Redaktorių taryba Vyr. redaktorius Evaldas Skyrius Kūno kultūros ir sporto departamentas Vyr. redaktoriaus pavaduotojai Zigmantas Motiekaitis Lietuvos

Redaktorių taryba Vyr. redaktorius Evaldas Skyrius Kūno kultūros ir sporto departamentas Vyr. redaktoriaus pavaduotojai Zigmantas Motiekaitis Lietuvos sporto informacijos centras Linas Tubelis Lietuvos olimpinis sporto centras Atsakingoji sekretorė Virginija Vilčinskaitė Lietuvos sporto informacijos centras Redaktoriai: Dalius Barkauskas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Medicinos tarnyba Edmundas Švedas Vilniaus sporto medicinos centras Algimantas Kukšta Kūno kultūros ir sporto departamentas Kęstas Miškinis Lietuvos sporto mokslo taryba Antanas Skarbalius Lietuvos kūno kultūros akademija Juozas Skernevičius Vilniaus pedagoginis universitetas Jonas Algimantas Juozaitis Lietuvos plaukimo rinktinės vyriausiasis treneris Aleksas Stanislovaitis Lietuvos kūno kultūros akademija Ieva Girčytė Lietuvos olimpinis sporto centras Einius Petkus Lietuvos olimpinis sporto centras Alfonsas Mikšys Vilniaus olimpinis sporto centras Ramunė Žilinskienė Lietuvos sporto informacijos centras Kalbos redaktorė Zita Šakalinienė Dizainerė Lina Juršytė REDAKCIJOS ADRESAS Žemaitės g. 6 (513 kab.), LT 03117 Vilnius Tel./faks. 8 5 233 74 31 El. paštas: treneris@sportinfo.lt www.sportinfo.lt TRENERIS Leidžia Žemaitės g. 6, LT 03117 Vilnius Tel. 8 5 233 46 10 Faks. 8 5 213 34 96 El. paštas: centras@sportinfo.lt Spausdino UAB PETRO OFSETAS Žalgirio g. 90, LT 09303 Vilnius Perspausdinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą LIETUVOS OLIMPINIS SPORTO CENTRAS Ozo g. 39, LT 07171 Vilnius Tel. 8 5 242 56 08 Faks. 8 5 242 66 34 El. paštas: losc@takas.lt ISSN 1392-2157 Leidžiamas nuo 1996 metų Turinys REDAKCIJOS ŽODIS 2 I. SPORTO PSICHOLOGIJA IR PEDAGOGIKA Kęstas Miškinis. Treneri, KAS SVARBIAUSIA? 3 Ieva Girčytė. Nė vienas iš mūsų nėra toks protingas kaip mes visi panašios patirties asmenų konsultavimo principas 6 II. ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS Antanas Skarbalius. Sportininkų maitinimas (tęsinys) 9 Marius Baranauskas. Pakankamos maisto davinio energinės vertės svarba sportininkams 20 III. TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI Antanas Taraskevičius. vaikai rankinio ateitis 24 IV. antidopingas Nr. 2 2007 Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė. kaip gauti leidimą vartoti gydymui? Klausimai ir atsakymai 40 V. REKOMENDACIJOS STRAIPSNIŲ AUTORIAMS 43 Užsakymas 208 LIETUVOS SPORTO INFORMACIJOS CENTRAS LIETUVOS OLIMPINIS SPORTO CENTRAS

JEIGU TRENERIS ŽINO..., MOKA..., SUGEBA... JIS PERGALĖS DIEVAS!

Treneri, kas svarbiausia? Prof. habil. dr. Kęstas Miškinis Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas Paprašę trenerių atsakyti į klausimą Kas sunkiausia Jūsų darbe? išgirsime įvairių atsakymų: trūksta lėšų, bazių, gero inventoriaus, jaunimas nenori sportuoti, nes tai labai sunki veiklos sritis, menkas valdžios dėmesys sportui ir pan. Kiekviename atsakyme yra dalis tiesos, bet ar tai visiškai atspindi esmę? Vis dėlto daugelis pedagogų sutaria, kad sudėtingiausia ir sunkiausia yra auklėti sportininkus, t. y. ugdyti juos visapusiškai išsiauklėjusiais ir išsilavinusiais žmonėmis. Mes puikiai žinome, ką reiškia visapusiškai išsilavinęs ir išsiauklėjęs žmogus. Jeigu tai treneris, jo įtaka sportininkams yra labai didelė. Jeigu tai sportininkas daro milžinišką įtaką tūkstančiams jaunų žmonių. Garsaus boksininko, puikaus trenerio Algirdo Šociko įtaka jaunimui buvo didesnė negu daugelio mokytojų ar trenerių kartu paėmus. Jis visada sakydavo: Į tave nukreiptos daugelio žmonių akys, tu turi rodyti pavyzdį kitiems, tavo elgsena turi būti nepriekaištinga. A. Šociko laikais šimtai jaunuolių nesišvaistė gatvėje kumščiais, bet kantriai liejo prakaitą sporto salėse. Pripažinkime, kad V. Aleknos poveikis Lietuvos jaunimui yra nepamatuojamas: jis visada pasitempęs, veide švyti intelektualumas, vidinė ramybė, didelė inteligencija. Tokie sportininkai ir treneriai Lietuvos jaunimui davė ir duoda nepaprastai daug. Galima paminėti daugiau puikių sportininkų, kurių elgesys ir šiandieną prisimenamas. Tai A. Juozaitis, A. Rupšienė, L. Kačiušytė, V. Vencienė, S. Jovaiša, A. Giedraitis, Š. Marčiulionis, F. Karaliūnaitė-Karoblienė, N. Sabaitė-Razienė ir daugelis kitų. Kaip visapusiškai išsilavinę treneriai minėtini J. A. Juozaitis, R. Kalytis, B. Zelkevičius, J. Kazlauskas, V. Garastas, M. Rudzinskas ir kt. Skaičiuojame beveik dvi dešimtys atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų, tačiau dabar jaunų žmonių ugdymas kelia labai rimtą susirūpinimą. Mūsų visuomenėje daug kalbama apie techniką, ekonomiką, rekordus, pergales, pinigus, bet žymiai rečiau nagrinėjama visuomenės, kiekvieno jos nario moralinė būsena, dorovingumas, pilietinė pozicija, kilnūs ir gražūs poelgiai. Ar ne dėl to sutinkame nemažai išsilavinusių, bet žemos moralės jaunuolių? Mus jaudina jaunimo vartotojiškumas, miesčioniškumas, hedonizmas, kosmopolitizmas. Ar galima ką nors gero pasakyti apie žmones, kurie atsisako dalyvauti Lietuvos komandose, atstovauti savo tėvynei, faktiškai išduoda ją? Deja, liaupsinimas jų sportinio meistriškumo nustelbia bet kokias moralines nuostatas, kurių turėtų laikytis tikras sportininkas. Reikia pasakyti, kad treneriams dabar vis sunkiau paveikti savo auklėtinius. Iš pagrindų pasikeitė žmogaus socializacijos institutai: šeima, mokykla, bendraamžių grupė, žiniasklaida, atsirado internetas. Smarkiai sumažėjo tėvų ir pedagogų įtaka augančiai kartai. Išaugęs informacijos srautas atbukina mąstymą, jis tampa stereotipiškas, neanalitinis. Gauta informacija formuoja ir įsitikinimus, kurie ne visada sutampa su tradicinėmis dorovės normomis, skelbiamomis trenerio idėjomis. Tokia situacija verčia trenerius vis daugiau dėmesio skirti sportininkų auklėjimui. Su tuo sutinka daugelis žymių trenerių. Buvęs Vokietijos futbolo treneris F. Bakenbaueris teigia: Treneris tai visų pirma auklėtojas, o tik paskui mokytojas. Jeigu bus kitaip rezultatų nebus. E. Haideno ir kitų žymių čiuožėjų auklėtoja Diana Holum sako: Pirmiausia visapusiškas auklėjimas. Tik jo dėka galima pasiekti aukštų sportinių rezultatų. Garsusis krepšinio treneris F. Džeksonas (Jackson) tvirtina: Treneris turi ne tik treniruoti, bet ir daug bendrauti su savo auklėtiniais. Jis privalo su jais kalbėtis apie viską: gyvenimo filosofiją, kilnius ir žemus poelgius, patriotizmą, pareigą savo šeimai, kolektyvo nariams, klubui, miestui, tėvynei ir pan. Kuo sąmoningiau gyvena mano žaidėjai, kuo daugiau gauna iš pasaulio, tuo geriau žaidžia SPORTO PSICHOLOGIJA IR PEDAGOGIKA

SPORTO PSICHOLOGIJA IR PEDAGOGIKA aikštėje. Jeigu treneris to nedarys labai gerų sportinių rezultatų jis nepasieks. Ilgametis Žalgirio ir Lietuvos krepšinio rinktinės treneris V. Garastas viename pokalbyje teigė: Lengva žmogų, atsidavusį krepšiniui, treniruoti, lengva jam vadovauti, kur kas sunkiau jį auklėti. O jeigu sportininkas nebus visapusiškai išsiauklėjęs ir sportiniai rezultatai bus prastesni. Kalbėdami apie sportininkų auklėjimo svarbą ir šio proceso sudėtingumą, turime nepamiršti dažniausiai pasitaikančių trūkumų šiame darbo bare ir aptarti svarbesnes trenerių klaidas. Ryškesnes ir išvardysime. 1. Rūpinimasis tik sportinių rezultatų augimu Pasitaiko daug atvejų, kai trenerio dėmesio centre yra tik sportiniai rezultatai. Mokymasis, požiūris į visuotinai priimtas dorybes, dorovinis tobulėjimas, santykiai su kitais žmonėmis tampa tarsi antraeiliai dalykai. Treneris, sutelkęs dėmesį tik į sportinius rezultatus, galų gale pastebi, kad jie jau negerėja, kad dėl nesuformuotų moralinių nuostatų prarandamas ir pats sportininkas. 2. Besaikis sportininkų liaupsinimas Sporte kartais prarandamas saikas. Eilinis sportininko laimėjimas išliaupsinamas kaip žygdarbis. Sportininkas pasijunta antžmogiu, atrodo, kad jam viskas galima. Taip ugdomas dvasinis infantilizmas. Pavyzdžiui, mūsų žiniasklaida be saiko daug rašo apie Ž. Ilgauską. Sportininkas įmetė tiek taškų, tiek kartų blokavo, tiek kartų atkovojo kamuolį ir pan. Tačiau neteko skaityti, kad jam būtų priekaištaujama, jog nė karto neatstovavo Lietuvos rinktinei! Teisingai savo metu rašė poetas Just. Marcinkevičius, kad besaikis žmogaus liaupsinimas kausto moralines kūrybines pastangas, trukdo atlikti pareigą. 3. Nuolaidžiavimas Didysis sportas nesiderina su alkoholiu, rūkymu, negarbingu elgesiu, šiurkštumu. Tačiau, kaip rodo daugybė faktų, kai kurie sportininkai leidžia sau neleistinų dalykų, o treneriai taikstosi, nuolaidžiauja. Ar ne dėl to sportininko karjeros pabaiga būna liūdna belieka prisiminti daug kartų buvusio krepšinio rinktinių nariu G. Einikio sportinės karjeros pabaigą. 4. Tiesioginis auklėjamųjų veiksmų pervertinimas Trenerio organizuojami renginiai, praktikuojamos bausmės, skatinimai, pamokymai, reikalavimai laikomi tarsi panacėja nuo visų blogybių. Tačiau jokios vienkartinės poveikio priemonės nebūna efektyvios. Reikia sistemingo, kruopštaus, kasdienio darbo norint pasiekti gerų rezultatų. Svarbu, kad sportininkai patys gerai suvoktų savo veiklos tikslą, patys įsisąmonintų, kaip turi elgtis. Tik tai auklėjimą daro veiksmingą arba neveiksmingą. 5. Noras atsitiktinėmis auklėjimo priemonėmis pasiekti gerų rezultatų Vartant trenerių darbo planus pastebima, kad sportininkų auklėjimui skiriama mažai dėmesio. Vienas kitas atsitiktinis renginys neužtikrina kryptingo auklėjimo. Socialinės idėjos žmogų užvaldo lėtai, tam reikia šimtų ar net tūkstančių pasikartojančių situacijų. Taigi tik dėmesys visapusiškam ugdymui, individualus darbas, teisingų sportinės veiklos motyvų formavimas užtikrina kokybišką auklėjimą ir gerus rezultatus. 6. Nepakankamai glaudus bendravimas, blogi tarpusavio santykiai Daugelis atliktų tyrimų rodo, kad sportininkai labiausiai vertina trenerį kaip dalyko žinovą, o mažiausiai pagal bendravimo parametrus. Mūsų tyrimų duomenimis, daugelis trenerių (apie 70%) auklėjimui skiria mažai dėmesio. 7. Nuomonė, kad sportinė veikla pati savaime auklėja ir ugdo sportininko asmenybę Daugelis mokslinių tyrimų tai paneigia. Reikia kryptingo, sistemingo, turiningo ir valdomo auklėjamojo darbo, kad būtų visapusiškai ugdoma sportininko asmenybė ir kartu siekiama gerų sportinių rezultatų. Darbo sėkmė priklauso ne tik nuo trenerio požiūrio į sportininkus, bet ir nuo pastarųjų požiūrio į trenerį. Abipusis palankus požiūris atsiranda tik ten, kur profesionaliai dirbamas auklėjamasis darbas. Sportininkui ar komandai tinkamai taikant

auklėjamąsias priemones tobulėja elgesio kultūra, tarpusavio santykiai, keičiasi charakterio bruožai, interesai, elgesio motyvai. Daugelis tyrimų parodė, kad komandose, kuriose vyksta kokybiškas auklėjamasis darbas, pasiekiama geresnių sportinių rezultatų. 8. Urminis auklėjimas Vienas didžiausių pedagogikos priešų yra auklėjimas urmu. Visiems taikyti tą patį mastelį klaida. Sportininkai yra sudėtingos asmenybės iš skirtingos kultūrinės aplinkos, nevienodo išsiauklėjimo, savitai auklėti, skirtingų pažiūrų, tautybių, religijų ir kt. Todėl visus auklėti vienodai, visiems taikyti tuos pačius dalykus negalima. Reikia rasti individualų priėjimą prie kiekvieno, suprantama, neatsisakant ir bendrų priemonių. Yra ir daugiau įvairių trūkumų šioje veiklos srityje: neskiriamas pakankamas dėmesys psichologinio klimato formavimui grupėje ar komandoje, nepaisoma psichologinių reikalavimų pedagoginei kritikai, nekonstruktyviai sprendžiami konfliktai ir t. t. Tad daugelis auklėjamojo darbo trūkumų kyla iš trenerių požiūrio į savo veiklos funkcijas. Suteikdami prioritetą mokymui ir sportinių rezultatų forsavimui, jie kartais nepakankamai skiria dėmesio visapusiškai sportininko asmenybei ugdyti. Auklėjimo svarbos akcentavimas nėra koks nors naujas ar netikėtas dalykas. Visi pedagogikos klasikai auklėjimą laikė pagrindine ir seniausia ugdymo funkcija, kadangi auklėjimas tai asmenybės dorovinių ir estetinių vertybių, dvasinių poreikių, įsitikinimų ir idealų, charakterio bruožų, kultūringo elgesio įgūdžių bei įpročių formavimas. Kitaip tariant, tai bręstančio žmogaus dorovingumo ugdymas, jo vidinio pasaulio turtinimas. Auklėjimu siekiama išugdyti visapusišką asmenybę. Auklėjimas tai kryptingas, tikslingas, labai sudėtingas procesas. Treneriai, siekdami gerų rezultatų, turi didelį dėmesį skirti sportininkų auklėjimui, nes tik visapusiškai parengti sportininkai pasieks maksimalių rezultatų. Kai išauga sportinis meistriškumas ir atsiranda daug panašaus lygio komandų ar sportininkų, dažniausiai pergalę lemia ne fizinis, taktinis ar techninis parengtumas, bet sportininko moralinės savybės, pasiryžimas kovoti iki paskutinės sekundės, valios pastangos, patriotizmas. Čia ir glūdi auklėjamojo darbo prasmė. SPORTO PSICHOLOGIJA IR PEDAGOGIKA

Nė vienas iš mūsų nėra toks protingas kaip mes visi panašios patirties asmenų konsultavimo principas Ieva GIRČYTĖ Psichologė Lietuvos olimpinis sporto centras SPORTO PSICHOLOGIJA IR PEDAGOGIKA Pasaulio ir Lietuvos verslo organizacijose iškylančioms problemoms spręsti bei naujovėms diegti yra naudojamas metodas, angliškai vadinamas peer consulting. Lietuvišką atitikmenį šiam terminui parinkti gana sunku, kadangi tiesioginis angliško žodžio peer vertinys yra bendraamžiai tokiu būdu peer consulting būtų bendraamžių konsultavimas. Tačiau šis terminas turi ir platesnę reikšmę. Peer taip pat gali būti žmonės, turintys panašią patirtį arba, plačiausia prasme apskritai ką nors bendra. Tokiu būdu peer consulting panašios patirties asmenų konsultavimas. Tai jau tikslesnis vertimas, atspindintis objekto esmę. O esmė yra ne ta, kad tam tikros srities specialistas konsultuoja panašią patirtį turinčius asmenis (šiuo atveju, sakykime, trenerius ar sportininkus), o panašią patirtį turintys asmenys konsultuoja vieni kitus. Taigi peer consulting, arba panašios patirties asmenų konsultavimas (sutrumpinkime PPAK ir įsivaizduokime trenerius ar sportininkus), panašią patirtį turinčių asmenų bendradarbiavimas, kai siekiama spręsti bendras aktualias problemas. Konkrečiai tai 60 90 min. trukmės 4 8 panašios patirties asmenų (trenerių ar sportininkų) grupės pratybos, turinčios aiškią struktūrą, kurią privalo užtikrinti grupės koordinatorius. Pratybų tikslas grupės nariams, remiantis savo žiniomis bei patirtimi (bet nepasakojant savo darbo smulkmenų, kurių nenori atskleisti), padėti vienam nariui išspręsti problemą, aktualią jo darbe. Per kitas pratybas bendram sprendimui pasirenkama kito nario problema. PPAK remiasi prielaida nė vienas iš mūsų nėra toks protingas kaip mesi visi. Vadovaujamasi įsitikinimu, jog panašios patirties žmonės yra geriausias mokymosi šaltinis, jie gali suteikti vertingiausią kritiką, turi praktinių žinių ir puikiai supranta tas sritis, kuriose mums iškyla problemos. Trumpai tariant, PPAK yra metodas, paremtas bendradarbiavimu, kuriuo siekiama palengvinti problemų sprendimą ir skatinti mokymąsi. Kodėl panašios patirties asmenų konsultavimas galėtų būti naudingas? Teko girdėti ne vieno trenerio nusiskundimą, kad savo darbe dažnai turi pasikliauti intuicija, o taip norėtųsi pasitarti, pasikonsultuoti, pasidalyti nuomonėmis su kitu, nebūtinai tos pačios sporto šakos, treneriu. O kai reikia tartis nėra su kuo... Tas, kurio galėtum klausti ne autoritetas, o su kuriuo norėtum pasikonsultuoti sunku surasti progą ar apskritai prisipažinti, kad darbe susiduri su neaiškumais. Olandijoje PPAK pratybos rengiamos sportininkų, iškovojusių olimpinius kelialapius, treneriams. Vadinasi, visi jie susiduria su panašiais iššūkiais: didžiule įtampa bei atsakomybe rengiantis OŽ, bejėgiškumo jausmu, kai ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi, galiausiai atsakingu gyvenimo momentu norisi būti tarp panašių į save, kurie supranta ir gali palaikyti. Galime neabejoti, jog šalyje, turinčioje gilias sporto tradicijas ir vakarietišką mentalitetą, toks metodas nebūtų naudojamas, jeigu neduotų naudos. PPAK ypatingas tuo, jog žmonės susirenka aptarti aktualų klausimą, kurio nepavyksta visiškai išspręsti savo jėgomis. Gali būti, kad jūsų klausimas nebus išrinktas diskusijai vadinasi, tąkart padėsite spręsti kito grupės nario probemą. Kartu išgirsite, kaip jos atsakymo ieško jūsų kolegos. Klausimo svarstymo nereikia suprasti kaip eilinės diskusijos. Žinoma, diskusija irgi kartais naudinga,

tačiau gali peraugti į emocijų karą ir, prasidėjusi viena tema, baigtis visai kita ir neduoti jokio rezultato. PPAK yra veiksmas, skirtas aptariamai problemai. PPAK konsultavimo struktūra yra griežta, nekintanti. O tokia ji yra todėl, kad ne per vienerius metus praktiškai pasitvirtino jos efektyvumas. PPAK struktūra Kaip minėta, PPAK trunka 60 90 minučių. Pratybų tikslas padėti grupės nariui, kurio klausimas buvo išrinktas diskusijai. Grupės atmosfera turėtų būti atvira, nuoširdi, tačiau dalykiška. Klasikinį PPAK variantą sudaro 10 žingsnių: 1. Kontakto užmezgimas ir diskusijos lyderio išrinkimas. Klasikiniu atveju lyderiu išrenkamas vienas iš grupės narių. Tačiau lyderis šiuo atveju reiškia ne tiesioginį lyderiavimą, o tik grupės veiklos organizavimą ir koordinavimą: fiksuoti laiką, užtikrinti nuoseklumą ir... nesikišti į grupės diskusiją. Todėl jeigu trenerių ar sportininkų PPAK grupę organizuoja sporto psichologas, paprastai jis ir būna grupės lyderiu, tai reiškia, kad pats nesako savo nuomonės svarstomu klausimu, kadangi nėra tos srities specialistas. Lyderis tik užtikrina grupės vyksmą ir neleidžia tiksliniam užsiėmimui virsti nekryptinga diskusija. 2. Problemų surinkimas. Kiekvienas narys, ateidamas į grupę, turi klausimą, kuri siūlys aptarti. Klausimas tai reali problema, kylanti darbe, ir kurios nepavyksta išspręsti. Jai spręsti turėtų užtekti kitų grupės narių kompetencijos. Šio žingsnio metu kiekvienas narys iš eilės pasiūlo problemą. 3. Problemos išrinkimas. Kiekvienas grupės narys pasisako, kurį klausimą (išskyrus savo) norėtų aptarti. Jeigu dalyvių ir temų yra daugiau, renkant gali būti skiriami balai, pvz., trims įdomioms temoms skiriami 3, 2 ir 1 balai pagal įdomumą ir aktualumą. Galiausiai išrenkama tema, sulaukusi didžiausio susidomėjimo. 4. Išrinkto klausimo išplėtojimas. Išrinkto klausimo autorius plačiau išdėsto situaciją, aplinkybes kas jį neramina, kokių priemonių imasi, kas pavyksta ir nepavyksta ir taip toliau. Išplėtojimo tikslas suteikti grupės nariams kuo tikslesnę informaciją. 5. Asmeninės asociacijos. Duodamos kelios minutės grupės nariams suprasti apibūdintą situaciją ir pagalvoti, kas dar neaišku ar į ką reikėtų atkreipti dėmesį. 6. Informacijos rinkimas užduodant klausimus. Kiekvienas grupės narys aptariamo klausimo autoriui užduoda po vieną klausimą. Šiame žingsnyje klausimai tik apie faktus. Sakykime, aptariama problema: sportininko x sumažėjusi motyvacija ir veiksmai jai padidinti. Klausimai galėtų būti: iš ko suprantate, kad sumažėjo sportininko motyvacija?, kada pastebėjote, kad ji ėmė mažėti?, kaip manote, ar sumažėjusi motyvacija yra susijusi su kokiu nors konkrečiu įvykiu?, kokių imatės priemonių problemai spręsti?, kokio lygio yra sportininkas x?, kokie tikslai keliami šiam sezonui?, kokie šio sezono laimėjimai?, kokie jūsų tarpusavio santykiai?, kokie sportininko x santykiai su komandos nariais? ir t. t. Problemos autoriui nebūtina atskleisti informacijos, kurios nepageidauja (pvz., įvardyti sportininką). Tik būtina atsiminti, kuo išsamesnė bus informacija, tuo labiau pagrįstus patarimus grupės nariai galės duoti. 7. Situacijos analizė. Kiekvienas grupės narys trumpai papasakoja, kaip jis suvokia situaciją, kokios aplinkybės jam krito į akis, kokie akcentai atrodo svarbiausi. Šiame žingsnyje dar nepateikiami problemos sprendimo siūlymai, o tik situacijos suvokimas iš skirtingų varpinių. Jeigu klausimo autorius nesutinka su kuria nors interpretacija, gali prieštarauti, pagrįsdamas savo nuomonę. 8. Siūlymai ir sprendimai. Kiekvienas narys pateikia situacijos sprendimą tokį, koks jam atrodo efektyviausias. Kol kas nėra pristatomi pavyzdžiai iš savos patirties, jeigu tokių turima. Pateikiami tik konkretūs siūlymai, kaip klausimo autorius galėtų elgtis. Pastarasis, savo ruožtu užsirašo grupės narių siūlymus. Tai jis daro dviem tikslais: pirmiausia, tai, kas dabar atrodo aišku ir akivaizdu, greitai gali būti pamiršta, o rašyta informacija išlieka, be to, tai gali sukelti naujų minčių; antra, grupės narių pasiūlymų fiksavimas veikia kaip jų nuomonės įvertinimas ir tam tikra padėka už pastangas padėti. 9. Klausimo autoriaus atsakas. Klausimo autorius suteikia trumpą grįžtamąjį ryšį grupės nariams: papasakoja, kokių naujų minčių jam sukėlė grupės SPORTO PSICHOLOGIJA IR PEDAGOGIKA

diskusija, kokie pasiūlymai atrodo vertingiausi, kaip šiuo metu vertina išsakytą problemą ir kokių realių veiksmų ketina imtis. 10. Įvertinimas ir pasidalijimas. Norintys grupės nariai gali pasidalyti savo įspūdžiais kokią naudą jų asmeninei praktikai duos minėto klausimo aptarimas. Galbūt kas nors savo darbe susiduria su panašia problema šiame žingsnyje galima papasakoti, kokius sprendimo būdus naudoja problemai pašalinti. Apskritai šiame žingsnyje dalytis patirtimi ir pasakoti savo istorijas nėra būtina tai kiekvieno grupės nario pasirinkimas. Jeigu svarstyto klausimo autorius pasisėmė naujų įdėjų bei įžvalgų, o likusieji, svarstydami klausimą, rado, ką galės pritaikyti savo praktikoje, vadinasi, PPAK tikslas pasiektas! Idealu, jeigu susiformuoja glaudi grupė ir PPAK rengiami reguliariai patariama kartą per mėnesį ar per šešias savaites. Tačiau vienkartinės pratybos taip pat gali suteikti reikšmingos naudos ne tik išrinktojo klausimo autoriui, bet ir visiems dalyvavusiems grupės nariams. PPAK bus rengiami Lietuvos treneriams Grupės bus sudaromos atsižvelgiant į norinčiųjų dalyvauti skaičių. Gali būti skiriamos olimpinės rinktinės trenerių, olimpinės pamainos trenerių, ciklinių sporto šakų trenerių ir pan. grupės. Treneriai gali patys surinkti grupę (4 8 žmonės) ir užsisakyti pratybas. LOSC treneriams užsiėmimai nemokami. Norėdami sužinoti apie artimiausias pratybas arba susitarti dėl Jūsų grupės pratybų, skambinkite tel. (8 5) 245 32 07 arba (8 620) 59712 LOSC psichologei Ievai Girčytei. Literatūra 1. Glossary of Educational Terminology. (2007). Vancouver: The University of British Columbia. 2. Peer Support Training Manual. (2003). Ed. Kracen A. Dublin: Trinity College. 3. Van den Berg F., Menkehorst H. (2007). Peer Consultation (by Protocol) a Valuable Tool for Professional Development in Sport Psychology Consultancy (XII Europos sporto pschologijos kongreso seminaras, Chalkidikė). SPORTO PSICHOLOGIJA IR PEDAGOGIKA

Sportininkų maitinimas (tęsinys) Prof. habil. dr. Antanas skarbalius Lietuvos kūno kultūros akademija VITAMINAI Sportininkų racione turi būti vitaminų, mineralų ir mikroelementų (mikroelementų per dieną organizmui reikia mažiau nei 100 mg). Rekomenduotina vartoti 13 sudėtinių vitaminų (Van der Beek, 1996). Vitaminai yra klasifikuojami į: tirpius vandenyje, tirpius riebaluose. Teoriškai nepakankamas vitaminų vartojimas gali pabloginti sportinį parengtumą tokiu būdu: 13 lentelė Vitaminų poreikis ir poveikis, gausiausia maisto produktuose (Colgan, 1993; Kent, 1998; Van der Beek, 1996) pablogėti virškinamojo trakto absorbcija, pagausėti prakaitavimas, pagausėti sekrecija, pablogėti biocheminiai rodikliai, ypač treniruojantis dideliais krūviais. Nėra tiksliai nustatytas vitaminų poveikis sportiniam parengtumui, tačiau manoma, kad vitaminai gali turėti reikšmingą poveikį ir ypač ištvermės sporto rungčių atstovams (Van der Beek, 1996). Žemiau lentelėje surašomi produktai, kuriuose yra daugiausia vitaminų, vitaminų naudojimo kiekis, galimas poveikis sportiniam parengtumui (13 lentelė). Vitaminai Daugiausia yra maisto produktuose Dienos poreikis. Poveikis B 1 (tiaminas) Juoda duona, nevalyti grūdiniai 0,8 1 mg. d -1. Skatina angliavandenių apykaitą Tirpus vandenyje produktai, ankštinių augalų sėklos, kiauliena, kepenėlės, bulvės, daržovės, riešutai B 2 (riboflavinas) Tirpus vandenyje B 3 Tirpus vandenyje B 5 (pantoteno rūgštis) Tirpus vandenyje B 6 (piridoksolis) Tirpus vandenyje B 4 (folio rūgštis) B 12 (ciankobalaminas) Tirpus vandenyje Pienas ir pieno produktai, mėsa, kepenėlės, kiaušiniai, šviežios daržovės Mėsa, paukštiena, kepenėlės, žuvis, juoda duona ir kiti nevalyti grūdiniai produktai, šviežios daržovės Juoda duona, nevalyti grūdiniai produktai, bulvės, mėsa, kepenėlės, pienas ir pieno produktai. Juoda duona, nevalyti grūdiniai produktai, bulvės, mėsa, kepenėlės, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, bananai, riešutai Mielės, mėsa, kepenėlės, nevalyti grūdiniai produktai, bulvės, vaisiai, juoda duona Mėsa, paukštiena, kepenėlės, žuvis, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai 1,3 1,7 mg. d -1. Apsaugo odą, turi įtakos regai, skatina energijos gamybą mitochondrijose 15 19 mg. d -1. Apsaugo odą, turi įtakos protinei veiklai, dalyvauja glikogeno ir riebalų rūgščių apykaitoje 4 7 mg. d -1. Skatina angliavandenių ir riebalų apykaitą. Turi įtakos nervų raumenų funkcijai ir nuovargiui 1,5 2 mg. d -1. Turi įtakos nervų raumenų funkcijai, skatina gliukozės skilimą, dalyvauja baltymų ir aminorūgščių apykaitoje, turi poveikio antikūnelių ir hemoglobino formavimuisi. Perdėtas vartojimas blogina sausgyslių reflektyvumą, kojų ir rankų pirštų jautrumą, gali turėti teigiamą poveikį ištvermės rungtyse 180 200 mg. d -1. Turi poveikio hemoglobino formavimuisi, virškinimo sutrikimams, kontroliuoja aminorūgščių apykaitą, gali turėti įtakos ištvermės sporto rungtyse 1,5 2 mg. d -1. Turi poveikio hemoglobino formavimuisi, nervų sistemai, kūno svoriui. Tačiau dažnai treneriai pervertina B 12 vitamino poveikį sportiniam parengtumui ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS

10 Vitaminai Daugiausia yra maisto produktuose Dienos poreikis. Poveikis Vitaminas H (biotinas) Kepenėlės, žuvis, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, riešutai Turi poveikio LRR sintezei, gliukozės apykaitai, esminis aminorūgščių katabolizmo elementas, dėl nepakankamo kiekio gali sutrikti protinė veikla ir raumenų funkcija, padidėti nuovargis Vitaminas C (askorbo rūgštis) Tirpus vandenyje Vitaminas A (retinolis) Tirpus riebaluose Vitaminas E (tokoferolis) Vitaminas D (kalciferolis) Tirpus riebaluose Vitaminas K (filochinonas) Tirpus riebaluose MINERALAI Daržovės, vaisiai, bulvės Kepenėlės, žuvis, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, margarinas, sviestas Kepenėlės, kiaušiniai, juoda duona, nevalyti grūdiniai produktai, daržovės, augalinis aliejus, margarinas, sviestas Kepenėlės, žuvis, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, margarinas Kepenėlės, šviežios daržovės, sūris, sviestas 40 70 mg. d -1. Turi poveikio kolageno formavimuisi, raiščių regeneracijai, kaulų augimui, žaizdų gijimui, atlieka organizmo apsauginę funkciją, padeda geriau aklimatizuotis karštame klimate, palaiko imuninę sistemą. Didelis stygius sukelia skorbutą 700 1000 mg. d -1. Turi poveikio regai, kvėpavimo takams, didina šių sistemų atsparumą ligoms. Per didelis kiekis skatina šleikštulį, vėmimą, galvos skausmus, kaulų ir raiščių skausmą, kaulų trapumą 8 10 mg. d -1. Antioksidantas, gydantis širdies ligas, palaiko imuninės sistemos atsparumą, dėl mažesnio deguonies poreikio raumenyse skatinimo sudaro prielaidas sportiniam parengtumui gerinti, ypač treniruojantis aukštikalnėse 10 mg. d -1. Skatina kalcio ir fosforo įsisavinimą, jo trūkumas mažina raumenų tonusą, kaulų retėjimą (osteoparozę). Trūkumas sukelia vaikų rachitą, kaulų demineralizaciją, skatina kaulų trapumą 65 80 mg. d -1. Pusę poreikių sudaro žarnynas, būtinas kraujo krešėjimui. Trūkumas blogina virškinimą Apibendrinęs tyrimus Van der Beekas (1996) tvirtina, kad gerai maitinantis sportininkas gauna pakankamą kiekį vitaminų, todėl jų padidintas vartojimas parengtumui lemiamos įtakos neturi. Pastaruoju metu vis labiau tiriama kaip aminorūgštys, baltymai, vitaminai, mineralai gali pagerinti sportinį parengtumą (Clarkson, 1996). Mineralai (15 pav.) skirstomi į makromineralus (makroelementus) ir mikromineralus (mikroelementus) (Hunt, Groff, 1990). Iš makroelementų, galinčių turėti įtakos sportiniam parengtumui yra: kalcis, magnis, fosforas. Kiti kalis, siera, natris, chloras nėra reikšmingi. Kiekvienas iš makroelementų sudaro 0,01 % kūno svorio. Esminį poveikį organizmui turi 14 mikroelementų: geležis, cinkas, varis, selenas, chromas, jodas, fluoras, manganas, molibdenas, nikelis, silicis, vanadis, arsenas, kobaltas. Kiekvienas iš mikroelementų sudaro 0,001 % kūno svorio. Penki mikroelementai geležis, cinkas, varis, selenas, chromas gali turėti įtakos sportiniam parengtumui, likusieji sportiniam parengtumui nėra reikšmingi. ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS MAKROELEMENTAI Sportiniam parengtumui poveikio turi: Kalcis, magnis, fosforas Kiekvienas iš jų sudaro 0,01 % kūno svorio Neturi poveikio sportiniam parengtumui: Kalis, siera, natris, chloras MINERALAI MIKROELEMENTAI Sportiniam parengtumui poveikioi turi: Geležis, cinkas, varis, selenas, chromas Kiekvienas iš jų sudaro 0,001 % kūno svorio Neturi poveikio sportiniam parengtumui: Jodas, fluoras, manganas, molibdenas, nikelis, silicis, vanadis, arsenas, kobaltas 15 pav. Mineralų klasifikacija ir poveikis sportiniam parengtumui (Hunt, Groff, 1990)

Mineralų funkcijos, lokalizacija žmogaus organizme, galimas poveikis pateiktas 14 lentelėje. 14 lentelė Mineralai: funkcija, lokalizacija organizme, šaltiniai, poveikis (Hunt, Groff, 1990; Marieb, 1989) 11 Mineralai (cheminis simbolis) Kalcis Ca Funkcija Būtinas kaulams, nervų impulsų perdavimui, raumenų susitraukimui, palaikantis membranų potenciją, aktyvinantis atitinkamus enzimus Lokalizacijos vieta Randama produktuose MAKROELEMENTAI 99 % skelete, ląstelių membranose Plačiai vartojami produktai, sardinės, jūrų moliuskai, austrės, ropės, žalios garstyčios, brokoliai, ankštiniai augalai Perteklius Vidurių užkietėjimas, inkstų akmenys, bloginti žarnyno absorbciją Poveikis Trūkumas Nustatymo būdas: kaulų mineralinio tankio tyrimas (Sanborn, 1990). Poveikis sportiniam parengtumui: fizinė veikla skatina kaulų mineralinį tankį ir tokiu būdu stiprina kaulus. Prakaituojant prarandamas kalcis (Sanborn, 1990). Gali gerinti atsigavimą (Bucci, 1989). Magnis Mg Palaiko raumenų ir nervų elektros potencialą, kaulų komponentas, turintis poveikio energijos apykaitai 40 % raumenyse ir minkštuosiuose audiniuose, 1 % ląstelių skysčiuose, 59 % skelete Riešutai, ankštiniai augalai, nevalyti grūdiniai produktai, sojos pupelės, šokoladas, kukurūzai, morkos, jūros maistas, nebalinti ryžiai, pupelės Pykinimas, vėmimas Kaulų osteoporozės ir traumų rizika (ypač moterims) Raumenų silpnumas (labai retai) Nustatymo būdas: šlapimo tyrimai (Hunt, Groff 1990). Poveikis sportiniam parengtumui: didelio intensyvumo ir ilgos trukmės ištvermės veikla sukelia didelius magnio poreikius po krūvių magnio randama šlapime. Magnio vartojimas gali būti reikšmingas tų rungčių sportininkams, kur reikia laikytis dietos dėl svorio (Stendig-Lindberg et al., 1990). Fosforas P Kaulų, buferinių sistemų, ATP komponentas, enzimas 85 % skelete, kita dalis minkštuosiuose audiniuose ir kraujuje Baltymų turtingi produktai, pienas, mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, riešutai, ankštiniai augalai, grūdai Žemesnė kalcio koncentracija kraujuje Retai pasitaiko Nustatymo būdas: kraujo ir šlapimo tyrimai. Kadangi fosforo yra daugelyje produktų, nėra didelės būtinybės nuolat tirti (Hunt, Groff 1990). Poveikis sportiniam parengtumui: fosfatas gali padėti gerinti fosfatų kaip energinės medžiagos panaudojimą ir mažinti (atitolinti) nuovargį (Bucci, 1989; Dale et al., 1986). MIKROELEMENTAI Geležis Fe Būtinas hemoglobino ir mioglobino komponentas, aprūpina elektronų transportavimą 60 70 % hemoglobine, likusi dalis kaulų čiulpuose, raumenyse, kepenyse, blužnyje Organų mėsoje, maltozėje, jūrų moliuskai, austrės, sausos ankštinės kultūros, riešutai, grūdai, daržovės, mėsa Retai: kepenų sutrikimai, sukelia infekciją (Colgan, 1993) Anemija, nuovargis Nustatymo būdas: kaulų čiulpų biopsija, feritinino nustatymas kraujuje, santykis su hemoglobino pokyčiais, (Hunt, Groff, 1990). Poveikis sportiniam parengtumui: krūviai gali padidinti geležies metabolizmą, papildomai vartojant geležį padidėja hemoglobino, kuris svarbus ištvermės sporto šakose (Mouton et al., 1990; Pattini et al., 1990). Cinkas Zn Skatina metabolizmą, imuninę funkciją, gerina žaizdų gijimą, skatina skonio ir kvapo receptorių veiklą Kauluose, raumenyse, kepenyse, inkstuose, smegenyse Austrės, kviečių gemalai, visos grūdinės kultūros, žalia jautiena, veršiukų kepenys, paukštiena Virškinimo, vario absorbcijos sutrikimai Apetito stoka, blogėjantis žaizdų gijimas, skonio ir kvapo receptorių pablogėjimas, plaukų ir odos pokyčiai Nustatymo būdas: fosfatų šarmingumo tyrimai vartojant cinką (Hunt, Groff, 1990). Poveikis sportiniam parengtumui: dėl taikomų krūvių cinko prarandama prakaituojant, kinta kiekis kraujuje, po krūvių randama šlapime. Nustatytas ryšys tarp jo naudojimo ir kiekio organizme (Aruoma et al., 1988). Didėjant krūviams dėl cinko stokos gali blogėti imuninė sistema (Keen, Gershwin, 1990). ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS

12 Mineralai (cheminis simbolis) Funkcija Lokalizacijos vieta Randama produktuose Poveikis Perteklius Trūkumas Nustatymo būdas: kraujo tyrimai (Fischer et al., 1990). Poveikis sportiniam parengtumui: po ištvermės krūvių vario kraujuje sumažėja, tačiau vario deficito sportininkams nenustatyta (Marrella et al., 1990). Varis Cu Turi įtakos jungiamuosiuose audiniuose, oksidacijai, geležies naudojimui Kepenys, širdis, inkstai, blužnis, smegenys Grūdai, mėsa, paukštiena, žuvis, nuolat vartojami produktai Retai: padidėjusi rizika apsinuodyti Retai: anemija (mažakraujystė) Nustatymo būdas: kraujo tyrimai (Fischer et al., 1990). Poveikis sportiniam parengtumui: po ištvermės krūvių vario kraujuje sumažėja, tačiau vario deficito sportininkams nenustatyta (Marrella et al., 1990). Selenas Se Antioksidantas Kepenyse, inkstuose, ir paplitęs visur Grūdai, mėsa, paukštiena, žuvis, kasdien naudojami produktai Galimas plikimas, pykinimas, viduriavimas Galimi raumenų skausmai, širdies veiklos pablogėjimai Nustatymo būdas: kraujo tyrimai (Hunt, Groff, 1990). Poveikis sportiniam parengtumui: jo didesnis vartojimas gali būti toksiškas (Lane, 1989). Padeda stiprinti imuninę sistemą (Colgan, 1993). Chromas Cr Padidina insulino poveikį Visur Grybai, džiovintos slyvos, mėsa, duona ir grūdinės kultūros Nėra tiksliai žinoma Tiksliai nėra žinoma, galima susilpnėjusi gliukozės tolerancija Nustatymo būdas: šlapimo tyrimai (Anderson et al., 1990). Poveikis sportiniam parengtumui: po ištvermės krūvių chromo padidėjo vadinasi, buvo naudojamas iš audinių (Anderson et al., 1988). Tikėtina, kad chromo vartojimas gali turėti įtakos raumenų masės augimui (Evans, 1989). Nustatytos mineralų rekomenduotinos normos atskirais amžiaus tarpsniais (15 lentelė). 15 lentelė Mineralai: mikroelementų rekomenduotinos dienos normos (Hunt, Groff, 1990) ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS Mineralai Vyrai Moterys 15 18 19 24 25 50 15 18 19 24 25 50 MAKROELEMENTAI Kalcis (mg) 1200 1200 800 1200 1200 800 Fosforas (mg) 1200 1200 800 1200 1200 800 Magnis (mg) 400 350 350 300 280 280 MiKROELEMENTAI Geležis (mg) 12 10 10 15 15 15 Cinkas (mg) 15 15 15 12 12 12 Selenas (µg) 50 70 70 50 55 55 >11 metų Suaugusieji Varis (mg) 1,5 2,5 1,5 3 Chromas (µg) 50 200 50 200 Mineralų kiekio nustatymo būdai. Mineralų kiekį organizme nustatyti galima tiesiogiai tiriant kūno audinius arba skysčius, ir netiesiogiai atliekant maitinimo raciono analizę. Tiesioginiai klinikiniai tyrimai (pvz., kaulų čiulpų) yra brangūs ir užtrunkantys. Paprastesni yra plaukų, kraujo ir šlapimo tyrimai. Tačiau jie nėra labai tikslūs, nes tik netiesioginiu būdu galima daryti prielaidas apie jų lygį audiniuose. Kartais tyrimų interpretacija gali būti labai netiksli (McDonald, Keen, 1988). Atlikę didelio meistriškumo sportininkų organizme mineralų tyrimus mokslininkai (Burke, Read, 1987; Deuster et al., 1986, 1987; Nieman et al., 1989; O Toole et al., 1989; Welch et al., 1987) nustatė, kad daugeliu atvejų mineralų kiekis skyrėsi nuo rekomenduojamų normų. Pastarieji mokslininkai tvirtina, kad tai lėmė: apskritai neracionali mityba dėl nepakankamų žinių, dideli krūviai ir neadekvati mityba, neskiriamas dėmesys mineralų kitimo stebėjimui. Apibendrinant: normali sportininkų dieta patenkina mineralų poreikį. Colgan (1993) pateikė mineralų vartojimo programą kultūrizmo rungties atstovams (16 lentelė).

16 lentelė Mineralų vartojimo programa kultūrizmo sporto rungties atstovams (Colgan, 1993) 13 Dienos iki varžybų Natris Kalis Ketostix 6 Vidutinis Mažas 0 5 5 Vidutinis Mažas 5 1,5 4 Vidutinis Mažas 15 40 3 0 Vidutinis 0 5 2 0 Didelis 0 1 0 Didelis 0 Varžybos 0 0 0 Pastaba: Ketostix kiekis leidžia spręsti apie ketonų kiekį šlapime. VANDUO Williamas (1999) tvirtina, kad vanduo sudaro: 66 % sportininko kūno svorio, 75 % raumenų, 32 % kaulų, 10 % riebalų, 93 % kraujo. Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, aušina kūną sportuojant. M. Hargreaves (1996) nustatė, kad sportavimo metu naudojant gėrimus geriau funkcionuoja širdis (mažesnis ŠSD negu tų sportininkų, kurie negeria), mažesnė kūno temperatūra (po pusantros valandos pratybų skirtumas padidėja iki 0,50). ENZIMAI IR KOENZIMAI, LAISVIEJI RADIKALAI, ANTIOKSIDANTAI Enzimai baltymai, veikiantys kaip biologinis katalizatorius, greitinantis biochemines reakcijas. Enzimai lemia sportinį parengtumą. Koenzimai organinis, nebaltyminis junginys, būtinas normaliai enzimų veiklai. Daug vitaminų veikia kaip koenzimai. Laisvieji radikalai vykstančių biocheminių reakcijų aktyvūs tarpiniai produktai. Tai molekulė, atomas ar atomų grupė, turinti vieną ar kelis nesuporuotus elektronus, kurie siekia susiporuoti ir tokiu būdu yra aktyvūs. Organizmas yra tokia sudėtinga sistema, kad vieni teigiami veiksniai gali turėti ir neigiamą poveikį. Intensyvūs krūviai didina organizmo adaptacines galias, tačiau kartu ir žaloja individo sveikatą. Pratimai pažeidžia raumenis (Colgan, 1993). Dėl oksidacijos angliavandeniai ir riebalai virsta energija: vandenilio atomai H 2 kaip raketa išlekia iš riebalų ir angliavandenių, kraujuje paveikia deguonį (O) ir susidaro vanduo (H 2 O). Apie 95 % deguonies yra panaudojama ir šiuo atveju laisvųjų radikalų susidaro labai nežymiai (Ernster, 1986). Kaip 5 % deguonies yra panaudojami raumenyse nėra aišku, tačiau sportuojant raumenyse susidaro milijonai laisvų radikalų, kurie kaip šrapnelis žeidžia raumenis. Štai kodėl po sunkių pratybų skauda raumenis ir jaučiamas jų silpnumas net kelias dienas (Geruti, 1988). Kai sportininkai treniruojasi intensyviai ir daug ypač padidėja laisvųjų radikalų. Be to, daugiau naudojama deguonies ir baltymų pigmento citochromo naudojimas mitochondrijose. Padidinta veikla citochromo aktyvumą gali sumažinti net 50 %. Štai kodėl maisto papildų gamintojai citochromo įdeda į papildus ir taip leidžia pagerinti sportinį parengtumą. Tačiau moksliškai dar nėra įrodyta (tyrimai atlikti tik su gyvūnais). Citochromo aktyvumui sumažėjus gelbsti koenzimai. Bet koenzimams regeneruojant ATF jie patys pagamina laisvuosius radikalus (Loschen, 1974; Karlsson, 1987). Vadinasi, didindami krūvius, siekdami didesnės adaptacijos, bet didindami laisvuosius radikalus savanoriškai žeidžiame save. Dažniausiai vartojamas koenzimas Q10, kuris yra antioksidantas, neutralizuojantis laisvuosius radikalus ir kartu skatinantis energijos apykaitos ciklą (Folkers, 1981). Organizme koenzimų Q žymiai sumažėja po 25 metų, ir dėl šios priežasties sportininkų maisto papilduose jų yra apie 30 60 mg (Colgan, 1993). Laisvieji radikalai dar apie 20 valandų plinta ir po krūvių. Mechanizmas yra toks: pažeistose vietose imuninės sistemos elementai neutrofilai pradeda aktyvią kovą su laisvaisiais radikalais. Tačiau neutrofilai kovodami ir patys išskiria laisvuosius radikalus. Šį nepaaiškinamą procesą mokslininkai laiko individo sistemų vystymosi silpnumu. Toliau intensyviai treniruojantis mažinamos potencinės galios, o galutinis rezultatas sportinio parengtumo lygis (sportiniai rezultatai) mažesnis negu potencinės galimybės. Vadinasi, tre ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS

14 ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS niruotis daug nereiškia treniruotis gerai. Antioksidantai gamtiniai arba sintetiniai junginiai, lėtinantys organizmo medžiagų oksidaciją. Deguonis yra žalingas žmogaus organizmui. Vykstant energiniams procesams organizmas patiria deguonies poveikį. Susidarę laisvieji radikalai taip pat turi žalingą poveikį. Kas galėtų padėti išsivaduoti iš laisvųjų radikalų neigiamo poveikio, kai treniruojamasi intensyviai ir siekiama didesnių adaptacinių galių? Antioksidantai yra ta priemonė, leidžianti paveikti laisvųjų radikalų plitimą. Net viena intensyvi treniruotė gali sumažinti raumenų gliutafiną (glutathione) 40 %, kepenų 80 %. Gliutafino naudojimo būdas apipurkšti gliutafinu kviečiai (Colgan, 1993). Be gliutafino svarbūs yra vitaminai E, C, mineralas selenas. Vitaminas E ir Q pagerina sportinį parengtumą ir sumažina laisvųjų radikalų žalingą poveikį (Karlsson, 1997). SKYSČIAI IR ELEKTROLITAI Nuovargį atitolinti galima tokiais būdais (Maughan, 1996): gerinti parengtumą (racionaliai treniruotis), didinti angliavandenių rezervus, treniruotumas sudaro prielaidas adaptuoti organizmą ir naudoti lipidus mechaninei energijai gaminti, varžantis aukštos temperatūros ir drėgno klimato sąlygomis dehidracijos (vandens trūkumas) ir temperatūros reguliavimas pagreitina nuovargį; skysčių papildymas leidžia atgauti elektrolitus, kurie parandami prakaituojant. Ramybėje deguonies poreikis yra nedidelis 250 ml.min-1, tačiau jau bėgant maratoną gali padidėti keturis kartus 4 l.min-1. Be to, esant didesnei aplinkos temperatūrai yra tik vienas būdas prarasti kūno 17 lentelė Elektrolitų koncentracija, mmol. l -1 (Schmidt, Thews, 1989) šilumos temperatūrą ją išgarinti kartu su vandeniu. Maratono bėgimo metu kūno temperatūra pakyla 2 30 C, prarandama apie 7 % kūno svorio. Dar 1988 metais B. Saltinas ir D. Costillis nustatė, kad dehidracija ir jau 5 % kūno svorio netekimas blogina sportinį parengtumą. Elektrolitų koncentracija normaliomis sąlygomis (17 lentelė). Nors ne visuose tyrimuose gauti tokie pat rezultatai, tačiau vis dėlto didžioji dalis parodė, kad nedidelės natrio ir gliukozės koncentracijos skysčiai turi teigiamą poveikį sportiniam parengtumui (Maughan, 1991, 1996; Williams et al, 1990). Rehidracija (skysčių atgavimas) po pratybų. Geriausias būdas atgauti prarastus skysčius yra gėrimai, artimi savo sudėtimi prakaitui (daugiausia yra natrio), nors ir yra dideli individualūs skirtumai (Maughan, 1996). Todėl po pratybų geriamas bet koks mineralinis vanduo ne visada gali pagreitinti rehidraciją. Normali maitinimo dieta leidžia taip pat pagreitinti rehidraciją. Apibendrinant: gėrimus (400 500 ml), prisotintus angliavandeniais ir elektrolitais, patartina gerti 15 20 minučių iki starto; varžymosi metu kas 10 15 minučių atsigerti (100 300 ml); treniruojantis aukštos temperatūros sąlygomis gėrimų koncentracijoje angliavandenių sumažinti 2 8 % ir padidinti natrio iki 30 50 mmol.l-1; po krūvių gerti gėrimus, panašios į prakaitą koncentracijos; laikytis maitinimo dietos. Elektrolitai Prakaite Kraujo plazmoje Ląstelėje Natris 20 80 130 155 10 Kalis 4 8 3,2 5,5 150 Kalcis 0 1 2,1 2,9 0 Magnis <2 0,7 1,5 15 Chloridas 20 60 96 110 8 Bikarbonatai 0 35 23 28 10 Fosfatai 0,1 0,2 0,7 1,6 65 Sulfatai 0,1 2 0,3 0,9 10

KITOS MAITINIMO REKOMENDACIJOS 15 Maitinimo papildų racionų yra daug. G. Neumannas su bendraautoriais (2000) pateikė jų vartojimo principus (18 lentelė). 18 lentelė Maitinimo papildų vartojimo principai (Neumann et al., 2000) Preparatai Angliavandeniai Kofeinas Kreatinas Natrio bikarbonatas Taikymo principai 3 6 g/kg prieš varžybas, 40 80 g/val rungtyniavimo metu 200 500 mg prieš varžybas. Dopingo riba 9 mg/kg kūno svorio (100 ml kavos yra apie 50 90 mg kofeino) Iš viso 30 100 g per 5 dienas iki varžybų pilnai sukaupia raumenyse reikiamą kreatino kiekį. Kreatino kiekiui organizme palaikyti reikia 2 gramų per dieną. Tačiau sportiniam parengtumui kreatinas poveikio neturi apie 20 % sportininkų 0,3 0,5 g/kg Geležies pokyčiai. Geležis yra labai reikšmingas elementas, tačiau pastaruoju metu nustatyta, kad per didelis geležies kiekis gali sukelti infekcijos riziką. Todėl M. Colganas (1993) sportininkams rekomenduoja geležies naudoti 20 25 mg per parą. Vidinės terpės rūgštėjimas. Ją apibūdina vandenilio jonų koncentracija (ph). Parūgštėjimas ph mažėjimas yra vadinamas acidoze. Poilsio metu raumenų ph yra apie 6,9, o kraujo ph 7,4. Pradėjus sportuoti ph mažėja. Kuo intensyviau sportuojama, tuo labiau mažėja ph, kai jis mažesnis negu 6,5, toliau tęsti darbo neįmanoma (Miller, 1988). Vadinasi, reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti raumenų rūgštėjimą. Amoniako akumuliacija. Kartu su vidinės terpės rūgštėjimu daugėja amoniako, kuris nuodija ląsteles, mažina glikogeno formavimąsi, trikdo energinį ciklą ir smegenų veiklą. Nėra žinoma, kaip tai veikia nuovargį, tačiau didesnis amoniako kiekis kraujuje blogina sportinį parengtumą (Kvamme, 1983). Vadinasi, reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti amoniako daugėjimą. Fosfatų mažėjimas. Nustatyta, kad sportuojant tiek vykstant aerobinėms, tiek ir anaerobinėms reakcijoms kraujuje daugėja fosfatų (Kreider et al., 1998). Tai atsitinka dėl to, kad fosfatai iš raumenų patenka į kraują (Stewart, McNaughton, 1990). Tada sumažėja rūgštėjimą stabdančių buferinių sistemų aktyvumas, nes fosfatai yra pagrindinis buferinės sistemos šio poveikio elementas. Be to, naujai glikogeno gamybai reikia fosfatų atmainos. Taip pat fosfatų sumažėjimas mažina deguonies gabenimą į raumenis. Tai mažėja VO 2 max, atitinkamai ir sportinis parengtumas (Kreider, 1992). Vadinasi, reikia ieškoti būdų, kaip sustabdyti fosfatų mažėjimą. Deguonies pristatymas. Ketvirtas veiksnys, stabdantis veiklą, yra deguonies trūkumas raumenyse ir smegenyse. Padidinus hemoglobino ir hematokrito kiekį galima pagerinti sportinį parengtumą (Brien, Simon, 1987). L-karnitinas riebalų rūgščių pernešėjas. Atliekant ilgos trukmės ištvermės darbą energija labiau gaminama iš riebalų. L-karnitinas nebaltyminė aminorūgštis padeda pernešti laisvąsias riebalų rūgštis į mitochondrijas (Lennon, 1983). Oksidacija žaloja raumenis. Atliekant didelio intensyvumo krūvius didėjantis deguonies panaudojimas akumuliuoja laisvuosius radikalus, kurie mažina metabolizmą mitahondrijose. Laisvuosius radikalus neutralizuoja antioksidantai, kurie randami A, C, E vitaminuose, kofermente Q10, mineraluose selene ir cinke (Colgan, 1993). JAV San Diego Colgano institutas pateikė priemones, kurios gali pagerinti sportinį parengtumą (19 lentelė). ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS

16 19 lentelė Egzogeninės priemonės ir poveikio pobūdis sportiniam parengtumui pagerinti (Colgan, 1993) Priemonės Antioksidantai Kompleksiniai Bikarbonatai, fosfatai Specifinės aminorūgštys Fosfatai L-karnitinas Kofeinas Ženženis Poveikio pobūdis Neutralizuoja laisvuosius radikalus, palaiko raumenų apykaitos vientisumą Didina hematokritą ir hemaglobiną, kurie padidina raumenų aprūpinimą deguonimi Mažina raumenų ir kraujo rūgštėjimą Mažina amoniako lygį Didina raumenų aprūpinimą deguonimi Palaiko laisvųjų riebalų rūgščių oksidaciją ilgos trukmės ištvermės darbo metu Stimuliuoja laisvųjų riebalų rūgščių apykaitą. Kitas įvairiapusis poveikis Stimuliuoja laisvųjų riebalų rūgščių oksidaciją. Kitas įvairiapusis poveikis ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS NAUDOJIMO BŪDAI Buferinių sistemų gerinimas natrio bikarbonatais. Raumenų buferinę sistemą sudaro trys pagrindiniai elementai: karnozinas, fosfatai, bikarbonatai. Darbo metu parūgštėja ne tik raumenų terpė, bet ir kraujas. Todėl papildžius kraują natrio bikarbonatais, kurie sumažina rūgštingumą, sumažėja ir raumenų rūgštingumas (Sutton et al., 1981). M. Colganas (1993) rekomenduoja vartoti taip: 20 mg natrio bikarbonato pradėti gerti prieš tris valandas ir visą turinį po vienodą kiekį gerti kas 20 minučių ir baigti 30 minučių iki varžybų. Tačiau būtina pabandyti keletą kartų prieš pratybas, nes ne visi individai gali naudoti (pykina, verčia vemti). Fosfatų didinimas. Dienos fosfatų norma yra 800 mg. Vartojant natrio fosfatą tris dienas kiekvieną dieną po 4 gramus žymiai pagerėja darbingumas. Tokį pat poveikį turi ir kalio fosfatas. Šie komponentai individų yra labiau priimtini nei natrio bikarbonatas. Tačiau netinka vartoti kalcio fosfatą (Kreider, 1992). Fosfatų didinimas. Vartojant L-karnitiną 4 gramus kiekvieną dieną 1 valandą prieš pratybas dvi savaites pavyksta pagerinti ir anerobinio, ir anaerobinio darbingumo galias. Tačiau negalima naudoti DL-karnitino jis toksiškas (Keith, 1986). Kofeinas. Kofeinas veikia kaip diuretikas ir šalina vandenį. Vadinasi, norint sumažinti svorį galima naudoti kofeiną. Be to, jis greitina apykaitą ir didina kūno temperatūrą. Bet didžiausią poveikį turi laisvųjų riebalų rūgščių energiniam panaudojimui. Geriausia gerti kavą, o ne kofeino piliules. 3 valandas prieš pratybas arba varžybas išgerti 10 mg 1 kg kūno svorio leidžia pagerintą darbingumą. Kai kurie sportininkai geria 1 valandą prieš varžybas. Tai gali būti per vėlu (Weir et al., 1987). Ženšenis. Jis pagerina ištvermę, stimuliuodamas smegenų veiklą, hormonų aktyvumą, mažina laktato kiekį, didina gyvybinę plaučių talpą (Forgo, Shimert, 1985). 200 mg ženšenio ekstrakto per dieną vartojant kelias savaites ir derinant kartu su pratybomis padeda pagerinti darbingumą (McNaughton et al., 1989). Chromas gerina insulino veiklą. Iki praėjusio šimtmečio septintojo dešimtmečio chromas buvo naudojimas tik mašinų dažymui bet ne mitybai. W. Mertzas su bendraautoriais (1979) nustatė chromo poveikį insulino apykaitai. Kuo aktyvesnis insulino veikimas, tuo labiau panaudojamos aminorūgštys ir taip gali stiprėti raumenynas. Be to, insulinas kontroliuoja kūno riebalus ir dalyvauja lipidų apykaitoje. Dar insulinas turi poveikio kepenyse gaminti somatomediną, kuris veikia augimą. Tačiau būtina įsidėmėti, kad chromas didina ne insulino kiekį, o insulino veiksmingumą. Nesergantiems diabetu didesnis insulino kiekis yra toksiškas ir žalingas be to, dar organizmas, kovodamas su insulino pertekliumi, paverčia jį trigliceridu (riebalais), kuris yra kaupiamas riebalinėse ląstelėse. Chromas yra insulino geresnio poveikio stimuliatorius (Colgan, 1993). Sportuojant chromo poreikis insulino apykaitoje padidėja beveik dvigubai (Campbell, Anderson, 1987; Anderson et al., 1988). Su maistu chromo negaunama jo ten nėra. Vadinasi, reikia naudoti papildus. Geriausia alaus mielės, tačiau jų reikia suvalgyti daug. Tai nėra gerai, nes jų rūgimas sukeltų žarnyne chaosą. Sintetinis produktas chromo chloridas, kuris anksčiau buvo naudojamas mažai veiksmingas, nes blogai įsisavinamas. R. Pressas su bendraautoriais (1990) surado kitą preparatą chromo pikolinatą (chromium picolinate), kurį vartojant 12 savaičių po 200 mikrogramų per dieną raumenų masė padidėjo beveik 3 kg (Colgan, 1993). Anabolikai. Jėgos lavinimui reikšmingą įtaką turi tinkamas miegas, racionalus maitinimas, kryptin

gos pratybos ir anabolikų tinkamas vartojimas. Veiksmingiausias paties žmogaus gaminamas anabolikas augimo hormonas. 25 45 metų per parą jo pasigamina pats organizmas 0,4 1 mg (net ir iki 10 mg). Šis hormonas, gaminamas hipofizyje, stimuliuoja raumenų augimą ir jų jėgą, kaulų, sausgyslių augimą ir jų stiprumą, gijimą po traumų ir energijos gamybą iš riebalų. Esmė yra ta, kaip šį hormoną nukreipti į kraujagysles. Kraujagyslėmis dalis hormono patenka tiesiai į kaulų ir raumenų ląsteles ir skatina pastarųjų augimą. Kita dalis nukeliauja į kepenis, kur per 60 90 minučių stimuliuoja insulino, dar kitaip vadinamo somatomedino gamybą. Somatomedinas, patekęs į raumenis, skatina jų augimą. Somatomedinas labiausiai skatina raumenų augimą ilsintis miegant (tik užmigus 30 60 min.) ir sportuojant (Laron, Butenandt, 1983). Geriausias būdas stimuliuoti augimo hormoną vartoti aminorūgštis (Daughaday, 1981). Hipofizio veiklai padeda somatokrinas, kurio darbą skatina aminorūgštys. Tačiau tai atliekama ne tada, kai aminorūgštys yra vartojamos bet kaip tam reikia viso sinerginio (veikimo kartu) mechanizmo (Guillemin, 1983). Metodika paprasta: du kartus treniruotis, du kartus miegoti, du kartus valandą prieš pratybas arba prieš miegą vartoti aminorūgštis (leuciną, argininą, ornitiną, alfą-ketuglutaratą) (Colgan, 1993). Dar siūloma naktį nubusti ir vartoti aminorūgštis bei lengvai pavalgyti (20 lentelė). Abejotina, kad tai galima praktiškai įgyvendinti (autoriaus pastaba). Vadinasi, per parą sportininkai valgo 6 kartus, po pratybų būtinai gerą pusvalandį miega, aminorūgštis vartoja 6 kartus. Koks yra tinkamas maitinimas po pratybų? pirmiausia būtina gerti 7 10 % prisotintą angliavandenių gėrimą per pratybas tuoj po pratybų vėl atsigerti, maiste turi būti angliavandenių (geriausia maišyta 10 g gliukozės 20 lentelė Pratybų, maitinimo ir aminorūgščių bei dienos programa (Colgan, 1993) Laikas Veikla 6 val. Pusryčiai 8 val. Aminorūgščių vartojimas. Pratybos 10 val. Maitinimas po pratybų. 30 60 minučių miegas 12 val. Pietūs 14 val. Aminorūgščių vartojimas. Pratybos 16 val. Maitinimas po pratybų. 30 60 minučių miegas 19 val. Vakarienė 21 val. Aminorūgščių vartojimas. Miegas 1 val. Maitinimas. Miegas 4 val. Aminorūgščių vartojimas. Miegas su 15 g fruktozės) (Reiser, 1987) maiste turi būti kompleksinių angliavandenių maiste turi būti baltymų apie vieną ketvirtadalį (50 g) visos dienos baltymų raciono (Guyton, 1986) rekomenduotina vartoti chromo pikolinatą (chromium picolinate) Šakotosios specifinės aminorūgštys savarankiškai aktyvina insulino išskyrimą (Bucci, 1992). Be to, jos yra raumenų katabolizmo (nykimo) prevencinė priemonė. Rekomenduojamos ornitino alfa-ketuglutaratas, kuris aktyvina augimo hormono, insulino išskyrimą, veikia kaip antikatabolikas, padeda stiprinti imuninę sistemą ir naikina amoniaką (Millvard, Rivers, 1989). Leuciną geriausia vartoti prieš pratybas ir prieš miegą (Paul, 1989). Taip pat svarbu išlaikyti azoto pusiausvyrą. Padidintas skydliaukės hormonų išskyrimas sukelia ilgalaikį audinių katabolizmą (Millward, 1985, 1989). Nors sportininkai, norėdami sumažinti riebalus, dažnai naudoja sintetinius skydliaukės hormonus. Jodas padeda normalizuoti skydliaukės veiklą. Testosteronas itin veikia raumenis. Tačiau sintetinio testosterono vartojimas turi negatyvių liekamųjų reiškinių žmogaus organizme. Šakotosios aminorūgštys, vitaminas C, mikroelementai boras ir cinkas gali padidinti testosterono kiekį. Be to, svarbu žinoti, kad augimo hormonas (jo padidinimo būdas pateiktas prieš tai) irgi didina testosterono kiekį (Carli, 1992; Kraemer, 1988). M. Colganas (1993) apibendrina anabolikų poveikio pagrindinius principus: Augimo hormono aktyvumo padidinimas Reikia treniruotis du kartus per dieną, du kartus snūstelėti po pratybų, prieš kiekvienas praty 17 ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS

18 bas ir miegą vartoti argininą, ornitiną, alfaketoglutaratą. Dienos racione turi būti pakankamas kiekis leucino, vitamino C, kalio. Palaikyti insulino aktyvumą Valgyti 6 kartus (ne po daug). Po kiekvienų pratybų maiste turi būti gliukozės, fruktozės, kompleksinių angliavandenių, chromo pikolinato, 25 % dienos raciono baltymų. Kiekvieną kartą valgant turi būti 2 4 gramai ornitino, alfa-ketoglutarato. Būtina baltymų produktais palaikyti azoto balansą. Optimalus skydliaukės hormono kiekis Baltymų produktuose turi būti pakankamas kiekis jodo. metu net ir tada, kai nejaučiamas poreikis. Kitu atveju gali būti per vėlu; paskutinį kartą valgyti ne vėliau kaip 2 3 val. prieš varžybas; didžiausia klaida per mažai gerti; ypač intensyviai dirbantglikogeno rezervai išsenka po 60 90 minučių; skysčiai greičiau įsisavinami negu kietas maistas; kryptinga angliavandenių dieta gali net dvigubai padidinti jų rezervus; neprotinga vartoti didelį angliavandenių kiekį likus 1 val. iki varžybų; po ištvermės krūvių skysti angliavandeniai yra gerai įsisavinami. DOPINGAS ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS Testosterono gamybos aktyvinimas Maiste turi būti pakankamas kiekis boro, cinko, vitamino C, šakotųjų aminorūgščių. Tačiau būtina įsidėmėti: nė viena priemonė nėra stebuklinga lazdelė sportiniams rezultatams pasiekti. Tik nuolatinės racionalios pratybos ir metodiška racionali mityba du veiksniai, galintys padėti sportininkams pagerinti sportinius rezultatus. Skyriuje įvardyti veiksniai yra efektyvūs veikdami sinergiškai (kartu). Maitinimas rungtynių dieną Šiai dienai sportininkas galbūt rengėsi ištisus metus. Todėl treneris turi labai tiksliai numatyti dienos veiklos ir maitinimo programą, kad atliktas darbas nenueitų perniek. Būtina iš anksto tiksliai numatyti režimą. Mitybos esmė: ne atskirų mitybos komponentų hipertrofuotas naudojimas, o tik kokybiška mityba yra esminis veiksnys padidinti sportininko galias ir greitinti atsigavimą po krūvių taip pagerinti sportinį parengtumą. P. Janssenas (2001) pateikė keletą maitinimo rekomendacijų ištvermės sportininkams: niekada neeksperimentuokite prieš varžybas. Naujus maitinimo racionus ir režimą išbandykite daug anksčiau; būtina reguliariai maitintis (gerti ir valgyti) darbo Steroidai Anaboliniai steroidai stimuliuoja ne tik antrinių lytinių organų augimą, bet ir visų organų (Yesalis, 2000). Ypač jie padidina raumenų masę ir jų jėgą. Daugiausia juos naudoja jėgos sporto rungčių sportininkai, tačiau nėra tiksliai nustatyta, kiek gerina jėgos ištvermės ir ištvermės rungčių sportininkų rezultatus. Labiausiai didėja viršutinės kūno dalies raumenynas. Naudojant oksandroloną (10 mg per dieną) arba testosteroną (600 mg per savaitę) individų svoris kas savaitę padidėja 3 5 kg. Tą lemia keli veiksniai: didėjanti raumenų masė, psichologiniai veiksniai, didėjanti raumenų galia leidžia atlikti didesnius krūvius. Tačiau iki šiol nėra tiksliai nustatytas fiziologinis steroidų poveikio mechanizmas. Būtina įsidėmėti, kad anabolinių steroidų vartojimas sukelia inkstų, prostatos vėžį, širdies, kepenų ligas, impotenciją vyrams, plaukų slinkimą vyrams, protinius sutrikimus, raumenų traumas, moteriškų hormonų virtimą vyriškais, moterų seksualinių potraukių padidėjimą, mažesnę elgesio kontrolę, tolesnę priklausomybę (Bahrke, 1990; Goldberg, Elliot, 2000; Yesalis, 2000), sukelia sausgyslių traumas (Laseter, Russell, 1991). Sintetinis augimo hormonas taip pat žalingas (Macintyre, 1991). Nepaisant negatyvių dopingo vartojimo padarinių, sportininkai vis dėlto juos vartoja ir jų požiūris į

dopingą nėra negatyvus. L. Goldbergas ir D. Elliotas (2000) tyrė sportininkų požiūrį į dopingo vartojimą ir nustatė tokius esminius požymius: vartoti dopingą daugiau yra teigiamų priežasčių negu neigiamų, anaboliniai steroidai neturi labai neigiamų padarinių, jie asmeniškai nepatiria anabolinių steroidų neigiamo poveikio sveikatai, didesnė dalis draugų vartoja steroidus, noras laimėti bet kokiomis priemonėmis, treneriai labiau toleruoja nei nepritaria, pagerina potencines galias, laisvesnės emocinės galimybės. Kitoms sporto rungtims kur vyrauja psichinė įtampa vartojamas kito pobūdžio dopingas. Amfitaminai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, nedidelis kiekis pagerina budrumą, akies rankos koordinaciją (Chandler, Blair, 1980). Eritropoetinas. Praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje inkstuose buvo atrastas raudonųjų kraujo kūnelių gamybą reguliuojantis hormonas eritropoitinas (Graber, Krantz, 1978). Aštuntajame dešimtmetyje buvo pagamintas sintetinis preparatas. Eritropoitino biocheminis poveikis matuojamas nustatant hematokrito kiekį kraujuje, kurio paprastai vyrai turi 42 52 %, moterys 36 46 %. Eritropoetino vartojimas labai žymiai padidina sportininkų galias (Physicians Desk Reference, 46th Edition). Problema yra ta, kad eritropoetinas ir padidėjęs hematokritas tirština kraują, tai savo ruožtu, blogina širdies veiklą. Praktiškai vis dėlto labai vartojamas, nes po 48 valandų normalizuojasi, o poveikis sportiniam parengtumui išlieka apie 10 dienų. Tačiau tokių stimuliatorių vartojimo padariniai nenuspėjami: 1987 metais mirė 5 Olandijos ir 1 Belgijos dviratininkas, 1990 metais dar 2 Olandijos ir 3 Belgijos dviratininkai (Colgan et al., 1991). Kraujo dopingas. Kitas būdas padidinti hematokritą yra kraujo dopingas. Du mėnesius iki varžybų iš organizmo paimami du buteliai kraujo, atskiriama nuo kraujo plazmos ir šaldoma. Po to savaitę iki varžybų raudonieji kūneliai fiziologiniu tirpalu atšildomi ir palaipsniui įleidžiama atgal į sportininko venas. Toks būdas žymiai pagerina sportinį parengtumą (Williams, 1981). Diuretikai. Kultūrizmo atstovai puikiai žino diuretikų poveikį. Diuretikai skatina sekreciją, kiek bevartojama skysčių, jie labai greit vėl pašalinami. Pastaruoju metu diuretikus naudoja ir kitų sporto rungčių sportininkai (sprintas, šuoliai, sunkumų kilnojimas, boksas), siekdami palaikyti jėgą bei greitį ir sumažinti kūno svorį. Ištvermės sporto atstovams diuretikai sukelia dehidraciją ir mažina sportinį parengtumą (Nielsen, 1981). Diuretikus vartoti yra žalinga ir nenaudinga dėl: organizmas tampa priklausomu, didėja diuretikų kiekio poreikis, nenuspėjami padariniai, ilgalaikis vartojimas suvaržo hormonų veiklą (Caldwell, 1984). Trumpalaikis diuretikų vartojimas nėra labai žalingas, tačiau turi neigiamą įtaką sportinei veiklai ir ją trumpina. Stimuliatoriai. Kai amfitaminai buvo įtraukti į draudžiamųjų vartoti preparatų sąrašą, farmacinės kompanijos surado kitus. Stimuliatoriai fenilpropanolaminas ir efedrinas yra labiausiai vartojami. Nustatytas efedrino kartu su kofeinu veiksmingas poveikis (Astrup, 1992). Mokslininkai ieško įvairiausių būdų padidinti sportinį parengtumą. J. Bedi su bendraautoriais (1988) sugebėjo padidinti bronchus įkvepiant 180 mikrogramų albuterolio. Šis būdas 1 valandos trukmės aerobinės veiklos funkcinių galių nepadidino, tačiau labai padidino anaerobines galias finišuojant. Vadinasi, astmą gydantys preparatai gerina sportininkų parengtumą. Apibendrinant: pilnavertis individualus maitinimas; kryptingas maitinimas (sudėtis, laikas); baltymų programa žymiai pagerina sportinį parengtumą. Tačiau nėra nustatytas ilgalaikio šakotųjų aminorūgščių vartojimo poveikis žmogaus organizmui; būtina atitinkama rengimo programa. Ypač svarbi jėgos lavinimo programa. Dar svarbiau nepersitreniruoti! Užduotis Sudarykite savo rungties sportininkų rungtynių dienos maitinimosi racioną, jame numatykite skysčių vartojimą prieš varžybas, jų metu ir po jų. 19 ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS

20 P Pakankamos maisto davinio energinės vertės svarba sportininkams Marius baranauskas Mitybos specialistas Lietuvos olimpinis sporto centras Pradedama naujas straipsnių ciklas mitybos tema. Jos autorius yra Lietuvos olimpinio sporto centro mitybos specialistas Marius Baranauskas. Jis baigė visuomenės sveikatos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Pagrindinės darbo kryptys atskirų sporto šakų sportininkų mitybos tyrimai ir analizė, mitybos optimizavimas, siekiant užtikrinti kuo racionalesnę mitybą bei maisto papildų vartojimą. Atliktų tyrimų rezultatai pateikiami tarptautinėje konferencijoje Didelio meistriškumo sportininkų rengimo valdymas, taip pat publikuojami žurnale Sporto mokslas. Šiuolaikinės fiziologijos ir biochemijos procesų žinios apie adaptaciją prie mitybos pobūdžio ir kartu prie fizinių krūvių režimo leidžia nustatyti adekvačios mitybos schemas. Taigi labai svarbu, kad sportininkų organizmas būtų racionaliai aprūpintas ne tik energiją tiekiančiomis medžiagomis makronutrientais, bet ir mikronutrientais (Benardot, 2000). Kodėl sportininkui svarbu gauti pakankamą energijos kiekį su maistu? 2006 metais atliktas sportininkų maitinimo organizavimo tyrimas siekiant įvertinti sportininkų mitybą pagal adekvačios mitybos koncepciją bei subalansuotos mitybos formulę. Tyrimo rezultatai parodė, kad sportininkų 2006 metų maisto racionų bendras energijos kiekis padengia sportininkų energijos sąnaudas. Vidutinė sportininkų maisto raciono energinė vertė lygi 4882,63 ± 57,90 kcal (S = 127,34). Daugiausia sportininkai energijos gavo iš tokių maisto produktų, kaip kiauliena, batonai, bandelės, kvietinė duona, aliejus, vafliai, sausainiai, sviestas, šokoladas, jautiena, grietinė (1 pav.). Sportininkų mityba tenkina sportininkų energinius poreikius, tačiau mitybos subalansuotumą geriausiai atspindi baltymų, riebalų ir angliavandenių energinės vertės procentas. Atlikti tyrimai parodė, ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS maisto produktai sausi pusryčiai kiaušiniai makaronai kvietiniai miltai, jautiena, grietinė bulvės sulčių gėrimai sviestas ir šokoladas vištiena ir pienas vafliai, sausainiai kvietinė duona, aliejus batonas, bandelės, kiauliena 1,1 1,9 1,9 2,7 3,3 4,0 4,1 4,2 5,5 6,2 8,7 10,8 15,6 0 2 4 6 8 % 10 12 14 16 18 1 pav. Maisto produktų tiekiamos energinės vertės procentas vidutiniame paros maisto racione

kad tiekiama energinė vertė neatitinka sportininkams rekomenduojamo baltymų, riebalų ir angliavandenių tiekiamos energinės vertės procento. Riebalų vidutinė energinė vertė svyruoja nuo 40,71 % iki 42,05 %, baltymų nuo 12,22 % iki 14,18 %, angliavandenių nuo 44,76 % iki 46,87 %. Taigi pagrindinės energiją tiekiančios maistinės medžiagos nesubalansuotos. Riebalų kiekis sportininkų maisto racione per didelis, o angliavandenių trūksta. Koks turi būti baltymų, riebalų ir angliavandenių tiekiamos energinės vertės procentas? Bendros rekomendacijos būtų tokios, kad baltymai privalo sudaryti 10 15 %, riebalai 28 30 %, angliavandeniai 55 62 % (iš jų mono- ir disacharidų (cukrų) ne daugiau kaip 10 %) paros maisto davinio energinės vertės. Tačiau tikslinga pateikti atskiras šių proporcijų reikšmes jėgos greičio ir ištvermės sporto šakų atstovams ( 1 lentelė). Kodėl sportininkas turi gauti pakankamą angliavandenių ir maistinių skaidulų kiekį? Angliavandeniai tai pagrindinis energijos šaltinis. Angliavandeniai gaunami su augaliniu maistu, išskyrus laktozę pieno cukrų, kuris gaunamas tik su pienu. Angliavandeniai ne tik energinė medžiaga. Jie įeina į audinių ir ląstelių sudėtį. Angliavandeniai ir jų metabolitai dalyvauja nukleino rūgščių, gliukoproteidų, mukopolisacharidų, kai kurių kofermentų sintezėje. Angliavandenių atsargos kaupiamos kepenyse ir raumenyse glikogeno pavidalu. Glikogenas virsta gliukoze. Daugiausia angliavandenių sportininkas turi gauti krakmolo pavidalu. Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkai angliavandenius 2005 2006 metais gavo su tokiais maisto produktais, kaip batonas, bandelės, kvietinė duona, bulvės, vafliai, sausainiai, kvietiniai miltai, makaronai ir ryžiai. Pastarųjų dviejų maisto produktų, tiekiančių angliavandenius, kiekiai vidutiniame paros maisto racione, vadovaujantis rekomendacijomis, turėtų būti daug didesni (2 pav.). Kodėl svarbūs maisto produktai, turintys daug angliavandenių ir skaidulų? Daugiau nei pusė paros maisto davinio energijos turėtų buti gaunamos valgant grūdinius produktus tokius, kaip duona, batonas, bandelės, grikiai, ryžiai, makaronai, ankštiniai ir kt. Šiuose maisto produktuose yra labai mažai riebalų. Be energijos, jie aprūpina organizmą baltymais, skaidulomis, mineralinėmis medžiagomis (kaliu, kalciu, magniu) ir vitaminais (C, B 6, folio rūgštimi, karotenoidais). Nemažai sportininkų (ypač moterys) klaidingai mano, kad valgant duoną ir bulves galima greičiau nutukti nei valgant kitus 21 1 lentelė Rekomenduojamas baltymų, riebalų ir angliavandenių tiekiamos energinės vertės procentas skirtingų sporto šakų atstovams Sporto šaka Tiekiamos energinės vertės procentas Baltymai Angliavandeniai Riebalai Jėgos greičio sportas 30% 55% 15% Ištvermės sportas 25% 60% 15% 20% 18 16 14 12 10 8 6 4 2 0 batonas, bandelės kvietinė duona bulvės vafliai, sausainiai kvietiniai miltai makaronai Maisto produktai 2 pav. Dažniausiai vartojamų maisto produktų tiekiamų angliavandenių ir skaidulų procentas vidutiniame paros maisto racione pienas ryžiai manai Angliavandeniai Maistinės skaidulos ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS

22 produktus. Tačiau angliavandeniai greičiausiai pasisavinami ir iš karto patenkina organizmo energines reikmes ir ypač tai svarbu intensyviai sportuojantiems. Augaliniuose produktuose yra įvairių maistinių skaidulų. Ypač daug jų turi gaminiai iš rupių miltų ir nemaltų grūdų. Skaidulų ypač gausu kviečių, avižų bei miežių sėlenose, taip pat ankštinėse daržovėse, riešutuose, kai kuriose kitose daržovėse ir vaisiuose. Maistas, turintis pakankamai skaidulų, greitina žarnyno peristaltiką, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją kraujuje, skatina biologiškai veiklių medžiagų butiratų, slopinančių vėžinių ląstelių proliferaciją ir taip apsaugančių nuo storosios žarnos vėžio, susidarymą Rekomenduojama nors 5 kartus per dieną valgyti daržovių ir vaisių. Daržovės, vaisiai, grūdų produktai, ankštiniai yra skaidulų šaltinis. Maistinių skaidulų paros norma 20 40 g. Tiksliau maistinių skaidulų norma nustatoma pagal eikvojamos energijos kiekį kiekvienam 1000 kcal su maistu reikia gauti 10 g įvairių maistinių skaidulų. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad sportininkai daugiausia maistinių skaidulų gauna iš tokių produktų, kaip kvietinė duona, batonai, bandelės ir bulvės (2 pav.). Racionaliai kiekvieną diena vartojant bent po 400 g vaisių ir daržovių, be bulvių, (PSO rekomendacija) tikimybė susirgti kraujotakos ligomis, piktybiniais navikais bei avitaminozėmis labai sumažėja. Valgant daržoves ir vaisius gaunama daugiau maistinių skaidulų, vitaminų ir kitų medžiagų, saugančių nuo ligų. Be to, daržovėse ir vaisiuose beveik nėra riebalų. Antioksidatorių (karotenoidų, vitaminų C ir E) trūkumas maiste yra kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų rizikos veiksnys. Daržovėse ir vaisiuose yra kalio, magnio, kurie mažina arterinės hipertenzijos riziką ir padeda atgauti treniruotės metu dėl intensyvaus pratimų krūvio organizme atsiradusį elektrolitų disbalansą. Angliavandenių vartojimas intensyvios treniruotės metu Kai treniruotė trunka ilgiau kaip 90 minučių, rekomenduojama angliavandenius vartoti krūvio metu. Pradėti angliavandenius vartoti po fizinio krūvio praėjus 45 minutėms, tačiau neturėtų būti suvartojama daugiau kaip 60 gramų angliavandenių per valandą, patariama vengti gausių angliavandenių gėrimų. Jei treniruotė trunka trumpiau kaip 60 minučių, angliavandenių vartojimas krūvio metu beveik neefektyvus. Angliavandenių superkompensacijos dieta Angliavandenius patartina vartoti 10 g/kg kūno masės likus trim ar keturiom dienom iki varžybų ir vengti maisto, turinčio daug maisto skaidulų. Likus 2 4 valandoms iki starto valgyti tik lengvai virškinamus maisto produktus. Kaupti raumenų ir kepenų glikogeną, jei jo rezervai nebuvo maksimaliai užpildyti, ypač jei startuojama popietinėmis valandomis. Tuo pačiu metu būtina palaikyti optimalų skysčių balansą, vengti alkio jausmo. Iki starto likus 1 valandai rekomenduojama angliavandenių suvartoti ne daugiau kaip 70 gramų. Rinktis mažo glikeminio indekso maisto produktus, 2 lentelė ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS Kada vartojami angliavandeniai? Kai itin pailgintos ir intensyvios treniruotės trukmė ilgesnė kaip 4 valandos. Esant labai dideliam energijos poreikiui. Angliavandeniai reikalingi raumenų glikogeno atsargas papildyti (ištvermės sporto šakų atstovams). Prieš ilgai besitęsiančių treniruočių ciklą, kai treniruotės trukmė ilgesnė kaip 2 4 valandos. Esant labai dideliam energijos poreikiui. Angliavandeniai reikalingi raumenų glikogeno atsargas papildyti (jėgos ir greičio sporto šakų atstovams). Per vidutinio intensyvumo treniruotę, kurios trukmė 1 2 valandos, arba per ilgai besitęsiančią mažo intensyvumo treniruotę. Atsigavimo periodu po treniruočių, kai kitas treniruotės ciklas numatomas po 8 valandų. Rekomenduojama padidinti angliavandenių suvartojimą prieš ilgai besitęsiančius pratimus. Per pailgintas vidutinio ar didelio intensyvumo treniruotes, esant karštam klimatui, kuomet priešvaržybinis maitinimsis yra ypač maksimalus. Rekomenduojamas angliavandenių kiekis 10 12+ g/kg per parą 7 10 g/kg per parą 5 7 g/kg per parą 1 g/kg iš karto po treniruotės; tęsiant angliavandenių vartojimą 2 valandas 1 g/kg (užkandžiaujant) 1 4 g/kg, 1 4 valandų laikotarpiu prieš treniruotę 30 60 g/per valandą su skysčiais ar maistu

3 lentelė Angliavandenių vartojimas prieš treniruotę 23 Laikas prieš treniruotę Angliavandeniai Energinė vertė Pavyzdys 80 kg sveriančiam sportininkui 15 minučių ~25g angliavandenių/kg kūno svorio 60 minučių 1g angliavandenių/kg kūno svorio 120 minučių 2g angliavandenių/kg kūno svorio 180 minučių 3g angliavandenių/kg kūno svorio 240 minučių 4g angliavandenių/kg kūno svorio turinčius angliavandenių (obuoliai, vyšnios, datulės, figos, pupelės, persikai, slyvos, jogurtas) ir neatlikti intensyvių bei varginančių treniruočių pratimų. Kokius maisto produktus pasirinkti per varžybas? Per varžybas vengti vartoti sunkiai virškinamus maisto produktus, kurie ilgai užsilaiko skrandyje. 3 4 valandas skrandyje užsilaiko virta vištiena, virta jautiena, juoda duona, obuoliai, morkos, ridikėliai, špinatai, agurkai, keptos bulvės, kumpis ir kt., 4 5 valandas kepta mėsa, silkė, žirniai, pupelės ir kt., 6 7 valandas lašiniai ir grybai. Stengtis vartoti tuos maisto produktus, kurie gana greitai virškinami ir skrandyje užsilaiko trumpiau. 2 3 valandas skrandyje užsilaiko kakava ir kava su grietinėle, kietai virti kiaušiniai, kiaušinienė, omletas, virta jūros žuvis, virtos bulvės, virta veršiena, balta duona, 1 2 valandas vanduo, arbata, kakava, 4 lentelė Rekomenduotinų maisto produktų ir patiekalų sąrašas 100 kcal 1 sportinis gelis arba 1,5 puodelio sportinio gėrimo 250 300 kcal 80g angliavandenių = 1 riestainis (30g), 2 arbatiniai šaukšteliai džemo (10g), stiklinė 1% riebumo pieno (12g), 1 didelis bananas (30g) pienas, mėsos sultinys, minkštai virtas kiaušinis, balta kava, virti ryžiai, virta upės žuvis. Pateikiame rekomenduotinų maisto produktų ir patiekalų sąrašą, atkreipdami dėmesį į angliavandenių kiekį (4 lentelė). Literatūra 400 600 kcal 700 900 kcal 240g angliavandenių = 2 puodeliai makaronų (80g), 1,5 puodelio liesos mėsos su padažu (20g), 1 puodelis virtų ar troškintų daržovių (10g), 2 gabaliukai duonos su sviestu (30g), 2 puodeliai aviečių ar serbentų gėrimo (75g), 3 maži pyragaičiai (25g) 1000 1200 kcal Rennie, M., Grandad, J. (2001). It ain t what you eat, it depends when you eat it-that s how muscles grow! Physiology. P. 535. Gailūnienė, A., Milašius, K. (2001). Sporto biochemija. Vilnius. P. 240 250. Maughan, R., Burke, L. (2002). Nutrition needs for training. Protein and amino acid requirements of athletes. P. 15 35. Dadelienė, R. (2006). Sporto medicinos pagrindai. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras. P. 243 250. Baranauskas, M., Tubelis, L., Pečiukonienė, M., Stukas, R., Švedas, E. (2007). Jaunųjų sportininkų mitybos organizavimo įvertinimas. Sporto mokslas, 1(71). P. 71 77. Kontaktinis asmuo: Marius Baranauskas, Lietuvos olimpinis sporto centras Ozo g. 39, LT-07171 Vilnius, El. paštas: curkusss@one.lt, tel. + 370 683 84462 Patiekalo pavadinimas Angliavandenių kiekis (gramais) 100 gramų patiekalo Spagečiai su dešrelėmis ir grybais 36,7 Lietiniai su varške 32,9 Lietiniai su mėsa 28,9 Virtiniai su varškės įdaru 28,3 Sklindžiai su obuoliais 24,4 Morkų slyvų salotos su majonezu 20,24 Ryžių salotos su grybais 19,4 Salotos Skanumėlis 12,6 Saldi ryžių košė su razinomis 11,66 Virti makaronai su padažu 24,5 Grikių košė su sviestu 32 Ryžių sriuba su pomidorais 4 ŠIUOLAIKINĖS SPORTININKŲ RENGIMO TECHNOLOGIJOS

24 Vaikai rankinio ateitis Antanas TARASKEVIČIUS Lietuvos nusipelnęs rankinio treneris TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI Liaudyje sakoma: Kaip pasiklosi, taip ir išmiegosi. Šią išmintingą liaudies patarlę mūsų šalies rankiniui galima perfrazuoti taip: Kokią pamainą parengsi, taip ir vėliau žais. Apie rankinio pamainos rengimo svarbą bei ypatumus esu rašęs ankstesnėse žurnalo Treneris publikacijose (2004, Nr. 4, 2005, Nr. 3, 2006, Nr. 3, 2007, Nr. 1). Deja, mūsų šalyje vaikų (6 8, 9 10, 11 12 metų) rankinio treniruočių metodologijos klausimais specialios literatūros neteko matyti. Tuo tarpu Vakarų Europos šalyse apie vaikų rankinio treniruotes labai gausu publikacijų žurnaluose, knygose, vaizdajuostėse ir kt. Mūsų šalies treneriai, dirbantys su pradedančiais rankininkais, apie savo patirtį treniruočių vyksmo klausimais nepublikuoja. Gal neįsižeis treneriai (mokytojai), bet tai yra dirbama savam kieme ir verdama savose sultyse. Esu minėjęs ( Treneris 2006, Nr. 3), jog nei vienas treneris neturėtų užsiskleisti tik savyje ir neperteikti savo patirties, žinių bei įgūdžių kitiems. Juk galėtų patyrę treneriai, daug metų dirbantys su moksleiviais, pagvildenti žurnale Treneris (ar kitur) savas mintis, kaip pradedančiųjų treniruotes padaryti veiksmingesnes, ekonomiškesnes, patrauklesnes, įdomesnes. Trenerių diskusija neprieštarauja treniruotės vyksmo metodologijai, tai jos dalis, teisė, privilegija. Šalyje yra dvi valstybinės organizacijos (Lietuvos moksleivių sporto centras bei Lietuvos olimpinis sporto centras), kuriose dirba atsakingi rankinio darbuotojai treneriai. Lietuvos rankinio federacijoje veikia visuomeninis padalinys trenerių metodikos komisija. Dviejose aukštosiose mokyklose (LKKA ir VPU) nemažas trenerių būrys skaito rankinio kursą studentams, būsimiems jaunųjų rankininkų treneriams (mokytojams). Manau, kad mūsų mažai šaliai pakanka organizacijų ir jose dirbančių specialistų, kad visiems treneriams būtų reguliariai pateikiami modernūs vaikų rengimo metodologiniai ypatumai, nuorodos bei rekomendacijos. O kad moksleivių rankinio treneriai nedirbtų aklai, būtina jiems duoti atskirų amžiaus grupių treniruočių ypatumų programas ir vieningus testavimo kontrolinių normatyvų laikymo reikalavimus. Manau, kad tai turėtų būti moksleivių sporto centro veiklos viena iš sričių. Sporto mokyklų vadovai turėtų parūpinti reikiamą pagrindinį bei pagalbinį inventorių bei priemones. Mažų vaikų (6 8, 9 10, 11 12 metų) pratyboms labai svarbu naudoti kuo daugiau įvairių pagalbinių priemonių: įvairių dydžių bei formų kamuoliukai ir kamuoliai, stoveliai, kūgeliai, kimštiniai kamuoliai, mažosios, didžiosios gimnastikos dėžės, gimnastikos suoleliai, čiužiniai, gimnastikos lankai, oro balionai, poroloninės atraižos, šokdynės, batutai, kamuolių vežimėliai ir kt. Gausios pagalbinės priemonės vaikų rankinio rengimo veiksmingumą ir ekonomiškumą pagerina bei pagreitina net iki 40 %. Pavyzdžiui, tokius technikos elementus, kaip teisinga rankos padėtis laikant kamuolį, klaidinamieji judesiai arba koordinaciniai gebėjimai, be pagalbinių priemonių išmokyti bei ugdyti sunku arba net neįmanoma. Dirbdamas trenerio darbą Vokietijoje esu nekartą įsitikinęs, šiuo metu net neįsivaizduočiau, kaip galima surengti nors vieną treniruotę be pagalbinių priemonių. Paprasčiausias pavyzdys: panaudojat treniruotėje parduotuvės prekių vežimėlį (kamuolius sudėti ir perstumti) pratybų intensyvumas labai pagerėja. Motorinį treniruotės glaudumą labai gerina kamuolių skaičius grupėje. Kamuolių turėtų būti daugiau negu vaikų. Pratybų veiksmingumas bus prastas, jeigu sporto salėje yra tik pora gimnastikos suolelių, nebus mažųjų gimnastikos dėžių, stovelių, kūgelių (arba kitokių kilnojamų atžymų), čiužinių ir t. t. Esu įsitikinęs, o ir daugelis autorių tai teigia (Späte, 2005; Schubert, 2004; Mosebach, 2006; Ramota, 2006), jog rankinio žaidimo lygis priklauso ne nuo treniruočių kiekybės, bet nuo jų kokybės. Pratybų

kokybė priklauso nuo trenerių (mokytojų) dalykinės kompetencijos. Jeigu mūsų šalies rankinio lygis šiuo metu nėra pakankamai geras (tai patvirtina visų amžiaus grupių klubinių komandų ir rinktinių prasti tarptautiniai pasirodymai), peršasi išvada treniruotės vyksmo kokybė yra nepakankamai gera ir moderni. Manyčiau, jog čia slypi vienas iš atsakymų į doc. dr. Evaldo Skyriaus ( Treneris, 2004, Nr. 1) klausimą: Kur pradingo rankinio laimėjimai... Apie futbolo atkūrimą bent jau šnekama, o apie rankinį?.. Nemanau, jog rankinį šalyje nusmukdė, kai kurių nuomone, vien tik ekonominis faktorius. Juk mūsų šalyje sporto mokyklų tinklas nebuvo sužlugdytas. Vaikų (6 8, 9 10, 11 12 metų), paauglių (13 14, 15 16 metų), jaunuolių (16 18 metų) treniruotės vyksmo kokybės gerinimas turėtų būti viena iš priemonių šalies rankiniui atgaivinti. Rankinio pratybų vaikams vykdymo ypatumai Vaikų judėjimo koordinacinių gebėjimų formavimas yra rankinio pagrindas. Įgyti judėjimo koordinaciniai gebėjimai (8 12 metų) vėliau net labai palengvins ir ekonomiškai pagreitins kondicijos, technikos, taktikos ugdymą bei mokymą. Pozityviai veiks vaikų, paauglių morfologinį kūno stabilumą, mažins traumų galimybes. Naudojant daugybę pagalbinių priemonių vaikų pratybas galima vykdyti mažomis grupėmis moderniu stočių metodu. Darbas stotyse vaikams teikia daug džiaugsmo, pagerėja atskirų pratimų atlikimo intensyvumas bei kartojimų skaičius. Vaikams nereikia laukti ilgoje eilėje, taip išvengiama nuobodybės, monotoniškumo ir judėjimo džiaugsmo praradimo. Vaikams reikia judėjimo įvairovės, todėl pratimo ilgai atlikinėti nereikėtų. Atliekant ilgai vieną ar kitą pratimą vaikai paprastai ima klausinėti: Kada mes žaisime? Per pratybas vaikai visą laiką laukia naujų judėjimo užduočių, netikėtumų arba judriųjų žaidimų, estafečių su varžymosi elementais. Pastarieji vaikus labiausiai motyvuoja, o šie žaidimai su rankinio elementais ugdo meilę šiai sporto šakai. Rankinyje pagrindinis technikos elementas yra kamuolio metimas į vartus, todėl jau mažiausius reikia pratinti bei mokyti mesti įvairių dydžių bei formų kamuoliukus. Atkreiptinas dėmesys, jog vaikams labiau patinka kamuoliukus mėtyti ne į vartus, bet į įvairius 25 1 2 3 B 3 1 A2 2 1 3 C 1 pav. Pratybos mažose grupėse gerina pratimų atlikimų intensyvumą bei kartojimų skaičių TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI

26 TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI Prieš kamuolio metimą į vartus (taikinius) galima atlikti papildomas užduotis koordinaciniams gebėjimams, kondicinėms galioms ugdyti bei technikos veiksmams mokyti

27 TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI

28 taikinius (kūgeliai, atžymos, kimštiniai kamuoliai, pakabinti gimnastikos lankai, kartoninės dėžės ir kt.). Jeigu vykdysime tik metimus, vaikams taip pat greitai pabos. Todėl prieš metimą arba po jo reikėtų dar ir papildomų užduočių koordinacinėms bei kondicinėms galioms ugdyti. Tai gali būti balansavimai, šuoliukai, peršokimai, pralindimai, kūlversčiai, kamuolio varymas slalomu, bėgimai ant gimnastikos suolelio ir kt. Šie veiksmai mažose grupėse (stotyse) gerins emocijas ir garantuos didelį metimų skaičių. O tai geras įvairių mokymo (koregavimo) situacijų pagrindas. Be to, mažose grupėse vaikus galima paskirstyti pagal pajėgumą. Vienoje grupėje daugiau pažengę, kitoje mažiau. Pratybos mažose grupėse treneriui (mokytojui) sudaro ir sunkumų: kaip visas (dvi, tris, keturias) grupeles stebėti, taisyti klaidas, koreguoti bei aiškinti. Lengvesnes užduotis (šuoliukai, peršokimai, pralindimai, kūlversčiai) vaikai gali atlikinėti be didesnės priežiūros. Sudėtingesniems veiksmams (technikos, koordinacijos elementai) reikalinga aktyvesnė bei dalykiškesnė trenerio priežiūra. Gali pagelbėti ir vaikų tėvai arba vyresnių amžiaus grupių paaugliai, jaunuoliai. Treniravimo ekonomiškiausi laikotarpiai Daugiamečiame treniruočių procese svarbu nepraleisti gebėjimų, geriausiai lavinamų tais amžiaus laikotarpiais, ugdymo. Kaip žinome, svarbiausios vaikų, paauglių fizinės ypatybės koordinacija, ištvermė, greitumas (vikrumas), jėga yra specialaus kondicinio rengimo pagrindas. Labai svarbu ugdyti šias ypatybes bei savybes tuo metu, kada jos labiausiai lavėja. Vaikų kūno kondicinės galios bei psichiniai kognityviniai gebėjimai geriausiai ugdomi maždaug nuo 10 12 metų. Dauguma šio amžiaus vaikų patys drąsiai mokosi rizikingų judamosios koordinacinės technikos veiksmų (pvz., klaidinamieji judesiai, metimas krintant). Šia vaikų savybe mes, treneriai, turime tinkamai ir tiksliai pasinaudoti (10 14 metų) ugdant judamąsias koordinacines galias bei technikos gebėjimus. Šiame amžiuje labai svarbu koreguoti judesių tikslumą, koordinuotumą ir technikos veiksmus, nes susiformavęs dinaminis stereotipas vėlesnėse amžiaus grupėse bus sunkiai taisomas arba taisymui nebepasiduos (pvz., rankos padėtis laikant kamuolį, klaidinamieji judesiai, koordinacija). Kitose amžiaus pakopose bandymas gerinti trūkumus paprastai esti mažai veiksmingas. Vėliau geriau yra lavinti individualius gebėjimus ir jų privalumus. Vaikų gebėjimų ir jų privalumų lavinimas amžiuje turi būti vykdomas kiek tik galima su kamuoliais ir pratimai pratybose priartinami prie veiksmų varžybose. (Schubert, 2006; Späte, 2005; Feldmann, 2006; Romata, 2006; Mosebach, 2006; Fuhr, Frachte, 2006; Taraskevičius, 2005, 2006). Tai šiuolaikinė rankininkų rezervo rengimo tendencija, kuri dažnai cituojama įvairių šalių autorių publikacijose. Visi moksleivių rankinio treneriai (mokytojai), pasirinkę veiksmingas pratybų priemones, šią vaikų, paauglių rengimo tendenciją turėtų panaudoti treniruočių vyksme. Vaikams patrauklūs judrieji žaidimai su kamuoliu, estafetės su rankinio technikos elementais (pvz., metimai į taikinius) ugdo ne tik judomuosius koordinacinius gebėjimus, bet taip pat formuoja ir technikos pagrindų pradinius įgūdžius. Vaikų (6 8, 9 10 metų) pradinė rankinio technika laisvas 1 lentelė Rankininkų treniravimo ekonomiškiausi laikotarpiai (Löv, 2004) TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI Gebėjimai Vaikų amžius Paauglių, jaunuolių amžius 6 7 iki 9 10 m. 10 12 iki 12 13 m. 12 13 iki 14 15 m. 14 15 iki 16 18 m. Koordinaciniai ++++ +++ ++ + Technikos įgūdžių +++ ++++ +++ Reakcijos ++++ Pusiausvyros įgūdžių ++++ +++ Orientavimosi +++ +++ ++++ Diferenciniai ++++ +++ Greitumo ++++ ++++ Maksimalios jėgos ++++ ++++ Greičio jėgos +++ ++++ Aerobinės ištvermės +++ +++ +++ +++ Anaerobinės ištvermės ++ +++ ++++

29 judėjimas, bėgimas, aktyvumas ir noras gauti iš partnerio kamuolį, jo transportavimas (varymas, nešimas, perdavimas), metimas į tikslą (taikinį), orientavimasis žaidimo situacijose, persiorientavimas (heuristika) nuo vieno veiksmo prie kito, kova dėl kamuolio. Naudojant tinkamas pratybų priemones (pagrindinis, pagalbinis inventorius) visi šie veiksmai duoda gerą kumuliacinį efektą vaikų lokomociniams, sensomotoriniams gebėjimams ugdyti bei pradinei technikai įsisavinti. A B C A T A B C B A B A B T 2 pav. Pratimų atlikimas mažose grupėse vienoje aikštės pusėje garantuoja didelį kartojimų skaičių ir treneriui susidaro geros sąlygos stebėti bei koreguoti visus vaikus. Pagalbinių priemonių naudojimas gerina treniruotės vyksmo ekonomiškumą TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI

30 Pratybų priemonių variantai Kiekvienam treneriui (mokytojui) privalu žinoti, jog mažų vaikų (6 8, 9 10 metų) pratybose turi vyrauti žaidimai ir judėjimo džiaugsmas, o ne koncentruotas mokymas ir diktavimas (šaukimas). Pavyzdžiui, galimi tokie priemonių išdėstymo (panaudojimo) variantai: 1. Įvadinė dalis (25 30 min.) Žaidimai - Laisvas vaikų bėginėjimas su kamuoliais (išsisiautimas); - Žaidimas Kamuolys partneriui ; - Judrieji žaidimai. Koordinaciniai ugdymai - Su kamuoliu, įrankiais, pagalbinėmis priemonėmis; - Įvairūs judėjimai keičiant kryptis, kūno padėtį bei bėgimai aplink (ratais) su užduotimis. Greitumas - Gaudynės ir palietimų žaidimai; - Mažosios varžybinės estafetės. TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI 2 pav. Tęsinys

2. Pagrindinė dalis (30 40 min.) Metimai - Atraminio metimo mokymas; - Varžymosi pratimai su kamuolio metimais į tikslą (taikiniai, įsimetimai ir kt.) Vienas prieš vieną - Varžymosi pratimai vienas prieš vieną: Dideliame plote; Be ir su kamuoliu; Mažose grupėse - Žaidimai esant skirtingam skaičiui; - Žaidimai esant vienodam skaičiui, su įžaidėju ir be jo. 3. Baigiamoji dalis (20 25 min.) Judėjimų įvairovė - Judrus žaidimas; - Kitos sporto šakos elementai; - Estafetinis varžymasis. Rankinio žaidimas - Asmeninės gynybos variantai; - Žaidimai su vartų alternatyva (tikslas, taikinys, įmetimas, padėjimas, nunešimas ir kt.) Įvadinėje vaikų treniruotės dalyje apšilimas, kaip suaugusiesiems, yra nebūtinas. Svarbu perorientuoti mokykloje buvusį vaikų dėmesį treniruotės vyksmo ypatumams. Kad treneriui būtų patogiau kontroliuoti užduotis mažose grupėse, pratimus galima vykdyti vienoje aikštės pusėje. Tokia forma atliekamų pratimų pranašumai: - įvairiapusis besikeičiantis vaikų motorinis krūvio glaudumas; - patrauklus, kaitus ypatybių ugdymas bei technikos mokymas; - didelis kartojimų skaičius esant ir daug vaikų; - efektyvus prisitaikymas esant mažam plotui; - geros sąlygos treneriui stebėti ir koreguoti visus vaikus; - geros diferencijavimo galimybės paskirstant vaikus pagal pajėgumą; - galimos motyvuotos varžymosi užduotys. Treniruotės motorinis glaudumas Vaikų pratybose labai svarbu ne bendras, bet motorinis glaudumas. Yra svarbiau ne pratimo atlikimo bendras laikas, bet kiekvieno vaiko atliktas pratimo atlikimų skaičius. Todėl reikėtų pratimams bei žaidimams sudaryti daugiau mažų grupių (komandų) su mažesniu vaikų skaičiumi. Visi vaikai nori judėti, visi vaikai nori žaisti, o ne sėdėti ant suolelio ar laukti ilgoje eilėje. Daugiau kartų kartojant užduotį technikos veiksmas arba ypatybė įsisavinama greičiau ir ekonomiškiau. Technikos veiksmas besiformuojančio dinaminio stereotipo dėka greičiau tampa įprastiniu žaidybiniu veiksmu. Vėliau greičiau lavinsis sudėtingesni technikos elementai, ypatybės bei savybės (pvz., klaidinamieji judesiai, žaidimas vienas prieš vieną, metimas krintant, kognityviniai komponentai ir kt.). Vieno technikos veiksmo daugkartinis kartojimas vaikams greitai pabosta ir vėliau atliekamas nenoriai. Todėl prieš atliekant technikos veiksmą arba po jo reikėtų skirti papildomas užduotis: atžymų palietimai, kliūčių apibėgimai, peršokinėjimai, kūlversčiai, spurtai keičiant kryptis ir kt. Svarbu taikyti kuo įvairesnes priemones, nes vaikų gabumai realizuojasi per judėjimą, skirtą greitiems žaidimo judesiams atlikti keičiant jų kryptis bei būdus. Tik vieno technikos veiksmo atlikinėjimas be papildomų užduočių yra mažiau motyvuotas. Treniruotėse nesant motyvacijos ir emocijų vaikai greitai ima prašinėti tėvų vesti juos į kitą sporto šaką. Kompleksinis jaunųjų rankininkų rengimo modelis Pramokus pradinės technikos veiksmų (maždaug nuo 10 11 metų) labai svarbų ugdyti bei lavinti savybių, ypatybių bei technikos veiksmų greitumą. Veiksmų greitumas reiškiasi motoriniame bei kognityviniame (pažintiniame) komponentuose (2 lentelė). 31 2 lentelė Veiksmų greitumo kompleksiškumas (Feldmann, 2006) Motorinis Kognityvinis (pažintinis) Koordinuotumas Kondicinis Suvokimų greitis Anticipacinis greitis Sprendimų priėmimo greitis Reakcijos greitis Bėgimų technika Kojų darbas Pašokimų, šuolių technika Metimų technika Rankų judesių technika Greitos rankos Pradinis greitis (spurtas) Pašokimų, šuolių jėga Metimų jėga Greitumo ištvermės jėga TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI

32 TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI 3 pav. Gausus pagalbinių priemonių panaudojimas vaikų rankinio rengimo veiksmingumą ir ekonomiškumą pagerina bei pagreitina net iki 40 procentų

33 3 pav. Tęsinys TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI

34 TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI Motorinis ir kognityvinis veiksmų greitumas reiškiasi kompleksiškai. Pavyzdžiui, vaikas, pasižymintis greita reakcija ir greitai suvokiantis situacijas (suvokimų greitis), negalės turėti pranašumo, jeigu nedirbs jo kojos (greitos kojos). Stipriai mestą kamuolį į vartus (metimo jėga) vartininkai sulaiko lengviau, negu staigiai sviestą kamuolį (rankų judesių technika greitos rankos). Pradiniu greičiu (spurtas) pasižymintis vaikas laimės dvikovą dėl kamuolio prieš greičiau atkarpas bėgantį, bet neturinčio gero pradinio greičio. Žaisti neišmokus technikos beveik neįmanoma, o įvaldžius techniką be kondicinių bei kognityvinių gebėjimų žaidėjų pastangos bus nevisavertės. Vaikų amžiuje gerai išugdžius tik vieną savybę bei ypatybę arba technikos veiksmą galima pasiekti laikino efekto (kiemo efektas). Deja, vėliau ryškės stagnacijos apraiškos, traumų galimybės, ir optimalus rezultatas bus nepasiektas. Kiemo efektas prieš porą dešimtmečių nebuvo toks negatyvus kaip šiuo metu. Ar tik ne šios klaidos yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų rankinio sporto šakos lygis tik toks, nors ekonominis faktorius taip pat paveikė negatyviai. Kaip ten būtų, bet moksleivių (visų amžiaus grupių) treneriai yra pašaukti ruošti pamainą suaugusiųjų komandoms bei šalies rinktinėms. Siauras, nekompleksinis vaikų, paauglių bei jaunuolių rankininkų rengimas viena iš pagrindinių klaidų trenerio profesionaliame darbe (Feldmann, 2006; Löv, 2004; Schubert, 2004; Späte, 2005; Mosebach, 2006; Fuhr, Frachte, 2006; Ramata, 2006; Taraskevičius 2004, 2006, 2006). Beje, panašią klaidą autorius darė treniruodamas buvusią Vilniaus Eglės jaunimo komandą (1980 1984 m.). Ilgalaikė patirtis, šiuolaikinė treniruotės vyksmo metodologija bei tarptautinės rankinio vystymosi tendencijos pabrėžia kompleksinį ir tik kompleksinį jaunųjų rankininkų rengimo modelį. Vaikų, paauglių parengtumo ir rengimo koncepcijos nuolat kinta. Jų kitimą lemia šalių nacionalinių rinktinių žaidimo ypatumai bei elito žaidėjų individualumai. Jeigu elito rankininkų bei komandų rengimo kryptingumas yra iškraipomas, tai jokiu būdu neturi keisti vaikų ir paauglių kryptingo, neskubaus kompleksinio rengimo dėsningumų. Vaikų treniruotės vyksme pagrindinis klausimas yra ne kas bus treniruojama (vaikai visi vienodi), bet kaip bus treniruojama (Feldmann, 2006). Kaip bus treniruojami (mokomi, ugdomi, lavinami) vaikai ir paaugliai, taip vėliau bus ir žaidžiama. Įvairių autorių publikacijos, taip pat ir mano darbo su vaikais patirtis perša šias nuorodas bei rekomendacijas: - labai svarbu mokyti, ugdyti bei lavinti gebėjimus tose amžiaus treniravimo pakopose, kuriose jos labiausiai išlavėja (žiūrėti 1 lentelę); - rankinio rezervo rengimas turi būti neskubus, kryptingas ir kompleksiškas; - forsuojant rengimo dėsningumus paprastai pasiekiamas tik laikinas vaikų amžiuje efektas; - visų veiksmų greitumas motoriniame bei kognityviniame komponentuose reiškiamas kompleksiškai; - motorinis vaikų treniruotės glaudumas turi būti priešpastatomas bendram pratybų glaudumui; - vaikų treniruotės vyksme nenaudojant pagalbinių priemonių techniniai gebėjimai bei savybės ir ypatybės ugdomos neekonomiškai ir nevisavertiškai; - rankinio vaikų pratybose darbas mažose grupėse yra veiksmingesnis negu visai grupei taikomas srautinis metodas; - mokant bei tobulinant technikos veiksmus prieš jų atlikimą arba po jų reikia skirti papildomas užduotis; - vaikų (6 8, 9 10 metų) pratybose turi vyrauti žaidimai ir judėjimo džiaugsmas, o ne koncentruotas mokymas ir diktavimas (šaukimas); - gebėjimus ir jų privalumus vaikų amžiuje reikia lavinti kiek galima daugiau su kamuoliais ir pritaikyti arčiau žaidybinės veiklos; - vaikus (6 8, 9 10 metų) žymiai motyvuočiau veikia kamuoliukų (kamuolių) metimai ne į vartus, bet į įvairius taikinius; - vaikų amžiuje neišugdyti koordinaciniai gebėjimai vėliau stabdys ypatybių ugdymą bei technikos veiksmų mokymą; - vaikų treneriams būtina reguliariai pateikti pamainos rengimo nuolat kintančius metodologinius ypatumus, nuorodas bei rekomendacijas.

35 4 pav. Pateikiame keletą pratimų, naudotinų vaikų (11 12 metų ) bei paauglių (13 14 metų) rankinio technikos veiksmų mokymui bei tobulinimui. Papildomos užduotys ugdo koordinacinius gebėjimus bei kondicines galias TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI

36 TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI 4 pav. Tęsinys

37 4 pav. Tęsinys TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI

38 TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI 4 pav. Tęsinys

39 Sutartiniai ženklai Puolėjas Puolėjas su kamuoliu Gynėjas Puolėjas, toliau atliekantis gynėjo veiksmus Vartininkas Treneris Žaidėjo judėjimas Žaidėjo judėjimas su kamuoliu Kamuolio varymas A Kamuolio judėjimas Kamuolio metimas į vartus Klaidinamieji judesiai be kamuolio Klaidinamieji judesiai su kamuoliu Užtvara Kamuolys / Kamuoliai Stovelis, kimštinis kamuolys, kliūtis, žymė Literatūra Feldmann, K. (2004). Basics für Angreifer. Handball Training, 9+10. Münster: philippka Sportverlag. P. 46 49. Feldmann, K. (2006). Das schnelle Spiel gezielt trainieren. Handball Training, 12. Münster: philippka Sportverlag. P. 24 27. Fuhr, A. Trachte, S. (2006). Ein Tag bei der Blomberg Lippe Kindgerechtes Schlagwurftraining. Handball Training, 11. Münster: philippka Sportverlag. P. 4 17. Garbaliauskas, Č. (1999). Atranka ir sportiniai gabumai. Rankinis (sudarė G. Stasiulevičius). Kaunas: Šviesa. P. 186 188, 190 192. Löv, T. (2004). Komplexes Training des Schlagwurfs. Handball Training, 9+10. Münster: philippka Sportverlag. P. 52 54. Mosebach, U. (2006). Nachwuchs werben in der Schule mit modifizierten Handballregeln. Handball Training, 7. Münster: philippka Sportverlag. P. 25 29. Opperman, P. Schubert, R. Ehret, A. (1997). Handball-Handbuch. Handball spielen mit Schülern. Münster: philippka Sportverlag. P. 40 96. Ramota, A. (2006). Ohne viel Aufwand Power und Spass. Handball Training, 5+6. Münster: philippka Sportverlag. P. 52 57. Schubert, R. (2004). Von und mit Tennis, Plastikbällen und Indiacas. Handball Training, 8. Münster: philippka Sportverlag. P. 28 30. Schubert, R. Späte, D. (2004). Training Richtig organisieren. Handball Training, 1. Münster: philippka Sportverlag. P. 13 20. Späte, D. (2005). Trainingsbausteine für die E-D Jugend. Handball Training, 4. Münster: philippka Sportverlag. P. 18 23. Taraskevičius, A. (2004). Treniruokime rankininkus ir varžybose. Treneris, 4. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras. P. 24 29. Taraskevičius, A. (2005). Labiau atsigręžkime į vaikus. Treneris, 3. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras. P. 7 17. Taraskavičius, A. (2005). Ugdykime rankininkus kompleksiškai. Treneris, 4. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras. P. 12, 15 16. Taraskevičius, A. (2007). Kondicinių galių ir technikos kompleksiškumas rankinio treniruotėje. Treneris, 1. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras. P. 26 35. Taraskevičius, A. (2007). Komplex Training richtig organisieren. Ein Beitrag. Bad Hersfeld: TV Hersfeld. P. 2 7. TRENIRUOTĖS VYKSMO YPATUMAI

40 K Kaip gauti leidimą vartoti gydymui? Klausimai ir atsakymai Ieva Lukošiūtė-stanikūnienė Antidopingo agentūros direktorė Kas yra leidimas vartoti gydymui? Sportininkai kaip ir visi žmonės gali susirgti ar būti tokios būsenos, kai jiems reikia tam tikrų vaistų. Jei vaistai reikalingi sportininko ligai gydyti yra Draudžiamajame sąraše, sportininkas turi gauti leidimą vartoti gydymui (LVG) jam reikalingus vaistus iš atitinkamų organizacijų. Pagal kokius kriterijus suteikiama LVG? Sportininkui labai pablogėtų sveikata, jei draudžiamąja medžiaga arba draudžiamuoju metodu nebūtų gydoma ūmi lėtinė liga. Draudžiamosios medžiagos arba draudžiamojo metodo taikymas gydymui nepagerins būsimų rezultatų, išskyrus tuos, kurių būtų galima tikėtis atgavus normalią sveikatos būklę po nustatyto ligos gydymo. Nėra jokio priimtino pakaito gydyti draudžiamąja medžiaga arba draudžiamuoju metodu. Kas suteikia LVG? prašyti LVG, ir toks prašymas atitinkamai turi būti nagrinėjamas nepriklausomos medikų komisijos, vadinamos Leidimo vartoti gydymui išdavimo komitetu (LVGIK). Tarptautinės federacijos ir nacionalinės antidopingo organizacijos per savo LVGIK yra atsakingos už šių prašymų patvirtinimą ar atmetimą. Kur sportininkas turėtų kreiptis dėl LVG? Jeigu jūs esate tarptautinio lygio sportininkas arba jeigu esate įtrauktas į tarptautines varžybas, privalote siųsti savo LVG prašymą į savo tarptautinę federaciją, kuri yra atsakinga už priėmimą ir suteikimą LVG. Nacionalinio lygio sportininkams LVG išduoda nacionalinės antidopingo organizacija. Pastaba. Sportininkai negali siųsti LVG prašymo daugiau negu vienai organizacijai. Sportininkai privalo siųsti savo LVG prašymus atitinkamai organizacijai pagal savo statusą, vadovaujantis paminėtais kriterijais. WADA nepriima sportininkų LVG prašymų. Koks yra WADA vaidmuo dėl LVG išdavimo? ANTIDOPINGAS Prie Pasaulinio antidopingo kodekso WADA patvirtino tarptautinius standartus, suteikiančius LVG. Standartuose nurodyta, kad tarptautinės federacijos ir nacionalinės antidopingo organizacijos privalo turėti tinkamas procedūras, pagal kurias sergantys (atitinkamos pagrįstos medicininės būklės) sportininkai gali WADA vaidmuo LVG procese yra dvigubas. Pirmas, per savo LVGIK stebėti ir peržiūrėti LVG, išduotas tarptautinių federacijų ar nacionalinių antidopingo organizacijų, ir atitinkamai pagal šiuos peržiūrėjimus pakeisti sprendimą. Antra, sportininkas, kurio prašymas išduoti LVG buvo atmestas Specialus protokolas LVG prašymams gali būti taikomas didžiųjų renginių metu Jei jūs esate įtrauktas į didįjį renginį, jums rekomenduojama pasiklausti savo tarptautinėje federacijoje ar nacionalinėje antidopingo organizacijoje, ar yra kokių nors pakeitimų LVG išdavimo tvarkoje šiame renginyje. Didieji renginiai yra organizuojami daugelio sporto šakų tarptautinių organizacijų, vadovaujančių bet kokio žemyno, regiono ar kitam tarptautiniam renginiui (pvz.: TOK, TPK, FISU...).