INSTITUT OF LITHUANIAN HISTORY THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY VILNIUS 1994 INSTITUT FUR LITAUISCHE GESCHICHTE JAHRBUCH FUR LITAUISCHE GESCHICHTE

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "INSTITUT OF LITHUANIAN HISTORY THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY VILNIUS 1994 INSTITUT FUR LITAUISCHE GESCHICHTE JAHRBUCH FUR LITAUISCHE GESCHICHTE"

Transkriptas

1 INSTITUT OF LITHUANIAN HISTORY THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY 1993 VILNIUS 1994 INSTITUT FUR LITAUISCHE GESCHICHTE JAHRBUCH FUR LITAUISCHE GESCHICHTE 1993 VILNIUS 1994

2 '\ '~

3 LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJ METRASTIS 1993 METAI VILNIUS, MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJtJ LEIDYK.LA,,,1994

4

5 ISSN LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIsg 1993 METAI. VILNIUS, 1991 The Year-86ok of Lithuanian History Vi]nius VIDA SAVONIAKAITE ZEMAICIU RIPSINIU LOVATIESIU RASTU STRUKTORA Ivadas Audinjo ornamentas kuriamas, perduodamas ir perimamas i kartos i L,` T^: +^1,^+:11._?._!.v.vi + I. karta. Tai tekstiles menine i rai ka,1 r-odafit`isaulejaut?. Kei6iantis kartoms, iek tiek kei os iktirejng esteti,ni skoni ir pa:,, _ iasi ir _- ornamentais. _--_-_--`,--I,`-'`,. Lietuvoje +-JL-I,W,'VJ+ rl dar nenagri'neta problema, kaip i kaita vyksta konkre ioje vietoveje, kas ja lemia. Straipsnyje analizuojami XIX-XX a. Zemai iu ripsiniu lovatiesit! ra tai. Audiniu rastai na.grinejami pagal ornamento strukttira. Pirmiausia analizuojami atskiri viso audeklo ornamental. Jie lai'komi dryzing ir la,ngeliu strukttira. Tiriama ornamentng grafines iir spalvines isa,ndaros y,patumai, audinyje panaudotu spalvu kiekis ir deriniai. Po to nustatoma, kaip skira tingai derinami or,nalmentai sudaro be'ndr? audeklo kompozicij?. Po tokios analizes, naudojantis ivairiais Saltiniais, tyrimai pletojamj toliau. Pla i-au teorinius metodo teiginius i5des6iau LietuvCis istorijos instituto 1992 in. surengtoje konferencijoje Etnini,s, teritori,nis ir pasaulejautos identitetas", kurios medziaga numa'toma i spausdinti. Prane ime, vadovaudamasi miineta metodika, apibtidinau ripsiniq lovatiesiu menines ypatybes, ju iktirimo,savi'tumus ir paplitima. Ripsu austos lovatieses Zemaitijoje vadinamo,s dri. ZGf!.s, s#fafi.ni.cw.s, s#m#syfi.#i.czc.s ar Geso5i.cic.s di.a/onlczc.s. Jie audziami ataudng ir metmenu ripsu per dvi,!keturias, astuonias nytiis. Metmenu ripso ra t? ikuria audeklo pavir iuje matomi metmenu sitilai, o ataudt! ripso-ataudt! sitilai. Kad -ataudai. audeklas Di.oo##s btitu pa'tvares,nis, klojo ant naudojami lovos, sudevetus sukti verpalai. tiese a,nt Dazomi grindng, metmenys i'kartais jais, ir o ne igtinia denge arkli ar vezima. Rengiant straipsni, nau.dotasi etnografine literattira, 65 atsakymais i tan tikslui sudarytu klausimu laps Audiniu ra tai ir spalvos" I, 3 nuotraukomis i5 Lietu.v8s istorijos instituto Etnografijos skyrius (toliau -ES) fonotekos,ir muzieju medziaga: 92 ekspolnatais i Nacionalinio Lietuvos valstybes.kulttiros ir istorijos muziejaus (toliau -NLKIM), 94 eksponatais i Lietuvos dailes muziejaus (toliau-ldm), 2 eksponatais i5 Siauliu Au5ros" muziejaus (toliau-sam),i cksponatu i Mazeikiu,kra - totyros muziejaus.15 viso buvo tiriama 1891ovatieses. 121

6 Lietuviq' etnografai apie,zemai i ' ripsi,#.es lovatieses Audekl-ai `'apra5otm-i ir nag-finej`aini kaip tarn tikros paskiirties (funkdionaltis) ir dekoratyvtis kaimo Zmoning dirbiniai. Senuosiuose ra ytiniuose altiniuose bei periodikoje maza duomenu apie Zemai5iu lova'tieses. S. Dauka'ntas apra e moteris, pe6ius apsisiau,t,usias kilimais. Jo nuiomone, ra - tuoti audeklai atsirado veliau negu vie'nspalviai, o dryzuoti ra5tai ypa isplito Zemaitijoje bei Kur e 2. Zemai6ing lolvatieses daugiausia nagrinejo XX a. 11 puses etnografai ir krastotyriniinkai. Daugelis autoriu apibtidino audcklt! technines ypatybes. o...o V, I;i:yat]e #:;fa:qagpr:::jeovra`:tso],tnu[:b[yuno[ T:slsr e;#z:.a#iaib; derel t4:b.ddrf : kevi5iene pavadinimo 'kilme siejo su audimo technikos savybemis 5. Graztis, dekoratyvtis audiniai patrauke daugeli tyrinetojng. vairiais po- 7,itiriais buvo nagri,nejama jng,kompozicija ir spalvu deriniai. G. Niunkiene lyginamuoju metodu is\skyre savita Zemaitijos lovatiesiu' kompozicini isilgadryzi kuma 6. Audinit2 Zemaiti kus bruozus ji parod, ju spa,1vu gaqu.? gre.tindama su latvit±, esti!! ir leniku spal`/vt! deriniais 7. R. Merkiene nagrinejo ritmo be,i simetr`ijos ypatybes ir teige,.kad d`rgiv%o #ose defai.#ose ar s%fefi.r".#ose di.z;o##ose ritmas pabreziamas ispalvos intensyvu,mu, o derinant sipalvas, vengiama sime.trijos 8. Ji rage, kad audeklu (ra 'tt! kompozicija, ju pakra iu ir galng,apdai,la priklause nuo btisimosios audiniu paskirties ir apibtidino ivairing daiktng, pasititu i to paties 'ritinio, savitu,mug 9. A. Briedelyte ir D. Silainyte tei,ge, kad ra to formu bei s,palvu kontrastcas ir uzdara kompozicija yra i imti,ne visng lovatiesiu ypatybe ]. Minetuose tyrinejimuose audle.klai apibendriintai skirstomi tpagal audimo technika ][, dar smulikiau grupuoja,mi pagal ny iu skai ing ir ra tu komponavimo btidus 12. 'Kartais jie,skirstomi pagal spalvu,gama, pavyzdziui`, M. Sakniene aptare btidingiausius jng spalvu derinius 13`. Rastu raida nagrinejo R. Merkiene. Ji rage, kad selnovinis dryzuotumas XX a. pradzioje buvo pradetas derinti su,kvadratiniais langais; `toks audimo btidas plito i`3 iaurva.kariu ir iki XX a. vidurio pasieke Dubysos sleni l4. ` Taigi minetuo6e darbuose nagrinejamos lova'tiesiu. technines,. men,ines ] rfar :tngst::f 3ay?:0:`neaT zsrio#fiamt iq::'gt] ae:: aavt[ssk jr%u8frnn myepnattuybsetsr.uk? 't tti Lovatieses ir jng pakra 6ing ornamentng strukttira Lovatiese -sta5iakampi!s audcklas. Me,timenu kryptiini matuojamas lo. va.tieses ilgis, o a'taudu kryiptimi -plo.tis. Jos ornamentai (ra tai).pa.8rinejami Zitiri,nt i audekla 'kaip i sta6iaka,mp}, kurio ilgoji,kra tine yra v.err tikale. Y` taslk a g:;.:ss: ]us Z::maaudve] ine?t::skae foaisa,rak atfj;6vja:tfi%getf Saups?:Sv:::amr:g: tu. Jis yra visois lovatieses ar lovatie\ses 'vidurio ornamefl'tas. Keliu` ra trf deriniai -tai skirtingi ornamentai audcklo viduryj`e iir'` p'.atk`r`a5 iuqse., I` ili I.2-2

7 ginio ono ra tas vad,inamas Son`i,niu pa;kra5 iu, o skersinio 5ono ra5tas - g`aliniu' pakras iu. Taigi lovaties6s audziamos tijk vienu ra5tu arba audeklo,vi`duryje ir pakras iuose turi kelis ornamentus. Ripsu audziami tik geometriniai ra3tai (I pav.). Juos suda,ro dryziai ir lan,gai. Metmenu ripsu audziami isilginiai dryziai ir langeliai. Aitaudu ripisas tinkamesnis skersadryziiams ornamentams, nes rastus sudaro ataudu sitilai. Krastai paprastai nemarginami, ataudu ripsu audziamas tik lovatieses vidurio ornamentas.` Audinio ornamentas nagrinej.amas pagal audinio raporta. Sis suprantamas dvejopai: pirma, tai maziau,sia pasi,kartojanti audinio pynimo ra5to dalis, aptra, tai maziausias paisikartojantis ra to spalvu derinys. Siuo atveju nagrinejamas audinio spalvu ra tas. Analizuojama jo sa,ndarastrukttira i5 dryzing ir langu. Spfalvinis audinio raportas sudaro ornaments arba ra ta. Taigi ornamentas, rastas ir raportas yra tolygios savokos. At'skirai tyrinejamos ti.k vieno pynimo lovatieses. Audiniai sikirstomi i tipus pagal bendra ra to pobtldi. ri.p44. priklauso vieno pynimo audiniai su ornamentu i tarn `tikru elementu: dryziu, 1angu arba dryzing '.ir langu. Taigi nagrinejami 'tipai yra dryztlotosios, lan,guotosios ir dryzuotosios-languoto,sios lovatieses. Kiekvienas audiiniu ti,pas.skirstomas i gr#pes pagal strukttirining elementu -dryziu ir langu -dydzio, tapatum?: vienodi, dvieju dyqziu, triju dydziu, ivairtis. Grupei priiklauso visi ornamentai i tarn tikro dydzid elementu. +Grupes dalinamos i pogrzjpl.zts pagal spalvu skai6iu raporte: dvi, triis, keturia-s, penkias ir daugiau. Pogrupis -visi vienos grupes audiniai su skirtingu spalvu skai iumi raporte. vairiai des'tant tas pa ias spalvas, i gaunamos naujos variacijos. Vc}rJ.c}c./.c} yra viena is tos pa6ios elementu konfigtiracijos ir to paties spalvu skai iaus derinio spalviniu i rai.kt!. I pav. Lovatiese, medvilne, vilna; juoda, Za- ia, raudona, oranzine; metmenu ripsas; Tel- 123 Sing raj. Vafniai, ES 1126(4).

8 Remiantis patei'ktais teoriniais principais, specialiai nagrinejami audiniu vidurio ir pakras6iu ra tai. Kaip mi,neta, lovatiesiu vidurio ornamentai autores i5analizuoti prane ime, perskaitytaime konferencijoje Etninis, teritorinis ir pasaulejautos identitetas". Tad Cia tyrinejami tik audining pa`kra 6iu rastai. Kadangi ataudt! ripisu audziami tik vientisi rastai, tai ra ome tik apie metmenu ripso lovatieses. I s c h e in a. Dryzuotngjng lovatiesing pakras6ing ornamentu strukttiros FgEife I dy'. Vicnedi Dviejq dyd2iu Triju dydziu tyairos H] EI Trys -,,:I I:,:,:;.EL EN lil Keturios il I[EI Penkios irdaugiau I EI E] I Norint nustatyti ornatmeinto ivairove ir ypatybes, nagrinejama raporto strukttlra, ra to spalvu ir geometrines sudeties santykis (I, 2, 3 schemos). Schemose nupie ti autenti ku audining ornamental. Schemose abskirai vaizduoja.mi visu tipu: dryzuotuju, 1anguotngju, dry- Zuotuju-1anguotngju lovatiesiu pakra 6iu ornamental. Dryzuotngju pakra - iai sudaryti i ivairiu dydzing elementt! ir spalvng s`kai6ing (I schema). Vyrauja dvieju ir ivairing dydziu elementt! ivairiaspalviai deriniai. Zinoma tik vienas triju dydziu elementng ir 'triju spalvng bei.`keli vienodo dydzio elementt! ir dviejt! ar triju spalvu or,na,men'tai. Geometrines fonmos vidurio ir pakra3 ing ra tuose pana ios. Puodybos strukttira sudaro tie patys, ta- 6iau kitokiu proporciju elementai. Naudojami komplikuotes'ni deriniai. Kar- 124

9 \ tais jie glaudziai ipinaiqui i bendr? ra5to +isum?, kartais aiskiai pabre- Ziami spalvomis. Daznal pakra ti sudaro padidintas ar sumazintas lovaijes.es vidurio ra5tais ar jo fragmentas ]5. vairing dydziq elementai bei ketur]os, penkios jr daugiau,spalvng derinami paprastesnese ir sudetingesne- Se strukttirose s c h e in a. Languotuju lovatiesiu Pakra 6ing ornamentu strukttiros EI8m9nfaiSpeivqskaidfus Vienedi Dvieju dyd2iu Triju dydziu!vairds Ov/. H EI rrys H EN mh ne Keturios : I :11:. I :I Penkios irdaugiau!]!1 IEI:IIi I-11''1 - Ill-I I tujula(2gg3tglua)i.ovaafi:: izdzpi%:r#8so ::;:Tia:t`evnaareenscn]jos:e#rmd:yzvu]::... nodo dydzio elementai varijuoja.su dviem ar trimis spalvomis. Antra, dviejng dydziu elemental grup.uojami pabrezia,nt centr? ar kartojant tuos pa6ius, :tik skirtingu proporclju deri,nius. Trie6ia, ikitu dydziu elementai su visomi:, i5skyrus dvi, spalvomits sudaro sudetingas kompozicijas. Jq dauguma turi pabrezt? vidurine dali. Ypa6 ivairtis plattis daugiaspailviu dryzing pakra5 iai ]7. Vieni jq pamarginti langeling motyvais ornamento centre 18, kiti -pa6iame orna,mento ikra te ]9. Dryzuotl!jng,ir languotl!ju lovatiesiu pa`kra iu strukttiru elementartis deriniai turi nemazai tapatumo. Skiriasi ivairing dydziq elementng sudeti,ngos kompozicijos: languoti!jq lovatiesing pakra5 ing stlrukttirng elementartiis deriniai ituri nemazai tapatumo. tai ivairiai pinami vieni su ikitais. 125

10 ii II1.- 3 schema. Dryzuotngju-languotuju lovatiesing pakra 6ing ornamentng struktaros ElemenfaiSpaivuskaisfus Vienedi Dvieju dydziu Triju dydziu va,rds i - Ov'. rtys ml i Ketunos I?.rf' Penkios irdeugiaui Dryzuott!ju-lan,guotujt2 lovatiesiu pa'kra 5iu ornamentai panastis i nagrinetus dryzuotuju ir languo'tt!jng auidiniu patkra 6ius. Jng ra tai, sudaryti i dryziu, kartais marginami langeliu eilemis; Daz,niausiai naudoti ivair.iu dydziu elementng ir penkiu ar daugiau spalvu deriniai. Zinoma tik po viena dvieju dydziu elementu ir dvieju spalvu bei,triju dydziu elementu ir triju spalvu strukttira. Taigi dryzuott!jt!-languotuju lovatiesing p,akras iu ornamentai, kaip ir ju vidurio ra tai, dazniausiai sudaryti i daugiaspalviu ivairing dydzi`u elementu junginiu. I ilga'dryzio paikra 6io ornamento santykis isu lovatieses vidurio ra tu priklaulso nuo to, ko`kie pastarojo elementai, dryziai ar langai, vyrauja. Kai lova'tieses vidurig. ir paikra `6io ra tai skiriasi, pakrastys isryslkeja, o kai ra tai pana tis, jis igraziai isilieja i bendra audinio or,namenta. I Visu tipu lovatieses audziamos ir.su pakra iais, kurie baigiami tik siaura kitos ispalvos juostele. Jie schemose nepazymeti. Grafiskai nenagrinejami ir paikras iai, vos vos i siskiriantys i bendros ra to, strukttiro.s. Pavyzdziui, tas pats ornamentas lovatieses, 5one,btina i austas viesesniu sidlu juostele 20, paryskinamas spalvos intensyvumu 2t+ ar staiga ipinamas visai kitos,spalvos to paties ra to fragmentas22. Ir senose,,ir veliau aus- 126

11 tose lovatiesese pakra tys birvp a,kc'en-tuojamas viena juoda 23 ar keliomis kitos spalvos dryzemis 24. I I, sfm:akker]:;: %{::neantuenktoaff]{g: rapc:jborsezat3p:rktnu:pftbnr:gtr%f::gjt: f efaat].ro::i::: 1inis ir simetriniis komponavimo btidai nagrinejami tik kaip paprastl!jng isilgadryziu lovatiesiu, austu dviny6iu metmenu ripsu, savybe25. Pirma, tokia.klasifikacija, paremta audimo technikos ypatybemis, nera visi kai tiksli, nes lygiai tokiasvpat paprast?s.ias isilgadryzes galima austi ir per keturias nytis, kad rnaziau painiotngsi sitilai 26. Taigi keturiomis nytimis audziamos ir dryzuotosios, ir languotosios lovatieses. Antra, eilinis ir simetrinis 'komponavimas btidingas,ivairiais btidais isaudziamie,ms ra tams. Visu tipu lovatiesiu vidurio ir pakras iu ornamentuose ju,strukttiriniai elen]entai derinami vienu ar kitu btidu. Vienodo dydzio elementu strukttirose slmetrija su,ikuriaiqua s.pqlvu deriniais (I schema). Dviejl2, triju ir ivairing dydziu elementu junglniuose..spalvos ar grafines formos gali sudaryti simetrine ar eiline,konfigqr.a.cij? (I, 2,. 3 schemos). Ir vienu,,ir kitu atveju ornamento daliu,kompozicij? s!udaro jo geo,metrine ir tspalvng strukttira. Visos lovatieses ra tas ~ tai jos vidurio ir pakras iu ornamentu darna. Ripsiniu lovatiesiu pakra36iu ornanlentai yra ju isilginiu pa'kra iu akcentai. Strukttirine analize rodo, kad ypa margi languotl!ju lovatiesing pakra.3 iai. Ju dryziai ai3'kiai skiriasi nuo lova,tieses vidurio ra to langi!, o pana iu geometriniu formu dryzuotujng tir dryzuotuju-lainguotl2ju audiniu pakra56iai susilieja su vidurio ra5tu. Apiskritai visu lovatiesiu pakra iu ornamentu struikttiros turi daug analogiju su dryzuotujt!. audiniu ra tais ir visuomet pabreziamos kaip puo5ybos elementai. Ornamento grafiniu formu ir spalvng santykis Remiantis sudarytu rastng strukttiru s,kirstymu, nagrinejamas ornamento grafiniu formu ir spal,vu santyikjs (I lentel`e). Norint atskleisti metmenng ripso lovatiesiu pakr'as6iu ornamentu ypatybes, buvo i tirta 189 muziejuose saugomos lovatieses: 94 dryzuotosios (500/o), 65 languotosios (34%), 30 dryzuotl!ju-languotuju (16 /o).1 jq su pakra io or,namentu yra 45 dryzuotosios (48% visu dryzuotl!ju), 51 languotoji (780/o), 27 dry- Zuotosios-1anguotosios (900/o ). Visl! ti,pl± lovatiesiu pakra 6iai puo ti pa,na iu strukttiru ornamentais. Megiamiausi buvo ivairiu elementu deriniai. Jie sudaro 670/o dryzuotujng audeklu pa.kras6iu ra tu, 590/o -languotl!ju ir 480/o -dryzuoti!jl!-languotujuv. Triju dydziu,elementu raportai bt]dingesni la,nguotoms (170/o) ir _1 I 1 I,--J^, \ J 9.ryzuotoms-languotoms V, 1(37% ) iovatiesems. ~o dryzuot osios daziiariv a Siamos dvieju dydziu elementais (150/o). Vienodo-dydzio elementu tsti ttiru +I-lrii yra `7ra ir languotuj-i ;r lnti~h^+";~ (l'0 /o /li/\n/ ), ir \ dryzri6tujng :_ i ±j._i._i.. (90/o ), /^rl/ `ba-t \ rna-zi-alti;-i-af=`ary- 1 I y... Zuott!jl!-languotuju (4% );,audeklu pakra iuose..v Labiausiai pablitusiosjvairiu istpalv.u,strukttiros. Tokie buvo 580/o dry- ZcT:.tus#tr] a7s:y jr[atnr%#pj#jv#8;y erjdnrj Zud atzu s.]ad #a%s: {3to Fyos; ]Paankgrua:: V, tu.ose (260/o)I.ir dryzuotrose..-lan,g-uotuose' '(33%) audiniuose. Dvi spalvos I,27

12 i lente I a. Loviatiesing pakra 5ing ornamentng strukttirng grafin6s formos ir spalvng skai6ius procentais Lovatieses Rodikliai drvz uotos ios, an guotosios darnyg:8!3si3:- Elementai vienodi dvieju dydziu triju dydziu ivairus Spalvos dvi trys keturios penkios ir daugiau I viso: loo loo in IS viso: loo loo 100 maziausiai naudoto,s dryzuott!\jt (tik 40/o), o keturios -dryzuotuju-1anguotuju (80/o ) audeklu patkra iuose. Taigi visu tipt! lovatiesiu pakra ing ornamentai daz'niausiai buvo sudaromi is ivairiu dydziu elementu!ir ivairiaspalviu deri,niu. Ypa tai pa,sakyti,na apie dryzuotuju audining ipakra ius. Maziau'siai buvo naudojamos dvieju dydziu elementu strukttiros ir dviejt! ar ike'tu'riu ispalvu deriniai. Pakras iu ornamentai papildo lovatieses ra ta na,ujomis geomeltrinemis ir spalvi,nemis strukttiromis. Greta pakra, 6iu ornamentu bendra lovatieqes strukttira sudaro jos vidurio ra tai. Naudojantis jau atlitkta metmenu ir ataudu ripso lovatiesit! klasifikacija pagal ji! raportus, taip pat tyrinejami jt! vidurio ra ti! savitumai (2 lentele). Apskai iavimai rodo labiaiusiai paplitulsius ornamentus. Daugia`usia dryzuotuju lovatiesiu raportu sudaryta i ivairau,s dydzio elementng (71 0/o )., 1anguott!ju-i triju dydziu (550/o), o dryzuott!ju-1a`nguotujl!.-i ivalraus dydzio elementng (540/o). Dryzuotosioms 'taip pat btldingi vienodu dydziu (12 /o) ir triju dydziu (loo/o) elementu deriniai. Langu or,namentai daznai sudaryti is vienodo dydzio (220/o) ir i ivairaus dydzio elementu (210/o). Dryzuo'tiems-1anguotiems ra tams saviti triju dydziu (330/o) ir vienodo dydzio (loo/o) elementai. Maziausiai buvo dviejt! dydziu elementng strukttiru: 20/o 1anguotu, 30/o dryzu`otu-1anguotng ir 70/o dryzuotu audini,2. Spalvu suvestine rodo,,kad penikios ir dau,giau spalvu labai daznai n.audotos dryzuotoms (470/o) ir dryzuotoms-languotoms (430/o) lovatiesems margi,nti. Yra triju ir keturiu spalvt! derinit!, ta6iau neras,ta ne vieno dvispalvio audeklo. Languotos lovatieses daugiausia austos i triju (43%) ir dvieju (250/o) spalvt± sitilu. Keturit! (220/o) ar penkit! ir dauigiau (10%) 128,

13 I. `., 2 ]entele. Lovatiesing vidurio ornamentng strukterq grafines formos ir spalvng skai ius procentais Rodikliai dryzuotosios l an guo+o s3os idarny5uuo to ss{8ss- Elemental vienod`i dviejng dydziu trijt! dydzing ivairtls \\ ,` Spalvos I viso: loo dvi trys 19 keturios penkios ir daugiau , loo '30 43 I viso: loo loo loo spalvu deri.niai joms maziau btidingi. Taigi ]anguotieji orna,mentai isausti su maziau spalvng ir elementu dydzing negu dryzuotieji ar dryzuotieji-languotieji. Vadinasi, dryzuotosioms ir dryzuo{osioms-1anguotosioms lovatiesems bflding.i,sud,tin.gesnes strukttiros. or,namentai negu languotosioms.` Bet `kurio ra td.. atide'klts, pa'kra 6iai buvo sudetingos`\strukttiros daugiaspalviai orname.ntai:.' ' `. Rastu. paplitimas ir jag kitimas, Svarbri`';.`i siai `kiriti, kokie ra tai` Zemaitijoje buvo audziami,` kaip jie kito. Turimi duomenys yra dviejt! laikotarpiu, tai yra `iiki XIX a. pabaigos ir`iki :XX a.,vidurio austt! ir naudotng, audeklng or,namentai. At.skirai kartografuojami;,ripsining lovatiesiu vidurio ir palk,ra ing ornarrientai, suskirstyti `pagal jie gratfine strukttir? (I, 2, 31enteles). Visng ra tt!,1ovatieses buvo audzia.mos ir XIX, ir XX ainzirije (I, 2 Zemelapiai).,Dryzuotosios austos visa laika,,p languotosios-dryzuotosios audziamos `nuo.xix:a. antrosios puses. Zinoma, datigiau dokumentu yra apie XX a. viduryje tu,retus, naudotus ir austus` audeklus. Dryzrotosilovatieses buvo paplitusios vi.soje Zemaitijoje. Xlk a. ypa daug jng brita dabartineje Silales rajono teritorijoje: ir dabartinio` Plunges rajono pietineje dalyje, o XX a. dryzuotieji ra ta.i plinta ir iaurinesekra -., tdozi3alei:eie#!e :if:it.arxpkng:.yraat:i.::: sa,o:::,gi:nuta:r=at:i:.:i:ri?a:i:urn:f: ta,riu vieno' ar a.v.i`ejng `dydziu elementu., XIX a`:!`jla'ri,'ghdti iir 'dryzuofi-languoti ra, t.ai buvo aud:z.i.ami Sia,riles vakaru Ztemaitijoje, veliau ju atsiranda ir vidurinese bei pietinese Zemaiti- ` ' 1`29

14 A :Ba=:.tx::aj S±na±#nl:y#o:t:Lf)js::glur=t #ayuzp :#:tj:ar:ns #Z e%:]t]i]i,t:i;o#±notr :,= :+ agatg=#z#:ursaau:ga #!::oj5e: JOs dalyse. Vyrauja languoti omamentai i vienodo ir triju dydzing elementu. XX a. daugeja ivairiq dydzing elementu derinii!. Dryzuoti-languoti, ikaip ir dryzuoti audiniai, audziami ir dvieju. qydziu ele'mentu omamentais; fiors ir toliau vyrauja ivairit! elementt! strukttiros. Vadinasi, ilgainiui alia sudetingu dryzuotuju ir dryzuotuju-languotuju lovatiesiu ornamentu atsiranda ir elementaresniu. Tuo,tarpu languoti ra5- tai audziami i ivairesning elementng derinil!. XIX a. Iovatieses su pakra 6iu ra taijs austos,gama retai. XX q. jas moterys ypa6 pamego (3, 4 Zemelapiai). XIX a. yisq ra tng lovatieses su pakras5iais buvo audziamos tik dabartinio Plunges ra]o.no Siaurineje dalyje ir dabartiniuose Sikuodo ir Kretingos rajonuose. Tiik 'kelio.s tokios lovatiese,s ras!tos dabartiniuose Silales, K`1aipedos ir Mazeikitf raionuose. Jose vyravo ornamentu strukttiros i ivairiu dydziu elementu, btita ir triju bei dvieju elementu deri`niu. XX a. 1ovatieses su ivairiais pakra iai,s paplito v,isoje Zemaitijoje. Siaures vakarng ir iaurineje jos daly.se isliko daugiau lovatiesiu, ypa languotuju, su ivairiadryziais pakra5 iu omamentais. Pietineje dalyje, Silales rajone, dryzuotos lovatieses.puo tos vienodng dvieju ar tr.iju dydziu elementais. 130

15 a sdt gejt%raeffet:;j jfytzpngrn:]]g#notu,st;u±t%rranafendt:]e; ru#tidrz:ufse] ev,:rr;tungs ytzfgn:, #no. tu, a!, 6, c, d-zinomi 1~2 faktai, e'lzinomi 3~5 faktai, /-Zinomi 6-8 faktai 3 len te] e. Ornamentng elemental ir spalvos Silales rajono dryzuotose lovatiesese procentais Rodikliai Laikotarpis Elementai vienodi fryj!:jnodsgz9 Zqing ivairtis Spalvos dvi 15 viso: loo irei:rios penkios ir derigiau I viso: '

16 3 Eta\-. Ripsining lovatiesiq pakra 6iq rastq paplitimas Zemaitijoje: A-XIX amziaus pabaigoje, B-XX amziaus vicluryje; I -dryzuotu audiniu ornamentai, 2-1anguotu audinii± ornamentai, 3 ~ dryzuolq-languotq audiniq orri.amentai, cz -ornamento strukttira Bendra kaitos tendencija-1ovatiesiu pakra5 iai dazniausiai XX a. Y :au3vtoa,a:g5{aar i]p:y [ueont8dt?vdati#a a'tkrrii 6 eieit::t:k#%:infua. PTi[ Bf:i: gas rajono Siaurineje dalyje ir Kretingos bei Skuodo rajonuose )i.r toliau visi audeklai buvo puo iami ivairiara iais.krastais. domu, ar lr ra tu spalvu raida i 1aiko ta pa ia tendencija? Pagal,ra to grafines istrukttlros ir spalvng,kai`ta parengta detali vienos vietoves lovatiesing ra to elementu ir spalvu 'skai5ing suvestine; atsi- Zvelgta taip pat ir i ju i3audimo laitkotarpi (31entele). Pasirinkome Sila- 1es rajo,na, nes apie ji turime daugiausia duomeni!. Muziejuose saugomi audeklai dazniausiai austi XIX a.11 puseje-i.u yra 12 (420/o) -ir XX a. I puseje-jng yra 11 (380/o; 31entele). Skiriasi qt± JLL^+J,,tz `,-- -_- - _ ng ra tng sudetis. Vienintelis it.~ XIX a. I puses V `J.T`/ lovatieses _ TT _..^^+A or.qamentas irir-n`r/` sudary- :`ral1.111 CIO as i LO triju.ll]l± dydziu `^]`^&J+\4 elementu. `'.`'--`.--I-i: Veliau, ` ,T`T `,:`J,I y;pa XIX TT a..._i:_ 11 puseje, _..I, 17EO/ vyravo VV ivairing a T dydzing elementng raportai,.kurie XIX a. 11 puseje Sudaie 750/o, XX a. I puseje-460/o, o XX a.11 puseje-4.00/o audiniu ra ti!. XX a. I puseje 3alia ivairiadryzing ornamentng buvo megiami qyiejng dydzi.q (.290/o) ir vlenodng (18 /o)` elementu deriniai. XX a.11 puse]e audziami _visng strukttirng ra3tai. 132

17 a 15 ``,'ier}odo dydzio elemer}tu, 6-ornamento strukttira is dvieju dydziu elementu, c- ornamento strukttira js triju. dydziu elementu, d~ornamento strukttira i ivairaus dydfio elementu., a, G, c, c.'- iiiomi I-2 faktai. c'~zinomi 3~5 faktai, f -Zinomi 6~8 i aktai Visa laik? buvo audziamos. daugelio spalvng lovatieses (3 lentele). Vy- 3 %;a ±jet]uor6ngo,,o.p&tkfua.fr[]d3:g:::tsa 3]vpuatd:: stt];as.d :tgu]:sseaa]]: 6usbt% :yofu : trispalvesv.(250/o) 1ovatieses. XX a. I puseje gausu keturspalving (640/o) audinii!, maziau triapalving ir daugiaspalving -po 18 /o. XX a.11 puseje megtgs keturspa.ives (600/o), penkiaspalves ir daugiaspalves (400/o) lovatieses. Ilgainiui spalvu. sudetis kito. Pavyzdz.iui, XX a. I puseje, lyginant su XIX.a.11 puse, austa maziau trispalving (70/o), penkiaspalving (15 /o) ir daugiau iketurspalviu (220/o ) ornamentt!. Taigi ornamento grafine strukttira XX a. paprasteja, ji daroma i ma- Zesnio nei anks6iau ivairing eleme.ntu iskai iaus. Dazniausiai naiudojami keturing spalvng junginiai. Nustatyta, kad Plunges rajone XIX a. 11 puseje languotos lovatieses., austos triju ir keturiu spalvl!, o XX a. I puseje-daz,niau dvieju, triju ir keturing spalvng. Sie duomenys patvirtina bendra spalvng strukttiro,s raida (2 len,tele). Tokia analize tnera galutine, nes nagrinejama negausi muzieju medziaga. Gal i ju rinkinius atsitiktinai papuole vienng ra tng daugiau, o kitumaziau? Taigi Cia nurodomos tik kaitos ypatybes. 133

18 .., daisvfsei%tfi}:fasi± spsaeisv :t #%Sg[adx,Sapuas[[Vafude]rai:guuo steu:]auuodj:j aji%:sat{27,s?u:#:: :ra]ia]:8igjeus :j5a`jai:ajua ensfu29.sabv;bt:'j ]Sa :3' rff];gt:asz{krkar etta [:g&sar# iie 'tkr{l#. mis ar net vienuolika spalvu. Savita XX a. pradzios audeju skorle rodo E..,, :z:?s :::;a :ifat[priernyezsu;ptfs3#%je{md:aeifpa[ efrvtfisr]]nu[is;:y#,esofuv:a:tr?i:pfi]k juoda ir Zalia ar juoda ir melyna -visi taip Skuode dare" 30.., x]xk:i.eifs;uns%j:i? #a:rpnratze{%:.:#*:#nrfau']ku{:toss?az]#oge]: iau±: donos spalvu audiniai. Veliau atls,irado i'kitu spalvng derinii!: juodos-baltosmelynos-zalios 31, juodos-rudos-geltonos-violetines-rozines 32. XX a. viduryje nebeaudziami rys`ktis septynspalviai33, devynspalviai34 pakra iai. Jiems buvo naudojama jau maziau spalvu 35. Spalva daznai lemdavo turimos medziagos. Sunku palsaikyti, kuo buvo marginti aptariami XIX a. audiniai. Ekspedicijose surinkta medziag.a rodo, kad vilnonius `sitilus daze pi,rktiniai's, o po karo, kai negalejo nus;- pifkti, augaliniais dazais36. R. Merkie,ne raso, kad priedai spalvu paryskinimui XIX a. I puseje buvo labai bra.ngtls37. XX a. I puseje dazng nusipirkdavo Zydu :krautuvele,se ar i keliaujan5iu lprekiautoju, rkurie atnesdavo prekiu33. Dazai buvo brangtis, ir Smetonos laikais juos pirko tik turtuo- 1iai",-'teigia Mosedzio gyventoja 39. Ta iau dauguma moteru pasa,koja. kad vilnonius sitilus margipo ivairiaspalviais pirkti'niais dazais, kuriu pni.e Antraji pasaulini kara buves didelis pasirinkimas. Veliau, XX a. viduryje, atsirado jau kitng chemining dazng ir fabrikuose dazytng sitill!. Audckluose pasirode nauja apalvu gama. XX a. paki`to kai ;k,uriu ornamento grafines strukttir.o? elemenu formos. Ir XIX a. pabai\goje4, ir XX a.4l buvo audziamos ivairiu elerpentu sudetingng ra tu languotosio's bei dryzuotosios-1anguotosios lovatieses. Attsirado i testng geometrining formng, kitokios konfigtiracijos rastng. spalvine strulkttira, bet ki`n'ta jo spalvu deriniai ir grafines formos. vairing elementu languoti ir dryzuoti-1anguoti ra tai sudaro'mi i kitokiu geo- 1netriniu formt! formu deriniu, o 0 dryzuotieji, dryzuotle]1,.. atviirk `iai, a'tvlirksc`idi, T,I.:, :.. audziami _^1,+Oxx:Oi.rie auu4iauu vieno, vl-ilu, ni-ariprialllfl dvieju u,,vjre ar triju dydzing elementu ornamentaiis. Lovatiesing pakra5 iams pradedama naudo.ti maziau spalvu. Kas lame ra tng kitima? S. Daukantas rage, 'kad dryzuoti audeklai ateliau negu negu vien`spalvlal vienspalviai T Apiic Apie «..uuwwo di.tjo"#s I;a-at\v.ujL]L.Lu. \\ pasakojama: ---I -.-- r v^j.,:^^- pirma,... 1-, n+,.e>_ sirado veliau aude (!ri.frzgf#s, pas,kui ra tuotu,s. XX a. gimusios moterys` s%mtt5ft.foes JotJcifi.escs paveldejo, ta6iau pa ios tokiu beveik nebeaude 43. Paskutine.karta, kuri pati turejo austis buitinius ir de.koratyvinius audinius., gimusi XX a. tre iajame de imtmetyje. Ji pereme nuo seno susiklois5iusla eimos. ir.sgvo socialines bendrijos gamybine pa'tirti 44. XX a. I puseje austu ripsiniu lovatiesiu rasta nedaug. Muz!iejuose surinkti io laikotarpio audeklai daznai tera profesionaling audejng darbai paigal,senovi ka pavyzdi45. XX a. pradzioje tkinta s#m%5 j#i.# Joucizi.esi.# ra 'tai. Tuo metu buvo istengiama,si i 1ailkyti, atgaivinti Pei kurti tradicija. J. Basanavi ius, ra yda,mas apie tautodaile IV lietuviu dailes parodoje, kviete dailinin,kus rinkti ir platinti btidingiausius tautines ornamentikos 134

19 1' ' motyvus,46. Veliau A. Ta.mo aitis moke, kad saivotiskumas, originalumas sfsidaro i.. s`enovi ki± 'kaimo Zmoning dirbi,nine s'tilizavimo 47. Zemes tikio rumu audimo kursuose 1931 in., pasak A. Tamosai6io, pirmosios ir darbs- 6iausios kursant6s buvo i Zemaitijos 48. Veliau pa ios moterys emesi rengti kursu,s, skaite Zemes tikio rti'mu leidinius. Audi.mo ra tu,knygng vis daugejo. Pr,ofesionaltis audejai, vadinamieji faogi.cij., atvyke is kitt! kra5tu, :,prisitai,kydami vietiniam skoniui, rinko primityvius kaimo audeju rastus ir apdirbdavo juos tobulesne technika" 49. Naujos idejos plito ir i Rygos: buvo atvezama audimo staklit! kartu su audimo ra tng knygomis 5. 0 pa`na- Siu geometri,niu dryzuott! ra tu turi tiek la!tvii!5], tiek esti!52, tiek suomiu 53, tick baltarusiu 54 ar lenku 55 liaudies ktiryba, tiek ir visos agrokulttirines bendruomenes 56. Ornamentu strukttiru analize rodo ra tu savituma. Visu ripsining lovatiesiu pakra ii! grafines formos itin pa'na ios i dryzuotng audinit! rastus, margumu i siskiria lain,guoti!jngi pakra 6iai. Populiariausios lovatiesiu vidurio ornamentt! `strukttiros yra ivairing elementng daugiaspailviai dryziai bei dryziai 'jr langai, trijt! dydzing trispalviai ar dvispalviai langai. Dauguma visng audeklu pakra 6ing ornamentu sudaryti i ivairing elementu komplikuo'tu daugiaspalviu deriniu. Ripsiniu lovatiesiu ra tai nevienodai paplite. XIX a. alustu dryzuotujng ypa daug rasta dabartinio Silales rajono terito.rijoje ir dabartinio Plungas rajo,no pietineje dalyje, o languotujt! ir dryzuott!jt!-languotujt! -Siaures vak.arts Zemaiti\joje. XX a. ios tendencijos ne to,kios ryskios. Visoje Zemaitijoje yr.a `i,vairiu audiniu. Ilgainiui ra`stai `kei iasi: alia sudetingu dryzuotujng ir dryzuotuju-1anguotuju daugeja paprastesniu. Languoti rastai igyja ivairesniu elemen'tng ''.,. S:rine #`Lf8ir:Tragrennatfiesnptao]vg asf!:: tftiorram±o5::e#:ui: :±fo#pe::i;.s `#ratotj ;kms[psa:: nuju aridiniu.ra tai k6i iami. Audejng i mon? skatino idejos, plintan ios per literattir?, "valstybiniu ir vi'sucmeniniu Zemes ` tikio reikalng istaigu rengiamus audimo kursus. Daug naujienu buvo atvezama i svetu,r, o tautini savitu.in,a.i laike geometrinio ornamento strukttira ir spalvt! isaskambiai. 1 Savoniakaite V. Audining ra tai ir spa]vos // K`aimo papro6iai ir Zinija (Etnografiniu klausimt! rinkinys). V., P Duomenys saugomi Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriuje: b. 1465, 1466, 1526, :_ E :: I:k. akentt_yn:t±ses _jsl:, E_uti _a:s{_uas:i_3;va::a t:;t.]u#zeke:::6 :±u dfrryzzueot:: { ::v t.i,e s]e:88,., PLf a4:: diesk5ti=ye:.nvk.' T. 2. P vi. iene D. Audiniai ir drabuziai Plunges' ir Skaudviles apylinkese ---- _ - _. x[x #ri n/{,t % :O{y8:. v., i9,7i. p. 2i2_2i9. u,, Lietuviu ]iau.dies audiniai (2. Lovatieses) // Lietuvos TSR MA d'arbai. A ser T. 2. P. I:215~136. ]988.7p 33Tnkf e`n6 G: LOvatiesiu Spalvos // Spalva ]ietuyit! liaudies mene. v., 8 wi6'r!kiene R. Zemai6iu lavatieses XIX a.'pab.lxx a. // Etnografiniai tyrinejim_ai.liett±vpje 1981-`]982 metais. V.,1983. P M!erik,jane,R Liring `tikis ir a'udin.iai // kietavo apylinkes. K ]992. P

20 10 Briedelyte A., 5ilainyte D. Ten pat. P H Niunkiene G. Lietuviq liaudies audiniai (2. Lovatieses), Ten pat. 12 Briedelyte A., Silainyte D. Ten pat. [3 Sakniene M. Audining spalvos ir jng deriniai // Liaudies meno savitumas. V., P " Merkiene R. Zemai iu lovatieses XIX a. pab.-xx a. Ten pat. P VDM LA VDM LA4392, VD.M LA4387, VDM LA745, SAM E VDM LA VDM LA VDM LA VDivI LA VDM LA5885, VDM LA VDM LA59' VDM LA VDM LA Briedelyte A., Silainyte D. Ten pat. P ES 1526(15). 27 VDM LA VDM LA VDM LA o ES 152'6(16). 31 VDM LA VDM LA VDM LA VDM LA VDM LA ES 1'526(3). 37 Me r k i e n e R. 38 M e r k i e n i R. Liznengm: k6ifsnl i: ::tj: :asi 7;XRiae.tapvaob.=p i nkae.s. Tip,?a;.2.P?.78r EM 1526{19'). 40 VDM LA4281, VDM LA4Ql8, VDM LA470`5. 41 VDM LA 4813, VDM LA Daukantas S. Ten Pat. 43 Merkiene R. Zemai5ing lovatieses XIX a. pab.-xx a. Ten pat. P Merkiene R... itlrosperimamumoaspektat;et7/viumolkastid;i:sskt: i:ir,eenc :s:;lileyui:ftdseiimdtatleetsyj:a#tnu!: ]zqes ty[ 9E8{`i. TbaaTi% 2! toes5 r6da?)t! avi,r [Lede8t.u :S[ 3 ±?14:ikine menine kulttira. prane im# te. 4b VDM LA Basanavi ius J. Apie tautodaile IV-oje lietuving dailes parodoje // Viltis Nr. 44. P I a in o S a i t i s A. Sodziaus menas. K., P Tamo5aitis A. Zemaitijos namng darbo audiniai, jq menas ir d'arb ios alldejos // Amatininkas Nr. 1`3-1\4. P T a in o a i t i s A. Sodziaus menas. Ten pat. P. 11. bo ES 1466(14). 51 Latvie u Tautas Maksla..Riga, P b2 Rosin K. Hiiu Rachvaibad // Etnograafia-muuseumi aataraamat. Tallinn,1983. Iliustr Treasures of Finnish Folk Art. Helsinki: The Otava publishing CO P \J CaxyTa CJL I+ J \ 1^ H.,I+, M. `_-` BeIlopyccKae _--- \ I Hapoj Hae MacTauTBa. MiHCK C ^ 55 HuKOBCKHfi A., HPHymcKe-BHq H. HCKyccTBo HOJlbcKoro Hapojla. Bap- HlaBa, C Kavolis V. Artistic Expresion-A Sociological Analysis. Cornell University Press ITHA,LA, New York, P

21 Summary THE ORNAMENT VIDA SAVONIAKAITE STRUCTURE OF SAMOGITIAN REP BEDSPREADS ratio ehne8::sttoennt:sirehoc#oeeds'ttf] snspfre:::gsao%8uradi:ptaedpafrrt:cmu agret:::ifjt ynatn dgwe#:: is it conditioned by? The analysis of the ornament structure of Samogitian woven rep bedspreads of the l9th-20th centuries has been presented in this paper. Theoretical statements on the metho,d of the analysis were given in my report at the conference held #e'`;5?agse[:nt:i:t:#:aetr:t:a[ a::t: :ftah ntahb= p:e:c#;:[p:t:ptt]ee9sd9:#r`: pfs:.:bcee:es:p::e:::d`::e'at:ode ":`]`.]`P"g;#:S:heed?ri '; Fua#%r.fnvt:sej[rgactri%ant: %fa#eddsb:: a]e:: aeae iati::nag:scbr:]pnegic a r :teo%rt?undofwhich ;#:C;%hge:sdroffy[aetu tehe {]ScC=;:r;:in:o:I:sth:g arr:i :i;:{esey8fs :r #:iscy::oc?k::d:,ipa:#:p: e.c :egaev;ln):mo;i ::gt::j3r3 )i.ta:iendasi%rgeoaudseadngaei}s::dofthbe:rdsgprraeeh]cm::g]ec ::#:ms::i:#or:]hsadgl ::n(:cahde: earlier. Investigations into the relation of ornament graphic forms and colour quantity point out the most typical structures of ornaments. The ed'ges of all bedspreads are mostly multicolour combinations of elements of several sizes (Table I). Striped' and striped-checked weaves have peculiar rpulticolour ornaments of diverse elements. For checked weaves ih[eddi]:nm3ef:i: f 8t{hfrae!::Si:;i:5 r(bfga:ps# #:i,eac; c]o iufiri:ng ::: anjeh:frataiefeod:fn(at±a:;iai:)ru:?#et in Lithuania is given in the map schemes. There is tendency observed that with time Peasss:Egsfs F]::]]:E:Etts: c::rafgeedafgdc :: kpeedd.:i:cakfgntosrnaace:frteslh:renudtvbeerrseofe]:t:::ttus: :ohfb: gte Son s:baesdsepxr::pdtsjoa:etfi: :}]ayrew:::ne Eutii:co2i8tuhrecdenetdu: ;t:feytahr:fr:8:n?fnp::ie Part]%f gee Z#hngceenpisrtyrjcntafnfdortfaes So u: deafeptjstr:. tdifferent sizes appear in striped and striped-checked ornaments. The changes occur not in the colour structure itself (Table 3) but in colour combinations. In the seeond half of the l9th-beginning of the 20th centuries thetraditionalblack, green and red colour combination prevailed', later supplemented with new colours. The analysis of the ornament structure reveals ornament peculiarities. old ornaments are transformed in the new woven bedspreads. The ideas propagated through the weaving courses arranged by public and governmental agricultural institutions stimulated the wit of the weavers, as well as literature. Many innovations were taken from abroad but the structure of geometrical ornaments and colours maintain their national uniqueness. Trumpai apie autore Vida Savoniakaite (g in.) 1988 in. baige Vilniaus Dailes Akademij?. Nuo 1992 rn. vra Vytauto Didziojo universiteto etnologijos specialybes doktorante. Tyrineja lietuviu kaimo tekstile, jos ornamentik?.