IKT SVARBA ANDRAGOGŲ PROFESIONALIZACIJAI GRUNDTVIG PROGRAMOS KONTEKSTE
|
|
- Mantas Ambrasas
- prieš 2 metus
- Peržiūrų:
Transkriptas
1 136 P R O F E S I N I O R E N G I M O T Y R I M A I 1Margarita Teresevičienė, Aušra Rutkienė ANOTACIJA LT IKT SVARBA ANDRAGOGŲ PROFESIONALIZACIJAI GRUNDTVIG PROGRAMOS KONTEKSTE Nors darbas suaugusiųjų švietimo srityje vyksta nuolatos, neseniai lietuvių kalboje atsiradęs andragogo terminas lemia, kad ši profesijos samprata dar nėra aiškiai apibrėžta. Kalbant apie andragogų profesionalizaciją, svarbu pabrėžti, kad tai procesas, kurio metu kaupiami, tobulinami andragoginės veiklos įgūdžiai, gebėjimai, ieškoma naujų veiklos sričių, kurios vėliau identifikuojamos ir aprašomos. Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje viena iš svarbiausių andragogo funkcijų suaugusiųjų švietimo naujoviškos praktikos plėtojimas, kurį lemia informacinių komunikacinių (IKT) naudojimas. Šių veiksnių svarbą andragogo darbe įrodo ir tyrimai. Andragogų profesionalizacijai geras galimybes suteikia Grundtvig programa. Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad vykdant Grundtvig programą savo IKT gebėjimus patobulino 70 proc. tyrimo dalyvių. PAGRINDINĖS SĄVOKOS: profesionalizacija, andragogas, IKT
2 137 Įvadas Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje naujų technologijų skverbimasis į mūsų gyvenimą ir darbo veiklą yra labai spartus. Tai reikalauja nuolat mokytis ir atnaujinti žinias, lavinti įgūdžius, kaupti informaciją bei ją valdyti. Europos Komisija, konstatuodama, kad Europa yra įžengusi į Žinių amžių, pasireiškiantį kultūriniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime (Memorandum, 2000), įvardijo ir naujuosius esminius gebėjimus būtinus normaliai gyventi ir skatinti užimtumą Europoje. Šie gebėjimai tampa gyvybiškai būtini ne tik į darbo rinką žengiančiai jaunajai kartai, bet ir jau esantiems darbo rinkoje suaugusiesiems. Perėjimas prie žiniomis grindžiamos visuomenės Europoje kelia reikalavimus nuolat atnaujinti suaugusiųjų turimus gebėjimus. Naujosios technologijos plinta ir suaugusiųjų švietime. Vis daugiau dėmesio skiriama pasitelkti informacines technologijas didinant mokymo proceso veiksmingumą. Įvairūs technologiniai sprendimai vis plačiau taikomi studijų procese. Todėl šalia tradicinio mokymosi atsiranda nuotolinis mokymasis. Kaip teigia Targamadzė, Petrauskienė (2008), mokymą(si) lemia dvi veiksnių grupės procesų globalizacija ir naujų IKT (informacinių komunikacinių technologijų) taikymas. Lietuvoje atlikti tyrimai (Teresevičienė ir kt. 2006; Tamošiūnas ir kt. 2005) rodo, kad suaugusieji dažniausiai mini, kad jiems trūksta užsienio kalbos žinių ir įgūdžių. Toliau jie nurodo IKT naudojimo įgūdžių stoką. Andragogai savo profesinėje veikloje taip pat naudojasi IKT, tačiau jie dar neišnaudoja visų šiandieninių technologijų teikiamų galimybių. Taigi šiame straipsnyje analizuojama problema nepakankamas IKT naudojimas andragogų profesinėje veikloje. Straipsnio tikslas atskleisti IKT svarbą profesinei andragogų veiklai. Straipsnio objektas IKT naudojimas andragogų veikloje siekiant profesionalumo. Uždaviniai: 1. Pagrįsti IKT svarbą andragogų profesionalizacijos procese. 2. Pristatyti tęstinio profesinio mokymo apie Grundtvig programos pasiūlą ir paklausą empirinio tyrimo rezultatus. Tyrimo metodai: dokumentų analizė ir anketinė apklausa. Kiekybinio tyrimo rezultatai apdoroti naudojant aprašomąją statistiką ir neparametrinius metodus. Andragogų profesionalizcija Kaip teigia Teresevičienė ir kt. (2006), andragogika mokslas apie suaugusiųjų mokymąsi, o andragogas suaugusiųjų mokytojas. Savarankiško mokymosi vadove Andragogas praktikas (2003) nurodomos tokios andragogo veiklos sritys: a) asmeninio ugdymosi sritis (6 kompetencijos); b) profesinės savybės organizacinė sritis (5 kompetencijos); c) profesinės savybės veiklos sritis (3 kompetencijos); d) profesinės savybės vertinimo sritis (2 kompetencijos). Andriekienės ir kt. teigimu (2007), andragogas yra ne tik suaugusiųjų mokytojas, bet ir tyrėjas. Andragogo dėstytojo (suaugusiųjų mokytojo), andragogo organizatoriaus, andragogo praktikos vadovo veiklos sritys yra daugiau teorinio, praktinio pobūdžio, o andragogo analitiko (tyrėjo) veiklos sritis labiau pasižymi diagnostiniu, prognostiniu bei strateginiu pobūdžiu (ir reikalauja specifinio profesinio kompetentingumo, kuris taps dar aktualesnis, kai Lietuvoje įsigalios mokymosi pasiekimų, įgytų įvairiose aplinkose, vertinimo bei pripažinimo mechanizmas. (Andriekienė ir kt. 2007). Andragoginės studijos (2012) pateikia suaugusiųjų švietimo sistemos modelį (žr. 1 pav.), kuris parodo, koks platus yra andragogo veiklos laukas.
3 138 1 pav. Suaugusiųjų švietimo sistemos modelis ( Andragogines studijos, 2012: 23) Atsižvelgiant į Lietuvoje atliktus andragogo profesinės veiklos tyrimus (Andriekienė, Anužienė 2006; Mačianskienė ir kt. 2004; Juozaitis 2008; Jatkauskienė, Jatkauskas 2010 ir kt.), galima teigti, kad andragogo veikla pasižymi vaidmenų įvairove (andragogas gali būti lektorius, organizatorius (vadybininkas), konsultantas, tutorius, mentorius ir kt.). Ryškėja andragogų veiklos sritys, kurias šiandien galima įvardinti tik iš dalies: konceptualizavimo, realizavimo, pagalbos, paramos suaugusiam besimokančiajam, vadybos, vertinimo, refleksijos ir kt. (Andriekienė ir kt. 2009). Jas aptariant, buvo atsižvelgta į suaugusiųjų mokymosi metodų pokyčius, išaugusią suaugusiųjų švietimo paslaugų pasiūlą ir paklausą bei naują mokymosi aplinką, poreikį sujungti formalųjį, neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, orientavimo, konsultavimo reikmes. Akivaizdu, kad andragogo profesionalumas gali reikštis tik tam tikrose srityse. Profesionalizacija procesas, vykstantis dviem lygmenimis, kurie tarpusavyje glaudžiai susiję. Tai profesinių, mokslo žinių, sukuriančių kompetentingos veiklos teorinį ir empirinį pagrindą, kaupimas bei visuomeninis profesijos ir jos specifinių kvalifikacijų ir kompetencijų pripažinimas. (Siebert 2007). Profesionalizaciją galima aiškinti kaip specifinių mokslo žinių kaupimą, kompetencijų, reikalingų profesinei veiklai, įgijimą ir tobulinimą. Veiklos profesionalizacija tai naujų ar dar iki galo nepatenkintų socialinio naudingumo poreikių identifikavimas, aprašymas, profesinės veiklos konstravimas ir valdymas (Perrenoud 2005). Gilintis į andragogų veiklos profesionalizaciją verta jau vien dėl ryškių suaugusiųjų švietimo srities pokyčių: pereinama nuo andragogų teikiamų paslaugų pasiūlos prie paslaugų paklausos logikos; suaugusiųjų švietimo veikėjai (besimokantieji) pageidauja būti aktyvūs pokyčių dalyviai, t. y. pereinama prie veiklos, grįstos rezultatais ir logika. Savaime suprantama, kad tokiu atveju iškyla andragogo veiklos profesionalumo klausimas, reikalaujantis jo profesinės veiklos aprašymo, kūrimo ir valdymo. Svarbu tikslinti kompetetingo profesionalo reikšmę. Le Boterfo (2007) nuomone, kompetentingas profesionalas tai toks darbuotojas, kuris: laiku imasi rezultatyvios iniciatyvos sudėtingose, kompleksinėse, neapibrėžtose ar netikėtose veiklos situacijose; išsiskiria iš kitų savo intelektiniais gebėjimais valdyti minėtas situacijas; nepraleidžia nė vienos, net mažiausios smulkmenos ar prašymo, kurių pageidauja užsakovas (klientas) ar pati veiklos situacija; demonstruoja rezultatyvią profesinę veiklą derindamas įvairius turimus savus šaltinius skirtingame veiklos kontekste; bendradarbiauja su kitais asmenimis (ypač tada, kai to reikalauja profesinės veiklos
4 139 situacijos įvaldymas); visada analizuoja savo patirtį ir iš jos mokosi; veikia atitinkamai pagal numatytus profesinės etikos reikalavimus. Šie išskirti kompetentingo profesionalo bruožai skiria jį nuo mėgėjo ar tik pradėjusio savo profesinę veiklą asmens. Profesionalizacija yra kompleksinis reiškinys, todėl ji ryški ten, kur žmonės linkę kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, reguliariai atnaujinti žinias ir įgūdžius, reikalingus darbui ir sėkmingai integracijai į darbo rinką, adaptuotis prie naujų technologijų, veiklos organizavimo metodų, įvertinti turimas kompetencijas, jas valdyti ir kt. IKT svarba andragogų profesionalizacijos procese Siekiant patenkinti besimokančiųjų andragogų poreikius, suaugusiųjų švietimas tam gali sudaryti tinkamas sąlygas. Pastaraisiais metais atlikta nemažai tyrimų, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, kaip suaugusieji vertina suaugusiųjų švietimo kaitą, kokie yra jų poreikiai, su kokiomis mokymui(si) trukdančiomis kliūtimis jie susiduria (Tamošiūnas ir kt. 2004; Teresevičienė ir kt. 2007). Šių tyrimų rezultatų analizė parodė, kad į suaugusiųjų mokymą(si) įsitraukia vis daugiau suaugusiųjų, tačiau ši sritis turi ir nemažai spręstinų uždavinių. Tarp tobulintinų suaugusiųjų švietimo sistemos aspektų minimas programų lankstumas, dėstytojų kompetentingumas ir šiuolaikinių metodų taikymas. Tersevičienės ir kt. (2007) atliktos apklausos metu andragogai nurodė, kad didaktinė kompetencija yra vienas iš svarbiausių aspektų jų darbe. Iš profesinių andragogo gebėjimų svarbiausiu įvardytas tinkamų mokymo metodų taikymas. Beveik 20 proc. tyrimo dalyvių andragogų nurodė, kad jiems tiesioginiame darbe trūksta technologijų naudojimo žinių ir įgūdžių. Jucevičienė (2007) teigia, kad mokymasis mokytis tampa vis svarbesnis ir tam yra reikalingas savo mokymosi būdo žinojimas bei atvirumas naujosioms technologijoms, padedančioms mokytis. Kalbant apie atvirumą naujosioms technologijoms, pastebima, kad kompiuterinių technologijų diegimas ir naudojimas skatina individualizmą, kuris siejamas su savarankiškumu, būdingu šiuolaikinei mokymosi sistemai. Petkūnas (2007), nagrinėdamas informacinių komunikacinių technologijų įtaką edukacinei paradigmai, išskyrė du požiūrius edukacinį ir technologinį. Technologinio požiūrio atstovai IKT įvardija tik kaip pagalbą tradicinei pedagogikai paįvairinti. Kita vertus, edukacinio požiūrio šalininkai IKT sieja su paties mokymo ir mokymosi kaita. Pastebima bendra situacija tiek Lietuvoje, tiek Europoje: kintanti sociokultūrinė aplinka, sparti technologijų raida, lemianti tai, kad andragogo profesinėje veikloje IKT atlieka svarbų vaidmenį. Andragogo veikla iš nacionalinio lygmens perkeliama į tarptautinį lygmenį. Kaip teigia Pawlowski (2008), būdingiausi šie galimi internacionalizavimo scenarijai: 1. Internacionalizavimas ir turinio adaptacija, kai studijų turinys parengiamas ir adaptuojamas skirtingose šalyse. 2. Bendradarbiavimo plėtra, kai mokymo paslaugos ar produktai kuriami bendrai skirtingose šalyse. 3. Judumas, kai besimokantieji dirba ir mokosi skirtingose vietose. Norint realizuoti šiuos scenarijus IKT, taip pat būtinos priemonės, nes šiuolaikiniame pasaulyje andragogų veiklos geografiškai dažniausiai neapsiriboja viena šalimi. Grundtving programos teikiamos galimybės andragogams tobulėti Grundtvig programa buvo įsteigta 2000 metais, o nuo 2006 metų ji yra sudedamoji Mokymosi visą gyvenimą programos dalis. Grundtvig programa išsiskiria tuo, kad yra nukreipta į veiklą suaugusiųjų mokymosi srityje, andragogų tobulėjimą, teikia ypatingą reikšmę neformaliajam bei savaiminiam mokymuisi. Grundtvig programos dėmesio centre suaugusiųjų ir alternatyviojo švietimo dalyvių mokymo(si) poreikiai ir institucijos bei organizacijos, teikiančios šias
5 140 paslaugas (EK, 2009). Kaip ir visa Mokymosi visą gyvenimą programa, Grundtvig programa skirta įvairiems mokymosi veiklos dalyviams, tačiau apsiriboja veikiančiaisiais suaugusiųjų švietimo srityje. Grundtvig programos tikslai naujoviškos suaugusiųjų švietimo praktikos, ugdymo turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos, pagrįstos IKT, plėtojimas. Suaugusiųjų švietėjai, naudodamiesi programos Grundtvig remiamomis veiklomis, gali tobulinti savo profesinius gebėjimus konferencijose, seminaruose ir kursuose. Tyrimo eiga ir dalyviai Siekiant išryškinti IKT naudojimo ir mokymų apie IKT naudojimą suaugusiųjų švietime, tyrime įvertinamas Grundtvig profesinio tobulinimosi kursų poveikis ir poreikis. Ekspertų komanda empiriškai tyrė Grundtvig programos veiklos efektyvumą. Tyrimui vadovavo West of Scotland Colleges Partnership (WoSCoP 2009). Šio straipsnio autorės tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo tyrimo veikloje, prisidėjo analizuojant ir apibendrinant gautus duomenis. Kiekybinio tyrimo duomenų rinkimo metodas elektroninė apklausa virtualioje aplinkoje. Toks metodas, remiantis tyrimo rezultatais, leidžia daryti išvadas apie visumą. Tai yra ekonomiškas ir greitas duomenų rinkimo būdas siekiant tirti tarptautinę (31 šalies) populiaciją ir efektyviai vertinti Grundtvig programos dalyvių ir rengėjų požiūrį. Duomenys analizuojami taikant statistinės analizės metodus, naudojantis SPSS programa. Rezultatų analizei naudojama aprašomoji statistika (procentinis pasiskirstymas, vidurkiai). Tyrimo priemonės. Tyrimui atlikti naudojami klausimynai, skirti Grundtvig programos profesinio tobulinimo veiklų dalyviams ir rengėjams, buvo paruošti WoSCoP vadovaujamos tarptautinės 12 ekspertų komandos kaip viena iš projekto Analysis and exploitation of the results of two Grundtvig measures (Lot 2: / ) veiklų. Šiame straipsnyje pateikiama tik nedidelė tyrimo rezultatų dalis; straipsnyje nesiekiama lyginti šalių, pateikiami tik apibendrinti tyrimo rezultatai. Tyrimo eiga. Parengti klausimynai buvo pateikti elektronine forma. Duomenys buvo renkami tarpininkaujant Grundtvig profesinio tobulinimo veiklų teikėjams ir Nacionalinėms agentūroms; elektroninio klausimyno nuoroda buvo siunčiama ir tyrimo dalyviams. Prižiūrint WoSCoP komandai, elektroninės apklausos buvo vykdomos (nuorodos buvo aktyvios) 8 savaites. Tyrimo imtis. Vienos tyrimo dalies dalyviai Grundtvig programos kursų, seminarų, konferencijų organizatoriai ir rengėjai. Klausimynus užpildė 271 rengėjai iš 29 šalių. Antrosios apklausos tiriamieji andragogai, vykę tobulintis į užsienį m. Grundtvig programos finansuojamuose kursuose, konferencijose ir seminaruose, kurių trukmė nuo 5 dienų iki 6 savaičių. Dauguma tyrimo dalyvių (69 proc.) yra moterys. Grundtvig mokymo veikloje daugiausia dalyvavo metų amžiaus, įgiję aukštąjį išsilavinimą (magistro laipsnį turi 54 proc. tiriamųjų, 21 proc. bakalaurai, 11 proc. mokslų daktarai) tiriamieji. Per beveik 10 metų daugiausia Grundtvig mobilumo programoje dalyvavo senosios ES narės (Vokietija ir Italija), tačiau nemažą aktyvumą keliant kvalifikaciją tyrime demonstruoja ir Lietuvos atstovai. Andragogų tobulėjimo renginių pasiūla Grundtving programoje Analizuojant tarptautinę andragogikos veiklą, neįmanoma jos įsivaizduoti be tiesioginio IKT naudojimo. Jau pats apklausos organizavimas, kurio metu tyrimo dalyviai pildė internetinius klausimynus (nuorodas ar priminimus gavo elektoriniu paštu) rodo, kad IKT naudojimas yra viena iš andragogų sudedamųjų profesinės veiklos elementų. Didelis ES Grundtvig programos pasiekimas bendros įvairių teikiamų paslaugų (mokymų,
6 141 seminarų, kursų) bazės sukūrimas metais šioje bazėje buvo pateikta 2565 priemonės, prieinamos 29 Europos šalims. Daugiausia veiklos bazėje registravosi Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Italija (iš viso 1198 veiklos, t. y. 46,7 proc.). Įdomu, kad vertinant siūlomų veiklų skaičių ir suaugusiųjų švietimo tradicijų gilumą nėra tiesioginės priklausomybės, pvz.: Malta yra ketvirtoji pagal teikiamas veiklas, nors Skandinavijos šalys turi daug gilesnes suaugusiųjų švietimo ir mokymo tradicijas. Sukurta įvairių Grundtvig veiklų baze gali naudotis visų šalių andragogai ir tai suteikia plačias galimybes tarptautinei veiklai. Analizuojant teikiamų kursų tematiką, išlieka svarbus IKT taikymas suaugusiųjų veiklose. 2 paveiksle pateikiamas dažniausiai vykdomų kursų tematikos skaičius. Aktualiausia ir dažniausiai siūloma veiklų tematika: kalbų mokymas, didaktika, tarpkultūrinis, europinis švietimas, kokybės vertinimas. Įdomu tai, kad ir IKT taikymo mokymai yra priskiriami prie dažnai teikiamų paslaugų. 2 pav. Pagrindinės siūlomos teminės grupės ir veiklų skaičius Svarbu paminėti, kad iš visų 2565 veiklų 281-ą (11 proc.) yra parengusios tarptautinės komandos (rengėjai iš mažiausiai dviejų skirtingų šalių). Tokiam bendradarbiavimui buvo taikytos įvairios IKT: susirašinėjimas, tiesiogiai garso ir vaizdo pokalbiai. Iš visų Grundtvig finansuojamų veiklų populiariausi yra andragogų profesinio tobulinimosi kursai. Kaip teigia kursų rengėjai ir teikėjai, IKT naudojimo mokymo procese mokymai visuomet yra pirmajame aktualiausių temų dešimtuke (žr. 3 pav.):
7 142 3 pav. Profesinio tobulinimo kursų teminiai laukai (proc.) Įvairių Grundtvig veiklų organizatoriai tyrimo metu nurodė, kad IKT yra vienas iš svarbiausių veiksnių suaugusiųjų mokyme, tačiau tarptautiniu lygmeniu šiuo metu jam nėra skiriama daug dėmesio. Labiau pabrėžiamas europinių dimensijų pateikimas, tarptautinis bendradarbiavimas, o IKT taikymas suvokiamas kaip savaime suprantamas veiksnys. Šį aspektą aiškiai iliustruoja kursų organizatoriams pateikta užduotis: iš 32 Europos politikos prioritetų sąrašo nurodyti iki dešimties sričių, į kurias orientuotos siūlomos veiklos. Apibendrinus pateiktus prioritetus procentais, matyti, kad aukščiausio vertinimo sulaukė tarpkultūrinė kompetencija (9,3 proc.), kūrybiškumas suaugusiųjų švietime (7,9 proc.), LLL strategija (7,3 proc. ), o IKT naudojimas suaugusiųjų švietime užima tik 13 vietą (2,9 proc.). Nors trisdešimt dviejų prioritetų sąraše tai nėra aukšta pozicija, IKT taikymas vis dėlto yra būtinas andragogų darbe. Vertindami siūlytų / siūlomų kursų sėkmę, teikėjai sėkmingiausiais įvardijo kalbų mokymo, komunikacinių gebėjimų ugdymo, tarpkultūrinio švietimo, IKT, projektų rengimo kursus, mokymus ir seminarus. IKT paklausa tęstiniame profesiniame andragogų mokyme(si) Andragogai, dalyvavę tyrime, IKT nuotolinio mokymo kursus rinkosi aktyviau ir manė, kad jie bus naudingi jų tiesioginei veiklai (žr. 4 pav.). Apklausa rodo, kad mokymų apie naujų technologijų taikymą kasdieniame andragogo darbe reikia ir jie yra pakankamai populiarūs.
8 143 4 pav. Teminiai laukai Grundtvig kursuose (proc.) Patys andragogai mano, kad tobulinti IKT taikymo gebėjimą tiesioginėje veikloje yra svarbu. Tai rodo ir kiti andragogų veiklą analizuojantys tyrimai (Tamošiūnas ir kt. 2004; Teresevičienė ir kt. 2007). Į klausimą Kokių kursų pageidautumėte ateityje? atsakymas, kad tai IKT naudojimo gebėjimų tobulinimas, užima septintąją pageidautų teminių sričių vietą (žr. 5 pav.). 5 pav. Perspektyvios domėjimosi sritys
9 144 Įdomu tai, kad Grundtvig veiklų organizatoriai laiko IKT taikymo mokymus mažiau svarbiais, jiems suteikia žemesnį prioritetą. Patys andragogai seka naujoves ir norėtų gebėti jas taikyti savo profesinėje veikloje. Prašant andragogų įvertinti, ar patobulino savo IKT gebėjimus pasibaigus Grundtvig profesinio tobulinimosi kursams ar seminarams, teigiamai atsakė daugiau kaip 70 proc. tyrimo dalyvių. Tyrimai atskleidė, kad IKT naudojimas būtinas andragogo profesinei veiklai, todėl iki šiol išlieka poreikis tobulinti šiuos gebėjimus. IŠVADOS 1. Kadangi profesionalizacija yra kompleksinis reiškinys, ji akivaizdi ten, kur žmonės linkę kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, reguliariai atnaujinti žinias ir įgūdžius, reikalingus darbo veiklai ir sėkmingai integracijai į darbo rinką, adaptuotis prie naujos technikos ir technologijų, prie veiklos organizavimo metodų, įvertinti turimas kompetencijas, jas valdyti ir pan. Šiandien išskiriamos andragogo veiklos sritys konceptualizavimas, realizavimas, pagalba, parama suaugusiam besimokančiajam, vadyba, vertinimas, refleksijos ir kt. neišsiverčia be IKT naudojimo. 2. IKT naudojimas svarbus andragogo veiklai. Analizuojant IKT įtaką edukacinei paradigmai, išskiriami du požiūriai edukacinis ir technologinis. Technologinio požiūrio atstovai IKT įvardija tik kaip pagalbą ir tradicinės pedagogikos paįvairinimą. Kita vertus, edukacinio požiūrio šalininkai IKT sieja su paties mokymo ir mokymosi kaita. Abu požiūriai patvirtina IKT svarbą suaugusiųjų mokymui. 3. Viena iš ES Mokymosi visą gyvenimą paprogramių Grundtvig programa išsiskiria tuo, kad yra nukreipta į veiklą suaugusiųjų mokymosi srityje, andragogų tobulėjimą, teikia ypatingą reikšmę neformaliajam bei savaiminiam mokymuisi. Grundtvig programos tikslas suaugusiųjų švietimo naujoviškų praktikų, naujoviško ugdymo turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos, pagrįstos IKT, plėtojimas. 4. Įvairių Grundtvig veiklų organizatoriai nurodė, kad IKT yra vienas iš svarbiausių veiksnių suaugusiųjų mokyme, tačiau tarptautiniu lygmeniu šiuo metu jam neskiriama daug dėmesio. Labiau pabrėžiami kiti prioritetai, o IKT taikymas jau suvokiamas kaip savaime suprantamas veiksnys. Andragogai, dalyvavę įvairiose Grundtvig veiklose, siekia tobulinti savo gebėjimus, jaučiasi patobulėję ir ateityje taip pat norėtų, kad būtų veiklų, skirtų tobulinti informacinio raštingumo kompetencijoms. Literatūra 1. A Memorandum on Lifelong Learning/Comissions staff/working paper. Brussels. Internetinis adresas: 2. Andragoginės studijos (2012) Vilnius: Ugdymo plėtotės centras. 3. Andriekienė R. M., Anužienė B. (2006) Andragoginiai kompetencijų tobulinimo aspektai tęstiniame profesiniame mokyme. Monografija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 4. Andriekienė R. M., Anužienė B., Jatkauskas E. (2007) Andragogo analitiko (tyrėjo) kompetentingumo modelis. Mokytojų ugdymas, Nr. 9. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla Andriekienė R. M., Jatkauskienė B., Jatkauskas E. (2009) Andragogo veiklos ypatumai slaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo aspektu. Sveikatos mokslai, 2 (19). Vilnius. 6. Jatkauskienė B., Jatkauskas E. (2010) Andragogų profesionalizacija veiklos daugiafunkcionalumo aspektu. Mokytojų ugdymas, 14 (1). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla
10 Jucevičienė P. (2007) Besimokantis miestas. Monografija. Kaunas: Technologija. 8. Juozaitis A. (2008) Suaugusiųjų mokytojų profesionalizacija tobulinant andragoginę veiklą. Daktaro disertacija. VDU. 9. Juozaitis A. M. (2008) Andragogų praktikų neformaliojo mokymosi modelis. Monografija. Vilnius. 10. Juozaitis A. M., Juozaitienė R. (2003) Andragogas praktikas. Savarankiško mokymosi gidas. Vilnius: InterSe. 11. Le Boterf G. (2007) Professionnaliser. Le modèle de la navigation professionnelle. Paris: Eyrolles. 12. Mačianskienė N., Gedvilienė G., Linkaitytė G., Teresevičienė M. (2004) Suaugusiųjų mokymasis. Mentoriavimas. Kaunas: VDU leidykla. 13. Pawlowski M. (2008) Globalaus mokymosi kokybė. Aukštojo mokslo kokybė, Perrenoud Ph. (2005) Peut-on réformer le système scolaire? Biron D., Cividini M. et Desbiens J.-F. (Eds.) La profession enseignante au temps des réformes. Sherbrooke: Editions du CRP Petkūnas V. (2007) The Cange of Educational Paradigm under the Influence of ICT Implementation: Reseach on Students Attitudes. Socialiniai mokslai, 3 (57) Siebert H. (2007) Teorijos ir praktikos sąveika. Vilnius: Kronta. 17. Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu. Komisijos komunikatas (2006). Brussells: ECC. 18. Tamošiūnas T., Linkaitytė G. ir kt. (2004) Suaugusiųjų mokymosi galimybių plėtra mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo kontekste. Internetinis adresas: Tamošiūnas T., Šutinienė I., Filipavičienė D., Guseva O. (2005) Neformaliojo suaugusiųjų švietimo būklė ir gyventojų bei darbdavių požiūris į neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Internetinis adresas: (žiūrėta ). 20. Targamadzė A., Petrauskienė R. (2008) Nuotolinių studijų kokybė technologijų kaitos sąlygomis. Aukštojo mokslo kokybė, 5. Kaunas: VDU. 21. Teresevičienė M., Gedvilienė G., Zuzevičiūtė V. (2006) Andragogika. Kaunas: VDU. 22. Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V., Kuncaitis R., Rutkienė A. (2006) Suaugusiųjų mokymasis Lietuvoje: aprėptis, poreikiai ir pasiūla. Internetinis adresas: Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V., Anužienė B. ir kt. (2007) Analitiko kompetencijų tobulinimas ir jų taikymas organizacijose žmonių išteklių potencialo plėtrai skatinti, ESF/2004/ / BPD-193/50PS Žemaitaitytė I. (2001) Neformalusis suaugusiųjų švietimas kaip besimokančios visuomenės veiksnys. Daktaro disertacija. Kaunas: VDU leidykla. 25. Žemaitaitytė I. (2007) Neformalusis suaugusiųjų švietimas: plėtros tendencijos dabartinėje Europoje. Vilnius: Mykolo Riomerio universiteto leidybos centras. SUMMARY Adult teachers (andragogues ) definition is not clear yet because adult teachers act not only in the field of teaching/learning but also in the fields of research, politics etc. Professionalization is a purposeful, continuous and systematic process. There are important to integrate various forms (models) in professional development in order to meet requirements for continuity and systematization. ICT are very important in professionalization process for adult teachers. Results of research show abilities of ICT usage are more important for adult learners neither organizers of Grundtvig activities. Positive evaluation of Grundtvig activities in ICT learning was mentioned in more than 70% of participants.
11 146 Keywords: professionalization, ICT, Adult education ĮTEIKTA 2012 m. lapkričio mėn. Prof. habil. dr. Margarita Teresevičienė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros profesorė Edukologijos katedros vedėja Mokslinių interesų sritys: Suaugusiųjų mokymasis ir e- mokymosi technologijos, mokymosi visą gyvenimą tyrimai, mokymasis grupėse, neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas. Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g LT Kaunas, Lietuva Doc. dr. Aušra Rutkienė Socialinių mokslų daktarė Edukologijos katedros docentė Mokslinių interesų sritys: Socialinių mokslų tyrimo metodai, kiekybinių tyrimo duomenų apdorojimo metodai, nuotolinis mokymas. Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g LT Kaunas, Lietuva Lietuvių kalbos redaktorė Ingrida Balčiūnienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų
DetaliauPATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į
PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.
DetaliauISSN ANDRAGOGIKA, 2013, 1 (4) GERBIAMAS SKAITYTOJAU, Su malonumu pristatau Jums šį išskirtinį Andragogikos mokslo žurnalo numerį. Išskirtin
ISSN 2029-6894. ANDRAGOGIKA, 2013, 1 (4) GERBIAMAS SKAITYTOJAU, Su malonumu pristatau Jums šį išskirtinį Andragogikos mokslo žurnalo numerį. Išskirtinį tuo, kad jis skirtas projekto Andragogikos bakalauro
DetaliauINSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst
INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo
DetaliauKARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI
KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25
DetaliauECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio
ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Education and Training ECVET ) tai viena iš Europoje taikomų
DetaliauViešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO
Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką
Detaliau„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“
VERSLUMO KOMPETENCIJOS POREIKIS IR RAIŠKA VEIKLOJE Tarptautinė konferencija - 2015 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/ RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS
DetaliauVadovu sarasas__ir moksliniai interesai_internetui. doc
2010-2011 m. m. bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų vadovai ir jų mokslinių interesų sritys Edukologijos katedra Kūno kultūra priešmokyklinis Meninis vaiko doc. dr. Aušrin Gumuliauskien 1 - - - - 2
DetaliauKauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.
Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA
DetaliauVERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO
DetaliauProjektas
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. ISAK 970 BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS
DetaliauMicrosoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx
IKIMOKYKLINĖ IR PRIEŠMOKYKLINĖ PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Studijų programa Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika skirta rengti pedagogus darbui su vaikais nuo gimimo iki 7 metų. Studijų programa yra
DetaliauMicrosoft Word - VET-naujienos-55.doc
INFORMACINIS BIULETENIS NR. 55/ 2009 M. BIRŽELIS Skelbimai, naujienos Europos visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo politikos tinklo renginys 2009 m. birželio 15 17 d. Prancūzijoje vyko tarptautinis
DetaliauVILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė:
VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: Jolanta Jurkevičiūtė m. Tyrimo tikslas išsiaiškinti
Detaliau9bfe3ab5-5c62-4c35-b951-ec1b281bbc9d
Projektas PATVIRTINTA Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. d. įsakymu Nr. ŠVIETIMO SEKTORIAUS PROFESINIS STANDARTAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Švietimo sektoriaus
Detaliau2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P
2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:
DetaliauEkonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj
Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012
Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau
DetaliauVILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra
VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Prapiestis Studijų pakopa: Studijų rūšis: Studijų forma:
DetaliauIX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į
IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimas.) 1 tikslas
Detaliauedupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl
edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos
DetaliauViešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius
2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai
DetaliauMicrosoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx
TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Tai vienintelė Lietuvoje studijų programa, rengianti teatro mokytojus. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis teatro meną ir asmenybės
DetaliauPrienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt
Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudaro sąlygas
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Pilietiskumas_klasteris [Compatibility Mode]
Mokslo ir tyrimų klasteris Pilietiškumas ir tapatumas šiuolaikinėje visuomenėje Pilietiškumo kaita, tapatumo iššūkiai: dalyvavimo ir įgalinimo strategijų ieškant Vadovas: prof. dr. Artūras Tereškinas,
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ
DetaliauĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.
ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)
DetaliauPowerPoint Presentation
ERASMUS+ programa: Tarptautinis studentų biuras Erasmus+ informacinė diena 2014 m. rugsėjo 18 d. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį
DetaliauProjektas
BALTOSIOS VOKĖS ŠILO GIMNAZIJA VEIKLOS PROGRAMA 2015 2016 m. m. SITUACIJOS ANALIZĖ 2014-2015 m.m. tikslai: 1. Aktualizuoti ugdymo(si) turinį bei formas atsižvelgiant į visuomenės kaitą, vietos bendruomenės
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO
DetaliauPrivalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_
P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,
DetaliauRegioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar
Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos
DetaliauMediacija gegužės penktadieniai.pdf_didelis
I šeštadienis (2019-08-31) Mediacijos pagrindai Mokymų dieną veda CEDR (Didžioji Britanija) akredituota mediatorė doc. dr. Agnė Tvaronavičienė Ginčo samprata ir sprendimo būdų įvairovė Mediacijos samprata
DetaliauPATVIRTINTA
PATVIRTINTA Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto dekano 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-100 VILNIAUS KOLEGIJA VERSLO VADYBOS FAKULTETAS PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
DetaliauAPROBUOTA: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro koordinavimo tarybos 2018 m. d. posėdyje (protokolo Nr. ) PATVIRTINTA: Kvalifikacijų ir p
APROBUOTA: ir profesinio mokymo plėtros centro koordinavimo tarybos 2018 m. d. posėdyje (protokolo Nr. ) PATVIRTINTA: ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V1-28
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO IR SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2004 M. KOVO
DetaliauSlide 1
Tarptautinės studijos iššūkis visai akademinei bendruomenei Dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva, LSMU, TRSC, Užsieniečių studijų skyriaus vedėja 25 metų patirtis 682 studentai Tarptautinės studijos LSMU
DetaliauEuropos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra
Europos socialinio fondo agentūros 2019 2021 m. strateginis veiklos planas 1 2 Turinys Europos socialinio fondo agentūra. Misija, vizija, vertybės _ 3 Esamos situacijos įvertinimas: jėgų lauko analizė
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Informacinis BMT seminaras Klaipedoje ( ) ir Taurageje ( )
2009 metų spalis 1 ES SF MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA+ Projektas BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI MOKYKLOS TOBULINIMO GALIMYBĖS 2010.01.07 2 Projekto ištakosi Mokykla nuolatinės s kaitos ir naujovių iniciatorius
DetaliauPowerPoint Presentation
Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos
DetaliauEUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti
DetaliauPROJEKTAS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR PERKVALIFIKAVIMO SISTEMOS PLĖTRA Stažuotė Škotijoje / Ugdymo plėtotės centras, į
PROJEKTAS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR PERKVALIFIKAVIMO SISTEMOS PLĖTRA Stažuotė Škotijoje 2012-01-29 / 2012-02-04 Ugdymo plėtotės centras, įgyvendindamas projektą Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo
DetaliauPATVIRTINTA:
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m.... mėn.... d. įsakymu Nr. ISAK -... MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA + (MTP+) I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS 1. Mokyklų tobulinimo programa
DetaliauPATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta
PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Tarybos 2016 sausio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas
DetaliauEuropos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą. Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016)
Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016) EUROPEAN AGENCY for Special Needs and Inclusive Education EUROPOS AGENTŪROS DUOMENYS APIE ĮTRAUKŲJĮ UGDYMĄ Esminės
DetaliauTop margin 1
EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo
DetaliauVadybos(administravimo) koncepcijų realizavimas praktikoje
ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p. 148 153 Viešojo administravimo studijų krypties
DetaliauDoc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos
Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra
Detaliauancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa
ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas tolerancij mas draugiškumas
DetaliauVidaus audito ataskaita 2016 m m. lapkričio-gruodžio mėnesiais mokykloje buvo atliktas pasirinktos srities tyrimas (Platusis auditas). Vidaus au
Vidaus audito ataskaita 2016 m. 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais mokykloje buvo atliktas pasirinktos srities tyrimas (Platusis auditas). Vidaus auditas yra organizuojamas, kaip nuolatinis nenutrūkstantis,
DetaliauZarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT
Zarasų miesto vietos plėtros strategija 2016-2022 m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTATYMO TYRIMAS Tyrimo ataskaita 2015 m. Turinys 1 pav.
DetaliauMicrosoft Word - Newsletter2_KeycomKit_LT
Naujienlaiškis Nº 2 / NOV 2009 www.keycompetenceskit.eu Partners of the Project: Associated Partner: Promoter: Projektas Pagrindinės suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą kompetencijos yra vykdomas pagal
DetaliauLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: IFEB B029 Pavadinimas lietuvių kalba: Atsinaujinančiosios energetikos sistemos. Pavadinimas anglų kalba: Renewable energy systems. Dalyko apimtis: 6 kreditai, 160 valandos,
DetaliauMicrosoft Word - Profesines karjeros planavimo gebejimu ugdymo C metodika.doc
PATVIRTINTA: Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro direktoriaus 2008 m. sausio 31 d. įsakymu R1-30 EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas PROFESINĖS KARJEROS PLANAVIMO GEBĖJIMŲ UGDYMO
DetaliauMažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas
PATVIRTINTA Mažeikių r. Tirkšlių darželio Giliukas: Direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V1-8 METINIO VEIKLOS VERTINIMO POKALBIO SU DARBUOTOJU TVARKOS APRAŠAS I. SKYRIUS ĮVADINĖ DALIS 1. Metinio
DetaliauPRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta au
PRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta autorės) Table G.1. Electronic customer profile of baby
DetaliauPowerPoint Presentation
KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija
DetaliauMicrosoft Word - Plan metod. ob doc
Vilniaus darželis mokykla Svaja 2016 2017 m.m. priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo metodinės grupės metinė veiklos programa 1 1.Tikslas: didinti mokymosi efektyvumą, užtikrinant įvairių gabumų ugdytinių
DetaliauVABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)
VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R
LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889
DetaliauPowerPoint Presentation
Ligita Valalytė /Užimtumo tarnybos direktorė 2018/10/25 Darbo rinkos tendencijos 2018 m. sausio 1 d. registruota 152481 darbo neturinčių Nuo 2010 m. kylanti Lietuvos ekonomika 2017 m. skatino darbo jėgos
DetaliauMicrosoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode]
Projektas JAUNIMUI PALANKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO SUKŪRIMAS Finansuojamas pagal 2009 2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą Nr. LT11 Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos
DetaliauVILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technolo
VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centro direktoriaus 2017
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FON
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS RODIKLIŲ
DetaliauINTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos
INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo
DetaliauModulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond
Modulio Mokymosi, asmenybės pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respondente, Kviečiame Jus dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos
Detaliau60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA
60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA UŽSAKOVAS: KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
Detaliau1-65 PRIEDAS _SVIETIMO CENTRO direktoriaus 2012 m. veiklos ataskaita
PRITARTA Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-65 ŠIRVINTŲ RAJONO ŠVIETIMO CENTRO DIREKTORIAUS 2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 1. BENDRA INFORMACIJA APIE ŠVIETIMO CENTRĄ Širvintų
Detaliaumetų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr
2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės 03.3.2-LVPA-K-832 Eco-inovacijos LT projektų finansavimo
DetaliauIŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik
IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr.
Detaliaukonferencija_gabiuvaiku_kazlauskiene
Savivaldus mokymasis kaip mokinių mokymosi skirtybių įgalinimo prielaida 2013-04-12 INOVATYVIOS UGDYMO/SI SISTEMOS MOKYMASIS GYVENIMUI AUTORIAI prof. dr. Aušra Kazlauskienė doc. dr. Erika Masiliauskienė
DetaliauTarptautinė mokslinė – praktinė konferencija „Sporto indėlio į ekonomiką ir užimtumą vertinimo aktualumas“ m. Gruodžio 16 d.
BALTIJOS JUODOSIOS JŪROS EKONOMIKOS FORUMAS SPORTAS IR EKONOMIKA Sporto ekonomikos vertinimo situacija Lietuvoje" dr. Vilma Čingienė, Mykolo Romerio universitetas 2018 m. spalio 25 d., Klaipėda Pristatymo
DetaliauPowerPoint Presentation
Valstybinės energetikos inspekcijos vartotojams teikiamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir pasitenkinimo tyrimas užsakovas vykdytojas Kovas, 2016 metodologija 2 Tyrimo metodologija Visuomenės nuomonės ir
DetaliauPowerPoint Presentation
#HRSavaitėLietuva VDI IR DARBDAVIŲ TEISĖS BEI PAREIGOS NAUJAJAME DARBO KODEKSE 2017 Kas atsitiko: 1. Naujas teisinis reiškinys, iš esmės keičiantis darbo teisinių santykių reguliavimą. 2. Dialogo arba
DetaliauPATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI
PATVIRTINTA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. (toliau mokyklos) mokinių pažangos
DetaliauVIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017
VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą
DetaliauĮSIVERTINIMO SUVESTINĖ
Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklių 3 priedas (Institucijos, vykdančios mokytojų ir švietimo
DetaliauMicrosoft PowerPoint - 2.pptx
KAS LEMIA MOKINIŲ PASIEKIMUS? KAUNO MIESTO BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ IŠORINIO VERTINIMO REZULTATAI monika.bilotiene@nmva.smm.lt KAUNO M. VADOVŲ KONFERENCIJA 2016 08 29 Valstybinė švietimo 2013 2022 metų
DetaliauBaltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir
Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų
DetaliauPRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 201
PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. BENDRA INFORMACIJA APIE
DetaliauVIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal
VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. (Pagal vidurinio ugdymo
DetaliauMicrosoft Word - Direktores metu veiklos ataskaita uz 2018 metus.docx
Reikalavimų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veiklos ataskaitai priedas IGNALINOS ČESLOVO KUDABOS PROGIMNAZIJA DANUTĖS JATULĖS METŲ VEIKLOS ATASKAITA Nr. (data) Ignalina I SKYRIUS
DetaliauPowerPoint Presentation
Kauno Rokų vidurinė mokykla Neformalaus ugdymo poreikių 5-12 klasėse tyrimas Tyrimą atliko: pavaduotoja D. Klimavičienė psichologė A. Andriuškienė Tyrimo ataskaitą parengė: A. Andriuškienė 2013-05-21 Tyrimo
DetaliauSlide 1
Neformalusis vaikų švietimas ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas: kas, kaip, kodėl? Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019-04-30 Vilnius Pranešime vartojami trumpiniai NVŠ neformalusis vaikų
DetaliauVILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 PRIORITETINĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTYS 1) Plėsti socialines paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams. 2) Gerinti
DetaliauReglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie
I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos
DetaliauProjektas
PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto Lietuvos socialinių tyrimų centro Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gegužės 8 d. posėdžio nutarimu Nr.
DetaliauPRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški
PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014
DetaliauCURRICULUM VITAE
BENDROJI INFORMACIJA GYVENIMO APRAŠYMAS Vardas: ERSTIDA Pavardė: ULVIDIENĖ Mokslo laipsnis: Socialinių mokslų daktarė VU el. pašto adresas: erstida.ulvidiene@evaf.lt INFORMACIJA APIE IŠSILAVINIMĄ AUKŠTASIS
DetaliauMYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO REKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STUDIJŲ PROGRAMOS KOMITETO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1. T v i r t i n u Myk
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO REKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STUDIJŲ PROGRAMOS KOMITETO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1. T v i r t i n u Mykolo Romerio universiteto Studijų programos komiteto
DetaliauLIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS SENATAS NUTARIMAS DĖL LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS STUDIJŲ PROGRAMŲ REGLAMENTO NAUJOS REDAKCIJOS PATVIR
LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS SENATAS NUTARIMAS DĖL LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS STUDIJŲ PROGRAMŲ REGLAMENTO NAUJOS REDAKCIJOS PATVIRTINIMO 219 m. balandžio 24 d. Nr. 9-SN Vilnius Vadovaudamasis
DetaliauLIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai,
LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius 1 TURINYS I. TYRIMO METODIKA...3 II. TYRIMO REZULTATAI...6 III. APIBENDRINIMAI...12 2 I. TYRIMO METODIKA Visuomenės
DetaliauProjektas
1 PRIEDAS PATVIRTINTA Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gegužės 28 d. posėdžio nutarimu Nr.1 ATVIRO KONKURSO Į MENOTYROS MOKSLO KRYPTIES DOKTORANTŪROS
DetaliauEuropean Commission
EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos
Detaliau2 priedas
1 PRIEDAS Viešosios įstaigos.. Rietavo verslo informacijos centras (viešosios įstaigos pavadinimas) Eil. Nr. 2015 m. veiklos planas Priemonės pavadinimas* Priemonės aprašymas Įvykdymo terminas Rezultatas
Detaliau1_II_et_P_Sav_mokymai
1 Projektinių pasiūlymų Utenos regiono plėtros tarybai projektinių pasiūlymų apibendrinimo Utenos regiono plėtros tarybos sekretoriate tvarkos 3 priedas PATVIRTINTA Utenos regiono plėtros tarybos 2010
DetaliauPer kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 2008-01-09 ministro įsakymu Nr. ISAK- 43 VAIKŲ IR JAUNIMO KULTŪRINIO UGDYMO KONCEPCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo
DetaliauPATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip
PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro tarybos
Detaliau