VILNIAUS R

VILNIAUS R. RUDAMINOS FERDINANDO RUŠČICO GIMNAZIJA Ikimokyklinio ugdymo(si) programa PAŽINIMO TAKELIU Rudamina, 2014

TURINYS 1. Bendrosios nuostatos...2 2. Programos ugdymo principai...3 3. Tikslas ir uždaviniai...4 4. Ugdymo turinys, metodai, priemonės...4 4.1 Ugdymo turinys...4 4.2 Ugdymo būdai ir metodai...4 4.3 Grupės aplinka...5 4.4 Vaikų ikimokyklinės grupės ir šeimos sąveika...6 4.5 Socialinė kompetencija...7 4.6 Sveikatos saugojimo kompetencija...10 4.7 Pažinimo kompetencija...14 4.8 Komunikavimo kompetencija...19 4.9 Meninė kompetencija...22 5. Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas...27 6. Literatūra...28

PRITARTA Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T3-297 PRITARTA Vilniaus r. Rudaminos F. Ruščico gimnazijos tarybos posėdžio 2014 m.... d. protokolu Nr. PATVIRTINTA Vilniaus r. Rudaminos F. Ruščico gimnazijos direktoriaus įsakymu 2014 m....d. Nr.... 1.BENDROSIOS NUOSTATOS Ikimokyklinio ugdymo tiekėjas - Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija. Pilnas mokyklos pavadinimas: Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija, 191316888. Mokyklos adresa:gamyklos g. 64, Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav. 8-5 -2320114, rudaminos.gimnazija@gmail.com, http://www.ruscico.vilniausr.lm.lt. Ugdymo kalba: lenkų, rusų. Ugdymo forma: dieninė. Gimnazijos vizija švietimo ir kultūros centras: Gimnazija harmoninga su savo aplinka; Gimnazija tai mokymas ir mokymasis; gimnazija paslanki ir lanksti struktūrų kaitai; Gimnazijos narius sieja bendruomenės jausmas (kultūrinės vertybės, tradicijos ir papročiai, atsakomybės jausmas); Gimnazija stengiasi sukurti ir išlaikyti sąlygas, kuriomis visi jos bendruomenės nariai gali sėkmingai mokytis; Gimnazijos vadovai ir mokytojai partneriai, dalyvaujantys ugdymo procese, atviri diskusijai, kartu planuojantys perspektyvą ir įgyvendinantys ją. Gimnazijos misija - kurti humanistinę gimnaziją, tokią gimnaziją, kurioje viskas nukreipta į besimokantį žmogų; ne tik perteikti mokiniams žinias, bet kiekviename vaike matyti augantį žmogų, už kurio tapsmą esame atsakingi; išmokyti vaiką gyventi, remiantis bendražmogiškosiomis vertybėmis, atskleisti mokinių galimybes; gerbti ir paisyti vaiko poreikius, kad stiprintum jo savosios vertės pajautimą; sudaryti sąlygas jaunam žmogui suvokti savo tikruosius troškimus, sugebėjimus, atskleisti jame glūdinčias vidines galimybes; sukurti demokratišką ir laisvą mokymosi gimnazijoje atmosferą; skatinti kūrybingai spręsti problemas. Ikimokyklinio ugdymo vizija: tenkinti vaikų poreikius ir tėvų lūkesčius, kurti palankias sąlygas vaikų vystimuisi, kūrybai, saviraiškai.

Ikimokyklinio ugdymo siekis: sveika, saugi, laisva, savimi pasitikinti, kūrybinga, gebanti bendrauti ir bendradarbiauti, turinti stiprią pažinimo motyvaciją asmenybė. Mokyklos pedagogų komanda kvalifikuota, kompetentinga, gebantis keistis, nuolat besimokanti, ieškanti naujovių ir jas įgyvendinti. Ikimokyklinio ugdymo amžiaus grupės paskirtis vaikų nuo trejų iki penkerių metų ugdymas, apimantis ugdymo procesą ir turinį, metodus bei organizavimo formas, materialinę bazę, šeimos bei mokyklos sąveiką. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija tenkina svarbiausius vaiko poreikius: judėjimo, fizinio ir psichinio saugumo, bendravimo ir pažinimo, saviraiškos, puoselėja jo individualumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, laiku reaguoja į vaikų poreikius bei tėvų lūkeščius. Gimnazijoje sukurtos visos būtinos sąlygos vaikų ugdymui, žaidimams ir poilsiui. Vaikai maitinasi pukiai įrengtoje valgykloje. Su vaikais turinčiais kalbos bei komunikacijos sutrikimų, dirbs logopedas tinkamai įrengtame kabinete. Programa gali būti atnaujinama bei tobulinama, atsižvelgiant į vaikų pasiekimų vertinimo rezultatus, tėvų lūkeščius ir pageidavimus, pedagogų pastebėjimus ir rekomendacijas. 2. PROGRAMOS UGDYMO PRINCIPAI Į vaiką orientuoto ugdymo pedagoginės kryptys grindžiamos šiais principais: Humaniškumo principas: - Pagarba vaiko individualybei, savitumui. - Vaiko teisių pripažinimas: teisė turėti savo poreikius, teisė reikšti savo nuomonę. - Vaiko aktyvumo ir dalyvavimo ugdymo(si) procese skatinimas, pripažįstant jį lygiateisiu partneriu suaugusiajam. - Vaiko, kaip savo gyvenimo ir ugdymosi eksperto suvokimas ir pripažinimas.- Vaiko, kaip savo gyvenimo ir ugdymosi eksperto suvokimas ir pripažinimas. Tautiškumo principas: - Padėti vaikui perimti tautos kultūros tradicijas. - Supažindinti su regiono tradicijomis, papročiais, šventėmis. - Ugdomas savo krašto patriotas. Į vaiką orientuoto, lankstaus ir individualizuoto ugdymo principas: - Pažinti vaiką visapusiškai, gerbti jo išskirtinumą. - Ugdant vaikus remiamasi atsiskleidusia vaikų gyvenimiška patirtimi, klausomasi pačių vaikų refleksijų. - Reflektuojamas vaikų ugdymosi situacijų prasmingumas vaikui. - Individualizuoti vaiko ugdymą, atsižvelgiant į jo augimo ir vystymosi tempą. - Skatinti šeimas dalyvauti ugdymo procese. Žaismingumo principas: - Pripažįstamas vaiko poreikis žaisti, o ne mokytis formaliais būdais. - Vaikų žaidimas traktuojamas, kaip jų gyvenimo būdas ir natūralus ugdymosi būdas. - Pedagogas, stebėdamas vaiko žaidimą turi galimybę perprasti jo unikalų pasaulį. Integralumo principas: - Sudaryti sąlygas vaiko socializacijai. - Garantuoti: psichinio, fizinio ir socialinio ugdymo(si) vaiko pažinimo, jausminės ir veikos patirties, besiformuojančio vaizdo apie supantį pasaulį vientisumo darną. - Garantuoti vaiko ugdymo darną šeimoje ir ikimokyklinėje įstaigoje. Demokratiškumo principas: - Siekti lygiavertės vaiko ir suaugusiojo partnerystės, kai aktyvus vaikas ir ugdytojas. - Plėtoti tėvų ir pedagogų partnerystę. Prieinamumo principas:

- Atsižvelgti į vaiko amžių ir individualybę. - Pažinti kiekvieno vaiko galias, praktinius gebėjimus, žinių lygį, patirtį. Atsinaujinimo principas: - Ugdymas atviras, visiems, priimantis naujoves, išsaugantis dorovės normas bei tautiškumo branduolį. -Ugdymo turinys nuolat atnaujinamas, derinant su ugdymo tikslais ir uždaviniais. 3.TIKSLAS IR UŽDAVINIAI TIKSLAS: Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti tinkamas sąlygas, padėsiančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius, socialinius, pažintinius poreikius. UŽDAVINIAI: Saugoti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį. Sudaryti tinkamas sąlygas vaikų ugdymui(si), skatinti žingeidumą aktyvumą saviraišką Ugdyti sveikatos saugojimo, komunikavimo, socialinę, pažintinę, meninę kompetencijas. Sudaryti sąlygas žaidybinei veiklai. Žaidimas svarbiausia(s) ugdymo priemonė (metodas) leidžianti vaikui daug kartų mėginti, atrasti, keisti, priimti sprendimus, modeliuoti ir kūrybiškai interpretuoti. Plėtoti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį, sudaryti galimybes patirti pažinimo džiaugsmą, plėsti intelektinius gebėjimus, atrasti ir perimti įvairius pasaulio pažinimo būdus. Lavinti vaiko kūrybiškumą žadinti jautrumą aplinkos estetikai ir meno reiškiniams, pagarbą tradiciniam menui, skatinti atskleisti save meno priemonėmis ir kitais būdais. Lenkakalbių šeimų vaikus ugdyti gimtąja kalba, susipažindinti juos su rusų kultūra, puoselėti draugiškus tarpusavio ryšius. Plėtoti specialiųjų poreikių vaikų gebėjimus, tenkinti individualius vaikų poreikius. 4.UGDYMO(si) TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS 4.1 UGDYMO(SI) TURINYS Rengdami ugdymo(si) turinį siekėme, kad ugdymas būtų visapusiškas ir integralus, būtų atsižvelgiama į vaiko amžiaus tarpsnio ypatumus ir ugdytinas kompetencijas. Ugdomoji veikla pagrįsta žaidimu, nes žaidimas pagrindinis ugdymo(si) metodas. Ikimokyklinio amžiaus ugdymo(si) programa sudaryta pagal vaikų amžių ir ugdytinas kompetencijas. Planuojant ugdymo(si) turinį atsižvelgiama į sezoniškumą, kalendorines šventes, regiono savitumą, artimiausią aplinką ir vaikų inicijuotas idėjas. Ugdymosi turinys sudarytas ir pritaikytas vaiko amžiui, jo poreikiams. Ugdymo(si) turinio įgyvendinimui sudaryta saugi ir ugdanti aplinka: grupės erdvė, kitos patalpos, žaidimų, sporto aikštelės. Erdvės vaikų veiklai ir priemonės išdėstytos taip, kad tenkintų vaikų interesus, savaime kylančius sumanymus, žadintų savaiminį perėjimą nuo vienos veiklos rūšies prie kitos. 4.2 UGDYMO BŪDAI IR METODAI 1. Žaidybiniai - žaisdami vaikai patiria, išgyvenimus, sužino, kuria, atranda ir perima svarbiausias dvasines vertybes. Sudaroma palanki ugdymo(si) aplinka vaiko žaidimų, aktyvumo, iniciatyvumo, savarankiškumo skatinimui. Palaikoma vaiko sumanytas žaidimas ar kita veikla, skatinami kiti vaiko sumanymai. 2. Kūrybiniai - sudaromos sąlygos vaikams kelti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimų būdų, tyrinėti, analizuoti ir t.t.

Kūrybiška vaiko ir pedagogo sąveika (partnerystė, naujų idėjų pasiūlymas, vaikų idėjų, sumanymų išplėtojimas, diskusijos, problemų sprendimas sumanytų projektų įgyvendinimas, susitarimai tarp pedagogo ir vaikų ir t.t.). 3. Praktiniai - jų pagalba vaikai per ugdomąją veiklą susipažįsta su juos supančia aplinka. Ugdymas pavyzdžiu, skatina sekti geru draugų ar suaugusiojo pavyzdžiu, būti patarėju. 4. Vaizdiniai - siekiama patikslinti vaiką supančio pasaulio objektų suvokimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę (piešinėliai, knygelių spalvinimas, paveikslėlių analizė ir aptarimas, stebėjimas, tyrinėjimas ir t.t.). 5. Žodiniai - suteikia galimybę perteikti ir gauti informaciją (pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, pasakų sekimas ir t.t.). 6. Projektiniai - suteikti galimybę aktyviai veikti, priimti sprendimus, spręsti iškilusias problemas. 4.3 GRUPĖS APLINKA aplinka turi būti jauki, žaisminga, estetiška ir kūrybiška, funkcionali, skatinanti vaikų aktyvumą norą veikti, ugdytis; grupės erdvėje vaikas turi rasti viską ko reikia žaidimams, aktyviai veiklai ir poilsiui; aplinka kuriama taip, kad vaikas joje jaustųsi saugus - galėtų, netrukdydamas kitiems, laisvai ją keisti, pritaikyti žaidimams ir veiklai; grupės erdvė turi būti sudaryta iš mažesnių erdvių individualiai, grupelių ir visos grupės veiklai, turi pakakti erdvės judėjimui; būtina patalpas, baldus, įrangą bei ugdymo priemones pritaikyti pagal vaikų amžių, specialiesiems ugdymo(si) poreikiams tenkinti. Ugdymo procese ypatingai svarbus emocinis klimatas grupėje. Kiekvienas vaikas mylimas, jaučia suaugusiųjų dėmesį ir paramą išklausomas, paguodžiamas, jam padedama. Pedagogas padeda vaikui adaptuotis aplinkoje, priimti nuolat vykstančius aplinkos ir dienos ritmo pasikeitimus, lavinti dar nežinomus pažinimo ir veiklos būdus. Įgyvendinant ugdymo(si) turinį, pedagogui labai svarbu ugdymo procesą organizuoti taip, kad jis būtų vaikams patrauklus, džiaugsmingas, skatinantis pažinimo motyvaciją kūrybiškumą.parenkamos tikslingos, veiksmingos, estetiškos, įvairios ugdymo(si) priemonės bei keičiamos pagal galimybę.numatant ugdymo(si) metodus, siekta, kad jie atspindėtų pagrindinius mokyklos veiklos būdus. Sveikatos ugdymas glaudžiai siejasi su kitomis veiklos rūšimis. Todėl ugdymo procese svarbu nustatyti įvairių veiklos sričių ryšius, jų tarpusavio sąveiką Taip gilinamas vaikų sveikos gyvensenos kaip vienumos, kur viskas tarpusavyje susiję, supratimas. Visa tai diegiama per vaikų tyrinėjimus, atradimus, žaismingas ir patrauklias situacijas, pasidalinimą su kitais savo mintimis, įspūdžiais, jausmais ir potyriais. Šiems tikslams įgyvendinti teikiama ypač daug dėmesio vaikų sveikatai, sveikos gyvensenos, gyvenimo įgūdžių ugdymui. Sveikata - tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Ji - viena iš svarbiausių vertybių. Sveikas vaikas yra laimingas, veiklus, kūrybingas. Jo sveikatą apibūdina ne tik fizinės sveikatos rodikliai, bet ir socialiniai bei emociniai veiksniai, vaiko požiūris į savo sveikatą. Vaikų ugdymo(si) metodai atspindi veiklos būdus, stimuliuoja pačių vaikų aktyvią veiklą, apjungia pedagogų ir vaikų pastangas siekti bendro tikslo. Metodai nukreipti į visuminį vaiko ugdymą ir dėmesys paskirstomas visų kompetencijų (socialinės, komunikavimo, pažinimo, sveikatos saugojimo, meninės) ugdymui, kompleksiškai ugdomi bendrieji bei individualūs gebėjimai (meniniai, intelektiniai ir kt.). Pasirinkti ugdymo metodai atitinka vaikų amžių ir galimybes, individualius poreikius ir neprieštarauja šiuolaikinės pedagogikos principams. Jie atnaujinami, papildomi, atsižvelgiant į

vaikų pageidavimus, pedagogų sumanymus, tėvų rekomendacijas, metodų taikymo veiksmingumo vertinimo rezultatus, informacinę medžiagą pedagoginę bei metodinę literatūrą Organizuojant ikimokyklinio ugdymo procesą, svarbu: orientuotis į vaiką jo poreikius, interesus, vaikų kultūrą pripažinti vaiko fizinę ir žodinę saviraišką (žaidimus, fantazijas, rimavimą, humorą, mėgdžiojimą ir pan.); suprasti tai, kad vaikas turi teisę būti vaiku, teisę žaisti, vaikas ir vaikystė - yra savaiminės vertybės; vaikų grupėje ir šeimoje humanistinėmis, demokratinėmis vertybėmis pagrįsti gyvenimo būdą (vaikui reikia, kad juo rūpintųsi, mylėtų ir pritartų); skatinti vaiko ir pedagogo sąveiką, vaiko aktyvumą, kūrybiškumą, praturtinti jo patirtį, padėti perimti kultūrines vertybes; 4.4 VAIKŲ IKIMOKYKLINĖS GRUPĖS IR ŠEIMOS SĄVEIKA Vienas svarbiausiu siekių - užtikrinti sąveiką tarp auklėtojų, vaiko ir šeimos. Tėvai ir auklėtojai sukuria vaiko gyvenimo erdvę, o tai, ką jis patiria joje, suteikia jo vystymui(si) kryptį, lemia ugdymo kokybę. Mokyklos tikslas įtraukti tėvus į įstaigos gyvenimą, kad jie būtų ne svečiai, o jos gyvenimo dalyviai. Tėvų dalyvavimas įstaigos gyvenime lemia vaikų pasiekimus, motyvaciją, savivertę ii elgesį. Ikimokyklinio ugdymo grupė bendraudama su šeima siekia šių tikslų: atskleisti šeimai vaiko gyvenimo mokykloje ypatumus ir supažindinti su sąlygomis; šviesti tėvus pedagogikos ir psichologijos klausimais; susipažinti su šeimos gyvenimo būdu ir drauge ieškoti bendrų ugdomojo poveikio vaikui priemonių; tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimas turi vadovautis principu, kad viskas, kas daroma, daroma vaikų labui. 1. Individualus bendravimas : BENDRAVIMAS SU ŠEIMA (formos) individualūs pokalbiai (auklėtoja pateikia žinių apie vaiką, jo vystymąsi, elgesį su bendraamžiais); susirašinėjimas (kai su tėvais matomasi retai, nes atveda kiti giminaičiai, apie vaiko vystymąsi, pasiekimus ir elgesį informuojama raštu); susitikimai (prie kavos puodelio, kai reikia apsvarstyti iškilusias su vaiku problemas). 2. Bendri tėvų, vaikų ir pedagogų renginiai: Sporto šventės, pramogos, sveikatos dienos (į renginius kviečiami ir pradinių klasių mokiniai bei mokytojai); šeimų šventės (kartą per metus rengiamos šeimos šventės į kurias kviečiami visi šeimonariai); etnografinės vakaronės (kartą per metus surengiamos šeimyninės vakaronės). 3. Tėvų susirinkimai: tėvų, vaiko ir pedagogo (aptariami vaiko pasiekimai, suteikiama galimybė vaikui pasisakyti, išreikšti savo nuomonę); grupių susirinkimai (aptariamos grupės problemos, supažindinama su vaikų ugdyme' programa, aptariami vaikų ugdymosi pasiekimai); bendri darželio susirinkimai (tėvams, į jiems rūpimus klausimus, atsako specialistai:

steigėjai, logopedas, pradinės mokyklos mokytojai ir kt.) Tėvų švietimas: Specialistų (logopedo, muzikos mokytojo, kūno kultūros mokytojo, socialinio pedagogo, direktoriaus pav. ugdymui) konsultacijos. medžiaga tėvams skirtoje skelbimų lentoje (informacinė; sveikatos, pedagogine ir psichologine tema); tėvų dalyvavimas audite (žodinė apklausa, anketos). 4.5 SOCIALINĖ KOMPETENCIJA JEI NORI BŪTI SVEIKAS - GALVOK, JUOKAUK IR SU VISAIS BENDRAUK Uždaviniai: Skatinti ir palaikyti natūralų vaiko domėjimąsi savimi, bendraamžiais, suaugusių žmonių sukurtais daiktais ir kultūros vertybėmis. Sudaryti palankias sąlygas vaikui pasijusti grupės nariu. Vaikas grupėje turi būti pakantus kitiems ir juos gerbti, pajusti ir prisiimti dalį atsakomybės už bendraamžius, perimti demokratines vertybes. Vaikų santykiai grupėje pagrįsti pagarba ir tolerancija. Padėti vaikui atskleisti ir tenkinti savo norus, reikmes, pomėgius; padėti vaikui susirasti tokią veiklą kuri atitiktų jo jėgas, kad jis galėtų sėkmingai atlikti numatytą veiklą ir kuri būtų suaugusiųjų teigiamai įvertinta. Padėti vaikams suprasti informaciją apie šeimą, draugus, kaimynus, bendruomenę, bei žmonių darbą ir ryšius joje, dabartinius ir būsimus savo ryšius su ja, padėti pažinti aplinką. Plėsti vaikų žinias apie savo tautos kultūrą bei papročius. Lavinti vaikų sugebėjimą naudotis prieinamais informacijos šaltiniais: knygomis, žemėlapiais, įvairiomis iliustracijomis. Ugdyti pasitikėjimą savimi bendraujant su kitais, skatinti savojo aš suvokimą. Pedagogų veiklos kryptys ir nuostatos: Vaikų grupėje kuriamas šiltas, ramus, laisvas, saugus bendravimo ir bendradarbiavimo klimatas. Sudaromos sąlygos, didinančios vaikų bendravimo aktyvumą: suteikiamos galimybės laisvai rinktis veiklą bendravimo partnerius. Sudaromos sąlygos bendradarbiauti, bendrauti, lavinti vaikų kalbą mimiką motoriką. Palaikomas vaiko poreikis būti svarbiu, reikšmingu ne tik namuose, bet ir mokykloje. Natūraliu elgesiu modeliuojamas vaiko bendravimas, tarimasis su kitais, savo nuomonės reiškimas ir gynimas, sugebėjimas priimti ir gerbti kito jausmus ir idėjas, derinti savo ir kitų interesus. Tenkinamos įvairios vaiko reikmės, kontroliuojamas jo elgesys, užkertamas kelias nukrypimams nuo elgesio normų, užtikrinamas vaiko ir aplinkinių saugumas bei gerovė. Kartu su vaikais planuojamos, organizuojamos ir aptariamos pažintinės išvykos, į grupę kviečiami svečiai, galintys papasakoti apie darbą,. Skatinama susitvarkyti savo buitį darželyje, tinkamai įsirengti Socialinių studijų 11 kampelį. Skatinama kolekcionuoti įvairius senovinius daiktus ir naujus daiktus, atspindinčius vaikų interesus.

VAIKO VEIKLA SOCIALINĖ KOMPETENCIJA JAUNESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ VEIKLA (3-5 metų) VYRESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ VEIKLA (5-6 metų) SAVIMONE Savęs pažinimas Pratinasi pasitikėti savimi ir savo gebėjimais. Suvokia save kaip savitą ir ypatingą. Suvokia augimą kaip natūralų žmogaus keitimąsi. Atpažįsta ir įvardina savo jausmus. Rūpinasi savo kūnu ir gera savijauta. Suvokia, kad esąs grupės narys, savo unikalumą ir priklausymą grupei. Atpažįsta ir suvokia panašumus ir skirtumus. Suvokia savo poreikius, išsiaiškina, kurie jų svarbūs gyvybei ir sveikam augimui. Suvokia savo teises ir geba atpažinti situacijose, kai jos pažeidžiamos. Žino, kaip atsiranda nauja gyvybė. Žino, kas yra žmogus. Žino, kad galvą reikia saugoti, nes joje yra brangus turtas - žmogaus smegenys Žino, kad kūno pagrindas - kaulais - Žino, kad raumenys padeda atlikti visus darbus, veiksmus. Žino, kad oda, tai tvirtas ir gražus apvalkalas, saugantis kaulus ir raumenis nuo sužeidimų, perkaitimų ir peršalimų. Žino, kaip reikia prižiūrėti odą. Žino, kad mato akimis. Žino, kad ausys skirtos klausymui. Žino, kad nosis - kvapui užuosti. Žino, jog reikia kvėpuoti, kad galėtų gyventi. Žino, kad turi dantis su kuriais kramto maistą. Žino, kad reikia valgyti įvairų maistą: mėsą, žuvį, duoną, pieno produktus, daržoves, vaisius. Žino, kur keliauja maistas. Žino, kad kraujas žmogų maitina, saugo nuo ligų. Žino, kad mergaitės ir berniukai skiriasi. Žino, kad širdis galingiausias ir svarbiausias

BENDRAVIMAS Įgyja įvairią bendravimo patirtį Pratinasi pagarbiai bendrauti su suaugusiais žmonėmis (auklėtoja, auklėtojos padėjėja, kt. ugdymo įstaigos darbuotojais, kitų vaikų tėveliais, grupės svečiais) ir vaikais, tinkamai reikšti savo nuomonę, įsiklausyti ir suprasti kitą. Nusiteikia bendrauti, ieško ryšio su kitais žmonėmis; Pastebi kvietimą bendrauti ir rodo norą bendrauti; Bendraudami keičiasi, dalijasi emociniu turiniu, išreiškiančiu savo aš, dalijasi socialiniais svarstymais, aiškinimais, pažintine informacija. Susipažįsta su bendravimo, elgesio taisyklėmis. raumuo Žino, kas tvarko ir valo organizmą. Žino, kad nervai yra kiekvienoje žmogaus kūno dalelėje. Bendrauja su nepažįstamais į grupę atėjusiais žmonėmis (įvairių profesijų atstovais, meno kūrinių autoriais). Ką nors praneša, papasakoja didelei vaikų grupei, pradeda suprasti savo ir kito vaiko emocines nuostatas, atsiradusią problemą bando spręsti taikiai, siekia tarpusavio supratimo. Tariasi dėl bendros veiklos, svarsto, aiškinasi, diskutuoja įvairiais klausimais, kalbasi apie įvairių žmonių grupių darbą, jųelgesį, tarpusavio santykius. Pats kuria, nustato taisykles ir jas išbando, įsitikindamas, ar jos tinkamos gyvenimui grupėje. Gilina supratimą apie šeimą Pradeda suprasti, kad šeima yra ypatinga ir svarbi, kad kiekvienas šeimos narys pasiskirsto pareigomis. Supranta, kad šeimoje yra tenkinami asmeniniai poreikiai, švenčiamos šeimos šventės. Daugiau sužino apie šeimos svarbą žmogaus gyvenime, kuo šeimos skiriasi, kas šeimas vienija. Gilina supratimą apie draugus ir draugystę Plėtoja supratimą apie draugystę ir draugus, žino, kaip galima susidraugauti. Pradeda suprasti, kas stiprina ir silpnina draugystę. Gilina supratimą apie kaimynus ir kaimynystę Įgyja, plečia ir gilina supratimą apie bendruomenę ir žmonių ryšius joje Pradeda suprasti, kas yra kaimynai. Pradeda suprasti, kas sudaro bendruomenę, kuo žmonės skirtingi ir panašūs; sužino, kad žmonės turi Turtina savo supratimą apie kaimynus: geri ir blogi kaimynai, kaimynystės problemos, kaimyniška pagalba, kaimyninės tautos. Supranta, kad bendruomenėje žmonės susiję vieni su kitais, padeda vieni kitiems; kad kiekvienas

Sužino, jog turi gimtinę, Tėvynę jausmus ir emocijas, mąsto. Susipažįsta su gimtuoju miestu, artimiausia gamtine aplinka, tautiniais simboliais. Dalyvauja šeimos, bendruomenės, tautos šventėse. žmogus gali jausti, mąstyti vis kitaip ar vienodai ir kito žmogaus jausmai, nuomonė verti pagarbos. Susipažįsta su gimtine, Tėvyne, jos gamta, istorija, tradicijomis, papročiais, įvairiais žmonėmis, dalyvaudamas organizuotose išvykose, ekskursijose, šventėse. Supranta švenčių prasmę. 4.6 SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA AUKIME SVEIKI IR ŽVALŪS Uždaviniai: Siekti gyventi draugiškai ir būti kartu Jausti, kad artimieji ir geri pažįstami žmonės gali padėti išvengti kai kurių bėdų ir nelaimių. Plėsti vaiko žinias (aš - asmenybė). Pradėti suprasti kaip elgtis su nepažįstamaisiais ir blogo linkinčiais žmonėmis. Gebėti savarankiškai ar padedant suaugusiems saugiai elgtis buityje, žaidžiant ar judam namie, vaikų grupėje, lauke, kelyje ar nežinomoje vietoje. Pratinti kasdienėje veikloje laikytis sveikos gyvensenos principų, įtvirtinti sveikatai palankią patirtį, lavinti higienos įpročius. Varžantis ir rungtyniaujant kultūringai elgtis, sąmoningai valdyti jausmus, tvardytis. Gilintis į saugaus eismo taisykles, pagrindinius kelio ženklus. Plėtoti ir stiprinti vaiko psichinę sveikatą Padėti pajusti, kada kitam gera, liūdna, skauda. Siekti būti aktyviu, judriu, prireikus sukaupti jėgas, valią fiziškai išsikrauti, išlieti emocinę ar judrumo sukeltą įtampą atsipalaiduoti, nusiraminti. Padėti vaikui suvokti, kad kūnas auga, vystosi, keičiasi, skiriasi. Padėti suvokti ir kontroliuoti savo netinkamą elgesį ( nesimušti, nesistumdyti ir kt.)ir emocijas. Pratinti vaikus draugauti bendrauti ir bendradarbiauti, suprasti, kad barniai, pyktis gadina nuotaiką. Padėti sužinoti, kad kiekvienas žmogus skiriasi išvaizda, gabumais, veido bruožais (mergaitė būsima mama, berniukas būsimas tėvas). Saugoti ir stiprinti fizinę vaiko sveikatą Stiprinti vaikų sveikatą bei higieninius įgūdžius, aktyvią veiklą. Vaikams augti sveikiems, atspariems ligoms, išsaugoti taisyklingą laikyseną, stiprinti pėdas, raumenis, išvengti plokščiapėdystės. Tenkinti norą žaisti, aktyviai judėti, bėgioti, išreikšti save, vaikiškai šėlti, parodyti savo sumanumą, gebėjimus, kūrybingumą. Pajusti judriųjų žaidimų žavesį, džiaugsmą. Gebėti justi ir valdyti savo kūną einant, bėgant, šliaužiant, ropojant, lipant, šokinėjant, vartantis, gebėti mesti, pagauti, spirti, atnešti kamuolį ar kažkokį daiktą. Lavinti fizinius gebėjimus (ištvermę, greitumą, vikrumą, lankstumą), kelti teigiam:: 0 emocijas, tenkinti vaikų poreikį aktyviai judėti. Pratinti vaikus rūpintis savo kūno švara ir sveikata, saugoti regėjimą, taisyklingai sėdėti, grūdintis, sveikai maitintis, daug judėti, skirti blogus ir gerus įpročius.

Padėti įgyti patirties ir supratimo apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. Sukurti vaiko ugdymuisi jaukią, gražią, patogią ir saugią erdvę. Pedagogų veiklos kryptys ir nuostatos: Sudaroma aplinka, skatinanti fizinį aktyvumą, vaikų norąjudėti. Sukuriama džiugi emocinė atmosfera, kur kiekviena mergaitė ir kiekvienas berniuką jaučiasi pakankamai greiti, vikrūs, ištvermingi ir norintys sportuoti. Sukaupiama sporto priemonių, reikmenų, skatinančių aktyviai judėti (šokdynė'' kamuoliai, lankai ir kt.). Skatinamas vaikų fizinis aktyvumas: savarankiška judri veikla, kūno kultūros pratybos. ryto mankšta, žaidimai, sporto pramogos, šventės ir kt.., Pratimų ir žaidimų, atitinkančių vaikų sveikatos būklę, fizinį pajėgumą ir išsivystym; parinkimas. Vaikų fiziniam ugdymui taikomos įvairios fizinės veiklos rūšys: judrieji ir sportini: žaidimai, atletinė veikla, sporto pratimai ir kt. Organizuojama fizinė veikla, patikrinamas vaikų fizinis pajėgumas ir sveikata. Silpnesnės sveikatos ir mažesnio fizinio pajėgumo vaikams fizinis krūvis normuojamu individualiai, skiriamas papildomas laikas individualiam bei grupiniam darbui. Pirmenybė teikiama fiziniams ir sveikatą stiprinantiems pratimams, žaidimams. Fizinės veiklos metu vaikai skatinami judėti. Nenaudojami jokie prievartiniai būdai kategoriški reikalavimai. Vaikai skatinami reikšti iniciatyvą, pažinti savo fizines galias, kūno veiklos principu varžytis ir lenktyniauti, tačiau neskirstomi į gabius ir negabius sportui. Reguliariai rengiamos sporto pramogos, sveikatos valandėlės, vasaros, rudens ir žieir šventės, sveikatos dienos, savaitės, judrieji žaidimai ir kita veikla.

VAIKO VEIKLA SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA JAUNESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ VEIKLA (3-5 metų) VYRESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ VEIKLA (5-6 metų) Gebėjimas suvokti save kaip asmenybę Bendraudamas su bendraamžiams pasako savo vardą, pavardę. Tyrinėja ir bando pavadinti pagrindinių kūno dalių paskirtį, atranda lyčių skirtumus, tyrinėja kūno dalių judesius, jų koordinacijas. Bendraudamas pristato save (vardą, pavardę, adresą, namų telefoną). Pokalbiuose aiškina kelią nuo namų iki darželio. Papasakoja apie tėvų darbovietę jų specialybę. įvardina pagrindines savo kūno dalis: žiūrėdami enciklopedijas, aiškinasi kaip plaka širdis, teka kraujas, virškinamas maistas. Ugdo gražią laikyseną, eiseną. Gebėti saugiai elgtis buityje ir kelyje Mokosi elgtis gatvėje, pereiti šviesoforų reguliuojamą sankryžą, pratinasi saugiai žaisti ir bėgioti kieme. Sužino, kaip atsargiai elgtis su nepažįstamaisiais. Žino, kaip saugiai elgtis kelyje, gatvėje, pratinasi važinėtis dviratukais, paspirtukais, laikytis eismo taisyklių. Žino į ką kreiptis, nutikus bėdai ir nelaimei. Atsargiai elgiasi su nepažįstamaisiais. Mokosi gerbti fizinę negalią turintį žmogų. Bendradarbiavimo įgūdžiai Asmens higiena įgyja elementarių savikontrolės įgūdžių. Sužino apie kai kuriuos nepageidaujamus įpročius, (pyktį, užsispyrimą, tingėjimą). Supranta savo dvasinį pasaulį ir kitų žmonių nuotaiką, jausmus. Sužino, kad šeima yra labai svarbi, kad joje saugu, ramu ir gera. Mokosi higienos įgūdžių, padedant auklėtojai, sužino kad švara ir tvarka padeda būti sveiku. Iš patirties žino, kad akys padeda pažinti supantį pasaulį. Supranta kito vaiko emocines nuostatas, derina 1 savąsias nuostatas bendraujant ir bendradarbiaujant (paguosti, i nuraminti, pasidžiaugti kartu j su juo). Supranta, kad žmogus yra j ne tik kūnas, kad turi turėti gerą širdį. Suvokia kitų šeimos narių nuotaiką, interesus, kartu džiaugiasi ir kartu liūdi. Žino švaros, tvarkos ryšį su sveikata, kada ir kaip naudotis asmens higienos priemonėmis. Sąmoningai saugo akis. Moka taisyklingai sėdėti bei žino kad akių sveikata

Veikla ir poilsis priklauso nuo sėdėsenos ir atstumo. Suvokia, kad miegas yra Žino, kaip aktyvi veikla ir reikalingas žmogaus sveikatai. miegas palaiko gerą nuotaiką ir Išmoksta atsipalaiduoti, kai sveikatą. jaučiasi pavargęs: pagulėti, Geba atsipalaiduoti, pasėdėti, pakeisti veiklos pobūdį. nusiraminti: pabėgioja, pašūkauja išliedamas emocijas. Pailsi žaisdamas, vartydamas knygeles. Mityba ir sveikata Sužino apie sveiką maistą, pratinasi maitintis sveikai, bei sužino apie daržovių ir vaisių naudą sveikatai. Mokosi kultūringo elgesio prie stalo. Sužino apie pagrindines maisto medžiagas: angliavandenius, baltymus, riebalus, vitaminus, mineralines medžiagas. Pradeda suvokti, jog maistas reikalingas, kad augtume, būtume sveiki ir žvalūs. Tobulina tinkamus maitinimosi ir mandagaus elgesio įgūdžius. Grūdinimasis Žaidžia gryname ore, grūdinasi vandeniu, oru, saule. Pratinasi rengtis, atsižvelgiant į metų laiką ir oro temperatūrą. Supranta grūdinimosi svarbą suvokia, kad grūdinimasis apsaugo nuo ligų, stiprina sveikatą gerina nuotaiką. Tobulina grūdinimosi įgūdžius ir įpročius. Stengiasi pasikeisti aprangą kai suprakaituoja ir sušąla. Fizinis aktyvumas Sąmoningai, aktyviai juda, žaidžia judriuosius žaidimus. Ugdo motoriką: tobulina ėjimo, bėgimo, šuolių, metimų, laipiojimo judesius. Lavina koordinaciją greitumą vikrumą pusiausvyrą. Atlieka elementarius judesius plokščiapėdystės profilaktikai ir taisyklingai laikysenai ugdyti. Lavina reakciją į girdimuosius signalus, greitį. Pratinasi dalintis žaislais ir inventoriumi. Žaidžia lenkų ir lietuvių liaudies judriuosius žaidimus, Išsiugdo poreikį mankštintis, sportuoti. Ugdo motoriką: išmoksta įvairių pagrindinių judesių atlikimo būdų. Lavina atskirų kūno dalių ir viso kūno koordinaciją: vikrumą jėgą pusiausvyrą. Atlieka fizinius pratimus plokščiapėdystės profilaktikai ir taisyklingai laikysenai ugdyti. Išmoksta adekvačiai reaguoti į įvairius signalus žaidybinėje situacijoje. Išmoksta savarankiškai žaisti kieme, aikštelėje, laikosi žaidimus, padedant auklėtojai

Dalyvauja pramogose, šventėse, sveikatos dienose ir savaitėse. saugaus elgesio taisyklių. Išmoksta įvairių žaidimų ir moka juos žaisti su bendraamžiais be auklėtojos pagalbos. Dalyvauja linksmose pramogose, viktorinose, konkursuose, estafetėse, šventėse, sveikatos dienose ir savaitėse. Praktikuoja geranorišką, garbingą ir nuotaikingą rungtyniavimą ir lenktyniavimą. Išmoksta žaisti judrius žaidimus, turinčius krepšinio, futbolo, kvadrato veiksmų. įgyja žinių apie sportą ir jo sąsają su sveikata. 4.7 PAŽINIMO KOMPETENCIJA Į STEBUKLINGĄ GIMTINĖS GROŽĮ... Uždaviniai: Sudaryti sąlygas pažinimo kompetencijai ugdyti, suteikti vaikui galimybę stebėti, tyrinėti atrasti, dalytis patirtimi, klausinėti, klausytis pasakojimų, skaitymo, gamtos ir muzikos garsų, dairi Padėti vaikui įgyti žinias apie save ir kitus, sociokultūrinę aplinką (šeimą, kaimynai bendruomenę, bei žmonių darbus ir ryšius joje, padėti pažinti gimtinę ir Tėvynę). Padėti vaikui suvokti, jog jis gamtos dalis, perprasti žmogaus, jo veiklos ir gamtos ryšys pajusti pagarbą Gyvybei ir Žemei. Ugdyti bendrą supratimą apie laiką, erdvę, daiktus joje, jų dydį, formą, spalvą, svorį paviršių; kiekį ir jo žymėjimą skaičiumi; visumą, jos elementus, ryšius, operacijas, struktūras. Skatinti domėtis artimiausioje aplinkoje esančiais gyvūnais ir augalais, kai kuriais negyvosios gamtos objektais ir reiškiniais, susipažinti su vaikui prieinamomis gyvybės stadijomis. Plėsti ir turtinti žodyną, ugdyti kalbą: pavadinti, aiškinti, apibūdinti daiktus, reiškinius žodžiais perteikti savo patirtį kitam ir suprasti kito perteikiamą informaciją. Patirtus įspūdžius ir išgyvenimus fiksuoti vaizdais, išreikšti žodžiais, judesių ir gestų kalba, perkelti į žaidimus ir meninę veiklą. Pedagogų veiklos kryptys ir nuostatos: Grupėje kuriama pažinimo kompetencijai pritaikyta aplinka: parūpinama priemonių geriau pažinti save, žmogų, jo gyvenimo būdą, tarpusavio santykius, bendruomenę, gimtinę, auginamos gėlės ir kiti augalai, laikomos žuvytės, papūgėlės vėžliukai ir kiti gyvūnėliai, yra įvairios gamtinės medžiagos. Pasiūloma įdomių stebėjimų, įvairaus darbo grupėje ar gamtoje, skatinama vaikus daryti atradimus, išvadas po tyrinėjimų, eksperimentavimo. Vaikai skatinami atkreipti dėmesį į natūralias ir žmogaus sukurtas medžiagas, gyvosios (augalus, gyvūnus) ir negyvosios gamtos bei socialinius kultūrinius reiškinius, jų atvaizdus. Mokoma skaičiuoti daiktus, sudaromos sąlygos manipuliuoti daiktais, lyginti, laisvai

tyrinėti, eksperimentuoti su jais; padedama užrašyti stebėjimų ir tyrinėjimų kelią bei atradimus, sudaromas metų ratas, augalo, gyvūno ar žmogaus gyvenimo linija. Vaikams organizuojamos iškylos, kuriose vaikai stebi, aiškinasi, atranda, daro išvadas. Įvairiomis temomis, projektine veikla ugdomi bei lavinami vaikų pažintiniai procesai, išlaikoma dama tarp pažintinės veiklos ir sveikos gyvensenos. Teikiama pirmenybė vertybinėms nuostatoms: vaikas skatinamas pajausti, pasigrožėti, saugoti, prisiimti atsakomybę. Siekiama patenkinti kiekvieno vaiko individualius pažinimo interesus, atsižvelgti į pasaulio pažinimo ypatumus. VAIKO VEIKLA PAŽINIMO KOMPETENCIJA JAUNESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ VEIKLA (3-5 metų) VYRESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ VEIKLA (5-6 metų) Gebėti pažinti ir valdyti savo kūną Vaikas įgyja žinių apie tai, kad kūnas juda erdvėje, stebi ir klausosi grožinės literatūros, dalyvauja meninėje veikloje. Vaikas išbando įvairius savo pažinimo būdus, klausinėja, aiškinasi, tyrinėja vaikų ir suaugusiųjų skirtumus, ieško informacijos enciklopedijose, atranda ir savo patyrimą išreiškia meninėje veikloje, vaidyboje. Gebėti skaičiuoti, pažinti skaitmenis ir suprasti kelintinį skaičiavimą v Žaisdamas, manipuliuodamas su daiktais, skaičiuoja ir atskaičiuoja iki 5, sudaro daiktų grupes, skaitmenis naudoja meninėje ir kitoje veikloje. Skaičiuoja ir atskaičiuoja iki 10, lygina, gretina, atima, sudeda, ženklina, atranda skaitmenų panaudojimo galimybes. Gebėti atlikti operacijas su daiktais ir jų grupėmis Manipuliuodamas su daiktais, lygina juos, vartoja dydį ir kitus daiktų požymius nusakančias sąvokas Lygina, matuoja daiktus, naudodamas sąlyginius matus. Gretina, aiškinasi, apibūdina, atlieka problemines užduotis, naudoja grafinius ženklus.

Turėti supratimą apie daiktų formą Stebėdamas, manipuliuodamas atranda formų įvairovę, pažįstamas formas (apskritimą, kvadratą, trikampį, stačiakampį), jas grupuoja, naudoja piešdamas, tapydamas, atlikdamas aplikacijas. Rankų darbeliams, konstravimui naudoja įvairias erdvines formas, jas pavadina, grupuoja pagal formą, atranda aplinkoje. Gebėti orientuotis erdvėje, skiria erdvinius daikto santykius su savimi ir kitų daiktų atžvilgiu Tyrinėja erdvę, juda nurodyta kryptimi, skiria erdvinius daikto santykius su savimi. Orientuojasi stalo, popieriaus paviršiuje. Sudarydamas įvairius planus, maketus, piešdamas vaizduoja daiktų padėtį ir skiria erdvinius daikto santykius kitų daiktų atžvilgiu. Konstruodamas, statydamas suvokia erdvės išnaudojimo galimybes. Gebėti orientuotis laike, pažinti metų laikus, mėnesius, savaites, paros dalis Stebėdamas, klausydamas grožinės literatūros, žaisdamas, piešdamas, vaidindamas intuityviai suvokia laiko tėkmę, vartoja sąvokas apibūdinančias paros ir metų laikų tėkmę. Metų laikų, mėnesių, savaičių, paros tėkmę skiria pagal gamtos pokyčius, tradicinių darbų pobūdį, šventes, stebėdamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, atrasdamas, klausydamas grožinės literatūros kūrinių, pasakojimų. Gebėti skirti naminius ir laukinius gyvūnus, žino jų naudą Stebi grupėje turimą gyvūną ir juo domisi, mokosi elgtis su jau Žiūrinėdami paveikslus, knygelių iliustracijas, klausydami grožinės literatūros kūrinių, gauna žinių apie gyvūnus ir jų gyvenimo būdą, žaisdami imituoja judesius ir kalbą, vaidina. Piešia, tapo, lipdo, kerpa jų atvaizdus. Ieško informacijos enciklopedijose, klausosi informacinių tekstų, grožinės literatūros, žiūrinėja paveikslus, nuotraukas. Tyrinėja, stebi, diskutuoja, sudaro gyvybės ratą. Globoja, prisiima atsakomybę. Gebėti skirti augalus, jų dalis. Žinoti jų naudą Žiūrinėdami paveikslus, knygelių iliustracijas, klausydami grožinės literatūros kūrinių gauna žinių apie augalus. Stebi grupėje augančias gėles (augimą, lapų bei žiedų skleidimąsi, eksperimentuoja); Ragauja, vaisius ir daržoves Stebi, tyrinėja, atranda jų savybes ir naudą. Piešia, tapo, lipdo, kerpa, klijuoja. Ieško informacijos enciklopedijose, klausosi informacinių tekstų, grožinės literatūros, žiūrinėja paveikslus, nuotraukas, sudaro kolekcijas. Vaikai išreiškia įspūdžius (pasakojimuose, piešiniuose, lipdyme) apie gyvūną. Tyrinėja, aiškinasi, apibūdina, diskutuoja, atranda, vaizduoja meninių priemonių pagalba.

Gebėti pažinti negyvosios gamtos objektus, oro ir klimato reiškinius Stebėdami, žaisdami, klausydamiesi grožinių kūrinėlių, intuityviai supranta vandens, smėlio savybes, pažįsta oro ir klimato reiškinius, juos įvardina, apibūdina. Tyrinėja, stebėti, ieško informacijos, piešia, dainuoja vaidina, aiškinasi, atranda, pastebi dangaus kūnų ir kitokių reiškinių poveikį. DARBAS - PASIRENGIMO GYVENIMUI MOKYKLA Praktinių įgūdžių ugdymas ir įtvirtinimas Darbas gamtoje Prižiūri gėles (laisto, dulkes valo, žemes purena ir kt.); Globoja gyvąją gamtą (kelia inkilus, kabina lesyklėles); Prižiūri gyvūnus grupėje: valo narvelius, keičia smėlį, pasirūpina maistu. Veža maisto atsargas į mišką (bado metu). Dalijasi gamtoje patirtais Ruošia maisto atsargas įspūdžiais (pasakoja, piešia, paukšteliams žiemai (renka sėklas, atkartoja judesiais). džiovina, saugo). Susipažįsta ir padeda naudotis įrankiais: kastuvėliu, grėbliuku, neštuvais, karučiu. Grėbsto lapus, šluoja takelius. Purena žemę gėlyne. Renka medžių ir žolynų sėklas, akmenėlius, šakeles, žieves, džiovina ir panaudoja meniškiems darbeliams. Kartu su tėveliais gamina lesyklėles, inkilus. Pavasarį ruošia žemę sėklų daiginimui. Vasara laisto sausą smėlį smėlio dėžėse. Džiovina lapus, žiedus, stebi medį įvairiais metu laikais. Suvokia, kodėl reikia dirbti vieną ar kitą darbą. Tvarko*aplinką, padeda suaugusiems. Padeda suaugusiems tvarkyti gėlyną. Žiemos metu valo takus, aptarinėja savo darželio teritorijoje dekoratyvinius spygliuočius. Stato sniego pilis, ledo kalnelius. Tyrinėja, stebi, sėja į dėžutes gėlių ir daržovių sėklas. Prižiūri gėles savo grupės žaidimų aikštelėje: purena žemę, ravi, laisto. Prižiūri, laisto darželio teritorijoje beržyną. Viskas ir visi gamtoje susiję Pirmas šaltinis - pasakos, iš kurių vaikai mato virtinę įvykių, kurie baigiasi nelaime. Taip ir gamtoje, vienas reiškinys susijęs su kitu. Žaisdami vaikai įsitikina gamtos pusiausvyros trapumu, vienų faktorių priklausomumą nuo kitų (nebus augalų, lietus išplaus dirvožemį, gyvūnai neturės kuo maitintis ir t.t.). Žino apie egzistuojantį ryšį tarp įvairių reiškinių gamtoje. Vaikams sudaromos situacijos, jie patys mąsto ir nustato tą priklausomybę. Žino - kodėl negalima plauti mašinų prie ežerų ir upių?; kas bus jeigu šiukšlinsi gamtoje?; kodėl negalima deginti žolės? Vaikas ugdo požiūrį, kad

Vaiko kūryba, pasakojimai apie žmogaus ir gamtos ryšius, pasakų kūrimas, emocijos, saviraiška - visa tai suformuoja vaiko požiūrį į gamtą, kuris išlieka visam gyvenimui. Žino vandens savybes: vandens lašelio kelionė, vanduo buityje. Fantazuoja ( apie ką gieda paukštelis, kaip vaikšto varna ir kt.); apie ką ošia medžiai; kur bėga vabaliukas. Žino, kad miškas - namas kuriame gyvena: žolynai, krūmai, medžiai, gyvūnai. gamtoje nėra nieko menko, nereikalingo. Supranta apie vandenį, jo savybes, vandens reikšmę gyvybei: oro reiškiniai, lietus, sniegas, kruša, lijundra, rasa ir kt. Žino ir įvardina: Lietuvos upes, ežerus, Baltijos jūrą ir kt. Žino Lietuvos vandens augalus, gyvūnus, paukščius ir t.t. Palygina medį su žmogumi, atranda panašumus. Žino, kad vaistiniai augalai - mažoji vaistinėlė (vaistažolių rinkimas, arbatos gėrimas. PILIETINIS UGDYMAS Turėti žinių apie gimtinę, Tėvynę v Žiūrinėdami knygeles, paveikslus, klausydamiesi grožinės literatūros, per įvairią meninę veiklą susipažįsta su gimtinės gamta, papročiais, atributika. Ugdo tautos tradicijas, kultūros dvasią, suvokia meilę savo gimtinei, Tėvynei. Vaikai žino, kad Lietuvoje gyvena žmonių (rusai, lietuviai, baltarusiai, lenkai ir t.t.). Susipažįsta su Lietuvos simbolika (trispalvė, herbas). žino, kas yra gimtinė( moka patarlių, priežodžių). Tradicinėse Lietuvos valstybės ir Nepriklausomybės atkūrimo dienų šventėse įtvirtinamos žinios apie simboliką, lietuvių liaudies tradicijas (šoka ratelius, tautinius šokius, dainuoja liaudies dainas). Vaikas klausosi grožinės literatūros, pasakojimų, padavimų apie artimiausius gamtos ir kultūros objektus, vyksta į ekskursijas, piešia, dainuoja, klausosi muzikos įrašų. Suvokia meilę Tėvynei, savo žemei, gamtai. Žino, kad Lietuvoje gyvena kitų tautybių žmonės. Pažįsta ir įvardija bei pasakoja apie Lietuvos simboliką (trispalvė, herbas, himnas). Žino padavimus apie Lietuvos istoriją, svarbiausius istorinius įvykius. Žino ir įvardija stambiausius Lietuvos miestus. Žino ir keliauja po savo gimtojo miesto įžymiausias vietas: Tiškevičiaus rūmai ir parkas, geležinkelio stotis, kilimų fabrikas ir t.t.; rajono: Trakų pilis, sostinės: Gedimino pilis, televizijos bokštas ir kt. Susipažįsta su jų praeitimi, dabartimi.

Uždaviniai: 4.8 KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA MOKI ŽODĮ - RASI KELIĄ" Skatinti vaiko norą domėtis kitais žmonėmis, nusiteikti bendravimui, skatinti kasdien bendravimą. Ugdyti vaiko pagarbą gimtajam žodžiui ir tautos kultūrai, padėti suvokti save kaip tau'/ kultūros puoselėtoją. Tenkinti vaiko norą bendrauti ir pažinti pasaulį. Sudaryti sąlygas ir pratinti naudotis kalba kaip universalia saviraiškos priemone - ugdymosi vaiko gebėjimus reikšti mintis, jausmus, pasakoti patirtus įspūdžius, reikšti savo nuomonę. Sudaryti sąlygas klausytis ir girdėti įvarius aplinkos garsus ir įvairaus stiliaus tekstus. Skatinti vaiko norą pasakoti, klausinėti, atsakinėti, deklamuoti, žaisti žodžiai taisyklingai tarti garsus. Sužadinti vaikų domėjimąsi knyga, sudominti grafiniais simboliais, skatinti domėtis skaitymu ir rašymu. Pratinti įsiklausyti į draugo, pedagogo kalbą, išgirsti pateikiamą informaciją, pajų kalbėtojo emocijas. Skatinti vaiką įvairiomis priemonėmis išreikšti savo kūrybiškumą. Pedagogų veiklos kryptys ir nuostatos: Sudaromos tinkamos sąlygos kalbiniam vaiko aktyvumui, siekiama malonaus ir naudi r bendravimo. Kalbamasi su vaikais individualiai jiems žaidžiant ar ką nors veikiant grupelėmis, nuo ; atkreipiamas dėmesys į vaiko jausmus, išgyvenimus, įspūdžius. Kryptingai, individualiai bendraujama su vaikais iš kitakalbių šeimų. Vaikai skatinami mėgdžioti pedagogo kalbą. Pedagogas kalba aiškiai, taisyklinga turtinga ir vaizdinga kalba. Sudaromos sąlygos įvairiems žaidimams žaisti, siekiama, kad ugdytiniai įgytų pagrindinius bendravimo įgūdžius. Organizuojami pasivaikščiojimai, išvykos, ekskursijos. Jų tikslas - praturtinti va : vaizdinius. Glaudžiai bendradarbiaujama su kitais pedagogais ir tėvais. Sistemingai pastebimi vaiko kalbos pokyčiai ir nuolat skatinama pažangą (pasiekimai).

VAIKO VEIKLA KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA JAUNESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ VEIKLA (3-5 metų) VYRESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ VEIKLA (5-6 metų) BENDRAVIMAS Gebėti bendrauti su suaugusiais Pasitikėti savimi bendraujant su kitais Pastebėti ir žaismingai įvardyti kito nuotaiką, reikšti ir atpažinti jausmus bei ketinimus. Gebėti naudotis įvairiomis komunikacijos priemonėmis Bendrauja su tėvais, auklėtoja, auklėtojos padėjėja. Vaikas domisi kitais žmonėmis. Jaučia suaugusio meilę, prieraišumą ir atsako tuo pačiu. Bando paguosti, padėti kitiems, moka nusakyti žodžiu savo jausmus. Užmezga kontaktą su vaikais bendraamžiais, siūlo ką nors veikti. Bendrauja su įstaigos darbuotojais, svečiais. Pakviečia žaisti, dirbti kartu vieną ar kelis nepažįstamus vaikus. Vaikas pratinasi pakalbinti kitą, susipažinti, pakviesti į ratą, prisistatyti. Išgirdęs prisistatančiojo vardą, vaikai sugalvoja ir prie vardo prideda draugui tinkamus" nuotaikingus žodžius. Vaikai tyrinėja, ar įmanoma atpažinti kito jausmus ir ketinimus. Kalbasi telefonu su tėvais, kitomis vaikų grupėmis. Auklėtojai padedant, siunčia laiškus tėveliams, vaikams... Suvokia meninio judesio vaizdą, humoristinių paveikslėlių vaizdą, komunikacinę prasmę. Laikytis bendravimo ir elgesio taisyklių Gebėti bendraujant keistis, dalintis pažintine informacija. Vaikas pasisveikina, atsisveikina, padėkoja. Klausinėja suaugusio apie daiktus, reiškinius, jų savybes. Kultūringai elgiasi įvairiose situacijose. Keičiasi turima informacija su bendraamžiais apie sudėtingus reiškinius, priežastinius ryšius, techniką, kosmosą (tyrinėja, eksperimentuoja). GIMTOJI KALBA KLAUSYMAS Gebėti girdėti, klausytis, išklausyti. Gebėti suvokti kalbos grožį Klausosi šalia esančio asmens, stengiasi suprasti. Jaučia kalbos melodingumą, gamtos garsų Girdi, suvokia ir perteikia pasakojimą, sekimą, deklamavimą, skaitymą. Klausosi smulkiosios tautosakos įrašų, paukščių

skambesį pamėgdžiojimuose, balsų pamėgdžiojimų, gamtos dainuojamoje tautosakoje ir garsų, stengiasi juos atpažinti trumpuose eilėraštukuose. gamtoje, juos atkartoja. Gebėti atliepti pasakojimą, Atliepia šypsena, dėmesiu, skaitymą, deklamavimą ir gestu, žvilgsniu. pokalbį. Skaitytus kūrinius vaizduoja inscenizavimu, pantomima, piešiniu. KALBĖJIMAS Turėti kalbinio bendravimo patirtį Bando kalbėti apie tai, ką Planuoja veiklą, kalbasi iš karto galvoja, ką veikia. su kelių vaikų grupėmis, Bando užmegzti dialogą. reguliuoja savo balso tembrą. Gebėti įvardyti atliekamus veiksmus, objektus, santykius tarp žmonių, visa kas gyva, įvardyti, nusakyti būsenas Įvardija paprastais žodžiais kasdien matomus daiktus, žmones, gamtos reiškinius, gyvulius, augalus. Vaikas įvardija suvokiamų objektų savybes. Gebėti pasakoti ir atpasakoti Pasakoja apie suvokiamus žaislus, žaidimus, žmones, gamtos reiškinius gyvulius ir augalus. Įvardija nuolat aplinkoje matomus veiksmus. Trumpai pasakoja apie paveikslėlį. Auklėtojai padedant, atpasakoja pasakėles, apsakymėlius, savo kalbą palydi gestais, mimika. Pasakoja apie savo šeimą. Pasakoja pagal paveikslėlių serijas. Jaučia pasakojimo pradžią, pabaigą, pasakojimo visumą. Inscenizuoja trumpus grožinės literatūros kurinių ištraukas. Žaidžia" žodžiais, kuria žodžius, tekstus, pasakas, reiškia kūrybinę iniciatyvą. RAŠYTINE KALBA Domėjimasis parašytu žodžiu, simboliais Vaikas varto knygeles, skaito" knygelių paveikslėlius. Pažįsta elementarius simbolius, pratinasi jais žymėti daiktus. Manipuliuoja įvairios medžiagos raidėmis. Dėlioja paveikslėlius su užrašytomis raidėmis. Dėlioja ties daiktais korteles su daiktais ir jų pavadinimais. Sugalvoja knygelėm pavadinimus. Pažįsta tolimesnės aplinkos simbolius. Braižo" gyvenamųjų patalpų, gatvių planus. Analizuoja žemėlapį. Daiktus žymi kortele su užrašytu savo vardu. Rašo sau. Rašo smėlyje, molyje su pagaliukais, akmenukais ir kita. Suranda knygoje žodžius, kuriose yra jo vardo raidės. KALBOS PRIEMONES Gebėti aiškiai ir taisyklingai tarti visus gimtosios kalbos garsus Vaikas pratinasi taisyklingai vartoti kalboje ilguosius ir trumpuosius balsius. Nustato pirmą ir paskutinį Taisyklingai vartoja kalboje gimtosios kalbos balsius. Diferencijuoja priebalsius. Atlieka garsinę žodžių

Gebėti vartoti kalboje būdvardį, veiksmažodį, daiktavardį ir jo mažybines formas. žodžio garsą. Nusako žinomų daiktų keletą požymių. Vartoja kalboje esamojo laiko veiksmažodžius. Taisyklingai vartoja kalboje vaikų ir suaugusių vardus. Nevartoja kalboje žargoninius vardus. analizę. Nusako žodžio ilgumą. Vartoja kalboje būdvardžių, daiktavardžių, veiksmažodžių įvairias gramatines formas, būseną nusakančius veiksmažodžius bei jaustukus. Taisyklingai vartoja kalboje pavardes, vietovardžius. Netoleruoja svetimos žodžių tvarkos. 4.9 MENINĖ KOMPETENCIJA Uždaviniai: Atsižvelgiant į vaikų amžiaus psichofizinius ypatumus, sudaryti sąlygas meninei veiklai. Sukurti tokią emocinę atmosferą, kur kiekvienas vaikas jaučiasi pakankamai gabus menui mylimas ir reikšmingas. Sudaryti sąlygas suvokti liaudies meną ir bendrąją dvasinę kultūrą. Sudaryti sąlygas intuityviai suvokti meno kūrinius Sudaryti sąlygas įsitraukti į meninę veiklą, atsiskleisti joje, pažinti save, tenkinti ir pratinti prigimtinius poreikius grožiui, gėriui, geranoriškam bendravimui. Žadinti vaiko kūrybiškumą, puoselėti kūno laisvumą, mąstymą ir veiksmingumą. Sudaryti sąlygas gabesniems vaikams išreikšti savo kūrybinius sugebėjimus meninėje veikloje. Skatinti vaikų meninę veiklą įvairiomis formomis. Pedagogų veikla: Sudaromos galimybės vaikui patirti meninės raiškos gebėjimus. Sukuriama emocinė atmosfera, kur kiekvienas vaikas jaučiasi pakankamai gabus menui (dailei, muzikai, vaidybai) mylimas ir reikšmingas. Sukaupiamos vaizdinės priemonės, skatinančios aktyvią meninę veiklą (audio įrašai, žaislai, paveikslai, gamtos vaizdai, muzikinės kortelės, muzikos instrumentai ir kt.). Siūlomi ugdymo uždavinius atitinkantys meno kūriniai bei parenkami įvairių žanrų, atlikimo rūšių muzikos kūriniai, tinkantys visų amžiaus grupių muzikinei veiklai. Į vairiai skatinama vaikų veikla: muzikos valandėlėse, šventėse, savarankiškai muzikuodami, vakaronėse. Muzika pritaikoma įvairioje kitoje veikloje. Pirmumas teikiamas tradicinėms tautos vertybėms, liaudies muzikos vertės suvokimui. Lavinamas vaikų muzikinis suvokimas. Klausomasi ir atliekami įvairūs muzikiniai žanrai: lopšinės, rateliai, žaidimai, šokiai, instrumentinė muzika ir kt. Meninė veikla siejama su etninėmis tradicijomis, kalendorinėmis šventėmis ir kt. Formuojama emocinė kultūra, pratinama deramai elgtis viešumoje koncertų salėje, teatre, pramogose) Klausantis įvairių muzikinių kūrinių, mokantis rusų ir lietuvių liaudies dainų, ratelių, šokių, įgyjamos žinios apie gamtą, muziką, aplinką, sveikatą, tautos praeitį, tradicijos, kitas meno šakas. Muzika, menu turtinamas vaikų žodynas, lavinami balso ir artikuliacijos organai, gaivinami senieji tautos žodžiai.

Lavinami įvairūs kūno judesiai, išraiška, taisyklinga laikysena, pratinama taisyklingai kvėpuoti ir tiksliai intonuoti. Grojant muzikiniais instrumentais, stiprinami ir lavinami raumenys, judesių koordinacija, plaštakų bei pirštų motorika, ugdomas ritmo jausmas. VAIKO VEIKLA MENINĖ KOMPETENCIJA JAUNESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ VEIKLA (3-5 metų) VYRESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ VEIKLA (5-6 metų) PIEŠIMAS- TAPYMAS Atrasti pasaulį, išreikšti save linijomis. Klausydamiesi muzikos kūrinių, reiškia savo nuotaiką linijomis, spalvomis,. Vaikas naudoja įvairias grafikos priemones ir medžiagas, eksperimentuoja, atranda įvairias linijas, juosteles ir kt. Naudoja mišrią techniką, vaško kreideles, akvarelę, piešia ant drėgno storesnio popieriaus. Dėlioti linijinius piešinius ornamentus. Piešia su pagaliukais, šiaudeliais, pušies spygliais ir kt. Guašu, akvarele štampuoja ir kt. teptukais, trintukais, lapais, medžio žievelėmis