje ir Rukloje dislokuotoje Mechanizuotojoje pėstininkų brigadoje Geležinis Vilkas, kur susipažino su šių vienetų pajėgumais ir veikla. Birželio 9 d. Moldovos kariuomenės vadas lankėsi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Susitikimuose brg. gen. I. Cutie ė buvo supažindintas su regiono saugumo situacija, informacinėmis grėsmėmis, Lietuvos kariuomenės turimais pajėgumais ir jų vystymo planais, karinio rengimo ir mokymo sistema bei galimybėmis. Taip pat diskutuota apie dvišalį karinį bendradarbiavimą ir jo vystymo perspektyvas, apie Moldovos santykius su Europos Sąjunga, NATO ir Rusija. Su pirmuoju oficialiu vizitu į Lietuvą atvykusį Moldovos kariuomenės vadą brg. gen. Igor į Cutie ė pasitiko Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas. Lietuvos ir Moldovos bendradarbiavimas gynybos srityje Lietuvos ir Moldovos bendradarbiavimas gynybos srityje vyksta nuo 2006 m., kai gynybos ministrų lygmenyje buvo pasirašytas dvišalis susitarimas. Nuo to laiko dvišalio bendradarbiavimo renginiai vyksta pagal kasmet pasirašomus bendradarbiavimo planus. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus Lietuvos karinėse mokymo įstaigose baigė daugiau kaip 80 Moldovos kariuomenės karių. Šių metų dvišalio bendradarbiavimo su Moldova plane numatyta Lietuvos parama karinio rengimo ir mokymo srityje, jau įvyko karo medikų bei karo prievolės ir rezervo rengimo ekspertų konsultacijos, taip pat planuojamos viešųjų ryšių ir strateginės komunikacijos, pajėgumų planavimo specialistų ekspertinės konsultacijos, numatoma ekspertinė parama kartu su NATO ekspertais reformuojant Moldovos kariuomenės puskarininkių parengimo ir karjeros sistemą. Mjr. Mindaugas Neimontas, Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai JAV admirolas įvertino KJP pajėgų pažangą ir personalo parengtumą Karinių jūrų pajėgų nuotr. Viceadm. Christopher is Grady is vadovauja NATO karinių jūrų pajėgų smogiamosioms ir paramos pajėgoms, kurios gali būti perdislokuojamos pagal Aljanso saugumo užtikrinimo poreikius Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose (LK KJP) su darbo vizitu lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) laivyno 6-osios flotilės ir ŠASO smogiamųjų ir palaikymo pajėgų (angl. Naval Striking and Support Forces NATO) vadas viceadmirolas Christopher is Grady is (Kristoferis Gradis) su delegacija. NATO karininkų delegacijai buvo pristatyta LK KJP struktūra, keliamos užduotys, artimiausi planai ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto apsaugos mokymai. Susitikime apžvelgtas Lietuvos indėlis užtikrinant NATO saugumą. Po dalykinių pietų viceadmirolas lankėsi Laivų flotilėje ir išsamiai apžiūrėjo Karinių jūrų pajėgų laivus. Susitikimo metu viceadmirolas Christopher is Grady is aktyviai domėjosi karinės technikos galimybėmis, išminavimo procesu, personalo parengtumu. Atkreiptas teigiamas dėmesys į LK KJP pažangą ir pastangas vykdyti NATO iškeltus tikslus. KJP informacija

14 14 Tarptautinis bendradarbiavimas KRAŠTO APSAUGA Su Lietuvoje viešinčiu JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu aptartas tolesnis karinis bendradarbiavimas Kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas: Labai vertinu JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos indėlį į mūsų Krašto apsaugos savanorių pajėgų stiprinimą ir geranorišką dalijimąsi patirtimi Lietuvoje viešintis Jungtinių Amerikos Valstijų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadas brigados generolas Tony is Carrelli is (Tonis Karelis) susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku, Kariuomenės Jungtinio štabo viršininku gen. mjr. Vitalijumi Vaikšnoru, Sausumos, Oro pajėgų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadais. Susitikimuose aptartas dvišalis karinis bendradarbiavimas, jo vystymo perspektyvos ir saugumo situacija regione. Svečiams iš Pensilvanijos buvo pristatytos informacinės ir kibernetinės grėsmės ir Lietuvos pastangos jas atremti. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis padėkojo brg. gen. T. Carreli iui už šiltą priėmimą jo viešnagės Pensilvanijoje metu ir išreiškė stiprią paramą tolimesniam Lietuvos ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimui. Labai vertinu JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos indėlį į mūsų Krašto apsaugos savanorių pajėgų stiprinimą ir geranorišką dalijimąsi patirtimi. Tikiu, kad šios gvardijos kariams taip pat naudinga dirbti su Lietuvos karinėmis pajėgomis didinat sąveikumą tiek profesine, tiek ir kultūrine prasme, susitikime sakė gen. ltn. J. V. Žukas. Birželio 17 d. brg. gen. T. Carrelli is lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje, kur susitiko su tarptautinėse pratybose Geležinis vilkas 2017 dalyvaujančiais JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariais. Svečiui taip pat buvo pristatytas treniruočių kompleksas Mūšis mieste, kuriame Lietuvos kariai, prižiūrimi Pensilvanijos nacionalinės gvardijos instruktorių, kovos veiksmų treniravosi apgyvendintoje teritorijoje. Esu baigęs daug karinių kursų ir sukaupęs įvairios patirties tarnaudamas Nacionalinėje gvardijoje. Europoje, Lietuvoje, esu pirmą kartą, ir labai didžiuojuosi čia atvykęs dalyvauti tarptautinėse pratybose, dalytis savo patirtimi su NATO partneriais, sakė PANG 1-osios divizijos 110-ojo bataliono C kuopos štabo seržantas Christopher is Ollio (Kristoferis Olio). Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas pagal vadinamąją Valstijos partnerystės programą (angl. State Partnership Program ) vyksta jau beveik 25 metus. Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai dalyvauja karinėse pratybose Baltijos valstybėse, o Lietuvos kariai pratybose, instruktorių rengimo programose ir kituose renginiuose Pensilvanijoje. Pavyzdžiui, ir šiuo metu Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai Lietuvoje dalyvauja tarptautinėse pratybose Geležinis vilkas 2017, o KASP Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės karių savanorių būrys treniruojasi JAV, Pensilvanijoje m. Lietuvos ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai dalyvavo tarptautinėje operacijoje Afganistane. SKVRD inf. Brg. gen. T. Carrelli iui Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje buvo pristatytas modernus treniruočių kompleksas Mūšis mieste, kur treniravosi ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai. LK nuotr.

15 KRAŠTO APSAUGA Tarptautinis bendradarbiavimas 15 nuotr. Šiemet Baltijos gynybos koledžą baigė 21 Lietuvos karininkas ir krašto apsaugos sistemos atstovas Tartu veikiančiame viename sėkmingiausių Baltijos šalių bendradarbiavimo projektų Baltijos gynybos koledže (BALTDEFCOL) vyko Baltijos gynybos koledžo diplomų įteikimo ceremonija. Nors šiandien esate daug geriau pasirengę tarnauti savo šaliai, tačiau mokymasis tęsiasi. Šalies gynybai reikalingi ryžtingi lyderiai, kurie galėtų priimti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai dalyvavo Baltijos gynybos koledžo m. mokslo metų uždarymo ceremonijoje, kuri buvo surengta Estijos nacionaliniame muziejuje. Tarptautinio logistikos koordinavimo centro vadovų susitikimas Varšuvoje drąsius sprendimus ir išmintingai naudoti turimus resursus tikiu, jog jūs tokie esate, sakė iškilmingoje ceremonijoje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Šiemet Jungtinio vadovavimo ir štabo karininkų kursą, skirtą karininkų operacinio lygmens rengimui, baigė 16 Lietuvos kariuomenės karininkų. Iš viso šiame kurse šiemet studijavo 57 studentai iš 14 valstybių. Norėdama padėti Rytų partnerystės šalims užtikrinti kokybišką karininkų mokymą Lietuva taip pat remia keturių studentų iš Azerbaidžano, Armėnijos, Gruzijos ir Ukrainos studijas koledže. Aukštesniųjų štabo karininkų kursą studijavo keturi karininkai ir viena civilė tarnautoja iš Lietuvos. Šiemet šį strateginio lygmens kursą iš viso baigia 16 studentų iš 8 valstybių. Lietuva taip pat remia studentės iš Gruzijos studijas. Šio kurso studentai įgyja žinių, reikalingų priimti strateginius sprendimus sudėtingoje tarptautinėje aplinkoje. Kursas skirtas paruošti kūrybingus ir aktyvius vadus, politikos formuotojus bei vadovus. Vienu geriausių studentų šiemet pripažintas ir už akademinius pasiekimus apdovanotas pulkininkas leitenantas Petras Zaptorius. Geriausiu dėstytoju studentai išrinko instruktorių pulkininką leitenantą Gintarą Koryzną, BALTDEFCOL dirbantį nuo 2014 m. liepos mėn. Baigimo ceremonijoje Baltijos gynybos koledže taip pat dalyvavo ir Latvijos gynybos ministras Raimonds Bergmanis (Raimondas Bergmanis) ir Estijos kariuomenės vadas generolas Riho Terras as (Riho Terasas). SKVRD inf Varšuvoje vyko Tarptautinio logistikos koordinavimo centro (MLCC) vadovų susitikimas, kuriame dalyvavo Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadas plk. ltn. Ramūnas Baronas. Susitikime MLCC valdymo grupė pristatė 2017 metų veiklos prioritetus. Buvo aptarti logistinio rengimo klausimai, daug dėmesio skirta būsimoms tarptautinėms pratyboms Capable Logistician Siekiant plėsti logistinių operacijų koordinavimą tarp NATO narių ir jos partnerių 2009 metų spalio 28 d. Čekijos iniciatyva Briuselyje buvo pasirašytas susitarimas dėl MLCC steigimo, o 2011 metų sausio 1 dieną Prahoje įsteigta nuolatinė MLCC būstinė m. gruodžio mėnesį NATO daugianacionalinio logistikos koordinavimo centro susitikime buvo pasirašytas memorandumas dėl Lietuvos prisijungimo prie šio centro veiklos. Pagrindiniai MLCC tikslai padėti šalims geriau suprasti NATO logistikos reikalavimus ir leisti Aljansui geriau vertinti šalių nacionalinius logistinius pajėgumus, didinti NATO partnerių pasitikėjimą teikiant logistinę paramą. Iki šios dienos į NATO logistikos koordinavimo centrą įsitraukiusios tokios šalys kaip Austrija, Bosnija ir Hercogovina, Čekija, Graikija, Gruzija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kroatija, Lenkija, Slovakija, Liuksemburgas, Vengrija ir Lietuva. Lietuvos buvimas NATO logistikos koordinavimo centre yra reikšmingas tuo, kad čia koordinuojamas logistų rengimas, mokymai, dalijamasi patirtimi dėl NATO pajėgų ir priimančiosios šalies poreikių. Jau aštuonerius metus gyvuojantis centras, siekdamas didinti šalių logistikos vienetų sąveiką, rengia logistikos specialistų mokymus ir treniruotes. LV inf.

16 sukako 25 metai nuo tada, kai 1992 metų birželio 6-ąją Vilniuje, Katedros aikštėje, įvyko iškilminga Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas rikiuotė, kurioje šauktiniai kariai prisiekė Lietuvos Respublikai, o brigadai buvo suteiktas Geležinio Vilko vardas. Šiai sukakčiai paminėti š. m. birželio 6 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje buvo aukotos šv. Mišios, o Katedros aikštėje įvyko iškilminga rikiuotė MPB Geležinis Vilkas 25-osioms vardo suteikimo metinėms paminėti. LK inf. Mechanizuotajai pėstininkų briga

17 TĖVYNĖS LAISVEI IR GARBEI! dai Geležinis Vilkas 25 metai

18 18 Tarptautinis bendradarbiavimas KRAŠTO APSAUGA Baltarusijos ir Rusijos ginkluotės inspektoriai lankėsi Lietuvoje Baltarusijos ir Rusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė Lietuvoje atliko pasirinkto rajono inspekciją pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. parengto Vienos dokumento reikalavimus. Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą, taip pat priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius, nes kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo didelio masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų. Lietuva atvirai deklaruoja karinę veiklą ir priima ginkluotės kontrolės inspektorius taip vykdome savo tarptautinius įsipareigojimus. Siekdami užtikrinti skaidrumą ir pasitikėjimą priemonėmis, kurios stiprina saugumą visame regione, to paties tikimės ir iš kaimynų, teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Baltarusijos ir Rusijos inspektoriai turėjo teisę pasirinktoje Lietuvos teritorijoje, kurios plotas iki 20 tūkst. kv. km, aplankyti Lietuvos kariuomenės padalinius ir poligonus, taip pat išklausyti inspektuojamų padalinių (Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas ) vadų pranešimus. Baltarusijos ir Rusijos ginkluotės kontrolės inspektoriams pagal 2011 m. Vienos dokumento nuostatas buvo sudaryta galimybė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (toliau NSGT) sekretoriaus 1-asis pavaduotojas gen. plk. Mikhailo as Koval is (Michailas Kovalis) ir kiti NSGT atstovai pristatė rengiamą teritorinės gynybos modelio projektą, kuriame numatoma galimybė įtraukti piliečius į valstybės gynimą. Ruošiant šiuos dokumentus dalyvavo ir savanoriškos organizacijos. Ukrainoje kol kas diskutuojama, kaip piliečiai turėtų prisidėti prie šalies gynybos, koks būtų savanoriškų organizacijų vaidmuo, todėl Lietuvos patirtis šioje srityje yra labai aktuali ir naudinga. Diskusijoje išryškėjo glaudesnio pilietinės visuomenės ir valstybinių institucijų dialogo poreikis, sudarant galimybę pilietiškai aktyviai visuomenės daliai prisidėti prie valsapskristi pasirinktą rajoną Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu ir įsitikinti, kad jokia nedeklaruota karinė veikla nėra vykdoma. Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai pagal inspekcijos metu gautą informaciją parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas su išvadomis, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje. Tai buvo pirmoji šiais metais užsienio šalies ginkluotės kontrolės priemonė Lietuvoje pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Lietuvos ginkluotės kontrolės inspektoriai šiais metais su Latvijos atstovais inspektavo Rusijos karinius dalinius, su Latvijos ir Vengrijos atstovais Ukrainos karinius dalinius. Baltarusijos ir Rusijos ginkluotės kontrolės inspektorių vizitas sutampa su oficialiai ESBO kanalais deklaruotomis didžiausiomis planinėmis Lietuvos nacionalinėmis pratybomis Geležinis vilkas, kuriose dalyvauja ir Lietuvoje dislokuotų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės. SKVRD inf. Lietuvos ambasadoje Ukrainoje surengta diskusija teritorinės gynybos klausimais Lietuvos ambasadoje Kijeve surengta Ukrainos savanorių organizacijų, valstybės institucijų ir Lietuvos atstovų diskusija teritorinės gynybos sistemos kūrimo Ukrainoje perspektyvoms aptarti. Aktyvi pilietinė visuomenė, savanorių judėjimas yra svarbus ir didelę įtaką valstybės raidai Ukrainoje turintis elementas, todėl jos įtraukimas į bendrą teritorinės gynybos sistemą yra itin reikalingas. Efektyvios teritorinės savanoriškos gynybos sistemos galima pasiekti tik kuriant ją visiems kartu, aktyviu piliečių ir valdžios institucijų dialogu. Lietuva yra pasirengusi pasidalyti savo patirtimi šioje srityje ir prisidėti prie šio dialogo skatinimo sakė susirinkusiuosius pasveikinęs ambasadorius Marius Janukonis. Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Artūras Jasinskas ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos Ukrainai grupės vadovas Haroldas Daublys pristatė Lietuvos teritorinės gynybos sistemą, KASP, Šaulių sąjungos vaidmenį, pratęsdami 2016 m. lapkričio d. Lietuvos Respublikos Seime surengtos konferencijos metu inicijuotą Ukrainos ir Lietuvos bendradarbiavimą šioje srityje. Krašto apsaugos savanorių pajėgų sukaupta ilgametė ir įvairiapusė patirtis galėtų būti efektyvi kuriant teritorinės gynybos pajėgas Ukrainoje. tybės gynimo. Pasiūlyta NVO atstovams konsoliduotis siekiant išgryninti pilietinės visuomenės lūkesčius ir poreikius. Susitikimo dalyviai dėkojo už suteiktą galimybę diskutuoti su valstybinėmis institucijomis ir nevalstybinėmis organizacijomis. Panašūs susitikimai planuojami ir ateityje. Lietuvos ambasados Ukrainoje inf. Lietuvos ambasados Ukrainoje nuotr.

19 KRAŠTO APSAUGA Tarptautinis bendradarbiavimas Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose (LK KJP) lankėsi Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Ihor is Voronchenko (Ihoris Vorončenko) ir jį lydinti delegacija. Abiejų šalių Karinių jūrų pajėgų atstovai apsikeitė informacija apie struktūrą, tikslus ir pasidalijo ateities planais. Siekdami susipažindinti su Lietuvos kariuomenės jūriniais pajėgumais ir vystymosi perspektyvomis, svečiai iš Ukrainos lankėsi Karinių jūrų pajėgų Valdymo centre, domėjosi Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro techninėmis priemonėmis ir galimybėmis. Kreipdamasis į Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karius, viceadmirolas palinkėjo taikos, pasisekimo, saugių laivakelių ir septynių pėdų po kyliu. Vizito metu viceadmirolas taip pat apžiūrėjo Klaipėdos uosto akvatoriją, Karo laivų flotilėje susipažino su Lietuvos kariuomenės patruliniais ir priešmininiais laivais bei jų galimybėmis, apsikeista dalyvavimo įvairiose pratybose patirtimi. Lietuvos karinėse jūrų pajėgose nuolat rengiami susitikimai su užsienio partneriais, Klaipėdos uoste lankosi užsienio šalių karo laivai, rengiami tarptautiniai seminarai, įvairūs kursai, mokymai, vyksta pratybų, operacijų planavimas ir pasitarimai. LK inf Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje vyko tarptautinio instruktoriaus kurso baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija. Mėnesio trukmės kursą studijavo kariai iš Armėnijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos. Kursą baigė visi 12 jį pradėjusių karių. Iškilmingoje pažymėjimų ir kvalifikacijos ženklų įteikimo ceremonijoje dalyvavo Moldovos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje patarėjas p. Victor as Palii (Viktoras Pali), Gruzijos gynybos atašė Lietuvai plk. Archil as Petremgvdlishvili s (Archilas Petremgvdlišvilis), Lietuvos kariuomenės mokyklos viršininkas plk. ltn. Stasys Paldūnas ir kiti svečiai. Pagrindinis tarptautinio instruktoriaus kursų tikslas į kursus atvykusiems kareiviams ir puskarininkiams suteikti karinės pedagogikos žinių ir įgūdžių, reikalingų savarankiškai planuoti ir rengti karines pratybas. Šis kursas vyko pagal naują mokymo programą. Mokymų metu dalyviai yra supažindinami su karinio rengimo pagrindais, mokomi organizuoti ginkluotės ir šaudybos, parengiamąsias mūšio pratybas ir mūšio pratybas. Kurso programa sudaryta siekiant plėsti klausytojų žinias ir tobulinti įgūdžius, kaip rengti teorines ir praktines pratybas kariams klasėje ir vietovėje, taikant pažangiausią karinės pedagogikos patirtį, naudojant technines vaizdo ir garso mokymo priemones. Kursą vedė Lietuvos kariuomenės mokyklos Puskarininkių mokyklos instruktoriai, baigę instruktoriaus kursus NATO valstybėse. LKM inf Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone (Jonavos r.) vyko JAV kompanijos General Dynamics European Land Systems gaminamo šarvuotojo visureigio Eagle V pajėgumų demonstracija. Visureigio galimybes vertino ne tik Lietuvos kariuomenės specialistai ir technikai, bet ir daliniuose tarnaujantys kariai. Susipažinti su visureigiu buvo pakviesti atstovai ir iš kitų NATO šalių ginkluotųjų pajėgų. Tai antras kartas, kai šarvuotųjų visureigių gamintojas demonstracijos tikslais į Lietuvą atveža savo produkciją. Praėjusių metų spalį JAV kompanija Oshkosh Defence LCC Lietuvoje demonstravo šarvuotojo visureigio L-ATV pajėgumus. Krašto apsaugos ministerija šarvuotųjų visureigių įsigijimą planuoja pradėti 2020 metais. SKVRD inf. Karinėse jūrų pajėgose viešėjo Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Ihor is Voronchenko. Švedijos ir JAV kariniai inspektoriai atliko stebėjimo skrydį virš Lietuvos Švedijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotės kontrolės inspektoriai specialia įranga aprūpintu Švedijos karinių oro pajėgų orlaiviu SAAB 340B atliko stebėjimo skrydį virš Lietuvos. Tai pirmasis šiais metais užsienio ginkluotės kontrolės inspektorių stebėjimo skrydis virš Lietuvos. Stebėjimo skrydis, vadovaujantis Atvirosios oro erdvės sutarties nuostatomis, gali būti atliekamas virš visos šalies teritorijos, išskyrus vietas, galinčias kelti grėsmę skrydžio saugumui. Stebėjimo iš oro skrydžiais siekiama įsitikinti, kaip šalyje laikomasi galiojančių ginkluotės kontrolės susitarimų. Skrydžio metu kartu su Švedijos ir JAV stebėtojais lėktuve būsiantys Lietuvos kariuomenės atstovai užtikrino, kad svečiai laikytųsi patvirtinto skrydžio maršruto ir naudotų stebėjimo įrangą pagal Sutarties reikalavimus. Tokie stebėjimo skrydžiai atliekami visose Atvirosios oro erdvės sutartį pasirašiusiose šalyse. SKVRD inf. KJP nuotr.

20 20 Tarptautinės operacijos KRAŠTO APSAUGA Iš ES operacijos Sophia Viduržemio jūroje į Lietuvą sugrįžo Laivų apžiūros grupė Lietuvos kariuomenės (LK) Karinių jūrų pajėgų (KJP) Karo laivų flotilėje vyko Lietuvos kariuomenės Laivų apžiūros grupės, grįžusios iš tarptautinės operacijos SOPHIA Viduržiemio jūroje, sutikimo ceremonija. Operacija Sophia yra svarbiausia Europos Sąjungos (ES) saugumo operacija. Laivų patikra yra sudėtinga ir rizikinga užduotis, tad sėkmingas jos įgyvendinimas ne tik rodo Lietuvos karių pasirengimo lygį ir profesionalumą, bet ir yra svarus ir apčiuopiamas Lietuvos indėlis į tarptautinio saugumo užtikrinimą, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Klaipėdoje vykusioje karių sutiktuvių ceremonijoje. Lietuvos kariuomenės pirmoji Laivų apžiūros grupė ES vadovaujamą operaciją Viduržiemio jūroje tris mėnesius vykdė iš Vokietijos karo laivyno aprūpinimo laivo Rhein. Sveikindamas iš misijos sugrįžusius karius, ministras pabrėžė, kad misiją atlikę kariai yra įrodymas mūsų sąjungininkams, jog Lietuva yra patikima ir vertinga partnerė, galinti net su nedideliais ištekliais sukurti apčiuopiamą vertę ir taip prisidėti prie tarptautinio saugumo užtikrinimo. Gyvenime yra svarbu ne imti, bet ir duoti. Lietuva dar niekada nebuvo tokia saugi kaip šiandien, tačiau mūsų saugumas didele dalimi priklauso nuo to, kaip sėkmingai mums pavyksta užsikrinti sąjungininkų paramą. Lietuva per savo trumpą nepriklausomybės laikotarpį iš kitų gavo išties daug. Jūs esate tie, kurie savo darbo rezultatais dalį Lietuvos skolos grąžino, sakė ceremonijoje ministras, dėkodamas kariams ir sveikindamas juos sėkmingai parvykusius namo. Ministras visiems pirmosios Laivų apžiūros grupės kariams įteikė Krašto apsaugos sistemos medalius Už tarptautines operacijas. Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje vykusioje ceremonijoje karius taip pat pasveikino Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus. Sutiktuvių ceremonijoje taip pat dalyvavo kiti svečiai ir karių artimieji. Šių metų kovo mėn. pradžioje išvykusios pirmosios Laivų apžiūros grupės kariai, vykdydami ES operacijos Sophia užduotis, parodė ypač gerus rezultatus apieškojusi Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis džiaugėsi Lietuvos kariais, puikiai įvykdžiusiais užduotis tarptautinėje misijoje. su Libijos vėliava tarptautiniuose vandenyse plaukusį motorinį laivą El Mukthar, rado ir pirmą kartą šios operacijos istorijoje konfiskavo kontrabandinių ginklų ir amunicijos krovinį. Taip pat per 14 valandų trukusią žmonių paieškos ir gelbėjimo operaciją iš skęstančių Viduržemio jūroje laivų pirmosios Laivų apžiūros grupės kariai išgelbėjo 1100 asmenų. Dėkodamas Lietuvos kariams už tarnybą Vokietijos karo laivyno operatyvinio aprūpinimo laivo Rhein vadas komandoras leitenantas Marco as Reinisch as (Markas Reinišas), įteikė simbolinius sertifikatus apie kartu nuplauktų jūrmylių skaičių ,5 (tai daugiau nei 23 tūkst. km). Pirmoji Laivų apžiūros grupė buvo suformuota iš KJP, Karo policijos, Specialių operacijų pajėgų karių. Grupei vadovavo LK KJP karininkas vyr. ltn. Vytenis Bučius. Išvyko antroji Lietuvos kariuomenės Laivų apžiūros grupė Vyr. srž. Audrius Vitkauskas, KJP štabo CKB vyresn. specialistas Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje Klaipėdoje į Europos Sąjungos karinę operaciją,,sophia Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje išlydėti 12 Lietuvos kariuomenės antrosios Laivų apžiūros grupės karių. Į ES operaciją Sophia 3 mėnesių rotacijai išvykstantys kariai pakeitė pirmąją Laivų apžiūros grupę, kuri nuo šių metų kovo 6 d. buvo dislokuota Vokietijos karo laivyno aprūpinimo laive FGS Rhein. Kaip ir pirmoji Laivų apžiūros grupė antroji grupė suformuota iš Karinių jūrų pajėgų, Karo policijos, Specialių operacijų pajėgų karių. Grupei vadovauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas kpt. ltn. Algimantas Šlyžius. Pagrindinė Lietuvos karių užduotis operacijoje laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ir migrantų gabenimo, stabdymas, apžiūra ir sulaikymas. Lietuva ES operacijoje Sophia dalyvauja nuo 2015 metų. Be Lietuvos kariuomenės Laivų apžiūros grupės karių, šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Italijos karo laivyno laive San Giusto dislokuotoje Pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos Sophia vadavietėje Romoje (Italija). KJP inf. J. jrv. Akvilės Bertulės nuotr.

21 KRAŠTO APSAUGA Karinis rengimas 21 Geležinis vilkas 2017 : kartu su sąjungininkais Pietų, Vidurio ir Rytų Lietuvoje vyko tarptautinės pratybos Geležinis vilkas 2017 (angl. Iron Wolf 2017). Tai pratybų Kardo kirtis (angl. Saber Strike), vykusių Baltijos šalyse ir Lenkijoje, dalis. Jas planavo ir organizavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Sausumos pajėgų Europoje vadavietė. Šių metų pratybose pagrindinis dėmesys buvo skirtas NATO priešakinių pajėgų batalionams (angl. NATO Enhanced Forward Presence) treniruoti ir jų veiksmų suderinamumui su NATO sąjungininkais gerinti. Tarptautinėms operacijoms vadovauti buvo paskirtas Tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso štabas Ščecine. Pratybose Geležinis vilkas 2017 dalyvavo apie 5300 karių iš Lietuvos ir 9 NATO šalių Belgijos, Jungtinės Karalystės (JK), JAV, Kroatijos, Lenkijos, Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų ir Portugalijos. Spaudos konferencija ir pratybų atidarymas Birželio 6 d. Krašto apsaugos ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatytos pratybų Geležinis vilkas 2017 vietos, tikslai ir uždaviniai, dalyvaujančios pajėgos, atsakyta į žurnalistų klausimus. Spaudos konferencijoje Lietuvos kariuomenės (LK) Sausumos pajėgų (SP) vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys supažindino su pratybų pagrindinėmis teritorijomis Gaižiūnų poligonu (Jonavos r.), taip pat Kėdainių, Kauno ir Jonavos rajonų teritorijomis, Generolo Silvestro Žukausko poligonu (Švenčionių r.) ir Kazlų Rūdos poligonu ir Pietų Lietuva ir juose besitreniruosiančių šalių padaliniais. Visose pratybų teritorijose oro paramai vykdyti buvo numatytos JAV, Vokietijos ir Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivių grupės. Pasak brg. gen. V. Rupšio, planuojamas plataus spektro orlaivių panaudojimas nuo transportinio sraigtasparnio, lengvojo atakos lėktuvo iki strateginio bombonešio. Ypač aktyvus JAV ir Vokietijos įsitraukimas į pratybas mūsų regione ir parama rodo strateginių Lietuvos partnerių įsipareigojimų laikymąsi ir aiškų saugumo situacijos vertinimą. Bendra operacija su Lenkijoje dislokuotu NATO priešakinių pajėgų batalionu ir priskirtais vienetais Suvalkų ruože aiškiai parodo, kad galvojame, planuojame ir treniruojamės visus būtinus scenarijus tam, kad užtikrintume Lietuvos ir visų Baltijos šalių gynybą ginkluotojo konflikto atveju, sakė SP vadas. Birželio 12 d. vienu metu Lietuvos kariuomenės karinėse teritorijose Mechanizuotojoje pėstininkų brigadoje Geležinis Vilkas Rukloje ir Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje įvyko iškilmingos didžiausių šiais metais Lietuvoje tarptautinių pratybų Geležinis vilkas 2017 atidarymo ceremonijos. Upės forsavimas, personalo ir technikos švarinimas Gaižiūnų poligone, taip pat Kėdainių, Kauno ir Jonavos rajonų teritorijose buvo treniruojamas ir vertinamas NATO priešakinių pajėgų batalionas. Šioje pratybų dalyje treniravosi beveik 2000 karių iš Vokietijos, Norvegijos, Belgijos, JK, Nyderlandų, JAV ir Lietuvos Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono. Operacijas planavo Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas štabas. Viena iš užduočių, kurią treniravosi įveikti pratybų dalyviai, buvo persikelti per vandens kliūtį. Šiuo tikslu buvo naudojamos Vokietijos ir Didžiosios Britanijos karo inžinierių pajėgos, panaudojant plaukiojančias amfibijas M3, sumontuojamas pontoninis tiltas. Tiltu sėkmingai persikėlė įvairi technika: norvegų tankai Leopard 2A4 vokiečių ir norvegų šarvuotoji ir kita karinė technika. Šis etapas svarbus tuo, kad norint patobulinti įgūdžius koordinuoti kelių šalių karių veiksmus, reikia integruoti skirtingus technikos vienetus. Tiek Vokietijos, tiek Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir Lietuvos kariai įgijo teorinių ir praktinių žinių ir ruošiasi tolesniems pratybų etapams. Specifiškumu pasižymėjo ir apsaugos nuo atominio, biologinio ir cheminio ginklo treniruotė. Naudodamas vienintelę Baltijos šalyse esančią įrangą, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ABC būrys, integruotas į Vokietijos karių ABC kuopą, pratybose treniravosi neutralizuoti pavojingų medžiagų padarinius technikai ir kariams. Lietuvos ir Vokietijos jungtinis ABC padalinys organizavo ypatingus mokymus, kuriuose buvo mokoma, kaip atliekamos personalo ir technikos švarinimo procedūros, esant realiam atominiam, biologiniam ar cheminiam užterštumui. Mokymuose kariai praktiškai atliko visas apsaugos ir švarinimo procedūras. Pratybose Geležinis vilkas 2017 karių įrengtu pontoniniu tiltu per Nerį greitai persikelė sunkiosios technikos kuopa. Kpt. Andriaus Dildos nuotr.

22 22 Karinis rengimas KRAŠTO APSAUGA Pietų Lietuvoje buvo mokomasi veikti iš dalies priešo užimtoje teritorijoje ir užtikrinti saugų NATO pajėgų atvykimą iš Lenkijos teritorijos. Vokiečių karo inžinieriai treniravosi atlikti net ir didžiausių technikos priemonių tankų Leopard 2 švarinimą nuo kenksmingų medžiagų. O lietuviai vokiečių šarvuočio Marder švarinimo procedūras atliko moderniais, daugiafunkciais švarinimo konteineriais DECONTEIN 3000 GDS, kurie yra vieninteliai ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių kariuomenėse. Vokietijos kariai džiaugėsi galimybe treniruotis su lietuvių karo inžinieriais ir gyrė lietuvius už gerą pasiruošimą, profesionalumą, motyvaciją operatyviai ir tiksliai atlikti užduotis, norą tobulėti. gas saugiai sąjungininkų pajėgoms atvykti į Lietuvą. Pagal mokymų scenarijų iš dalies priešiškų pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje veikiančius KASP padalinius sustiprino infiltruojami sąjungininkų pajėgų vienetai. Į Seirijų apylinkes (Alytaus r.) JAV, JK, Lenkijos ir Rumunijos pėstininkai atgabenami kariniais sraigtasparniais. Pagrindinė karių užduotis identifikuoti ir sunaikinti priešiškų pajėgų kontrolės postus, taip sudaryti palankias sąlygas didesniems sąjungininkų vienetams keliais atvykti į Lietuvą iš kaimyninės Lenkijos. Birželio 18 d. į regioną atvykę sąjungininkai kartu su Lietuvos kariais vykdė priešiškų pajėgų užimtų objektų ataką civilėje teritorijoje. Šią operaciją stebėjo JAV Mičigano Gynybinės operacijos Pietų Lietuvoje Kazlų Rūdos poligone ir Pietų Lietuvoje Suvalkų ruože treniravosi LK Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, JAV 2-ojo kavalerijos pulko pagrindu suformuota kovinė grupė, kurios sudėtyje buvo Lenkijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV, Rumunijos karių ir 10-osios artimos oro paramos brigados sraigtasparnių grupė. Šio pratybų etapo operacijas planavo KASP štabas. Birželio d. Pietų Lietuvoje vyko gynybinės operacijos Suvalkų koridoriuje. Šioje vietovėje buvo mokomasi veikti iš dalies priešo užimtoje teritorijoje mažais padaliniais ir panaudojant aukštos parengties karius, infiltraciją oru ir oro antskrydžius užtikrinti saugų atvykimą NATO pajėgoms iš Lenkijos teritorijos. Birželio 17 d. šiame ruože vykusių karinių manevrų tikslas buvo sudaryti sąlyvalstijos senatorius Garry is Peters as (Garis Petersas), JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall (Anė Hol), JAV Sausumos pajėgų Europoje vado pavaduotojas gen. mjr. John as Gronski s (Džonas Gronskis), LK SP vadas brg. gen. V. Rupšys ir kiti garbingi svečiai. Karaliaus Mindaugo HB karių žygis ir šturmas Generolo Silvestro Žukausko poligone treniravosi Karaliaus Mindaugo husarų batalionas (Husarų batalionas), Minesotos nacionalinės gvardijos 136-ojo pėstininkų pulko 2-ojo bataliono (angl. The 2nd Combined Arms Battalion, 136th Infantry Regiment, Minnesota Army National Guard) ir 1-osios pėstininkų divizijos logistinės brigados (angl. 1st Infantry Division Sustainment Brigade) pagrindu sudaryta bataliono kovinė grupė su priskirta Portugalijos karių rotacine kuopa. Operacijas planavo Motorizuotosios pėstininkų brigados Žemaitija štabas. Apie 2 tūkst. karių iš Lietuvos, JAV, Kroatijos, Norvegijos ir Portugalijos pirmą pratybų savaitę treniravosi būrio ir kuopos lygmens taktinių veiksmų, vykdė operacijų planavimą, atliko kovinės paramos, logistines ir kitas užduotis. Situacinėmis taktikos pratybomis vadinamos fazės metu Pabradės poligone veikiančio Husarų bataliono kariai, prižiūrimi patyrusių JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos instruktorių, mokėsi veikti apgyvendintoje vietovėje. Tam buvo naudojamas poligone įrengtas treniruočių kompleksas Mūšis mieste. Į Generolo Silvestro Žukausko poligoną sraigtasparniais atgabenti Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai šturmavo objektą. Kpt. Pauliaus Babilo nuotr.

23 KRAŠTO APSAUGA Karinis rengimas 23 SP nuotr. Tankais ir pėstininkų kovos mašinomis ginkluotos JAV Minesotos nacionalinės gvardijos 2-ojo bataliono ir priskirta Portugalijos pėstininkų karių kuopa treniravosi vykdyti vietovės gynybos ir puolimo užduotis. JAV 1-osios pėstininkų divizijos logistinės brigados kariai kartu su Kroatijos ir Norvegijos kariais atliko logistines užduotis. Priešiškas pajėgas pratybose imitavo Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono (Vaidoto bataliono) ir A. Ramanausko kovinio rengimo centro Operacinės aplinkos Vanagų kuopos ( Vanagų kuopa) kariai. Antrame pratybų etape kovinės grupės vykdė bataliono lygmens operacijas treniravosi vykdyti taktinį žygį, užimti susitelkimo rajoną, vykdyti žvalgybą, puolimo, gynybos, kovinės paramos, logistines ir kitas užduotis. Įdomi buvo paskutinė pratybų diena, kuri prasidėjo Husarų bataliono kovinių padalinių perdislokavimo operacija. Iš susitelkimo rajono šalia Paberžės miestelio (Molėtų r.) į Pabradės poligoną kariai buvo transportuoti JAV oro pajėgų sraigtasparniais. Saugiai pasiekę žemę husarai pradėjo vykdyti apgyvendintos vietovės puolimą. Treniruočių komplekse Mūšis mieste gynėsi oponuojančias pajėgas pratybose imituojantys Vaidoto bataliono ir Vanagų kuopos kariai. 6 valandas vykusi operacija baigėsi husarų įsitvirtinimu perimtame miestelyje. Be to, šios pratybos taip pat buvo ir baigiamasis etapas Husarų bataliono šauktiniams kariams, kurie išleidžiami į atsargą. Karo medikų parama kariams pratybose Svarbią patirtį tarptautinėse pratybose Geležinis vilkas 2017 įgijo ir per 70 Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (LK KMT) karių, kurie kartu su užsienio šalių medikais teikė medicininę paramą ne tik pagal pratybų scenarijų numatytais atvejais, bet ir buvo pasirengę suteikti realią medicininę pagalbą. Medicininės Sunkiąja kovos technika ginkluotos JAV Minesotos nacionalinės gvardijos 2-ojo bataliono ir Portugalijos pėstininkų kuopos kariai treniravosi vykdyti vietovės gynybos ir puolimo užduotis. paramos vienetai (MPV) treniravosi kartu su koviniais padaliniais, išsidėsčiusiais Pabradėje ir kituose Lietuvos regionuose. Generolo Silvestro Žukausko poligone buvo parengti medicininės pagalbos ekipažai, kurie teikė pagalbą visiems padaliniams, esantiems poligone. Pabradėje buvo išsidėstęs ROLĖ 2B MPV, kuriam vadovavo mjr. S. Milašius. ROLĖ 2B MPV pirmą sykį iš Karo medicinos tarnybos atsivežė naujai gautą įrangą ir Pabradėje pagal pratybų scenarijų naujoje palapinėje modernia medicinine įranga ir priemonėmis pacientams teikė medicininę pagalbą. ROLĖ 2B veiklą papildė JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai plk. J. Carpenter is (Karpenteris), mjr. N. Snee (Sni), srž. E. Paladino as (Paladinas). LK KMT Panevėžio ROLĖ 1 MPV, vadovaujamas mjr. V. Sereikos, pratybose užduotis atliko kartu su Husarų batalionu. Pratybų metu teikta ROLĖ 1 lygmens medicininė parama. Pirmąją pratybų savaitę Panevėžio ROLĖ 1 karo medikai ypatingą dėmesį skyrė Husarų bataliono pėstininkų gelbėtojų žinioms ir įgūdžiams atnaujinti. Kadangi šiose pratybose dalyvavo karo medikai iš JAV, Kroatijos ir Portugalijos, Panevėžio, ROLĖ 1 karo medikai nepraleido galimybės pasidalyti profesine informacija, pristatė turimus pajėgumus. Birželio 17 d. ROLĖ 2B MPV aplankė JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos Oro pajėgų brg. gen. A. Carrelli s (Karelis) ir Sausumos pajėgų adjutanto padėjėjas brg. gen. T. Hilty is (Hiltis). Svečių ir žiniasklaidos dienos renginys Birželio 20 d. Jonavos rajone surengtame tarptautinių pratybų Geležinis vilkas 2017 svečių ir žiniasklaidos dienos renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, NATO Generalinis Sekretorius Jens as Stoltenberg as (Jensas Stoltenbergas), krašto apsaugos ministras Raimundas Svečių ir žiniasklaidos dieną susitiko Lietuvos, Vokietijos ir Kroatijos kariuomenių vadai.

24 Karinis rengimas 24 KRAŠTO APSAUGA Pirmą kartą specializuotos netiesioginio poveikio specialistų vertinamosios pratybos Pasitikėjimas 2017 buvo integrali šių NATO pratybų dalis. Pratybų dalyvių susitikimas su vietiniu klebonu Petru Linkevičiumi Darsuniškio kaime. Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, NATO šalių ambasadoriai, savivaldybių atstovai ir kiti svečiai. Renginio metu vyko bendra Lietuvos Respublikos Prezidentės ir NATO Generalinio Sekretoriaus spaudos konferencija. Svečiai ir žiniasklaidos atstovai stebėjo, kaip pratybų kariai vykdė vandens kliūties įveikimo operaciją, kurios metu tarptautinė kovinė grupė sunkiąja karine technika persikėlė per upę karo inžinerijos specialistų įrengtu laikinu pontoniniu tiltu ir toliau vyko vykdyti užduoties. Renginio vietoje buvo išrikiuota pratybų dalyvių karinė technika ir ginkluotė, su kuria galėjo susipažinti svečiai. Sportiniai renginiai ir susitikimai su visuomene Iškart po Rukloje vykusių tarptautinių pratybų Geležinis vilkas 2017 atidarymo ceremonijos kariai, prieš prasidedant kariniams veiksmams, išbandė savo jėgas draugiškose sporto varžybose. Sportinės varžybos vyko ir Generolo Silvestro Žukausko poligone, ir Pabradėje. Birželio 17 d. JAV, Kroatijos, Portugalijos ir Lietuvos kariai varžėsi virvės traukimo, tinklinio ir futbolo varžybose. Pabradėje vyko futbolo varžybos, kuriose dalyvavo 10 komandų, tarp jų ir dvi kariškių komandos. I vietą ir Pabradės seniūno taurę laimėjo Husarų batalionas. Be to, kaitinant saulei, net 12 karių komandų varžėsi tinklinio turnyre. Garbingą I vietą užėmė Vaidoto batalionas. 8 stipriausios karių komandos varžėsi virvės traukimo rungtyje. Po įnirtingos kovos I vietą iškovojo Mindaugo batalionas. Birželio 17 dieną Birštono gyventojai ir Gynybos operacija Gaižiūnų poligone ir pratybų uždarymas Birželio 23 d. didžiausios šių metų tarptautinės pratybos Geležinis vilkas 2017 Lietuvoje baigėsi. Pratybų uždarymo cesvečiai turėjo išskirtinę galimybę pamatyti tarptautinių pratybų tankus, savaeiges haubicas PzH2000, sraigtasparnį ir daug kitos karinės technikos, taip pat naudojamus ginklus. Norintieji galėjo pabendrauti su kariais apie vykstančias pratybas ir tarnybos ypatumus Lietuvoje ir užsienyje. Užmegzti ryšiai su vietos gyventojais Jonavos rajono gyventojai itin susidomėję stebėjo pratybas Geležinis vilkas 2017, o ypač akį traukė neįprastas reginys vieno gyventojo kieme greitai įrengtas karinis pontoninis tiltas per Nerį, kuriuo greitai persikelia visa sunkiosios technikos kuopa. Šį pratybų etapą stebėjo ir greta esančio Šveicarijos kaimo seniūnas Algirdas Paplonskis. Džiaugiuosi, jog pratybos Geležinis vilkas 2017 vyko ir mano vadovaujamoje Šveicarijos seniūnijoje. Kaip seniūnas pasižadėjau padėti Lietuvos kariuomenei, prisidėti ir padaryti viską, kad būtų užtikrinta pagalba sklandžiai pasiruošti pratyboms, joms vykdyti ir baigti, kalbėjo patriotiškai nusiteikęs seniūnas. Tarptautinių pratybų Geležinis vilkas 2017 kariai liko dėkingi Jonavos r. gyventojams už suteiktą paramą ir sudarytas sąlygas treniruotis pratybų metu. Galimybė treniruojantis naudotis privačių sklypų teritorijomis buvo neįkainojama patirtis mums ir mūsų partneriams, sakė Lietuvoje dislokuotos daugiatautės NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Christoph as Huber is (Kristofas Huberis), dėkodamas už suteiktą galimybę ir svetingumą žemės sklypų savininkams. Jų valdose tarptautinių pratybų kariai treniravosi persikėlimo per upę operacijos metu. Gaižiūnų poligone pratybų uždarymo ceremonijoje ministras R. Karoblis sakė kariams: Pratybų metu pademonstravote savo profesionalumą ir pasirengimą veikti kartu. Tai svarbi sąlyga, užtikrinanti viso regiono saugumą ir atgrasymo priemonių efektyvumą. LK nuotr.

25 KRAŠTO APSAUGA Karinis rengimas 25 SP nuotr. remonijose Gaižiūnų ir Generolo Silvestro Žukausko poligonuose dalyvavo Lietuvos Vyriausybės, krašto apsaugos sistemos vadovybė, kiti svečiai. Prieš oficialiąją pratybų pabaigą paskutinę pratybų dieną Gaižiūnų poligone ir apylinkėse vyko apie penkias valandas trukusi gynybos operacija, kurioje sutelkę galingus pabūklus užduotis vykdė Vokietijos, Nyderlandų ir Norvegijos kariai, artilerinę paramą užtikrino Generolo R. Giedraičio artilerijos bataliono kariai. Priešiškas pajėgas imitavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionų kariai. Pratybų uždarymo ceremonijoje Gaižiūnų poligone kartu su Vyriausybės nariais dalyvavęs krašto apsaugos ministras R. Karoblis, kreipdamasis į Lietuvos ir sąjungininkų karius, sakė: Pratybų metu pademonstravote savo profesionalumą ir pasirengimą veikti kartu. Tai svarbi sąlyga, užtikrinanti viso regiono saugumą ir atgrasymo priemonių efektyvumą. Jūs įrodėte gebėjimą veikti tarptautinėje komandoje, vykdyti sudėtingas karines gynybines operacijas ir išlaikyti puikius santykius su vietos gyventojais, tarptautinių pratybų Geležinis vilkas 2017 uždarymo ceremonijoje Rukloje sakė SP vadas brg. gen. V. Rupšys. Birželio d. pratybose Geležinis vilkas 2017 dalyvavusių šalių technika ir kariai buvo perdislokuoti į nuolatines dislokacijos vietas. Viena didesnių karių ir technikos perdislokavimo operacijų vyko maršrutu Pabradė Klaipėda birželio d. Technika taip pat buvo gabenama iš Pabradės į Marijampolę ir Panevėžį. Karinės technikos kolonas lydėjo Karo policija. Parengta pagal SKVRD ir LK inf. Lietuvos kariai pratybose Kardo kirtis 2017 Lenkijoje ir Latvijoje Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje vyko JAV Sausumos pajėgų Europoje vadavietės organizuojamos tarptautinės pratybos Kardo kirtis 2017 (angl. Saber Strike 2017 ). Lietuvos kariai treniravosi bendrai veikti įvairaus pobūdžio karinėse operacijose ne tik Lietuvoje vykusiose pratybose Geležinis vilkas 2017, bet ir Lenkijoje, ir Latvijoje. Birželio 4 17 d. daugiau nei 150 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono 1-osios mechanizuotosios pėstininkų kuopos ir jai priskirtų padalinių karių dalyvavo tarptautinėse pratybose Saber Strike 2017 (liet. Kardo kirtis 2017 ) kariniame Ožyšo poligone Lenkijoje. Lietuvos karių kuopa užduotis atliko Lenkijos kariuomenės 15-osios mechanizuotosios brigados 1-ojo bataliono sudėtyje. Pirmą savaitę vyko pratybų įvadinė dalis, kurios metu lietuviai treniravosi įvairiais būdais atlikti taktinį žygį, vykdyti gynybą šviesiu ir tamsiu paros metu, taikos palaikymo ir stabilizavimo operacijas. Taip pat atliko kovinio šaudymo užduotis. Aktyviosios pratybų fazės metu Lietuvos kariai kartu su sąjungininkais treniravosi atlikti įvairaus pobūdžio karines operacijas. Latvijoje vykusioje tarptautinių pratybų Saber Strike 2017 (liet. Kardo kirtis ) dalyje Lietuvai atstovavo Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono 160 karių kuopa. Pirmame pratybų etape Lietuvos kariai kartu su sąjungininkais treniravosi vykdyti puolimo, gynybos ir priešo sulaikymo operacijas Adažių poligone. Pirmosios mokymų dalies tikslas buvo treniruoti padalinius vykdyti atskiras mūšio rūšis, įvertinti vieniems kitų gebėjimus ir susipažinti su naudojamos technikos duomenimis, galimybėmis. Lietuvos kariai, kovoję tiek su mobiliomis, lengva ratine technika ir ginklais aprūpintomis priešo grupėmis, tiek su modernia ratine, vikšrine technika ir tankais, gavo puikius tiek stebėtojų, tiek priešiškų pajėgų stovyklų atstovų įvertinimus. Pirminiame etape ulonai įvykdė iškeltas užduotis ir pasiekė nustatytus tikslus. Išmoktos pamokos neabejotinai pasitarnavo stojant į kovą aktyvioje fazėje, kuri vyko civilinėje vietovėje ir truko keletą parų. Tarp pagrindinių pratybų dalių administracinėms reikmėms skirtu laikotarpiu buvo tvarkoma, ruošiama technika, ginklai, vadovaujantis personalas dalyvavo bataliono štabo organizuojamuose mūšių planavimo ir treniruočių procesuose, papildomos šaudmenų, kuro, maisto atsargos. Pasibaigus pratyboms LK LDK Algirdo MPB ir LDK Birutės UB kariai ir jų technika grįžo į nuolatinės dislokacijos vietas Lietuvoje. Parengta pagal LK inf. Birželio 16 d. Ožyšo poligone Lenkijoje Lietuvos kariai vykdė vienas paskutinių užduočių pratybose Kardo kirtis Baigiamąją operaciją stebėjo ir Lietuvos kariuomenės MPB Geležinis vilkas vadas plk. Mindaugas Steponavičius. LDK Algirdo MPB nuotr.

26 Karinis rengimas 26 KRAŠTO APSAUGA KASP nuotr iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono suformuotas karių būrys Jungtinėse Amerikos Valstijose Fort Indiantown Gap mokymo centre kartu su Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariais treniravosi bendrose kovinio rengimo pratybose. Lietuvos kariai pratybų Pensilvanijoje metu dalyvavo teoriniuose užsiėmimuose, tobulino medicininės pagalbos įgūdžius, atliko kovinius šaudymus, mokėsi kovos veiksmų pastatuose. Inžinieriai dalijosi patirtimi įveikdami įvairias kliūtis sprogdinimo būdu, turėjo galimybę praktiškai išbandyti priemonę Blasting blanket, skirtą apsaugai, sprogdinant maksimaliai artimu atstumu. KASP inf Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centre vyko štabo darbo kursas. Šio kurso tikslas yra parengti Lietuvos kariuomenei kompetentingus taktinio lygmens štabo specialistus, suteikti reikalingų žinių ir įgūdžių. Iš šį kursą baigusių karių buvo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas majoras Rolandas Pranckus. Mano asmenine nuomone, kursą pabaigti būtų tikslinga kiekvienam Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinio padalinio štabe tarnaujančiam vidurinės ir aukštesnės grandies pareigūnui. Karo metu vienas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos uždavinių ginti valstybę Lietuvos kariuomenės sudėtyje, todėl man buvo labai naudinga susipažinti su Lietuvos kariuomenės padalinių struktūra ir jų galimybėmis, su operacijų planavimo ir valdymo procedūromis, sakė kurse dalyvavęs VSAT pareigūnas. SP JL MC inf. Juozo Lukšos mokymo centre rengiami neeiliniai vadai Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centre Rukloje vyko skyriaus vado ir vyr. šaulio kursas. Kursantai, susirinkę iš įvairių dalinių, per šias keturias savaites buvo mokomi efektyviai planuoti ir vykdyti pėstininkų skyriaus lygio taktines užduotis, tobulinti vadovavimo įgūdžius, taktikos teorines ir praktines žinias, kurias ateityje pritaikys savo padaliniuose per pratybas ir kitus karinius mokymus. Kursui įsibėgėjus, kariai rodė vis aukštesnį motyvacijos lygį ir vis didesnį norą tobulėti. Šis kursas yra geras tuo, kad jame pagrindinis dėmesys yra sutelktas į patį vadovavimo procesą, o ne taktiką. Kurse suteikiamos bazinės žinios apie standartines taktines situacijas ir paliekama laisvė skyriaus vadui pačiam rinktis, kaip tas bazines žinias pritaikyti. Taktika kaip molis minkyk kaip nori. Tačiau norint, kad tavo planas suveiktų, reikia su juo išsamiai supažindinti visus skyriaus narius ir tinkamai jiems vadovauti. Būtent į šį aspektą yra sutelktas pagrindinis dėmesys šiame kurse, mintimis apie šį kursą dalijosi vienas iš kurse dalyvaujančių karių eil. Kęstutis Eidukynas, kuris tarnauja Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione (Vaidoto MPB). Skyriaus vado kursą vesti susirinko neetatiniai instruktoriai iš Karaliaus Mindaugo husarų ir Vaidoto batalionų. Instruktoriai kurso metu puikiai perteikė kariams turimas žinias ir įgūdžius, gebėjo sukurti itin realią aplinką, kuri atitiktų realias mūšio sąlygas. Vyr. eil. Arnas Čemerka, LDK Algirdo MPB štabo S5 CKB specialistas Šiais mokymais siekiama parengti stiprų ir mobilų karių skyrių, galintį priešui smogti bet kur ir bet kada. Vyr. eil. Gintaro Babrausko nuotr.

27 KRAŠTO APSAUGA Karinis rengimas 27 Lietuvos laivai ir jūrų uosto apsauga pratybose Baltijos operacija 17 Šiose pratybose Lietuvos laivai turima ginkluote vykdė šaudymus į krante esančius taikinius Baltijos jūroje vyko tarptautinės taktinės pratybos Baltijos operacija 17 (angl. Baltops 2017 ). Pagrindinis šių pratybų tikslas didinti ir gerinti dalyvaujančių šalių pajėgų tarpusavio bendradarbiavimą ir sąveiką vykdant kompleksines operacijas, kartu didinti pratybose dalyvaujančių karinių pajėgų kompetencijos lygį. JAV karinio jūrų laivyno organizuojamose pratybose dalyvavo NATO ir Šiaurės Europos valstybių karinių pajėgų vienetai. Pratybose Baltijos jūroje dalyvavo du Lietuvos karo laivai patrulinis laivas Žemaitis ir priešmininis laivas Kuršis (M54), kuris kartu priskirtas Baltijos šalių karo laivų junginiui BALTRON, vykdė išminavimo operaciją prie Bornholmo salos (Danijos Karalystė). Birželio 6 d. Karinių jūrų pajėgų (KJP) patrulinis laivas Žemaitis (P11) atliko šaudymus iš jūros į kranto taikinius Vokietijos poligone. Tai pirmas kartas, kada Lietuvos karo laivas panaudojo laivo pabūklą taikiniams sausumoje naikinti. Šie šaudymai tai didžiausių šiais metais pratybų Baltijos jūroje Baltops 2017 dalis. Šiais šaudymais praktiškai patvirtinta, kad pabūklais su moderniomis ugnies valdymo sistemomis ginkluoti Karinių jūrų pajėgų karo laivai gali efektyviai prisidėti prie sausumos ar specialiųjų operacijų pajėgų veiksmų priekrantės zonoje. Patruliniai laivai gali užtikrinti perdislokuojamų pajėgų sausumoje saugumą ar net apsaugoti uostą ir jo prieigas iš jūros pusės. Laivų turimi amunicijos arsenalai ir jų mobilumas, koordinuojant veiksmus su kitomis kariuomenės pajėgomis, leidžia greičiau reaguoti į kilusias grėsmes. sakė KJP vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus. Šaudymai iš laivo atlikti 76 milimetrų pabūklais Otto Melara, kuriais galima naikinti daugiau nei 10 kilometrų atstumu esančius taikinius. Be to, šių pratybų metu dvi savaites vyko pirmosios Lietuvos kariuomenės KJP organizuotos Klaipėdos valstybino jūrų uosto apsaugos pratybos, kurios yra viena iš Baltops 2017 pratybų dalių. Pratybos buvo organizuojamos siekiant įvertinti, kaip būtų galima kuo efektyviau užtikrinti uosto apsaugą, parengti uosto apsaugos planą, kuris leistų tinkamai užtikrinti uosto veiklą įvairių incidentų, galimų krizių atvejais. Beveik dvi savaites NATO atstovai kartu su Lietuvos karinių jūrų pajėgų ir uosto pareigūnais lankėsi skirtingose uosto organizacijose, susipažino su egzistuojančiomis saugumo procedūromis, analizavo jas ir parengė planą, kaip stiprinti identifikuotas silpnąsias vietas. Kadangi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto apsauga yra kompleksinis uždavinys, jam vykdyti būtinas sklandus kariškių bendradarbiavimas su pasieniečiais, valstybės, uosto institucijomis ir uosto kompanijomis. Mokymuose buvo modeliuojamos situacijos ir tikrinamas tarpinstitucinis sąveikavimas užtikrinant uosto apsaugą. Parengta pagal KJP inf. Klaipėdos valstybino jūrų uosto apsaugos pratybose buvo siekiama pasirengti efektyviai jūrų uosto infrastruktūros apsaugai galimų krizių atvejais. KJP nuotr.

28 28 Mūsų puslapis KRAŠTO APSAUGA R. Karoblis: Esu tikras, kad 1940-ųjų birželis niekada nepasikartos: dar niekada Lietuva nebuvo tokia saugi ir niekada neturėjome tiek sąjungininkų Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis, Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis dalyvavo Nepriklausomybės aikštėje vykusioje Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų renginiuose, skirtuose tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, Lietuvos gyventojų masinių žudynių ir trėmimo aukoms pagerbti, dalyvavo krašto apsaugos sistemos vadovybė ir kariai. Išsivadavome iš okupacijos, tačiau didysis kaimynas ir toliau atvirai siekia įtakos mūsų valstybėje. Esu tikras, kad 1940-ųjų birželis niekada nepasikartos: dar niekada Lietuva nebuvo tokia saugi ir niekada neturėjo tiek sąjungininkų, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Ministras R. Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, kiti krašto apsaugos sistemos atstovai birželio 14 d. dalyvavo iškilmingame minėjime Seimo Kovo 11-osios akto salėje ir Nepriklausomybės aikštėje vykstančioje Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje. Jos metu pagerbiant okupacijų aukas, visus, nebegrįžusius Tėvynėn, žuvusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, skambant Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamam Lietuvos himnui, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Valstybės vėliavą nuleido per trečdalį stiebo. Visi žuvusieji už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę pagerbti visuotine tylos minute, nuaidėjo trys pagarbos salvės Lietuvos okupacijos, trėmimų ir genocido aukoms atminti. Vėliau pagerbimo ceremonija buvo tęsiama prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje. Čia vyko ir Misija Sibiras istorinės atminties akcija Ištark, išgirsk, išsaugok, kai nepertraukiamai iki birželio 15 d. 12 val. skaitomos ištremtųjų pavardės. Atminimo valanda vyko ir prie Naujosios Vilnios geležinkelio memorialo. Už okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje buvo laikomos šv. Mišios. Birželio 15 d. krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas dalyvavo pagerbimo ceremonijoje prie Lietuvos kariuomenės karių kapų memorialo žuvusiems už tėvynę Antakalnio kapinėse, padėjo gėlių. Čia 2015 m. birželio 15-ąją, lygiai prieš dvejus metus, Antakalnio kapinių kalnelis pasipildė dar vienu paminklu, skirtu priminti gūdžiuosius Lietuvos okupacijos metus ir įprasminti visų žuvusiųjų ir nukankintųjų tolimose tremties vietose po 1940-ųjų birželio penkioliktosios, dienos, kai sovietai okupavo Lietuvą, atminimą. Birželio 15 d. taip pat vyko atminimo ceremonija 77-osioms Lietuvos okupacijos ir pirmosios sovietinės invazijos aukos Ūtos pasienio baro viršininko Aleksandro Barausko žūties atminimo pagerbimo Varėnos raj. Ūtos kaime. Čia aidėjo atminimo salvės, buvo padėta gėlių, skaitiniais priminta prieš 77 metus šioje vietoje įvykusi tragedija. Taip pat finišavo estafetinio pagarbos bėgimo nuo valstybės sienos iki renginio vietos (12,5 km) dalyviai. Grojo Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestras, koncertavo folkloro ansamblis. Nepriklausomybės aikštėje okupacijų aukas ir tragiškas netektis pagerbė Kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, Jungtinio štabo viršininkas gen. mjr. Vitalijus Vaikšnoras, KOP vadas plk. Dainius Guzas, plk. ltn. Ramūnas Baronas, KASP vadas plk. Arturas Jasinskas ir Kariuomenės vyr. puskarininkis srž. mjr. Dainius Snarskis.

29 KRAŠTO APSAUGA Mūsų puslapis 29 Gedulo ir vilties ir Okupacijos ir genocido dienų minėjimo renginiai vyko visoje Lietuvoje. R. Karoblis: STT pradėtas tyrimas dar vienas neišvengiamas žingsnis siekiant pirkimų skaidrumo ir efektyvumo 1941 m. birželio 14 d., 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų m. buvo vykdomi masiniai partizanų ir jų šeimų, rėmėjų trėmimai siekiant suduoti galutinį smūgį partizaniniam pasipriešinimui Lietuvoje. Pagrindinis pirmojo trėmimo tikslas buvo akivaizdus pašalinti iš Lietuvos gyventojus, pasižyminčius aktyvia tautine savimone. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, bet labiausiai nukentėjo inteligentija m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Birželio 15-ąją minime Okupacijos ir genocido dieną. Sovietų okupacijos metu įkalinta ir ištremta 280 tūkstančių Lietuvos piliečių. SKVRD inf Lietuvos Respublikos Vyriausybė surengė išvažiuojamąjį posėdį Rukloje, Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas štabe, kur susipažino su krašto apsaugos sistemos aktualijomis. Kariuomenė turi matyti toliau, šauti toliau, judėti greičiau, todėl kariuomenės modernizavimas yra vienas iš svarbiausių gynybos prioritetų. Daugumai sprendimų, ypač infrastruktūros plėtros, reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o jo rezultatyvumui reikalingas buvimas viename informaciniame lauke, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Ministrams buvo pristatyti kariuomenės modernizavimo siekiai, infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros klausimai, taip pat gynybinių pajėgumų stiprinimo aspektai. Vyriausybės nariams pristatytas krašto apsaugos biudžeto panaudojimas, finansavimo prioritetai ir būtini sprendimai, kuriems reikalingas derinimas su keliomis ministerijomis. Vyriausybės nariai taip pat buvo supažindinti su saugumo situacija regione. Vienodas grėsmių suvokimas didele dalimi lemia sėkmingų rizikos valdymo sprendimų atsiradimą, sakė krašto apsaugos ministras. Po posėdžio ministrų kabineto nariai Gaižiūnų poligone stebėjo didžiausių šių metų Lietuvoje tarptautinių pratybų Geležinis vilkas 2017 uždarymo ceremoniją Lietuvos Respublikos Seimas pritarė krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio pateiktoms svarstyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis būtų įteisintas centralizuotos krašto apsaugos sistemos (KAS) pirkimo agentūros sukūrimas. Įsteigus agentūrą siekiama užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą: Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kariuomenės Logistikos valdybos pareigūnų galimai padarytų nusikalstamų veikų vykdant gertuvių įsigijimą. Išsivalymas nuo galimų korupcijos ir protegavimo apraiškų krašto apsaugos sistemos viešuosiuose pirkimuose yra nelengvas, bet būtinas. Šis tyrimas yra dar vienas neišvengiamas žingsnis siekiant pirkimų skaidrumo ir efektyvumo. Aprūpinant kariuomenę reikia remtis kainos ir kokybės santykiu, o ne verslo grupių ar partinių interesų protegavimu tai tiesiog netoleruotina, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, krašto apsaugos sistema nuo pat pirkimų reformos pradžios glaudžiai bendradarbiauja tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek su STT ir kitomis institucijomis. STT ikiteisminį tyrimą pradėjo gavusi informacijos iš Kariuomenės Karo policijos. Pagrindinės pateiktos audito, kurį atliko Krašto apsaugos ministerijos auditoriai dėl SKVRD inf. pirkimų planavimą, rinkos analizę, pirkimų proceso skaidrumą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę. Taip pat keliami tikslai, kad visi KAS pirkimai būtų pagrįsti ilgalaikiu Lietuvos kariuomenės planavimu ir prioritetais. Pirkimų centralizavimas leis supaprastinti jų valdymą ir procedūras, užtikrinti jų skaidrumą, įvardyti konkrečias atsakomybes. SKVRD inf. Lietuvos kariuomenės m. vykdytų pirkimų, kuriuose dalyvavo UAB Nota Bene, procedūrų išvados. Išvadose iškelta abejonė dėl 2015 m. lapkričio 5 d. Kariuomenės Logistikos valdybos patvirtintų gertuvių techninių specifikacijų reikalavimo tikslaus gertuvės apvalkalo užsegamos kišenėlės dydžio, kurį konkurse atitiko tik UAB Nota Bene pasiūlymas. Kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento 2015 m. gruodį organizuotą viešąjį konkursą dėl ekipuotės prekių, tarp jų ir gertuvių, įsigijimo, pirkimo komisijos sprendimu laimėjo UAB Nota Bene, pasiūliusi 51 tūkst. gertuvių už beveik 326 tūkst. eurų. Kitų trijų konkurse dalyvavusių gamintojų pasiūlymai, nors ir už akivaizdžiai mažesnes kainas, buvo atmesti kaip neatitinkantys iškeltų reikalavimų. Pagal 2016 m. birželio 21 d. su UAB Nota Bene sudarytą preliminarią sutartį 2016 m. Lietuvos kariuomenė įsigijo 17 tūkst. gertuvių už 108 tūkst. eurų. Nuo praėjusių metų rudens Lietuvos kariuomenė nebeteikia užsakymų pagal jokias su UAB Nota Bene sudarytas preliminarias sutartis. Minėtą STT vykdomą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, krašto apsaugos sistema smulkesnių komentarų neteikia. Siekiant skaidrinti krašto apsaugos sistemos viešuosius pirkimus, krašto apsaugos ministras R. Karoblis šių metų pradžioje inicijavo sistemos viešųjų pirkimų reformą, kurios pagrindas Gynybos resursų agentūros įsteigimas. Šia agentūra norima užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą: pirkimų planavimą, rinkos analizę, pirkimų proceso skaidrumą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę. Birželio 13 d. Seimas pritarė ministro R. Karoblio pateiktoms svarstyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) pataisoms, kuriomis būtų įteisintas centralizuotos krašto apsaugos sistemos pirkimo agentūros sukūrimas. Vita RAMANAUSKAITĖ, Krašto apsaugos ministro patarėja viešiesiems ryšiams

30 30 Karjera KRAŠTO APSAUGA surengta pratybų Geležinis vilkas svečių ir žiniasklaidos diena. Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. ltn. Jörg as Vollmer is (Jorgas Volmeris) už ypatingą indėlį ir pastangas stiprinant Vokietijos ir Lietuvos kariuomenių sausumos pajėgų bendradarbiavimą Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadui brg. gen. Valdemarui Rupšiui įteikė aukšto rango apdovanojimą Vokietijos kariuomenės Aukso garbės kryžių. SKVRD inf apie 13 valandą Marijampolės sav., Liepynų kaime, karinis automobilis Hummer, vairuojamas JAV kario E. W., išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio VW Passat ir su juo susidūrė. Per eismo įvykį sužeistos trys automobilio VW Passat keleivės, kurioms JAV kariai nedelsdami suteikė pirmąją pagalbą, vėliau nukentėjusiosios medicininei apžiūrai išvežtos į ligoninę. Karys transporto priemonę vairavo blaivus ir uniformuotas. Į eismo įvykį patekę JAV kariai tarnauja Minesotos nacionalinės gvardijos 2-ajame batalione, kuris šiuo metu dalyvauja pratybose Geležinis vilkas LK inf. kmd. ltn. Marių ŠAKINĮ, KJP, vyr. srž. Romą MARDOSĄ, KJP, vyr. lvn. Gediminą ZABITĮ, KJP, Ingą ZNAIDAUSKIENĘ, KJP, srž. Violetą ŽUKAUSKIENĘ, MDV. MINISTRAS SUTEIKĖ KARINIUS LAIPSNIUS Pulkininko leitenanto mjr. Teisučiui JASIULIONIUI, LKK. Majoro: kpt. Dinui ŠIMKUI, KOP, kpt. Romui ZAKARUI, KOP. MINISTRAS APDOVANOJO Krašto apsaugos sistemos medaliu Už nuopelnus : kmd. Gary BROOKS, JK gynybos atašė LR, kmd. Artūrą KASNAUSKĄ, KJP. Krašto apsaugos sistemos medaliu Už nuopelnus civiliams Žilviną TOMKŲ, LR NA prie NATO. Vardine dovana: Vestą ADOMAITIENĘ, KAM, Rimą AMBRAZEVIČIENĘ, KAM, Gražiną BAKANIENĘ, KAM, Jolantą BUDREIKIENĘ, LKA, Stanislovą BUTELIAUSKĄ, LKA, Jūratę KAIRIENĘ, LKA, doc. Rolandą KAZLAUSKAITĘ- MARKELIENĘ, LKA, Vilę LIŠKAUSKIENĘ, LKA, Dianą MICKUVIENĘ, LKA, kpt. ltn. Darių POCIŲ, KJP, plk. ltn. Saulių ROŽĖNĄ, KAM, Neringą VASILIAUSKIENĘ, LKA. Padėka: mjr. Mindaugą BAGDONAVIČIŲ, MDV, kpt. Svają DEGUTIENĘ, MPB GV, št. srž. Aleksandr ERGARDT, MDV, Jurgitą GRESIENĘ, MDV, št. srž. Ringaudą POVILAVIČIŲ, MPB GV, kpt. Paulių SIRATAVIČIŲ, MPB GV, KARIUOMENĖS VADAS APDOVANOJO Lietuvos kariuomenės medaliu Už nuopelnus : mjr. Henriką ANDRIUŠKEVIČIŲ, JŠ, kpt. Martyną BUROKĄ, KOP, mjr. Paulių DILIŪNĄ, LKA, vyr. komisarą Marių DRAUDVILĄ, Tauragės aps. VPK, vyr. srž. Edgarą DRAŽBĄ, MP, kmd. ltn. Andrejų GOLUBEVĄ, KJP, vrš. Laimą JANULEVIČIENĘ, JŠ, mjr. Nerijų JUOZAPAVIČIŲ, MDV, vyr. srž. Artūrą KAZLAUSKĄ, JKC, mjr. Ramūną LAZAREVIČIŲ, JŠ, kpt. Andrių LOBYNCEVĄ, MPB GV, št. lvn. Gintarą LUNECKĄ, KJP, kpt. Kęstutį MILIŠAUSKĄ, LKK,

31 KRAŠTO APSAUGA Karjera 31 jūrų kpt. Arūną MOCKŲ, KJP, vyr. komisarą Alfoną MOTUZĄ, Klaipėdos aps. VPK, mjr. Vadimą MUSĮ, KOP, vrš. Genadijų NAVICKĄ, JKC, št. srž. sp. Saulių NAVICKĄ, MDV, mjr. Giedrių PAŠKEVIČIŲ, MDV, vrš. Liną RAULUŠAITĮ, MDV, št. lvn. Audronę RINKEVIČIŪTĘ- VOSYLIENĘ, KJP, vyr. komisarą Remigijų RUDMINĄ, Telšių aps. VPK, vrš. Anatolijų RUSECKĮ, KASP, vyr. srž. Giedrių SABALIAUSKĄ, KJP, vyr. srž. Vytautą ŠERPYTĮ, KOP, kpt. Viktorą ŠIMKEVIČIŲ, MDV, kmd. Eugenijų VALIKOVĄ, KJP, vyr. srž. Edvardą VELBASĮ, MP. Lietuvos kariuomenės medaliu Už pasižymėjimą : vrš. Boženą ALIMOVIENĘ, LKK, plk. Miroslaw CZECHYRA, LGP, kpt. Nerijų LIUTKŲ, JŠ, vyr. srž. Oleg ŠIBEKO, JKC, mjr. Žilviną ŽIŪKĄ, JŠ. Vardine dovana: Artūrą ANDRUŠAITĮ, KJP, vrš. Kęstutį DUOBĄ, SP MC, mjr. Mindaugą GEDMINĄ, LKK, Dalią JANUŠKEVIČIŪTĘ, LV, Euriką KOŠKINIENĘ, MDV, Nijolę LUBIENĘ, MDV, mjr. Valdą MEŠKAUSKĄ, KMT, kpt. Sondrą MIČIULĘ, KMT, mjr. Žaną MIZARIENĘ, FAD, Aušrą NARBUTIENĘ, MDV, št. srž. Juozą SLABODĄ, BPLB, Rūtą STEFANOVIČ, FAD, kpt. Sandrą STRAKŠIENĘ, MDV, kpt. ltn. Vaidą STUKONĮ, KJP, vyr. srž. sp. Algirdą ŠUMINĄ, GŠB, kpt. Darių URBONĄ, KMT, vrš. Arūną VALEČKĄ, JŠ, Vilmą VALIUKEVIČIENĘ, MDV, Mindaugą ŽIŪRĄ, Foto spektras. Padėka: vyr. eil. Rimą ABECIŪNĄ, KASP, mjr. Rimvydą ADOMAVIČIŲ, MDV, Julianą BAKAITIENĘ, MDV, plk. ltn. Vytautą BALTRŪNĄ, JŠ, Vytautą BARDAUSKĄ, KJP, št. srž. Mindaugą BARIŠAUSKĄ, MPB GV, št. srž. Raimundą BERONTĄ, KASP, Viktoriją BEZUŠKIENĘ, ARKRC, kpt. Vaidą BIELSKŲ, KOP, mjr. Tomą BUBALĄ, KASP, vyr. srž. Darių BUTĖNĄ, MPB GV, vyr. srž. Dainių BUTIKĮ, KASP, srž. Andrej BUTRIMOVIČ, MPB GV, mjr. Gintautą CIESIŪNĄ, KASP, vyr. srž. Rimantą ČEBATORIŲ, ARKRC, vyr. srž. Romą ČERNIKOVĄ, KOP, vyr. srž. Gintarą DAMAŠIŲ, SP MC, kmd. ltn. Sergėj DREGVAL, KJP, srž. Saulių DRUČKŲ, MPB GV, vyr. srž. Arūną GARALĮ, KASP, kpt. Aurimą GUŠČIŲ, JŠ, kpt. Vytautą GVERGŽDĮ, KOP, gr. Renatą JASIULIONIENĘ, DT, Daivą JEŽERSKIENĘ, KJP, vyr. srž. Audrių JONUITĮ, KP, mjr. Darių JUOZAINĮ, LKK, Petrą KARBAUSKĄ, KJP, Kęstutį KASAUSKĄ, KĮKR, vyr. srž. Liną KIVERĮ, MPB GV, kpt. Giedrių KOMKĄ, MDV, srž. sp. Tomą KONČIŲ, GŠB, vyr. srž. sp. Viktor KOROSTELIOV, KOP, vyr. srž. Vitalijų KOŽITEVĄ, KOP, vyr. srž. Oleg KRIVONOS, KASP, gr. Arvydą KUKLĮ, GŠB, srž. Gediminą KULVINSKĄ, KP, srž. sp. Viktorą KUSĄ, GŠB, kpt. Edmundą MAČAITĮ, LKK, vyr. srž. Audrių MATUZĄ, MPB GV, srž. Andrių MAŽALSKĮ, GŠB, kmd. ltn. Artūrą MIELIŪNĄ,KJP, vyr. srž. Giedrių MIKŠĮ, KOP, vrš. Darių MISIUKEVIČIŲ, MDV, srž. Gintarą MOCKEVIČIŲ, GŠB, vyr. srž. Mindaugą MORKŪNĄ, MPB GV, srž. Gintautą NOREIKĮ, KOP, kpt. Gintautą PERMINĄ, JŠ, gr. Audrių PILIPONĮ, MP, vyr. srž. Mindaugą PURONĄ, GŠB, srž. sp. Mindaugą RARIVANĄ, GŠB, srž. sp. Remigijų REMEIKĄ, GŠB, št. lvn. Nerijų RENTAUSKĄ, KJP, gr. Vilių RUMBAITĮ, GŠB, vyr. eil. Giedrę SABULYTĘ, KASP, srž. Jolitą SEIBUTIENĘ, DT, št. srž. Viktoriją STULGAITIENĘ, MPB GV, kpt. Miroslav SVIGLINSKI, LKA, srž. Mantą ŠARAUSKĄ, KOP, Jurgitą ŠIKIENĘ, JŠ, kpt. Vytenį ŠNEKUTĮ, LKM, Dalią ŠVEDIENĘ, KAM, Danutę TAMOŠAUSKAITĘ, KOP, vyr. eil. Arūną URBONAVIČIŲ, KASP, gen. mjr. Vitalijų VAIKŠNORĄ, JŠ, kpt. Martyną VEREŠKĄ, LKA, gr. Mantą VIRBICKĄ, KP, gr. Raimondą ZELENKAUSKĄ, GŠB.

32 32 Paskutinis puslapis KRAŠTO APSAUGA Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (Akademija) birželio 16 d. minėjo 25-ąsias įkūrimo metines. Ši aukštoji mokykla vienintelė Lietuvoje suteikia universitetinį ir karinį išsilavinimą, ugdo karininkus lyderius. Akademijos misija parengti motyvuotą ir pasirengusį vadovauti Lietuvos kariuomenės padaliniams karo ir taikos metu karininką, ugdyti jo lyderio savybes, intelektą, suteikti profesinių žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų vadui. Sėkmingai Akademiją baigusiems kariūnams suteikiamas pirmasis karininko (leitenanto) laipsnis, būrio vado kvalifikacija, viešojo administravimo ar politikos mokslų bakalauro laipsnis. Į profesinę karo tarnybą pakviečiami visi Akademijos absolventai, įgyvendinę jiems keliamus reikalavimus. Akademijoje taip pat keliama krašto apsaugos sistemos karininkų kvalifikacija, yra organizuojami karinės anglų kalbos ir karininkų profesinio tobulinimo kursai užsienio valstybių karininkams. Akademijoje taip pat yra nuolat atliekami mokslo tiriamieji darbai, mokslininkai ir pedagogai nuolat rengia ir leidžia įvairius leidinius: monografijas, mokslo studijas, žodynus, vadovėlius, mokomąsias ir metodines priemones, žurnalus. SVARBIAUSI ISTORIJOS FAKTAI IR SKAIČIAI 1992 m. birželio 16 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu buvo leista įsteigti Krašto apsaugos mokyklą, kuri buvo įsteigta, Aukščiausiajai Tarybai priėmus nutarimą Dėl Krašto apsaugos akademijos įsteigimo. Ši data ir laikoma oficialia Lietuvos karo akademijos įkūrimo diena m. liepos 13 d. krašto apsaugos ministras pasirašė įsakymą dėl Krašto apsaugos mokyklos įsteigimo. Pagal patvirtintus nuostatus mokykla tapo krašto apsaugos sistemos struktūriniu vienetu, pavaldžiu Krašto apsaugos ministerijai ir rengiančiu specialistus krašto apsaugos reikmėms m. rugpjūčio 30 d. Krašto apsaugos mokyklai įteikta kovinė vėliava. Joje aukso raidėmis išsiuvinėtas šūkis Mūsų ginklas, mūsų mokslas Lietuvai Tėvynei m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu Krašto apsaugos mokykla buvo reorganizuota į Lietuvos karo akademiją. Krašto apsaugos ministro įsakymu 1998 m. lapkričio 20 d. Akademijai suteiktas partizanų generolo Jono Žemaičio vardas m. liepos 20 d. Lietuvos karo akademija išleido pirmąją 111 karininkų laidą m. Akademijoje atgaivinta prieškario tradicija suteikiant pirmąjį karininko laipsnį, kardu paliečiamas absolvento petys ir ištariami žodžiai: Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk. Nuo 2009 m. šis priesakas Akademijos viršininko įsakymu tapo LKA moto m. Akademijai suteiktas Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatoriaus ir organizatoriaus, faktiškai vykdžiusio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas sovietų okupacijos metais, generolo Jono Žemaičio vardas. Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. į Akademiją pradėta priimti ir merginas m. Akademijoje įvesta karininko (lyderio) ugdymo programa, kuri buvo integruota į karinio ugdymo sistemą. Atskirtos akademinės studijos ir karinis rengimas m. birželio mėn. Akademijoje bakalauro studijas baigė pirmoji puskarininkių laida. Per 25 veiklos metus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje yra parengta ir Lietuvos karininkų korpusą papildė 23 dieninių (nuolatinių) studijų karininkų laidos: įvairių specializacijų karininkai, o kartu su ištęstinėmis (neakivaizdinėmis) studijomis ir dieninių bei ištęstinių studijų magistrais iš viso parengta karininkų. Nuo Akademijos įkūrimo įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus baigė daugiau kaip Lietuvos ir užsienio karininkų ir tarnautojų. LKA inf. Krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys Adresas: Totoriø g. 25, LT Vilnius. Tel. (8 5) , el. paštas eugenijus.steiblys@mil.lt Leidëja Kraðto apsaugos ministerija Redaktorius kpt. Eugenijus Steiblys. Redakcinė kolegija: pirmininkas Vytautas Umbrasas, pirmininko pavaduotojas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas. Nariai: Rūta Apeikytė, kpt. Mindaugas Neimontas, Vita Ramanauskaitė, Gintautas Surgailis, Darius Varanavičius Fotografai: Ieva Budzeikaitė, Giedrė Maksimovicz, Alfredas Pliadis Kalbos redaktorės: Vida Česnulienė, Žydrė Švobienė Dizainerë Aistė Lapinskaitė Leidinys platinamas nemokamai. Tiraþas egz. GL-351 Spausdino Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras, Muitinës g. 4, Domeikava, Kauno r. ISSN