EUROPOS KOMITETUI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

EUROPOS KOMITETUI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ES direktyvų 91/629/EEB 4 Straipsnio ir 91/630/EEB 4 Straipsnio nuostatų (gyvūnų gerovės reikalavimai jų auginimo ir laikymo vietose) įgyvendinimo pasekmių įvertinimas 2002.03.23. Baigiamoji ataskaita Vykdytojas: dr.doc.albina Aniulienė Lietuvos veterinarijos akademija

TURINYS 1. SANTRAUKA...3 2. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS...3 3. ANALIZUOJAMŲ TEISĖS AKTŲ APIBŪDINIMAS, TIKSLAS IR LAUKIAMAS REZULTATAS: 3.1. TEISĖS AKTŲ PAVADINIMAI... 6 3.2. DIREKTYVŲ TIKSLAI IR REIKALAVIMAI...6 3.3. PROBLEMOS ESMĖ... 7 3.4. TEISINĖ BAZĖ......8 3.5. TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMAS, KONTROLĖ IR BŪSIMAS PERŽIŪRĖJIMAS...9 3.6. RIZIKOS ĮVERTINIMAS......11 4. ALTERNATYVOS...14 5. DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMO PASEKMIŲ VERTINIMAS: 18 5.1. ADMINISTRACINĖS PASEKMĖS...18 5.2. BIUDŽETINĖS PASEKMĖS...19 6. POVEIKIS ŪKIAMS, LAIKANTIEMS KIAULES BEI VERŠELIUS: 25 6.1. KIAULIŲ IR VERŠELIŲ LAIKYMO SĄLYGŲ VERTINIMO REZULTATAI...25 6.2. EKOLOGINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMAS...30 6.3. KIAULIŲ IR VERŠELIŲ LAIKYMO IR AUGINIMO DIREKTYVOS REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR KAŠTAI...30 6.4. ATSKIRŲ DIREKTYVOS PUNKTŲ NEATITIKIMŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS IR KAŠTAI...31 6.5. POVEIKIS GYVULININKYSTEI IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ GAMYBAI...35 6.6. NETIESIOGINĖS ŠIŲ TEISĖS AKTŲ DIEGIMO PASEKMĖS VERSLO ĮMONĖMS...37 6.7. SOCIALINĖS PASEKMĖS...38 7. VERŠELIŲ FERMOS PRITAIKYMO GEROVĖS REIKALAVIMAMS APTARIMAS...39 8. TEISĖS AKTŲ POVEIKIO Į RINKĄ, SOCIALINĘ PADĖTĮ PROGNOZĖS BEI NAUDA...40 9. LĖŠŲ ŠALTINIAI...44 10. PRIEDAI...50 2

1. S A N T R A U K A Darbo tikslas buvo atlikti Tarybos direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB nuostatų dėl gyvūnų gerovės minimalių standartų jų auginimo ir laikymo vietose įgyvendinimo pasekmių analizę. Tyrimo metu buvo atlikti šie darbai: Išanalizuoti teisės aktai parengti pagal šias direktyvas Lietuvoje, įvertinta jų atitiktis. Susipažinta su kiaulių ir veršelių laikymo taisyklių vykdymo kontrole ir taikomomis sankcijomis pažeidus šias taisykles. Įvertinta, kaip gyvulių augintojai laikosi šių taisyklių ir su kokiomis problemomis jie susiduria jas įgyvendindami. Paskaičiuoti reikalingi kaštai rekonstrukcijai atlikti kiaulių ir veršelių ūkiuose. Nustatytas šėrimo, girdymo, mėšlo šalinimo modernizacijos lygis Lietuvos ūkiuose. Įvertintas socialinės pasekmės, poveikis vartotojams, gyvulininkystės vystymui, kitoms verslo grupėms, jeigu neatitinkančius reikalavimams ūkius reikėtų likviduoti. Pravesti interviu su suinteresuotomis institucijomis, ekspertais, visuomeninėmis organizacijomis. Įvertinta teisės aktų nauda. Analizuojant ir skaičiuojant ekonomines ir socialines pasekmes buvo remiamasi šiomis sąlygomis: Ūkių vertinimai gyvūnų gerovės atžvilgiu buvo atlikti 2001-2002 metais. Fermų rekonstrukcijos kaštai paskaičiuoti vadovaujantis 2002 metų statybinių medžiagų ir fermų įrangos kainomis. Socialinės pasekmės paskaičiuotos vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Darbo sutarties įstatymu. 2. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS. 1. Direktyvų 91/630/EEB ir 91/629/EEB įgyvendinimas Lietuvoje turės pozityvų poveikį: gyvuliai bus laikomi prisilaikant gyvūnų gerovės reikalavimų, pagerės jų sveikatingumas, bus užtikrinta kokybiškesnė, saugesnė gyvūninės žaliavos ir produktų gamyba. Tai turės didelės įtakos vienodų konkurencijos sąlygų sudarymui vidaus ir užsienio rinkoje, nekils kliūčių gyvulių ir jų produktų eksportui. Direktyvų reikalavimų įgyvendinimas pareikalaus visuomenės gilesnio gyvūnų gerovės reikšmės supratimo. 2. Pagal direktyvas 91/630/EEB ir 91/629/EEB Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos tarnyba paruošė ir 1998 m. gruodžio 31 d. Įsakymu Nr. 4-359 patvirtino Kiaulių laikymo taisyklės ir įsakymu Nr. 4-360 Veršelių laikymo taisyklės. Nauja šių taisyklių redakcija išleista VMVT 2000.12.22.d. Įsakymu Nr. 387 Dėl Veršelių ir Kiaulių laikymo taisyklių išdėstymo nauja redakcija (Žin., 2000, Nr. 110-3562). Reikalavimai taikomi ūkiams (fermoms), kuriuose laikoma daugiau kaip 5 kiaulės arba 4 paršavedės su paršeliais, ir ūkiams, kuriuose laikoma daugiau nei 5 veršeliai. Manome, kad reikėtų patikslinti Kiaulių laikymo taisykles reikia papildyti naujai priimtų Tarybos direktyvų 2001/88/EB ir 2001/93/EB, reglamentuojančių kiaulių laikymą nuostatomis. 3

3. Perkeliamų ES teisės normų dėl kiaulių ir veršelių gerovės užtikrinimo jų laikymo ir auginimo vietose priežiūrą LR Vyriausybės nutarimu įpareigota vykdyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šios institucijos veterinarijos gydytojai inspektoriai yra visiškai kompetentingi vertinti ūkių atitikimą keliamiems gyvulių gerovės reikalavimams, be to jie atlieka ir švietėjišką darbą. Manome, kad kitokių administracinių struktūrų keitimo nereikia. Valstybinių institucijų funkcijų dubliavimosi nėra. 4.Gyvulių augintojams, laiku nepašalinusiems gyvūnų gerovės trūkumų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai taiko administracines, pinigines nuobaudas, gyvulių ar produkcijos realizavimo bei gyvūnų laikymo uždraudimą, o atskirais atvejais ir gyvulių konfiskavimą bei priverstinį paskerdimą. Preliminariais VMVT tikrinimo duomenimis apie 15 % ūkių neatitinka gyvūnų gerovės reikalavimų. VMVT yra pasirengusi baigti inspektuoti visus veršelių ir kiaulių ūkius, o neatitinkančius reikalavimų - identifikuoti. 5. Daugelyje ūkių užtikrinama minimali gyvūnų gerovė, gyvulių sergamumas ir gaištamumas nedidelis (vienas iš gerovės rodiklių). Apie 10 % ūkių yra įdiegę pažangiausias gyvulių auginimo technologijas. Atlikus atrankinį ūkių tyrimą nustatyta, kad 22 % kiaulių ūkių ir 18 % veršelių ūkių reikalinga rekonstrukcija. Rekonstrukcijos kaštai kiaulių ūkiuose sudarytų 32,4, o veršelių ūkiuose 7,3 milijonus litų. Papildomų kaštų reikėtų ūkių modernizavimui, tokiu būdu galima būtų pasiekti ilgalaikį gyvūnų gerovės užtikrinimą. Kiaulių ūkiai vidutiniškai gali skirti 20 %, o veršelių ūkiai 24,5 % savų lėšų. Kiaulių ūkiai fermų rekonstrukciją savo lėšomis atliktų per 5 metus, o veršelių ūkiai per 4 metus. 6. Teisės aktų nuostatos nėra proporcingos keliamiems tikslams, nors šiuo metu nesukelia žymių apribojimų verslui. Atsižvelgiant į skirtingą ekonominį ES ir Lietuvos išsivystymo lygį tokių pačių normų taikymas pažeidžia proporcingumo principą. Teisės aktų įgyvendinimas sukels socialines pasekmes kaime, nes trumpalaikiai gali padidėti nedarbas, jeigu rekonstruotini ūkiai negalės skirti reikiamų lėšų reikalavimų įgyvendinimui. Mūsų paskaičiavimais dėl 5360 kiaulių ūkių likvidavimo darbo netektų 37520 žmonių, o dėl 1047 veršelių ūkių 3141 žmonių. 7.Didelį poveikį gyvulininkystės vystymui ir laikymo sąlygų gerinimui turėtų užsienio investicijos. Sudarius sąlygas užsienio investuotojų veiklai Lietuvos žemės ūkyje, būtų sukurtos žymiai geresnės sąlygos prisitaikyti prie ES normų, kadangi šitaip būtų išspręstas kapitalo trūkumas Lietuvoje. 8. Gyvulių augintojai turi šalinti gyvūnų laikymo reikalavimų trūkumus; rengdami verslo planus, į juos turi įtraukti ir gyvūnų gerovės įgyvendinimui reikalingas priemones bei lėšas. Papildomų lėšų jie gali ieškoti SAPARD programoje, kurios vienas iš tikslų yra: produkcijos gamybos perorientavimo skatinimas, įgyvendinant Europos Sąjungos higienos, sanitarijos, gyvulių gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus, bei nacionalinės paramos programose, kurių tikslai nors ir netiesiogiai, bet siejasi su gyvūnų gerbūvio užtikrinimu. Konsultacijas šiais klausimais teikia Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Žemės ūkio rūmai. Paramos gavimo sąlygos ir reikalingi dokumentai skelbiami internete. 9. Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmai, turėtų plačiau vystyti gyvulių augintojų mokymą, švietimą, teikti rekomendacijas gyvulininkystės vystymo klausimais, orientuoti juos pagal suplanuotą žemės ūkio politiką ir strategiją, ir tokiu būdu padėti įsisavinti ES siūlomų fondų lėšas. 10. Direktyvų, reglamentuojančių veršelių ir kiaulių laikymo įgyvendinimą, ir apskritai 4

gyvūnų gerovę teisinė bazė ir administracinės priemonės yra pakankamai gerai suformuotos ir įdiegtos. Lietuvos Seimui reikėtų ratifikuoti žemės ūkio gyvulių apsaugos Europos konvenciją, bei kitas gyvūnų gerovės konvencijas. 11. Reikėtų įsteigti TAIEX siūlomą Gyvūnų Gerovės Tarybą, kurios pagrindinė funkcija būtų apjungti ir koordinuoti veiksmus susijusius su gyvūnų gerove tarp suinteresuotų valstybinių institucijų, gyvulių augintojų, perdirbėjų bei visuomenės. Pasiūlyta ją steigti prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Ji galėtų būti dalinai nevyriausybinė organizacija, bet iš biudžeto turėtų būti finansuojama dalis jos išlaidų. Steigiant ją reikėtų atsižvelgti į kitų ES šalių ir kandidačių patirtį. 12. Manytume, kad ūkininkams, kurie augina gyvulius senuose rekonstruotinuose tvartuose reikėtų suteikti nuolaidų iki jie rekonstruos savo ūkius. Visi rekonstruoti ūkiai arba nauji ūkiai pradedantys veiklą turi atitikti gerovės reikalavimus. Tokią tvarką galėtų numatyti kompetentinga institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 13. Atliekant minėtų ES direktyvų ekonominių ir socialinių pasekmių studijas nebuvo paskaičiuoti kai kurie kaštai respublikos mastu, nes mūsų šalies ūkiai labai įvairūs pagal jų dydį, auginimo technologijas, tvartų statybos laiką, atitikimą keliamiems reikalavimams. Be to, trūksta tikslių statistinių duomenų apie respublikos ūkius, ypač kiaulininkystės srityje. 5

3. ANALIZUOJAMŲ TEISĖS AKTŲ APIBŪDINIMAS, TIKSLAS IR LAUKIAMAS REZULTATAS 3.1.TEISĖS AKTŲ PAVADINIMAI Tarybos direktyva 91/629/EEB minimalūs veršelių apsaugos standartai. Paskelbta 1991 m. lapkričio 19 d.official Journal of the European Communities. Tarybos direktyva 91/630/EEB minimalūs kiaulių apsaugos standartai. Paskelbta 1991m. lapkričio 19 d. Oficial Journal of the European Communities. Lietuvoje jie įgyvendinami kaip ACQUIS dalis. Pagal šias direktyvas paruoštos kiaulių ir veršelių laikymo taisyklės. 3.2.DIREKTYVŲ TIKSLAI IR REIKALAVIMAI Tikslai: Užtikrinti kiaulių ir veršelių gerovę, jų auginimo ir laikymo metu, ir nustatyti vienodus (minimalius) gerovės standartus Bendrijoje. Išvengti bet kokio žiauraus elgesio su gyvuliais. Sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas (atsižvelgiant į praktinius gamybos metodus ir gyvulių gerovę). Priešingu atveju, šalių įstatymuose nevienodai traktuojama gyvulių apsauga sudaro sunkumų vieningos rinkos funkcionavimui. Visuomenę aprūpinti kokybiškais maisto produktais per gyvūnų gerovės užtikrinimą. Reikalavimai: Direktyva 91/630/EEB nustato minimalius veislinių ir penimų kiaulių gerovės reikalavimus. Direktyva 91/629/EEB minimalius veršelių gerovės reikalavimus jų laikymo metu. Reikalavimai taikomi ūkiams (fermoms), kuriuose laikoma daugiau kaip 5 kiaulės arba 4 paršavedės su paršeliais, ir ūkiams, kuriuose laikoma daugiau nei 5 veršeliai. Svarbiausi reikalavimai skirti kiaulėms ir veršeliams: 1. Patalpos: pastai ir įrengimai iš nekenksmingų medžiagų; reikalingas plotas vienam gyvuliui; reikalavimai laikant individualiai ir grupėmis; nelaikyti nuolat tamsoje; grindys neslidžios, tvirtos, lygios; gyvulys gali laisvai atsigulti, atsistoti, ilsėtis, patenkinti savo prigimtinius poreikius; tinkamas mikroklimatas. 2.Pašarai: pašaruose turi būti pakankamas kiekis geležies (laikant veršelius); šviežias geriamas vanduo visą laiką; pašarą visi gyvuliai turi gauti vienu metu. 6

3.Rišimas: iš esmės veršeliai neturi būti rišami; draudžiama rišti paršelius. Direktyvoje nurodyti specialieji reikalavimai, laikant kuilius, paršavedes, kiaulaites bei paršelius. 3.3. PROBLEMOS ESMĖ: Šiuo metu dalis gyvulių augintojų nevykdo gerovės reikalavimų, nurodytų Tarybos direktyvoje 91/630/EEB ir Tarybos direktyvoje 91/629/EEB. Tvartai neatitinka mikroklimato reikalavimų: oro cirkuliacijos, dulkių kiekio, temperatūros, santykinės oro drėgmės. Šėrimo, girdymo, mėšlo šalinimo sistemos kai kuriuose ūkiuose yra pasenusios, kiaulių gardai, grindys neatitinka keliamų reikalavimų. Tinkamam tvartų mikroklimatui, gyvulių laikymo vietoms įrengti reikalingos investicijos. Gyvuliai laikomi tokiose sąlygose dažniau serga, susižaloja, gaišta, patiria stresą. Lietuvos kiaulių ir veršelių ūkiams yra aktualios direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB nuostatos, nurodytos 1 lentelėje: 1. Mikroklimato (oro cirkuliacijos, dulkių kiekio, temperatūros, santykinės oro drėgmės) užtikrinimas, bei dirbtinės ventiliacijos sistemos naudojimo reikalavimai. 2. 2. Tinkamų gardų, grindų, guoliaviečių įrengimas. Guoliaviečių problema egzistuoja visoje Europoje. 3. Šėrimo ir girdymo sistemų, mėšlo bei srutų šalinimo įrenginių renovacija. 4. Kenksmingų medžiagų, esančių tvartų konstrukcijose, darančių poveikį aplinkai, pašalinimas. Kiti direktyvos punktai nesunkiai įgyvendinami ir nereikalauja didelių investicijų. Lentelė 1. Pagrindiniai reikalavimai, kurių nesilaiko gyvulių augintojai Veršelių ūkiai 1.Netinkamas apšvietimas 2.Netinkamos izoliavimo patalpos sergantiems 3.Netinkami gardai 4.Nėra šviestuvo veršeliams apžiūrėti 5.Netinkamos šėrimo ir girdymo sistemos 6.Netinkama ventiliacija 7.Pastato konstrukcijose yra kenksmingų medžiagų 8.Nešvarūs nedezinfekuojami tvartai loviai,įrengimai Kiaulių ūkiai 1.Netinkama izoliavimo patalpa sergančioms kiaulėms 2.Netinkamos šėrimo ir girdymo sistemos 3.Netinkamas apšvietimas 4.Netinkama ventiliacija 5.Netinkami gardai 6.Nėra šviestuvo 7.Pastato rekonstrukcijose yra kenksmingų medžiagų 8.Netinkamas grindų plotas vienam gyvuliui 7

3.4. TEISINĖ BAZĖ Šiuo metu galiojantys teisės aktai ir kiti normatyviniai dokumentai, apimantys kiaulių ir veršelių gerovės klausimus: 1. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymas. 1997m. lapkričio 6d. Nr.VIII-500. (Žin., 1997, Nr. 108-2728) Šio įstatymo 4 straipsnis nurodo, kad gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnams. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parengtos, atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus. 11 straipsnis Gyvūnų apsauga teigia, kad kiekvienas gyvūnas laikomas, šeriamas ir prižiūrimas, gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo, įrengimais. Šie straipsniai apibrėžia tik bendrus reikalavimus auginant ir laikant gyvūnus. 2. Kiaulių laikymo taisyklės patvirtintos VVT direktoriaus 1998m.gruodžio 31d. įsakymu Nr.4-359. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 3, 4, 11 straipsniais, ir ES taikomi reikalavimai kiaulių augintojams, nurodyti Tarybos direktyvoje 91/630/EEB pilnai perkelti į nacionalinę teisę (taisykles). Reikalavimai fermoms išdėstyti direktyvos 1, 3, 4 straipsniuose ir jos priede. Kituose straipsniuose nurodytos nuolaidos ir reikalavimai pereinamajame periode, kuris buvo suteiktas šalims narėms, reikalavimų priežiūra ir Komisijos veikla šiuo klausimu. Nacionalinėse taisyklėse nuolaidų kiaulių augintojams ir pereinamojo laikotarpio nenumatyta. Kiaulių laikymo taisykles reikia papildyti naujai priimtų Tarybos direktyvų 2001/88/EB ir 2001/93/EB, reglamentuojančių kiaulių laikymą, nuostatomis. 3.Veršelių laikymo taisyklės patvirtintos VVT direktoriaus 1998m.gruodžio 31d. įsakymu Nr.4-359. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 3, 4, 11 straipsniais, ir ES taikomai reikalavimai, nurodyti Tarybos direktyvoje 91/629/EEB pilnai perkelti nacionalinę teisę (taisykles). Reikalavimai fermoms išdėstyti direktyvos 1, 3, 4 straipsniuose ir jos priede. Kituose straipsniuose nurodytos nuolaidos ir reikalavimai pereinamajame periode, kuris buvo suteiktas šalims narėms, reikalavimų priežiūra ir Komisijos veikla šiuo klausimu. Nacionalinėse taisyklėse nuolaidų veršelių augintojams ir pereinamojo laikotarpio nenumatyta. 4. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas. 1991m. gruodžio 17d. Nr.1-2110 (Žin., 1992, Nr.215, pakeistas ir papildytas LR Seimo 1999m. spalio 7d. įsakymu Nr.VIII-1350. (Žin., 1999, Nr.90-2639). Šio įstatymo 6 straipsnis 13 punktas nurodo, kad Valstybinė veterinarija vykdo galvijų, kiaulių, arklių, avių,ožkų,triušių, kailinių žvėrelių, paukščių ir laboratoriniams bandymams auginamų gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę. 5. LR Vyriausybės 1999 03 23 nutarimas Nr.325 (Žin., 1999, Nr.28-808) Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo įgyvendinimo. 6. Dėl veršelių ir kiaulių laikymo taisyklių išdėstymo nauja redakcija VMVT direktoriaus įsakymas Nr.110. 2000 gruodžio 28d. (Žin., 2000, Nr.110). 7. LR dar neratifikuota žemės ūkio gyvulių apsaugos Europos konvencija, kaip ir kitos gyvūnų apsaugos konvencijos. 8

3.5. TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMAS, PRIEŽIŪRA, KONTROLĖ IR BŪSIMAS PERŽIŪRĖJIMAS. 1.Teisės akto įsigaliojimo tvarka ir terminai. Veršelių laikymo taisyklės ir Kiaulių laikymo taisyklės oficialiai įsigaliojo nuo jų paskelbimo Valstybės žiniose. Teisės aktų įsigaliojimas sukėlė papildomus kaštus: administracinius; kaulių ir veršelių ūkių pritaikymo taisyklėms kaštus; LR administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo kaštus; LR Baudžiamojo kodekso papildymo kaštus. 3.5.1. Gyvūnų gerovės įstatymo ir teisės aktų priežiūra. LR Vyriausybės 1999m. kovo 23 d. Nutarimas Nr.325 Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įgyvendinimo (Žin.1999, Nr.28-808) nurodo vykdyti LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo priežiūrą institucijoms nurodytoms (2 priedas). Nutarimo trečias punktas nurodo VVT vykdyti šio įstatymo priežiūrą ūkinės paskirties gyvūnų (galvijų, kiaulių, arklių, avių, ožkų, triušių, kailinių žvėrelių, paukščių) ir laboratoriniams bandymams auginamų gyvūnų laikymą ir naudojimą. Nutarimo ketvirtame punkte nurodoma rekomenduoti visuomeninėmis gyvūnų globos organizacijoms vykdyti minėto įstatymo visuomeninę priežiūrą. Savivaldybių policija įstatymų numatytais atvejais turi skirti darbuotojams nurodytų institucijų pareigūnams vykdyti minėto įstatymo priežiūros funkcijas. Šiuo nutarimu institucijos įpareigojamos vykdyti ir įstatymą lydinčių teisės aktų vykdymą, tuo pačiu - kiaulių ir veršelių laikymo taisykles. Šiuo metu gyvūnų gerovei teisės aktų tame skaičiuje ir kiaulių bei veršelių laikymo taisyklių reikalavimų pagal direktyvas 91/629/EEB ir 91/630/EEB vykdymą kontroliuoja valstybiniai veterinarijos gydytojai - inspektoriai, atsakingi už gyvūnų gerovę, priklausantys Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurie yra visuose Lietuvos rajonuose ir penkiuose didžiausiuose miestuose, bei Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje. Dabartiniu metu iš viso jų yra 51. Šių specialistų funkcijos-organizuoti gyvūnų gerovės darbą, kontroliuoti įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų įgyvendinimą, tvarkyti atitinkamus statistinius duomenis, analizuoti piliečių skundus, bei juos konsultuoti gyvūnų gerovės pažeidimų klausimais, aktyviai bendradarbiauti su žiniasklaida, propaguojant gyvūnų gerovę ir globą. 2000 metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų gerovės inspektoriai dalyvavo dvidešimtyje ES ir kitų lektorių organizuotose atitinkamuose apmokymuose.patys gyvūnų gerovės inspektoriai organizavo 80 apmokymų,kuriuose dalyvavo daugiau kaip 2000 suinteresuotų piliečių. 3.5.2. Sankcijos pažeidus taisykles. Kiaulių laikymo taisyklių 31 punkte ir veršelių laikymo taisyklių 19 punkte apibrėžiama atsakomybė pažeidus taisykles ir nurodoma, kad veršelių ir kiaulių laikymo taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ir juridiniai asmenys yra traukiami atsakomybėn Lietuvos respublikos nustatyta tvarka. LR gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnis numato skubaus teisminio nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Teismas gavęs šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų ieškininį pareiškimą, kad dėl 9

savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia žūtis, per tris darbo dienas priima sprendimą dėl gyvūno (gyvūnų) likimo. Teismas nusprendęs paimti gyvūną iš savininko, nustato, kad sprendimas būtų skubiai įvykdytas. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas XLIV skyrius. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei. 310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais.tas, kas žiauriai elgiasi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnai žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Administracinis teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 2001, Nr. 99-3522) Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 110, 241 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. 110 straipsnis.gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamose vietovėse taisyklių pažeidimas. Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 200lt. Tokia pat veikla sukėlusi grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei užtraukia baudą nuo 200 iki 400 lt. Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyta veika.padaryta asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo 200 iki 600 lt. Šio straipsnio pirmoje dalyje numatyta veika, padariusi žalos asmens sveikatai užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 lt. Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių registravimo gyvenamose vietovėse taisyklių pažeidimas, padaręs žalos asmens sveikatai ar turtui, padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 lt. 3 straipsnis. Valstybinės veterinarinės priežiūros organai nagrinėja šio kodekso 109, 110 straipsniuose 166 straipsnyje (dėl veterinarijos reikalavimų pažeidimo) numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Reikia pabrėžti, kad gyvūnų gerovės teisės aktų vykdymo teisinę pusę dar kai kur reikėtų tobulinti, nes, pritaikant sankcijas, kartais susiduriama su problema, ypač kai reikia atimti gyvūnus iš blogai juos laikančių savininkų. Nenumatyta procedūra, kur talpinti atimamus gyvulius, kas juos turi prižiūrėti ir kt. Numatyta, kad priežiūrą vykdantis pareigūnas gali įeiti į patalpas kur laikomi gyvūnai, bet jam nesuteikta teisė atidaryti tas patalpas t.y. turi būti apibrėžtos šio veiksmo sąlygos. Nors teisės aktų vykdymo priežiūros sistema veikia, tačiau dėl kai kurių ūkių blogos 10

finansinės būklės jie negali užtikrinti reikalavimų, kurių įgyvendinimui reikia lėšų. Todėl baudų uždėjimas dar labiau smukdo tokio ūkio būklę. Griežtesnio požiūrio reikalaujama įgyvendinant tuos reikalavimų punktus, kurių įgyvendinimui nereikia didelių investicijų, ir yra gal būt apsileidimo, nenoro ar nesupratimo pasekmė. Valstybiniai veterinarijos gydytojai inspektoriai surašo įspėjimą arba taiko piniginę baudą pagal surašytą patikrinimo aktą už gyvūnų gerovės pažeidimą. Dabartiniu metu nuobaudos už gyvūnų gerovės taisyklių nesilaikymą taikomos labai įvairios ir priklauso nuo pažeidimo masto, dažnumo ir įspėjimo ignoravimo. Praktikoje dažniausiai surašomas įspėjimas, o vėliau, nepašalinus per nustatytą laiką trūkumų, taikomos administracinės piniginės nuobaudos, gyvulių ar produkcijos realizavimo bei gyvulių laikymo uždraudimas, o atskirais atvejais ir gyvulių konfiskavimas bei priverstinis paskerdimas. Išlygų dėl normų nesilaikymo teisės aktuose nėra. 3.5.3. Teisės aktų peržiūrėjimas LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu 2000m. gruodžio 22 d.nr.387 Dėl veršelių ir kiaulių laikymo taisyklių išdėstymo nauja redakcija minėtos taisyklės išdėstytos nauja redakcija, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000m. gegužės 4 d. nutarimu Nr.505 Dėl rinkos priežiūros institucijos reorganizavimo Valstybinė veterinarijos tarnyba buvo reorganizuota į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (Žin., 2000, Nr.110-3562). Reikėtų patikslinti Veršelių laikymo taisyklių 6 punktą, kuriame nurodoma, kad pastatas turi būti šildomas. Lietuvoje ir kitose šalyse, ypač Skandinavijos, diegiamas šaltas galvijų (veršelių) laikymas, todėl ši nuostata prieštarauja auginimo būdo pasirinkimui. Šiuose teisės aktuose neapibrėžti tikslūs mikroklimato parametrai. Daugelis valstybių šalia tokių aktų turi rekomendacijas, kuriose yra nurodyti detalūs mikroklimato ir kiti parametrai, kurių ūkininkai privalo laikytis, nors tokios rekomendacijos ir neturi teisinio patvirtinimo. Teisės aktų peržiūrėjimas vyks, jeigu mokslo bus įrodyta naudojamų gyvulių auginimo technologijų trūkumai. Idealių gyvulininkystės vystymo technologijų ir gyvulių laikymo standartų pasaulyje dar nėra. Teoriškai galima sukurti ir aukščiausio lygio standartus, bet sunku juos įgyvendinti, praktiškai dėl brangumo ir žmonių nusistatymo (gyvuliai negali gyventi geriau už žmones). 3.6. RIZIKOS ĮVERTINIMAS. Netinkamas veršelių ir kiaulių laikymas yra blogos sveikatos, negaunamos produkcijos priežastis. Jei neužtikrinami reikiami jų fiziologijos ir elgesio poreikiai: iš tokių gyvulių gaunama gyvulininkystės žaliava yra nekokybiška iš jos sunku gauti kokybišką, saugų produktą. Tokie produktai neturėtų būti pateikiami vartotojui. Gyvuliai, kurie auginami veislei, reprodukcijai blogose laikymo sąlygose gali tapti nevislūs, gaunami maži lizdai, gimę gyvuliai būna silpni, negyvybingi, dažnai sergantys, didesnis jų gaištamumas. Gyvuliai laikomi tokiose sąlygose dažniau serga, susižaloja, gaišta, patiria stresą. Didelę įtaką veršelių elgsenai ir sveikatai turi tinkamas grindų plotas. Jie turi judėti, kad vystytųsi kaulai, sausgyslės, raumenys. Eksperimentais įrodyta, kad veršiai labiau aktyvūs, mažiau guli, greičiau sunaudoja maisto medžiagas, kai jie laikomi didesniuose garduose, nei mažuose. (Jensen, 2000, Morison ir Prokop 1983, Andersen ir Invartsen 1991). Pakankamai didelė erdvė reikalinga karvėms, kad išvengti jų agresyvumo pasireiškimo ir streso. Gyvuliai laikomi ant kietų ir slidžių grindų dažniau susižeidžia (Reiland ir kt. 1978), jiems padažnėja širdies darbas ir išsiskiria daugiau streso hormonų (Beneke 1985, Muller ir kt. 1986). Veršeliai yra socialūs gyvuliai. 1-2 sav. amžiaus veršeliai turi stiprią motyvaciją bendrauti 11

su kitais veršeliais, todėl turi būti laikomi grupėmis, gardo sienelės turi būti neaklinos kaip to reikalauja direktyva. Laikomi grupėmis veršeliai būna mažiau baikštūs, negu laikomi izoliuotai po vieną (Veissier ir kt. 1994, Jensen ir kt. 1997). Tyrimais nustatyta, kad laikomi individualiai po vieną veršeliai 17 proc. laiko praleidžia laižydami patys save arba laižydami ir grauždami gardo strypą, tik 3 proc. veršeliai, kurie laikomi su motina ganykloje ir 10 proc. laikomi garde, kuris gausiai pakreiktas šiaudais (Warriss P.D. 2000). Neigiamą poveikį gyvūnams daro ir labai skurdi aplinka, atsiranda jų elgesio pakitimai, kaip stereotipinis elgesys, agresyvumas, uodegų kramtymas, sulėtėja augimas, todėl iš gyvulių mažiau gaunama produkcijos, (nors didelė produkcija ne visuomet yra geros gerovės atspindys). Mūsų duomenys (Lentelė 20) parodė, kad kuo mažesnį procentą reikalavimų išpildo ūkis, tuo priesvoriai yra mažesni. Uodegos graužimas paplitęs paršelių fermose, kai jie laikomi skurdžioje aplinkoje, ankštuose garduose, anksti atjunkomi. Kiaulininkystės fermose siekiant šios ydos išvengti vos kelių dienų paršeliams šalinamos uodegos. Taip stengiamasi išvengti nuostolių, susidarančių dėl paršų gydymo ir kritimų, kai išsivysto sukramtytų uodegų uždegimai ir sepsis (kraujo užkrėtimas). Šiuo atveju problema sprendžiama ciniškai: Nėra uodegos - nėra problemos (Trainys K., 2000). Pagal BO Algeras (2000) stresą gyvuliams gali sukelti: varžymasis dėl maisto, vandens, guoliavietės; gyvulių pergrupavimas: naujų gyvulių atvežimas, senų išvežimas; per maža ar per didelė stimuliacija: triukšmas, šviesa, dulkės, skurdi aplinka; pastovios priežiūros procedūros: šėrimas, melžimas, mėšlo šalinimas, veisimas, kastracija; transportavimas ir skerdimas: pakrovimas ir iškrovimas, vežimas, vibracija, izoliavimas, svaiginimas. Streso poveikyje kinta mėsos kokybė: galvijiena tampa sausa, kieta, tamsi (DFD); kiauliena, kalakutiena - pilka, minkšta, vandeninga (PSE) (Atkinson S, 2000). DFD mėsa estetiškai nepriimtina vartotojui, nes tamsi, lipni, specifinio kvapo, joje greičiau dauginasi bakterijos, todėl vienas iš didžiausių ekonominių defektų yra tai, kad sutrumpėja tokios mėsos realizavimo laikas, ji yra netinkama pakavimui vakuume. PSE mėsa netinka perdirbimui į virtas dešras, greičiau genda, verdant labai susitraukia. DFD ir PSE mėsos ph skiriasi nuo normalios (1 grafikas), ir tai turi didelę reikšmę mėsos brandinimo procesams. Pagal Tarrant,(1988); Eldridge, (1988) tokie mėsos pasikeitimai vystosi ilgo streso metu, padidėjus aplinkos temperatūrai, ilgai transportuojant, sumaišius kiaulių grupes ir kt. 1 grafikas 12

Viena iš gyvulių gerovės dalių yra fizinė jų sveikata. Blogai prižiūrint gyvulius kyla daug sveikatos problemų. Pagal Bo Algers (2000) vidutiniškai Švedijoje melžiamos karvės laikomos 2,6 laktacijas, o po to brokuojamos. Pagrindinės ligos yra: mažas vaisingumas, mastitai 21 proc. galūnių ligos 11 proc., acetonemija 3 proc. Penimoms kiaulėms būdingi šie susirgimai: pleuritai 6,4 proc. pneumonija 7,9 proc. askaridozė 3,9 proc. Panašios problemos yra ir mūsų ūkiuose. Plaučių ligų atsiradimui didelę reikšmę turi tvarto mikroklimatas: amoniakas, dulkių kiekis, kitos toksinės medžiagos. Tyrimais nustatyta, kad sveiko veršelio plaučiuose randama apie 150 mikroorganizmų, o laikant juos blogai vėdinamose patalpose mikroorganizmų kiekis padidėja iki 400,000 (Jones, 1983). Lentelė Nr.2 Aplinkos sąlygų įtaka kiaulių užsikrėtimui patogeniniais mikroorganizmais Vidurkis Min Max Dulkių lygis mg/m 3 viso 2.11 0.49 0.04 0.01 9.46 1.87 NH 3 CO 2 8.7 1381 2.0 200 21.0 2800 Bakterijų iš viso *10 5 /CFU/M 3 20.2 0.15 171 Gram neigiamos bakterijos CFU/M 3 582 0 4347 Grybai *10 7 CFU/M 3 2.96 0 68.2 Endotoksinai Eu/M 3 38 1.0 240 Lentelės duomenys rodo, kuo didesnis tvarto oro dulkėtumas, amoniako ir CO2 kiekis, tuo daugiau jame randama įvairiausių mikroorganizmų. Didelę įtaką gyvulių augimui, reprodukcinės savybėms, net gaištamumui turi žmogaus elgesys su gyvuliais. Daugelio autorių atlikti tyrimai parodė labai įdomius rezultatus (Lentelė 3). Lentelė Nr. 3. Švelnaus ir grubaus žmogaus elgesio įtaka kiaulių produktyvumui (įvairių autorių duomenys) Autoriai Produkcija Švelnus elgesys Grubus elgesys Dryden and Seabrook Priesvoriai 0.205 a 0.192 a (1986) 0-4 sav., kg/dieną Hemsworth ir kt.(1987a) Priesvoriai 0.456 a 0.404 a 7-13 sav., kg/dieną Gonyou ir kt.(1986) Priesvoriai 0.897 a 0.837 a 8-18 sav., kg/dieną Hemsworth ir Priesvoriai 0.656 a 0.641 b Barnett(1991) 8-18 sav., kg/dieną, nuo 15kg ir 10 sav. Hemsworth ir kt.(1981a) Priesvoriai 0.709 a 0.669 a 11-22 sav., kg/dieną Hemsworth ir kt.(1986a) Apvaisinimo % 88 a 33 a 13

63 a 53 a Hemsworth ir kt.(1986a) Kuilių sėklidžių dydis,cm 2 Hemsworth ir kt.(1986a) Lytinis subrendimas, dienomis 161 b 193 b Searbrook(1991) Paršeliai gimė gyvi, 10.1 a 9.3 a skaič. Searbrook(1991) Paršelių 11.1 a 15.2 a gaištamumas,per 3 sav., % Rushen ir kt.(1997) Pieno primilžis, % 10% daugiau Hemsworth ir kt.(1996) Priesvoriai nuo 63 kg 0.97 0.94 per 4 sav., kg/dieną a=p< 0.05 b=p<0.01 Būtina įvertinti ir moralinę šių reikalavimų pusę. 1987 m. Amsterdame buvo pasirašytas ES šalių pasitarimo protokolas. Jame pažymėta, kad gyvuliai yra Dievo kūriniai ir todėl šventi (saint beings), o ne tik maisto ir pramonės žaliava. Įdiegus šiuos reikalavimus būtų sudarytos sąlygos tinkam rinkos mechanizmo funkcionavimui, bei vykdyti tarptautinius šalies įsipareigojimus. 4. ALTERNATYVOS 1. Suteikti nuolaidų gyvulių augintojams, laikantiems gyvulius senuose rekonstruotinuose tvartuose direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB įgyvendinimui, suteikti papildomą materialinę pagalbą ūkiams ir organizuoti kompaniją per visuomenės informavimo priemones, informuojant publiką apie netinkamą gyvulių auginimą ir laikymą ir iš jų gaunamą nesaugią produkciją. 2. Netaikyti nuolaidų gyvulių augintojams direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB įgyvendinimui, suteikti materialinę pagalbą ūkiams modernizuoti ir tuo būdu užtikrinti ilgalaikį gyvūnų gerovės užtikrinimą. Taikant pirmą alternatyvą, būtų išvengta ekonominių ir socialinių pasekmių kylančių dėl reikalavimų nevykdymo. Dar prieš pritaikant šį laikotarpį, gyvulių augintojai turėtų apsispręsti ar sieks reikalavimų vykdymo ar atsisakys auginti gyvulius. Iš kitos pusės ši alternatyva iš dalies pažeidžia dokumento nustatytą moralinę pusę, nes negali būti nuostatos, kad gyvūną galima netinkamai laikyti arba kankinti iki tam tikro laiko. Nuolaidų taikymas suteiktų galimybę laipsniškai pašalinti trūkumus fermose, priklausomai nuo gaunamų lėšų investicijoms. Pagal pirminius apklausos duomenis ūkininkai galėtų investuoti tik 20 25 % savo lėšų, vadinasi kitų lėšų ieškoti valstybės biudžete ir ES fonduose bei kitose programose. Šiame laikotarpyje turėtų būti parengti tinkami priemonių planai reikalavimams įgyvendinti, pasitelkiant žemės ūkio konsultavimo tarnybas ir kitų institucijų specialistus.taikant nuolaidas gyvulių augintojams turi būti reikalaujama laikinų alternatyvių būdų esamoms problemoms įgyvendinti (jei neatitinka gardo dydis mažinti jame gyvulių skaičių ir kt.). Neturėtų būti reikalaujama daug lėšų ar laiko, jeigu problemos kyla dėl darbuotojų nesupratimo, patirties ar žinių trūkumo ar aplaidumo. Už tokius nusižengimus turi būti taikomos nuobaudos. Įgyvendinus šią alternatyvą daugiau gyvulių augintojų galėtų konkuruoti įvairių šalių rinkose, mažiau būtų likviduota fermų, atleista darbuotojų. Vartotojai palaipsniui gautų vis kokybiškesnį sveikesnį maistą. Lietuvos ūkininkai, kurie neužtikrina gerovės reikalavimų mano, kad savo pastangomis direktyvų reikalavimus galėtų įgyvendinti kiaulių fermose per 6-10 metų, tuo tarpu gavus 14

papildomų lėšų per 1 3 metus. Pagal nacionalinės žemės ūkio plėtros strategijos planą iki 2006 metų bus remiami 300 mėsinėje gyvulininkystėje specializuotų ūkių ir 60 perspektyvių kiaulių ūkių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įsipareigoja iki 2002.05.01 patikrinti visus ūkius gyvūnų gerovės atžvilgiu ir išanalizuoti gautus duomenis. Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) yra pasirašiusi Eurogrupės ir kitų gyvūnų gerovės organizacijų rezoliucijoje (1priedas) kaip ir daugelis kitų valstybių kandidačių visuomeninių organizacijų. Konferencijoje buvo suprasta, kad daugelis valstybių kandidačių turi ribotas lėšas ir patirtį, kurių neužtenka gyvūnų gerovės įstatymų vykdymui užtikrinti. Pabrėžta, kad PHARE ir SAPARD fondai turėtų skirti pakankamai lėšų tobulinti gyvūnų gerovės standartams ir apmokyti žmones. Antroji šios alternatyvos pusė visuomenės švietimas gyvūnų gerovės klausimais yra efektyvi moraline prasme, bet tik iš dalies ekonomine. Apklausos duomenys parodė, kad dalis žmonių gali mokėti brangiau už kokybiškesni, saugesnį produktą. Visuomenės spaudimas ir reikalavimai gyvulių augintojams dalinai priverstų ieškoti įvairesnių būdų problemai išspręsti, nes kaimo žmonės labiau linkę reaguoti į kritiką. Visuomenės švietimą gyvūnų globos klausimais atlieka žiniasklaida, gyvūnų gerovės veterinarijos gydytojai, visuomeninės organizacijos. Antroji alternatyva netaikyti nuolaidų gyvulių augintojams direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB įgyvendinimui. Gyvulininkystė Lietuvoje turi senas tradicijas, todėl direktyvų įgyvendinimo sąlygos yra pakankamai neblogos. Daugelyje ūkių užtikrinama minimali gyvūnų gerovė, gyvulių sergamumas ir gaištamumas nedidelis (vienas iš gerovės rodiklių). Mūsų tyrimo duomenimis 22 % kiaulių ir 18 % veršelių ūkių reikalinga rekonstrukcija. Apie 10 proc. ūkių yra įdiegę pažangiausias gyvulių auginimo technologijas. Papildomų kaštų reikėtų ūkių modernizavimui, užtikrinant ilgalaikę gyvūnų gerovę. Gyvulių augintojai turi šalinti gyvūnų laikymo reikalavimų trūkumus, rengdami planus, į juos turi įtraukti ir gyvūnų gerovės įgyvendinimui reikalingas priemones bei lėšas. Ši alternatyva sukels didesnes socialines ekonomines pasekmes, nes negalintys užtikrinti reikalavimų ūkininkai bus priversti likviduoti savo gyvulius, todėl ūkiai neužaugins kiaulių ir veršelių; bus atleista dalis darbuotojų, nuostolių gali patirti: gyvūninės žaliavos perdirbimo įmonės; paslaugas teikiančios organizacijos, firmos (vet. gydytojai, farmacinės firmos) pašarų gyvuliams gamintojai. Taikant nuolaidas gyvulių augintojams, laikantiems gyvulius senuose rekonstruotinuose tvartuose reikėtų numatyti kokių reikalavimų gyvulių augintojas negali pažeisti šiame laikotarpyje (pav. reikalingo ploto vienam gyvuliui ir kt.). Naujai pastatytiems ir statomiems ūkiams (fermoms) nuolaidos neturėtų būti taikomos. Tokią tvarką galėtų numatyti Kompetentinga institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Dalis ūkininkų, nors ir per labai trumpą laikotarpį, sukauptų lėšų reikalavimams įgyvendinti ir būtų išvengta socialinių, ekonominių pasekmių. Mokslininkų duomenimis didesnio pelno siekimui Lietuvos ūkiuose trukdo ir tokie faktoriai: smulkiuosiuose ūkininkų ūkiuose vyrauja ekstensyvus penėjimas, silpnas veislinis darbas, penėjimo laikas santykinai ilgas, kiaulienoje didelis riebalų kiekis, tai sąlygoja aukštą kiaulienos savikainą ir mažą jos konkurenciškumą ES rinkoje. Kiaulių veislynuose ir kompleksuose naudojamos modernesnės technologijos, tačiau vyrauja rankų darbas, tvartų, šėrimo įranga bei technologijos su retomis išimtimis pasenusios, nesukurta pašarų gamybos bei ruošimo bazė, neįdiegta specializacija. Penėjimo laikotarpis 2 3 mėn. ilgesnis negu ES pramoninėje kiaulininkystėje. Lietuvos ūkiuose daugiausia auginamos neproduktyvios, lėtai augančios kiaulių veislės. 15

Manoma, kad susiformavus vieningai ES rinkai didžioji dalis dabartinės kokybės kiaulienos (jei nepasikeis padėtis) bus išstumta iš Lietuvos rinkos, ją pakeis pigesnė, liesesnė kiauliena iš kitų valstybių. Kaip papildomas alternatyvas galima būtų pasiūlyti: *ekologinės gyvulininkystės vystymą; *diegti šaltą galvijų laikymą. Įvairių šalių vyriausybių atstovai pripažino, kad ekologinis žemės ūkis yra ateities ūkio Europoje modelis ir šiam žemės ūkio sektoriui turi būti skiriamas didelis dėmesys bei parama. Nors dabartiniu metu ekologiški produktai užima 1 5 proc., prognozuojama, kad artimiausiu metu jie užims iki 20 proc. visos pasaulinės maisto produktų rinkos. Lentelė 4. Intensyvios ir ekologinės kiaulienos gamybos charakteristikos Intensyvi gamyba Ekologinė gamyba Ekologinė gamyba iki 2005 m. nuo 2005 m. Savikaina,DK/kg 9.80 17.20 20.40 Padidėjimas palyginus 0 75 108 su chemizuota,% Gyvasis svoris,kg 76 76.5 76.5 Šaltinis: V.M.Rutkovienė. Ekologinė gyvulininkystė Lietuvoje: situacija ir perspektyvos. LŽŪU, 2000. Lietuvoje kol kas nėra patikimų duomenų apie ekologiškų produktų gamybos pelningumą. Esant palankiausioms sąlygoms ekologinis ūkininkavimas turėtų būti pelningas, o esant mažiau palankioms (mažesnio našumo žemės ir kt.) sąlygoms, daugeliu atveju užtikrintų minimalias pajamas ir nebūtų nuostolingas. Ekologinių ūkių skaičius Lietuvoje auga. 2000 m. buvo sertifikuota 230 ūkių, iš kurių 30 ūkių sertifikavo ekologiškų gyvulininkystės produktų gamybą. Sertifikuotus ekologinių ūkių plotus apima 0.14 % bendrojo žemės ūkio naudmenų ploto. Vidutinis ekologinio ūkio dydis - 20ha. Didžiausia ekologinės gyvulininkystės produktų dalį sudaro pienas 91 proc., jautiena 4 proc. Ekologinės gyvulininkystės plėtrą riboja tai, kad šiuo metu nėra nei vienos sertifikuotos gyvulininkystės ekologiškų produktų perdirbimo įmonės ir pagaminta produkcija realizuojama kaip įprastinė. Nuo 1997m. valstybė teikia paramą ekologiškai ūkininkaujantiems, jiems mokamos tiesioginės išmokos. Ekologinė žemės ūkio produktų gamyba Lietuvoje yra potenciali galimybė ūkių konkurencingumui ir produktų eksportui didinti. Lietuvoje pradėtas taikyti šaltas galvijų (veršelių) laikymas. Ši galvijų laikymo technologija galėtų būti pasiūlyta tiems ūkiams, kurie šio metu neatitinka gyvūnų gerovės reikalavimų pagal daugelį direktyvos punktų ir kuriems iš esmės reikia perstatyti tvartus. Šaltam galvijų laikymui statomi tvartai yra lengvų konstrukcijų ir jų pastatymo kaina yra daug mažesnė negu kapitalinio tipo tvartų. Tyrimai atlikti 1999 m. lapkričio 2000 m. balandžio mėnesį, Šilutės rajono žemės ūkio kooperatyvo Lumpėnų Rambynas šaltoje karvidėje ir LVA Mokomojo ūkio Muniškių kapitalinio tipo karvidėje. 16

Lentelė 5. Šalto tipo ir kapitalinio tipo karvidžių mikroklimato parametrai: Mikroklimato parametrai Oro temperatūra, 0 C Santykinis drėgnumas, % Oro judėjimo greitis, m/s Apšvietimas, lx Karvidė 1999 1999 2000 2000 2000 2000 X± S v 11 12 01 02 03 04 Lumpėnų 3,6 1,1 0,46 8,5 9,5 16,6 6,49±2,59 Muniškių 10,0 9,5 11,4 13,9 11,9 22,0 13,13±1,89 Lumpėnų 92,0 92,0 86,0 86,0 73,3 76,6 84,32±3,18 Muniškių 73,3 10,8 78,0 79,8 60,4 57,2 71,62±4,21 Lumpėnų 0,048 0,048 0,048 0,12 0,60 0,21 0,17±0,08 Muniškių 0,17 0,13 0,12 0,15 0,11 0,11 0,13±0,009 Lumpėnų 32,0 37,0 36,0 35,0 64,6 61,0 44,27±5,91 CO 2 koncentracija,% Muniškių 13,8 22,6 10,0 27,7 28,0 33,3 22,57±3,67 Lumpėnų 0,048 0,082 0,093 0,083 0,078 0,095 0,07±0,006 Muniškių 0,11 0,19 0,19 0,13 0,41 0,18 0,20±0,04 NH 3 Lumpėnų 2,0 1,6 1,3 2,0 1,3 6,3 2,41±0,78 koncentracija, ppm Muniškių 4,0 10,6 5,3 13,0 2,3 4,6 6,63±1,71 Dulkių kiekis, Lumpėnų 1,60 1,75 1,51 2,17 2,53 2,58 2,02±0,19 mg/m 3 Muniškių 4,54 4,65 4,75 5,30 2,56 2,70 4,08±0,47 Mikroorganizmų Lumpėnų 49758 69060 46551 44347 20492 30336 43420±6844 kiekis 1 m 3 oro Muniškių 10875 56898 10095 74447 53140 52541 74460± 4 9 10200 Mikroskopinių Lumpėnų: 9605 3521 2752 3041 3217 2080 4036±1132 grybų kiekis 1 m 3 oro: Čapeko terpėje Sabūro 4370 3395 3542 3842 3682 3521 3725±143,2 terpėje Muniškių: Čapeko terpėje 24032 15109 8060 7844 6564 8645 11710±2754 Sabūro terpėje 13805 11312 17274 5924 12007 6784 11180±1748 Šios lentelės duomenys rodo, kad lengvų konstrukcijų higieniniai sanitariniai oro rodikliai yra geresni. Vertindami bendrą karvių sveikatą nešaltu 1999 metų žiemojimo laikotarpiu lengvų konstrukcijų tvartuose nenustatytas neigiamas šalčio poveikis. Tačiau, šių tyrimų dar nepakanka, kad būtų galima teigti, jog šaltas galvijų laikymas pasiteisina mūsų respublikoje. Turėtų būti atliekami tolesni tyrimai ir, žinoma, tam turėtų būti skiriama lėšų. 17

5. DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMO PASEKMIŲ ĮVERTINIMAS 5.1. Administracinės pasekmės. Patvirtinus gyvūnų globos įstatymą ir poįstatyminius aktus, veikiančioje Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įvykdyti pertvarkymai t.y. išplėstos jos funkcijos. 1999 m.sausio mėn. buvo įsteigta nauja pareigybė veterinarijos gydytojai gyvūnų gerovei, nuo 2001 m. jie tapo veterinarijos gydytojais inspektoriais. Šiuo metu dirba 51 gyvūnų gerovės inspektorius:po vieną kiekvienoje apskrities, rajono, miesto Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, bei Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje. Du vyriausieji veterinarijos gydytojai, kuruojantys gyvūnų gerovę dirba VMVT. 2000m. lapkričio 30d. Briuselyje vyko Techninės paramos ir informacijos biuro (TAIEX) organizuotas seminaras Gyvūnų gerovės tarybų kūrimas ir funkcionavimas šalyse kandidatėse. Išnagrinėję pateiktus gyvūnų gerovės tarybų pavyzdžius bei suprasdami vis didėjančią gyvūnų gerovės reikšmę ES šalyse-narėse, bei šalyse kandidatėse, seminaro dalyviai priėmė šią rezoliuciją: 1. Toliau vystyti ir skatinti žinių apie gyvūnų gerovę perdavimą visuomenei. 2.Strategijos vystymui kartu su suinteresuotais partneriais (vyriausybėmis, gyvūnų gerovės organizacijomis, pramonės šakomis) šalyse kandidatėse įsteigti gyvūnų gerovės tarybas. 2. Šalių kandidačių vyriausybėms siūluti inicijuoti gyvūnų gerovės tarybų steigimą. 3. Vyriausybėms sudaryti reikiamas sąlygas, įskaitant finansines, tarybų funkcionavimą. 4. Tarybų egzistavimą įteisinti teisės aktais. 5. Gyvūnų gerovės tarybas laikyti patariamuoju atitinkamos ministerijos vienetu. 6.Tarybų patarimus viešinti. 7.Į Tarybų sudėtį įtrauktu struktūrų, kurioms skiriami patarimai, atstovus. Tarybos nariais pakviesti dalyvauti nacionalinės gyvūnų globos organizacijos atstovus. Atsižvelgus į Europos Sąjungoje vis didėjančią gyvūnų gerovės apsaugos reikšmę, bei į priimtą rezoliuciją, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip kompetentinga institucija, siūlo steigti gyvūnų gerovės tarybą. 2001m. būtų sukurta visa teisinė bazė šios tarybos funkcionavimui, o nuo 2002m. šios tarybos veikla ir penki jos nariai būtų finansuojami iš valstybės biudžeto, iš viso tarybos veikloje dalyvaujant 15 narių. Ši taryba ir būtų iš dalies nevyriausybinė organizacija, nes jos darbe dalyvautų daug specialistų visuomeniniais pagrindais, bet dalis išlaidų vis dėlto turėtų būti dengiama iš biudžeto. Lėšos, reikalingos Tarybai funkcionuoti, nurodytos 8 lentelėje. Kitose šalyse šios tarybos organizuotos taip: Žemės ūkio gyvulių gerovės taryba Didžiojoje Britanijoje nepriklausoma konsultacinė organizacija, kuri buvo Vyriausybės įsteigta 1979 m. Ši Taryba užsiima žemės ūkio gyvulių gerove ūkiuose, prekyvietėse, transportavimo ir skerdimo metu. Šios Tarybos tikslas konsultuoti žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministrą apie reikalingus gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. Taryba sudaryta iš 23 narių, kurie atstovauja įvairioms valstybinėms įstaigoms, universitetams, visuomeninėms gyvūnų globos organizacijoms bei pramonininkams. Žemės ūkio gyvulių gerovės tarybos veikla bei 4 tarybos sekretoriato darbuotojų alga yra finansuojama iš Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerijos biudžeto. Gyvūnų gerovės taryba Belgijoje buvo įsteigta 1989 m. kaip patariamasis organas žemės ūkio ministrui. Ją sudaro 14 narių iš įvairių valstybinių ir mokslo institucijų, visuomeninių gyvūnų globos ir pramonininkų organizacijų. Nors ši Taryba buvo įsteigta prieš vienuolika metų, tačiau tik nuo 1997 m. jos veikla pradėta finansuoti iš biudžeto. Gyvūnų gerovės konsultacinė taryba Vengrijoje įsteigta visai neseniai tik 1999 m. spalio mėn. žemės ūkio ir regioninės plėtros ministro įsakymu, kuriuo patvirtinta ir jos sudėtis. Tarybą sudaro 21 mokslo įstaigų, valstybinių, pramonės organizacijų atstovas. Šios 18

tarybos tikslai platinti informaciją apie gyvūnų gerovės reikšmę ir vaidmenį bei teikti patarimus žemės ūkio ministrui ar Vyriausybei, gyvūnų globos organizacijoms. Tarybos veikla finansuojama iš Žemės ūkio ir regioninės plėtros ministerijos biudžeto. Manytume, kad reikėtų sustiprinti Kaimo reikalų departamentų apskrityse ir rajonų žemės ūkio skyrių funkcijas, nes apklausos duomenys parodė, kad daugelis apskričių neturi aiškios žemės ūkio politikos ir strategijos. Didesnę pagalbą reikėtų suteikti Žemės ūkio konsultavimo tarnyboms, kurios šiuo metu tiesiogiai konsultuoja ūkininkus gyvulių šėrimo, priežiūros, veisimo technologijų klausimais, ruošia gyvulių šėrimo, reprodukcijos, gyvulių žiemojimo bei ganiavos tvarkymo planus,įvertina pastatus naujoms technologijoms pritaikyti. Šiame etape labai svarbus mokymas: *ūkininkų, auginančių kiaules ir galvijus, ir darbuotojų, dirbančių gyvulininkystėje; *valdininkų, atsakingų už žemės ūkį; *privačių veterinarijos gydytojų, konsultantų, perdirbamos pramonės darbuotojų; *visuomenės; *ekologinės policijos. Svarbus yra ūkininkų mokymas. Pagal gautus apklausos duomenis 99 % kiaulių ir veršelių augintojų pažymėjo darbuotojų apmokymo poreikį. Ūkininko ūkyje dirbančių darbuotojų apmokymas turėtų vykti dar pirmame etape, kad jie suprastų jiems keliamus reikalavimus ir būdus kaip juos įgyvendinti, laiku pasinaudoti finansine pagalba iš ES ir kitų fondų. Galima daryti prielaidą, kad menkas ūkininkų apmokymas yra SAPARD lėšų nepakankamo įsisavinimo priežastis. Vėlesniais laikotarpiais (metais) galima būtų įtraukti daugiau darbuotojų iš kiekvieno kiaulių ir veršelių ūkio. Labai reikalinga užsienio specialistų pagalba, nes teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę Lietuva neturėjo (tarybiniais metais), todėl trūksta žinių ir patyrimo. TAIEX ir RSPCA organizavo keletą kursų gyvūnų gerovės inspektoriams, bet to dar nepakanka. Kadangi gyvūnų gerovė yra nauja veterinarijos veiklos sritis, todėl reikalingas studentų apmokymas aukštojoje mokykloje. Veterinarijos fakulteto studentų mokymui gyvūnų gerovės klausimais reikėtų skirti ne mažesnį kaip 60 valandų kursą. Trumpiausiu laikotarpiu turėtų būti atliekamas pirminis mokymas ūkininkų, veterinarijos gydytojų inspektorių, valdininkų. Vidutiniu laikotarpiu turėtų būti taikomos tęstinis mokymas, žinių atnaujinimas, taip pat gyvūnų gerovės tarybos funkcijų plėtimas, bei mokymas kitų specialybių darbuotojų, susijusių su gyvūnais, gyvūnine žaliava. Visuomenė švietimas jau vyksta ir turėtų būti tęsiamas. 5.2. Biudžetinės pasekmės Išplėtus Valstybinės maisto ir veterinarijos funkcijas, padidėjo biudžetinės išlaidos gyvūnų gerovės įstatymų ir teisės aktų įgyvendinimui ir priežiūrai. Papildomai buvo įdarbinti 54 veterinarijos gydytojai inspektoriai. Šiuo metu dirba 51. 19

Lentelė 6. Lėšos skiriamos veterinarijos gydytojų inspektorių išlaikymui, tame skaičiuje ir VMVT dirbančių vyr. vet. gydytojų, atsakingų už gyvūnų gerovę, per metus : Rodikliai Lėšos tūkst.lt/per metus 51 gyvūnų gerovės inspektorius Darbo užmokestis 765 (51*12*1250) Soc. draudimas 237,2 Kitos išlaidos (kanc. prekės, transportas, elektra, šildymas) 131 Iš viso: 1133 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos buhalterijos paskaičiavimai. Veterinarijos gydytojai inspektoriai, atsakingi už gyvūnų gerovę apie 50 proc. darbo laiko skiria kiaulių ir galvijų ūkių inspektavimui. Reikia pabrėžti, kad skiriamų lėšų veterinarijos gydytojams inspektoriams nepakanka, ir todėl jie negali dažnai inspektuoti ūkius, šviesti ūkininkus bei visuomenę. Jie net neturi specialios uniformos. Lentelė 7. Reikalingos minimalios papildomos lėšos veterinarijos gydytojams inspektoriams, atsakingiems už gyvūnų gerovę. Priemonės Lėšos Lt. Kompiuteris 3000 Video, foto 2000 Kitos išlaidos 1200 Automobilis 10000 Iš viso: 810 000 (16,2*51) Lentelė 8. Lėšos reikalingos Gyvūnų Gerovės Tarybai įsteigti ir funkcionuoti. Rodikliai Numatyta įdarbinti 5 darbuotojus Atlyginimai Soc. draudimas Kompiuteriai Automobilis Video, foto Lėšos, lt 120 tūkst./per metus 37,2 tūkst./per metus 15 tūkst. 30 tūkst. 10 tūkst. 20