ELENA PALUBINSKIENĖ GIEDRĖ ČEPAITIENĖ Lietuvių kalba Vadovėlis VII klasei Antroji knyga

ELENA PALUBINSKIENĖ GIEDRĖ ČEPAITIENĖ Lietuvių kalba Vadovėlis VII klasei Antroji knyga

3 Turinys Gramatinės santrumpos... 5 Plečiame morfologijos žinias... 6 Įvardis... 6 Įvardžio reikšmė ir gramatiniai požymiai... 7 Asmeniniai, savybiniai ir sangrąžinis įvardžiai... 10 Kai kurie įvardžių vartojimo ir rašybos ypatumai... 14 Užduočių bankas... 20 Skaitvardis... 26 Skaitvardžių skyriai. Kiekinių skaitvardžių poskyriai... 27 Dauginių ir kuopinių skaitvardžių daryba, vartojimas... 31 Kiekinių skaitvardžių kaitymo ir rašybos ypatumai... 35 Kelintinių skaitvardžių rašyba, vartojimas... 41 Skaitvardžių rūšys pagal sandarą. Samplaikinių skaitvardžių linksniavimas... 46 Datos rašymas. Matų, piniginių vienetų santrumpos... 49 Užduočių bankas... 56 Prieveiksmis... 64 Prieveiksmio reikšmė ir gramatiniai požymiai... 65 Prieveiksmių daryba ir laipsniavimas... 68 Užduočių bankas... 74 Kartojame veiksmažodžio asmenuojamąsias formas... 78 Užduočių bankas... 84 Veiksmažodžio neasmenuojamosios formos... 88 Dalyvis... 88 Dalyvio reikšmė ir gramatiniai požymiai... 89 Dalyvių rūšys, vartojimo ypatumai... 93 Veikiamųjų dalyvių laikai, daryba... 96 Veikiamųjų dalyvių linksniavimas, rašyba... 100 Neveikiamųjų dalyvių laikai, daryba, kaitymo ir rašybos ypatumai... 105 Sangrąžinės ir įvardžiuotinės dalyvių formos, jų vartojimas... 110

4 5 Dalyvis sakinyje. Išplėstinių dalyvinių pažyminių skyryba... 117 Užduočių bankas... 124 Pusdalyvis... 134 Pusdalyvio gramatiniai požymiai. Daryba, vartojimas... 135 Užduočių bankas... 140 Padalyvis... 142 Padalyvio gramatiniai požymiai, daryba, vartojimas... 143 Veiksmažodžio neasmenuojamųjų formų kartojimas... 148 Užduočių bankas...... 154 Dalelytė...... 158 Dalelytės reikšmė, vartojimas ir rašyba... 159 Kalbos dalių kartojimas... 165 Užduočių bankas... 168 Išsamiau nagrinėjame lietuvių kalbos leksiką... 176 Kam reikalingi įvairių tipų žodynai... 177 Vartotini ir nevartotini skoliniai... 185 Užduočių bankas...... 192 Prisimename giminiškas kalbas ir jų likimus... 196 Baltų kalbos... 197 Priedai... 203 Kai kurių pratimų atsakymai... 204 Sutrumpinimai... 206 Gramatinės santrumpos I. Kalbos dalys, jų skyriai daiktav., dkt. daiktavardis tikr. tikrinis bendr. bendrinis būdv., bdv. būdvardis papr. paprastasis įvardž. įvardžiuotinis veiksmaž., vksm. veiksmažodis sangr. sangrąžinis skaitv., sktv. skaitvardis įvardž. įvardžiuotinis kiek. kiekinis kelint. kelintinis pagr. pagrindinis daug. dauginis kuop. kuopinis trupm. trupmeninis vient. vientisinis sampl. samplaikinis sudurt. sudurtinis įv. įvardis asmen. asmeninis sav. savybinis sangr. sangrąžinis priev., prv. prieveiksmis priel., prl. prielinksnis jungt., jng. jungtukas dalel., dll. dalelytė jaust., jst. jaustukas išt. ištiktukas II. Veiksmažodžio asmenuojamosios formos 1, 2, 3 asm. asmuo ties. n. tiesioginė nuosaka es. l. esamasis laikas būt. k. l. būtasis kartinis laikas būt. d. l. būtasis dažninis laikas būs. l. būsimasis laikas tar. n. tariamoji nuosaka liep. n. liepiamoji nuosaka III. Veiksmažodžio neasmenuojamosios formos dal., dlv. dalyvis veik. veikiamasis neveik. neveikiamasis pusd. pusdalyvis pad. padalyvis IV. Sakinio dalys veiksn. veiksnys tar. tarinys pažym. pažyminys išpl. dal. išplėstinis dalyvinis apl. aplinkybė v. vietos l. laiko b. būdo išpl. išplėstinė V. Linksnis, skaičius, giminė, laipsnis vard., V. vardininkas kilm., K. kilmininkas naud., N. naudininkas gal., G. galininkas įn., Įn. įnagininkas viet., Vt. vietininkas šauks., Š. šauksmininkas vns. vienaskaita dgs. daugiskaita vyr. g. vyriškoji giminė mot. g. moteriškoji giminė bev. g. bevardė giminė (negimininė forma) nelyg. l. nelyginamasis laipsnis aukšt. l. aukštesnysis laipsnis aukšč. l. aukščiausiasis laipsnis */** Užduotys pagal sudėtingumą.

Plečiame morfologijos žinias Prieveiksmis IŠSIAIŠKINSIME: ką reiškia terminas prieveiksmis; kodėl vartojami. MOKYSIMĖS: atpažinti prieveiksmį tekste; taisyklingai vartoti ir rašyti prieveiksmius. Prieveiksmio reikšmė ir gramatiniai požymiai PLEČIAME MORFOLOGIJOS ŽINIAS Prieveiksmis yra nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis. Kaip rodo pavadinimas (prieveiksmis prie veiksmo), dažniausiai jis eina greta veiksmažodžio, jį paaiškina, pvz.: daug skaito (kiek skaito?), gražiai siuvinėja (kaip siuvinėja?), vakar buvo (kada buvo?). Kartais prieveiksmis aiškina būdvardį arba dalyvį, pvz.: šviesiai mėlynas (kaip mėlynas?), smarkiai įpykęs (kaip įpykęs?). Prieveiksmiai nerodo nei skaičiaus, nei giminės, todėl negali būti derinami, sakinyje prie veiksmažodžio, būdvardžio ar dalyvio jie yra šliejami. Sakinyje eina aplinkybėmis, nes gali atsakyti į įvairius aplinkybių klausimus: kur? kada? kaip? kiek? kodėl? Pagal tai, į kokius klausimus atsako, kuria aplinkybe jie gali eiti sakinyje, skiriami prieveiksmių skyriai. PRIEVEIKSMIŲ SKYRIAI 65 Būdo kaip? kuriuo būdu? gražiai, staiga, bėgte, būtinai... Kiekybės kiek? kiek kartų? keliese? daug, dusyk, dviese... Vietos kur? iš kur? netoliese, ten, iš visur... Laiko kada? nuo kada? iki kada? rytoj, seniai, tąsyk, nuo seno, iš pradžių... Priežasties kodėl? dėl kurios priežasties? tyčia, kažkodėl, užtat... 210 1. Laiko s nusakykite penkias dienas: dvi, kurios jau buvo; vieną, kuri yra; dar dvi, kurios bus ateityje. 2. Atkreipkite dėmesį į tas dienas nusakančių žodžių darybą. Pabandykite ją paaiškinti. 3. Vartodami vietos prieveiksmius, sudarykite kuo daugiau sakinio Knyga gulėjo variantų. 4. Su suolo draugu sugalvokite sakinį, kuriame būtų bent trijų skyrių prieveiksmių.

66 PLEČIAME MORFOLOGIJOS ŽINIAS PLEČIAME MORFOLOGIJOS ŽINIAS 67 211 212 213 1. Keldami klausimus, raskite prieveiksmius ir pasakykite jų skyrių. 2. Paaiškinkite paryškintų žodžių rašybą. Pamačiau, kaip Staselis gudriai išsišiepė. Didžiau sia jo svajonė buvo, kad mudu su Eržilu susimuštume. Dar neseniai jis mokėsi mūsų klasėje ir nežinojo, kad Eržilas, nors ir dramblotas, bet bailys. Mušdavosi tik su silpnesniais už save. Jeigu pajusdavo, kad gali gau ti į skudurus, jo drąsa išsisklaidydavo kaip dūmelis. Taip atsitiko ir tąkart. Supratęs, kad aš ne juokauju ir kas jam gresia, tuoj pat apsiramino. Liovęsis kvailioti, nutaisė nekaltą veidą: Ko turėčiau gailėtis? Ar aš pirmas tave psichu pavadinau? Buvau davęs motinai garbės žodį, kad Staselio nie kuomet neliesiu, bet aš nebeturėjau daugiau jėgų kęs ti jo niekšybių. Viskam yra ribos. Pagaliau anksčiau ar vėliau vis tiek būtų atėjusi atsiskaitymo valanda. Ma nyje tarytum kažkas sprogo, trimis dideliais šuoliais prišokau prie Staselio ir sugriebiau už džinsinės striu kės atlapo. Jau tiek ir tiek buvau prisiklausęs jo grasinimų, ma nęs jie visai nebaugino, priešingai kėlė panieką ir įtūžį. Po antro smūgio Staselis susmego. Niekas iš klasės draugų nepuolė manęs tramdyti. Stovėjo atvėpusiais žan dikauliais, ir tiek. Aš supratau ko dėl. Todėl, kad nie kuomet nebuvo matę manęs mušantis. Net grasinant. Pagal Bronių Bušmą DARYKITE TAIP: Kaip išsišiepė? gudriai būdo prieveiksmis.... Keldami klausimus nustatykite, kurio skyriaus yra paryškinti. 1. Aš iš tolo pažinau pareinantį tėvą. Į valgį jis nė iš tolo nežiūrėjo. 2. Aplink nebuvo matyti jokio gyventojo. Nesidairyk aplink, bet žiūrėk į lentą. 3. Jau arti vakaras. Ar tu arti gyveni? 1. Perskaitykite tekstą ir aptarkite su klasės draugais: a) kur vyksta ištraukos veiksmas; b) kas šio teksto pagrindinis veikėjas; c) kokia pagrindinė teksto mintis. Prieveiksmių klausimai: kaip? kur? kada? kodėl? kiek? Kaip matote, tas pats prieveiksmis gali priklausyti įvairiems skyriams. Svarbu tai, į kokį klausimą jis atsako. 214 2. Paaiškinkite paryškintų žodžių rašybą. 3. Raskite prieveiksmius, pasakykite jų skyrių. Dar vienas patarimas niekada nevaikščiokite naktimis po kapi nes sijonuotos. Ypač naktį. Mat krūmo šaka gali palįsti po sijonėliu ir capt! įsikibti. Lyg numirėlio piršto kaulas. Mirtis alyvose, kaip baisu! O baltoji moteris stovėjo kaip stovėjusi. O kur jai dėtis? Juk tai buvo šventosios statula. Bet per tą išgąstį gipsinę šventąją palaikiau šmėkla. Juolab kad jos akys buvo be vyzdžių, blyškios blyškios. Tačiau kapinių šedevru nesigrožėjau nė sekundės. Nėriau kuo to liau nuo tos vietos, kur vos nenualpau iš baimės. Pagaliau išspriegiau ant plataus kapinių tako. Pasidarė šiek tiek drąsiau, nes žinojau, kad takas at ves prie geležinių vartų, kad tik prie jų nesibūriuotų šmėklos ar mėsi ninkai. Sėlinau tyliai, įsiklausydama į menkiausią garselį, ir štai ausys su gavo... muziką. Taip, muziką. Aš nesapnuoju. Ji sklido tyliai, tary tum iš po žemės. Įsivaizdavau numirėlius, degančias žvakes ir radijo imtuvą laikančią kaulėtą ranką. Daiva Vaitkevičiūtė Įrašykite praleistas raides, prieveiksmius (yra 5) pabraukite. Vakarop nulinksta spaudžiama metalinė rankena, nedr siai, sucypdamos prasiver durys ir juodų staktų įrėmintoj kiaurymėj ant slenk čio sustin sta vaikinukas. Priemenait nutvieskusi žema saulė įkypai krenta ant jo nugaros, nu - auk sina švies vienplauk galvą, tik veidas slepiasi šešėl, ir niekas net labai norėdamas nepastebėt, kaip akys bugščiai apibėga kambarį, stabteli prie tėtušio ant lovos, prie senelės pas židin. Pagal Vytautą Bubnį Daugiau užduočių rasite 2-ajame pratybų sąsiuvinyje.

75 kur mūsų nėra. 5. Šykštuolis dusyk moka, o tinginys dusyk dirba. 6. Ankstyvas svečias neilgai vieši. 7. Šiandien duosi man, rytoj aš duosiu tau. 8. Laukiant visuomet prailgsta. (tts.) PRIEVEIKSMIS * 4. Kurios kalbos dalys yra patarlėje pavartoti žodžiai? Namie visada, o čia kaip kada. (tts.) ❶ Prieveiksmio reikšmė ir gramatiniai požymiai 1. Įsivaizduokite, kad jūsų bendraklasis paprašė pagalbos: jam sunku atpažinti prieveiksmius, juos vis painioja su prielinksniais. Kaip draugui paaiškintumėte, iš kokių dviejų požymių lengviausia atpažinti prieveiksmius, kuo jie skiriasi nuo prielinksnių (galite remtis schemomis). * 5. Kurios kalbos dalys yra paryškinti žodžiai? Sprendimą pagrįskite. Prasta juoda duona, be jos dar prasčiau. Šuo bėgo šalia. Šalia kelio augo ąžuolas. * 6. Sugalvokite prieveiksmių, kurie baigtųsi raidėmis t, r, n, p. nuo virš Prielinksniai stalo už 2. Prieveiksmius įrašykite jiems tinkamiausioje lentelės vietoje, įsidėmėkite rašybą. Šiaip, anąkart, iš pradžių, kažkodėl, dveja tiek, ne namie, ne visada, nevienodai, nevisiškai, čia, iš netyčių, trissyk, kaipmat, drąsiai, ne visai, ne pirmąkart, netoliese, užtat, ne per daug, užtatai, rudeniop, kada nors, trečiaip, bėgte, šįmet, be reikalo, tąsyk. Būdo ant šalia Laiko Keliese? dviese Kodėl? kažkodėl Vietos Prieveiksmiai bėgo Kur? tolyn Priežasties 2.1. Sugalvokite ir parašykite po sakinį su paryškintais s. 3. Raskite patarlėse prieveiksmius, išrašykite juos kartu su veiksmažodžiais, iš kurių jiems kyla klausimas. Prieveiksmius pabraukite, nurodykite jų skyrių. 1. Arklio nešėręs toli nevažiuosi. 2. Darbštus žmogus visuomet ras darbą. 3. Daug kalbėsi mažai dirbsi. 4. Ten yra gera, Kaip? greitai Kada? vakar Kiekybės (6 taškai) * 7. Paryškintus veiksmažodžius pakeiskite tos pačios šaknies s. Boba senėja, liežuvis ilgėja. 8. Išplėskite sakinius. Nurodytose vietose įrašykite tinkamus prieveiksmius. 1. (Kada?) prie žaidimų stalo sėsime (keliese?). 2. Eiti arčiau namų ji (kodėl?) pabūgo. 3. (Kada?) grįšiu namo anksčiau. 4. (Kur?) sugriaudėjo dūdų orkestras. 5. Takas leidosi (kur?). 6. Nuošalioje gatvelėje (kaip?) aidi mano žingsniai. 7. Naktis pavydėjo dienai, kad jai paukšteliai (kaip?) čiulba. ❶ (ĮSI)VERTINIMAS ❶ Galima Pasiekimai surinkti 29 taškus. Nepatenkinamas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Surinkti 12 14 16 19 22 25 28 0 3 4 7 8 11 taškai 13 15 18 21 24 27 29 Pažymys 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Prieveiksmių daryba ir laipsniavimas 1. Nurodykite pateiktų prieveiksmių darybą. Devyniese, rudeniop, aukštyn, šiaip, antrąkart, visada. (1 taškas)

76 77 2. Raskite ir pabraukite prieveiksmius (turėtumėte rasti 12). MÃJŲ PIRMTAKAI OLMÈKAI Maždaug prieš keturis tūkstančius metų Centr nėje Amèrikoje atsirado pirmoji civilizacija olmèkai. Archeologams niekaip nesiseka nustatyti, iš kur olmèkai atsirado, kaip staiga ši civilizacija suklestėjo, o paskui netikėtai dingo. 1862 metais sąsmaukoje į pietus nuo Mèksikos įlankos atkasta didžiulė iš akmens iškalta kario su šalmu galva. Archeologus labai suglumino kario veido bruožai. Vėliau pamažu Tabãsko ir Verakrùzo valstijose iš po žemių atkasta septyniolika akmeninių galvų. <...> Visos su šalmais ir ausų papuošalais. Visų stilius vienodas, bet šalmai ir veidai skiriasi. Labiausiai tyrėjus stebina tai, kad akmenyje pavaizduoti negridai storos lūpos, didelės akys, plokščios nosys. Tie veidai visai nepanašūs į senųjų Mèksikos gyventojų veidus. Gal jie iš Ãfrikos ar Pie tryčių Ãzijos? Pagal Vaidotą Januškį 2.1. Sutartiniais ženklais pažymėkite esančias reikšmines paryškintų žodžių dalis: šaknį, galūnę, priesagą, priešdėlį, sangrąžos dalelę. (6 taškai) (6 taškai) sakoma, kad vandenyje stovinčio garnio kojos traukte pritrau - k nčios žuvis. (R. B.) 8. Laikas yra (kažin) kaip keistai ištsęs. (M. Kt.) 9. Juk (ne) veltui kapitonas prikėlė. (V. D.) 10. (Ne) kaip tu atrodai, (ne) kaip, bet nieko nepadarysi. (R. L.) 11. (Per) daug žmonių, (per) daug triukšmo. (R. L.) 12. Laukuose nedr s kilo nuo žemės vieversėliai. (A. V.) 13. Šį vakarą jie sėdės prie stalo tr se. (I. S.) 14. Š ryt į mokyklą Pranas išėjo labai anksti. (J. Mk.) 6. Išbraukite netaisyklingos vartosenos žodžius ar žodžių junginius (jų gali būti ne vienas). 1. (Pilnai, visai, visiškai, pilnumoje) sutinku su Andriaus pasiūlymu. 2. Nesitikėjau, kad su pussesere bendrausime taip (artimai, tampriai, glaudžiai, nuoširdžiai). 3. Vasario mėnesį (kaip taisyklė, paprastai) daug sninga ir pusto. 4. Rašydami rašinius mokiniai (dažniausiai, dažniausia, kaip taisyklė) remiasi asmenine patirtimi. 5. Mėgstu grybauti (ypač, ypatingai) gražiuose Dzūk jos pušynuose. 6. Žemait joje (pagrinde, daugiausia) auga lapuočių medžių. 7. Šią vasarą (pastoviai, nuolat, dažnai) lyja. 8. Jau (tuo laiku, tame laike, tame laikotarpyje) lietuvės puošėsi gintarais. 3. Išlaipsniuokite pateiktus būdvardžius ir prieveiksmius. Pažymėkite darybines laipsnių priesagas. Ge ras, gerà, ge ra gera ; drąsùs, drąs, drąsù dr siai. 4. Šalia paryškintų prieveiksmių įrašykite kitą jų laipsnį. 1. Arklio nešėręs (toli) nevažiuosi. (tts.) 2. (Daug) kalbėsi (mažai) dirbsi. (tts.) 3. Su daina darbas (sparčiai) eina. (tts.) 4. Šią užduotį aš jau (seniai) atlikau. ❷ 7. Netaisyklingos vartosenos žodžius ar žodžių junginius pakeiskite taisyklingais. 1. Man patinka romanai, ypatingai istoriniai. 2. Nors niekada nevėluoju, bet šiandien kažkodėl tai pavėlavau. 3. Kažkada vis tiek būsime drauge. 4. Neužilgo ateis Kalėdos smagiausia metų šventė. 5. Labai senai mūsų kaime gyveno toks linksmas senelis. 6. Žinoma, kažkiek tai tiesos yra jos žodžiuose. (ĮSI)VERTINIMAS (3 taškai) 5. Įrašykite praleistas raides. Suskliaustus žodžius parašykite drauge arba skyrium. 1. Vis laik pūtė stiprus vėjas. (B. Rdz.) 2. Sen jau nebuvo tokio aukšto ir giedro dangaus. (V. D.) 3. Jis tą vakarą atrodė ne pagal amžių sen. 4. Tavo mintis man (ne) visiškai aiški. 5. Pirmiaus reikėjo pasirūpinti kuro. (T. I.) 6. Dažniaus gyvenime įvyksta tai, ko visai nelaukiame. (L. P.) 7. (Ne) veltui (5 taškai) Galima Pasiekimai surinkti 34 taškus. Nepatenkinamas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Surinkti 13 16 19 23 26 29 32 0 3 4 8 9 12 taškai 15 18 22 25 28 31 34 Pažymys 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10