PDF Documents Complete Click Here & Upgrade Expanded Features Unlimited Pages KLAIP DOS MIESTO SAVIVALDYB S VIE OSIOS BIBLIOTEKOS IR JOS FILIAL 2000 m

Transkriptas

1 KLAIP DOS MIESTO SAVIVALDYB S VIE OSIOS BIBLIOTEKOS IR JOS FILIAL 2000 m. VEIKLOS ATASKAITA Pareng direktor s pavaduotoja Eugenija Koveckien 1

2 Bendroji dalis 2001 metais Lietuvos kult ra, taip pat ir bibliotekos, sulauk vald ios mesio. Buvo priimta eil programini dokument : Lietuvos vyriausyb s met programoje u siminta, kad b tina sudaryti teisines ir ekonomines s lygas bibliotek fondams papildyti. I samiau apie bibliotekas kalbama Lietuvos kult ros politikos nuostatose, kur numatomi ir konkret s u daviniai respublikos bibliotekoms met baland io m nes Klaip dos miesto savivaldyb patvirtino Klaip dos miesto strategin pl tros plan. iame plane kaip vienas i prioritet skiriamas miesto kult rinio patrauklumo didinimas ir palanki s lyg kult rini poreiki vairovei tenkinti sudarymas. Numatyta tvirtinti programin kult ros finansavimo princip bei palankias s lygas gyventoj k rybinei savirai kai. Jau 2001 metais, pagal plan buvo numatyta parengti Miesto kult ros politikos nuostatas ir kult ros politikos gyvendinimo program bei atlikti miesto kult ros infrastrukt ros ir gyventoj poreiki atitikimo analiz. Plane fiksuota programin nuostata - remti informacini technologij panaudojim vie osiose bibliotekose lyg garantas, kad Bibliotekos modernizavimo programa, prad ta 1997 metais, bus t siama. Reikia tik tis, kad ie dokumentai tur s reik mingos takos gyvendinant bibliotekos misij - teikti kvalifikuotas paslaugas, resursus, neformalaus vietimo galimybes per knygas ir kit r dokumentus bei naujas informacines technologijas, tenkinti miesto gyventoj informacijos, mokymosi ir savi vietos, kult rinius ir rekreacijos poreikius. Biblioteka ne pirmus metus kelia sau tiksl teikti kokybi kas tradicines bibliotekines ir informacijos paslaugas, bei diegti naujas, perspektyvias paslaugas vairaus am iaus, i silavinimo ir socialin s pad ties bendruomen s nariams, paremtas naujomis, moderniomis informacijos ir komunikacijos technologijomis. Siekiant io tikslo ingsnis po ingsnio biblioteka modernizuojama, bibliotekos darbas intensyvinamas metais bibliotekos kolektyvas dirbo gyvendindamas iuos davinius: 1 u davinys. T sti bibliotekos modernizavimo program. Atlikti Meno skyriaus patalp renovacija, kompiuterizacij, gyvendinti projekt mogus, menas, aplinka. Prad ti antr bibliotekos modernizavimo etap suremontuoti Kalnup filial, j kompiuterizuoti ir jungti bendr kompiuterin tinkl. Modernizuotuose padaliniuose kurti naujas paslaugas, susijusias su nauj informacini technologij naudojimu. Modernizuodami Meno skyri u baig me pirm bibliotekos modernizavimo etapas. Dabar visi bibliotekos skyriai sujungti viening kompiuterin tinkl ir teikia interneto, kopijavimo paslaugas, vykdo automatizuot informacijos paie bei moko kokybi kos paie kos metod vartotojus. Specializuoti skyriai ne tik dalyvauja LIBIS (Lietuvos integrali bibliotek informacin sistema) k rime, bet, apra ydami periodikos straipsnius kra totyros, meno klausimais bei atrinkdami straipsnius jaunimui ir vaikams aktualiomis temomis, didina OPAC (elektroninio bibliotekos katalogo) informacines galimybes. Atnaujintoje bibliotekos interneto svetain je sukurta Virtuali Klaip dos kra to meninink galerija metais prad jome ir antr bibliotekos modernizavimo etap filial kompiuterizacij. Per miesto valdyb Kult ros ministerija bibliotekai pagal panaud paskyr 4 kompiuterius. Jie jungti viening bibliotekos kompiuterin tinkl, ir interneto, dokument kopijavimo, skaitmenin s informacijos paie kos paslaugas prad jome teikti Kalnup s ir Ruonoiuko filialuose. iose bibliotekose 2

3 ateinan iais metais numatoma gyvendinti suaugusi kompiuterinio ra tingumo program. Modernizuotose padaliniuose toliau t siamos Atviros visuomen s instituto ir Atviros Lietuvos fondo remtos programos : - Vaik bibliotekoje Vaik biblioteka vaik informacijos, savi vietos ir kult ros centras, - Jaunimo bibliotekoje Interneto skaityklos rimas Klaip dos miesto savivaldyb s vie ojoje bibliotekoje ir Fonoteka Jaunimo bibliotekoje - kokybi kos audio/video informacijos galimyb, - Meno skyriuje Kurkime savo aplink ir Virtuali galerija meno bibliotekoje, - Kalnup s filiale Bibliotekos modernizavimo pl timas naujos galimyb s vartotojams, Finansavimas gautas naujam projektui Taikus internetas ir kompiuterinio ra tingumo pagrindai vyresnio am iaus mon ms, kuris bus gyvendintas 2002 metais Kauno filiale. 2 u davinys. Ekonomi kai naudojant l as, formuoti spaudini ir kit dokument fond, kuris atitikt miestie informacinius, kult rinius ir rekreacinius poreikius. Laikantis teisini akt tvarkyti dokument fondus taip, kad jie b tvarkingi, informatyv s ir maksimaliai prieinami skaitytojams. Suprantame, kad iandien niekas negali skirti pakankamai l spaudini komplektavimui. Vidutin knyg kaina i augo nuo 3,5 Lt (1993 m.) iki 15 Lt (2001 m.). Komplektavimo skyriui tenka atsakingas u davinys kiek manoma pigiau nupirkti leidykl, kuri respublikoje per 500, vertingiausius leidinius bibliotekoms. Kult ros ministerijai rekomenduojant, biblioteka yra sudariusi sutarti su UAB M knyga, kuri centralizuotai apr pina bibliotekas knygomis, ta iau ji bibliotekos sakymus vykdo tik 79 proc. Komplektavimo skyriaus darbuotojos yra u mezgusios tiesioginius kontaktus su 32 leid jais, bei perka knygas Klaip dos miesto knygynuose. Perkant tiesiogiai i leid, vidutini ka knygos kaina -13 Lt, o knygynuose knygos pabrangsta 5 Lt ir daugiau. ios periodini leidini platinimo agent ras: Sinfa, Imprres, Klaip dos pa, Lietuvos rytas, Vakar ekspresas, Respublika pristato bibliotekai laikra ius ir urnalus. Bibliotekos padaliniuose prenumeruodami ir be pristatymo kainos platindami gyventojams 1667 komplekt Klaip dos, Respublikos, Vakar ekspreso dienra, nemokamai visoms bibliotekoms gavome : 22 komplektus Klaip dos lietuvi kalba, 17 komplekt rus kalba, po 20 komplekt Respublikos lietuvi ir rus kalbomis, 20 komplekt Vakar ekspreso. J bendra vert 27,1 t kst. Lt. ia paslauga, taupydami pinigus, pirmiausiai naudojasi vyresniojo am iaus skaitytojai, kurie anks iau negal davo pasidalyti vienintelio bibliotekos periodinio leidinio egzemplioriaus. Siekiant patenkinti bibliotekos vartotoj paklaus spaudiniams, tenka naudotis visais komplektavimo altiniais. Komplektavimo darb komplikuoja operatyvios informacijos apie leidyb stoka, finansavimo sutrikimai ir pa leidykl leidybin politika. Pvz. iais metais pagrindin s leidyklos kelis m nesius leido tik mokyklinius vadov lius, ma ai beleid iama lengvo turinio gro ini knyg, detektyv, o ios lekt ros m jai guod iasi neberand k skaityti. Bibliotekos spaudini ir kit dokument fondai buvo komplektuojami u l as gautas i Savivaldyb s biud eto 161 t kst. Lt., Kult ros ministerijos 86,2 kst. Lt, speciali l 6,8 t kst. Lt. Knyg nupirkta u 164,4 t kst Lt, spaudos u sakyta u 68, 4 t kst. Lt, kompaktini plok teli, vaizdajuos, 3

4 skaitmenini dokument u 12,9 t kst. Lt. Kaip parama gauta spaudini u 7,9 t kst.lt ir privalom egzempliori u 720 Lt. Atviros Lietuvos fondas dalinai r Rusijos leidykl knyg pirkim pagal projekt Pu kino biblioteka. Bibliotekos fondus papild knygos u sienio kalbomis, kurias dovanojo p. Ulrich Kessler (Vokietija), Anglijos Derbyshire biblioteka, Izraelio ambasada, p. V.Skripka (Austrija). Knygas dovanojo Atviros Lietuvos fondas, UAB M knyga, UAB Piguva,Valstyb s inios, Nacionalin M. Ma vydo biblioteka, privat s asmenys. S.D iugas, A.Matulkait s, B,Tinkevi ir kt met pabaigoje bibliotekos sistemoje buvo 377 t kst.egzempliori, 87 t kst. pavadinim spaudini. Gro in literat ra sudaro 60 proc., akin literat ra 40 proc. Vienam Klaip dos miesto gyventojui tenka 1,9 egz., vienam skaitytojui 15 egz.spaudini Per metus sigyta 22 t ks. egz., pavadinim dokument, i j : knyg 15 t kst. egz. spaudos - 7 t kst. egz., kit dokument egzempliori. iais metais sigijome 2,2 t kst. spaudini daugiau nei 2000 metais metais Jaunimo skyriuje atidaryta fonoteka, 2000metais Vaik skyriuje aisloteka, 2001metais Meno skyriuje centras mogus. Menas. Aplinka. iems kompiuterizuotiems ir kita technika apr pintiems skyriams prad jome pirkti ne tik spausdintas informacijos laikmenas, bet ir kompaktines plok teles, vaizdajuostes, CD-ROMus, DVD, aislotekoms mokomuosius aislus. Ne ma iau atsakingas Komplektavimo skyriaus darbas temin dokument atranka ir tolygus sigyt spaudini paskirstymas bibliotekos padaliniams. Vidutini kai vieno pavadinimo spaudini nupirkome tik po 4 egzempliorius. Tod l meno tematikos spaudinius perkame tik Meno skyriui, jaunimo lekt Jaunimo skyriui, vaiki Vaik skyriui ir vaikus aptarnaujantiems filialams. Bibliografijos,informacijos skyriuje komplektuojamas i samus informacini dokument fondas. Skaitytoj aptarnavimo skyriui, Kalnup s ir Pempinink filial fondams perkami visi, universalios bibliotekos profil atitinkantys, dokumentai. Ma ieji filialai, kuriems perkami b tiniausi universalaus turinio ir informacini dokumentai, reikalingi u klausoms atsakyti, gro iniais k riniais raginami keistis tarpusavyje. Visiems bibliotekos padaliniams knygos paskirstomos atsi velgiant sutelkt skaitytoj skai. Toks paskirstymas skatina bibliotekos darbuotoj aktyvum. Pagal galimybes skyri ir filial darbuotojos dalyvauja dokument komplektavimo darbe. Skaitytoj pageidavimai fiksuojami deziderat kartotekose, kuri pagrindu teikiami pasi lymai d l spaudini sigijim. Met pabaigoje padalini vyriausios bibliotekinink s turi galimyb knygynuose u sisakyti spaudinius, reikalingus j bibliotek fondams papildyti. Spaudini tvarkymas ir tvarkos fonduose palaikymas imlus laikui darbas. Per 2001 metus Komplektavimo skyrius LIBIS ( Lietuvos integrali bibliotek informacin sistema) ra originali ra ir sutvark egz. spaudini. I viso LIBIS yra ra ai apie m bibliotekos dokumentus. Nacionalin s M. Ma vydo bibliotekos LIBIS centro darbuotojai teikia konsultacijas katalogo k rimo klausimais. Su jais palaikomas nuolatinis kontaktas archyvuojant sukurt duomen baz, taisant klaidas ir sprend iant kitas katalogo rimo problemas. Kol bibliotekos filialai dar nekompiuterizuoti, skaitytojai nei mok naudotis elektroniniu katalogu, ir senieji fondai neatsispindi elektroniniame kataloge, tvarkomi ir korteliniai bibliotekos katalogai. Tai dvigubas darbas komplektavimo skyriui, o 4

5 padaliniuose nema ai laiko sugai tama darant at ymas apie nura ytus spaudinius ir siekiant, kad katalogai b informatyv s ir tvarkingi. Vien komplektavimo skyriuje tarnybin ir ab lin katalogus sud ta 5038, padauginta , i imta i ab linio, tarnybinio, individualios apskaitos katalog kortel s. Dokument fondai nuo 1991 met visoje respublikoje nuolat ma jo. LR Kult ros ministerijai 2000 met prad ioje, patvirtinus Bibliotekos fondo apsaugos nuostatus, fondo ma jimas sustabdytas, nes leid iama nura yti tik tiek spaudini, kiek buvo gauta per metus, bet tai nerei kia, kad jau atsikrat me nepaklausi, pasenusi ir susid jusi spaudini. Ypa daug pasenusio turinio ir dubletini leidini Pempinink, Melnrag s filialuose ir Skaitytoj aptarnavimo skyriuje ir saugykloje metais i bibliotekos fond nura yta 19,9 t kst. egzempliori spaudini. filial - 14,1 t kst. i CB - 3,4 t kst., i vaik filial 2,4 t kst. daugiausiai spaudini nura yta i Pempinink ir Vingio filial. Vie osios bibliotekos atlieka savo funkcijas, jeigu j fondai yra aktyviai naudojami. Optimalus fond apyvartos rodiklis (3). Tvarkant fondus ir aktyvinant j duot, bibliotekos fond apyvartos rodiklis po truput ger ja metais fond apyvartos rodiklis buvo 1,9, o 2001 metais - 2 : skyriuose 1,7, filialuose 1,9, vaik filialuose 2,7. Problemi kas dokument fond atvirumo ir saugumo klausimas. iuo metu Atviri skaitytoj fondai sudaro 87 procentus. Skaitykl parankiniuose fonduose daugiausiai akin literat ra, kuri reikalinga atsakant skaitytoj u klausas arba yra labai paklausi, tod l nei duodama namus. Bibliotekose suformuotos spaudini, duodam u u stat, fondo dalys, trumpinamas i duoties terminas, imami delspinigiai. ios drausminan ios priemon s taikomos, siekiant apsaugoti spaudinius nuo vagys ar knyg negr inimo d l aplaidumo. Fond apipavidalinimas padeda skaitytojams susirasti reikalingas knygas. orientuotis bibliotekoje metais naujai pertvarkyti ir apipavidalinti Meno skyriaus, Kalnup s ir Vingio filial fondai. 3 u davinys. Kurti konforto s lygas ir teikti kokybi kas paslaugas vartotojams, keisti visuomen s po bibliotekas. Bibliotekos materialin s baz s gerinimo galimyb s didele dalimi priklauso nuo finans, ta iau bibliotekos darbuotojos deda daug pastang kuriant esteti aplink ir palaikant tvark. Bibliotekose sud tinga pakeisti interjer, bet pasikeitimus bibliotekoje skaitytojai pastebi ir vertina. Po remonto buvo pertvarkytas Meno skyrius, Kalnup s ir Vingio filial patalpos. Ypatingu savitumu pasi ymi Ruoniuko, Pel iuko, Karlskronos, Debreceno filialai, kur bibliotekos darbuotojos to pasiek be papildomo finansavimo. Ta iau labiausiai bibliotekos vertinimas priklauso nuo informacijos gavimo patogumo. Nepakankamai sigyjant spaudini ir apribojant spaudini i duot, skaitytojams n ra patenkinti skaitymo lygomis, bet taip suteikiama daugiau galimybi ir garantij, at jus bibliotek, gauti reikaling informacij.ypa bibliotekos presti as nuken ia, jeigu skaitytojams pasakoma, kad reikalingos informacijos n ra, ir nenurodoma, kur j b galima gauti. Bibliotek darbuotojai vairius apribojimus tur taikyti tik ypatingais atvejais ir individualiai skaitytojams paai kin j b tinum. Bibliotekininko po ris skaitytoj turi b ti pozityvus. Kei iant visuomen s po bibliotekas da niau reik taikyti vairias skatinimo, o ne baudimo priemones. Kaip skatinimo pavyzd galima pateikti Garb s skaitytojo biliet, vaik bibliotek aktyvistams teikiamus pad kos ra tus, proginius lipdukus, nemokamo naudojimosi internetu valandas. Geriausi ir aktyviausi 5

6 skaitytojai skatinami, dovanojant knygas, o Vaik bibliotekose netgi pakvie iami bibliotekos gimtadienio ventes su tortu. is veiklos baras labai priklauso nuo bibliotekininko k rybingumo. Ne visiems skaitytojams patinka skaityti skaityklose, ta iau 310 skaitykl darbo viet, pastaruoju metu, da nai b na u imtos. Modernizuotuose bibliotekos skyriuose teikiamos spaudini bei skaitmenin s informacijos kopijavimo, skanavimo paslaugos leid ia naudoti informacij patogesn mis s lygomis. Per metus padaryta 56,4 t kst. kopij. Skaitytojai gali naudoti 15 kompiuteri informacijos paie kai internete. Tai mokama paslauga, ir tik Skaitytoj aptarnavimo skyriuje suteikta galimyb kompiuteriu 30 min. per dien pasinaudoti nemokamai. Dar 4 kompiuteriai skirti informacijos paie kai prenumeruojamose duomen baz se: Lietuvos periodin s spaudos bibliografin je straipsni baz je, Teis s akt baz je LITLEX, Penki kontinent virtualaus spaudos kiosko duomen baz je, Verslo ini informacijos archyve, u sienin je pilnatekst je duomen baz je EBSCO ir ABIS (automatizuotoje bibliotekos informacin je sistemoje). Augant informacijos resursams, vartotojams vis sud tingiau patiems rasti reikaling informacij, tod l nenuostabu, kad vis da niau kreipiamasi bibliotekininkus. Per 2001 metus bibliotekoje atsakyta 62,8 t kst. u klaus. Sud tingiausios temin s u klausos. J atsakyta 36,9 t kst., adresini 17,1 t kst., tikslinam 5,5 t kst., faktografini 3,2 t kst. Spart jant kompiuterizacijai siekiama, kad bibliotekos skaitytojai patys mok naudotis informacijos altiniais. Biblioteka si ugdyti skaitytoj informacinius geb jimus. iuo tikslu kurtas Informacini geb jim ugdymo centras Vaik skyriuje. Per metus pravestos 29 informacini geb jim ugdymo pamok s, kuriose dalyvavo 632 vaikai. Skaitytoj aptarnavimo skyriuje antradieniais ir ketvirtadieniais 15 val. bibliografai moko skaitytojus naudotis LIBIS, ABIS, supa indina su Bibliografijos ini leidiniu. Jaunimo skyriaus Interneto skaityklos organizuojamus mokamus kursus lank 23 mon s. Interneto paslaugomis ioje skaitykloje 2001 metais naudojosi tik 275 skaitytojai, ir apsilank jie 5,1 t kst. kart, perpus ma iau nei 2000 metais, nes ilg laiko tarp skaitykla nedirbo d l gedim. viso interneto paslaugomis pasinaudojo lankytojai. Biblioteka n ra paj gi patenkinti vis gyventoj poreiki, o skaitytojai tikisi diferencijuot ir kokybi paslaug. Keletas tikslini grupi buvo i skirta ir m bibliotekos sistemoje. Jaunimo skyriuje atnaujinta Fonoteka, kuri vis populiar ja. Dabar kolekcijoje yra 316 kompaktini plok teli. Fonotekoje kaupiama informacija apie jaunimo muzik. Fonoteka naudojosi 1,2 t kst. skaitytojai. Europos informacijos centras EIC kurtas, siekiant patenkinti augant poreik informacijai apie Europos integracijos procesus. ia lank si 2,7 t kst. lankytoj. aisloteka Vaik skyriuje kurta siekiant didinti vaik u imtum ir lavinti j rybinius sugeb jimus. Vaikai aislotekoje lank si 6,3 t kst. kart. Modernizavus Meno bibliotek, kurtas informacinis centras mogus. Menas. Aplinka. Centro tikslas sukaupti vertingiausi informacij meno klausimais, per edukacin veikl supa indinti visuomen su meno procesais, per Virtuali Klaip dos kra to meninink galerij pristatyti kra to dailininkus pasauliui. Vykdant edukacin veikl bibliotekos darbuotojos pareng ir CD-ROM ra 9 paskaitas apie antikin dail, gotikos, renesanso, baroko, iuolaikin men, floristik, vienuolyn men. Meno skyriaus i viso perskaityta 14 paskait, vyko 7 vaizdo film demonstracijos. Bibliotekoje kuriasi kino meno m klubas VIDEO arka 6

7 Parengus projekt Internetas - lygios galimyb s visiems gautas finansavimas centro informacinio centro 4 u davinys.organizuoti kult rin veikl, ir per renginius bei parodas populiarinti skaitym ir k rybing informacijos naudojim. 5. Ypating d mes skirti vaikams ir paaugliams: teikti pagalb mokymuisi, lavinti k rybingum ir organizuoti laisvalaik. 6. Reklamuojant bibliotekos paslaugas, pl sti bibliotekos vartotoj rat. 7. Kelti bibliotekinink kvalifikacij, kad b tume kompetentingi skaitytoj konsultantai informacin s visuomen s k rimo procese. Bibliotek tinklas. Gyventoj aptarnavimas. Reklama. Per metus bibliotek tinklas nepasikeit. Bibliotekoje sukurtos naujos paslaugos suaktyvino bibliotek darb. Nors skaitytoj skai ius lankomum, i augo ir dokument i duotis. ie rodikliai buvo pagrindiniai bet dalis bibliotekos paslaug sunkiai vertinamos tradiciniais darbo vertinimo kriterijais. Kaip vertinti aislotekos ir aisl kampeli, steigt vaik filialuose efektyvum, informacini geb jim centro bei Meno skyriuje vykdom edukacini program naud? Da nai program dalyviai net ne bibliotekos skaitytojai, bet tikim s, kad jais taps. Nors apie bibliotek ir jos renginius da nai pasirodo straipsniai laikra iuose, pastebime, kad apie naujas bibliotekos paslaugas ir informacines galimybes klaip die iai n ra pakankamai informuoti. Turime k pasi lyti, tod l ry iai su visuomene pilnai nei naudota galimyb. Atviros visuomen s instituto suteikta galimyb pasi sti vien bibliotekos darbuotoj trij m nesi sta uotei Amerikos Queens rajono vie bibliotek bibliotekos veiklos pripa inimas ir vertinimas. Baig si antrasis t kstantmetis. Kalbama apie nauj informacin s visuomen s am. Susumuojami nepriklausomos Lietuvos laim jimai ir praradimai. D iugu, kad bibliotekos i liko, sustipr jo j pozicijos, o paskutiniaisiais metais, bent jau od iais, bibliotek modernizavimas i skiriamas kaip prioritetin kult ros sritis. Ne be LBD, kit bibliotekini institucij aktyvumo pasiekta, kad apie bibliotek problemas kalbama valstybiniame lygmenyje. Respublikos bibliotekinink pavyzdys padr sino ir mus dalyvauti sprend iant bibliotek likim. Bibliotekos kolektyvas pasiunt lai kus seimo nariams, kuriuose buvo pra oma pakeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo projekte pateikt si lym bibliotek veikl priskirti prie savaranki savivaldyb s funkcij si lym vie bibliotek veiklai suteikti priskirt savivaldyb s funkcij status. Kartu su Kretingos M. Valan iaus bibliotekos darbuotojomis apsvarst me Lietuvos Kult ros ministerijos parengtas Lietuvos kult ros politikos nuostatas, ir pasi me ra yti punkt : Priimti ir gyvendinti bibliotek moderniazavimo program. Bibliotekos direktor B. Lauciuvien met prad ioje ra tu kreip si Klaip dos miesto mer E. Gentvil : pateik informacij apie poky ius bibliotekos veikloje; supa indino su planais; primin apie Kult ros ministerijos ra D l prioritetinio savivaldybi vie bibliotek finansavimo. Viliam s, kad bibliotek 7

8 veikla susidom s vald ios vyrai, nors de imties met praktika parod, kad naudingiausia pasikliauti savo pastangomis. Apie 1997 metus apsisprend sukti vair bibliotekos modernizacijos kryptimi iandien galime pasid iaugti neblogais pasiekimais. Pasirinkta bibliotekos vystymo strategija s kmingai sutapo su Atviros Visuomen s instituto finansuojam program prioritetais. Parama pad jo diegti naujas technologija, dalyvaujant sta uot se, pakelti darbuotoj kvalifikacij. Renovuotos ir modernizuotos Centrin s bibliotekos, Jaunimo ir Vaik skyri patalpos, pakito padalini darbo turinys, sukurtos naujos paslaugos. Tuo pa iu metu s keisti dar sovietiniais laikais susiformavusius santykius, kai dalis skaitytoj elgdavosi taip, lyg lankydamiesi bibliotekoje daryt malon. iandien grie tos bibliotekos taisykl s, delspinigiai, u statas, i duoties ribojimas jau nebenaujiena. iuos nepatogumus kompensuojame knyg gausa, tvarka, kult ringu aptarnavimu. Per 10-met bibliotekoje skaitan klaip die skai ius augo ne ymiai, ta iau j aktyvumas enklus. Skaitytoj skai iaus kaita metais skaitytojai Lankytoj ir i duoties augimas metais Lankytojai duotis 2000 metais siek me u baigti prad tus darbus: technin s baz s pagrindu me naujas paslaugas jaunimui, vaikams, daugiau d mesio skyr me vaikams su negalia. Pagal Atviros Visuomen s Instituto finansuojam program k me metodik informaciniams geb jimams ugdyti, ir pagal j organizavome u si mimus Vaik literat ros informacini geb jim centre. Savo skaitytojus ir miesto visuomen steng s supa indinti su naujomis bibliotekos informacin mis galimyb mis. Bibliotek poky iams vertinti b tinas laikas. Bibliotekininkai ino ir palaiko bendr tiksl kurti ateities bibliotek kartu nepamir tant iandienini skaitytoj poreiki. Skaitant daugelio skyri ir filial darbuotoj ataskaitas u 2000 metus jau iamas pasitenkinimas ir pasidid iavimas 8

9 darbo rezultatais. Skyriaus ved ja R. Zapalyt apie Vaik literat ros skyri ra o... sukurta aplinka, kur gra iai dera tradicin biblioteka ir naujos technologijos. Debreceno filialo vyr. biblitekinink V. Vogulyt ieji Debreceno bibliotekai buvo klest jimo metai, nes per 10 met nebuvo tiek daug skaitytoj ir duoties.... Vis bibliotekoje vykstan poky garantas darnus, k rybi kas, besimokantis kolektyvas. Dirbdamos moderniose bibliotekose ir i mokusios naudotis naujomis technologijomis bibliotekos darbuotojos gyja daugiau pasitik jimo ir palaipsniui kei ia skaitytoj po bibliotek ir bibliotekininko profesij. O pasitik jimo tikrai reikia, nes jau ateinantiems metams numatyti ne ma iau sud tingi ir atsakingi darbai. Planuodami renovuoti ir modernizuoti Meno literat ros skyriaus patalpas bei sumoderninti veikl ruo s iems darbams. Pareng me ir gavome Atviros Visuomen s Instituto finansavim projektui Kurkime savo aplink, ALF param projektui Virtuali galerija meno bibliotekoje. Jau atlikti ir io skyriaus renovacijos projektavimo darbai. Viena i filial darbuotoj ataskaitoje samprotauja: Kadangi neturime kompiuteri, bibliotekininkas ir skaitytojas gali naudotis tik gerai sutvarkytu fondu, katalogu... savo patirtimi ir atmintimi. Fond ir katalog tvarkymui per de imtmet skirtas didelis d mesys. Dokument fondai suma jo, bet pastebimai pager jo j kokyb. Nors kompiuterizacija jau ir prie filial slenks io, didel d mes skyr me katalog tvarkymui. Gauta dokument metais Gauta i viso Nura yta i viso Dokument fond kaita Yra fonduose sami 2000 met veiklos analiz, tik tina, i ry kins tr kumus, kuri daro kiekvienas dirbantis. Juos b tina suvokti, kad gal tume dar keletu centimetr kilstel ti kartel savo veiklai. 9

10 2. Bibliotek tinklas. Gyventoj aptarnavimas. Reklama Per metus bibliotekos tinklas nepasikeit. Tobulinant paslaug strukt kuriami specializuotos informacijos centrai. Bibliografijos ir informacijos skyriuje 2000 bir elio 8 dien veikl prad jo Europos Informacijos Centras, dirbantis pagal Europos Komiteto prie LR Vyriausyb s ir Klaip dos miesto savivaldyb s vie osios bibliotekos bendros veiklos nuostatus. Vaik literat ros skyriuje kurtas Informacini geb jim ugdymo centras bei aisloteka. Jaunimo literat ros skyriaus sud tyje kmingai veikia interneto skaitykla, fonoteka, u sienio literat ros kabinetas. Centr rim apsprend naujai besiformuojantys visuomen s poreikiai; integracija Europos s jung, informacinio ra tingumo ir vie os prieigos prie informacijos tinumas. aisloteka bei fonoteka daugiau sprend ia socialines laikme io problemas. Bibliotek skai ius 15: filial 14; ( i j vaik filial 4 ) Skaitytoj telkimas Per de imtmet skaitytoj skai ius ne ymiai augo. Prad ioje j takojo padid s periodikos skaitytoj skai ius, v liau paslaug, siejam su naujomis technologijomis atsiradimas. Bibliotekose taikomos priemon s: skaitytoj bilietas, delspinigiai, i duoties ribojimas, u statas drausmino skaitytojus, suaktyvino lankomum, i duot, ir takojo skaitytoj telkim metais bibliotekoje skait 12.5 proc. klaip die ( ,5 t kst. gyventoj ), 2 proc. daugiau nei 1999 metais. Vaik skyriuje skaitytoj skai ius i augo 67 proc., Jaunimo skyriuje 21 proc., Debreceno filiale 19 proc., Ruoniuko vaik filiale 16 proc. Bibliotekose, kur skaitytoj skai ius enkliai padid jo, pastaruoju metu buvo atliktas remontas, kompiuterizacija, keit si darbuotojos. K rybingai dirbo visas bibliotekos kolektyvas, tod l skaitytoj skai ius per metus i augo 9 proc., ir tai yra did iausias augimas per pastaruosius metus. Analizuojant skaitytoj sud pastebima, kad daugiausiai bibliotekose skait vaikai ir jaunimas. Jie sudar 68 proc. (3 proc. daugiau nei 1999 metais) skaitytoj, ta iau pagal am iaus grupes lyginant su 1999 metais visose bibliotekose, i skyrus Jaunimo skyri ir Debreceno filial, ma iau skait X-XII klasi moksleivi. Besimokantys kitose mokymo staigose daugiau skait bibliotekos skyriuose, ma iau filialuose. Filial darbuotojos ataskaitose ra o, kad negali tenkinti student poreiki. V-IX klasi moksleiviai - labiausiai skaitanti grup sudar 26 proc. skaitytoj. iai skaitytoj grupei reik skirti ypating d mes, kad poreikis naudotis bibliotekomis nei nykt. 10