Higienos institutas 2008 metais

Higienos institutas 2008 metais

2 Higienos institutas 2008 metais

TURINYS Pratarmė 4 I. Higienos institutui 200 metų 5 Instituto veiklos retrospektyva 6 Ateitis moksliniais įrodymais pagrįsti sprendimai 8 II. 2008 metų veiklos apžvalga 10 Misija ir siekiniai 11 Valdymas ir savivalda 12 Personalas ir finansai 14 Veiklos rezultatai 15 III. Veiklos kryptys 16 Sveikatos netolygumų tyrimai 17 Sveikatos programų efektyvumas 20 Pacientų saugos užtikrinimas 22 Hospitalinių infekcijų prevencija 25 Atsparumo antibiotikams prevencija 29 Profesinės sveikatos veiklos efektyvumas 32 Profesinių ligų prevencija 34 Streso darbe valdymas 37 Asbesto poveikio prevencija 40 Profesinės rizikos tyrimai 42 Lietuvos maudyklų stebėsena 44 Specialistų kompetencijos ugdymas 47 Įrodymais pagrįstos publikacijos 49 Informacijos sklaidos stiprinimas 52 IV. PRIEDAI 54 Instituto mokslo darbuotojai ir tyrėjai (2008 m.) 55 Instituto partneriai (2008 m.) 57 Instituto leidiniai (2008 m.) 60 Instituto moksliniai straipsniai (2008 m.) 61 Higienos institutas 2008 metais 3

PRATARMĖ Higienos institutas pirmoji Lietuvos profilaktinės medicinos institucija, įkurta 1808 m. prof. J. Franko iniciatyva Vilniuje ir 2008 m. paminėjusi prasmingą 200 metų veiklos jubiliejų. Atkūrus nepriklausomybę, Institutas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reorganizuotas į valstybės mokslo įstaigą. Šiandien tai išskirtinė Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga, vienintelė galinti atlikti mokslinius tyrimus, tobulinti sveikatos priežiūros specialistų profesinę kvalifikaciją ir rengti kadrų pamainą specializuotoms visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms. Instituto branduolį sudaro mokslo darbuotojai ir tyrėjai, įdarbinami konkurso tvarka ir kas penkerius metus atestuojami, atsižvelgiant į mokslinės ir mokymo veiklos rezultatus. Institute atliekami aktualių visuomenės ir profesinės sveikatos sričių moksliniai tyrimai ir studijos, kurių metu išaiškinamas naujų aplinkos rizikos veiksnių poveikis sveikatai, prognozuojami gyventojų sveikatos būklės pokyčiai, vertinamas sveikatos priežiūros veiklos prevencinis veiksmingumas. Tyrimai atliekami bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio mokslo ir mokymo institucijomis, įtakingomis tarptautinėmis organizacijomis, sveikatos priežiūros tarnybomis, taip pat vykdančiosios valdžios, savivaldos ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Instituto veiklos kryptis ir mokslo tiriamųjų darbų projektus tvirtina Instituto Taryba, į kurią įtraukti ir trys Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Šiuo metu Instituto veikla fokusuojama į dvi sritis: visuomenės ir profesinės sveikatos tyrimus. Šiame leidinyje supažindinama su pagrindinėmis Instituto 2008 m. veiklos kryptimis. Visuomenės sveikatos srityje: sveikatos netolygumų tyrimai ir visuomenės sveikatos programų efektyvumo vertinimas; nepageidaujami įvykiai sveikatos priežiūros įstaigose ir pacientų saugos užtikrinimas; hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimai ir atsparumo antibiotikams prevencija; Lietuvos maudyklų kokybės stebėsena. Profesinės sveikatos srityje: profesinės sveikatos sistemų ir tarnybų veiklos efektyvumo vertinimas; profesinės rizikos tyrimai ir profesinių ligų prevencija; psichosocialinių darbo veiksnių tyrimai ir streso darbe valdymas; asbesto ir kitų darbo aplinkos kancerogenų poveikio tyrimai ir prevencija. Taip pat leidinyje pristatomi Instituto 2008 m. veiklos rezultatai, mokslo darbuotojai ir tyrėjai, partneriai Lietuvoje ir užsienyje. Instituto direktorius dr. Remigijus Jankauskas 4 Higienos institutas 2008 metais

I. HIGIENOS INSTITUTUI 200 METŲ Higienos institutas 2008 metais 5

Instituto veiklos retrospektyva 2008 m. gegužės 17 d. Higienos institutas (toliau Institutas) paminėjo 200 metų jubiliejų. Per šį laikotarpį 17 kartų keitėsi Instituto pavadinimas, 8 kartus Instituto buveinė, dirbo 167 mokslų daktarai ir profesoriai, Institutui vadovavo 20 direktorių. Pokyčius lėmė sveikatos mokslų pažanga ir Lietuvos aktualijos. Tačiau niekada nekito Instituto misija būti profilaktinės medicinos mokslo, mokymo ir praktinės visuomenės sveikatos pagalbos institucija. Pagal Instituto veiklos turinį skirtini šeši pagrindiniai etapai: vakcinacija ir bakteriologija (1808 1918 m.); epidemiologija ir mikrobiologija (1918 1945 m.); sanitarija, higiena ir toksikologija (1945 1970 m.); žmogaus ekologija, mitybos higiena ir narkologija (1970 1992 m.); darbo, ekologinė medicina ir vaikų sveikata (1992 2006 m.); profesinė ir visuomenės sveikata (nuo 2006 m.). Pirmajame etape prof. Jozefo Franko iniciatyva 1808 m. Vilniuje įkurto Instituto pagrindinė veiklos kryptis buvo vakcinacija: vykdyti eksperimentiniai tyrimai, ieškota efektyvesnių vakcinos nuo raupų paruošimo ir skiepijimo būdų, gaminta vakcina, kuri buvo paklausi Italijoje, Šveicarijoje ir kitose Europos šalyse. Šiuo laikotarpiu veikė Vakcinacijos institutas (1808 1832 m.), Animalinės vakcinos institutas (1872 1873 m.), Raupų skiepijimo institutas (nuo 1887 m.), Analitinė stotis (1887 1924 m.), Pastero stotis (1897 1940 m.). Institutui vadovavo prof. Jozefas Frankas (1808 1825 m.), A. Šerševskis (1872 1873 m.), Petras Ringoldas Bagenskis (nuo 1887 m.), dr. Aleksandras Voiničius (1908 1914 m.) ir dr. Vaclovas Orlovskis (1897 1918 m.). Antrajame etape Instituto, 1918 m. atkurto Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune, pagrindinė veiklos kryptis buvo epidemiologiniai ir mikrobiologiniai ūmių ir lėtinių infekcinių ligų tyrimai bei naujų vakcinacijos metodų aprobavimas. Daugelis Instituto darbuotojų praktiškai dirbo laboratorijose. Karo metais Vilniuje ir Kaune veikė bakteriologinės laboratorijos, kuriose buvo atliekami įvairūs vokiečių kariuomenei reikalingi tyrimai. Šiuo laikotarpiu veikė Valstybinis higienos institutas Kaune (1932 1945 m.), Valstybinio higienos instituto (Varšuvoje) filialas Vilniuje (1935 1940 m.), Higienos institutas Vilniuje (1940 1941 m.), Respublikinis sanitarijos ir higienos institutas (1944 1945 m.). Institutui vadovavo dr. Vaclovas Orlovskis (1918 1940 m.), Motiejus Nasvytis (1918 1921 m., Kaune), prof. Antanas Jurgelionis (1921 1922 m., Kaune), Vladislav Pražmovskij (1931 1945 m.), J. Madeikis (1934 1940 m., Kaune), prof. Vytautas Girdzijauskas (1940 m., Kaune), J. Šabanas (1940 1944 m., Kaune). Trečiojo etapo pradžioje Institutas vykdė epideminių karo padarinių likvidavimo darbus. 1946 m. prie Instituto organizuojami Respublikiniai sanitarinio švietimo namai, o 1952 m. Metodinis centras, vadovavęs 70-iai Sanitarijos epidemiologijos stočių (SES). Šio centro pagrindu vėliau įkurta Respublikinė SES. 1963 m. Instituto mokslo darbuotojų pagrindu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete suformuota Higienos katedra. Šiame etape Institute vykdyti komunalinės, mokyklinės, pramonės ir maisto higienos tyrimai, buvo gaminamos vakcinos ir diagnostiniai preparatai Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos SES, pradėti toksikologiniai pesticidų ir kitų kenksmingų medžiagų tyrimai. Šiame etape veikė Respublikinis sanitarijos ir higienos institutas (1945 1946 m.), Respublikinis Vilniaus sanitarijos ir higienos institutas (1946 1950 m.), Respublikinis sanitarijos ir higienos institutas (1950 1952 m.), Sanitarijos ir higienos institutas (1952 1956 m.), Vilniaus epidemiologijos ir higienos 6 Higienos institutas 2008 metais

institutas (1956 1957 m.), Vilniaus mokslo-tyrimo epidemiologijos ir higienos institutas (1957 1964 m.), Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimo institutas (1964 1970 m.). Institutui vadovavo dr. Antanas Makauskas (1946 1956 m., Kaune), prof. Stanislav Legežinskij (1945 m.), prof. Vladas Kviklys (1945 1959 m.), prof. Pranas Lazutka (1959 1970 m.). Ketvirtajame etape bendradarbiaujant su Estijos ir Baltarusijos mokslo įstaigomis Institute vykdyti platūs žmogaus ekologijos moksliniai tyrimai, veikė darbo, mitybos higienos, vandens ir dirvožemio tyrimų, toksikologijos, žarnyno infekcijų, virusologijos ir narkologinių problemų tyrimo laboratorijos, buvo diegiamos naujosios tyrimų technologijos elektroninė mikroskopija, kompiuterinė ritmografija, operatyvioji elektropunktūrinė diagnostika, raumenų lazerinė ir elektrostimuliacija. 1978 m. nuo Instituto buvo atskirta Kauno bakterinių preparatų gamykla, o 1991 m. atskirtos Narkologinių problemų ir Mitybos higienos laboratorijos, kurių pagrindu įsteigti Vilniaus narkologinis ir Respublikinis mitybos centrai. Šiame etape veiklą vykdė Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimo institutas (1970 1989 m.) ir Higienos mokslinio tyrimo institutas (1989 1992 m.). Institutui vadovavo dr. Stanislovas Gurčinas (1970 1992 m.). Penktajame etape, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Institutas LR Vyriausybės nutarimu 1992 m. patvirtintas valstybės mokslo įstaiga, jame įsteigti Darbo medicinos (DMC) ir Ekologinės medicinos (EMC) centrai, taip pat Vaikų higienos ir Epidemiologinių tyrimų skyriai. Instituto veiklos prioritetas pažangios tarptautinės patirties studijos darbo ir ekologinės medicinos srityse. Pradėta bendradarbiauti su Europos šalių darbo ir aplinkos tyrimų institucijomis. 1992 m. DMC tapo Pasaulio sveikatos organizacijos ryšių punktu Lietuvoje, jame 1994 m. įsteigtas Valstybinis profesinių ligų registras, 1995 m. DMC laboratorijos atestuotos cheminių ir fizikinių veiksnių tyrimams. EMC įsteigtas Nacionalinis potencialiai toksinių cheminių medžiagų registras, pradėta biologinė aplinkos stebėsena. 1996 m. Institute pradėtas leisti mokslinis žurnalas Visuomenės sveikata, kuris nuo 2005 m. indeksuojamas Index Copernicus duomenų bazėje. Per šį laikotarpį Institute atlikta daugiau kaip 50 mokslo tiriamųjų darbų, dalyvauta daugiau nei 30 tarptautinių projektų. Šiuo laikotarpiu veikė Higienos institutas (1992 2006 m.). Institutui vadovavo dr. Vytautas Jurkuvėnas (1992 1998 m.), doc. Robertas Petkevičius (1998 2001 m.), prof. Julius Kalibatas (2001 2006 m.). Šeštajame etape po 2006 m. struktūrinės reorganizacijos Institute suformuotos dvi pagrindinės veiklos kryptys profesinės ir visuomenės sveikatos moksliniai tyrimai. Institutas perorientuotas į mokslo centrą, kuris akumuliuotų ir koordinuotų mokslinius tyrimus, reikalingus įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti, todėl jo veiklos svoris perkeltas iš eksperimentinių laboratorinių tyrimų į taikomuosius epidemiologinius ir sveikatos sistemų bei technologijų efektyvumo vertinimo tyrimus. Institutas tęsia atstovavimą Pasaulio sveikatos organizacijoje, 2006 m. įsitraukė į Šiaurės šalių partnerystę profesinės sveikatos srityje, 2007 m. tapo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro kompetentingąja institucija, o 2008 m. Europos Sąjungos lėšomis pradėjo tęstinį visuomenės sveikatos specialistų kompetencijų ugdymą. Svarbiausi Instituto siekiniai tapti žinių institucija ir įtakingų tarptautinių organizacijų bendradarbiavimo centru Lietuvoje profesinės ir visuomenės sveikatos tyrimų srityse. Institutui nuo 2006 m. vadovauja dr. Remigijus Jankauskas. Higienos institutas 2008 metais 7

Ateitis moksliniais įrodymais pagrįsti sprendimai 2008 m. spalio 3 d. Higienos institutas organizavo tarptautinį forumą, skirtą Higienos instituto 200 metų jubiliejui paminėti. Forumo tikslas akcentuoti pažangią užsienio šalių praktiką, kad visuomenės ir profesinės sveikatos politika ir sprendimai Lietuvoje turi būti grindžiami moksliniais įrodymais. Forume aktyviai dalyvavę sveikatos politikai ir administratoriai, visuomenės ir profesinės sveikatos specialistai, akademinės visuomenės atstovai ir užsienio šalių ekspertai priėmė šią rezoliuciją. REZOLIUCIJA Vilnius, 2008 m. spalio 3 d. Tarptautinio forumo Moksliniais tyrimais pagrįsta politika ir sprendimai profesinei ir visuomenės sveikatai, skirto Higienos instituto 200 metų veiklos sukakčiai paminėti, dalyviai, susirinkę Vilniuje 2008 m. spalio 3 d., Forume aktyviai dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai pabrėždami, kad profesinė sveikata yra svarbi sudėtinė visuomenės sveikatos dalis, veikianti gyventojų sveikatos būklę, ir jos neigiami pokyčiai mažina populiacijos būsimąją gyvenimo trukmę, produktyvumą, darbingumą, daro poveikį šalies ekonominei ir socialinei raidai, ir pripažindami profesinės ir visuomenės sveikatos netolygumus tarp ES šalių, neigiamas pagrindinių populiacijos sveikatos rodiklių tendencijas ir būtinybę jas gerinti, rengiant ir įgyvendinant nacionalines profesinės ir visuomenės sveikatos stiprinimo strategijas ir programas, ir primindami, kad profesinės ir visuomenės sveikatos stiprinimas yra susiję su naujausių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir Europos Bendrijos (EB) strategijų įgyvendinimu, ir atsižvelgdami į pažangią profesinės ir visuomenės sveikatos tarptautinio bendradarbiavimo patirtį (Baltijos jūros regiono profesinės sveikatos ir saugos telepatinės informacijos tinklas, Šiaurės matmens šalių partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje), ir pažymėdami, kad sėkmingas nacionalinės visuomenės sveikatos ir jos sudėtinės dalies profesinės sveikatos politikos įgyvendinimas ir sprendimai privalo remtis mokslu grįstais įrodymais, turi būti nuolat stebimi ir vertinami visuomenės sveikatos ir profesinės sveikatos tyrimo institucijų veiksmai, naudojant sutartus ir tinkamus pažangos vertinimo rodiklius, 8 Higienos institutas 2008 metais

nutaria, kad: 1. 2. 3. 4. 5. 6. Šalių profesinės ir visuomenės sveikatos skirtumai sąlygoja šių sričių plėtros netolygumus ir reikalauja nuoseklių įrodymais pagrįstų sprendimų, didelės vyriausybių ir sveikatos apsaugos, darbo, socialinės gerovės ir švietimo ministerijų paramos ir bendradarbiavimo; Profesinę ir visuomenės sveikatą būtina plėtoti lygiagrečiai, nes populiacijos sveikatos gerinimas yra glaudžiai susijęs su saugios ir sveikos aplinkos ir gyvensenos (mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas) kūrimu. Mokyklos ir darbovietės turi tapti svarbiausiomis sveikatos stiprinimo veiklos vietomis; Visuomenė turi būti reguliariai informuojama apie profesinės ir visuomenės sveikatos būklės pokyčius, taip pat apie savo teises ir pareigas saugant ir stiprinant sveikatą, o motyvacijos būti sveiku kūrimas skatintų žmonių produktyvumą ir šalies ekonominę bei socialinę plėtrą, sudarytų prielaidas mažinti netolygumus; Kiekvienoje šalyje pirminės sveikatos priežiūros, profesinės ir visuomenės sveikatos tarnybos turi glaudžiai bendradarbiauti, turi būti stiprinama jų kompetencija ir pajėgumai. Duomenys apie profesinės ir visuomenės sveikatos tarnybų išteklius ir veiklos efektyvumą turėtų būti nacionalinių strategijų ir programų rengimo pagrindas ir jie turėtų būti naudojami nustatant neatidėliotinus veiksmus bei vertinant pasiektą pažangą; Nacionaliniais veiksmais turi būti siekiama šalinti labiausiai paplitusius profesinės ir visuomenės sveikatos rizikos veiksnius, remiantis pažangia tarptautine praktika, panaudojant tarptautinius mokslinių ir ekspertinių institucijų ryšius. Nacionalinės profesinės ir visuomenės sveikatos institucijos kartu su mokslinių tyrimų institucijomis turėtų organizuoti bendras informacines kampanijas, pasitelkdamos informacinę TDO, PSO ir EB agentūrų pagalbą; Profesinės ir visuomenės sveikatos gerėjimo galima pasiekti gerai koordinuojamomis Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų veiklomis bei visos visuomenės pastangomis, paremtomis įtikinamais įrodymais, išbandytais modeliais ir geros praktikos pavyzdžiais. Diskutuoja Instituto partneriai iš Norvegijos ir Suomijos Forumo svečiai Danijos, Estijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos mokslininkai Higienos institutas 2008 metais 9

10 Higienos institutas 2008 metais II. 2008 METŲ VEIKLOS APŽVALGA

Misija ir siekiniai Instituto misija kurti mokslinius sveikatos politikos įgyvendinimo pagrindus visuomenės (VS) ir profesinės sveikatos (PS) srityse. Pagrindiniai Instituto siekiniai: pirmasis tapti Sveikatos apsaugos ministerijos žinių institucija įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti VS ir PS srityse; antrasis tapti institucija, koordinuojančia tęstinį VS ir PS specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą; trečiasis tapti sveikatos programų rengimą ir įgyvendinimą koordinuojančia institucija; ketvirtasis tapti Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos ir kitų įtakingų tarptautinių organizacijų bendradarbiavimo centru. Žinių institucijos kūrimo pagrindas moksliniai tyrimai ir įrodymais pagrįstos informacijos rengimas sprendimus priimančioms institucijoms. Praeitais metais šia kryptimi žengtas tvirtas žingsnis. Išleistas jubiliejinis leidinys apie Instituto 200 metų veiklą, kuris sulaukė plataus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio akademinės visuomenės atgarsio. Į Instituto darbus taip pat atkreipė dėmesį ir sveikatos politikai, administratoriai, specialistai, jais susidomėjo sveikatos laikraščių žurnalistai, populiarių žurnalų Mokslas ir gyvenimas bei Mokslas ir technika redakcijos. 2008 m. pradėtas leisti serijinis leidinys Higienos instituto mokslo darbai, kurio pirmasis numeris skirtas vieno pavojingiausių pramoninių taršalų asbesto poveikio studijai. Kartu su Vilniaus universitetu išleistas Profesinės sveikatos vadovėlis, apginta mokslų daktaro disertacija, skirta psichosocialiniams darbo veiksniams, susijusiems su depresija ir depresiškumu, išaiškinti. Įgyvendinant antrąjį siekinį tapti institucija, koordinuojančia specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą, 2008 m. Institute sėk mingai baigtas ES paramos projektas Lietuvos visuomenės sveikatos specialistų profesinių žinių ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas, kurio lėšomis buvo apmokyti 1 064 visų Lietuvos regionų visuomenės sveikatos specialistai. Baigiamojoje projekto konferencijoje gautas Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymas tęsti pradėtus darbus. Įgyta patirtis padėjo parengti VS specialistų profesinio tobulinimo kursų programas, kurias 2008 m. vasarį patvirtino sveikatos apsaugos ministras. Gauta lėšų mokymo patalpoms ir bibliotekai įrengti. Įgyvendinant trečiąjį siekinį, Institute parengtos ir sėkmingai koordinuojamos Maudyklų vandens kokybės stebėsenos (2006 2008 m.), Hospitalinių infekcijų valdymo (2007 2011 m.), Aplinkos užterštumo asbestu stebėsenos (2008 2013 m.) ir Antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos (2008 2014 m.) programos. Pateikta Vyriausybei tvirtinti Lietuvos maudyklų vandens kokybės stebėsenos (2009 2013 m.) programa, daug dirbama rengiant Nacionalinę darbuotojų saugos ir sveikatos strategiją (2009 2013 m.), pagal kurią numatoma koordinuoti profesinės sveikatos priežiūros stiprinimo priemonių įgyvendinimą. Ketvirtojo siekinio pagrindas ilgamečių tarptautinio bendradarbiavimo tradicijų tąsa. Instituto Darbo medicinos centras nuo 1995 m. dalyvauja bendruose projektuose su Estijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos darbo medicinos institucijomis, Visuomenės sveikatos tyrimų skyrius su partneriais iš Belgijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, Epidemiologijos ir biostatistikos skyrius su Tarptautiniu vėžio tyrimų centru, Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija su partneriais iš Suomijos ir Ukrainos. 2008 m. Institutas planuoja atnaujinti darbinius ryšius su Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Danijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Rumunijos mokslo bei mokymo institucijomis. Institutas jau nominuotas Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro kompetentingąja institucija. Padėti tvirti pamatai siekiant, kad Darbo medicinos centras taptų PSO bendradarbiavimo centru. Higienos institutas 2008 metais 11

Valdymas ir savivalda Higienos instituto valdymo funkcijas atlieka Instituto direktorius ir jo patariamoji institucija Instituto administracija, kurią sudaro direktorius, jo pavaduotojai, struktūrinių padalinių vadovai ir mokslinis sekretorius. Instituto savivaldos organai yra mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas ir Instituto taryba. Instituto direktorius turi būti mokslininkas. Jį penkerių metų kadencijai į pareigas skiria sveikatos apsaugos ministras. Direktorius už savo veiklą atsiskaito sveikatos apsaugos ministrui, Tarybai ir mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimui. Direktorius vadovauja Institutui ir jam atstovauja. Kartą per metus Direktorius kviečia mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimą, kuriame informuoja apie Instituto mokslinę, ūkinę ir kitą veiklą, aptaria, kaip sprendžiami socialiniai klausimai. Administracija nagrinėja perspektyvinius Instituto veiklos planus, rengia kasmetines veiklos programas, svarsto organizacinius veiklos klausimus. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas šaukiamas ypatingiems Instituto veiklos klausimams spręsti, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus. Jis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 mokslo darbuotojų ir tyrėjų. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas renka Tarybos narius, svarsto Direktoriaus metinį pranešimą, kuriame informuojama apie Instituto mokslinę, finansinę, ūkinę veiklą ir socialinių klausimų sprendimą, renka Instituto revizijos komisiją, išklauso ir tvirtina šios komisijos ataskaitą. Taryba vertina Institute vykdomos mokslinės veiklos rezultatus, atlieka mokslinės veiklos ekspertizę, teikia siūlymus dėl Instituto struktūros, mokslinės veiklos krypčių ir perspektyvinio veiklos plano, nustato kvalifikacinius mokslo darbuotojų ir tyrėjų reikalavimus, jų atestavimo ir viešųjų konkursų mokslo darbuotojų pareigoms eiti tvarką, teikia sveikatos apsaugos ministrui siūlymus dėl direktoriaus kandidatūros, sprendžia Instituto mokslo darbuotojų ir tyrėjų bei direktoriaus ginčus, susijusius su vykdoma moksline veikla. Tarybą sudaro 9 nariai: iš jų 3 skiria sveikatos apsaugos ministras ir 6 renka Instituto mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas. Įgaliojimai Tarybai suteikiami dvejiems metams. 2008 m. sveikatos apsaugos ministras patvirtino naująją Instituto struktūrą, atitinkančią strategines Instituto veiklos kryptis. Visuomenės sveikatos tyrimų skyrius atlieka sveikatos programų efektyvumo, nepageidaujamų įvykių sveikatos priežiūros įstaigose, hospitalinių infekcijų ir atsparumo antibiotikams prevencijos tyrimus ir vykdo Lietuvos maudyklų vandens kokybės stebėseną, Epidemiologijos ir biostatistikos skyrius sveikatos netolygumų pokyčių prognozavimo, Specialistų tobulinimo skyrius visuomenės sveikatos specialistų ugdymo ir jų poreikio prognozavimo, Darbo medicinos centro (DMC) Profesinės sveikatos tyrimų skyrius psichosocialinių rizikos veiksnių poveikio prevencijos, DMC Projektų vadybos skyrius profesinės sveikatos sistemos ir tarnybų veiklos efektyvumo, DMC Profesinių ligų registras profesinių ligų paplitimo prognozavimo ir prevencijos, DMC Fizikinių veiksnių tyrimo laboratorija profesinės rizikos dėl fizikinių veiksnių poveikio, Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija asbesto ir kitų kancerogenų ir alergenų poveikio prevencijos, Informacijos ir ryšių skyrius moksliniais įrodymais pagrįstos informacijos sklaidos ir komunikacijos veiksmingumo tyrimus, Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (CDMEK) sekretoriatas užtikrina CDMEK, kuri nagrinėja sudėtingus ir konfliktinius profesinių ligų nustatymo atvejus, veiklą. 12 Higienos institutas 2008 metais

Instituto struktūra INSTITUTO TARYBA DARBUOTOJŲ SUSIRINKIMAS DIREKTORIUS DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS RAŠTINĖ MOKSLINIS SEKRETORIUS DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS FINANSŲ SKYRIUS TECHNINIO APRŪPINIMO SKYRIUS VISUOMENĖS SVEIKATOS TYRIMŲ SKYRIUS EPIDEMIOLOGIJOS IR BIOSTATISTIKOS SKYRIUS SPECIALISTŲ TOBULINIMO SKYRIUS INFORMACIJOS IR RYŠIŲ SKYRIUS CHEMINIŲ VEIKSNIŲ TYRIMO LABORATORIJA CDMEK SEKRETORIATAS DMC VADOVAS PROFESINĖS SVEIKATOS TYRIMŲ SKYRIUS PROJEKTŲ VADYBOS SKYRIUS FIZIKINIŲ VEIKSNIŲ TYRIMO LABORATORIJA PROFESINIŲ LIGŲ REGISTRAS Higienos institutas 2008 metais 13

Personalas ir finansai 2008 m. baigta Instituto struktūrinė reorganizacija, po kurios iš esmės pasikeitė personalo struktūra: mokslo darbuotojų ir tyrėjų skaičius išaugo nuo 35 iki 65 proc. visų Instituto darbuotojų. 2007 m. Institute labai trūko jaunesniųjų mokslo darbuotojų ir tyrėjų, o 2008 m. jų skaičius išaugo nuo šešių iki dvidešimt septynių. Šių permainų pavyko pasiekti sumažinus vyresniųjų mokslo darbuotojų, kuriems Institutas yra ne pagrindinė darbovietė, skaičių. Daugelio jaunesniųjų mokslo darbuotojų ir tyrėjų 2009 m. laukia konkursinė atestacija, bet visiems pasiryžusiems dirbti mokslinį darbą šis barjeras bus įveikiamas. 3500 3000 2500 2000 1500 1000 500 0 2005 2006 2007 2008 sveikatos programos užsakomieji darbai tarptautiniai projektai biudžetas 1 pav. Instituto pajamų pokyčiai (tūkst. Lt) Daug metų Instituto metinis biudžetas iš esmės nekito. 2007 m. pavyko jį padidinti 85 proc., o 2008 m. dar 70 proc. ir jis pasiekė 4,5 mln. Lt (1 pav.). Per metus daugiausia išaugo biudžetinis finansavimas (+0,8 mln. Lt) ir pajamos, gaunamos iš tarptautinių projektų (+0,4 mln. Lt). Šiek tiek (+83 tūkst. Lt) padidėjo pajamos iš sveikatos programų, bet mažiau ( 32 tūkst. Lt) uždirbta iš užsakomųjų darbų. Bendrojoje Instituto struktūroje didžiausią dalį jau antrus metus iš eilės sudaro biudžeto (65 proc.) ir tarptautinių projektų (27 proc.) lėšos (2 pav.). Dėl pagerėjusios finansinės būklės 2008 m. ženkliai padidėjo Instituto darbuotojų atlyginimai: administracijos 48 proc., vyresniųjų mokslo darbuotojų 53 proc., jaunesniųjų mokslo darbuotojų 24 proc., specialistų su aukštuoju išsilavinimu 44 proc., be aukštojo išsilavinimo 34 proc. 2008 m. pradėta atnaujinti ilgus dešimtmečius dūlėjusi Instituto materialinė bazė. Tarptautiniai projektai 27% Užsakomieji darbai 4% Biudžetas 65% Sveikatos programos 4% 2 pav. Instituto pajamų struktūra 2008 m. (proc.) 14 Higienos institutas 2008 metais

Veiklos rezultatai Instituto veiklos rezultatai vertinami pagal mokslo (moksliniai projektai, publikacijos, tarptautiniai pranešimai, disertacijos, monografijos, vadovėliai), mokymo (tobulinimo kursai, doktorantų, magistrantų ir bakalaurų rengimas), geros praktikos diegimo (sveikatos programos ir tarptautiniai projektai) rezultatus, indėlį į institucijos stiprinimą (kadrų rengimas, atestuotos ir akredituotos laboratorijos, registrai, užsakomieji darbai, atstovavimas institucijai Lietuvoje ir užsienyje) ir įrodymais pagrįstos informacijos sklaidą (informaciniai leidiniai, konferencijos, seminarai, interneto svetainės atnaujinimas). Geriausių rezultatų 2008 m. pasiekė Visuomenės sveikatos tyrimų skyrius (3 pav.). Visuomenės sveikatos tyrimų skyrius Epidemiologijos ir biostatistikos skyrius DMC Profesinės sveikatos tyrimų skyrius DMC projektų vadybos skyrius DMC Profesinių ligų registras Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija DMC Fizikinių tyrimų laboratorija Informacijos ir ryšių skyrius Specialistų tobulinimo skyrius 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 suminis 2008 m. veiklos rodiklis 3 pav. Instituto padalinių 2008 m. veiklos rezultatai Higienos institutas 2008 metais 15

III. VEIKLOS KRYPTYS 16 Higienos institutas 2008 metais

Sveikatos netolygumų tyrimai Dr. R. Gurevičius, L. Vainoriūtė, V. Gerasimavičiūtė Problemos aktualumas Ligų kartografavimas kuriant ligų paplitimo atlasus vis dažniau naudojamas dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirma, vis plačiau kuriamos ir tobulinamos rutiniškai surinktų duomenų analizės schemos. Tai leidžia gauti gana išsamius duomenis apie mirtingumą nuo įvairių mirties priežasčių, o kai kuriose teritorijose apie sergamumą tam tikromis ligomis. Antra, kompiuterinių technologijų taikymas labai daug prisidėjo prie ligų paplitimo žemėlapių kūrimo. Operatyvus duomenų apie ligas ir mirties priežastis rinkimas nacionaliniu lygmeniu, pagal smulkius teritorinius vienetus ir jų gretinimas su populiacijos skaičiaus duomenimis leido apskaičiuoti gana tikslius ligų dažnį rodančius rodiklius ir juos tinkamai vizualizuoti erdvėje. Greta sparčiai plėtojasi ir grafinio duomenų vaizdavimo metodai, kuriuos sėkmingai pritaikius ligoms kartografuoti galima labai detaliai parodyti vienos ar kitos ligos geografinio paplitimo ypatumus. Šis proveržis dar labiau sustiprėjo, kai kompiuterinio vaizdavimo galimybės tapo gerokai kokybiškesnės ir prieinamesnės tyrinėtojui. Trečiasis svarbus veiksnys, lėmęs vis didesnį dėmesį šiai problemai, padidėjęs visuomenės susidomėjimas ypač tomis ligomis, kurių dažnis priklauso nuo supančios aplinkos veiksnių. Šis dėmesys dar sustiprėja, kai tampa žinoma, kad daugelio tų ligų galima išvengti. Tai tiesiog iššūkis medicinos profesijai, mokslininkų bendruomenei ir visiems gyventojams atsiranda poreikis turėti daugiau informacijos apie bendruomenėje paplitusių ligų dažnį, apimtis ir, galimas dalykas, prigimtį. Situacija Lietuvoje Didelės patirties sprendžiant šią problemą Lietuvoje nėra, kadangi nėra vieningos metodologijos. Autoriai, publikuojantys pavienius ligų paplitimo žemėlapius, naudoja skirtingas skales ir kartogramos laipsnių dydžių grupavimą, o kai kada net ir skirtingą administracinį suskirstymą. Lietuvoje, kitaip nei, pvz., Estijoje, neturime publikuotų ir ligų paplitimo atlasų, kuriuose būtų detaliai analizuojamas geografinis ligų paplitimas. Problemą gilina dar ir tai, kad mūsų šalyje neaiškiai, be tinkamų pavyzdžių, o kartais net su klaidomis yra aprašytos standartizuotų rodiklių ir jų svertinių paklaidų apskaičiavimo metodikos. Ši problema ypač aktuali paskutiniaisiais metais, kai savivaldybėse įsikūrė visuomenės sveikatos biurai, kurių viena iš užduočių sveikatos stebėsena. Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Instituto epidemiologai turi didelį įdirbį šioje srityje, kadangi daug metų giliai analizavo ir praktiškai taikė šiuos metodus. Metodus plačiai taiko ir diegia Institute rengiami doktorantai, magistrantai. 2007 m. Instituto Epidemiologijos ir biostatistikos skyriuje pradėtas mokslinis tyrimas Sveikatos netolygumų paplitimo erdvėje metodų paieška, optimizavimas ir aprobavimas, kurio tikslas rasti, optimizuoti ir pritaikyti tinkamiausius sveikatos netolygumų paplitimo erdvėje tyrimo ir vizualizacijos metodus atsižvelgiant į analizuojamos problemos dydį, tikslą ir uždavinius. Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti įvairių pasaulio tyrinėtojų ligų kartografavimo patirtį, atsižvelgiant į realią Lietuvos situaciją sukurti optimalų pirminių duomenų rinkimo ir jų kokybės įvertinimo algoritmą, atkreipiant dėmesį į kartografuojamų santykinių dydžių skaitiklio ir vardiklio problemas, taip pat rasti ir aprobuoti tinkamiausius grafinės ligų paplitimo vizualizacijos metodus, pagrindinį dėmesį kreipiant į tai, kad žemėlapiai būtų teisingai sudaryti ir korektiškai interpretuojami. Planuojamas šio Higienos institutas 2008 metais 17

darbo rezultatas metodinė medžiaga, padedanti šį svarbų visuomenės sveikatos metodą plačiau ir korektiškiau taikyti moksliniame ir praktiniame darbe, analizuojant sveikatos netolygumus, geriau suvokiant pirminių duomenų kokybės ir tinkamo statistinio jų apdorojimo svarbą. Tyrimo rezultatai ir rekomendacijos reikalingos savivaldybės lygmeniu dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams, nes padės geriau suprasti geografinius sveikatos netolygumų nustatymo principus priklausomai nuo keliamo tikslo ir uždavinių bei analizuojamos problemos dažnio. Pagrindiniai 2008 m. darbai Stand. rodiklis 0 4,3 (3) 6,8 9,3 (7) 9,3 11,4 (12) 11,4 13,9 (10) 13,9 16,6 (10) 16,6 19,1 (9) 19,1 31 (9) 1 pav. Mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje 2000 2004 m. 18 Detaliai išanalizuota daugelio tyrinėtojų patirtis sveikatos netolygumų vizualizacijos srityje. Lietuvos teritorijai pritaikyta koordinačių sistema, leidžianti operatyviai ir labai kokybiškai atvaizduoti bet kokius netolygumus erdvėje. Surastas būdas koordinates pritaikyti visoms Lietuvos apskritims ir savivaldybėms, todėl galima bet kurį sveikatos rodiklį atvaizduoti erdvėje net pagal smulkiausius teritorinius vienetus seniūnijas. Nustatyta populiaciniu lygmeniu renkamų duomenų apimtis ir patikimumas, galimybė juos gauti ir pritaikyti geografinio paplitimo analizei. Pasiūlyti metodai leidžia sumažinti iškreipiančiųjų faktorių įtaką, analizuojant geo grafinį ligų paplitimą. Nustatyta, jog pirminių duomenų analizė skiriasi priklausomai nuo to, koks tyrimo tikslas. Sveikatos priežiūros vadybos tikslais (žmogiškiesiems ištekliams, lovų skaičiui ligoninėse planuoti) nenaudotini standartizuoti rodikliai, nes jie neatspindi realios situacijos. Priešingai, kai palyginamuoju aspektu norima tirti ligų priežastis ir į tyrimą įtrauktas epidemiologinis komponentas, būtina naudoti standartizuotus rodiklius, nes jais siekiama sumažinti trukdančio faktoriaus įtaką. Rodikliams standartizuoti galima naudoti skirtingus metodus, kurie dažniausiai priklauso nuo turimų duomenų detalumo ir analizuojamos sveikatos problemos dažnio. Plačiausiai paplitęs tiesioginis standartizacijos metodas šio pobūdžio tyrimuose ne visada tinkamas. Jis yra netikslus, kai analizuojama reta liga, dėl to gaunama didelė svertinė rodiklio paklaida. Retoms ligoms analizuoti geriausias būdas yra netiesioginės standartizacijos metodas. Jo pagrindu pasaulyje dažniausiai suskaičiuojamas standartizuotas sergamumo ar mirtingumo santykis ir jis vaizduojamas kartogramose. Jeigu tyrinėtojas neturi duomenų apie gyventojų pasiskirstymą pagal amžių norimose atvaizduoti teritorijose, o turi tik bendrą jų skaičių jis priverstas naudoti atvirkščią (Keridžo) metodą. Pabrėžtina ypatinga standartizuoto rodiklio svertinės paklaidos nustatymo svarba, įvertinant šio rodiklio preciziškumą. Iki šiol Lietuvoje esančioje metodinėje literatūroje ši problema nenagrinėta, o dauguma tyrinėtojų naudoja neteisingą formulę, nepritaikytą standartizuotiems rodikliams. Darbe pasiūlyti keli svertinės paklaidos apskaičiavimo metodai atsižvelgiant į rodiklių paklaidų svyravimus paamžiui. Rengiant pirminę informaciją geografinio paplitimo analizei, ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į skaitiklio (susirgimų, ligų, mirčių) ir vardiklio (populiacijos skaičiaus) tikslumo problemą. Skaitiklio duomenys turi būti maksimaliai tikslūs, be dubliavimų, ir apimti visą analizuojamą teritoriją. Negalima naudoti populiacijos skaičiaus sausio 1 d. apskaičiuojant dažnio rodiklius, kadangi gyventojų skaičius per metus keičiasi. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į ligotumo duomenų analizę, kadangi neprofesionalus ir nekritiškas šių duomenų panaudojimas gali iškreiptai parodyti realią situaciją. Mat laiku nepašalinus iš apskaitos pasveikusių, neišbraukus mirusių ar išvykusių ligonių, šis rodiklis netinkamai atspindi tai, ką iš tikrųjų jis turėtų atspindėti. Higienos institutas 2008 metais

Geografinio ligų paplitimo žemėlapiai turi būti kuo tikslesni. Kruopštus informacijos pateikimas labai naudingas epidemiologiniams tyrinėjimams, nes čia labai svarbios tikslios metodologijos vaizduojant ir analizuojant ligų paplitimą. Žemėlapiai turi atitikti visas taisykles, keliamas bet kokiam grafiniam statistinių duomenų vaizdavimui. Ypatingas vaidmuo tenka šio tipo analizei kartogramos laipsnių dydžių nustatymo metodas. Jei yra didelis smulkių teritorinių vienetų skaičius, o analizuojamo rodiklio pasiskirstymas panašus į normalųjį pasiskirstymą, tinka sigminis vertinimas, kai sudarant skalę galima naudoti trijų standartinių nuokrypių taisyklę. Klasikiniai lygių intervalų ar lygių skaičių metodai dažniausiai tinka tik tais atvejais, kai analizuojamą problemą norima vadybiškai suklasifikuoti. Analizuojant ligų paplitimo ypatumus ir jų priežastis, geriausiai tinka santykinai naujas klasifikavimo metodas Dženkso natūralūs lūžiai, kurie labai detaliai įvertina norimą geografiškai atvaizduoti rodiklių variabilumą, sugrupuoja juos į kuo tikslesnes grupes, kuriomis remiantis ir sudaromi kartogramos laipsnių dydžiai. Šiuo metu tai pats tobuliausias metodas, jį ir siūlome taikyti (1 pav.). Vienas iš svarbiausių sveikatos problemų kartografavimo elementų tinkamas pasirinkimas, kiek klasių turėtume atvaizduoti. Nustatyta, kad klasių skaičius didele dalimi priklauso nuo analizuojamų smulkių teritorinių vienetų. Kuo jų daugiau, tuo ir laipsnių dydžių gali būti daugiau. Žinant administracinio pasiskirstymo situaciją mūsų šalyje, analizuojant sveikatos paplitimo ypatumus šalies mastu, kai smulkiausias teritorinis vienetas yra seniūnija, vaizduojama ne daugiau kaip 9 11 klasių, kai savivaldybė ne daugiau kaip 5 7 klasės. Pagrindinis principas kuo mažiau teritorinių vienetų analizuojama, tuo mažesnis ir klasių skaičius, tačiau visada rekomenduojame naudoti nelyginį klasių skaičių, idant būtų galima išryškinti teritorijas su vidutiniu lygiu centre. Nustatyta, jog analizuojant sveikatos problemas, sietinas su egzogeniniais veiksniais (atmosferos oro, aplinkos tarša), geriau taikyti statistinio apdorojimo metodus, kurie aptinka sankaupas ir jas atvaizduoja kartogramoje jau neatsižvelgdami į administracinį teritorijos paskirstymą. Ši logika yra labai svarbi, kadangi aplinkos taršai nėra SSS administracinių sienų. Problemą siūloma 105,0 120,0 (4) spręsti dviem būdais. Pirmas į tai atsi120,0 157,0 (11) 157,0 192,0 (20) žvelgti jau skaičiuojant paplitimo rodiklius, 192,0 215,0 (10) pritaikant empirinį Bayeso rodiklių glodi215,0 325,0 (15) nimą, arba panaudoti kartografavimo paketuose esančią glodinimo sistemą, arba derinti jas abi. Labai svarbus elementas spalvinis kartogramos sprendimas. Sprendimų gali būti įvairiausių, panaudojant šiltų arba šaltų spalvų spektrą, aukščiausiam dažniui taikant tamsiausią spalvos variantą, o žemiausiam šviesiausią. Galima naudoti ir kelias spalvas, tačiau jos turi tarpusavyje derėti, padėti nustatyti didžiausio, vidutinio ir žemiausio paplitimo lygio rodiklius. Jeigu pasirinktas šis variantas, galima naudoti šviesoforo principą nuo mažiausiai pavojingos tamsiai žalios, jai šviesėjant, per neutralią, geltoną, prie pavojingos raudonos, jai tamsėjant. Jei spalvinė gama nenaudojama, siūloma pritaikyti nespalvoto tušavimo metodą, remiantis principu, kad intensyviausias tušavimas reiškia aukščiausio, silp niausias mažiausio paplitimo lygį (2 pav.). Skuodas Maþeikiaii Akmenë Joniðkis Birþai Pakruojis Kretinga Pasvalys Ðiauliai Telðiai Rokiðkis Kupiðkis Plungë Klaipëda Zarasai Radviliðkis Kelmë Panevëþys Anykðèiai Ðilalë Ðilutë Raseiniai Tauragë Ðilutë Ignalina Këdainiai Ukmergë Molëtai Jurbarkas Vilkaviðkis Jonava Ðvenèionys Ðirvintos Kaunas Ðakiai Utena Kaiðiadorys Vilnius Prienai Marijampolë Trakai Alytus Ðalèininkai Lazdijai Varëna 2 pav. Standartizuotas mirtingumo nuo plaučių vėžio santykis Lietuvoje 1970 1979 m. Žinia visuomenei Analizuojant sveikatos netolygumus, būtina naudoti teisingus statistinius metodus ir juos teisingai taikyti. Higienos institutas 2008 metais 19

Sveikatos programų efektyvumas Dr. V. Jurkuvėnas, R. Vaitkevičiūtė Problemos aktualumas Aukšta visuomenės gyvenimo kokybė, neįsivaizduojama be geros jos narių sveikatos, yra galutinis kiekvienos valstybės egzistavimo uždavinys ir sąlyga. Lietuva nepriklauso Europos šalių grupei, kuri galėtų pasigirti ilga vidutine gyvenimo trukme ar žemais mirtingumo, sergamumo civilizacijos ligomis (širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ir kt.) ir mažos rizikos sveikatai elgesiu ar ypač palankia sveikatai išorine, darbo ir socialine aplinka. Sėkminga visuomenės sveikatinimo veikla priklauso nuo gebėjimo maksimaliai pasinaudoti efektyviomis sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, ligų prevencijos ir gydymo priemonėmis, naudojant turimus išteklius. Bendros visų pastangos, įskaitant visuomenės ir asmens sveikatos specialistus, visuomenės lyderius ir pačią visuomenę, nepamirštant ir ūkio subjektų, gaminančių, kuriančių sveikatą veikiančias aplinkos ir darbo sąlygas, gali užtikrinti didesnį taikomų priemonių efektyvumą. Didžiausios naudos galima tikėtis, kai jos naudojamos tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, atsižvelgiant į kintančias sąlygas. Situacija Lietuvoje Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje yra įvardintos pagrindinės Lietuvos sveikatos problemos, nustatyti ilgalaikiai valstybės tikslai ir suformuluoti specifiniai uždaviniai jas sprendžiant. Pagal tai vyriausybės numato konkrečias programas, skiria reikiamas lėšas ir organizuoja įgyvendinimą. Didesnė dalis visuomenės sveikatos gerinimo veiksmų yra planuojami ir įgyvendinami valstybiniu mastu (pvz., vakcinacija, alkoholio pardavimo ir vartojimo ribojimas ir kt.), tačiau yra ir savivaldybių planuojamų ir vykdomų programų, veiksmų planų, kurie rengiami atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų sveikatos ir aplinkoje esančių bei sveikatą veikiančių veiksnių būklę. Visuomenės sveikatos gerinimo veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, skiriami ištekliai visada yra riboti. Tai verčia ieškoti efektyviausių sprendimų ir siekti kuo geriau įvykdyti planuojamus darbus. Rekomenduojama, kad kiekvienoje vykdomoje programoje būtų numatomi tinkami ir išmatuojami įgyvendinimo eigos ir galutinio rezultato įvertinimo rodikliai. Be programų vykdytojų ir juos prižiūrinčių institucijų atliekamos planuotų rodiklių pasiekimo stebėsenos, nepriklausomas (išorinis) programų vertinimas, kuris patvirtina pačių vykdytojų skelbiamus rezultatus arba pateikia visuomenei išsamesnius ir objektyvesnius duomenis. Sveikatos programų vertinimas yra sudėtingas, techninius (dalykinius), administracinius, finansinius, sociologinius ir kitokius jų aspektus apimantis procesas. Lietuvos sveikatos sistemoje ši veiklos sritis kol kas silpnai išplėtota. Kokybiškas ir laiku atliekamas vertinimas, atskleidžiantis planavimo ir įgyvendinimo trūkumus, tarp jų ir dėl paaiškėjusių naujų ar pasikeitusių aplinkybių, padėtų efektyviau naudoti sveikatos apsaugai skiriamas lėšas. 2006 2013 m. Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros strategijoje ir jos priemonių įgyvendinimo 2006 2008 m. plane (Žin., 2001, Nr. 66-2418; 2006, Nr. 70-2574) numatyta savivaldybių politikoje įtvirtinti visuomenės sveikatos 20 Higienos institutas 2008 metais

svarbą stiprinti visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybėse, steigti visuomenės sveikatos biurus ir šitaip prisidėti prie sergamumo užkrečiamosiomis ir neinfekcinėmis ligomis mažinimo, visuomenės sveikatos stebėsenos ir gyventojų informuotumo visuomenės sveikatos klausimais gerinimo, pasirengimo greitai reaguoti į sveikatai kylančias grėsmes, vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimo bei gerinimo. 2001 m. pradėtas savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo programos finansavimas biudžeto lėšomis iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Šiaulių mieste, Joniškio, Klaipėdos ir Kėdainių rajonuose 2006 m. buvo įsteigti pirmieji šalyje savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (SVSB). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1228 patvirtinta Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007 2010 m. programa, kuria siekiama savivaldybėse toliau plėtoti visuomenės sveikatos priežiūrą taikant organizacines, teisines, ekonomines, technines, socialines ir medicinos priemones, padedančias atlikti ligų ir traumų profilaktiką, saugoti ir stiprinti visuomenės sveikatą, ypač gyventojų sveikatą savivaldybių teritorijose, gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bendruomenėse, taip pat skatinti valstybės ir savivaldybių institucijų partnerystę, bendruomenės dalyvavimą sprendžiant sveikos gyvensenos klausimus. 2008 m. pabaigoje Lietuvoje jau buvo apie 30 veikiančių SVSB. Tikėtina, kad 2009 m. biurus gali turėti visos savivaldybės (arba pirks jų paslaugas). Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Vykdydamas Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimą ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymą, Institutas 2007 m. atliko Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003 2006 m. programos 2003 m. priemonių vykdymo ir Lietuvos savivaldybių pateiktų 2006 m. visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos ataskaitų administracinį vertinimą. Pateiktų veiksmų planų ir ataskaitų analizė parodė ne tik dideles pastangas siekiant spręsti visuomenės sveikatos problemas nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu, bet ir šios veiklos trūkumus: prioritetų įvairovę, tikslų, uždavinių ir priemonių formuluočių nekonkretumą, priemonių finansavimo neapibrėžtumą, pasiektų rezultatų įvertinimo sudėtingumą. Siekiant, kad organizuotos visuomenės pastangos gerinti sveikatą būtų suprantamesnės, priimtinesnės ir efektyvesnės, reikia gilesnio vykstančių procesų supratimo, paremto įrodymais. Tai nėra paprasta, ypač kalbant apie savivaldybių lygmenį, kur savi ekonominės veik los, interesų grupių, specialistų, bendruomenės specialiųjų sveikatos žinių ir patirties sprendžiant problemas, finansinių galimybių ir kitokie ypatumai. Pagrindiniai 2008 m. darbai Institute pradėtas rengti savivaldybių visuomenės sveikatos veiklos ir jai įtakos turinčių veiksnių tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti įvairius savivaldybių visuomenės sveikatos biurų kūrimo aspektus, proceso dalyvių požiūrius ir pasirengimą. Tyrimo metu turėtų paaiškėti vykdomų darbų rezultatyvumas, šio proceso privalumai ir trūkumai, kokių žinių apie bendruomenės sveikatą trūksta savivaldybių ir visuomenės sveikatos biurų specialistams, savivaldybių administratoriams, kad jie geriau atliktų savo vaidmenį. Gauti duomenys bus vertingi planuojant savivaldybių visuomenės sveikatinimo veiklą, didinant jos efektyvumą, geriau parenkant dalyvius, pravers gerinant specialistų podiplominio tobulinimo veiklą, atliekant ilgalaikį SVSB veiklos efektyvumo vertinimą. Žinia visuomenei Paprasto sveikatos recepto nėra, tačiau padėties supratimas ir įrodymais pagrįstų daugeliui gyventojų priimtinų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemonių vykdymas gali padėti sumažinti nereikalingas kančias, gydymo išlaidas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Higienos institutas 2008 metais 21

Pacientų saugos užtikrinimas Dr. V. Kanapeckienė, dr. V. Jurkuvėnas Problemos aktualumas 2008 m. Europos Sąjungoje pacientų sauga paskelbta prioritetine sveikatos politikos kryptimi. Pacientų sauga tai sveikatos priežiūros struktūros ir procesai, kuriuos taikant mažėja nepageidautinų įvykių (toliau NĮ), atsirandančių dėl sveikatos priežiūros poveikio, tikėtinumas. Pacientas turi teisę gauti saugias sveikatos priežiūros paslaugas, o sveikatos priežiūros specialistas turi pareigą teikti saugias ir teisę saugiai teikti pacientui sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau mokslinės studijos rodo, kad NĮ sveikatos priežiūros sistemoje yra gana dažni ir sukelia didelių ekonominių, socialinių, psichologinių ir moralinių nuostolių. NĮ medicinoje pasitaiko dėl žmonių klaidų, aplaidumo sveikatos priežiūros sistemoje, medicininių žinių stokos, rizikingos medicinos praktikos ir biologinio žmonių skirtingumo. Daugeliu sveikatos priežiūros kokybės gerinimo mechanizmų būtent ir siekiama mažinti NĮ skaičių. Žinoma, kad JAV nuo 2,9 proc. iki 5,4 proc. ligoninių pacientų patiria NĮ, Anglijoje 10,8 proc. Kanadoje NĮ dažnis 7,5 proc., Australijoje 16,6 proc. Mažiau žinoma apie NĮ ir pacientų saugumą pirminės sveikatos priežiūros grandyje: NĮ dažnis varijuoja nuo 5 iki 80 atvejų 100 000 konsultacijų. NĮ kaina valstybei ir žala pacientams yra didelė. Pvz., JAV klaidos medicinoje sukelia nuo 44 tūkst. iki 98 tūkst. išvengiamų mirčių kasmet ir apie 1 mln. įvairių sveikatos pakenkimų. Tai valstybei kainuoja apie 9 mlrd. dolerių kasmet. Australijoje dėl klaidų medicinoje kasmet miršta iki 18 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 50 tūkst. pacientų tampa neįgalūs. Pasaulyje egzistuoja didelė NĮ registravimo sistemų įvairovė, įskaitant ir įvairias nacionalines programas, skirtas NĮ pranešimų sistemoms kurti. Privalomas NĮ pranešimų ir registravimo sistemas yra įdiegusios JAV, Jungtinė Karalystė, Australija, Kanada, Vokietija, Prancūzija, Danija, Japonija, Airija, Švedija, Šveicarija, Lenkija, Slovėnija. Kai kuriose valstybėse (Danijoje, Anglijoje, Ispanijoje) įkurti nacionaliniai NĮ registravimo centrai, kuriuose sisteminama ir analizuojama gydymo įstaigų informacija. Situacija Lietuvoje Lietuvoje kol kas nėra privalomos NĮ registravimo ir analizės sistemos. Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 2010 m. programoje numatyta didesnį dėmesį skirti pacientų saugai, pacientų saugos reikalavimus įtraukti į sveikatos priežiūros kokybės reikalavimus, formuoti sisteminį požiūrį į NĮ, sukurti jų valdymo sistemą, orientuotą į prevenciją. 2008 m. rudenį įvykusio nacionalinio forumo Pacientų sauga ir paslaugų kokybė: iššūkiai bei pasiekimai rezoliucijoje siūloma sveikatos priežiūros įstaigose įdiegti NĮ registravimo ir analizavimo sistemas, vykdyti mokslinius tyrimus pacientų saugos srityje ir praktiškai diegti mokslinių tyrimų rekomendacijas. Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios atskirų NĮ frakcijų registravimo sistemos: nepageidaujamo vaistų poveikio, radiacinės saugos incidentų, NĮ kraujo donorystėje, hospitalinių infekcijų ir NĮ, susijusių su medicinos prietaisais. Kai kurios Lietuvos 22 Higienos institutas 2008 metais

ligoninės (Klaipėdos, Panevėžio ir kt.) jau yra įdiegusios NĮ pranešimų sistemas. Pvz., žinoma, kad 2004 m. Klaipėdos ligoninėje įvyko 371 NĮ ir tai sudarė 1 proc. visų hospitalizacijų. Nors NĮ registravimo sistemų pagrindinis tikslas yra prisidėti prie sveikatos paslaugų kokybės gerinimo sudarant galimybę mokytis iš kitų patirties, jų diegimas nėra lengvas ir greitas procesas. Instituto indėlis sprendžiant problemą Lietuvoje Dalyvaudamas vykdant Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 2010 m. programą Higienos institutas 2008 m. atliko tyrimą Nepageidautini įvykiai ir jų priežastys sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų požiūriu. Anoniminės apklausos būdu buvo apklausti 1 625 medikai (administratoriai, gydytojai ir slaugytojai) ir 845 pacientai. Tyrime dalyvavo 22 asmens sveikatos priežiūros įstaigos (12 stacionarių ir 10 ambulatorinių) iš visų Lietuvos apskričių. Pagrindiniai 2008 m. darbai Tyrimas parodė, kad 17,5 proc. pacientų ir 10,7 proc. medikų nežinojo, kas yra NĮ. Panaši dalis medikų (40,7 proc.) ir pacientų (39,6 proc.) patys arba jų šeimos nariai buvo nukentėję nuo NĮ asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tik 5 proc. medikų pripažino, kad NĮ jų asmeninėje praktikoje įvyksta dažnai keletą kartų per mėnesį, o trečdalis medikų teigė, kad NĮ nebuvo jų praktikoje. Stacionaruose ir NĮ registravimo sistemas įdiegusiose įstaigose dirbantys medikai nurodė didesnį NĮ dažnį savo praktikoje. Daugiau nei 90 proc. pacientų labai dažnai arba dažnai apie NĮ buvo skaitę ar girdėję iš žiniasklaidos, daugiau nei 80 proc. jų įvardino NĮ kaip svarbią problemą Lietuvoje. Daugiau nei pusė apklaustų pacientų baiminosi nukentėti nuo NĮ asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir teigė, kad Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose sunkias pasekmes sukeliantys NĮ yra tikėtini. Daugiau tokių pacientų buvo tarp nukentėjusių nuo NĮ asmenų. Didžiausia dalis medikų ir pacientų darbo aplinką (žema personalo kvalifikacija, didelis darbo krūvis, darbas naktimis, aparatūros ir įrangos stoka, morališkai sena įranga) laikė svarbiausiu veiksniu, lemiančiu NĮ atsiradimą. Tris kartus daugiau medikų negu pacientų pagrindiniu NĮ atsiradimą lemiančiu veiksniu įvardino paciento savybes (vyresnis amžius, bloga bendra organizmo būklė, sunkios lėtinės ligos, bendravimo problemos) (1 pav.). Trečdalio tyrime dalyvavusių pacientų nuomone, medikų abejingumas ir aplaidumas taip pat dažnai yra NĮ priežastis. Valdymo ir organizaciniai veiksniai Darbo aplinkos veiksniai 21,4 24,8 26,5 31,3 Individualios mediko savybės 14,1 12,2 Pacientų savybės 7,6 21 Komandinio darbo ypatumai 2,2 3,7 Neturėjo nuomonės 15,2 20 0 5 10 15 20 25 30 35 Pacientai Medikai 1 pav. Pagrindiniai NĮ lemiantys veiksniai medikų ir pacientų požiūriu Higienos institutas 2008 metais 23