TIKĖJIMU MOZĖ 1 Dėkoju, broli Nevilai. Labas rytas, draugai. Malonu vėl būti šiandien čia šventykloje. Ir aš pagalvojau, kad, galbūt, jeigu man pavyks paprašyti brolį Nevilą kalbėti šiandien ryte, tai aš pasistengčiau šiandien vakare. Ir dar, aš dar tada ketinau pravesti šiandieninę sekmadieninės mokyklos pamoką. Ir kas per Jeigu Viešpaties valia, mes pasistengsime pravesti šią sekmadieninės mokyklos pamoką. 2 Taigi, jau praėjo apie dvi savaites nuo to laiko, kaip aš atvykau. Ir kaip jums žinoma, aš labai jaudinausi, misionieriškoje kelionėje aš labai, labai pavargau ir vargu ar galėjau tęsti. Ir tada aš turėjau atvažiuoti, kad truputi pailsėti. Ir aš praleidau kažkur tris dienas Vulf Krik Deme, Kentukuose, kur aš gimiau. Aš pagalvojau: Oo, dabar aš jaučiuosi tiesiog puikiai. Man gerai. 3 Ir aš sugrįžau namo, ir pirma smulkmena, su kuria susidūriau veidas į veidą, buvo kažkoks
valstybinis reikalas dėl pajamų mokesčio. Aš vėl nusileidau į patį dugną. Tad aš supratau, kad man prireiks daugiau, negu viena, dvi savaitės, kad gerai pailsėčiau. 4 Ir dabar mano tarnavime nusimato permaina. Ir aš nenumačiau jokių susirinkimų. Ir dėl šitos priežasties aš tiesiog tarsi pasitraukiau į šoną ir pagalvojau, kad dabar, sekančias kelias savaites, aš tiesiog pailsėsiu, gerai pailsėsiu, ir lauksiu iš Viešpaties. 5 Ir dauguma iš čia esančių žmonių, senbuvių, kurie buvo su mumis ilgą laiką, prisimena apie tai, ką pasakė mums Viešpats. Jis visada darė tai, ką Jis pasakė, kad daryti. 6 Pamenate, dar pačioje pradžioje, čia šioje bažnyčioje, tą rytą, kada mes padėjome šventyklos akmenį, kaip Jis Tai užrašyta ir yra akmenyje, mano Biblijos priešlapyje. Tą rytą tame didžiame regėjime buvo pasakyta: Tai ne tavo bažnyčia. 7 Aš pasakiau: Kurgi ji, Viešpatie? Ir Jis pastatė mane po dangumi. Ir pasigirdo Balsas. Aš pažvelgiau ir pamačiau tuos tris kryžius panašius į medį ir jų vaisius, ir taip toliau. Jūs žinote, kas tai per regėjimas. Jis jau daug metų kaip užrašytas. 8 Neseniai paėmiau ten seną knygą, perskaičiau kai kuriuos dalykus, kuriuos Viešpats pasakė, išpranašavo; kas jau įvyko. Kas liečia
nepilnamečių nusikalstamumą ir apie tai, kuo baigsis karas, ir visa kita išsipildė. 9 Viename iš tų didžių pranašysčių liko tiktai du dalykai. Tai, kad mašinos važinės keliais su distanciniu valdymu, panašumu į kiaušinį, tiktai ja nevaldai. Ji pati valdanti. O po to kelsis kažkokia didi moteris, nes Amerika tai moterų šalis. Ir tai Iškils didi moteris ir bus prezidente arba kažkas panašaus šioje šalyje. O po to ateis pilnas sunaikinimas. Visa šalis bus nušluota nuo žemės paviršiaus. 10 Ir aš išpranašauju Tai štai, tai sako ne Viešpats. (Kita, apie moterį, tai iš Viešpaties.) bet aš išpranašavau 1933 metais, kad iki 77-tų metų pasaulis sutiks visišką sunaikinimą. 11 Taigi, tada aš nežinojau, kas pas juos yra tai, kas galėtų jį sunaikinti, kaip yra dabar, bet aš pamačiau šią šalį visiškai sunaikintą, liko tiktai kelmai nuo medžių ir taip toliau. 12 Taigi, tai jau artinasi. Ir jeigu visi tie likusieji dalykai išsipildė lygiai taip, kaip Jis pasakė, tada tai irgi išsipildys; ir tiksliai kaip Jis pasakė čia Rašte, tai, ką Jis sako. Jeigu Kristus atėjo pirmą kartą, tai Jis ateis ir antrą kartą. Ir visa tai, ką Jis pasakė, išsipildys. Ir atitinkamai matydami tai ir žinant, kad mes kas liečia šalį, tai mūsų skaičius tuoj-tuoj jau bus pasakytas, žinant, kad Bažnyčia tuoj-tuoj eis į Savo Paėmimą. Tai jaudina tarnautojo širdį arba bet kokio parapijietį, kada žinai, kad mes randamės šioje
dienoje ir laike, kuriame mes gyvename. Didingiausias laikas, kuriame žmogus kada nors gyveno žemėje, tai tiesiog dabar; tai dėl Bažnyčios. Taigi, aš, žinoma, prašau jūsų maldų. 13 Ir štai, aš pamačiau šventykloje, ir aš supratau, kad jie ruošiasi pravesti bažnyčioje perrinkimą ir visa kita, vieną iš tarybos, ir taip toliau. 14 Ir ir bažnyčiai stigo nedidelio susirinkimo, nedidelio prabudimo. Ir jūs visada buvote man geri, ir laiminote mane. Ir mano buvimas čia, atrodo, buvo palaiminimu dėl jūsų. Ir aš tikras, kad buvimas su jumis buvo palaiminimu dėl manęs. Ir jūs visada priimdavote tai, ką aš kalbėjau kaip Tiesą, kaip aš mačiau tai iš Dievo, ir aš tai labai vertinu. 15 Tad aš prisijungiau, ir po to aš išsiaiškinau ir buvo reikalinga mūsų bažnyčią sutvarkyti su jos patarimais, o po to kas liečia išrinkimo ir taip toliau. Ir paskui paskui, po šito, aš pagalvojau, kad pasitrauksiu ir pailsėsiu truputi, prieš man vėl sugrįžtant į veiklą. 16 Tegu tai bus tiktai tarp mūsų. Tai ne dėl pašalinių. Tai dėl šios šventyklos. Mes norime pravesti susirinkimą su šia šventykla, kad viskas ir kiekviena klaida, viskas, kas susigulėjo, ir, galbūt, nereikšmingi santykiai vienas su kitu; ar ruošiuosi paliesti visa tai be išimties ir iškelti klausimą visu griežtumu. Tad jeigu jūs nenorite
su tuo susidurti, tai geriau išvažiuokite iš šitos vietovės; nes jūs susidursite su visu tuo veidas į vaidą, kaip mes ankščiau darėme čia bažnyčioje. Ir viskas turi būti sutvarkyta, nes mes broliai ir seserys, kurie laužėme duoną, Kristaus Kūną, už palaiminimų stalo. Ir tiktai šėtonas darys tai, kas neteisinga, ir sukels priešiškumą arba pagadinti santykius, arba kažką panašaus. Ir aš paimsiu su savimi mūsų brolį Nevilą, ir mes eisime iš vietos į vietą ir suvesime žmones su žmonėmis, kol ši sena šventykla vėl neatsistos ant savo kojų, kad eitume į priekį dėl Dievo Karalystės. Taigi, tai, aš pasakiau tai todėl, kad šiandien ryte čia yra mūsų grupelė. 17 Ir dabar aš ruošiuosi truputi pailsėti ir sugrįžti kaip galima greičiau, paskui aš tikiuosi vėl vykti į darbinę veiklą. Ir šį kartą, jeigu Viešpaties valia, aš noriu paimti tą mažą, ką mes sukaupėme fonduose ir taip toliau, aš pats šią misijos programą užsienyje. Ir nupirksime sau naują palapinę, naują įrangą ir išvyksiu į darbinę veiklą. Ne nuo bažnyčios prie bažnyčios, bet vyksime su savo susirinkimais. 18 Aš neignoruoju tų brolių, kurie mane pakvietė, tai nuostabu. Bet dažniausia šiuose suvažiavimuose randi, jie sako, kad tu ten būsi, ir tuomet atvyksta visi tavo draugai, o po to prasideda didžiulis pinigų purtimas. Tie žmonės tiesiog pasilieka be kapeikos. Aš tiesiog pradedu tai aptikti, suprantate. Tad tai tai neteisinga.
Mes norime turėti patalpas, kuriose mes galėsime juos surinkti. Nereikia atsinešti su savimi pinigus. Tiesiog atvažiuokite patys ir tarnaukite Viešpačiui. Suprantate? Taigi, dabar 19 Ir tiesiog dabar mano tarnavime vyksta permaina. Jūs prisimenate, kaip aš imdavau žmogų už rankos, ir tiesiog stovėdavau ten, ir Viešpats kalbėdavo man, kokia jo problema. Pasakė: Po to bus taip, kad tu žinosi žmonių širdžių paslaptis. Kiekvienas iš jūsų žino, kad tai įvyko tiksliai taip, kaip Jis pasakė. Dabar nusimato sekantis žingsnis, apie kurį buvo pranašystė ir prognozavimas, tai bus žymiai aukščiau viso Šito, suprantate. Ir tiesiog dabar vyksta permaina. 20 Ir todėl šėtonas kovoja su manimi per pajamų mokesčius, stengdamasis pasakyti man, vyriausybei, kad aš turiu mokėti pajamų mokestį nuo kiekvienos kapeikos, kurią aš gavau kaip tarnautojas per dvidešimt septynis metus, nuo to laiko kai aš pradėjau tarnavimą. Tai ne taip, nes tai judėjo per šią bažnyčią. 21 Aš esu šios bažnyčios globėjas. Tai visiškai teisingai. Tai yra čia dokumentuose. Taigi, jeigu aš esu globėjas-iždininkas šios bažnyčios, tuomet niekas pasaulyje Valstybė neturi tam nieko bendro. Jie nereikalauja iš bažnyčios. Jie reikalauja iš manęs, bažnyčios iždininko. Ir globėjai pasirašė dokumentą, kuris ten banke,
kad visos mano išlaidos Vietoj to, kad turėti savo fondą, aš perleidau tai čia per savo bažnyčią, nes ji vis tiek automatiškai tampa fondu. 22 Ir šis darbas padeda man nepalikti šią bažnyčią ir nepalikti jos, neišvykti ir visai nebūti čia. Po to, kai aš pažadėjau žmonėms vėl ir vėl, kad aš sugrįšiu į bažnyčią ir padėsiu jiems. Štai kodėl aš tvarkiau tokiu būdu, nes aš daviau pažadą jums, žmonėms. Todėl aš laikiausi šito tokiu būdu, vietoj to kad daryti tai individualiai. Jeigu tai darai, tuomet tai priveda prie organizacijos. O aš kategoriškai prieš organizaciją. Tad aš aš paliksiu viską taip, kaip yra, Dievo rankose, kad mes galėtume eiti į priekį dėl Dievo Karalystės. 23 Taigi, šiandien ryte mes norime nagrinėti šį palaimintą seną Žodį ir tikėti. 24 Taip pat aš noriu pasakyti, aš matau brolį Iganą ir kitus, kai kuriuos globėjus, sėdinčius čia. Neseniai vakare mes pravedėme globėjų susirinkimą; aš kalbu atvirai prieš bažnyčią, tai tiesa, kad kiekvienas iš jūsų daugiau nesate paskirtu globėju. Jūs išrinkti globėjai, ir jūsų vardai yra sąrašuose. Gerai. 25 Ir dabar jie ruošiasi pravesti dar vieną diakonų susirinkimą ir taip toliau. Ir brolis Nevilas pakvies juos iškart po šito susirinkimo, gerai, tai liečia iždininką ir taip toliau, kadangi mes sutvarkome bažnyčią. Reikia padaryti visus
pagrindinius pasiruošimus, tuomet pas mus gali būti prabudimas, kada jis prasidės. 26 Ir taip, prieš mums atverčiant čia šito didžiojo gyvojo Dievo Žodžio puslapius dėl mūsų sekmadieninės mokyklos pamokos; nulenkime kelioms minutėms savo galvas, kreipdamiesi į šios Knygos Autorių. Ir atidėkite dabar į šoną visas mintis, viską, kas prieštarauja, neleidžia jums gauti palaiminimą. Melsimės. 27 Švenčiausias ir teisingiausias Dieve, mes ateiname dabar į Tavo palaimintą didingą Būvimą, atnešdami Tau mūsų gyvenimus ir mūsų mūsų sielas, ir mūsų kūnus, ir mūsų tarnavimus, ir mūsų talentus. Ir viską, ką mes turime, mes pateikiame tai Tau, ir kada Tu žiūri į mus, Viešpatie, jeigu yra kokia nors atidengta ir neišpažinta nuodėmė, tai mes prašome Tavęs, o Viešpatie Dieve, kad Tu padengtum tą vietą Tavo Sūnaus Jėzaus Krauju. Nes mes suvokiame, kad mes patys nepajėgūs ir niekaip negalime išstovėti patys savaime. Bet mes pilnai pasitikime tuo, kad Jo brangus Kraujas ir Jo malonė padengtų mus, kad mes neverti nusidėjėliai, galėtume kartą drąsiai įeiti Tavo Akivaizdon, nešdami prieš save šį Jėzaus Kristaus Kraują. Praeitais laikais Tu pripažinai, kad tai Tavo Viengimio Sūnaus Kraujas, ir pažadėjai, kad: Per Jį, jeigu mes išpažinsime
savo nuodėmes, mes būsime išteisinti Jo malone. 28 Ir dabar mes prašome, Viešpatie, kad Tu atleistum mums visas klaidas, visas nuodėmes, nusidėjimus ir apsileidimus, nusikaltimus, jeigu kokia nors pikta mintis perskrodė mūsų sielą įkaitintomis šėtono strėlėmis, kad Tu nuvarytum šitą piktą Tavo ir Tavo tautos priešą. 29 Ir mes prašome, kad Tu šituo laiku siustum Šventąją Dvasią paimti į Savo rankas Žodį, tuo metu kaip mes atiduodame save kaip instrumentus, kad Tu kalbėtum per mus ir klausytum per mus Tavo Žodį. Ir tegu mes priimsime Jį kaip Tave ir išeisime šiandien iš šitos salės, jausdami, kad mes vėl nusitaikėme į Kristaus darbą; kad mes būtume geriau paruošti tarnavimui šitą vakarą ir rytoj, dėka Šventosios Dvasios aplankymo. 30 Palaimink mūsų brolius visur, bažnyčias po visą pasaulį, kurie skelbia Gyvenimo Žodį šiuos klastingu laiku. Mes jaučiame, kad laiko darbui liko visai nedaug, nes naktis ateina greitai. Karo debesys vėl tirštėja. Blogis visai arti, ir mes meldžiame, kad Tu duotum mums darbuotis taip, kaip niekada ankščiau. Duok poilsį mūsų išvargusiems kūnams, Viešpatie, ir siusk mus vėl į kovą. Nes mes prašome šito Viešpaties Jėzaus Vardu, ir dėl Jo mes meldžiame. Amen. 31 Šiandien ryte mes atversime Biblijoje Laišką Hebrajams 11-tą skyrių.
32 Trečiadienį vakare mes kalbėjome iš Laiško Hebrajams 7-to skyriaus, apie Melchizedeką, kuris be tėvo ir be motinos, neturintis nei dienų pradžios arba gyvenimo pabaigos. 33 Ir aš pagalvojau, kad, galbūt, šiandien ryte būtų gerai vėl atversti šį nuostabų Laišką, nes praeituose susirinkimuose mes nupiešėme foną tam, ką norime pasakyti. Ir peršokdami per 10- tą skyrių ir 9-tą skyrių, kur įstatymas apie auką, mes prieisime prie rašto vietos apie tikėjimą. Iš čia Laiške Hebrajams, 11-me skyriuje, pradedant nuo 23-os eilutės, mes skaitome štai ką. Tikėjimu Mozė tris mėnesius buvo tėvų paslėptas, nes jie matė, koks kūdikis dailus, ir neišsigando karaliaus įsakymo. Tikėjimu Mozė užaugęs atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi. Jis verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti sunkumus negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais. Jis Kristaus paniekinimą laikė didesniu turtu negu Egipto brangenybes, nes jis žvelgė į atlygį. Tikėjimu jis paliko Egiptą, neišsigandęs karaliaus rūstybės, nes liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį.
34 Šiandien ryte aš noriu paimti temą: pasirinkimas tikėjimu. Ir temai aš noriu paimti pirmus du 23 skyriaus žodžius: Tikėjimu Mozė. Ir pasirinkimas tikėjimu, beveik visame, ką mes darome, mes turime rinktis tikėjimu. Ir kaip mes matome, viską, ką darė Mozė, tai verta pakartoti, buvo tikėjimu, ne regėjimu, bet tikėjimu. 35 Ir priežastis, kodėl aš šiandien ryte išrinkau tai dėl bažnyčios tokioje padėtyje, tame, kad mūsų netgi mūsų mokyklose ir visur mes turėjome labai daug mokslinio mokymo. Dėl šito mes nuvedėme žmones nuo tikėjimo. Taigi, tikėjimas neįrodomas mokslu. Tikėjimas tai tas, ko mokslas nesupranta. Ir mes Jeigu mes prarasime šį didį tikėjimą, tai mes atsidursime visiškoje tamsoje, tai nesvarbu koks geras jūsų išsilavinimas, kaip mes galime aiškinti Dievo Žodį, pritaikydami pagal savo tikėjimo būdą. 36 Dievui išviso niekaip neįtiksi: tiktai tikėjimu. Raštas aiškiai patvirtina tai tokiu būdu, tai yra tikėjimu. O be tikėjimo, sako Raštas, Dievui neįmanoma įtikti. 37 Taigi, jeigu tikėjimas nesutinka su mokslu, o mokslas nesutinka su tikėjimu, tai nubrėžia tarp jų liniją, tuomet mes turime padaryti apsisprendimą, kaip Mozė. Tikėjimu mes tikime!
38 Tai štai, jeigu mes prarasime tikėjimą, tuomet mes niekada negausime iš Dievo atsakymą į maldą. Nes ateinantis pas Dievą pirma turi tikėti, kad Jis yra ir Jo kruopščiai ieškantiems jis atlygina. Todėl, jeigu mes prarasime tikėjimą, mūsų maldos panaikinamos; mes nieko nepasieksime. 39 Tad viskas, apie ką mes šiandien ryte galime galvoti, tai laikytis už tikėjimo. Jeigu mes netenkame tikėjimo, tuomet pas mus nebelieka jokios vilties. Ir jeigu mes netenkame tikėjimą, tai visas mūsų dvasinis realumas dingsta. Nes neįmanoma turėti tikėjimą į tai, ką matai, nes visa tai, ką matai, yra praeinančiu. 40 Jeigu mes žiūrime į kokią nors įžymią asmenybę, įžymų tarnautoją arba į didelį susirinkimą, kartą visa tai pražus. Ir jeigu mes žiūrime į didžią šalį arba į galingą ginklą, kartą visa tai pražus. Reiškia mes turime gyventi tikėjimu į tai, apie ką mokslas nekalba. Mes tikime būtent tikėjimu. 41 Ir taip, mes prarandame mūsų šlovę, jeigu mes netenkame tikėjimo. Jeigu mes nutolstame nuo tikėjimo, tuomet mes įvedame bažnyčią į protinę sferą. 42 Ir labai dažnai pas žmones buvo toks mąstymas, kad kadangi susirinkimas didelis ir pas juos didžiulės bažnyčios, aukštos ir labai daug gražiai apsirengusių ir pasipuošusių žmonių, ir daug pinigų, kad jie gali sau tai leisti,
mes dažnai manydavome, kad tai įkvepiančiai, kad tokia tai bažnyčia, tikriausiai, įkvėpta. Arba mes dažnai remdavomės į įvairius tarnautojus, kurie išvyksta į misionierišką veiklą ir turi didžiulius susirinkimus, minias žmonių, ir kartais mes galvojame, kad jie yra įkvėpimo ženklai. Bet tai nevisai taip. Tai žmogiškas įkvėpimas. 43 Bet tikrasis įkvėpimas ateina per Dievo valios vykdymą. Suprantate? Ar tai vienas, ar tiktai saujelė. Ar tai didžiulė bažnyčia, ar maža bažnyčia, neturi reikšmės. Ar jis įžymus, iškalbingas oratorius ar paprastas žmogus, kur vos žino abėcėlę, neturi reikšmės. Viskas priklauso nuo žinios, kurią jis atneša, ar įkvėpta ji Dievo Žodžiu. 44 Arba ji įkvėpta protiniais supratimais žmogiško įkvėpimo? Kai kurie žmonės gali gauti įkvėpimą nuo iškalbingo pamokslininko. Tai dar nieko nereiškia. Kartais jie įkvėpti tuo, kad žmogus tiek išlavintas, kad gali pilnai išguldyti savo mintį. Tai nereiškia, kad tai nuo Dievo. Suprantate? 45 Tiktai per Dievo nesibaigiantį, amžiną palaimintą Žodį mes galime gauti įkvėpimą, o jis duodamas Šventąja Dvasia. Tikėjimu mes gauname tai. 46 Dabar pagalvokime apie Mozę ir apie šią puikią porą jo gyvenime. Ir mes skaitome apie jo gimimą, kaip Dievas rūpinosi juo, bet Mozės
gyvenime atėjo toks laikas, kada reikėjo padaryti pasirinkimą. Jeigu mes teisingai skaitome, mes randame, kad jis buvo faraono dukros sūnumi ir sosto paveldėtoju, ir būtų tapęs sekančiu faraonu Egipte. Taigi, jis kreipė dėmesį, kada žvalgydavosi, po to kai jis tapo pilnamečiu ir galėjo atsakyti už save, ir šlamo rezervuaruose dirbo tie vergai. Ir Mozė žiūrėjo pro rūmų langus į tuos pačius vergus, į kuriuos žiūrėjo faraonas, bet koks skirtumas buvo žvilgsnyje. 47 Šiandien ryte aš noriu kelias minutes pagrįsti šią mintį, ir tegu Dangiškas Tėvas prives tai čia iki kiekvienos širdies gelmės. Visas skirtumas tame, kaip žiūri į daiktus. 48 Didis evangelistas Džonas Sprolas, kuris buvo atverstas brolio Bosvorto tarnavimu, daugelis iš jūsų prisimena jį daug metų atgal Rūsyje su JAV vėliava. Jis sakė, kad kartą jis išvyko į kelionę, prieš jo mylimosios gyvenimo draugės ir žmonos mirtį. Jie buvo La Sall Loppense, Prancūzija. Ir man teko garbė pabuvoti tame pačiame mieste. Ir ekskursijos vadovas vedžiojo juos po sodus ir rodė jiems įvairius dalykus. Ir jie susidūrė su viena Viešpaties Jėzaus statula, nukryžiavimas. Ir ponas Sprolas kartu su savo žmona stovėjo iš toli, žiūrėdami į ją, ir savo širdyse kritikavo tai, kas, galbūt, buvo mintyse pas dailininką, arba, tiksliau, skulptorių, kada jis kalė iš akmens tokį siaubingą reginį, kas turėjo
vaizduoti Viešpaties Jėzaus kančią ir meilę ir gailestingumą, bet kokiu visa tai atrodė grubiu ir neapdirbtu. Ir ekskursijos vadovas priėjo prie pono Sprolo ir pasakė: Pone, aš manau, kad jūs kritikuojate šią Viešpaties Jėzaus statulą. Ir jis atsakė: Taip. 49 O tas pasakė: Aš nė kiek nenustebintas, nes dauguma žmonių, kurie žiūri į ją, iš pradžių ją kritikuoja. 50 Ir ponas Sprolas pasakė: Bet aš nematau jokio gailestingumo arba įkvėpimo, žiūrint į tai, todėl aš stebiuosi, kodėl skulptorius padarė ją tokią. 51 Ir skulptorius Pasakė: Pone Sprolai, su šia statula viskas gerai, ir pas skulptorių mintyse buvo tai, kas reikia. Bet visa problema yra jumyse. Svarbiausia tai, kaip jūs į ją žiūrite. Ir jis paėmė jį ir jo žmoną už rankų ir privedė juos prie altoriaus prie šito paminėto kryžiaus papėdės. Ir jis pasakė: Taigi, pone Sprolai, žvilgtelėkite dabar. Ir kada jis pakėlė akis, jis pasakė, kad jam vos širdis nesustojo. Koks didžiulis skirtumas, stovėti iš toli ir žiūrėti į ją iš ten, ir priartėti ir pažiūrėti į ją taip, kaip ji buvo tam padaryta. 52 Tas pats su Dievu. Tas pats su tikėjimu. Svarbiausia, kaip jūs į tai žiūrite. Jeigu jūs žiūrite į tai kaip į kažkokią istorinę Bibliją, į tai, kas buvo ankstesniais laikais, tai jūs niekada negalėsite suprasti tikrąją Biblijos vertę. Reikia
atsiklaupti ir paklusti šios Biblijos įsakymams, ir pažiūrėti į Ją Šventosios Dvasios akimis. 53 Šiandien ryte aš noriu paklausti šią auditoriją. Kokia mums šiandien nauda iš istorinio Dievo, jeigu Jis ne tas pats Dievas? Kokia nauda iš Dievo, Kuris paėmė Mozę ir darė per jį stebuklus, kuriuos jis darė, koks mums tikslas skaityti apie tokį Dievą, jeigu Jis ne tas pats ir šiandien? Kokia nauda iš Dievo, Kuris galėjo išgelbėti žydų vaikus nuo įkaitintos krosnies, jeigu Jis ne tas pats Dievas ir šiandien? Kokia nauda iš Dievo, Kuris teisė teisybę ir neteisybę ir bausdavo neteisybę, o teisybę laimindavo, jeigu Jis ne tas pats Dievas ir šiandien? Dėl ko mes vaikštom į bažnyčią? Kodėl mes susilaikome nuo pasaulio dalykų, jeigu Jis ne tas pats Dievas to paties teismo ir tos pačios nuomonės, kokiu Jis buvo visada? Kokia būtų nauda iš Dievo, Kuris galėjo prisiliesti prie moters rankos, kuri degė kaip ugnyje nuo karštinės, ir karštinė liovėsi, jeigu Jis ne tas pats Dievas ir dabar? Kokia būtų nauda tarnauti Dievui, Kuris galėjo pašaukti Savo draugą iš kapo, kuris jau keturias dienas buvo miręs, jeigu Jis ne tas pats Dievas ir šiandien? 54 Tikėjimu mes tikime, kad vieną gražią dieną Jis pašauks mus iš žemės, netgi, jeigu mes vėl tapsime dulkėmis arbatos šaukštelyje. Kaip mes tai įrodome? Mes šito neįrodome. Mes tikime
tuo. Mūsų neprašo kažką įrodyti. Mus prašo tikėti tuo. 55 Tikėjimu Mozė padarė tą ir aną. Ir kada Mozė, būdamas jaunu žmogumi, žiūrėjo pro rūmų langą į vergus, jis matė tą pačią krūvą pajuodusių, purvinų, murzinus purvynėje vergus, kurią matė faraonas. 56 O kada faraonas ir egiptiečiai žiūrėjo į juos, jie buvo viso labo krūva vergų. Tai viskas, kam jie tiko; tiktai tam, kad būtų žmonėmis, minkančiais molį, kad darytų iš molio plytas miestams, kuriuos statė faraonas. Taip egiptiečiai ir faraonas žiūrėjo į vergus. 57 Bet Mozė, kada jis žiūrėjo į juos, pas Mozę buvo visai kitas žvilgsnis. Kada jis, praeidamas pro langą, matė dideles raukšles jų veiduose, ašaras, riedančias per skruostus, ir jų sulinkusius kūnus, jis žiūrėjo į juos kaip jį Dievo tautą. Jis nežiūrėjo į juos kaip į vergus. Jis žiūrėjo į juos kaip į išrinktą Dievo tautą. 58 O-o, kada aš keliauju iš valstybės į valstybę ir iš šalies į šalį, pamokslaudamas! Nuo to laiko kai aš išėjau pro šios mažos bažnyčios duris, esančia tarpdenominacine bendruomene, kur nėra jokio įstatymo, išskyrus meilę, jokios knygos, išskyrus Bibliją, ir jokio mokymo, išskyrus Kristų, aš stengiausi žiūrėti į Dievo vaikus ir į atstumtuosius kaip į Dievo išrinktą ir parinktą tautą. Aš neklausiu jų, ar jie priklauso Branhamo Maldyklai. Aš neklausiu jų, ar jie yra
Metodistai, arba ar jie yra Presbiterionai, arba ar yra Sekmininkai, arba Nazariečiai, arba Šventaisiais Piligrimais. Aš tiesiog noriu žiūrėti į juos kaip į Dievo tautą. Ir matau jų darbus ir poelgius, kad jie yra Viešpaties Dievo tarnai. Ir mano širdis trokšta bendravimo su jais, nesvarbu kokia ant jų žymė. Aš tiesiog trokštu jų bendravimo. Aš myliu juos, nes aš žinau, kad jie Dievo tauta. 59 Kada aš matau moterį einančią su ilga suknele ir su tvarkingai sušukuotais iš užpakalio plaukais, ir ir padoriu rūbu; ir matau dar vieną jauną ponią, galbūt, tokio pat amžiaus, trumpais šortais; išvaizda galbūt ji du kartus gražesnė už tą moterį su ilgais plaukais, jeigu pažiūrėti šito pasaulio akimis, bet aš stosiu į tos merginos pusę, kuri apsirengusi kaip Krikščionė. [Brolis Branhamas vieną kartą pabeldė į sakyklą Red.] Netgi, jeigu iš jos juokiasi ir vadina ja fanatike, bet aš stosiu į tą pusę. Iš išvaizdos ji gali būti ne tokia graži, kaip ta mergina, bet ji kažką mato. Tikėjimu ji mato Jį, Kuris neregimas, Kuris vadovauja jos gyvenimui. 60 Kada aš matau žmogų darbe, kurį pravardžiuoja diakonu arba pamokslininku, arba fanatiku, nes jis atsisako rūkyti ir gerti alų, ir vaikščioti į šokius, kaip visi likusieji, ir jį pravardžiuoja fanatiku, jis patinka man. Jis mano brolis šioje Egipto žemėje, nuo šito mūsų širdis skuba apkabinti jį ir pasakyti: Broli, mes
piligrimai ir keliauninkai šioje žemėje, ir aš trokštu bendrauti su tavimi. Mozė turėjo pasirinkti, pasirinkti tikėjimu. 61 Kiek jaunų žmonių stvertųsi už galimybės tapti faraono dukros sūnumi! Kiek jaunų žmonių stvertųsi už galimybės, kurią turėjo Mozė, mėgautis visais malonumais ir šito pasaulio prabanga, tapti Egipto karaliumi, visas pasaulis būtų prie jo kojų! Kaip tai kvaila, galbūt, galvojo jauni jų laikų žmonės, kada Mozė nusprendė stoti kartu su trokštančia ir kenčiančia Dievo tauta. 62 Kodėl jis tai padarė? Tikėjimu, pakėlęs savo akis, jis žvelgė už šito pasaulio prabangos ribų. Jis žvelgė už nuodėmingų malonumų ribų. Ir Biblija sako, kad jis buvo tvirtas, kadangi tikėjimu matė Jį, Kuris neregimas, ir jis pasirinko tarnauti Tam Dievui, nežiūrint į tai, kas vyko. [Brolis Branhamas pabeldė į sakyklą Red.] 63 Nieko nepasikeitė. Daugelis iš mūsų galėtų eiti, kaip mes pasakytume, geresnį pastatą. Galbūt, mes galėtume mėgautis bendravimu ir malonumais, sėdėdami ant geresnio bažnyčios suolo. Mes galėtume būti žymiai populiaresniais, jeigu gertume ir rūkytume, rengtumėmės ir elgtumėmės, kaip šitas pasaulis. Bet kame reikalas? Jūs pakėlėte savo akis, ir tikėjimu jūs regite Jį, Kuris neregimas, ir atsistojote kartu su paniekintais ir taip
vadinamais besiraitančiais šitos dienos šventaisiais. Nes tikėjimu mes matome Jį, Kuris neregimas, nusprendęs kęsti persekiojamus ir kentėjimus. 64 Aš nesakau žmonėms, kad jie turi pasirinkti nemalonumus. Aš nesakau, kad jūs turite pasirinkti kentėjimus. Būtų nežmogiška taip daryti. Bet jeigu kentėjimai guli pareigos įvykdymo kelyje, tuomet priimkime jį, kada jis ateina. Aš nenoriu, kad jūs darytumėte tai, dėl ko kažkas juoktųsi iš jūsų. Aš nenoriu, kad jūs kalbėtumėte įvairius dalykus, kad aš Aš priklausau bažnyčiai, kuri netiki į tą ir aną, į pasaulietišką ir taip panašiai, kad žmonės paskui iš jūsų juoktųsi. Jūs patys užsitraukiate tai. Aš nesakau, kad jūs išeitumėte čia, elgtumėtės nesusivaldančiai ir įpultumėte į kažkokius kraštutinumus. Aš nenoriu, kad jūs tai darytumėte, kad kažkas kalbėtų, kad jūs fanatikas. Jūs patys užsitraukiate tai. Bet jeigu tai guli jūsų pareigos kelyje prieš Dievą, tai tegu pasaulis sako, ką jis nori pasakyti. Jūs gyvenate toliau. Jūs pasirenkate. Kiekvienas vyras ir moteris turi padaryti jį. 65 Kas, jeigu faraonas pamatytų tai, ką matė Mozė? Jis matė tautos kentėjimus. Jis žinojo, kokią reikėjo užmokėti kainą. Bet tikėjimu jis pasirinko tai, negu tenkintis nuodėmingais malonumais.
66 Galbūt, čia sėdi jaunos mergaitės, žavingos jaunos mergaitės. Pasaulis nori pasakyti jums: Padaryk tą ir aną. Tu graži. Tavo tokia patraukli figūra. Tu turi ją rodyti. 67 Bet, mano sese, pakelk savo akis ir pažvelk virš šito į Jį, Kuris pasakė: Moteris, dėvinti drabužius, kurie priklauso vyrui, yra pasibjaurėjimas. 68 Jeigu vyrai iš jūsų bendruomenės žmonių, jeigu moterys, su kuriomis jūs bendraujate, pasakytų: Apkirpk šiuos ilgus plaukus. Taip bus vėsiau. Tuomet bus viena, kita ir trečia. Arba: Tau tai geriau tiks. Neklausykite šito! 69 Pakelkite savo akis ir tikėjimu pamatykite Jį, Kuris pasakė: Moters plaukai yra jai šlovė, ir ji neturi jų kirpti. 70 Jeigu jie sako: Tai bus populiariai. Tu turėsi geresnius santykius darbe arba su savo viršininku, jeigu gersi visuomenėje. Jeigu tu rūkysi cigaretes, kaip visos kitos moterys, tai turėsi geresnę visuomeninę padėti savo rajone. 71 Tikėjimu pakelkite savo akis ir žvelkite į Jį, Kuris pasakė: Sutepk šį kūną, ir Aš sunaikinsiu jį. Tikėjimu mes tikime visam tam. Tai ne tas, ką jūs matote. Tai tas, kuo jūs tikite. Tikėjimu Mozė darė tai. 72 Šitame vaikščiojime tikėjimu ateina toks laikas, kada reikia pasirinkti. 73 Lotas padarė tą apgailėtiną klaidą, kurią darome mes. Labai dažnai mes pasirenkame dėl
savo gerovės. Mes renkamės tai, kas būtų geriau. 74 Jeigu kartais bažnyčioje prasideda smulkus ginčas, ir kažkas sako: Diakonas arba pastorius stovi šioje pusėje. Nežiūrėkite į tai. Žiūrėkite į tai, kas teisu. Atsikratykite šito ir priimkite ir tuos ir kitus. Štai kaip pamaldu. 75 Yra pasirinkimas. Ir mes renkamės dėl pačių savęs. Mes renkamės tai, kas mums gerai. 76 Bet Mozė pasirinko kentėjimus ir gėdą, kad jis galėtų gyventi su Dievo tauta. Pagalvokite apie tai dabar. Paklausykite: Pasirinko Dievo tautos kentėjimus ir laikė tai didesniu turtu, nes jis buvo tvirtas, matydamas Jį, Kuris buvo neregimas. Todėl, vieną kartą Lotas turėjo pasirinkti. 77 Ir šiandien ryte gali atsitikti taip, kad čia sėdi tie vyrai ir moterys, kurie padarys savo galutinį pasirinkimą. Šiandien jūs tokie, kokie jūs esate, nes prieš kelis metus jūs nusprendėte būti tokiais, kokie jūs dabar. Ir ką jūs pasirenkate dabar, nulems tai, kokiais jūs būsite lygiai po penkių metų. Lygiai po penkių metų jūs galite būti misionieriu. Lygiai po penkių metų jūs galite būti įžymiu Krikščioniu. 78 Arba lygiai po penkių metų jūs galite būti pragare, nes jūs priėmėte neteisingą sprendimą. Lygiai po penkių metų jūs galite valyti spjaudykles bare. Lygiai po penkių metų jūs galite būti prostitute gatvėje.
79 Arba jūs galite būti vyru arba moterimi, kurie yra mylimos bendruomenės dalimi, nes jūs pasirinkote Kristų. Lygiai po penkių metų jūs galite būti Šlovėje, išeidami į Paėmimą, nes šiandien jūs padarėte pasirinkimą. 80 Bet jūs turite pasirinkti. Ir nežiūrėkite į tai, ką jūs matote. Pasirinkite tai, ką jūs matote tikėjimu. Viena, kas užsiskaitys, tai tas, ką jūs pasirinksite tikėjimu. 81 Lotas, kada jis turėjo pasirinkti. Abraomas davė Lotui pasirinkimą. 82 Ir Dievas duoda jums pasirinkti. Pasirink tą dieną, kam tu tarnausi. Edeno sode buvo pažinimo medis ir Gyvybės Medis. Žmogui buvo duota privilegija pasirinkti iš dviejų tai, ko jis norėjo. Tas pats ir šiandien. Jums duota privilegija, laisvas moralinis pasirinkimas, pasirinkti tai, ką jūs norite pasirinkti. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą Red.] 83 Aš patariu jums nežiūrėti į šių dienų dalykus, supančius jus, į populiarumą ir prabangą, kuriuos jūs galėtumėte turėti. Bet geriau pasirinkite tikėjimu Jį, Kuris duoda pažadus, kad vieną kartą Jis ateis ir ištaisys visokią neteisybę, ir duos jums Amžiną Gyvenimą, ir prikels jus. Nesvarbu, jeigu stosite ant paniekos verto kelio su Viešpaties mažutėliais, padarykite šitą pasirinkimą. Jeigu aplink problemos, jeigu problemos šalyje, jeigu problemos bažnyčioje, jeigu problemos namuose, nesvarbu kur jos,
pasirinkite: Tikėjimu aš tarnausiu Dievui. Aš nusižeminu širdimi Jo Akivaizdoje. Aš stosiu ant kelio su Dievo vaikais. Aš matau jos paniekintus ir atmestus, išvarytus ir apjuoktus, bet aš vis tiek stovėsiu savo reikiamoje vietoje. Aš pasiliksiu ištikimu. Ir kada jie verkia, aš verksiu su jais. Ir kada jie liūdi, aš liūdėsiu su jais. Kaip jie gyvena, taip ir aš gyvensiu. 84 Kaip Noomė pasakė Tiksliau, Rūta pasakė Noomei: Tavo keliai bus mano keliais. Mano keliai bus tavo keliais. Kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu. Kur tu eisi, ir aš eisiu. Dievas, Kuriam tu tarnauji, bus mano Dievu. Pasirinkite, netgi, jeigu tai nudirs kailį nuo jūsų sąžinės ir atsistokite ant kelio su paniekintais Viešpaties mažutėliais, ir likite ištikimais tarnaujant darbinėje veikloje ir reikiamoje vietoje. 85 Lotas apsižvalgė aplink. Jis pasakė: Aš turiu pasirinkimą. Ir jis pažvelgė Sodomos link. Jis pamatė, kad tie apaugę žole laukai buvo geriau to, ką matė Abraomas, ir kur buvo Abraomas. Jis pamatė galimybę ganyti savo galvijus, turėti labiau riebius ir geresnius gyvulius. 86 Aš tikiuosi, kad nieko neskriaudžiu. Bet tokia pozicija buvo daugumos pamokslininkų, einančių į kompromisą su Evangelija, manydami, kad uždirbs tame daugiau pinigų. [Brolis Branhamas ploja delnais Red.] Taloną pietums! Man geriau gyventi nederlingoje
žemėje, valgyti, gerti iš upelio ir maitintis džiūvėsiais, negu eiti į kompromisą su tikrumu mano tikėjimo į gyvojo Dievo Žodį. Aš stosiu į tą kelią. 87 Kai kurie sakė: Billai, kas vyksta su tavo susirinkimais, juose per daug Sekmininkų. Tai pasakė vienas žymus denominacijos tarnautojas. Aš pasakiau: Aš jūsų denominacijos finansuos mano susirinkimus? 88 Neseniai buvo straipsnis, mano manymu, žurnale Žvilgsnis. Ir autorius ten pasakė, kalbėdamas apie Sekmininkus. Jis pasakė: Šiandien Sekmininkiška bažnyčia tai pati greičiausiai auganti bažnyčia pasaulyje. Kodėl? Nes vyrai ir moterys pakėlė savo akis ir pažvelgė tolin. 89 Ir autorius taip pat išsakė komplimentus Sekmininkams. O-o, žinoma, jis pasakė: Kai kurie iš jūsų nueina į kraštutinumus ir taip toliau. Bet metodistai garbina mokymą. Jie garbina Dievą pagal mokymą. Baptistai ir Presbiterionai daro tą patį. Bet Sekmininkai garbina pagal Jo Bibliją. 90 Tikėjimu mes matome pažadą. Aš dalinuosi su jais savo likimu, nesvarbu kiek juos smerkia, aš vis tiek vienas iš jų. Negi, jeigu juos apjuokia ir pas juos pakilimai ir kritimai, kaip pas Izraelį, aš nė už ką nenoriu stovėti su melagingu pranašu ant kalno šlaito, su Baalamu, ir bandyti prakeikti tai, ką Dievas palaimino. Nes toje
stovykloje yra suduota Uola ir kraujuota Auka, ir Ugnies Stulpas. Kur jie bebūtų, tai veda juos į priekį į pergalę, ir jie turi prie jos prieiti, nes jie yra pažadėta tauta, kuri vaikšto tikėjimu. Netgi, jeigu jie nėra denominacija, jie klajojo visur, taip ir Dievo tauta. Bet aš noriu atsistoti su jais ant šio kelio, prisijungti prie jų eilių; ne prie jų denominacijų, bet prie jų pažado aplink Amžinosios Dievo Dvasios paliepimų, juk aš tikėjimu gavau krikštą Šventąja Dvasia. Tepadeda man Dievas visada turėti tokį požiūrį. 91 Atkreipkite dėmesį. Kada jie keliavo toliau, mes matome, kad Lotas pamatė galimybę įsigyti riebius gyvulius, daugelis mato galimybes įsigyti storesnes pinigines. Daugelis mato galimybes užimti geresnę padėtį visuomenėje. Jis pamatė galimybes užsidirbti dar kelis dolerius. Jis pamatė galimybes tapti miesto meru. Būdamas tokiu svetimšaliu ir gana protingu žmogumi, kokiu buvo jis: Galbūt, aš tapsiu svarbiausiu žmogumi mieste. Jis pamatė galimybes, nes jos buvo suteiktos jam. Bet jis nematė tos ugnies, kuri turėjo sunaikinti tą žemę. Jis nesureguliavo to, kad toje žemėje buvo pilna nuodėmės, ir Dievas turėjo ją sunaikinti. 92 Ir šiandien žmonės stengiasi nuraminti save, sakydami: Tu Aš pasakysiu: Tu Krikščionis?
93 Jie sako: Aš amerikietis. Tai tas pats, kaip bandyti varnai įkalti į galvą, kad ji varlė. Tas čia išvis ne prie ko. [Brolis Branhamas ploja delnais Red.] 94 Ji turi būti sunaikinta, nes Dievas teisus. O jeigu Amerikai gerai pasibaigs su jos nuodėmėmis, tai teisingas ir suvenerus šventas Dievas privalės prikelti Sodomą ir Gomorą ir atsiprašyti jų dėl jų sudeginimo dėl jų nuodėmės; jeigu Jis leis, kad tai mums gerai baigtųsi. 95 Jeigu Jis leis jums eiti į Dangų dėl jūsų neteisingų darbų pagrindo, tai Jis privalės prikelti Ananiją ir Sapfyrą, ir suteikti dar jiems vieną galimybę. Žinoma, turėtų. Bet Jis teisingas. Ananijas matė savo pinigus. Petras matė Kristų. 96 O-o-o-! Lotas nematė savo vaikų tame mieste sunaikinimo. 97 Daugelis iš jūsų šiandien laikosi už šių senų formalių mokymų ir viso kito, jūs nematote nepilnamečių nusikalstamumo ir jūsų vaikų sunaikinimo. Jūs nematote savo dukros viešuose namuose. Jūs nematote savo sūnaus girtuoklio ir kur nors prie kortų stalo. 98 Nes ji gerai drėkinama. Ir prie nuodėmės neprisiliečia. Jis nematė savo žmonos, visos visuomenės galvos, paverstos į druskos stulpą, kada jis žvelgė. Jis nematė savęs tik per stebuklą išgelbėjusios savo gyvybę kažkokiame
miestelyje. Jis nematė šito, nes jis žvelgė tik į tai, ką matė prieš save. 99 Bet Abraomas, jis neatkreipė dėmesio į gerai drėkinamą žemę [Brolis Branhamas beldžia į kažką Red.], nes jis pakėlė akis ir pamatė rytojaus dieną, nes jis paveldės viską. Šiandien tikras Krikščionis pakelia savo akis ir mato Kristaus pažadą. Palaiminti romieji, nes jie paveldės viską. Jie paveldės žemę. Tikrasis Krikščionis tikėjimo pakelia akis ir mato tai. Pravardžiuokite jį kaip norite. Jis pakėlė savo akis. Ir kada jis tai padarė, Dievas pasakė: Abraomai, pereik per šią žemę, jis visa tavo. Tikėjimu Abraomas tai padarė; tas pats tikėjimas, kurį turėjo Mozė. 100 Vienas aiškintojas parašė, pasakęs štai ką. Aš pagalvojau, kad tai patys nuostabiausiai žodžiai. Kad Arba- Mozė pasiėmė kas geriausia pasaulyje ir tai padėjo ant vienos svarstyklių lėkštės; ir kas blogiausia religijoje ir padėjo tai ant kitos lėkštės; ir blogiausia religijoje persvėrė kas geriausia pasaulyje. 101 Tas pats ir šiandien, jeigu mus pravardžiuoja viskuo, kuo galima pravardžiuoti, fanatikais arba Dieviškaisiais gydytojais, arba šventais šuoliuotuojais, arba kuo benorėtų pravardžiuoti. Blogiausia, ką mes turime, persvers geriausia, ką pasaulis gali sau leisti. Nori, kad vadintų senamadžiais, atsilikusiais,
fanatikais. Tai persvers kas geriausia, ką šėtonas gali jums pasiūlyti. Tai jau tikrai. 102 Mozė laikė Kristaus paniekinimus. Jis numatė Kristų. Vėliau jis kalbėjo apie Jį labai įkvėpiančius žodžius. Suprantate? Viešpats Dievas jūsų pakels jums pranašą, panašų man. Jis žinojo. Jis numatė Jį, ir jis laikė Jo paniekinimus didesniu turtu, negu visą šito pasaulio prabangą. 103 Drauge Krikščioni, ar negali tu šiandien padaryti tai? Ir visoje šio pasaulio prabangoje ir populiarume, tikėjimu mes matome Jį, Kuris pažadėjo. Ir šiandien blogiausia bažnyčioje, visame jos stovyje, tačiau persvers viską, ką gali jums pasiūlyti šėtonas. Netgi jai mes susiskaldę, jeigu mes suskaldyti į dalis, jeigu mes sumaištyje ir susiskirstę denominacijose ir fanatizme, tai persvers viską, ką gali jums pasiūlyti šėtonas. Žinoma. 104 Jis laikė Kristaus paniekinimus didesniais turtais, negu viso Egipto lobiai. Tada jis turėjo kažką padaryti. Jis paliko Egiptą. O-o, aš mėgstu šį išsireiškimą. Jis paliko Egiptą. Matote, jis žiūrėjo pro tą patį langą, bet jis žvelgė visai ne taip, kaip faraonas. Kas, jeigu faraonas būtų galėjęs pamatyti savo pabaigą? Kas, jeigu faraonas būtų pamatęs savo šalį paskandinta? Mozė matė tai. Kaip? Mokslu? Tikėjimu Mozė matė tai. Jis viską darė tikėjimu [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą Red.], nes
Dievas pažadėjo Abraomui, jo tėvui, kad Jis Jis aplankys šitą tautą po keturių šimtų metų ir išves juos. Ir tikėjimu Mozė tikėjo tam Žodžiui, kurį pasakė Dievas, ir tikėjimu žinojo, kad jis yra išrinktas vadas, kad išvestų juos. Jis žinojo, ant ko stovėjo. Jis užėmė vietą šlamo duobėje, kur minkė molį, ir laikė Kristaus paniekinimus didesniu turtu, negu sėdėti Egipto soste. Jis atsistojo Jis nesakė: Aš juos užjaučiu. Jis atsistojo į jų vietą ir nuėjo su jais! Šlovė Jis atsistojo į jų vietą. Mes nuėjome kartu su jais. 105 Nenuostabu, kad įkvėptas autorius pasakė: 106 Aš su Dievo paniekintais eisiu. Aš pradėjau su Jėzum, Dabar aš viską praeisiu. Aš kelyje į Kanaano šalį. (Žinoma.) Mozė. Kažkas pasakė, kad Mozė labiau norėjo, kada jis galėjo būti faraono sūnumi ir turėti šito pasaulio prabangą, jis labiau norėjo būti Abraomo sūnumi, negu būti faraono sūnumi. Abraomo sūnumi, paniekinto, negu būti faraono sūnumi, karaliaus. 107 Man geriau būti Viešpaties Jėzaus sūnumi ir Jo bendratarniu, ir atsistoti kartu su atstumtaisiais šito pasaulio žmonėmis, negu būti šių didžių Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu arba būti Elviu Presliu, arba Pet
Bunu, arba kuo jūs benorėtumėte tapti. Aš stosiu ant to kelio. 108 Jauni žmonės turi atsistoti ant to kelio. Vietoj to, kad būtų Meri Pikford arba kažkokia elegantiška mergužėle, atsistoti ant kelio su keliais Viešpaties paniekintais. 109 Man geriau būti pamokslininku už kafedros, pamokslaujančiu neaprėpiamus Kristaus turtus, negu būti Holivudo kino žvaigžde arba didžiausiu žmogumi žemėje. Netgi, jeigu tektų alkti, elgetauti arba ką man betektų daryti. Aš atsistosiu ant kelio su Viešpaties žmonėmis. Tikėjimu aš darau tai. Man pasitaikė galimybė. Bet, iš Dievo malonės, aš iki šiol matau tikėjimu. Į ją tikėjimu kiekvienas įeis; Ir Gelbėtojas veda į Dangų Savo išpirktą ištikimą tautą. 110 Neseniai pajamų mokesčių rinkėjas pasakė: Kodėl tu atidavei savo namą šiai bažnyčiai? Kas privertė tave atiduoti namus, kainuojantį dvidešimt penkis tūkstančius dolerių, tai senai sugriuvusiai šventyklai? 111 Aš pasakiau: Aš padariau tai ne dėl bažnyčios. Bet dėl žmonių, kurie joje. Aš neturiu nieko iš šito pasaulio gerybių. Kiekviena kapeika iš tų pinigų, kuriuos aš ėmiau, atiduodama šiai bažnyčiai. Kodėl? Mano
tikėjimas nukreiptas į Dievą, o ne į šio pasaulio turtus. Aš pririštas prie aukščiausiojo. Ir aš tikiu, kad ir visi jūs irgi, jeigu jūs susitaikėte su Dievu. Tai tiesa, jūs irgi. Mes tikėjimu priimame. Mes tikėjimu tikime Dievu. 112 Mozė, jis turėjo pasirinkti. O po to jis turėjo, po to kai pasirinko, jis turėjo tada stovėti už tą tikėjimą, nes jis nebijojo karaliaus rūstybės. Jis turėjo teisę bijoti karaliaus rūstybės, bet jis nebijojo. Jis nepadarė šito, nes jam reikėjo įvykdyti užduoti, ir jis vykdė tarnybines pareigas. Ir jo nejaudino, ką pasakė apie karalius. Jis vis tiek nuėjo šituo keliu. 113 Taigi, žinoma, kada faraonas pamatė, kad patyrė nesėkmę, jis panoro duoti Mozei ir vaikams Jis pasakė: Gerai, aš pasakysiu jums, ką aš padarysiu. Jūs visi pasilikite šioje žemėje, eikite ir aukokite jūsų auką Dievui. 114 Tokiu būdu veikia šėtonas. O-o, tu gali būti religingu. Kodėl gi tau nenueiti ir neprisijungti prie bažnyčios? Tu neturi daryti visų šitų dalykų. Vyras sako savo žmonai 115 Žmona sako: Vyre, aš gavau išgelbėjimą. Jokio daugiau manikiūro arba lūpų kosmetikos ir taip toliau. Su tuo baigta. Jokių daugiau vakarėlių. Aš padariau galą tam! Aš skirsiu laiką Žodžio skaitymui, rūpindamasi namais. 116 Paklausyk, brangioji. Tu tu gali būti religinga, gerai. Paklausyk, tu eik štai į šitą. Tu nuėjai ne į tą bažnyčią.
117 Ne, netiesa. Jūs būtent toje, kurioje reikia būti. Jeigu jūsų pamokslininkas pamokslaus tai jums, tai jūs turite stovėti tame. Patikrinkite iš Raštų ir pažiūrėkite, ar ne taip yra. 118 O-o, sako, vaikščiok štai čia. Čia jie ne jie neturi šito daryti. Supranti? Čia jie šito nedaro. Būtent taip: nereikia eiti labai toli, bet jis nenori, kad jūs išeitumėte iš šios žemės. Būtent taip elgiasi šėtonas. Jis nenori, kad jūs pasitrauktumėte nuo pasaulietiškų dalykų; tiesiog įneša pasaulį į bažnyčią. 119 Neseniai važiavau keliu ir įjungiau radiją. Ir ten dainavo dainą, ir aš klausiau, man teko paklausyti vos ne visą dainą, prieš man pasakant, ar buvo tai visiškai religinė daina ar tai velnias stengiasi nuleisti Dievo dalykus iki šio pasaulio lygio. Taip negalima daryti! Dieve pasigailėk! 120 Manęs nejaudina, kiek visų gerų religingų dainų albumų išleidžia Elvis Preslis. Jis vis tiek apsėstas demono. Jis nuvedė į pragarą daugiau vaikų, negu visi pasaulio filmai, kurie man tiktai žinomi šiuo laiku. Pet Bunas ir visi likusieji, jis priklausė Kristaus bažnyčiai; o Elvis Preslis Sekmininkams; tai Judas Iskarijotas tų žmonių akyse. Šėtonas stengiasi nuleisti aukštesnius Dievo dalykus, kad jie galėtų sumaišyti juos čia žemai. Žmonės nepakelia akių į Aukštybes, į Tai. Jie tiesiog žiūri čia, sakydami: Tai juk tas pats. Tai ne tas pats. Išeikite iš šios žemės.
121 Pasakė: Jūs galite išeiti tiktai kelioms dienoms. Ir jūs eikite, pasilikdami šioje žemėje. Žinoma, jis žinojo, kad jie sugrįš. Po to jis pamatė, kad iš šito nieko neišeis, todėl jis sugalvojo kažką kito. Jis pasakė: Aš pasakysiu jums, ką jūs padarysite. Jūs eikite ten, kur norite, bet jūs palikite visas savo žmonas, visus savo vaikus ir visus savo galvijus čia. Palikite juos čia ir eikite. Nes jis žinojo, kad jie paliks ten savo mantą, kuri patrauks juos atgal. 122 Būtent tai ir šnibžda jums šėtonas. Kol jūs leidžiate kai kuriems pasaulio dalykams kabėti ant jūsų, jūs ir toliau norite rūkyti, norite gerti, norite rengtis, kaip pasaulyje. Tai viskas, ko nori šėtonas. 123 Aš labai dažnai girdžiu apie atsimetusius. Aš netikiu, kad yra tiek daug atsimetimo, kaip mano žmonės. Jie tiesiog palieka Egipte labai daug turto, kuris įvilioja juos atgal, štai ir viskas. Atsimetimas tai ne tas, ką apie tai kalba. Jūs palikote ten už savęs labai daug pasaulietiškumo, kas įvilioja jus. 124 Broli, įtikinu tave, vidurnaktį, kada Izraelis pasiruošė, jie surinko viską, ką jie turėjo šiame pasaulyje, ir buvo pasiruošę iškeliauti. 125 Dieve, siusk mums tokį prabudimą. Mes susirenkame viską ir ruošiamės eiti. Pasigirsta vidurnakčio balsas: Išeikite pasitikti Jo. Jums geriau susirinkti visus daiktus. Tegu niekas iš šio pasaulio nesuvilioja jus atgal, jokie ryšiai,
kurie suriša jus. Ruoškitės. Pasiruoškime, mes išeiname. 126 Ir jūs žinote ką? Įtikinu jus, jie buvo taip tikri Dievu, kad vidurnaktį faraonas buvo taip sujaudintas, jis pasakė: Išsinešdinkite! Išsinešdinkite ir išeikite. Paimkite viską, ką jūs turite, ir eikite! 127 Aš taip laimingas, kad žmogus gali gyventi taip arti Dievo, kad šėtonas nežino, ką su juo daryti. Teisingai. Išeikite! Nešdinkitės! Klausykite Dievo! 128 Tikėjimu jis matė pažadą. Molio minkytojas arba ne molio minkytojas, jis stojo į kelią su dauguma Viešpaties paniekintųjų. Faraonas pasakė: Paimkite viską, ką jūs turite, ir nešdinkitės iš čia! Aš nežinau, ką su jais daryti. Tikėjimu jis buvo taip ištikimas Dievui. 129 Tikėjimas darys stebuklus, jeigu jūs pasiliksite ištikimi Dievui. Tikėjimu mes matome Jį. Mūsų laikas baigėsi; jau užtęsėme. 130 Bet šiandien ryte tikėjimu pakelkite akis. Nežiūrėkite į tai, kas supa jus, į šita šiandieninį pasaulį, bet žvelkite ir žiūrėkite į Jį, Kuris duoda pažadą. Biblija sako: Dabar mes nematome visko aiškiai, bet mes matome Jėzų. Žiūrėkite šiandien ryte į Jį ir jūsų keliai pasikeis. 131 Kol mes lenkiame minutei galvas maldai. Tegu Viešpats prideda Savo palaiminimų Žiniai.
132 Pagalvokite dabar savo širdyje. Ar žiūrėjote jūs į šito pasaulio dalykus? Ar matote jūs Jėzų tikėjimu? Ar žiūrite jūs į savo populiarumą, į savo bažnyčią? Kokia jūsų visuomeninė padėtis pasaulyje? Arba jūs matote Jėzų, Kuris užjausdamas pasodino Save danguje Galybės dešinėje, Kuris nukentėjo kaip kankinys, teisusis už neteisiuosius? Ar negalite pakelti savo akis ir pamatyti ten Gyvybės Medį? Tuomet palikite šį mokslo pažinimo medį ir tarnaukite Jam. 133 Jūs norite, kad jūs paminėtų maldoje, prieš man pasimeldžiant? Pakelkite savo ranką su bet kokiu prašymu, kurį jūs galite turėti. Tepalaimina jus Dievas. Jis mato visas jūsų rankas. 134 Jeigu jūs nusidėjėlis, tai pakelkite dabar akis ir pažiūrėkite. Jeigu jūs buvote abejingi, jeigu jūs turėjote nereikšmingus ginčus ir kitas smulkmenas, tai kokią turi reikšmę? Kartą jūs mirsite. Kokią dieną? Galbūt šiandien! Jūs nežinote. Lygiai po valandos jūs galite būti pragare, arba jūs galite būti Danguje. Bet jūs turite pasirinkti dabar. Jeigu jūsų gyvenime yra tai, kas neteisinga, tai pasirinkite dabar tikėjimu. 135 Jūs pasakysite: Jeigu aš galėčiau suvesti sąskaitą su ja! Jeigu aš galėčiau atsilyginti su juo! Nesvarbu ką jie padarė, pasirinkite Gyvenimą. Pasirinkite Gyvenimą. 136 Nes Jėzus pasakė: Jeigu iš visos širdies jūs neatleisite kiekvienam žmogui jo nusižengimą,
tai ir jūsų Dangiškas Tėvas neatleis jums. Tad tiesiog įsisavinkite tai kaip reikia. Jeigu jūsų širdyje yra nors kažkas prieš kurį nors žmogų, nusidėjėlį arba šventą, tai mums gresia pragaro ugnis. 137 Dabar pakelkite savo akis. Ką jūs matote, savo priešą? Arba jūs regite savo Gelbėtoją? Į ką jūs žiūrite šiandien ryte? 138 Jeigu jūs sergate ir jūsų daktaras sako, kad jūs negalėsite pasveikti, pakelkite savo akis į kryžių, kur Jis buvo sužeistas už mūsų nuodėmes, Jo randais mes išgydyti. Nežiūrėkite į tai, ką sako daktaras, jis veikia moksle. Tikėjimas veikia Dvasios ir Dievo sferoje. Dabar pagalvokime apie visa tai, kol jūs pakėlę savo rankas. Dievas pamatė jas. Melsimės. [Broli Branhamai daro pauzę Red.] 139 O Amžinas Dieve, dabar šito garbinimo tyloje, kada išėjo Žinia, neleisk toms Tavo Žodžio sėkloms, Viešpatie, kristi į akmenuotą dirvą. Neleisk šiai Žiniai, Viešpatie, kristi ant dyglių, akstinų, kad šio gyvenimo rūpesčiai (kaip Lotui) nenustelbtų jo iki galo, būtu atmesta. Bet, o palaimintasis Dieve, tegu ji kris į gerą, derlingą žemę, į atgailaujančią širdį. O taip pat ir į mano, Viešpatie, kad mes visi žiūrėtume per Dievo veidrodį ir matytume atmestą Viešpaties Jėzaus Bažnyčią, atmestus žmones, atmestą kelią, ir tegu mes eisime šiuo šlovingu keliu.
140 Kaip Mozė, jis nežinojo, kur jis ėjo. Žmonės nežinojo, kur jie ėjo. Jie nežinojo, kur eiti. Jie tiesiog išėjo. 141 Ir o Viešpatie Dieve, kada groja šį nuostabų himną, tikėjimu mes matome iš toli tą Šalį. Tegu tiesiog dabar vyrai ir moterys, esantys čia, negalvoja apie tai, ką pasakys šis pasaulis, arba kaip jiems eiti. Tegu jie tiesiog pakils dvasia ir eis. 142 Mozė sekė Šviesą, ir Ji nuvedė jį į pažadėtą žemę. Nežinojo, kur jis eina, bet jis tiesiog ėjo Šviesoje į tą šalį, kuri nuostabesnė už dieną. 143 Dovanok šiandien, Viešpatie, kad daugelis čia eitų Žinios Šviesoje ir Šventosios Dvasios bendravime, ir su Bažnyčia; Bažnyčia, Pirmagimiais, naujai gimusiais kūdikiais, kurie priėmė Kristų ir buvo pripildyti Šventąja Dvasia, vedami Dvasios. Tegu mes kartu eisime šitame aplink Dievo įsakymų bendravimą; tarnaudami Jam krikšte, paklusnume Jo mirtyje, palaidojime ir prisikėlime. Tegu mes tarnausime Jam pagal Jo paliepimus: Laukite Jeruzalėje, kol nebūsite aprengti Jėga iš Aukšto. Tegu mes tarnausime Jam Dieviškajame išgydyme, melsdamiesi už ligonius. Tegu mes tarnausime Jam vakarienėje, duonos laužime, su nuoširdžia širdimi, bendraudami aplink Dievo Žodį. Tegu mes tarnausime Jam pagal visus Jo Dieviškuosius įsakymus, kol nepamatysime tos Žemės. Dovanok tai, Viešpatie. Išgirsk dabar
mūsų maldą, kada mes atiduodame visa tai Tau, Viešpaties Jėzaus Vardu. 144 Dabar nulenksime mūsų galvas, tyliai, lėtai sugiedosime šią giesmę. Tai garbinimas. Žinia pasibaigė. Niekas neišeina. Tiesiog būkite tyloje. Garbinkime. 145 Žinia tai pataisymas. Pagalvokite dabar, ką jūs padarėte, ką jums reikėtų padaryti, kad padarytų jus tokiais, kokie jūs dabar. Šiandien jus kažkas kaltina todėl, kad vakar jūs kažką padarėte. Kas su tuo bus rytoj? Ištaisykite tai šiandien, ir rytoj jūs būsite laisvi. Suprantate? Jūs turite pasirinkti. Kaip jūs galite jį padaryti? Tikėjimu aš išsilaisvinu dabar nuo visko. Dabar aš išsilaisvinu, ir kartą aš nueisiu Ten. Greitai Jis mus įves Į mūsų geidžiamą tą gimtą kraštą Dabar tiesiog garbinkite Viešpatį savo sieloje. Greitai Jis mus įves, Mes sutiksime tą paniekintą Bažnyčią. (Sunku eiti, bet sykį mes susitiksime.) Ten ir giedosime be pabaigos, Su šventaisiais šlovinsime Už Tėvo meilę ir dosnumą, Kas spindi mums diena
Su nedaugelį Viešpaties paniekintųjų, tikėjimu aš pasirenku. 146 Greitai Jis (greitai Jis) mus (mus įves) Į mūsų geidžiamą tą gimtą kraštą. (mūsų gimtą.) Greitai Jis (greitai Jis) mus įves Į mūsų geidžiamą tą gimtą kraštą. Iš toli mums spindi Tiesiog garbinkite Jį. Tai garbinimas. tikėjimu Tikėjimu aš pasirenku. O Gelbėtojau Aš matau ten visus Viešpaties; Brolį Džordžą, brolį Siuvardą, visus šventuosius. 147 paniekinta ištikima tauta. (Taip, Viešpatie!) Jis Jo tėtis, Chovardas, Edvardas, visi seni pašventinti draugai, kurie atsistojo į tą Kelią dar tada, daug metų atgal. Greitai Jis (Taip, Viešpatie!) mus įves (mus įves) Į mūsų geidžiamą tą gimtą kraštą.
Ten, dangaus Šlovėje, (O Dieve!) Nuo žemės rūpesčių ir vargų, (Šlovė Dievui!) girdami Jį, Su džiaugsmingu jausmu, tyroje meilėje. (Poilsio vieta.) Greitai Jis ( Jis) mus įves (mus įves) Į mūsų geidžiamą tą gimtą kraštą Tokėjimu Mozė (By Faith Moses) Šį pamokslą brolis Vilijamas Marijonas Branhamas pasakė 1958 liepos 20 sekmadieni ryte Branhamo Maldykloje, Jeffersonvillio mieste, Indianos valstijoje, JAV. Perspausdinta iš magnetinės juostos be trumpinimų ir pakeitimų. Šis lietuviškas vertimas pirmą kartą išleistas 2010 metais. Platinama nemokomai.