Kalviu karjero GP_Pagrindziamoji info

Transkriptas

1 KALVI KARJERO GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kalvi karjero gamtotvarkos planas (toliau Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkan iai paukš i apsaugai svarbios teritorijos kriterijus, vadovaujantis Reikalavim gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. sakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr ; 2006, Nr ). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esan iais br žiniais ir priedais, kuri pareng Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslo darbuotojai, remiantis sutartimi su AB Baltic Research, ir kuri išsamiai aprašo, paaiškina ir pagrindžia Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagr sti. II. TERITORIJOS B KL S APRAŠYMAS IR VERTINIMAS 2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, - Kalvi atkuriamasis sklypas - yra Klaip dos apskrityje, Klaip dos rajono savivaldyb je. Teritorijai saugomos teritorijos statusas suteiktas 2004 m. rugs jo 15 d. Aplinkos ministro sakymu Nr.D1-486, ia steigus Kalvi atkuriam j sklyp (Žin., 2004, Nr ). Kadangi teritorija atitinka LR Aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. sakymu Nr.22 patvirtintus paukš i apsaugai svarbios teritorijos kriterijus (Žin., 2001, Nr ; Žin., 2003, Nr ; Žin., 2007, Nr ), šis statusas jai suteiktas 2005 m. balandžio 8 d. LR Vyriausyb s nutarimu Nr.431 "D l Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 "D l Lietuvos Respublikos saugom teritorij arba j dali, kuriose yra paukš i apsaugai svarbi teritorij, s rašo patvirtinimo ir paukš i apsaugai svarbi teritorij rib nustatymo pakeitimo" (Žin., 2005, Nr ), ir 2006 m. rugpj io 25 d. LR Vyriausyb s nutarimu Nr.819 "D l LR Vyriausyb s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 "D l LR saugom teritorij arba j dali, kuriose yra paukš i apsaugai svarbi teritorij, s rašo patvirtinimo ir paukš i apsaugai svarbi teritorij rib nustatymo pakeitimo" (Žin., 2006, Nr ). Kalvi karjero paukš i apsaugai svarbios teritorijos ribos pilnai sutampa su Kalvi atkuriamojo sklypo ribomis. Teritorijos, kuriai rengiamas gamtotvarkos planas plotas 36,74 ha. Paukš i apsaugai svarbi teritorija skirta ES svarbos paukš i r šies upin s žuv dros (Sterna hirundo) apsaugai. Upin žuv dra vairaus dydžio ir tipo vandens telkini su atviromis salomis paukštis. vairaus dydžio atviros salos, kuriose sikuria vairaus dydžio kolonijos, dažnai mišrios su kitais kiriniais paukš iais, yra svarbiausias teritorijos pasirinkimo faktorius, kadangi maitintis paukš iai skrenda iki penkiolikos kilometr atstumu. Kalvi karjero atveju, upin s žuv dros jame tik peri, o maitintis skrenda Minijos up ir Kurši marias. Pagrindin s gr sm s upinei žuv drai šioje teritorijoje yra per jimo viet praradimas d l j užaugimo sumed jusia augalija ir nendr mis, per jimo viet stoka d l konkurencijos su greta perin iais rudagalviais kirais, o taip pat paukš i lizd sunaikinimas ir trikdymas d l žmoni lankymosi teritorijoje. Teritorija apima išeksploatuot ir vandeniu apsemt žvyro karjer su jame esan iomis salomis, kuris yra valstyb s nuosavyb. Šiuo metu žvyras nedidel mis apimtimis kasamas tik gretimame valstyb s nuosavyb s sklype, kur Klaip dos apskrities administracija žem s ištekli gavybai išnuomojo UAB Hidrostatyba. Šiuos darbus planuojama t sti dar penkis metus, po ko Kalvi karjero tvenkinio plotas padid t apimdamas ir už saugomos teritorijos rib esan ius vandens plotus. Tod l plane numatoma prapl sti dabartines aprašomos teritorijos ribas, prie j prijungiant naujai apsemtus išeksploatuotus karjero plotus.

2 2 III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 3. Kalvi karjero gamtotvarkos plano pagrindinis tikslas yra užtikrinti upini žuv dr skaitlingos perin ios populiacijos (iki 300 por ) palanki apsaugos b kl, kartu išsaugant, o reikalui esant ir atkuriant, jos veisimosi buveines. Papildomas tikslas yra užtikrinti vis ES svarbos ir LRK s rašus traukt paukš i r ši perin i populiacij palanki apsaugos b kl, tuo pa iu gerinant j apsaug visame PAST tinkle. 4. Gamtotvarkos plano tikslui gyvendinti numatomi šie uždaviniai: Uždaviniai 1. Atkurti atvir aplink stabiliose tvenkinio salose bei suformuoti nauj sal, tuo b du suformuojant naujas upini žuv dr perimvietes, ir v liau palaikyti j b ding strukt r 2. gyvendinti specialias tvarkymo priemones, skirtas upini žuv dr per jimo buveini b dingos strukt ros palaikymui bei jos pagerinimui 3. Riboti žmoni patekim salas ir tvenkinio pakrantes, jautriausiose upin ms žuv droms vietose 4. Išpl sti Kalvi AS ir Kalvi karjero PAST ribas, prijungiant pietiniame ir vakariniame pakraštyje nusidriekus žem s sklyp, kartu pakoreguojant teritorijos ribas, išlaikant kranto linijos topologij 5. Reguliuoti pl šr n gaus 6. Informuoti vietos gyventojus ir teritorijos lankytojus apie teritorijos tarptautin gamtosaugin svarb, upin s žuv dros apsaugos reikalavimus ir taikomus apribojimus IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONI GYVENDINIMO PLANAS 5. Gamtotvarkos plano priemoni gyvendinimo planas: Uždavinys Priemon s pavadinimas Atsakingos institucijos 1. Atkurti atvir aplink stabiliose tvenkinio salose bei suformuoti nauj sal, tuo b du suformuojant naujas upini žuv dr 2. gyvendinti i i t i li specialias tvarkymo priemones, skirtas upini žuv dr per jimo buveini b dingos strukt ros palaikymui bei jos pagerinimui 3. Riboti žmoni patekim salas ir tvenkinio pakrantes, jautriausiose upin ms žuv droms vietose 1.1. Medži ir kr m kirtimas tvarkymo plotuose Nr. 1-8 bei nendri iškirtimas tvarkymo plotuose Nr (~3 ha) 1.2. Naujos salos suformavimas tvarkymo plote Nr. 12 (0,1 ha) 1.1 Atžal kirtimas tvarkymo plotuose Nr. 1-8 ir nendri šienavimas tvarkymo plotuose Nr (~3 ha) 1.2 Atžal ir nendri nupurškimas arboricidais tvarkymo plote Nr (~3 ha) 3.1. Pietinio pylimo suformavimas, atitinkamai pakoreguojant dabartiniame rekultivavimo projekte numatytus veiksmus Paj rio regioninio parko direkcija, Klaip dos regiono aplinkos apsaugos departamentas Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija, Klaip dos regiono aplinkos apsaugos departamentas Priemon s vykdymo terminas arba periodiškumas 2008 metai I 2009 metai I , 2013, 2015, 2017 metai , I 2012, 2014, 2016, 2017 metai 2010 metai I Priemoni finansavimo ir gyvendinimo prioritetai¹ I

3 3 4. Išpl sti Kalvi AS ir Kalvi karjero PAST ribas, prijungiant pietiniame ir vakariniame pakraštyje nusidriekus žem s sklyp, kartu pakoreguojant teritorijos ribas, išlaikant kranto linijos topologij 3.2. Rytinio pylimo suformavimas 3.3. Grunto nukasimas tvarkymo plote Nr. 13 (0,48 ha, 4 t kst. m 3 ) 4.1. Patikslinti dabartin Kalvi atkuriamojo sklypo rib plan, teritorijos ribas sutapatinant su nat raliomis tvenkinio pakrant s ribomis 4.2. Parengti nauj teritorijos rib plan, praple iant patikslintas Kalvi atkuriamojo sklypo ribas UAB Hidrostatyba išnuomoto sklypo plote 4.3. Organizuoti naujo rib plano pristatym suinteresuotiems asmenims ir jo svarstym, dalyvaujant atsakingoms gamtosaugin ms institucijoms 4.4. Parengti Aplinkos ministro sakym d l naujo rib plano patvirtinimo Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija, Klaip dos regiono aplinkos apsaugos departamentas Valstybin saugom teritorij tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Paj rio regioninio parko direkcija Valstybin saugom teritorij tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Paj rio regioninio parko Valstybin saugom teritorij tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Paj rio regioninio parko 2008 metai I 2008 metai II 2009 metai I 2010 metai I 2010 metai I Aplinkos ministerija 2010 metai I 5. Reguliuoti pl šr n gaus 5.1. Kovo balandžio m nesiais organizuoti kanadini audini gaudym Paj rio regioninio parko direkcija metai II 5.2. Skatinti medžiotoj b rel dalyvauti pl šr n reguliavimo programoje Paj rio regioninio parko direkcija metai II 6. Informuoti vietos gyventojus ir teritorijos lankytojus apie teritorijos tarptautin gamtosaugin svarb, upin s žuv dros apsaugos reikalavimus ir taikomus apribojimus 6.1. Pagaminti ir pastatyti naujus informacinius stendus teritorijos prieigose (4 vnt.) 6.2. Pagamintos ir pastatytos informacin s rodykl s tvarkomose salose apie draudim lankytis jose (10 vnt.) 6.3. Vykdyti informacini stend ir rodykli prieži r, jei reikia juos remontuojant ar pakei iant informacin medžiag 6.4. Kasmet publikuoti ne mažiau vieno populiaraus straipsnio rajono spaudoje ¹ Priemoni svarba: I labai svarbios; II mažiau svarbios Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija 2009 metai II 2008 metai I 2009, 2011, 2013, 2015, 2017 metai metai II I V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES GYVENDINANTYS ASMENYS IR J FUNKCIJOS 6. Remiantis Valstybin s saugom teritorij tarnybos direktor s 2006 m birželio 16 d. sakymu Nr. 103V d l nacionalini saugom teritorij ir Natura 2000 tinklo teritorij

4 4 priskyrimo, gamtotvarkos plano priemoni gyvendinim teritorijoje organizuoja Paj rio regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijos palankios apsaugos b kl s užtikrinim ir saugom gamtos vertybi prieži r. Klaip dos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už teritorijos apsaugos režimo užtikrinim, gamtos ištekli naudojimo kontrol. VI. L Š POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMON MS GYVENDINTI 7. Preliminarus l š poreikis Gamtotvarkos plane numatyt priemoni gyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatyt priemoni finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstyb s biudžeto, Europos S jungos strukt rini fond, taip pat teis s akt nustatyta tvarka gautos kitos l šos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEB SENOS TVARKA 8. Gamtotvarkos planas turi b ti reguliariai perži rimas nustatant, ar vykdomos priemon s iš tikr j duoda laukiam rezultat gyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam b tina reguliari r ši buveini kokyb s, r ši individ gausos steb sena. Jei steb senos duomenys parodo, kad uždaviniai ne gyvendinami, Gamtotvarkos planas turi b ti tikslinamas. 9. Kalvi karjero PAST tikslin s r šies upin s žuv dros ir jos veisimosi buveini monitoringas vykdomas gyvendinant LR Vyriausyb s patvirtint Valstybin aplinkos monitoringo met program (Žin., 2005, Nr ). Vadovaujantis šia programa, upini žuv dr steb sena atliekama ne re iau kaip kas 2 metai. Monitoringo steb senos darbai prad ti 2005 metais. Apskaitos teritorijoje atliekamos laikantis individualios steb senos programos ir r šies monitoringo metodini reikalavim. Už steb senos vykdym atsakinga Paj rio regioninio parko direkcija. 10. Gamtotvarkos plano perži ra turi b ti atliekama kas 5 metai, pirm kart 2012 metais. 11. Už Gamtotvarkos plano perži r atsakinga Paj rio regioninio parko direkcija. Prieš atliekant perži r rekomenduojama gauti mokslinink, jeigu jie vertino buveini ir r ši b kl, kit suinteresuot asmen ar institucij pastabas ir pasi lymus. Paj rio regioninio parko direkcija parengia perži ros ataskait ir j pateikia Valstybinei saugom teritorij tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 12. Atliekant Gamtotvarkos plano perži r, vertinama: Gamtotvarkos plano uždavini gyvendinimas. Jei uždaviniai ne gyvendinami, nurodomos pagr stos priežastys; iškelt uždavini atitiktis ir aktualumas esamai situacijai; Gamtotvarkos plano priemoni finansavimas; pasiekti tvarkymo rezultatai, nurodant atlikt darb rodiklius; suinteresuot asmen ind lis, derinimo rezultatai, susitarimai ir kt.; b tinyb pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas. 13. Gamtotvarkos planas gali b ti perži rimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 10 punkte, jei blog ja r ši apsaugos b kl, t. y. maž ja saugom paukš i populiacijos arba surandama efektyvesni b d užtikrinti teritorijos palanki apsaugos b kl.

5 5 Paukš i apsaugai svarbios teritorijos Kalvi karjero pagrindžiamoji informacija Klaip dos apskrities Klaip dos rajono savivaldyb Teritorijos kodas pagal ES nomenklat r : LTKLAB003 Galioja: Reng jai: Jurgita Sorokait Liutauras Raudonikis Konsultantai: Gediminas Gražulevi ius Vytautas Jusys Erlandas Paplauskis Vilnius, 2007

6 6 TURINYS 1 TERITORIJOS B KL S APRAŠYMAS IR VERTINIMAS TERITORIJOS PAD TIS IR RIBOS TERITORIJOS TEISINIS STATUSAS IR SVARBA TERITORIJOS FIZIN S - GEOGRAFIN S S LYGOS Klimatin s ypatyb s Geologin s ypatyb s Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos Dirvožemi ypatyb s Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s KRAŠTOVAIZDŽIO APRAŠYMAS TERITORIJOS BIOLOGIN S YPATYB S Laukin s augalijos ypatyb s Laukin s gyv nijos ypatyb s KULT ROS PAVELDO OBJEKTAI ŽEM S IR GAMTOS IŠTEKLI NUOSAVYB IR NAUDOJIMAS Dabartinis žem s naudojimas teritorijoje Žem s kio intensyvumas Žem s naudojimas praeityje Teritorijos miško ištekli naudojimo ypatyb s Vyraujan ios rekreacijos formos ir objektai Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s Vandens telkinio naudojimo b dai Nauding j iškasen gavyba Kitos gamtos ištekli naudojimo veiklos TERITORIJOS SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI ASPEKTAI Svarbiausios ekonomin s veiklos r šys teritorijoje Švietimas Kita specifin gamtotvarkos plano objekt reikšmingai takojanti veikla Su teritorija ar jos dalimi susij projektai, planai ar programos, galintys tur ti takos gamtotvarkos plano objektams ŽMOGAUS VEIKLA GRETIMOSE TERITORIJOSE EKOLOGINIAI B KL S VERTINIMO KRITERIJAI Pažeidžiamumas ir stabilumas Retumas Nat ralumas ir tipiškumas vairov Dydis ir fragmentiškumas Teritorijos pad tis SOCIALINIS-EKONOMINIS B KL S VERTINIMAS 25 2 GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI GAMTOTVARKOS PLANO UŽDAVINIAI SSGG (STIPRYBI, SILPNYBI, GR SMI, GALIMYBI ) ANALIZ GAMTOTVARKOS METOD ALTERNATYV PARINKIMAS 27 3 GAMTOTVARKOS PRIEMONI GYVENDINIMO PLANAS 28

7 7 3.1 GAMTOTVARKOS PRIEMONI GYVENDINIMO PLANO PARENGIMAS TVARKYMO PRIEMONI LOKALIZAVIMAS 35 4 GAMTOTVARKOS PRIEMONES GYVENDINAN IOS INSTITUCIJOS IR J FUNKCIJOS 36 5 L Š GAMTOTVARKOS PRIEMON MS GYVENDINTI POREIKIS 37 6 GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR MONITORINGAS GAMTOTVARKOS PLANO BR ŽINIAI IR PRIEDAI 39

8 8 1 Teritorijos b kl s aprašymas ir vertinimas 1.1 Teritorijos pad tis ir ribos Teritorija, kuriai suteiktas Kalvi atkuriamojo sklypo (toliau AS) statusas, yra Vakar Lietuvoje ir apie 5 km PR kryptimi nutolusi nuo Klaip dos miesto ribos. Ji priklauso Klaip dos apskrities, Klaip dos rajono Dovil seni nijai. Šiauriniu pakraš iu teritorija priart ja prie Kalvi gyvenviet s, tiksliau Kalvi karjero tvenkinio pakrant ribojasi su gyvenviete, o atkuriamojo sklypo riba driekiasi kiek pie iau esan iu skiriamuoju pylimu (1 pav.). Atkuriamojo sklypo plotas 36,74 ha. Teritorijos centrinio taško koordinat s: 55 o 38 N 21 o 17 E. Aprašoma teritorija apima dal Kalvi karjero tvenkinio, kuris susiformavo gruntiniams vandenims užpildžius išeksploatuot žvyro karjer. AS steigimo metu, t.y metais, nesaugoma buvo palikta šiaurin tvenkinio dalis, kuri yra atskirta pylimu, gilesn ir gana intensyviai naudojama rekreacijai. Vakarin ir rytin teritorijos ribos praktiškai sutampa su tvenkinio kranto linija. AS pietin riba kartografin je medžiagoje irgi sutampa su tvenkinio pakraš iu (1 pav.), ta iau nat roje vandens telkinio pakrant šiuo metu driekiasi labiau pietus nuo oficialios AS ribos, tuo b du paliekant nemaž pietin s tvenkinio dalies plot už saugomos teritorijos rib (tame tarpe ir greta paukš iams svarbi sal esan ias akvatorijas). Jei rytin, vakarin ir šiaurin teritorijos ribos nesunkiai nustatomos vizualiai, tai pietin s praktiškai ne manoma apibr žti be tikslios kartografin s medžiagos arba geografin s pad ties matavimo prietais. Teritorijai PAST statusas suteiktas dabartin mis AS ribomis (Žin., 2004, Nr ; 2006, Nr ). Ta iau, tikslin s Europos Bendrijos svarbos r šies upin s žuv dros (Sterna hirundo) apsaugos poži riu, svarbiausios yra pietiniame AS pakraštyje išsid s iusios salos, kuriose peri min ti paukš iai. Tod l ateityje reik t perži r ti dabartines AS ir PAST ribas, jas pirmiausiai praple iant piet kryptimi iki pat tvenkinio kranto linijos. Kitos ribos taip pat gali b ti nežymiai koreguojamos, atidžiai suži rint topologij.

9 1 pav. Kalvi atkuriamojo sklypo ribos ir pad tis Lietuvoje 9

10 Teritorijos teisinis statusas ir svarba Kalvi karjerui saugomos teritorijos statusas suteiktas 2004 m. rugs jo 15 d. Aplinkos ministro sakymu Nr.D1-486, ia steigus Kalvi atkuriam j sklyp (Žin., 2004, Nr ). Kadangi teritorija atitinka LR Aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. sakymu Nr.22 patvirtintus PAST kriterijus, (Žin., 2001, Nr ; Žin., 2003, Nr ; Žin., 2007, Nr ), šis statusas jai suteiktas upin s žuv dros (Sterna hirundo) apsaugai. Kalvi karjerui PAST statusas suteiktas 2005 m. balandžio 8 d. LR Vyriausyb s nutarimu Nr.431 "D l Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 "D l Lietuvos Respublikos saugom teritorij arba j dali, kuriose yra paukš i apsaugai svarbi teritorij, s rašo patvirtinimo ir paukš i apsaugai svarbi teritorij rib nustatymo pakeitimo" (Žin., 2005, Nr ), ir 2006 m. rugpj io 25 d. LR Vyriausyb s nutarimu Nr.819 "D l LR Vyriausyb s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 "D l LR saugom teritorij arba j dali, kuriose yra paukš i apsaugai svarbi teritorij, s rašo patvirtinimo ir paukš i apsaugai svarbi teritorij rib nustatymo pakeitimo" (Žin., 2006, Nr ). Kalvi karjero PAST ribos pilnai sutampa su Kalvi AS ribomis. Kadangi 2005 m. lapkri io 8 d. LR Aplinkos ministro sakymu Nr. D1-532 yra patvirtinti Kalvi AS nuostatai, šis dokumentas, pagrinde, ir nustato upini žuv dr bei j buveini apsaugos, tvarkymo ir kontrol s organizavimo ypatumus šioje teritorijoje. Jo paskirtis nurodoma: 3.1. atkurti veiklos nuskurdintas gyvosios gamtos ištekli r šis bei j kompleksus; 3.2. išsaugoti verting Kalvi karjero ekosistem, ypa siekiant išlaikyti upini žuv dr (Sterna hirundo) populiacij teritorijoje [...]; 3.3. vykdyti saugomos r šies, nurodytos ši Nuostat 3.2 punkte, steb sen (monitoring ), mokslinius tyrimus, kaupti informacij apie r ši vairov ; 3.4. pagausinti bendr gamtos ištekli fond ; 3.5. užtikrinti gamtos ištekli subalansuot naudojim ir atk rim ; 3.6. propaguoti biologin s vairov s išsaugojimo id jas ir b dus. Veiklos reglamentuojamos sekan iai: 5.1. vandens telkini salose balandžio-liepos m nesiais negali b ti lankomasi bei artinamasi ar iau kaip 10 metr iki j ; 5.2. hidrologinis režimas negali b ti kei iamas, jeigu d l to sumaž t tinkam buveini ar pablog t j kokyb ; 5.3. salos ar vandens telkini pakrant s negali b ti apželdinamos medžiais ar kr mais; 5.4. vandens telkini salose skatinama šalinti sumed jusi augalij ir nendres; 5.5. skatinama reguliuoti kanadini audini, lapi, mangut, krankli ir pilk j varn gaus Medžiokl s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykli, patvirtint Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. sakymu Nr. 258 (Žin., 2000, Nr ; 2002, Nr ), nustatyta tvarka; 5.6. skatinama teis s akt nustatyta tvarka patvirtintame gamtotvarkos plane numatytais atvejais rengti dirbtines salas arba specialius plaustus - dirbtines perimvietes; 5.7. skatinama vykdyti kitas priemones, palankiai veikian ias saugomos r šies, nurodytos ši Nuostat 3.2 punkte, apsaugos b kl. Kit ES svarbos r ši apsauga gali b ti organizuojama laikantis Bendr j buveini ar paukš i apsaugai svarbi teritorij nuostat, patvirtint Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr ), reikalavim.

11 11 Be to, Kalvi tvenkinys šalies statymais yra saugomas kaip vandens telkinys su apsaugos juosta ir zona. Jame veiklas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugom teritorij statymas (Žin., 1993, Nr ; 2001, Nr ), taip pat taikomi Specialiosiose žem s ir miško naudojimo s lygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1992 m. geguž s 12 d. nutarimu Nr. 343 D l Speciali j žem s ir miško naudojimo s lyg patvirtinimo (Žin., 1992, Nr ; 1996, Nr. 2-43), nustatyti reikalavimai. Remiantis jais, tvenkiniams ir j pakrant ms galioja atitinkamos naudojimo s lygos (XXVIII ir XXIX skyriai), kuri aktual s punktai pateikti žemiau. XXVIII. Vandens telkiniai reguliuoti dirbtini vandens telkini lyg didesne amplitude, negu numatyta eksploatavimo taisykl se, nuleisti juos be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo; XXIX. Vandens telkini apsaugos juostos ir zonos 125. Vandens telkini apsaugos juostos ir zonos nustatomos pagal patvirtintus j nuostatus ir pažymimos kin s veiklos apribojim planuose [...] Pakrant s apsaugos juostose draudžiama: statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens pa mimo ir išleidimo vandens telkinius renginius, vandenvietes, papl dimi rang ), tverti tvoras; tiesti kelius; dirbti žem, ardyti vel nas (išskyrus kult rini piev ats jim, suderinus š darb su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius; rengti poilsiavietes (išskyrus papl dimius), statyti autotransporto priemones, k renti laužus; ne miško žem je kirsti medžius ir kr mus (išskyrus sausuolius, v jovartas, v jolaužas) Vandens telkini apsaugos zonose draudžiama: statyti pramon s mones, cechus, nuoding j chemikal, tr š sand lius bei aikšteles, pavojing atliek surinkimo punktus, naftos produkt sand lius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galin ius tur ti neigiamos takos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos apsaugos ministerija (ta iau visais atvejais atstumai nuo ši objekt iki vandens telkinio kranto linijos turi b ti ne mažesni už nurodytuosius punkte); statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, kininko kio ir kitus pastatus už miest, miesteli ir kaim rib ar iau kaip: Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1996 m. geguž s 6 d. nutarimo Nr. 531 (nuo 1996 m. geguž s 11 d.) (Žin., 1996, Nr ) redakcija: 100 metr iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metr - nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali b ti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuv, kl tis, daržin, malkin, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemon s, suderintos su Aplinkos apsaugos ministerija.

12 Teritorijos fizin s - geografin s s lygos Klimatin s ypatyb s Teritorija patenka Paj rio klimatinio rajono Paj rio žemumos parajon, kuriam b dingi ryšk s j rinio klimato bruožai. Baltijos j ra švelnina temperat ros svyravimo amplitud, tod l vasaros ia yra v sesn s, nei visoje Lietuvoje, o žiemos yra šiltesn s. Metin temperat ros amplitud yra 19,5 C (rytin je Lietuvos dalyje 24 o C). Vidutin met oro temperat ra 7,4 C, vidutin šal iausio (sausio) m nesio temperat ra -1,4 C, šil iausio (liepos) m nesio 17,0 C. Teritorijai b dinga dažniausiai nepastovi sniego danga, mažiausias dien skai ius su sniego danga Lietuvoje (75-80 dien per metus) bei mažiausias jos storis (vidutinis maksimalus 13 cm.). Pastovi sniego danga susidaro v liausiai vidutiniškai gruodžio 30 d. ir išnyksta kovo 14 d. Analizuojamoje teritorijoje metinis krituli kiekis siekia mm, šaltuoju laikotarpiu (11-03 m n.) mm, šiltuoju (04-10 m n.) mm krituli. Tvenkinio užšalimo laikotarpiai skiriasi nuo nat rali vandens telkini, pirmiausia d l mažo gylio ir ploto, bei lokali šaltini jame. Šie laikotarpiai nebuvo matuoti. Tiriamoje teritorijoje vyrauja vakar, pietry i krypties v jai. Vidutinis metinis v jo greitis 4,7 m/s. Artimiausia meteorologijos stotis Klaip doje Geologin s ypatyb s Analizuojama teritorija plyti virš Lietuvos Lenkijos sinekliz s ir jos tektonin s atšakos Baltijos muldos šiaur s vakarini šlait. Šios paleozojuje linkusios strukt ros lokalizavo ia intensyv paleozoini darini klostym si. V lesniais tektoniniais etapais tos paleozoin s strukt ros kilo, komplikavosi, skaidomos antrini strukt r. Ledynmetyje išilgai teritorijos slinko ledyn mas s, kurios egzaravo pavirši. Ledynai nubrauk vis kreidos sistemos dang, žymi juros ir triaso sluoksni dal ir net atideng permio klintis. Svarbiausias rajono teritorijai buvo paskutinis ledynmetis, palik s ištisin apie m storio nuogul dang. Dabartin, ledynin s kilm s reljef formavo Vakar Žemai i ledynin plaštaka, kuri iš pradži pasist m priek, o po to, tirpdama ir maž dama, trauk si vakarus, o gaus s upeliai neš sm lio ir žvirgždo s našas prieledynin basein. B tent šie žvirgždo ištekliai ties Kalviais išeina pavirši ir naudojami ištekli gavybai Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos Pagal geomorfologin rajonavim analizuojama teritorija plyti Kuršo-Žemai i srities Vakar Žemai i lygumos rajono Saug -Juknai i mikrorajono šiaurin je dalyje. Šiam mikrorajonui priskiriama v lesnio prieledyninio ežero paveikta ir smulkiais sm liais apklota lyguma, siekianti iki 20 m NN. Teritorijoje ir jos apylink se vyrauja priesm lingos lygumos vietovaizdis Dirvožemi ypatyb s Teritorijos dirvodarin s uolienos ledynin s kilm s priemolis. Vyrauja vel niniai jauriniai gl jiški dirvožemiai. Dumblingi sm liai, dengiantys nuskalaut morenin lygum, gerai išlaiko

13 13 dr gm. Ši savyb turi svarbi reikšm ištisus metus išsaugant daugmaž pastov vandens lyg karjere Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s Kalvi atkuriamojo sklypo plotas yra 36,74 ha ir jis apima dal dirbtin s kilm s vandens telkinio, kuris susiformavo užliejus buvus žvyro karjer. Ta iau paties karjero plotas, skaitant ir pylimu atskirt šiaurin dal, yra kiek didesnis ir gali siekti 50 ha. Pagal hidrografin rajonavim, aprašoma teritorija priklauso Žemaitijos aukštumos sri iai, Minijos (up s ilgis 201,8 km, baseino plotas 2942,1 km²) baseinui, ta iau tiesioginio s ly io su upe neturi n ra joki jungiam j kanal. Ta iau karjero vietoje susiformav s tvenkinys užsipildo vandeniu d ka aukšto gruntini vanden lygio. Hidrologiniu poži riu šie gruntiniai vandenys taip pat maitina Minijos basein. 1.4 Kraštovaizdžio aprašymas Pagal fizin -geografin rajonavim teritorija plyti Žemai i -Kuršo srities Vakar Žemai i lygumos rajone, kur paviršiaus medžiagin sud tis moreniniai priemoliai. Aprašoma teritorija yra dirbtin s kilm s vandens telkinys susiformav s buvusio žvyro karjero teritorijoje. Kadangi žvyro ištekliai karjere buvo eksploatuojami negiliai, tvenkinio krantai l kšti, o pats telkinys santykinai negilus. Rytin vandens telkinio pakrant apaugusi kr mais, kiti krantai, daugumoje viet, atviri. Tvenkinyje yra septynios aiškiai išreikštos vairaus dydžio salos, bei daugyb seklum, kurios sausais vasaros laikotarpiais nukritus vandens lygiui virsta vairaus dydžio žemomis salel mis. Dauguma sal apaug kr mais, o žemos, kaip ir dalis seklum nendr mis. Vienintel aukšta ir šiuo metu atvira sala plyti pietin je tvenkinio dalyje. Kita aukšta, buvusi atvira ir didžiausio ploto sala, kurios pakraš iai šiuo metu apaug medžiais, yra maždaug centrin je teritorijos dalyje metais keturiose salose buvo šalinama sumed jusi augalija, tod l jose v l atkurtas atviras kraštovaizdis. Palei teritorijos vakarin bei rytin ribas praeina vietin s reikšm s gruntiniai keliukai. Rytiniame pakraštyje esantis keliukas artimiausiu metu bus pertvarkytas gatv su kieta danga, tuo tarpu vakarin keliuk ruošiamasi panaikinti, pilnai baigus karjero eksploatacijos darbus. Toliau šiaur eina kelias Toleikiai-Agluon nai, už kurio išsid s iusi Kalvi gyvenviet. vakarus nuo analizuojamos teritorijos auga miškas; iš piet bei ryt supa pievos, kurios dar visai neseniai driek si iki pat Minijos up s. Šiuo metu jos ver iamos nam valdomis ir yra užstatomos. šiaur nuo aprašomos teritorijos (AS) ir jos pietuose dar t siasi Kalvi tvenkinio vandens akvatorija. Pietiniame pakraštyje t siami žvyro gavybos darbai, kuriuos pabaigus bus galutinai suformuotos tvenkinio kranto linijos. Ties pietine ir pietrytine pakrante formuojami 3 m aukš io apsauginiai pylimai, atribojantys tvenkin nuo aplinkini teritorij. 1.5 Teritorijos biologin s ypatyb s Laukin s augalijos ypatyb s Teritorijoje ES svarbos gamtini buveini neaptikta, kadangi visa Kalvi AS patenka ne tik pažeist, bet ir pilnai transformuot gamtin teritorij. ia nerasta ir saugom augal r ši, nors special s tyrimai nebuvo atliekami.

14 Laukin s gyv nijos ypatyb s Bestuburiai Vabzdžiai. Special s tyrimai nebuvo atliekami, kadangi teritorija yra pažeista, nedidelio ploto, apsupta urbanistinio arba spar iai urbanizuojamo kraštovaizdžio, tod l mažai perspektyvi vabzdži apsaugos poži riu. Iš saugom vabzdži r ši, ia steb tas tik machaonas (Papilio machaon) (LRK 5 (Rs) kategorija. V žiagyviai Special s tyrimai nebuvo atliekami. Žuvys Special s tyrimai nebuvo atliekami. Ropliai ir varliagyviai Special s tyrimai nebuvo atliekami, Paukš iai Detal s ornitofaunos tyrimai Kalvi karjere nebuvo daromi, o apsiribojo tik ret, ypa ES svarbos, paukš i r ši paieška, kas susij su saugom teritorij tinklo pl tra. Papildomos informacijos dav m g jiški paukš i steb jimai teritorijoje. Iki šiol teritorijoje perint aptiktos 5 paukš i r šys, rašytos Lietuvos raudon j knyg, o taip pat 6 r šys, trauktos paukš i Direktyvos I- pried. Be to, teritorijoje jau daugiau nei 10 met peri skaitlinga rudagalvi kir (Larus ridibundus) kolonija, atskirais metais siekianti 3000 por. Atskirai reik t pažym ti, kad rudens sezono metu ia stebimos lauki (iki 1000 ind.) ir gulbi nebyli (iki 200 ind.) sankaupos, kurios išsilaiko iki lapkri io m n. vairi an i sankaupos b na mažiau skaitlingos ir bendrai neviršija 500 paukš i ). Aprašomai teritorijai suteiktas PAST statusas, siekiant išsaugoti perin i upini žuv dr (Sterna hirundo) skaitling populiacij, kurios skai ius atskirais metais svyruoja nuo 50 iki 300 por. Ši r šis toliau vadinama tiksline. Jos apsaugos poreikiai aptarti šio skyrelio pabaigoje. Detalios upini žuv dr apskaitos vykdytos metais, vykdant Natura 2000 teritorij atrank bei potencialiose vietose sutinkam gamtini vertybi inventorizacij, o taip pat metais, vykdant žuv dr buveini tvarkymo projekt. Darbus vykd VU EI, LOD ir j darbinti tyr jai. Informacija apie saugomas paukš i r šis: 1. Raguotasis kragas Podiceps auritus (LRK 1 kategorija (E); PD I) metais per jo viena pora. 2. Juodakaklis kragas Podiceps nigricollis (LRK 3 kategorija (R). Atskirais metais karjere aptikta perint iki 8 por.

15 15 3. Šaukštasnap antis Anas clypeata (LRK 3 kategorija (R). Du kartus steb tos perin ios poros. 4. Nendrin ling Circus aeruginosus (PD I). Teritorijoje kasmet peri viena pora. 5. Upin žuv dra Sterna hirundo (PD I). Atskirais metais (2003 m.) rasta perint iki 300 por. Atviroms saloms užaugant kr mais, perin i por skai ius b na mažesnis nei 100 (2005, 2007 m.). 6. Mažoji žuv dra Sterna albifrons (LRK 2 kategorija (V); PD I). Atskirais metais, didžiausioje saloje sikuria viena pora. 7. Dirvoninis kalviukas Anthus campestris (LRK 3 kategorija (R); PD I) metais aptikta viena pora. 8. Paprastoji medšark Lanius collurio (PD I). Teritorijos pakraš iuose peri ne mažiau 4 por. Tikslin s paukš i r šies apsaugos poreikiai Upin žuv dra Buvein s ir ekologin s ypatyb s Upin s žuv dros veisimuisi pasirenka platesn spektr buveini nei kiti Sterna genties paukš iai. Prie j r pakraš i jos aptinkamos plokš iose pla iose pakrant se, kaip ir prie vidaus vanden - atviruose gargždo ar sm lio papl dimiuose bei kop viršutin je dalyje. Taip pat pasirenka netrikdomus pusiasalius, o kartais lizdus suka ant plaukiojan i augal sankaup pelk tuose vandens telkiniuose. Dažniausiai lizdai kraunami vietose, apaugusiose žema ir skurdžia augalija. Retkar iais sikuria, ten kur žolin augalija ar kr mai yra suaug. Vidaus vandenyse dažniausiai aptinkamas gargžd tose upi pakrant se ar pelk tuose vandens telkiniuose, tvenkiniuose, kur mielai sikuria dumbl tose vandens salel se. Taip pat aptinkama salose, žemynin se seklumose, ar dirbtin se vietose, tokiose kaip karjerai, supiltose salel se ar netgi ant pastat stog. Upin s žuv dros dažniausiai veisiasi kolonijomis, nors retkar iais ir pavieniui. Paprastai kolonijas sudaro nuo keleto iki 1800 por. Didžiausios kolonijos Lietuvoje yra por. Dauguma kolonij yra por dydžio. Pora gina nedidel 2-3 m 3 plot apie lizd. Peri daugiausiai homogeniškose grup se, ta iau kolonij gali sudaryti ir keletas grupi ypa jei paukš iai peri nedideli sal grup je. Lietuv upin s žuv dros sugr žta balandžio antroje pus je. Kiaušinius pradeda d ti geguž s m nes. D tyje dažniausiai b na 2-3 kiaušiniai. Peri apie tris savaites. Veisimosi sezonas yra išt stas, paskutinieji jaunikliai ritasi tik apie liepos vidur. Upin s žuv dros minta smulkia žuvimi, taip pat lesa prie vandens gyvenan ius vabzdžius. Apsaugos statusas Upin žuv dra n ra traukta Lietuvos raudonosios knygos s rašus, ta iau priklauso Paukš i direktyvos I priedo r šims. Nacionalin upini žuv dr populiacija vertinama por. Gausesn s paukš i kolonijos, kuri kasmet paprastai neb na daugiau nei 20, yra pasiskirs iusios tolygiai šalyje, labiau susitelkusios išilgai Nemuno, šiaur s ryt Lietuvoje ir paj rio zonoje. Europos S jungos reikšm s nacionalin s paukš iams svarbios teritorijos buvo išskirtos esant didesnei nei 20 perin i por gausai (Aplinkos ministro sakymas Nr. 22, 2001/01/09). Š kriterij atitinka 8 teritorijos (Raudonikis, 2004). Visos šios teritorijos yra svarbios

16 16 nacionalin s upini žuv dr populiacijos apsaugai, šešiose iš j upin žuv dra yra pripažinta tikslin s apsaugos r šimi. Didžiausios kolonijos ( por ) yra aptiktos Kretuono ežere (Sve-b3) ir Kalvi ežere (Kla-b3). Po por aptinkama Niedaus ežere (Laz-b1), Nemuno deltos regioniniame parke (Slu-b1) ir Vasarn žuvininkyst s kio dalyje (Zar-b1). Per pastaruosius 10 met stebimas bendras populiacijos maž jimas (gausos pokytis vertinamas kaip maž jantis 20-29% nuo 1990 iki 2000 met (BirdLife International, 2004). Apie 66 % populiacijos yra aptinkama nacionalinio PST tinklo teritorijose (Raudonikis, 2004). Perin i paukš i populiacija nacionalin se saugomose teritorijose ir potencialiose Natura 2000 vietose (pagal Buveini direktyvos reikalavimus) yra nežinoma, ta iau tik tina, kad ženkli populiacijos dalis taip pat ia aptinkama. Apsaugos b kl yra s lyginai nepalanki. Dvidešimties populiacij steb jimo rezultatai rodo, kad 1970 ir 1980 m perin i por skai ius buvo didesnis nei per pastaruosius 10 met. Tuo metu ženkli populiacijos dalis per jo žvyro ir sm lio karjeruose, intensyviai naudojam žuvininkyst s tvenkini salose, naujai sukurtuose dirbtiniuose vandens telkiniuose ir ežer salose, kuriose buvo ganomi gyvuliai. Šiuo metu svarbiausios populiacijos yra susikoncentrav prie Nemuno, keletoje žuvininkyst s ki, karjer ir dviej ežer salose, kurios specialiai tvarkomos šiai r šiai. Europoje nacionalini populiacij poky iai vertinami prieštaringai. Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Balkan šalyse, kaip ir Lenkijoje bei Lietuvoje stebimas populiacijos maž jimas, o vakar, vidurio ir ryt Europoje dauguma populiacij yra stabilios ar gaus ja. Palankios apsaugos b kl s kriterijai vietiniame lygmenyje: Upin žuv dra Populiacija Gyvenamosi os teritorijos/ buvein s s lygos Veiksnys Perin ios populiacijo s dydis Matavimo vienetai Perin i por skai ius Kriterijus Stabilus ar did jantis perin i por skai ius Trikdymas Žmoni veikla Veisimosi vietose turi b ti išsaugota ramyb Veisimosi buveini plotas Potenciali perimvie i skai ius Plotas tinkamas kolonijoms turi b ti stabilus ar did ti Pastabos Populiacijos dydis nustatomas pagal perin i por skai i Veisimosi vietos turi b ti netrikdomos nuo balandžio 15 iki rugpj io 15 d. 200 m spinduliu nuo lizd Ne mažiau kaip 2 tinkamos veistis teritorijos turi b ti aptinkamos kolonijos gyvenamoje aplinkoje, jas turi sudaryti nedidel s salos be žinduoli pl šr n pavojaus

17 17 Pl šr nai Apskaitos metu užregistruot kanadini audini, lapi, mangut ir varnini paukš i skai ius Pl šr n populiacijos nedid ja ir yra priimtiname lygmenyje Pl šr n gausa turi b ti kontroliuojama kasmet Gr sm s Buveini sukcesiniai strukt ros poky iai: 1. Veisimosi buveini užaugimas (aktuali veisimosi vietose). Sal užaugimas karklais ar aukšta žoline augalija, tame tarpe ir nendr mis, yra pagrindin problema Lietuvoje. Ši problema dažniausiai atsiranda d l žem s naudojimo poky i salose. Didel s salos anks iau buvo naudotos ganymui ir per pastar j 10 met yra apleistos. Paskutiniaisiais metais buvo prad tos taikyti sumed jusios ar žolin s augalijos kirtimo priemon s svarbiausiose kolonijose, tam, kad išlaikyti atvir kraštovaizd. Ši gr sm yra viena pagrindini, limituojan i perin i upini žuv dr gaus Kalvi karjere. kin veikla: 2. Veisimosi buveini naikinimas (aktuali veisimosi vietose). Ši gr sm yra aktualiausia Nemune, kuris yra aktyviai naudojamas laivybai. Siekiant išlaikyti gili vag pašalinamos visos sm lio salos, kurios susiformuoja pavasarinio potvynio metu. Taip paukš iai praranda pagrindines geriausias veisimosi vietas. Ši gr sm Kalvi karjere buvo steb ta 2005 metais, kuomet, vykdant žem s darbus, buvo sunaikinta viena salel. 3. Lizdavie i naikinimas (aktuali veisimosi vietose). Ši gr sm yra aktualiausia Nemune ir žuvininkyst s ki salel se. Siekiant išvalyti up s vag darbai vykdomi paukš i veisimosi metu ir taip sunaikinamos d tys ar jaunikliai. Be to svarbios veisimuisi vietos dažnai yra lankomos turist (žvej, poilsiautoj ar irkluotoj ) ir daug lizd sutrypiama. Remiantis žinomais pavyzdžiais galima teigti, kad vis dar pasitaiko nelegalus lizd naikinimas žuvininkyst s kiuose, ko pas koje buvo sunaikinta iki 90% lizd atskirose kolonijose. Gr sm išlieka aktuali ir Kalvi karjere, kur žvejai retkar iais išlipa salas ir tuo b du ne tik baido perin ius paukš ius, bet ir sutrypia lizdus. Trikdymas: 4. Paukš i trikdymas veisimosi metu (aktuali prie lizdavie i ). Jei lankytojai pasilieka veisimosi vietose ilgiau (nuo 30 min. iki 2 val. priklausomai nuo oro s lyg ) lizdus paukš iai palieka. Be to kiaušiniai ir jaunikliai suš la ir gali ž ti d l t v pasišalinimo. Žvejai yra pagrindin trikdymo priežastis, o papl dimi lankytojai paprastai trikdo lokaliai ir pastoviose vietose (dažniausiai prie dideli miest ir keli ). Retkar iais paukš iai gali b ti trikdomi paukš i žieduotoj ir gamtos fotograf. Paukš iai jautriausi trikdymui lizdo krovimo ir kiaušini per jimo metu (geguž -liepa). Gr sm išlieka aktuali ir Kalvi karjere, kur žvejai retkar iais išlipdami salas baido perin ius paukš ius, o ilgiau užsibuv, s lygoja kiaušini ar jaunikli ž t. Pl šr nai: 5. Pl šr nai yra svarbi gr sm upini žuv dr kolonijoms Lietuvoje. Yra žinomi atvejai, kai maž j kir ir upini žuv dr kolonijos buvo apleistos paukš i, d l didel s kanadini audini gausos. Varniai paukš iai ir retkar iais nendrin s ling s taip pat gali b ti svarb s

18 18 kenk jai. Ši gr sm n ra aktuali Kalvi karjere šiuo metu, o reali žala daroma tik v lyviausioms d tims (jau po rudagalvi kir per jimo), kurios yra sunaikinamos pilnai. Konkurencija d l per jimo viet su kirais: 6. Rudagalviai kirai, kurie per ti pradeda žymiai anks iau dažnai sikuria upin ms žuv droms tinkamose perimviet se. Esant ribotam perimvie i plotui kirai pilnai j užima, lizdus susukdami ir potencialiose upini žuv dr perimviet se. D l šios priežasties, per jimo vietas sugr žusios upin s žuv dros neberanda laisv viet lizdui sukti ir po kurio laiko apleidžia teritorij. Ši gr sm yra ypa aktuali Kalvi karjerui, kur kirai užima praktiškai visas atviras erdves. Rekomenduojami veiksmai Buveini sukcesini strukt ros poky i reguliavimas: 1. Sm l tose salose, ten kur užaugimas tampa gr sme, reikia skatinti gyvuli ganym ar kirsti kr mus bei šienauti žol (ne paukš i veisimosi metu). kin s veiklos reglamentavimas: 2. Veisimosi buveini naikinimo prevencija. Uždrausti vagos gilino darbus ir sm l t saleli naikinim iki veisimosi sezono pabaigos rugpj io 1 dienos greta esam upini žuv dr kolonij ; 3. Eksploatuojant karjerus ir durpynus suformuoti nedideles sm lio ar žvyro saleles upini žuv dr lizdaviet ms. Trikdymo mažinimas: 4. Perimviet se riboti žmoni lankym si nuo balandžio 15 iki rugpj io 1 dienos; 5. Kasmet aptverti svarbiausias kolonijas. Pl šr n gausos reguliavimas: 6. Kasmet reguliuoti varnini paukš i, kanadini audini, lapi ir mangut populiacij gaus ne upini žuv dr veisimosi metu. Šiuo metu upin s žuv dros apsaugos b kl Kalvi karjere vertinama kaip nepalanki, pirmiausiai d l per jimo buveini užaugimo sumed jusia augalija. Tod l kuo skubiau turi b ti taikomos visos galimos priemon s j atk rimui, o tuo pa iu ir r šies palankios apsaugos b kl s atstatymui.

19 19 Žinduoliai Žinduoli tyrimai nebuvo atliekami. Atsitiktini steb jim duomenimis ia aptinkamos dvi pusiau-vandens žinduoli r šys kanadin audin (Mustela vison) ir bebras (Castor fiber). Bebras yra saugomas ES Buveini direktyvos, ta iau Lietuva iš Europos komisijos yra gavusi išimt netaikyti speciali apsaugos priemoni šios r šies apsaugai. Ežero pakrant se ieškodami maisto dažnai lankosi us riniai šunys (Nyctereutes procyonoides), lap s (Vulpes vulpes), miškin s kiaun s (Martes martes), atsigerti ateina stirnos (Capreolus capreolus), šernai (Sus scrofa). Šikšnosparni r šin sud tis Kalvi karjero apylink se n ra žinoma d l tyrim stokos. Ta iau ia stebimi skraidantys šio b rio žv reliai. 1.6 Kult ros paveldo objektai Kult ros paveldo objekt teritorijoje n ra. 1.7 Žem s ir gamtos ištekli nuosavyb ir naudojimas Tiek aprašomos saugomos teritorijos, tiek greta esan i plot, turting nauding iškasen telkiniais, žem yra valstybin s nuosavyb s, kuri patik jimo teise valdo Klaip dos apskrities viršininko administracija. Pagrindin tikslin jos naudojimo paskirtis yra kita Dabartinis žem s naudojimas teritorijoje Teritorija su greta esan iu sklypu yra išnuomota UAB Hidrostatyba,.k Šiuo metu galioja valstybin s žem s sklypo nuomos sutartis, , Nr. N55/ Naudojimo b das: nauding iškasen teritorijos. Naudojimo pob dis: nauding j iškasen gavybos atvir kasini (karjer ) b du. Specialios naudojimo s lygos už AS rib esan iame sklype nauding j iškasen telkiniai Žem s kio intensyvumas Teritorijoje n ra žem s kio paskirties žem s ir jokia žem s kio veikla nevykdoma Žem s naudojimas praeityje AS ir PAST apima išeksploatuoto žvyro karjero teritorij, naudot nuo 1975 m. Joje darbus vykd UAB Gargžd Hidrostatyba registruota 1994 m., privatizavus buvusi Klaip dos valstybin akcin melioracijos mon, kuri buvo kurta 1959 m. Pagrindinio karjero telkinio eksploatacija baigta dar sovietme iu, o kin veikla buvo t siama tik greta kurtame Kalvi karjero trupinimo ir r šiavimo ceche. Nedidel s apimties karjero pakraš i eksploatavimas t siamas iki šiol Teritorijos miško ištekli naudojimo ypatyb s Teritorijoje miško ištekli n ra.

20 Vyraujan ios rekreacijos formos ir objektai Analizuojamoje teritorijoje rekreacini objekt n ra ir ji nenaudojama planingai rekreacijai. Pavien s kompanijos, ieškan ios nuošalesni viet, ia apsistoja poilsiui ar pal bauti, gretimose teritorijose gyvenantys žmon s ia kartais atvyksta išmaudyti auginam šun Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s Aprašoma teritorija priskirta Šilut s raj. užregistruotam Meškin s medžiotoj b reliui. Ateityje, matomai, medžiokl ia bus nutraukta d l gyvenam j nam kaimynyst s. PAST telkinys n ra išnuomotas jokiam žvej b reliui. Jame leidžiama m g jiška ž kl, laikantis m g jiškos ž kl s taisykli Vandens telkinio naudojimo b dai PAST priklausantis tvenkinys šiuo metu n ra tikslingai naudojamas, išskyrus ES svarbos gamtini vertybi apsaug. Už PAST rib esan ioje šiaurin je pylimu atskirtoje tvenkinio dalyje ateityje gal t b ti rengta rekreacin zona. Be to, š tvenkin planuojama išleisti pilnai išvalytas šalia rengt gyvenam j nam nuotekas, laikantis aukšt švarumo standart (viršijan i telkinio vandens kokyb ) Nauding j iškasen gavyba Aprašomoje teritorijoje nauding iškasen gavyba nevykdoma, nors ji t siama iškart už jos rib Kitos gamtos ištekli naudojimo veiklos N ra. 1.8 Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai Svarbiausios ekonomin s veiklos r šys teritorijoje Teritorijoje nevykdoma jokia ekonominiu poži riu reikšminga veikla. Ta iau už jos ribos, nedidele apimti t siama žvyro kasyba. Mes si lysime š plot, baigus j išeksploatuoti, prijungti prie Kalvi AS rib. Žvyro gavyba n ra dideli apim i ir iškasti ištekliai sudaro nežymi dal regiono poreikio. Ta iau, bet kuriuo atveju, šie ištekliai šiuo metu reikalingi statybos ir susisiekimo pramonei, tod l telkinys turi b ti pilnai išeksploatuotas. Ateityje taip pat vargu ar ia bus vykdoma reikšminga ekonominiu poži riu veikla, nes gamtos ištekli atsargos bus pilnai išeksploatuotos, o AS turi saugomos teritorijos status. Be to, greta stipriai besiple iantis gyvenam j nam rajonas taip pat tur t nulemti, jog teritorijoje nebus pl tojama kin veikla.

21 Švietimas Aprašoma teritorija specialiai n ra naudojama švietimo tikslais. Ta iau, metais panaudojant ES Strukt rini fond l šas, VSTT gyvendino projekt Saugom teritorij tvarkymas ir prieži ra. Jo metu buvo rengti du informaciniai stendai: rytin je ir šiaurin je tvenkinio pakrant je Kita specifin gamtotvarkos plano objekt reikšmingai takojanti veikla Pa ioje teritorijoje jokia kita specifin veikla planingai n ra vykdoma. Šiuo metu nereikšming tak daran i veikl kategorijai gal tume priskirti paukš i žiedavim. Kuomet ia masiškai žieduojami rudagalvi kir jaunikliai, žieduotojai palyginti ilg laik užtrunka kolonijoje, baido jauniklius, tod l v liau tarpr šin ir vidur šin suaugusi paukš i agresija gali nulemti didesn upini žuv dr jaunikli žuvim. Be to, žieduotojai neretai sutrypia dal, kad ir nežymi, žol se pasisl pusi jaunikli arba sunkiai pastebim d i, mažiausi jaunikliai gali ž ti d l hipotermijos (atšalimo), o iš sal atvirus vandenis išplauk vyresnio amžiaus išbaidyti jaunikliai tampa lengvu pl šr n grobiu. Taigi, visumoje, masinis žiedavimas, jei nesiimti speciali atsarg priemoni, gali nulemti mažesn upini žuv dr produktyvum. Kita veikla, nors vykdoma ir ne pa ioje teritorijoje, o su ja besiribojan iuose plotuose, yra gyvenam j vienaaukš i nam statyba. Teoriškai tai gali b ti potenciali gr sm, s lygojanti didesn paukš i trukdym. Ta iau, iš kitos pus s, apie gyvenamuosius namus tvarkoma aplinka užkerta keli triukšmingiems poilsiautojams, kuri niekada nestigo prie Kalvi karjero. Palyginus šiuos du trikdymo šaltinius, akivaizdu, kad vietos gyventojai tur t sukelti mažiau triukšmo, nei buvo stebima iki šiol. Siekiant išvengti tiesioginio vizualinio kontakto su perin iais paukš iais, b t tikslinga rengti apsaugin pylim, kuris sumažint ir triukšmo kiek. Tuo b du, gyvenam j nam sukeliamas triukšmas b t žymiai mažesnis, o tiesioginis vizualinis kontaktas minimalus, palyginus su dabartine situacija, kada poilsiautojai sikuria perin i kolonij pašon je ir išb na ten ištisas paras Su teritorija ar jos dalimi susij projektai, planai ar programos, galintys tur ti takos gamtotvarkos plano objektams metais VU EI vykd Valstybinio mokslo ir studij fondo finansuot kompleksin mokslo tyrimo darb Sterna genties žuv dr, perin i Nemuno ir Dauguvos baseine, populiacini ypatybi, genetin s vairov s bei juos takojan i faktori vertinimas. Šio projekto metu Kalvi karjere buvo atliekami upini žuv dr ekologiniai, reprodukciniai, genetiniai ir kt. tyrimai. J rezultatai dav pagrind perin ios populiacijos monitoringui ir tvarkymo darb iniciavimui bei planavimui metais, panaudojant ES Strukt rini fond l šas, VSTT gyvendino projekt Saugom teritorij tvarkymas ir prieži ra. Viena šio projekto veikl buvo šeši Natura 2000 tinklo teritorij, tame tarpe ir Kalvi atkuriamojo sklypo, sutvarkymas. Ši veikl, pagal darb pirkimo pardavimo sutart Nr. 19/2005 Natura 2000 teritorij tvarkymo bei informacin s sistemos suk rimo darbai, vykd Lietuvos ornitolog draugija. Projekto metu metais dalyje karjero sal buvo iškirsta sumed jusi augalija, nupjautos ataugusios atžalos, du metus iš eil s šienauta žolin augalija. Be to šalia karjero buvo rengti du informaciniai stendai. Šiuo metu kit projekt, susijusi su teritorijos tvarkymu, n ra. Ta iau ateityje, panaudojant ES Strukt rini fond l šas, gali b ti finansuojami vair s teritorijos tvarkymo projektai, ne vien tik skirti gyvendinti šio gamtotvarkos plano uždavinius.

22 22 Ateityje gali kilti konfliktai su aplinkini nam savininkais, kurie matyt sieks keisti žem s naudojim ir pritaikyti tvenkin rekreacin ms reikm ms. Ta iau dabartiniai galiojantys teis s aktai toki galimybi nenumato. 1.9 Žmogaus veikla gretimose teritorijose Gamtos apsauga Ar iausiai analizuojamos teritorijos yra Minijos valstybinis ichtiologinis draustinis (2797 ha, kurtas 1974 m.), kuris driekiasi vos už keli kilometr rytus ir yra gana tampriai susij s su aprašoma saugoma teritorija, kadangi Kalvi karjere perintys paukš iai neretai maitintis skrenda Minijos up. Klioši valstybinis kraštovaizdžio draustinis (2619 ha, kurtas 1998 m.), nors jo ŠR riba driekiasi tik maždaug 5 km vakarus nuo Kalvi AS, ekologiniu poži riu yra mažai susij s su aprašoma teritorija. Minijos sensl nio valstybinis kraštovaizdžio draustinis (1656 ha, kurtas 1992 m.) jau gerokai nutol s, tod l jo s sajos su Kalvi karjero PAST irgi yra nereikšmingos. Kult ros paveldas Maždaug 5 km rytus nuo teritorijos, dešiniajame Minijos krante yra Kisini etnografin s kapin s, kuriose palaidotas 1831 m. sukilimo vadas A.Gelgaudas. Panašiu atstumu ŠV yra Dovil piliakalnis, vakarus Laist ir Žard s piliakalniai. kin veikla Greta aprašomos teritorijos (vakarin je dalyje) yra išsid st valstybin s reikšm s mišk plotai (Kretingos mišk ur dijos, Šern girininkijos) priskirti IV mišk grupei ( kiniai miškai), kurios kininkavimo tikslas laikantis aplinkosaugos reikalavim formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medien. Gretimuose aprašomos teritorijos plotuose (Dovil seni nijoje) yra apie 400 kinink. Dauguma ki smulk s, veikla juose neintensyvi. Kita kin veikla gretimose teritorijose taip pat neintensyvi. ŠV teritorijos pakraštyje, prie pat jos ribos, veikia Kalvi karjero trupinimo ir r šiavimo cechas, kurio metinis paj gumas m 3. ia skaldomi iš kitur atvežti akmenys. Be to, karjero P ir V pakraš iais, bet už PAST ribos, nedidele apimti t siama žvyro kasyba. Esamus išteklius planuojama baigti eksploatuoti per artimiausius penkerius metus. Po to, tikslinga š plot prijungti prie Kalvi AS rib. Žvyro gavyba n ra dideli apim i ir iškasti ištekliai sudaro nežymi dal regiono poreikio. Ta iau, bet kuriuo atveju, šie ištekliai šiuo metu reikalingi statybos ir susisiekimo pramonei, tod l telkinys turi b ti pilnai išeksploatuotas Rekreacija Minijos up intensyviai naudojama rekreacijos tikslais. Viena iš svarbesni rekreacijos form joje vandens turizmas. Minijoje yra respublikin s reikšm s vandens turizmo trasa. Kita rekreacijos forma iškylavimas ir stovyklavimas pakrant se. Be to, gretimose teritorijose, ypa palei Minij, palyginti intensyviai pl tojamas kaimo turizmas. 10 km atstumu žinomos net septynios sodybos, teikian ios tokias paslaugas.