Turinys

PRIPUČIAMOS KONSTRUKCIJOS STATINIO PRITAIKYMO SPORTO REIKMĖMS TAURAGĖS MIESTE STUDIJA UŢSAKOVAS TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA RENGĖJAS UAB AUSVITAS 2016 m. 1

T U R I N Y S LENTELIŲ SĄRAŠAS... 3 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 4 ĮVADAS... 5 SANTRAUKA... 6 1. TAURAGĖS APLINKOS ANALIZĖ... 8 1.1. GEOGRAFINĖ APŢVALGA... 8 1.2. DEMOGRAFINIŲ RODIKLIŲ APŢVALGA... 9 1.3. SOCIALINIŲ RODIKLIŲ APŢVALGA... 13 1.4. EKONOMINĖ PADĖTIS... 16 2. TAURAGĖS SPORTO SEKTORIAUS UŢIMTUMO APŢVALGA... 17 2.1. SPORTO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS... 17 2.2. SPORTO SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR VEIKLOS RODIKLIAI... 20 2.3. SPORTO SEKTORIAUS INFRASTRUKTŪRA... 27 2.4. SVARBIAUSIŲ SPORTO SEKTORIAUS PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS... 28 2.5. SPORTO SEKTORIAUS SSGG ANALIZĖ... 29 3. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS PRITAIKYMAS SPORTO REIKMĖMS TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE... 31 3.1. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS PRISTATYMAS... 31 3.2. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS PASIRINKIMAS... 34 3.3. ALTERNATYVŲ ANALIZĖ... 34 3.4. NUMATOMI DARBAI PASIRINKTOJE ALTERNATYVOJE... 41 3.5. PASIRINKTOS ALTERNATYVOS ĮGYVENDINIMO DARBŲ APIMTYS... 44 4. ALTERNATYVOS ĮVERTINIMAS... 46 4.1. FINANSINIS ALTERNATYVOS VERTINIMAS... 46 4.2. PROJEKTO SUKURIAMA NAUDA... 48 4.3. PROJEKTO ĮYVENDINIMAS... 50 4.4. PROJEKTO RIZIKOS... 51 4.5. PROJEKTO TĘSTINUMAS... 52 IŠVADOS... 53 2

LENTELIŲ SĄRAŠAS LENTELĖ NR. 1. NATŪRALI GYVENTOJŲ KAITA 2012 M. 2016 M. PRADŢIOJE (TŪKST. GYVENTOJŲ). 9 LENTELĖ NR. 2. GYVENTOJŲ SKAIČIAUS POKYTIS PAGAL AMŢIAUS GRUPES TAURAGĖS R. SAV. 2012 M. 2015 M.... 10 LENTELĖ NR. 3. NEDARBO RODIKLIAI, 2012 M. 2015 M.... 14 LENTELĖ NR. 4. KŪNO KULTŪROS IR SPORTO POLITIKĄ FORMUOJANTYS IR ĮGYVENDINANTYS SUBJEKTAI BEI JŲ KOMPETENCIJA... 17 LENTELĖ NR. 5. TAURAGĖS R. SAV. VEIKIANTYS SPORTO KLUBAI 2016 M.... 21 LENTELĖ NR. 6. TAURAGĖS R. SAV. SPORTUOJANČIŲJŲ SKAIČIUS 2013 M. 2014 M.... 24 LENTELĖ NR. 7. TAURAGĖS R. SAV. SPORTO VEIKLOS RODIKLIAI 2013 2014 M.... 25 LENTELĖ NR. 8. TAURAGĖS R. SAV. SPORTO SPECIALISTŲ KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS 2013 M. 2014 M.... 26 LENTELĖ NR. 9. TAURAGĖS R. SAV. SPORTUOJANČIŲ MOKSLEIVIŲ VEIKLOS RODIKLIAI 2013 M. 2014 M.... 26 LENTELĖ NR. 10. VIEŠOJI SPORTO INFRASTRUKTŪRA TAURAGĖS R. SAV.... 27 LENTELĖ NR. 11. TAURAGĖS SPORTO SEKTORIAUS SSGG ANALIZĖ... 29 LENTELĖ NR. 12. INVESTICIJOS Į ALTERNATYVĄ... 46 LENTELĖ NR. 13. SĄLYGOS FINANSINIAM VERTINIMUI... 47 LENTELĖ NR. 14. FINANSINĖS ANALIZĖS RODIKLIAI... 47 LENTELĖ NR. 15. DARBŲ ĮGYVENDINIMO GRAFIKAS... 50 LENTELĖ NR. 16. PROJEKTO RIZIKOS APRAŠYMAS... 51 3

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS PAVEIKSLAS NR. 1 TAURAGĖS REGIONO ADMINISTRACINIS IR REGIONINIS SUSKIRSTYMAS... 8 PAVEIKSLAS NR. 2 TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS PASISKIRSTYMAS... 9 PAVEIKSLAS NR. 3. GYVENTOJŲ SKAIČIUS PAGAL AMŢIAUS GRUPES, 2015 M. PRADŢIA... 11 PAVEIKSLAS NR. 4. DEMOGRAFINĖS SENATVĖS KOEFICIENTAS TAURAGĖS APSKRITYJE 2012 M. 2015 M.... 11 PAVEIKSLAS NR. 5. GIMUSIŲ ŢMONIŲ SKAIČIUS 2012 M. 2014 M.... 12 PAVEIKSLAS NR. 6. IŠVYKUSIŲ ŢMONIŲ SKAIČIUS 2012 M. 2015 M.... 13 PAVEIKSLAS NR. 7. NETO MIGRACIJA (ASMENYS) 2012 M. 2015 M.... 13 PAVEIKSLAS NR. 8. LIGONINĖSE GYDYTAS LIGONIŲ SKAIČIUS 2012 M. 2014 M..... 14 PAVEIKSLAS NR. 9. NEPILNAMEČIŲ PADARYTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKLŲ SKAIČIUS 2012 M. 2015 M.... 15 PAVEIKSLAS NR. 10. TIESIOGINĖS UŢSIENIO INVESTICIJOS TAURAGĖS APSKRITYJE (MLN. EUR)... 16 PAVEIKSLAS NR. 11. PRIPUČIAMA ORO KONSTRUKCIJA... 31 PAVEIKSLAS NR. 12. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS VIDAUS ĮRENGIMAS... 32 PAVEIKSLAS NR. 13. PROJEKTINIS SPORTO AKŠTELĖS VIDAUS IŠDĖSTYMAS... 33 PAVEIKSLAS NR. 14. ALTERNATYVOS NR. 1 VIETOS VIZUALIZACIJA.... 35 PAVEIKSLAS NR. 15. ALTERNATYVOS NR. 2 VIETOS VIZUALIZACIJA.... 36 PAVEIKSLAS NR. 16. ALTERNATYVOS NR. 3 VIETOS VIZUALIZACIJA.... 37 PAVEIKSLAS NR. 17. ALTERNATYVOS NR. 4 VIETOS VIZUALIZACIJA.... 38 PAVEIKSLAS NR. 18. ALTERNATYVOS NR. 5 VIETOS VIZUALIZACIJA.... 38 PAVEIKSLAS NR. 19. ALTERNATYVOS NR. 6 VIETOS VIZUALIZACIJA.... 39 PAVEIKSLAS NR. 20. ALTERNATYVOS NR. 7 VIETOS VIZUALIZACIJA.... 41 PAVEIKSLAS NR. 21.SIŪLOMAS PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS BEI PARKAVIMO VIETOS IŠDĖSTYMAS IR GATVĖS PRATĘSIMO PERSPEKTYVA... 43 4

ĮVADAS Galimybių studija yra bendro projekto dalis. Pristatomos galimybių studijos paskirtis optimalaus sprendimo pasiūlymo pateikimas, įrengiant sporto infrastruktūrą, kuri sudarys palankias sąlygas skatinti nepertraukiamą sportinę veiklą visais metų laikais. Bendras šio projekto tikslas skatinti nepertraukiamą sportinės veiklos įvairovę, gyventojų aktyvumą ir uţimtumą rajono savivaldybėje. Pagrindinės projektu sprendţiamos problemos: Infrastruktūros trūkumas; Sporto infrastruktūros sezoniškumas; Dalies lauko sporto infastruktūros nusidėvėjimas. Šios galimybių studijos tikslas pasiūlyti optimalų sprendimą sporto infrastruktūros įrengimui, leidţiančiam skatinti nepertraukiamą sportinę veiklą visais metų laikais. Galimybių studijos tikslui pasiekti yra iškelti toliau išvardinti uţdaviniai. Galimybių studijos uţdaviniai: Atlikti rajono savivaldybės aplinkos analizę; Pateikti bendrą rajono savivaldybės sporto sektoriaus uţimtumo esamą situaciją; Identifikuoti rajono savivaldybės. sporto sektoriaus svarbiausias problemas; Aprašyti pripučiamą konstrukciją ir pateikti jos pastatymo galimybę; Atlikti pripučiamos konstrukcijos pastatymo alternatyvų analizę pagal skirtingas vietas mieste; Įvertinti investicijas, eksploatacines sąnaudas būtinas investicijas techninei būklei palaikyti į analizuojamą alternatyvą; Įvertinti alternatyvos įtaką bendram sporto ir uţimtumo sektoriui; Pateikti investicijų struktūrą; Pateikti alternatyvos įgyvendinimo grafiką; Aprašyti galimas rizikas. Galimybių studijos rengimas. Buvo vadovaujamasi viešai prieinama ir Uţsakovo pateikta informacija. Taip pat buvo naudojamasi ekspertų bei įrangos tiekėjų konsultacijomis rengiant galimybių studiją. 5

SANTRAUKA apskritis yra viena iš maţiausiai apgyvendintų apskričių. Šiai apskričiai būdingas maţėjantis gyventojų skaičius, išskirtinai jaunimo tarpe, ko viena iš prieţasčių yra augantis emigracijos rodiklis. Taip pat sparčiai augantys sergamumo rodikliai rajono savivaldybėje gyventojų tarpe bei nepilnamečių įvykdytų nusikalstamų veiklų augimas. Pasireiškusios problemos rajono savivaldybėje iššaukia gyventojų kokybės gerinimo poreikio skatinimą. Įvertinus sporto sektoriaus uţimtumo esamą situaciją, buvo identifikuotos svarbiausios susidariusios sporto sektoriaus problemos: sporto infrastruktūros trūkumas, esamos sportinės bazės sezoniškumas bei dalies lauko sporto infrastruktūros nusidėvėjimas. Ko pasėkoje rajono savivaldybės nepertraukiamam gyventojų sportiniam aktyvumui ir uţimtumui skatinti pasireiškia fizinės sporto bazės trūkumas. Infrastruktūros atnaujinimui buvo pasirinkta pripučiama oro konstrukcija kaip optimalus ir efektyviausias sprendimo būdas sporto reikmėms tenkinti atrinktoje alternatyvoje. Atlikus vietos parinkimo analizę, buvo nustatyta, kad vienintelė tinkma vieta pirpučiamos oro konstrukcijos statybai yra Šaltinio progimnazijos stadionas. Pasirinkta vieta patogi tiek miesto gyventojams, tiek miesto svečiams. Netoli yra visos reikiamos lauko inţinerinės sistemos. Yra daug vietos automobilių parkavimo aikštelei įrengti. Yra siūloma projektą įgyvendinti skirstant finansavimą į dvi dalis: 1) pripučiamos oro konstrukcijos įrengimas su 2 universaliomis aikštelėmis, pritaikytomis krepšiniui, salės futbolui, tenisui, tinkliniui ir badbintonui, ir 2 paplūdimio tinklinio aikštelėmis; 2) automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas ir Prezidento g. pratęsimas. Viską siūloma įgyvendinti lygiagrečiai. Skaičiuotina investicijų suma pripučiamos oro konstrukcijos įrengimui yra 999 719 Eur (su PVM). Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir Prezidento g. pratęsimo investicijos šioje galimybių nebuvo vertinamos. Planuojama, kad projektas negeneruos teigiamos finansinės naudos (siūloma kainodarą grįsti sąnaudomis), tačiau projektas sukurs didelę socialinę ekonominę naudą: Pagerės sportuojančių sąlygos (profesionalių ir mėgėjų); Bus sukurta sporto infrastruktūra, kuria bus galima naudotis visus metus, kas ypatingai aktualu tokioms sporto šakoms kaip paplūdimio tinklinis. 6

Šaltinio progimnazijos bendruomenei bus sukurta nauja sporto infrastruktūra, kas išspręs esamas problemas dėl patalpų sportinei veiklai trūkumo; Įrengta didelė automobilių parkavimo aikštelė dalinai išspręs aplinkinių gyventojų parkavimo problemą; Naujos infrastruktūros sukūrimas skatins jaunimo uţimtumą, kas gali teigiamai įtakoti nusikalstamumo maţėjimą; Modernios sporto bazės įkūrimas didins gyvenimo kokybę mieste, kas teigiamai įtakos emigracijos bei gyventojų sveiktingumo rodiklius; Padidės nekilnojamo turto vertė. 7

1. TAURAGĖS APLINKOS ANALIZĖ 1.1. Geografinė apţvalga Lietuvos Respublikos teritorija yra suskirstyta į 10 apskričių. Viena iš jų, apskritis, administracinis vienetas, kurį sudaro Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės, bei rajono savivaldybės. rajono savivaldybėje yra 2 miestai Tauragė ir Skaudvilė, bei 4 miesteliai Batakiai, Gaurė, Pagramantis ir Ţygaičiai. rajono savivaldybę sudaro 8 seniūnijos Batakių, Gaurės, Lauksargių, Maţonų, Skaudvilės,, miesto, Ţygaičių.(ţr. 1 pav.). Paveikslas Nr. 1 regiono administracinis ir regioninis suskirstymas Šaltinis: Laisvoji enciklopedija- Vikipedija Savivaldybės teritoriją kerta geleţinkelis Radviliškis Tilţė, autostrada Klaipėda Vilnius, krašto keliai: Maţeikiai Tauragė, Pašventys Tauragė, Vainutas Tauragė. Savivaldybės teritorija teka Jūra su savo intakais Akmena, Šunija, Šešuvimi, Eţeruona ir daugelis kitų jų intakų ir intakėlių. Rajone yra 10 eţerų, 5 dideli tvenkiniai, didţiausias jų Balskų, 10 pagal dydį Respublikoje ir daug maţesnių. Didţiausi miškai Karšuvos girios dalis, Tyrelio, Batakių miškai. Yra dalis Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato, Jūros ichtiologinio draustinio 1. 1 Šaltinis: Laisvoji enciklopedija Vikipedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/taurag%c4%97s_ rajono_savivaldyb%c4%97 8

Metai Kauno apskritis Klaipėdos apskritis Marijampolės apskritis Panevėţio apskritis Šiaulių apskritis apskritis Telšių apskritis Utenos apskritis Alytaus apskritis Vilniaus apskritis Bendras rajono savivaldybės teritorijos plotas yra 1179 km 2, iš kurių 592 km 2 uţima ţemės ūkio naudmenos, miškai 452 km², keliai 26 km², uţstatytos teritorijos 23 km², vandens telkinių 24 km² ir kita ţemė 63 km² (ţr. pav. 2). Paveikslas Nr. 2 rajono savivaldybės teritorijos pasiskirstymas Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 1.2. Demografinių rodiklių apţvalga Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, rajono savivaldybėje 2016 m. pradţioje gyveno 40 790 gyventojų. Tai sudarė 40,29 proc. visų apskrities gyventojų. Gyventojų skaičius nuo 2012 m. pradţios iki 2016 m. pradţios sumaţėjo 5,41 proc. arba 2 334 gyventojais. Šios maţėjimo tendencijos nagrinėjamu laikotarpiu vyravo visoje Lietuvoje (ţr. lentelę 1). Lentelė Nr. 1. Natūrali gyventojų kaita 2012 m. 2016 m. pradţioje (tūkst. gyventojų) 2012 599,64 334,74 159,27 246,30 295,82 108,13 149,84 149,00 154,98 805,92 2013 592,82 331,55 156,46 242,34 290,47 106,34 147,73 145,76 152,14 806,31 2014 587,24 329,01 154,08 238,75 285,76 104,62 145,48 142,56 149,85 806,11 2015 583,05 327,30 151,79 235,39 281,63 103,08 143,51 140,17 147,81 807,52 2016 577,22 324,63 149,13 231,06 276,41 101,25 141,36 137,26 145,13 805,14 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 9

Pastebėta, kad spartus gyventojų skaičiaus maţėjimas analizuojamu laikotarpiu buvo uţfiksuotas ir apskrityje 6,36 proc. Šalyje tuo pačiu laikotarpiu gyventojų skaičius taip pat maţėjo, bet didţiosiose Lietuvos apskrityse maţėjimas analizuojamu laikotarpiu buvo ţenklai maţesnis. Atitinkamai Vilniaus apskrityje 0,1 proc., Kauno 3,74 proc., Klaipėdos 3,02 proc. Gauti duomenys, kurie parodo gyventojų maţėjimo tendenciją, leidţia daryti prielaidą, jog apskrityje nėra sukurta pakankamai sąlygų gyventojų išlaikymui apskrityje. 2012 m. 2015 m. laikotarpiu rajono savivaldybėje buvo uţfiksuotas visų amţiaus grupių gyventojų skaičiaus maţėjimas (ţr. lentelę 2). Lentelė Nr. 2. Gyventojų skaičiaus pokytis pagal amţiaus grupes r. sav. 2012 m. 2015 m. r. sav. Gyventojai (0 15 metų amţiaus) Darbingo amţiaus gyventojai Pensinio amţiaus gyventojai 2012 6 910 26 145 10 069 2013 6 635 25 896 9 963 2014 6 478 25 629 9 732 2015 6 354 25 426 9 561 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Pastebėta, kad rajono savivaldybėje analizuojamu laikotarpiu netoli dešimtadalio 8,05 proc. sumaţėjo vaikų (0 14 m.) skaičius, 5,05 proc. pensinio amţiaus. Darbingo amţiaus gyventojų skaičius nebuvo toks spartus ir siekė 2,75 proc. panašios tendencijos pastebimos ir apskrityje (vaikų sumaţėjo 8,85 proc., pensinio amţiaus gyventojų 5,62 proc., darbingo amţiaus gyventojų 3,27 proc.). rajono savivaldybė apskrities ir visos šalies kontekste išsiskiria maţiausiu vaikų bei didţiausiu pensinio amţiaus gyventojų skaičiumi (ţr. pav. 3). 10

Paveikslas Nr. 3. Gyventojų skaičius pagal amţiaus grupes, 2015 m. pradţia Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Gyventojų senėjimo tendenciją patvirtina ir demografinės senatvės koeficientas, kuris parodo, kiek vyresnių nei 60 metų asmenų tenka 100 vaikų iki 15 metų. apskrities demografinio senėjimo koeficientas visu analizuojamu laikotarpiu augo (ţr. pav. 4). Paveikslas Nr. 4. Demografinės senatvės koeficientas apskrityje 2012 m. 2015 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Senstanti visuomenė yra įtakojama gimstamumo maţėjimo ir emigrantų skaičiaus didėjimo. Šie rodikliai yra sietini su gyventojų uţimtumu apskrityje. Didţiausias dėmesys turėtų būti skiriamas šių demografinių procesų valdymui. Uţtikrinant darbingo amţiaus gyventojams aktyvų laisvalaikį bei prieinamą ir patrauklią sporto infrastruktūrą būtų skatinamas šios amţiaus grupės demografinių rodiklių gerėjimą. 2012 m. 2014 m. laikotarpiu apskrityje uţfiksuotas gimstamumo maţėjimas. Šiuo laikotarpiu gimė 1,28 proc. maţiau vaikų nei ankstesniais metais (ţr. pav. 5). Atlikta analizė 11

parodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu maţiausiai gimusiųjų uţfiksuota 2014 m., daugiausiai 2012 m., atitinkamai 1092 ir 1078 gimusių kūdikių. Paveikslas Nr. 5. Gimusių ţmonių skaičius 2012 m. 2014 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Darytina išvada, kad r. sav. būtina ieškoti galimybių, norint pritraukti naujus gyventojus su šeimomis ar jaunas amţiaus grupes, kurios uţtikrintų mieste gimusių ţmonių skaičiaus augimą. Vienas iš būdų yra miesto sporto ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra, jos modernizavimas, įrengimas naujos. Jaunoms šeimoms bei darbingo amţiaus grupėms yra svarbus aktyvus gyvenimo būdas, kuris turi būti uţtikrintas mieste. Dar viena prieţastis, kuri įtakoja gyventojų maţėjimą yra migracija. 2012 m. 2015 m. laikotarpyje iš rajono savivaldybės išvyko 6 495 asmenys, o bendrai iš visos apskrities 15 960 asmenų (ţr. pav. 6). 2015 m., lyginant su 2012 m., išvykusių gyventojų skaičius rajono savivaldybėje ir visoje apskrityje sumaţėjo, atitinkamai: 4,25 proc. ir 5,31 proc. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m., lyginant su 2015 m., išvykusių gyventojų skaičius ţenkliai padidėjo, atitinkamai: 3,84 proc. ir 4,67 proc. Todėl kol kas nėra pagrindo teigti, kad išvykstančių gyventojų srautai sumaţinti. 12

Paveikslas Nr. 6. Išvykusių ţmonių skaičius 2012 m. 2015 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Bendras neto rodiklis, kuris nurodo atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičiaus skirtumą, analizuojamame laikotarpyje buvo neigiamas (ţr. pav. 7). Nors gyventojų skaičius maţėja visoje Lietuvoje, visgi reikia pastebėti, kad apskrityje gyventojų skaičius maţėja kiek sparčiau nei vidutiniškai šalyje. apskrityje, neigiamas neto santykis padidėjo 7,20 proc., kaip tuo tarpu Lietuvoje 5,39 proc. Paveikslas Nr. 7. Neto migracija (asmenys) 2012 m. 2015 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Kaip matyti iš pateiktų demografinių rodiklių, situacija Tauragėje yra blogėjanti. Ši situacija leidţia daryti prielaidą, jog darbingo amţiaus gyventojų kokybės uţtikrinimui mieste reikalingas laisvalaikio ir sportinio aktyvumo infrastruktūros prieinamumas, kaip viena iš svarbiausių sudedamųjų gyvenimo kokybės dalių. 1.3. Socialinių rodiklių apţvalga Tiek rajono savivaldybėje, tiek apskrityje 2012 m. 2015 m. laikotarpiu buvo uţfiksuotas kasmetinis registruotų bedarbių skaičiaus maţėjimas (ţr. lentelę 3). Analogiška tendencija pastebima analizuojant registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus gyventojų santykį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, registruotų bedarbių skaičius 2012 m. 2015 m. laikotarpiu maţėjo visoje apskrityje. 13

Lentelė Nr. 3. Nedarbo rodikliai, 2012 m. 2015 m. 2012 2013 2014 2015 Registruoti bedarbiai tūkst. apskritis 9,1 8,8 8,0 7,3 Registruoti bedarbiai tūkst. r. sav. 4,0 3,9 3,4 3,0 Registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus gyventojų santykis proc. apskritis 14,0 13,5 12,5 11,5 Registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus gyventojų santykis proc. r. sav. 15,3 14,8 13,4 11,9 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Maţėjant bedarbių skaičiui kartu auga ir kokybiško laisvalaikio praleidimo poreikis, o tai sąlygoja infrastruktūra. Sporto infrstruktūros plėtra padėtų visiškai ar dalinai patenkinti šį poreikį. rajono savivaldybėje ligoninėse gydytų ligonių skaičius 2014 m. siekė 10 200 asmenų (ţr. lentelę 4). Lyginant su apskritimi tai sudarė 38,37 proc. visų gydytų ligonių. Lyginant apskrities 2014 m. rodiklį pagal 1000-iui suaugusiųjų tenkantį susirgimų skaičių, pastebima, kad apskrityje jis buvo didesnis nei vertinant bendrą Lietuvos rodiklį. Atitinkamai: apskrityje 255,9, Lietuvoje 249,1. Vertinant rodiklius kurie yra didesni nei bendrai šalyje darytina išvada, kad apskrities gyventojų sergamumą gali įtakoti nepakankamas fizinis aktyvumas. Gyventojų fizinis aktyvumas neatsiejamas nuo sveikatingumo rodiklių gerėjimo. Paveikslas Nr. 8. Ligoninėse gydytas ligonių skaičius 2012 m. 2014 m.. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 14

Remiantis vyrų ir moterų mirties prieţasčių struktūra 2, pastebima, kad pagal pateiktus duomenis Lietuvoje didţiausia dalis visų mirčių lemia kraujotakos sistemos ligos. Dėl šių prieţasčių 2013 m. mirė: 47,6 proc. vyrų, 65,0 proc. moterų. Remiantis viešai prieinama informacija 3, gyventojų pasyvus gyvenimo būdas ir nepakankamas fizinis aktyvumas prilyginamas padidėjusio kraujospūdţio ir padidėjusių kraujo lipidų ţalai, o tai tiesiogiai didina grėsmę kraujotakos ligų sergamumui. Gyventojų fizinis aktyvumas (sportas ir aktyvus laisvalaikis) viena iš prevencijos priemonių, kuri gali maţinti nusikalstamumą. Dėl didėjančio vaikų ir jaunimo neuţimtumo, gatvės įtakos, vaikų ir jaunimo problema tampa ir narkotikai ir nusikalstamumo didėjimas. rajono savivaldybėje 2015 m. nepilnamečiai įvykdė 54 nusikalstamas veiklas (ţr. pav. 9). Paveikslas Nr. 9. Nepilnamečių padarytų nusikalstamų veiklų skaičius 2012 m. 2015 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2012 m. 2015 m. laikotarpyje rajono savivaldybėje nepilnamečių įvykdytos nusikalstamos veiklos padidėjo 10,20 proc. Vertinant paskutinių (2014 m. 2015 m.) duomenis nusikalstamumas padidėjo 38,46 proc. Sportinio aktyvumo skatinimas yra viena iš veiksmingiausių priemonių maţinant nepilnamečių nusikalstamumą. 2 Šaltinis: Vyrų ir moterų mirties prieţasčių struktūra, prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/informaciniaipranesimai?articleid=2929584 3 Šaltinis: Lietuvos širdies asociacija, prieiga internete: http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/rizikos_veiksniai/3923 15

1.4. Ekonominė padėtis apskrityje sukurtas BVP to meto kainomis 2014 metais siekė 724,5 mln. EUR. 2012 m. 2014 m. laikotarpyje apskrityje BVP padidėjo 6,0 proc. Apskrityje sukurtas BVP, tenkantis vienam gyventojui, 2014 metais siekė 7,0 tūkst. EUR ir buvo ţenkliai maţesnis nuo šalies vidurkio (12,4 tūkst. EUR). Tiesioginės uţsienio investicijos apskrityje 2012 m. 2014 m. laikotarpyje nuosekliai augo ir per analizuojamą laikotarpį padidėjo 59,37 proc. (ţr. pav. 10). Paveikslas Nr. 10. Tiesioginės uţsienio investicijos apskrityje (mln. EUR) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Registruotų ūkio subjektų skaičius rajono savivaldybėje ir lyginamose teritorijose nuolat auga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. 2016 m. pradţios laikotarpiu savivaldybėje registruotų subjektų skaičius išaugo 13,8 proc., apskrityje 11,96 proc., šalyje 21,84 proc. Verslumo lygio augimas apskrityje sąlygoja naujų darbo vietų kūrimą, aukštesnį pajamų lygį o kartu ir auganti poreikį aukštesnei gyvenimo kokybei. 16

2. TAURAGĖS SPORTO SEKTORIAUS UŢIMTUMO APŢVALGA 2.1. Sporto politikos formavimas ir organizavimas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas 4 nustato kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto organizavimą bei pratybas švietimo ir mokslo įstaigose, nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų kompetenciją plėtojant kūno kultūrą ir sportą, rengiant sportininkus, plėtojant varţybų sistemą, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto specialistų veiklą, profesionalaus sporto plėtros pagrindus, sporto varţybų ir renginių organizavimo principus, nustato sporto statinių reikalavimus. Lentelė Nr. 4. Kūno kultūros ir sporto politiką formuojantys ir įgyvendinantys subjektai bei jų kompetencija Institucija LR Seimas LR Vyriausybė Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba Kompetencijos nustato strategines sporto politikos kryptis; tvirtina valstybinę sporto strategiją; tvirtina valstybės biudţeto asignavimus sporto priemonėms finansuoti; ratifikuoja ir denonsuoja svarbiausias Lietuvos Respublikos sporto tarptautines sutartis; vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas. tvirtina prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtros kryptis ir programas; sudaro Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą ir tvirtina jos reglamentą; nustato rentų buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygas ir tvarką; nustato premijų didelio meistriškumo sportininkams ir kitiems rinktinių nariams dydţius. propaguoja kūno kultūrą ir sportą; siekia, kad kūno kultūros ir sporto plėtra neprieštarautų tarptautiniams kūno kultūrą ir sportą reglamentuojantiems aktams. Lentelės Nr. 4 tęsinys kitame puslapyje 4 Šaltinis: Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas Nr. I-1151, aktuali redakcija, prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalact/tar.791bf9249c9c 17

Kūno kultūros ir sporto departamentas Ministerijos Lentelės Nr. 4 tęsinys dalyvauja formuojant Lietuvos Respublikos politiką kūno kultūros ir sporto srityje ir ją vykdo; rengia kūno kultūros ir sporto ilgalaikę strategiją ir plėtros programas, institucijos strateginius veiklos planus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi; tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą; disponuoja valstybės biudţeto asignavimais, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis, kontroliuoja, kaip jos naudojamos; koordinuoja kūno kultūros ir sporto sistemos subjektų veiklą kūno kultūros ir sporto srityje; bendradarbiauja kūno kultūros ir sporto srityje su lietuvių bendruomenėmis uţsienyje; nustato kūno kultūros ir sporto įstaigų vadovų, trenerių bei specialistų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo, kategorijų suteikimo, kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo tvarką; skatina kūno kultūros ir sporto informacinės sistemos ir sporto mokslo plėtrą; kaupia ir analizuoja kūno kultūros ir sporto statistinę informaciją; vadovaudamasis Vyriausybės nutarimais, nustato biudţetinių kūno kultūros ir sporto įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką; Vyriausybei įgaliojus įgyvendina sporto ir medicinos centrų ir kitų iš valstybės biudţeto ar valstybės pinigų fondų išlaikomų biudţetinių įstaigų savininko teises ir pareigas ar viešųjų įstaigų dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises. Krašto apsaugos ministerija ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją organizuoja ir uţtikrina karių fizinį parengtumą, sudaro sąlygas kariams sportuoti ir dalyvauti sporto varţybose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija plėtoja neįgaliųjų kūno kultūrą ir sportą kaip integravimosi į visuomenę priemonę, remia šeimos ir bendruomenės fizinio aktyvumo iniciatyvas bei programas. Susisiekimo ministerija reglamentuoja aviacijos sportininkų ir specialistų kvalifikacijos, skrydţių saugos, orlaivių techninės būklės kontrolės, skrydţių, motorlaivių, automobilių ir motociklų sporto organizavimo ir valdymo klausimus. Sveikatos apsaugos ministerija plėtoja sveikos gyvensenos principus, Lentelės Nr. 4 tęsinys kitame puslapyje 18

Savivaldybės Lentelės Nr. 4 tęsinys rengia ir koordinuoja fizinio aktyvumo skatinimo programas, rengia teisės aktų, susijusių su fizinio aktyvumo didinimu, projektus, dalyvauja sprendţiant kovos su dopingo vartojimu sporte klausimus, nustato sportininkų ir sportuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus. Švietimo ir mokslo ministerija pagal savo kompetenciją formuoja ir vykdo kūno kultūros ir sporto politiką formaliojo ir neformaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose. Vidaus reikalų ministerija rūpinasi vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fiziniu parengtumu, sudaro sąlygas šiems asmenims sportuoti ir dalyvauti sporto varţybose. Kitos ministerijos ir valstybės institucijos pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant kūno kultūros ir sporto politiką, įgyvendina ją ir sudaro sąlygas plėtoti kūno kultūrą ir sportą. Kūno kultūros ir sporto politiką savivaldybėje formuoja savivaldybės taryba. Savivaldybių tarybos steigia ir likviduoja kūno kultūros ir sporto įstaigas, savo nustatyta tvarka gali finansuoti sportininkų ugdymo centrų, sporto klubų ir kitų nevyriausybinių teritorijoje veikiančių sporto organizacijų, neatliekančių viešojo administravimo funkcijų, veiklą. Savivaldybių tarybos gali nustatyti stipendijų, kurios būtų mokamos iš savivaldybių biudţetų, skyrimo sportininkams kriterijus ir tvarką, taip pat premijų, kurios būtų mokamos iš savivaldybių biudţetų, skyrimo savivaldybių rinktinių nariams kriterijus ir tvarką. Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos padalinys ar savivaldybės įstaiga, įgyvendindami kūno kultūros ir sporto politiką savivaldybės teritorijoje: įgyvendina kūno kultūros ir sporto plėtojimo savivaldybėje priemones, numatytas savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose; įgyvendina sporto bazių plėtros strategiją savivaldybėje, uţtikrina jų prieinamumą gyventojams; savivaldybių tarybų nustatyta tvarka finansuoja rinktinių dalyvavimą šalies ir tarptautinėse varţybose; vykdo šviečiamąją veiklą, formuoja jų teritorijoje gyvenančių ţmonių pozityvų poţiūrį į kūno kultūros ir sporto reikšmę sveikatai; tvirtina miestų ir (ar) savivaldybių sporto šakų rinktines. Šaltinis: LR kūno kultūros ir sporto įstatymas rajono savivaldybėje kūno kultūros ir sporto politiką formuoja Savivaldybės taryba. rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius ir Sporto centras įgyvendindami Kūno kultūros ir sporto politiką uţtikrina sporto bazių plėtros strategiją savivaldybėje, bei jų prieinamumą gyventojams. 19

2.2. Sporto sektoriaus subjektai ir veiklos rodikliai rajono savivaldybėje yra veikiantys viešojo ir nevyriausybinio sporto sektoriaus subjektai, kurie skatina gyventojus bei sudaro sąlygas uţsiimti sportine veikla. Viešojo sporto sektoriaus subjektai. tai visuma sporto institucijų, kurios išlaikomos iš valstybės ir savivaldybės biudţetų. Viešojo sektoriaus veiklą organizuoja ir koordinuoja rajono savivaldybės biudţetinė įstaiga Sporto centras. Pagrindiniai Sporto centro tikslai: ugdyti ir lavinti sveiką asmenybę; auklėti ir skatinti vaikus, jaunimą tapti dorais ir sąţiningais savo šalies piliečiais; organizuoti ir vykdyti kūno kultūros ir sveikatingumo renginius, įvairių sporto šakų varţybas rajone ir mieste; taip pat rūpintis valstybinių ir rajoninių kūno kultūros ir sporto programų įgyvendinimu; ieškoti talentingų sportininkų; rūpintis jų rengimu rajono ir Lietuvos Respublikos rinktinėms. Įgyvendinant pagrindinius Sporto centro tikslus Tauragėje, fizinis uţimtumas ir sportinė veikla skatinama rajono savivaldybėje 2015 2016 mokslo metais veikiančiose 18 bendrojo ugdymo mokyklų 4 gimnazijose, 1 vidurinėje mokykloje, 7 pagrindinėse mokyklose, 3 progimnazijose, 1 mokykloje daugiafunkciniame centre, 1 suaugusiųjų mokymo centre ir 1 specialiojoje mokykloje. Ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančiose 3 savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose, neformaliojo vaikų švietimo paslaugas teikiančiose 3 mokyklose. Svarbu paminėti, kad fizinis uţimtumas ir sportinė veikla ugdymo įstaigose yra privaloma bei reglamentuota LR Švietimo ir mokslo ministerijos programų. Plėtojant sportinę veiklą labai svarbus vaidmuo tenka informacijos sklaidai ir prieinamumui. rajono Sporto centras turėdamas savo internetinę svetainę uţtikrina informacijos sklaidos galimybes ir pasiekiamumą tikslinėms vartotojų grupėms. Atkreiptinas dėmesys, kad informacinė sklaida susijusi su sporto plėtra turi būti pritaikyta prie tikslinės vartotojų grupės, šiuo atveju jaunimo. Nevyriausybinio sporto sektoriaus subjektai. Nevyriausybinė organizacija yra laisva piliečių valia įkurta formali ar neformali organizacija, kuri siekia tarnauti visuomenės labui, nesiekiant pelno, ir tiesioginio dalyvavimo valdant valstybę. 2016 m. duomenimis 5, rajono savivaldybėje veikė 51 nevyriausybinė organizacija sporto ir aktyvaus laisvalaikio klubai (registruoti kaip asociacijos, viešosios įstaigos ar uţdarosios akcinės bendrovės). Savivaldybėje veikiantys ir sportinę veiklą vykdantys sporto klubai prisideda prie visuomenės gyvenimo 5 Šaltinis: rajono savivaldybė, prieiga internete: http://www.taurage.lt/go.php/visuomeninesorganizacijos76178 20

kokybės, sportinio uţimtumo ir sportavimo sąlygų gerinimo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog nevyriausybinės organizacijos savarankiškai atstovauja atskirų grupių interesus įvairiose sporto ir aktyvaus laisvalaikio srityse bei varţybose. Eil. Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 Lentelė Nr. 5. r. sav. veikiantys sporto klubai 2016 m. Sporto klubas Automobilių sporto klubas,,gralis Atletinės gimnastikos klubas,,viktorija Badmintono klubas,,volanas Dvikovinių sporto šakų klubas SC,,Kova Futbolo klubas,,tauras Imtynių klubas,,tauras Jėgos trikovės klubas,,uraganas Kyokushin karate klubas,,taurus Krepšinio klubas,,bremena Moterų sporto asociacija Rankinio klubas,,šiltaura Rankos lenkimo klubas,,antėjas Sveikuolių klubas,,harmonija Šachmatų klubas,,tauragis TSK,,Stragutės mėsa krepšinio klubas tinklinio sporto klubas Šilas senjorų futbolo klubas Tauras Teisinė forma Asociacija Asociacija Asociacija Asociacija Kultivuojama sporto šaka Automobilių sportas Atletinė gimnastika Badmintonas Kovos menai Sporto šakos tipas Individualus Individualus Kolektyvinis ir individualus Individualus ir kolektyvinis Asociacija Futbolas Kolektyvinis Asociacija Imtynės Individualus Asociacija Jėgos trikovė Individualus Asociacija Kovos menai Individualus Asociacija Krepšinis Kolektyvinis Asociacija Sveika gyvensena Individualus Asociacija Rankinis Kolektyvinis Asociacija Rankos lenkimas Kolektyvinis Asociacija Sveika gyvensena Kolektyvinis Asociacija Šachmatai Individualus UAB Techninės sporto šakos Individualus Asociacija Krepšinis Kolektyvinis Asociacija Tinklinis Kolektyvinis Asociacija Futbolas Kolektyvinis Seniūnija sen. sen. sen. sen. sen. sen. Skaudvilės sen. sen. sen. sen. sen. sen. sen. sen. Gaurės sen. sen. sen. sen. Lentelės Nr. 5 tęsinys kitame puslapyje 21

Lentelės Nr. 5 tęsinys 19 Visureigių klubas 4 Automobilių Asociacija x 4 Tauragė sportas Individualus sen. 20 Sporto klubas Klasik Asociacija Sporto klubas Individualus sen. 21 ţmonių su negalia sporto klubas Asociacija Sporto klubas Individualus sen. Kibirkštis 22 bėgimo mėgėjų klubas Asociacija Bėgimas Individualus sen. 23 aeroklubas Asociacija Aviacija Individualus Ţygaičių sen. 24 pilotų klubas Asociacija Pilotavimas Individualus sen. 25 Motokroso klubas Tauragė Asociacija Motokrosas Individualus sen. 26 Sporto klubas Tauro svarstis Asociacija Sporto klubas Individualus Batakių sen. 27 Sporto klubas, Senvagė ir Asociacija Sporto klubas Individualus sen. kompanija 28 Sporto klubas STK Taurus Asociacija Sporto klubas Individualus sen. 29 Asociacija "Sportas plius sveikata" Asociacija Sporto klubas Individualus sen. 30 Viešoji įstaiga futbolas VŠĮ Futbolas Kolektyvinis sen. 31 SEAT Klubas Asociacija 32 33 34 35 36 37 38 39 Sporto klubas ABDK Racing Team Viešoji įstaiga lauko teniso kortai Sporto klubas HC Tauragė Asociacija Aerobikos mėgėjų draugija Lietuvos profesinės sveikatos asociacija VšĮ automobilių klubas Sporto klubas "Primos" Sporto klubas "Taurris" Asociacija Automobilių sportas Automobilių sportas Individualus Individualus sen. sen. VŠĮ Tenisas Kolektyvinis sen. Asociacija Sporto klubas Individualus sen. Asociacija Aerobika Kolektyvinis ir individualus sen. Asociacija Sveika gyvensena Individualus sen. VŠĮ Automobilių sportas Individualus sen Asociacija Sporto klubas Individualus sen. Asociacija Sporto klubas Individualus sen. LentelėsNr.:5 tęsinys kitame puslapyje 22

Lentelės Nr.:5 tęsinys 40 VšĮ "MSC' Matula Viešoji Sporto klubas Individualus Sports Consulting" įstaiga sen. 41 Jėgos klubas Asociacija Sporto klubas Individualus "Uraganas" sen. 42 apskrities Kolektyvinis ir Asociacija Imtynės imtynių federacija individualus sen. 43 rajono Asociacija Krepšinis Kolektyvinis krepšinio federacija sen. 44 Sporto klubas "Fortūnos Asociacija Sporto klubas Individualus sen. laisvalaikio centras" 45 sporto Asociacija Sporto klubas Individualus klubas "Taurus" sen. 46 Rankinio klubas Asociacija Rankinis Kolektyvinis "Tauragis" sen. 47 apskrities Asociacija Futbolas Kolektyvinis futbolo federacija sen. 48 futbolo Asociacija Futbolas Kolektyvinis mokykla sen. 49 Sporto klubas Asociacija Sporto klubas Individualus "Eţeruona X" sen. 50 Sporto techninis Automobilių klubas "Tauro Asociacija Individualus sportas sen. krosas" 51 Klubas "Tmk Ratai" Asociacija Motokrosas Individualus Gaurės sen. Šaltinis: rajono savivaldybė Remiantis lentelės Nr. 5 duomenimis, didţioji dalis rajono savivaldybėje veikiančių sporto klubų veiklą vykdo ir miesto seniūnijose. Atkreiptinas dėmesys, kad Lauksargių bei Maţonų seniūnijose sporto klubų vykdančių veiklą neregistruota. rajono savivaldybėje nevyriausybinio sporto sektoriaus didţioji dauguma kultivuojamų sporto šakų yra individualaus tipo. Tuo tarpu darytina prielaida, kad kolektyvinio sporto šakų maţesnį skaičių įtakoja nepakankami finansiniai ištekliai nevyriausybinėse organizacijose. Kolektyvinio sporto šakoms, tokioms kaip krepšinis, tinklinis, rankinis ir pan. labai svarbi sporto infrastruktūra ir jos modernumas atitinkantis sportuotojų poreikius. Kolektyvines sporto šakas kultivuoti turėtų vyriausybinės organizacijos, didindamos jų prieinamumą gyventojams, pritaikant tinkamą sporto infrastruktūrą ir taip uţtikrinant nepertraukiamą gyventojų sportinį uţimtumą ir sportinių veiklų pasiūlos pakankamumą mieste. To pasėkoje būtų daroma teigiama įtaka sportuojančiųjų gyventojų rodiklių gerėjimui. 23

Lietuvoje niekada nesportuoja ir nesimankština 46 proc. ţmonių ir tai yra 9 vieta iš visų Europos Sąjungos valstybių narių 6.Darytina prielaida, jog gana didelis nesportuojančiųjų skaičius, turi įtakos tiek visos šalies, tiek miesto gyventojų socialinei padėčiai. Fizinio aktyvumo interesų neturėjimas yra priklausomas nuo sportinės aplinkos, kurioje teikiamos, organizuojamos sportinės veiklos. Lentelė Nr. 6. r. sav. sportuojančiųjų skaičius 2013 m. 2014 m. Veiklos rodiklis/metai 2013 m. 2014 m. Sportuojančiųjų skaičius 1676 1611 Iš jų moterų: 328 326 Iš jų vyrų: 1348 1285 Šaltinis: r. sav. administracijos kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto informacijos statistikos metraštis rajono savivaldybėje, analizuojamu 2013 m. 2014 m. laikotarpiu bendras sportuojančiųjų skaičius išlieka stabilus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog sportuojančiųjų moterų skaičius yra ţenkliai maţesnis negu vyrų. Darytina prielaida, jog viena iš maţo sportuojančių moterų skaičiaus lėmusių prieţasčių gali būti nekomfortabili ir nusidėvėjusi sporto infrastruktūra. Siekiant uţtikrinti visų lyčių poreikius, rekomenduotina atnaujinti sporto infrastruktūrą, kuri leis įtraukti daugiau visuomenės narių į įvairesnes sportines veiklas. rajono savivaldybėje yra organizuojami įvairūs su sportine veikla susieti renginiais, kurie aktyvina visuomenę ir skatiną uţimtumą. Tai tradiciniai sporto renginiai, sporto šventės, turnyrai 7 (pvz.:sporto šventė,,mes uţ Tauragę, bėgimas Lietuvos karių dienai paminėti,,,šokio, sporto ir sveikatingumo konvencija, autoslalomas Nepriklausomybės dienai paminėti, tarptautinės bekelės sporto varţybos). Aktyviai sportinio aktyvumo ir uţimtumo veikloje dalyvauja VšĮ Aktyvi Tauragė (vidutiniškai per metus organizuoja 22 sporto ir aktyvaus laisvalaikio renginius) ir Ekstremalų asociacija (vidutiniškai per metus organizuoja 10 sporto ir aktyvaus laisvalaikio renginių). Daroma išvada jog sportinių veiklų intensyvumas įtakoja toliau nagrinėjamus gyventojų sporto veiklos rodiklius. Toliau pateikiami ir analizuojami. sporto veiklos rodikliai apimantys profesionalaus sporto, sporto visiems ir sportuotojų veiklas rajono savivaldybėje. 6 Šaltinis: Eurobarometro apklausa, prieiga internete: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_412_en.pdf 7 Šaltinis: rajono savivaldybės strateginis veiklos planas 2016 m. 2018 m. prieiga internete: http://www.taurage.lt/go.php/planavimo-dokumentai41663. 24

Lentelė Nr. 7. r. sav. sporto veiklos rodikliai 2013 2014 m. Veiklos rodiklis/metai 2013 m. 2014 m. Surengta sporto varţybų Varţybų skaičius: 539 375 Dalyvių skaičius: 3042 3772 Iš jų moterų: 523 771 Surengta sporto visiems renginių* 8 Varţybų skaičius: 40 41 Dalyvių skaičius: 1768 2586 Iš jų moterų: 707 689 Parengta sportininkų: Olimpinės rinktinės narių: - - Olimpinės rinktinės kandidatų: - - Nacionalinės rinktinės narių: 4 3 Jaunimo rinktinės narių: 9 7 Jaunių rinktinės narių: 13 13 Šaltinis: r. sav. administracijos kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto informacijos statistikos metraštis Analizuojami r. sav. sporto veiklos rodikliai 2013 m. 2014 m. laikotarpiu atspindi tiek profesionalaus sporto, tiek sporto visiems renginių* 9 dalyvių bei parengtų sportininkų skaičiaus pokyčius. r. sav. profesionalaus sporto varţybų skaičius 2013 m. 2014 m. laikotarpiu padidėjo 730. Darytina išvada, kad paklausumas sporto renginiams mieste yra augantis. Tačiau, tuo pačiu laikotarpiu sporto varţybų skaičius sumaţėjo -164. Darytina prielaida, jog r. sav. šio rodiklio maţėjimą tiriamu laikotarpiu galėjo įtakoti dalis nusidėvėjusios sporto infrastruktūros, kuri apsunkina galimybes sporto varţybų organizavimui. Sporto visiems renginiai mieste aktyvina visuomenę ir įtraukia į sportinę veiklą. Vertinant sporto visiems renginių rodiklius, pastebėta, kad varţybų skaičius 2013 m. 2014 m. beveik nekintantis, o dalyvių skaičius augantis. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu moterų dalyvių skaičius sumaţėjo. Darytina prielaida, jog moterų skaičiaus maţėjimą dalinai įtakoja nusidėvėjusi ir nekomfortabili sporto infrastruktūra. Labai svarbu, jog sporto renginiams suteikiamos sąlygos uţtikrintų ir visų lankytojų komfortabilumą. Komfortabili sporto aplinka taip pat labai svarbi jauniesiems sportininkams, kaip viena iš sudedamųjų motyvacijos sportui dalių. Jaunieji sportininkai miestui yra svarbūs kaip miesto vardo garsintojai ir motyvatoriai jaunimo aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. 2014 m. laikotarpiu rajono savivaldybėje išskyrus jaunių rinktinės narius, kurių skaičius liko nepakitęs, profesionalių sportininkų sumaţėjo (ţr. lentelę Nr. 7). Darytina prielaida, jog profesionalūs jaunieji sportininkai, būdami nepilnamečiais yra viena iš paţeidţiamiausių 8 * - sporto visiems renginiai: tai mėgėjų sporto varţybos, sporto festivaliai, sporto šventės, bei sporto konkursai. 9 * - sporto visiems renginiai: tai mėgėjų sporto varţybos, sporto festivaliai, sporto šventės, bei sporto konkursai. 25

amţiaus grupių, todėl lengvai paveikiami socialinės aplinkos, galimos nusikalstamumo įtraukties, kuri r. sav. nepilnamečių tarpe yra auganti. Maţinti negatyviam socialinės aplinkos poveikiui rekomenduojama suteikiant komfortabilumo sąlygas sportuojant, t.y. uţtikrinant atnaujintą ir modernią sporto infrastruktūrą, bei motyvuojančius sporto trenerius. Lentelė Nr. 8. r. sav. sporto specialistų kvalifikacinės kategorijos 2013 m. 2014 m. Kūno kultūros ir sporto specialistai pagal kategorijas 2014 m. 2013 m. Neturintys kvalifikacinės kategorijos 11 7 Sporto treneriai 6 7 Lietuvos sporto treneriai 3 3 Nacionalinio sporto treneriai 9 10 Lietuvos nusipelniusio treneriai 0 0 Kūno kultūros mokytojai, dėstytojai, lektoriai 104 107 Šaltinis: rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto statistikos metraštis Analizuojamu 2013 m. 2014 m. laikotarpiu mieste padaugėjo tik neturinčių kvalifikacinės kategorijos trenerių 10, o kvalifikuotų sporto trenerių remiantis lentelės Nr.8 duomenismis pastebėtas sumaţėjimas. Viena iš maţėjimo tendencijų yra emigracija, sietina su geresnių darbo sąlygų ieškojimu kitose šalyse. Svarbu išsaugoti kvalifikuotus sporto trenerius r. sav, suteikiant jiems modernias ir komfortabilias sąlygas dirbti, taip uţtikrinant jaunimo kvalifikuotą ugdymą ir motyvavimą. Kvalifikuotas jaunimo ugdymas r. sav. pasireiškia per įvairias kultivuojamas sporto šakas. Jų pasirinkimas yra gana platus ir pritaikytas jaunimui. Moksleiviams rekomenduojamos ir labiausiai paplitusios sporto šakos yra būtent kolektyvinės, kurios jaunimą įtraukia į sportinę veiklą per komandinius sportinius uţsiėmimus. Toliau yra aptariami sportuojančių moksleivių veiklos rodikliai. Lentelė Nr. 9. r. sav. sportuojančių moksleivių veiklos rodikliai 2013 m. 2014 m. Sporto šaka Metų pradţioje Iš jų merginų Metų pabaigoje Iš jų merginų Badmintonas 48 21 46 24 Boksas 42 3 60 1 Futbolas 128 17 144 18 Graikų romėnų imtynės 109 58 86 9 Krepšinis 101 17 148 16 Lengvoji atletika 163 99 93 43 Lentelės Nr.9 tęsinys kitame puslapyje 10 Neturintys kvalifikacinės kategorijos treneriai - neturintys aukštojo kūno kultūros išsilavinimo ar veiklos paţymėjimo, ar neįgiję kvalifikacinės kategorijos. Šaltinis: Lietuvos sporto statistikos sporto metraštis 26

Lentelės Nr.9 tęsinys Rankinis 136 44 116 48 Šaudymas 16 3 16 9 Tinklinis * 11 ** 12 32 12 Kiokušin karatė 24 6 52 15 Šachmatai 60 15 54 19 Iš viso 2014 m.: 827 225 847 214 Iš viso 2013 m.: 845 234 827 225 Šaltinis: rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto statistikos metraštis Išanalizavus lentelės Nr. 9 duomenis, 2013 m. - 2014 m. laikotarpiu sportuojančiųjų moksleivių tarpe populiariausios sporto šakos: krepšinis, futbolas, rankinis, lengvoji atletika graikų romėnų imtynės, boksas, badmintonas, šachmatai, kurios sulaukia daugiausiai sportuotojų dėmesio bei kt. sporto šakos. Siekiant uţtikrinti sporto šakų veiklos rodiklių augimą, rajono savivaldybėje rekomenduojama pritaikyti sporto šakoms komfortabilią ir modernizuotą sporto infrastruktūrą. 2.3. Sporto sektoriaus infrastruktūra miesto viešoji sporto infrastruktūra sudaryta iš ugdymo ir privataus sektoriaus valdomos sporto infrastruktūros. Viešoji sporto infrastruktūra yra pateikiama ţemiau esančioje lentelėje Nr. 10. Lentelė Nr. 10. Viešoji sporto infrastruktūra r. sav. Sporto infrastruktūra 2013 m. 2014 m. 2015 m. Stadionai (iš viso). Iš jų: 12 12 17 Bendrojo lavinimo mokyklų 10 10 14 Sporto salės (iš viso). Iš jų: 17 17 17 Bendrojo lavinimo mokyklų 13 13 13 Privataus sektoriaus 2 2 2 Lauko krepšinio aikštelės (iš viso). Iš jų: 22 20 20 Bendrojo lavinimo mokyklų 17 15 15 Lauko tinklinio aikštelės (iš viso). Iš jų: 8 10 13 Bendrojo lavinimo mokyklų 6 6 6 Privataus sektoriaus 1 2 3 Lentelės Nr. 10 tęsinys kitame puslapyje 11 *- nėra pateiktų duomenų, Šaltinis: rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto statistikos metraštis. 12 * - nėra pateiktų duomenų, Šaltinis: rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius, Lietuvos sporto statistikos metraštis. 27

Lentelės Nr. 10 tęsinys Bendruomenių 1 2 4 Riedutininkų aikštelė 1 1 1 Kilnojama ledo aikštelė 0 0 1 Lauko rankinio aikštelės 2 2 2 Lauko teniso aikštelės 2 2 2 Lauko treniruokliai 1 1 1 Uţdaras kartodromas 0 1 1 Aerodromai 1 1 2 Šaudyklos 1 1 2 Motokroso trasa 0 1 1 Autokroso trasa 1 1 1 Kūno rengybos klubai 1 1 2 -Privataus sektoriaus valdoma sporto infrastruktūra Šaltinis: rajono savivaldybė Kaip matyti iš lentelės, viešąją miesto sporto infrastruktūrą sudaro: stadionai, sporto salės, lauko krepšinio aikštelės, lauko tinklinio aikštelės, riedutininkų aikštelė, kilnojama ledo aikštelė, lauko rankinio aikštelės, lauko teniso aikštelės, lauko treniruokliai bei kt. privataus sektoriaus valdoma sporto infrastruktūra. Dalis sporto infrastruktūros yra atnaujinta. Pagrindinė esamos sporto insfrastruktūros problema tik maţa dalis jų pritaikyta sportui šaltuoju metų laiku. Ši problema sukelia sekančias pasėkmes: sudaro didelius nepatogumus sportuojantiems dėl patalpų trūkumo šaltuoju periodu; maţina laisvalaikio praleidimo formų pasirinkimą šaltuoju periodu; patalpų trūkumas apsunkina nepilnamečių ir neprofesionaliai sportuojančių prieinamumą prie esamos infrastruktūros. Šios problemos išsprendimas leistų ţenkliai pagerinti tiek sporto prieinamumo, tiek laisvalaikio praleidimo kokybę mieste ir rajone. 2.4. Svarbiausių sporto sektoriaus problemų identifikavimas Svarbiausios sporto sektoriaus problemos, kurias planuojama keisti, galima aprašyti taip: Infrastruktūros trūkumas: maţina rajono savivaldybės galimybes didinti sportuojančiųjų, sporto varţybų bei sporto visiems renginių skaičių. Taip pat maţina profesionalių jaunimo sportininkų galimybes treniruotis bei apsunkina galimybes uţtikrinti profesionalių sporto trenerių veiklos rodiklių augimą. 28

Sporto infrastruktūros sezoniškumas: maţina rajono savivaldybės. gyventojų galimybes sporto ir laisvalaikio praleidimo formų pasirinkimui, neįtakojamam oro ar metų laikų kaitos. Šiuo metu dalis sporto infrastruktūros yra priklausoma nuo oro sąlygų, lauko sporto infrastruktūra prieinama tik šiltuoju periodu. To pasėkoje, rajono savivaldybei reikalinga šalinti susidariusią problemą ir sudaryti sąlygas gyventojams sportuoti nepertraukiamai. Dalies lauko sporto infastruktūros nusidėvėjimas: maţina galimybes rajono savivaldybėje didinti bendrą sportuojančiųjų bei sportuojančiųjų moterų, kuris išskirtinai maţas skaičių uţtikrinant komfortabilumą. Taip pat maţina galimybes didinti profesionalaus sporto bei sporto visiems renginių skaičių rajono savivaldybei uţtikrinant gyventojų sportinės veiklos prieinamumą ir uţimtumą. Neatnaujintoje lauko sporto infrastruktūroje šiandien tampa vis sudėtingiau skatinti gyventojų sportinę veiklą bei uţimtumą. Įvertinus ir pasiūlius identifikuotų sporto sektoriaus problemų sprendimo būdus, bus uţtikrintas rajono savivaldybės nepertraukiamas gyventojų sportinės veiklos ir uţimtumo skatinimas. 2.5. Sporto sektoriaus SSGG analizė Siekiant įvertinti svarbiausias problemas miesto sporto sektoriuje buvo atlikta stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė, kuri pateikiama ţemiau esančioje lentelėje Nr. 11. Lentelė Nr. 11. sporto sektoriaus SSGG analizė Stiprybės Šiuo metu yra didelis sportuojančių aktyvumas rajone, įsisteigę daug sporto klubų; Didelis rajono savivaldybės dėmesys sportinio aktyvumo skatinimui; Aktyvi r. sav. Sporto centro veikla; Platus kultivuojamų sporto šakų pasirinkimas. Galimybės Viešojo sektoriaus lėšų panaudojimas sporto infrastruktūros vystymui; Ekonominės situacijos gerėjimas rajone; Sportinės veiklos poreikio didėjimas. Silpnybės miesto sporto infrastruktūra yra nepakankamai pritaikyta sportuoti šaltuoju metų laiku; mieste dalis lauko sporto infrastruktūros yra pasenusi ir neatitinka vartotojų poreikių; Trūksta komfortabilios sporto infrastruktūros, kuri atitiktų moteriškos lyties ir vidutinės ir aukštesnės pajamų klasės sportuojančių poreikius. Grėsmės Gyventojų, ypatingai darbingo amţiaus, maţėjimas. 29

Atlikus SSGG analizę, darytina tokia išvada: rajono savivaldybei, siekiant minimizuoti grėsmes ir panaikinti silpnybes, būtina išnaudoti esamas galimybes, t.y.: panaudojant viešojo sektoriaus lėšas sporto infrastruktūros vystymui bus panaikintas sporto infrastruktūros sezoniškumas ir uţtikrinamas gyventojų skaičiaus didėjimas. 30

3. PRIPUČIAMOS ORO KONSTRUKCIJOS PRITAIKYMAS SPORTO REIKMĖMS TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE 3.1. Pripučiamos oro konstrukcijos pristatymas Įvertinus rajono savivaldybės sporto sektoriaus problemas ir siekiant jas pašalinti yra rekomenduojama pripučiama oro konstrukcija pritaikoma sporto reikmėms. Pasitelkus pripučiamos oro konstrukcijos pastatymo galimybes būtų pašalinta infrastruktūros trūkumo problema, dalies nusidėvėjusios infrastruktūros problemą, sporto infastruktūroje identifikuoto sezoniškumo problema. Pripučiama oro konstrukcija pasaulyje paplito prieš 23 metus. Šios kontrukcijos populiarios ir pripaţintos visame pasaulyje: Europoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Pietų Amerikoje dėl funkcionalumo, energijos taupymo, aplinkos saugojimo bei labai greito pastatymo. Pripučiama oro konstrukcija, kurios paviršius pagamintas iš didelės perdangos (specialaus audinio), įtvirtinama į ţemę laikančiomis konstrukcijomis ir pripildoma suslėgtu oru. Paveikslas Nr. 11. Pripučiama oro konstrukcija Šaltinis: internetinė prieiga:http://www.duol.eu/gallery.html Pripučiama oro konstrukcija yra pastatoma labai greitai, vos paruošiant pamatus ir inţinerinius prievadus. Lyginant su įprastomis statybomis, pripučiama oro konstrukcija optimaliausias sprendimo būdas. Lyginant su naujo pastato statybomis laiko atţvilgiu tai labai greitas pastatymo būdas, kuomet prie paruoštų pamatų yra primontuojama pristatoma konstrukcija 31

ir pripučiama suslėgtu oru. Taip pat finansiniu atţvilgiu, lyginant su įprastomis naujomis statybomis, tai sąlyginai pigu. Šie palyginimai uţtikrina efektyviausią ir greičiausią sporto infrastruktūros paruošimą ir pritaikymą gyventojų poreikiams. Įvertinus mieste sporto sektoriaus uţimtumą ir populiariausias sporto šakas rekomenduojama įrengti pripučiamos oro konstrukcijos statinį su 2 universaliomis aikštelėmis, pritaikytomis krepšiniui, salės futbolui, tenisui, tinkliniui ir badbintonui, ir 2 paplūdimio tinklinio aikštelėmis. Pagal lankytojų poreikius bus pritaikomi ir įrengiami sanitariniai mazgai bei persirengimo kabinos. Pateikiamas projektinis sporto akštelės vidaus išdėstymas (ţr.pav 13). Pasirinkta pripučiama oro konstrukcija pasiţymi funkcionalumu ir pritaikomumu įvairioms sporto šakoms (krepšinis, tinklinis, rankinis ir kt. pagal aikštelių parametrų išmatavimų pritaikomumą). Vienu metu gali būti įrengta po vienu stogu kelių rūšių sporto aikštelės. Ši galimybė suteikia galimybes didinti sporto uţsiėmimų pasiūlą sportuotojams. Pavyzdţiai pateikiami ţemiau esančiose vizualizacijose Paveikslas Nr. 12. Pripučiamos oro konstrukcijos vidaus įrengimas Šaltinis: internetinė prieiga:http://www.duol.eu/gallery.html 32

Paveikslas Nr. 13. Projektinis sporto akštelės vidaus išdėstymas 33

3.2. Pripučiamos oro konstrukcijos pasirinkimas Pripučiama oro konstrukcija sporto reikmėms yra parenkama remiantis pasauline patirtimi ir įvertinus jos naudingumą, funkcionalumą, greitą pastatymo trukmę, sąlyginai nebrangų pastatymą bei įrengimą lyginant su įprastomis naujų pastatų statybomis. Naujo pastatato statybos darbai toliau nėra svarstomi ir yra atmetami dėl iš anksto ţinomų prieţasčių: Ilgai trunkantis statybų procesas lyginant su pripučiamos konstrukcijos pastatymo trukme. Privataus kapitalo pritraukimas būtų procesas prailginantis projekto įgyvendinimo trukmę. Finansiniu atţvilgiu per brangus sprendimo būdas spręsti susidariusias sporto infrastruktūros problemas rajono savivaldybei. Tuo tarpu, jei ir būtų pritrauktos privataus kapitalo investicijos sporto paslaugos taptų prieinamos tik aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Esamos sporto infrastruktūros modernizavimas alternatyvose taip pat nėra svarstomas ir iš anksto yra atmetamas dėl šių prieţasčių: Esamos infrastruktūros atnaujinimas neišspręs visų susidariusių rajono savivaldybės identifikuotų sporto sektoriaus problemų. Esama sporto infrastruktūra yra įveiklinta ir uţimta. 3.3. Alternatyvų analizė Alternatyvų palyginimui buvo atrinktos tos miesto vietos, kurios yra labiausiai prienamos piestiesiems (dauguma sportuojančių bus jaunimas) bei kur jau yra išvykstyta sporto infrastruktūra. Atlikus analizę, pasirinktos šios galimų įrengimo vietų alternatyvos: 1. sporto centro, Bastilijos komplekso teritorija; 2. Tauro stadiono teritorija; 3. Vaikų ir jaunių sporto mokyklos teritorija; 4. Versmės gimnazijos teritorija; 5. Jovarų pagrindinės mokyklos teritorija; 6. Vytauto stadiono teritorija; 34

7. Šaltinio progimnazijos teritorija. Atliekant pasirinktų alternatyvų analizę, buvo vertinami šie kriterijai: Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą. Laisvos vietos sklypo ploto parametrai reikalinga bent 60 m pločio ir 130 m ilgio laisvas ţemės plotas; Geografinė padėtis - atstumas nuo didţiausią gyventojų koncentraciją turinčių miesto vietų; Inţinerinių komunikacijų prieinamumas ar netoli sklypo ribos yra privestos pagrindinės inţinerinės komunikacijos. Neatitikus vienam iš vertinimo kriterijų, alternatyvos toliau nebus nagrinėjamos, dėl alternatyvos nepritaikomumo. Alternatyva Nr.1. sporto centro, Bastilijos komplekso teritorija, esanti adresu: Gaurės g. 27A, Tauragė. Laisvos vietos sklypo ploto parametrai. Reikalingos laisvos ţemės ploto sklype nėra. Norint paruošti reikiamą vietą, reikėtų iškirsti daug medţių bei lyginti reljefą, kas sąlygotų labai didelius kaštus. Goegrafinė padėtis. Kompleksas yra pramoninėje miesto zonoje. Privaţiavimas yra geras, tačiau kompleksas nutolęs apie 2 kilometrus nuo didiţiausią gyventojų koncentraciją turinčių miesto vietų, kas apsunkintų patekimą pestiesiems. Būtų sudėtinga įrengti didesnį parkavimo vietų skaičių. Sunku rasti miesto svečiams. Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: yra. Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra. Alternatyvos Nr. 1. vizualizacija: Paveikslas Nr. 14. Alternatyvos Nr. 1 vietos vizualizacija. 35

Išvada alternatyva netinkama dėl nepkankamai laisvos vietos objekto įrengimui bei apsunkinto prieinamumo gyventojams. Alternatyva Nr. 2. Tauro dirbtinės dangos stadiono teritorijoje esantis sklypas, esantis adresu: Kudirkos g. 66, Tauragė. Laisvos vietos sklypo ploto parametrai. Laisvos vietos nėra. Šalia stadiono esančios pievos nepakanka pripučiamos konstrukcijos įrengimui. Geografinė padėtis. vertinama prastai dėl nepatogaus privaţiavimo nuo V. Kudirkos g., o nuo Dariaus ir Girėno g. nėra įrengtos parkavimo aikštelės. Taip pat privaţiavimas iki stadiono grįstas ţvyru, siauras, be galimybės platinti ir pritaikyti transporto srautui (apsodintas medţiais, šalia karo aukų kapinių). Įvertinus teritorijos esamą būklę, priimtas sprendimas, kad teritorija, kurioje galima infrastruktūros plėtra yra atmetama, dėl neišspręstų susisiekimo ir parkavimo problemų. Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: yra. Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra. Alternatyvos Nr. 2. vizualizacija: Paveikslas Nr. 15. Alternatyvos Nr. 2 vietos vizualizacija. Išvada alternatyva atmetama dėl laisvos vietos nebuvimo bei neišvystytų susisiekimo komunikacijų. Alternatyva Nr. 3. Vaikų ir jaunių sporto mokyklos teritorija, lauko sporto aikštė esanti adresu: Prezidento g. 27. Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: papildomos vietos lauko sporto infrastruktūros plėtrai, naujiems statiniams nėra. Pripučiamos oro konstrukcijos statinys esančioje teritorijoje pagal gamyklinius parametrus nepritaikytinas. 36

Geografinė padėtis: loakacinė vieta gera, tačiau neišspręstos privaţavimo problemos. Kelias duobėtas, grįstas ţvyru. Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: yra Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra. Alternatyvos Nr. 3. vizualizacija: Paveikslas Nr. 16. Alternatyvos Nr. 3 vietos vizualizacija. Išvada alternatyva atmetama dėl reikiamos laisvos vietos nebuvimo. Alternatyva Nr. 4. Versmės gimnazijos teritorija, lauko sporto aikštynas esantis adresu: J. Tumo -Vaiţganto g. 10. Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: sklypo plotas uţimtas ir įveiklintas. Laisvos vietos Pripučiamos oro konstrukcijos statiniui sporto reikmėms nėra, dėl šios prieţasties alternatyva nėra pritaikoma. Geografinė padėtis: Privaţiamas prie objekto, susisiekimo galimybės vertinamos gerai tačiau objekto parkavimo aištelė nėra pritaikoma dideliam srautui lankytojų. Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: Inţinerinės komunikacijos yra. Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra Alternatyvos Nr. 4. vizualizacija: 37

Paveikslas Nr. 17. Alternatyvos Nr. 4 vietos vizualizacija. Išvada alternatyva atmetama dėl laisvos vietos nebuvimo. Alternatyva Nr. 5. Jovarų pagrindinės mokyklos teritorija, esanti adresu: Laisvės g. 19. Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: nėra pakankamai vietos pripučiamos oro konstrukcijos statiniui. Geografinė padėtis: nepatogi ir nepritaikytina didesniam srautui lankytojų. Nėra vietos automobilių parkavimo aikštelės įrengimui. Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: yra. Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra. Alternatyvos Nr. 5. vizualizacija: Paveikslas Nr. 18. Alternatyvos Nr. 5 vietos vizualizacija. 38

Išvada alternatyva atmetama dėl laisvos vietos nebuvimo. Alternatyva Nr. 6. Vytauto stadiono teritorija, esanti adresu : Vytauto g. 140. Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: laisvos vietos stadiono teritorijoje nėra, teritorija įveiklinta. Pietinėje stadiono teritorijos dalyje lauko aikštelių vietoje įrengti objektą trūksta vietos. Šioje vietoje įrengimas būtų įmanomas tik panaikinant dalį medţių bei pesčiųjų takų, kas sąlygotų didelius kaštus. Geografinė padėtis. Stadionas yra nutolęs apie 2 kilometrus nuo didiţiausią gyventojų koncentraciją turinčių miesto vietų, kas apsunkintų patekimą pestiesiems. Privaţiavimai geri, tačiau yra ribotos galimybės įrengti daugiau parkavimo vietų. Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: Nėra. Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą,, miesto Vytauto stadiono rekonstrukcija ir aplinkos sutvarkymas. Šis projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007-2013 metams lėšomis pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto,,vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai priemonę VP3-1.1- VRM-01-R,,Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra bei valstybės ir savivaldybės biudţeto lėšomis. Remiantis šiais duomenimis, artimiausiu laikotarpiu sporto infrastruktūros plėtros ir modernizacijos darbai alternatyvoje Nr.5 nėra tikėtini bei teisiškai apriboti. ir pripučiamos oro konstrukcijos pastatymo galimybė šioje teritorijoje yra teisiškai apsunkinta. Alternatyvos Nr. 6 Vizualizacija: Paveikslas Nr. 19. Alternatyvos Nr. 6 vietos vizualizacija. Išvada alternatyva atmetama dėl nepakankamos vietos pripučiamos konstrukcijos įrengimui, nepatogios geografinės padėties ir galimų teisinių apribojimų rekonstruoti statinį. 39

Alternatyva Nr. 7. Šaltinio progimnazijos teritorija, lauko sporto aikštynas esantis adresu: J.Tumo Vaiţganto g 123. Laisvos vietos sklypo ploto parametrai: progimnazijos teritorijoje yra stadionas, asfaltuota 4000 kv. nenaudojama aikštė, kelios lauko aikštelės krepšiniui ir futbolui. Pripučiama konstrukcija galėtų būti sumontuojama ant stadiono teritorijos. Esamo stadiono būklė yra bloga: stadiono paviršius yra duobėtas, futbolo vartai seni, būtina viso stadiono modernizacija. Panaikinus stadioną, mokiniai, esant poreikiui, galėtų naudoti Ţalgirių mokyklos stadionu, esančiam uţ 500 m. (būtinas suderinimas su Ţalgirių mokykla). Šalia Šaltinio progimnazijos stadiono esančioje 4000 kv. m aikštelėje galėtų būti įrengta apie 200 parkavimo vietų, kas pilnai patenkintų tiek pripučiamos konstrukcijos lankytojų poreikius, tiek dalinai išspręstų šalia esančio mikrorajono parkavimo problemą. Geografinė padėtis: gera, patogus susisiekimas, ypatingai miesto svečiams, šalia daugiabučių namų kvartalas, uţ 500 m Ţalgirių mokykla, uţ 550 m Maţvydo mokykla. Inžinerinių komunikacijų prieinamumas: yra. Teisiniai apribojimai rekonstruoti objektą: nėra. Alternatyvos Nr. 7. vizualizacija: 40

Paveikslas Nr. 20. Alternatyvos Nr. 7 vietos vizualizacija. Išvada - optimali alternatyvą. Siūloma įgyvendinti. 3.4. Numatomi darbai pasirinktoje alternatyvoje Pateikiama alternatyvos įrengimo ir statymo darbų detalizacija. Pasirinktoje vietoje yra siūlomas pripučiamos oro konstrukcijos statinį sporto reikmėms įrengti prie Šaltinio progimnazijos. Statinio numatyta vieta yra progimnazijos stadionas. Esant poreikiui, progimnazijos mokiniai galėtų naudotis Ţalgirių mokyklos stadionu. Tam būtina pasiekti susitarimą su Ţalgirių mokykla dėl naudojimo grafiko. Įvertinus mieste sporto sektoriaus uţimtumą ir populiariausias sporto šakas rekomenduojama įrengti pripučiamos oro konstrukcijos statinį su 2 universaliomis aikštelėmis, pritaikytomis krepšiniui, salės futbolui, tenisui, tinkliniui ir badbintonui, ir 2 paplūdimio tinklinio aikštelėmis. Pagal lankytojų poreikius bus pritaikomi ir įrengiami sanitariniai mazgai bei persirengimo kabinos. Projektinis sporto akštelės vidaus išdėstymas pateikiamas paveiksle Nr. 13. Pripučiama oro konstrukcija yra dalinai standartizuotas gaminys. Šis gaminys sumontuojamas kartu su visomis inţinerinėmis sistemomis, tačiau gamintojai turi privalomuosius reikalavimus rangovams, tai: Turi būti įrengti pamatai; 41

Turi būti įrengtos grindys; Turi būti iki nurodytų vietų atvesti inţinerinių sistemų (šildymo, vandentiekio, nuotekų, eletros) prievadai; Turi būti sutvarkytas gerbūvis. Asfaltuotoje aikštelėje siūloma įrengti automobilių parkavimo aikštelę. Ši aikštelė galės patenkinti tiek pripučiamos konstrukcijos lankytojų poreikius, tiek spręsti šalia esančio mikrorajono parakavimo problema. Siekiant uţtikrinti sklandų automobilių judėjimą, yra siūlomą pratęsti įvaţiavimą link pripučiamos konstrukcijos nuo J. Tumo-Vaiţganto gatvės bei įrengti naują įvaţiavimą nuo Bernotiškių gatvės. Taip pat yra siūloma įrengti Prezidentos gatvės pratęsimą į Bernotiškių gatvę. Taip būtų uţtikrintas sklandus automobilių judėjimas, esant dideliam automobilių srautui. Projektinis sklypo planas pateikimas paveiksle Nr.19 42

Paveikslas Nr. 21.Siūlomas pripučiamos oro konstrukcijos bei parkavimo vietos išdėstymas ir gatvės pratęsimo perspektyva 43