JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS VILJAMAS MARIJONAS BRANHAMAS
Serija pamokslų iš Jėzaus Kristaus Apreiškimo Knygos (The Revelation of Jesus Christ Series) Šiuos penkiolika pamokslų brolis Viljamas Marijonas Branhamas išsakė nuo 1960 m. gruodžio 4 iki 1961 m. birželio 18 Branhamo Maldykloje Džeffersonvilyje, Indianos valstija, JAV. Pirmi dešimt pamokslų buvo išsakyti iš eilės (nuo sekmadienio iki sekmadienio), tuo metu kai kiti penki buvo pamokslauti po tam tikro laiko tarpo. Vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą padarytas be sutrumpinimų ir pakeitimų magnetinės juostos pagalba. Pirmasis leidimas 2012 m.
Turinys 1. Jėzaus Kristaus Apreiškimas... 7 1960 m. gruodžio 4, sekmadienio rytas, Trukmė: 2val. 42 min. 2. Regėjimas Patmoje... 71 1960 m. gruodžio 4, sekmadienio vakaras, Trukmė: 2 val. 41 min. 3. Efezo Periodo Bažnyčia... 139 1960 m. gruodžio 5, pirmadienio vakaras, Trukmė: 2 val. 18 min. 4. Smirnos Periodo Bažnyčia... 199 1960 m. gruodžio 6, antradienio vakaras, Trukmė: 1 val. 53 min. 5. Pergamo Periodo Bažnyčia... 247 1960 m. gruodžio 7, trečiadienio vakaras, Trukmė: 2 val. 41 min. 6. Tityrų Periodo Bažnyčia... 309 1960 m. gruodžio 8, ketvirtadienio vakaras, Trukmė: 1 val. 39 min. 7. Sardų Periodo Bažnyčia... 355 1960 m. gruodžio 9, penktadienio vakaras, Trukmė: 1 val. 52 min. 8. Filadelfijos Periodo Bažnyčia... 403 1960 m. gruodžio 10, šeštadienio vakaras, Trukmė: 2 val. 4 min. 9. 10 mergelių ir 144,000 žydų... 457 1960 m. gruodžio 11, sekmadienio rytas, Trukmė: 2 val. 48 min. 10. Laodikėjos Periodo Bažnyčia... 531 1960 m. gruodžio 11, sekmadienio vakaras, Trukmė: 2 val. 27 min. 11. Apreiškimas: 4 skyrius, 1 dalis... 595 1960 m. gruodžio 31, šeštadienis, naujametinis vakaras, Trukmė: 1 val. 30 min. 12. Apreiškimas: 4 skyrius, 2 dalis 24 vyresnieji... 633 1961 m. sausio 1, sekmadienio rytas, Trukmė: 2 val. 30 min. 13. Apreiškimas: 4 skyrius, 3 dalis Malonės ir teismo Sostas... 697 1961 m. sausio 8, sekmadienio rytas, Trukmė: 3 val. 8 min.
4 Turinys 14. Apreiškimas: 5 skyrius, 1 dalis Nugalėta gyvatė... 777 1961 m. birželio 11, sekmadienio rytas, Trukmė: 1 val. 20 min. 15. Apreiškimas: 5 skyrius, 2 dalis... 811 1961 m. birželio 18, sekmadienio rytas, Trukmė: 2 val. 1 min.
JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS 1 Didelis ačiū, broli Nevili. Prašom, sėskitės. Mano manymu, kartą buvo pasakyta: Džiaugiausi, kai jie man pasakė: Eikime į Viešpaties namus!. 2 Taigi, atleiskite, kad pas mus nėra vietų, tiksliau, sėdinčių vietų dėl visų esančiųjų, ir sekančią savaitę, tikriausiai, atvyks dar daugiau žmonių, išgirdę apie susirinkimus. 3 Bet pretekstu dėl šio ypatingo susitikimo tapo tai, kad Šventoji Dvasia įdėjo man į širdį perspėjimą, įtikindama, kad mūsų dienų Bažnyčiai reikia turėti šią žinią; nes aš tikiu, kad tai užvis įžymiausia žinia Biblijoje, kadangi jos apreiškia Kristų Jo Bažnyčioje dabartiniu laiku. 4 Be to, niekas negali turėti tikėjimą arba žinoti, ką jis daro, arba kur keliauja, jei jam nėra ant ko grįsti savo mintis ir tikėjimą. Todėl, jei Raštas apreiškė mums Kristų šiomis paskutinėmis dienomis ir laiko stovį, tai mums būtų pravartu ištirti tai ir išsiaiškinti, kur mes esame. 5 Taigi, mes-mes atsiprašome, kad mūsų bažnyčia ne tokia erdvi; mes tikimės, kad kartą ji tokia bus. 6 Ir ypatinga per šias paskutines keturias dienas, nagrinėjant Apreiškimo Knygos istorinę dalį šiam tikslui, aš susidūriau su tokias dalykais, apie kuriuos aš ir negalvojau, kad tai iš tikro vyko. Ir dėl šito pas mane atsirado netgi toks jausmas, kad po šių Septynių Bažnyčios Periodų (aš juos nagrinėju) aš norėčiau pravesti dar vieną tokią seriją: parodyti kartu tikrą Bažnyčią ir netikrą bažnyčią, ir tiesiog iš istorijos ir iš Rašto; kaip kartą aš bandžiau pamoksle išnagrinėti tikrą vynšakę ir netikrą vynšakę, esančias Biblijoje. 7 Ir mes-mes pasistengsime gauti kėdžių. Kol aš neužmiršau apie tai, ir žmonės ieško vietų atsisėsti: mes gausime pasistengsime gauti daugiau kėdžių, pasistengsime užpildyti šiuos kambarius čia gale ir ten, ir pristatyti visur, kad tarnavimo laiku mes galėtume susodinti daugiau žmonių. 8 Dabar, kas liečia šią temą, aš paprašyčiau kiekvieną iš jūsų, kas iš tikrųjų suinteresuotas visuose šiuose dalykuose, ateiti kiekvienąkart, kada tai bus aiškinama. Ir taip, aš nesiimčiau ir nelaikyčiau savęs [Tarpas juostoje Red.] imtis už [Tarpas juostoje.] šios didžios Apreiškimo Knygos
6 IŠTARTAS ŽODIS [Tarpas juostoje.] Septynių Bažnyčios Periodų. Bet aš visiškai pasitikiu Dievu, kad-kad Jis apreikš man, man artinantis prie šito. 9 Praėjusių įvykių istoriją, kurią iš paėmiau pas labiau įžymius istorikus, kurie man tik žinomi. Mano darbo kabinete dabar guli maždaug penkios ar šešios kronikos: Chislopo Dvi Babelės, Fokso Kankinių Knyga ir kitos įžymios knygos, tokios kaip Prieš Nikėjos istorija ; kažkur keturios knygos šia tema, kiekvienoje knygoje maždaug po keturis šimtus lapų. Ir ten Nikėjos pasitarimas, ir visa mums prieinama istorija, nes po šito mes ruošiamės parašyti iš magnetinės juostos komentarus iš Septynių Bažnyčios Periodų, kad, jei galima, išsiusti po visą pasaulį, kadangi mes gyvename paskutinėmis dienomis. Mes laikų pabaigoje. 10 Man tai dar niekada taip neatėjo į širdį, kaip po paskutinių rinkimų, ir tada aš pamačiau, kur mes esame. Ir Šventoji Dvasia pradėjo apreikšti man, kad perspėti žmones ir parodyti, ką tai liečia. Ir aš negaliu šito padaryti kaip reikia štai taip, bažnyčioje. O jei aš atsisėsčiau ir tiesiog parašyčiau knygą Aš manau, kad jei išeisiu už sakyklos, ir Šventosios Dvasios patepimas tarp Krikščionių nužengtų ant manęs ir padėtų man, tada aš jausčiausi tikresniu parašant knygą, paimant tai iš juostos, nes iš jos mes imtume šį įkvėpimą. Žinoma, knygose bus tarsi truputi pataisyta, nes čia mes įtraukiame tai, ko negalėtume įtraukti į knygą. Ir dargi mes Ir mums dar labai daug laiko išeina pakartojimui (kaip pas mane būna), o jau knygoje visa tai bus sutvarkyta. Bet mes pasistengsime, kiek galėdami, viską užrašyti į juostas. 11 Taigi, kiekvieną vakarą juostos ir literatūra, ir kita pas vaikinus visa tai bus ten, iš karto už išėjimo. 12 Taigi, gal, man ir nepavyks kiekvienąkart per vieną vakarą, kadangi, Dievo šlovei, mes nusprendėme pabandyti išdėstyti šiuos septynis bažnyčios pamokslus, arba Septynis Bažnyčios Periodus, per septynis vakarus, kiekvieną vakarą imdami po periodą. Pavyzdžiui, pirmadieni vakare Efezas, antradieni vakare Smirna, trečiadieni vakare Pergamas, ketvirtadieni vakare Tiatyrą, penktadieni vakare Sardis ir šeštadieni vakare Filadelfiją; o sekmadieni ryte ir sekmadieni vakare Laodikėja, tas bažnyčios periodas, kuriame mes gyvename. Peržvelgsime pirminės bažnyčios istoriją ir-ir rašytojus, ir istorikus, ir periodų angelus, ir-ir žinią,
JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS 7 ir Bažnyčios judėjimą, kaip ji praėjo per viską iki šio laiko. Ir su nuostaba matau, kiek kiekviena Rašto pranašystė vienbalsiai sueina su istorija. Tiesiog visiškai vienbalsiai. Aš taip buvau smarkiai tuo nustebęs, vakar aš tiek prisiskaičiau, kad net akys vos neištino. 13 Ir aš išėjau ir pasakiau žmonai: Man ir į galvą neatėjo, kad bus būtent taip. Suprantate, kiek tai buvo pritrenkiančiai! 14 Ir dabar, kažkurį kartą man, gal, ir nepavyks suspėti per vieną vakarą: bažnyčia žinia dėl bažnyčios. Ir jei man nepavyks užbaigti tai vakare, tada ryte sekančią dieną dešimtą valandą. Kiekvieną vakarą pranešime tiems, kas norės ateiti ir paklausyti likusio, nes mes pasistengsime užrašyti tai ant juostos. Tada aš pravesiu tarnavimus dešimtą valandą ryte ir iki pietų, diena, pasistengsiu išsakyti iki galo likusią pamokslo dalį, nes ją galės užrašyti į juostą. Ir ne 15 Mes pranešėme, kad išgydymo tarnavimai nevyks, nes mes stengsimės nenukrypti nuo pranašiškų Biblijos pasakymų. Bet to mes visai neseniai čia turėjome išgydymo tarnavimą. O paskui, po šitų tarnavimų pabaigos, mes vėl turėsime išgydymo tarnavimus šioje vietoje. 16 Ir dabar aš noriu, kad visi suprastų (kad visi įsimintų tai), kad peržvelgiant tai kai ką čia gali rėžtelti ir supurtyti, ir visus mus stipriai sukrėsti. Bet aš neatsakau už nei už ką kitą, išskyrus Žodžio pamokslavimą (štai štai ir viskas), kad tiesiog tiesiog nenukrypstamai prisilaikyti Žodžio. Ir dažnai tai gali Ir šie bažnyčios periodai gali mesti šešėlį ant kokios nors denominacijos. Ir jai tai atsitiks, nepalaikykite tai už šiurkštumą, tai tai tiesiog išdėstymas pasakyto Rašte ir apreiškimas, kurį aš apie Jį turiu. Ir jei jūs manote, kad aš tame klystu, tai neteiskite manęs, tiesiog melskitės už mane, kad Dievas parodytų man, kas yra tiesa, nes aš būtinai noriu žinoti tiesą. 17 Ir be to, dar viena: aš suvokia, kokia ant manęs atsakomybė šiame susirinkime, kaip šis, kad, dėstydamas žmonėms mokymą, aš atsakysiu prieš Šventąją Dvasią už tuos žodžius, kuriuos aš kalbu už šios sakyklos. Tad jūs matote, su kokiu rimtumu mes prie šito prieiname! 18 Dabar, mūsų Aš pravesčiau tai kur nors kitoje vietoje, bet kadangi tai mokymas Juk tada ant mūsų Atvykstant į evangelistinius tarnavimus,
8 IŠTARTAS ŽODIS kiekvienas iš mūsų turi kažkokį įsivaizdavimą, arba arba skirtumus, arba kaip visa laiką būna; ir mes turime savo bažnyčias, ir tai, ko mūsų bažnyčios mus išmokė, ir kuo mes tikime. Mes Man nepatinka ateiti į kieno nors bažnyčią ir štai taip pas žmones ir prieštarauti tam, ko žmonės buvo išmokyti. Juk, galu gale, aš stengiausi aiškiai ir tiksliai paaiškinti, kad jei žmogus yra katalikas, ir savo išgelbėjimą jis grindžia ant katalikų bažnyčios jis žuvęs. Jei jis baptistas, remiasi savo baptistų bažnyčią jis žuvęs. Arba sekmininkas, besiremiantis į tai, kad sekmininkų bažnyčia jį išgelbės jis žuvęs. Bet Ir taip su bet kuria bažnyčia. Bet jei šis atskirai paimtas žmogus ilsisi pilnai ant tikėjimo to, kad Kristus Kalvarijoje užbaigė darbą jis išgelbėtas, kokiai bažnyčiai jis bepriklausytų: Nes tikėjimu išgelbėti, ir tai iš malonės. 19 Taigi, kartais visgi Paskui aš susimąstau, kad mano nedideliame pastate čia, kurį mes pradėjome statyti prieš daug metų, vien tik iš betono blokų ir kito, ir Dėl mūsų tai tarsi šventa vieta. Mums taip nesinori tiesiog, taip nesinori, iš vienos pusės, kad ji keistųsi, nes būtent čia Dievas pradėjo susitikinėti su mumis, kada pas mus čia dar netgi nebuvo sudėtos grindys. Bet jis jis dabar tokiame stovyje, kad jau sensta, ir mes ruošiamės statybai, kad bažnyčia užimtų šito kvartalo plotą. 20 Taigi, iki tol aš manau, kad kada sugrįžtu iš misionieriškos veiklos, kur man nesinori užgauti brolių ir pamokslais ir kitu, tada tai suteikia man teisę išreikšti savo paties nuomonę už už mano už šios sakyklos. Ir todėl, jei jūs sakote: Mane mokė truputi kitaip, aš Ir dar, be to mes kviečiame visus, kas tik panorės ateiti. Suprantate? Niekas šito nefinansuoja arba dar kas nors tai iš vietinės šventyklos. Ir bet kuris, kas nori ateiti sveiki atvykę, ateikite, nesusimąstydami. Tad aš paprašyčiau jus į kiekvieną susirinkimą atsinešti Bibliją, ir pasiimkite su savimi pieštuką ir popierių. 21 Ir dabar, turėdami šias visas kronikas ir kita, aš negalėčiau atsinešti visas šias knygas, todėl aš tiesiog užrašiau kiekvieną kart užsirašau čia ant popieriaus trumpas pastabas iš istorijos ir kronikos, vietoj to, kad pasiimti su savimi knygą, ir ieškoti reikiamų puslapių. Tačiau, kada prireiks Rašto, mes pasinaudosime Biblija. Ir paskui iš kronikos, aš paaiškinsiu arba iš istorijos, koks būtent istorikas tai pasakė ir visa kita. Paskui
JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS 9 Žinoma, vėliau, kada išleisime knygą, tada mes galėsime kaip reikia įtraukti visus tekstus, tada jūs galėsite gauti visa reikiamame pavidale. 22 Taigi, mes darysime viską, kad pradėti anksti ir užbaigti kaip galima ankščiau. Ir šie susirinkimai tęsis aštuonias dienas, nuo sekmadienio iki sekmadienio. 23 Šiandien ryte aš pradedu pirmą Apreikimo skyrių, Apreiškimo Knygos, ir Apreiškimo Knyga susideda iš trijų dalių. Ir per šias aštuonias dienas mes išnagrinėsime pirmus tris skyrius, nors vienam bažnyčios periodui mums prireiktų viso mėnesio. Bet mums teks, kaip mes išsireiškiame, paliesti tik viršūnes; o kada gausite knygą, tai bus aprašyti žymiai išsamiau. 24 Taigi, pirmi trys Apreiškimo skyriai liečia Bažnyčią. Paskui Bažnyčia dingsta, mes daugiau jos nematome, kol neateina laiko pabaiga. Nuo 1 Apreiškimo skyriaus iki 3 tai Bažnyčia; nuo 4 iki 19 Apreiškimo skyriaus Izraelis, tauta; o nuo 19 iki 22 abu kartu, ir negandos, ir perspėjimai, ir visa kita pabaigoje. Susideda iš trijų dalių. Matote? Ir mes peržvelgiame pirmus tris skyrius, liečiančius Bažnyčią ir bažnyčios periodą, kuriame mes gyvename. 25 Taigi, pradžioje gali atrodyti nuobodu, nes mums reikia kreiptis į praeitį ir padėti pagrindą. Aš meldžiausi, ir ruošiausi, ir dariau viską, ką galėjau, stengdamasis prajausti, kokia kryptimi Šventoji Dvasia nori tai pateikti, kad žmonės tai suprastų, ir kad jūs, matydami visa tai, galėtumėte būti apšviesti, ir tai paskatintų jus dar daugiau priartėti prie Kristaus, nes mes paskutiniame laike. 26 Ir kaip tai nuostabu (Aš čia nagrinėjau istorinius aprašymus), kada sužinai, kokiu būdu ta Bažnyčia prasidėjo, ir kokiu būdu ji nukrypo, ir kas vyko, ir matai, kaip ta Dievo Sėkla judėjo per kiekvieną iš tų periodų, vienoje vietoje kone visai išnyko. 27 Taigi, rytoj vakare mes pradėsime ir pakabinsime pakabinsime čia schemą ne schemą, o lentą, nes aš norėčiau mokyti to iš lentos. Mano manymu, pas sekmadieninės mokyklos mokytoją, pas vieną iš jų yra lenta. Aš matau ją ten gale. Aš paprašysiu prižiūrėtoją atnešti ją čia, pastatyti čia priekyje, kad aš galėčiau mokyti iš šios lentos ir viską užrašyti, kad jums būtų aišku, ir jūs galėsite persipiešti tai dėl savęs ant popieriaus ir taip toliau, ir kaip galima geriau įsiminti viską, kas čia dėstoma. 28 Bet pradžioje aš norėčiau tiesiog pasakyti štai ką:
10 IŠTARTAS ŽODIS mes pamatysime bažnyčios periodo pradžią ir pamatysime apaštalus, mokymą, ir tai, ko jie mokė, ir Biblijos principus; ir paskui pamatysime, kaip ta Bažnyčia, kažkur antrame apaštalų etape, kaip ji pradėjo gęsti: tikras, teisingas mokymas. Trečias etapas labai nutolsta; ketvirtame etape ji užgeso ir tapo drungna. Bažnyčia pagimdė pasaulyje drungną bažnyčią. 29 Ir paskui pripildyta Dvasia Bažnyčia O aš kalbu tai su dievobaiminga pagarba kiekvieno žmogaus religijai: nuo pradžios iki šio laiko, tikra, teisinga Bažnyčia buvo Sekmininkiška Bažnyčia. Tai tiesa, Dievas išsaugojo šią Bažnyčią. 30 Ir aš dažnai susimąstau, kaip Jėzus pastebėjo, sakydamas: Nebijok, mažoji kaimene, nes jūsų Tėvui patiko duoti jums Karalystę. Aš dažnai susimastydavau, ką tai reiškia, bet dabar aš tai suprantu. 31 Praeitą savaitę mes turėjome tarnavimą Šrifporte, Luizianos valstija pats nuostabiausias dvasinis susirinkimas, tokiame susirinkime aš dar gyvenime nebuvau (Šrifporte). 32 Aš buvau turėjau kelias dienas poilsio, ir kartu su mūsų broliu Vudu, vienu iš bažnyčios diakonu tiksliau, prižiūrėtojų, nuvykome į Kentukų valstiją pamedžioti. Ir mes įėjome į mišką. 33 Aš nušoviau pirmą voverę, ir pasakiau: Tiesiog palauksiu, nes kažkas ėjo su šunimis. Ir aš tariau: Tiesiog palauksiu, kol voverės vėl išlys iš drevių, šmurkštelėjo medžiuose į dreves ir pasislėpė. Taigi, aš tariau: Kada jos išlys Aš sėdėsiu čia ir lauksiu. Nes buvo labai šalta ir šalo, ir ausys degė, ir, žinote, skvarbus vėjas pūtė slėniuose. Aš tariau: Tiesiog palauksiu, kol voverės vėl išlys. 34 Nespėjau prisėsti, kaip Šventoji Dvasia pasakė: Atsistok ir eik į tą vietą, kurią tu vadini Medžiotojo mėgėjo slėniu, ten Aš kalbėsiu su tavimi. 35 Ir aš atėjau š tą vietą, kurią aš pavadinau Medžiotojo mėgėjo slėniu. Juk aš pavadinau savo vardais tuos slėnius tam, kad žinoti, kur aš randuosi. Medžiotojo mėgėjo slėniu pavadinau todėl, kad juose buvo Aš atėjau ten ir pamačiau šešiolika voverių, sėdinčias ant vieno medžio, nušoviau leistiną kiekį, likusias palikau ir nuėjau (o tai pati tikriausia mėgėjiška medžioklė), todėl aš vadinu ją Medžiotojo mėgėjo slėniu. 36 Ir Jis kreipėsi į mane: Ta vieta, kurią tu pavadinai Medžiotojo mėgėjo slėniu, ne tai, kad Jis pavadino, bet aš ją taip pavadinau.
JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS 11 37 Paskui aš užlipau į slėnio pamiškę ir atsisėdau po baltu ąžuolu, ir palaukiau apie pusvalandį: nieko neįvyko. Aš atsiguliau ant žemės, išsitiesiau ant žemės, išskėčiau rankas. Tada Jis prakalbo į mane. 38 Ir kada Jis prakalbo, tie Žodžiai, kuriuos Jis apreiškė man kaip tik apie šį Raštą, prie Kurio mes prieiname šį rytą, aš dar niekada gyvenime šito nemačiau. 39 Ir paskui, kada aš atvykau į Šrifportą, Luizianos valstiją, viena moteris, apdovanota moteris Jos vardas ponia Šreider. 40 Prieš daug metų, kada Viešpaties Angelas pirmąkart susitiko su manimi čia prie upės ir pasirodė toje Šviesoje, ir Žodžiai, kuriuos Jis ten ištarė Po vienuolikos metų, kada aš įėjau į susirinkimą, ši moteris atsistojo ir prakalbo kalbomis, ir išaiškino. Tai buvo žodis į žodį taip pat, kaip pasakė Angelas. 41 Ir ta pati moteris, kada aš įėjau į šventyklą, arba į tą patalpą, kur mes buvome Šrifporte, į Gyvenimo Šventyklą, Šventoji Dvasia nužengė ant tos moters ir pasakė žodis į žodį tai, ką Jis pasakė man ten ant kalvos. Paskui Dvasia pradėjo judėti ir išaiškinti, pranašaudama su apreikšimo pagalba, su pranašystės pagalba visa tai, kas turėjo įvykti susirinkime sekantį vakarą; ir nei karto nebuvo atvejo, kad neišsipildytų. 42 Prieš tai susirinkime atsistojo viena moteris, baptistė, atėjo ten, nežinodama, ką jai daryti. Ir ji stovėjo susirinkimo viduryje, ir Šventoji Dvasia nužengė ant jos, ir ji prakalbo kalbomis baptistė iš Pirmos Baptistų Bažnyčios Šrifporte; ir paskui ji pati nesuprato, ką padarė. Ir paskui, nespėjo ji ir žodžio pasakyti, kaip Šventoji Dvasia davė išaiškinimą, pasakė: TAIP SAKO VIEŠPATS: Nepraeis ir trys mėnesiai, kaip šioje šventykloje tarnaus Mesijo, Elijo ir Kristaus Dvasia. Ir viskas tiksliai taip ir įvyko. 43 Vienas vyras, baptistas iš Meridiano, Misisipės valstijos, ruošėsi atidaryti šaldytuvą, kad paimti kažką iš šaldytuvo, ir Dievo Dvasia nužengė ant jo, ir jis prakalbo kalbomis, nežinodamas, ką jis daro. Ir nespėjo jis paimti suvokti ką jis daro, Šventoji Dvasia prakalbo vėl ir pasakė: Važiuok į Šrifportą, Luizianos valstiją, Mano tarnas pasakys tau, ką daryti. Matote? 44 Ir jis nuvyko ten, pasakė: Aš šito nesuprantu, šito dar niekada nebuvo. 45 O, tai bent! Mes gyvename paskutinėmis dienomis, prieš pat Viešpaties Atėjimą.
12 IŠTARTAS ŽODIS 46 Ta nedidelė bažnyčia visada buvo mažumoje, Sekmininkiška. Aš neturiu omenyje denominacinius sekmininkus, aš neturiu galvoje ir bet žmones, pergyvenusius Sekmines. Sekminės tai ne organizacija, Sekminės tai pergyvenimas, prieinamas kiekvienam norinčiam: katalikui, žydui, prozelitui, metodistui, baptistui teateina kiekvienas norintis. Tai pergyvena kiekvienas žmogus atskirai. Dievas neturi reikalo su denominacijomis, taip pat Jis neturi reikalo su pagonimis kaip su rase arba tauta: Jis turi reikalą su atskirais žmonėmis. Kiekvienas trokštantis, ar tai baltas, juodaodis, geltonodis, tamsus; metodistas, baptistas, protestantas, katalikas kuo jis bebūtų, tegul ateina, kas tai bebūtų. Aš taip džiaugiuosi, kad Jis viską taip padarė. Aš 47 Kaip kartą pasakė vienas bičiulis: Man netgi geriau, kad Jis taip pasakytų, nei mane pašauktų vardu: Tegul ateina Viljamas Branhamas, nes Viljamų Branhamų gali būti daugiau, nei vienas. Bet kada Jis pasakė: Kiekvienas, aš tiksliai žinau, kad aš irgi tame skaičiuje. 48 Tad štai toks jausmas gali būti pas visus mus: Kiekvienas trokštantis teateina. 49 Taigi, aš žinau, daugelis žmonių laukia viešbučiuose ir moteliuose, atvykę iš viso pasaulio. Suprantate? Čia yra žmonės iš Airijos ir įvairių vietų, laukia pasikalbėjimų. Bet dabar man su jais nespėti. Aš noriu skirti laiką štai tam, jūs suprantate. 50 Kada aš sugrįžtu iš šių kelionių, įprastai aš atvykstu, kad kam nors kam nors patarnauti, nes žmonės atvyksta į pasikalbėjimą. Bet šiuo metu dėl šios priežasties mums teks atidėti. 51 Dabar, dar viena tik mintis, prieš mums imantis šios Knygos. Pradžioje buvo Sekmininkiška Bažnyčia. Ir ši Sekmininkiška Bažnyčia išėjo Dvasios jėgoje ir parašė Darbų Knygą. Antrame etape ji pradėjo išsigimti: bažnyčia tapo formalia. Antras bažnyčios periodas: ji buvo labai formali, bet ta Sekminių Sėkla augo toliau (dvasinė). Paskui ji perėjo į tamsius amžius maždaug tūkstantį keturis šimtus su trupučiu metų tamsaus persekiojimo tas trumpas Sekmininkiškas periodas gyvavo per visą šitą laiką. Kaip jis liko gyvas neklauskite manęs, tai buvo Dievo ranka, tik ji galėjo tai padaryti. 52 Juk juos kalė prie stulpų. Imdavo vyrus ir perlenkdavo juos per kelmą, imdavo medinius pleištus ir įkaldavo juos į kojas,
JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS 13 ir paleisdavo gyvulius, šunis, suėsti juos iš nugaros, ištraukiant iš jų vidurius, kada tie dargi net nebuvo mirę. Imdavo moteris, nupjaudavo joms krūtis vienu mostu štai taip, dešinę krūtį; stovėjo, o kraujas tiesiog liejosi, kol iš jų neišeidavo gyvybė. Imdavo kūdikius iš nėščių moterų ir jų akyse sušerdavo šunims ir kiaulėms. Buvo laikoma Krikščionišku poelgiu, bet Biblijoje sakoma ir Jėzus pasakė: Ateis laikas, kada žudydami jus, galvos, kad tuo tarnauja Dievui. Matote? 53 Ir štai, ji buvo vos pastebima iki sekančio periodo. O paskui, galu gale, išdygo. Paskui mes matome, kaip Bažnyčia išdygo reformacijoje. Nuo to laiko ji krypo vis toliau ir toliau, ir tolo nuo Dvasios toliau ir toliau, iki pat šito pačio paskutinio periodo, kada ji pasiruošusi susivienyti ir sukurti žvėries atvaizdą. 54 Bet ši nepastebima Dvasia gyvens žmonių širdyse iki tol, kol neateis Jėzus! Taip turi būti. 55 Įsidėmėkite tai! Mes pažymėsime tai žemėlapyje, paimsime istoriją ir visa kita, ir parodysime, kad yra būtent taip. Paimkite ir patys paskaitykite istoriją, pažiūrėkite, kas pasakyta Biblijoje, o paskui kas kalbama istorijoje; pamatysite, kaip tai tiesiog tiksliai susiderina. 56 O, priimkime tai ne kaip paprastą lekciją, bet labai rimtai, su visu rimtumu priimdami Šventosios Dvasios perspėjimą ir melsdamiesi dieną ir naktį. Neleiskite, kad kas nors trukdytų jums melstis. 57 Mes įsigilinsime ir sužinosime apie tų didžių vyrų gyvenimą tais laikais, kaip jie aukojosi pamatysite, kaip mažai jūs padarėte. Kartais man darosi tiesiog gėda už save mums norisi, kad viskas mums sektųsi lengvai, o juk jiems taip viskas sekėsi sunkiai. Klajojo, Paulius pasakė Hebrajams 11, prisidengę avių ir ožkų kailiais, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. Kaipgi mūsų liudijimas susilygins su jais? Kaip jis žiūrėsis šalia šito? O mums norisi, kad viskas būtų labai sklandžiai. 58 Dabar, pagarbos ženklan (prieš mums atverčiant Knygą) aš norėčiau, kad visi, kas gali, tiesiog atsistotų minutei maldai. Dabar su tyra širdimi sušnibždėkite Dievui maldos žodžius. 59 Viešpatie Dieve, dangaus ir žemės Kūrėjau, Amžino Gyvenimo Autoriau ir visokių gėrybių ir dovanų Davėjau, mes prašome Tavęs, Viešpatie, pirma, atleisti mums visą mūsų abejingumą, ir mūsų nuodėmes, ir mūsų nusižengimus, padarytus prieš Tave,
14 IŠTARTAS ŽODIS ir vienas prieš kitą, ir prieš mūsų draugus. 60 Tegu šis nedidelis susirinkimas bus ne tik dėl mūsų pačių sielų statydinimo; bet tegu jis tiek nušvies mus ir įkvėps mus, kad mes eisime ir papasakosime kitiems. Leisk mums šiuo laiku vėl iš naujo pašvęsti save, susijungiant su visu Kristaus Kūnu ir pasiruošiant Paėmimui. 61 Dieve Tėve, nesivadovaudamas savo jausmais, žinant, kad tavo tarnas ir visi kiti tarnai nepajėgūs įvykdyti šios svarbios užduoties. Suvokdami, kaip didieji vyrai praeityje iš visos širdies bandė atidengti tai ir išaiškinti šį didį Apreiškimą, tada mes suprantame, kad mes lyginant su jais esame dar labiau nepajėgūs. Bet Tavyje mūsų pajėgumas. 62 Ir aš meldžiu, Dangiškas Tėve, kad šito laiko eigoje Tu padarytum kažką ypatingo, kad Šventoji Dvasia galėtų turėti pirmenybę kiekvienoje širdyje; atlik kalbančiojo lūpų ir klausytojų ausų apipjaustymą. Ir kada visa tai pasibaigs, ir mes, pašvęsti tau leisk mums išeiti už šito namo slenksčio su žodžiais: Gera mums buvo būti ten, Šventoji Dvasia kalbėjo mums, kada mes ten sėdėjome. Ir dabar mes ryžtingai nusiteikę daryti viską, ką galime, kol šviečia Vakaro Žiburiai. Suteik tai, Viešpatie. 63 Tegu šie susirinkimai paskatins vyrus ir moteris iš naujo imtis darbo. Pakelk kalbančius kalbomis, kalbų išaiškintojus. Pakelk pranašystės dovanas. Pakelk pamokslininkus, pastorius, evangelistus, likusius, kad Bažnyčia galėtų statydintis. Iškelk misionierius į misionieriškus laukus, nešančius toliau šią šlovingą Evangeliją. Kur beskambėtų Žodis, tegu Jis įkris į gerą žemę, nešdami šimteriopai; nes mes tikime, kad gyvename epochos pabaigoje, kad pabaiga arti. 64 Suteik visa tai, Tėve. Ir visų pirma, Viešpatie, padėk dabar man, stokojančiam. Nes aš prašau šito, atsiduodamas Tau šiuose tarnavimuose, Jėzaus Kristaus Vardu. Amen. 65 [Sesuo kalba kita kalba. Brolis išaiškina: Klausyk Mane, Mano tauta, tebus jūsų ausys atvertos Dievo Dvasios judėjimui, tegu jūsų širdys supras, nes Aš kalbėsiu jums, Mano tauta, per pranašo dovaną. Jis atneš šiandien iš šių Mano Žodžio gelmių, Kuris nustebins jūsų supratimą. Jis atidengs mums jums daug dalykų, kurių mes niekada nesuprasime, jei tai nebus atpažinta dvasiškai ir apreikšta jums. Ištirkite savo širdis, vaikai, ir žvelkite į Jį, kad Jis, kada kalbės per pranašą, galėtų įnešti į mūsų jūsų protą tai, ką Jis nori įdėti į jūsų ausis. Tai perspėjimas,
JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS 15 dėl daugelio širdžių šie Žodžiai nuskambės paskutinį kartą. Atėjo laikas mūsų supratimui pasitaisyti. Tai bus kalbama per pranašą mūsų pranašą, ir mūsų širdys tebus tesupras. Būkime atidūs, kad nieko nepraleistume, nes tai labai brangu, jeigu mes tai praleisime. Taip sako Viešpats. Tebūna Tavo valia. Red.] 66 Galingas Dieve, prikėlęs Jėzų iš mirusiųjų, mes taip džiaugiamės suvokdami, kad Tavo Dvasia yra tarp mūsų. Jis visada teisingas ir nei vieno netiesos žodžio. Ir dabar, Tėve, patvirtink Savo Žodį ir toliau, kada skaitysime Tavo šlovei. Ir tegu kiekviena širdis, kaip Tu sakei, bus paruošta ir nuteikta, nes kažkas nuskambės. Galbūt, žmonės gaus savo paskutinį perspėjimą nusikreips nuo savo dabartinių darbų į tiesos kelią. Mes dėkojame Tau, šventasis Dieve, Tavo Sūnaus, Viešpaties Jėzaus Vardu. Amen. 67 Dabar kreipsimės į Apreiškimo Knygą, 1 skyrių. Taigi, pradžioje aš noriu perskaityti pirmas dvi Apreiškimo eilutes: Jėzaus Kristaus apreiškimas, kurį Dievas Jam davė, kad Jis atskleistų savo tarnams, kas turi greitai įvykti. Per savo pasiųstą angelą Jis padarė jį žinomą savajam tarnui Jonui, Kuris paliudijo Dievo žodį bei Jėzaus Kristaus liudijimą visa, ką buvo matęs. Palaimintas, kas skaito bei klauso šios pranašystės žodžių ir laikosi, kas joje parašyta, nes laikas yra arti. 68 Kaip aš jau ankščiau sakiau, be to mes pasistengsime truputi panagrinėti šią Knygą remiantis istoriniais aprašymais ir kitkuo. Ir kiekvienąkart, kada pamatysite, kai aš žvalgausi į šiuos lapus, ant kurių čia parašyta visa tai aš paėmiau iš kronikų ir viso kito. 69 Taigi, ši knyga parašyta Jono, Švento Jono Teologo, kuris rašė būsimoms kartoms tai punktas a. Punktas b adresuota septyniems septinių atskirų Krikščioniškų epochų periodų angelams, nuo apaštalų epochos iki Viešpaties Atėjimo. Ir Taigi, periodai atsiveria palaipsniui vienas paskui kitą, nuo mūsų Viešpaties patraukimo iki Jo Antrojo Atėjimo. Kiekviename bažnyčios periode aprašytas jos dvasinis stovis. Punktas d kiekvieną bažnyčios periodą galima peržvelgti, koks jis yra, dėka biblijinio ir dvasinio kreipimosi į jį; kada kalba Dvasia, kiekvienas periodas gali pamatyti, koks jis.
16 IŠTARTAS ŽODIS Kiekvienas periodas išaugindavo tikrąją Kristaus vynšakę protingą mergelę; ir kiekvienas periodas išaugindavo pasaulyje įskiepytą vynšakę paiką mergelę. 70 Istorikai vieningos nuomonės (tai apie Jono gyvenimą): savo paskutinius metus Jonas gyveno Efezo mieste, ten ir mirė. Rašant Apreiškimo Knygą jis buvo Patmos saloje. Tai nebuvo jo gyvenimo aprašymas, bet Kristaus aprašymas būsimuose amžiuose. Matote, tai buvo pranašyste. Ne Jono gyvenimas, ne Kristaus gyvenimas, o pranašystė apie būsimą epochą. Tai nebuvo jo pranašiški žodžiai, bet iškilmingas Viešpaties išaukštinimas. Tai buvo ne Šventojo Jono Teologo Apreiškimas, o Viešpaties Kristaus Apreiškimas. 71 Tai paskutinioji Naujojo Testamento Knyga. Tačiau joja kalbama apie Evangelijos pradžią ir pabaigą. Biblijos žinovų požiūriai skiriasi 72 Laiškai Septyniems Bažnyčios periodams buvo parašyti pranašiškai dėl būsimų periodų. Paulius rašė apie septynių bažnyčių gyvenimą ir šlovę, gyvavusių jo laiku. Jonas rašė apie septynių bažnyčių gyvenimą ir šlovę ateityje, juk Jonas kreipėsi į septynis pastorius arba pasiuntinius betarpiškai į visus Krikščionis prie šitų septinių skirtingų angelų. 73 Dabar, Apreiškimo Knyga. Taigi, mes pradėsime, paskirstydami šiandieniniam rytui ir šiandieniniam vakarui, ir pasistengsime paleisti vienuoliktą valandą puse dvylikos (maždaug taip), o paskui toliau pratesime septinta vakare. 74 Taigi, šio 1 skyriaus turinys: 1-ma eilutė, iš tikrųjų, čia kalba pati apie save, nes tai Jėzaus Kristaus Apreiškimas. 2 eilutė: Šventasis Jonas Teologas užrašinėtojas ir tarnas. 3 eilutė: skelbiami palaiminimai. Nuo 4-os iki 6-os eilutės: Bažnyčios pasveikinimas. 7 eilutė: pranešimas. 8 eilutė: aukščiausiasis Jėzaus Kristaus Dieviškumas. Nuo 9-os iki 20-os eilutės: regėjimas Patmoje. 75 O taip pat 14 ir 15 eilutės aprašo Jo septinkartę Jo Asmenybės šlovę. O, kaip nuostabu, kada mes matome Kristų Jo Savo septinkarčiuose Įsikūnijimuose septinkarčiuose Jo Esybės Įsikūnijimuose Jo šlovingame Prisikėlime. 76 Taigi, pavadinimas aprašo veikiantį asmenį:
JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS 17 Jėzaus Kristaus Apreiškimas 77 Ne Šventojo Jono Teologo Apreiškimas, o Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus Apreiškimas. 78 Ir taip, žodis apreiškimas graikų kalba tai apokalipsis, kuris reiškia atidengimą. Ir aš paėmiau ir ištyriau šį žodį, jis reiškia Apokalipsis tai Pavyzdžiui, skulptorius padarė didžiulę skulptūrą, ir jis laiko ją po dangalu. Ir paskui jis prieina ir nutraukia šį dangalą, ir atidengia tai, kas buvo po dangalu. Tai dangalo nuėmimas. 79 Ir ši Knyga yra ne kiek atidengimas Jėzaus Kristaus Asmens (nors joje, be abejo, kalbama apie Jo Dieviškumą ir apie Jo septinkartę Personą, o taip pat apie tai, Kas Jis toks, pavyzdžiui: Kunigas, Karalius, ir taip toliau), kiek yra atidengimas Jo būsimų darbų Jo septiniuose ateinančiuose bažnyčios perioduose. Tai 80 Kada mūsų Viešpats buvo žemėje, mokiniai klausinėjo Jo ir kalbėjo: Mokytojau, ar ne šiuo laiku Tu atstatysi Izraelio Karalystę? 81 O Jėzus atsakė: Ne jūsų reikalas žinoti, kokią valandą ar kokiu laiku. Ir niekas nežinos; pasakė, kad netgi Sūnus tada dar nežinojo. 82 Bet po Jo mirties, palaidojimo, ir prisikėlimo, ir pakilimo į Šlovę Jis sužinojo pas Dievą Bažnyčios ateitį. Paskui Jis sugrįžo atgal, kad atnešti šią žinią Bažnyčiai, ši žinia apie Jo Atėjimą ir Jo bažnyčių stovį epochų laikotarpyje. 83 Jis negalėjo šito padaryti iki Savo mirties, palaidojimo ir prisikėlimo, nes Jis šito dar nežinojo. Bet jūs atkreipėte dėmesį, kaip čia parašyta Rašte? Jėzaus Kristaus apreiškimas, kurį Dievas Jam (Kristui) davė 84 Tai yra, Dievas Tėvas davė apreiškimą Savo Sūnui Jėzui Kristui. Ir jis pasiuntė Savo angelą pas Joną, kad praneštų apie viską, kas buvo, kas yra, ir kas bus. O, tai taip nuostabiai sutvarkyta. 85 Taigi, šioje didžioje ateinančioje epochoje, kurią matė Jonas Taigi, šie Šis apreiškimas buvo duotas jam tiktai dėl to, kad apreikštų tam tikrą Kristaus tikslą Kuo Jis bus ir kokiu bus kiekviename periode.
18 IŠTARTAS ŽODIS Štai kodėl aš pasakiau šitą rytą: neišleiskite iš akių tikrosios Bažnyčios. Tikrosios Bažnyčios pradžia buvo Sekminių diena. 86 Nei vienas teologas, Biblijos žinovas arba istorikas negalės tvirtinti, kad ji prasidėjo Martino Liuterio, Veslio laikais, katalikų periode arba bet kuriame kitame periode. Jos pradžia buvo Sekminės, tai buvo Bažnyčios pradžios pažymėjimu. Tai buvo pradžia. Todėl, su kuo jūs bediskutuotumėte, stovėkite prie šitų Sekminių vartų, ir niekur jie nepasidės. 87 Lygiai kaip išleisti į lauką kiškį. Tu žinai, kur kiekvienas urvelis, tad tu jas visas užkimšai: jam teks sugrįžti į tą pačią vietą, kur jį išleido. 88 Ką gi, lygiai taip pat ir su bet kuriuo, kas kalba apie bažnyčias ir apie bažnyčios periodus, ir Šventosios Dvasios darbus: teks sugrįžti prie pirminių ištakų. Būtinai teks sugrįžti prie šito, nes Dievas beribis, ir Jis Visagalis. Vadinasi, kadangi Jis beribis, Jis negali čia padaryti viena, o ten padaryti kažką priešingai. Kiekvieną kart Jis turi daryti taip, kaip padarė pirmąkart. 89 Kaip Petras pasakė Kada pagonys gavo Šventąją Dvasią, jis pasakė: Ar kas galėtų uždrausti pasikrikštyti jiems vandeniu šiems, kurie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią? 90 Jėzus, kada Jis buvo žemėje, ištarė tokius žodžius: Nuo 91 Kažkas priėjo ir paklausė: Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti savo žmoną? 92 Jėzus atsakė: Sukūręs vyrą sukūrė moterį, todėl žmogus 93 Tas pasakė: O kodėl Mozė įsakė duoti skyrybų raštą. 94 Jėzus atsakė: Bet pradžioje taip nebuvo. 95 Grįžkite į pradžią! Todėl, jei mes ruošiamės kalbėti apie bažnyčios epochą, mums reikia grįžti į pradžią, atidedant į šoną visus teigimus, padarytus kuo tai bebūtų viso laiko bėgyje. 96 Tai pati oficialioji iš visų Biblijoje Knygų Knyga. Tai vienintelė Knyga, ant kurios Kristus uždėjo Savo antspaudą. Ji prasideda nuo palaiminimo ir pasibaigia prakeikimu: Palaimintas, kas skaito Ir prakeiktas tas, kas atims ką nors nuo Jos. 97 Tai vienintelė iš visos Biblijos Knyga, kurią parašė Pats Kristus. Dešimt įsakymų Jis parašė Savo pirštu taip yra. Ir žydai pasiliko ištikimi tam. O šiandien tai Apreiškimas. 98 Jei šėtonas ir neapkenčia kokios tai iš Biblijos Knygos, tai Apreiškimo. Yra dvi
JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS 19 Jis neapkenčia viso Rašto, ir tai viso Rašto kanono. Bet ką jis daugiausia niekina, tai Apreiškimo ir Pradžios Knygas, nes Pradžios Knygoje parodoma pradžia; Apreiškime apreiškiama, kas su juo atsitiks paskutinėse dienose. Jis bus surištas tūkstantį metų. Paskui jis, netikras pranašas ir žvėris bus gyvi įmesti į ugnies ežerą. 99 Ir jis puldinės Pradžios Knygą, kad ji neva ji nepatikima. Jis pasakys, kad ji nepatikima. Jis audrins žmonių protus. Pastebėkite, ant ko krauna šėtonas ant Pradžios Knygos arba Apreiškimo Knygos, ant pirmos ir paskutinės. 100 Ir Apreiškimo Knygoje simbolių daugiau, nei visose kitose Biblijos Knygose. Joje daugiau simbolių, nes tai pranašystės Knyga. Tai pranašiška Knyga. Todėl, ją turi suprasti pranašiško luomo atstovai. Ši Knyga skirta ne dėl visų. Jos išvis beveik niekas nesupranta. Ši Knyga parašyta dėl tam tikros žmonių klasės. Pakartoto Įstatymo Knygoje sakoma: Kas paslėpta priklauso Viešpačiui. Taip. Ir Jis atidengia mums, Savo vaikams, kas paslėpta. Tad ji neduota 101 Kūniškas protas negali suvokti visų šių didžių dalykų iš Rašto, nes jiems tai kvailybė. Bet dėl tų, kurie myli Dievo Žodį štai dėl ko buvo parašyta ši Knyga, dėl Bažnyčios: Jėzaus Kristaus Apreiškimas Efezo bažnyčiai, Smirnos bažnyčiai, bažnyčiai sekančioms bažnyčioms, Jėzaus Kristaus Apreiškimas Bažnyčiai. Man tai patinka. 102 Ir atkreipkite dėmesį, taip pat tai yra paskutinioji Rašto dalis, pilnu užbaigimu. Ir pagal išsidėstymą ji yra reikiamoje vietoje Biblijos pabaigoje. Apreiškimas apie viską išdėstytas čia pabaigoje, su palaiminimu dėl skaitančiojo ir klausančiojo Jos, su prakeikimu dėl tų, kas pridės arba atims. Tai užbaigtas kanonas (o-o!), Absoliutas prie Jos nieko nebegalima pridėti. Ir kada žmogus bando ką nors nuo Jos atimti arba ką nors pridėti prie Jos, Dievas pasakė, kad atims jo dalį iš Gyvenimo Knygos. Matote? Atims jo dalį iš Gyvenimo Knygos, jei jis pridės prie Jos. 103 Todėl, kada mes matome daugkartinį mūsų Viešpaties Apreiškimą: Kas Jis, koks Jis; jei kas nors pridės prie Šito ką nors arba ką nors nuo Šito atims, tada tai melaginga pranašystė. Daugelis bandė teigti, kad pas juos kažkas buvo po šito. Bet Tai užbaigtas Jėzaus Kristaus Apreiškimas Jo bažnytinėje epochoje ir Jo dienomis. Mūsų Viešpaties Apreiškimas!
20 IŠTARTAS ŽODIS 104 Ir taip, dabar atidengimas (graikų žodis), tai, kas buvo uždengta, ati- ati- apreiš- apreiškimas Kristaus. 105 Dabar, sekančioje eilutėje mes matome, 2-je eilutėje 106 1 eilutė atidengia Kristų apreiškimas arba dangalo nuėmimas. O, juk paskutinė epocha ir Viešpaties Atėjimas buvo ati- buvo uždengti dėl apaštalų. Jie užduodavo šitą klausimą, bet tik vienas gyvenant gavo šį apreiškimą, ir tai jis taip šito ir nesuprato, nes dar neįvyko istorija. 107 Taigi, šios Knygos istorija, arba šios Knygos turinys buvo adresuotas septynioms bažnyčioms, egzistavusioms tomis dienomis Mažojoje Azijoje. Jis buvo adresuotas toms septynioms bažnyčioms. Tais laikais egzistavo ir kitos bažnyčios, išskyrus šias septynias, bet kiekviena iš tų bažnyčių buvo įžymia toje bažnyčioje buvo parodomoji, charakteringa ypatybė, kuri lydėjo ją per visą periodo laikotarpį charakteringa tos bažnyčios ypatybė. Pavyzdžiui, Efezas ji turėjo savo charakteringą bruožą; Smirna, Pergamas ir toliau, Filadelfija kiekviena iš tų bažnyčių turėjo savo charakteringą bruožą, kuri vėl pasirodydavo sekančiuose perioduose. 108 O, jei jūs tik galėtumėte Kaipgi žmogus, kuris pamatęs dvasinį Rašto pritaikomumą, galėtų pasakyti, kad jie buvo neįkvėpti?! [Brolis Branhamas keturis kartus beldžia į sakyklą Red.] Patys jūsų veiksmai, patys motyvai, patys žmonių tikslai Juk tai įrodo, kad Raštai įkvėpti. Kada matai, kaip Dievas visa tai naudoja Netgi žmonių poelgiai štai Čia yra kažko provaizdžiu. 109 Kaip Abraomas, aukojantis kaip auką Izaoką, savo vienintelį sūnų tai Dievo provaizdis, atidavusio Savo Sūnų praėjus šimtams metų. Kaip Juozapas buvo parduotas į ir buvo kalėjime, broliai neapkentė jo, o tėvas pamilo Jėzus provaizdyje. Kaip Dvasia veikė per Juozapą, žmogų, ir tiesiog idealiai parodė Kristaus gyvenimo provaizdį. Kaip Dovydas, Dovydo Sūnus sėdėjo ant to pačio kalno Kada Dovydas buvo atstumtas kaip karalius ir užlipo į kalną, į Karmelio kalną, pažvelgė atgal, verkė kaip atstumtas karalius Po kelių šimtmečių Dovydo Sūnus užlipo į tą patį kalną kaip atmestas Karalius ir verkė dėl Jeruzalės: Dvasia provaizdyje ir simbolyje. 110 O, ar tada matote jūs didžią Sekmininkišką Bažnyčią šiomis paskutinėmis dienomis? [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą Red.]
JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS 21 Argi jūs nematote, kaip Dievas pažymėjo jos pradžią Sekminių dieną? Ši Dvasia turi būti Bažnyčioje visų periodų laikotarpyje. Jie puolė į formalumą ir abejingumą. Jie panoro sukuti denominaciją. Jie užsinorėjo suvienyti bažnyčią su valstybe, ir, galu gale, jie tai padarė, kuo ir iššaukė daugiaamžiškus persekiojimus. Po to reformacija, jie buvo beišeinantys Ir kiekvienais metais jie atsiskirdavo nuo Dvasios ir vis daugiau pridėdavo kūniško; mažiau nuo Dvasios ir daugiau kūniško, iki tokio lygio, kad dabar jie vėl pasiruošę tai padaryti. Mes gyvename šiuo paskutiniu užbaigiamuoju laiku, pasibaigiant bažnyčiai. Mes Filadelfijos tiksliau, Laodikėjos Bažnyčios Periode. 111 Taigi, pirmas skyrius, 1 eilutė buvo pateikta Jonui. Dabar, kas rašytojas? Jonas. Jonas Tai buvo ne Jono apreiškimas, ir mes žinome, kad yra taip, nes tai buvo Viešpaties Jėzaus Kristaus Apreiškimas. Jis buvo moki- jis buvo išrinktas į mokinius. Ir Pati Knyga apreiškia tai, kad būtent Jėzui Kristui Jis apreiškia visa tai. Jis 112 Ir tai buvo pasiusta Ir parodė tai per Savo angelą Jonui. Mes nežinome, kuo buvo angelas. Biblijoje nesakoma, kas buvo angelu. Bet mes žinome, kad tai buvo pranašas, nes toliau Biblijoje sakoma, kad: Aš, Jėzus, pasiunčiau Savo angelą, kad paliudytų, kas turi greitai įvykti. 113 Paskui mes matome, kad, kada Jonas norėjo pagarbinti šitą angelą, angelas pasakė: Žiūrėk, kad to nedarytum. Apreiškimas 22, mano manymu. Ir jis pasakė: Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir tavo broliai pranašai. Tai galėjo būti Elijas. Tikriausiai, tai buvo vienas iš pranašų. Jonas buvo apaštalu, bet šis pranašas buvo siustas. O Jonas, kaip apaštalas Pažvelkite, kokio charakterio likusi jo žinia, tai patvirtina tai, kad ne Jonas tai rašė, nes tai visai nebūdinga Jonui. Paimkite Pirmą Jono ir Antrą Jono, ir taip toliau, ir perskaitykite. Ir pažiūrėkite, kas jiems būdinga, paskui pažiūrėkite, kokio charakterio štai tai. Jonas užsirašinėjo, ir jis buvo apaštalu, bet čia tai pranašo dvasia. Tai visiškai kitas asmuo. Matote? Ne Jono rankraštis, ne Jono apreiškimas, tai buvo Dievo apreiškimas Jėzui Kristui, adresuotas bažnyčioms. Ir jame buvo Jonas tiesiog užrašinėjo, buvo perrašinėtoju, ir ir apie tai tvirtinama Knygoje. 114 Taigi, Ji buvo skirta ne Jonui, Ji buvo skirta Bažnyčiai. Gerai. Tuo laiku Jonas buvo Efezo bažnyčios pastorius.
22 IŠTARTAS ŽODIS Taigi, Knyga skirta Jonui tiksliau, Bažnyčiai, o ne Jonui. 115 Dabar, 3-je eilutėje Jis išsako palaiminimus, paklausykite: Palaimintas, kas skaito bei klauso šios pranašystės žodžių ir laikosi, kas joje parašyta, nes laikas yra arti. 116 Koks laikas arti? Visų šitų dalykų išsipildymo laikas, kada šis Jėzaus Kristaus Apreiškimas užsibaigs kiekviename bažnyčios periode. 117 Taigi, Jis parašė taip todėl, kad jei Jis pasakytų Na, juk jeigu Jis Jie laukė Jo Jei tai būtų apreikšta jei jis jei Jonui būtų apreikšta, kad Jis ateis iškart dingus toms tenykštėms bažnyčioms Taip galvojo Jonas. Bet jei taip būtų, tos bažnyčios, kai tik jos pradingtų, ateitų Jei jis žinotų, jei jam būtų apreikšta, kad bus septyni ilgi bažnyčios periodai, keli tūkstančiai metų, tiksliau, keli šimtmečiai, tada nebūtų prasmės laukti, jie tiesiog nugyventų kiekvienas savo bažnyčios periodą. 118 Todėl Dievas ištarė tai, ir tai nebuvo jiems apreikšta. Martinui Liuteriui nebuvo apreikšti tie dalykai, kuriuos Džonas Veslis žinojo apie Raštą. Baptistams neapreikšta tai, ką sekmininkai žino apie Raštą. Nes tai kitame periode, tai visai kitas laikas, ir Dievas apreiškia tai, kas Jam reikia, kaip tik laiku. 119 O, neįmanoma pavasari pasodinti kukurūzus ir čia pat juos nupjauti. Sodini sėklą, ir ji auga iki subrendimo. Dievas pasodina Savo Žodį, ir paskui Jis auga, o paskui mes apsižvalgome ir sakome: Ach štai kaip buvo. Žinoma, mes matome tai po to, kai tai jau atidengta. 120 Dabar: žodis Palaimintas, palaiminimo pranešimas (3-je eilutėje) skaitantiems arba klausantiems jo paslaptis Duoda Kūniškas protas vengia šito, nes kūniškas protas nežino šito, nes šitame kūniškame prote šėtonas, o šėtonas demaskuojamas; juk šėtonas nenori, kad jį demaskuotų. 121 Jūs pastebėjote, kaip šėtonui nepatinka, kada jis jaučia, kad jį demaskuos? Pažiūrėkite į jį viename iš tarnavimų, pažiūrėkite į žmonių veiksmus. Tai matosi mano susirinkime: tiesiog prieš tai, kai šėtonas bus demaskuotas kuriame nors žmoguje, matosi, kaip pas juos keičiasi veido išraiška. Matote? Jie nežino, ką ir galvoti. Staiga Šventoji Dvasia nužengia ir demaskuoja šitą šėtoną.
JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS 23 O, jis neapkenčia tokio pobūdžio susirinkimo. Štai kodėl pas mus vyko tokia kova, nes Dievo Žodis demaskuoja šėtoną. Suprantate? Jis sako, koks jis. 122 Pavyzdžiui, sakai: Štai čia sėdi moteris, po Šventosios Dvasios įkvėpimu, kalbi, jos vardas ponia Džons. Ji atvyko iš ten. Kas dėl to vyksta? Paliečiama jos dvasia, ji ateina į tokią būseną: 123 Iš kur tu mane žinai? Šis žmogus nežino manęs, tad galbūt, tai kažkokia dvasia. Kas tai per dvasia? 124 Tai Dievo Dvasia. 125 Kaip tai? Kas su manimi? 126 Tau tuberkuliozė, vėžys, kas ten bebūtų, bet TAIP SAKO VIEŠPATS 127 O! Ach, kaip šėtonas šito neapkenčia, nes per Tai jis aptinkamas. 128 Taigi, kūniškas protas stebi, sako: Minčių skaitymas, psichinė telepatija. Jie nežino. Jiems tai kvailystė. 129 Bet dėl tų, kas žino, kas tai yra, o, koks palaiminimas. Kas tai? Apreiškimas. Apreiškimas ko? Žmogaus už sakyklos? Jėzaus Kristaus šiame paskutiniame bažnyčios periode, apreiškiančio Save, kaip Jis ir pažadėjo. Tai apreiškimas. Suprantate? 130 Ir šėtonas neapkenčia jo. Uch, kaip jis jo neapkenčia! Jis pamatomas, sugriaunami jo planai. Šėtonas neapkenčia Apreiškimo ir Pradžios Knygų (pas mane čia užrašyta), tai visiškai teisinga. Dabar, kodėl gi jis neapkenčia Apreiškimo? Kodėl gi jis taip priešinasi Apreiškimui? Todėl, kad visas Dievo Žodžio ir Dievo Bažnyčios kanonas grindžiasi tiktai ant apreiškimo. 131 Niekada nebus per mokyklą. Kiek puikių seminarijų pas mus bebūtų jos visos toje blankioje epochoje. Biblija ir Bažnyčia tai besąlygiškas apreiškimas. 132 Nagi kreipkimės Pas mane čia užrašytos kai kurios Rašto vietos, Mato, 16-as skyrius ir 18 eilutė. Nagi žvilgtelėkime į Mato 16:18, pažiūrėkime, kur Raštas kas yra apreiškimas. Kada leidosi nuo kalno, 17 eilutė: Jėzus jam atsakė: Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir Aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos Aš
24 IŠTARTAS ŽODIS pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. 133 Taigi, katalikų bažnyčia sako, kad Jis pastatė ją ant Petro. Na, tai tai jau visai kūniškas mąstymas. Neįmanoma sau įsivaizduoti, kad dvasinis protas priimtų tai: kad Dievas nors ten stovėjo Jo Paties Sūnus visgi pastatytų Savo Bažnyčią ant paprasto, eilinio žmogaus, gimusio nuodėmėje. Žmogus įrodė, kad jis Turėdamas ant savęs tokią pat dvasią, jis dievagojosi Jėzui ir išsigynė Jo tiesiog Jo akyse. Ne ant Petro, o taip pat ne ant kažkokio ten gulėjusio akmens, kaip kai kurios bažnyčios tvirtina; ne ant akmens, nes Petras 134 Uola, apie kurią Jis ten kalbėjo, buvo ne Petras, ir ne Jis Pats. 135 Taigi, dauguma protestantų sako: Ant Jėzaus, ant Jo Jis pastatė Bažnyčią. Jis! Ne, vis tiek neteisingai. Atkreipkite dėmesį, ne ant Jėzaus ir ne ant Petro, o ant apreiškimo. Ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje, davė šį apreiškimą. 136 Paklausykite. Aš noriu paklausti jūsų. Edeno sode nebuvo parašytų raštų. Tada du vaikinai, Kainas ir Abelis, jie abu norėjo aukoti aukas ir rasti palankumą pas Dievą. Kada jie tai darė: Kainas atėjo ir pastatė aukurą Abelis pastatė aukurą. Ką gi, jei Dievas reikalauja tik šito, tai Dievas būtų neteisingas, nuteisdamas Kainą. Gerai. Paskui Kainas paaukojo auką Abelis irgi. Abu paaukojo aukas. Kainas garbino ir Abelis irgi. Kainas darė viską, ką darė Abelis. 137 Tad, jei lankymas bažnyčios, priklausymas prie bažnyčios, aukojimasis ir maldos, ir Dievo garbinimas tai viskas, ko reikalauja Dievas, tada Dievas būtų neteisingas, pasmerkdamas Kainą už tikslų vykdymą to, ką Jis paliepė. 138 Bet, jūs matote, Abelis per apreiškimą jis žinojo, kad ne dėl vaisių jie buvo išvaryti iš Edeno sodo (kaip šiandien mano daugelis žmonių su kūnišku mąstymu). Abelis atėjo ir atnešė žemės vaisius, ir Dievas nepriėmė to, bet buvo apreikšta Aš turiu omenyje, Kainas atnešė (prašau atleisti). Kainas atnešė žemės vaisius, nes jis pamanė, kad būtent dėl šito juos išvarė iš Edeno sodo. Sekite tą apreiškimą. Pažiūrėkite, kaip su tuo nesutinka. Pažiūrėkite, kaip tai žeidžia šiandien. Bet ne dėl vaisių jie buvo išvaryti. Jokių obuolių Ieva nevalgė. Žinoma. Kaipgi ji suvokė, kad buvo nuoga, jei valgė obuolius? Tai lietė lytinį gyvenimą. Būtinai!
JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMAS 25 139 Taigi, mes imame tai kaip daiktinį mokymą, mes taip ir padarėme, sugrįžtame į Pas juo nėra nei vieno Rašto. 140 Kažkas sako: Na, juk ji pasakė: Įsigijau sūnų Viešpaties pagalba. Tiksliai, ir prostitutė irgi; žinoma, bet kokios gyvybės kūrėju yra Dievas. 141 Bet tai iškreiptas gyvenimas, pažvelkite į šito vaikino charakterį. Jis buvo iš savo tėvelio, velnio: neapykanta, niekšiškumas, žmogžudystė. Matote? 142 Ir paskui kaip Abelis Kada jie jo tėvai, tikriausiai, papasakojo jiems, kad tai ant medžių buvo vaisiai ir taip toliau. Bet Abeliui buvo apreikšta. Abelis nuėjo ir paėmė avinėlį, dėl kraujo; paėmė gyvybę, o ne vaismedį, nešantys obuolius, bananus arba kriaušes. Bet Abelis dvasinio apreiškimo dėka, Hebrajams 11, aukojo Dievui geresnę auką, Dievas paliudijo apie tai. Nes jam tai buvo apreikšta tikėjimu. 143 Štai ant ko Dievas pastatė Savo Bažnyčią. Nes ne kūnas ir kraujas apreiškė tai tau. (Tu neišmokai tai seminarijoje. Niekas tavęs šito niekada nemokė.) Bet Mano Tėvas, kuris yra danguje, apreiškė tai tau. Tad visa tai ant apreiškimo, visa Bažnyčia: Ant šios apreiškimo Jėzaus Kristaus uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią. 144 Gal, jūs priimate tai, ką sako pastorius. Gal, jūs priimate tai, ko moko seminarija. Gal, jūs priimate tai, ką sako bažnyčia. Ir tai vis tiek ne tas! Gal, jūs galite išraiškingai tai paaiškinti. Bet iki tol, kol Dievas neapreikš jums, kad Jėzus Kristus JO Sūnus, ir jūs išgelbėti Jo Krauju, ant šio apreiškimo, kad Jis Mano Gelbėtojas! 145 Ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. 146 Štai tada jūs matote, kodėl šėtonas taip priešinasi Apreiškimo Knygai. Kas bebūtų apreikšta, dvasinis apreiškimas, šėtonas prieš jį. Štai kodėl jis mūsų dienomis tiek priešinasi tarnautojų darbui. Juk kas tai? Atidengimas Kristaus. 147 Tegul bažnyčia ir toliau užsiima savo didžiomis denominacijomis, ir organizacijomis, ir savo padailintais pamokslais, ir kitu. Tegu sau užsiima toliau šėtonas šito nelies. Pas juos nėra jokių sunkumų. Visi juos glosto per galvas. 148 [Brolis Branhamas vienąkart suploja delnais Red.] Kada ateina laikas,
26 IŠTARTAS ŽODIS ir Dievas Šventąją Dvasia vėl apreiškia Kristų Bažnyčioje jėgoje ir pasireiškime ligonių išgydyme, ir įvykdo ženklus, kurie, kaip Jis pasakė, lydės tikinčiuosius, tada šėtonas negali sėdėti vietoje, jis kažko griebiasi. O iki tol, šėtono nejaudina, kelioms bažnyčioms tu prisijungi. Jam vis tiek, kiek Bet kada Kristus apreiškia tau, kad Jis Dievo Sūnus, ir darbus, kuriuos Jis padarė, tu irgi darai Ne kažkokius kitus darbus, bet tie patys darbai. 149 Kas tiki Mane Šventojo Jono 14:12: Kas Mane tiki, darys darbus, kuriuos Aš darau, ir dar už juos didesnių darys. Nes Kristus negalėjo pamokslauti apie krikštą Šventąją Dvasia, tai būtu didesniu. Jis negalėjo atnešti šito jiems, nes Šventoji Dvasia dar nebuvo duota. Bet kada atėjo Jėzus ir atidavė kaip auką Savo gyvybę, ir sugrįžo Šventoji Dvasia, tada jie galėjo suteikti žmonėms Amžiną Gyvenimą. Tai ir yra didesni. 150 Bet ženklai ir stebuklai, Jėzus aiškiai pasakė Mato 16: Eikite į visą pasaulį ir pamokslaukite Evangeliją visai kūrinijai. Kaip toli? Į visą pasaulį. Keliems? Visai kūrinijai. Iki tol, kol pamokslaujama Evangelija, tikinčiuosius lydės šie ženklai. Ir kada tai tampa apreiškimu, broli, tada tu arti Karalystės. Ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai Jos nenugalės. 151 Nes vyras arba moteris, kurie pabuvojo viena toje nuošalioje dykumoje, kaip Mozė, ir Dievo apreiškimas pasireiškė prieš juos per Šventąją Dvasią niekas nepajudins jų. Jie tiesiog stiprūs ir tvirti, kaip niekas kitas. 152 Šėtonas neapkenčia Apreiškimo. Jis visai jo nemyli sutrikdomi jo planai. 153 Šios Knygos charakteris parodo, kad Ją rašė ne Jonas. Taip. Nes jie Jie dėl kito Tai jo rankraštis, bet ne jo įkvėpimas. Ši Knyga parašyta per Dievo įkvėpimą. 154 Gerai, pažiūrėkime, kas čia Joje sakoma: Palaimintas, kas skaito bei klauso šios pranašystės žodžių ir laikosi, kas joje parašyta, nes laikas yra arti. 155 Dabar, laikas yra arti. Koks? Kada pilnas Jėzaus Kristaus apreiškimas taps žinomas Jo bažnyčioms. Ir pagal tai, kaip praeina periodai, jis tiesiog apreiškiamas jiems. 156 Taigi, mes priėjome prie pačio laiko pabaigos,