LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA Audrius Mikalauskas PERDEGIMO SINDROMAS TARP LIETUVOS ANESTEZIOLOGŲ REANIMATOLOGŲ Daktaro disertacija Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata (09B) Kaunas, 2018 1

Disertacija rengta 2013 2018 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje. Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata 09B). Konsultantai: prof. dr. Andrius Macas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, medicina 06B); prof. habil. dr. Edmundas Širvinskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, medicina 06B). Disertacija ginama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto visuomenės sveikatos mokslo krypties taryboje: Pirmininkas prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata 09B). Nariai: prof. dr. Žilvinas Endzinas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, medicina 06B); prof. dr. Nida Žemaitienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata 09B); prof. dr. Rimantas Stukas (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata 09B); doc. dr. Anita Villeruša (Rygos Stradinio universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata 09B). Disertacija ginama viešame visuomenės sveikatos mokslo krypties tarybos posėdyje 2018 m. rugpjūčio 22 d. 15 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos konferencijų salėje. Disertacijos gynimo vieta: Eiveniu g. 2, LT-50161 Kaunas, Lietuva. 2

LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY Audrius Mikalauskas BURNOUT AMONG LITHUANIAN ANESTHETISTS AND INTENSIVE CARE PHYSICIANS Doctoral Dissertation Biomedical Sciences, Public Health (09B) Kaunas, 2018 3

Dissertation has been prepared at the Department of Cardiac, Thoracic and Vascular Surgery of Lithuanian University of Health Sciences during the period of 2013 2018. Scientific Supervisor Prof. Dr. Habil. Žilvinas Padaiga (Lithuanian University of Health Sciences, Biomedical Sciences, Public Health 09B). Consultants: Prof. Dr. Andrius Macas (Lithuanian University of Health Sciences, Biomedical Sciences, Medicine 06B); Prof. Dr. Habil. Edmundas Širvinskas (Lithuanian University of Health Sciences, Biomedical Sciences, Medicine 06B). Dissertation is defended at the Public Health Research Council of the Lithuanian University of Health Sciences. Chairperson Prof. Dr. Habil. Abdonas Tamošiūnas (Lithuanian University of Health Sciences, Biomedical Sciences, Public Health 09B). Members: Prof. Dr. Žilvinas Endzinas (Lithuanian University of Health Sciences, Biomedical Sciences, Medicine 06B); Prof. Dr. Nida Žemaitienė (Lithuanian University of Health Sciences, Biomedical Sciences, Public Health 09B); Prof. Dr. Rimantas Stukas (Vilnius University, Biomedical Sciences, Public Health 09B); Assoc. Prof. Dr. Anita Villeruša (Rīga Stradiņš University, Biomedical Sciences, Public Health 09B). Dissertation will be defended during the open session of Public Health Research Council of Lithuanian University of Health Sciences on the 22 nd of August, 2018 at 3 p. m. in Conference Hall of the Department of Cardiac, Thoracic and Vascular Surgery of Lithuanian University of Health Sciences. Address: Eivenių g. 2, LT-50161, Kaunas, Lithuania. 4

TURINYS SANTRUMPOS... 7 ĮVADAS... 8 Darbo aktualumas... 8 Darbo mokslinis naujumas... 9 Darbo praktinė reikšmė... 9 1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 10 2. LITERATŪROS APŽVALGA... 11 2.1. Perdegimo sindromo istorija... 11 2.2. Perdegimo sindromo simptomatika... 12 2.3. Diagnostika... 14 2.4. Perdegimo sindromo paplitimas... 16 2.4.1. Perdegimo sindromas tarp įvairių profesijų pasaulyje... 16 2.4.2. Perdegimo sindromas tarp įvairių profesijų atstovų Lietuvoje... 16 2.4.3. Perdegimo sindromo paplitimas tarp įvairių gydytojų specialybių... 17 2.5. Perdegimo sindromo rizikos veiksniai... 20 2.5.1. Individualūs veiksniai... 20 2.5.2. Su darbu susiję veiksniai... 22 2.6. Perdegimo sindromas tarp anesteziologų reanimatologų... 23 2.6.1. Paplitimas tarp reanimatologų... 23 2.6.2. Paplitimas tarp anesteziologų... 24 2.6.3. Anesteziologų reanimatologų perdegimą skatinantys veiksniai... 26 2.7. Literatūros apžvalgos apibendrinimas... 27 3. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI... 29 3.1. Tyrimo eiga... 29 3.2. Bandomojo tyrimo vykdymas... 29 3.3. Pagrindinio tyrimo eiga... 29 3.4. Tyrimo dalyviai... 32 3.5. Klausimynas... 33 3.5.1. Klausimyno struktūra... 33 3.5.2. MBI-HSS klausimynas... 34 3.5.3. CAGE klausimynas... 35 3.5.4. Fagerstrom klausimynas... 35 3.5.5. PHQ-2 klausimynas... 36 3.5.6. Kiti klausimai... 37 5

3.6. Klausimyno testavimas... 37 3.7. Duomenų analizės metodai... 37 4. REZULTATAI... 39 4.1. Profesinis perdegimas ir jo komponentai... 39 4.2. Anesteziologų reanimatologų su darbu susiję ypatumai, pasitenkinimas karjera ir darbo užmokesčiu... 40 4.2.1. Pasitenkinimas gydytojo profesija... 41 4.2.2. Pasitenkinimas anesteziologo reanimatologo specialybe... 42 4.2.3. Darbo užmokestis... 43 4.3. Anesteziologų reanimatologų nusiskundimai sveikata ir gyvensenos ypatumai... 45 4.4. Perdegimo sindromo ir jo komponentų sąsajos su socialiniaisdemografiniais, darbo ir sveikatos veiksniais... 55 4.4.1. Emocinis išsekimas... 56 4.4.2. Depersonalizacija... 58 4.4.3. Asmeninių siekių sumažėjimas... 60 4.4.4. Perdegimo sindromas... 62 4.4.5. Perdegimo sindromas ir jo komponentai... 64 4.5. Perdegimo sindromo įveikos būdai... 66 4.6. Perdegimo sindromo rizikos veiksniai... 68 5. REZULTATŲ APTARIMAS... 70 IŠVADOS... 81 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 83 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 84 PUBLIKACIJOS DISERTACIJOS TEMA... 94 DISERTACIJOS TEMA SPAUSDINTI DARBAI... 95 SUMMARY... 108 PRIEDAI... 120 CURRICULUM VITAE... 128 PADĖKA... 129 6

SANTRUMPOS BM Burnout measure klausimynas CAGE Probleminio alkoholio vartojimo klausimynas CI Pasikliautinas intervalas (angl. Confidence interval) DE Depersonalizacija EE Emocinis išsekimas (angl. Emotional exhaustion) FAG Fagerstrom priklausomybės nikotinui klausimynas LARD Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugija LSMUL KK Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos MBI Maslach perdegimo skalė (angl. Maslach burnout inventory) MBI-ES Maslach perdegimo skalės ES versija (angl. Maslach burnout inventory Educators Survey) MBI-GS Maslach perdegimo skalės GS versija (angl. Maslach burnout inventory General Survey) MBI-HSS Maslach perdegimo skalės HSS versija (angl. Maslach burnout inventory Human Services Survey) GS Galimybių santykis PA Asmeninių siekių sumažėjimas (angl. Personal accomplishment) PHQ-2 Depresiškumo klausimynas (2 klausimai) PHQ-9 Depresiškumo klausimynas (9 klausimai) PS Perdegimo sindromas QOL Gyvenimo kokybės klausimynas (angl. Quality of life) SAM Sveikatos apsaugos ministerija SN Standartinis nuokrypis VASPVT Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba VDAI Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 7

ĮVADAS Darbo aktualumas Herbert Freudenberger buvo pirmas mokslininkas, 1974 m. panaudojęs terminą profesinis perdegimas (angl. Occupational burnout) psichologijos žurnale paskelbtame straipsnyje [26]. Profesinį perdegimą autorius apibūkdino kaip keleto simptomų, tokių kaip išsekimas dėl per didelių poreikių darbe, nemiga, galvos skausmai, uždaras mąstymas reiškinį. Kitų autorių nuomone, profesinis perdegimas apibūdinamas kaip darbuotojo psichinio ir fizinio išsekimo būsena, sukeliama nepalankių darbo veiksnių, dar vadinamų stresoriais [50, 59]. Profesinis perdegimas mokslinėje literatūroje taip pat yra siejamas su profesiniais ir individualiais veiksniais [58]. Šio reiškinio aktualumą visame pasaulyje rodo didelis atliktų tyrimų skaičius. Pavyzdžiui, Google Scholar paieškoje, įvedus raktinius žodžius burnout syndrome, pateikiama per aštuoniasdešimt tūkstančių nuorodų į mokslines publikacijas [35]. Perdegimo sindromas (PS) tarp gydytojų yra labai aktuali tema, kadangi perdegimo sindromą patirti dažniausiai yra linkę darbuotojai, kurių darbo pobūdis reikalauja dažno, artimo ir intensyvaus kontakto su žmonėmis. Medicinos darbuotojai, gydytojai turi didžiausią riziką patirti perdegimo sindromą. Priklausomai nuo gydytojo specialybės, perdegimo sindromo pasireiškimas svyruoja nuo 15 iki 70 proc. Didžiausi perdegimo įverčiai pastebimi tarp skubios pagalbos gydytojų ir anesteziologų, o mažiausi tarp pediatrų ir profilaktinės medicinos gydytojų [84]. Perdegančių gydytojų skaičius JAV kasmet grėsmingai didėja: per 2011 2014 m. laikotarpį gydytojų, kuriems būdingas profesinis perdegimas, skaičius vidutiniškai padidėjo 10 proc. nepriklausomai nuo specialybės [84]. Skirtingai nei pasaulyje, Lietuvoje atlikta gana nedaug mokslinių tyrimų, nagrinėjančių perdegimo sindromą. Kol kas atlikti tyrimai Lietuvoje parodė aukštus perdegimo sindromo įverčius [94, 105]. Laimos Gasiūnienės teigimu, 19 proc. Lietuvos akušerių ginekologų patiria emocinį išsekimą, 10 proc. depersonalizaciją, o 21 proc. profesinių siekių sumažėjimą [29]. Lietuvos slaugytojos susiduria taip pat su dideliais iššūkiais profesinėje veikloje. Natalijos Skorobogatovos ir kt. tyrimo duomenimis [88], daugiau nei pusė slaugytojų, dirbančių naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, patiria vidutinio ir aukšto įverčio emocinį išsekimą. Autorė taip pat nustatė dažniausius šių slaugytojų nusiskundimus sveikata, tai - miego sutrikimai, nuovargis bei nervingumas. 8

Darbo mokslinis naujumas Šis tyrimas pirmas Lietuvoje, išsamiai nagrinėjantis perdegimo sindromo paplitimą tarp gydytojų vienoje sudėtingiausių medicinos specialybių anesteziologijoje reanimatologijoje. Šios specialybės gydytojai, kasdien susiduria su skausmu, fizinėmis kančiomis ir mirtimi. Šiame tyrime buvo įvertintas perdegimo sindromo paplitimas tarp Lietuvos gydytojų anesteziologų reanimatologų ir išanalizuotos galimos šio sindromo sąsajos su asmeninėmis savybėmis, darbo pobūdžio veiksniais bei gydytojų naudojamais sindromo įveikos būdais. Gauti duomenys buvo palyginti su kitų tyrimų duomenimis bei pateiktos sindromo paplitimui mažinti skirtos rekomendacijos. Darbo praktinė reikšmė Šio tyrimo rezultatai bus teikiami Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir kitoms Lietuvos sveikatos sistemą kuruojančioms institucijoms, siekiant parodyti temos aktualumą bei pasiūlyti galimus sprendimo būdus. Tyrimo rezultatų pagrindu galima pritaikyti priemones, mažinančias sindromo išsivystymą tarp Lietuvos anesteziologų reanimatologų bei diegti įrodymais paremtus įveikos metodus sindromui išsivysčius. 9

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Tikslas: Įvertinti Lietuvos anesteziologų reanimatologų profesinio perdegimo paplitimą ir su juo susijusius veiksnius. Uždaviniai: 1) įvertinti Lietuvos anesteziologų reanimatologų profesinio perdegimo ir jo komponentų paplitimą; 2) įvertinti Lietuvos anesteziologų reanimatologų darbo krūvį, pasitenkinimą karjera ir darbo užmokesčiu; 3) įvertinti Lietuvos anesteziologų reanimatologų subjektyvius sveikatos ir gyvensenos ypatumus; 4) nustatyti Lietuvos anesteziologų reanimatologų profesinio perdegimo ir jo komponentų sąsajas su socialiniais-demografiniais, darbo veiksniais, nusiskundimais sveikata ir įveikos būdais; 5) nustatyti veiksnius, susijusius su Lietuvos anesteziologų reanimatologų profesiniu perdegimu. 10

2. LITERATŪROS APŽVALGA Mokslinės literatūros paieška vykdyta PubMed, Google Scholar, Lietuvos akademinėje elektroninėje bibliotekoje elaba, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto publikacijų elektroninėse duomenų bazėse, naudojant raktinius žodžius: perdegimo sindromas, profesinis perdegimas, anesteziologai, reanimatologai, burnout, burnout syndrome, professional burnout, emotional exhaustion, depersonalization, personal accomplishment, anesthetists, intensive care physicians. 2.1. Perdegimo sindromo istorija Perdegimo sindromas kaip fenomenas egzistavo visais laikais ir įvairiose kultūrose, tačiau kaip reiškinys buvo aprašytas ir išnagrinėtas tik XX a. pabaigoje. Pirmieji ir gana taiklūs perdegimo sindromo apibūdinimai pastebimi dar Senajame Testamente [10]. Veiksmažodis perdegti (angl. burn out) minimas anglų poeto ir dramaturgo Viljamo Šekspyro kūriniuose XVI a. pabaigoje. Pirmasis profesine prasme 1969 m. pavartojęs terminą darbuotojų perdegimas buvo Harold Bradley [12], tačiau tikruoju PS pradininku ir tėvu laikomas Herbert Freudenberger, vokiečių kilmės amerikiečių psichologas, kuris 1974 m. pirmasis pateikė perdegimo sindromo koncepciją. Dirbdamas Niujorko priklausomybių ligų klinikoje, kurioje atliko praktiką, jis pastebėjo, kad daugelis darbuotojų stokojo energijos, prarasdavo motyvaciją, o šiuos požymius lydėjo įvairūs protiniai bei psichikos sutrikimai. Jis atkreipė dėmesį, kad minėti simptomai pasireikšdavo ne iškart pradėjus dirbti klinikoje, o praėjus vieneriems ir daugiau metų. Šiuos simptomus H. Freudenberger pavadino perdegimu [80]. 1976 m. PS kaip reiškiniu ėmė domėtis šiuo metu viena žinomiausių perdegimo sindromo tyrinėtojų ir pradininkių amerikietė socialinė psichologė Christina Maslach [57]. Pradinėje tyrinėjimo fazėje dėmesio šiam sutrikimui stigo, domėjimasis buvo paviršutiniškas, nebuvo moksliškai pagrįstų straipsnių. Didžiausias proveržis perdegimo sindromo tyrimų raidoje buvo C. Maslach sukurtas įrankis šiam sindromui vertinti Maslach perdegimo klausimynas (angl. Maslach burnout inventory, MBI) [54]. MBI tapo pačiu populiariausiu validuotu instrumentu, vertinančiu perdegimo sindromą. Susidomėjimas PS palaipsniui augo, kurį sustiprino naujai išleisti straipsniai [55, 56]. C. Maslach sukurta perdegimo sindromo sąvoka šiuo metu yra vyraujanti ir apima tris dalis: emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir profesinių siekių sumažėjimą [54]. 11

Atsirandant naujiems straipsniams PS tema, vis dar nebuvo suformuluotas PS apibrėžimas, todėl visuomenėje kilo abejonės, ar šis sindromas egzistuoja [45]. Tapo sunku ne tik apie PS diskutuoti, bet ir šią problemą spręsti [25]. PS pradėjo dominti kitas anglakalbes šalis pirmiausia susidomėjimas augo Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, vėliau žemyninės Europos šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Lenkijoje). Pirmą tyrimą, atliktą lyginant PS pasireiškimą keletoje šalių, publikavo Golembiewski su bendraautoriais 1993 m. [33]. Buvo išbandytas ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis PS vertinimas [38]. Iki 1990 m. buvo tyrinėjamas tik tarp pedagogų ir aptarnavimo sferos specialistų pasireiškiantis PS, tačiau vėliau pradėta daugiau dėmesio skirti ir kitoms specialybėms, kuriose vyrauja dažnas ir intensyvus bendravimas su kitais žmonėmis (informacinių technologijų specialistai, technologai, įmonių vadovai, karininkai). Pradėtos naudoti naujausios metodologijos ir specifiniai statistikos metodai, kurie leidžia tiksliau ieškoti PS sukeliančių veiksnių. Vėliau imtos taikyti įvairios intervencijos, stebint jų poveikį PS. W. Shaufeli (1998) suskirstė intervencijas, mažinančias su stresu susijusius veiksnius. Pirminės intervencijos mažinančios rizikos veiksnių pasireiškimą tarp darbuotojų. Antrinės intervencijos yra nukreiptos į pasirinktą grupę su didele PS rizika siekiant apsaugoti nuo PS pasireiškimo. Tretinės intervencijos yra tokios, kurių tikslas yra asmenis, kuriems jau pasireiškė PS, apsaugoti nuo šalutinių pasekmių, pavyzdžiui, darbo praradimo [79]. XX a. 10-ajame dešimtmetyje ir XXI a. 1-ajame dešimtmetyje stebima vis daugiau tyrimų, atliktų vertinant PS pasireiškimą tarp medicinos personalo, taip pat bandoma identifikuoti veiksnius, galinčius turėti įtakos PS atsiradimui tarp medikų [66, 106, 95, 91]. Pirmieji tyrimai, vertinantys PS tarp anesteziologų ir reanimatologų, stebimi nuo 2003 metų [65, 48]. Iki šiol anesteziologų ir reanimatologų PS paplitimo tyrimai atlikti daugelyje Vakarų Europos šalių, tačiau tyrimų, atliktų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, stinga vienintelis tyrimas, vertinantis PS paplitimą tarp Lietuvos anesteziologų, buvo atliktas 2012 m. [9]. 2.2. Perdegimo sindromo simptomatika Informacijos, susijusios su perdegimo sindromo simptomatika, yra labai daug, tačiau ji pateikta labai skirtingai. A. Einsiedel (1981) teigimu, iš viso yra 84 PS simptomai, o J. Carroll (1982) teigimu, jų suskaičiuojama tik 47. Dar galima priskaičiuoti įvairiausių psichologinio distreso ženklų. W. M. Schaufeli (1990) teigimu [80], galima priskaičiuoti daugiau nei 100 simptomų, siejamų su PS. 12

PS simptomai skirstomi į keletą grupių: Psichinė simptomatika. Kaip atrodo perdegęs asmuo? Patys tinkamiausi apibūdinimai yra apie emocinių išteklių išsekimą: jaučiuosi išsekęs, tuščias. Tai ir simptomai, siejami su depresija [116]: depresyvi nuotaika, beviltiškumas, bereikšmiškumas ir pan. Kito pobūdžio psichiniai simptomai siejami su nerimu [117] ar agresija [43]. Kiti psichiniai simptomai: irzlumas, perdėtas jautrumas, įtarus elgesys. Taip pat būdingi ir kognityvūs pokyčiai [101] sunku priimti sprendimus, užmaršumas ir kt. Būdingi ir sensomotoriniai simptomai nerviniai tikai, negalėjimas pailsėti. Fizinė simptomatika. Net neabejojama, kad PS yra siejamas su bloga asmens sveikata. Dauguma autorių ir PS tyrėjų mini šiuos pagrindinius simptomus: bendras nuovargis, išsekimas, miego sutrikimai, kitos somatinės problemos. Dažniausiai minimas PS simptomas lėtinis nuovargis [40]. Daugelyje studijų stebimas PS ryšys su virškinamojo trakto sutrikimais gastritais, opalige ir kt. [39]. T. Gholami teigimu, stebimas PS ryšys su judamojo aparato ligomis ir simptomais: nugaros, kojų, rankų skausmais [30]. S. Melamed teigia, kad egzistuoja ryšys tarp PS ir kardiovaskulinės rizikos: simpatinės nervų sistemos aktyvacijos, miego sutrikimų, kraujo krešėjimo sutrikimų, fibrinolizės aktyvacijos, imuninio atsako slopinimu [61]. Elgesio simptomatika. Elgesio pokyčiai dažniausiai stebimi esant padidėjusiam sujaudinimo lygiui (hiperaktyvumas, smurtiniai išpuoliai). Padidėja psichostimuliuojančių medžiagų (alkoholis, nikotinas, kava) poreikis [64]. Fizinio aktyvumo nebuvimas taip pat turi įtaką PS pasireiškimui [52]. Socialinė simptomatika. Dažniausiai perdegęs asmuo nori nuo visko pabėgti, desocializuotis tiek nuo darbo kolegų, tiek nuo aplinkinių, taip save izoliuodamas nuo socialinės aplinkos. Taip pat būdinga neigiamas darbo emocijas išlieti ant artimųjų [96]. Nusistatymo simptomatika. Dėl perdegimo pradeda dominuoti ciniškas elgesys ir nuostatos prieš kitus asmenis tiek darbo, tiek namų aplinkoje [67]. Dėl to nukenčia užsidegimo pojūtis, stropumas, entuziazmas. Kai darbe dingsta iššūkio pojūtis, pradeda formuotis nepasitenkinimo, nuobodumo jausmas. Organizacinė simptomatika. Perdegusio asmens produktyvumas yra žemesnis [18]. PS sukelia norą mesti darbovietę, pasitraukti iš neigiamos aplinkos, pabėgti [69]. Taip pat yra tyrimų, kuriuose stebimos PS sąsajos su nuovargiu, klaidomis ir traumomis darbe [22]. 13

2.3. Diagnostika Perdegimo sindromas yra įtrauktas į tarptautinį statistinį ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikatorių (TLK-10-AM) ir koduojamas Z73.0 kodu. Bendras Z73 kodo pavadinimas problemos, susijusios su gebėjimu įveikti gyvenimo sunkumus [98]. Nuo tada, kai PS buvo pirmą kartą paminėtas literatūroje, netyla diskusijos, kaip reikėtų sindromą įvertinti ir diagnozuoti. 1982 m. B. Perlman ir E. A. Hartman surado iš viso 48 PS apibrėžimus ir pabandė iš jų sudaryti bendrą PS apibrėžimą. PS jie apibūdino kaip atsaką į lėtinį emocinį stresą ir išskyrė tris komponentus: emocinis ir (arba) fizinis išsekimas, sumažėjęs produktyvumas darbe, depersonalizacija [71]. Svarbu paminėti, kad metais anksčiau, 1981 m., C. Maslach ir S. E. Jackson išleido ir pristatė savąjį PS vertinimo instrumentą, kurį pavadino Maslach perdegimo klausimynu (angl. Maslach Burnout Inventory), kuris tapo pačiu populiariausiu įrankiu nustatant PS. C. Maslach sutiko su B. Perlman definicija dėl PS skirstymo į tris dimensijas, tik jas interpretavo savaip. Jos nuomone, PS apibrėžiamas kaip sindromas, būdingas asmenims, dirbantiems tam tikroje sferoje ir patiriantiems emocinį išsekimą (angl. emotional exhaustion, EE), depersonalizaciją (angl. depersonalization, DE) ir asmeninių siekių sumažėjimą (angl. personal accomplishment reduction, PA) [54]. EE esminė PS dimensija, tačiau tai dar nereiškia, kad jos vienos pakanka diagnozuoti perdegimo sindromą. Asmenys, kuriems būdingas perdegimo sindromas, dažniausiai įvardija, kad jie yra emociškai išsekę. Kitos dvi dimensijos dažnai lieka neįvardintos. EE nėra vien tik emocinis pervargimas ir nėra tik potyris tai veikiau būdas emociškai ir kognityviai save atitraukti nuo darbo, taip bandant susidoroti su nepakeliamais krūviais darbe [58, 114]. Darbas, kurio metu būtinas dažnas ir gilus bendravimas su kitais asmenimis, gali palaipsniui mažinti asmens galimybes ir gebėjimus įsitraukti į kito asmens problemas ar padėti jas spręsti. Kaip tik depersonalizacija paskatina žmones atsitraukti nuo problemos esmės, ypač nuo tų asmenų, kuriems teikiame paslaugas (klientų, pacientų). Klientų poreikius tampa žymiai lengviau patenkinti, kai jie laikomi beasmeniais daiktais. Taigi, esminis depersonalizacijos komponentas yra atstumo sudarymas tarp perdegusiojo ir asmens, kuriam teikiama tam tikra paslauga [58]. Trečias svarbus PS komponentas neveiksmingumas, arba asmeninių siekių sumažėjimas. Tai greičiau yra EE ir DE pasekmė, kadangi darbo aplinka, kurioje jaučiamasi emociškai išsekusiu, ciniškai vertinančiu aplinkinius, neabejotinai mažina darbo efektyvumą. Beveik neįmanoma patirti 14

laimėjimo arba užbaigto darbo jausmo jeigu jaučiamasi emociškai išsekusiu, arba padėti darbe asmenims, kuriems jauti abejingumą [58]. Pirminėje versijoje MBI klausimynas buvo sukurtas ir suskirstytas dviem specialistų grupėms. MBI-HSS (MBI-Human Services Survey) klausimynas skirtas PS nustatyti dirbantiems žmonių aptarnavimo sferoje ir medicinos sektoriuje. Tai asmenys, dirbantys gydytojais, slaugytojomis, kitais sveikatos priežiūros specialistais, pataisos įstaigų pareigūnais, policijos pareigūnais, dvasininkais taip pat sritys, kuriose yra poreikis padėti kitiems, konsultuoti, šviesti, gerinti fizines, emocines, kognityvines funkcijas. Antroji MBI klausimyno versija yra MBI-ES (MBI-Educators Survey), jis skirtas dirbantiems švietimo srityje. Abi šios klausimyno formos iš esmės skiriasi tik tuo, kad skiriasi darbo profilis (darbas su studentais, klientais, pacientais). Vėliau, didėjant susidomejimui PS ne tik tarp minėtų specialybių, buvo sukurtas naujas MBI klausimynas MBI-GS (MBI-General Survey), kuris skirtas specialybėms, kuriose nėra tokio stipraus ryšio su klientais. Šioje versijoje PS komponentai pateikiami labiau akcentuojant ne santykius su kitais asmenimis, o santykius su pačiu darbu. 2017 metais C. Maslach dar labiau išplėtė MBI versijų spektrą, papildydama jį dar dviem versijomis: MBI-HSS (MP) tai ta pati MBI-HSS versija, adaptuota medicinos personalui, MBI-GS (S) tai MBI-GS versija, sukurta vertinti PS tarp studentų, studijuojančių kolegijose ir universitetuose. Originalią MBI versiją sudarė 25 klausimai, suskirstyti į keturias dalis: 9 emocinio išsekimo klausimai, 5 depersonalizacijos klausimai, 8 asmeninių siekių klausimai ir 3 įsitraukimo klausimai (angl. involvement). Vėlesnėje 1986 m. versijoje įsitraukimo klausimai buvo pašalinti. Taigi, iki dabar naudojamoje versijoje yra 22 klausimai [54], vertinantys 3 profesinio perdegimo aspektus. Antrasis pagal populiarumą profesinio perdegimo diagnostikos instrumentas yra The Burnout Measure (BM), 1988 m. išleistas A. Pines ir E. Aronson. Šių autorių nuomone, PS tai fizinio, emocinio ir psichinio išsekimo būsena dėl ilgo ir gilaus įsitraukimo į veiklas, susijusias su dideliais emociniais krūviais [72]. Taigi, skirtumas nuo MBI yra tas, kad čia nėra sąsajos su tam tikromis profesijų grupėmis. BM klausimyną sudaro 21 klausimas, apibūdinantis išsekimą. Atsakymai 7 balų Likerto skalėje nuo niekada iki visada. Skirtingai nei MBI, šis įrankis yra savidiagnostikos priemonė, kur pats asmuo gali suskaičiuoti įverčio balus ir iš gauto atsakymo nusistatyti PS rizikos laipsnį. 15

2.4. Perdegimo sindromo paplitimas 2.4.1. Perdegimo sindromas tarp įvairių profesijų pasaulyje Per keturis PS tyrinėjimo dešimtmečius stebima PS paplitimo nuoseklaus augimo tendencija. T. D. Shanafelt su bendraautoriais (2014) teigia, kad, palyginus identiškus tyrimus 2011 ir 2014 metais, stebimas net 10 proc. PS paplitimo augimas tarp gydytojų, dirbančių JAV [84]. Žinant, kad ankstesniame tyrime (2011) nustatytas bendras PS paplitimas tarp įvairių JAV specialybių gydytojų buvo 45 proc. [82], 2014 metais PS buvo paplitęs tarp daugiau nei pusės JAV gydytojų. Taip pat PS buvo lyginamas su bendra populiacija, kur nustatytas žymiai mažesnis PS paplitimas. Lyginant JAV medicinos studentus su bendra populiacija nustatyta, kad tarp šių studentų ne tik PS pasireiškimas buvo didesnis, bet stebėtas didesnis depresiškumo bei suicidinių minčių pasireiškimas [84]. Situacija švietimo sektoriuje PS atžvilgiu taip pat kelia nerimą. Nepriklausomai nuo pedagoginės specialybės yra stebimas didesnis PS paplitimas nei populiacijoje. Tyrime apie Graikijos darželių auklėtojus pastebėta, kad jų emocinio išsekimo ir depersonalizacijos lygis yra aukštesnis nei bendroje populiacijoje [76]. Vokietijoje atliktame tyrime tarp pradinių klasių mokytojų pastebėta 15 proc. respondentų, turinčių aukštą PS lygį. Tai per didelio darbo krūvio pasekmė; taip pat pastebėta, kad perdegimo atveju pasitenkinimas atliekamu darbu ir darbo kokybe buvo mažesnis [108]. Italijoje nustatyta, kad 8,2 proc. mokytojų patiria PS simptomus, iš jų 29 proc. yra emociškai išsekę, 33 proc. pasižymi depersonalizacija, o 28 proc. sumažėjusiais asmeniniais siekiais [70]. Dar viename tyrime pastebėtas didelis PS paplitimas tarp jaunų universitetų dėstytojų [47]. Policijos pareigūnai taip pat susiduria su dideliais emociniais iššūkiais. PVZ., viename tyrime, teigiama, kad PS patiria net 32 proc. Ispanijos policijos pareigūnų [16]. Kitoje studijoje pastebėtas ryšys tarp PS ir padidėjusio policijos pareigūnų agresyvumo [74]. 2.4.2. Perdegimo sindromas tarp įvairių profesijų atstovų Lietuvoje PS Lietuvoje nagrinėtas tik keliuose tyrimuose, kurių duomenys priklausomai nuo MBI tyrimų interpretavimo, gana stipriai skiriasi nuo duomenų, gautų atlikus tyrimus kitose šalyse. D. Bačininos tyrime nustatyta, kad PS pasireiškia net 63 proc. slaugytojų. Be to, neurotiškumu pasižymėjo 14 proc. respondentų, kas gali būti vienu iš PS prognozės elementu [6]. Kito tyrimo Lietuvoje metu buvo vertinami kineziterapeutai. Nustatyta, kad tiriamieji patiria vidutinio lygio PS visose trijose dimensijose, taip pat nustatytos 16

sąsajos su gyvenimo kokybe prastėjant asmeniniams pasiekimams ir didėjant emociniam išsekimui, gyvenimo kokybė mažėja [13]. L. Gasiūnienės tyrime (2013) PS paplitimas tarp Lietuvos akušerių ginekologų buvo 5 proc., atitinkamai EE patyrė 19 proc., DE 10 proc., o PA 21 proc. respondentų. Tyrime pastebėta ir keleta sąsajų, susijusių su darbu ir asmeninėmis savybėmis: jaunesnis amžius, darbas didesniu nei 1,5 etato krūviu, nepasitenkinimas darbu, baimė padaryti klaidų ir t. t. [29]. 2016 metais A. Pranckevičienė nustatė, kad ketvirtadalis Lietuvoje dirbančių neurochirurgų patiria PS, bet didesnis darbo krūvis, t. y. padaromas didesnis chirurginių procedūrų skaičius per metus, ilgesnis laikas darbe, intelektiniai iššūkiai, pacientų padėkos turėjo įtakos PS [73]. R. Vimantaitės disertacijos duomenimis [105], 12 proc. kardiochirurgijos slaugytojų patiria PS. Pagrindiniai PS rizikos veiksniai buvo išsilavinimas, jaunas amžius, nepakankamas poilsis, netenkinantis darbo atlygis, mažesnė darbo patirtis. Išvadose teigiama, kad PS keičia darbuotojų elgesį mažina atsakomybę, darbingumą, skatina negatyvią reakciją į pacientus, atsiranda bendravimo problemos, stebimas priešiškumas aplinkiniams ir nusivylimas profesija. Tyrime apie Lietuvos socialinius darbuotojus buvo bandyta ieškoti galimų PS prevencijos bei įveikos būdų ir nustatyta, kad PS paplitimas siekia 35 proc. Buvo pasiūlytos dvi strategijas PS prevencijai: pirmoji darbuotojų mokymai emocinei įtampai mažinti ir elgsenos savireguliacijai, antroji darbinės veiklos organizavimo tobulinimas: grįžtamojo ryšio kūrimas ir socialinės veiklos organizavimo pertvarka [100]. Vertinant Lietuvos pedagogus A. Stoškaus tyrime (2011) nurodoma, kad trečdaliui kūno kultūros mokytojų yra būdingas vidutinis ir aukštas PS lygis. Pastebėta keletas PS sąsajų su pedagogų amžiumi ir kvalifikacija [92]. G. Merkio (2013) atlikto didelės apimties tyrimo apie PS paplitimą tarp Lietuvos pedagogų išvadose teigiama, kad kas ketvirtas Lietuvos pedagogas patiria PS simtomus. Taip pat pabrėžiama, kad pedagogai, turintys bent vieną hobį ir aktyviai juo užsiimantys, pasižymi silpnesniu PS nei tie, kurie hobio neturi arba menkai į jį įsitraukia [62]. 2.4.3. Perdegimo sindromo paplitimas tarp įvairių gydytojų specialybių Nėra nė vienos specialybės medicinoje, kurioje nepasireikštų PS. C. Maslach, savo sukūrtą MBI-HSS klausimyną apibūdina kaip klausimyną, pirmiausia skirtą medicinos profesijos asmenims. Dėl to MBI-HSS klausimynas dar buvo patobulintas (2017), skiriant jį tik medicinos personalui. 17

Vienas didžiausių tyrimų (EGPRN studija) apie PS tarp šeimos gydytojų [89] buvo atliktas 12 Europos šalių (n=1393). Pastebėta, kad PS yra dažna šeimos gydytojų problema: čia PS pasireiškimo dažnis visose dimensijose buvo 12 proc., EE pasireiškė 43 proc., DE 35 proc., o PA sumažėjimas 32 proc. tiriamųjų. Tyrime pastebėtos PS sąsajos su nepasitenkinimu darbu, alkoholio, psichotropinių medikamentų vartojimu, vyriškąja lytimi ir jaunesniu amžiumi. Dar vienas didelis tyrimas (n = 7905) buvo atliktas JAV, kur tirtas PS paplitimas tarp chirurginių specialybių gydytojų ir jų sąsajos su šiuo sindromu [81]. Tai viena didžiausių imčių tiriant PS ir sąsajas su juo. Tyrime nustatyta, kad 40 proc. JAV chirurgų patiria PS, 30 proc. apklaustųjų išsako depresiškas mintis, o psichinės gyvenimo kokybės skalėje (Mental QOL) 30 proc. chirurgų turėjo žemesnį nei populiacijos įvertį. Tyrime taip pat pastebėta keletas sąsajų su PS tai jaunas amžius, vaikų skaičius šeimoje, didesnis darbo krūvis, darbas naktinėmis darbo valandomis. Kitame tyrime JAV vertintas PS paplitimas tarp įvairių vidaus ligų specialybių [85], kur nustatyta, kad aukštas EE lygis pastebėtas 30 proc., aukštas DE įvertis 13 proc., o žemas PA įvertis taip pat 13 proc. tiriamųjų. Bendras PS paplitimas fiksuotas pagal tai, ar respondentas atitiko aukštą EE ir/arba aukštą DE įvertį, todėl nustatytas PS įvertis 34 proc. PS paplitimo tarp Šveicarijos onkologų, pediatrų ir vidaus ligų gydytojų tyrimas nustatė, kad net trečdalis tiriamųjų turėjo PS požymių, iš jų aukštą EE lygį 33 proc., aukštą DE įvertį 28 proc., žemą PA įvertį 20 proc. respondentų. Didesnį PS pasireiškimą nulėmė didelis darbo krūvis (> 50 val. per savaitę), laiko trūkumas edukacijai (< 6 val. per mėnesį) ir darbas valstybės institucijoje [5]. Michael Roth (2011) tyrime JAV taip pat pastebėtas aukštas PS paplitimas tarp pediatrų onkologų, kur PS nustatytas 38 proc. tiriamųjų. Nustatyta, kad PS buvo susijęs su moteriškąja lytimi ir trumpesniu nei 10 metų darbo stažu. Buvo pastebėta, jog gydytojai, kurie buvo patenkinti savo gyvenimu už darbo ribų, turėjo žymiai mažesnį PS pasireiškimo dažnį [77]. Honkonge atliktame tyrime Christina Siu su bendraautoriais tyrė bendrą gydytojų populiaciją. Autorė nustatė didelį PS dažnį (31 proc.). PS grupėje tiriamieji keturis kartus dažniau išsakė suicidines mintis nei kiti gydytojai (atitinkamai 9,9 proc. ir 2,6 proc.), 52 proc. jautėsi nepatenkinti dirbamu darbu [87]. C. F. Sulaiman, tirdamas Airijos gydytojų populiaciją, pastebėjo, kad kas ketvirtas gydytojas (26 proc.) turi išreikštą PS, o PS grupėje daug didesnis medicininių klaidų dažnis ir sumažėjusi pacientų priežiūros kokybė [93]. Kita didelė literatūroje aptariama problema gydytojų rezidentų PS. Daugelyje tyrimų akcentuojama, kad gydytojų rezidentų PS įverčiai yra 18

daug didesni lyginant su gydytojų, baigusių rezidentūrą. Žinoma, kad rezidentūra trunka 3 6 metus, t. y. gana trumpą laikotarpį profesinės karjeros požiūriu, tai reiškia, kad šie būsimi gydytojai, susidūrę su PS ar turintys psichologinių problemų, pažeidžiami, pervargę, ateis į sveikatos sistemą ir gydys pacientus. 2009 m. literatūros apžvalgoje teigiama, kad, priklausomai nuo rezidentūros specialybės, PS paplitimas yra 27 75 proc., patiriami psichologiniai krūviai gali turėti įtakos savo ar pacientų saugumui ir darbo kokybei. Laiko poreikis, darbo planavimas, darbo organizavimas, sudėtingos situacijos darbe, darbo santykiai tai pagrindinės išsakomos priežastys, susijusios su rezidentų PS. Išskiriamos dviejų tipų intervencijos, leidžiančios mažinti PS pasireiškimą tarp rezidentų: asmeninės arba susijusios su darbu. Su darbu siejamos intervencijos darbo krūvio optimizavimas, mokymai apie PS, streso valdymo mokymai, emocinio intelekto mokymai ir pan. Asmeninės intervencijos tai intervencijos, susijusios su socialiniu ar fiziniu užimtumu, pavyzdžiui, meditacija, konsultacijos, sportas ir kt. [42]. 2016 metais atlikto tyrimo JAV metu buvo apklausti 673 gydytojai rezidentai. Pastebėtas labai aukštas PS įvertis (69 proc.), net 44 proc. respondentų svarstė galimybę mesti rezidentūros studijas. PS dažniau pasireiškė moterims ir rezidentams, planavusiems dirbti privačiame sektoriuje, o ne tęsti akademinę karjerą. Didesnis EE ir DE dažnis pastebėtas tarp dirbusių ilgesnes darbo valandas. F. Heijden atliko tyrimą (2008), kuriame tyrė PS paplitimą tarp Danijos rezidentų, ir pateikė tokias išvadas: rezidentų PS siekė 20 proc., net 12 proc. rezidentų išsakė suicidines mintis. Suicidinių minčių išsakymas buvo daug dažnesnis PS grupėje lyginant su ne PS grupe (atitinkamai 20,5 proc. ir 7,6 proc.) [102]. JAV atliktame tyrime, kur pateiktas vienas didžiausių PS paplitimų, (2008), A. M. Fahrenkopf tyrė pediatrijos rezidentus ir nustatė net 74 proc. atitinkančių PS kriterijus, taip pat 20 proc. atitinkančių depresijos kriterijus. Medicininių klaidų dažnis buvo žymiai didesnis tarp rezidentų, atitinkančių depresijos kriterijus [24]. PS paplitimas pasireiškia ir besivystančiose šalyse. A. J. Zubairi (2016) tyrimas nustatė, kad PS siekia net 74 proc., priklausomai nuo rezidentūros specialybės. Skyrėsi ir PS paplitimas. Didžiausias PS pasireiškimas stebėtas tarp radiologijos (100 proc.), o žemiausias tarp pediatrijos (45 proc.) rezidentų. Statistiškai reikšmingos sąsajos su PS ilgos darbo valandos, santykiai su bendradarbiais ir autonomijos trūkumas [118]. 19

2.5. Perdegimo sindromo rizikos veiksniai Kokios PS atsiradimo priežastys? Tai vienas sudėtingiausių ir dažniausiai keliamų klausimų, į kurį nėra vieno aiškaus atsakymo. Aišku yra tiek, kad PS turi įtakos neigiami potyriai darbe, nesant balanso tarp darbinių poreikių ir darbuotojo sugebėjimo įvykdyti keliamas užduotis. Kai darbiniai poreikiai yra per dideli, kad būtų galima juos įveikti, atsiranda stresas. Ilgai trunkantis stresas, atsirandantis dėl tarpasmeninių santykių darbe, ir yra perdegimo sindromas [55, 79]. Nesugebėjimas įveikti atsirandančius streso veiksnius darbe gali kilti dėl dviejų priežasčių. Pirma tai individualūs veiksniai, kai asmuo negali susidoroti su atsirandančiais streso veiksniais dėl savo asmeninių savybių, antra tai su darbu susiję veiksniai, kai pats darbas asmeniui sukelia stresą, kuris veda PS link. C. Maslach su bendraautoriais išskyrė šešis pagrindinius rizikos veiksnius profesiniam perdegimui atsirasti: per dideli darbo krūviai, per didelė kontrolė darbe, nėra apdovanojimų\pagyrimų darbe, ryšio su kitais darbuotojais trūkumas, sąžiningumo trūkumas, vertybiniai konfliktai [58]. 2.5.1. Individualūs veiksniai Individualūs veiksniai skirstomi į tris pagrindines grupes: socialinėsdemografinės charakteristikos, asmeninės savybės ir požiūris į darbą: socialinės-demografinės charakteristikos: amžius, lytis, išsilavinimas, šeiminė padėtis, vaikų skaičius šeimoje ir kt.; asmeninės savybės: ekstravertiškumas, sutarumas, sąmoningumas, neurotiškumas, atvirumas patyrimui; požiūris į darbą: lūkesčiai darbe, išankstiniai nusistatymai. 2.5.1.1. Socialinės-demografinės charakteristikos Tokios savybės kaip lytis, amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimas daugelyje tyrimų išryškėja kaip veiksniai, kurie turi stiprų ryšį su PS [115, 4, 2]. Pastebėta, kad menko išsilavinimo ar žemo socialinio statuso moterys, turi didesnę PS riziką [2]. Lyties veiksnio svarbą daugelyje straipsnių patvirtina tai, kad PS labiau būdingas moteriškajai nei vyriškajai lyčiai [4]. C. Maslach [58] teigia, kad lytis yra mažai svarbus rodiklis PS raidai, kadangi tyrimai apie tai yra prieštaringi vieni autoriai savo tyrimuose nustatė stiprų PS ryšį su moteriškąja lytimi, kiti su vyriškąja lytimi. 20

Jaunesniems tiriamiesiems būdingi aukštesni PS įverčiai, ypač emocinio išsekimo atžvilgiu [4]. C. Maslach savo darbe Job Burnout (2001) teigia, kad amžius yra vienas svarbiausių faktorių, kadangi pastebėta, jog tarp jaunesnių darbuotojų PS lygis paprastai būna didesnis nei 30 40 metų amžiaus respondentų grupėje [58]. Tačiau amžiaus rodiklį reikia vertinti labai atsargiai, nes jauni darbuotojai, kurie patiria PS, tikėtina, tokio darbo anksti atsisako, o dirbti pasilieka tie, kurių PS lygis yra mažesnis. Pastebėta, kad šeiminė padėtis taip pat turi nemažą ryšį su PS. Nustatyta, kad nevedę vyrai patiria aukštesnius PS įverčius nei vedę [8]. Ahola su bendraautoriais (2006) savo tyrime teigia pastebėję, kad visose trijose PS dimensijose nevedę vyrai pasižymėjo aukštesniais įverčiais [2]. C. Maslach apibendrina, kad lyginant vedusius ar ištekėjusias su nevedusiais ar netekėjusiomis, stebimas stiprus ryšys PS atžvilgiu. Tai ypač galioja vyrų atžvilgiu: jei vyras nevedęs, jis turi žymiai aukštesnį polinkį į PS nei vedęs; be to, pabrėžiama, kad nevedę labiau linkę į PS negu tie, kurie yra išsiskyrę [58]. Išsilavinimo aspektas taip pat pabrėžiamas daugelio autorių. K. Ahola [2] teigia pastebėjęs, kad moterys, turinčios menkesnį išsilavinimą, patyrė aukštesnius PS įverčius, tačiau C. Maslach teigia atvirkščiai tie, kurie turi aukštesnį išsilavinimą, pasižymi aukštesniais PS įverčiais. Autorė tai grindžia tuo, kad siekiantys aukštesnio išsilavinimo asmenys patiria daugiau streso ir iššūkių, o po studijų dirba daugiau asmeninių išteklių (atsakomybės, streso) reikalaujantį darbą [58]. 2.5.1.2. Asmeninės savybės PS atsiradimui ir formavimuisi reikšmės gali turėti asmeninės žmogaus savybės. Mažai atsparūs, neištvermingi asmenys, kurie retai įsitraukia į naujas veiklas arba nėra atviri pasikeitimams gyvenime, patiria (ypač emocinio išsekimo dimensijoje) aukštesnius PS įverčius [58]. J. Ghorpade su bendraautoriais (2007) teigia, kad ekstraversiškai asmenybei būdingas neigiamas ryšys su emociniu išsekimu, o sutariai asmenybei būdingesnis depersonalizacijos komponentas. Profesinių siekių sumažėjimas yra būdingas ir ekstravertiškos, ir sutarios, ir sąžiningos asmenybės tipui [31]. C. Maslach taip pat atkreipia dėmesį ne tik į asmenybės tipus, bet ir į įveikos stilius (angl. coping styles). Ji teigia kad asmenys, kurie jau yra perdegę, patekę į situacijas, sukeliančios daug streso, į šias situacijas reaguoja gana pasyviai ir gynybiškai [58]. 21

2.5.1.3. Požiūris į darbą G. M. Alarcon atliktoje apžvalgoje (2011) teigia, kad ištekliai, lūkesčiai ir darbo nusistatymai yra susiję su visais trimis PS komponentais. Didesni lūkesčiai darbe turi stipresnį ryšį su emociniu išsekimu nei su depersonalizacija ar profesinių siekių sumažėjimu. Tuo tarpu darbo ištekliai turi nežymų ryšį su emociniu išsekimu ir depersonalizacija, tačiau stebima labai stipri sąsaja su profesinių siekių sumažėjimu [3]. C. Maslach teigimu, kiekviena asmenybė, ateidama į naują darbą, atsineša tik jai būdingus lūkesčius ar nusistatymus. Dauguma žmonių turi ypač aukštus lūkesčius (pavyzdžiui, būti greitai paaukštinti pareigose, turėti galimybę gydyti ligonius). Dažnai tokie lūkesčiai yra nerealūs ir veda PS vystymosi link. Tai gana paprastai paaiškinama, kadangi asmuo, kuris daug tikisi darbe, dažnai dirba daugiau, stengiasi labiau, įdeda daugiau pastangų. Šios pastangos veda prie emocinio išsekimo. Kai didelės pastangos neduoda reikiamų rezultatų, pasireiškia ir depersonalizacija [58]. 2.5.2. Su darbu susiję veiksniai Skiriami šeši pagrindiniai su darbu siejami veiksniai: darbo krūvis, kompetencija, atlygis, bendruomenė, teisingumas ir vertybės [58]. Darbo krūvis yra vertinamas kaip vienas pagrindinių komponentų, turinčių vieną didžiausių įtakų PS atsiradimui ir formavimuisi. C. Maslach teigimu, didelis darbo krūvis verčia žmogų dirbti nepertraukiamai, ilgą laiką, todėl asmuo neturi galimybės visiškai atsigauti. Jei asmuo dirba ne tą darbą, kurį turėtų, neturėdamas išsilavinimo, reikiamų įgūdžių, kompetencijos, tai verčia jį skirti darbui dar daugiau laiko [58]. Pastaraisiais metais atlikta daug tyrimų, patvirtinančių didelio darbo krūvio ryšį su perdegimo sindromu [109, 32, 7]. Kompetencijų neatitikimas yra tada, kai atsakomybė viršija darbuotojo galimybes atlikti pavestas užduotis. Kompetencijos nesuderinamumas pasireiškia tuo, kad, neturėdami atitinkamų darbo išteklių arba negalėdami tų išteklių valdyti, darbuotojai susiduria su įtampa ir stresu, kurį ilgainiui sunku įveikti [58]. Atlygis yra svarbus veiksnys profesiniam perdegimui susiformuoti, kai už asmens atliekamus darbus deramai neatlyginama. Tačiau svarbesnis yra ne deramo finansinio atlygio už atliekamą darbą nesuteikimas, o socialinio atlygio, kai neatsidėkojama už sunkiai atliktą darbą arba jis tiesiog ignoruojamas, trūkumas. Atlygio nesuderinamumas veda tiek prie asmeninių siekių, tiek prie darbo siekių mažėjimo [58]. 22

Bendruomenė gali klestėti ir rodyti teigiamus rezultatus, kai jos nariai yra nuolat giriami, jaučiasi komfortiškai, yra laimingi. Darbe, kuriame žmonės jaučiasi atskirti, izoliuoti, o bendravimas yra tik formalus, ilgainiui atsiranda darbuotojų bendruomenės susiskaldymas ir vidinė destrukcija. Darbe, kuriame nėra socialinės paramos, vyrauja nusivylimas ir priešiškumo jausmas [58]. Didžiulė priešprieša stebima, kai darbe stokojama teisingumo. C. Maslach teigimu, teisingumas apima tris aspektus pasitikėjimą, atvirumą ir pagarbą. Teisingumas gimdo pagarbą, o pagarba kelia darbuotojo savivertę. Neteisybė stebima, jeigu yra keičiamos darbuotojui suteiktos sąlygos, pavyzdžiui, nepalankiai nustatomas darbo krūvis, atlyginimas, sukčiaujama, paskatinami to nenusipelnę asmenys. Teisingumo trūkumas dažniausiai pasireiškia dviem aspektais. Pirma, neteisingas veikimas veikia kaip sekinantis ir liūdinantis veiksnys, antra, neteisingumas kelia cinizmo jausmą darbovietėje [58]. Kiekvienas asmuo turi tik jam būdingas vertybes, tačiau tam tikrais atvejais tenka atlikti užduotis, kurios yra neetiškos, prieštarauja asmens nusistatymams ir žeidžia jo savivertę. Toks elgesys darbe jam yra nepriimtinas, sukelia stresą ir diskomfortą. Tokios situacijos pavyzdžiu gali būti vertimas parduoti daiktą su nuslėpta tam tikra neigiama to daikto savybe. T. A Judge teigimu, vertybių klausimas yra vienas esminių pasirenkant būsimą darbą, todėl asmenys, kurių pasaulėžiūra ir asmeninių vertybių skalė sutapdavo su darbovietės, dažniausiai tą darbovietę ir pasirinkdavo [46]. 2.6. Perdegimo sindromas tarp anesteziologų reanimatologų 2.6.1. Paplitimas tarp reanimatologų Vertinant PS paplitimą tarp reanimatologų, duomenų užsienio literatūroje yra pakankamai. Pastebima, kad būtent reanimatologai, lyginant su kitomis specialybėmis, dažniausiai patiria PS. N. Embrianco teigimu, net 46 proc. Prancūzijoje dirbančių intensyviosios terapijos gydytojų patiria PS [21]. Autorius pastebėjo, kad darbo krūvis, naktinių pamainų skaičius per mėnesį, taip pat konfliktai su kolegomis gydytojais ir slaugytojomis tiesiogiai susijęs su dažnesniu PS atsiradimu. Apie 50 proc. gydytojų, kurie atitinka aukštą PS įvertį, buvo linkę mesti savo darbą. Tačiau tiems darbuotojams, kurie nemeta darbo, būdingas žymiai sumažėjęs produktyvumas ir efektyvumas. Tai siejama su sumažėjusiu pasitenkinimu darbu ir mažėjančiu įsipareigojimu jam. Konfliktai su bendradarbiais taip pat turi sąsajų su aukštu PS įverčiu. Ir priešingai esant geriems santykiams su slaugytojomis, PS pasireiškimas 23

buvo žymiai mažesnis [21]. PS paplitimas tarp Nyderlandų intensyviosios terapijos gydytojų yra vienas mažiausių tyrimas tik 4 proc. tiriamųjų nustatė PS, nepastebėta jokio aiškaus ryšio tarp PS ir darbo veiksnių ar asmeninių savybių. Autoriai tokį mažą PS paplitimą vertina kaip netikėtą lyginant su kitų šalių tapačiais tyrimais ir pabrėžia, jog tikėtina, kad tokį mažą PS paplitimą galėjo lemti mažesnis darbo krūvis nei aprašomas kituose tyrimuose [60]. Brazilijos intensyvios terapijos gydytojų patirtis rodo, kad PS visose trijose dimensijose pasireiškia 7,4 proc. tiriamų gydytojų. Pastebėta, kad PS pasireiškė tik tiems gydytojams, kurie turėjo žemą gyvenimo kokybės įvertį [90]. Brazilijos tyrėjai (2017) pabandė nustatyti, ar mirties veiksnys turi sąsajų su PS atsiradimu intensyviosios terapijos gydytojams. Tyrime nustatyta, kad 18 proc. tiriamųjų turėjo aukšto įverčio PS, ir pastebėtas labai stiprus mirties veiksnio ryšys su PS. Visi 11 klausimų mirties veiksnio klausimyne (MDS) statistiškai reikšmingai skyrėsi PS grupėje ir ne PS grupėse. Todėl išvadose teigiama, kad mirties veiksnys reanimatologo darbe yra atskiras nepriklausomas rizikos faktorius PS vystymuisi [27]. 2.6.2. Paplitimas tarp anesteziologų PS tarp anesteziologų yra kasmet laipsniškai didėjanti problema. Įvairių tyrimų duomenimis, PS pasireiškimas tarp anesteziologų siekia 20 50 proc. Gydytojai anesteziologai priskiriami pažeidžiamai grupei, kadangi perioperaciniu laikotarpiu turi susidoroti su begale įvairių galimų atsitikimų. Jie privalo būti nešališki, objektyvūs atlikdami daugelį anesteziologinių darbų, įskaitant priešoperacinį planavimą, anestezijos atlikimą, procedūrų taikymą, pooperacinį planavimą, susitvarkymą su kritiniais momentais. Darbas turi būti atliekamas be emocijų, ego. Serbijos anesteziologų patirtis rodo, kad ten patiriamas PS nėra aukštas, siekia 6 proc. Tyrime nustatytos sąsajos su socialinėmis demografinėmis ypatybėmis lytimi, aukštesniu akademiniu išsilavinimu, vedybiniu statusu. Autorių teigimu, trumpesnė darbo patirtis ir aukštesni akademiniai pasiekimai padidina PS pasireiškimą net 272 proc. [63]. Turkijoje atliktame tyrime, kur tirti rezidentai anesteziologai, buvo siekiama surasti priežastį, kodėl per 5 metus įvyko net 14 anesteziologijos rezidentų savižudybių. Autoriai aiškina, kad Turkijos anesteziologijos rezidentai nebuvo pakankamai įtraukiami į gydymo procesą, nebuvo numatytos tinkamos rezidentūros gairės, pagrindinį anesteziologo darbą atlikdavo anesteziologai kartu su anestezistėmis, todėl rezidentai jautėsi nepakankamai įtraukiami į darbą ir nereikalingi. Toks požiūris į rezidentus jiems sukeldavo nepilnavertiškumo, žemos savivertės jausmus [1]. 24

Labai įdomus tyrimas buvo atliktas Suomijoje, kur tirtas patiriamo streso ryšys su perdegimo sindromu [51]. Nustatyta, kad net 68 proc. anesteziologų jautė stresą, o streso lygis didėjo priklausomai nuo didėjančio darbo krūvio. Laiko trūkumas, didelis darbo krūvis, darbo organizavimo trūkumai, baimė padaryti profesines klaidas tai pagrindinės nurodytos priežastys, dėl kurių nerimaujama darbe. Dirbant pagal iškvietimą (angl. on-call) dėl streso pasireiškė tokie simptomai kaip bendras nuovargis, dirglumas, miego, atminties sutrikimai, dažnas žiovulys dienos metu, galvos skausmai. Šie simptomai žymiai sumažėja po dviejų savaičių atostogų. Dirbant pagal iškvietimą darbo krūvis turėjo žymios įtakos vertinimui perdegimo skalėse. Palyginus darbo krūvį EE išsekimo skalėje pastebėta, kad dirbant mažiausiu krūviu EE simptomus patiria 32 proc. anesteziologų, tuo tarpu dirbant didžiausiu krūviu 68 proc. Lygiai taip pat ir PS atžvilgiu: iš mažiausią darbo krūvį turinčių anesteziologų PS patiria 18 proc., bet net 2,5 kartų daugiau 45 proc. tiriamųjų, dirbančių maksimaliu krūviu. Svarbu paminėti, kad net 25 proc. tiriamųjų yra pagalvoję apie savižudybę, kai bendroje šalies populiacijoje jų skaičius siekia tik 10 proc. 2 proc. aktyviai planavo savižudybę. JAV atliktame tyrime [17] atkreipiamas dėmesys ne tik į gydytojus anesteziologus, bet ir į anesteziologijos skyriaus vedėjus bei akademinę bendruomenę. Stebina tai, kad net 59 proc. tiriamųjų turėjo didelę riziką patirti PS, o didžiausi streso veiksniai buvo darbuotojų skaičiaus ir finansavimo mažėjimas. Iš visų tiriamųjų 28 proc. atitiko aukštus PS įverčius. Pabrėžtina tai, kad būtent anesteziologų akademinė bendruomenė pasižymėjo aukštesniais PS įverčiais (aukštesni EE ir DE įverčiai) lyginant su kitais darbuotojais akušeriais-ginekologais [28], ausų, nosies, gerklės [34] ar akių ligų specialistais [15]. Italų autoriai [78] 2017 metais publikavo sisteminę apžvalgą, tiriančią PS tarp anesteziologų, kurioje sujungė ir susistemino įvairių tyrimų rezultatus. Apžvalgos duomenimis, 2011 2014 metais atliktuose tyrimuose bent vieną iš PS simptomų turėjo 45 54 proc. anesteziologų. Tyrime teigiama, kad didžiausi PS įverčiai stebimi intensyviosios terapijos ir skubiosios medicinos gydytojų tarpe (55 proc.), mažai atsilieka ir anesteziologai (50 proc.). Apžvalgos išvadose autoriai teigia, kad anesteziologų perdegimo sindromo įvertis yra labai aukštas lyginant su kitomis specialybėmis, PS įverčiai yra aukštesni tarp jaunesnių gydytojų anesteziologų, turinčių mažesnę klinikinę patirtį. Pagrindiniai anesteziologų su darbu siejami rizikos veiksniai pernelyg didelis darbo krūvis ir buvimas konsultantu. Taip pat dažnas rizikos veiksnys vaikų turėjimas. Pasaulio anesteziologų draugija (angl. World Federation of Societies of Anaesthesiologists, WFSA) ir Profesinės gerovės komitetas (angl. Profes- 25

sional Welfare Committee, PWC) taip pat atkreipė dėmesį į vis gilėjančią PS problemą tarp anesteziologų ir aktyviai ieško metodologijų, kaip apsisaugoti nuo perdegimo sindromo ir siekti profesinės gerovės anesteziologijos srityje. 2010 metais PWC inicijavo klausimyno, kurio pagrindinis tikslas nustatyti profesinę anesteziologų sveikatą, sudarymą. Rezultatai parodė, kad net 90 proc. anesteziologų draugijų visame pasaulyje PS pripažįsta problema, tačiau tik 14 proc. iš jų turi sukūrę strategiją, kaip šią problemą spręsti. 2.6.3. Anesteziologų reanimatologų perdegimą skatinantys veiksniai Stresas anesteziologo reanimatologo darbe yra neišvengiama kasdienybė, jis neigiamai veikia fizinę ir psichinę sveikatą, o to pasekmė yra PS. Anesteziologas darbe susiduria su trijų tipų streso veiksniais specialybės, darbo bei demografinėmis charakteristikomis. Dažniausiai stresas yra patiriamas dėl specifinių šios specialybės bruožų, tokių kaip darbas su kenčiančiu, sergančiu, dažnai mirštančiu pacientu, taip pat dėl pacientų didelių specifinių poreikių ir dėl besikeičiančios pacientų būklės. Todėl anesteziologija, kaip ir visa medicina, vertinama kaip vis saugesnė pacientui, tačiau, atvirkščiai, vis pavojingesnė gydytojui. Kita streso grupė anesteziologo darbe demografinės ypatybės. Jaunas anesteziologas, tik baigęs rezidentūrą, susiduria su didžiuliais psichologiniais iššūkiais, kadangi turi įvaldyti įvairias sudėtingas anesteziologines technikas, anesteziologinę įrangą, neturėdamas patirties dirbti su sunkiai sergančiais ar mirštančiais pacientais. Vyresnis amžiumi ir patirtimi anesteziologas patiria įtampą dėl greitai kintančių technologijų, naujų darbo metodikų, dėl to turi nuolatos kelti kvalifikaciją, skaityti naujausią medicininę literatūrą, o tuo tarpu jauni gydytojai darbui su naujomis technologijomis būna paruošiami rezidentūroje. Anesteziologijos specialybėje lyties veiksnys nėra svarbus. Stresas moteriškos lyties atstovėms dažniau gali kilti tiek dėl fiziškai, tiek dėl psichologiškai sunkių situacijų darbe. Stresą taip pat gali sukelti nėštumas pradėjus aktyvią gydytojo karjerą ir vaiko gimimas, taip pat jei neturima pakankamai laiko visavertiškai pasirūpinti naujagimiu. Su darbu siejami streso veiksniai taip pat yra aktualūs anesteziologo darbe, ypač santykiai su chirurgais, konsultantais ar kitu operacinės personalu. Dirbant su pastaruoju, dažnai susiduriama su nuomonių, asmenybių, kompetencijų, motyvacijos, darbo etikos skirtumais. Darbe susiduriama ir su ilgomis darbo valandomis, neracionalia mityba, sutrikusia skysčių pusiausvyra, fizine, psichologine ir intelektine izoliacija [44]. 26

Negalėjimas ar nesugebėjimas susidoroti su iškylančiais iššūkiais, progresuojant stresui, gali sukelti priklausomybę nuo cheminių medžiagų [14, 107]. Priklausomybės dažnai yra nulemtos genetiškai, tačiau svarbus veiksnys anesteziologo darbe yra ir dažnos stresinės situacijos bei lengvas prieinamumas prie opioidinių medžiagų [44]. R. Žutautienė teigia, kad gydytojo sveikata priklauso ne vien nuo jo fizinės sveikatos ir gerovės, bet ir nuo psichosocialinės aplinkos [119]. Autorė pateikia pagrindinius psichosocialinius veiksnius: darbo poilsio režimo nesilaikymas, pasitenkinimas darbu, didelis pacientų skaičius, iš kolegų ir vadovų palaikymo stoka, darbo aplinka ir kt. Autorė pastebi, kad vienas didžiausių psichosocialinės rizikos veiksnių yra pernelyg įtemptas darbo grafikas. Palyginus įvairių specialybių gydytojų darbo grafiko apimtis, būtent anesteziologams reanimatologams yra didžiausia rizika patirti šį veiksnį. I. Vėtaitė straipsnyje Stresas ir nuovargis mediko darbe: gydytojų anesteziologų reanimatologų patirtis teigia, kad net vienas iš keturių anesteziologų reanimatologų darbe jaučia stresą ir daugiau nei pusė tiriamųjų turi vidutinį nuovargio įvertį [104]. Autorė pabrėžia, kad nuovargio išsivystymo pagrindiniai veiksniai yra nepalanki gydytojui darbovietės politika ir bendra atmosfera bei ribota laisvė priimant sprendimus. Pastebėta, kad vienas pagrindinių streso veiksnių šiame tyrime neatitinkantis galimybių darbo krūvis. Svarbus pastebėjimas, kad anesteziologui reanimatologui jaučiant aukštą pasitenkinimo lygį darbe, tai reikšmingai mažina streso ir nuovargio išsivystymo riziką. Taip pat pagal tyrimo duomenis galima teigti, kad darbo sąlygos ir darbo aplinka turi didelę įtaką gydytojui patiriant stresą bei nuovargį. Anesteziologai reanimatologai, patiriantys stresą ar nuovargį darbe, jaučiasi fiziškai ir emociškai labiau išsekę. Tiriamiesiems, dažniau dirbantiems anesteziologijos srityje nei reanimatologijos, dažniau pasireiškia apatija ir negatyvus aplinkos matymas. Taip pat, didėjant nuovargio išsivystymo rizikai, didėja ir cinizmo pasireiškimo dažnis gydytojai tampa mažiau pakantūs kitiems. 2.7. Literatūros apžvalgos apibendrinimas Apibendrinant literatūros apžvalgos rezultatus galima teigti, kad perdegimo sindromas mokslinėje užsienio šalių literatūroje nagrinėjamas gana plačiai, tačiau Lietuvoje duomenų, siejamų su Lietuvos gydytojų perdegimo sindromu, yra labai mažai. Dar mažiau tokių duomenų siejamų su Lietuvos anesteziologais reanimatologais. Perdegimo sindromo simptomai literatūroje skirstomi į fizinius, elgesio, socialinius, nusistatymo ir organizacinius. Dažniausiai literatūroje aprašomos diagnostinės perdegimo sindromo 27

priemonės yra MBI (angl. Maslach Burnout Inventory) ir BM (angl. The Burnout Measure) klausimynai. Gydytojų perdegimo sindromas įvairių autorių duomenimis, dažniausiai paplitęs tarp 10 40 proc. tiriamos populiacijos, tačiau jis paplitęs net tarp 27 75 proc. gydytojų rezidentų. Palyginus PS paplitimą tarp įvairių gydytojų specialybių, pastebėta, kad tiek perdegimo sindromo, tiek šio sindromo dimensijų įverčiai tarp anesteziologų reanimatologų yra vieni aukščiausių. 28

3. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI 3.1. Tyrimo eiga Tyrimo pradžioje buvo atliktas bandomasis tyrimas, kuriame tiriamųjų kontingentas buvo gydytojai rezidentai, studijuojantys anesteziologiją reanimatologiją. Šis kontingentas bandomajam tyrimui pasirinktas dėl to, kad tiriamieji studijuoja ir dirba toje pačioje srityje (anesteziologija reanimatologija), kaip ir pagrindinio tyrimo gydytojai. 3.2. Bandomojo tyrimo vykdymas Bandomasis tyrimas buvo atliktas 2015 m. spalio lapkričio mėnesiais, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) anesteziologijos ir intensyvios terapijos klinikoje. Rezidentams bandomasis tyrimas buvo pristatytas per rezidentų savaitinį susirinkimą, paaiškinta, kad tyrimas yra savanoriškas, jo metu bus laikomasi konfidencialumo, taip pat pristatyti tyrimo tikslai, uždaviniai ir klausimyno pildymo instrukcija. 2015 m. spalio 1 dieną elektroniniu paštu nuoroda į klausimyną buvo išsiųsta visiems 52 LSMUL KK anesteziologiją reanimatologiją studijuojantiems rezidentams. Buvo pakartoti du prašymai (kas dvi savaites) užpildyti klausimyną iki 2015 m. lapkričio 30 dienos. Klausimyną teisingai užpildė 39 rezidentai. Bandomojo tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti klausimyno stipriąsias ir silpnąsias puses, galimas klaidas, įvertinti jo tinkamumą, pildymo laiką. Todėl paskutiniu klausimyno klausimu buvo prašoma pateikti pastebėjimų, pastabų, nurodyti galbūt pastebėtas klaidas. Į šias vertingas pastabas atsižvelgta sudarant pagrindinio tyrimo klausimyną. Atsižvelgiant į pastabas bei komentarus, gautus bandomojo tyrimo metu, nuspręsta pagrindinį tyrimą taip pat atlikti elektroninėje erdvėje. Pagrindinis tyrimas, atsižvelgus į tiriamųjų pageidavimus, papildytas klausimais apie perdegimo sindromo įveikos būdus. 3.3. Pagrindinio tyrimo eiga Tyrimo eiga pateikta 3.3.1 pav. Pagrindinis tyrimas buvo atliktas 2017 m. vasario kovo mėnesiais. Bioetikos leidimas (3 priedas) iš Kauno regioninio bioetikos komiteto buvo gautas 2017 m. vasario 21 d. (leidimo Nr. BE 2-2, 2017 02 21). 29

Tiriamieji buvo visoje Lietuvoje dirbantys (turintys galiojančią licenciją) anesteziologai reanimatologai. Norint susisiekti su šiais gydytojais, reikėjo gauti potencialių tiriamųjų elektroninio pašto adresus. Pagal asmens duomenų apsaugos įstatymą elektroninio pašto adresas yra laikomas asmens duomenimis, kuriais be asmens leidimo negalima disponuoti. Buvo tiek raštu, tiek ir asmeniškai kreiptasi į Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugiją (LARD) ir jos pirmininkę su prašymu suteikti LARD draugijai priklausančių anesteziologų reanimatologų elektroninio pašto adresus. Tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Tada buvo kreiptasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VASPVT) su prašymu suteikti anesteziologų reanimatologų elektroninio pašto adresus mokslinio tyrimo tikslais. Atsakymas iš VASPVT negautas. Tyrimo grupėje buvo nuspręsta elektroninio pašto adresų nekaupti. Vienintelis būdas gauti anesteziologų reanimatologų pritarimą dalyvauti tyrime buvo prašyti visų Lietuvos gydymo įstaigų vadovų bei anesteziologijos ar reanimatologijos padalinių, kur teikiama anesteziologinė reanimatologinė pagalba, vadovų pagalbos. Telefonu susisiekta su 58 Lietuvos miestų ligoninių anesteziologijos reanimatologijos padalinių vadovais ir paprašyta neatlygintinai dalyvauti tyrime. Skyrių darbuotojų elektroninio pašto adresų nereikalauta paprašyta pateiktą nuorodą į klausimyną išsiųsti visiems skyriuje dirbantiems anesteziologams reanimatologams. Buvo tiek žodžiu, tiek ir raštu paaiškinta, kad tyrimas yra savanoriškas, bus užtikrintas saugumas ir konfidencialumas, nes duomenų, kur (nepriklausomai, koks kompiuteris ar IP adresas) pildytas klausimynas ar iš kokio elektroninio pašto paspausta nuoroda į klausimyną, nėra techninės galimybės ridentifikuoti. Klausimyno užpildymas buvo traktuojamas kaip sutikimas dalyvauti tyrime. Buvo kreiptasi į valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI) ir raštu paaiškinta, kad nebuvo galimybės gauti tiriamųjų elektroninio pašto adresų, bei, kreipiantis elektroniniu paštu, nebuvo reikalauta raštiško sutikimo dalyvauti tyrime. Gautas raštiškas VDAI atsakymas, kad šiuo atveju išankstinė asmens duomenų patikra netaikytina. Tyrime sutiko dalyvauti visos (išskyrus Klaipėdos universitetinę ligoninę) Lietuvos gydymo įstaigos, kur taikomos anesteziologinės ar reanimatologinės procedūros ir dirba bent vienas anesteziologas reanimatologas. Elektroninis laiškas su nuoroda į klausimyną buvo nusiųstas visiems anesteziologijos ar reanimatologijos padalinių vadovams, paprašant jų nuorodą išsiųsti visiems savo skyriaus anesteziologams reanimatologams ir patvirtinti atliktą veiksmą. Nuorodos nepatvirtinusiems padalinių vadovams, po savaitės buvo išsiųstas priminimas elektroniniu laišku. Paskutinis priminimas buvo išsiųstas po 2 savaičių. 30

Bioetikos leidimas Leidimas gautas 2017 02 21 Leidimas negautas Prašymas LARD suteikti tiriamųjų elektroninio pašto adresus Prašymas VASPVT suteikti elektroninio pašto adresus Prašymas visų Lietuvos anesteziologijos reanimatologijos padalinių vadovams išsiųsti nuorodą savo darbuotojams Leidimas negautas Pritarimas gautas iš visų (išskyrus Klaipėdos universitetinę ligoninę) Lietuvos ligoninių kur teikiama anesteziologine reanimatologinė pagalba 3.3.1 pav. Tyrimo atlikimo schema Tyrime dalyvavo bei klausimyną užpildė 220 anesteziologų reanimatologų 31

3.4. Tyrimo dalyviai Daugiau nei pusė tiriamųjų buvo moterys (61,8 proc.) (žr. 3.4.1 lentelė). Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 44,7 ± 9,8 m. (intervalas nuo 26 iki 64 metų amžiaus). 3.4.1 lentelė. Pagrindinės tyrimo dalyvių charakteristikos (n = 220) Charakteristika Grupė n proc. Lytis Moteris 136 61,8 Vyras 84 38,2 Vedęs 165 75,0 Šeiminė padėtis Nevedęs 20 9,1 Išsiskyręs 32 14,5 Našlys 3 1,4 Neturi 47 21,4 Vienas 66 30,0 Vaikų skaičius Du 83 37,7 Trys 20 9,1 Keturi 3 1,4 Penki 1 0,5 Amžius, vidurkis ± SN 44,7 ± 9,8 m. Iš viso trys ketvirtadaliai tiriamųjų nurodė gyvenantys santuokoje (75 proc.), likusieji buvo arba nevedę (netekėjusios), arba išsituokę, arba našliai. Didžioji dalis tiriamųjų turėjo vaikų (78,6 proc.): du (37,7 proc.) arba vieną (30,0 proc.) vaiką. Atsako dažnio (angl. response rate) skaičiavimas šiame tyrime galimas tik iš dalies, kadangi tikslaus tiriamųjų, gavusių nuorodą į anketos pildymo portalą, skaičiaus nežinome. Tiriamųjų skaičius tiesiogiai priklausė nuo kiekvienos ligoninės anesteziologijos ar reanimatologijos padalinio, kur dirbo tiriamieji, vadovo, kadangi jo buvo prašoma nuorodą į klausimyną persiųsti visiems to skyriaus anesteziologams reanimatologams. Pateiktos nuorodos patvirtinimą gavome tik iš keleto ligoninių, todėl galime daryti tik prielaidą dėl atsako dažnio. Remiantis VASPVT duomenų bazės duomenimis, galiojančią anesteziologo reanimatologo licenciją iki 2017 metų vasario 21 dienos turėjo 832 asmenys. Tai maksimalus anesteziologų reanimatologų skaičius, kuris teoriškai galėjo gauti nuorodą į klausimyną ir dalyvauti tyrime, o gauta 220 užpildytų anketų. Tai reiškia, kad atsako dažnis siekia bent 26,4 proc. (220 iš 832 asmenų), nors gali būti ir didesnis, 32

kadangi nėra aišku, kiek iš licenciją turinčių anesteziologų reanimatologų yra faktiškai užsiimantys gydytojo praktika. Siekiant nustatyti kiek įmanoma tikslesnę atsako dažnio vertę, buvo kreiptasi į LARD vadovybę, prašant pateikti aktyvių narių skaičių atitinkamu laikotarpiu. Žodinis prašymas patenkintas. LARD teigimu, 2017 metais draugijai priklausė ir jos aktyviais nariais buvo 420 asmenų tokiu atveju, tyrimo atsako dažnis galėtų siekti 52,4 proc. (220 iš 420 asmenų). Todėl galima daryti prielaidą, kad tikrasis tyrimo atsako dažnis buvo 26,4 52,4 proc. ribose. Reikalingos imties tūris apskaičiuotas generaline aibe laikant n = 832, numatomu dažniu 50 proc. (vadovaujantis prielaida, kad reiškinio paplitimas yra nežinomas), o pasikliautinumo lygmeniu 95 proc. Skaičiuojant OpenEpi portale (www. openepi.com), iš viso reikėjo apklausti 264 gydytojus, tačiau net ir po dviejų priminimų buvo gauta tik 220 anketų, tad papildomi kvietimai nebuvo vykdomi, apsiribojant 220 respondentų imtimi. 3.5. Klausimynas Apklausa, vykdyta elektroninėje erdvėje, todėl klausimynas tam buvo atitinkamai pritaikytas. Klausimynas (1 priedas) sudarytas pagal www.mano apklausa.lt leidžiamą metodiką, sutinkant su naudojimo ir privatumo nuostatomis. Sukūrus anketą, ji buvo siunčiama tiriamiesiems: elektroniniu paštu gavo nuorodą, kurią paspaudus atsiverdavo klausimyno pildymo langas. Tik atsakius į visus klausimus, anketa buvo įskaitoma kaip užpildyta ir išsiunčiama į duomenų bazę, paruoštą duomenų apdorojimui SPSS formatu. 3.5.1. Klausimyno struktūra Tyrimo klausimynas suskirstytas į 6 dalis: 1. MBI-HSS klausimai (22 klausimai). 2. Galimi profesinio perdegimo rizikos veiksniai (CAGE, Fagerstrom, PHQ-2 klausimynai) (29 klausimai). 3. Su darbu siejami klausimai (6 klausimai). 4. Socialiniai-demografiniai rodikliai (5 klausimai). Daugelis klausimų tokie, į kuriuos galima pateikti vieną atsakymą, išskyrus vieną klausimą Ar turite nusiskundimų sveikata?, kur buvo galimi keli atsakymo variantai, nurodant visus tinkamus. Du klausimai buvo sudaryti tuo principu, kad atsakius į juos neigiamai, buvo nukreipiama prie tolesnių klausimų, apeinant pridėtinius klausimus. Tai klausimai Ar jūs rūkote? (atsakius teigiamai, patenkama į pridėtinius klausimus iš Fagers- 33

trom klausimyno) ir Ar jūs manote, kad reikėtų vartoti mažiau alkoholinių gėrimų? (atsakius teigiamai, užduodami papildomi CAGE klausimai). 3.5.2. MBI-HSS klausimynas MBI-HSS klausimynas dar iki šio tyrimo buvo adaptuotas ir validuotas šios disertacijos autoriaus iniciatyva 2012 m., kai buvo atliekamas tyrimas Perdegimo sindromas tarp Lietuvos kardiochirurgų bei kardioanesteziologų [9]. Validacijos kopija pridedama (2 priedas). Internetiniame portale www.mindgarden.com yra pateikti C. Maslach su bendraautoriais sukurti MBI klausimynai ir visos jų versijos. Pateiktas įrankis klausimyno sudarymui, validavimui ir vertinimui, pateikiamos būtinos naudojimosi klausimynu licencijos. Taip pat yra siūlomos įvairių kalbų variacijos, tarp jų ir lietuviškoji MBI-HSS klausimyno versija. Bendro sutarimo, kaip turi atrodyti visas klausimynas, nėra, autoriai naudoja įvairias klausimyno modifikacijas, dalį klausimų pašalindami, kitus adaptuodami savo kultūrai ar specialybei. Šiame tyrime buvo naudota 22 klausimų klausimyno versija. Visi klausimai uždaro tipo. MBI-HSS klausimyne klausimai atsitiktine numeracijos tvarka atitinka tris perdegimo sindromo dimensijas: emocinį išsekimą (EE), depersonalizaciją (DE) ir žemus profesinius siekius (PA). Iš viso 9 klausimai priklauso emocinio išsekimo dimensijai, 5 depersonalizacijos dimensijai, 8 sumažėjusių asmeninių siekių dimensijai. EE ir DE dimensijose aukštesnis įvertis, o PA dimensijoje žemesnis įvertis rodo didesnę profesinio perdegimo riziką. Skaitinės perdegimo sindromo dimensijų vertės pateiktos 3.5.2.1 lentelėje. Šiame tyrime apskaičiuotas validuoto MBI-HSS klausimyno dimensijų vidinis suderinamumas (Kronbacho alfa) buvo pakankamas. Kronbacho alfa koeficientai yra ganėtinai aukšti ir mažai skiriasi nuo tų, kuriuos pateikia MBI autoriai [56]. 3.5.2.1 lentelė. MBI-HSS klausimyno ribinės vertės ir vidinis suderinamumas Subskalė Aukštas Vidutinis Žemas Cronbach alfa EE 27 17 26 0 16 0,90 DE 13 7 12 0 6 0,74 PA 0 31 32 38 39 0,81 Cronbach alfa vidinis suderinamumas, EE emocinis išsekimas, DE depersonalizacija, PA asmeninių siekių sumažėjimas. Skalės autorių ir literatūros duomenimis, nėra vieno bendro sutarimo, kada tiriamasis laikomas perdegusiu vertinant MBI dimensijas. Remiantis 34

A. J. Ramirez [75] ir M. O. Tironi [97], PS reikėtų vertinti, kai visose trijose dimensijose pasiekiamas aukštas įvertis, tačiau yra nemažai tam prieštaraujančių, pavyzdžiui, E. Grunfeld [36] ar A.Wisetborisut [110], kurie teigia, kad PS galimas, kai bent vienoje dimensijoje yra pasiekiamas aukštas įvertis. Tačiau didžioji dalis autorių, tokie kaip T. D. Shanafelt [83] ar L. N. Dyrbye [19], siūlo perdegimo sindromą vertinti tada, kai bent vienoje iš EE ar DE dimensijų surenkamas aukštas įvertis. Atsižvelgiant į tai, šiame tyrime taip pat vertinta, kad PS yra, jei aukštas įvertis pasiekiamas EE ar DE skalėse. 3.5.3. CAGE klausimynas Klausimyne taip pat naudoti kiti testai. Vienas dažniausiai naudojamų testų, skirtų probleminio alkoholio vartojimo patikrai, CAGE testas. Tai testas, kurio pavadinimas yra sudarytas iš keturių klausimų akronimų (angl. Have you ever felt you needed to Cut down on your drinking? Have people Annoyed you by criticizing your drinking? Have you ever felt Guilty about drinking? Have you ever felt you needed a drink first thing in the morning (Eye-opener) to steady your nerves or to get rid of a hangover?). Testas dažniausiai naudojamas pirminės sveikatos priežiūros specialistų kaip ypač greitas probleminio alkoholio vartojimo patikros instrumentas, nors ir nesuteikiantis galimybės nustatyti klinikinę alkoholizmo diagnozę. Lietuviškosios validuotos versijos klausimai buvo tokie: 1) Ar kada nors manėte, kad Jums reikėtų vartoti mažiau alkoholinių gėrimų? 2) Ar Jus erzino žmonių kritika dėl Jūsų įpročio vartoti alkoholį? 3) Ar Jūs kada nors jautėte gėdą ar kaltę dėl alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių? 4) Ar Jūs kada nors gėrėte alkoholinius gėrimus ryte, vos tik atsikėlęs, kad nusiramintumėte ir palengvintumėte pagirias? Bendrasis CAGE testo vidinio suderinamumo koeficientas šiame tyrime buvo pakankamas (Kronbacho alfa 0,67). 3.5.4. Fagerstrom klausimynas Fagerstrom testas skirtas nikotino priklausomybei nustatyti. Tai instrumentas, parodantis nuo nikotino fizinės priklausomybės intensyvumą. Testą sudaro 6 klausimai, kurie vertina suvartojamų cigarečių kiekį, rūkymo potraukį ir priklausomybės požymius. Atsakymų į klausimus maksimalios vertės varijuoja nuo 1 iki 3, maksimali galima suma 10 balų. Kuo didesnė 35

suma surenkama, tuo didesnė fizinė priklausomybė nuo nikotino, o konkrečios suminės reikšmės traktuojamos taip: 0 2 balai: labai maža priklausomybė, 3 4 balai: maža priklausomybė, 5 balai: vidutinė priklausomybė, 6 7 balai: didelė priklausomybė, 8 10 balų: labai didelė priklausomybė. Šis testas klinikinėje praktikoje naudojamas, kai gydytojai aprašo indikacijas priklausomybės nuo nikotino medikamentiniam gydymui skirti. Lietuviškojo validuoto klausimyno klausimai: 1) Kada surūkote savo pirmą cigaretę, nubudęs ryte? 2) Ar Jums sunku susilaikyti nerūkius vietose, kur rūkyti draudžiama? 3) Kurios cigaretės Jūs labiausiai nenorėtumėte atsisakyti? 4) Kiek cigarečių surūkote per dieną? 5) Ar pirmosiomis valandomis po pabudimo Jūs rūkote daugiau negu kitu paros metu? 6) Ar Jūs rūkote, kai sergate ir didesnę dalį dienos praleidžiate lovoje? Bendrasis Fagerstrom testo vidinis suderinamumas šiame tyrime buvo pakankamas (Kronbacho alfa 0,69). 3.5.5. PHQ-2 klausimynas PHQ-2 skalė tai depresiškumo įvertinimui naudojamas instrumentas, kurio pirmtakas yra PHQ-9. PHQ-2 yra sutrumpintoji PHQ-9 klausimyno versija, paliekant tik du pirmuosius klausimus: 1) Ar per pastarąsias dvi savaites pajutote sumažėjusį domėjimąsi aplinka, malonumais? 2) Ar per pastarąsias dvi savaites jautėtės prislėgtas, depresiškas, beviltiškas? Autoriai teigia, kad tai nėra metodas klinikinės depresijos diagnozei nustatyti, jis labiau yra pirmojo etapo (angl. first step aproach) depresijos patikros įrankis. Tiriamieji, kurių atsakymai į PHQ-2 testo klausimus yra teigiami, turėtų toliau būti tiriami naudojantis PHQ-9. Šioje skalėje galimi atsakymų į kiekvieną klausimą variantai yra pateikti Likerto skalėje nuo 0 iki 3, todėl maksimali balų suma galima 6. Klausimyno autoriai [49] teigia, kad geriausias diferencinis taškas (angl. cutoff score), turintis optimalų jautrumą ir specifiškumą, yra 3 balai. 36

3.5.6. Kiti klausimai Tyrime buvo taip pat vertinama gydytojų pasitenkinimas darbo karjera ir gaunamu užmokesčiu. Tai buvo 3 klausimų grupė. Pirmais dviem klausimais vertinta, ar tiriamieji patenkinti pasirinkta gydytojo profesija ir anesteziologo reanimatologo specialybe. Trečiu klausimu vertinta, ar tiriamieji yra patenkinti gaunamu atlygiu. Galimi atsakymo variantai buvo suskirstyti 5 balų Likerto skalėje nuo visiškai netenkina iki visiškai tenkina. Taip pat buvo klausiama socialinių ir demografinių ypatumų, tokių kaip amžius, vaikų skaičius, darboviečių skaičius, darbo krūvis etatais, darbo krūvis valandomis per savaitę. Be to, buvo įtraukti klausimai apie perdegimo sindromo įveikos būdus apie tai, kaip gydytojai laisvalaikiu atsipalaiduoja nuo darbe susikaupusios įtampos (po sunkios darbo dienos). 3.6. Klausimyno testavimas Sudarytas pirminis klausimyno variantas buvo pateiktas įvairių specialybių mokslininkams ir praktikams. Klausimyną vertino lituanistas, gydytojai anesteziologai reanimatologai, medicinos profesoriai, doktorantūros konsultantai. Gautos pastabos apie įvairius lietuvių kalboje nevartotinus žodžius ir sintaksės klaidas. Klausimai suformuoti taip, kad labiausiai tiktų tiriamajai imčiai. Galimi atsakymų variantai derinti su statistikos specialistais. Galutinis variantas buvo pateiktas Lietuvos bioetikos komitetui (Kauno regioninis bioetikos komitetas). Klausimynas perkeltas į elektroninę erdvę. 3.7. Duomenų analizės metodai Kadangi apklausa vykdyta elektroninėje erdvėje, tyrimo duomenys buvo konvertuoti į SPSS for Windows programos formatą ir toliau analizuojami. Vidinis standartizuotų skalių suderinamumas buvo įvertinamas apskaičiuojant Kronbacho alfa koeficientą. Aprašomojoje analizėje buvo naudojami procentiniai skirstiniai ir absoliutieji skaičiai (n), tolydiems kintamiesiems buvo apskaičiuojami vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (± SN). Analitinė statistika apėmė įvairius kriterijus, tarp kurių vyravo neparametriniai kriterijai. Tai buvo pasirinkta dėl to, kad tolydūs kintamieji, kuriems potencialiai tinka parametriniai kriterijai, buvo kai kurie pasiskirstę pagal Gauso dėsnį, o kai kurie ne (įvertinus pagal Kolmogorovo-Smirnovo ir Šapiro-Vilko kriterijus, taip pat atsižvelgiant į ekscesą ir asimetriškumą). Todėl siekiant palyginti skirtingų (ir pasiskirsčiusių pagal Gauso dėsnį, ir nepasiskirsčiusių) kintamųjų sąsajas su 37

tam tikrais kintamaisiais, dažniausiai buvo pasirenkami neparametriniai metodai. Kategorinių kintamųjų palyginimui dviejose ar keliose grupėse buvo taikomas chi kvadratu kriterijus, o jeigu netenkinamos jo sąlygos (mažesnės nei 5 tikėtinosios reikšmės sudaro daugiau nei 20 procentų langelių arba mažiausia tikėtinoji reikšmė neviršija 1,00), buvo skaičiuojamas Fišerio tikslusis kriterijus. Tarpusavio sąsajos tarp ranginių arba ranginių ir tolydžiųjų kintamųjų buvo įvertinamos apskaičiuojant neparametrinį Spirmeno rho kriterijų. Vidurkių palyginimas tarp dviejų grupių buvo atliekamas skaičiuojant Stiudento t kriterijų ir atsižvelgiant į Leveno kriterijaus reikšmes dėl grupių dispersijos heterogeniškumo. Lyginant ranginius kintamuosius tarp dviejų grupių, buvo taikomas Mano-Vitnio U kriterijus. Siekiant įvertinti profesinio perdegimo ir jo komponentų galimus rizikos veiksnius arba veiksnius, susijusius su profesiniu perdegimu, buvo atliekama logistinė regresinė analizė. Iš pradžių buvo atlikta vienaveiksnė regresinė analizė, siekiant identifikuoti galbūt su perdegimu susijusius veiksnius. Toliau, atsižvelgiant į vienaveiksnės analizės rezultatus, buvo atliekama daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė, siekiant nustatyti veiksnius, kurie yra nepriklausomai vienas nuo kito susiję su profesiniu perdegimu. Bendrai logistinėje regresinėje analizėje veiksnių svarba buvo vertinama atsižvelgiant į statistinį reikšmingumą ir galimybių santykį (GS). Tyrime pasirinktas statistinio pasikliautinumo lygmuo 95 proc. (p < 0,05). 38

4. REZULTATAI 4.1. Profesinis perdegimas ir jo komponentai Tyrimas atskleidė, kad, vertinant pagal tai, keliose dimensijose gydytojai pasižymėjo padidėjusia profesinio perdegimo rizika, nustatyta: perdegimo rizika vienoje iš trijų PS dimensijų buvo būdinga 34,1 proc., dvejose 15,9 proc., visose trijose 10,9 proc. tyrime dalyvavusių anesteziologų. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta, kad padidėjusi profesinio perdegimo rizika būdinga 42,3 proc. anesteziologų. Vertinant atskirus teiginius, rodančius emocinį išsekimą (išskiriant požymius, kurie pasireiškia bent kartą per savaitę), labiausiai išreikšti buvo dirbdamas visą dieną su žmonėmis aš jaučiu įtampą (33,6 proc.) ir aš jaučiuosi išsekęs po darbo dienos (50,9 proc.), o depersonalizacija labiausiai buvo išreikšta per teiginius aš manau, kad tampu emociškai šaltesnis (27,7 proc.) ir aš tapau labiau bejausmis žmonėms nuo to laiko, kai pradėjau dirbti savo darbą (24,1 proc.). Tipiškiausi žemus profesinius pasiekimus (PA) rodantys teiginiai buvo aš galiu paskatinti savo pacientą su manimi jaustis saugiai (82,8 proc.) ir savo darbu aš darau teigiamą įtaką savo pacientams (81,8 proc.). Bendra profesinio perdegimo dimensijų raiška pateikiama 4.1.1 lentelėje. Joje matyti, kad labiausiai išreikštas profesinio perdegimo komponentas tarp Lietuvos gydytojų anesteziologų yra žemi profesiniai pasiekimai (38,6 proc.), o mažiausiai aktualus depersonalizacija (25,9 proc.). 4.1.1 lentelė. Profesinio perdegimo komponentų aprašomosios charakteristikos Dimensija Vidurkis SN Gydytojų, pasižyminčių padidėjusia profesinio perdegimo rizika, dalis, proc. Emocinis išsekimas 22,0 11,9 34,1 Depersonalizacija 8,8 6,3 25,9 Asmeninių siekių sumažėjimas 34,1 8,6 38,6 SN standartinis nuokrypis, EE emocinis išsekimas, DE depersonalizacija, PA asmeninių siekių sumažėjimas 39

4.2. Anesteziologų reanimatologų su darbu susiję ypatumai, pasitenkinimas karjera ir darbo užmokesčiu Tyrimo metu buvo įvertintos anesteziologų reanimatologų su darbu susijusios charakteristikos darbo apimtys. Nustatyta, kad 41,8 proc. tyrimo dalyvių nurodė dirbantys vienoje darbovietėje, 41,8 proc. dvejose, o 16,4 proc. bent trijose darbovietėse. Svarbu paminėti, kad 1,9 proc. tiriamųjų nurodė dirbantys keturiose penkiose darbovietėse (4.2.1 lentelė). 4.2.1 lentelė. Anesteziologų reanimatologų darbo veiksniai Charakteristika Grupė n proc. Darboviečių skaičius Etatinis krūvis Savaitinis krūvis Viena 92 41,8 Dvi 92 41,8 Trys 32 14,5 Keturios 3 1,4 Penkios 1 0,5 Iki 1,0 27 12,3 1,01 1,50 137 62,6 Virš 1,50 55 25,1 Iki 40 val. 27 12,3 41 60 val. 136 61,8 Per 60 val. 57 25,9 Palyginus respondentų etatinius krūvius, paaiškėjo, kad tik labai maža dalis jų dirba mažiau nei vieno etato darbo krūviu (1,5 proc.). Didžioji dalis anesteziologų nurodė dirbantys 1,0 1,5 etato krūviu, o apie trečdalis dar didesniu. Kas dešimtas tiriamasis (10,4 proc.) nurodė dirbantis 2 etatų ir didesniu krūviu. Apskritai bendras savaitinis darbo krūvis vidutiniškai siekė 56,1 ± 12,8 val. Tyrime vertinant darbo veiksnius, buvo neapsiribota vien tik darbo apimčių klausimais taip pat nagrinėta, ar gydytojai yra patenkinti savo karjera ir darbo užmokesčiu. Tuo tikslu buvo užduoti trys klausimai Ar dar kartą rinktumėtės gydytojo profesiją?, Ar dar kartą rinktumėtės anesteziologo reanimatologo specialybę?, Ar jus tenkina darbo užmokestis? 40

4.2.1. Pasitenkinimas gydytojo profesija Vertinant, ar tiriamieji yra patenkinti pasirinkę gydytojo profesiją, du trečdaliai (62,7 proc.) nurodė, kad yra patenkinti gydytojo profesija ir dar kartą rinktųsi šį profesinį kelią. Neigiamai atsakė 13,2 proc., likusieji (24,1 proc.) teigė, kad nėra apsisprendę. Siekiant įvertinti, ar pasitenkinimas gydytojo profesija yra susijęs su gydytojų socialiniais-demografiniais bei darbo veiksniais, buvo atliekama dvimatė analizė. Paaiškėjo, kad statistiškai patikimas skirtumas stebėtas tik lyginant tiriamuosius pagal lytį moterys dažniau nei vyrai nurodė, kad vėl rinktųsi gydytojo profesiją. Su kitais socialiniais-demografiniais rodikliais ir darbo veiksniais statistiškai patikimų sąsajų nenustatyta (žr. 4.2.1.1 lentelė). 4.2.1.1 lentelė. Pasitenkinimo gydytojo profesija sąsajos su socialiniaisdemografiniais ir darbo veik sniais Charakteristika Lytis Amžius Šeiminė padėtis Vaikų skaičius Darboviečių skaičius Darbo krūvis et. Darbo val./sav. Pasitenkinimas gydytojo Grupė profesija Taip Ne Nežinau (proc.) (proc.) (proc.) Moteris 69,1 11,0 19,9 Vyras 52,4 16,7 30,9 26 39 m. 62,7 13,3 24,0 40 49 m. 59,1 19,7 21,2 50 64 m. 65,8 7,6 26,6 Susituokęs 62,4 14,5 23,1 Nesusituokęs 63,6 9,1 27,3 Nėra 59,6 12,8 27,6 Vienas 62,1 12,1 25,8 Du 61,4 14,5 24,1 Trys ir daugiau 75,0 12,5 12,5 Viena 65,2 12,0 22,8 Dvi 62,0 9,8 28,2 Trys ir daugiau 58,3 25,0 16,7 1 ir mažiau 59,3 11,1 29,6 1,01 1,50 59,1 15,3 29,8 Daugiau kaip 1,50 74,5 7,3 18,2 Iki 40 63,0 18,5 18,5 41 60 63,2 9,6 27,2 Daugiau kaip 60 61,4 19,3 19,3 χ 2 Chi kvadratu suderinamumo kriterijus, p p reikšmė. χ 2 p 6,226 0,044 4,688 0,321 1,249 0,536 0,874 0,928 6,485 0,166 4,864 0,302 5,016 0,286 41

4.2.2. Pasitenkinimas anesteziologo reanimatologo specialybe Lyginant su pasitenkinimu gydytojo profesija, pasitenkinimas anesteziologo specialybe buvo silpniau išreikštas. Tyrimo metu nustatyta, kad 58,2 proc. tyrimo dalyvių būtų linkę vėl pasirinkti gydytojo anesteziologo reanimatologo specialybę, 17,3 proc. daugiau jos nesirinktų, o beveik ketvirtadalis (24,5 proc.) dėl savo pasirinkimo abejotų. Siejant pasitenkinimą anesteziologo reanimatologo specialybe su socialiniais-demografiniais ir darbo ypatumais, nebuvo nustatyta nė vieno statistiškai patikimo veiksnio (žr. 4.2.2.1 lentelė). 4.2.2.1 lentelė. Pasitenkinimo anesteziologo reanimatologo specialybe sąsajos su socialiniais-demografiniais ir darbo veiksniais Charakteristika Lytis Amžius Šeiminė padėtis Vaikų skaičius Darboviečių skaičius Darbo krūvis et. Darbo val./sav. Grupė Pasitenkinimas anesteziologo reanimatologo specialybe Taip Ne Nežinau (proc.) (proc.) (proc.) Moteris 59,6 17,6 22,8 Vyras 56,0 16,7 27,3 26 39 64,0 12,0 24,0 40 49 54,5 21,2 24,3 50 64 55,7 19,0 25,3 Susituokęs 60,0 18,8 21,2 Nesusituokęs 52,7 12,7 34,6 Nėra 53,2 10,6 36,2 Vienas 53,0 22,7 24,3 Du 63,9 16,9 19,2 Trys ir daugiau 62,5 16,7 20,8 Viena 62,0 16,3 21,7 Dvi 57,6 14,1 28,3 Trys ir daugiau 50,0 27,8 22,2 1 ir mažiau 55,6 14,8 29,6 1,01 1,50 56,2 19,0 24,8 Daugiau kaip 1,50 65,5 12,7 21,8 40 ir mažiau 59,3 18,5 22,2 41 60 59,6 16,2 24,2 Daugiau kaip 60 54,4 19,3 26,3 χ 2 Chi kvadratu suderinamumo kriterijus, p p reikšmė. 42 χ 2 p 0,590 0,745 2,636 0,621 4,240 0,120 7,025 0,135 4,412 0,353 2,057 0,725 0,582 0,965

4.2.3. Darbo užmokestis Vertinant pasitenkinimo darbu veiksnius taip pat buvo įvertinta, ar gydytojai anesteziologai yra patenkinti gaunamu darbo užmokesčiu. Šis klausimas buvo vertinamas Likerto skalėje nuo 1 ( visiškai netenkina ) iki 5 ( visiškai tenkina ), o analizėje atsakymai sugrupuoti taip: variantai 1 ir 2 vertinti kaip nepasitenkinimas darbo užmokesčiu, variantas 3 gaunamas atlygis nei tenkina, nei ne, variantai 4 ir 5 darbo užmokestis gydytoją tenkina. Tyrime nustatyta, kad daugiau nei pusę respondentų užmokestis netenkino (53,1 proc.), gaunamą užmokestį vidutiniškai vertino trečdalis (28,6 proc.), o patenkintų užmokesčiu buvo 18,1 proc. Siekiant įvertinti, kurie veiksniai yra susiję su pasitenkinimu darbo užmokesčiu (4.2.3.1 lentelė), buvo nagrinėti socialiniai-demografiniai ir su darbu susiję veiksniai. Rezultatai parodė, kad su socialiniais-demografiniais veiksniais statistiškai reikšmingų sąsajų nenustatyta (p > 0,05), o darbo veiksniai su pasitenkinimu darbo užmokesčiu buvo susiję (p < 0,05). Pavyzdžiui, daugiausia tiriamųjų buvo patenkinti darbo užmokesčiu dirbdami vienoje darbovietėje ir atvirkščiai kuo daugiau darboviečių dirba, tuo mažiau patenkinti gaunamu atlygiu už atliekamą darbą (rho = 0,169; p = 0,012). Panašūs rezultatai nustatyti lyginant pasitenkinimą darbo užmokesčiu su darbo krūviu valandomis per savaitę (Rho = 0,168; p = 0,013). Nustatyta tendencija su darbo krūviu etatais (Rho = 0,126; p = 0,062). Dirbdami mažesniu darbo krūviu, daugiau respondentų buvo patenkinti gaunamu atlygiu. 43

4.2.3.1 lentelė. Pasitenkinimo darbo užmokesčiu sąsajos su socialiniaisdemografiniais ir darbo veiksniais Pasitenkinimas darbo užmokesčiu Charakteristika Lytis Amžius Šeiminė padėtis Vaikų skaičius Darboviečių skaičius Darbo krūvis et. Darbo val./sav. Grupė Taip (proc.) Ne (proc.) Nežinau (proc.) Moteris 16,2 52,2 31,6 Vyras 21,4 54,8 23,8 26 39 20,0 53,3 26,7 40 49 16,7 53,0 30,3 50 64 17,7 53,2 29,1 Susituokęs 19,4 49,7 30,9 Nesusituokęs 14,5 63,6 22,2 Nėra 10,6 61,7 27,7 Vienas 18,2 53,0 28,8 Du 20,5 49,4 30,1 Trys ir daugiau 25,0 50,0 25,0 Viena 23,9 46,7 29,4 Dvi 14,1 55,4 30,5 Trys ir daugiau 13,9 63,9 22,2 1 ir mažiau 22,2 48,1 29,7 1,01 1,50 19,7 50,4 29,9 Daugiau kaip 1,50 12,7 61,8 25,5 40 ir mažiau 18,5 37,0 44,5 41 60 21,3 50,7 28,0 Daugiau kaip 60 10,5 66,7 22,8 Kriterijaus reikšmė* p U = 5696,5 0,972 Rho = 0,010 0,880 U = 4063 0,230 Rho = 0,067 0,324 Rho = 0,169 0,012 Rho = 0,126 0,062 Rho = 0,168 0,013 U Mano-Vitnio U kriterijus, p p reikšmė, Rho Spirmeno koreliacijos koeficientas. *Pasitenkinimo darbo užmokesčiu analizė Likerto skalėje (1 5). 44

4.3. Anesteziologų reanimatologų nusiskundimai sveikata ir gyvensenos ypatumai Vertinant anesteziologų reanimatologų fizinę sveikatą ir gyvensenos ypatumus, buvo vertinami nusiskundimai sveikata, juos specifiškai išskiriant į keturias ligų grupes širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, virškinimo organų sistemos ligos, kaulų ir raumenų sistemos bei jungiamojo audinio ligos, kitos ligos. Tyrime nustatyta, kad dauguma anesteziologų (70,9 proc.) nurodė turintys bent vieną nusiskundimą sveikata. Beveik pusė respondentų nurodė turintys vieną nusiskundimą ar ligą (46,4 proc.), dviejų organų sistemų sutrikimus nurodė 14,5 proc., o beveik kas dešimtas tiriamasis (9,1 proc.) nurodė, kad turi nusiskundimų trijose organų sistemose (4.3.1 lentelė). 4.3.1 lentelė. Anesteziologų reanimatologų nusiskundimų sveikata skaičius Nusiskundimų skaičius n proc. 0 64 29,1 1 102 46,4 2 32 14,5 3 20 9,1 4 2 0,9 Kalbant apie atskiras nusiskundimų grupes, pastebėta, kad 28,6 proc. tiriamųjų nurodė turintys nusiskundimų širdies-kraujagyslių sistema ar jos ligas. Dar didesnis nusiskundimų skaičius nustatytas vertinant virškinimo sistemos ligas (31,4 proc.), o didžiausia dalis respondentų nurodė nusiskundimus, susijusius su kaulų, raumenų ir jungiamojo audinio sistema (33,6 proc.). 45

Nusiskundimai kraujotakos sistema buvo palyginti pagal pagrindines socialines-demografines ir darbo ypatybes (žr. 4.3.2 lentelė). Nustatyta tik viena sąsaja širdies ir kraujagyslių ligos labiau paplitusios vyresnėse amžiaus grupėse (p < 0,001). 4.3.2 lentelė. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų sąsajos su socialiniaisdemografiniais ir darbo veiksniais Charakteristika Grupė Širdies kraujagyslių ligos Yra ( proc.) Nėra ( proc.) Lytis Moteris 25,7 74,3 Vyras 33,3 66,7 26 39 6,7 93,3 Amžius 40 49 33,3 66,7 50 64 45,6 54,4 Šeiminė padėtis Susituokęs 26,1 73,9 Nesusituokęs 36,4 63,6 Nėra 27,7 72,3 Vaikų skaičius Vienas 24,2 75,8 Du 34,9 65,1 Trys ir daugiau 20,8 79,2 Viena 33,7 66,3 Darboviečių skaičius Dvi 23,9 76,1 Trys ir daugiau 27,8 72,2 1 ir mažiau 22,2 77,8 Darbo krūvis et. 1,01 1,50 27,0 73,0 Daugiau kaip 1,50 34,5 65,5 40 ir mažiau 18,5 81,5 Darbo val./sav. 41 60 30,9 69,1 Daugiau kaip 60 28,1 71,9 χ 2 Chi kvadratu suderinamumo kriterijus, p p reikšmė. χ 2 p 1,467 0,226 29,511 <0,001 2,143 0,143 2,974 0,396 2,170 0,338 1,661 0,436 1,697 0,428 46

Lyginant virškinimo sistemos ligų paplitimą priklausomai nuo respondentų charakteristikų, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (žr. 4.3.3 lentelė). 4.3.3 lentelė. Virškinimo sistemos ligų sąsajos su socialiniais-demografiniais ir darbo veiksniais Charakteristika Lytis Amžius Šeiminė padėtis Vaikų skaičius Darboviečių skaičius Darbo krūvis et. Darbo val./sav. Virškinimo sistemos ligos Grupė Yra Nėra (proc.) (proc.) Moteris 33,8 66,2 Vyras 27,4 72,6 26 39 33,3 66,7 40 49 30,3 69,7 50 64 30,4 69,6 Susituokęs 29,1 70,9 Nesusituokęs 38,2 61,8 Nėra 34,0 66,0 Vienas 34,8 65,2 Du 28,9 71,1 Trys ir daugiau 25,0 75,0 Viena 31,5 68,5 Dvi 30,4 69,6 Trys ir daugiau 33,3 66,7 1 ir mažiau 14,8 85,2 1,01 1,50 35,8 64,2 Daugiau kaip 1,50 27,3 72,7 40 ir mažiau 14,8 85,2 41 60 33,8 66,2 Daugiau kaip 60 33,3 66,7 χ 2 Chi kvadratu suderinamumo kriterijus, p p reikšmė. χ 2 p 1,001 0,317 0,205 0,902 1,584 0,208 1,212 0,750 0,103 0,950 5,114 0,078 3,920 0,141 47

Taip pat statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta lyginant skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio ligų paplitimą priklausomai nuo socialinėmių-demografinių bei darbo ypatumų (žr. 4.3.4 lentelė). 4.3.4 lentelė. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio ligų sąsajos su socialiniais-demografiniais ir darbo veiksniais Charakteristika Lytis Amžius Šeiminė padėtis Vaikų skaičius Darboviečių skaičius Darbo krūvis et. Darbo val./sav. Grupė Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio ligos χ 2 p Yra (proc.) Nėra (proc.) Moteris 33,8 66,2 Vyras 33,3 66,7 26-39 26,7 73,3 40-49 36,4 63,6 50-64 38,0 62,0 Susituokęs 32,7 67,3 Nesusituokęs 36,4 63,6 Nėra 27,7 72,3 Vienas 30,3 69,7 Du 37,3 62,7 Trys ir daugiau 41,7 58,3 Viena 31,5 68,5 Dvi 35,9 64,1 Trys ir daugiau 33,3 66,7 1 ir mažiau 29,6 70,4 1,01-1,50 36,5 63,5 Daugiau kaip 1,50 27,3 72,7 40 ir mažiau 33,3 66,7 41-60 33,8 66,2 Daugiau kaip 60 33,3 66,7 χ 2 Chi kvadratu suderinamumo kriterijus, p p reikšmė. 0,006 0,940 2,518 0,284 0,244 0,621 2,287 0,515 0,391 0,822 1,693 0,429 0,006 0,997 48

Palyginus bendrą nusiskundimų sveikata skaičių priklausomai nuo respondentų ypatumų (žr. 4.3.5 lentelė) paaiškėjo, kad nusiskundimų skaičius susijęs su amžiumi kuo vyresnis respondento amžius, tuo daugiau nusiskundimų sveikata. 4.3.5 lentelė. Nusiskundimų sveikata skaičiaus sąsajos su socialiniaisdemografiniais ir darbo veiksniais Charakteristika Lytis Amžius Šeiminė padėtis Vaikų skaičius Darboviečių skaičius Darbo krūvis et. Darbo val./sav. Nusiskundimų skaičius Grupė 2 ir 0 1 daugiau Moteris 27,2 50,7 22,1 Vyras 32,1 39,3 28,6 26 39 37,3 45,3 17,3 40 49 27,3 43,9 28,8 50 64 22,8 49,4 27,8 Susituokęs 32,7 44,8 22,4 Nesusituokęs 32,7 50,9 30,9 Nėra 31,9 44,7 23,4 Vienas 31,9 48,5 22,7 Du 26,5 45,8 27,7 Trys ir daugiau 33,3 45,8 20,8 Viena 25,0 53,3 21,7 Dvi 29,3 45,7 25,0 Trys ir daugiau 38,9 30,6 30,6 1 ir mažiau 37,0 48,1 14,8 1,01 1,50 27,0 47,4 25,5 Daugiau kaip 1,50 30,9 43,6 25,5 40 ir mažiau 37,0 48,1 14,8 41 60 27,9 46,3 25,7 χ 2 p Rho p 2,801 0,247 4,537 0,103 0,167 0,013 0,022 0,743-0,024 0,724 0,040 0,551 0,061 0,366 Daugiau kaip 60 28,1 45,6 26,3 χ 2 Chi kvadratu suderinamumo kriterijus, p p reikšmė, Rho Spirmeno koreliacijos koeficientas. 49

Vertinant gydytojų anesteziologų sveikatą, tyrime taip pat buvo vertinami ne tik nusiskundimai sveikata, bet ir žalingi įpročiai rūkymas, galima priklausomybė nuo nikotino (vertinama naudojant Fagerstrom klausimyną) ir priklausomybė nuo alkoholio (CAGE klausimynas). Tyrimas parodė, kad tarp gydytojų anesteziologų rūkančiųjų dalis sudaro 17,3 proc. Palyginus rūkymą pagal socialines-demografines ir darbo ypatybes, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta, tačiau pastebėta tendencija, kad gydytojai vyrai nurodė rūkantys dažniau nei moterys (atitinkamai, 22,6 proc. ir 14,0 proc., p = 0,099); (žr. 4.3.6 lentelė). 4.3.6 lentelė. Rūkymo sąsajos su socialiniais-demografiniais ir darbo veiksniais Charakteristika Grupė Rūkymas Taip (proc.) Ne (proc.) χ 2 p Lytis Moteris 14,0 86,0 Vyras 22,6 77,4 2,718 0,099 26 39 20,0 80,0 Amžius 40 49 18,2 81,8 1,049 0,592 50 64 13,9 86,1 Šeiminė padėtis Susituokęs 18,8 81,2 Nesusituokęs 12,7 87,3 1,060 0,303 Nėra 17,0 83,0 Vaikų skaičius Vienas 10,6 89,4 Du 24,1 75,9 5,142 0,162 Trys ir daugiau 12,5 87,5 Viena 15,2 84,8 Darboviečių Dvi 19,6 80,4 skaičius Trys ir daugiau 16,7 83,3 0,620 0,734 1 ir mažiau 25,9 74,1 Darbo krūvis et. 1,01 1,50 14,6 85,4 2,377 0,305 Daugiau kaip 20,0 80,0 1,50 40 ir mažiau 22,2 77,8 Darbo val./sav. 41 60 13,2 86,8 4,133 0,127 Daugiau kaip 60 24,6 75,4 χ 2 Chi kvadratu suderinamumo kriterijus, p p reikšmė. 50

Vertinant rūkymą, tyrime taip pat buvo nustatoma galima priklausomybė nuo nikotino. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis (87,3 proc.) respondentų pasižymėjo labai maža priklausomybe nuo nikotino. Didelė arba labai didelė priklausomybė nuo nikotino buvo būdinga 5,4 proc. gydytojų anesteziologų (žr. 4.3.7 lentelė). 4.3.7 lentelė. Priklausomybės nuo nikotino rizika pagal Fagerstrom skalę Rizika n Proc. Labai maža (0 2 balai) 192 87,3 Maža (3 4 balai) 10 4,5 Vidutinė (5 balai) 6 2,7 Didelė (6 7 balai) 8 3,6 Labai didelė (8 10 balų) 4 1,8 Palyginus priklausomybės nuo nikotino (balais) ryšius su socialiniaisdemografiniais ir darbo veiksniais, nustatyta, kad vyresni (rho = 0,331, p = 0,042) ir turintys daugiau vaikų tiriamieji (rho = 0,399, p = 0,013) pasižymėjo didesne priklausomybe nuo nikotino (žr. 4.3.8 lentelė). Kita vertus, lytis ir šeiminė padėtis su priklausomybe nuo nikotino nebuvo susiję (žr. 4.3.9 lentelė). 4.3.8 lentelė. Priklausomybės nuo nikotino sąsajos su socialiniais-demografiniais ir darbo veiksniais Veiksnys Koreliacija, rho p Amžius, m. 0,331 0,042 Vaikų skaičius 0,399 0,013 Darboviečių skaičius 0,020 0,903 Darbo krūvis, etatai 0,144 0,387 Darbo valandos per savaitę 0,039 0,815 p p reikšmė, Rho Spirmeno koreliacijos koeficientas. 4.3.9 lentelė. Priklausomybės nuo nikotino sąsajos su lytimi ir šeimine padėtimi Veiksnys Grupė Vidurkis p Lytis Šeiminė padėtis p p reikšmė. Moteris 4,0±1,89 Vyras 5,2±2,59 Susituokęs 4,5±2,41 Nesusituokęs 5,0±1,92 0,124 0,600 51

Kitaip nei priklausomybė nuo nikotino, galima priklausomybė nuo alkoholio buvo labiau paplitusi tyrime nustatyta, kad 21,8 proc. gydytojų anesteziologų surinko 2 ir daugiau balų, kas reiškia probleminį alkoholio vartojimą (4.3.10 lentelė). 4.3.10 lentelė. Priklausomybė nuo alkoholio tarp gydytojų anesteziologų: CAGE klausimyno balų pasiskirstymas CAGE balai n Proc. 0 126 57,3 1 46 20,9 2 27 12,3 3 13 5,9 4 8 3,6 CAGE probleminio alkoholio vartojimo klausimynas. Palyginus priklausomybės nuo alkoholio (pagal CAGE balų sumą) ryšį su socialiniais-demografiniais ir darbo ypatumais, nustatyta, kad moterys vidutiniškai pasižymi mažesne priklausomybe nuo alkoholio nei vyrai (atitinkamai, 0,5 ir 1,2 balo). Taip pat pastebėta tendencija, kad šiek tiek didesnis CAGE balas buvo būdingas jaunesniems ir didesnį savaitinį darbo krūvį turintiems gydytojams (žr. 4.3.11 ir 4.3.12 lentelės). 4.3.11 lentelė. Priklausomybės nuo alkoholio sąsajos su socialiniais-demografiniais ir darbo veiksniais Veiksnys Koreliacija, rho p Amžius, m. 0,125 0,065 Vaikų skaičius 0,089 0,189 Darboviečių skaičius 0,064 0,344 Darbo krūvis, etatai 0,094 0,166 Darbo valandos per savaitę 0,117 0,083 p p reikšmė, Rho Spirmeno koreliacijos koeficientas 4.3.12 lentelė. Priklausomybės nuo alkoholio sąsajos su lytimi ir šeimine padėtimi Veiksnys Grupė Vidurkis p Lytis Šeiminė padėtis p p reikšmė Moteris 0,5 ± 1,02 Vyras 1,2 ± 1,11 Susituokęs 0,7 ± 0,98 Nesusituokęs 0,9 ± 1,42 52 <0,001 0,465

Priklausomybė nuo alkoholio pagal CAGE klausimyną taip pat buvo įvertinta dichotomiškai išskiriant saikingo alkoholio vartojimo (0 arba 1 balas) ir probleminio alkoholio vartojimo (2 4 balai) grupes. Šios grupės buvo palygintos pagal socialines-demografines ir darbo ypatybes (žr. 4.3.13 lentelė). Rezultatai parodė, kad tarp nagrinėtų veiksnių tik lytis yra statistiškai reikšminga kalbant apie probleminį alkoholio vartojimą: nustatyta, kad ši problema beveik keturis kartus būdingesnė vyrams nei moterims (atitinkamai 39,3 proc. ir 11,0 proc., p < 0,001). Visi kiti nagrinėti veiksniai su probleminiu alkoholio vartojimu buvo nesusiję ir neturėjo tendencijų. 4.3.13 lentelė. Probleminio alkoholio vartojimo sąsajos su socialiniaisdemografiniais ir darbo veiksniais Lytis Charakteristika Amžius Šeiminė padėtis Vaikų skaičius Darboviečių skaičius Darbo krūvis et. Darbo val./sav. Grupė Probleminis alkoholio vartojimas pagal CAGE χ 2 p 0-1 balas (proc.) 2-4 balai (proc.) Moteris 89,0 11,0 Vyras 60,7 39,3 24,305 <0,001 26 39 81,3 18,7 40 49 72,7 27,3 1,701 0,427 50 64 79,7 20,3 Susituokęs 78,2 21,8 Nesusituokęs 78,2 21,8 0,000 1,000 Nėra 83,0 17,0 Vienas 81,8 18,2 Du 72,3 27,7 2,849 0,416 Trys ir daugiau 79,2 20,8 Viena 79,3 20,7 Dvi 79,3 20,7 0,896 0,639 Trys ir daugiau 72,2 27,8 1 ir mažiau 88,9 11,1 1,01 1,50 76,6 23,4 2,103 0,349 Daugiau kaip 1,50 76,4 23,6 40 ir mažiau 85,2 14,8 41 60 77,2 22,8 0,885 0,642 Daugiau kaip 60 77,2 22,8 χ 2 Chi kvadratu suderinamumo kriterijus, p p reikšmė, CAGE probleminio alkoholio vartojimo klausimynas. 53

Prie nusiskundimų sveikata priskirtas ir depresiškumo vertinimas, kuris buvo atliktas naudojant PHQ-2 klausimus. Balų suma 3 ir daugiau (PHQ-2) traktuota kaip galimas depresiškumas, reikalaujantis tolesnio ištyrimo siekiant nustatyti klinikinės depresijos požymius. Bendras PHQ-2 klausimyno balų pasiskirstymas pateiktas 4.3.14 lentelėje. Iš jo galima matyti, kad beveik kas ketvirtas respondentas (24,5 proc.) pasižymėjo padidėjusia depresijos rizika. 4.3.14 lentelė. PHQ-2 klausimyno balų pasiskirstymas PHQ-2 balai n proc. 0 64 29,1 1 39 17,7 2 63 28,6 3 16 7,3 4 23 10,5 5 5 2,3 6 10 4,5 Phq-2 depresiškumo klausimynas. Tyrime buvo palyginta, ar depresiškumo rizika pagal PHQ-2 klausimyną yra būdinga tam tikroms respondentų grupėms, priklausomai nuo jų socialinių-demografinių ir darbo ypatumų (žr. 4.3.15 lentelė). Paaiškėjo, kad jaunesniems tiriamiesiems statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškia depresiškumas nei vyresniems. Taip pat nustatyta tendencija, kad moterims būdinga didesnė depresijos rizika negu vyrams (atitinkamai 28,7 proc. ir 17,9 proc., p = 0,070). 54

4.3.15 lentelė. Depresiškumo sąsajos su socialiniais-demografiniais ir darbo veiksniais Depresiškumas pagal PHQ-2 Charakteristika Grupė 0-2 balai 3-6 balai (proc.) (proc.) Lytis Moteris 71,3 28,7 Vyras 82,1 17,9 26 39 65,3 34,7 Amžius 40 49 80,3 19,7 50 64 80,3 19,0 Šeiminė Susituokęs 78,2 21,8 padėtis Nesusituokęs 67,3 32,7 Nėra 70,2 29,8 Vaikų Vienas 71,2 28,8 skaičius Du 80,7 19,3 Trys ir daugiau 79,2 20,8 Viena 77,2 22,8 Darboviečių Dvi 76,1 23,9 skaičius Trys ir daugiau 69,4 30,6 1 ir mažiau 85,2 14,8 Darbo krūvis 1,01 1,50 73,7 26,3 et. Daugiau kaip 1,50 76,4 23,6 40 ir mažiau 81,5 18,5 Darbo 41 60 77,2 22,8 val./sav. Daugiau kaip 60 68,4 31,6 χ 2 Chi kvadratu suderinamumo kriterijus, p p reikšmė. χ 2 p 3,282 0,070 6,304 0,043 2,651 0,104 2,761 0,430 0,869 0,648 1,628 0,443 2,277 0,320 4.4. Perdegimo sindromo ir jo komponentų sąsajos su socialiniaisdemografiniais, darbo ir sveikatos veiksniais Svarbi šio tyrimo užduotis buvo pabandyti surasti veiksnius, galbūt turinčius įtakos gydytojų anesteziologų profesiniam perdegimui arba pasireiškiančius kartu su juo. Todėl buvo atliekama logistinė regresinė analizė, identifikuojanti veiksnius, susijusius su bendru profesiniu perdegimu ir atskirais jo komponentais. Tarp nagrinėtų veiksnių buvo socialinės-demografinės charakteristikos, darbo pobūdžio veiksniai, pasitenkinimas darbu ir karjera, nusiskundimai sveikata, žalingi įpročiai. Toliau profesinio perdegimo veiksniai pateikiami nagrinėjant pagal atskiras dimensijas ir bendrąjį perdegimo sindromą. 55

4.4.1. Emocinis išsekimas Emocinis išsekimas, kaip vienas pagrindinių perdegimo sindromo komponentų, buvo susijęs su pasitenkinimu profesija, pasitenkinimu specialybe ir pasitenkinimu alga (žr. 4.4.1.1 lentelė). Paaiškėjo, kad respondentai, kurie nepatenkinti pasirinkta gydytojo profesija, emociniu išsekimu pasižymi 6 kartus dažniau (GS = 6,4; p = 0,001), o nepatenkinti anesteziologo reanimatologo specialybe 7 kartus dažniau (GS = 7,2; p = 0,001). Panašus rezultatas buvo gautas ir dėl pasitenkinimo gaunamu atlyginimu: respondentai, kurie nurodė esantys nepatenkinti atlyginimu, 4 kartus dažniau pasižymi emociniu išsekimu (GS = 4,2; p = 0,001). Ieškant sąsajų tarp emocinio išsekimo ir turimų fizinių ligų pastebėta, kad tie respondentai, kurie turi bent vieną organų sistemos ligą, turi ir emocinio išsekimo simptomus (GS = 2,7; p = 0,010), o tiems, kurie turi dviejų ir daugiau organų sistemų ligas, emocinis išsekimas 5 kartus dažnesnis (GS = 4,8; p = 0,001) lyginant su grupe tiriamųjų, kurie nusiskundimų sveikata neišsakė. Taip pat nustatytas emocinio išsekimo ryšys su dviejų organų sistemų ligomis širdies ir kraujagyslių ligomis (GS = 2,5; p = 0,003) ir virškinamojo trakto sistemos organų ligomis (GS = 3,1; p = 0,001). Pati stipriausia emocinio išsekimo sąsaja nustatyta vertinant depresiškumą: tyrime paaiškėjo, kad emocinis išsekimas 10 kartų dažniau pasitaiko tiems gydytojams (GS = 10,7; p = 0,001), kurie PHQ-2 klausimyne surinko 3 ir daugiau balų. Taip pat galima pažymėti, kad emocinis išsekimas siejosi ir su priklausomybe nuo alkoholio pagal CAGE klausimyną (GS = 2,1; p = 0,024). 56

4.4.1.1 lentelė. Emocinio išsekimo sąsajos su socialiniais-demografiniais, darbo veiksniais, sveikatos nusiskundimais, gyvensenos ypatybėmis Veiksnių grupė Charakteristika Grupė GS (95 proc. PI) p Socialiniaidemografiniai Darbo krūvis Karjeros ypatumai Nusiskundimai sveikata Gyvensenos ypatumai Lytis Amžius Šeiminė padėtis Vaikų skaičius Darboviečių skaičius Darbo krūvis Darbo valandos, sav. Pasitenkinimas profesija Pasitenkinimas specialybe Pasitenkinimas alga Kraujotakos ligos Virškinimo ligos Judėjimo aparato ligos Ligų skaičius CAGE PHQ-2 FAG Vyras 1,00 Moteris 1,50 [0,83 2,70] 0,176 26 39 m. 1,36 [0,70 2,67] 0,362 40 49 m. 1,23 [0,61 2,46] 0,567 50 64 m. 1,00 Vedęs 1,00 Nevedęs 1,73 [0,92 3,24] 0,086 2+ 1,00 0 1,39 [0,67 2,87] 0,375 1 1,70 [0,89 3,23] 0,108 Viena 1,00 Dvi 0,95 [0,52 1,76] 0,876 Bent trys 1,25 [0,56 2,78] 0,580 Per 1,50 etato 1,00 Iki 1 etato 1,32 [0,50 3,46] 0,579 1,01 1,50 etato 1,17 [0,60 2,29] 0,652 Per 60 val. 1,00 Iki 40 val. 1,09 [0,42 2,82] 0,862 41 60 val. 0,92 0,789 Taip 1,00 Ne / nežino 6,40 [3,46 11,82] < 0,001 Taip 1,00 Ne / nežino 7,24 [3,87 13,53] < 0,001 Taip 1,00 Ne 4,33 [1,77 10,57] 0,001 Nei taip, nei ne 1,11 [0,40 3,11] 0,844 Ne 1,00 Taip 2,49 [1,36 4,55] 0,003 Ne 1,00 Taip 3,13 [1,72 5,69] < 0,001 Ne 1,00 Taip 1,07 [0,60 1,93] 0,816 Nėra 1,00 Viena 2,74 [1,28 5,89] 0,010 2+ 4,82 [2,08 11,16] < 0,001 0 1 balas 1,00 2 4 balai 2,12 [1,10 4,08] 0,024 0 2 balai 1,00 3 6 balai 10,69 [5,24 21,83] < 0,001 Labai maža rizika 1,00 Didesnė rizika 2,15 [0,96 4,78] 0,061 GS galimybių santykis, PI pasikliautinasis intervalas, CAGE probleminio alkoholio vartojimo klausimynas, PHQ-2 depresiškumo klausimynas, FAG Fagerstrom priklausomybės nuo nikotino klausimynas. 57

4.4.2. Depersonalizacija Toliau buvo nagrinėjama, kaip depersonalizacija siejasi su socialiniaisdemografiniais, darbo veiksniais, karjeros ypatybėmis ir nusiskundimais sveikata (žr. 4.4.2.1 lentelė). Stipriausia koreliacija stebėta su tiriamųjų amžiumi, kur nustatyta, kad jauniausiųjų respondentų grupėje depersonalizacija buvo ryškiausia ir tokių respondentų buvo 4 kartus daugiau nei vyriausiųjų grupėje (GS = 4,6; p = 0,001). Taip pat nustatyta, kad tie, kurie dirba bent trijose darbovietėse, daugiau nei 2 kartus dažniau pasižymi depersonalizacija (GS = 2,3; p = 0,049). Be to, tie, kurie nepatenkinti nei gydytojo profesija (GS = 3,5; p = 0,001), nei anesteziologo reanimatologo specialybe (GS = 2,7; p = 0,002), daug dažniau jautėsi depersonalizuoti. Pastebėta ir statistiškai reikšminga sąsaja su virškinamojo trakto ligomis, kur beveik 2 kartus daugiau respondentų, turinčių virškinimo trakto nusiskundimų, jautėsi depersonalizuoti. Kaip emocinio išsekimo, taip ir depersonalizacijos atveju ryškiausia sąsaja buvo nustatyta su depresiškumo skale (PHQ-2), kur rezultatai parodė, kad respondentai, pasižymintys depresiškumu, 6 kartus dažniau (GS = 6,4; p = 0,001) pasižymėjo ir depersonalizacija. 58

4.4.2.1 lentelė. Depersonalizacijos sąsajos su socialiniais-demografiniais, darbo veiksniais, sveikatos nusiskundimais, gyvensenos ypatybėmis Veiksnių grupė Charakteristika Grupė GS (95 proc. PI) p Lytis Vyras 1,00 Moteris 0,80 [0,43 1,48] 0,479 26 39 m. 4,64 [2,01 10,70] < 0,001 Amžius 40 49 m. 3,38 [1,42 8,07] 0,006 Socialiniaidemografiniai 50 64 m. 1,00 Vedęs 1,00 Šeiminė padėtis Nevedęs 0,74 [0,36 1,54] 0,425 2+ 1,00 Vaikų skaičius 0 1,62 [0,76 3,48] 0,215 1 1,30 [0,64 2,63] 0,471 Viena 1,00 Darboviečių skaičius Dvi 0,88 [0,44 1,76] 0,725 Bent trys 2,27 [1,00 5,15] 0,049 Per 1,50 etato 1,00 Darbo krūvis Darbo krūvis Iki 1 etato 0,64 [0,22 1,87] 0,413 1,01 1,50 etato 0,74 [0,37 1,47] 0,388 Per 60 val. 1,00 Darbo valandos, sav. Iki 40 val. 0,57 [0,20 1,65] 0,301 41 60 val. 0,62 [0,31 1,21] 0,161 Pasitenkinimas Taip 1,00 profesija Ne / nežino 3,54 [1,89 6,63] < 0,001 Karjeros ypatumai Nusiskundimai sveikata Gyvensenos ypatumai Pasitenkinimas specialybe Pasitenkinimas alga Kraujotakos ligos Virškinimo ligos Judėjimo aparato ligos Ligų skaičius CAGE PHQ-2 FAG Taip 1,00 Ne / nežino 2,68 [1,44 4,97] 0,002 Taip 1,00 Ne 1,12 [0,51 2,50] 0,772 Nei taip, nei ne 0,56 [0,22 1,44] 0,229 Ne 1,00 Taip 1,21 [0,63 2,33] 0,568 Ne 1,00 Taip 1,91 [1,02 3,57] 0,044 Ne 1,00 Taip 0,56 [0,28 1,10] 0,095 Nėra 1,00 Viena 1,22 [0,58 2,56] 0,596 2+ 1,64 [0,72 3,74] 0,239 0 1 balas 1,00 2 4 balai 1,81 [0,91 3,60] 0,092 0 2 balai 1,00 3 6 balai 6,44 [3,27 12,66] < 0,001 Labai maža rizika 1,00 Didesnė rizika 1,71 [0,74 3,97] 0,209 GS galimybių santykis, PI pasikliautinasis intervalas, CAGE probleminio alkoholio vartojimo klausimynas, PHQ-2 depresiškumo klausimynas, FAG Fagerstrom priklausomybės nuo nikotino klausimynas. 59

4.4.3. Asmeninių siekių sumažėjimas Žemų asmeninių siekių dimensija buvo mažiau susijusi su nagrinėtais veiksniais nei emocinis išsekimas ir depersonalizacija, tačiau nustatytos sąsajos buvo panašių krypčių kaip ir anksčiau nustatytos. Pastebėta, kad neturintys vaikų gydytojai 2 kartus dažniau pasižymėjo sumažėjusiais asmeniniais siekiais (GS = 2,0; p = 0,044). Vertinant karjeros ypatybes paaiškėjo, kad tie, kurie buvo nepatenkinti nei gydytojo profesija (GS = 2,3; p = 0,003), nei anesteziologo reanimatologo specialybe (GS = 1,9; p = 0,018), turėjo sumažėjusius asmeninius siekius. Taip pat pastebėta tendencija, kad, dirbant trijose ir daugiau darboviečių, asmeniniai siekiai galbūt mažėja. Lyginant visus tris perdegimo sindromo komponentus, silpniausia koreliacija su PHQ-2 stebėta asmeninių siekių redukcijos atžvilgiu (GS = 2,5; p = 0,004). 60

4.4.3.1 lentelė. Žemų asmeninių siekių sąsajos su socialiniais-demografiniais, darbo veiksniais, sveikatos nusiskundimais, gyvensenos ypatybėmis Veiksnių grupė Socialiniaidemografiniai Darbo krūvis Karjeros ypatumai Nusiskundimai sveikata Gyvensenos ypatumai Charakteristika Grupė GS (95 proc. PI) p Lytis Amžius Šeiminė padėtis Vaikų skaičius Darboviečių skaičius Darbo krūvis Darbo valandos, sav. Pasitenkinimas profesija Pasitenkinimas specialybe Pasitenkinimas alga Kraujotakos ligos Virškinimo ligos Judėjimo aparato ligos Ligų skaičius CAGE PHQ-2 FAG Vyras 1,00 Moteris 1,04 [0,59 1,82] 0,897 26 39 m. 1,22 [0,64 2,31] 0,549 40 49 m. 0,72 [0,36 1,44] 0,354 50 64 m. 1,00 Vedęs 1,00 Nevedęs 1,08 [0,58 2,02] 0,810 2+ 1,00 0 2,06 [1,02 4,15] 0,044 1 1,58 [0,84 2,99] 0,157 Viena 1,00 Dvi 0,72 [0,39 1,31] 0,281 Bent trys 1,94 [0,89 4,24] 0,094 Per 1,50 etato 1,00 Iki 1 etato 1,41 [0,54 3,66] 0,477 1,01 1,50 etato 1,38 [0,71 2,66] 0,339 Per 60 val. 1,00 Iki 40 val. 1,10 [0,44 2,77] 0,840 41 60 val. 0,77 [0,41 1,46] 0,428 Taip 1,00 Ne / nežino 2,32 [1,32 4,07] 0,003 Taip 1,00 Ne / nežino 1,94 [1,12 3,38] 0,018 Taip 1,00 Ne 1,80 [0,84 3,89] 0,133 Nei taip, nei ne 1,25 [0,53 2,94] 0,605 Ne 1,00 Taip 1,40 [0,78 2,54] 0,263 Ne 1,00 Taip 1,60 [0,90 2,85] 0,112 Ne 1,00 Taip 0,87 [0,49 1,55] 0,641 Nėra 1,00 Viena 0,70 [0,36 1,34] 0,279 2+ 1,36 [0,65 2,82] 0,413 0 1 balas 1,00 2 4 balai 0,59 [0,29 1,17] 0,130 0 2 balai 1,00 3 6 balai 2,52 [1,35 4,72] 0,004 Labai maža rizika 1,00 Didesnė rizika 1,03 [0,46 2,32] 0,940 GS galimybių santykis, PI pasikliautinasis intervalas, CAGE probleminio alkoholio vartojimo klausimynas, PHQ-2 depresiškumo klausimynas, FAG Fagerstrom priklausomybės nuo nikotino klausimynas. 61

4.4.4. Perdegimo sindromas 4.4.4.1 lentelėje pateikiamos perdegimo sindromo sąsajos su nagrinėtais socialiniais-demografiniais, darbo ir sveikatos veiksniais. Ypač stiprios sąsajos nustatytos vertinant darbo veiksnius. Stipriausias ryšys nustatytas tarp perdegimo sindromo ir nepasitenkinimo gydytojo profesija: beveik 6 kartus daugiau respondentų, nepatenkintų gydytojo profesija, pasižymėjo padidėjusia perdegimo sindromo rizika (GS = 5,9; p = 0,001). Be to, 5 kartus daugiau respondentų, nepatenkintų anesteziologo reanimatologo specialybe, turėjo padidėjusią perdegimo sindromo riziką (GS = 4,9; p = 0,001). Svarbus ir atlyginimo aspektas: nustatyta, kad perdegimo sindromas beveik 3 kartus labiau tikėtinas respondentų, nepatenkintų atlyginimu, grupėje (GS = 2,7; p = 0,011). Taip pat paaiškėjo, kad jauniausioje tiriamųjų grupėje yra 2 kartus didesnė perdegimo rizika nei vyriausiųjų grupėje (GS = 2,3; p = 0,011). Nustatyta, kad tiek širdies ir kraujagyslių ligų turintiems (GS = 1,9; p = 0,027), tiek ir turintiems virškinimo sistemos ligų (GS = 2,3; p = 0,004) beveik 2 kartus dažniau pasireiškia perdegimo sindromo požymiai. Ligų skaičius yra aktualus, nes respondentai su kelių organų sistemų ligomis beveik 3 kartus dažniau patiria profesinį perdegimą (GS = 2,7; p = 0,008). Profesinio perdegimo sindromas taip pat susijęs su žalingų įpročių turėjimu, kadangi skaičiavimai rodo, kad profesinio perdegimo grupėje žymiai dažniau susiduriama su žalingais įpročiais. Lyginant perdegimo sindromą su probleminiu alkoholio vartojimu (CAGE 2 ir daugiau balų) nustatyta, kad 2,5 karto daugiau respondentų PS grupėje yra su probleminiu alkoholio vartojimu (GS 2,6 p = 0,005), nors, palyginus PS grupę su priklausomybe, nuo nikotino statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Stipriausias ryšys pastebėtas lyginant PS grupę su depresiškumu (3 6 balai PHQ-2): paaiškėjo, kad depresiškumas su perdegimo sindromu buvo susijęs ypač stipriai (GS 10,5 p = 0,001). 62

4.4.4.1 lentelė. Perdegimo sindromo sąsajos su socialiniais-demografiniais, darbo veiksniais, sveikatos nusiskundimais, gyvensenos ypatybėmis Veiksnių grupė Socialiniaidemografiniai Darbo krūvis Karjeros ypatumai Nusiskundimai sveikata Gyvensenos ypatumai Charakteristika Grupė GS (95 proc. PI) p Lytis Amžius Šeiminė padėtis Vaikų skaičius Darboviečių skaičius Darbo krūvis Darbo valandos, sav. Pasitenkinimas profesija Pasitenkinimas specialybe Pasitenkinimas alga Kraujotakos ligos Virškinimo ligos Judėjimo aparato ligos Ligų skaičius CAGE PHQ-2 FAG Vyras 1,00 Moteris 1,22 [0,70 2,12] 0,481 26 39 m. 2,34 [1,22 4,51] 0,011 40 49 m. 1,69 [0,86 3,34] 0,129 50 64 m. 1,00 Vedęs 1,00 Nevedęs 1,19 [0,64 2,20] 0,581 2+ 1,00 0 1,60 [0,80 3,21] 0,187 1 1,82 [0,97 3,39] 0,061 Viena 1,00 Dvi 1,05 [0,58 1,88] 0,881 Bent trys 1,49 [0,68 3,23] 0,316 Per 1,50 etato 1,00 Iki 1 etato 1,03 [0,41 2,61] 0,945 1,01 1,50 etato 0,89 [0,47 1,68] 0,726 Per 60 val. 1,00 Iki 40 val. 0,83 [0,33 2,08] 0,689 41 60 val. 0,66 [0,36 1,23] 0,194 Taip 1,00 Ne / nežino 5,88 [3,23 10,70] <0,001 Taip 1,00 Ne / nežino 4,94 [2,77 8,82] <0,001 Taip 1,00 Ne 2,72 [1,26 5,87] 0,011 Nei taip, nei ne 0,93 [0,39 2,23] 0,876 Ne 1,00 Taip 1,95 [1,08 3,52] 0,027 Ne 1,00 Taip 2,34 [1,31 4,17] 0,004 Ne 1,00 Taip 0,90 [0,51 1,58] 0,711 Nėra 1,00 Viena 1,60 [0,83 3,10] 0,160 2+ 2,75 [1,30 5,84] 0,008 0 1 balas 1,00 2 4 balai 2,58 [1,34 4,96] 0,005 0 2 balai 1,00 3 6 balai 10,51 [4,90 22,54] <0,001 Labai maža rizika 1,00 Didesnė rizika 1,69 [0,76 3,74] 0,199 GS galimybių santykis, PI pasikliautinasis intervalas, CAGE probleminio alkoholio vartojimo klausimynas, PHQ-2 depresiškumo klausimynas, FAG Fagerstrom priklausomybės nuo nikotino klausimynas. 63

4.4.5. Perdegimo sindromas ir jo komponentai Pagrindinės perdegimo sindromo ir jo komponentų sąsajos su visais nagrinėtais veiksniais pateikiama 4.4.5.1 lentelėje. Apibendrintai galima pastebėti, kad stipriausiai su nagrinėtais veiksniais buvo susijęs emocinis išsekimas, kiek silpniau depersonalizacija. Iš nagrinėjamų veiksnių labiausiai su perdegimu buvo susijęs depresiškumas jis buvo reikšmingas veiksnys visose dimensijose ir bendrai profesinio perdegimo sindromo rizikai, kadangi turėjo didžiausią šansų santykį. 64

4.4.5.1 lentelė. Perdegimo sindromo ir jo komponentų sąsajos su socialiniais-demografiniais, darbo veiksniais, sveikatos nusiskundimais, gyvensenos ypatybėmis Veiksnių grupė Charakteristika Grupė EE DE PA PS Lytis Vyras 1,00 1,00 1,00 1,00 Moteris 1,50 0,80 1,04 1,22 26 39 m. 1,36 4,64 1,22 2,34 Amžius 40 49 m. 1,23 3,38 0,72 1,69 Socialiniaidemografiniai 50 64 m. 1,00 1,00 1,00 1,00 Vedęs 1,00 1,00 1,00 1,00 Šeiminė padėtis Nevedęs 1,73 0,74 1,08 1,19 2+ 1,00 1,00 1,00 1,00 Vaikų skaičius 0 1,39 1,62 2,06 1,60 1 1,70 1,30 1,58 1,82 Darbo krūvis Karjeros ypatumai Nusiskundimai sveikata Gyvensenos ypatumai Darboviečių skaičius Darbo krūvis Darbo valandos, sav. Pasitenkinimas profesija Pasitenkinimas specialybe Pasitenkinimas alga Kraujotakos ligos Virškinimo ligos Judėjimo aparato ligos Ligų skaičius CAGE PHQ-2 FAG Viena 1,00 1,00 1,00 1,00 Dvi 0,95 0,88 0,72 1,05 Bent trys 1,25 2,27 1,94 1,49 Per 1,50 etato 1,00 1,00 1,00 1,00 Iki 1 etato 1,32 0,64 1,41 1,03 1,01 1,50 etato 1,17 0,74 1,38 0,89 Per 60 val. 1,00 1,00 1,00 1,00 Iki 40 val. 1,09 0,57 1,10 0,83 41 60 val. 0,92 0,62 0,77 0,66 Taip 1,00 1,00 1,00 1,00 Ne / nežino 6,40 3,54 2,32 5,88 Taip 1,00 1,00 1,00 1,00 Ne / nežino 7,24 2,68 1,94 4,94 Taip 1,00 1,00 1,00 1,00 Ne 4,33 1,12 1,80 2,72 Nei taip, nei ne 1,11 0,56 1,25 0,93 Ne 1,00 1,00 1,00 1,00 Taip 2,49 1,21 1,40 1,95 Ne 1,00 1,00 1,00 1,00 Taip 3,13 1,91 1,60 2,34 Ne 1,00 1,00 1,00 1,00 Taip 1,07 0,56 0,87 0,90 Nėra 1,00 1,00 1,00 1,00 Viena 2,74 1,22 0,70 1,60 2+ 4,82 1,64 1,36 2,75 0 1 balas 1,00 1,00 1,00 1,00 2 4 balai 2,12 1,81 0,59 2,58 0 2 balai 1,00 1,00 1,00 1,00 3 6 balai 10,69 6,44 2,52 10,51 Labai maža rizika 1,00 1,00 1,00 1,00 Didesnė rizika 2,15 1,71 1,03 1,69 Paryškintu šriftu pateikti GS, kurių p < 0,05, pasvirusiu šriftu p=0,05-0,10. EE emocinis išsekimas, DE depersonalizacija, PA asmeninių siekių sumažėjimas, PS perdegimo sindromas, CAGE probleminio alkoholio vartojimo klausimynas, PHQ-2 depresiškumo klausimynas, FAG Fagerstrom priklausomybės nuo nikotino klausimynas. 65

4.5. Perdegimo sindromo įveikos būdai Greta tyrime vertintų profesinio perdegimo rizikos veiksnių buvo siekta įvertinti, ar gydytojų anesteziologų laisvalaikis gali būti vertinamas kaip galbūt nuo profesinio perdegimo ar, atvirkščiai, esantis rizikos veiksnys. Laisvalaikio formos buvo sąlyginai įvardytos galimais įveikos būdais. Klausimas buvo formuluojamas taip: Kokia veikla užsiimate po sunkios darbo dienos?. Iš viso buvo galima rinktis 14 atsakymų variantų: nuo teigiamos veiklos (pavyzdžiui, nemedicininės literatūros skaitymas, su šeima ar draugais praleidžiamas laikas) iki neigiamos (pavyzdžiui, azartiniai žaidimai, alkoholio vartojimas). Teigiamais atsakymais buvo laikomi tie, kuriais respondentai nurodė tam tikrą veiklą pasirenkantys bent kartą per savaitę. Dažniausiai pasirinkti atsakymai pateikiami 4.5.1 lentelėje. 4.5.1 lentelė. Gydytojų pasirenkamos veiklos po sunkios darbo dienos Veikla po sunkios darbo dienos Proc. n Klausau muzikos 78,2 172 Skaitau nemedicininę literatūrą 65,9 145 Žiūriu televizorių, naudojuosi IT 90,9 200 Sportuoju 65,9 145 Leidžiu laiką su šeima, draugais 83,2 183 Susikaupusią įtampą išlieju ant artimų žmonių 26,4 58 Valgau daugiau nei įprastai 53,6 118 Miegu 65,9 145 Rūkau 19,5 43 Vartoju alkoholinius gėrimus 35,9 79 Vartoju raminamuosius, migdomuosius medikamentus 12,3 27 Vartoju narkotikus 5,5 12 Užsiimu kūrybine veikla 21,4 47 Žaidžiu azartinius žaidimus 10,5 23 Atlikus profesinio perdegimo analizę priklausomai nuo įveikos veiksnių, buvo rasti penki įveikos būdai, kurie statistiškai reikšmingai buvo susiję su profesiniu perdegimu (žr. 4.5.2 lentelė). Pažymėtina, kad didžioji šių įveikos būdų dalis neigiama: alkoholio, raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas, padidėjęs valgymo poreikis ir įtampos išliejimas ant artimųjų. Vienintelis pozityvus įveikos būdas buvo nemedicininės literatūros skaitymas. Alkoholinių gėrimų vartojimas po sunkios darbo dienos buvo statistiškai reikšmingai susijęs su profesiniu perdegimu (GS = 2,5; p = 0,004). Kitas 66

svarbus aspektas gydytojai anesteziologai, patiriantys perdegimo sindromą, beveik du kartus dažniau nei kiti po sunkios darbo dienos valgo daugiau nei įprastai (GS = 1,9; p = 0,020). Dar vienas neigiamas veiksnys, siejamas su profesiniu perdegimu, po sunkios darbo dienos susikaupusios įtampos išliejimas ant artimų žmonių: paaiškėjo, kad beveik tris kartus dažniau neigiamą įtampą ant artimųjų žmonių išlieja PS grupės tiriamieji (GS = 2,9; p = 0,002). Pats stipriausias ryšys tarp profesinio perdegimo ir galimų jo įveikos būdų buvo nustatytas vertinant polinkį po sunkios darbo dienos vartoti raminamuosius, migdomuosius vaistus. Nustatyta, kad beveik penkis kartus dažniau tokia elgsena būdinga gydytojams, kurie pasižymi aukšta profesinio perdegimo rizika (GS = 4,8; p = 0,001). Buvo nustatytas ir vienas teigiamas profesinio perdegimo įveikos veiksnys. Nemedicininės literatūros skaitymas po sunkios darbo dienos susijęs su beveik du kartus mažesne perdegimo sindromo rizika (GS = 0,5; p = 0,033). Visi kiti veiksniai buvo statistiškai nereikšmingi, nors galima paminėti tendenciją, kad rūkymą po sunkios darbo dienos beveik du kartus dažniau renkasi gydytojai, pasižymintys profesinio perdegimo rizika (GS = 1,9; p = 0.066). 4.5.2. lentelė. Perdegimo sindromo sąsajos su veiklomis po sunkios darbo dienos Veikla po sunkios darbo dienos GS* 95 proc. CI p Klausau muzikos 0,785 0,398 1,550 0,485 Skaitau nemedicininę literatūrą 0,520 0,286 0,947 0,033 Žiūriu televizorių, naudojuosi IT 0,683 0,253 1,842 0,452 Sportuoju 0,762 0,421 1,377 0,367 Leidžiu laiką su šeima, draugais 0,648 0,304 1,383 0,262 Susikaupusią įtampą išlieju ant artimų žmonių 2,890 1,499 5,587 0,002 Valgau daugiau nei įprastai 1,980 1,112 3,521 0,020 Miegu 1,299 0,711 2,370 0,395 Rūkau 1,949 0,957 3,968 0,066 Vartoju alkoholinius gėrimus 2,475 1,339 4,587 0,004 Vartoju raminamuosius, migdomuosius medikamentus 4,854 1,883 12,500 0,001 Vartoju narkotikus 1,079 0,304 3,831 0,906 Užsiimu kūrybine veikla 0,980 0,491 1,957 0,955 Žaidžiu azartinius žaidimus 1,292 0,512 3,268 0,588 GS galimybių santykis, CI pasikliautinas intervalas, p p reikšmė. *1,00 priskirta tiems respondentams, kuriems nebūdinga atitinkama veikla (referencinė grupė). 67

4.6. Perdegimo sindromo rizikos veiksniai Siekiant įvertinti, kurie iš nustatytų veiksnių, susijusių su profesiniu perdegimu, yra nepriklausomi, buvo atliekama papildoma daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė. Į ją buvo įtraukiami jau anksčiau nustatyti nepriklausomi profesinio perdegimo veiksniai bei tie įveikos būdai, kurie su profesiniu perdegimu buvo susiję stipriausiai. Ši analizė sudarė galimybę įvertinti, ar įveikos būdai yra nepriklausomi rizikos ar apsauginiai veiksniai nuo jau nustatytų anksčiau. Analizės rezultatai pateikti 4.6.1 lentelėje. 4.6.1. lentelė. Perdegimo sindromo rizikos veiksniai: daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė Charakteristika Grupė β GS (95 proc. CI) p Amžius Pasitenkinimas profesija Nusiskundimai sveikata Susikaupusią įtampą išlieju ant artimųjų Vartoju raminamuosius medikamentus CAGE 26 39 m. 0,985 2,68 (1,09 6,60) 0,032 40 49 m. 0,562 1,75 (0,75 4,12) 0,197 50 64 m. 1,00 Taip 1,00 Ne / nežino 1,615 5,03 (2,48 10,22) 0,001 Nėra 1,00 Vienas 0,166 1,18 (0,52 2,67) 0,691 2+ 0,402 1,50 (0,56 3,97) 0,420 Ne 1,00 Taip 0,673 1,96 (0,88 4,38) 0,097 Ne 1,00 Taip 1,153 3,17 (1,09 9,23) 0,035 0 1 balas 1,00 2 4 balai 0,688 1,99 (0,88 4,49) 0,097 0 2 balai 1,00 PHQ-2 3 6 balai 1,971 7,18 (3,08 16,71) 0,001 GS galimybių santykis, β beta koeficientas, CAGE probleminio alkoholio vartojimo klausimynas, PHQ-2 depresiškumo klausimynas. Daugiaveiksnė regresinė analizė atskleidė, kad stipriausias veiksnys, susijęs su anesteziologų profesiniu perdegimu, buvo nepasitenkinimas savo profesija: anesteziologai, kurie jautėsi nepatenkinti savo profesija, turėjo 5 kartus didesnę profesinio perdegimo riziką (GS = 5,0; p < 0,001). Be to, svarbus veiksnys buvo ir jaunesnis amžius: jaunesniems nei 40 metų amžiaus gydytojams perdegimo rizika buvo 3 kartus didesnė (GS = 2,7; p = 0,032) nei 50 metų amžiaus ir vyresnių grupėje. Taip pat nustatyta, kad perdegimo sindromą turintys gydytojai labiau linkę vartoti raminamuosius ir 68

migdomuosius medikamentus (GS = 3,1; p = 0,035) bei nustatyta tendencija, kad jie yra linkę išlieti susikaupusią įtampą ant artimųjų (GS = 1,9; p = 0,097). Be to, nustatyta, kad profesinį perdegimą jaučiantys gydytojai turi net 7 kartus didesnę depresiškumo riziką (GS = 7,2; p = 0,001). Taip pat nustatyta tendencija, kad gydytojai, turintys perdegimo sindromą, 2 kartus dažniau pasižymi ir probleminiu alkoholio vartojimu (GS = 2,0; p = 0,097). 69

5. REZULTATŲ APTARIMAS Šiame tyrime perdegimo sindromas konstatuotas, jei bent vienoje iš pagrindinių perdegimo dimensijų (EE arba DE) buvo surinktas aukštą įvertį turintis balų skaičius. Tokių atvejų buvo nustatyta 42,3 proc. Be to, dviejose dimensijose surinktas aukštą įvertį turintis balų skaičius buvo 15,9 proc., o visose trijose 10,9 proc. Vertinant atskiras PS dimensijas paaiškėjo, kad emociškai išsekusių buvo 34,1 proc., pasižyminčių depersonalizacija 25,9 proc., o turinčių sumažėjusius asmeninius siekius 38,6 proc. Šio tyrimo rezultatai yra gana panašūs lyginant su rezultatais Europoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Pavyzdžiui, N. Embriaco [21] tyrimas, atliktas Prancūzijoje, nustatė, kad 47 proc. intensyviosios terapijos gydytojų patiria perdegimo sindromą, o PS atsirasti turėjo įtakos konfliktai su personalu, didelis darbo krūvis, darbas naktinėmis pamainomis ir moteriška lytis. Tyrimą Australijoje atlikęs A. Shehabi su bendraautoriais [86] nustatė beveik identišką reanimatologų PS komponentų paplitimą kaip ir atliktame tyrime 42 proc. emociškai išsekusių, 32 proc. pasireiškia depersonalizacija ir 37 proc. turi sumažėjusius asmeninius profesinius siekius. Kita vertus, profesinis perdegimas tarp Australijos anesteziologų [48] paplitęs gerokai mažiau nei tarp intensyviosios terapijos gydytojų 20 proc. emociškai išsekusių, 20 proc. depersonalizuotų ir 37 proc. turinčių sumažėjusius asmeninius profesinius siekius. Vertinant Europos šalių anesteziologų reanimatologų perdegimo sindromo paplitimą, labiausiai išsiskyrė tyrimas Nyderlanduose [60], kur I. A. Meynaar nustatė bene patį mažiausią PS paplitimą visoje Europoje. Autoriaus teigimu, PS būdingas tik 4 proc. tiriamųjų. Tokį mažą PS paplitimą autorius vertina kaip Nyderlandų sveikatos sistemos pasiekimą, kur gydytojų darbo krūvis yra žymiai mažesnis nei kitų šalių ligoninėse. Teigti, kad mūsų tyrimo rezultatai atitinka kitų išsivysčiusių šalių rezultatus ar skiriasi nuo jų, negalime, nes įvairiose šalyse PS paplitimas yra labai skirtingas. Taigi, tyrime perdegimo sindromo rizika buvo konstatuojama tuomet, kai bent vienoje iš dviejų pagrindinių dimensijų (EE ir DE) buvo surinktas aukštą įvertį turintis balų skaičius. Literatūroje aptinkama daug tyrimų, kuriuose naudotas MBI-HSS klausimynas, tačiau nėra aiškaus sutarimo, kaip reikėtų vertinti perdegimo sindromą priklausomai nuo atskirų jo dimensijų raiškos. Į šitą klausimą neatsako net ir MBI sudarytoja C. Maslach. Dėl to tyrimuose autoriai perdegimo sindromą dažnai fiksuoja, jeigu bent vienoje iš dimensijų yra surenkamas aukštas įvertis [36, 110]. Kiti autoriai, tokie kaip A. J. Ramirez [75] ir M. O. Tironi [97], teigia, kad PS reikėtų konstatuoti, kai visose trijose (o ne vienoje) dimensijose pasiekiamas 70

aukštas įvertis. Tyrime buvo pasirinktas tarpinis modelis, kuris yra gana dažnai randamas literatūroje, PS vertinti, kai bent vienoje iš EE ar DE subskalių surenkamas aukštas įvertis. Tokį vertinimo būdą renkasi JAV tyrėjai L. N. Dyrbye [19] ir T. D. Shanafelt [83]. Vienas iš argumentų, kodėl pasirinktas šis kriterijus, buvo tai, kad visose trijose dimensijose aukšta perdegimo rizika buvo būdinga tik 11 proc. gydytojų. Atkreipiant dėmesį į tiriamųjų darbo krūvį, buvo vertinami ir darbo veiksniai darboviečių skaičius, darbo valandos per savaitę ir etatinė darbo apimtis. Čia nustatyti stebinantys tyrimo rezultatai paaiškėjo, kad anesteziologai reanimatologai yra arba labai darbštūs, arba uždirba nepakankamai, nes didžioji dalis (58 proc.) dirba dviejose arba daugiau darboviečių. Beveik 2 proc. tiriamųjų nurodė dirbantys net keturiose ar penkiose darbovietėse. Kitas svarbus aspektas dirbančiųjų darbo krūvis pagal darbo valandas ir pagal dirbamą etatų skaičių. Čia taip pat nustatyta, kad tyrime dalyvavę respondentai dirba ne tik keliose darbovietėse, bet ir dažnai viršija vieno etato krūvį du trečdaliai tiriamųjų nurodė dirbantys 1,5 ir didesniu darbo krūviu, o kas dešimtas tiriamasis nurodė dirbąs net dviejų ir daugiau etatų krūviu. Šie skaičiai neramina žinant, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas maksimalus savaitinis darbo krūvis 60 valandų, o tai atitinka 1,5 etato krūvį. Galima prielaida, kad ne visi respondentai klausimyne pažymėjo, kiek tiksliai valandų per savaitę ar atitinkamai, kokiu darbo krūviu dirba, nenorėdami atskleisti jautrios informacijos apie save, ypač jeigu tai susiję su nusižengimu Darbo kodeksui, todėl darbo krūvio rezultatus reikia vertinti atsargiai. Suskaičiuotas vidutinis darbo valandų skaičius per savaitę atitiko Darbo kodekse nustatytas ribas, tačiau buvo vis tiek aukštas (vidutiniškai 56 valandos). Tiksliai apibrėžti terminą pasitenkinimas darbu yra gana sudėtinga. Tai dažnai priklauso ne tik nuo įvairių išorinių veiksnių, bet ir nuo asmeninių savybių. Pastarąsias ištirti yra praktiškai neįmanoma, bet išorinius su darbu siejamus pasitenkinimo veiksnius galima tirti ir analizuoti. Literatūroje daug duomenų [99], teigiančių, kad kuo darbuotojas yra labiau patenkintas savo atliekamu darbu, tuo jis yra labiau motyvuotas, o darbas efektyvesnis. Ilgainiui konkurencinėje kovoje tos darbo įstaigos, kuriose darbuotojai patenkinti darbu, turi didesnius šansus išlikti ir sėkmingai tęsti veiklą. Darbe labai aktualios yra tokios dedamosios kaip darbo užmokestis, darbo sąlygos, vadovaujantis personalas, darbo organizavimas, darbo pobūdis, saugumas ir tradicijos darbe. Vienas žinomiausių JAV mokslininkų, besigilinančių į pasitenkinimo darbu ir motyvacijos paieškas, F. Herzberk [37] teigia, kad darbe egzistuoja tiek baziniai tiek ir motyvaciniai poreikiai. Autorius nuomone, baziniai poreikiai darbe žmogų apsaugo nuo nepasitenkinimo, tačiau jų buvimas 71

nebūtinai besąlygiškai sukelia darbuotojų pasitenkinimą. Šie poreikiai - tai atlyginimas, darbo sąlygos, santykis su kolegomis, vadovybe, vadovavimo kokybė ir t. t. Motyvaciniai, arba kitaip vadinami aukštesnio lygmens poreikiai, yra tokie kaip pripažinimo galimybė, atsakomybės suteikimas, paaukštinimo galimybės ir darbo prasmė. Tyrime vertinant pasitenkinimą darbu buvo susitelkta ties trimis aspektais pasitenkinimu gaunamu atlyginimu, pasitenkinimu gydytojo profesija ir pasitenkinimu anesteziologo reanimatologo specialybe. Vertinant, ar tiriamieji yra patenkinti gydytojo profesija, tik du trečdaliai nurodė, kad yra ja patenkinti ir dar kartą šia profesiją pasirinktų. Neigiamai atsakė kas aštuntas tiriamasis, o likusieji nurodė, kad nėra apsisprendę ir tiksliai nežino, ar dar kartą rinktųsi gydytojo profesiją. T. D. Shanafelt atliktu didelės apimties tyrimu JAV [84] nustatyta, kad 63 proc. JAV gydytojų patenkinti gydytojo profesija, kas iš esmės atitinka tyrimo rezultatus. Anesteziologo reanimatologo specialybe, tyrimo duomenimis, patenkintų buvo kiek mažiau 58 proc., o tyrime JAV pasitenkinimas šia specialybe atitiko bendrą pasitenkinimo lygį 63 proc. Galime drąsiai teigti, jog, nepriklausomai nuo to, kad Lietuvos gydytojai gauna nepalyginamai mažesnį darbo užmokestį nei JAV gydytojai, jie išlaiko beveik identišką pasitenkinimo darbu ir karjera lygį. Taigi, pasitenkinimą pasirinkta profesija lemia ne tik atlyginimas, bet ir kiti veiksniai. Tyrime taip pat buvo nustatyta, kad moterys dažniau nei vyrai rinktųsi gydytojo profesiją, todėl galima daryti prielaidą, kad moterys, dirbdamos gydytojomis, jaučiasi labiau patenkintos, saugios ir motyvuotos. Taip pat pastebėta tendencija, kad neturintys vaikų respondentai yra mažiau patenkinti pasirinkta anesteziologo reanimatologo specialybe nei jų turintys, o pasitenkinimas stebimas aukštesnis turint du ir daugiau vaikų šeimoje. Čia galima prielaida, kad būdami patenkinti, saugūs ir motyvuoti šeimoje, tokį pagrindą gydytojai atsineša ir į darbą, todėl jame jaučiasi geriau. Tyrime atskiras dėmesys buvo skirtas klausimui Ar Jus tenkina darbo užmokestis?. Žinant, kad Lietuvoje gydytojų specialistų atlyginimai, Eurostat 2016 m. duomenimis, yra patys mažiausi Europos Sąjungoje, buvo galima nuspėti respondentų atsakymus į šį klausimą. Tyrimas atskleidė, kad tik kas šeštas respondentas buvo patenkintas uždarbiu, o daugiau nei pusė respondentų teigė, kad jie nėra patenkinti gaunamu atlygiu už atliekamą darbą. Labiau patenkinti gaunamu atlyginimu buvo tie, kurie dirba vienoje darbovietėje, o dirbantys keliose darbovietėse buvo mažiau patenkinti. Panašus rezultatas stebėtas ir lyginant pasitenkinimą darbo užmokesčiu su darbo krūviu (darbo valandomis per savaitę). Darbo užmokesčiu labiau buvo patenkinti dirbantys mažiau, nei dirbantys daugiau ir didesniu krūviu. Jeigu gydytojas yra patenkintas savo atlyginimu vienoje darbo vietoje, jis 72

neieško papildomo darbo krūvio kaip galimybės uždirbti daugiau. Be to, dirbdami keliose įstaigose ir dirbdami ypač dideliu krūviu gydytojai pervargsta tiek fiziškai, tiek emociškai. Todėl trumpėjant laikui, skirtam atsigauti, jų gaunamas didesnis atlygis neatsveria patiriamos didesnės žalos (didesnis pervargimas, daugiau streso, daugiau įtampos). Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad sveikata yra fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas [111]. Vertinant anesteziologų reanimatologų fizinę sveikatą, buvo vertinti sveikos gyvensenos ypatumai, žalingi įpročiai, taip pat nusiskundimai sveikata. Pastarieji buvo skirstomi pagal organų sistemas. Paaiškėjo, kad tyrimo dalyviai turi tikrai nemažai nusiskundimų, tik trečdalis nenurodė jokių nusiskundimų sveikata. Žinant, kad imtį sudarė darbingo amžiaus respondentai (26 64 metų amžiaus), toks rezultatas neramina ne tik dėl to, kad tai darbingo amžiaus žmonės, bet ir dėl to, kad jie turi medicininį išsilavinimą, yra sukaupę medicininių žinių ne tik apie ligų diagnostiką ir gydymą, bet ir apie ligų prevenciją bei žalingų įpročių įtaką žmogaus organizmui. Neturint kontrolinės grupės iš bendrosios populiacijos, negalima teigti, kad gydytojai yra labiau ar mažiau ligoti nei kiti Lietuvos gyventojai, tačiau tokie tyrimai būtų vertingi. Tyrime nustatyta, kad bent vieną nusiskundimą ar ligą vienoje iš organų sistemų nurodė beveik pusė tiriamųjų, dviejose organų sistemose šeštadalis, o kas dešimtas teigė, kad turi sveikatos nusiskundimų trijose organų sistemose. Eurostat duomenimis, 2014 m. Lietuva buvo pirmoje vietoje Europos Sąjungoje pagal mirties dėl išeminių širdies ligų dažnį [23]. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra vyraujanti mirties priežastis Lietuvoje, todėl nenuostabu, kad trečdalis gydytojų anesteziologų teigė turintys vieną ar net keletą kardiovaskulinės sistemos simptomų ar ligas. Šis skaičius ypač neramina, kadangi tiriamieji darbingo amžiaus populiacija. Respondentų amžiaus grupėje iki 39 metų šių ligų pasireiškimas siekia tik 7 proc., bet 40 49 metų amžiaus grupėje jų simptomatika padažnėja 5 kartus, o 50 64 metų amžiaus grupėje net 7 kartus. Dėl to reikėtų imtis priemonių šioms ligoms išvengti arba jas pavėlinti, ypač kai pagrindinės širdies ir kraujagyslių ligų priežastys yra gerai žinomos tai rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba, alkoholio vartojimas, nutukimas, stresas. Identifikavus šias priežastis ir skiriant adekvačias finansavimo priemones, stiprinančias visuomenės sveikatos žinias, susijusias su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, sveikos gyvensenos propagavimu, fizinio aktyvumo didinimu, žalingų įpročių atsisakymu, galima būtų siekti širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimo. WHO duomenimis, investicijos į sveiką gyvenseną, suteikia 2,5 4,5 karto didesnę grąžą skirtingose šalyse [112]. Todėl sveikintinos valdžios pastangos skirti 73

didesnį finansavimą ligų prevencijai, švietimui, alkoholio ir tabako gaminių ribojimui, sveikos gyvensenos propagavimui. Studijoje trečdalis gydytojų nurodė turintys virškinimo sistemos ligų ar jų simptomų. Daugumą virškinimo sistemos ligų sukelia nesveika mityba, žalingas alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, vaistų vartojimas, fizinės veiklos stoka. Kaip atskira virškinimo organų sistemos ligų grupė yra streso arba nervinės įtampos sukeltos ligos. Pavyzdžiui, funkcinė dispepsija, kuri pasireiškia prasta bendra savijauta, pykinimu, viršutinės pilvo dalies skausmu. Kita dažna liga dirgliosios žarnos sindromas, kuris pasireiškia stipriais pilvo skausmais, tuštinimosi sutrikimais, pilvo tempimo jausmu. Viena dažniausių ligų gastroezofaginio refliukso liga, pasireiškianti rėmeniu, gerklės dirginimu. Būtent šios ligos yra siejamos su nervine įtampa ir stresu, o žinant, kad PS dažniausiai kyla dėl ilgalaikio ir nepertraukiamo streso, nesunku daryti prielaidą, kad iš dalies dėl to tirtoje imtyje buvo nustatytas toks virškinimo organų sistemos ligų dažnumas. Norint pagrįsti šią hipotezę, reikėtų atlikti tyrimus su bendra populiacija ir palyginti gautus rezultatus. Tyrime taip pat pastebėta tendencija, iš dalies pagrindžianti hipotezę, kad asmenys, dažnai susiduriantys su stresu, ypač pastoviu ir ilgalaikiu, dažniau suserga virškinimo sistemos organų ligomis. Tyrime nustatyta, kad respondentai, dirbę didesniu nei 1,5 etato krūviu, du kartus dažniau turėjo virškinimo sistemos organų ligų, o dirbantys nuo 1 iki 1,5 etato krūviu virškinimo sistemos organų simptomatika pasižymėjo 2,5 karto dažniau. Geros tendencijos nustatytos vertinant gydytojų rūkymą. Nustatyta, kad iš tyrime dalyvavusių respondentų pastoviai rūkė 17 proc., ir tai yra mažiau palyginus su Lietuvos bendros populiacijos vidurkiu 20 proc. ( Eurostat 2014 m. duomenys). Lietuva bendros populiacijos atžvilgiu turi didžiausią atotrūkį tarp rūkančių vyrų ir moterų rūkančių vyrų yra 24 proc. daugiau nei moterų. Tyrime šis skirtumas buvo mažesnis, bet ar tai teigiamas dalykas žinant, kad anesteziologijos reanimatologijos specialybėje Lietuvoje vyrauja moterys, o rūkančių anesteziologių moterų skaičius yra didesnis nei bendroje Lietuvos populiacijoje. Galima spėti, kad darbas anesteziologu reanimatologu moterims sukelia daugiau streso ir įtampos, kurį jos bando mažinti ir kompensuoti rūkydamos. Vėliau rūkymas galbūt prisideda prie didesnio virškinimo sistemos organų ligų skaičiaus, kadangi jis provokuoja gastroezofaginį refliuksą. Kita dažna rūkančiųjų virškinimo organų liga peptinės opos. Manoma, kad rūkantieji turi daug didesnį afinintetą H. pylori infekcijai nei nerūkantys, o ši bakterija yra dažniausia peptinių opų priežastis. Kepenų ligas taip pat sukelia dažnas tiek alkoholio, tiek rūkalų toksinų neutralizavimas, taip pat yra tyrimų, rodančių, kad rūkymas sustiprina kepenų pažeidimą piktnaudžiaujantiems alkoholiu. Manoma, kad kitą sunkią virškinimo trakto ligą Krono ligą taip pat provokuoja rūkymas, nes 74

rūkančiųjų žarnyno kraujotaka yra nukentėjusi, žarnyno apsauginės reakcijos, sumažėjusios, dėl to susilpnėja imuninė sistema, kyla uždegiminė reakcija. Kaip jau minėta, alkoholio vartojimas taip pat neabejotinai prisideda prie virškinimo sistemos organų ligų atsiradimo. PSO duomenimis (2017 m.), Lietuva įvardijama kaip daugiausiai alkoholio suvartojanti šalis ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Alkoholio suvartojimo mastai auga nuo 2003 2005 metais suvartotų 14,9 litrų gryno etilo alkoholio vienam asmeniui per metus iki 18,2 litrų 2017 metais [113]. Alkoholis neigiamai veikia žmogaus virškinimo organų sistemą, pradedant burnos ertme ir baigiant storąja žarna. Yra įrodyta, kad alkoholis sukelia burnos vėžį, taip pat, kaip ir tabakas, provokuoja gastroezofaginį refliuksą, žaloja skrandžio gleivinę, sukeldamas uždegimą gastritą, turi įtakos skrandžio, plonųjų ir storųjų žarnų vėžio atsiradimui. Taip pat alkoholis gali sukelti simptomus nuo viduriavimo iki vidurių užkietėjimo. Dideli alkoholio kiekiai sukelia kasos uždegimą pankreatitą, o progresuojant kepenų pažaidai kepenų cirozę. Tyrime buvo naudotas populiarus CAGE klausimynas, kurį naudoja įvairios šalys, siekdamos nustatyti probleminį alkoholio vartojimą. Tyrime paaiškėjo, kad alkoholio vartojimas yra stipriai paplitęs tarp gydytojų, o probleminis alkoholio vartojimas yra būdingas net kas penktam tiriamajam (22 proc.). A. Veryga su bendraautoriais [103] atliktame tyrime nustatė, kad probleminis alkoholio vartojimas būdingas 20 proc. Lietuvos 15 74 metų amžiaus gyventojų. Taigi, tyrimo duomenys yra tapatūs bendrai Lietuvos populiacijai. A. Verygos tyrime nustatyta, kad probleminis alkoholio vartojimas skiriasi pagal įgytą išsilavinimą: turintys aukštąjį išsilavinimą šia problema pasižymi rečiau nei turintys vidurinįjį ar aukštesnįjį (atitinkamai 14 proc., 20 proc. ir 20 proc.). Žinant šiuos duomenis, galima teigti, kad imtis gydytojai, visi turintys aukštąjį išsilavinimą, žymiai dažniau pasižymi probleminiu alkoholio vartojimu nei bendra aukštąjį išsilavinimą turinti Lietuvos populiacija. Galima kelti prielaidą, kad anesteziologo reanimatologo darbas yra ypatingai traumuojantis, sukeliantis daug streso, kuris neretai pereina į perdegimo sindromą, todėl didelis ir dažnas alkoholio vartojimas tampa priemone, tarsi padedančia pasimiršti ir susidoroti su iškylančiais iššūkiais darbe. Palyginus alkoholio suvartojimą pagal lytį, tyrime nustatyta, kad vyrai probleminiu alkoholio vartojimu pasižymėjo 3,5 karto dažniau nei moterys (atitinkamai 39 proc. ir 11 proc.), tai labai panašu į A. Verygos tyrimo duomenis apie Lietuvos populiaciją. Vertinant surenkamus balus pagal CAGE klausimyną paaiškėjo, kad moterys šiame klausimyne surinko vidutiniškai 2,5 karto mažesnį suminį balą (4 balų skalėje). Be to, didesnis CAGE balas 75

buvo būdingas jaunesniems ir didesniu darbo krūviu dirbantiems gydytojams anesteziologams. Labiausiai nustebinę respondentų atsakymai dėl fizinių ligų buvo skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sistemos ligos ar nusiskundimai šioje sistemoje. Nustatyta, kad šios ligos pranoko tiek kraujotakos, tiek ir virškinimo trakto ligas, kadangi trečdalis respondentų (34 proc.) turėjo minėtos sistemos ligų. Literatūros duomenimis [11, 68], labai dažnai skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio ligos bei simptomatika yra būdingi asmenims, dažnai patiriantiems stresą darbe, kur yra dideli darbo krūviai ir žema socialinė kolegų parama. Todėl sunkus anesteziologo reanimatologo darbas, kuriame susiduriama su dideliais iššūkiais ir stresu, kurie ilgainiui veda prie perdegimo sindromo vystymosi, gali paskatinti skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio ligų ar simptomatikos tokių kaip nugaros, viršutinių ir apatinių galūnių skausmai, jungiamojo audinio ligos, atsiradimą. Prie sveikatos nusiskundimų kaip atskiras veiksnys buvo pridėtas depresiškumo klausimynas PHQ-2. Tai vieno žinomiausių depresijos patikros ir diagnostikos įrankio PHQ-9, skirto depresijos sunkumui nustatyti, sutrumpintoji versija. Naudojant šią versiją klinikinė depresija nenustatoma, tačiau įvertinama galima jos rizika instrumentas naudojamas kaip patikros įrankis pirmame etape (angl. first step aproach). Gavus teigiamą atsakymą, toliau ištyrimas turėtų vykti naudojant pagrindinį įrankį PHQ-9. Tyrime nustatyta, kad asmenų, kuriems būdingas depresiškumas, buvo nemažai kas ketvirtas tiriamasis. Depresiškumas būdingesnis jauniems gydytojams anesteziologams, be to, moterims depresiškumas buvo beveik du kartus dažnesnis nei vyrams. Vienas esminių uždavinių tyrime buvo perdegimo sindromo ir jo komponentų sąsajos su įvairiais galimais veiksniais, tokiais kaip socialiniaidemografiniai ypatumai, darbo ypatybės, pasitenkinimas karjera, sveikatos ypatumai, žalingi įpročiai ir kt. Labiausiai tyrime nustebino ryšio tarp perdegimo sindromo ir darbo veiksnių nebuvimas. Nebuvo nustatyta nė vieno statistiškai reikšmingo veiksnio perdegimo sindromo sąsajose su darboviečių skaičiumi, darbo krūviu, darbo valandomis. Išimtis buvo depersonalizacijos komponentas, kuris buvo išreikštas du kartus dažniau tiems, kurie dirbo trijose ir daugiau darboviečių. Taigi, net ir didelis darbo krūvis, atrodo, neturi įtakos perdegimo sindromo išsivystymui. Tai labai įdomus rezultatas, kadangi užsienio literatūros duomenimis, su darbu siejami veiksniai ir didelis darbo krūvis yra vieni svarbiausių veiksnių perdegimo sindromui atsirasti. Nenustačius ryšio tarp perdegimo sindromo ir didelių darbo krūvių, perdegimas buvo siejamas su socialinėmis-demografinėmis savybėmis. Pastebėta, kad depersonalizacija yra ypač išreikšta jauniausioje anesteziologų 76

reanimatologų grupėje čia depersonalizacija pasireiškia beveik penkis kartus dažniau. Toks skaičius neramina, kadangi jaunoji gydytojų imties dalis gali turėti didesnį polinkį būti ciniška, bejausme aplinkiniams žmonėms, pacientams, kolegoms, juos vertinti kaip beasmenius daiktus. Galima daryti prielaidą, kad jaunieji anesteziologai arba susiduria su ypač dideliais streso veiksniais darbe, kuriuos yra sunku įveikti, arba taip pradeda pasireikšti žmogaus apsauginė savybė, kuri bando apsaugoti jį patį nuo visiško perdegimo sindromo susiformavimo, taip neleidžiant sau gilintis į kitų žmonių išgyvenimus, jausmus, mažinant empatijos lygį kitų asmenų atžvilgiu, sąlyginai apsaugant jį nuo visiško sudegimo. Tyrimo duomenimis, depersonalizacijos pasireiškimo mastai mažėti pradeda nuo 40 gyvenimo metų ir žemiausią lygį pasiekia 50 64 gyvenimo metais. Gali būti, kad vyresni gydytojai atranda tam tikras savybes, kurios apsaugo nuo perdegimo sindromo, todėl tolesnių tyrimų tikslas turėtų būti orientuotas į apsauginių savybių, kurios padėtų perdegimo sindromo išvengti ar bent sumažinti jo simptomus, paieškas. Tyrime pastebėtas glaudus ryšys tarp perdegimo sindromo ir jo komponentų bei pasitenkinimo darbo karjera. Tyrimo duomenys atskleidė, kad pasitenkinimas tiek profesija, tiek specialybe, tiek atlygiu už darbą yra labai svarbūs. Matoma, kad pasitenkinimas profesija yra žymiai aktualesnis nei pasitenkinimas uždarbiu. Duomenys rodo, kad nepatenkintų tiek ir gydytojo profesija, tiek specialybe yra nedidelė dalis, tačiau nepatenkintųjų grupėse yra net 5 6 kartus daugiau perdegusių asmenų. Tai reiškia, kad pasitenkinimas ir perdegimo sindromas yra ypač glaudžiai susiję, tik nėra visiškai aišku, kuris veiksnys yra priežastis, o kuris pasekmė. Tikėtina, kad profesija ar specialybė, nesuteikianti malonumo ar pasitenkinimo jausmo, skatina perdegimą, tačiau taip pat tikėtina, kad perdegusiam asmeniui įžvelgti pasitenkinimą profesija ar specialybe taip pat yra sunki užduotis. Nepasitenkinimas profesija ir specialybe siejosi su kiekvienu iš perdegimo sindromo komponentų. Nepasitenkinimo profesija ir specialybe ryšys su emocinio išsekimo komponentu buvo stipriausias. Duomenys rodo, kad perdegimo sindromas ir pasitenkinimas darbu turi daug bendro, tačiau tarp šių dviejų dedamųjų dėti lygybės ženklo negalima. Šiame tyrime nustatyta, kad tiriamoji imtis gana ligota ar bent simptomiška (pusė tiriamųjų nurodė turį bent vieną susirgimą ar ligą), o labiausiai neraminančios širdies ir kraujagyslių bei virškinimo organų sistemos. Tikėtina, kad perdegimo sindromas gali provokuoti tiek kraujotakos sistemos, tiek ir virškinamojo trakto ligas. Žinant, kad vienas pagrindinių ūmaus koronarinio sindromo rizikos veiksnių yra stresas, o virškinimo sistemos darbas labai priklauso nuo nervų sistemos tvarumo (dirglios žarnos sindro- 77

mas, GERL, opaligės), galima teigti, kad perdegimo sindromas neatsitiktinai koreliuoja su šių organų sistemomis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad turintys perdegimo sindromą du kartus dažniau skundžiasi kardiovaskulinėmis ir virškinimo organų ligomis. Be to, egzistuoja perdegimo sindromo ir kitų ligų ryšys, nes didėjant ligų skaičiui, didėja ir emocinio išsekimo dažnis, kartu ir perdegimo sindromo pasireiškimas. Nustatyta, kad beveik tris kartus dažniau perdegimo sindromą turėjo tie respondentai, kurie nurodė turintys dvi ir daugiau ligų. Tyrime taip pat nustatyta koreliacija tarp perdegimo sindromo ir depresiškumo respondentai su perdegimo rizika net 10 kartų dažniau pasižymėjo depresiškumo požymiais. Kyla klausimas, ar depresiškumas (depresija) ir perdegimo sindromas nėra vienas ir tas pats, kadangi tyrimo duomenys rodo, labai stiprų tarpusavio ryšį. Psichiatrų teigimu, depresija ir perdegimo sindromas yra atskiros ligos, bet jie turi daug panašumų. Be to, psichiatrai teigia, kad šios dvi diagnozės gali pasireikšti kartu. Miego problemos, nuovargio jausmas, koncentracijos stoka, atminties problemos yra tie simptomai, kurie būdingi abiem sutrikimams, todėl, norint nustatyti diagnozę, reikia taikyti atitinkamus klausimynus, nors klausimynai taip pat gali būti klaidingai teigiami ir rodyti abi diagnozes. Tad vienintelis būdas nustatyti tikslią diagnozę išsiaiškinti, kur atitinkama liga pasireiškia. Jei pasireiškimo vieta yra šeimoje, tarp draugų, užsiimant hobiu ir pan., tai bus būdinga depresijai, tačiau kai simptomų pasireiškimo sritis yra susijusi su darbu, darbiniais santykiais, tai bus būdinga perdegimo sindromui. Reikia įvertinti ir tai, kad perdegimo sindromas turi įtakos ir kitoms gyvenimo sritims, kurios būdingos depresijai, tačiau toks pasireiškimas bus vėlesnėje, stipriai pažengusioje perdegimo sindromo stadijoje [41]. Norint išsiaiškinti depresijos ir perdegimo sindromo ryšį, panašumus ir skirtumus, reikia tęsti tyrimus šia kryptimi, naudojantis depresijos klausimynais, pasitelkiant kokybinių tyrimų privalumus, įtraukiant į tyrimus psichologus ir psichiatrus. Taip pat buvo nustatyta perdegimo sindromo koreliacija su žalingais įpročiais perdegimas buvo susijęs su dukart didesne probleminio alkoholio vartojimo rizika. Tokią tendenciją įžvelgia nemaža dalis ir užsienio šalių autorių [14, 53, 107]. Sąsaja su probleminiu alkoholio vartojimu yra neraminanti, kadangi jau žinome, jog perdegimo sindromas yra būdingas Lietuvos gydytojams, tai nustatyta ir šiame tyrime. Užsienio tyrėjų duomenimis [84], kasmet gydytojų populiacijoje perdegimo sindromo pasireiškimas didėja, todėl galima daryti prielaidą, kad perdegimo sindromo pasireiškimas Lietuvos gydytojų tarpe taip pat didės. Norint spręsti perdegimo sindromo problemą Lietuvoje, kartu reikia spręsti ir alkoholizmo problemą, numatant gydytojams įvairias podarbines laisvalaikio veiklas, trumpinant darbo laiką, atsisakant budėjimų paromis (keičiant į budėjimus po 12 valandų) ir kt. 78

Neskatinant minėtų pasikeitimų, alkoholis lieka viena iš pagalbinių priemonių pabėgti nuo darbe patiriamų rūpesčių, stresų ir įtampos. Tyrime bandyta nustatyti ne vien perdegimo sindromo rizikos veiksnius, bet ir siekta įvertinti, ar veikla laisvu laiku po darbo gali būti apsauginiu ar, priešingai rizikingu veiksniu. Nustatyta, kad anesteziologai reanimatologai po sunkios darbo dienos dažniausiai laiką skiria savo šeimai bei draugams, skaito nemedicininę literatūrą, žiūri televiziją, naudojasi IT, klausosi mėgstamos muzikos. Nustatyti ir veiksniai, neigiamai veikiantys tiek sveikatą, tiek ir asmeninį bei šeiminį gyvenimą. Daugiau nei pusė tiriamųjų po darbo dienos valgo daugiau nei įprastai, trečdalis geria alkoholinius gėrimus, kas aštuntas vartoja raminamuosius vaistus ir kas dešimtas žaidžia azartinius žaidimus. Išanalizuota perdegimo sindromo priklausomybė nuo galimų įveikos būdų. Nustatyta, kad didžioji dalis įveikos būdų, susijusių su perdegimo sindromu, buvo negatyvūs: alkoholio vartojimas (GS = 2,5), valgymas daugiau nei įprastai (GS = 1,9), susikaupusios įtampos išliejimas ant artimųjų (GS = 2,9), raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas (GS=4,8). Labiausiai nustebinęs veiksnys nemedicininės literatūros skaitymas (GS = 0,5), kurį traktavome kaip apsauginį perdegimo sindromo reiškinį. Galime daryti išvadą, kad perdegimo sindromo įveikos būdai egzistuoja. Vieni yra teigiami, kiti neigiami. Tačiau ir vieni, ir kiti padeda užmiršti patiriamą įtampą, stresą darbe. Tik vieni turės teigiamos įtakos sveikatai, gyvensenai bei šeiminiam gyvenimui, kiti neigiamos. Deja, dar nėra pakankamai populiaru ir prieinama rinktis sveiką laisvalaikio praleidimo būdą sportą, kūrybinę veiklą. Todėl yra sveikintinos SAM pastangos skatinant žalingų įpročių atsisakymą, sveiką laisvalaikio praleidimą, sveiką mitybą. Šiame tiriamajame darbe bandomojo tyrimo rezultatai buvo reikšmingi ne vien metodologine prasme, tačiau šios studijos rezultatai parodė, kad perdegimo sindromas yra ypatingai aktualus jauniausiajai anesteziologų reanimatologų kartai. Bandomajame tyrime pilnas perdegimo sindromas visose trijose dimensijose fiksuotas 20,5 proc. tiriamųjų, o pagrindinėje studijoje 10,9 proc. Du kartus didesnis skirtumas yra ryškus. Tokią tendenciją buvo galima numatyti, nes pagrindinis tyrimas parodė, jog jauniausiai gydytojų (ne rezidentų) grupei perdegimo sindromas pasireiškė beveik 2,5 karto dažniau nei vyresniems kolegoms. Beveik identišką problemą parodė ir Jungtinėse Valstijose atlikta studija su gydytojais rezidentais [20, 24], kur PS dažnis buvo labai aukštas ir siekė net 70 proc. O tai sukelia tokias problemas kaip nenoras tęsti medicinos studijų, dažnesnės profesinės klaidos, didėjantis depresijos pasireiškimo pavojus. Kiti bandomojo tyrimo rezultatai, tokie kaip perdegimo sindromo priklausomybė nuo moteriškosios lyties, emocinio išsekimo bei depersonalizacijos priklausomybė nuo 79

šeiminės padėties bei depersonalizacijos priklausomybė nuo papildomo darbo kitose darbovietėse (ne rezidentūros bazėje), negali būti palyginti su pagrindine studija dėl skirtingo tiriamųjų kontingento. Pagrindinėje studijoje perdegimo sindromo priklausomybė nuo lyties bei šeiminės padėties nenustatyta. Perdegimo sindromo tarp gydytojų tolesnės studijos turėtų būti tęsiamos ieškant perdegimo sindromo įveikos, gydymo būdų. Tam labiausiai tinkami įvairių intervencijų taikymo metodai. Galimos intervencijų kryptys: mokymai perdegimo sindromo atpažinimo bei įveikos klausimais, laisvalaikio praleidimo, darbo pertraukų, 12 valandų pamainos ir kitos. Kita labai svarbi, metodologijos kryptis kokybinio tyrimo, kurio pagalba būtų galima išsamiai išsiaiškinti kiekvieno individo perdegimo sindromo priežastis bei ieškoti būdų joms išvengti ar jas pašalinti, taikymas. 80

IŠVADOS 1. Perdegimo sindromas (aukštas įvertis visose trijose dimensijose) nustatytas 10,9 proc. Lietuvos anesteziologų reanimatologų. Padidėjusi perdegimo sindromo rizika (aukštas įvertis emocinio išsekimo ir / arba depersonalizacijos dimensijose) nustatyta 42,3 proc. tiriamųjų. Nustatytas perdegimo sindromo komponentų pasiskirstymas: 34,1 proc. pasižymi emociniu išsekimu, 25,9 proc. depersonalizacija, 38,6 proc. sumažėjusiais asmeniniais siekiais. 2. Lietuvos anesteziologams reanimatologams būdingas ypač didelis darbo krūvis. Daugiau nei pusė tiriamųjų dirbo dviejose ir daugiau darboviečių, didžioji dalis Lietuvos anesteziologų reanimatologų nurodė dirbantys 41 60 darbo valandų per savaitę, o ketvirtadalis nurodė dirbantys daugiau nei 60 valandų per savaitę. Vertinant Lietuvos anesteziologų reanimatologų pasitenkinimą karjera ir darbo užmokesčiu nustatyta, kad 2/3 tiriamųjų yra patenkinti pasirinkę tiek gydytojo profesiją, tiek anesteziologo reanimatologo specialybę. Ryšio tarp pasitenkinimo profesija ir darbo veiksnių nenustatyta. Daugiau nei pusės anesteziologų reanimatologų darbo užmokestis netenkino, o dirbantys daugiau darboviečių buvo mažiau patenkinti gaunamu atlygiu. 3. Įvertinus Lietuvos anesteziologų reanimatologų subjektyvius sveikatos ir gyvensenos ypatumus, paaiškėjo, kad dauguma tiriamųjų turėjo bent vieną ligą arba nusiskundimą sveikata. 28,6 proc. respondentų nurodė turintys širdies ir kraujagyslių sistemos, 31,4 proc. virškinimo sistemos, 33,6 proc. kaulų, raumenų, jungiamojo audinio sistemos ligų arba nusiskundimų. Tarp anesteziologų reanimatologų buvo 17 proc. rūkančių, priklausomybė nuo nikotino vertinta kaip labai žema. Probleminis alkoholio vartojimas nustatytas kas penktam tiriamajam, ir tai beveik keturis kartus būdingiau vyrams nė moterims. Kas ketvirtam tiriamajam nustatyta padidėjusi depresijos rizika. 4. Svarbiausios perdegimo sindromo sąsajos stebėtos siejant su pasitenkinimu profesija, specialybe ir gaunamu atlygiu. Be to, perdegimo sindromas siejosi su dvigubai dažnesniais nusiskundimais širdies ir kraujagyslių bei virškinamojo trakto ligomis. Perdegę respondentai du kartus dažniau susidūrė su probleminiu alkoholio vartojimu ir net dešimt kartų didesne depresijos rizika. Taikant daugiamatę analizę, nustatytos stipriausios perdegimo sindromo sąsajos su nepasitenkinimu profesija, jaunu amžiumi, raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimu bei aukšta depresijos rizika. 81

5. Anesteziologai reanimatologai naudoja įvairius perdegimo sindromo įveikos būdus. Didžioji dalis įveikos būdų neigiami: alkoholio vartojimas, raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas, padidėjęs valgymo poreikis ir įtampos išliejimas ant artimųjų. Vienintelis pozityvus įveikos būdas nemedicininės literatūros skaitymas. 82

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS Remiantis gautais darbo rezultatais, palyginus juos su kitų autorių gautais rezultatais, siekiant išvengti perdegimo sindromo, pateikiamos šios rekomendacijos: Gydytojams: 1. Identifikuoti priežastis, kodėl perdegama. 2. Identifikuoti veiksnius, sukeliančius daugiausia streso. 3. Pastebėjus pirmuosius perdegimo sindromo požymius ieškoti pagalbos. 4. Taikyti pastovias darbo pertraukas. 5. Mažinti įtampą darbe, nusistatyti tokias mėgiamas streso mažinimo priemones kaip meditacija, skaitymas, pasivaikščiojimas lauke. 6. Mokytis palikti darbą darbe. 7. Užsiimti fiziniais pratimais, rinktis sveiką mitybą, atrasti mėgiamą hobį. 8. Dažniau leisti laiką su šeima ar draugais. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovybei: 1. Rengti supažindinimo su perdegimo sindromu ir įvekos būdų mokymus. 2. Sukurti galimybes turėti pastovias darbo pertraukas. 3. Įrengti fizinių užsiėmimų erdves darbovietėje. 4. Įrengti laisvalaikio zonas darbovietėje. Sveikatos apsaugos ministerijai: 1. Atsisakyti 24 valandų pamainų, jas keičiant į 12 valandų pamainas. 2. Finansuoti perdegimo sindromo atpažinimo mokymus. 3. Vykdyti sveikatos mokymus, skleisti ir propaguoti informaciją apie sveiką gyvenseną. 4. Didinti gydytojų atlyginimus. 5. Ilginti gydytojų atostogų laiką. 83

LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Abut YC, Kitapcioglu D, Erkalp K, Toprak N, Boztepe A, Sivrikaya U, Paksoy I, Gur EK, Eren G, Bilen A. Job burnout in 159 anesthesiology trainees. Saudi journal of anaesthesia. 2012 Jan;6(1):46. 2. Ahola K, Honkonen T, Isometsä E, Kalimo R, Nykyri E, Koskinen S, Aromaa A, Lönnqvist J. Burnout in the general population. Social psychiatry and psychiatric epidemiology. 2006 Jan 1;41(1):11. 3. Alarcon GM. A meta-analysis of burnout with job demands, resources, and attitudes. Journal of Vocational Behavior. 2011 Oct 1;79(2): 549-62. 4. Antoniou AS, Polychroni F, Vlachakis AN. Gender and age differences in occupational stress and professional burnout between primary and high-school teachers in Greece. Journal of Managerial Psychology. 2006 Oct 1;21(7):682-90. 5. Arigoni F, Bovier PA, Mermillod B, Waltz P, Sappino AP. Prevalence of burnout among Swiss cancer clinicians, paediatricians and general practitioners: who are most at risk?. Supportive Care in Cancer. 2009 Jan 1;17(1):75-81. 6. Bačinina D. Slaugytojų perdegimo sindromas ir jo ryšis su asmeninėmis savybėmis Universiteto ligoninės vaikų skyriuose (Daktaro disertacija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). 2014. 7. Barbosa FT, Leão BA, Tavares GM, Santos JG. Burnout syndrome and weekly workload of on-call physicians: cross-sectional study. Sao Paulo Medical Journal. 2012;130(5):282-8. 8. Beierhol M, Tiselius I, Ek AC. The risk to nurses of developing burnout syndrome. Scandinavian journal of caring sciences. 1989 Mar 1;3(1):13-8. 9. Benetis R, Širvinskas E, Mikalauskas A, Marchertienė IA, Macas A, Kinduris Š, Samalavičius RS. Burnout among Lithuanian cardiac surgeons and cardiac anesthesiologists. Medicina. 2012;48(9):478-84. 10. Biblija. Prieiga per internetą: https://www.bible.com/lt/bible/310/ EXO.18.ltzb 11. Bongers PM, de Winter CR, Kompier MA, Hildebrandt VH. Psychosocial factors at work and musculoskeletal disease. Scandinavian journal of work, environment & health. 1993 Oct 1:297-312. 12. Bradley HB. Community-based treatment for young adult offenders. Crime & Delinquency. 1969 Jul;15(3):359-70. 13. Bražėnaitė G. Lietuvos kineziterapeutų patiriamo perdegimo sindromo sąsajos su gyvenimo kokybe.2016. 84

14. Bryson EO, Silverstein JH. Addiction and substance abuse in anesthesiology. Anesthesiology: The Journal of the American Society of Anesthesiologists. 2008 Nov 1;109(5):905-17. 15. Cruz OA, Pole CJ, Thomas SM. Burnout in chairs of academic departments of ophthalmology. Ophthalmology. 2007 Dec 1;114(12): 2350-5. 16. De la Fuente Solana EI, Aguayo Extremera R, Vargas Pecino C, Cañadas de la Fuente GR. Prevalence and risk factors of burnout syndrome among Spanish police officers. Psicothema. 2013;25(4). 17. De Oliveira Jr GS, Ahmad S, Stock MC, Harter RL, Almeida MD, Fitzgerald PC, McCarthy RJ, Amour J, Brzezinska AK, Weihrauch D, Billstrom AR. High Incidence of Burnout in Academic Chairpersons of Anesthesiology: Should We Be Taking Better Care of Our Leaders?: Erratum. Anesthesiology. 2009;110:317-25. 18. Dewa CS, Loong D, Bonato S, Thanh NX, Jacobs P. How does burnout affect physician productivity? A systematic literature review. BMC health services research. 2014 Dec;14(1):325. 19. Dyrbye LN, Thomas MR, Massie FS, Power DV, Eacker A, Harper W, Durning S, Moutier C, Szydlo DW, Novotny PJ, Sloan JA. Burnout and suicidal ideation among US medical students. Annals of internal medicine. 2008 Sep 2;149(5):334-41. 20. Elmore LC, Jeffe DB, Jin L, Awad MM, Turnbull IR. National survey of burnout among US general surgery residents. Journal of the American College of Surgeons. 2016 Sep 1;223(3):440-51. 21. Embriaco N, Azoulay E, Barrau K, Kentish N, Pochard F, Loundou A, Papazian L. High level of burnout in intensivists: prevalence and associated factors. American journal of respiratory and critical care medicine. 2007 Apr 1;175(7):686-92. 22. Enache RG. Burnout syndrome and work accidents. Procedia-Social and Behavioral Sciences. 2013 May 13;78:170-4. 23. Eurostat. Cardiovascular diseases statistics. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/cardio vascular_diseases_statistics 24. Fahrenkopf AM, Sectish TC, Barger LK, Sharek PJ, Lewin D, Chiang VW, Edwards S, Wiedermann BL, Landrigan CP. Rates of medication errors among depressed and burnt out residents: prospective cohort study. British Medical Journal. 2008 Feb 28;336(7642):488-91. 25. Farber BA. Teacher burnout: Assumptions, myths, and issues. 1982 26. Freudenberger HJ. Staff burn out. Journal of Social Issues. 1974 Jan 1;30(1):159-65. 85

27. Fumis RR, Junqueira AG, de Fátima NA, Vieira JJ. Moral distress and its contribution to the development of burnout syndrome among critical care providers. Annals of intensive care. 2017 Dec;7(1):71. 28. Gabbe SG, Melville J, Mandel L, Walker E. Burnout in chairs of obstetrics and gynecology: Diagnosis, treatment, and prevention: Presidential address. American Journal of Obstetrics & Gynecology. 2002 Apr 1;186(4):601-12. 29. Gasiūnienė L. Profesinio perdegimo paplitimas tarp Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų (Daktaro disertacija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). 2013. 30. Gholami T, Heidari Pahlavian A, Akbarzadeh M, Motamedzade M, Heidari Moghadam R, Khani Jeihooni A. Effects of nursing burnout syndrome on musculoskeletal disorders. International Journal of Musculoskeletal Pain Prevention. 2016 Feb 16;1(1):35-9. 31. Ghorpade J, Lackritz J, Singh G. Burnout and personality: Evidence from academia. Journal of career assessment. 2007 May;15(2):240-56. 32. Győrffy Z, Dweik D, Girasek E. Workload, mental health and burnout indicators among female physicians. Human resources for health. 2016 Dec;14(1):12. 33. Golembiewski RT, Scherb K, Boudreau RA. Burnout in cross-national settings: Generic and model-specific perspectives. Professional burnout: Recent developments in theory and research. 1993:217-36. 34. Golub JS, Johns MM, Weiss PS, Ramesh AK, Ossoff RH. Burnout in academic faculty of otolaryngology Head and neck surgery. The Laryngoscope. 2008 Nov 1;118(11):1951-6. 35. Google Scholar. Prieiga per internetą: https://scholar.google.lt/ tikrinta 2015 m. 36. Grunfeld E, Whelan TJ, Zitzelsberger L, Willan AR, Montesanto B, Evans WK. Cancer care workers in Ontario: prevalence of burnout, job stress and job satisfaction. Canadian Medical Association Journal. 2000 Jul 25;163(2):166-9. 37. Herzberg F, Mausner B, Snyderman BB. The motivation to work. Transaction publishers; 2011 Dec 31. 38. Himle DP, Jayaratne S, Thyness P. Buffering effects of four social support types on burnout among social workers. InSocial Work Research and Abstracts 1991 Mar 1 (Vol. 27, No. 1, pp. 22-27). Oxford University Press. 39. Huerta-Franco MR, Vargas-Luna M, Tienda P, Delgadillo-Holtfort I, Balleza-Ordaz M, Flores-Hernandez C. Effects of occupational stress on the gastrointestinal tract. World journal of gastrointestinal pathophysiology. 2013 Nov 15;4(4):108. 86

40. Huibers MJ, Beurskens AJ, Prins JB, Kant IJ, Bazelmans E, Van Schayck CP, Knottnerus JA, Bleijenberg G. Fatigue, burnout, and chronic fatigue syndrome among employees on sick leave: do attributions make the difference?. Occupational and environmental medicine. 2003 Jun 1;60(suppl 1):i26-31. 41. Iacovides A, Fountoulakis KN, Kaprinis S, Kaprinis G. The relationship between job stress, burnout and clinical depression. Journal of affective disorders. 2003 Aug 1;75(3):209-21. 42. IsHak WW, Lederer S, Mandili C, Nikravesh R, Seligman L, Vasa M, Ogunyemi D, Bernstein CA. Burnout during residency training: a literature review. Journal of graduate medical education. 2009 Dec; 1(2):236-42. 43. Yaratan H, Uludag O. The impact of verbal aggression on burnout: An empirical study on university students. Procedia-Social and Behavioral Sciences. 2012 Jan 1;46:41-6. 44. Jackson SH. The role of stress in anaesthetists health and well being. Acta anaesthesiologica scandinavica. 1999 Jul 1;43(6):583-602. 45. Johnson EW. "Burnout"(A Metaphoric Myth). American Journal of Physical Medicine & Rehabilitation, 1988, Vols. 67, 237. 46. Judge TA, Bretz RD. Effects of work values on job choice decisions. Journal of applied psychology. 1992 Jun;77(3):261. 47. Khan F, Rasli AM, Yusoff RM, Ahmad A. Do Demographic Make a Difference to Job Burnout Among University Academicians?. International Journal of Economics and Financial Issues. 2015 Jan 1;5. 48. Kluger MT, Townend K, Laidlaw T. Job satisfaction, stress and burnout in Australian specialist anaesthetists. Anaesthesia. 2003 Apr 1;58(4):339-45. 49. Kroenke K, Spitzer RL, Williams JB. The Patient Health Questionnaire-2: validity of a two-item depression screener. Medical care. 2003 Nov 1;41(11):1284-92. 50. Leiter MP. Burnout as a function of communication patterns: A study of a multidisciplinary mental health team. Group & organization studies. 1988 Mar;13(1):111-28. 51. Lindfors PM, Nurmi KE, Meretoja OA, Luukkonen RA, Viljanen AM, Leino TJ, Härmä MI. On call stress among Finnish anaesthetists. Anaesthesia. 2006 Sep 1;61(9):856-66. 52. Lindwall M, Gerber M, Jonsdottir IH, Börjesson M, Ahlborg Jr G. The relationships of change in physical activity with change in depression, anxiety, and burnout: A longitudinal study of Swedish healthcare workers. Health Psychology. 2014 Nov;33(11):1309. 87

53. Lutsky I, Abram SE, Jacobson GR, Hopwood M, Kampine JP. Substance abuse by anesthesiology residents. Academic Medicine. 1991 Mar. 54. Maslach C, Jackson SE, Leiter MP, Schaufeli WB, Schwab RL. Maslach burnout inventory. Palo Alto, CA: Consulting Psychologists Press; 1986. 55. Maslach C, Jackson SE. Burnout in organizational settings. Applied Social Psychology Annual. 1984;5:133-153. 56. Maslach C, Jackson SE. The measurement of experienced burnout. Journal of organizational behavior. 1981 Apr 1;2(2):99-113. 57. Maslach C, Pines A. The burn-out syndrome in the day care setting. Child care quarterly. 1977 Jun 1;6(2):100-13. 58. Maslach C, Schaufeli WB, Leiter MP. Job burnout. Annual review of psychology. 2001 Feb;52(1):397-422. 59. Maslach C. Burnout: The Cost of Caring. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. 1982. 60. Meynaar IA, van Saase JL, Feberwee T, Aerts TM, Bakker J, Thijsse W. Burnout among dutch intensivists. Intensive care medicine experimental. 2015 Dec;3(1):A140. 61. Melamed S, Shirom A, Toker S, Berliner S, Shapira I. Burnout and risk of cardiovascular disease: Evidence, possible causal paths, and promising research directions. Psychological bulletin. 2006 May; 132(3):327. 62. Merkys G, Bubelienė D. Profesinio perdegimo įveika ir hobis: mokytojų apklausos duomenys. Acta Paedagogica Vilnensia. 2013 Dec 1;31(31). 63. Milenovic M, Matejic B, Vasic V, Frost E, Petrovic N, Simic D. High rate of burnout among anaesthesiologists in Belgrade teaching hospitals: results of a cross-sectional survey. European Journal of Anaesthesiology (EJA). 2016 Mar 1;33(3):187-94. 64. Monica C, Alexandrina I, Ruxandra C, Sanda-Maria C. Risk of Addiction and Burnout. Acta Medica Marisiensis. 2011 Dec 1;57(6). 65. Nyssen AS, Hansez I, Baele P, Lamy M, De Keyser V. Occupational stress and burnout in anaesthesia. British Journal of Anaesthesia. 2003 Mar 1;90(3):333-7. 66. Olkinuora M, Asp S, Juntunen J, Kauttu K, Strid L, Äärimaa M. Stress symptoms, burnout and suicidal thoughts of Finnish physicians. Scandinavian journal of work, environment & health. 1992 Jan 1:110-2. 67. Özler DE, Atalay CG. A research to determine the relationship between organizational cynicism and burnout levels of employees in 88

health sector. Business and Management Review. 2011 Jun;1(4):26-38. 68. Panel on Musculoskeletal Disorders, the Workplace, Institute of Medicine. Musculoskeletal Disorders and the Workplace: Low Back and Upper Extremities. National Academy Press; 2001 May 25. 69. Parker PA, Kulik JA. Burnout, self-and supervisor-rated job performance, and absenteeism among nurses. Journal of Behavioral Medicine. 1995 Dec 1;18(6):581-99. 70. Pedditzi ML, Nonnis M. Psycho-social sources of stress and burnout in schools: research on a sample of Italian teachers. La Medicina del lavoro. 2014;105(1):48-62. 71. Perlman B, Hartman EA. Burnout: Summary and future research. Human relations. 1982 Apr;35(4):283-305. 72. Pines A, Aronson E. Career burnout: Causes and cures. Free press; 1988. 73. Pranckeviciene A, Tamasauskas A, Deltuva VP, Bunevicius A. Professional burnout and its correlates in Lithuanian neurosurgeons. Acta neurochirurgica. 2016 Aug 1;158(8):1437-45. 74. Queirós C, Kaiseler M, da Silva AL. Burnout as a predictor of aggressivity among police officers. 2013. 75. Ramirez AJ, Graham J, Richards MA, Cull A, Gregory WM, Leaning MS, Snashall DC, Timothy AR. Burnout and psychiatric disorder among cancer clinicians. British journal of cancer. 1995 Jun;71(6): 1263. 76. Rentzou K. Prevalence of burnout syndrome of Greek child care workers and kindergarten teachers. Education 3-13. 2015 May 4; 43(3):249-62. 77. Roth M, Morrone K, Moody K, Kim M, Wang D, Moadel A, Levy A. Career burnout among pediatric oncologists. Pediatric blood & cancer. 2011 Dec 15;57(7):1168-73. 78. Sanfilippo F, Noto A, Foresta G, Santonocito C, Palumbo GJ, Arcadipane A, Maybauer DM, Maybauer MO. Incidence and Factors Associated with Burnout in Anesthesiology: A Systematic Review. BioMed research international. 2017. 79. Schaufeli W, Enzmann D. The burnout companion to study and practice: A critical analysis. CRC press; 1998 Nov 17. 80. Schaufeli WB, Buunk BP. Burnout: An overview of 25 years of research and theorizing. The Handbook of Work and Health Psychology, Second Edition. 2004:383-425. 81. Shanafelt TD, Balch CM, Bechamps GJ, Russell T, Dyrbye L, Satele D, Collicott P, Novotny PJ, Sloan J, Freischlag JA. Burnout and career 89

satisfaction among American surgeons. Annals of surgery. 2009 Sep 1;250(3):463-71. 82. Shanafelt TD, Boone S, Tan L, Dyrbye LN, Sotile W, Satele D, West CP, Sloan J, Oreskovich MR. Burnout and satisfaction with work-life balance among US physicians relative to the general US population. Archives of internal medicine. 2012 Oct 8;172(18):1377-85. 83. Shanafelt TD, Bradley KA, Wipf JE, Back AL. Burnout and selfreported patient care in an internal medicine residency program. Annals of internal medicine. 2002 Mar 5;136(5):358-67. 84. Shanafelt TD, Hasan O, Dyrbye LN, Sinsky C, Satele D, Sloan J, West CP. Changes in burnout and satisfaction with work-life balance in physicians and the general US working population between 2011 and 2014. InMayo Clinic Proceedings 2015 Dec 1 (Vol. 90, No. 12, pp. 1600-1613). Elsevier. 85. Shanafelt TD, West CP, Sloan JA, Novotny PJ, Poland GA, Menaker R, Rummans TA, Dyrbye LN. Career fit and burnout among academic faculty. Archives of Internal Medicine. 2009 May 25;169(10):990-5.. 86. Shehabi Y, Butt W, Edwards N, Dobb G, Jenkins I, Pascoe R. Burnout syndrome among Australian intensivists: a survey. Critical Care and Resuscitation. 2008 Dec;10(4):312. 87. Siu C, Yuen SK, Cheung A. Burnout among public doctors in Hong Kong: cross-sectional survey. Hong Kong Med J. 2012 Jun;18(3):186-92. 88. Skorobogatova N, Žemaitienė N, Šmigelskas K, Tamelienė R. Professional burnout and concurrent health complaints in neonatal nursing. Open Medicine. 2017 Jan 1;12(1):328-34. 89. Soler JK, Yaman H, Esteva M, Dobbs F, Asenova RS, Katić M, Ožvačić Z, Desgranges JP, Moreau A, Lionis C, Kotányi P. Burnout in European family doctors: the EGPRN study. Family practice. 2008 Jul 11;25(4):245-65. 90. Souza Barros D, Tironi MO, Sobrinho CL, dos Reis EB, Almeida A, Bitencourt A, Feitosa AI, Neves FS, Mota IC, França J, Borges LG. Burnout syndrome and quality of life in intensivists. Critical Care. 2007 Jun;11(3):P95. 91. Spickard Jr A, Gabbe SG, Christensen JF. Mid-career burnout in generalist and specialist physicians. Jama. 2002 Sep 25;288(12):1447-50. 92. Stoškus A. Kūno kultūros mokytojų profesinio perdegimo ypatumai. Bridges/Tiltai. 2011 Sep 1;56(3). 93. Sulaiman CF, Henn P, Smith S, O'tuathaigh CM. Burnout syndrome among non-consultant hospital doctors in Ireland: relationship with 90

self-reported patient care. International Journal for Quality in Health Care. 2017 Jul 18;29(5):679-84. 94. Šakalytė V. Pirmos studijų pakopos studentų akademinis perdegimas ir jo sąsajos su savijauta, gyvensena bei socialine parama (Daktaro disertacija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). 2013. 95. Thomas NK. Resident burnout. Jama. 2004 Dec 15;292(23):2880-9. 96. Thompson BM, Kirk A, Brown DF. Work based support, emotional exhaustion, and spillover of work stress to the family environment: A study of policewomen. Stress and Health. 2005 Aug 1;21(3):199-207. 97. Tironi MO, Nascimento Sobrinho CL, Barros DD, Reis EJ, Marques Filho ES, Almeida A, Bitencourt A, Feitosa AI, Neves FS, Mota IC, França J. Professional Burnout Syndrome among intensive care physicians in Salvador, Brazil. Revista da Associação Médica Brasileira. 2009;55(6):656-62. 98. TLK-10-AM elektroninis vadovas. Prieiga per internetą: http:// ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp. 99. Ton Z. The good jobs strategy: How the smartest companies invest in employees to lower costs and boost profits. Houghton Mifflin Harcourt; 2014. 100. Vaicekauskienė V. Profesinio perdegimo sindromo įveikos ir prevencijos prielaidos socialiniame darbe. Socialinis ugdymas. 2014;39(3). 101. Van Dam A, Keijsers GP, Eling PA, Becker ES. Burnout and impaired cognitive performance; review of evidence, underlying processes and future directions. Handbook on burnout and sleep deprivation: Risk factors, management strategies and impact on performance and behaviour. 2015:113-28. 102. Van der Heijden F, Dillingh G, Bakker A, Prins J. Suicidal thoughts among medical residents with burnout. Archives of Suicide Research. 2008 Sep 16;12(4):344-6. 103. Veryga A, Stanislavovienė J, Ignatavičiūtė L, Štelemėkas M, Liutkutė V. Probleminio alkoholio vartojimo įvertinimas tarp 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų naudojant AUDIT metodiką. Sveikatos mokslai. 2013;23(5):22-8. 104. Vėtaitė I, Kolčinienė A, Macas A, Mikalauskas A, Bilskienė D. Stresas ir nuovargis mediko darbe: gydytojų anesteziologų-reanimatologų patirtis. 105. Vimantaitė R. Slaugytojų, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centruose, perdegimo sindromo raiškos ir paplitimo įvertinimas (Daktaro disertacija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). 2007. 91

106. Visser MR, Smets EM, Oort FJ, De Haes HC. Stress, satisfaction and burnout among Dutch medical specialists. Canadian Medical Association Journal. 2003 Feb 4;168(3):271-5. 107. Warner DO, Berge K, Sun H, Harman A, Hanson A, Schroeder DR. Substance use disorder among anesthesiology residents, 1975-2009. Jama. 2013 Dec 4;310(21):2289-96. 108. Weinreich T. Burnout and work engagement among elementary teachers: are there differences among teachers? A Cross Sectional study (Bakalauro baigiamasis darbas, Tvento universitetas). 109. Wen J, Cheng Y, Hu X, Yuan P, Hao T, Shi Y. Workload, burnout, and medical mistakes among physicians in China: A cross-sectional study. Bioscience trends. 2016;10(1):27-33. 110. Wisetborisut A, Angkurawaranon C, Jiraporncharoen W, Uaphanthasath R, Wiwatanadate P. Shift work and burnout among health care workers. Occupational Medicine. 2014 Feb 18;64(4):279-86. 111. World Health Organization. Constitution of the World Health Organization. Prieiga per internetą: http://www.who.int/governance/ eb/who_constitution_en.pdf 112. World Health Organization. WHO Healthy Workplace Framework and Model. Prieiga per internetą: http://www.who.int/occupational_ health/healthy_workplace_framework.pdf 113. World Health Organization. World Health Statistics 2017: Monitoring health for the SDGs. Prieiga per internetą: http://www.who.int/gho/ publications/world_health_statistics/2017/en/ 114. Wright TA, Cropanzano R. Emotional exhaustion as a predictor of job performance and voluntary turnover. Journal of applied psychology. 1998 Jun;83(3):486. 115. Wu H, Liu L, Sun W, Zhao X, Wang J, Wang L. Factors related to burnout among Chinese female hospital nurses: cross sectional survey in Liaoning Province of China. Journal of nursing management. 2014 Jul 1;22(5):621-9. 116. Wurm W, Vogel K, Holl A, Ebner C, Bayer D, Mörkl S, Szilagyi IS, Hotter E, Kapfhammer HP, Hofmann P. Depression-burnout overlap in physicians. PLoS One. 2016 Mar 1;11(3):e0149913. 117. Zhou J, Yang Y, Qiu X, Yang X, Pan H, Ban B, Qiao Z, Wang L, Wang W. Relationship between anxiety and burnout among Chinese physicians: a moderated mediation model. PloS one. 2016 Aug 1;11(8):e0157013. 118. Zubairi AJ, Noordin S. Factors associated with burnout among residents in a developing country. Annals of medicine and surgery. 2016 Mar 1;6:60-3. 92

119. Žutautienė R, Radišauskas R, Ustinavičienė R, Kirvaitienė J. Gydytojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir subjektyvios sveikatos įvertinimas. Sveikatos mokslai/health Sciences. 2014 Aug 14;24(3 (94)):23-6. 93

PUBLIKACIJOS DISERTACIJOS TEMA Straipsnių, kuriuose buvo paskelbti disertacijos tyrimų rezultatai, sąrašas: 1. Mikalauskas, Audrius, Benetis, Rimantas, Širvinskas, Edmundas, Andrejaitienė, Judita, Kinduris, Šarūnas, Macas, Andrius, & Padaiga, Žilvinas. (2018). Burnout among anesthetists and intensive care physicians. Open Medicine, 13(1), 105-112. 2. Mikalauskas, Audrius, Širvinskas, Edmundas, Macas, Andrius, & Padaiga, Žilvinas. (2016). Profesinis perdegimas tarp anesteziologiją ir reanimatologiją studijuojančių rezidentų. Sveikatos mokslai, 26(6), 109-113. Mokslinių konferencijų, kuriose buvo paskelbti disertacijos tyrimų rezultatai, sąrašas: 1. Mikalauskas, Audrius, Širvinskas, Edmundas, Macas, Andrius, & Padaiga, Žilvinas. (2016). Burnout among anesthesiology and intensive care residents. 8th International Baltic Congress of Anaesthesiology and Intensive Care: 1-3 December, Tallinn, Estonia : Oral Presentation 94

DISERTACIJOS TEMA SPAUSDINTI DARBAI 95

96

97

98

99

100

101

102

103

104

105

106

107