Raseinių rajono savivaldybės plėtros iki 2020 metų strateginis planas RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ PATVIRTINTA Raseinių rajono 1 savivaldybės tarybos 2

RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ PATVIRTINTA Raseinių rajono 1 savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 362

2 RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS IKI 2020 METŲ STRATEGINIO PLANO RENGIMO DALYVIAI RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA Edmundas Jonyla Gediminas Kazys Galubauskas Liudas Kavaliauskas Ona Babonienė Dalia Tamulienė Julius Daugiala Antanas Kilčauskas Juozas Bražas Jordanas Kenstavičius Valdemaras Jacikas Vaclovas Šimaitis Kristina Bartkutė Petras Vežbavičius Vidmantas Karabinas Ramūnas Maciukevičius Dainius Kačiušis Romaldas Zubiela Vaidas Kuzmarskis Gitana Rašimienė Linas Dargevičius Kęstutis Kordušas Antanas Vizbaras Sigitas Vaičius Kęstutis Skamarakas Dainius Šadauskis Lietuvos socialdemokratų partija Lietuvos socialdemokratų partija Lietuvos socialdemokratų partija Lietuvos socialdemokratų partija Lietuvos socialdemokratų partija Lietuvos socialdemokratų partija Lietuvos socialdemokratų partija Lietuvos socialdemokratų partija Naujoji sąjunga (socialliberalai) Naujoji sąjunga (socialliberalai) Naujoji sąjunga (socialliberalai) Naujoji sąjunga (socialliberalai) Partija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) Partija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) Partija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) Partija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) Darbo partija Darbo partija Darbo partija Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) Lietuvos krikščionys demokratai Lietuvos krikščionys demokratai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

3 RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS IKI 2020 METŲ STRATEGINIO PLANO RENGIMO DALYVIAI STRATEGINIO PLANAVIMO KOMISIJA Komisijos pirmininkas Komisijos nariai: Juozas Bražas Linas Dargevičius Valdemaras Jacikas Dainius Šadauskis Darius Ulickas Sigitas Vaičius Romaldas Zubiela Petras Vežbavičius, Savivaldybės meras Lietuvos socialdemokratų partija Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) Naujoji sąjunga (socialliberalai) Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis Naujoji sąjunga Lietuvos krikščionių demokratų partija Darbo partija RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS IKI 2020 METŲ STRATEGINIO PLANO RENGIMO DARBO GRUPĖ Darbo grupės vadovas Darbo grupės nariai: Indrė Antanaitienė Valmantas Bentnorius Algirdas Gricius Alina Jonikienė Regina Klevinskienė Kristina Krikštanaitė Aldona Krivickienė Angelė Palekienė Robertas Pareigis Gražina Pečkaitienė Regina Petreikienė Antanas Česlovas Rekštys Rimantas Simonavičius Loreta Sirvidienė Jonas Tamošaitis Arvydas Žukauskas Darius Ulickas, Raseinių r. sav. administracijos direktorius Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Administracijos direktoriaus pavaduotojas Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Biudžeto skyriaus vedėja Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Raseinių seniūnijos seniūnas Informacinių technologijų ir komunikacijos skyriaus vedėjas Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Kaimo reikalų skyriaus vedėjas

4 RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS IKI 2020 METŲ STRATEGINIO PLANO RENGIMO POGRUPIS Alfredas Brauklys Gitana Evseičikienė Nijolė Kalikaitė Verutė Sabaliauskienė Benediktas Siliūnas Kęstutis Užemeckas Raseinių rajono kultūros centro direktorius Raseinių darbo biržos darbo rinkos programų skyriaus vedėja Raseinių kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotoja Kauno teritorinės statistikos valdybos vyriausioji statistikė Raseinių r. sav. VšĮ Raseinių verslo informacijos centro direktorius Raseinių rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS IKI 2020 METŲ STRATEGINIO PLANO RENGIMO KONSULTANTAI VšĮ Socialinės ir ekonomikos plėtros centras, VšĮ Lietuvos savivaldybių asociacijos mokymo ir konsultavimo centras konsultantai: Alvydas Aleksandravičius, Jonas Mickus, Vytautas Mickus, Eglė Samsonovienė.

TURINYS RASEINIŲ KRAŠTO VIZIJA...7 1. BENDRA GEOGRAFINĖ RAJONO SAVIVALDYBĖS PADĖTIS IR APIBŪDINIMAS...8 2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI...9 2.1. GYVENTOJAI... 9 2.2. GYVENTOJŲ TARPTAUTINĖ IR VIDINĖ MIGRACIJA... 13 2.3. DEMOGRAFINĖ SITUACIJA IR NATŪRALI GYVENTOJŲ KAITA... 14 2.3.1. Raseinių rajono savivaldybės žmogiškųjų išteklių SSGG analizė...29 2.3.2. Suderinamumas su nacionaliniais dokumentais...31 3. SOCIALINĖ APLINKA...32 3.1. SOCIALINĖ APSAUGA... 32 3.1.1. Piniginė socialinė parama...32 3.1.2. Socialinės paslaugos...34 3.1.2. Socialinės apsaugos sektoriaus SSGG analizė...42 3.1.3. Suderinamumas su nacionaliniais dokumentais...43 3.2. ŠVIETIMAS IR UGDYMAS... 44 3.2.1. Ikimokyklinis ugdymas...44 3.2.2. Bendrasis lavinimas...47 3.2.3. Švietimo įstaigų materialinė bazė, finansavimas...53 3.2.4. Švietimas ir ugdymas SSGG analizė...55 3.2.5. Suderinamumas su nacionaliniais dokumentais...56 3.3. KULTŪRA... 58 3.3.1. Kultūros centro veikla...59 3.3.2. Bibliotekos...60 3.3.3. Muziejus, kultūros paveldas...62 3.3.4 Kultūros sektoriaus SSGG analizė...64 3.3.5. Suderinamumas su nacionaliniais dokumentais...65 3.4. SVEIKATOS APSAUGA... 66 3.4.1. Gyventojų sergamumas...67 3.4.2. Visuomenės sveikatos priežiūra...69 3.4.3. Sveikatos apsaugos sektoriaus SSGG analizė...70 3.4.4. Suderinamumas su nacionaliniais dokumentais...70 3.5. KRIMINOGENINĖ PADĖTIS... 72 3.5.1. Trumpa aplinkos SSGG analizė...74 4. EKONOMINĖ APLINKA...76 4.1. INVESTICIJOS... 76 4.1.1 Investicijų aplinkos SSGG analizė...78 4.2. PRAMONĖ IR PASLAUGOS... 78 4.2.1. Pramonės ir paslaugų sektoriaus SSGG analizė...85 4.3.TURIZMAS... 86 4.3.1. Turizmo sektoriaus SSGG analizė...92 4.4. ŽEMĖS ŪKIS... 94 4.4.1 Žemės ūkio sektoriaus SSGG analizė...98 5. TRANSPORTO IR INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA BEI APLINKOSAUGA...102 5.1. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA... 102 5.2. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA... 106 5.3 APLINKOSAUGA... 113 5.4. GYVENAMASIS BŪSTAS IR PATOGUMAI... 113 5.4.1. Inžinerinės infrastruktūros sektoriaus bei aplinkosaugos SSGG analizė...118 6. GAMTINĖ APLINKA...120 5

6.1 KRAŠTOVAIZDIS IR SAUGOMOS TERITORIJOS... 120 6.2. MIŠKO IŠTEKLIAI IR ŪKIS... 126 6.2.1. Gamtinės aplinkos SSGG analizė...129 7. RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS IKI 2020 METŲ STRATEGINIO PLANO PRIEMONIŲ PLANAS...130 7.1. PLĖTROS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO TIKSLAI... 130 7.2 PLĖTROS PRIORITETŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI... 131 7.3 PRIEMONIŲ PLANAS... 133 8. LITERATŪROS SĄRAŠAS...169 6

RASEINIŲ KRAŠTO VIZIJA 7 Raseinių kraštas - modernus Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, patogus ir saugus gyventi, viliojantis svečiuotis, patrauklus investuoti Modernus Rytų ir Vidurio Europos Siekiama prisidėti prie bendros Kauno regiono plėtros vizijos (Kauno apskritis - modernus Rytų ir Vidurio Europos žinių ekonomikos regionas, europinis mokslo, aukštųjų ir informacinių technologijų, kultūros bei turizmo centras <...>) įgyvendinimo. Piligrimystės centras Siekiama skatinti įsigilinti į dvasines vertybes, formuoti krašto, kuriame gyvena geri, svetingi gyventojai, dori, sąžiningi verslininkai, įvaizdį, pritraukiant turistus ir investuotojus. Šiluva - Lietuvos piligrimystės kelio ramstis, vienas svarbiausių maldininkų traukos centrų. Vieta, kur pirmą kartą Europoje apsireiškė Mergelė Marija (1608 m.) traukia ne tik Lietuvos, bet ir kitų pasaulio kraštų krikščionis. Patogus gyventi Siekiant užtikrinti aukštą gyventojų gyvenimo kokybę, turi būti sukurta efektyvi, kokybiška ir visiems gyventojams prieinama švietimo sistema, visų gyventojų grupių poreikius tenkinanti sveikatos, socialinių, kultūros ir sporto paslaugų infrastruktūra, modernizuota inžinerinė vandentvarkos bei kelių infrastruktūra. Patogi rajono savivaldybės geografinė padėtis. Saugus gyventi Siekiama užtikrinti viešąjį ir privatų gyventojų saugumą, tiek fizine, tiek socialine prasme (apšvietimo sistema, saugus eismas, policijos tarnybų darbas, socialinių paslaugų kokybė ir pan.). Viliojantis svečiuotis Šiluvos, Maironio tėviškės, Molavėnų piliakalnių, Dubysos regioninio parko ir kt. kultūros bei gamtos vertybių išsaugojimas ir efektyvus panaudojimas turizmo ir rekreacijos reikmėms, gali lemti patrauklų įvaizdį Kauno regiono ar net Rytų ir Vidurio Europos kontekste ir stipriai įtakoti rajono ekonominį ir socialinį gyvenimą. Plėtojama turizmo paslaugų kokybė, kaimo turizmas. Patrauklus investuoti Siekiama gerinti verslo sąlygas, ypatingą dėmesį atkreipiant į inžinerinės vandentvarkos bei kelių infrastruktūros modernizavimą, tarptautinių rajono Savivaldybės ryšių plėtrą. Skatinama plėtoti konkurencingą, aukštesnę pridėtinę vertę rajonui kuriančią pramonę, žemės, žuvininkystės, miškų ir maisto ūkį, su piligriminiu ir kultūriniu turizmu susijusius verslus, orientuotus į efektyvų vietos išteklių panaudojimą.

1. BENDRA GEOGRAFINĖ RAJONO SAVIVALDYBĖS PADĖTIS IR APIBŪDINIMAS 8 Raseinių rajono savivaldybė (toliau - Raseinių r. sav.) yra vakarinėje Lietuvos arba pietrytinėje etnografinio Žemaitijos regiono dalyje (žr. 1.1. pav.). Rajono savivaldybė priklauso Kauno apskričiai. Didžioji Raseinių r. sav. dalis yra Rytų Žemaitijos plynaukštėje, pietuose plyti Nemuno žemupio žemuma, o pietryčiuose, prie Dubysos upės, yra žemiausia rajono savivaldybės vieta (30 m virš jūros lygio). 1.1. pav. Raseinių r. sav. bendrame Lietuvos teritorijos žemėlapyje Šaltinis: Vikipedija, interneto enciklopedija, 2008 m. Raseinių r. sav. galima apibūdinti kaip vieną centrinių Lietuvoje, nes rajono savivaldybės teritoriją kerta tarptautinės reikšmės transporto koridoriai: A1 automagistralė Vilnius Kaunas - Klaipėda, A-12 automagistralės Ryga Kryžkalnis - Tilžė ir IA geležinkelio koridorius Ryga - Tilžė. Todėl rajono savivaldybę galime vadinti didelių transportinės infrastruktūros plėtros galimybių arealu. Rajono savivaldybės teritorija teka Dubysos upė bei rajono savivaldybei priklauso dalis Dubysos regioninio parko teritorijos. Vaizdingas Dubysos slėnis gerai tinka turizmui, o upė gali būti naudojama vandens turizmui. Rajono savivaldybėje daugiau nei 150 kultūros paminklų. Užimamas Raseinių r. sav. teritorijos plotas 1573,4 km 2, (12 vieta šalyje pagal dydį), iš jų 72,0 arba 113,206 tūkst. ha užima žemės ūkio naudmenos, 23 proc.- miškai, 4,3 proc. miestai ir kaimo gyvenvietės, 2,8 proc.- pramonės įmonės ir keliai, 0,24 proc. arba 3,8 tūkst. ha vandenys, 0,85 proc. arba 13,4 tūkst. ha - kitos paskirties žemės plotai. Raseinių r. sav. 2007 m. sausio 1 d. gyveno 42363 gyventojai (25 vieta šalyje pagal gyventojų skaičių). Atitinkamai mieste 37 proc., kaime 63 proc. gyventojų. Pagal šį rodiklį Raseinių r. sav. yra priskiriama kaimiškųjų savivaldybių grupei. Gyventojų tankumas 27,6 gyv./km 2 (35 vieta šalyje). Tai du kartus mažiau už Lietuvos vidurkį (52,8 gyv/km 2 ). Rajono savivaldybės centras - Raseinių miestas. Tai vienas seniausių Lietuvos miestų. Istoriniuose šaltiniuose Raseiniai minimi nuo 1253 m. XV - XVIII a. miestas buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras. Gyvenamųjų vietovių sistemą sudaro Raseinių miesto 12 329 gyventojai (2007 m.) ir Ariogalos miesto 3 504 gyventojai (2007), septyni miesteliai Betygala, Girkalnis, Lyduvėnai,

Nemakščiai, Šiluva, Viduklė, Žaiginys, trys geležinkelio stoties gyvenvietės ir 590 kaimų. Rajono savivaldybės administracinį suskirstymą sudaro dvylika seniūnijų, dvi iš jų miestų seniūnijos (Raseinių, Ariogalos) ir 10 kaimiškųjų seniūnijų. 2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI Žmogiškieji ištekliai yra svarbus faktorius regionų plėtroje. Jie didele dalimi apsprendžia visuomeninę ir socialinę regiono pažangą bei potencialą. Žmogiškųjų išteklių valdymas tiesiogiai veikia žmogiškojo kapitalo formavimą, kuris yra bet kokios ūkinės veiklos sudėtinė dalis, užtikrinanti atskirų įmonių veiksmingumą ir našumą. Žmogiškųjų išteklių formavimas yra ypač aktualus pakitusioje ekonominėje ir socialinėje erdvėje besivystantiems regionams. Jiems nebūdinga natūrali ilgametė žmogiškųjų išteklių plėtra, nėra nusistovėjusios patvarios plėtros tradicijos. Tokiuose regionuose lieka daug erdvės pokyčiams, kurie panaudojus į ilgalaikę nuoseklią plėtrą nukreiptus sprendimus ir jų novatorišką pritaikymą, įgalina sėkmingą regiono plėtrą. Apibrėžta žmogiškųjų išteklių vystymo strategija gali būti pritaikyta Raseinių r. sav., siekiant sėkmingos socialinės-ekonominės raidos. 9 2.1. GYVENTOJAI Gyventojų skaičiaus kitimas priklauso nuo daugybės vidaus ir išorinių veiksnių. Vienas iš svarbesnių gyvenamosios vietos saugumas ir galimybė gyvenamojoje teritorijoje patenkinti ekonominius ir socialinius poreikius. Didelę įtaką turi ir subjektyvūs veiksniai: istorinės tradicijos, susiformavęs požiūris į vertybes, trauka gimtajam kraštui ir kt. Raseinių r. sav. gyventojų skaičius nuo 1995 iki 2007 metų pradžios kito pagal būdingus visai Lietuvai demografinių pokyčių dėsningumus. Raseinių r. sav. per 1995 2000 metų laikotarpį gyventojų skaičius mažėjo nežymiai, tik 0,1 proc. (2.1.1 lentelė). Kaime per tą patį laikotarpį gyventojų skaičius net padidėjo 1,5 proc. Po 2000 metų, Lietuvoje įvykus spartiems ekonominiams ir socialiniams pokyčiams, pasikeitė gyventojų skaičiaus kaita ir rajono savivaldybėje. 2000-2007 metų laikotarpiu bendras Raseinių r. sav. gyventojų skaičius sumažėjo 5,6 proc., kaimo gyventojų 5,0 proc. 2.1.1 lentelė. Raseinių r. sav. gyventojų skaičiaus dinamika 1995 2007 m. Metai Gyventojų skaičius rajone Iš jų kaimo teritorijoje Skaičius proc. 1995 44908 27500 61,23 2000 44864 27916 62,22 2002 43575 27440 62,97 2004 43362 27933 64,42 2005 43072 27193 63,13 2006 42687 26816 62,80 2007 42363 26533 62,60 Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys, 2008 m. Vidutinis metinis gyventojų skaičius 2000 2006 m. laikotarpiu Raseinių r. sav. mažėjo šiek tiek sparčiau nei Kauno apskrityje ar bendrai Lietuvoje. Raseinių r. sav. jis sumažėjo nuo 44,8 tūkst. iki 42,7 tūkst., arba 4,1 proc. (2.1.1 pav.). Kauno apskrityje sumažėjimas buvo 3,7 proc., Lietuvoje 3,0 proc.

Spartesnės vidutinio gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos Raseinių r. sav. lyginant su šalies ir Kauno apskrities pokyčiais išlieka ir pastaruoju metu (2.1.2 pav.). Lietuvos mastu pokytis nuo 2005 m. iki 2006 m. sudarė 0,64 proc., Kauno apskrityje 0,7 proc. Raseinių r. sav. per tą patį laikotarpį 0,9 proc. Mažai pasikeitė tendencijos ir 2007 m. lyginant su 2006 m. 10 800 700 600 705,3 697,7 683,3 679,1 500 400 300 Kauno apskritis Raseinių r. sav. 200 100 0 44,3 43,9 42,9 42,5 2000 2002 2005 2006 2007 2.1.1 pav. Vidutinis metinis gyventojų skaičius (tūkst.) Kauno apskrityje ir Raseinių r. sav. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. 99,5 99,46 99,46 99,4 99,3 99,2 99,1 99,36 99,3 99,1 99,27 Lietuvoje Kauno apskrityje Raseinių r. sav. 99 98,9 2006 2007 2.1.2 pav. Vidutinio gyventojų skaičiaus kitimas (proc.) lyginant su ankstesniais metais Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Gyventojų tankumas Raseinių r. sav. - 26,9 žmonės viename kvadratiniame kilometre (2.1.3 pav.). Tai mažiausiai apgyvendinta savivaldybė Kauno apskrityje (2007 m. pradžioje Prienų r. sav. viename kvadratiniame kilometre gyveno 33 gyventojai, Kaišiadorių r. sav. - 33,4, Kėdainių r. sav. 39,7). Raseinių r. sav. gyventojų tankumas 1,9 karto mažesnis už Lietuvos vidutinį lygį ir 3,1 mažesnis už Kauno apskrities. Nors respublikos teritorijoje yra žymiai mažiau apgyvendintų savivaldybių (Varėnos 13,1, Ignalinos - 14,3, Zarasų - 15,7, Molėtų 17,2, Rietavo - 17,2, Anykščių 18,5, Jurbarko - 23,6, Kelmės - 22,6 gyventojai viename kvadratiniame kilometre), tačiau Raseinių r. sav. išsiskiria iš jų palankesne geografine padėtimi, gamtinėmis sąlygomis, platesnėmis galimybėmis logistikos, paslaugų centrų ir kitų verslų kūrimui, ypač turizmo plėtrai. Spartesnis verslų

įvairinimas leistų sukurti papildomų darbo vietų, sudaryti palankias ekonomines, socialines gyvenimo sąlygas vietos ir naujai atvykusiems žmonėms. 11 90 83,7 80 70 60 50 40 30 20 10 0 51,8 Lietuvoje Kauno apskr. 42,7 Biržtono r.sav. 55,6 Jonavos r.sav. 33,4 33 Kaišiadorių r. sav. Prienų r. sav. 26,6 Raseinių r. sav. 2.1.3. pav. Gyventojų skaičius viename kvadratiniame kilometre Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Kauno apskrities miestuose 2007 m. liepos 1 d. gyveno 71,8 proc. visų apskrities gyventojų ir jų skaičius santykinai didėja. Raseinių r. sav. vyksta atvirkštinis procesas. Raseinių r. sav. kaimiškoje teritorijoje gyveno du kartus daugiau žmonių nei vidutiniškai Lietuvoje ir Kauno apskrityje. Jų skaičius per analizuojamą laikotarpį didėjo. Jei 1995 m. rajono savivaldybės kaimo gyventojai sudarė 61,23 proc. bendro gyventojų skaičiaus, tai 2004 m. 64,4 proc., 2007 m. 62,6 proc. (2.1.2 lentelė). Pokyčius lėmė mieste padidėjęs nedarbo lygis, pabrangęs pragyvenimas, padidėję mokesčiai už komunalinius patarnavimus. Be to, miestiečiai ieško kaime ramybės, erdvės. Pokyčiai rodo Raseinių r. sav. agrarinę kryptį ir kaimo plėtros svarbą gyventojų socialinių ir ekonominių sąlygų gerinimui. 2.1.2 lentelė. Gyventojų pasiskirstymas seniūnijose 2007 01 01 Seniūnijos Teritorijos Iš viso Iš jų pavadinimas plotas ha gyventojų vyrų proc. moterų proc. Tankis km 2 Ariogalos 29832 4553 2246 49,1 2307 50,9 15,3 Ariogalos m. 482 3500 1667 47,6 1837 52,4 726,1 Betygalos 16645 2537 1271 50 1266 50 15,2 Girkalnio 10475 2026 961 47,43 1065 52,57 19,3 Kalnujų 7265 1200 560 46,7 640 53,3 16,52 Nemakščių 11436 2283 1165 50.5 1218 49,5 19,96 Pagojukų 15357 1900 930 48,7 977 51,3 12,4 Paliepių 9200 2308 1104 47, 83 1204 52,17 25,1 Raseinių 13600 3144 1698 48 1841 52 23,1 Raseinių m. 848,2 12330 5480 44,8 6752 55,2 1453,6 Šiluvos 21200 2985 1394 47 1591 53 14,1 Viduklės 17448 3611 1661 46,0 1950 54,0 20,7 Iš viso rajone 157337 42377 19921 47,0 22456 53,0 26,9 Šaltinis: Raseinių r. sav. seniūnijų duomenys, 2007 m. Raseinių r. sav. gyventojų skaičius pagal seniūnijas labai skirtingas (2.1.2 lentelė). Tai priklauso nuo teritorijos ir gyventojų tankio. Didžiausius plotus ir gyventojų skaičių iš kaimiškųjų

seniūnijų turi Ariogalos seniūnija (29,8 tūkst. ha, 4553 gyventojai), mažiausią - Kalnujų seniūnija (7,3 tūkst. ha, 1200 gyventojų). Tankiausiai apgyvendintos Raseinių m., Ariogalos m., Raseinių, Paliepių ir Viduklės seniūnijos. Čia vienam kvadratiniam kilometrui tenka nuo 20,7 iki 1442,1 gyventojų. Rečiausiai apgyvendintos yra Pagojukų ir Šiluvos seniūnijos, su atitinkamai 12,4 ir 14,1 gyventojo vienam kvadratiniam kilometrui. Labai netolygus gyventojų skaičiaus išsidėstymas, jų tankis skirtingose seniūnijose apsunkina viešosios infrastruktūros kūrimą ir gyventojų būtiniausių poreikių tenkinimą. Nagrinėjant gyventojų struktūrą pagal lytį matyti, kad 2001 2007 metų laikotarpiu rajono savivaldybėje vyrų skaičius sumažėjo 5,0 proc., moterų 4,0 proc. (2.1.3 lentelė). Kaime vyrų mažėjimo lygis buvo didesnis. Per tą patį laikotarpį vyrų skaičius sumažėjo 6,0 proc., moterų 5 proc., be to padidėjo vyrų ir moterų skaičiaus mažėjimo lygis paskutiniaisiais metais. Jis siekė 1 proc. 2.1.3 lentelė. Gyventojų skaičius metų pradžioje pagal lytį Metai Iš viso rajone Kaime Vyrai Moterys Vyrai Moterys 2001 20844 23333 13412 14501 2002 20779 23297 13379 14487 2003 20628 23134 13253 14372 2004 20495 22975 13151 14263 2005 20290 22782 13042 14098 2006 20087 22600 12861 13955 2007 19921 22456 12732 13812 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. 2007 m. pradžioje Raseinių r. sav. moterų buvo 2535 daugiau negu vyrų (atitinkamai 22456 ir 19921) (2.1.4 lentelė). Moterys sudarė 53 proc. visų rajono savivaldybės gyventojų, 1000 vyrų teko 1127 moterys (2001 m. pradžioje 1119). Raseinių r. sav. duomenys mažai skiriasi nuo respublikos ar Kauno apskrities duomenų. 2.1.4 lentelė. Raseinių r. sav. gyventojų sudėtis pagal lytį 2007 m. pradžioje Iš viso Vyrai Moterys skaičius proc. skaičius proc. skaičius proc. žm. žm. žm. Respublikoje 3384879 100 1576963 46,6 1807916 53,4 Kauno apskrityje 677284 100 311774 46,0 365510 54,0 Raseinių r. sav. 42377 100 19921 47,0 22456 53,0 Šaltinis. Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Vidutinis vyrų amžius Raseinių r. sav. 5,5 metais mažesnis negu moterų, t.y. 2007 m. pradžioje vyrų vidutinis amžius buvo 36,5 metai, o moterų - 42. Geografinė Raseinių r. sav. padėtis - vidurio Lietuva. Sovietmečiu nebuvo statomos stambios industrinės gamyklos, kaip Mažeikių, Jonavos ir kitose vietovėse, todėl gyventojų tautinė sudėtis mažai pakitusi. Raseinių r. sav. 99 proc. gyventojų sudaro lietuvių tautybės žmonės. Tik 1 proc. gyventojų yra kitataučiai. Apibendrinant gyventojų skaičiaus kitimą ir pasiskirstymą Raseinių r. sav., galima teigti, kad esant pakankamai mažam rajono savivaldybės apgyvendinimui spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas yra didelė problema, kurios sprendimas rajono Savivaldybei tampa prioritetiniu plėtros uždaviniu. 12

2.2. GYVENTOJŲ TARPTAUTINĖ IR VIDINĖ MIGRACIJA 13 Gyventojų tarptautinė ir vidaus migracija yra natūralus reiškinys, įtakojantis regiono, valstybės vykdomos politikos pokyčius. Lietuvai tapus ES pilnateise nare, atsiradusi bendra Europos Sąjungos darbo rinka, nevaržoma žmonių migracija padarė didelę įtaką žmogiškųjų išteklių formavimui tiek valstybės, tiek atskirų regionų mastu. Migracijai didelės įtakos turėjo ir vidaus rinkos, ir ūkio pertvarkymo pasekmės. Atsirado didelė turtinė diferenciacija. Didelė dalis gyventojų, ypač jaunimas, atsirado ties skurdo riba, tai paskatino migracinius procesus. Didžiausias migracijos lygis Lietuvą ir atskirus jos regionus palietė 2004-2005 m. (2.2.1 lentelė). 2004 m. Kauno apskritis neteko 3616 gyventojų, Raseinių r. sav. 166 gyventojų. 2006 m. Raseinių r. sav. gyventojų saldo nors ir išliko neigiamas (išvyko daugiau gyventojų negu atvyko), tačiau buvo žymiai mažesnis nei 2004 m. Migracijos procesai Raseinių r. sav. verčia atkreipti išskirtinį dėmesį dėl sparčiai didėjančio neigiamo migracijos saldo paskutiniaisiais metais. Per pirmą 2007 m. pusmetį dėl neigiamo migracijos saldo Raseinių r. sav. neteko 100 gyventojų (2.2.1 lentelė) - palyginus su 2006 m. pirmu pusmečiu 2,2 karto daugiau. Santykinis išvykusiųjų skaičius Raseinių r. sav. yra ženkliai didesnis už šalies ir Kauno apskrities. Per paskutiniųjų metų laikotarpį išvykusių gyventojų skaičius Kauno apskrityje padidėjo 11,2 proc., Raseinių r. sav. 20,9 proc. Rajono savivaldybėje pastebima tendencija, kad Raseinių miesto saldo tampa teigiamu, Ariogalos silpnai neigiamas. Pagrindinis pavojus, gyventojų mažėjimo dėl migracijos, sietinas su kaimo teritorijomis (2.2.1 lentelė). Todėl Raseinių r. sav. strategijoje numatytos priemonės turėtų padėti sumažinti neigiamus migracijos srautus visų pirma kaimiškose seniūnijose. 2.2.1 lentelė. Gyventojų migracija 2003-2006 m. Atvyko Išvyko Migracijos saldo Bendras skaičius 10 000-ių gyv. Bendras skaičius 10 000-ių gyv. Bendras skaičius 10 000-ių gyv. Lietuvos Respublika 2003 62124 179,8 68428 198,1-6304 -18,3 2004 64639 188,1 74251 216,1-9612 -28,0 2005 59522 174,3 68304 200,0-8782 -25,7 2006 59333 174,8 64190 189,1-4857 -14,3 Kauno apskritis 2003 11980 172,7 14771 212,9-2791 -40,2 2004 12319 178,9 15935 231,4-3616 -52,5 2005 11901 174,2 14377 210,4-2476 -36,2 2006 11907 175,3 13075 192,5-1168 -17,2 Raseinių r. sav. 2003 803 184,1 833 191,0-30 -6,9 2004 793 183,3 959 221,6-166 -38,3 2005 770 179,6 880 205,2-110 -25,6 2006 770 181,0 812 190,9-42 -9,9 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. 2.2.2 lentelė. Gyventojų oficiali tarptautinė ir vidinė migracija 2007 m. sausio - birželio mėn. Atvykusių skaičius Išvykusių skaičius Migracijos saldo Kauno apskritis 6121 6862-741 Miestas 4004 4812-808 Kaimas 2117 2050 67

14 Raseinių r. sav. 340 440-100 Miestas 192 192 - Ariogala 31 45-14 Raseiniai 161 147 14 Kaimas 148 248-100 Šaltinis. Raseinių rajono savivaldybės duomenys, 2007 m. 2.3. DEMOGRAFINĖ SITUACIJA IR NATŪRALI GYVENTOJŲ KAITA Demografinę situaciją įtakoja du veiksniai: emigracija ir gyventojų natūrali kaita. Raseinių r. sav. ir visoje Lietuvoje didelė emigracija turėjo lemiamą įtaką gyventojų skaičiaus mažėjimui ir negatyviems demografinės struktūros pokyčiams. Lietuvą palieka jauni, dažnai aukštos kvalifikacijos gyventojai, kartu išsiveža mažus vaikus. Tikslią emigracijos apimtį sudėtinga nustatyti, todėl ir statistikos duomenys tik iš dalies atspindi faktinę būklę. Natūrali kaita apibrėžiama kaip skirtumas tarp gyvų gimusių vaikų ir mirusių skaičiaus. Nuo 2001 m. ji neigiama. Ši tendencija stiprėja tiek Lietuvos, tiek Kauno apskrities ir jos savivaldybių mastu. Gyventojų skaičius dėl natūralios kaitos šalyje 2001 m. sumažėjo 8,8 tūkst., o 2006 m. jau 13,5 tūkst. Kauno apskrityje tais pačiais metais gyventojų skaičiaus natūralus metinis sumažėjimas padidėjo 49,3 proc., Raseinių r. sav. - 74,0 proc. (2.3.1 pav.) 0-1 -2 2001 2002 2003 2004 2005 2006-1,54-3 -4-5 -3,5-2,49-2,62-2,32-2,75-2,68 Gyventojų natūrali kaita (prieaugis/sumažėjimas) 1000 gyventojų tenka natūralios kaitos (prieaugio/sumažėjimo) -6-7 -5,7-6 -5,4-6,4-6,3 2.3.1 pav. Gyventojų natūrali kaita ir 1000 gyventojų tenka natūralios kaitos Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Kiekybinę gyventojų natūralią kaitą tarp atskirų regionų lyginti netikslinga, nes pastarieji skiriasi gyventojų skaičiumi. Skaičiuojamas santykinis rodiklis, parodantis kiek 1000 gyventojų tenka natūralios kaitos. Blogėjant natūralios kaitos padėčiai blogėja ir šis santykinis rodiklis (2.3.2 pav.). Lyginant 2006 m. su 2001 m. jis šalyje pablogėjo 60 proc., Raseinių r. sav. 80,0 proc. Neigiamos absoliučios vertės 2006 m. Raseinių r. sav. yra didesnės nei Kauno apskrityje ir Lietuvoje.

15 0 2006 2004 2001-1 -2-3 -4-5 -6-7 -6,3-3,7-4 -5,4-2,7-3 -3,5-2,4-2,5 Lietuvoje Kauno apskrityje Raseinių r. sav. 2.3.2. pav. Tūkstančiui gyventojų tenkanti natūrali kaita Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Analizuojant gimusiųjų, mirusiųjų skaičių šalyje ir Raseinių r. sav. matyti ryški kryptis mirtingumas didėja, gimstamumas mažėja. Lietuvoje 2001 2006 m. laikotarpiu gimusių vaikų skaičius sumažėjo 0,9 proc., mirusių žmonių skaičius padidėjo 10,9 proc. Per tą patį laikotarpį Kauno apskrityje gimusių vaikų skaičius sumažėjo 3,4 proc., Raseinių r. sav. 16,3 proc., o mirusių žmonių skaičius padidėjo Kauno apskrityje 7,6 proc., Raseinių r. sav. 6,1 proc. Nors pagal bendrą gyventojų skaičiaus mirimo kitimą rajono Savivaldybė pasiekė geresnių rezultatų už šalies ir Kauno apskrities esamą būklę, tačiau pagal mirusių žmonių skaičių tenkanti tūkstančiui gyventojų Raseinių r. sav. padėtis yra žymiai blogesnė (2.3.3. pav.). 20 15 10 5 15,5 14,4 14,1 11,8 12,8 13,2 12,6 12,4 11,1 11,1 11,4 15,5 Lietuvoje Kauno apskrityje Raseinių r. sav. 0 2000 2002 2005 2006 2.3.3 pav. Tūkstančiui gyventojų tenkanti mirusių dalis 2000 2006 m. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Pagal 2004 m. duomenis natūralus prieaugis buvo teigiamas Kalnujų ir Viduklės seniūnijose (2.3.1. lentelė). Kitose jis buvo neigiamas. Didžiausias gimstamumas 1000 gyventojų buvo Girkalnio, Pagojukų ir Viduklės seniūnijose, mažiausias Betygalos seniūnijoje. Mažiausias mirtingumas nustatytas Kalnujų seniūnijoje. 2.3.1 lentelė. Gyventojų prieaugio ir mirtingumo rodikliai per 2007 metus Seniūnijos Natūralus Gimė Mirė 1000 gyvent. gimė 1000 gyvent. mirė pavadinimas prieaugis Ariogalos 41 81 9 18-9 Betygalos 17 53 7 21-14 Girkalnio 12 26 6 13-7 Kalnujų 8 10 6,7 8,3-1,6

16 Nemakščių 5 36 2 15-13 Pagojukų 14 35 7 18-11 Paliepių 9 67 3, 9 29-25,1 Raseinių 31 51 8,76 14,4-5,64 Šiluvos 24 54 8 18-10 Viduklės 16 60 4,4 16,6-12,2 Iš viso kaimuose 177 473 6,6 17,7-11,1 Raseinių m. 125 156 10,1 12,6-31 Ariogalos m. 28 45 8,0 12,8-17 Iš viso miestuose 153 201 9,7 12,7-48 Iš viso rajone 330 674 7,8 15,9-8,1 Šaltinis: Seniūnijų informacijos analizės duomenys, 2008 m. Neigiamas natūralus gyventojų prieaugis ir migracija iš rajono savivaldybės sąlygojo negatyvius demografinius pokyčius: jaunimo mažėjimą, gyventojų senėjimo procesą, sumažėjusią galimybę reprodukuoti kvalifikuotos darbo jėgos išteklius. Tik 2004-2006 m. laikotarpiu 0 15 metų amžiaus jaunimo skaičius Raseinių r. sav. sumažėjo 6,6 proc. nuo 8995 iki 8398 (2.3.4 pav.). Dėl padidėjusio mirtingumo mažėjo ir pensinio amžiaus gyventojų skaičius. Jis sumažėjo tokiu pat lygiu 6,6 proc. nuo 10136 iki 9766. Darbingo amžiaus žmonių skaičius rajono Savivaldybėje kito labai nežymiai. 2004 m. darbingų žmonių skaičius buvo 24339, 2006 m. - 24523. 30000 25000 24339 24479 24523 20000 0-15 15000 10000 8995 10136 8688 9905 8398 9766 Darbingo Pensinio 5000 0 2004 2005 2006 2.3.4. pav. Gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV,2007 m. Raseinių r. sav. žymiai spartesniais tempais vyksta gyventojų senėjimo procesas lyginant su padėtimi Lietuvoje ir Kauno apskrityje (2.3.2. lentelė). Senėjimo indeksas Lietuvoje 2007 m. buvo 129, Kauno apskrityje 131, Raseinių r. sav.- 137. Kaime senėjimo procesas vyksta sparčiau nei visame rajone. 2000 m. 100 kaimo vaikų teko 101,88 60 metų ir vyresnių kaimo gyventojų, o 2004 metais 144,37. Didžiausią kaimo gyventojų dalį sudaro 16-60 metų amžiaus grupės gyventojai. Keičiasi šiai amžiaus grupei tenkančių išlaikytinių skaičius, nes išlaikytinių vaikų skaičius mažėja, o vyresnio amžiaus gyventojų skaičius didėja (2.3.2. lentelė).

17 2.3.2 lentelė. Gyventojų senėjimo indekso kitimas 2001 2007 m. Metai Lietuvos Respublika Kauno apskritis Raseinių r. sav. 2001 98 100 111 2002 104 106 115 2003 109 112 122 2004 115 117 125 2005 118 121 127 2006 124 126 131 2007 129 131 137 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2008 m. Gyventojų senėjimas turi neigiamą poveikį tolimesnei rajono plėtrai, daro įtaką ir ateityje darys verslo plėtrai ir žmonių socialiniams poreikiams. Dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus keičiasi ir keisis švietimo sistemos plėtros kryptys. Ir toliau mažės ikimokyklinio ugdymo įstaigų, mokyklų skaičius, didėja ir didės sveikatos priežiūros, pensionatų, globos ir rūpybos įstaigų poreikis. Kadangi vis didesnę dalį Lietuvos gyventojų sudaro vyresnio amžiaus asmenys, daugėja ir vienišų, globos reikalaujančių žmonių skaičius. Demografinę situaciją stipriai veikia dvi tendencijos: emigracija ir visuomenės senėjimas. Pastaraisiais metais daug žmonių emigravo į labiau išsivysčiusias ir savo darbo rinkas atvėrusias ES šalis nares, o pačių Lietuvos gyventojų nuolat mažėja mažesnis gimstamumas nei Lietuvoje yra tik keliose ES valstybėse. Demografinė situacija sparčiau blogėja kaime. Gyventojų mažėjimą kaime lemia kaimui būdingas mažesnis gimstamumas ir didesnis mirtingumas nei mieste, taip pat pažymėtina jaunų 25 29 m. amžiaus kaimo gyventojų (ypač moterų) migracija į miestus. Kita demografinė kaimo tendencija yra gyventojų senėjimas mažėja vaikų iki 15 metų dalis, daugėja 60-mečių ir vyresnio amžiaus gyventojų dalis. Tokią prastą demografinę padėtį kaime daugiausia lemia neigiami darbo jėgos pasiūlos pokyčiai, prasta infrastruktūros būklė. Besikeičianti demografinė situacija stipriai veikia visą darbo rinką. Emigruoti į užsienį labiau linkęs jaunimas, todėl vyresniems gyventojams atsirado daugiau galimybių įsidarbinti. Ši priežastis lėmė naują tendenciją pagyvenusių asmenų (55 64 m.) užimtumo didėjimą (atitinkamai nuo 38,9 proc. 2001 m. iki 49,2 proc. 2005 m.). Šių asmenų užimtumo lygis mūsų šalyje buvo gerokai aukštesnis už ES-25 vidurkį (42,5 proc. 2005 m.). Kartu tai lemia didėjantį darbo jėgos vidutinį amžių. Kvalifikuotų darbuotojų augančio vidutinio amžiaus tendencijos nekompensuoja paruoštų naujų specialistų srautas. Toks gyventojų senėjimas ne tik sąlygoja didėjantį sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų poreikį, bet ir lemia didelę egzistuojančios darbo jėgos mokymosi visą gyvenimą svarbą. Švietimo ir mokymo kokybė tampa esmine ūkio plėtros prielaida. Dėl nepalankių demografinių tendencijų (mažėjantis gimstamumas, gyventojų senėjimas, didelė emigracija) Lietuvoje mažėjo tiek bendras, tiek ir darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Nors užimtų gyventojų išsilavinimas yra santykinai aukštas, tačiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tampa viena pagrindinių Lietuvos ekonominę ir socialinę plėtrą stabdančių problemų. Paskutinių dvejų metų laikotarpiu darbo rinka stabilizavosi. Lyginant darbingo amžiaus žmonių skaičių 2007 m. su 2005 m. matome, kad jis šalies mastu padidėjo 1,1 proc., Kauno apskrityje 0,5 proc. Per tą patį laikotarpį Raseinių r. sav. darbingo amžiaus žmonių skaičius padidėjo nuo 24,48 tūkst. iki 24,66, arba 0,8 proc. 2001 2007 m. laikotarpiu socialiai apdraustų dirbančiųjų skaičius padidėjo 2,1 proc. (2.3.5. pav.)

18 10000 9800 9860 9600 9400 9200 9233 9173 9344 9423 Raseinių r. sav. 9000 8979 8800 8600 8400 2001 2002 2003 2004 2005 2007 2.3.5 pav. Socialiai apdraustų dirbančiųjų skaičius Šaltinis: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODROS) duomenys, 2008 m. Nors pastarojo meto situacija užimtumo ir nedarbo srityje atrodo pakankamai palankiai, tačiau gilesnė analizė atskleidžia ir nemažai susirūpinimą keliančių tendencijų. Lietuvos darbo rinką veikia patys įvairiausi veiksniai atviresnė tarptautinė prekyba, konkurencija ES rinkoje, technologiniai pokyčiai, vis didėjanti žinių ir kvalifikacijos svarba siekiant didinti šalies konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Nežymus darbingo amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas neišsprendė darbo jėgos poreikio problemos, nes Lietuvos ekonomikos augimo sąlygojama didėjanti darbo jėgos paklausa sudarė palankias sąlygas augti užimtumui ir mažėti nedarbui: Užimtumo lygis išaugo nuo 57,5 proc. 2001 m. iki 62,6 proc. 2005 m. (Eurostat duomenimis). Tačiau bendras darbo jėgos ekonominis aktyvumas nuo pat 2001 m. keitėsi nedaug ir 2001 2005 m. net kiek sumažėjo (atitinkamai nuo 69,7 iki 68,4 proc.), o neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų skaičius padidėjo 4,4 proc. (atitinkamai nuo 1164,6 tūkst. iki 1216,4 tūkst.). Nors darbo rinkoje neišnaudojama pakankamai didelės dalies darbo jėgos, kuri yra ekonomiškai neaktyvi, potencialas, tačiau yra atsiradusi kita problema - darbo jėgos kvalifikacija dažnai neatitinka rinkos poreikių, pastebimas struktūrinio nedarbo reiškinys, žemas profesinis mobilumas, didelis darbo jėgos trūkumas atskiruose sparčiai besivystančiuose regionuose. Nepakankamas darbo rinkos lankstumas ir darbo jėgos mobilumas didina nedarbo problemas: didėja užimtumo ir socialinės plėtros lygio diferenciacija, išryškėja silpniau ekonomiškai išsivysčiusios teritorijos bei labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų grupių problemos, struktūrinis nedarbas. Išlieka ryškūs nedarbo lygio skirtumai tarp miesto ir kaimo teritorijų. 2007 m. Raseinių r. sav. buvo registruota 2389 bedarbių. Nedarbas mieste 2007 m. pabaigoje buvo 4,7 proc., kaimo teritorijoje 3,7 proc. Didėja tikslinių bedarbių grupių darbo jėgos pasiūla (2.3.3. lentelė). Tarp kaimo gyventojų ji 2006 2007 metų laikotarpiu padidėjo 10,3 proc. Didėja darbo rinkoje negalinčių konkuruoti bedarbių skaičius. Jis pusantro karto viršijo galinčius konkuruoti darbo rinkoje ir siekė 1423 asm., arba 60 proc. visų registruotų bedarbių. 2.3.3 lentelė. Tikslinių bedarbių grupių pasiūla 2007 m. 2006 m. Pokytis, +/- Kaimo gyventojai 1426 1293 +133 Jaunimas iki 25 m. 411 391 +20 Šaltinis. Raseinių darbo biržos duomenys, 2008 m.

Netolygios darbo jėgos išteklių panaudojimo galimybės rajono savivaldybės seniūnijose. Didžiausias nedarbas Ariogalos miesto ir kaimiškoje seniūnijose. Čia jis 55 proc. aukštesnis už rajono vidurkį (2.3.6. pav.). Didesnis nedarbas už rajono lygį Šiluvos, Viduklės, Raseinių miesto seniūnijose. 2008-01-01 19 Bedarbių pro centa s nuo da rbingo amžia us gyvent ojų Iki 3.0 3.1-4.0 4.1-6.0 6.1-8.0 8.1-10.0 4,0% (44) Nemakščių sen. Viduklės sen. 3,8% (84) Paliepių sen. 3,6% (39) Šilu vos sen. 4,1% (61) Raseinių sen. 4,1% (87) 5,0% (37 7) Raseinių m. Sen. Kalnujų sen. Girkalni o sen. 2,7% (18) 4,2 % (45) Pagojukų sen. 3,3% (36) Betygalos sen. 2,9% (40) Ariogalos sen. 4,5 % (118) A riogalos m. sen. 4,4% (1 0 1) 2.3.6 pav. Bedarbių procentas (nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus) 2008-01-01 Šaltinis. Raseinių darbo biržos duomenys, 2008 m. 2000 2006 metų laikotarpiu nedarbas mažėjo šalies ir atskirų regionų mastu. Lietuvos darbo rinkoje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis per minėtą laikotarpį sumažėjo nuo 10,2 proc. iki 3,4 proc. arba 3 kartus, Kauno apskrityje jis sumažėjo nuo 7,7 proc. iki 2,7 proc. arba 2,85 karto. Raseinių r. sav. registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis per minėtą laikotarpį sumažėjo nuo10,9 proc. iki 4,1 proc. arba 2,7 karto, tačiau jis 2006 m. buvo 20,5 proc. aukštesnis už šalies ir 51,8 proc. už Kauno apskrities vidutinį lygį (2.3.7 pav.).

20 12 10,2 10,9 10 8 7,7 8,1 6,2 7,4 Šalyje 6 4 3,4 2,7 4,1 Kauno apsk. Raseinių r. sav. 2 0 2000 2003 2006 2.3.7 pav. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.), su darbingo amžiaus žmonėmis Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Mažėjant nedarbui, mažėjo ir Raseinių r. sav. neigiamas atotrūkis nuo šalies analoginių rodiklių. 2000 2006 m. laikotarpiu bedarbių skaičius rajono Savivaldybėje sumažėjo nuo 2,6 tūkst. iki 1 tūkst. Kiekvienais metais mažėjo ir registruotų bedarbių, ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (2.3.8 pav.) 12 10,9 11,1 10 8 6 4 2 2,6 2,2 9,5 1,8 7,4 1,8 7,3 5 1,2 1 4,1 Bedarbiai, registruoti darbo biržoje,tūkst. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus žmonių santykis, proc. 0 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2.3.8 pav. Bedarbių ir darbingo amžiaus žmonių santykis, proc. Šaltinis. Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Bedarbių procentas darbingo amžiaus gyventojų Raseinių r. sav. 2007 m. 01-09 mėnesių laikotarpiu buvo tik 0,7 proc. didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje (2.3.4 lentelė). Darbo ieškančių asmenų procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų, 2007 m. spalio-gruodžio mėn. susilygino arba visiškai priartėjo prie šalies lygio.

2.3.4 lentelė. Raseinių r. sav. ir Lietuvos nedarbo skirtumai 2007 m. Rodiklis, proc. Raseinių r. sav. Lietuva Bedarbių procentas darbingo amžiaus gyventojų, sausio- rugsėjo mėn. Skirtumas Vidutinis metinis: 3,9 3,2-0,7 Jaunimo 1,5 1,3-0,2 Moterų 4,4 3,9-0,5 Vyrų 3,3 2,5-0,8 Darbo ieškančių asmenų procentas darbingo amžiaus gyventojų spalio-gruodžio mėn. 21 Vidutinis metinis: 4,4 4,3-0,1 Moterų 5,1 5,1 - Vyrų 3,6 3,4-0,2 Šaltinis: Raseinių darbo biržos duomenys, 2008 m. Auganti darbo jėgos paklausa mažina nedarbą, keičia darbdavių požiūrį į darbo jėgos formavimą, adaptavimą ir žmogiškojo ištekliaus svarbą ūkinėje veikloje. Analizuojant darbo jėgos pasiūlą ir paklausą reikia atsižvelgti į tai, kad darbo biržų duomenys aptarnaujamoje teritorijoje atspindi tik iš dalies, nes nemažai neturinčių darbo žmonių nesiregistruoja darbo biržoje arba nesinaudoja jos paslaugomis, o ieško darbo kitais būdais per pažįstamus ir giminaičius, per privačias įdarbinimo agentūras, skelbimus laikraščiuose, tiesiogiai kreipdamiesi į darbdavius ir pan. Raseinių darbo biržoje pasiūlos struktūros tendencijos išlieka panašios trejus paskutinius metus: bedarbių skaičius svyruoja 2000-2300 asmenų ribose. 2007 m. Raseinių darbo biržos paslaugomis naudojosi 2610 ieškančių darbo asmenų, iš jų 2389 bedarbiai. 2008 m. planuojamas nežymus klientų skaičiaus didėjimas 2650 ieškančių darbo, iš jų 2420 bedarbių. Besikreipiančių į darbo biržą asmenų didėjimą gali sąlygoti aktyvi neišnaudotos darbo jėgos paieška atokiose seniūnijose bei efektyvus darbo biržos paslaugų viešinimas. Kauno apskrityje didžiausias bedarbių skaičius yra Jonavos r. sav. (2.3.9 pav.). Pagal registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį, didžiausias procentas Jonavos r. sav. 6,0 proc. (2.3.10 pav.). Raseinių r. sav. - vienas iš aukščiausių Kauno apskrityje - 4,1 proc., tai 51,8 didesnis nei vidutiniškai apskrityje. 2008-06-01 Raseinių r. sav. fiksuotas 4,7 proc. nedarbas. Tuo tarpu nuo sausio mėn. iki balandžio - vidutiniškai 5 proc. Moterų nedarbas beveik 1,5 proc. išliks didesnis negu vyrų. Prognozuojama, jog vidutinis metinis jaunų bedarbių santykis su 16-24 metų amžiaus gyventojais 2007 m. ir 2008 m. bus ne didesnis kaip 1,7 proc. 2008 m. regioniniai nedarbo skirtumai nebus tokie žymūs. Aukščiausio nedarbo teritorija vis dar išlieka Ariogalos seniūnija (bedarbių procentas darbingo amžiaus gyventojų - 4,5 proc.), o Ariogalos miesto seniūnijoje - nedarbas mažės ir nebeviršys 4 proc., kadangi šioje teritorijoje vystosi pramonė (tekstilės, langų gamybos).

22 Birštono sav. 0,1 Jonavos r. sav. 2 Kaišiadorių r. sav. 0,4. Kauno miesto sav. 5,4 Kauno r. sav. 1,3 Kėdainių r. sav. Prienų r. sav. Raseinių r. sav. 0,7 0,5 1 Kauno apskritis 11,5 0 2 4 6 8 10 12 14 2.3.9 pav. Bedarbiai registruoti Kauno apskrities darbo biržose, proc. Šaltinis: Raseinių darbo biržos duomenys, 2008 m. 7 6 6 5 4 3 2 1 2,7 4,1 2,5 1,5 2,5 2,3 2 2,4 Kauno apskritis Raseinių r. sav. Prienų r. sav. Kėdainių r. sav. Kauno r. sav. Kauno miesto sav. Kaišiadorių r. sav. Jonavos r. sav. Birštono sav. 0. 2.3.10 pav. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.) Kauno apskrityje 2006 m. Šaltinis: Raseinių darbo biržos duomenys, 2007 m. Atsižvelgiant į rajono ekonominę padėtį, augantį darbo jėgos poreikį, verslo plėtrą, numatomi bedarbių struktūros pokyčiai 2008 metais parodyti 2.3.11 pav.

23 Pradedantys darbinę veiklą Neturintys profesinio pasirengimo Kaimo gyventojai Jaunimas Vyresni nei 50 m. Vyrai Moterys Bedarbių iš viso 336 380 955 935 1360 1345 380 410 450 432 1065 1060 1175 1150 2240 2210 0 500 1000 1500 2000 2500 2008 m. 2007 m. 2.3.11 pav. Raseinių r. bedarbių skaičius pagal tikslines gyventojų grupes Šaltinis. Raseinių darbo biržos duomenys, 2008 m. Darbdaviams bus vis sunkiau surasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, kadangi beveik 70 proc. besiregistruojančių bedarbių bus nepasirengę darbo rinkai, t. y. turintys nepaklausias profesijas arba be kvalifikacijos. Nekvalifikuoti bedarbiai sudarys apie 40 proc. visų besikreipiančių. Kreipsis apie 18-20 proc. asmenų su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu, mažės turinčių profesinį pasirengimą asmenų. Poreikis pagal kvalifikaciją parodytas 2.3.12 pav. Aukštasis 76 88 Aukštesnysis Profesinis 376 392 823 805 2007 m. 2008 m. Nekvalifikuoti 935 955 0 200 400 600 800 1000 1200 2.3.12 pav. Raseinių r. sav. darbo jėgos paklausa pagal kvalifikaciją Šaltinis: Raseinių darbo biržos duomenys, 2008 m. Darbo jėgos paklausą apsprendžia rajono savivaldybėje veikiančių subjektų skaičius, jų technologinė įranga, gamybos apimtys. Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje veikiančių ūkio subjektų skaičius buvo 81376, iš kurių 16287 arba 20 proc. visų Lietuvos veikiančių ūkio subjektų savo veiklą vykdė Kauno apskrityje. Raseinių r. sav. šis rodiklis sudarė

597 veikiančius ūkio subjektus, t.y. 3,66 proc. viso apskrityje veikiančių subjektų skaičiaus (2.3.13 pav.). 80 24 70 69,02 60 50 40 30 20 Birštono sav. Jonavos r. sav. Kaišiadorių r. sav. Kauno m. sav. Kauno r. sav. Kėdainių r. sav. Prienų r. sav. Raseinių r. sav. 10 0 0,61 4,57 3,23 9,37 6,40 3,14 3,66 2.3.13 pav. Veikiančių ūkio subjektų skaičius Raseinių r. sav., lyginant su kitomis Kauno apskrities savivaldybėmis (proc.) Šaltinis: VšĮ Raseinių verslo informacijos centras, 2008 m. Vienas svarbiausių rodiklių, parodančių žmonių verslumą, yra veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkančių 1000-iui gyventojų. Raseinių r. sav. šis rodiklis yra itin žemas sudaro tik 14,09 veikiančio ūkio subjekto 1000-iui gyventojų, tai yra 41,38 proc. mažiau nei Lietuvos Respublikoje (24,04) ir 41,41 proc. mažiau nei Kauno apskrityje - 24,05 (žr.2.3.5 lentelę). 2.3.5 lentelė. Gyventojų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius Lietuvos Respublikoje, Kauno apskrityje ir Kauno apskrities savivaldybėse, 2007 m. Teritorinis vienetas Gyventojų skaičius Veikiančių ūkio subjektų skaičius 1000-iui gyventojų tenka veikiančių ūkio subjektų Lietuvos 3384879 81376 24,04 Respublika Kauno apskritis 677284 16287 24,05 Birštono sav. 5256 99 18,83 Jonavos r. sav. 51941 745 14,34 Kaišiadorių r. 36290 525 14,47 sav. Kauno m. sav. 358111 11241 31,39 Kauno r. sav. 85721 1526 17,80 Kėdainių r. sav. 63563 1043 16,41 Prienų r. sav. 34025 511 15,02 Raseinių r. sav. 42377 597 14,09 Šaltinis: VšĮ Raseinių verslo informacijos centras, 2007 m. Vertinant darbuotojų skaičių veikiančiuose ūkio subjektuose, Raseinių r. sav. 2008 m. sausio 1 d. dominavo mikro dydžio ūkio subjektai (0-4 darbuotojai ir 5-9 darbuotojai įmonės) - atitinkamai 337 ir 85 ūkio subjektai arba 56,45 proc. ir 14,24 proc. visų ūkio subjektų skaičiaus (2.3.6 lentelė).

2.3.6 lentelė. Veikiantys ūkio subjektai Raseinių r. sav. pagal darbuotojų grupes 2005 2007 metais Veikiančių ūkio subjektų skaičius Darbuotojų skaičius Raseinių r. sav. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 0-4 344 326 337 5-9 86 94 85 10-19 60 58 67 20-49 56 58 62 50-99 34 29 29 100-149 7 9 9 150-249 5 6 5 250-499 2 2 3 500-999 1 1 - Iš viso 595 583 597 Šaltinis: VšĮ Raseinių verslo informacijos centras, 2008 m. Vertinant veikiančius ūkio subjektus pagal teisinę formą Raseinių r. sav. 2007 m. dominavo individualios įmonės (253) ir uždarosios akcinės bendrovės (167). Didėjantis rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo (toliau - SVV) SVV įmonių skaičius tai augančios, sveikos rajono savivaldybės ekonomikos požymis. SVV įmonių steigimas ir jų veiklos skatinimas yra Raseinių r. sav. ekonomikos plėtros pagrindas ir vienas iš svarbiausių darbo vietų kūrimo šaltinių. 25 300 250 200 150 167 253 Valstybės įmonė Sodininkų bendrija Uždaroji akcinė bendrovė Akcinė bendrovė Žemės ūkio bendrovė Kredito unija Viešoji įstaiga 100 87 Valstybės biudžetinė įstaiga Asociacija 50 0 1 1 11 1 11 9 Įmonės 39 8 39 7 Savivaldybės biudžetinė įstaiga Kooperatinė bendrovė Individuali įmonė 2.3.14 pav. Veikiantys ūkio subjektų skaičius Raseinių r. sav. pagal teisinę formą 2007 m. Šaltinis: VšĮ Raseinių verslo informacijos centras, 2008 m. Vykstantys ūkinių subjektų pokyčiai sąlygoja ir darbo rinkos struktūrinius pasikeitimus (2.3.7 lentelė).

2.3.7 lentelė. Raseinių r. sav. įmonės pagal dirbančiųjų skaičių Įmonės rūšies pavadinimas Dirbančiųjų skaičius 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2007 m. 1. Valstybinės įmonės ir biudžetinės įstaigos 2351 2337 2347 2445 2. Uždarosios akcinės bendrovės 2383 3037 3210 3773 3. Akcinės bendrovės 1462 986 875 504 4. Specialiosios paskirties uždarosios akcinės 1 1 1 0 bendrovės 5. Žemės ūkio bendrovės 333 298 280 285 6. Viešosios įstaigos 674 638 584 665 7. Ūkininkų ūkiai 189 205 242 305 8. Kooperatinės bendrovės 282 268 247 260 9. Individualios įmonės, neturinčios juridinio 1475 1477 1535 1623 asmens statuso Iš viso 9150 9247 9321 11867 Šaltinis. Raseinių r. sav. duomenys, 2008 m. Aktyvus darbo vietų steigimas 2008 m. numatomas pramonės sektoriuje (ypatingai Ariogalos seniūnijose) rajone sėkmingai veikia beveik 70 pramonės įmonių, kuriose nuolat reikia kvalifikuotos darbo jėgos. Daugiausia darbo vietų numato steigti UAB Ariogalos eksperimentinė langų gamykla 50, kuri pradėjo veikti 2008 m., medienos apdirbimo įmonė UAB Nilma, sukursianti iki 100 naujų darbo vietų staliams, medienos apdirbimo staklininkams bei kitiems, šios šakos kvalifikuotiems darbininkams. Tekstilės gamybos įmonės (UAB Camira Fabriks, UAB Litspin, UAB Danspin ) per 2008 m. numato įdarbinti 50-70 asmenų, dėl darbuotojų kaitos ir gamybos plėtros. SVV įmonių steigimas ir jų veiklos skatinimas yra Raseinių r. sav. ekonomikos plėtros, darbo vietų steigimo ir pragyvenimo lygio rajono savivaldybėje kėlimo pagrindas. Tačiau remiantis Lietuvos ekonomine situacija ir 2008 m. ekonomistų artėjančio ekonomikos lėtėjimo bei finansinės krizės prognozėmis (soc. m. dr. Gitanas Nausėda, žurnalas Valstybė 2008 m. gegužės 31 d.), bankams sugriežtinus skolinimosi sąlygas, materialinės investicijos gali mažėti bent jau artimiausius 2-3 metus, nors tai priklausys ir nuo įmonių sugebėjimo prisitaikyti. 2008-2009 m. turėtų sumažėti investicijų, susijusių su statybų sektoriumi, o nepalanki šio sektoriaus raida turėtų persiduoti kitiems į vidaus paklausą orientuotiems sektoriams. Tai turėtų lemti bendrą ūkio pajamų, taigi ir privataus sektoriaus investicijų ir vartojimo sulėtėjimą (Lietuvos banko inf.). 2008 metų darbo rinkos pokyčiams įvertinti Raseinių r. sav. apklausti darbdaviai neprognozuoja darbuotojų skaičiaus mažinimo atvejų. Bus kuriamos naujos darbo vietos pramonėje, paslaugų sferoje, tačiau didžioji dalis laisvų darbo vietų bus dėl darbuotojų kaitos. Remiantis darbdavių apklausomis numatoma įsteigti 473 naujas darbo vietas, likviduota nebus. Privataus sektoriaus darbdaviai įsteigs 95 proc. visų naujų darbo vietų, valstybinio sektoriaus darbdaviai įsteigs 23 vietas. 2007 m. darbdaviai ypatingai aktyviai registravo darbo vietas naujų kvalifikacijų darbuotojams: 1. pramonės sektoriuje transportuotojo, verpalų dažymo mašinų operatoriaus; 2. žemės ūkio sektoriuje veterinarijos vaistininko, gyvulių specialisto, ekskavatorininko; 3. statybos sektoriuje statybos darbų vadovo, statybos planuotojo, statybos projektų vadovo; 4. paslaugų sektoriuje reklamos administratoriaus, gydytojo-odontologo, specialaus pedagogo. Darbo jėgos poreikis pagal ekonominės veiklos sektorius parodytas 2.3.8 lentelėje. 26

2.3.8 lentelė. Darbo jėgos paklausa nuolatiniam darbui pagal ekonomines veiklas ir išsilavinimą Išsilavinimas Iš viso iš jų pramonė paslaugos statyba žemės ūkis Aukštasis 66 10 51 3 2 Aukštesnysis 51 13 32 4 2 Profesinis 584 190 324 43 27 Nekvalifikuoti 349 126 178 26 19 27 Šaltinis: Lietuvos darbo biržos jungtinė duomenų bazė, 2008 m. Didžiausias darbo jėgos poreikis numatomas paslaugų ir pramonės sektoriuje. Todėl skirtingai nuo ankstesnių metų didžiausias darbo vietų steigimas yra prognozuojamas pramonės sektoriuje, čia bus įsteigta 47 proc. visų darbo vietų. Daugiausia vietų bus įsteigta miško ir medienos apdirbimo įmonėse. 31 proc. darbo vietų bus įsteigta paslaugų sektoriuje, iš jų beveik po lygiai - valstybiniame ir privačiame sektoriuje. 23 proc. darbo vietų bus įsteigta statyboje, beveik 4 proc. - žemės ūkyje. Darbdavių apklausa parodė, kad toliau didės kvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Darbo jėgos kvalifikacijos problemą iš dalies rodo ir tai, kad darbo našumas Lietuvoje yra vienas žemiausių ES (52,5 proc. ES vidurkio, 2005 m.), o kai kuriose srityse darbo našumas nuo ES vidurkio atsilieka iki 10 kartų (pvz., tekstilės ir aprangos sektoriuje). Lietuvos investicinio klimato studijoje nurodoma, kad apklausti įmonių vadovai kaip vieną didžiausių kliūčių investicijoms įvardijo būtent kvalifikuotų specialistų stoką. Raseinių r. sav. kvalifikuotiems darbininkams bus įsteigta 68 proc. visų darbo vietų, 22 proc. įsteigtų darbo vietų bus nekvalifikuotiems darbininkams, o specialistams 10 proc. Augs darbo pasiūlymų skaičius profesines kvalifikacijas turintiems asmenims bei specialistams su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu, tačiau žemės ūkyje ir pramonėje išliks didelė nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. 2008 m. Raseinių darbo biržoje numatoma įregistruoti apie 1750 darbo pasiūlymų. Didžioji dalis apie 80 proc. jų teks nuolatiniam darbui. Darbo jėgos paklausa terminuotam darbui sudarys penktadalį visų darbo pasiūlymų (2.3.15. pav.) Žemės ūkis 130 Statyba 240 Pramonė 490 Paslaugos 948 0 200 400 600 800 1000 2.3.15 pav. Darbo ekonomikos poreikis pagal ekonomines veiklos rūšis Šaltinis: Raseinių darbo biržos duomenys, 2008 m.

Didžiausias darbo vietų steigimas prognozuojamas šiems kvalifikuotiems darbininkams vairuotojams, medienos apdirbimo įrenginių operatoriams, mūrininkams, virėjams, įvairių kategorijų tekstilės pramonės darbuotojams, specialistams vidurinio ugdymo mokytojams (lietuvių kalbos, anglų, vokiečių kalbos, chemijos, istorijos), gydytojams, buhalterijos specialistams (2.3.9. lentelė). Mažos galimybės įsidarbinti prognozuojamos įvairiems žemės ūkio specialistams, veterinarijos felčeriams, B kategorijų vairuotojams, ūkininkams augalininkams, daržininkams ir sodininkams. Atsilaisvinusioms ar naujai steigiamoms darbo vietoms užimti darbdaviai kelia aukštus profesinius reikalavimus, akcentuodami papildomus profesinius gebėjimus: vairuotojams turėti keletą vairavimo kategorijų, buhalteriams mokėti dirbti su įvairiomis kompiuterinėmis programomis, turėti puikius bendravimo įgūdžius, sugebėti profesionaliai, efektyviai spręsti savo kompetenciją atitinkančius klausimus, prisitaikyti darbui komandoje, prekybos salės darbuotojams, vadybininkams - sklandžiai reikšti mintis, sugebėti konsultuoti, mokėti bent vieną užsienio kalbą. Beveik visi darbdaviai pabrėžia, kad būsimi darbuotojai būtų be žalingų įpročių, pareigingi, darbštūs, atsakingi. Darbo jėgos paklausa pagal profesinį pasirengimą parodyta 2.3.9. lentelėje. 2.3.9 lentelė. Darbo jėgos paklausa Raseinių r. sav. 2008 metais pagal profesinį pasirengimą Specialistai (su aukštuoju universitetiniu/neuniversitetiniu, aukštesniuoju išsilavinimu) Profesijų klasifikatoriaus kodas, 4 ženklai Pavadinimas Darbininkai (turintys profesinį pasirengimą) Profesijų klasifikatoriaus kodas, 4 ženklai Pavadinimas Didžiausias trūkumas Didžiausias trūkumas 2322 Lietuvių kalbos mokytojas 7122 Mūrininkas 2322 Anglų kalbos mokytojas 8324 Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojas 2221 Gydytojas 7412 Virėjas 7132 Grindų ir plytelių klojėjai Trūkumas Trūkumas 4121 Buhalterinės apskaitos 7431 Karšėjas specialistas 2322 Vokiečių kalbos mokytojas 5123 Padavėjas-barmenas 7432 Verpėjas 6141 Miško kirtėjas 7124 Stalius Balansas Balansas 3429 Pardavimo vadybininkas 7212 Suvirintojas 2132 Informacinių technologijų 8322 Vairuotojas C, E kategorijos specialistas Perteklius Perteklius 3115 Žemės ūkio mechanikas 7212 Suvirintojas 2223 Veterinarijos felčeris 8324 Traktorininkas 3414 Kelionių konsultantas ir organizatorius 8311 Žemės ūkio mašinų operatorius 3412 Draudimo agentas 8322 Vairuotojas A, B, C 2331 Pradinio ugdymo mokytojas 7412 Konditeris 7221 Kalvis 5121 Sandėlininkas 28

Šaltinis: Raseinių darbo biržos duomenys, 2008 m. 9131 Namų ūkio meistras 6129 Gyvulių augintojas 29 Ekonomikos vystymasis sąlygos būtinybę didinti darbo ieškančių asmenų konkurencinius gebėjimus, siekiant patenkinti augančius darbdavių poreikius. Todėl sprendžiant nedarbo problemas, dar labiau išryškės tam tikrų darbo jėgos grupių nepakankami konkurenciniai gebėjimai. Jau šiuo metu pastebimas tokių tendencijų formavimasis, o tai reikalauja socialinės atskirties mažinimo prevencinių programų ir papildomų užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo. Darbo jėgos pasiūla (ekonominis aktyvumas) yra susijusi su paskatomis dirbti, kurios nemažai priklauso nuo atlyginimų lygio, darbo jėgos apmokestinimo ir darbuotojams teikiamų socialinių garantijų. Todėl sprendžiant žmogiškųjų išteklių formavimą, nuo kurio tiesiogiai priklauso esamos ir būsimos intelektualinės ir fizinės darbo jėgos kvalifikacija, kultūros lygis strategijoje numatomas kompleksas priemonių, turinčių perspektyvinę įtaką žmogiškųjų išteklių formavimui. 2.3.1. Raseinių rajono savivaldybės žmogiškųjų išteklių SSGG analizė Stiprybės Silpnybės Didelis tam tikrų grupių (ypač moterų ir Padidėjusi santykinė emigracija vyresnio amžiaus gyventojų) užimtumas Aukštas užimtų gyventojų išsilavinimas Neigiamas gyventojų prieaugis Stabiliai išlieka darbingo amžiaus žmonių Neigiamas migracijos saldo skaičius Vienalytė tautinė sudėtis Santykinai didelis mirštamumas 1000 gyventojų Vienalytė religinė sudėtis Dauguma bedarbių nepasiruošę darbo rinkai Sumažėjęs nedarbo lygis Verslas koncentruojasi mieste arba arčiau miesto Sumažėjęs jaunimo nedarbas Darbo ir socialinė politika neskatina ieškančių darbo asmenų aktyvumo darbo rinkoje Didėja kvalifikuotos darbo jėgos paklausa Profesinio rengimo sistema neužtikrina specialistų praktinio parengimo kokybės bei netenkina darbdavių poreikių Dalyje viešojo administravimo įstaigų Nepakankama viešojo ir privataus sektoriaus diegiamos pažangios viešųjų paslaugų partnerystė, konsultavimasis su teikimo naujovės suinteresuotomis grupėmis, bendruomenių atstovų dalyvavimas priimant sprendimus Lėtai rengiami teritorijų ir regionų plėtros planai Galimybės Grėsmės Saugios socialinės aplinkos gerinimas Dėl emigracijos kvalifikuotos, ypač aukštos rajone kvalifikacijos specialistų, darbo jėgos trūkumas Nedarbo prevencijos gerinimas Dėl emigracijos jaunimo ir gimstamumo Nuolatinio (nepertraukiamo) mokymosi ir kvalifikacinio ugdymo sistemos formavimas Gauti ir panaudoti užimtumo skatinimui ES mažėjimas Blogėjanti socialinė parama nykstančiuose kaimuose Nepakankamas darbo jėgos teritorinis ir

struktūrinių fondų paramą profesinis mobilumas Nestabili įstatyminė bazė Blogėjanti jaunų asmenų iki 25 m. amžiaus kokybinė sudėtis, mažėjančios konkurencinės galimybės darbo rinkoje Dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir socialinės atskirties, didės nedarbo atotrūkis tarp miesto ir kaimo Žmogiškųjų išteklių plėtros vizija ir prognozės - Raseinių r. sav.- tai darbui ir investavimui patraukli savivaldybė, kurioje užtikrinama aukšta kiekvieno asmens gyvenimo kokybė ir subalansuota ilgalaikė ūkio darni socialinė, ekonominė, gamtos išteklius tausojanti plėtra. Aukštos kultūros ir profesinių gebėjimų žmogiškieji ištekliai su gerėjančia demografine situacija, konkurencingos darbo jėgos vystymusi, nukreiptu į mokymus, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą pagal rajono savivaldybės poreikius (darbo jėgos atitikimas rajono savivaldybės verslo subjektų veiklai), verslumo augimą. Kartu siekiama žinių visuomenės kūrimo ir plėtros, skatinant informacinių technologijų diegimo, panaudojimo įvairiose srityse (įskaitant viešąsias paslaugas ir viešąjį valdymą) priemones. Glaudi šių veiksnių sąsaja su žmonių gyvenimo (viešųjų paslaugų vystymas), darbo ir investavimo (verslo sektoriaus vystymas) sąlygų gerinimu (kompleksinis problemų sprendimas). Žmogiškųjų išteklių pokyčiai įtakojami globalinių, šalies ir vietos veiksnių. Dėl kylančių naftos produktų ir kitų energetinių išteklių kainų ekonominė ir darbo rinka tampa sunkiai prognozuojama. Didesnė jo grėsmė tenka Lietuvos ūkiui, kuris nėra dar sukūręs efektyvios, pagrįstos naujomis technologijomis ir mokslo pasiekimais, ekonominės ir socialinės sistemos. Lietuvos atskiros ūkio šakos, net didieji miestai, jaučia pirmuosius nuosmukio padarinius - Alytuje, Plungėje, kt. miestuose atleidžiami darbuotojai. Įmonės neatlaiko mokesčių, kitų gamybos kaštų naštos. Galime tikėtis lengvesnės nuosmukio formos Raseinių r. sav. 2008-06-01 Raseinių r. sav. fiksuotas 4,7 proc. nedarbas. Tuo tarpu nuo sausio mėn. iki balandžio - vidutiniškai 5 proc. Tikėtina, kad nedarbas iki metų pabaigos išaugs iki 5,5-5,8 proc. Trejų metų laikotarpiu gali išaugti iki 6,5-8 proc. Aktyvią ekonominę krizę analitikai prognozuoja tik po 2 metų, tačiau likviduoti jos padarinius prireiks mažiausiai penkerių metų. Pablogėjusi ekonominė padėtis įtakos socialinių paslaugų plėtrą ir kokybę. Tai turėtų paskatinti naują emigracijos bangą, kuri palies ir Raseinių r. sav. Gyventojų skaičius mažės vienu proc. ir 2007-2015 metais rajono savivaldybėje gyventojų skaičius sumažės nuo 42,38 tūkst. iki 39,0 tūkst. Ir toliau blogės demografinė situacija. Mažės gimstamumas, kils senėjimo indeksas, liks blogesni nei apskrityje sveikatos priežiūros būklės ir mirtingumo rodikliai. Planuojant žmogiškųjų išteklių pokyčius pagrindinis dėmesys skiriamas jų kvalifikacinių ir bendražmogiškų gebėjimų ugdymui. Kol kas rajono savivaldybėje likviduojasi tik medienos apdirbimo įmonės. Tačiau keisis ekonominės veiklos struktūra. Daugiausia darbo vietų bus steigiama paslaugų sektoriuje ir gamyboje. Prognozuojamas darbo jėgos poreikio augimas pardavimo vadybininkams, statybos inžinieriams, mechanikos, elektros inžinieriams; finansininkams, buhalteriams, gydytojams, mokytojams. Kvalifikuotiems darbininkams: sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojams; pardavėjams ir konsultantams; mūrininkams, dažytojams, tinkuotojams; virėjams; suvirintojams; tekintojams. Dėl padidėjusios emigracijos darbo jėgos trūkumas bus jaučiamas visame šalies ūkyje, ypač aptarnavimo srityje. Darbo vietos kokybė ir santykiai su darbdaviu bus svarbiausi veiksniai, lemsiantys apsisprendimą dirbti įmonėje. Kvalifikuotos ir motyvuotos darbo jėgos trūkumas keis darbdavių požiūrį į kiekvieną darbuotoją kaip strategiškai svarbų veiksnį, kuriant įmonės vertę. 30

2.3.2. Suderinamumas su nacionaliniais dokumentais 31 Teisės akto pavadinimas 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa Suderinamumas su Savivaldybės dokumentais Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa remiasi strategine vizija, kuri buvo suformuluota Lietuvos 2007 2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje. Pagal šią viziją 2015 m. Lietuva turi pasiekti kai kurių senųjų ES šalių narių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį. 1 Prioritetas. Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis. 2 Prioritetas. Mokymasis visą gyvenimą. 4 Prioritetas. Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas. 5 Prioritetas. Techninė parama žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 252 Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos 2007 2013 metų struktūrinės paramos, gaunamos pagal Europos Sąjungos sanglaudos politikos konvergencijos tikslą, administravimą paskirstymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos struktūrinės paramos komiteto 2004 2006 metų ir 2007 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos klausimams spręsti sudarymo Vidaus reikalų ministerijai priskirta atsakomybė už Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas įgyvendinimą. Stiprinant administracinius gebėjimus ir didinant viešojo administravimo efektyvumą įgyvendinami šie uždaviniai: Veiksmų programa: Žmonių išteklių plėtra. 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa Kauno regiono plėtros iki 2013 m. planas 3 Prioritetas. Informacinė visuomenė visiems. 2 Prioritetas. Gyvenimo kokybė Kauno regionas šalies informacinės visuomenės centras, kuriame gyvena pažangūs ir nuolat besimokantys žmonės. 1 Tikslas. Skatinti informacinės visuomenės formavimąsi ir vystymąsi.

32 3. SOCIALINĖ APLINKA Visuomenės raidai ypač svarbų vaidmenį vaidina gyventojų socialinė gerovė ir socialinis saugumas. Socialinės gerovės politika apima gyventojų užimtumą, sveikos ir konkurencingos asmenybės ugdymą, kultūros tradicijų puoselėjimą, socialinę paramą (šeimai, seniems, neįgaliems bei socialinės rizikos asmenims), sveikatos apsaugą. Pastaruoju metu Raseinių r. sav. jau sukurta pakankamai kokybiška, efektyvi ir daugumai gyventojų prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas asmenims mokytis visą gyvenimą, leidžianti įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją. Rajono savivaldybės gyventojai naudojasi kultūros ir sporto paslaugomis, plečiamas bei tobulinamas socialinių ir sveikatos paslaugų įstaigų tinklas. 3.1. SOCIALINĖ APSAUGA Darnaus visuomenės vystymosi esmė yra žmonių gyvenimo kokybės gerinimas. Visuomenės gerovės kilimas turėtų vykti nepažeidžiant aplinkos stabilumo ir užtikrinant socialinę pažangą. Dėl egzistuojančios žmonių socialinės nelygybės, sąlygotos rinkos ekonomikos, atsiranda grupė žmonių, kurie jaučiasi socialiai neapsaugoti ar net skursta. Žmonių grupės, kurioms ypač svarbi socialinė parama, yra seni žmonės, žmonės su negalia, šeimos, auginančios vaikus, socialinės rizikos asmenys (grįžę iš įkalinimo įstaigų, alkoholikai, narkomanai ir kt.). Socialinės paslaugos ypač reikalingos kaimo vietovėse, nes kaime didelę gyventojų dalį sudaro 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra pagrindiniai socialinių paslaugų vartotojai. Raseinių rajone yra gana platus socialinės paramos ir paslaugų tinklas. Koordinuojančias funkcijas atlieka Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, kurio darbuotojai apskaičiuoja ir išmoka valstybės garantuotas socialines išmokas, analizuoja ir planuoja bendrųjų ir specialiųjų socialinių paslaugų teikimą, organizuoja ir vykdo socialines priemones neįgaliems asmenims, analizuoja rajono savivaldybės gyventojų socialinę padėtį ir t.t. 3.1.1. Piniginė socialinė parama Vienas iš pagrindinių valstybės ir tuo pačiu rajono Savivaldybės socialinės paramos tikslų - paremti asmenis bei šeimas, kurie dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Tam tikslui asmenims ir šeimoms yra teikiama piniginė parama - mokamos pašalpos. 3.1.1 lentelė. Socialinė piniginė parama 2004 2007 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Pašalpos pavadinimas Asmenų sk. Asmenų sk. Asmenų sk. Asmenų sk. 1. Vienkartinė išmoka gimus 413 379 337 377 vaikui 2. Išmokos vaikui 3238 5361 5159 5864 3. Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai 45 162 107 102 4. Globos (rūpybos) išmoka 152 166 168 223 5. Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti 17 28 29 28 6. Speciali laidojimo pašalpa mirties atveju 652 649 649 699 7. Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui 1 - - - 8. Kompensacija už būsto šildymą, šaltą bei karštą vandenį 1460 1583 1457

33 9. Kompensacija už kietą kurą 295 344 867 10. Socialinė pašalpa 1556 1075 931 972 Iš viso: 6074 9575 9307 10589 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. 2004 metais piniginė socialinė parama suteikta 6074 asmenims, o 2007 metais paramą gavo 10589 asmenys. 2007 m. žymiai padaugėjo išmokų vaikams skaičius, nes 2007 m. LR Vyriausybė nustatė šios išmokos mokėjimą vaikams iki 12 metų. Šiai išmokai iš valstybės biudžeto 2007 m. buvo išmokėta 4254,5 tūkst. Lt. Nuo 2008 m. ši išmoka mokama visiems vaikams iki 18 metų ir vyresniems, jei jie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose (vieną ar du vaikus auginančiose šeimose); iki 24 metų, jei jie mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (tris ir daugiau vaikų auginančiose šeimose). Taip pat nuo 2007 m. sausio 1 dienos išaugo globos (rūpybos) išmokų gavėjų skaičius, nes globos (rūpybos) išmoka buvo pradėta mokėti ir vaikams, globojamiems institucijose (2007 m. rajono globos institucijose laikinai arba nuolat buvo globojama 115 vaikų). Vienas iš pagrindinių rodiklių, nusakantis rajono savivaldybės gyventojų pajamų ir skurdo lygį, yra socialinių pašalpų gavėjų skaičius. Kaip matome iš 3.1.2. lentelės Raseinių r. sav. socialinių pašalpų gavėjų skaičius 2007 metais, palyginus su 2004 metais, sumažėjo nuo 1556 iki 972, t.y. 37,5 proc. kai tuo tarpu Lietuvoje - 56,12 proc., o Kauno apskrityje 53,37 proc. Socialinės pašalpos 2007 m. buvo mokamos 1,08 proc. šalies gyventojų (36 621 iš 3 384 879), Kauno apskrityje 0,88 proc. (5 955 iš 677 284), Raseinių r. sav. net 2,29 proc. gyventojų (972 iš 42 377). 3.1.2 lentelė. Socialinių pašalpų gavėjų skaičius 2004-2007 metais Gavėjų skaičius Lietuvos Respublika Kauno apskritis Birštono sav. Jonavos r. sav. Kaišiadorių r. sav. Kauno m. sav. Kauno Kėdainių r. sav. r. sav. Prienų r. sav. Raseinių r. sav. 2004 83 463 12 770 143 2 417 639 3 922 1 049 2 076 919 1556 2005 54 145 8 010 75 1 965 324 2 547 557 1 006 475 1075 2006 37 849 6 135 63 1 480 225 1 851 440 790 367 931 2007 36 621 5 955 46 1 417 269 1 593 383 872 419 972 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007; Raseinių r. sav., 2008 m. Analizuojant 3.1.3 lentelės duomenis, galime daryti išvadą, kad Raseinių r. sav. gyventojams 2007 metais socialinių pašalpų buvo išmokėta 1 mln. 289,6 tūkst. Lt, t. y. didesnė suma nei 2004 metais 1 mln. 153,3 tūkst. Lt, tuo tarpu Lietuvoje ir visose Kauno apskrities savivaldybėse išmokos sumažėjo. Išmokamų socialinių pašalpų dydis priklauso nuo šeimos ar vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų dydžio bei nuo Valstybės remiamų pajamų dydžio. Nemažėjantis socialinių pašalpų gavėjų skaičius rodo mažas rajono savivaldybės gyventojų pajamas bei skurdo lygį. 3.1.3 lentelė. Išmokėta socialinių pašalpų (tūkst. Lt) 2004-2007 metais Išlaidos, tūkst. litų Lietuvos Respublika Kauno apskritis Birštono sav. Jonavos r. sav. Kaišiadorių r. sav. Kauno m. sav. Kauno r. sav. Kėdainių r. sav. Prienų r. sav. Raseinių r. sav. 2004 69 600,1 10 085,0 111,9 2 012,6 494,6 3 395,9 745,6 1 490,0 681,1 1 153,3 2005 52 821,9 7 527,1 73,6 1 850,4 278,1 2 659,2 530,5 827,5 433,0 874,8 2006 43 800,1 7 008,9 68,2 1 717,4 230,8 2 326,7 465,3 811,4 409,4 979,6 2007 52 134,6 8 471,3 73,5 2 060,5 354,7 2 562,1 538,0 1 044,9 547,8 1 289,6 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2008 m.

Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, 2007 metais vykdydamas valstybės deleguotą funkciją - programą Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos, t.y. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu (Žin.,1994, Nr. 96-1873; 2004, Nr.21-619, 80-2835, 117-4373; 2005, Nr. 44-1406, Nr.71-2556), skyrė ir mokėjo valstybines šalpos išmokas/kompensacijas. Vykdant šią programą 2007 metais buvo išmokėta 12204,0 tūkst. litų, t. y. 6209,1 tūkst. litų daugiau nei 2006 metais. Šių išmokų gavėjų 2007 metais padaugėjo 1543 rajono savivaldybės gyventojais. Taip pat 2007 metais padidėjo šalpos išmokų dydžiai, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 40 bazinė pensija padidėjo nuo 230 Lt iki 266 Lt ( Žin., 2007, Nr. 7-285). 2007 metais vienkartinė piniginė parama iš Savivaldybės biudžeto skirta 352 gyventojams, iš viso skirta 90,5 tūkst. litų. 3.1.2. Socialinės paslaugos Socialinių paslaugų poreikis rajono savivaldybėje yra labai didelis ir skirtingas - atsiranda vis naujų socialiai remtinų gyventojų grupių (narkomanai, alkoholikai, asmenys grįžę iš įkalinimo įstaigų ir kt.). Poreikis neretai viršija esamus rajono savivaldybės išteklius. Pažymėtina ir tai, kad socialinių paslaugų labai trūksta kaimiškose vietovėse, kur daug pagyvenusių ir vienišų žmonių. Į rajono Savivaldybę dėl socialinės paramos kasmet kreipiasi vis daugiau rajono savivaldybės gyventojų. Auga poreikis ne tik piniginei socialinei paramai, bet ir socialinėms paslaugoms. Raseinių r. sav. socialines paslaugas kasmet teikia vis didesniam gyventojų skaičiui. 3.1.4 lentelė. Suteikta socialinių paslaugų ir gavėjų skaičius 2003 ir 2006 m. 2003 m. 2006 m. Gavėjų Eil. Socialinės paslaugos pavadinimas skaičiaus Nr. Gavėjų sk. Gavėjų sk. pokytis 1. Neįgaliųjų aprūpinimas techninės pagalbos 495 652 +157 priemonėmis 2. Pagalba į namus 127 140 +13 3. Transporto organizavimas 1650 4231 +2581 4. Maitinimo organizavimas 1049 917-132 5. Asmens higienos ir priežiūros paslauga 204 407 +203 6. Ilgalaikė institucinė socialinė globa 20 21 +1 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2007 m. 2006 metais lyginant su 2003 metais žymiai daugiau asmenų gavo techninės pagalbos priemonių, transporto organizavimo paslaugų bei asmens higienos ir priežiūros paslaugų. Buvo įsteigti du neįgaliųjų dienos užimtumo centrai - VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centras ir VšĮ Protiškai neįgalaus jaunimo užimtumo dienos centras. Konsultavimo bei laikino apgyvendinimo paslaugas pradėjo teikti Krizių centras. Daugiau ir įvairesnių paslaugų teikė nevyriausybinės organizacijos. Iš rajono Savivaldybės biudžeto nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimui kasmet skirta vis daugiau lėšų. Pradėta vykdyti gyvenamosios aplinkos neįgaliesiems pritaikymo programa. Tačiau teikiamos socialinės paslaugos nevisiškai tenkina savivaldybės gyventojų socialinių paslaugų poreikius. Tam turi įtakos rajono savivaldybės socialinė, ekonominė ir demografinė padėtis. Remiantis statistikos departamento duomenimis nuo 70 iki 80 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius 2007 metais, lyginant su 2004 metais, padaugėjo 260, o nuo 80 iki 85 metų ir vyresnių 122 gyventojais. Senėjant visuomenei, socialinių paslaugų poreikis nuolat auga. 34

Kitas svarbus socialinių paslaugų poreikio didėjimo veiksnys yra neįgaliųjų skaičiaus didėjimas: 3.1.5 lentelė. Raseinių r. sav. gyvenantys neįgalieji asmenys 2004 2007 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Neįgaliųjų skaičius 2900 3395 3540 3681 (bendras kartu su vaikais ir neįgaliais asmenimis, sulaukusiais senatvės pensijos amžiaus) Iš jų: nustatytas specialusis priežiūros (pagalbos) poreikis - 58 808 1957 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. 2007 metais, lyginant su 2004 metais, rajono savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų skaičius padidėjo 781. Vis didesniam gyventojų skaičiui yra nustatomas specialusis slaugos ar specialusis priežiūros (pagalbos) poreikis. Planuojant ir vykdant neįgaliųjų integraciją į visuomenę, šiems gyventojams reikalingos įvairios socialinės paslaugos. Rajone neišspręsta socialinių paslaugų teikimo neblaiviems asmenims problema, nes rajono gydymo įstaigos nenori priimti neblaivių asmenų, kuriems nereikia medikų paslaugų. Rajone nėra nakvynės namų, kurie galėtų teikti laikiną pastogę asmenims, netekusiems gyvenamojo būsto, padėtų asmenims adaptuotis visuomenėje ir gerintų jų socialinę padėtį. Rūpindamiesi įvairių rizikos grupių asmenimis, nakvynės namai užkirstų kelią pakartotinam nusikalstamumui, prisidėtų prie visuomenės saugumo. 3.1.6 lentelė. Socialinių paslaugų įstaigos Raseinių r. sav. teritorijoje Socialinių paslaugų Eil. įstaigos tipas pagal Socialinių paslaugų įstaigos Nr. žmonių socialines pavadinimas grupes 1 1. Socialinės globos namai 1.Raseinių vaikų globos namai 2.Raseinių lopšelio darželio Liepaitė globos grupė 3.VšĮ Ariogalos PSPC slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, socialinė globa Pavaldumas Savivaldybės Savivaldybės Savivaldybė perka paslaugas 35 Vietų (gavėjų 3 ) skaičius 2 iš viso iš jų finansuojamų Savivaldybės 50 12 5 50 12 5 2. Šeimynos 1.Aldonos ir Stanislovo Sereikų šeimyna 2. Nijolės ir Remigijaus Kučinskų šeimyna 3. Bendruomeninės įstaigos Viešoji įstaiga Kauno ir Marijampolės apskričių aklųjų ir silpnaregių taryba Savivaldybės 7 Savivaldybės 7 NVO 105* 7 7 LŽNS Raseinių skyrius NVO 302* Lietuvos neįgaliųjų draugija NVO 239* Sutrikusio intelekto žm. globos NVO 150* bendrija Raseinių viltis 1 Lentelė užpildoma pagal Socialinių paslaugų kataloge (Žin., 2006, Nr. 43-1570) numatytus socialinių paslaugų įstaigų tipus. 2 Apskrities, savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų, privačios ir kt. 3 Maksimalus lankytojų skaičius per dieną. * -narių skaičius

4. Kitos socialinių paslaugų įstaigos (pagalbos į namus tarnyba, socialinių paslaugų centras ir kt.) Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Klubas Diabetas NVO 80* Lietuvos pensininkų sąjungos NVO 118* Raseinių sk. Raseinių kurčiųjų pirminė NVO 59* organizacija Lietuvos judėjimo NVO 107* Černobylis Raseinių rajono komitetas Raseinių krizių centras NVO Išsėtine skleroze sergančių draugija Vijoda Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Raseinių skyrius Astmos ir LOPL LA VITA klubas Kaimų bendruomenė Girkalnis Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Raseinių skyrius Tradicinė religinė bendrija Lietuvos Caritas Raseinių skyrius 1.Raseinių socialinių paslaugų centras 2.VšĮ Protiškai neįgalaus jaunimo užimtumo dienos centras 3. VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centras NVO 27* NVO 64* NVO 44* NVO 45* NVO 98* NVO Savivaldybės Savivaldybė dalininkas Savivaldybė dalininkas 330 17 30 120 15 15 36 Ilgalaikes bei trumpalaikes socialinės globos paslaugas teikia Kauno apskrities Blinstrubiškių senelių globos namai ar kitų apskričių analogiškos įstaigos bei VšĮ Ariogalos PSPC slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. Ateityje būtų galima Ariogalos PSPC įsteigti socialinės globos filialą arba įsteigti kitą trumpalaikės ir ilgalaikės globos paslaugas teikiančią įstaigą rajone. Ne visiems vienišiems seniems žmonės ir neįgaliesiems būtina stacionari globa. Pagalbos namuose paslaugas gauna 115 suaugusių asmenų su negalia. 86% gaunančių šias paslaugas seni vieniši asmenys. 32 asmenims, kuriems nėra galimybės paskirti lankomosios priežiūros darbuotojo, mokami pagalbos pinigai susimokėjimui už pagrindines pagalbos namuose paslaugas. 48 asmenims dėl sveikatos būklės reikėtų skirti daugiau pagalbos į namus paslaugų. Rajone reikėtų plėtoti pagalbos į namus paslaugų teikimą asmenims su negalia, įdarbinant daugiau paslaugų teikėjų. Analizuojant atliktos Raseinių r. sav. vietos ekspertų, miesto ir kaimo bendruomenių atstovų apklausos apie esamą rajono savivaldybės socialinę situaciją bei gyvenamosios aplinkos kokybės vertinimą (3.1.1. pav.), matome, kad socialinės paramos teikimas vertinamas gana palankiai: pvz.: socialinės pagalbos organizavimas ir teikimas seniems, vienišiems ir asmenims su negalia vertinamas 3,5 balais iš 5, socialinis darbas su rizikos grupės šeimomis 3,2 balais. Nepalankiausiai vertinama socialinio būsto prieinamumas tik 2,8 balo.

37 Viešos paskirties ir masinio lankomumo vietų pritaikymas neįgaliesiems Pagalbos organizavimas ir teikimas seniems, vienišiems ir asmenims 3,1 3,5 Labdaros ir paramos organizacijų veikla Socialinis darbas su rizikos grupės šeimomis 3,3 3,2 Slaugos ir globos įstaigų pakankamumas rajone 3 Socialinio būsto prieinamumas 2,8 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 3.1.1 pav. Raseinių r. sav. socialinės aplinkos ir viešųjų paslaugų įvertinimas (balai: 5- l. gerai, 1 l. blogai) Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius vykdo vaiko teisių apsaugą, organizuoja prevencinį darbą su tėvais (kitais vaiko atstovais pagal įstatymą), organizuoja likusio be tėvų globos vaiko laikinąją ir nuolatinę globą (rūpybą), atlieka vaikų laikinosios ir nuolatinės globos (rūpybos) priežiūrą šeimose bei šeimynose. Socialinės rizikos šeimos neužtikrina augančių vaikų priežiūros ir ugdymo: mokyklinio amžiaus vaikai nelanko mokyklos arba blogai ją lanko, namuose jiems nesudaromos sąlygos ruošti pamokas. Rajono savivaldybėje plėtojamos nestacionarios paslaugos šeimai ir vaikams, tačiau trūksta dienos socialinių paslaugų centrų rizikos grupės vaikams (vaikų dienos užimtumo centras veikia Paliepių bendruomenėje, vaikų užimtumo paslaugas Raseinių mieste teikia Raudonojo kryžiaus komitetas), dėl to sunku rūpintis tinkama vaikų teisių apsauga. Būtina steigti vaikų dienos užimtumo centrus seniūnijose, panaudojant uždarytų mokyklų, kaimų bendruomenių ar kitas pritaikytas šiai veiklai patalpas. 3.1.7 lentelė. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius rajone Metai Socialinės rizikos šeimų skaičius Vaikų skaičius jose 2003 218 736 2004 282 595 2005 248 706 2006 216 479 2007 205 518 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Kaip matoma iš pateiktų duomenų, socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius nemažėja. Į socialinės rizikos šeimų sąrašą dažniausiai įrašoma dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl socialinių įgūdžių stokos, jei tėvai nemoka ir/ar negali tinkamai prižiūrėti savo vaikų. Pasitaiko atvejų, kai iš valstybės gaunama parama panaudojama ne šeimos interesams. 2006 m.

Raseinių pedagoginės psichologinės tarnybos duomenimis, 80 proc. rajono savivaldybės ugdymo įstaigų 6-12 klasių mokinių yra patyrę smurtą: pagal dažnumą pirmoje vietoje - tarpusavyje, antroje vietoje - mokytojų (psichologinį), trečioje vietoje - šeimoje. 66,5 proc. yra vartoję alkoholį, 18,5 proc. rūko, 3,2 proc. vartoję narkotikus. Apie 4 proc. yra bandę žudytis. Nuo 2007 m. sausio 1 d. panaudojant valstybės biudžeto lėšas, darbui su socialinės rizikos šeimomis, rajono Savivaldybėje įsteigta 12 socialinių darbuotojų etatų. Šie darbuotojai dirba ne tik mieste, bet ir kaimiškose seniūnijose. Socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, darbo apimtys yra nevienodos (labai skirtingas socialinės rizikos šeimų skaičius, pvz.: Raseinių kaimiškoje seniūnijoje 30 šeimų, kuriose auga 54 vaikai, o Paliepių seniūnijoje 6, kuriose auga 13 vaikų). Socialiniai darbuotojai dėl vaikų dienos užimtumo centrų trūkumo negali tinkamai atlikti prevencinio darbo. Centruose būtų sprendžiamos problemos, susijusios su vaikų priežiūra ir ugdymu, popamokiniu užimtumu. Šias problemas galėtų padėti spręsti ir daugiafunkcinių universalių centrų rajono Savivaldybėje steigimas. 38 3.1.8 lentelė. Socialinės rizikos šeimos 2007 m. Raseinių r. sav. Kauno apskritis Lietuva Į vaiko teisių apsaugos institucijos apskaitą įrašytų socialinės rizikos šeimų skaičius Per metus Iš viso Per metus Iš viso Per metus Iš viso 30 205 361 2572 2266 11958 Pagal vietą: miestas 2 37 221 976 1207 3972 kaimas 28 168 140 1596 1059 7984 Vaikų skaičius jose 67 518 702 5374 4812 27881 Pagal lytį: berniukai 38 263 374 2794 2548 14590 mergaitės 29 255 328 2.580 2264 13291 Pagal amžių: 0-3 m. 14 65 157 705 1004 3859 4-6 m. 10 88 129 1065 811 4738 7-9 m. 17 95 121 1121 849 5423 10-14 m. 18 157 202 1524 1344 8261 15-17 m. 8 113 93 959 804 5600 Šaltinis: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2008 m. Per 2007 metus rajone į socialinės rizikos šeimų sąrašą buvo įrašyta 30 šeimų, kuriose auga 67 vaikai ir tai daugiau nei apskrities vidurkis. Kaip matoma iš 3.1.8 lentelės, net 28 šeimos gyvena kaime. Tai dar kartą patvirtina, kad būtina plėsti socialines paslaugas kaimo vietovėse. 2007 m. Raseinių r. sav. gyveno 211 vaikų, kuriems buvo nustatyta laikina ar nuolatinė globa (rūpyba). 133 vaikai buvo globojami šeimose arba šeimynose, tai sudarė 63 proc. globojamų vaikų skaičiaus, 78 vaikai buvo globojami institucijose - 37 proc. Palyginus su Lietuvos duomenimis šeimose - 56 proc., institucijose 44 proc. ir su Kauno apskrities duomenimis šeimose - 63,7 proc., institucijose 36,3 proc. Per 2007 metus rajono savivaldybėje 80-iai vaikų buvo nustatyta globa (rūpyba) ir iš jų net 75 vaikai iš kaimo. Tuo tarpu nustatyta globa (rūpyba) Prienų r. sav. 32-iems, Jonavos r. sav. 42-iems ir Kaišiadorių r. sav. 18-ai vaikų. Reikia pažymėti, kad net 58 vaikai, kuriems Raseinių rajono Savivaldybėje 2007 metais nustatyta globa (rūpyba) apgyvendinti institucijose - 72,5 proc. ir tik 22 vaikai globojami (rūpinami) šeimose ir šeimynose.

Likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikės bei trumpalaikės socialinės globos paslaugas teikia dvi įstaigos: Raseinių vaikų globos namai (mokyklinio amžiaus vaikams) ir vaikų darželyje lopšelyje Liepaitė įkurta vaikų globos grupė (ikimokyklinio amžiaus vaikams). Vietų ilgalaikės socialinės globos įstaigose pakanka. Tačiau, apgyvendinant skirtingo amžiaus vienos šeimos vaikus, likusius be tėvų globos, į dvi skirtingas įstaigas, traumuojami vaikai. Jie patiria stresą pirmą kartą atskiriant nuo šeimos, antrą kartą - nuo brolių ar seserų. Todėl tikslinga spręsti, kaip sumažinti tėvų globos netekusių vaikų skaičių rajono savivaldybėje, bei kur nukreipti vaikus, jei jie neteks tėvų globos. 39

40 3.1.9 lentelė. Vaikams nustatytos globos (rūpybos) atvejų skaičius 2007 metais Vaikai, kuriems nustatyta globa (rūpyba) Kauno miestas Kauno r. sav. Jonavos r. sav. Kaišiadorių r. sav. Prienų r. sav. Likusių be tėvų globos vaikų skaičius Birštono sav. Kėdainių r. sav. Raseinių r. sav. Kauno apskritis Lietuvoje 275 93 42 18 32 0 84 80 624 2824 Pagal vietą: miestas 275 8 22 3 9 0 27 5 349 1443 kaimas 0 85 20 15 23 0 57 75 275 1381 Pagal lytį: berniukai 146 47 19 11 22 0 55 44 344 1427 mergaitės 129 46 23 7 10 0 29 36 280 1397 Pagal amžių: 0-3 m. 69 25 8 4 5 0 18 18 147 655 4-6 m. 42 9 12 3 6 0 20 15 107 466 7-9 m. 34 19 9 2 6 0 15 15 100 490 10-14 m. 65 25 12 7 9 0 19 25 162 696 15-17 m. 65 15 1 2 6 0 12 7 108 517 Vaikai, kuriems nustatyta globa (rūpyba) šeimoje: 140 40 13 11 17 1 43 22 287 1216 Pagal lytį: berniukai 64 17 5 5 9 1 28 11 140 580 mergaitės 76 23 8 6 8 0 15 11 147 636 Vaikai, kuriems nustatyta globa 3 2 0 0 0 0 0 0 5 25 (rūpyba) šeimynoje: Pagal lytį: berniukai 1 1 0 0 0 0 0 0 2 14 mergaitės 2 1 0 0 0 0 0 0 3 11 Vaikai, kuriems nustatyta globa 130 51 29 7 15 1 41 58 332 1583 (rūpyba) institucijoje: Pagal lytį: berniukai 79 29 14 5 13 0 27 33 200 830 mergaitės 51 22 15 2 2 1 14 25 132 753 Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2008 m.

41 Socialinėms reikmėms kasmet rajono Savivaldybės biudžete numatoma daugiau lėšų. 2007 metais lyginant su 2006 metais rajono Savivaldybės biudžeto išlaidos didesnės 262,7 tūkst. litų, o 2008 metus lyginant su 2007 m. - 702,7 tūkst. litų. 3.1.10 lentelė. Socialinių paslaugų finansavimo šaltiniai Eil. Nr. Socialinių paslaugų finansavimo šaltiniai 2006 m. (tūkst. Lt) 2007 m. (tūkst. Lt) 2008 m. (tūkst. Lt) 1. Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms paslaugoms 1390,4 1653,1 2355,8 1.1. palyginti su bendru Savivaldybės biudžetu, proc. 1,9 proc. (75237,2 ) 2,1 proc. (76215,0) 2,5 proc. (93339,9) 2. LR valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos 894,1 1512,4 2443,76 iš jų: 2.1. socialinės rizikos šeimų socialinei priežiūrai organizuoti - 173,0 173,0 2.2. asmenų su sunkia negalia socialinei globai 56,40 462,76 organizuoti 2.3. vaikų globos (rūpybos) išmokoms 894,1 1283,0 1808,0 3. ES struktūrinių fondų lėšos - - - 4. Asmenų mokėjimai už socialines paslaugas 18,3 20,4 23 5. Kitos lėšos 43,8 25,9 91,9 Iš viso 2346,6 3211,8 4914,46 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Pagrindinis socialinių paslaugų teikimo Raseinių r. sav. finansavimo šaltinis rajono Savivaldybės ir valstybės biudžetų lėšos, rėmėjų lėšos, specialiųjų programų vykdymo lėšos. Nevyriausybinės organizacijos turi papildomų finansavimo šaltinių organizacijų narių mokestį, vykdomų projektų lėšas ir pan. 3.1.11. lentelė. Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų skaičius savivaldybėje Socialinių darbuotojų skaičius Eil. Nr. Įstaigos iš viso iš jų finansuojamų iš valstybės biudžeto Socialinių darbuotojų padėjėjų skaičius 1. Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose: 22 12 22 1.1. biudžetinėse 18 12 22 1.2. viešosiose 4 - - 2. Savivaldybės administracijoje 12 - - Iš viso (1+2) 34 12 22 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Iš 18 socialinių darbuotojų, dirbančių Raseinių socialinių paslaugų centre, 3 turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 4 darbuotojos, dirbančios su socialinės rizikos šeimomis, mokosi. Dviems socialiniams darbuotojams suteikta socialinio darbuotojo kvalifikacija. Pagal galimybes darbuotojams sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją įvairiuose mokymo kursuose. Raseinių vaikų globos namų pedagogai (auklėtojai) yra atestuoti specialistai. Siekiant pagerinti teikiamų paslaugų kokybę darbuotojams, sudaromos sąlygos lankyti seminarus, kursus, mokymus, konferencijas. Šiuo metu trys darbuotojai siekia aukštojo universitetinio išsilavinimo, vienas mokosi kolegijoje, vienas kvalifikacijos kėlimo institute. _

42 Raseinių r. sav. kol kas neturi tiek finansinių išteklių, kad visiems esamiems ir potencialiems socialinių paslaugų gavėjams galėtų užtikrinti kokybiškų socialinių paslaugų teikimą, todėl išskirtume šias prioritetines socialinių paslaugų plėtros kryptis: 1. Pagalbos namuose paslaugos bei dienos socialinė globa asmens namuose ir/ar institucijoje. 2. Vaikų dienos centrų ir universalių daugiafunkcinių centrų steigimas. 3. Asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas seniūnijose - bendruomenėse. 3.1.2. Socialinės apsaugos sektoriaus SSGG analizė Stiprybės Išplėtotas socialines paslaugas teikiančių institucijų tinklas, tenkinantis daugumos socialinių grupių stacionarių paslaugų poreikius Plėtojamos socialinės paslaugos neįgaliesiems, rizikos grupės šeimoms, leidžiančios tenkinti būtiniausius poreikius Aktyvi socialines paslaugas teikiančių nevyriausybinių organizacijų veikla Auga socialinių paslaugų kokybė Išvystytos specialiojo transporto paslaugos neįgaliems asmenims Galimybės Gavus pakankamai lėšų iš Europos Struktūrinių fondų, bus sukurtas visas socialines grupes tenkinantis socialinių paslaugų tinklas Aktyvus nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių dalyvavimas teikiant socialines paslaugas Sukūrus reikiamą socialinių paslaugų tinklą sumažės socialiai remtinų ir socialinės rizikos asmenų dalis Konkurencija tarp socialinių paslaugų teikėjų nevalstybinio ir privataus sektoriaus įtraukimas į socialinių paslaugų teikimą, sudarytų galimybes geriau tenkinti socialinių paslaugų poreikius Gavus pakankamą finansavimą, steigti universalius daugiafunkcinius ir dienos centrus seniūnijose Silpnybės Socialinių paslaugų įstaigos sukoncentruotos Raseinių mieste Trūksta socialinių paslaugų socialinės rizikos vaikams Maži socialinių darbuotojų atlyginimai Trūksta socialinių paslaugų kaimiškose vietovėse. Neišvystytos bendruomeninės paslaugos Nepakankamos socialinės paslaugos socialinės rizikos grupės asmenims: nėra nakvynės namų Socialinių paslaugų poreikis viršija Savivaldybės finansinius išteklius Gyventojų senėjimas Grėsmės Neišplėtotas socialinių paslaugų įstaigų tinklas Negauta pakankamai lėšų iš Europos Struktūrinių fondų socialinių įstaigų steigimui Silpnas būsimųjų vaiko globėjų (rūpintojų) parengimas ir jų stoka gali sąlygoti institucinės vaiko globos plėtrą Specialistų, dirbančių socialinėje srityje, stoka ir žema jų kvalifikacija gali neužtikrinti tinkamos socialinių paslaugų sistemos plėtojimo Siekiant užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, socialinės paslaugos turėtų būti teikiamos kuo arčiau jų gyvenamosios vietos ir tolygiai pasiskirsčiusios visoje teritorijoje. _

43 Seniūnijų gyventojai į socialinių paslaugų įstaigas pavežami 4-iais specialios paskirties automobiliais. Dėl specialiojo transporto paslaugų neįgalieji ir kiti socialinių problemų turintys gyventojai gali kreiptis į socialinių paslaugų įstaigas. 3.1.3. Suderinamumas su nacionaliniais dokumentais Teisės akto pavadinimas Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005-2012 metų planas, patvirtintas LR Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007 2012 metų planas, patvirtintas LR Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. Nr. 1193 Suderinamumas su Savivaldybės dokumentais Strategijoje numatyta skatinti valstybės ir savivaldybių institucijų tarpžinybinį bendradarbiavimą, aktyvų visuomenės dalyvavimą įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, sudarant sąlygas pačiam vaikui aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Svarbiausias šios strategijos tikslas - atsižvelgiant į Lietuvos kultūrines, religines ir socialines tradicijas, į geriausią vaiko interesų tenkinimą, sudaryti sąlygas vaikui visavertiškai gyventi šeimoje, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, apsaugoti jį nuo visų formų smurto, išnaudojimo, trukdymo mokytis ir prireikus užtikrinti jam tinkamą medicinos pagalbą. Taip pat numatyti uždaviniai šio tikslo įgyvendinimui bei patvirtintas priemonių planas 2005-2012 m. Keletas iš jų: sukurti socialinių paslaugų tinklą, užtikrinantį visų būtinų socialinių paslaugų teikimo grandžių atsiradimą bei kokybišką, nuoseklią pagalbą vaikui ir jo šeimai; sukurti ir įgyvendinti bendrą globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų rengimo sistemą; socialiniams darbuotojams, dirbantiems su vaikais ir šeimomis, organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus, teikti metodinę pagalbą ir kt. Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strateginis tikslas - atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos vaikui - tinkamas globos (rūpybos) sąlygas, kurios atitiktų geriausius vaiko interesus ir poreikį augti šeimos aplinkoje arba aplinkoje, artimoje šeimai, tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Pirmasis tikslas - plėtoti prevencines priemones, sudarant sąlygas vaikui augti šeimoje. Pirmojo tikslo uždaviniai: - kurti ir įgyvendinti šeimos problemų sprendimo prevencines priemones, kurios sudarytų galimybes vaikui augti savo šeimoje; - plėtoti nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir šeimoms vaikų dienos centruose. Antrasis tikslas - siekti pertvarkyti vaiko globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų globojamo (rūpinamo) vaiko geriausius interesus. Antrojo tikslo uždaviniai: - mažinti globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių vaikų globos namuose ir vaikų iki 3 metų siuntimą į vaikų globos įstaigas - daugiau paslaugų vaikui ir šeimai teikti bendruomenėje; - užtikrinti vaiko globos (rūpybos) šeimoje prioritetą nustatant vaiko globą (rūpybą) šeimoje ir šeimynoje arba įvaikinant _

44 vaiką; - optimizuoti vaikų globos įstaigų tinklą; - gerinti vaikų, netekusių tėvų globos, integracijos į visuomenę sąlygas; - siekiant užtikrinti socialinį darbą su šeima bendruomenėje ir tinkamą vaiko globos (rūpybos) organizavimą, sudaryti galimybes tobulinti specialistų kvalifikaciją; Šiuo nutarimu savivaldybėms siūloma iki 2008 m. kovo 1 d. patvirtinti savivaldybių vaiko globos (rūpybos) organizavimo tobulinimo 2008-2012 metų priemonių planus, apimančius socialinį darbą ir socialinių paslaugų teikimą globėjų (rūpintojų) bei įtėvių šeimoms ir šeimynoms, jų rengimą globoti vaiką, vaikų globos įstaigų optimizavimo planą, kuriame numatoma teikti socialines paslaugas vaikui ir motinai (tėvui) esant krizinėse situacijose ir plėtoti dienos centrus vaikams ir jų šeimoms. 3.2. ŠVIETIMAS IR UGDYMAS Lietuvos visuomenei tampant žinių visuomene ypatingą reikšmę turi švietimas. Lietuvos švietimo sistema turi derintis prie laikmečio keliamų reikalavimų. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatuose numatyta valstybės ir visuomenės pastangomis sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, o Švietimo įstatymas įpareigoja savivaldybes nuo 2005-2006 mokslo metų įgyvendinti visuotinį priešmokyklinį ugdymą, turėti pakankamą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę įgyti išsilavinimą pagal valstybės nustatytus standartus į kokybišką švietimą, pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą. Lietuvos švietimo reformos tikslai, demografinė situacija, rajono savivaldybės ekonomikos raida turi įtakos Raseinių r. sav. švietimo įstaigų būklei. Gyventojų struktūra pagal išsilavinimą yra vienas pagrindinių rajono kultūros rodiklių. 2001 metų surašymo duomenimis tik 6,6 proc. Raseinių r. sav. gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 17,9 proc. - aukštesnįjį, 24,1 proc. - vidurinį, 18,2 proc. - pagrindinį, 26,7 proc. - pradinį, 6,3 proc. - neturėjo pradinio, 0,2 proc. nenurodė. Didžioji gyventojų dalis turėjo pradinį išsilavinimą, tačiau tai lemia surašymo imtis (skaičiuojami gyventojai nuo 10 metų). 2007 m. pradžioje Raseinių r. sav. gyveno 42377 gyventojai. Didžioji dalis rajono savivaldybės gyventojų gyvena kaime. Miestuose (Ariogaloje ir Raseiniuose) 2007 m. pradžioje gyveno 15833 gyventojai arba 37 proc., kaime gyveno 26544 (63 proc.) gyventojų. 2001-2007 m. vaikų (0-14 metų amžiaus) sumažėjo 20 proc. 2007 m. pradžioje vaikų dalis mieste sudarė 16,3 procento, o kaime 18,1 procento. Rajono savivaldybėje 2008 m. sausio 1 d. buvo 5 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 1 mokykla-darželis, 2 pradinės mokyklos, 17 pradinio ugdymo skyrių, 10 pagrindinių mokyklų, 5 vidurinės mokyklos (Raseinių,,Kalno vidurinė m-kla su suaugusiųjų klasėmis), 3 gimnazijos, 2 neformaliojo švietimo įstaigos: Meno mokykla bei Kūno kultūros ir sporto centras. 3.2.1. Ikimokyklinis ugdymas Ikimokyklinis ugdymas - tai švietimo sistemos pradinė grandis, kurios paskirtis - tenkinti prigimtinius, kultūros, socialinius ir pažintinius vaiko poreikius. Lietuvoje ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas nėra privalomas. Ikimokyklinio ugdymo paslaugos labai svarbios ugdant vaikus kaip asmenybes. Jos papildo vaikų ugdymą šeimose, skatina jų socialinį, pažintinį _

45 vystymąsi, praturtina vaikų bendravimo su kitais patirtį, padeda pasiruošti mokymuisi mokykloje. Visuose Lietuvos Respublikos ikimokyklinio ugdymo institucijų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose pabrėžiama, kad ikimokyklinis ugdymas turi puoselėti visas vaiko galias (intelektualines, emocines, fizines), lemiančias asmenybės brandą ir socializacijos sėkmę, skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, atskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus, puoselėti individualybę, užtikrinti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo tęstinumą. Ikimokyklinis ugdymas vykdomas šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidaujant vaikas leidžiamas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tėvų apsisprendimą leisti vaiką į ikimokyklinę ugdymo įstaigą lemia tai, kad ugdymo įstaigose vaikams sudaroma galimybė bendrauti su bendraamžiais, vaikas gali gauti specialisto (logopedo, psichologo) pagalbą, ugdomi jo specialieji gebėjimai ir kt. Taip pat išplėtotas ikimokyklinis ugdymas sudaro sąlygas derinti darbą ir vaikų auginimą. Tėvams ikimokyklinio ugdymo įstaiga didelis palengvinimas rūpinantis vaiku ir kartu savo darbine veikla, karjera. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 iki 5 (arba 6) metų. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Analizuojant Kauno apskrities savivaldybėse esančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičių, matome, kad Raseinių r. sav. vienas iš mažiausių ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius 6, kai tuo tarpu Kauno r. sav. - 27, Kėdainių r. sav. 15, Jonavos r. sav. 14, Kaišiadorių r. sav. 10. 3.2.1 lentelė. Kauno apskrities savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir vaikai 2007 m. Savivaldybė Darželis Vaikų skaičius Vaikų skaičius Lopšelisdarželis Mokykladarželis Vaikų skaičius Įstaigos Bendras vaikų skaičius Lietuvoje iš viso: 100 4936 526 68399 126 10994 752 84329 Kauno apskritis 32 1828 103 13990 30 2593 165 18411 Birštono sav. 0 0 1 128 1 22 2 150 Jonavos r. sav. 1 18 11 1497 2 103 14 1618 Kaišiadorių r. sav. 0 0 7 589 3 84 10 673 Kauno miesto 14 1233 62 8753 12 1277 88 11263 Kauno r. sav. 10 264 12 1271 5 367 27 1902 Kėdainių r. sav. 5 260 4 720 6 688 15 1668 Prienų r. sav. 0 0 3 390 0 0 3 390 Raseinių r. sav. 2 53 3 642 1 52 6 747 Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija, 2007 m. Raseinių r. sav., palyginus su kitomis Kauno apskrities savivaldybėmis, vienas iš mažiausių ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų skaičius. 2007-2008 m. m. ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 793 vaikai. 2006-2007 m. m. ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 747, 2005-2006 m. m. 763, 2004-2005 m. m. 743 vaikai. Matome, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų skaičius per 4 metus padidėjo 50 vaikų, nors bendras ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius rajone mažėja. 2008 m. sausio 1 d. iš 1000 (0-6 metų) vaikų mieste ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 662 vaikai, t. y. 66,2 proc., o iš 1914 kaime gyvenančių vaikų 131-as, t. y. 6,8 proc. Rajono savivaldybėje yra netolygus ikimokyklinio ugdymo prieinamumas mieste ir kaime. Todėl Raseinių r. sav. būtina spręsti ikimokyklinio ugdymo paslaugų išplėtojimą kaimo vietovėse. _

46 3.2.2 lentelė. Ikimokyklinio ugdymo programų įgyvendinimas rajone 2006-2008 metais Ikimokyklinio ugdymo programas įgyvendinančios mokyklos Vaikų skaičius priešmokyklinio grupės globos lopšelio darželio grupės grupės grupės ugdymo Iš viso Grupių skaičius Iš viso: 2007-2008 m. 10 91 522 170 793 40 81 Pedagogų skaičius Iš viso: 2006-2007 m. 25 87 510 125 747 42 85 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Raseinių r. sav. yra 6 įstaigos, teikiančios ikimokyklinio ugdymo paslaugas, tai: Raseinių lopšelis-darželis,,saulutė, Raseinių lopšelis-darželis,,liepaitė, Ariogalos lopšelis-darželis, Viduklės mokykla-darželis, Nemakščių darželis, Girkalnio darželis. Rajono savivaldybėje ikimokyklinio ugdymo poreikiai tenkinami iš dalies, nes ne visi vaikai iki 6 metų turi galimybių būti ugdomi. Raseinių r. sav. ikimokyklinio ugdymo įstaigų materialinė bazė yra patenkinama. 2007 m. Savivaldybės lėšomis atlikti Raseinių lopšelio-darželio,,liepaitė pastatų renovacijos darbai, pakeista dalis lopšelio-darželio,,saulutė langų, Viduklės darželyje suremontuotos valgyklos patalpos. Priešmokyklinio ugdymo programas Raseinių r. sav. įgyvendina 18 švietimo įstaigų: ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokykla-darželis (nuo 2008 m. birželio mėn. darželis) ir bendrojo lavinimo mokyklos. 3.2.3 lentelė Priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus kaita bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2000-2007 m. Miesto ir kaimo vietovėse Iš to skaičiaus kaimo vietovėse Mokslo metai Grupių skaičius Vaikų skaičius Grupių skaičius Vaikų skaičius 2000 2001 14 207 9 128 2001 2002 14 223 8 123 2002 2003 16 236 9 123 2003 2004 19 268 9 168 2004 2005 22 268 16 178 2005 2006 22 280 16 187 2006-2007 22 284 14 146 2007-2008 21 295 11 133 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Norinčių ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programas vaikų skaičius Raseinių r. sav. nuolat didėja. Jei 2000-2001 mokslo metais rajono savivaldybėje pagal priešmokyklinio ugdymo programas buvo ugdomi 207 vaikai, tai 2007-2008 mokslo metais iš 452 šešerių metų vaikų buvo ugdomi 295 vaikai (65 proc.). Per 8 metus rajono savivaldybėje ugdomų šešiamečių padaugėjo 88 vaikais, iš jų mieste padaugėjo 83 vaikais, o kaimo vietovėse tik 5-iais vaikais. Tačiau rajono savivaldybėje 2007-2008 mokslo metais pagal priešmokyklinio ugdymo programas dar nebuvo ugdomi apie 35 proc. vaikų, iš jų didžioji dalis vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse. _

47 3.2.2. Bendrasis lavinimas Analizuojant Raseinių rajono savivaldybės švietimo sektorių, galima pastebėti, kad demografiniai pokyčiai vaidina labai didelį vaidmenį. 3.2.4 lentelė. Mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus pokytis 2000 2008* metais Metai Mokiniai Pokytis lyginant Skaičius su praėjusiu laikotarpiu Pokytis lyginant 2000 metus su 2008 metais (procentais) 2000 7556 2004 7067-489 2008* 6555-512 Per 8 metus sumažėjo - 1001 15,27 % Šaltinis: Raseinių r. sav. * 2008 m. sausio 1 d. Raseinių r. sav. 2008 m. sausio 1 d. pagal priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas mokėsi 6555 mokiniai, 2004 m. 7067, kai tuo tarpu 2000 m. rajono savivaldybėje buvo 7556 mokyklinio amžiaus (7-18 m.) vaikai. Per aštuonerius metus rajono savivaldybėje sumažėjo net 1001 mokiniu, t.y. 15,27 proc. 3.2.5 lentelė. Mokinių skaičius Raseinių r. sav. pagal ugdymo programas 2008-01-01 Eilės Ugdymo programos Nr. pavadinimas Klasės Vaikų ir mokinių skaičius 1. Priešmokyklinio ugdymo PUG 294 2. Pradinio ugdymo 1 4 kl. 1784 3. Pagrindinio ugdymo 5 8 kl. 2228 4. Pagrindinio ugdymo 9 10 kl. 1364 5. Vidurinio ugdymo 11 12 kl. 885 Iš viso 6555 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Raseinių r. sav. visos bendrojo lavinimo mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos turi interneto prieigas. 2007 m. ugdymo įstaigose buvo 721 kompiuteris. Kompiuteriai paskirstyti įvairiai ugdymo įstaigų veiklai užtikrinti. Rajono savivaldybėje 100 mokinių tenka 11,6 kompiuterių. 2007 m. rajono Savivaldybės lėšomis nupirkta kompiuterinė įranga visiems rajono savivaldybės mokytojams ekspertams. Kasmet gerėja mokytojų kompiuterinis raštingumas. 2007 m. edukologinės kompiuterinio raštingumo dalies kursus yra išklausę 45 proc. mokytojų, ECDL sertifikatus įgijo 14 proc. mokytojų. Švietimo kokybės vadybos sistema, kuria būtų galima naudotis stebint mokyklose vykstančius procesus, tebėra kuriama, todėl vertinant ugdymo kokybę Raseinių r. sav. vadovaujamasi Metodinėse rekomendacijose pateiktais mokinių pasiekimų ir sėkmingumo rodikliais, kurie parodo vidinį bendrojo lavinimo sistemos veiksmingumą, mokslo prieinamumą. Vienas iš svarbiausių rodiklių bei kriterijų vidurinio ugdymo programos akreditacijoje yra Valstybinių brandos egzaminų (toliau - VBE) rezultatai. Analizuojant 3.2.1. pav. duomenis, matyti, kad 2002 2007 metais abiturientų išlaikiusių VBE skaičius didėja. Tai rodo, kad gerėja ugdymo kokybė, o abiturientai yra tvirčiau apsisprendę ir atsakingiau renkasi VBE. Geriausiai VBE laiko Raseinių Žemaičio gimnazijos, Šaltinio, Kalno vidurinių mokyklų, o 2007 m. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos ir Šiluvos vidurinės mokyklos abiturientai. Ugdymo kokybės gerinimui turi įtakos ir tai, kad rajone gilios darbo su gabiais mokiniais tradicijos. _

48 Raseinių r. sav. 94 85,9 90,3 90,6 Žemaičio gim. 97,6 95,5 92,4 95,1 Ariogalos vid. 94,4 87 87,2 81,2 Betygalos vid. 93 62,5 91,2 71,9 2002-2004 Nemakščių vid. 91,6 83,2 90 79,5 2005 2006 Kalno vid. 91,1 89,6 91,8 81,7 2007 Šaltinio vid. 93,1 90,6 88,4 88,5 Šiluvos vid. 89,7 56,3 90,5 92,9 Viduklės gim. 87,7 68,9 89,9 93,1 0 50 100 150 200 250 300 350 400 3.2.1 pav. Išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis procentais nuo laikytų valstybinių egzaminų 2002-2007 metais Šaltinis: Raseinių r. sav., 2007 m. Mokinių karjeros planavimo veikla organizuojama visose bendrojo lavinimo mokyklose. Įgyvendinant ES struktūrinių fondų remiamą Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas projektą, Raseinių r. sav. bendrojo lavinimo mokyklose steigiami profesinio informavimo taškai (toliau - PIT). Pagal 2007 m. pasirašytą Raseinių r. sav. susitarimą su Švietimo ir mokslo ministerija, rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose įsteigta 11 PIT-ų. Taip pat apmokyti būsimųjų profesijų patarėjai (mokytojai) ir atsakingi už profesinį mokinių informavimą mokyklų vadovai. 2007 m. rajono savivaldybėje akredituoti 3 PIT-ai: Raseinių Kalno vidurinės mokyklos, Ariogalos gimnazijos ir Šiluvos vidurinės mokyklos. Analizuojant rajono savivaldybės abiturientų 2007 m. įstojimo į aukštąsias mokyklas (universitetus ir kolegijas) rezultatus 3.2.2. pav., matosi, kad daugiausiai įstojo Raseinių Kalno vidurinės mokyklos ir Raseinių Žemaičio gimnazijos abiturientai, o mažiausiai Šiluvos vidurinės ir Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos abiturientai. Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas leidžia mokiniams geriau susipažinti su norima pasirinkti specialybe, drauge orientuojantis į specialistų poreikį rajono savivaldybės pramonei, socialinei sričiai ar žemės ūkiui. _

49 Žemaičio gim. 22 67 Ariogalos vid. 36 48 Betygalos vid. 41 41 Nemakščių vid. Kalno vid. 21 25 54 66 Universitetai Kolegijos Šaltinio vid. 32 52 Šiluvos vid. 14 34 Viduklės gim. 25 33 0 20 40 60 80 3.2.2 pav. Raseinių r. sav. mokyklų abiturientų, 2007 m. įstojusių į universitetus ir kolegijas (proc.) Šaltinis: Raseinių r. sav., 2007 m. Suaugusiems asmenims Raseinių,,Kalno vidurinės mokyklos suaugusiųjų klasėse sudarytos sąlygos mokytis pagal bendrojo lavinimo programą. Suaugusieji mokiniai sudaro 1 proc. (2006 m. 1,5 proc.) besimokančiųjų. Šalies vidurkis apie 5 proc. Suaugusių mokinių skaičius per šešerius mokslo metus kito: 2002-2003 m. m. mokėsi 46, 2004-2005 m. m. 87, o 2007-2008 m. m. 63 rajono gyventojai. Suaugusiųjų 9 12 klasėse daugiausiai mokosi Raseinių miesto gyventojai. Tačiau dalis rajono savivaldybės gyventojų savo gyvenamosiose vietose negali įsigyti norimo išsilavinimo, nes jiems kol kas nėra sudaryta sąlygų. Vienas iš galimų sprendimų įsteigti suaugusiųjų švietimo centrą. 3.2.6 lentelė. Raseinių r. sav. švietimo įstaigų tipai ir jų skaičiaus kaita 2000-2008 metais Ikimok Viduri Neformali Švietimo yklinio Pagrindin Mokslo Mokykladarželis mokykla mokyk ja švietimo Kitos* Pradinė nė Gimnazi ojo įstaigų ugdym ė metai skaičius o mokykla la įstaiga įstaiga 2000-2001 67 5 1 35 13 8 1 2 2 2001-2002 61 5 1 30 13 7 1 2 2 2002-2003 59 5 1 28 13 7 1 2 2 2003-2004 58 5 1 27 13 7 1 2 2 2004-2005 53 5 1 2 13 7 1 2 2 20 skyrių 2005-2006 53 5 1 2 11 7 1 2 2 22 skyriai 2006-2007 51 5 1 2 10 7 1 2 2 23 skyriai 2007-2008 47 5 1 2 10 5 3 2 2 17 skyrių * Specialioji mokykla. VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykla. Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. _

50 Raseinių r. sav. taryba 2005 m. birželio 23 d. sprendimu Nr.(1.1)-TS-180 patvirtino Raseinių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrąjį planą, o 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-42,,Raseinių rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2008-2012 metų priemonių planą. Raseinių r. sav. teritorijoje yra 1 specialioji mokykla (steigėjas Kauno apskrities viršininko administracija), kurioje mokosi Raseinių r. sav. vaikai ir jaunuoliai (-ės) nuo 7 iki 21 metų, turintys vidutinį, žymų ir labai žymų protinį atsilikimą bei kompleksinių sutrikimų. Pastaruosius penkerius metus mokykloje mokinių skaičius mažai kito ir vidutiniškai joje mokėsi 91 mokinys. Specialiųjų klasių mokiniai, baigę specialiąją pradinio ugdymo programą, per technologijų pamokas gali mokytis vienos srities darbų: siuvėjo, dažytojo tinkuotojo, staliaus. Baigę dešimtmetę mokyklą, mokiniai toliau gali mokytis Lietuvos reabilitaciniame profesinio rengimo centre (Radviliškyje) ir profesinio rengimo skyriuose (Kauno statybininkų mokykloje, Gelgaudiškio specialiojoje mokykloje). Specialioji mokykla turi bendrabutį, kuriame gali gyventi mokiniai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į mokyklą. Bendrabutyje vaikams sudarytos buitinės, higieninės ir saugios gyvenimo sąlygos, kurios leidžia kryptingai organizuoti jų laisvalaikį, ugdyti savarankiškumą buityje, dorines nuostatas, skatinti saviugdą. Raseinių r. sav. teritorijoje veikia VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykla, kurioje kasmet mokosi apie 300 mokinių, iš jų 2/3 mokinių yra iš Raseinių r. sav. Mokykloje jaunuoliai įgyja ne tik profesinę kvalifikaciją, bet ir pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Kasmet į I kursą priimama 125-150 mokinių. Stojantieji daugiausiai renkasi virėjų, barmenų, stalių, automobilių remontininkų specialybes. Ši mokykla iš dalies tenkina rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių įstaigų poreikį parengiant darbininkiškų profesijų specialistus. Atsižvelgiant į rajono savivaldybės įmonių poreikius mokymo programos kasmet atnaujinamos, paruošiama po 1 2 naujas programas. Su mokyklų tinklo pertvarka yra susijęs ir mokinių pavėžėjimas. Optimizuojant Raseinių r. sav. švietimo įstaigų tinklą, rajono Savivaldybės administracijai tenka spręsti ir mokinių pavėžėjimo į mokyklas klausimą. Rajono savivaldybei šią problemą iš dalies padeda spręsti nuo 2000 m. šalyje įgyvendindamos Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais programos. Iki 2007 metų gruodžio 31 d. rajono Savivaldybė gavo 8 geltonuosius autobusus. Tačiau Raseinių r. sav. ir toliau vykdant mokyklų tinklo optimizavimo programą, jų dar nepakanka. 3.2.7 lentelė. Mokinių pavėžėjimas į mokyklas 2006-2007 metais Transporto priemonė 2006 metai 2007 metai Maršrutiniu transportu 1891 1903 Privačiu transportu 186 - Mokyklų transportu 100 132 Geltonaisiais autobusais 248 351 Kitais vežiojimo būdais 93 120 Iš viso pavežama 2518 2506 Nepavežama - 16 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Rajono savivaldybės kaimo bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai (daugiau nei 1,9 tūkst.), kurie gyvena toliau kaip 3 km yra pavežami į artimiausias mokyklas UAB Raseinių autobusų parko (daugiau nei 80 proc.), kitų rajonų autobusų parkų transportu (vežami apie 3 proc.), privačiu transportu (vežami apie 6 proc.), mokyklų transportu (vežami apie 6 proc.), geltonaisiais autobusais pavežama apie 7 proc. mokinių. Kauno visuomenės sveikatos centro Raseinių skyriaus duomenimis per pastaruosius trejus metus mokinių sveikata blogėjo: kas trečias pradinių klasių mokinys, beveik kas antras 5 - _

51 12 klasių mokinys turėjo įvairių sveikatos sutrikimų. Mokinių sveikatos sutrikimai sumažina mokymosi galimybes ir daro neigiamą poveikį ugdymosi rezultatams. Nuo 2004 m. įsteigta Raseinių pedagoginė psichologinė tarnyba (toliau PPT), kurios paskirtis didinti specialiųjų poreikių ir/ar psichologinių problemų turinčių asmenų ugdymosi veiksmingumą, padėti mokytojams tobulinti profesinę kompetenciją, teikti reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą. Dirba 5 specialistai: 1 socialinis pedagogas, 1 logopedas, 1 specialusis pedagogas (0,5 etato), 1 psichologas ir 1 gydytojas neurologas (0,25 etato). Rajone sutrikusios regos mokiniams teikiamos tiflopedagogo paslaugos (0,2 etato). Tarnybos veikla turi įtakos specialiųjų poreikių mokinių ugdymo gerinimui: teikiamos individualios konsultacijos mokiniams, jų tėvams ir pedagogams, skaitomi pranešimai klasių auklėtojams, dalykų mokytojams, rengiamos konferencijos, vykdomi tyrimai, kurių pagrindu tobulinama pedagoginių priemonių sistema, padedanti užtikrinti veiksmingą specialiųjų poreikių asmenų ugdymą. 3.2.8 lentelė. Pagalbos mokiniams specialistų etatai ugdymo įstaigose ir PPT 2005-2007 m. Metai Logopedai Specialieji Socialiniai Psichologai Mokytojo Tiflopedagogas pedagogai pedagogai padėjėjai 2005 11,75 4 13,75 5,5-1 2006 13,75 7,75 15,75 5 4,5 1 2007 15,75 8,75 17,75 6 9 1 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. 2007 m. Raseinių r. sav. ugdymo įstaigose buvo ugdomi 1167 specialiųjų ugdymo (-si) poreikių turintys (toliau SUP) mokiniai (vaikai). Tai sudaro 18,2% visų bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų ugdytinių. Didžiąją dalį mokinių sudaro mokiniai (vaikai), turintys kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų (62% visų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių). Specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams (vaikams) specialiąją pedagoginę, socialinę ir psichologinę pagalbą rajono savivaldybės ugdymo įstaigose teikia specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, psichologai, mokytojo padėjėjai. Pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimo ir jos intensyvumo rodikliai atskleidžia pagalbos organizavimo rajono savivaldybėje tinkamumą ir teikimą mokiniams, pagal jų poreikius. Pastaraisiais metais specialiosios pedagoginės, psichologinės ir socialinės pagalbos teikimo situacija Raseinių rajono savivaldybėje pagerėjo, kadangi ugdymo įstaigose buvo steigiami nauji šių specialistų etatai (trūksta psichologų). Vidutiniškai vienam specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančiam specialistui 2007 metais teko 145 vaikai (2006 m. -196 vaikai). Mokinių (vaikų) specialieji ugdymosi poreikiai, asmenybės vystymosi ir ugdymosi problemos pastebimos ir įvertinamos laiku, tačiau dėl specialistų stokos (ypač trūksta psichologų), specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams (vaikams) rajono savivaldybės ugdymo įstaigose vis dar nesudaromos optimalios ugdymo ir ugdymosi sąlygos. Neformaliojo vaikų švietimo programos tikslas - tenkinti individualius pažintinius mokinių poreikius suteikiant papildomų žinių ir įgūdžių, sudaryti sąlygas pasireikšti bei plėtotis jų specialiesiems gebėjimams bei skatinti mokinių saviraišką. Raseinių r. sav. neformalusis vaikų švietimas organizuojamas bendrojo lavinimo mokyklose, Meno mokykloje, Kūno kultūros ir sporto centre. Edukacines programas mokiniams įgyvendina Krašto istorijos muziejus, Viešoji biblioteka, Dubysos regioninio parko direkcija ir kt. įstaigos. Mokiniai gali rinktis meninę, sportinę, etnokultūrinę, gamtosauginę ir kitas veiklos kryptis, gilinti atskirų dalykų žinias, turiningai praleisti laisvalaikį dienų, skirtų mokinių kultūrinei, pažintinei, mokslinei, turistinei ir kitai veiklai, metu. _

52 2007-2008 mokslo metais rajono savivaldybės mokyklose veikė 11 dramos ir lėlių teatrų, 24 įvairaus žanro šokių būreliai, 5 folkloro būreliai, 4 instrumentinės grupės, 26 vokaliniai ansambliai, 9 chorai. Neformaliojo vaikų švietimo įstaigas lankė 833 mokiniai, iš jų: 400 - Meno mokykloje, 433 - Kūno kultūros ir sporto centre. Iš viso neformaliojo švietimo veikloje dalyvavo 5422 mokiniai (86,4 proc. visų rajono mokinių). Vis dar nepakankamas dėmesys mokyklose skiriamas tautos tradicijų, liaudies papročių bei kultūros išsaugojimui ir puoselėjimui, beveik išnyko folkloro būreliai, mažėja tautinių šokių kolektyvų. Tai nulemia per didelis mokytojų darbo krūvis, lėšų trūkumas, taip pat specialistų trūkumas ir nepakankamas požiūris į minėtas vertybes. Pedagogų išsilavinimas ir kvalifikacija. 2007 m. spalio 1 d. duomenimis rajono Savivaldybei pavaldžiose švietimo įstaigose dirbo 785 pedagogai. Iš jų bendrojo lavinimo mokyklose, Meno mokykloje bei Kūno kultūros ir sporto centre 679. Per ketverius mokslo metus bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 49 mokytojais. Palyginus 2007-2008 m. m. su 2006-2007 m. m., sumažėjo 25 mokytojais. 3.2.9 lentelė. Pedagogų kvalifikacinės kategorijos (įskaitant mokyklų vadovus) Atestuotų pedagogų skaičius (%) Mokslo metai Bendras pedagogų skaičius Atestuotų pedagogų skaičius (%) Mokytojo kategorija Vyr. mokytojo kategorija Mokytojo metodininko kategorija Mokytojo eksperto kategorija Neatestuot ų pedagogų skaičius (%) 2004-2005 664 520 (78,3) 49 (7,4) 371 (55,9) 95 (14,3) 5 (0,75) 144 (21,7) 2005-2006 631 503 (79,7) 41 (6,5) 360 (57,0) 97 ( 15,4) 5 (0,8) 128 (20,3) 2006-2007 640 510 (79,7) 37 (5,78) 361 (56,4) 106 (16,56) 6 (0,94) 130 (20,3) 2007-2008 615 487 (79) 37 (6) 331(54) 112 (18) 7 (1,13) 128 (21) Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. 2007-2008 m. m. iš 615 bendrojo lavinimo mokyklose dirbusių mokytojų, 439-ių darbo stažas buvo 15 ir daugiau metų, o jaunų specialistų, kurių darbo stažas iki 4 metų, buvo tik 47, tai parodo, kad į rajono Savivaldybės mokyklas neateina dirbti jauni specialistai. Mokytojų branduolį sudaro didelę patirtį turintys specialistai. Daugiausiai kvalifikacinės kategorijos suteiktos mokytojams, kurių darbo stažas 10 ir daugiau metų. Iš dirbančių 2004 2005 m. atestuotų buvo 520, tai sudarė 78,3 proc. (šalies vidurkis 78,5 proc.). Neatestuotų 144, tai sudarė 21,7 proc. (šalies - 21,5 proc.). Iš pateiktos analizės matosi, kad rajono savivaldybės mokytojų įgyta kvalifikacija atitinka šalies mokytojų kvalifikacijų vidurkį. Analizuojant 3.2.9. lentelės duomenis matyti, kad per ketverius metus atestuotų ir neatestuotų pedagogų skaičius sumažėjo, bet procentine išraiška mažai pakito. Per šį laikotarpį padidėjo mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto kvalifikacines kategorijas turinčių pedagogų skaičius, atitinkamai nuo 95 iki 112 ir nuo 5 iki 7, tačiau sumažėjo vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją turinčių pedagogų skaičius nuo 371 iki 331. Neigiama tendencija galima įvardinti tai, kad kiekvienais metais rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose daugėja dirbančių mokytojų pensininkų skaičius. Jei 2006-2007 mokslo metais rajono savivaldybės mokyklose dirbo 65 (10,1 proc.), tai 2007-2008 mokslo metais 75 (12,2 proc.) pensinio amžiaus mokytojai. Daugiausiai pensinio amžiaus mokytojų dėstė matematiką 9, rusų k. 8, lietuvių k. 8, geografiją 5, vokiečių k. 4, chemiją 4, kūno kultūrą 4. Rajono savivaldybėje taip pat lėtai mažėja neatestuotų pedagogų skaičius. Pagal pateiktus bendrojo lavinimo mokyklų duomenis 2007 m. rugsėjo 1 d. laisvų pedagogų darbo vietų buvo 26, iš jų pilnu darbo krūviu 8, nepilnu - 18. Rajono savivaldybės mokyklose trūksta: lietuvių k., anglų k., matematikos, chemijos, istorijos ir kt. dalykų specialistų. _

53 3.2.10 lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų (priešmokyklinio ugdymo pedagogų) išsilavinimas Mokytojų skaičius Mokslo metai (spalio 1 d. duomenys) Aukštasis išsilavinimas (skaičius ir dalis nuo bendro mokytojų skaičiaus ( proc.) Aukštesnysis (skaičius ir dalis nuo bendro mokytojų skaičiaus ( proc.) Vidurinis išsilavinimas (skaičius ir dalis nuo bendro mokytojų skaičiaus ( proc.) 2004-2005 664 586 (88,2) 62 (9,33) 16 (2,4) 2005-2006 631 575 (91,1) 40 (6,33) 16 (2,5) 2006-2007 640 585 (91,4) 38 (5,94) 17 (2,7) 2007-2008 615 558 (90,7) 35 (5,69) 22 (3,6) Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Analizuojant 3.2.10. lentelės duomenis matyti, kad per ketverius metus pedagogų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, rajono Savivaldybės švietimo įstaigose sumažėjo nuo 586 iki 558, bet procentine išraiška padidėjo nuo 88,2 proc. iki 90,7 proc. Tačiau per tą patį laikotarpį turinčių vidurinį išsilavinimą padaugėjo nuo 16, t. y. 2,4 proc. bendro rajono savivaldybės mokytojų skaičiaus iki 22 3,6 proc., o Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos ir Kauno apskrities vidurinį išsilavinimą turinčių mokytojų dalis nėra nei 2 proc. Ši tendencija parodo, kad rajono savivaldybėje daugėja mokytojų, neturinčių reikiamo pedagoginio išsilavinimo. Aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose rimtas pavojus, kad mokiniams nebus sudarytos lygios mokymosi galimybės. Mokytojų kvalifikacijos kėlimu, be mokyklų administracijų ir pačių mokytojų, taip pat rūpinasi Raseinių rajono mokytojų švietimo centras (nuo 2008 m. Raseinių rajono švietimo centras). Šis centras nuo 2005 metų vykdo projektą Raseinių rajono savivaldybės pedagogų užsienio kalbų kompetencijų ugdymas, kuris finansuojamas iš Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų. Rajono savivaldybėje bus sukurta užsienių kalbų mokymo(si) struktūra, kuri padės šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje tobulinti pedagogų užsienio kalbų bendruosius gebėjimus. 3.2.3. Švietimo įstaigų materialinė bazė, finansavimas Dėl prastėjančios demografinės situacijos Raseinių r. sav. bendrojo lavinimo mokyklose nuolat mažėja mokinių skaičius. Rajono savivaldybėje bendrojo lavinimo mokyklose, nors ir vykdomas tinklo optimizavimas, daugėja laisvų mokymosi vietų skaičius (3.2.11 lentelė). Nepilni klasių komplektai parodo, kad neracionaliai naudojamos ne tik Mokinio krepšelio lėšos, bet ir Savivaldybės skiriamos lėšos ugdymo aplinkai išlaikyti. Mokyklos, kuriose mažai mokinių, gali užtikrinti ugdymo procesą tik tuo atveju, kai mokykloms perskirstoma specialioji tikslinė valstybės dotacija (moksleivio krepšelio lėšos), t. y. dalis mokyklai priklausančių lėšų atiduodama kitoms mokykloms. 3.2.11 lentelė. Laisvų mokymosi vietų skaičius mokyklose 2003-2004 m. 2004-2005 m. 2007-2008 m. Priešmokyklinio ugdymo grupės 8 10 38 1-4 klasės 150 173 198 5-12 klasės 7 14 23 Iš viso: 165 197 281 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Iš pateiktų statistinių duomenų galima daryti išvadą, kad mokinių ugdymo sąlygos yra nepakankamos, kad būtų galima tinkamai organizuoti ugdymo procesą ir įgyvendinti bendrosiose _

54 programose ir išsilavinimo standartuose ugdymo turiniui ir procesui keliamus reikalavimus. Situacijos kaitai turės įtakos švietimo finansavimo sąlygos, kurios šiuo metu nėra palankios. Pertvarkius mokyklų tinklą, skiriamos lėšos šiam tikslui turėtų didėti ir ugdymo bei ugdymosi sąlygos gerėti. 2007 metais iš rajono Savivaldybės biudžeto švietimui skirta 40009,3 tūkst. Lt (52,4 proc. visų biudžeto išlaidoms finansuoti skirtų lėšų), lyginant su 2006 metais, lėšų skirta 1427,7 tūkst. Lt daugiau. Švietimui skirtų lėšų 74,4 proc. arba 29770,6 tūkst. Lt panaudota darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, 3204,0 tūkst. Lt lėšų skirta turtui įsigyti. 3.2.12 lentelė. 2007 m. lėšų suma, tenkanti vienam mokiniui Mokinio Įstaigos pavadinimas krepšelis (Lt) Mokyklos aplinkai skirtos steigėjo lėšos (Lt) Ariogalos lopšelis- darželis 2433 6438 Girkalnio darželis 1788 5900 Raseinių lopšelis- darželis Saulutė 1368 3868 Raseinių lopšelis- darželis Liepaitė 1375 4929 Nemakščių darželis 1810 5635 Iš viso 1552 4863 Ariogalos pradinė mokykla 2985 2017 Raseinių katalikiškos dvasios pradinė mokykla 2223 1470 Viduklės mokykla- darželis 3005 3338 Iš viso 2740 2176 Girkalnio pagrindinė mokykla 3445 1816 Ilgižių pagrindinė mokykla 4244 1795 Paupio pagrindinė mokykla 4345 1308 Pramedžiavos pagrindinė mokykla 3600 2179 Pryšmančių pagrindinė mokykla 4372 2071 Pikčiūnų pagrindinė mokykla 4846 2104 Pašaltuonio pagrindinė mokykla 4627 2088 Raseinių pagrindinė mokykla 2566 692 Vosiliškio pagrindinė mokykla 5276 1647 Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinė mokykla 4056 1668 Iš viso 3568 1464 Ariogalos vidurinė mokykla 2673 742 Betygalos Maironio vidurinė mokykla 3489 1638 Raseinių Kalno vidurinė mokykla 2545 698 Raseinių rajono Šaltinio vidurinė mokykla 2510 740 Raseinių Žemaičio gimnazija 3234 1840 Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija 2916 1271 Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinė mokykla 3522 1281 Šiluvos vidurinė mokykla 3285 1795 Iš viso 2821 1069 Lėšų sumos vidurkis, tenkantis vienam mokiniui: 2961 1621 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Gerinant Raseinių r. sav. mokinių mokymosi ir mokytojų darbo sąlygas 2007 metais buvo atlikta Paupio pagrindinės mokyklos šildymo sistemos rekonstrukcija, įrengta moderni automatizuota katilinė, kūrenama medienos pjuvenų granulėmis, rekuperacinė vėdinimo sistema, centrinis šildymas, įrengti tualetai. Šiam objektui iš LR Ūkio ministerijos specialiosios programos buvo gauta 125,0 tūkst. Lt. 2007 metais buvo vykdomi Pryšmančių pagrindinės, Ariogalos, Šaltinio, Šiluvos, Viduklės Simono Stanevičiaus, Kalno vidurinių mokyklų _

55 remontas. Raseinių r. sav. švietimo ir ugdymo įstaigų renovavimas, modernizavimas ir infrastruktūros tobulinimas yra įtrauktas į Kauno regiono plėtros programos iki 2013 m. įgyvendinimo priemones. Lyginant bendrą mokinių skaičių ir mokyklų pastatų projektinį pajėgumą, mokyklų pastatų nėra per daug ir atsisakyti jų, optimizavus tinklą, nenumatoma. Būtina planuoti lėšas, reikalingas pastatų remontui ir kabinetų bei patalpų atitikčiai mokyklų tipui pagerinti. Išanalizavus ir įvertinus švietimo būklę, išryškėjo, kad toliau reikia optimizuoti mokyklų tinklą tik įvertinus gyvenviečių makroekonominę perspektyvą, būsimą gyventojų ir tuo pačiu vaikų skaičiaus kitimo tendencijas. Taip pat reikia įvertinti esamo mokyklų tinklo privalumus ir trūkumus. Kūno kultūra ir sportas. Raseinių rajono gyventojai sportuoti gali rajono sporto centre, kuris yra įsteigtas Raseinių mieste. Šiame centre yra krepšinio, imtynių, treniruoklių salės, stadionas, sporto aikštynas, šaškių-šachmatų klubas. Daugiausia sporto inventoriaus yra bendrojo lavinimo mokyklose ir VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykloje. Analizuojant bendrojo lavinimo mokyklų sporto bazių būklę (Raseinių r. sav. 2008 m. duomenys) galime teigti, kad geriausia sporto bazių būklė yra Raseinių Kalno ir Raseinių rajono Šaltinio vidurinėse mokyklose. Raseinių rajono Betygalos Maironio ir Šiluvos vidurinėse, Girkalnio pagrindinėje ir Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijoje gerai įrengtos sporto salės, bet reikia renovuoti šių mokyklų stadionus. Viena iš opiausių rajono savivaldybės problemų - sporto salių bendrojo lavinimo mokyklose nebuvimas. Sporto salių neturi Paupio, Pikčiūnų, Vosiliškio pagrindinės mokyklos ir septyniolika mokyklų skyrių. Daugumos mokyklų stadionų būklė bloga arba neatitinka reikalavimų, mokyklose trūksta pagrindinio sporto inventoriaus. Raseinių r. sav., trūkstat sporto aikštynų, salių, stadionų, aktyvia sportine veikla užsiima tik nedidelė rajono savivaldybės gyventojų dalis. Todėl mažėja bendras rajono savivaldybės gyventojų fizinis pajėgumas, daugėja silpnos sveikatos ir ligotų asmenų. Aktyvus gyventojų dalyvavimas sportinėje veikloje didintų jų sveikatingumą ir darbingumą. Sportinio gyvenimo aktyvinimas yra įtrauktas ir į Kauno regiono plėtros programos iki 2013 m. įgyvendinimo priemones. Modernių sporto centrų, aikštynų atsiradimas bei kvalifikuotų ir nuolat tobulinančių kompetenciją sporto specialistų darbas rajone (seniūnijose) mažintų perspektyvių žaidėjų išvykimą į kitus regionus. Tam reikalingos lėšos naujų sporto organizatorių etatų seniūnijose steigimui, sporto bazės plėtrai ir patalpų remontui bei renovacijai, sporto inventoriaus įsigijimui. Raseinių r. sav. veikia 3 sporto bazės: Raseinių hipodromas, esantis 3 km nuo Raseinių, Viduklės link; sporto kompleksas Karpynė, esantis 4 km nuo Raseinių, Jurbarko link ir žiemos sporto trasa su keltuvu prie Dubysos upės, esanti 9 km nuo Raseinių. 3.2.4. Švietimas ir ugdymas SSGG analizė Stiprybės Mokyklos yra finansiškai savarankiškos Silpnybės Nepakankamai skiriama lėšų mokyklų aplinkai išlaikyti ir atnaujinti. Bloga daugelio mokyklų pastatų būklė Ikimokyklinio ugdymo prieinamumo netolygumas mieste ir kaime Parengtas ir įgyvendinamas Mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrasis planas Gerėja mokyklų materialinė bazė Ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta ugdymo priemonių, žaislų, baldų, todėl nepilnai užtikrinamos vaikų ugdymo ir ugdymosi sąlygos Didelis dėmesys skiriamas mokytojų kompetencijų tobulinimui Per mažai dėmesio skiriama mokinių fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai _

56 Kasmet parengiama ir vykdoma Raseinių rajono savivaldybės švietimo įstaigų kompiuterizavimo programa Aktyviai ir profesionaliai dirba Pedagoginė psichologinė tarnyba Galimybės Panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios paslaugų prieinamumui plėtoti ir ypač kaimo vietovėse Sudaryti palankias sąlygas visiems suaugusiems įsigyti norimą išsilavinimą Mokyklos aprūpintos kompiuteriais bei kita kompiuterine įranga Sudaryti palankias sąlygas ugdytis spec. poreikių vaikams pritaikant ugdymo aplinką bei steigiant naujus specialistų etatus Atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, sukurtas optimalus švietimo įstaigų tinklas Seniūnijose įsteigti sporto organizatorių etatai Nepakankama rajono Savivaldybėje (išskyrus ugdymo įstaigas) vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumo bei saviraiškos formų įvairovė Daugėja neturinčių reikiamo pedagoginio išsilavinimo mokytojų skaičius Prasta mokyklų sporto salių, stadionų būklė, mokykloms trūksta pagrindinio sportinio inventoriaus Grėsmės Nepakankamas ugdymo įstaigų aplinkos finansavimas. Nebus atnaujinti pastatai, neįsigyta ugdymo priemonių, baldų, inventoriaus, nesutvarkytos sporto bazės. Ugdytiniams nesudaromos ugdymo (si), sveikatos ir higienos reikalavimus atitinkančios sąlygos Nebaigtas tvarkyti mokyklų tinklas, mokyklose daugės laisvų mokymosi vietų skaičius, neefektyviai naudojamos rajono Savivaldybės biudžeto lėšos Nesukurtas neformalųjį ugdymą teikiančių institucijų tinklas, nėra dienos centrų, vaikų klubų Į rajono savivaldybės mokyklas neateina dirbti jauni specialistai. Trūkstant įvairių dalykų aukštos kvalifikacijos specialistų mokiniams nebus sudarytos lygios ugdymosi galimybės Pagalbos mokiniui specialistų trūkumas 3.2.5. Suderinamumas su nacionaliniais dokumentais Teisės akto pavadinimas Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007 2012 metų programa, patvirtinta LR Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057 Suderinamumas su Savivaldybės dokumentais Programos paskirtis didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą visoms gyventojų grupėms, mažinant socialinę atskirtį ir skirtumus tarp savivaldybių; užtikrinti lanksčias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, atitinkančias ilgalaikės ekonominės visuomenės plėtros perspektyvas; laiduoti gerą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę, formuoti mokymosi visą gyvenimą pradmenis ir mažinti pasitraukimo iš mokymosi proceso riziką. Programos tikslas atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir ekonominius veiksnius, didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą ir veiksmingumą, gerinti kokybę. Programos uždaviniai: - didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, ypač kaimo vietovėse; - plėtoti švietimo pagalbos teikimo galimybes ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų šeimoms; - gerinti sąlygas atsirasti nevalstybinėms mokykloms, kitiems švietimo teikėjams teikti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas; _

57 Ilgalaikė pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa, patvirtinta LR Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 193 - užtikrinti visuomenei prieinamą informaciją apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą; - gerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų higienos, užkrečiamųjų ligų profilaktikos sąlygas ir aprūpinimą; - didinti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą organizuojančių ir šias paslaugas teikiančių darbuotojų kompetenciją ir prestižą; Laukiami rezultatai: - padidės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumas savivaldybių ir finansiniu požiūriu, ypač kaimo vietovėse. Tai mažins socialinę vaikų atskirtį, užtikrins lygias mokyklinio starto galimybes ypač kaime gyvenantiems, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Iki 2012 metų ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankys 25 procentai vaikų nuo 0 iki 3 metų (2005 metais 21,3 procento), ne mažiau kaip 60 procentų 3 6 metų vaikų, kaimo vietovėse ne mažiau kaip 40 procentų (2005 metais 24,6 procento), ne mažiau kaip 8 procentai specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų; ne mažiau kaip 90 procentų 6 7 metų vaikų bus ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą (kaimo vietovėse ne mažiau kaip 80 procentų, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ne mažiau kaip 10 procentų). - bus užtikrinta visuomenei prieinama informacija apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, jo įvairovę savivaldybėse. - pagerės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių ugdymo įstaigų aprūpinimas ugdymo priemonėmis, bus sparčiau atnaujinama ir pritaikoma vidaus ir lauko aplinka. Per šios Programos įgyvendinimo laikotarpį bus nupirkta priemonių ne mažiau kaip už 100 litų vienam vaikui, kaimo vietovėse bus įsteigti universalūs daugiafunkciniai centrai. - pagausės ikimokyklinio ugdymo įstaigų, dalyvaujančių nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veikloje nuo 23 iki 30 procentų. Priemonės: - inicijuoti universalių daugiafunkcių centrų steigimą kaimo vietovėse (pritaikyti patalpas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programoms vykdyti, kitoms švietimo, kultūros paslaugoms vaikams ir vietos bendruomenei teikti); - rekonstruoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatus savivaldybėse pagal savivaldybių pateiktus rekonstravimo projektus; - Steigti pagalbos mokiniui įvairių specializacijų specialistų (psichologų, socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų, taikomosios kūno kultūros ir kitų) etatus ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose; - skatinti privačias iniciatyvas teikti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas Programos tikslas - didinti pedagogo specialybės patrauklumą, gerinti ugdymo kokybę ir pedagoginių darbuotojų socialinę padėtį, užtikrinti ilgalaikį pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didėjimą. Įgyvendinus šią programą, pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis padidės vidutiniškai 100 procentų, palyginti su jų darbo užmokesčiu, gautu iki 2008 m. gegužės 1 dienos. Padidinus darbo užmokestį, pagerės pedagoginių darbuotojų socialinė padėtis. Tai padės spręsti mokytojų trūkumo problemas ir gerinti ugdymo kokybę. Pedagogo specialybė taps patrauklesnė. Bus sudarytos sąlygos mokyklose išlaikyti kvalifikuotus pedagogus ir pritraukti daugiau jaunųjų specialistų. _

58 3.3. KULTŪRA Kultūra yra sudėtinė visuomenės politinės, socialinės, ekonominės raidos dalis, priklausanti nuo šios raidos pokyčių ir problemų, bet dažnai pati skatinanti naujoves bei nestokojanti galių socialinei bei ekonominei krašto plėtrai spartinti. Kultūra saugo ir įtvirtina tautinį, istorinį, kultūrinį asmens ir bendruomenės tapatumą, padeda kurti darnią, tolerantišką, saugią, išsilavinusią ir atvirą visuomenę. Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, kultūrai nustojus būti valstybės oficialios ideologijos įrankiu bei įsitvirtinant rinkos ekonomikai, sumažėjo valstybinis kultūros finansavimas, pablogėjo kultūros specialistų bei meno kūrėjų socialinis statusas. Didžioji kultūrai skiriama biudžeto dalis tenka išlaikyti pasenusią infrastruktūrą, kurią atnaujinti trūksta lėšų. Pasenusios kultūros infrastruktūros valstybinis finansavimas nuolat mažėja ir yra neefektyvus. Neatnaujinus infrastruktūros, nesukūrus kompleksiškos, lanksčios ir efektyvios kultūros finansavimo sistemos, kyla kultūros paslaugų kiekybės, kokybės ir prieinamumo mažėjimo pavojus. Regionų kultūros plėtros 2007-2012 m. programos esamos situacijos analizėje pažymima, jog dirbančių kultūros ir meno darbuotojų skaičius ir pasiskirstymas pagal išsilavinimą, kvalifikaciją, pareigybes, institucijas daugiausia priklauso nuo valstybės vykdomos kultūros politikos. Kultūros politikos, kaip veikiančios sistemos, mechanizmo nebuvimas silpnina kultūros raidos vystymąsi. Kultūros ir meno darbuotojų skaičių, ir pasiskirstymą pagal išsilavinimą, kvalifikaciją, pareigybes, institucijas, įmanoma reguliuoti valstybės nustatytais prioritetais. Pastarieji turėtų būti privalomi apskričių ir savivaldybių lygmeniu, šioms formuojant apskričių ir savivaldybių kultūros politikos vizijas. Prioritetų sistema turėtų būti aiški kiekvienu lygiu, kiekvienam darbuotojui. Kadangi tokios sistemos nėra, kultūros procesas vyksta nereglamentuotai. Administravimo grandžių (valstybės, savivaldybių, kultūros institucijų) funkcijos neaiškios ir nesuderintos, sprendimų priėmimą lemia lobizmas, neaiškūs ar subjektyvūs kriterijai, inercija, atsitiktinumas. Todėl nėra aiškaus ir žmogiškųjų išteklių (etatų) bei finansavimo paskirstymo. Kadrų politikos srityje taip pat pasigendama normatyvų, kiek darbuotojų kokiai veiklai reikia. Kol nėra optimalaus paskirstymo, kadrų politika kultūros srityje priklauso nuo subjektyvių rajono Savivaldybės ar Kultūros ministerijos sprendimų. Pasigendama nustatytų prioritetų, kurie būtų privalomi tiek apskritims, tiek savivaldybėms, nes jos kultūros srityje taip pat privalo atlikti valstybės funkcijas. Raseinių r. sav. veikia Raseinių r. sav. viešoji biblioteka su 33 filialais, Raseinių rajono kultūros centras su 25 filialais, Raseinių meno mokykla ir Raseinių krašto istorijos muziejus su 2 filialais kaimo vietovėse. Analizuojant rajono savivaldybės kultūros darbuotojų išsilavinimą (3.3.1 lentelė) matome, kad aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį turi 14 iš 18 muziejų darbuotojai, Kultūros centro ir jo filialų 36 darbuotojai iš 57 bei bibliotekų 46 darbuotojai iš 52. 3.3.1 lentelė. Kultūros darbuotojai pagal išsilavinimą Išsilavinimas Iš viso bibliotekos kultūros centrai muziejai Aukštasis universitetinis 41 14 19 8 Aukštasis neuniversitetinis aukštesnysis 55 32 17 6 Profesinis 47 0 6 2 Nekvalifikuoti 23 6 15 2 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Kadangi šiandien kultūros centras yra bendruomenės susibūrimo vieta, įstaiga, turinti finansinį savarankiškumą, kuri rūpinasi jai priskirtos teritorijos bendruomenės kultūrinių poreikių tenkinimu ir materialine filialų būkle, tai pagrindinis jos uždavinys bendruomenės _

59 kultūros ugdymas ir jos aptarnavimas. Tam reikalingi kvalifikuoti, veiklūs specialistai, kultūros vadybininkai, gebantys analizuoti kūrėjų ir vartotojų sąveiką. Kaip parodė Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos tyrimas, žemas bibliotekų darbuotojų išsilavinimas gali turėti neigiamos įtakos rajono savivaldybėje įsisavinant Bilo ir Melindos Geitsų finansuojamo projektą Bibliotekos pažangai paramą. 3.3.1. Kultūros centro veikla Raseinių raj. sav. taryba Kultūros centro veiklai skyrė: 2005 m. 1297,95 tūkst. Lt, iš jų 105,93 tūkst. Lt renginiams, 2006 m. 1430,74 tūkst. Lt, iš jų 112,50 tūkst. Lt renginiams, 2007 m. 1780,0 tūkst. Lt, iš jų 129,50 tūkst. Lt renginiams. 3.3.2 lentelė. Kultūros centrų veiklos rodikliai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Kultūros centrų skaičius 1 1 1 1 Kultūros centro (-ų) filialų skaičius 23 23 25 25 Mėgėjų meno kolektyvų skaičius 86 89 94 91 Mėgėjų skaičius (dalyvių sk.) 819 897 879 948 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. 2007 metais kultūriniams renginiams skyrus daugiau lėšų, atsivėrė galimybės organizuoti įdomesnius ir reikšmingesnius renginius. Deramai paminėtos valstybinės šventės, atmintinos datos: Lietuvos valstybės atkūrimo, Nepriklausomybės atkūrimo, Gedulo ir Vilties bei kitos datos. Organizuoti ir įgyvendinti reikšmingi projektai: Kauno apskrities mėgėjų teatrų kūrybinis projektas Tautos sparnas šiandieniniame teatre, Vaikų folkloro ansamblių šventė Po senolių pastoge, IV tarptautinis chorinės muzikos festivalis Dainuojam Maironiui, skirtas Maironio 145-osioms metinėms. Kasmet organizuojami tradiciniai renginiai Molavėnų piliakalnių komplekse istorijos įamžinimo temomis, pakviečiant profesionalaus meno kolektyvus. Kultūros centro veikla vystoma šiomis pagrindinėmis kryptimis: mėgėjų meninės veiklos skatinimo, profesionalaus meno propagavimo, etninės kultūros ir vietos tradicijų puoselėjimo bei kultūrinių poreikių tenkinimo. Siekiant rajone puoselėti etninę kultūrą tikslinga įsteigti etninės kultūros specialisto etatą, kuris paruoštų rajono Savivaldybės etninės kultūros veiklos programą, koordinuotų įstaigų bei bendruomenių veiklą. 3.3.3 lentelė. Kultūros centrų pastatų būklė 2007 m. Savivaldybė Juridiniai KC Jų filialai Rekonstruoti arba kapitališkai suremontuoti pastatai (skaičius) Pastatai, kuriems reikalinga rekonstrukcija arba kapitalinis remontas Šildomi pastatai (skaičius) Nešildomi arba tik renginių metu šildomi pastatai (skaičius) Rekonstru ojami pastatai (skaičius) Birštono 1 1 1 Kauno m. 2 1 2 1 Jonavos r. sav. 1 14 9 7 7 1 Kaišiadorių r. sav. 1 19 10 15 1 Kauno r. sav. 28 3 12 25 3 1 Kėdainių r. sav. 6 12 4 14 9 7 Prienų r. sav. 1 15 13 10 6 Raseinių r. 1 25 4 12 6 19 _

60 sav. Kauno apskrityje 41 85 11 72 75 43 3 iš viso: Lietuvoje iš viso: 160 560 63 529 539 309 40 Šaltinis: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2008 m. Analizuojant rajono savivaldybės kultūros centro ir jo filialų veiklą būtina įvertinti ir sąlygas, kuriomis dirba centro darbuotojai. Raseinių r. sav. rekonstruoti 4, o būtina rekonstruoti beveik 50 proc. (12) KC filialų pastatų. Prastą KC filialų pastatų būklę parodo ir tai, kad net 19 yra nešildomi arba šildomi tik renginių metu, o Kauno apskrityje 43 nešildomi ir tai sudaro net 44 proc. Kultūros centrų infrastruktūra turėtų iš esmės pagerėti įgyvendinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 785 patvirtintą Kultūros centrų modernizavimo 2007 2020 metų programą. Šios programos priemonių įgyvendinimo plane Raseinių rajono kultūros centro modernizavimui numatyta 9 808 tūkst. litų. Be to, iš Valstybės investicinės programos (toliau - VIP) 2008-2009 metais numatyta atlikti Raseinių r. kultūros centro Ariogalos filialo rekonstrukcijos ir remonto darbus. 3.3.2. Bibliotekos Raseinių r. sav. viešoji biblioteka įkurta 1921 metais ir yra seniausia kultūros įstaiga rajono savivaldybėje. Biblioteka yra informacijos ir kultūros centras, teikiantis vartotojams visų rūšių informaciją. Bibliotekoje yra skaitytojų aptarnavimo, vaikų literatūros, informacijos, metodikos, spaudinių komplektavimo, ūkio skyriai. Raseinių r. sav. viešoji biblioteka turi 32 filialus kaime ir 1 Ariogalos mieste; 8 kaimo filialai sujungti su pagrindinių mokyklų bibliotekomis. Vieningame rajono savivaldybės bibliotekų fonde yra 340,6 tūkst. fizinių vienetų dokumentų, jais naudojasi 10336 vartotojai, kuriems išduodama per 240,4 tūkst. fiz. vnt. dokumentų. Vidutiniškai per metus rajono savivaldybės bibliotekose užregistruojama per 110,6 tūkst. lankytojų. Nuo 2003 m. biblioteka dalyvauja diegiant Lietuvos integralią bibliotekų informacinę sistemą (LIBIS), 2007 m. įdiegtas skaitytojų aptarnavimo posistemis, skaitytojai gali įsigyti vieningus elektroninius LIBIS pažymėjimus (kaina 4 Lt; lengvatinis mokiniams, studentams, pensininkams ir neįgaliems asmenims 2 Lt). 3.3.4 lentelė. Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklos 2004-2007 metų veiklos rodikliai 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Bibliotekų (su filialais) skaičius 34 34 34 34 Filialų skaičius 33 33 33 33 Knygų skaičius, tūkst. egz. sk./100 gyv. 766 732 702 651 Skaitytojų skaičius 10904 10613 10336 10350 Vienam skaitytojui vidutiniškai tenka: Knygų 30 29 29 27 Žurnalų 2 2 3 4 Internetinės prieigos: Kompiuterių skaičius Vartotojų skaičius 24 29 39 51 519 543 911 950 _

61 Gyventojų aktyvumas, skaityt. sk./1000 gyv. 251 246 242 245 Statistinis gyventojų sk./1 bibliotekai 1277 1266 1255 1245 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Kauno apskrityje 2006 m. veikė 215 bibliotekų, kurių turimų knygų fondas sudaro apie 4,8 mln. vienetų. Pagal 100 gyventojų tenkančių knygų egzempliorių skaičių (708) apskritis 18,5 proc. atsilieka nuo šalies vidurkio. 2007 metais Raseinių r. sav. viešoji biblioteka parengė 8 paraiškas projektui Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra ir gavo finansavimą 8 VIPT (Viešiesiems interneto prieigos taškams) įsteigti viešosios bibliotekos kaimo filialuose. 20 Viešosios bibliotekos kaimo filialų gaus Bilo ir Melindos Geitsų finansuojamo projekto Bibliotekos pažangai paramą. Projektas bus įgyvendintas 2008 2011 metais. Įgyvendinant šiuos projektus, būtina parengti bibliotekų patalpas. Suremontuotos Pryšmančių, Katauskių, Verėduvos, Milašaičių, Didžiulių, Berteškių filialų patalpos, sutvarkytas patalpų šildymas. 11 kaimo filialų pertvarkyta elektros instaliacija, padidintas elektros galingumas. Šių projektų reikalingumą parodo ir Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos apklausos duomenys: net 657 arba 72 % apklausoje dalyvavusiųjų bibliotekų interneto paslaugų neteikia, todėl manytina, jog jos neturi ne tik techninės įrangos, interneto ryšio, bet ir šio darbo patirties. Gilesnę kaimo gyventojų skaitmeninę atskirtį rodo didelis santykio skirtumas tarp teikiančių ir neteikiančių interneto paslaugas bibliotekų mieste ir kaime. Šis skirtumas patvirtina, kad kaimo gyventojų skaitmeninė atskirtis yra žymiai didesnė (3.3.1 pav. ir 3.3.2. pav.). Interneto paslaugų neteikia 22 Teikia interneto paslaugas 78 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 3.3.1 pav. Interneto paslaugos miesto bibliotekose (proc.) Šaltinis: Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008 m. _

62 Interneto paslaugų neteikia 86 Teikia interneto paslaugas 14 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 3.3.2 pav. Interneto paslaugos kaimo bibliotekose Šaltinis: Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008 m. Pastaruoju metu įgyvendinant Bibliotekų remonto ir modernizavimo 2003 2013 metų programą vyksta Raseinių r. sav. viešosios bibliotekos renovacijos darbai, visa projekto vertė 4.23 mln. Lt. 2007 m. įsisavinta 900 tūkst. Lt. Taip pat pagal šią programą numatyta Raseinių r. sav. viešosios bibliotekos Ariogalos miesto filialo statyba, kurios vertė 2,16 mln. Lt. 3.3.3. Muziejus, kultūros paveldas Raseinių r. sav. teritorija pasižymi nekilnojamojo kultūros paveldo objektų gausa ir jo įvairove. Daugeliui rajono savivaldybės kultūros paveldo objektų būdingas glaudus sąryšis su gamtiniu kraštovaizdžiu. Svarbiausieji objektai yra įtraukti į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros paveldo objektų sąrašus) ir saugomi pagal LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą. _

63 3.3.5 lentelė. Raseinių r. sav. teritorijoje esantys kultūros paveldo objektai Nr. registre Pavadinimas Adresas - Paluksčio dvaro sodyba, kaimo turizmo sodyba Rokynė Raseinių r. sav.,ariogalos sen., Palukščio k. G46 K Skaraitiškės dvaro sodyba Raseinių r. sav., Šiluvos sen., Skaraitiškės k. - S. Stanevičiaus sodyba - muziejus Raseinių r. sav., Viduklės sen., Kanopėnų k. - Ugionių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia ir koplyčia Raseinių r. sav., Betygalos sen., Ugionių k. - Viduklės Švento kryžiaus bažnyčia, Raseinių r. sav., Viduklė varpinė ir šventoriaus vartai - Maironio šaltinėlis (vad. Šv. Jono arba Gaivučiu) Raseinių r. sav., Betygalos sen., Betygalos k. S21 Lyduvėnų geležinkelio tiltas Raseinių r. sav., Šiluvos sen., Lyduvėnų k. A362 P Raseinių piliakalnis, vad. Prabauda Raseiniai A363 K 1P Gėluvos piliakalnis, vad. Birutkalniu Raseinių r. sav.,ariogalos sen., Gėluvos k. A364 P Betygalos I ir II piliakalniai Raseinių r. sav., Betygala A375 P Molavėnų piliakalnio kompleksas: I ir II piliakalniai (vad. Kuprėmis), Molavėnų ąžuolas, Skirtinio akmuo Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Molavėnų k. A377 K 1P Pabalčių piliakalnis Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Pabalčių k. A379 P Padubysio piliakalnis (vad. Kaukuru) Raseinių r. sav., Raseinių sen., Padubysio k. M142 A380 P I75 D117 G228 K 1 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Akmenės kaimo akmuo (vad. Koplytėlės akmeniu) Lyduvėnų I ir II piliakalniai (vad. Danutės piliakalniu, Lyduvėnų, vad. Barsukalniu) Pasandravio istorinis memorialinis draustinis: Poeto Maironio gimtinė Pasandravyje ir tėviškė Bernuotose P. Aleksandravičiaus Vytauto Didžiojo paminklas Šiluva: Švč. M. Marijos Gimimo Bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia Raseinių r. sav., Šiluvos sen., Akmenės k. Raseinių r. sav., Šiluvos sen., Lyduvėnų k. Raseinių r. sav.,pagojukų sen., Pasandravio k. Raseinių r. sav., Betygala Raseinių r. sav., Šiluva Šiluva - Tytuvėnų regioninio parko dalis ir ne tik Raseinių krašto, bet visos Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo perlas. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika (toliau vadinama Šiluvos bazilika) vėlyvojo baroko sakralinės paskirties statinys, garsi stebuklingu Dievo Motinos paveikslu. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia - išskirtinis moderniosios architektūros sakralinės paskirties statinys. Ši koplyčia - paminklas vietai, kurioje 1608 metais apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Koplyčios altoriaus pamatuose įmūrytas akmuo, ant kurio apsireiškė Dievo Motina su kūdikiu. 2008 m. rugsėjo 6-15 d. vyko iškilmingi šios datos 400-ųjų metinių paminėjimo renginiai. Išskirtinę vertę turi Raseinių mieste stovintis Nepriklausomybės paminklas - V. Grybo Žemaitis, pastatytas 1934 m., simbolizuojantis _

64 žemaičių stiprybę ir atkaklumą kovoje už laisvę bei Molavėnų piliakalnių kompleksas (esantis Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje). Tai yra Šiaulių Raseinių rekreacinio arealo dalis. Areale skatinama poilsio gamtoje, pažintinės, pramoginės, sportinės ir gydomosios rekreacijos plėtra. Čia vyksta Valstybės dienos paminėjimai, koncertai, Europos Kultūros paveldo dienų renginiai, edukacinės programos mokiniams, ekskursijos. Be 3.3.5 lentelėje pateiktų kultūros paveldo objektų Raseinių r. sav. gausu ir kitų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, tačiau daugumos išsaugojimui ir panaudojimui edukacinėms ir turizmo reikmėms būtinas valstybės finansavimas. Gavus pakankamą finansavimą objektų restauravimui bei sukūrus reikiamą infrastruktūrą, šiuos objektus noriau lankytų ne tik Raseinių r. sav. ar Lietuvos keliautojai, bet ir turistai iš kitų šalių. 2006 metais rajono Savivaldybės taryba patvirtino Bažnyčių tvarkymo ir finansavimo programą. Kasmet rajono Savivaldybė remia tvarkymo darbus, ieškoma įvairių finansavimo šaltinių. Ruošiantis Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui, numatoma 2008-2010 metais sutvarkyti ir paženklinti atminimo lentomis pirmąsias Žemaitijos bažnyčias (Ariogalos, Betygalos, Raseinių, Viduklės). Turtinga Raseinių r. sav. istorinė medžiaga yra sukaupta Raseinių krašto istorijos muziejuje. Muziejus įsikūręs buvusiuose Raseinių arešto namų (1930-1952 m.) pastatuose nuo 1975 m. Dalį muziejaus ekspozicijų apsprendžia istorijos ir kultūros paveldo saugojimas ir eksponavimas. Tai Raseinių kalėjimo istorija. Kitose ekspozicijose muziejus pristato Raseinių krašto istoriją ir kultūrą nuo seniausių laikų. Muziejuje sukaupta, saugojama ir populiarinama gausi muziejinė medžiaga, padedanti giliau suvokti savo krašto istoriją ir kultūrą, supažindinanti su krašto žmonių gyvensena ir veikla. Muziejus turi 2 filialus. Tai Pasandravio memorialinis draustinis poeto Maironio tėviškė ir Betygalos muziejus. Raseinių r. sav. kraštotyrinę medžiagą kaupia ir kultūros paveldą propaguoja 9 mokyklų kraštotyros muziejai. 3.3.4 Kultūros sektoriaus SSGG analizė Stiprybės Turtingas kultūrinis istorinis paveldas, gausu archeologijos objektų, piliakalnių Gerai išvystyta meno saviveiklos kolektyvų veikla Išsaugotos etnokultūrinės tradicijos Platus bibliotekų tinklas, kuriose įrengtos internetinės prieigos Galimybės Parengti projektus lėšoms gauti iš ES struktūrinių fondų ir šalyje vykdomų programų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų išsaugojimui ir jų panaudojimui visuomenės reikmėms Etnokultūros ir tradicijų išsaugojimas, vietos bendruomenių aktyvus dalyvavimas puoselėjant - tradicinius menus (pynimą, audimą ir kt.) Įgyvendinus Bilo ir Melindos Geitsų fondo ir iš kitų šaltinių finansuojamą projektą Bibliotekos pažangai, bus suremontuotos visų bibliotekos filialų patalpos ir jose įrengtos internetinės prieigos Silpnybės Prasta kultūros įstaigų pastatų būklė bei materialinė bazė Nepakankamai racionalus kultūros įstaigų tinklas Nepakankama kultūros įstaigų darbuotojų kvalifikacija Nepakankamas kultūros įstaigų aprūpinimas naujomis informacinėmis technologijomis Grėsmės Nepakankamas finansavimas kultūrai vystyti ir puoselėti iš ES struktūrinių fondų, valstybės bei savivaldybės biudžetų Nepakankamai prižiūrimi paveldo objektai gali prarasti išliekamąją kultūros bei kultūrinio turizmo vertę. Neskatinamas ir neremiamas tautinis paveldas Mažėjantis gyventojų domėjimasis meno saviveikla _

65 3.3.5. Suderinamumas su nacionaliniais dokumentais Teisės akto pavadinimas Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos 2006 2011 metų programa, patvirtinta LR Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 926 Kultūros centrų modernizavimo 2007 2020 metų programa, patvirtinta LR Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 785 Suderinamumas su Savivaldybės dokumentais Programa skirta skatinti valstybės, savivaldybių kultūros, švietimo įstaigas, nevyriausybines organizacijas, pavienius kultūros ir meno kūrėjus rengti švietėjiškas programas, švietimo įstaigoms bendradarbiaujant su kultūros įstaigomis, plėtoti vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją, skatinti novatoriškus mokymo ir mokymosi metodus kultūrinėje erdvėje, formuoti aktyvaus dalyvavimo Lietuvos kultūriniame gyvenime įgūdžius, vaikų ir jaunimo iniciatyvumą, kūrybiškumą, naudoti šią veiklą vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencijai, padėti pasirengti visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Viena iš programos priemonių - įrengti savivaldybių kultūros ir švietimo įstaigose patalpas, pritaikytas vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos veiklai. Programos paskirtis nustatyti aukščiausiosios ir pirmosios kategorijos savivaldybių kultūros centrų pastatų rekonstravimo, kapitalinio remonto ir materialinės bazės (baldų, inventoriaus, apšvietimo, garso ir scenos įrangos) atnaujinimo prioritetines kryptis, sudaryti sąlygas investuoti į kultūros objektus, racionaliai naudoti kultūrai skirtas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, taip sudaryti palankias sąlygas tenkinti gyventojų kultūrinius poreikius, gerinti kultūros paslaugų kokybę. Laukiami rezultatai: sutaupytos savivaldybių kultūros centrų pastatams išlaikyti skirtos lėšos; sudarytos geresnės sąlygos įvairaus amžiaus gyventojams ir neįgaliesiems tenkinti kultūrinius poreikius, gerinti kultūros paslaugų kokybę; sudarytos tinkamos sąlygos savivaldybių kultūros centrų funkcijoms atlikti; savivaldybių kultūros centruose bus teikiamos naujos paslaugos; savivaldybių kultūros centrų darbuotojams sudarytos tinkamos darbo sąlygos. Regionų kultūros plėtros 2008 2012 metų programa, patvirtinta LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1445 Programos paskirtis sudaryti kuo geresnes administracines, finansines ir teisines sąlygas intensyvinti kultūros plėtrą regionuose, skatinti kultūros paslaugų sklaidą, suteikti visiems šalies gyventojams galimybes šiomis paslaugomis naudotis, skatinti kultūros, turizmo, švietimo, verslo ryšius regionuose, bendradarbiavimą tarp regionų, puoselėti regionų etninį ir kultūros paveldo savitumą. Laukiami rezultatai: bus atlikta kultūros įstaigų tinklo regionuose analizė bei parengti ir kultūros ministro įsakymu patvirtinti kultūros įstaigų tinklo optimizavimo rekomendacijos, iš valstybės biudžeto remiamos įvairūs kultūros projektai ir kt. _

66 Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003 2013 metų programa, patvirtinta LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1454 Svarbiausieji bibliotekų renovacijos ir modernizavimo tikslai yra šie: - užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių ir kvalifikaciją, kurios leistų prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose; - panaikinti miesto ir provincijos ryšių informacinės infrastruktūros netolygumus ir suteikti visiems gyventojams vienodas galimybes naudotis informacinėmis technologijomis socialinėms ir visuomeninėms reikmėms; - sudaryti bibliotekose tinkamas sąlygas kaupti, saugoti ir pateikti visuomenei nacionalinio kultūros ir mokslo paveldo objektus, užtikrinti bibliotekų fondų prieinamumą; - gerinti bibliotekų veiklą, šiuo tikslu renovuoti senus bibliotekų pastatus ir statyti naujus, atitinkančius bibliotekų specifiką. 3.4. SVEIKATOS APSAUGA Pastarųjų metų ekonominė šalies būklė lėmė demografinių rodiklių blogėjimą: mažėja gimstamumas, santuokų skaičius, didėja mirtingumas. Gyventojų senėjimo procesą lemia kelios priežastys: sumažėjęs gimstamumas, taip pat ir pailgėjusi vidutinė gyvenimo trukmė. Dėl demografinio senėjimo pokyčių didėja socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Bendra socialinė ekonominė situacija regione yra vienas svarbiausių gyventojų sveikatai įtakos turinčių faktorių. Tyrimais, kurie buvo atlikti visoje Europoje, nustatyta, kad žemesnės socialinės padėties grupių sveikata yra prastesnė. Lyginant miesto ir kaimo žmones taip pat pastebimi akivaizdūs skirtumai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis gyventojų sveikata 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo, 20 proc. - nuo gyvenamosios aplinkos, 20 proc. nuo paveldimumo, ir tik 10 proc. nuo medicininės pagalbos. Sveikatos apsaugai tiek Lietuvoje, tiek Raseinių r. sav. turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys, nes žmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo žmonių sveikatos priklauso valstybės ekonominis klestėjimas, t.y. sveiki žmonės gali produktyviau dirbti, aktyviau dalyvauti ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime. Gyventojų sveikatos būklė yra vienas iš šalies, taigi ir Raseinių r. sav., pažangos rodiklių. Kauno apskrityje 2006 metais buvo 29 ligoninės, o Raseinių r. sav. - 2, Kauno apskrityje ambulatorinės gydymo įstaigos - 77, Raseinių r. sav. - 10, Kauno apskrityje medicinos punktų - 121, Raseinių r. sav. - 25. Apskrityje veikė 352 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Raseinių r. sav. - 16, iš kurių buvo odontologinės priežiūros įstaigos Kauno apskrityje - 222, Raseinių r. sav. - 13. Kauno apskritis yra geriausiai aprūpinta sveikatos priežiūros ištekliais. Raseinių r. sav. veikia VšĮ Raseinių ligoninė, VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau PSPC) su medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo ligonine, VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centras bei naujai įsteigta VšĮ Raseinių r. greitoji medicinos pagalbos stotis, 3 privačios bendrosios praktikos gydytojų klinikos. 2004 m. VšĮ Raseinių Pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau - PSPC) Greitosios medicininės pagalbos (toliau - GMP) skyrius Pasaulio banko remiamos programos Kauno apskrityje lėšomis gavo 4 naujus su modernia medicinine įranga GMP automobilius, kuriais aptarnaujami rajono savivaldybės gyventojai. 2005 m. paruošė projektą,,všį Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro modernizavimas ir 2006 m. pasirašė ES paramos teikimo pagal šį _

67 projektą sutartį, pagal kurią suremontuoti bendrosios praktikos gydytojų kabinetai, nupirkti nauji baldai, medicinos įranga ir automobiliai iškvietimams į namus. Dalis kaimo medicinos punktų aprūpinti automobiliais. 2008 m. iš LR Sveikatos apsaugos ministerijos gautas dar vienas lengvasis automobilis mobiliajam gyventojų aptarnavimui. Atnaujintos ir sutvarkytos Raseinių poliklinikos patalpos. Ariogalos PSPC 2006 m. pasirašė sutartį dėl paramos teikimo iš Europos struktūrinių fondų projektui,,všį Ariogalos PSPC modernizacija ir paslaugų kokybės gerinimas - buvo sutvarkytos poliklinikos patalpos, nupirkta nauja medicininė įranga, automobilis gydytojų iškvietimams į namus, suremontuoti ir atnaujinti kaimo medicinos punktai, Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje atliktas remontas, pastatytas ligonių keltuvas. Psichikos sveikatos centras moderniai įrengtas Pasaulio banko lėšomis. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis modernizuota ir IĮ G. Radavičiaus klinika. Raseinių ligoninės pastato renovacijos darbai užbaigti 2003 m. gegužės mėn. VšĮ Raseinių ligoninėje naujai suremontuoti skyriai, operacinės, nupirktas kompiuterinis tomografas, kita medicininė įranga, pakeisti seni susidėvėję liftai į naujus automatinius liftus. 3.4.1 lentelė. Gydytojų skaičius 10000 gyventojų Metai Lietuvoje Kauno apskritis Biršton o sav. Jonavos r. sav. Kaišiadorių r. sav. Kauno miesto Kauno r. sav. Kėdainių r. sav. Prienų r. sav. Raseinių r. sav. 2001 28,39 34,58 23,99 25,2 18,92 44,69 26,09 20,54 23,59 19,51 2003 27,69 32,86 26,04 27,34 18,54 42,26 22,59 21,37 21,7 18,86 2005 26,96 30,85 47,48 26,2 17,25 39,98 17,63 20,3 22,38 18,04 Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras, 2006 m. 2005 m. Raseinių r. sav. 10 tūkst. gyventojų teko 18,04 gydytojų, t.y. rodiklis mažesnis nei Lietuvoje - 26,96 ir Kauno apskrityje 30,85, tačiau vidutinio medicinos personalo skaičius 10 tūkst. gyventojų Raseinių rajone - 73,56 yra didesnis nei apskrityje - 69,2, bet mažesnis už Lietuvos vidurkį - 79,39. 3.4.2 lentelė. Vidurinio medicinos personalo skaičius 10000 gyventojų Metai Lietuvoje Kauno apskritis Birštono Jonavos r. sav. Kaišiadorių r. sav. Kauno miesto Kauno r. sav. Kėdainių r. sav. Prienų r. sav. Raseinių r. sav. 2001 87,6 81,17 47,98 75,99 62,89 89,76 56,09 86,27 73,3 78,95 2003 82,35 74,92 35,34 71,31 63,96 81,35 53,74 81,78 69,11 74,3 2005 79,39 69,2 113,96 67,7 60,5 73,12 45,01 78,72 69,46 73,56 Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras, 2006 m. Kaip matoma iš Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenų, pastaruoju metu, dėl vykdomo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo, šalyje mažėja gydytojų ir slaugos medicinos personalo skaičius. Ypač tai aktualu kaimiškosioms savivaldybėms, tarp jų ir Raseinių r. sav. 3.4.1. Gyventojų sergamumas Palyginti didelis pensinio amžiaus gyventojų skaičius, didėjantis sergamumas, gyvenimo trukmės žemas vidurkis lemia, kad mirtingumas Raseinių r. sav. viršija gimstamumą. Raseinių r. sav. gyventojų sergamumas 2004-2006 metais išlieka stabilus. Sergamumas piktybiniais navikais viršija šalies vidurkį 7,1 proc., tačiau susirgimų skaičius aktyvia tuberkulioze 4,7 proc. mažesnis nei šalies vidurkis. _

68 3.4.3 lentelė. Sergamumas onkologinėmis ligomis Raseinių r. sav. Eil.Nr. 2004 metai 2005 metai 2006 metai Iš V M Iš V M Iš V M viso viso viso 1. Išaiškinta naujų 201 109 92 193 97 173 177 90 87 susirgimų 2. Sirgo asmenų 891 300 591 912 323 589 887 308 579 3. Mirė 122 67 55 113 64 49 123 72 51 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2007 m. 3.4.4 lentelė. Dažniausiai pasitaikančios mirties priežastys Raseinių rajone Eil. Nr. Liga 2005 m. 2006 m. 2007 m. 1. Tuberkuliozė 6 2 2 2. Piktybiniai navikai 106 109 91 3. Endokrininės ligos 2-6 4. Psichikos ir elgesio sutrikimai 2 3 3 5. Nervų sistemos ligos 5 8 11 6. Kraujotakos sistemos ligos 406 364 354 Iš jų: Ūmus miokardo infarktas 15 20 21 Ūmi išeminė širdies liga 17 7 8 Kraujo išsiliejimas į smegenis 16 4 7 Smegenų infarktas 41 33 5 7. Kvėpavimo organų ligos 24 33 34 8. Virškinimo ligos 28 28 25 9. Urogenitalinės ligos 3 6 8 10. Apsigimimai 3 2 1 11. Traumos ir apsinuodijimai 63 75 82 Iš jų: Alkoholizmas 3-2 Sušalimas 5 7 8 Pasikorė 20 17 18 Paskendo 4 4 10 Transporto trauma 13 17 18 Sudegė 2 7 6 Nužudyti 3 9 2 Iš viso: 648 636 618 iš jų: Moterų 283 302 299 Vyrų 365 334 319 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2007 m. Kaip matome iš 3.4.4. lentelės pateiktos informacijos, Raseinių r. sav. mirusiųjų skaičius per 2005 2007 metus išlieka pastovus. Tačiau vyrų mirtingumas išlieka didesnis nei moterų. Viena iš priežasčių yra alkoholio vartojimas. Vyrų mirtingumas taip pat didėja dėl kraujo apytakos sistemos ligų. Bendrai didėja mirtingumas dėl nervų sistemos ligų (2005 m. 5-ios mirtys, 2007 m. 11-a mirčių) ir kvėpavimo organų ligų (2005 m. 24-ios mirtys, 2007 m. 34- ios mirtys). Gyventojų mirtingumui įtaką daro spartūs socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, gyventojų sveikos gyvensenos įgūdžių neturėjimas (alkoholizmas ir kt. blogi įpročiai), nepakankamai išplėtota ligų prevencijos sistema, neoptimalus sveikatos įstaigų tinklas ir kt. Todėl gyventojų socialinio ir ekonominio saugumo užtikrinimas, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas _

69 sveikatos stiprinimas ir išsaugojimas, rizikos veiksnių išaiškinimas ir koregavimas, ankstyva lėtinių neinfekcinių ligų diagnostika ir gydymas Raseinių r. sav. tampa ypač svarbūs. 3.4.2. Visuomenės sveikatos priežiūra Raseinių r. sav., prisidėdama prie sveikatos apsaugos politikos, įgyvendina valstybės deleguotas funkcijas, patvirtintas valstybinės sveikatos programas savo teritorijose, atlieka savo gyventojų sveikatingumo būklės probleminę analizę, jos pagrindu rengia kitas su sveikatos priežiūra susijusias programas ir t.t. Pirminei sveikatos priežiūrai dabar keliami dideli reikalavimai: tai pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kokybė, veiksmingumas, priimtinumas ir kt. Raseinių r. sav. pirminės sveikatos priežiūros (toliau - PSP) institucijų tinklas yra palyginti tankus, PSP padaliniai išdėstyti pakankamai gerai. Raseinių rajono sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūra ir jų materialinė būklė yra gera, t.y. suremontuotos pagrindinės rajono savivaldybės ambulatorijos, kai kurie medicinos punktai. Tačiau sveikatos apsaugos sistemoje, Raseinių r. sav. kaimo ir miesto gyventojų aprūpinimo ligoninėmis, ambulatorinio gydymo įstaigomis ir medicinos punktais lygis yra žemesnis negu vidutiniškai Kauno apskrityje ir Lietuvoje. Tai patvirtina ir rajono savivaldybės gyventojų apklausos duomenys kaimo gyventojai teigia, kad jiems trūksta laiku teikiamų ir kokybiškų medicinos paslaugų. Manoma, kad tam įtakos turi nepakankamas bendrosios praktikos gydytojų kabinetų skaičius kaimiškose vietovėse, tikslinga plėsti mobilių kaimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Bendra tendencija bet kurio tipo sveikatos apsaugos įstaigų, institucinio aprūpinimo lygis ir jų pajėgumai pastaraisiais metais mažėja iš esmės sparčiau negu mažėja gyventojų skaičius. Viena iš pagrindinių rajono savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų, numatytų teisės aktuose, yra visuomenės sveikatos stebėsena, siekiant gauti išsamią informaciją apie gyventojų sveikatos būklę ir ją lemiančius rizikos veiksnius, nustatyti visuomenės sveikatos problemas ir visuomenės sveikatos stiprinimo prioritetus, taip pat vadovaujantis objektyvia informacija planuoti ir įgyvendinti vietines visuomenės sveikatos stiprinimo ir prevencijos programas. Tai turėtų apimti valstybinių visuomenės sveikatos programų įgyvendinimo masto nustatymą, svarbių bendruomenei sveikatos stiprinimo programų rengimą ir įgyvendinimą, sveikatos saugos ir sveikatos ugdymo bei stiprinimo (ypač vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo) priemones, informacijos apie visuomenės sveikatą ir jos gerinimo būdus sklaidą, bendradarbiavimą su valstybės institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomene, šeima. Rajono savivaldybėje šią funkciją turėtų vykdyti visuomenės sveikatos biuras. Tokio biuro privalomų pareigybių sąrašas ir joms keliami reikalavimai yra patvirtinti 2007 m. lapkričio 15 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-918 Dėl savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašo ir joms keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo. Savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros finansavimas dažniausiai yra tik programinis ir nepakankamas, todėl neužtikrina tinkamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Savivaldybių vykdoma visuomenės sveikatos priežiūra ribotai savarankiška savivaldybių funkcija neremiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Paprastai iš savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos finansuojamos įvairių institucijų ir organizacijų vykdomos trumpalaikės (dažniausiai vienerių metų trukmės) sveikatos stiprinimo programos, neužtikrinamas jų tęstinumas. Neretai šios programos skirtos vienai bendruomenei ar amžiaus grupei. Rajono Savivaldybėje už mokinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą mokyklose atsakingos VšĮ Raseinių PSPC ir VšĮ Ariogalos PSPC. _

70 Specialistų išsilavinimas (specialybė) 3.4.5 lentelė. Visuomenės sveikatos priežiūra Raseinių r. sav. mokyklose 2007 m. Mokinių skaičius Specialistų etatų skaičius Specialistų skaičius Specialistų pasiskirstymas pagal užimamą etatą Steigėja- Kitų 1 ir 0,5- Iki Visuomenės savivaldybė steigėjų daugiau 1 0,5 sveikatos 6216 260 7,5 6 5 1 - - 6 Šaltinis: Raseinių r. sav., 2008 m. Slaugy tojos Pagal LR Vyriausybės 2004 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 5 visuomenės sveikatos priežiūra mokyklose finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų - 2/3 ir iš Savivaldybės biudžeto lėšų - 1/3. Pvz.: 2007 metais mokinių visuomenės sveikatos priežiūrai iš PSDF buvo skirta 98629,00 Lt, o iš Savivaldybės biudžeto - 46320,00 Lt. Reikia pažymėti, kad pagal teisės aktuose nustatytą tvarką nuo 2009 metų mokinių visuomenės sveikatos priežiūrą turi vykdyti visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, tačiau kol kas rajone šią funkciją vykdo bendruomenės slaugytojos. 3.4.3. Sveikatos apsaugos sektoriaus SSGG analizė Stiprybės Silpnybės Pakankamas pirminės ir antrinės sveikatos Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų trūkumas priežiūros įstaigų tinklas kaimo vietovėse Pakankamai visų sričių bei reikiamos kvalifikacijos gydytojų Visose mokyklose vykdoma mokinių visuomenės sveikatos priežiūra Galimybės Sveikatos įstaigų tinklo optimizavimas sveikatos paslaugų kaime prieinamumo didinimas Inovacijų ir informacinių technologijų diegimas medicinoje Mažėja institucinių sveikatos priežiūros paslaugų lygis Nėra visuomenės sveikatos biuro Mažas dėmesys visuomenės sveikatos priežiūros programoms Grėsmės Nepakankamas finansavimas Dėl gyventojų senėjimo ir sveikatos blogėjimo esančios sveikatos įstaigos nebus pajėgios tinkamai suteikti medicinines paslaugas Privačių medicinos įstaigų veiklos plėtra Nepakankamas dėmesys sveikai gyvensenai - socialinių problemų didėjimas (alkoholizmas, narkomanija ir pan.) Galimybė finansuoti sveikatinimo projektus iš ES struktūrinių fondų 3.4.4. Suderinamumas su nacionaliniais dokumentais Teisės akto pavadinimas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas priimtas LR Seimo 2002 m. gegužės 16 d. Nr.IX-886, pakeistas ir papildytas 2007 m. gegužės 24 d. įstatymu Gydytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų trūkumas Suderinamumas su Savivaldybės dokumentais Patvirtinta visuomenės sveikatos priežiūros sistemos struktūra, nustatyta, kad savivaldybės: 1) vykdo visuomenės sveikatos stebėseną (monitoringą), siekdamos gauti išsamią informaciją apie savivaldybės visuomenės sveikatos būklę, sveikatos rizikos veiksnius ir ja remdamosi planuoti bei įgyvendinti savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo priemones; _

71 Nr. X-1150 Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007 2010 metų programa, patvirtinta LR Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1228 2) organizuoja visuomenės sveikatos stiprinimą bendruomenėje; 3) rengia, tvirtina ir įgyvendina tikslines savivaldybių sveikatos programas, atsižvelgdamos į vyraujančias visuomenės sveikatos problemas; 4) dalyvauja įgyvendinant valstybines visuomenės sveikatos strategijas ir programas; 5) vykdo vaikų ir jaunimo visuomenės sveikatos priežiūrą, koordinuoja visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių bendrojo lavinimo mokyklose, sveikatos specialistų, dirbančių ikimokyklinio ugdymo mokyklose, veiklą; 6) įtraukia į visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą socialinius partnerius; Visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti savivaldybės steigia visuomenės sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas savivaldybių visuomenės sveikatos biurus; Savivaldybių vykdoma visuomenės sveikatos priežiūra finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei kitų teisėtai įgytų lėšų. Programos tikslas savivaldybių teritorijose stiprinti gyventojų sveikatą: gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bendruomenėje, skatinti savivaldybes teikti geros kokybės visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoti ligų prevencijos priemones. Programos uždaviniai: - įtvirtinti savivaldybių politikoje visuomenės sveikatos svarbą; - plėsti visuomenės sveikatos biurų tinklą, gerinti visuomenės sveikatos priežiūros veiklos koordinavimą; - užtikrinti geros kokybės visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bendruomenėje; - stiprinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų gebėjimus ir įgūdžius. Programos vertinimo kriterijai: - savivaldybėse įsteigti visuomenės sveikatos priežiūros biurai; - parengtų ir savivaldybėse įgyvendintų tikslinių sveikatinimo programų skaičius; - savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros struktūrose dirbančių specialistų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų; - visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, vykdančių mokinių sveikatos priežiūrą mokyklose, skaičius tūkstančiui mokinių; - asmenų, apmokytų seminaruose, mokymuose, kituose renginiuose, skirtuose savivaldybių vykdomai visuomenės sveikatos priežiūrai, skaičius; - paremtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis projektų, skirtų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų infrastruktūros plėtrai, skaičius. _

72 3.5. KRIMINOGENINĖ PADĖTIS Raseinių r. sav. mažėja nedarbo lygis, didėja užimtumas, tačiau skurdas ir didelis mažas pajamas gaunančių gyventojų skaičius sudaro socialines prielaidas nusikalstamoms veikoms. Be to, kvalifikuoti ir aukštesnio intelekto rajono savivaldybės darbingo amžiaus gyventojai, ieškodami geriau apmokamo darbo, išvyksta ne tik į didžiuosius respublikos miestus, bet ir į užsienį. Gyventojų pragyvenimo lygį stipriai veikia 2007 metais visoje šalyje kilusi infliacija. Dėl to mažėja socialiai remtinų, mažas pajamas gaunančių gyventojų ekonominis bei socialinis saugumas. Ekonominis nestabilumas turi įtakos socialiai pažeidžiamų žmonių moralinėms nuostatoms, taip pat nusikalstamumui. Nusikalstamumui ir policijos veiklai toliau išlieka itin svarbi Raseinių r. sav. geografinė padėtis. Raseinių r. sav. yra centrinėje respublikos dalyje; per jį nutiestos geležinkelio linijos, driekiasi respublikinės ir tarptautinės reikšmės keliai. Raseinių r. policijos komisariatas prižiūrimoje rajono savivaldybės teritorijoje įgyvendina policijai keliamus uždavinius ir daro tiesioginę įtaką nusikalstamų veikų prevencijai. 2003-2007 metais nusikalstamų veikų skaičius Raseinių mieste sumažėjo 18,0 proc., Ariogalos mieste - 22,0 proc., Ariogalos seniūnijoje net 38 proc. (3.5.1. lentelė). 3.5.1 lentelė. Raseinių r. sav. teritorijoje užregistruotos nusikalstamos veikos Metai 2003 Seniūnija 05-12 2004 2005 2006 2007 Raseinių m. 200 251 232 190 163 Ariogalos m. 37 37 30 38 29 Ariogalos 73 83 65 53 48 Betygalos 35 20 21 19 11 Girkalnio 27 21 26 30 22 Kalnujų 16 18 15 19 30 Nemakščių 24 61 54 35 29 Pagojukų 18 14 24 25 26 Paliepių 24 28 17 21 15 Raseinių 29 37 47 37 48 Šiluvos 42 47 27 32 27 Viduklės 57 86 62 50 67 Šaltinis. Raseinių r. policijos komisariato duomenys, 2008 m. Per tą patį laikotarpį nusikalstamų veikų skaičius padidėjo Kalnujų, Nemakščių ir Raseinių seniūnijoje. 2007 m. Raseinių r. policijos komisariate užregistruotos 494 nusikalstamos veikos, iš jų - 457 nusikaltimai (2006 m. - 546 nusikalstamos veikos, iš jų 488 nusikaltimai) ir 37 baudžiamieji nusižengimai. Per minėtą laikotarpį nusikalstamumas rajono savivaldybėje sumažėjo 9,5 proc. 2007 metais užregistruota 17 sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Jų skaičius lyginant su 2006 m. padidėjo 21,4 proc. 2007 metais užregistruoti 7 nužudymai (2006 m. - 4), iš kurių ištirti 5 (2006 m.- 4). 83,0 proc. nužudymų ištirti ir nustatyti asmenys padarę šiuos nusikaltimus. 2002-2007 m. Raseinių r. sav. plėšimų skaičius sumažėjo 3,2 karto, vagysčių 33,0 proc. (3.5.2. lentelė). Be to, net 70 proc. šių bylų yra išaiškinama. 2008 m. pirmąjį ketvirtį didžiausias nusikalstamumas užregistruotas Girkalnio ir Viduklės seniūnijose, kur 10 000 gyventojų atitinkamai tenka 59,2 ir 45,2 nusikalstamos veikos. Raseinių r. sav. 100 tūkst. gyventojų tenka 1166,1 nusikalstamos veikos, tai geriausias rezultatas visoje Kauno apskrityje. 2007 metais buvo vykdoma daug prevencinių priemonių, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms. _

73 3.5.2 lentelė. Nusikaltimų rūšys Nusikaltimų 2002 m. 2004 m. 2007 m. rūšys Raj. Iš jų Raj. Iš jų Raj. Iš jų sav. iš kaime mieste sav. iš kaime mieste sav. iš kaime mieste viso viso viso Nužudymai 6 5 1 8 5 3 7 5 2 Sunkūs sveikatos 3 3 2 2 3 3 sutrikdymai Išžaginimai ir pasikėsinimai 1 1 1 1 3 2 1 Plėšimai 35 21 14 32 17 15 11 5 6 Vagystės 361 246 115 348 198 150 241 147 94 Viešosios tvarkos 9 7 2 11 3 8 19 12 7 pažeidimai Nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis 2 1 1 5 2 3 1 1 Šaltinis. Raseinių r. policijos komisariato duomenys, 2008 m. Raseinių r. policijai šiuo metu daugiausiai nerimo kelia didelis mobiliųjų telefonų, automobilių, laidų, alyvos iš transformatorinių pastočių, taip pat vagysčių iš gyvenamųjų patalpų skaičius. Vis dar nemažai registruojama dyzelinio kuro vagysčių iš greitkelyje esančiose stovėjimo aikštelėse stovinčių vilkikų. Nusikalstamų veikų darymo būdai ir priemonės yra nusikaltėlių apgalvotos, iš anksto gerai suplanuotos. Nusikaltimams daryti pradedamos naudoti pačios naujausios technologijos. Raseinių r. sav. vyksta aktyvus prokuratūros, teismo ir policijos komisariato bendradarbiavimas. Prokurorai, teisėjai analizuoja ir kartu su policijos pareigūnais aptarinėja ikiteisminio tyrimo srityje iškilusias problemas, priima bendrus sprendimus darbui gerinti. Policijos komisariatui išlieka aktuali problema - ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios prokuratūros teritorinis nesuderinamumas. Raseinių r. policijos komisariato ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos bei Raseinių rajono apylinkės prokuratūros. Gerėja Raseinių r. policijos komisariato darbuotojų ryšiai su visuomene. Šią tendenciją rodo didėjantis anoniminiu policijos komisariato pasitikėjimo telefonu besikreipiančių asmenų skaičius. Taip pat gerėja policijos rėmėjų darbo rezultatyvumas, talkinant policijos pareigūnams. Raseinių r. policijos komisariato veiklai teigiamą įtaką daro Raseinių r. sav. finansinė ir kitokia parama. Prie policijos komisariato aktyviai dirba Visuomeninė taryba. Pareigūnams į pagalbą vis dažniau ateina savivaldos institucijos, bendruomenių centrai, saugos tarnybos, netgi bažnytinė bendruomenė, dažniau pastebimas teigiamas visuomenės požiūris į policiją. Tai rodo visuomenės ir jos institucijų padėkos pasižymėjusiems ir profesionaliai dirbantiems policijos pareigūnams. Tačiau žiniasklaidos ypatingas dėmesys pareigūnams vis dar formuoja neigiamą nuomonę, kartais policininkai apibūdinami neobjektyviai. Žiniasklaida yra labai reikšminga formuojant gyventojų nuomonę apie policiją. Nors policijos darbas su visuomene dabartiniu metu yra geriau finansuojamas (rajone policija sulaukia nemažos paramos iš savivaldos institucijų, be to, kai kurioms prevencinėms programoms įgyvendinti yra skiriamas reikiamas finansavimas), tačiau šio darbo finansavimo poreikiai yra žymiai didesni. Negaunama tiek lėšų, kiek jų reikia policijos komisariate numatytoms priemonėms įgyvendinti. Dėl to nukenčia veiklos rezultatyvumas bei efektyvumas ir gyventojams teikiamų paslaugų kokybė. _

74 Policijos įvaizdžiui neigiamą įtaką daro didelį atgarsį turintys ir neigiamai policiją charakterizuojantys įvykiai: vienas iš jų - 2007 m. pabaigoje kilęs skandalas dėl Skuodo policijos pareigūno sukeltos avarijos padarinių ir jo elgesio, tačiau, nežiūrint į tai, 2007 m. pasitikėjimą policija išreiškė 59,3 proc. apklaustųjų Raseinių r. sav. gyventojų ( Baltijos tyrimų sociologinės apklausos rezultatai), 2006 m. pabaigoje pasitikinčiųjų policija buvo 50 proc. apklaustų Raseinių r. sav. teritorijoje gyvenančių asmenų. 2007 m. neatsižvelgiant į neigiamas tendencijas, sociologinės apklausos rodo, kad rajono savivaldybės teritorijoje labiau nei tikėtasi, padidėjo gyventojų saugumo jausmas: 2007 metų pabaigoje 85,2 proc. apklaustų Raseinių r. sav. gyventojų savo gyvenamojoje vietoje jautėsi saugūs (2006 m. 72 proc.). Gana didelį saugumo jausmą tiesiogiai apsprendžia efektyvi policijos komisariato veikla ir jau kuris laikas mažėjantis nusikalstamumas. 3.5.1. Trumpa aplinkos SSGG analizė Stiprybės Iš esmės pakankamas Raseinių r. policijos komisariato veiklos reglamentavimas Strateginis veiklos planavimas Rezultatyvus Raseinių r. policijos komisariato pareigūnų bendradarbiavimas su kaimyninių rajonų ir apskrities kolegomis, tiriant respublikos mastu padarytas nusikalstamas veikas Kvalifikacijos kėlimo sąlygų gerėjimas Raseinių r. policijos komisariato darbuotojų darbo drausmės gerėjimas Aktyvi Raseinių r. policijos komisariato veikla darbo su visuomene srityje Galimybės Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimas Šengeno informacinės sistemos teikiamos galimybės Efektyvus tarpžinybinis bendradarbiavimas su Raseinių r. sav. veikiančiomis teisėsaugos institucijomis Administracinių įstatymų taikymo eismo kontrolės srityje pakeitimų privalumai Didėjantis visuomenės, jos institucijų ir bažnytinės bendruomenės vaidmuo kuriant Silpnybės Didelė personalo kaita Raseinių r. policijos komisariate Vis dar nepakankamas Raseinių r. policijos komisariato finansavimas ir materialinis - techninis aprūpinimas Mažai efektyvi kvalifikacijos kėlimo sistema Nepakankama pareigūnų motyvacija dirbti Dalies policijos pareigūnų etikos normų nesilaikymas Nepakankamas Raseinių r. policijos komisariato pareigūnų profesionalumas Vis dar nepakankamas policijos darbo efektyvumas Prastos pareigūnų darbo bei asmenų priėmimo Raseinių r. policijos komisariate sąlygos Grėsmės Raseinių r. sav. gyventojų pragyvenimo lygio mažėjimas Migracijos srautų bei užsieniečių, vykstančių tranzitu per Raseinių r. sav., skaičiaus didėjimas Naujų technologijų ir metodų panaudojimas nusikalstamoms veikoms daryti Nelegalios narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos plitimas rajono teritorijoje Gyventojų teisinio išprusimo savo teisėtai interesų apsaugai nepakankamumas _

75 saugią aplinką rajono teritorijoje Didėjantis Raseinių r. sav. gyventojų saugumo jausmas gyvenamojoje vietoje Didėjanti visuomenės pagalba policijai Raseinių r. policijos komisariato teritorinio nesuderinamumo su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiomis prokuratūromis problema Nepakankamas prevencinių programų finansavimas Raseinių r. policijos komisariatui nepakankamai palanki žiniasklaidos pozicija Žemas Raseinių r. sav. gyventojų policijos pareigūnų profesionalumo vertinimas _

76 4. EKONOMINĖ APLINKA 4.1. INVESTICIJOS Pagal bendras materialines investicijas 2006 m. Raseinių r. sav. buvo penktoje vietoje (87,4 mln. litų) tarp Kauno apskrities savivaldybių (4.1.1 lentelė). Savivaldybei tenkanti dalis sudarė tik 3 proc. visų Kauno apskričiai tenkančių materialinių investicijų. Tačiau skaičiuojant materialines investicijas tenkančias vienam gyventojui, rajono savivaldybės atsilikimas nuo kitų Kauno apskrities savivaldybių bei šalies vidurkio yra didesnis - 2006 m. vienam gyventojui teko 2054 Lt ir tai buvo 51,4 proc. mažiau nei vidutiniškai vienam gyventojui Kauno apskrityje ir 59,3 proc. mažiau vidutiniškai vienam šalies gyventojui. 4.1.1 lentelė. Materialinės investicijos Kauno apskrities savivaldybėse Tenka vienam gyventoju, Lt Iš viso, tūkst. Lt 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. Iš viso šalyje 12104806 15501046 17118848 3523 4540 5044 Kauno apskritis 1935920 2583426 2870733 2811 3781 4227 Birštono sav. 8021 9821 16631 1501 1858 3162 Jonavos r. sav. 171066 206401 250473 3268 3944 4806 Kaišiadorių r. sav. 51032 95922 86456 1377 2613 2375 Kauno m. sav. 1317395 1732529 1943913 3595 4781 5409 Kauno r. sav. 158084 308130 240441 1874 3632 2815 Kėdainių r. sav. 138472 136060 197712 2135 2115 3099 Prienų r. sav. 36047 39275 47740 1033 1135 1395 Raseinių r. sav. 55803 55288 87367 1290 1289 2054 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Tačiau reikia pažymėti, kad analizuojant 2004-2006 metų laikotarpį pastebimas materialinių investicijų augimas 59,2 proc., tai rodo, jog augo materialinės investicijos ne tik į statybą, inžinerinę infrastruktūrą, bet ir į gamybos modernizavimą, į verslo plėtrą rajone. Didėjo dėmesys ekonominio konkurencingumo didinimui. Atsižvelgiant į tai rajono savivaldybės ekonomikos augimo perspektyvas buvo galima vertinti optimistiškai. Tačiau remiantis Lietuvos ekonomine situacija ir 2008 m. ekonomistų artėjančio ekonomikos lėtėjimo bei finansinės krizės prognozėmis (soc. m. dr. Gitanas Nausėda, žurnalas Valstybė 2008 m. gegužės 31 d.), bankams sugriežtinus skolinimosi sąlygas materialinės investicijos gali mažėti bent jau artimiausius 2-3 metus, nors tai priklausys ir nuo įmonių sugebėjimo prisitaikyti. 2008-2009 m. turėtų sumažėti investicijų, susijusių su statybų sektoriumi, o nepalanki šio sektoriaus raida turėtų persiduoti kitiems į vidaus paklausą orientuotiems sektoriams. Tai turėtų lemti bendrą ūkio pajamų, taigi ir privataus sektoriaus investicijų ir vartojimo sulėtėjimą (Lietuvos banko inf.). Tačiau vertinant materialinių investicijų reikšmę savivaldybių patrauklumui, lemiamos įtakos turi ne vien materialinių investicijų apimtys, svarbus veiksnys yra investicijų sklaida. Todėl išsamesnei analizei reikėtų duomenų apie investicijų struktūrą pagal veiklą ir subjektus, parodančių investicijų sklaidą, tačiau Statistikos departamentas prie LRV tokių duomenų nepateikia (D.Vidickienė ir R.Melnikienė, Žemės ūkio mokslai, 2008 m.). Be materialinių investicijų rajono Savivaldybės ekonominiam konkurencingumui yra svarbios ir tiesioginės užsienio investicijos (4.1.2 lentelė). Pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, 2007 m. Raseinių r. sav. buvo trečioje vietoje (4.1.2 lentelė) tarp Kauno apskrities savivaldybių, tačiau rajono _

77 savivaldybės rodiklis buvo 60,8 proc. mažesnis už Kauno apskrities vidurkį, ir 83,4 proc. mažesnis už šalies vidurkį. Nors palyginus 2007 m. su 2006 m. tiesioginės užsienio investicijos rajono savivaldybėje padidėjo 54,5 proc. Tačiau siekiant pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, mažinant atsilikimą nuo Kauno apskrities ir šalies vidurkio ar bent išlaikyti esamą didėjimo procentą, rajono Savivaldybė turi imtis priemonių. Didėjant konkurencinei kovai dėl užsienio investicijų tarp šalies savivaldybių, Savivaldybė turi kuo tiksliau įvertinti savo privalumus (patogią geografinę padėtį ir atrasti bei panaudoti tai (tinkamus investicijoms žemės sklypus, teritorijas, pastatus, siūlomas mokesčių lengvatas investuotojams ar kt.), kas sustiprintų jos investicinį patrauklumą. 4.1.2 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje 2006 01 01 2007 01 01 mln. Lt vienam gyventojui, Lt mln. Lt vienam gyventojui, Lt Lietuvoje 23895,8 7022 8773,8 8501 Kauno apskritis 2584,5 3796 2445,5 3611 Birštono sav. 0,1 11 - - Jonavos r. sav. 18,8 360 22,3 429 Kaišiadorių r. sav. 13,8 377 14,0 387 Kauno m. sav. 1346,8 3735 1770,9 4945 Kauno r. sav. 98,7 1160 59,2 691 Kėdainių r. sav. 1064,4 16632 515,1 8100 Prienų r. sav. 2,8 80 4,0 116 Raseinių r. sav. 39,1 916 60,0 1415 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Šiuo metu nepakankamai yra išnaudojamas Raseinių r. sav. potencialas. Pagal 2007 metais parengtą rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, puikias perspektyvas tapti prieinamu centru, įmonėms įsikurti ir investicijoms pritraukti turi teritorija šalia E85 greitkelio. Be to, rajono savivaldybės - dabar vis ryškėjančio piligriminio, kultūrinio turizmo rekreacinio centro įvaizdžio stiprinimui ypač svarbus ne tik teritorijų, esančių prie greitkelio vystymas, bet ir su rekreacija susijusių paslaugų plėtra teritorijose netoli Dubysos upės, su piligrimyste susijusiose teritorijose Šiluvos seniūnijoje. Kaip vieną iš investicijų pritraukimo priemonių rajono Savivaldybė jau šiuo metu naudoja informacijos apie investavimo galimybes pateikimą VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros ir savo tinklalapiuose. Yra sudaryta investicinių objektų duomenų bazė, į kurią rajono Savivaldybė įtraukė ne tik laisvus valstybinės žemės sklypus, siūlomus parduoti ar nuomoti potencialiems investuotojams, bet ir privačius žemės savininkų siūlomus sklypus, esančius šiose teritorijose: 1. Teritorijose, tinkamose pramonės, logistikos centrų vystymui: 1.1. Kryžkalnyje (Nemakščių sen.) - žemės sklypai, esantys netoli E85 greitkelio Vilnius- Klaipėda. 1.2. Viduklėje (Viduklės sen.) - žemės sklypai, esantys netoli Viduklės geležinkelio stoties. 1.3. Raseinių sen. - žemės sklypai, esantys prie Eržvilko kelio ir greitkelio sankryžos. 2. Teritorijose, tinkamose apgyvendinimo ir kitų, susijusių su turizmu, paslaugų verslo vystymui: 2.1.Girkalnyje (Girkalnio sen.), 2.2.Kalnujuose (Kalnujų sen.) - žemės sklypai, esantys netoli E85 greitkelio Vilnius- Klaipėda. _

78 3. Teritorijose, tinkamose kurortinėms įstaigoms, rekreacijai vystyti: 3.1.Ariogaloje, Lyduvėnuose, Katauskiuose, Kaulakiuose ir Betygaloje netoli Dubysos upės, teritorijos prie Dubysos ir Gynėvės upės santakos. Tačiau tiesioginių investicijų pritraukimui būtinas ne tik patrauklių sklypų teritorijos aktyvus marketingas, bet ir vietos valdžios politika naujų investuotojų atžvilgiu bei pasiruošimas priimti investicijas (reikalingos komunalinių paslaugų infrastruktūros sukūrimas, teritorijų planavimo dokumentų parengimas ar dalinis finansavimas, žmogiškųjų išteklių mokymo galimybių sudarymas, bendradarbiavimas su šalies ekonominėmis plėtros agentūromis). Šiuo metu Savivaldybėje nėra tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo, skatinimo programos, kurioje būtų nustatyti tiksliniai sektoriai, tikslinė tiesioginių užsienio investicijų rinka, pageidautinos investicijų formos ir kt. 4.1.1 Investicijų aplinkos SSGG analizė Stiprybės Patogi geografinė rajono savivaldybės padėtis plėtoti verslus (šalia sąlyginai didelė rinka Kauno miestas) Patogi antžeminio transporto infrastruktūra, orientuota ir į Kaliningrado sritį, ir į Latviją Via Hanzos koridoriumi Rajono savivaldybėje yra valstybės ir privačios nuosavybės teritorijų, tinkamų užsienio investicijoms Palyginti netoli Raseinių yra tarptautinis oro uostas Karmėlavoje ir joje veiklą vystančios pigių skrydžių oro linijų bendrovės sudaro palankias sąlygas užsienio valstybių piliečių atvykimui į rajoną Galimybės Globalizacija ir šalies ūkio internacionalizavimas padidins investicijų į rajono savivaldybės verslo sektorių galimybes Investicijos į žmogiškąjį kapitalą formuos rajone aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlą, ženkliai pagerins rajono savivaldybės darbo jėgos kokybę Rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytų teritorijų, zonų, tinkamų verslo, pramonės investicijoms, panaudojimas Galimybė panaudoti rajono savivaldybės, kaip piligriminio, kultūrinio turizmo centro, įvaizdį Silpnybės Nepakankamai formuojamas patrauklus rajono savivaldybės įvaizdis pritraukiant tiesiogines investicijas į rajoną Rajone daug apleistų, nenaudojamų buvusių pramoninių ir žemės ūkio paskirties pastatų Nėra tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo, skatinimo programos, kurioje būtų nustatyti tiksliniai sektoriai, tikslinė tiesioginių užsienio investicijų rinka, pageidautinas investicijų formos ir kt. Grėsmės Investicinių lėšų stygius rajono savivaldybės įmonėms neleis pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiama parama verslo plėtrai Investicinių viešosios infrastruktūros plėtros projektų planavimas ir įgyvendinimas, nesusiejant jų su paslaugų plėtra, gali neduoti siekiamos naudos Aštri konkurencija su kitomis savivaldybėmis dėl investicijų pritraukimo 4.2. PRAMONĖ IR PASLAUGOS Statistinio ūkio subjektų registro duomenimis 2007 m. sausio 1 d. Raseinių r. sav. buvo įregistruotos 1157 įmonės, veikiančios - 583 (4.2.1 lentelė), iš jų Raseinių mieste - 254. Pagal _

79 veikiančių įmonių skaičių rajono savivaldybė yra ketvirtoje vietoje tarp kitų Kauno apskrities savivaldybių. 4.2.1 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal Kauno apskrities savivaldybes ir ūkio subjektų teisines formas, 2007 01 01 Eil. Nr. Ūkio subjekto teisinė forma Birštono sav. Jonavos r. sav. Kaišiadorių r. sav. Kauno r. sav. Kėdainių r. sav. Prienų r. sav. Raseinių r. sav. 1. Valstybės įmonė - 1 2 3 1 1 1 2. Savivaldybės įmonė 1 1 3 - - - 3. Tikroji ūkinė bendrija 1 1 3 2 4 3-4. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija - - - - 2 1-5. Uždaroji akcinė bendrovė 17 315 150 639 222 129 148 6. Akcinė bendrovė 1 3 2 1 6 3 2 7. Žemės ūkio bendrovė 1 14 6 20 25 5 12 8. Kredito unija - 2 1 - - 1 1 9. Kooperatinė bendrovė 1 12 8 5 8-8 10. Individuali (personalinė) įmonė 36 210 191 462 347 213 253 Iš viso 90 726 503 1413 993 489 583 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Lyginant pastarųjų trejų metų rodiklius, 2007 m. matomas nežymus įmonių skaičiaus sumažėjimas. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Raseinių skyriaus duomenimis, 2006 m. rajono savivaldybėje buvo registruota 1170 įmonių: iš jų 524 individualios įmonės, 213 UAB, 4 AB. 2005 m. buvo registruotos 1089 įmonės. 2004 m. 715 įmonių. 2006 m. pradžioje vienam tūkstančiui rajono savivaldybės gyventojų teko 20,3 įmonių. Pagal įmonių teisines formas gausiausia rajono savivaldybėje yra smulkaus ir vidutinio verslo įmonių grupė individualios įmonės (2007 m. duomenimis 253). Tai yra patogi verslo forma, nes pakanka nedidelio pradinio kapitalo, savininkas gali dirbti savo įmonėje vienas, IĮ paprasčiau valdyti, jos nereikia likviduoti, norint pertvarkyti į UAB. 2005 m. ši įmonių grupė rajono savivaldybėje vidutiniškai sudarė 65 proc. visų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, lyginant su 2004 m. (60 %) buvo 5 proc. augimas. Užsiimant veikla, susijusia su didele ūkine rizika, vis dažniau renkamasi uždarosios akcinės bendrovės formą. 2005 m. rajono savivaldybėje UAB skaičius didėjo, jų lyginamoji dalis per 2005 metus veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaičius išaugo 2,9 proc. ir sudarė 35,6 proc. Lyginant su 2004 metais (26 %) pastebimas padidėjimas. Veikiančių rajono savivaldybės SVV įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičiaus grupes 2007 metų pradžioje pateiktas 4.2.2 lentelėje. _

80 4.2.2 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal Kauno apskrities savivaldybes ir darbuotojų skaičiaus grupes, 2007-01-01 Darbuotojų skaičius Iš viso 0 4 5 9 10 19 20 49 50 99 100 149 150 249 250 499 500 999 d.sk> 1000 Birštono sav. 48 17 10 10 4-1 - - - 90 Jonavos r. sav. 376 131 91 69 34 12 6 6-1 726 Kaišiadorių r. sav. 274 68 55 54 27 11 7 4 3-503 Kauno m. sav. 5941 2046 1214 872 379 135 87 48 24 8 10754 Kauno r. sav. 863 220 147 93 60 16 9 4-1 1413 Kėdainių r. sav. 631 126 80 78 43 19 11 3 1 1 993 Prienų r. sav. 300 68 43 41 27 5 4 1 - - 489 Raseinių r. sav. 337 71 64 60 32 9 7 2 1-583 Iš viso apskrityje 8770 2747 1704 1277 606 207 132 68 29 11 15551 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Pagal gaunamas pajamas 2007 m. sausio 1 d. duomenimis, Raseinių r. sav. buvo dvi įmonės, kurios pateko į įmonių, uždirbančių per metus pajamų nuo 50 iki 99 mln. litų, grupę (4.2.3 lentelė). Pagal pardavimų pajamas 2005 m. lyderė buvo AB Šatrija ir UAB Norvelita. Dienraščio Verslo žinios leidinio priede ( 1000 didžiausių Lietuvos bendrovių ) pagal 2007 m. pardavimus ir paslaugas UAB Norvelita, užsiimanti žuvies perdirbimu, užėmė 239 vietą tarp šalies įmonių. Ji taip pat minima kaip viena iš didžiausių produkcijos ir žaliavų eksportuotojų iš Lietuvos (lašišos gaminiai) ir užima 47 poziciją (2006 m. duomenimis). 2007 m. AB Šatrija pagal pardavimų pajamas didžiausių Lietuvos bendrovių sąraše minima tik kaip AB Utenos trikotažo, esančios 135 vietoje iš 1000, įmonė. Kaip viena iš 1000 pelningiausių įmonių 150 vietoje minima ir Džeiranos investicinė grupė, kurios dalis įmonių veiklą vykdo Raseinių r. sav. Analizuojant veikiančių Raseinių rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo įmonių pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis galima pastebėti, kad vyrauja didmeninės ir mažmeninės prekybos, individualios, ir paslaugų įmonės (4.2.4 lentelė). Daugėja statybos, kaimo turizmo paslaugas teikiančių įmonių. Toks įmonių pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis atitinka bendras šalies vystymosi tendencijas. _

81 4.2.3 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal Kauno apskrities savivaldybes ir pajamų grupes, 2007-01-01 Pajamų grupės, Lt Savivaldybė 1 19.999 20.000 49.999 50.000 99.999 100.000 249.999 250.000 499.999 500.000 999.999 1.000.000 1.999.999 2.000.000 4.999.999 5.000.000 9.999.999 10.000.000 49.999.999 50.000.000 99.999.999 100.000.000 499.999.999 500.000.00 0 + Birštono sav. 8 11 11 10 5 4 6 3 1 2 - - - 61 Jonavos r. sav. 78 63 86 86 59 51 44 30 14 14 2 1 1 529 Kaišiadorių r. sav. 51 50 54 51 57 35 30 21 10 12 3 - - 374 Kauno m. sav. 1209 1151 1133 1302 1008 853 699 683 279 299 31 25 4 8676 Kauno r. sav. 164 141 141 164 126 113 79 86 37 29-1 - 1081 Kėdainių r. sav. 118 81 97 89 75 51 45 34 16 18 2 2 1 629 Prienų r. sav. 61 50 56 61 41 39 17 14 8 7-354 Raseinių r. sav. 55 57 52 60 60 32 34 24 15 10 2 401 Iš viso apskrityje 1744 1604 1630 1823 1431 1178 954 895 380 391 40 29 6 12105 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Iš viso

82 4.2.4 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal Kauno apskrities savivaldybes bei pagrindines ekonominės veiklos rūšių grupes 2007-01-01 Birštono Jonavos Kaišiadorių Kauno Kauno r. Kėdainių Prienų Raseinių sav. r. sav. r. sav. m. sav. sav. r. sav. r. sav. r. sav. 1. Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 3 34 41 56 44 63 17 37 2. Kasyba ir karjerų eksploatavimas 1 7 3 1 3. Apdirbamoji gamyba 7 90 66 1317 240 78 53 69 4. Elektros, dujų ir vandens tiekimas 2 6 5 26 4 4 1 2 5. Statyba 6 44 22 684 76 46 17 20 6. Prekyba 22 200 140 3507 458 239 166 190 7. Viešbučiai ir restoranai 9 38 20 418 46 33 28 26 8. Transportas ir sandėliavimas 2 50 26 638 109 48 26 25 9. Paštas ir nuotoliniai ryšiai 2 7 1 64 2 3 3 1 10. Finansinis tarpininkavimas 5 6 125 10 5 2 3 11. Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 4 54 26 1711 112 54 19 19 12. Viešasis valdymas ir gynimas, privalomas soc. draudimas 3 8 13 27 2 7 7 9 13. Kitos veiklos rūšys 30 189 137 2174 307 413 150 181 Iš viso apskrityje 90 726 503 10754 1413 993 489 583 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Augantis prekybos įmonių skaičius rajono savivaldybėje teigiamai veikia mažmeninės prekybos apimtis (4.2.5 lentelė). Veikiančių mažmeninės prekybos įmonių apyvarta per 2003 2006 metų laikotarpį išaugo daugiau kaip 40 proc. 4.2.5 lentelė. Mažmeninės prekybos, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, įmonių rodikliai Apyvarta (be PVM), mln. Lt Parduotuvių skaičius, metų pabaigoje Parduotuvių prekybos plotas metų pabaigoje tūkst. m 2 2003 2004 2005 2006 2003 2004 2005 2006 2003 2004 2005 2006 Iš viso 6227,3 6822,9 8258,2 10608,9 1703 1784 1840 1969 194,0 233,1 244,7 261,9 Kauno apskritis 1192,3 1262,9 1500,8 1828,7 392 413 426 437 36,4 47,2 50,1 51,4 Birštono sav. 0,7 0,9 1,8 2,6 2 2 2 1 0,1 0,1 0,1 0,1

83 Apyvarta (be PVM), mln. Lt Parduotuvių skaičius, metų pabaigoje Parduotuvių prekybos plotas metų pabaigoje tūkst. m 2 2003 2004 2005 2006 2003 2004 2005 2006 2003 2004 2005 2006 Jonavos r. sav. 33,2 37,1 46,3 50,9 18 21 21 21 1,6 1,8 1,8 1,8 Kaišiadorių r. sav. 26,4 31,0 43,2 45,1 13 19 20 19 0,8 1,3 1,4 1,3 Kauno m. sav. 849,7 895,2 1066,3 1346,0 282 288 295 302 28,5 37,5 39,9 40,9 Kauno r. sav. 114,8 122,1 136,7 147,8 24 21 24 26 2,2 2,8 3,0 3,2 Kėdainių r. sav. 57,1 63,0 76,1 85,7 24 31 32 30 1,6 1,7 1,8 1,7 Prienų r. sav. 60,5 62,7 70,9 82,4 13 14 15 16 0,7 1,0 1,1 1,2 Raseinių r. sav. 49,9 50,9 59,5 68,2 16 17 17 22 0,9 1,0 1,0 1,2 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Teigiami pokyčiai matyti restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių veikloje per 2003 2006 metų laikotarpį. Per šį laikotarpį rajono savivaldybėje maitinimo įmonių apyvarta išaugo nuo 2,3 iki 2,9 mln. litų (4.2.6 lentelė). 4.2.6 lentelė. Restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių rodikliai Apyvarta (be PVM), Maitinimo vienetų mln. Lt skaičius metų pabaigoje Maitinimo vienetų vietų skaičius metų pabaigoje tūkst. 2003 2004 2005 2006 2003 2004 2005 2006 2003 2004 2005 2006 Iš viso 506,5 586,9 757,7 823,2 2792 2868 2881 2947 135,9 141,1 142,5 157,2 Kauno apskritis 110,6 119,9 161,4 172,7 527 543 546 565 26,2 27,2 27,2 28,1 Birštono sav. 0,8 0,8 1,0 1,7 5 6 8 8 0,3 0,3 0,3 0,3 Jonavos r. sav. 3,1 3,9 4,1 5,3 32 30 30 33 1,5 1,4 1,4 1,5 Kaišiadorių r. sav. 5,0 5,3 5,5 5,7 19 19 18 19 1,7 1,7 1,6 1,7 Kauno m. sav. 89,9 97,5 137,7 145,9 355 369 371 380 17,9 18,8 18,9 19,4 Kauno r. sav. 3,3 3,4 3,7 4,0 35 37 36 37 1,2 1,3 1,3 1,3 Kėdainių r. sav. 5,2 5,4 5,5 5,7 34 35 35 36 1,6 1,7 1,7 1,7 Prienų r. sav. 1,0 1,2 1,3 1,5 30 28 27 29 1,3 1,2 1,2 1,3 Raseinių r. sav. 2,3 2,4 2,6 2,9 17 19 21 23 0,7 0,8 0,8 0,9 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Raseinių r. sav. veikia kelios bendros Lietuvos ir užsienio šalių įmonės bei viena užsienio kapitalo įmonė (Kanados įmonė AgraCorporation ). 2005 m. sausio 1 d. Statistikos departamento pateiktais duomenimis Raseinių r. sav. buvo 5 įmonės, į kurias investavo užsieniečiai. Didžiausias investicijas pritraukė laivų ir katerių gamyba ( Skorgenes bei bendros Lietuvos Danijos įmonės Litspin ir Danspin siūlų gamyba). Nedaug atsiliko bendra Lietuvos Rusijos įmonė Džeirana, prekiaujanti Belarus traktoriais. Į Raseinių r. sav. vykdomą ekonominę veiklą daugiausiai investavo Rusija, Danija ir Norvegija. Užsienio kapitalo investicijos 2005 metais sudarė 26,1 mln. Lt. Vienam rajono savivaldybės gyventojui teko 1066,2 Lt užsienio kapitalo investicijų. 2005 metais lyginant su 2004 metais užsienio investicijos vienam rajono savivaldybės gyventojui augo- padidėjo 50,9 proc. Pagal geografinį išsidėstymą per 56 proc. visų SVV įmonių yra registruotos Raseinių mieste. Didelė problema - paslaugų teikimo sektorius kaimo vietovėse. Rajono savivaldybėje yra

84 10 kaimo turizmo sodybų. Tačiau to nepakanka siekiant pritraukti didesnį poilsiautojų ir turistų srautą. Trūksta turizmo informacijos, nedidelės norinčių pradėti šį verslą galimybės, maža rajono savivaldybės gyventojų perkamoji galia, nes dauguma šeimų kaime gyvena iš pajamų, gaunamų iš žemės ūkio, daug yra socialiai remtinų šeimų, kurios neturi nuolatinio pajamų šaltinio. Mieste veikia viena kelionių agentūra. Darbuotojų vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius metus kasmet didėjo ir 2006 m. sausio 1 d. sudarė 780,00 Lt. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis Raseinių r. sav. (840,00 Lt) augo 0,93 proc., tačiau lyginant su šalies vidurkiu jis buvo beveik 58 proc. mažesnis. SVV įmonių steigimas ir jų veiklos skatinimas yra Raseinių r. sav. ekonomikos plėtros pagrindas ir vienas iš svarbiausių darbo vietų kūrimo šaltinių. Tačiau šiandien susiduriame su darbo jėgos problema, nes dalis specialistų ir darbininkų išvyko dirbti į užsienio šalis, gaudami ten didesnius atlyginimus. Naujų įmonių veiklos specifika pritraukia dinamiškus, pasirengusius dirbti ir uždirbti žmones. Todėl naujų SVV įmonių steigimas turi būti gerai apgalvotas ir pamatuotas kiekybiniais ir kokybiniais ekonominiais rodikliais. Labai svarbu įvertinti pradedančiųjų veiklą, galimybes ir perspektyvas. Nagrinėdami SVV įmonių skaičiaus pokyčius Raseinių r. sav., pastebime, kad jų skaičius stabilizavosi. Per 2005 m. įregistruotos 46 SVV įmonės, 2004 metai 56. Viena iš priežasčių, lėmusių naujų įmonių lėtesnį steigimąsi, mažas nedarbas rajono savivaldybėje. Raseinių darbo biržos duomenimis, 2006 m. pradžioje nedarbas Raseinių rajone buvo 5,1 proc., t.y. 1,9 proc. mažesnis negu pernai per tą patį laikotarpį. 2005 m. pabaigoje rajono savivaldybėje buvo 752 veikiančios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Raseinių r. sav. gyventojai pranašumą ėmė teikti šeimos verslo formai, nenorėdami darbo santykiais susisieti su samdomais darbuotojais, dėl teisinės verslo aplinkos pasikeitimo. Vadovaujantis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Raseinių skyriaus duomenimis, 2005 m. individualią veiklą įregistravo 209 fiziniai asmenys, t.y. 34 proc. daugiau negu 2004 m. 2005 m. įsigiję verslo liudijimą dirbo 1207 fiziniai asmenys, tačiau lyginant su 2004 m. duomenimis, fizinių asmenų, vykdančių veiklą įsigijus verslo liudijimą, nežymiai sumažėjo. 2005 m. mažėjo medienos ruošos paslaugų, prekybos, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų veiklą vykdančių žmonių. Per 2005 m. augo statybos, statybinių stalių ir dailidžių, metalo dirbinių gamybos ir pastatymo, aplinkos tvarkymo žmonių skaičius, dirbančių įsigijus verslo liudijimą. Kauno apskrities mokesčių inspekcijos, Raseinių skyriaus duomenimis, 2005 m. mokesčių už verslo liudijimus surinkta 23 proc. daugiau negu 2004 m. per tą patį laikotarpį. Pažymėtina, kad didžiausią šių mokesčių sumos dalį sudarė mokesčiai iš prekybos veiklą vykdančių asmenų, kadangi beveik 46 proc. fizinių asmenų, dirbusių įsigijus verslo liudijimą, vertėsi prekyba. Statybos sektoriaus pokyčiai bene geriausiai identifikuoja tiek ekonomikos augimą atitinkamoje teritorijoje, tiek jos patrauklumą gyventi. Raseinių r. sav., vertinant jos geografinę padėtį, aktualūs abu šie aspektai. Rajono savivaldybės teritoriją kerta magistralė (Vilnius Kaunas Klaipėda), Ryga-Kaliningradas ir tai savivaldybę daro patrauklia verslui, o ypač logistikos plėtrai. 4.2.7 lentelė. Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtis tūkst. Lt (nuo 2002 m. duomenys pateikiami pagal statybos vietą, o prieš tai buvo pateikiami pagal įmonės registravimo vietą) 2001 2002 2003 2004 2005 Iš viso Lietuvoje, mln. Lt 2 748 3 330 4 289 4 881 5 854 Kauno apskritis 579 521 542 950 797 931 856 494 1037 057 Kauno m. sav. 448 286 313 350 402 752 519 913 596 057 Birštono sav. 1079 3499 5117 4781 9130

85 Jonavos r. sav. 31 097 49 770 64 305 48 431 94 237 Kaišiadorių r. sav. 17 680 42 374 43 146 58 120 37 189 Kauno r. sav. 34 959 60 613 138 335 108 295 161 236 Kėdainių r. sav. 27 044 44 271 82 207 69 913 76 915 Prienų r. sav. 10 480 11 661 25 895 19 979 27 030 Raseinių r. sav. 8 896 17 412 36 174 27 062 35 263 Šaltinis: LR Statistikos departamentas, 2007 m. Statybos įmonių ir bendrovių veikla 2001 2005 m. žymiai suaktyvėjo (žr. 4.2.7 lentelė). Per šį laikotarpį statybos darbų apimtys rajono savivaldybėje padidėjo daugiau nei 4 kartus. Vertinant tai, kad nuo 2002 metų pasikeitė skaičiavimo metodika, tikslingiau yra šį rodiklį lyginti su 2002 2005 metų laikotarpiu. Manoma, kad statybų apimtys artimiausiais metais dėl Europos Sąjungos fondų ir valstybės paramos investiciniams projektams augs, nors 2009-2010 m. dėl susidariusios ekonominės krizės šalies finansų ir nekilnojamojo turto rinkose, tikėtinas statybų sektoriaus sąstingis. 4.2.1. Pramonės ir paslaugų sektoriaus SSGG analizė Stiprybės Patogi geografinė rajono savivaldybės padėtis plėtoti verslus (šalia didelė rinka Kauno miestas) vietovėse Patogi antžeminio transporto infrastruktūra, orientuota ir į Kaliningrado sritį, ir į Latviją Via Hanzos koridoriumi Palyginti netoli Raseinių r. sav. yra tarptautinis oro uostas Karmėlavoje ir joje veiklą vystančios pigių skrydžių oro linijų bendrovės sudaro palankias sąlygas verslo plėtrai Silpnybės Silpnas pramonės ir paslaugų įmonių tinklas rajono savivaldybės miesteliuose ir kitose kaimo Santykinai žemas rajono savivaldybės gyventojų, ypač kaime, verslumo lygis, pradinio kapitalo stygius verslo pradžiai Rajono savivaldybės įmonėms trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų (kvalifikuoti specialistai ir jaunimas migruoja į kitus miestus ir užsienį) Ribotas priėjimas prie finansinių išteklių, esminių konsultacijų, dalykinės informacijos pradedantiems turizmo ar kitą SVV veiklą SVV verslo įmonių vadovai stokoja vadybos, finansų valdymo žinių Silpna kaimo gyventojų motyvacija ir gebėjimai kurti alternatyvius verslus vietoje tradicinių žemės ūkio veiklų Mažas inovacinių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaičius rajone Nepakankama asocijuotų verslo struktūrų veikla rajone bei ryšiai su Kauno regiono asocijuotomis verslo bei verslo paramos organizacijomis Rajono savivaldybėje daug apleistų, nenaudojamų buvusių pramoninių ir žemės ūkio paskirties pastatų Žema rajono savivaldybės gyventojų perkamoji

86 Galimybės Narystė ES sudaro galimybes rajono savivaldybės įmonėms bei ūkiams pasinaudoti finansine ir technine pagalba Globalizacija ir ūkio internacionalizavimas padidins investicijų į verslo sektorių galimybes Investicijos į žmogiškąjį kapitalą formuos rajono savivaldybėje aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlą, ženkliai pagerins rajono savivaldybės darbo jėgos kokybę Pažangių technologijų diegimas didins rajono savivaldybės įmonių konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose Prognozuojamas transporto srautų augimas per rajono savivaldybės teritoriją skatins atitinkamų paslaugų poreikį Investicijos į turizmo plėtrą paskatins keliautojų srautus, formuos aptarnavimo sektoriaus plėtrą, naujų paslaugų atsiradimą galia, ypač kaimo vietovėse, stabdo SVV plėtrą Grėsmės Globalizacija aštrins vietos gamintojų konkurenciją su importuojama produkcija Energetinių, darbo ir kitų išteklių brangimas mažins rajono savivaldybėje gaminamos produkcijos konkurencingumą Kvalifikuoti specialistai migruos iš rajono savivaldybės į šalies didžiuosius miestus ir užsienį Nepakankamas verslo ir pramonės gaminių konkurencingumas tarptautinėse rinkose mažins rajono savivaldybės įmonių potencialią, padidės bankrotų skaičius Administracinių gebėjimų stygius, silpna informacinės bei konsultacinės paramos sistema neleis efektyviai verslui pasinaudoti galima parama Investicinių lėšų stygius rajono savivaldybės įmonėse neleis pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiama parama 4.3.TURIZMAS Raseinių r. sav. šiuo metu galima apibūdinti kaip lokalaus ir proginio turizmo arealą. Tradicinių atlaidų Šiluvoje metu čia būna iki 100 000 lankytojų, Ariogalos Dainų slėnyje vienąkart per metus susirenka taip pat daug tremtinių ir politinių kovų dalyvių. Pagal Kauno apskrities bendrojo plano (2007 m.) duomenis, turistų, atvykstančių į Kauną, kiekis yra beveik tris kartus didesnis nei turistų, atvykstančių į kitas apskrities savivaldybes. Lietuvai tapus ES nare, padidėjo ir toliau didės turistų iš ES šalių srautas, o turistų srautas iš Rusijos ir kitų NSV šalių pastaraisiais metais kiek sumažėjo dėl to, kad šių šalių turistams reikalingos vizos. Apgyvendinimo įmonių skaičius Raseinių r. sav. pastaruosius 3 metus nedidėja, nekinta ir kambarių skaičius jose, o vietų netgi sumažėjo (žr. 4.3.1 lentelę). 4.3.1 lentelė. Apgyvendinimo įmonių skaičius Kauno apskrityje Įmonių skaičius Numerių (kambarių) skaičius Vietų skaičius Iš viso Lietuvoje 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 637 663 655 19050 18844 19062 45884 43658 44508 Kauno apskritis 66 73 77 1426 1513 1657 3531 3713 4344 Birštono sav. 8 8 9 363 366 331 722 729 812 Jonavos r. sav. 1 1 1 49 49 49 92 92 92 Kaišiadorių r. sav. 2 2 3 20 20 30 44 44 64

87 Kauno m. sav. 35 41 40 706 785 918 1372 1550 1847 Kauno r. sav. 10 10 14 217 217 254 1142 1136 1349 Kėdainių r. sav. 2 4 3 18 28 27 46 59 83 Prienų r. sav. 1 - - 5 - - 10 - - Raseinių r. sav. 7 7 7 48 48 48 103 103 97 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Tačiau analizuojant apgyvendintų svečių Raseinių r. sav. apgyvendinimo įmonėse duomenis, matyti teigiama dinamika lyginant 2006 m. su 2004 m. apgyvendintų svečių skaičius padidėjo daugiau kaip tris kartus, užsieniečių beveik du kartus (žr. 4.3.2 lentelę). 4.3.2 lentelė. Apgyvendinta svečių apgyvendinimo įmonėse Kauno apskrityje Iš viso Užsieniečių 2004 2005 2006 2004 2005 2006 Iš viso Lietuvoje 1119100 1325624 1525896 590043 681487 756857 Kauno apskritis 110928 122387 149951 72250 75391 81587 Birštono sav. 12339 12700 16967 1059 1361 2575 Jonavos r. sav. 1856 1596 1814 182 215 326 Kaišiadorių r. sav. 1149 815 1040 143 161 139 Kauno m. sav. 89209 99157 115968 69702 71565 75802 Kauno r. sav. 3561 3798 8095 370 713 1280 Kėdainių r. sav. 1329 2834 3994 543 1034 1035 Raseinių r. sav. 1485 1487 2073 251 342 430 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Nors numerių ir vietų užimtumas Raseinių rajono viešbučiuose per 2004 2006 metų laikotarpį padidėjo 3,2 proc. punkto (4.3.3 lentelė), tačiau lyginant su Kauno apskrities ir visos šalies vidurkiu jis buvo beveik 2,5 karto mažesnis. 4.3.3 lentelė. Numerių ir vietų užimtumas Kauno apskrities viešbučiuose Numerių užimtumo Vietų užimtumo koeficientas, % koeficientas, % 2004 2005 2006 2004 2005 2006 Iš viso Lietuvoje 36,7 40,8 42,3 28,1 31,9 33,1 Kauno apskritis 41,2 41,1 45,5 29,8 31,6 33,4 Birštono sav. 18,0 19,6 18,8 13,1 15,3 14,4 Kaišiadorių r. sav. 35,9 24,7 19,7 13,9 9,9 8,2 Kauno m. sav. 45,8 45,4 51,1 33,8 35,3 38,0 Kauno r. sav. 14,3 17,1 14,9 15,0 22,8 14,1 Kėdainių r. sav. 25,5 32,3 55,6 13,0 24,9 37,2 Raseinių r. sav. 14,7 12,0 17,9 11,0 9,8 11,1 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m.

88 Dėl ES paramos pagal SAPARD programą ir Lietuvos BPD 2004-2006 m. turizmo infrastruktūros objektų skaičius rajono savivaldybėje po truputį kasmet auga, ypač Raseinių r. sav. sparčiai auga kaimo turizmo sodybų skaičius. 2008 m. pradžioje rajono savivaldybėje veikė 10 svečių, nakvynės paslaugų namų bei motelių, 11 kaimo turizmo sodybų, 2 poilsiavietės, 4 stovyklavietės. Raseinių r. sav. turistus ir lankytojus gali priimti 6 maitinimo įstaigos, tačiau 5 iš jų veikia Raseinių mieste. 1. Nakvynės ir maitinimo paslaugas teikiantys svečių, nakvynės paslaugų namai bei moteliai: Svečių namai Isada Sujainiai, Paliepių sen., Motelis Konrida Viduklės sen., automagistralė, Motelis Naftrus - Ylių k., Nemakščių sen., Motelis Vėjukai - Vėjukų k., Viduklės sen., Nakvynės paslaugų namai Paalsys Nemakščiai, automagistralė, Nakvynės namai Vigruva Žemaičių g. 26, Raseiniai, Nakvynės paslaugų namai Viktoro pastogė - Daugėliškių k., Ariogalos sen., Nakvynės namai Nikola - Ylių k., Nemakščių sen., Nakvynės namai Prie pušyno Nemakščiai. 2. Kaimo turizmo sodybos: Kaimo turizmo ir poilsio kompleksas Karpynė, Kaimo turizmo ir poilsio kompleksas Rokynė, Sodyba Kirkšnovė, Dalios Babilienės sodyba, Sodyba Pakalnė, Danguolės Gvezdauskienės sodyba, Sodyba Prie Dubysos, Irenos Pocienės sodyba, Sodyba Fliorencija, Sodyba Gojus. 3. Poilsiavietės: Lieknės ir Beržytės kaimuose (Betygalos sen.). 4. Stovyklavietės: Padubysio- Daugodų k., Kalniškių kaime, Darbutų k., Lyduvėnų k., Kušeliškės k., Bralinskių k. 5. Maitinimo įstaigos rajono turistams ir lankytojams: Restoranas Karpynė, Gabšių k., Raseinių sen., Restoranas Rasa, Maironio g. 2, Raseiniai, Kavinė Raseinių Magdė, Vytauto Didžiojo g. 1, Raseiniai, Kavinė Medžiotojų užeiga, Maironio g. 7, Raseiniai, Kavinė Kantata, Maironio g. 10, Raseiniai, IĮ L klubas, Dominikonų g. 6, Raseiniai, D. Pečiulaitienės įmonė Virimgė, Vytauto Didžiojo g. 7 3, Raseiniai, IĮ Distancija, kavinė Alėja, Vilnius Klaipėda 181 km, Sujainių k. Paliepių sen., UAB Rakada, kavinė baras 170,6 km, Vilnius Klaipėda 170 km, Pašaltuonio k. Kalnujų sen., UAB Isada, Sujainių k. Paliepių sen.,

89 Kavinė Pusiaukelė, Klaipėda Vilnius 155 km, Pociūnų k.., Rusenė, Klaipėda Vilnius 130 km, Sujainių k., Antano Levickio užeiga, Klaipėda Vilnius 126 km, Paliepių k. Paliepių sen., Žydrūno Vitkausko kavinė baras, Vilnius Klaipėda 198 km, Lekavo k., Nemakščių sen., P. Bertašiaus IĮ, kavinė Pas medžiotoją, Klaipėda Vilnius 107 km, Pikelių k. Nemakščių sen., Desma, M. Ambrazo IĮ filialas, Sporto g. 3, Betygala, Kryžkalnio kavinė, Kryžkalnio k., Nemakščių sen., UAB Konrida, kavinė Vėjukai, Vilnius Klaipėda 187 km, Vėjukų k., Viduklės sen. Taip pat Padubysio kaime yra įrengta apžvalgos aikštelė, o Padubysio girininkijoje - atokvėpio vieta. Pagal Dubysos regioninio parko tvarkymo planą atokvėpio vietų yra numatyta daugiau, tačiau kol kas jos neįrengtos. Šiuo metu rajono savivaldybė gali pasiūlyti turistams ir lankytojams kelis nacionalinius ir keliolika regioninės reikšmės turizmo maršrutų: Dviračių trasa padubysiu: Vilkija Tytuvėnai Kelmė, Apžvalginis maršrutas po visą Dubysos regioninį parką Raseiniai - Lyduvėnai - Šiluva (Tytuvėnų regioninis parkas) - Betygala - Ugioniai - Ariogalos šaltinėlis - Raseiniai, apie 100 km (5-6 val.) - automobiliais, dviračiais, Vandens turizmo maršrutas Lyduvėnai - Ariogala, apie 46 km, Maršrutas po Maironio gimtinę ir tėviškę Raseiniai - Bernotai - Pasandravys - Raseiniai (1-3 val.) - pėsčiomis, dviračiais, Maršrutas Raseiniai - Lyduvėnai - Šiluva (Tytuvėnų regioninis parkas) - Pasandravys - Bernotai - Betygala - Šaltinėlis - Raseiniai (5-6 val.) - automobiliais, dviračiais, Dviračių maršrutas Raseiniai - Velpesiai - Godlaukis - Lyduvėnai Raseiniai, 32 km (2-4 val.), Maršrutas pėsčiomis ir dviračiais Betygala - Ąžuolynės k. - Pakalniškiai - Ugioniai - Rociškės piliakalnis - Liktėnai - Betygala, 16 km (3-4 val.), Raseiniai Jūkainiai Molavėnai Nemakščiai Raseiniai, Raseiniai Viduklė S. Stanevičiaus sodyba Raseiniai. Raseinių r. sav. turizmo sektoriuje, kaip ir visame Kauno regione, per lėtai yra kuriama infrastruktūra, turizmo sezoniškumo poveikiui mažinti: netolygi turizmo paslaugų sektoriaus plėtra, tik pradedamas formuoti Raseinių krašto kaip ne tik regioninės, bet ir nacionalinės reikšmės turizmo arealo įvaizdis, neišplėtota dviračių ir vandens turizmo trasų infrastruktūra, neintegruota į rajono savivaldybės turizmo sektorių didelė kultūros ir gamtos paveldo objektų dalis, sudėtingos Raseinių r. sav. pakraščių, kuriuose yra nemažai turizmui svarbių objektų, pasiekiamumo sąlygos užsienio turistams. Autoturizmą, turizmą dviračiais rajono savivaldybėje stabdo tai, kad gražiausiomis Raseinių r. sav. vietomis tenka važiuoti žvyrkeliais, trūksta dviračių takų, nėra dviračių nuomos punktų. Trūksta informacijos apie turizmo objektus rajone savivaldybėje, rodyklių. Svarbią reikšmę informacijos skleidimui apie Raseinių r. sav. traukos objektus, maršrutines trasas, lankytinas vietas turi Turizmo informacijos centrai, kurių šiuo metu Raseinių r. sav. nėra, tačiau planuojama įsteigti. Dalį rajono savivaldybės turistų ir lankytojų aptarnauja Dubysos regioninio parko informacinis centras. Kaip ir visoje Lietuvoje, Raseinių r. sav. nepakankamas turizmo sektoriaus plėtros finansavimas, silpnas naujų konkurencingų turizmo produktų kūrimas. Pozityvios informacijos apie Raseinių r. sav. stoka mažina jos patrauklumą. Nors rajono Savivaldybė kiekvienais metais didina lėšas įvaizdžio gerinimui - 2005 m. buvo skirta 27 500 Lt (dalyvavimui parodose

90 ir leidybai), tai yra beveik 4 kartus daugiau nei 2002 m., tačiau šių lėšų nepakanka (4.3.1 pav.). Didesnei turistų traukai rajono savivaldybėje trūksta aktyvaus poilsio, pramogų objektų bei nakvynės vietų. 25 20 20 15 15 15 Leidyba Dalyvavaimai parodose 10 5 5 6,2 7,5 2 2 0 2002 2003 2004 2005 4.3.1 pav. Lėšos Raseinių r. sav. įvaizdžiui formuoti 2002-2005 metais, tūkst. Lt Šaltinis: Dubysos upės gamtinių išteklių panaudojimas turizmo plėtrai Raseinių ir Kelmės rajonų savivaldybėse galimybių studija.- Raseiniai, 2006 m. Turizmo plėtrai įtakos turi gamtinių turizmo išteklių - miškų, upių, ežerų, vaizdingų kraštovaizdžių parengimas lankymui ir rekreacijai, todėl Raseinių r. sav. ypač svarbu skirti lėšas gamtinių turizmo išteklių tvarkymui. Raseinių rajono savivaldybės duomenimis, 2002-2005 m. laikotarpiu, gamtiniams turizmo ištekliams tvarkyti buvo skirta 59 tūkst. Lt, iš kurių daugiausia lėšų, tai yra 43 tūkst. Lt buvo skirta rekreacinių zonų tvarkymui (4.3.4 lentelė). 2006 m. turizmo ištekliams (kultūros paveldo ir turizmo objektų parengimo lankymui) tvarkyti skirta 135 tūkst. Lt, o 2007 m.- 221 tūkst. Lt. 4.3.4 lentelė. Raseinių r. sav. lėšos, skirtos gamtiniams turizmo ištekliams tvarkyti 2002-2005 metais, tūkst. Lt Lėšų paskirtis 2002 2003 2004 2005 Stovyklaviečių ir paplūdimių tvarkymui 1 2 5 15 23 Rekreacinių zonų tvarkymui (įskaitant ir vandens telkinių priežiūrą) 1 10 10 43 64 Parkų apželdinimui ir priežiūrai 1 1 1 1 4 Iš viso 3 13 17 59 91 Šaltinis: Dubysos upės gamtinių išteklių panaudojimas turizmo plėtrai Raseinių ir Kelmės rajonų savivaldybėse galimybių studija.- Raseiniai, 2006 m. Iš viso

91 Atsižvelgiant į pateiktus 4.3.4 lentelėje duomenis, matyti, kad kiekvienais metais rajono savivaldybė vis daugiau lėšų skiria stovyklaviečių ir paplūdimių tvarkymui, bei rekreacinių zonų tvarkymui. Nors Lietuvos teritorijos bendrajame plane (2002 m.) Raseinių r. sav. įvardijama tik kaip regioninio turizmo ir rekreacijos prioriteto teritorija, Raseinių r. sav. turizmo ištekliai ir plėtros potencialas yra labai didelis. Todėl tinkamai planuojant turizmo maršrutus, kuriant viešąją turizmo infrastruktūrą, lankytojų ir turistų pagausėtų Šiluvoje, Maironio gimtinėje, Pasandravio draustinyje, S.Stanevičiaus sodyboje muziejuje. Molavėnų piliakalnių areale butų galima įrengti teatralizuotų renginių kompleksą su pramogomis, riterių kovų turnyrais ir t.t. Tam reikia sudaryti geras sąlygas turizmo infrastruktūros objektų plėtrai. Remiantis Lietuvos nacionalinių dviračių trasų specialiojo plano Nacionalinių dviračių trasų sistemos koncepcija (2005 m.), Dubysos regioninio parko teritorija patenka į nacionalinės dviračių trasos Vilkija- Tytuvėnai - Kelmė atkarpą. Šios dviračių trasos ilgis yra 100 km. Jos infrastruktūra bus plėtojama padedant valstybei. Lėšos bus skiriamos miestelių, patenkančių į šią trasą, gatvių, šaligatvių, užmiesčio kelių sutvarkymui ir pritaikymui dviračių maršrutams. 2006 metais parengtas Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas. Šio plano sprendiniai apibrėžė nacionalinių vandens trasų vystymo koncepciją, į kurią pateko ir Dubysos vandens maršrutas, kurio dalis patenka į Dubysos regioninio parko teritoriją. Šis maršrutas bus taip pat plėtojamas su atitinkama valstybės pagalba. Dar didesnes galimybes viso turizmo sektoriaus plėtrai rajono savivaldybėje atveria Šiluvos įtraukimas į nacionalinį Jono Pauliaus II piligrimų maršrutą bei numatoma 2011-2013 m. Raseinių hipodromo infrastruktūros plėtrą. 2007 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybė patvirtino Jono Pauliaus II piligrimų kelio programą 2007 2013 metais. Į šį kelią sujungti objektai, kuriuose lankėsi Lietuvoje 1993 m. viešėjęs popiežius Jonas Paulius II, arba kurie vienaip ar kitaip susiję su jo veikla. Šiuos objektus numatoma pritaikyti piligrimų reikmėms, kad juose lankydamiesi piligrimai ir turistai galėtų rasti reikalingą viešą infrastruktūrą. Tikimasi, kad šios programos įgyvendinimas padės ateities kartoms išsaugoti sakralinius objektus, taip pat paskatins šių objektų lankymą, į Lietuvą pritrauks didesnius piligrimų ir turistų srautus. Į Jono Pauliaus II piligrimų kelią įtraukta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia bei tarp jų esanti teritorija. Jono Pauliaus II piligrimų kelio programa bus įgyvendinama trimis etapais iki 2013 metų. 2008 m. Ūkio ministerijos užsakymu parengtoje Lietuvos hipodromų plėtros studijoje pažymima, kad vystant Lietuvoje valstybės remiamų nacionalinės ir regioninės reikšmės hipodromų tinklą 2008-2013 metais, rekomenduojama prioritetą kartu su kitais 4 hipodromais teikti ir Raseinių hipodromo, kaip Kauno - vidurio Lietuvos regiono reikšmės, infrastruktūros modernizavimui. Nors Raseinių hipodromas šioje šalies hipodromų infrastruktūros plėtros koncepcijoje yra pozicionuojamas kaip vietinės reikšmės, tačiau jo infrastruktūros plėtra yra rekomenduojama dėl palankios hipodromo geografinės padėties (Lietuvos vidurio centras), bei jau turimų žirgų lenktynių organizavimo tradicijų (2006-2007 m. hipodrome buvo reguliariai organizuojamos žirgų lenktynės). Nepaisant patrauklios geografinės padėties, potencialūs hipodromo renginių lankytojai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų gyventojai) yra nutolę 100-150 km atstumu nuo hipodromo, todėl siekiant sutraukti pakankamus lankytojų srautus, yra būtina plati papildomų paslaugų ir pramogų pasiūla. Raseinių hipodromas yra skirtas lygiosioms žirgų lenktynėms organizuoti. Hipodromo infrastruktūra apie 15 metų nebuvo naudojama. 2006 metais hipodromą iš Raseinių r. sav. išsinuomavo VšĮ Nacionalinis žirgų lenktynių klubas. 2007 metais Raseinių hipodrome buvo suorganizuotos 8 lenktynių dienos, kurių pagrindinės lenktynės skirtos Mindaugo karūnavimo

92 dienai bei Derliaus šventei paminėti. Vidutinis renginyje apsilankiusių lankytojų skaičius nuo 700 iki 1 000 lankytojų per vieną lenktynių dieną. Hipodrome yra žiūrovų tribūna, tačiau jai būtina renovacija. Kadangi esamas 1000 m ilgio takas yra per trumpas, siekiant organizuoti tarptautinio masto žirgų lenktynes, numatoma žirgų bėgimo taką ilginti iki 1600 m. Tvarkant hipodromo infrastruktūrą, reiktų atlikti šlaito renovacijos darbus, sutvarkyti teritorijos aptvėrimą, įrengti tako apšvietimo sistemą. Taip pat hipodrome būtina renovuoti esamą bei įrengti papildomas žiūrovų tribūnas, renovuoti esamas bei pastatyti pagalbines arklides su technikos laikymo patalpomis (iki 1000 m 2 ), žirgų apžiūros aikštelę, privažiavimo kelius, asfaltuotas aikšteles lankytojų automobiliams. Šiems darbams įgyvendinti investicijų poreikis sudarytų 3,5-5 mln. Lt. Hipodromo paslaugų sektoriaus plėtra teigiamai veiktų Raseinių r. sav. turizmo sektoriaus plėtrą per papildomų turistų srautų pritraukimą į savivaldybę. Lietuvos hipodromų plėtros studijoje (2008 m.) teigiama, kad dėl vieno hipodromo veiklos, vertinant tik hipodromų įtaką turizmo sektoriui, būtų papildomai gaunama 1,9-2,27 mln. Lt pajamų. Hipodromų infrastruktūros kūrimas yra svarbus veiksnys, skatinantis žirgininkystės sektoriaus plėtrą. Savo ruožtu, žirgininkystės sektoriaus vystymasis yra svarbi turizmo plėtros ir turistų pritraukimo į regionus priemonė. Žirgininkystė gali būti plačiai panaudojama kaimo turizme, o žirgų lenktynės sutraukia didelius lankytojų (tiek vietos, tiek iš užsienio) srautus, kurie aktyviai naudojasi ir kitomis turizmo infrastruktūros teikiamomis paslaugomis. Raseinių hipodromo infrastruktūros vystymasis taip pat galėtų tapti ir viena iš priemonių, turizmo verslo sezoniškumui mažinti, taip pat taptų paskatinimu apgyvendinimo, viešojo maitinimo bei dalykinio turizmo sektorių plėtrai rajono savivaldybėje. Be to hipodromo infrastruktūra galėtų pasinaudoti ir rajono savivaldybėje veikiantys kaimo turizmo paslaugų teikėjai, įgydami galimybę poilsiautojams papildomai pasiūlyti jodinėjimo paslaugas, kurios yra ypač populiarios tarp užsienio turistų. 4.3.1. Turizmo sektoriaus SSGG analizė Stiprybės Patraukli Raseinių r. sav. aplinka ir kraštovaizdis, unikalūs aukštą turistinį patrauklumą turintys kultūrinio ir istorinio paveldo objektai Palyginti netoli yra tarptautinis oro uostas Karmėlavoje ir joje veiklą vystančios pigių skrydžių oro linijų bendrovės sudaro palankias sąlygas užsienio valstybių turistų atvykimui į Raseinių r. sav. Unikalus kraštovaizdžio kampelis- Dubysos regioninis parkas Kultūros ir paveldo išteklių gausa ir jų koncentracija, sudaranti prielaidas kultūriniam ir renginių turizmui plėtoti Silpnybės Silpnas turizmo paslaugų įmonių tinklas rajono miesteliuose ir kitose kaimo vietovėse Santykinai žemas gyventojų, ypač kaime, verslumo lygis, pradinio kapitalo stygius turizmo verslo pradžiai Ribotas priėjimas prie finansinių išteklių, konsultacijų, dalykinės informacijos pradedantiems turizmo veiklą Silpna kaimo gyventojų motyvacija ir gebėjimai kurti alternatyvius verslus vietoje tradicinių žemės ūkio veiklų Raseinių rajono sav. yra viena iš šventų vietų Šiluva, kuri yra Lietuvos piligrimystės kelio Žemaičių Kalvarija Kryžių kalnas Šiluva Aušros Vartai ramstis, patraukli piligriminio turizmo Silpnai išvystytas rajono savivaldybės turistinių maršrutų ir pakelės objektų tinklas

93 plėtrai Raseinių hipodromo renovacija ir jo infrastruktūros sukūrimas už ES paramos lėšas sudaro galimybes turizmo plėtrai rajono Savivaldybėje Galimybės Narystė ES sudaro galimybes Raseinių r. sav. įmonėms bei ūkiams pasinaudoti finansine ir technine pagalba Globalizacija ir ūkio internacionalizavimas padidins investicijų į turizmo sektorių galimybes Nepakankami rekreacijos ir turizmo sektoriaus rajono savivaldybės administravimo pajėgumai Turizmo informacijoje apie Lietuvą Raseinių r. sav. dažnai nėra išskiriami iš Lietuvos konteksto kaip patrauklus turizmui regionas Raseinių r. sav. nėra veikiančio turizmo informacijos centro, kuris teiktų turizmo informacijos teikimo, sklaidos, turizmo subjektų kvalifikacijos tobulinimo, mokymų organizavimo paslaugas Nesuformuotas rajono savivaldybės kaip patrauklaus turizmui krašto, įvaizdis, silpna rinkodara Raseinių r. sav. viešosios infrastruktūros plėtros projektai nepakankamai susieti su turizmo paslaugų plėtra Nepakankamai išnaudojami rajono savivaldybės patrauklūs kraštovaizdžio, architektūros ir kultūros paveldo objektai turizmo paslaugų plėtrai Paslaugų, įgalinančių aktyvų laisvalaikio praleidimą, trūkumas rajono savivaldybėje Trūksta informacijos apie turizmo rinkos pokyčius ir tendencijas, skatinančios planingą turizmo plėtrą ir investicijas Kempingų ir ekonominės klasės apgyvendinimo viešbučių, motelių bei kitų turistams ir svečiams paslaugas teikiančių objektų trūkumas rajono savivaldybėje Rajono savivaldybėje mažai turizmo plėtrai tinkamų natūralių ir dirbtinių vandens telkinių Rajono savivaldybėje nėra partnerystės bei kooperacijos tarp turizmo subjektų ir turizmui artimų verslo šakų subjektų Grėsmės Administracinių gebėjimų stygius, silpna informacinės bei konsultacinės paramos sistema neleis efektyviai verslui pasinaudoti galima parama Stipri konkurencija su kitais turizmo regionais Lietuvoje Didesnių turistų srautų atvykimo į Investicinių viešosios turizmo infrastruktūros Raseinių r. sav. skatinimas, plėtojant plėtros projektų planavimas ir įgyvendinimas, vandens turizmo, piligriminio, kultūrinio nesusiejant jų su paslaugų plėtra, gali neduoti turizmo, dviračių turizmo, aviaturizmo siekiamos naudos infrastruktūrą ir paslaugas

94 Gamtos ir kultūros ištekliai bei besiplėtojantis verslas suteikia galimybę kompleksinei dalykinio turizmo, sveikatinimo turizmo, piligriminio ir kultūrinio turizmo plėtrai Rajono išsivystymo ypatumai suteikia galimybes plėtoti dalykinį ir renginių turizmą Galimybė didinti turizmo srautus, diegiant naujas turizmo informacijos technologijas ir gerinant komunikaciją ES finansinės paramos panaudojimas viešosios ir privačios turizmo infrastruktūros plėtrai Galimybės plėtoti naujus turizmo produktus ir paslaugas, užpildant naujai atsirandančias rinkos nišas Galimybė žymiai padidinti turistų srautus kuriant paslaugas ir infrastruktūrą keliaujantiems automobiliais Dėl ES paramos bei alternatyvių verslų plėtojimo augs kaimo gyventojų perkamoji galia Prognozuojamas transporto srautų augimas per rajono teritoriją skatins atitinkamų paslaugų poreikį Investicijos į turizmo plėtrą paskatins keliautojų srautus, formuos aptarnavimo sektoriaus plėtrą, naujų paslaugų atsiradimą Neefektyvūs infrastruktūros plėtros projektai, mažai susieti su naujų turizmo produktų sukūrimu Naujų technologijų ir komunikacijos metodų, skirtų turizmo plėtros efektyvumui didinti, pavėluotas įdiegimas gali susilpninti Raseinių rajono turizmo konkurencingumą Trumpas turizmo sezonas, silpnas galimybės pasiūlyti platų ne sezono paslaugų asortimentą 4.4. ŽEMĖS ŪKIS Raseinių r. sav. turi nemaža plotą žemės ūkio naudmenų (ariamų žemių, kultūrinių pievų ir ganyklų). Bendras Raseinių rajono savivaldybės žemės plotas 157,3 tūkst. ha, iš jo žemės ūkio naudmenos 93,37 tūkst. ha (4.4.1 lentelė) arba 62,9 proc. visos žemės (4.4.2 lentelė). 4.4.1 lentelė. Raseinių r. sav. žemės fondas metų pradžioje, ha 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2007 1. Žemės ūkio naudmenos, iš jų: 99 147 99 362 99 036 99 036 99 033 99 030 99 030 94 806 93 373 1.1. Ariama žemė 88 529 88 208 88 029 88 029 88 046 88 198 88 177 88 181 64 084 1.2. Pievos ir natūralios ganyklos 9 589 9 768 9 636 11 007 10 987 10 832 10 853 9 632 28 749 1.3.Sodai ir uogynai 1 029 1 386 1 371 1 371 1 358 1 194 1 215 1 215 533 1.4. Ne žemės ūkio naudmenos 58 190 57 975 58 300 58 300 58 303 58 307 58 307 62 529 63 964 Bendras žemės plotas 157 337 157 337 157 336 157 336 157 336 157 337 157 337 157 335 157 337

95 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2008 m. Pagal žemės ūkio naudmenų ir bendro žemės ploto santykio rodiklį Raseinių r. sav. 6,8 proc. viršija Kauno apskrities vidurkį ir 9,5 proc. Lietuvos vidurkį (4.4.2 lentelė). 4.4.2 lentelė. Žemės ūkio fondo struktūra, 2007 m. Bendras Žemės ūkio žemės naudmenos, plotas, ha % Ariama žemė, % Pievos ir natūralios ganyklos,% Sodai ir uogynai, % Kauno apskritis 806012 56,1 49,5 5,21 1,33 Raseinių r. 157337 62,9 55,9 6,11 0,9 Lietuva 6530 000 53,4 44,8 7,6 0,9 Šaltinis: Raseinių r. sav. bendrasis planas, 2007 m. LR Statiskos departamento duomenimis 2007 m. sausio 1 d. visų tipų ūkių skaičius Raseinių r. sav. buvo 6487, o ūkininkų ūkių - 6473. Pagal šiuos rodiklius Raseinių r. sav. pirmauja Kauno apskrityje. Tačiau lyginant 2007 m. su 2005 m. šie rodikliai nežymiai sumažėjo (4.4.3 lentelė). 4.4.3 lentelė. Ūkių skaičius Kauno apskrityje 1998 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2007 Visi ūkiai Kauno apskritis 30 579 43 977 47 889 52 994 57 854 63 896 34 899 32 297 Birštono sav....... 688 807 963 650 593 Jonavos r. sav. 2 461 3 590 3 553 4 522 4 902 5 726 2 772 2 663 Kaišiadorių r. sav. 5 019 6 808 6 632 7 124 8 171 8 969 5 199 4 753 Kauno r. sav. 7 154 9 841 11 103 12 172 12 053 13 193 6 541 6 404 Kėdainių r. sav. 5 205 8 311 9 655 10 390 11 307 12 474 6 638 6 009 Prienų r. sav. 4 339 6 251 6 997 7 312 8 225 9 506 6 230 5 388 Raseinių r. sav. 6 401 9 176 9 949 10 786 11 521 12 107 6 869 6 487 Ūkininkų ūkiai Kauno apskritis 7 867 9 212 9 363 9 661 2 015 5 307 34 788 32 186 Birštono sav............. 650 593 Jonavos r. sav. 655 957 957 979 277.. 2 755 2 647 Kaišiadorių r. sav. 2 379 2 428 2 396 2 429 864.. 5 187 4 740 Kauno r. sav. 992 1 255 1 309 1 405 598.. 6 510 6 376 Kėdainių r. sav. 806 1 208 1 265 1 320 775.. 6 602 5 973 Prienų r. sav. 1 489 1 525 1 541 1 619 589.. 6 227 5 384 Raseinių r. sav. 1 546 1 839 1 895 1 909 871.. 6 857 6 473 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2008 m. Rajono savivaldybėje vyrauja smulkūs ūkiai, pusiau natūriniai ūkiai (4.4.4 lentelė). Ūkiai, kurių dydis nuo 2-5 ha ir 5-10 ha, 2007 m. sudarė daugiau kaip 62 proc. 4.4.4 lentelė. Ūkiai pagal naudojamų žemės ūkio naudmenų plotą 2007 m. Iš viso 0-2 ha 2-5 ha 5-10 10-20 20-30 30-50 50-100 100 ha ha ha ha ha ha Kauno apskritis 32297 5332 15523 6012 2926 855 663 475 511 Birštono sav. 593 129 286 114 42 13 4 3 2

96 Jonavos r. sav..2663 343 1571 411 141 56 58 32 51 Kaišiadorių r. sav. 4753 454 2525 1102 445 96 54 40 37 Kauno r. sav. 6404 1692 2973 1031 382 89 80 76 81 Kėdainių r. sav. 6009 1523 2954 744 280 150 110 87 161 Prienų r. sav. 5388 602 2442 1310 656 176 101 66 35 Raseinių r. sav. 6487 589 2772 1300 980 275 256 171 144 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2008 m. Visų tipų ūkių vidutinis ūkio dydis (4.4.5 lentelė) Rajono savivaldybėje nuo 2005 m. didėjo ir 2007 m. pasiekė 14,8 ha. Tai didžiausias rodiklis visoje Kauno apskrityje. 4.4.5 lentelė. Vidutinis ūkio dydis Kauno apskrities savivaldybėse, hektarai 1998 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2007 Visi ūkiai Kauno apskritis 6,4 5,4 5,4 5,3 5,3 5,1 11,6 11,9 Birštono sav....... 4,1 4,0 3,9 6,3 6,3 Jonavos r. sav. 6,0 5,1 5,8 5,0 5,0 4,8 12,3 13,4 Kaišiadorių r. sav. 6,1 4,8 4,7 4,7 4,6 4,5 8,0 7,9 Kauno r. sav. 5,0 4,1 4,0 4,0 4,1 4,0 11,5 10,4 Kėdainių r. sav. 7,2 6,4 6,3 6,3 6,2 6,1 14,2 16,3 Prienų r. sav. 5,5 5,2 5,1 5,0 4,9 4,8 9,2 8,9 Raseinių r. sav. 8,1 6,7 6,8 6,7 6,7 6,7 14,0 14,8 Ūkininkų ūkiai Kauno apskritis 10,9 10,8 11,0 11,0 12,2 11,8 9,8 9,9 Birštono sav............. 6,3 6,3 Jonavos r. sav. 10,5 10,3 10,8 15,0.... 8,6 9,1 Kaišiadorių r. sav. 9,1 9,2 9,2 10,5.... 7,9 7,7 Kauno r. sav. 10,9 9,5 10,0 12,1.... 9,4 8,4 Kėdainių r. sav. 15,2 13,6 14,2 16,0.... 10,7 11,8 Prienų r. sav. 9,5 9,7 9,8 11,7.... 9,0 8,6 Raseinių r. sav. 13,1 12,9 13,0 17,6.... 12,6 13,0 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2008 m. Raseinių r. sav. žemės ūkio subjektų veikla įvairi. Palankios klimatinės sąlygos, geografinė padėtis, pakankamai aukštas žemės našumas rajono savivaldybėje leidžia plėtoti augalininkystę ir gyvulininkystę. Bendros žemės ūkio produkcijos pagamintos visuose Raseinių r. sav. ūkiuose vertė 2006 m. siekė 142 mln. litų (4.4.1 pav.). Tai trečias rodiklis visoje Kauno apskrityje po Kauno ir Kėdainių rajonų savivaldybių. Tiesa, lyginant 2005 metais, dėl nepalankių klimatinių sąlygų smukus augalininkystės produkcijos gamybai, sumažėjo ir bendra rajono Savivaldybės žemės ūkio produkcija. Gyvulininkystė produkcijos gamyboje matyti augimo tendencija.

97 Birštono sav. Jonavos r. sav. Kaišiadorių r. sav. Kauno miesto sav. Kauno r. sav. Kėdainių r. sav. Prienų r. sav. Raseinių r. sav. Kauno apskritis 7,24 7,04 76,85 76,14 176,4 162,45 0 158,6 159,6 279,55 260,83 86,67 86,88 142,21 148,46 927,52 901,39 2006 2005 0 200 400 600 800 1000 mln. litų 4.4.1 pav. Žemės ūkio produkcija visuose Kauno apskrities savivaldybių ūkiuose Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007m. Raseinių r. sav. bendras pasėlių plotas Raseinių r. sav. Pastaruosius trejus metus augo ir 2007 metais buvo 60212 ha, o auginamų javų plotas per nagrinėjamą laikotarpį taip pat didėjo ir 2007 metais siekė 36619. ha. Analizuojant gyvulių ir paukščių skaičiaus dinamiką, bendras galvijų skaičius 2005-2007 metų laikotarpiu rajono savivaldybėje nežymiai padidėjo, ir 2007 m. pradžioje siekė daugiau kaip 25899 galvijų (4.4.6 lentelė), tačiau rajono savivaldybėje, minėtu laikotarpiu, beveik dešimtadaliu sumažėjo bendras melžiamų karvių, naminių paukščių skaičius. Plačiausiai rajono savivaldybėje paplitusi pieno gamyba. Rajono savivaldybėje yra daugiau kaip 4 tūkst. (iš jų 3 ŽŪB) karvių laikytojai, laikantys 16202 karvių, tarp jų 1-2 karvių laikytojų beveik 3 tūkstančiai. Rajono savivaldybėje mažėja karvių bandų skaičius, tačiau karvių skaičius didėja, bandos stambėja. Raseinių r. sav. yra 3 ūkiai, kurie turi specializuotus pieno ūkius, atitinkančius ES reikalavimus. Pieno gamintojai aktyviai dalyvavo ir dalyvauja įvairiose programose (SAPARD, 2004-2006 m. BPD) įsisavinant paramą: atnaujino pastatus, įsigijo melžimo, pieno šaldymo įrangą. Tiesa, minėtu laikotarpiu, daugiau kaip tris kartus padidėjo karvių žindenių skaičius, daugiau kaip 40 proc. avių ir ožkų, dešimtadaliu kiaulių, 6 proc. arklių skaičius.

98 4.4.6 lentelė. Gyvulių ir paukščių, skaičius metų pradžioje 2005 2006 2007 Galvijai, iš viso Kauno apskritis 106 776 108 941 111 301 Raseinių r. sav. 25 837 25 606 25 899 Karvės (melžiamos 2 m. ir vyresnės) Kauno apskritis 60 109 58 863 55 343 Raseinių r. sav. 15 530 14 858 13 663 Karvės žindenės 2 m. ir vyresnės Kauno apskritis 469 908 1 430 Raseinių r. sav. 73 162 267 Kiaulės Kauno apskritis 159 886 177 072 186 906 Raseinių r. sav. 20 426 20 425 22 070 Paukščiai Kauno apskritis 1 939 778 2 604 076 2 188 051 Raseinių r. sav. 59 115 57 492 54 406 Avys ir ožkos Kauno apskritis 4 078 5 126 5 281 Raseinių r. sav. 670 914 941 Arkliai Kauno apskritis 8 730 9 144 9 046 Raseinių r. sav. 1 519 1 603 1 605 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2008 m. Raseinių r. savivaldybė pasižymi dideliu ekologinių ūkių skaičiumi. 2003 m. rajono savivaldybėje buvo 28 sertifikuoti ekologiniai ūkiai, 2006 m.- 112 ekologinių ūkių, o 2008 m. jų skaičius išaugo iki 141. Rajono savivaldybėje taip pat yra viena sertikuota ekologinės žuvininkystės (UAB Raseinių žuvininkystė ) bei mėsos perdirbimo (A.Žilienės ind. įmonė) įmonės. 5 rajono savivaldybės ūkininkai dalyvavo įvairiose SAPARD programos projektuose, kurių metu įsisavino ~3 mln. litų paramos. Lietuvos 2004-2006 m. BPD parama pagal 4.1. priemonę pasinaudojo 10 ūkininkų ir viena žemės ūkio bendrovė. Bendra ES struktūrinės paramos pagal šią priemonę suma 5,17 mln. litų. 15 rajono savivaldybės ūkininkų pasinaudojo parama pagal BPD pagal jaunųjų ūkininkų įsikūrimo 4.1. priemonę. Rajono savivaldybės jauniesiems ūkininkams skirta 1,24 mln. litų paramos. Rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus duomenimis 2008 m. paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai tiesioginėms išmokoms už pasėlius pateikė 5090 asmenys. 4.4.1 Žemės ūkio sektoriaus SSGG analizė Stiprybės Rajono savivaldybėje daug stiprių, modernių įmonių bei ūkių, ypač pažangios augalininkystės, pieno ir mėsos produktų gamybos tradicijos Mažas rajono savivaldybės dirvožemio užterštumas, žemės ūkyje gaminama ekologiška produkcija Silpnybės Santykinai žemas rajono savivaldybės gyventojų, ypač kaime, verslumo lygis, pradinio kapitalo stygius verslo pradžiai Rajono savivaldybės ūkiams trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų (kvalifikuoti specialistai ir jaunimas migruoja į kitus miestus ir užsienį)

99 Galimybės Narystė ES sudaro galimybes rajono savivaldybės ūkiams pasinaudoti finansine ir technine pagalba Globalizacija ir ūkio internacionalizavimas padidins investicijų į žemės ūkio sektorių galimybes Investicijos į žmogiškąjį kapitalą formuos rajono savivaldybės aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlą, ženkliai pagerins rajono savivaldybės žemės ūkio darbo jėgos kokybę Maisto produktų realizavimo rinkų plėtra šalyje ir pasaulyje skatins žemės ūkio produkcijos gamybos ir perdirbimo įmonių veiklą Pažangių technologijų diegimas didins rajono savivaldybės ūkių konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose Ekologiškų maisto produktų paklausa suteiks naujas galimybes ekologinių ūkių plėtrai rajono savivaldybėje Dėl ES paramos bei alternatyvių žemės ūkiui verslų plėtojimo augs kaimo gyventojų perkamoji galia Silpna kaimo gyventojų motyvacija ir gebėjimai kurti alternatyvius verslus vietoje tradicinių žemės ūkio veiklų Smulki ūkiai nesugeba pasinaudoti ES paramos lėšomis Rajone daug apleistų, nenaudojamų buvusių pramoninių ir žemės ūkio paskirties pastatų Grėsmės Globalizacija aštrins vietos gamintojų konkurenciją su importuojama žemės ir maisto ūkio produkcija Energetinių, darbo ir kitų išteklių brangimas mažins rajone gaminamos žemės ir maisto ūkio produkcijos konkurencingumą Administracinių gebėjimų stygius, silpna informacinės bei konsultacinės paramos sistema neleis efektyviai ūkininkams pasinaudoti galima ES parama Pigesnė importuojama žemės ūkio ir maisto produkcija išstums smulkius rajono savivaldybės ūkius iš maisto perdirbimo įmonių tiekimo bei prekybos sistemos Žemės ūkio sektoriuje dirbančių gyventojų senėjimas skatins technologinį atsilikimą tradicinėje rajono savivaldybės veikloje Žemės naudmenų našumo mažėjimas ir nepakankamos investicijos į agroservisą bei melioracines sistemas Pigesnė importuojama žemės ūkio ir maisto produkcija išstums smulkius rajono savivaldybės ūkius iš maisto perdirbimo įmonių tiekimo bei prekybos sistemos 4.4.2. Suderinamumas su nacionaliniais dokumentais Teisės akto pavadinimas Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. liepos 5 d. nutarimu Nr.IXP-1774 Suderinamumas su rajono savivaldybės dokumentais Valstybės ilgalaikės raidos strategijos pagrindinis tikslas sukurti aplinką plėtoti šalies materialinei ir dvasinei gerovei, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos prioritetai yra šie: 1. Žinių visuomenė (apima mokslo ir švietimo, gyventojų kompetencijos, valstybės valdymo ir savivaldos bei kultūros kryptis). 2. Konkurencinga ekonomika (apima pramonės ir verslo, energetikos, transporto ir tranzito, žinių ekonomikos ir elektroninio verslo, kaimo ir žemės ūkio plėtros, finansų politikos, regionų plėtros ir turizmo kryptis). 3. Saugi visuomenė (apima aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, viešojo saugumo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, užsienio politikos ir teisėkūros kryptis).

100 Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 Lietuvos Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo 2007-2013 metų strategija ir ją įgyvendinančias Sanglaudos skatinimo, Ekonomikos augimo, Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos Pagrindiniai Lietuvos ekonominės politikos tikslai yra stabili makroekonominė aplinka, žemas nedarbo lygis, stabilios kainos bei spartus ekonomikos augimas. Strateginiai tikslai svarbūs Raseinių r. savivaldybei: stabiliai ir subalansuotai plėtoti kaimą, siekiant užtikrinti kaimo gyventojams palankias verslo, darbo ir buities bei socialines sąlygas, artimas vidutiniam šalies lygiui, kad stipri konsoliduota kaimo bendruomenė gebėtų išsaugoti, turtinti ir tinkamai eksploatuoti teigiamą kaimo materialinį bei dvasinį paveldą. Bendrasis darnaus vystymosi strateginis tikslas suderinti aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio vystymosi interesus, užtikrinti įvairią ir sveiką aplinką, efektyvų gamtos išteklių naudojimą, visuotinę ekonominę visuomenės gerovę, stiprias socialines garantijas ir per Strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) pagal ekonominius, socialinius ir gamtos išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius pasiekti esamą ES valstybių vidurkį, o pagal aplinkos taršos rodiklius neviršyti ES leistinų normatyvų, įgyvendinti tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimus. Rengiant Raseinių r. sav. plėtros strateginį planą, būtina orientuotis į šiuos Lietuvos darnaus vystymosi strategijoje iškeltus svarbius darnaus vystymosi prioritetus: 1) socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas išsaugant jų savitumą; 2) pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimas; 3) užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas; 4) geresnė biologinės įvairovės apsauga; 5) geresnė kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas; 6) Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane yra numatytas Raseinių kaip antro lygio regioninio centro palaikymas. Lietuvos ES struktūrinių fondų panaudojimo 2007-2013 metų strategijos 3 pagrindinių prioritetai: Gyvenimo kokybė ir sanglauda, Konkurencinga ekonomika, Produktyvūs žmogiškieji ištekliai žinių visuomenei, kurių bus siekiama per 3 veiksmų programas (Sanglaudos skatinimo, Ekonomikos augimo, Žmogiškųjų išteklių plėtros). Įgyvendinant Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, yra siekiama geriau išnaudoti vietos potencialą, teikti kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas, išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę. Įgyvendinant Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą yra siekiama pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje, skatinti aktyvesnį mokymąsi visą gyvenimą, plėtoti aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgą. Įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programą, yra siekiama didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį šalies ūkyje, sudaryti palankią aplinką smulkiajam ir vidutiniam verslui bei inovacijoms ir efektyvinti ekonominę infrastruktūrą.

101 Lietuvos 2007 2013 metų kaimo plėtros strategija bei Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programa Kauno regiono plėtros 2007-2013 metų planas, patvirtintas Kauno regiono plėtros tarybos 2007 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 2 Kauno regiono turizmo plėtros strategija 2007-2013 metams, patvirtinta Kauno regiono plėtros tarybos 2007 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1 Nagrinėtoms Raseinių r. sav. ekonominės aplinkos sritims yra svarbios visos trys Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos kryptys: 1 kryptis Žemės ūkio ir miškų sektorių konkurencingumo didinimas ; 2 kryptis Aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas ; 3 kryptis Gyvenimo kokybė kaime ir kaimo ekonomikos įvairinimas. Kauno regiono 2007 2013 m. plėtros plano prioritetai ir tikslai, kurie svarbūs nagrinėtoms Raseinių r. sav. ekonominės aplinkos sritims: 1 prioritetas. Naujoji ekonomika 1 tikslas - plėtoti Kauno regioną kaip mokslo ir verslo partneryste pagrįstą konkurencingos pramonės kraštą; 2 tikslas - sudaryti palankias sąlygas smulkaus ir vidutinio verslo įmonių plėtrai; 4 tikslas - siekti, kad Kauno regionas taptų tarptautinio turizmo ir įvairiapusiškų poilsio paslaugų centru. 2 prioritetas. Modernus kaimas 1 tikslas - stiprinti kaimo bendruomenes, gerinti infrastruktūrą. 3 prioritetas. Gyvenimo kokybė 5 tikslas - plėtoti socialinę infrastruktūrą ir bendruomenines iniciatyvas, skirtas gyventojų gyvenimo kokybės ir gyvenamosios aplinkos gerinimui. 4 prioritetas. Žmogaus ir aplinkos santara 2 tikslas - skatinti ir plėtoti ekologinį švietimą bei sveiką gyvenseną. Kauno regiono 2007-2013 m turizmo plėtros tikslai ir pagrindinės priemonės, kurios svarbios nagrinėtoms Raseinių r. sav. ekonominės aplinkos sritims: 1 tikslas. Sudaryti sąlygas plėtoti dalykinį, konferencijų ir renginių turizmą. 1. Vietinių amatų atgaivinimas ir vystymas bei panaudojimas turizmo plėtrai. 3 tikslas. Vystyti aktyvaus vandens turizmo infrastruktūrą ir paslaugas 1. Vandens turizmo ir pramogų vystymas panaudojant vandens telkinius Kauno regione. 4 tikslas. Plėtoti aktyvaus poilsio ir kultūrinio turizmo infrastruktūrą ir paslaugas 1. Gamtos išteklių (parkų, vaizdingų vietų ir pan.) pritaikymas rekreacijai ir turizmui Kauno apskrityje. 2. Turistinių traukos židinių formavimas panaudojant paveldo objektus ir saugomas teritorijas. 5 tikslas. Sukurti Kauno regiono turizmo plėtrai palanku įvaizdį ir vystyti turizmo rinkodarą 1. Kauno apskrities, kaip turistams patrauklaus regiono, šiuolaikiškos turizmo informacijos sklaidos programos įgyvendinimas. 2. Specialios aktyvaus poilsio turizmo informacijos rengimas ir sklaida, siekiant propaguoti Kauno regioną aktyvaus poilsio turizmui.

102 5. TRANSPORTO IR INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA BEI APLINKOSAUGA 5.1. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA Raseinių r. sav. transporto infrastruktūra turi didelių galimybių. Rajono savivaldybę kerta dvi valstybinės reikšmės automagistralės (E85 ir E77) su gera kelių danga, palyginti neblogai išvystyta pakelės infrastruktūra. Vakarinėje rajono savivaldybės dalyje eina tarptautinio geležinkelio Ryga - Tilžė atšaka. Pagrindinė stotis netoli Raseinių- Viduklės geležinkelio stotis. Tačiau rajono savivaldybės poreikiams šios geležinkelio atšaka mažai teišnaudojama. Arčiausias oro uostas yra Karmėlavoje (Kauno r.). Svarbų vaidmenį Raseinių r. sav. vaidina lygiagrečiai naujajai Kaunas - Klaipėda autostradai likęs senasis Žemaičių plentas su nebloga kelio danga. Kaimo gyvenvietės ir miesteliai naudojasi juo lokaliems vidiniams ryšiams palaikyti. Rajono savivaldybėje yra vienas tankiausių valstybinių kelių tinklas Kauno apskrityje (žr. 5.1.1 lentelę). Taip pat Raseinių r. sav. tenka didžiausia Kauno apskrityje žvyruotų regioninių ir valstybinių kelių dalis (67 proc. ir 42 proc.), kurių bendras ilgis 965,5 km. 5.1.1 lentelė. Valstybinių kelių ilgis ir tankumas Kauno apskrityje Kelių tankumas Kelių ilgis 1000 Rajono Rajono Gyventojų Iš viso 1000 kv.m. gyventojų savivaldybės savivaldybė skaičius kelių plotas Visų kelių Patobulintų Visų kelių Patobulintų kv. km tūkst. km km/1000 kv.km km/1000 gyventojų Birštono 124 5,38 34,06 27,5 16,9 6,3 3,9 Jonavos r. 944 52,3 286,84 30,4 20,3 5,5 3,7 Kaišiadorių r. 1087 37,21 387,21 35,6 21,2 10,4 6,2 Kauno m. 157 368,92 6,88 4,4 4,4 0,0 0,0 Kauno r. 1496 84,11 570,83 38,2 28,6 6,8 5,1 Kėdainių r. 1677 65,06 551,9 32,9 20,2 8,5 5,2 Prienų r. 1031 35,01 380,45 36,9 23,1 10,9 6,8 Raseinių r. 1573 43,47 575,55 36,6 20,9 13,2 7,6 Šaltinis: Raseinių r. sav. teritorijos bendrasis planas, 2007 m. Didžiausias vietinių kelių ilgis yra Ariogalos seniūnijoje 213,9 km, Pagojukų seniūnijoje - 109,8 km, Viduklės seniūnijoje 103 km, o mažiausias - Kalnujų seniūnijoje 33 km (žr. 5.1.2 lentelę). Raseinių, Ariogalos miestų ir rajono savivaldybės kaimo gyvenviečių gatvių tinklas yra pakankamas - 231,2 km ilgio (žr. 5.1.2 lentelę). Tačiau susisiekimo problemas kelia Raseinių ir Ariogalos miestų aplinkkelių trūkumas, apribota erdvė abiejų miestų centre gatvių tinklo plėtrai.

103 Raseinių miesto bendrajame plane (2007 m.) teigiama, kad susisiekimo sistema Raseinių miesto teritorijoje nėra pakankamai subalansuota ir vyrauja kelionės privačiais automobiliais, todėl trūksta automobilių stovėjimo vietų. Be to, Raseinių ir Ariogalos miestuose neplėtojamas dviračių ir pėsčiųjų takų tinklas. Visa tai neigiamai veikia eismo dalyvių saugumą ir daro neigiamą poveikį aplinkai. 5.1.2 lentelė. Raseinių r. sav. vietinių kelių ir gatvių ilgiai Iš jo Seniūnijos Ilgis (km) Vietinių kelių pavadinimas Gatvių (km) (km) 1. Ariogalos m. sen. 19.683-19.683 2. Ariogalos sen. 235.871 213.920 21.951 3. Betygalos sen. 116.102 102.935 13.167 4. Girkalnio sen. 105.787 92.162 13.625 5. Kalnujų sen. 46.898 32.993 13.905 6. Nemakščių sen. 71.576 56.135 15.441 7. Pagojukų sen. 117.004 109.775 7.229 8. Paliepių sen. 85.671 68.488 17.183 9. Raseinių m. sen. 50.511-50.511 10. Raseinių sen. 117.635 96.999 20.636 11. Šiluvos sen. 99.597 89.157 10.440 12. Viduklės sen. 130.398 102.984 27.414 Iš viso rajone 1196.733 965.548 231.185 Šaltinis: Raseinių r. sav. administracijos duomenys, 2008 m. Raseinių r. sav. vietinių kelių ir gatvių dangos kokybė yra dar viena didelė problema. Gatvių dangos reikalauja spartesnio renovavimo, nes žvyrkeliai Ariogalos mieste sudaro daugiau kaip 30 proc. gatvių, Raseinių miesto teritorijoje jie sudaro 11 proc. gatvių (žr. 5.1.3 lentelę). Kaimo gyvenvietėse žvyras bei gruntas dengia dar daugiau gatvių, pvz., Betygalos, Girkalnio, Raseinių kaimiškoje seniūnijose sudaro beveik 50 proc., o Kalnujų net 90 proc., kas labai neigiamai įtakoja susisiekimo greitį tarp seniūnijų kaimų ir seniūnijos centro, eismo saugumą, poveikį aplinkai. 5.1.3 lentelė. Raseinių r. sav. vietinių kelių ir gatvių dangos Iš jo Seniūnija Dangos tipas Ilgis (km) keliuose gatvėse (km) (km) Ariogalos m. asfaltbetonis 12.334-12.334 Ariogalos m. žvyras 6.656-6.656 Ariogalos m. gruntas 0.693-0.693 Ariogalos m. cementbetonis - - - Ariogalos m. grįstos - - - Iš viso: 19.683 0.000 19.683 Ariogalos sen. asfaltbetonis 17.890 10.420 7.470 Ariogalos sen. žvyras 214.854 200.373 14.481 Ariogalos sen. gruntas 2.322 2.322 - Ariogalos sen. cementbetonis 0.805 0.805 - Ariogalos sen. grįstos - - - Iš viso: 235.871 213.920 21.951 Betygalos sen. asfaltbetonis 7.745 1.035 6.710 Betygalos sen. žvyras 101.866 95.484 6.382

104 Betygalos sen. gruntas 6.118 6.043 0.075 Betygalos sen. cementbetonis - - - Betygalos sen. grįstos 0.373 0.373 - Iš viso: 116.102 102.935 13.167 Girkalnio sen. asfaltbetonis 8.452 2.250 6.202 Girkalnio sen. žvyras 88.191 81.897 6.294 Girkalnio sen. gruntas 9.144 8.015 1.129 Girkalnio sen. cementbetonis - - - Girkalnio sen. grįstos - - - Iš viso: 105.787 92.162 13.625 Kalnujų sen. asfaltbetonis 1.581 0.097 1.484 Kalnujų sen. žvyras 44.322 32.175 12.147 Kalnujų sen. gruntas 0.995 0.721 0.274 Kalnujų sen. cementbetonis - - - Kalnujų sen. grįstos - - - Iš viso: 46.898 32.993 13.905 Nemakščių asfaltbetonis 13.498 4.935 8.563 Nemakščių žvyras 57.696 50.818 6.878 Nemakščių gruntas 0.382 0.382 - Nemakščių cementbetonis - - - Nemakščių grįstos - - - Iš viso: 71.576 56.135 15.441 Pagojukų sen. asfaltbetonis 6.812 4.281 2.531 Pagojukų sen. žvyras 102.532 98.082 4.450 Pagojukų sen. gruntas 7.660 7.412 0.248 Pagojukų sen. cementbetonis - - - Pagojukų sen. grįstos - - - Iš viso: 117.004 109.775 7.229 Paliepių sen. asfaltbetonis 17.955 5.988 11.967 Paliepių sen. žvyras 66.301 62.070 4.231 Paliepių sen. gruntas 1.280 0.295 0.985 Paliepių sen. cementbetonis 0.135 0.135 - Paliepių sen. grįstos - - - Iš viso: 85.671 68.488 17.183 Raseinių m. asfaltbetonis 34.662-34.662 Raseinių m. žvyras 14.870-14.870 Raseinių m. gruntas 0.979-0.979 Raseinių m. cementbetonis - - - Raseinių m. grįstos - - - Iš viso: 50.511 0.000 50.511 Raseinių sen. asfaltbetonis 18.124 7.555 10.569 Raseinių sen. žvyras 98.039 88.104 9.935 Raseinių sen. gruntas 1.431 1.340 0.091 Raseinių sen. cementbetonis 0.041-0.041 Raseinių sen. grįstos - - - Iš viso: 117.635 96.999 20.636 Šiluvos sen. asfaltbetonis 6.029 1.453 4.576 Šiluvos sen. žvyras 93.103 87.340 5.763 Šiluvos sen. gruntas 0.364 0.364 -

105 Šiluvos sen. cementbetonis - - - Šiluvos sen. grįstos 0.101-0.101 Iš viso: 99.597 89.157 10.440 Viduklės sen. asfaltbetonis 15.736 3.137 12.599 Viduklės sen. žvyras 107.446 93.868 13.578 Viduklės sen. gruntas 6.883 5.678 1.205 Viduklės sen. cementbetonis - - - Viduklės sen. grįstos 0.333 0.301 0.032 Iš viso: 130.398 102.984 27.414 Rajone: asfaltbetonis 160.818 41.151 119.667 žvyras 995.876 890.211 105.665 gruntas 38.251 32.572 5.679 cementbetonis 0.981 0.94 0.041 grįstos 0.807 0.674 0.133 Iš viso: 1196.733 965.548 231.185 Šaltinis: Raseinių r. sav. administracijos duomenys, 2008 m. Nors esami valstybiniai keliai gerai integruoja Raseinių miestą į Lietuvos ir tarptautinį kelių tinklą, tačiau tuo pačiu kelia urbanistines ir susisiekimo problemas, miesto susisiekimo sistemoje. Transporto eismo intensyvumo augimas Raseinių miesto prieigose reikalauja pakankamo dėmesio jų modernizavimui ir plėtrai. Bendras transporto priemonių skaičius tenkantis 1000 gyventojų Raseinių mieste ir rajono savivaldybėje yra mažesnis nei šalies vidurkis, tačiau išlieka bendra didėjimo tendencija. Rajono savivaldybėje ir Raseinių mieste individualių transporto priemonių skaičiaus augimas viršija respublikos rodiklius. Esamos transporto priemonės Raseinių mieste ir rajono savivaldybėje įgalina atlikti reikiamus krovinių ar keleivių pervežimus, tačiau tolimesnis jų skaičiaus didėjimas reikalauja naujų gatvių jungčių bei gatvių tinklo plėtros sprendimų. Eismo autoįvykių skaičiumi (17 proc. visos Kauno apskrities autoįvykių, kai gyventojų Raseinių r. savivaldybės dalis tik 6,3 proc. bendro Kauno apskrities gyventojų skaičiaus) rajono savivaldybė taip pat pirmauja apskrityje. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas Raseinių r. sav. yra pakankamai didelis: 1) autostradoje Kaunas-Klaipėda ~ 8-10 tūkstančių automobilių per parą. 2) senajame Žemaičių plente ~ 1-1,4 tūkst. 3) Kalnujai Raseiniai ~ 2 tūkst. 4) Raseiniai Katauskiai ~ 2 tūkst. 5) Raseiniai-Kaulakiai ~ 2 tūkst. 6) Raseiniai - Jurbarkas (per Kalnujus) ~ 0,5 tūkst. Didžiausias automobilių transporto eismo intensyvumas Raseinių mieste yra Vytauto Didžiojo, Maironio, Vilniaus, Jurbarko gatvėse. Avaringiausios miesto gatvės: Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Maironio, Dubysos, Dominikonų. Eismo saugumo gerinimui reikalingos naujos techninės ir organizacinės eismo saugumo gerinimo priemonės. Kadangi Raseinių r. sav. yra kaimiška (63 proc. gyventojų gyvena kaime), kelių tinklo būklę galima laikyti labai svarbiu vietos plėtros veiksniu. Kelių būklės analizė rodo blogiausią Raseinių r. sav. padėtį ne tik Kauno apskrityje, bet ir šalyje. Tai matyti ir iš rajono savivaldybės seniūnijų gyventojų viešosios nuomonės tyrimo 2008 m. rezultatų. Be to, Kauno apskrities bendrajame plane nustatytos blogiausiai aprūpintos transporto ryšiais apskrities teritorijos yra būtent Raseinių rajone. Tai rajono savivaldybės rytinė dalis už

106 Dubysos upės. Iš jos sunku pasiekti rajono savivaldybės administracines, socialines įstaigas, problemiški geltonųjų mokinių autobusų maršrutai. Raseinių r. sav. teritorijos bendrojo plano pateiktoje teritorijos erdvinio modelio koncepcijoje teigiama, kad reikalingas modernizuotų rajono savivaldybės autokelių tinklas, papildytas naujais traktais Raseiniai-Betygala-Kėdainiai. Labai svarbus būtų rajono savivaldybei ir visai šaliai trumpiausias kelias iš Kauno į Šiaulius, pro Ariogalą Betygalą Šiluvą. Reikšmingas Dubysos regioninio parko bei turizmo plėtros poreikiams yra Padubysio kelias Betygala Berteškiai Kaulakiai Katauskiai Lyduvėnai. Kelių tinklo modernizavimo šiomis kryptimis dėka, būtų lengviau pasiekiamas Dubysos regioninis parkas, Betygalos kraštovaizdžio draustinis, Pasandravio memorialinis draustinis. Dubysos, Mūkės, Lieknės patvankos ir, žinoma, dvasinis Šiluvos centras su Tytuvėnų regioniniu parku. Tai turėtų didelę reikšmę išaugusiam tranzitinių keleivių skaičiui. Šie traktai leistų likviduoti užkampių statusą didelei, bet labai prisodrintai turistiniais objektais, rajono savivaldybės daliai. Trumpiausią kelią į Šiluvą surastų Kauno ir Vilniaus regionų gyventojai. Naujasis traktas sudarytų geresnes galimybes atsirasti turizmo infrastruktūros objektams. Remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos planais artimiausiam laikotarpiui iki 2010 m. rekonstruoti šalies regioninių ir vietinių kelių tinklą, Raseinių r. sav. tenkančios lėšos visiškai netenkina net minimalių visų rajono savivaldybės poreikių. 5.2. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA Dujų ūkis Šiuo metu Raseinių r. sav. nėra gamtinių dujų tiekimo sistemos. Raseinių bei Ariogalos miestų ir dalies kaimo gyventojų maisto ruošimo poreikiams tenkinti yra naudojamos suskystintos dujos. Magistralinio dujotiekio linijos statyba AB,,Lietuvos dujos planuose numatyta po 2009 m. Oficialiai nagrinėjami du trasos variantai: iš Kelmės atšakos ir iš Šakių Tauragės linijos. Rajono Savivaldybės specialistai siūlo analizuoti ir trečiąjį dujotiekio tiesimo variantą iš Kėdainių. Būtina pažymėti, jog dujų ir kito mineralinio kuro naudojimo srityje Europos Sąjungoje vyksta dinamiški pokyčiai. Visų pirma, vyksta energijos šaltinių diversifikacija atsinaujinančių išteklių panaudojimas. Raseinių krašte tai pat galėtų būti naudojama atsinaujinanti energetika: vėjo, žemės šilumos energijos, biokuro naudojimas energijai gauti. Mažiau derlingose rajono savivaldybės žemėse galėtų atsirasti greitai augančių energetinių augalų plantacijos. Vandentvarka Centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai Raseinių r. sav. gyvenvietėse plečiami į jau užstatytus ir apgyvendintus individualių gyvenamųjų namų kvartalus. Panaudojant ne tik Europos Sąjungos fondų, bet ir Savivaldybės lėšas, sprendžiama ir kaimo gyventojų aprūpinimo geros kokybės geriamuoju vandeniu problema. Raseinių mieste veikia centralizuoto vandens tiekimo sistema, kurios paslaugomis naudojasi apie 72 proc. miesto gyventojų. Pagrindinė vandenvietė dešiniajame Dubysos slėnio krante, apie 7-8 km į šiaurės rytus nuo Raseinių, Bralinskių k. Tiekiamo vandens kokybė atitinka higieninius reikalavimus. Bendras vandentiekio linijų ilgis Raseinių mieste yra apie 70 km. Tačiau Raseinių miesto vandentiekio sistema nėra pakankamai išvystyta. Dalyje miesto kvartalų vandentiekio tinklų nėra, gyventojai negali naudotis centralizuotu vandentiekiu. Vandens tiekimas gyvenvietėse, turinčiose daugiau kaip 500 gyventojų yra vykdomas pagal Nemuno vidurupio baseino valstybinį strateginį planą, į kurį įeina vandens tiekimo, vandens kokybės gerinimo bei nuotekų tvarkymo priemonės. Planas suskirstytas į tris etapus.

107 Nuo 2007 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra bus Europos Sąjungos fondų paramos lėšomis bus vykdomas tik atrinktose gyvenvietėse, kuriose yra ne mažiau kaip 2000 gyventojų pagal sudarytą valstybės projektų sąrašą. Vandentvarkos dalinis sutvarkymas atliktas Šiluvos miestelyje, Kalnujų, Gabšių, Norgėlų, Ramonų, Gruzdiškės kaimuose. Paviršinių vandens telkinių valymo, tvarkymo, ypač tų, kurie reikalingi gyventojų poreikiams, tyrimai atliekami nepakankamai, neplanuojami darbai ir tai kelia didelę grėsmę kaimo žmonių sveikatos būklei. Neplėtojant inžinerinės infrastruktūros ir įvairių nuotekų, bei teršalų valymo įrenginių, negerės rajono savivaldybės aplinkos komponentų kokybė, nuo kurios priklauso ir gyventojų sveikata, biologinė įvairovė, o taip pat ir savivaldybės patrauklumas tiek gyventojams, tiek svečiams. Raseinių mieste yra centralizuoto buitinio nuotakyno sistema, kurios bendras ilgis yra 50 km. Centralizuotais nuotekų tinklais naudojasi 66 proc. miesto gyventojų. Mieste yra 3 siurblinės. Išvalytos nuotekos išleidžiamos į Reizgupio upelį. Išvalymo kokybė atitinka keliamus reikalavimus. Tačiau miesto buitinio nuotakyno sistema nėra pakankamai išvystyta, nes dalyje Raseinių miesto gatvių kvartalų buitinio nuotakyno tinklų nėra. Išvaloma iki norminio lygio tik 20 proc. rajono savivaldybė nuotekų. Būtina plėsti centralizuotus nuotekų tinklus kaimo gyvenvietėse, maksimaliai prijungiant prie bendro nuotekyno tuos vartotojus, kurie šiuo metu jau vartoja centralizuotai tiekiamą geriamą vandenį, tačiau nuotekų tvarkymu rūpinasi individualiai. Šalto vandens tiekimo ir pardavimo kaina be PVM (patvirtinta. Raseinių r. sav. tarybos 2006 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (1.1)-TS-62) vartotojams gamybos poreikiams 2,27 Lt/m3, kitiems vartotojams, kai įvade įrengto vandens skaitiklio skersmuo DN 32 4,99 Lt skaitikliui per mėn., kai DN 40 8,31 Lt skaitikliui per mėn., DN 80 33,24 Lt skaitikliui per mėn. Nuotekų tvarkymo kaina be PVM vartotojams, kai teršalų kiekis nuotekose neviršija leistinų koncentracijų (patvirtinta Raseinių r. sav. tarybos 2006 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (1.1)-TS-62) 3,26 Lt/m3. Rajono savivaldybėje būtina tobulinti vandentvarką. Didelė rajono savivaldybės problema yra šachtiniai šuliniai, kuriuose vanduo yra itin prastos kokybės, todėl būtina plėsti centralizuoto vandens tiekimo tinklą. Apie 40 proc. vandens vartotojų naudojasi šachtiniais šuliniais. Opi problema yra mėšlo ir srutų sandėliavimas, teršiami gruntiniai, ir paviršiniai vandenys, visose rajono savivaldybės gyvenvietėse ir kaimų teritorijose. Be to, kaimo gyvenviečių, kuriose yra aukštas gruntinio vandens lygis, drenažinės sistemos neveikia. Teršiami paviršiniai vandenys, todėl geriamojo vandens tiekimo kritiška padėtis yra beveik visose rajono savivaldybės gyvenvietėse, turinčiose iki 500 gyventojų. Blogas, nepatenkinamas vandens tiekimas, jo kokybė neatitinka higienos reikalavimų. Šiose gyvenvietėse nėra nuotekų valymo įrenginių. Neišspręsti paviršinių (lietaus) nuotekų valymo įrenginių ant lietaus kanalizacijos išleistuvų statybos klausimai. Raseinių mieste yra 2 lietaus nuotekų išleistuvai, per kuriuos į atvirus vandens telkinius patenka dideli kiekiai nevalytų nuotekų. Raseinių mieste tik apie 30 proc. lietaus nuotekų tinklų yra pajungti į buitinių nuotekų tinklus. Lietaus nuotekų sistema netenkina dabartinio poreikio bei neatitinka jai keliamų reikalavimų. Šią sistemą būtina inventorizuoti, išanalizuoti esamą padėtį, ir parengti planus dėl renovacijos bei naujų tinklų klojimo. Būtina numatyti teritorijas lietaus nuotekų valymo įrenginiams. Melioracija Sausinamų žemių plotas Raseinių r. sav. 2008 m. sausio 1 d. buvo 100806 ha, iš jų drenažu - 90965,4 ha. Žemės ūkio paskirties sausinamų žemių yra 87449,5 ha arba 81 proc. nuo reikalingo

108 sausinti ploto (šlapių žemių fondo). Melioracijos darbų finansavimo atliktų darbų apimtys ir problemos rajono savivaldybėje pateiktos 5.2.1 lentelėje. 5.2.1 lentelė. Raseinių r. sav. melioracijos darbų finansavimo ir atliktų darbų apimtys bei problemos Pavadinimas Mato 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. vnt. 1 2 3 4 5 6 7 8 1. Melioracijos darbų tūkst. 1348,00 1348,00 1332,00 1345,00 2079,00 2181,00 finansavimas Lt 1.1.Atliktų darbų apimtis: x x x x x x x a) priežiūros darbai 13,64 34,11 21,36 118,71 40,00 138,00 b) remonto darbai 395,63 424,78 287,11 400,34 647,00 431,00 c) rekonstrukcijos darbai 922,73 889,11 976,54 795,95 1392,00 1750,00 d) skola už praeitus metus 16,00 - - - - - 1.2. Rekonstruotos drenažo ha 161,77 139,39 186,62 183,00 85,20 359,80 sistemos 1.3. Suremontuoti, rekonstruoti km 26,88 29,15 11,4 13,22 30,00 17,66 melioracijos grioviai 1.4. Suremontuotos pralaidos vnt. 6 26,0 20 21 49-1.5. Suremontuotos užtvankos vnt. - - - 4 4 1.6. Suremontuoti tiltai vnt. - - - - - - 1.7. Gauti ūkinių subjektų vnt. 57 35 5 6 9 42 prašymai remontuoti drenažo gedimus 1.8. Patenkintų ūkinių subjektų vnt. 44 37 36 47 47 13 prašymų remontuoti drenažo gedimus skaičius 1.9. Ūkinių subjektų, kurie vnt. 316 339 312 277 144 121 pageidauja remontuoti drenažo gedimus skaičius metų pradžioje 2. Melioracijos problemos x x x x x x x 2.1. Bebraviečių skaičius vnt. ~180 ~200 230 220 260 300 2.2. Grioviai, kuriems km 190 210 220 230 250 250 reikalingas remontas 2.3. Nurašytas blogos būklės ha - - - - - - drenažas 2.4. Blogai veikiantis drenažas ha ~7218 ~7250 7300 7400 2400 2363 2.5. Nedirbama geros būklės ir ha ~1500 2361 1379 1350 705 277 nusausinta žemė 3. Dėl lėšų stokos neatlikti x x x x x x x darbai 3.1. Nesuremontuotos vnt. - 50 55 45 40 35 pralaidos 3.2. Nesuremontuoti tiltai vnt. 22 20 25 32 29 29 3.3. Užmirkusios kaimo gyvenvietės Berteškiai, Poškaičiai, Ročiai, Siručiai, Sujainiai, Žaiginys, Nemakščiai Šaltinis: Raseinių r. sav. 2008 metų melioracijos darbų patikslintas investicijų projektas. Rajono savivaldybės melioracijos įrenginių balansinė vertė 2007 m. sausio 1 d. buvo 233570,56 tūkst. Lt, iš jų valstybei priklauso melioracijos įrenginių už 100975023 Lt, likęs turtas priskirtas žemės savininkams, iš jų sausinimo įrenginių vertė 132595,54 tūkst. Lt. 2007 m. sausio

109 1 d. valstybei priklausančių drenažo rinktuvų ilgis rajone 1736,8 km, sausintuvų ilgis 48185,4 km, magistralinių griovių ilgis 1484,2 km, apsauginių griovių ilgis 336,3 km, 32 tiltai. Melioruotame plote yra 2044 pralaidos, kurių balansinė vertė 8859213 Lt, iš jų valstybės nuosavybei priskirta 1864 pralaidos, o 180 pralaidų priskirta privatiems asmenims. Rajono savivaldybėje yra 18 potencialiai pavojingų užtvankų. Iš jų 6 yra rajono Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus apskaitoje. 5.2.2 lentelėje pateikta Raseinių r. sav. melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės įvertinimo suvestinė. 5.2.2. lentelė. Raseinių r. sav. melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės įvertinimo suvestinė 2007 m. sausio 1 d. Melioracijos statinys Apskaityta Remontuoti Rekonstruoti Nurašyti Matavimo vienetai Blogos būklės viso 1. Plotiniai statiniai Drenažo būklė ha 90965,4 2363,1758 1995,7733 85,7961 192,6774 2. Linijiniai statiniai Grioviai km 1484,2 125,749 125,749 - - Pralaidos vnt. 807 340 314 15 6 Užtvankos vnt. 6 - - - - Tiltai-lieptai vnt. 25 5 5 - - 3. Taškiniai statiniai Drenažo žiotys vnt. 511 140 135 5 - Drenažo filtrai vnt. 193 78 73 5 - Kontroliniai šuliniai vnt. 34 10 9 1 - Šaltinis: Raseinių r. sav. administracija, 2008 m. Rajono savivaldybėje taip pat yra nedirbamų (dirvonuojančių) plotų (5.2.3.lentelė), kurie ilgainiui nedirbami pradeda užaugti krūmais, todėl sulėtėja drenažo sistemos veikimas, atsiranda jos gedimai. Šis procesas intensyvės ir užaugusio šaknimis, neveikiančio drenažo plotas didės.

110 5.2.3.lentelė. Informacija apie nedirbamą (dirvonuojančią) žemę Raseinių r. sav., 2008 m. sausio 1 d. Seniūnija Iš viso nedirbamos (dirvonuojančios) žemės plotas, ha Privati žemė, ha Iš to skaičiaus Suteikta, tačiau nenaudojama asmeninio ūkio žemė, ha Laisvos valstybinės žemės fondo žemė, ha 1 2 3 4 5 1. Ariogalos 60 30 20 10 2. Betygalos 5 - - 5 3. Girkalnio 25 15 5 5 4. Kalnujų - - - - 5. Paliepių 7 5 2-6. Pagojukų 45 40-5 7. Raseinių 10 5-5 8. Viduklės 15 10-5 9. Šiluvos 80 30-50 10. Nemakščių 30 20 5 5 Iš viso: 277 155 32 90 Šaltinis: Raseinių r. sav. administracija, 2008 m. Pagrindinė problema rekonstruojant melioracijos sistemas, tvarkant griovius, pralaidas ir žiotis ir vykdant kitus melioracijos darbus, yra finansinių lėšų trūkumas. Valstybės skiriamos lėšos melioracijos statinių remontui ir rekonstrukcijai daugiausiai nukreipiamos į žemės ūkio paskirties žemėje esančių įrenginių remontą, o rajono savivaldybės gyvenvietėse melioracijos statinių būklė kasmet blogėja. Neišspręstos melioracijos statinių problemos Berteškių, Poškaičių, Ročių, Siručių, Sujainių, Žaiginio, Nemakščių gyvenvietėse. Pastaruosius kelis metus Raseinių r. sav. melioracijos darbų apimtys augo. 2005 m. buvo skirta 1345 tūkst. Lt., 2006 m. buvo skirta 2079 tūkst. Lt, o 2007 m. melioracijos darbų investicijų projektas siekė 2564 tūkst. Lt Pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama 2006 m. įvykdytas Raseinių rajono Gynėvės upelio baseino griovių bei jų hidrotechninių statinių renovacijos projektas, kurio vertė 1970 tūkst. Lt. 10 procentų projekto vertės finansavo rajono savivaldybė. Buvo sutvarkyta: 51,3 km magistralinių griovių, 73 pralaidos, 484 žiotys, 3 tiltai. 2006 m. rajono savivaldybės lėšomis pertvarkytos Ilgižių ir Gervinės gyvenviečių drenažo sistemos, išvalyti tvenkiniai ir suremontuoti jų hidrotechniniai statiniai Saugailių, Žibulių ir Vosiliškio gyvenvietėse. Rajono savivaldybės gyventojai, kaimų bendruomenės turėtų aktyviau dalyvauti ES struktūrinių fondų paramos programose, spręsdami ne tik dirbamoje žemėje esančių melioracijos statinių priežiūrą, rekonstrukciją. Kaimo gyvenvietėse melioracijos problemos turėtų būti sprendžiamos kompleksiškai. Elektros energijos ūkis Raseinių r. sav. elektros energijos suvartojimas kasmet auga. 2005 m. lyginant su 2004 m. elektros suvartojimas padidėjo 3,6 proc. o 2006 m. lyginant su 2005 m. - 8,7 proc. Prognozuojama, kad atsigaunant gamybai, palaipsniui gerėjant gyventojų materialinei padėčiai, elektros suvartojimas augs, siekdamas vidutinį, didesnį nei 5 proc., metinį elektros energijos suvartojimo padidėjimą. Didžiausi elektros energijos vartotojai: Lietuvos ir Norvegijos bendra įmonė UAB,,Norvelita, AB,,Šatrija, UAB,,Litspin, UAB Danspin. Esama elektros energijos tiekimo būklė rajono savivaldybėje vertinama, kaip pakankamai moderni, AB VST kontroliuoja esamų įrenginių būklę ir, esant būtinumui, šalina

111 atsiradusius gedimus bei operatyviai reaguoja į vartotojų poreikius. Raseinių mieste veikia 1 transformatorių pastotė, kurios maksimalus apkrovimas atitinkamai yra 45 proc. Todėl galima daryti išvadą, kad elektros energijos tiekimo pajėgumai Raseinių mieste yra pakankami, net ir esant numatomam elektros suvartojimo didėjimui Pagrindinė problema šioje srityje besistatantieji gyvenamuosius namus kaime ir mieste neturi galimybių finansuoti lauko elektros linijų statybos. Pagal galiojančią tvarką 60 proc. visų lauko elektros linijų įrengimo sąnaudų dengia AB VST, tačiau likusius 40 proc. turi susimokėti užsakovas (1 km elektros linijos įrengimas kainuoja apie 40 50 tūkst. Lt). Šilumos ūkis Centralizuota šiluma Raseinių r. savivaldybėje yra tiekiama Raseiniuose, Ariogaloje ir Viduklėje. Bendras šilumos tinklų ilgis - 20.6 km., iš jų: Raseinių mieste - 13.8 km; Ariogaloje - 5.1 km, Viduklėje - 1.7 km. UAB Raseinių šilumos tinklai vienintelė centralizuotos šilumos tiekėja Raseinių r. savivaldybėje. Raseinių mieste yra gerausiai išvystyta centralizuoto šilumos tiekimo sistema (toliau - CŠS) su termofikacinio vandens tiekimo vamzdynais. Vartotojams šiluminė energija tiekiama požeminiais vamzdynais, paklotais nepraeinamuose kanaluose su drenažu, bei bekanaliniu būdu. Centralizuotai šiluma tiekiama tiek šildymo sezono metu, tiek vasarą. Šiuo metu eksploatuojamas tinklas yra keičiamas atskiruose ruožuose. Tačiau seniausių trasų amžius siekia 20 metų, o šilumos trasos paklotos po 2000 metų sudaro apie 16,4 proc. Seni vamzdynai keičiami naujais nekanaliniais. Bendra visų vartotojų maksimali galia šildymui yra 21,44 MW, o instaliuota katilinės galia yra 35,3 MW. Didžioji dalis miesto centrinės šildymo sistemos vartotojų daugiabučiai pastatai. Iš viso apšildoma apie 192,85 tūkst. m 2 bendrojo ploto, apie 2,5 tūkst. butų. Be gyventojų, šiluma tiekiama biudžetinėms įstaigoms bei įmonėms. 2004 m. Viduklėje buvo sumontuota sužiedinimo trasa ir panaikinta Ataugos katilinė. Ariogalos katilinėje buvo sumontuotas ir pradėtas eksploatuoti 1,5 MW šiluminės galios vandens šildymo biokatilas. 2005 m. Raseinių m. Pieninės gatvės kvartale ir Ariogalos Verdėlupio gatvės kvartale buvo atlikta šilumos punktų renovacija, sumontuota šiluminių punktų šilumos bei karšto vandens ruošimo bei reguliavimo įranga. 2006 m. buvo sumontuoti verdančio sluoksnio tipo 3 ir 7 MW galingumo biokatilai, bei biokuro sandėlis. Tais pačiais metais Raseinių m. renovuota 336 m magistralinių tinklų. 2007 m. atnaujinta 1,2 km šilumos tinklų vamzdynų. Ilgiausia dalis - 700 m trasos sumontuota Raseinių m. pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais magistraliniai tinklai, išeinantys iš katilinės. Pagal 5.2.1 lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad investicijos į šilumos ūkį nuo 2002 m. iki 2007 m. padidėjo daugiau kaip du kartus, nors pateiktos į tinklus šilumos kiekis per šį laikotarpį net sumažėjo 2298 MWh. 5.2.4 lentelė. UAB Raseinių šilumos tinklai veiklos finansiniai ekonominiai rodikliai ir šilumos tarifai Pavadinimas Metai 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 1. Pateikta į tinklus, MWh 54013 52671 51133 51790 53605 51715 2. Parduota gyventojams, MWh 28513 28837 27867 27520 28067 27055 3. Parduota vartotojams iš viso, MWh 38895 39293 37754 37617 38692 37150 4. 1 MWh savikaina, Lt/MWh 159.2 164.7 153.9 165.75 198.7 200,7 5. Vidutinis tarifas, Lt/MWh 156.0 156.0 157.48 158.58 158.3 180,31 6. Investicijos, tūkst. Lt 718 712 1491 4508 5595 1515 Šaltinis: UAB Raseinių šilumos tinklai duomenys, 2008 m.

112 Vienos MWh šilumos gamybos savikaina per 2002-2007 metų laikotarpį taip didėjo nuo 159.2 iki 200,7 Lt/MWh, kai tuo tarpu vidutinis tarifas padidėjo nuo 156.0 iki 180,31 Lt/MWh (5.2.4 lentelė). Todėl centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina nuo 2007 m. spalio 1 d., Raseinių r. sav. tarybos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (1.1)TS 173, taikoma už 1 kwh be pridėtinės vertės mokesčio, esant +18 C vidaus patalpų temperatūrai, buvo nustatyta 5.07 Lt/mėn. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių šilumokaičių (su geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina) - 16,62 Lt už m 3. Karšto vandens pardavimo kaina - 3,40 Lt per mėnesį yra taikoma vartotojams, kuriems UAB Raseinių šilumos tinklai tiekia karštą vandenį ir teikia karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, patikros, ir priežiūros paslaugas. Pasikeitus geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainoms, keičiasi ir karšto vandens kaina. Mokestis už šilumos energiją, suvartojamą karšto vandens temperatūrai palaikyti, skaičiuojamas, priklausomai nuo karšto vandens tiekimo būdo ir karštojo vandentiekio šilumos normatyvo (5.2.5 lentelė). 5.2.5 lentelė. Raseinių šilumos tinklų karštojo vandentiekio šilumos normatyvai ir tarifai (2007-2008 m. šildymo sezono metu) Normos dydis Tarifas, Lt/kWh Karšto vandens tiekimo būdas kwh (be PVM) 160 30,21 Kai patalpose yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai ir yra vonios šildytuvas 80 15,10 Kai patalpose yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai bet nėra vonios šildytuvo 10 1,89 Kai cirkuliacijos sistema yra tik namo rūsyje Šaltinis: UAB Raseinių šilumos tinklai duomenys, 2008 m. Esamą rajono savivaldybėje CŠS būtina išlaikyti, gerinti jos būklę toliau rekonstruojant šilumos tiekimo tinklus, modernizuojant katilinių įrangą. Šie darbai ilgainiui atsipirktų, gyventojai pageidautų prisijungti prie sistemos. Susiformavusiom ar susiformuojančiom įmonėm, įstaigom ir pan., kurios yra toli nuo CŠS, galima siūlyti individualias katilines. Planuojant rajono savivaldybės šilumos energijos poreikius, būtina įvertinti daugelį veiksnių galimą miesto plėtimąsi, naujų pramonės įmonių atsiradimą, gyventojų skaičiaus kitimą ir t.t. Rajono savivaldybė turėtų skatinti daugiabučių namų renovaciją, taip sumažindama šilumos suvartojimą, tuo pačiu ir sudeginamo kuro kiekį bei aplinkos taršą. Ryšiai ir telekomunikacijos Telekomunikacijų paslaugas Raseinių mieste teikia AB TEO LT, UAB Omnitel, UAB Bitė GSM ir UAB Tele-2. 2005-2007 m. laikotarpiu ženkliai sumažėjo besinaudojančių laidinio telefono ryšiu. AB TEO LT bando išlaikyti esamus ir pritraukti naujus laidinio ryšio vartotojus, siūlydamos interneto paslaugas. Pašto siuntų, spaudos prenumeratos, išmokų ir kitas paslaugas teikia AB Lietuvos paštas. Pašto teikiamos paslaugos gyventojų poreikius patenkina, šių paslaugų reikšmė gyventojų ir organizacijų tarpe nemažėja. Raseinių r. sav. yra viena iš nedaugelio savivaldybių šalyje, kuri turi vietinę - Raseinių krašto televiziją.

113 5.3 APLINKOSAUGA Atliekų tvarkymas yra viena iš opiausių aplinkos problemų visoje Lietuvoje, kuriai spręsti artimiausiu metu teks skirti ypatingai daug pastangų ir lėšų. Komunalinių atliekų kaupimas sąvartynuose kol kas yra pagrindinis atliekų tvarkymo būdas. Kauno apskrityje šiuo metu yra eksploatuojama per 80 sąvartynų, kurių bendras plotas viršija 250 ha, Raseinių r. sav. 19 sąvartynų (31,48 ha): Andriušaičių 3,6 ha, Nuogalių (Viduklės) 6,12 ha, Gėluvos 4,7 ha, Žvirgždės 4,0 ha, Papelkių 0,4 ha, Jukainių 1,2 ha, Steponkaimio 0,6 ha, Girkalnio 0,4 ha, Zbarų 0,5 ha, Meiliškių 1,16 ha, Tarosų 1,0 ha, Paliepių 1,0 ha, Paskystūnio 0,5 ha, Dautartų 1,5 ha, Poškaičių 0,6 ha, Rinkšelių 0,6 ha, Ugionių 1,0 ha, Pašventupio 0,4 ha, Ančakių (rekultivuotas). Dauguma šių sąvartynų neatitinka minimalių aplinkosauginių bei higieninių reikalavimų ir jų naudojimo kontrolė per silpna. Didžioji dalis sąvartynų yra nerekultivuoti ir toliau teršia aplinką bei darko kraštovaizdį. Tai didelė ekologinė problema ir grėsmė verslui, ypač turizmo vystymui rajono savivaldybėje. Pagal valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2010 metų Kauno regione numatyta palikti du komunalinių atliekų sąvartynus Kauno miesto Lapių sąvartyną ir Kėdainių r. savivaldybės Zabieliškio sąvartyną. Raseinių miesto atliekos vežamos į Andrušaičių k. esantį sąvartyną, kuris įrengtas be inžinerinio paruošimo, teršiama aplinkinė gamta. Didžiausią atliekų dalį (pagal svorį) sudaro mišrios komunalinės bei geležies ir plieno atliekos. Didžiausi Raseinių miesto teršėjai yra statybos ir remonto, gamybos įmonės. Pavojingas atliekas utilizuoja leidimus tokią veiklą vykdyti turinčios įmonės. Raseinių r. sav. pagal numatytą ir suderintą schemą įrengta 118 antrinių žaliavų surinkimo aikštelių. Savavališkai užterštų buitinėmis atliekomis sąvartynų yra 10 seniūnijų, kurių bendras plotas apie 30 ha. Būtina skubiai pertvarkyti Andrušaičių sąvartyną į atliekų rūšiavimo aikštelę pagal vykdomą Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemą. 5.3.1 pav. pateikiama informacija apie gamybines atliekas surinkimą Raseinių r. sav. 8 7 6 5 4 3 2 1 0 7,065 5,147 3,25 2004 2005 2006 Surinkta Raseinių r. savivaldybeje gamybinių atliekų (tūks. t) 5.3.1 pav. Gamybinių atliekų surinkimas Raseinių r. sav. Šaltinis: Raseinių r. sav. administracija, 2007 m. Komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas rajono savivaldybėje vykdomas pagal 2008 m. kovo 27 d. rajono savivaldybės tarybos (toliau- Taryba) patvirtintas Raseinių r. sav. komunalinių atliekų tvarkymo taisykles ir 2008 m. balandžio 24 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. LR Vyriausybė 2007 1010 nutarimu Nr. 1085 perdavė Raseinių r. savivaldybės funkcijoms įgyvendinti 330 konteinerių. Rajono savivaldybėje pagal numatytą ir suderintą schemą įrengta 118 antrinių žaliavų surinkimo aikštelių. Raseinių mieste, daugelyje miestelių ir didesniuose kaimuose komunalinės atliekos surenkamos

114 centralizuotai. Siekiant pagerinti atliekų tvarkymą rajono gyvenvietėse, kaimuose ir toliau turi būti plečiama šių atliekų surinkimo infrastruktūra, nes augant ekonomikai ir vartojimui, komunalinių atliekų kasmet daugėja. 2008 m. gegužės 29 d. Nr. (1.1)TS-199 Tarybos patvirtinti vietinės rinkliavos už 1 tonos komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įkainiai juridiniams asmenims 181,86 Lt dydžio,o gyventojams 45,00 Lt dydžio per kalendorinius metus. Pavojingas atliekas utilizuoja leidimus tokią veiklą vykdyti turinčios įmonės. Raseinių r. sav. 2007 m išvežė utilizuoti į UAB Akmenės cementas 30,62 t netinkamų naudoti padangų atliekų, o UAB Antrinis perdirbimas iš Viduklės sen. esančių sandėlių išvežė 95,79 t dėvėtų padangų. Įgyvendinus taršą mažinančias priemones Raseinių r. savivaldybėje 2007 m., lyginant su 2006 m., į aplinkos orą išmesta 37,77 t (9,64 proc.) mažiau teršalų (5.3.2 pav.). Sieros dioksido emsija į aplinkos orą 2007 m., lyginant su 2006 m. sumažėjo net 104,2 t. Šį ypatingai ženklų sumažėjimą lėmė 2007 m. UAB Raseinių šilumos tinklai, priklausančių katilinių rekonstrukcija pritaikant jas naudoti biokurą. Tačiau lakiųjų organinių junginių (LOJ) tarša 2007 m., lyginant su 2006 m. padidėjo 2,3 t, anglies monoksidas (CO) padidėjo nuo 130,0 iki 152,1 t, o kietųjų dalelių (KD)- nuo 23,4 iki 60,6 tonos. Šį aplinkos taršos padidėjimą sąlygojo naujų taršos šaltinių atsiradimas rajono savivaldybėje. 250 200 150 100 50 0 131,8 215,0 132,1 182,2 130,0 196,7 152,1 60,6 32,9 21,0 25,1 30,6 23,4 29,3 34,0 12,1 14,4 2,0 1,6 2004 2005 2006 2007 92,5 Anglies monoksidas Kietosios dalelės Lakieji org. junginiai Azoto oksidai Sieros anhidridai 5.3.2 pav. Taršos į aplinkos orą dinamika Raseinių r. savivaldybėje, tonomis. Šaltinis: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. savivaldybės agentūros 2007 m. veiklos ataskaita Bendras išleidžiamų į aplinką nuotekų kiekis Raseinių r. sav. 2007 m. pateiktas 5.3.3 pav. Tai kiekis, kuris išleidžiamas į paviršinius vandenis, filtracijos laukus, kaupimo rezervuarus ir žemdirbystės drėkinimo laukus.

115 2500 2000 1500 1000 500 1535 697 2017 650 2333 582 1781 622 Bendras į aplinką išleidžamų nuotekų kiekis (tūkst. m3) Reikalingų valyti nuotekų kiekis (tūkst. m3) 0 2004 2005 2006 2007 5.3.3 pav. Bendras išleidžiamų į aplinką nuotekų kiekis Raseinių r. sav. Šaltinis: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. savivaldybės agentūros 2007 m. veiklos ataskaita Rajono savivaldybėje iš vandens telkinių 2007 m. buvo paimta 5021.5 tūkst. m 3, t.y. lyginant su 2006 m. paimta 76.5 tūkst. m 3 daugiau. Sunaudota 2007 m. paviršinio vandens rajono savivaldybėje 4040 tūkst. m 3, požeminio vandens 809.5 tūkst. m 3, patirta vandens nuostolių 158 tūkst. m 3, išvalytų iki nustatytos normos nuotekų - 622 tūkst. m 3, nereikalaujantys valymo 1146 tūkst. m 3, nepakankamai išvalytų vandens nuotekų 13 tūkst. m 3 Vykdant Nemuno vidurupio baseino I etapo projektą pastaraisiais metais atlikti šie darbai: pastatyti vandens gerinimo įrenginiai Raseinių mieste, pastatyta 3 km ilgio vandentiekio trasos, 0,5 km, spaudiminė kanalizacijos linija, pradėta statyti nuotekų valykla Ariogalos mieste. Taip pat paklota 6 km vandentiekio tinklų Virgainių kaime (Viduklės sen.) prie kurių pajungta ~70 šeimų; dalinai atlikta Raseinių m Vilniaus ir Gedimino gatvių kanalizacija ir vandentiekio prijungimas prie centralizuotų tinklų, atlikti Raseinių miesto Gintaro kvartalo kanalizacijos ir vandentiekio tinklų įrengimo darbai, užtamponuoti 9 nenaudojami arteziniai gręžiniai. Suderinamumas su nacionaliniais dokumentais Eil. Nr. Teisės aktas Atsakinga už teisės aktą institucija Teisės akto priėmimo data ir numeris 1. Valstybinė aplinkos apsaugos strategija Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. I-1550 2. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 519 3. Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatos Aplinkos ministerija 2001 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 570 4. Požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002-2010 metų strategija Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 107 5. Jungtinių tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo nacionalinė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 1236 strategija 6. Vandens taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa Aplinkos ministerija 2004 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. D1-71 7. Valstybinė vandenų taršos iš žemės ūkio Lietuvos Respublikos 2003 m. rugpjūčio 26 d. šaltinių mažinimo programa 8. Vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) plėtros strategija Vyriausybė nutarimas Nr. 1076 Aplinkos ministerija 2005 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. D1-23

116 9. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strategijos kryptys 10. Pesticidų atliekų tvarkymo Lietuvos Respublikoje programa Aplinkos ir Ūkio ministerijos 2004 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. D-279/4-193 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. kovo 5d. nutarimas Nr. 310 11. Valstybinė sanitarinės apsaugos programa Aplinkos ministerija 2002 vasario 25 d. įsakymas Nr. 74 12. Valstybinė pavojingų atliekų tvarkymo programa ir jos įgyvendinimo priemonės Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 761 5.4. GYVENAMASIS BŪSTAS IR PATOGUMAI Raseinių r. sav. gyvenamasis fondas 2006 metais sudarė 1038,7 tūkst. m 2 naudingojo ploto ir, lyginant su 2005 m., praktiškai buvo nepakitęs (žr. 5.4.1. lentelę). Raseinių mieste 2006 m. sausio 1 d. gyvenamasis fondas sudarė 387,8 tūkst. m 2. Gyvenamųjų butų skaičius siekė 6419. Vieno ar dviejų butų gyvenamieji namai sudarė - 39 proc. visų Raseinių miesto gyvenamųjų butų skaičiaus. Raseinių mieste yra 79 vnt. 3-5 a. daugiabučiai namai, kuriuose yra 2441 butas, o jų plotas -126050 m 2. Vidutinis vieno ir dviejų butų gyvenamojo namo plotas Raseiniuose siekia 83,5 m 2. Raseinių r. sav. aprūpinimas gyvenamuoju plotu vienam gyventojui 23,7 m 2 ir buvo kiek didesnis nei vidutiniškai Kauno apskrityje (22,5 m 2 ) ir Lietuvoje (23,0 m 2 ). Gyventojų apsirūpinimas gyvenamuoju plotu 1000 gyventojų 2003 m buvo 396 butai, t.y. 23,6 kv.m. vienam gyventojui, 2006 m atitinkamai - 405 butai ir 24,5 kv.m. vienam gyventojui. Tai yra tiek pat, kiek visoje savivaldybėje. 5.4.1. lentelė. Kauno apskrities gyvenamasis fondas; tūkst. m 2 naudingojo ploto Gyvenamasis fondas Mieste Kaime 2005 2006 2005 2006 2005 2006 Kauno apskritis 15522,5 15570,4 10826,1 10867,2 4696,4 4703,2 Birštono sav. 153,8 154,1 83,6 83,7 70,2 70,4 Jonavos r. sav. 1124,7 1111,3 753,7 754,0 371 357,3 Kaišiadorių r. sav. 923,9 925,0 315,1 314,9 608,8 610,1 Kauno r. sav. 1957,7 1975,6 425,3 425,8 1532,4 1549,8 Kėdainių r. sav. 1562,5 1562,3 719,6 719,6 842,9 842,7 Prienų r. sav. 930,3 931,1 310,2 309,1 620,1 622,0 Raseinių r. sav. 1037,7 1038,7 386,7 387,8 651,0 650,9 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Analizuojant Raseinių r. sav. gyvenamojo fondo patogumus 2006 m. (5.4.2 lentelė) matyti, kad pagal visas gyvenamojo būsto patogumų rodiklius rajono savivaldybė žymiai atsilieka nuo Kauno apskrities ir daugumos kitų Kauno apskrities savivaldybių vidurkio. Ypač stipriai rajono savivaldybė atsilieka pagal gyvenamojo būsto aprūpinimu vandentiekiu (58,5 proc. gyventojų turi vandentiekį), kanalizacija (57,6 proc.). Centrinį šildymą turi 61,9 proc. būstų, vonią ar dušą 54,1 proc., o karštą vandenį tik 36,6 proc. būstų.

117 5.4.2 lentelė. Gyvenamojo fondo patogumai 2006 m. Vandentiekis Kanalizacija Centrinis šildymas Karštas vanduo Vonia dušas ar Dujos Elektrinės viryklės Kauno apskritis 82,2 81,2 82,1 59,7 79,9 81,2 7,2 Birštono sav. 64,0 63,9 76,2 48,5 63,8 91,1 1,6 Jonavos r. sav. 83,3 81,8 81,4 71,0 80,3 88,4 1,3 Kaišiadorių r. sav. 55,5 53,7 67,1 42,7 53,0 67,4 1,0 Kauno m. sav. 96,7 96,3 94,4 68,4 96,0 84,7 11,8 Kauno r. sav. 77,9 77,1 77,6 58,3 73,4 76,6 5,5 Kėdainių r. sav. 67,9 65,8 68,5 55,2 64,2 91,9 1,2 Prienų r. sav. 47,8 43,4 49,4 26,9 42,1 66,1 2,0 Raseinių r. sav. 58,5 57,6 61,9 36,6 54,1 63,6 1,6 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Gyvenamojo fondo patogumai Raseinių r. sav. labai netolygūs dideli skirtumai mieste ir kaime. Pavyzdžiui, tik 43,1 proc. rajono savivaldybės kaimo gyventojų turi vandentiekį, 47,1 proc. turi centrinį šildymą ir tik 13,4 proc. turi karštą vandenį. Reikia pažymėti, jog rajono savivaldybė neaprūpinama gamtinėmis dujomis. Raseinių miesto būsto struktūroje dominuoja vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai. Užimdami santykinai nedaug žemės ploto, jie yra dideli - šimtui miesto gyventojų tenka ganėtinai daug tokio tipo namų, o jų skaičius ir bendras plotas palyginti su daugiabučių, yra labai didelis. Daugiabučiai namai taip pat nėra maži, užima pakankamai daug žemės, tačiau jų skaičius ir bendras plotas palyginti su vieno ar dviejų butų gyvenamaisiais namais yra mažas, šimtui miesto gyventojų tenka labai mažai daugiabučių, o vienam gyventojui tenka santykinai nedaug tokio tipo namo ploto. Lyginamasis svoris viso gyvenamojo fondo struktūroje 2006 metais Raseinių mieste sudarė 37,3 proc. Galimybė keisti gyvenamojo fondo vidinę struktūrą yra plėtojant modernesnę ir kokybiškesnę daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamojo fondo dalį. 2006 metais rajono Savivaldybėje buvo pastatytas 21 gyvenamasis namas, kurių naudingas plotas 2667 m 2 (5.4.3 lentelė). 5.4.3 lentelė. Pastatyta gyvenamųjų namų Kauno apskrities savivaldybėse 2006 m. Iš viso Iš jų 1-2 butų namai namų skaičius butų skaičius naudingo jo ploto, m 2 vidutinis buto nau dingasis plotas,m 2 namų skaičius butų skaičius naudingojo ploto, m 2 Kauno apskritis 691 756 128541 170,0 690 698 123473 Kauno m. sav. 341 403 74441 184,7 340 345 69373 Birštono sav. 2 2 200 100,0 2 2 200 Jonavos r. sav. 38 38 5319 140,0 38 38 5319 Kaišiadorių r. sav. 20 20 2567 128,4 20 20 2567 Kauno r. sav. 204 207 35069 169,4 204 207 35069 Kėdainių r. sav. 27 27 3416 126,5 27 27 3416 Prienų r. sav. 38 38 4862 128,0 38 38 4862 Raseinių r. sav. 21 21 2667 127,0 21 21 2667 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m.

118 Raseinių r. sav. yra bene didžiausias Kauno apskrityje valstybės ir savivaldybės nuosavybės avarinis gyvenamasi fondas - 8,0 proc. nuo bendro gyvenamojo fondo naudingojo ploto. Daugiau avarinės būklės gyvenamojo būsto 2006 m. buvo tik Birštono savivaldybėje. 5.4.4 lentelė. Valstybės ir savivaldybių nuosavybės avarinis gyvenamasis fondas Kauno apskrities savivaldybėse 2006 m. Valstybės, savivaldybių Avarinis gyvenamasis fondas nuosavybės gyvenamasis fondas,m 2 naudingojo naudingo ploto, jame gyveno ploto m 2 žmonių Proc. Kauno apskritis 525408 31812 1867 6,1 Birštono sav. 4257 577 28 13,6 Jonavos r. sav. 44657 - - - Kaišiadorių r. sav. 20127 - - - Kauno r. sav. 64146 257 14 0,4 Kėdainių r. sav. 533177 1381 20 2,6 Prienų r. sav. 20457 540 19 2,6 Raseinių r. sav. 23731 1898 63 8,0 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m. Analizuojant poreikį socialiniam būstui pagal rajono Savivaldybės administracijos duomenis, 2008 m. sausio 1 d. rajono savivaldybėje buvo 176 šeimos ir asmenys, kuriems buvo reikalingas būstas. 5.4.5 lentelė. Raseinių r. sav. asmenų ir šeimų skaičius socialiniam būstui gauti 2008 m. sausio 1 d. Gyventojų socialinė grupė Šeimų arba asmenų skaičius 1. Jaunos šeimos 89 2. Šeimos auginančios tris ir daugiau vaikų (įvaikių) 17 3. Našlaičiai ir likusieji be tėvų globos asmenys 6 4. Neįgalieji 29 5. Asmenys ir šeimos įtraukti pagal bendrą sąrašą 33 6. Soc. būsto nuomininkai, turintys teisę pagerinti būsto sąlygas 2 Iš viso 176 Šaltinis: Raseinių r. sav. administracijos duomenys, 2008 m. 5.4.1. Inžinerinės infrastruktūros sektoriaus bei aplinkosaugos SSGG analizė Stiprybės Silpnybės Vienas tankiausių Kauno regione ir šalyje Bloga vietinės reikšmės kelių būklė rajono rajoninių kelių tinklas savivaldybėje. Gerai išvystyta elektros energijos perdavimo ir Kaimo vietovėse yra nedidelis procentas kelių skirstymo sistema, užtikrinant elektros su pagerinta danga; didelę dalį vietinio energijos poreikius visų rūšių vartotojams susisiekimo maršrutų sudaro labai prastos kokybės žvyrkeliai. Prasta vietinių kelių Centralizuota vandens tiekimo sistema naudojasi didesnioji rajono savivaldybės gyventojų dalis priežiūra, trūksta eismo reguliavimo prietaisų Rajono savivaldybė neturi gamtinių dujų tiekimo ir dujotiekio skirstomojo tinklo sistemų

119 Pertvarkoma šilumos ūkio sistema Daugelyje rajono savivaldybės kaimo gyvenviečių neišspręstas nuotekų valymas, esamų būklė prasta Gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro sąlygas vystyti fizinę ir inžinerinę infrastruktūrą Administracinė rajono Savivaldybė patirtis rengiant ir įgyvendinant investicinius infrastruktūros projektus Įgyvendinama Kauno regiono atliekų surinkimo sistema Galimybės Narystė ES sudarys galimybes pasinaudoti finansine ir technine pagalba infrastruktūros plėtrai rajono savivaldybėje Tarptautinių finansinių institucijų bei privataus kapitalo pritraukimas infrastruktūros plėtros srityje Geri administraciniai gebėjimai suteiks galimybes rengti ir įgyvendinti projektus infrastruktūros plėtros srityje. Elektros energijos linijų ir įrenginių galingumo atsarga leis vystyti pramonės šakas, imlias elektros energijai, objektų prijungimas pareikalaus palyginti nedidelių investicijų Pramonės plėtra skatins elektros energijos vartojimą bei gamtinių dujų poreikio atsiradimą Neefektyvus rajono savivaldybė vandens ūkis. Neišvystyti vandentiekio ir nuotekų tinklai: dalis kaimo gyvenviečių neprijungta prie viešojo vandens tiekimo tinklo ir kanalizacijos sistemų, pasenusios vandens ūkio gamybos ir perdavimo technologijos rajono savivaldybėje Neproduktyvus energijos naudojimas (maža pastatų šiluminė varža, neracionalios technologijos, šilumos tiekimo sistemos Nepakankamas rajono savivaldybė gyvenviečių gatvių apšvietimas Neišvystyti šilumos tinklai, bloga esamų šilumos tinklų būklė Bloga daugelio viešųjų pastatų energetinė būklė Nemaža kaimo ir dalis miestelių gyventojų vartoja negilius kastinius šulinius, užterštą nitratais vandenį Labai prasta gyvenamųjų būstų priežiūra rajono savivaldybėje, vangiai kuriamos daugiabučių namų bendrijos, nepritaikyta aplinka ir būstas neįgaliesiems Grėsmės Mažos rajono savivaldybės investicinės galimybės projektams (tarp jų ir struktūrinių fondų) finansuoti ir įgyvendinti, nėra aiški savivaldybių skolinimosi tvarka ir galimi limitai Nepakankami administraciniai gebėjimai (žema projektų kokybė ir įgyvendinimas) neleis pasinaudoti sanglaudos ir struktūrinių fondų finansavimo galimybėmis Turimų energetinių sistemų demontavimas dėl nepakankamo vartotojų kiekio Perėjimas prie ES taikomų aplinkosaugos normatyvų pareikalaus didelių kapitalo investicijų į aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą Vandens tiekimo įrenginių ir tinklų būklės spartus blogėjimas dėl nepakankamų investicijų, eksploatacinių išlaidų augimas Su ES parama bus galima įrengti modernias Vartotojų skaičiaus mažėjimas gali sąlygoti vandentiekio sistemas ir išplėsti jų tinklus komunalinių paslaugų dotavimo poreikį kaimo gyvenvietėse Turizmo paslaugų plėtra, augantys turistų srautai sąlygos ir viešosios infrastruktūros

120 plėtrą, grindžiamą finansavimu iš įvairių šaltinių (Savivaldybės bei paramos lėšos, privatus kapitalas) Įgyvendinami atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo projektai, diegiant šiems ištekliams naudoti naujas technologijas 5.4.2. Suderinamumas su nacionaliniais dokumentais Eil. Nr. Teisės aktas Atsakinga už teisės aktą institucija Teisės akto priėmimo data ir numeris 1. Valstybinė aplinkos apsaugos strategija Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. I-1550 2. Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategija Aplinkos ministerija 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. 484 3. Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija Aplinkos ministerija 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 615 4. Jungtinių tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo nacionalinė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 1236 strategija 5. Valstybinė miškų priešgaisrinės apsaugos programa Aplinkos ministerija 2002 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 91 6. Miškingumo didinimo programa Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 616/471 7. Miškų genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programa Aplinkos ministerija 2003 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 110 8. Privačių miškų savininkų švietimo, mokymo Aplinkos ministerija 2003 m. kovo 12 d. ir konsultavimo perspektyvinė programa 9. Lietuvos miškingumo didinimo programa Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos įsakymas Nr. 114 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 616/471 6. GAMTINĖ APLINKA 6.1 KRAŠTOVAIZDIS IR SAUGOMOS TERITORIJOS Raseinių r. sav. pasižymi unikalia gamtine aplinka. Rajono savivaldybės teritorija nusidriekia rytinėse Žemaičių aukštumos moreninėse lygumose ir prieledyninių ežerų lygumose, yra išraižyta upių ir upelių slėniais, kurių giliausias ir gražiausias - Dubysos. Rajono savivaldybės teritorijoje vyrauja lengvi ir vidutiniai priemoliai - šiaurinėje dalyje, ir sunkūs priemoliai bei moliai - pietinėje. Dažniausia sutinkamas dirvožemio tipas - velėniniai jauriniai. Jie vidutinio našumo, išplauti, rūgštūs. Norint padidinti jų derlingumą, juos reikia kalkinti, tręšti. Raseinių r. sav. yra ir durpių, žvyro, smėlio ir molio telkinių. Rajono savivaldybės kraštovaizdį galima apibrėžti kaip išskirtinį Lietuvoje. Jis pasižymi subtiliu kontrastu tarp plačių, mažai apaugusių želdynais erdvių - lygumų, ir žaismingo reljefo, jaukaus mastelio upelių ir ypač Dubysos upės slėnių, apaugusių miškais ir gojeliais, inkrustuotų piliakalniais. Sunku surasti daugiau tokių arealų Lietuvoje, kur dar nesuardyta kraštovaizdžio ir turtingos, gilios istorijos objektų darna. Kadangi rajono savivaldybė priklauso vidutinių platumų klimato zonai, todėl vyrauja pereinamasis klimatas iš jūrinio į žemyninį. Vyraujantys vėjai pučia iš vakarų, pietvakarių, šiaures

121 vakarų. Vidutinė sausio mėn. temperatūra yra 5,0-5,5 C, vidutinė liepos mėn. temperatūra yra +16,5 - +17,0 C, vidutinis saulėtų dienų skaičius yra 50 55, vidutinis metinis vėjo greitis yra 4,0-4,5 m/s. Didžiausias kritulių kiekis rajono Savivaldybėje iškrenta šiltuoju metų laikotarpius, vidutiniškai 650 mm per metus. Pastovi sniego danga susidaro 75-80 dienų per metus, jos vidutinis storis būna 15-20 cm. Mažai kalvotas reljefas ir gana derlingos žemės lėmė tai, kad dabar Raseinių r. sav. yra vienas iš labiausiai sukultūrintų Lietuvoje. Pelkės užima tik 1,4 % teritorijos, o nusausinta 64,1 % ploto. Didesnių pelkių rajone jau nėra. Natūralios gamtos rajono savivaldybėje išliko labai mažai. Didesnę rūšių įvairovė išliko miškuose ir jų pakraščiuose, užpelkėjusiuose upių slėniuose, natūralių pievų ploteliuose, pelkutėse. Rajono savivaldybė priklauso Nemuno baseinui, tačiau būtina paminėti šias svarbias hidrografinio tinklo ypatybes: Nemuną rajono savivaldybės vandenys pasiekia per tris pagrindines upes: Dubysą (146 km ilgio), Mituvą (102 km ilgio) ir Jūrą (177 km ilgio). Į pastarąją įteka rajono savivaldybės pietvakarių dalies upeliai Šešuvis ir Šaltuona. Rajono savivaldybės baseiną ryškiai padalina Dubysos upė, kurios dešinysis krantas turi tankų upelių hidrografinį tinklą su nutekėjimu vakarų kryptim į Mituvą, Šaltuoną ir Šešuvį, o kairysis krantas išvagotas nuostabaus grožio, neilgų, iš šiaurinės rajono savivaldybės dalies atitekančių į Dubysą upelių, tokių kaip Milžtė, Žyzdrė, Liolinga, Sandrava, Luknė, Mūkė, Vaškutė, Upytė, Kirkšnovė, Palonas, Gynėvė ir kiti. Šių upelių baseinas yra labiausiai pažeidžiamas ekologinės pusiausvyros atžvilgiu, jautriausios dirvos vandenų taršai. Čia būtina atsisakyti stambių žemės ūkio objektų, tokių kaip kiaulių, galvijų, paukščių auginimo kompleksai, didelių žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių, sandėlių talpyklų, išvystytų logistikos centrų. Tam geriau tiktų Žemaičių plento (autostrados) zona, žinoma, išskyrus Blinstrubiškių saugomą zoną su Alsos ir Upės tvenkiniais ir gamtinio karkaso elementais. Saugomos teritorijos Raseinių r. sav. gamtinės vertybės saugomos penkiuose valstybiniuose ir penkiuose Dubysos regioninio parko gamtiniuose draustiniuose (6.1.1 pav.). Šie draustiniai yra konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos. Savivaldybės įsteigtų draustinių rajono savivaldybėje nėra.

122 6 6.1.1 pav. Raseinių r. savivaldybės saugomų teritorijų schema (Objektų pavadinimai yra 6.1.1 lentelėje) Šaltinis: Raseinių r. savivaldybės bendrasis planas, 2007 m. Raiškus Šešuvio slėnio kraštovaizdis saugomas valstybiniame Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje (6.1.1 lentelė, 6.1.1 pav. objektas Nr.1). Natūralių miškų fragmentai, natūralios ir mažai pakeistos šlaitų pievos lemia turtingą augalijos bei gyvūnijos pasaulį. Molavėnų-Graužų piliakalnio šlaitų liepynuose auga gojinės miglės, plačialapiai katilėliai, miškiniai vikiai, varpotosios juodžolės, peri vidutiniai margieji geniai. Draustinio pievose ir pamiškėse gana gausios vyriškųjų gegužraibių, baltijinių gegūnių, žalsvažiedžių balandžių augavietės. Šešuvyje gyvena ūdros. Gilaus Balčios žemupio bei vidurupio slėnio apsaugai įsteigtas Balčios hidrografinis draustinis (6.1.1 lentelė, 6.1.1 pav. objektas Nr.3). Jis apima sraunų Balčios upelio slėnį, jo intakus ir paupio miškus. Čia yra išlikusių natūralių miškų, pievų fragmentų. Švariame ir srauniame Balčios vandenyje gyvena ūdros. Žemaičių prieškalvėms būdingų apskalautų moreninių gūbrių sališkų liekanų apsaugai įsteigtas Jūkainių geomorfologinis draustinis (6.1.1 lentelė, 6.1.1 pav. objektas Nr.2). Savitos Jūkainių miško plačialapių ir mišriųjų miškų bendrijos. Gamtiniu požiūriu vertingi išlikę senų ąžuolynų fragmentai, užpelkėję upelių slėniai. Dubysos ichtiologiniame draustinyje saugomos žiobrių nerštavietės (6.1.1 lentelė, 6.1.1 pav. objektas Nr.5). Dubysoje taip pat aptinkamos ir Baltijos lašišos, šlakiai, o stačiuose krantuose gana gausiai peri tulžiai. Raseinių r. sav. yra tik maža dalis gretimame Radviliškio rajone esančio Praviršulio tyrelio botaninio zoologinio draustinio, įsteigto retų rūšių augalų, žvėrių ir paukščių apsaugai (6.1.1 lentelė, 6.1.1 pav. objektas Nr.4). Tačiau gamtiniu požiūriu ne mažiau vertingi pelkės pakraščiai, nepatenkantys į draustinio teritoriją. Ypač didelė botaninė vertybė yra Tendžiogalos pelkė.