Aplinkos apsauga Vilniuje DARNAUS VYSTYMOSI IR APLINKOSAUGINIO ŠVIETIMO VILNIUJE APŽVALGA

Aplinkos apsauga Vilniuje DARNAUS VYSTYMOSI IR APLINKOSAUGINIO ŠVIETIMO VILNIUJE APŽVALGA

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius Aplinkos apsauga Vilniuje DARNAUS VYSTYMOSI IR APLINKOSAUGINIO ŠVIETIMO VILNIUJE APŽVALGA Vilnius, 2008

Informacinis leidinys Nr. 6 Pasakojo: Lopšelio darželio Pasaka direktorės pavaduotoja ugdymui Jolita Gedvilienė, Lopšelio darželio Žilvinėlis direktorė Janina Gaučienė, Vilniaus M. Dobužinskio vidurinės mokyklos biologijos mokytoja Irina Pasternak, Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos biologijos mokytoja Gražina Valiukevičienė, Vilniaus botanikos sodo augalų geografijos ir sistematikos skyriaus vedėja, biomedicinos mokslų daktarė Regina Juodkaitė, Ekologiškų prekių parduotuvės Rasakila įkūrėja Nomeda Sabeckienė; Naudota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus informacija ir medžiaga. Leidinyje panaudotos nuotraukos: UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė, Lopšelio darželio Pasaka, Lopšelio darželio Žilvinėlis, Vilniaus M. Dobužinskio vidurinės mokyklos, Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos Vilniaus botanikos sodo, Ekologiškų prekių parduotuvės Rasakila, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus. Leidinio išleidimą inicijavo ir finansavo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Leidinys išleistas įgyvendinant projektą,,visuomenės informavimo priemonių ir projektų konkursų parengimas. Medžiagą leidiniui parengė ir leidinį paruošė spaudai UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė. Vilnius, 2008 4

TURINYS ĮVADAS 6 IKIMOKYKLINĖS VILNIAUS MIESTO ŠVIETIMO ĮSTAIGOS 7 APLINKOSAUGOS SUPRATIMO UGDYMAS VILNIAUS VIDURINESE MOKYKLOSE 12 AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PADALINIAI 16 ĮMONĖS 22 VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS APLINKOS APSAUGOS SKYRIUS 24 EKOLOGINIO ŠVIETIMO 2008 2010 METŲ PROGRAMA 25 VILNIAUS MIESTO APLINKOS APSAUGOS POLITIKA 28 NAUDINGI KONTAKTAI 29 5

ĮVADAS DARNAUS VYSTYMOSI IR APLINKOSAUGINIO ŠVIETIMO UGDYMAS VILNIAUS MIESTE Kada reikia pradėti skiepyti meilę gamtai, rūpestį aplinkosaugos problemoms bei dėmesį ekologijai ir kas turėtų tai daryti bei kokiomis priemonėmis? Pasidomėjus ikimokyklinio ir vidurinio mokymo įstaigų veikla ir ugdymo programomis, o taip pat pabendravus su įvairiomis organizacijomis bei įmonėmis, paaiškėjo, jog aplinkosauginis švietimas yra gana populiarus ir jo būtinumą suvokia jau ne tik aplinkosaugos įstaigų darbuotojai, bet ir pedagogai, studentai, moksleiviai, supratimą apie aplinkosaugą įvairių projektų dėka pradeda įgauti ir ikimokyklinukai. Tiesa, pradedant kalbėti apie aplinkosaugą, aplinkai draugišką vartojimą, reiktų paminėti, jog, anot specialistų, sąvoką ekologiškas, ekologinis, kuomet kalbama apie produktus, gyvenimo būdą, derėtų keisti terminu aplinkai palankus, draugiškas, kadangi ekologija reiškia organizmų santykį su aplinka, o tas ryšys ne visada esti teigiamas, kaip kad turima galvoje minint ekologiškus produktus ar sveiką gyvenseną. Kalbant apie ekologinį ugdymą, švietimą, ši koncepcija jau keičiama terminu darnaus vystymosi ugdymas, švietimas. Tad šiame leidinyje pasistengsime pereiti prie teisingo šių sąvokų naudojimo ir dar apžvelgsime, kaip darnaus vystymosi ugdymo programos įgyvendinamos Vilniaus mokymo institucijose, kokias šviečiamąsias funkcijas atlieka Vilniaus botanikos sodas, kitos įstaigos ir organizacijos. Saugokime savo aplinką Nuotraukos iš UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė archyvo 6

IKIMOKYKLINĖS VILNIAUS MIESTO ŠVIETIMO ĮSTAIGOS Ikimokyklinės lavinimo įstaigos, lopšeliai, darželiai, įvairios mokyklėlės ir būreliai vaikams dažnai yra pirmas žingsnis pažinimo link, kuomet mažieji ima atrasti pasaulį, po truputį tyrinėti juos supančią aplinką, suprasti gamtos reiškinius. Smalsu pasidomėti, kaip patys mažiausieji supažindinami su aplinka, kaip skiepijama meilė gamtai ir atsakomybė už ją bei kaip organizuojamas aplinkosauginis ugdymas ikimokyklinukams. Apie tai papasakojo dviejų Vilniaus lopšelių darželių Pasaka ir Žilvinėlis atstovės. LOPŠELIS DARŽELIS PASAKA Pasakojo direktorės pavaduotoja ugdymui Jolita Gedvilienė Vaikas išmoko eiti ir eina per pasaulį gamtą pažindamas ir saugodamas J. Gedvilienė Jau ne vienerius metus aplinkosauginis švietimas vykdomas Vilniaus darželyje Pasaka. Kaip teigia darželio direktorės pavaduotoja ugdymui Jolita Gedvilienė, pažinimas ir meilė gamtai eina koja kojon su kiekvienu vaiko žingsniu. Tad toks aplinkosauginis ugdymas yra viena darželio veiklos krypčių, o rūpestis gamtai ir jos pažinimas prasideda vos išėjus į kiemą, kur vyksta stebėjimai ir vaikiški tyrinėjimai, taip pat aplinkos tvarkymo darbeliai. Vaikai, anot J. Gedvilienės, nėra tiesioginiai žinių priėmėjai, tad jų informacijos įsisąmoninimas vyksta per ranką į protą, tai yra, veikiant, tyrinėjant, darbuojantis. Toks aplinkosauginis švietimas darželyje yra integruotas kartu su kitomis sritimis, tokiomis kaip pilietinis ir tautinis ugdymas, sveika gyvensena, meniniai darbeliai ir kitomis. Darželis Pasaka, nuo 2006- ųjų metų įsiliejęs į pasaulinį virtualių mokyklų tinklą, nuolat stengiasi dalyvauti įvairiuose gamtosauginiuose projektuose ir konkursuose, taip pat domisi sveikos gyvensenos temomis. Per 2008-uosius metus, darželis prisijungė prie dviejų pasaulinių akcijų ir vieną jau įgyvendino. Tai rugsėjo 21 dieną vykęs pasaulinei Taikos dienai skirtas renginys, kuomet buvo sodinami medeliai taikos vardan. Tokiu būdu siekta atkreipti dėmesį į pasaulinį klimato atšilimą ir raginama kovoti su šiuo reiškiniu. Kitai akcijai, kuria norima parodyti ryšį tarp klimato atšilimo ir jo poveikio varlėms, kurią taip pat vykdys viso pasaulio mokymo įstaigos, darželis šiuo metu atsakingai ruošiasi ir jo metu prisiims įsipareigojimus dėl kaitrinių lempučių. Nors tokios akcijos labiau orientuotos į mokyklas ir mokyklinio amžiaus vaikus, tačiau, J. Gedvilienės teigimu, mažesni vaikai taip pat noriai kimba į darbus. Šiemetiniams akcijos renginiams darželis pasirinko pasaką Varlių maršas. Kiti darželio projektai vykdomi kartu su Vilniaus miesto savivalybe, LR Aplinkos ministerija, seniūnija. Darželio pedagogai seka šių institucijų organizuojamus konkursus, o į jų vykdymą mielai įsitraukia ir auklėtiniai. J. Gedvilienė paminėjo net keletą tokių projektų: 2006 m. vyko Gamtos pažinimo pamokos po ąžuolu, metais vėliau projektas Apjuoskim ąžuolą tvirtai. Projektų metu darželio pedagogai kartu su auklėtiniais ir seniūnija ėmėsi globoti prie Neries upės augantį ąžuolą, jį išgydė. Greta pastatė švieslenčių (ąžuolas auga prie kelio, tad kentėjo nuo neatsargių vairuotojų manevrų). Daug faktų apie šį ąžuolą skelbia informacinė lenta, todėl dabar apie jį Žirmūnų rajono gyventojai žino beveik viską, 7

teigia J. Gedvilienė. Darželis taip pat gali pasigirti laimėjęs projektą Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir gavęs finansavimą darželio renovacijai. Ąžuolas Lopšelio-darželio Pasaka nuotr. Darželio Pasaka auklėtiniai mokosi ne tik mylėti gamtą ir ją saugoti, tačiau ir patys prisideda prie išteklių tausojimo, energijos taupymo ir pratinasi teisingai rūšiuoti atliekas vaikai turi kibirėlius skirtingoms atliekoms. O iš savo vaikų mokosi ir tėvai. Darželio direktorės pavaduotoja ugdymui pateikia tokį pavyzdį: Kai prisijungėme prie akcijos apie klimato atšilimą ir varles, dėjome į skelbimų lentas informaciją, iš pradžių tėveliai nebuvo labai patenkinti tokiomis temomis, o vėliau patys ėmėsi ieškoti faktų ir domėtis šia, jiems mažai žinoma ir suprantama, tema. Susilaukėme ir tėvų palaikymo, ir gavome daug jų atrastos įdomios informacijos. Socialinę darželio atsakomybę patvirtina ir tai, jog jis yra sudaręs sutartį su įmonėmis, surenkančiomis baterijas bei žalvarį, smulkią elektroninę techniką. Darželio pedagogai ir patys domisi aplinkosaugos, darnaus vystymosi temomis, kad vaikams nuo mažų dienų perteiktų tik teisingą informaciją, tad džiaugiasi Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojo skaitomomis paskaitomis ir sudarytu aktualiu tokių paskaitų ciklu. Nors mažiesiems pradinės žinios perteikiamos ypač supaprastintos ir dažnai meniniu pavidalu, bet, anot J. Gedvilienės, reikia pačiam žinoti ir būti įsigilinusiam į tam tikrus aspektus ir klausimus, kad galėtum įtraukti kitus, ypač vaikus. Darželio pedagogai taip pat įpranta vartoti terminą ekologiška sąveika su vaiku. Nors Lietuvoje šis terminas nėra plačiai paplitęs, tačiau užsienyje jis vartojamas drąsiai ir juo apibūdinamas tas kokybiškas bendravimas su vaiku, darni ir sveika vaiko aplinka, nuo ko didele dalimi priklauso, ar vaikas augs sveikas, žvalus, žingeidus, galiausiai laimingas. Lopšelio-darželio Pasaka nuotr. 8

LOPŠELIS DARŽELIS ŽILVINĖLIS Pasakojo direktorė Janina Gaučienė Svarbiausia, kad vaikas suprastų mūsų priklausomybę nuo aplinkos J. Gaučienė Švenčių, akcijų, talkų akimirkos. Lopšelio-darželio Žilvinėlis nuotr. Vilniaus lopšelyje darželyje Žilvinėlis taip pat daug dėmesio skiriama darnaus vystymosi pagrindų ugdymui, aplinkosaugos įgūdžių formavimui; meilė gamtai čia skiepijama ir patiems mažiausiems, nuo pat atėjimo į lopšelį darželį (čia ugdomi vaikai nuo 2 metų). Stengiamasi sudaryti sąlygas gamtos pažinimui, aplinkos tyrinėjimams, suteikti galimybę rūpintis augalais bei gyvūnais. Į aplinkosauginio ugdymo veiklas dažnai įtraukiami ir tėveliai, pavyzdžiui, rengiamos darželio auklėtinių drauge su tėvų pagalba iš atliekų sukurtų darbelių parodos, mugės, kasmetinės išvykos į Jaunųjų Gamtininkų stotį, Europos parką, Vilniaus Botanikos sodą, Kernavę, organizuojami pasivaikščiojimai ekologiniu taku,,ateik, žmogau, tyla priglausiu, susitikimai su profesoriumi gamtininku R. Kazlausku ir jo augintiniais. Temomis apie darnų vystymąsi, sveiką gyvenimo būdą, sveikatą, ekologiją rengiamos net konferencijos; vaikai mokomi teisingai rūšiuoti atliekas, darželio pedagogai kartu su vaikais eksperimentuoja, kaip ir kokios atliekos suyra žemėje. Tokia aktyvi praktinė veikla, sąlytis su gamta vaikams suteikia ne tik pažinimo džiaugsmą, bet ir daugybę teigiamų emocijų. Lopšelio darželio Žilvinėlis direktorė Janina Gaučienė teigia, jog auklėjimui labai svarbus yra visų suaugusiųjų, tėvų, pedagogų pavyzdys ir elgesys. Juk ir pavasarinis gėlių sodinimas, priežiūra, gyvūnų globa, aplinkos tvarkymas, rūšiavimas, gamtos kaitos procesų stebėjimas ir pažinimas visiems kartu, sveikos gyvensenos palaikymas, vaikų klausimai ir suaugusiųjų 9

paaiškinimai, skatina vaikus rūpintis gamta, puoselėti ją, ugdo atsakingą požiūrį į aplinką. Štai todėl į tokias veiklas dažnai stengiamasi įtraukti ir šeimas. darnaus vystymosi ugdymo pedagogų metodinė grupė ir jų domėjimasis šiomis temomis, būdų bei įvairių naujų metodų vaikų ugdymui ieškojimas ir aptarimas. Ši pedagogų grupė užsiima ne tik ugdomąja, šviečiamąja veikla, supažindina su gamtosaugos problemomis ir galimais jų sprendimo būdais, leidžia atmintines, bukletus, bet ir vykdo tiriamąją veiklą. Ji taip pat domisi vaikų, tėvų bei pedagogų požiūriu į gamtą (tyrimas,,pedagogų, tėvų ir vaikų požiūris į gamtą, jos naudingumą vaikų visapusiškam ugdymui ). Lopšelio darželio Žilvinėlio aplinkos kūrimas. Lopšelio darželio Žilvinėlio nuotr. Ugdomoji veikla: ekologinės daržovės ir jų panaudojimas maistui. Lopšelio darželio Žilvinėlis nuotr. J. Gaučienė taip pat akcentuoja tėvų vaidmenį vykdant aplinkosauginį bei darnaus vystymosi švietimą: vaiko skatinimas rūpintis aplinka, globoti gamtą, sveikai gyventi, prasideda nuo šeimos, joje formuojasi atsakingas požiūris į aplinką. Ikimokyklinė institucija toliau stiprina, augina vaikų supratimą apie aplinkosaugos ir aplinkai draugiškos gyvensenos svarbą. Darželio lopšelio Žilvinėlis auklėtiniai minėtomis temomis gauna teisingą ir tokią informaciją, kurią jie gali suprasti, bei tokiais metodais, kurie yra priimtini net ir mažiausiems. Tą rodo suburta Vaikai renka aplinkoje gamtines atliekas, lapus. Lopšelio darželio Žilvinėlis nuotr. 10

Atliekų rūšiavimas Lopšelio darželio Žilvinėlis nuotr. Lapų kompostavimas Lopšelio darželio Žilvinėlis nuotr. Projektas Žemei reikia draugų. Lopšelio darželio Žilvinėlis nuotr. Viena svarbiausių ir įdomiausių darnaus vystymosi ir aplinkosauginio švietimo dalių yra projektai, kuriuos pedagogai rengia bei juos įgyvendina kartu su vaikais ir net jų tėveliais. Jų temos pasirenkamos atsižvelgiant į vaikų amžių:,,aplinka, kurioje aš augu,,,gyvūnai namuose,,,mylėk medį kaip savo brolį,,,ko verkia berželis,,,žemei reikia draugų,,,aš noriu gražios Lietuvėlės, aš noriu skaidrių ežerėlių. Taip pat idėjų padiktuoja pati darželio aplinka. Kaip teigia darželio lopšelio direktorė J. Gaučienė, tokia veikla ir ugdymas veda link to, kas svarbiausia kad vaikas suprastų mūsų riklausomybę nuo aplinkos. Kasmetinė tradicinė rudens paroda-mugė Augsiu sveikas ir stiprus valgydamas ekologinius produktus. Darbas su šeima. Lopšelio darželio Žilvinėlis nuotr. 11

APLINKOSAUGOS SUPRATIMO UGDYMAS VILNIAUS VIDURINĖSE MOKYKLOSE Kokia situacija su aplinkosauginiu ir darnaus vystymosi švietimu Vilniaus mokyklose? Aplinkosauginis ugdymas vykdomas, mokyklos ruošiasi ir dalyvauja vietiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, projektuose, atlieka tyrimus. Ir, nors mokyklose įvairiose klasėse mokoma gamtos pažinimo, taip pat bendrosios biologijos, sistematikos, anatomijos, kitų susijusių dalykų, ekologija, kaip atskira disciplina, dėstoma tik dešimtoje klasėje ir jai skirta viena valanda per savaitę. Sudarytoje ekologijos kurso programoje numatytos tokios temos, kaip gamtos karalijos, biosfera, populiacijos, ryšiai tarp populiacijų, tarprūšiniai santykiai, energijos virsmai ekosistemoje, aplinkai palanki žemdirbystė, aplinkos tarša, šiltnamio efektas ir kitos. Vėliau, paskutiniosiose dvejose klasėse, šis dalykas yra integruotas į tam tikras bendrąsias biologijos kurso temas, pavyzdžiui, greta augalų ar fotosintezės procesų, kalbama ir apie miškų kirtimą, temose apie gyvūnus apimamos ir aplinkos taršos problemos. Pačios biologijos pamokos vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse vyksta 2-3 kartus per savaitę, priklausomai nuo pasirinkto lygio. Apie savo vykdomus projektus papasakojo, darnaus vystymosi ir aplinkosauginės mokinių ir mokytojų veiklos patirtimi pasidalino Vilniaus Dobužinskio ir Vilniaus Šv. Kristoforo mokyklų biologijos mokytojos Irina Pasternak ir Gražina Valiukevičienė. VILNIAUS M. DOBUŽINSKIO IR VILNIAUS ŠV. KRISTOFORO VIDURINĖS MOKYKLOS Pasakojo biologijos mokytojos Irina Pasternak ir Gražina Valiukevičienė Skiepijant meilę gamtai ir atsakingą požiūrį į aplinkosaugą, draugėn susiburia net keleto dalykų mokytojai I. Pasternak ir G. Valiukevičienė Vykdant aplinkosauginę veiklą mokykloje, ugdant mokinius ir siekiant atsakingo jų požiūrio į mus supančią aplinką, gamtą, gamtosaugos problemas, draugėn susiburia keleto dalykų mokytojai: darbų ir technologijų, chemijos, geografijos, dailės. Darnaus vystymosi, aplinkai draugiško elgesio, vartojimo temomis šiek tiek kalbama ir etikos, gimtosios ir užsienio kalbų, fizikos pamokų metu. Be to, bendradarbiaujama su Ekologijos institutu, Vilniaus sveikatos klubų sąjunga, kitomis mokyklomis, universitetais, laboratorijomis, UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. 12

Taip įrengtas Vilniaus M. Dobužinskio vid. mokyklos biologijos kabinetas UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. botanikos sodais ir pan. Savo nuveiktus darbus, atliktus tyrimus, sukurtus filmus, organizuotas talkas, aplinkos gražinimo ir tvarkymo akcijas mokyklos fiksuoja laikmenose ir vėliau pristato aplinkos forumuose, konferencijose, seminaruose, demonstruoja parodose, dalyvauja konkursuose. Tai praktinė veikla, kuri sudomina mokinius, suteikia jiems faktinių žinių, lavina teorinių žinių pritaikymo įgūdžius, ugdo atsakingą požiūrį į aplinkosaugą, supažindina su ekologija bei darniu vystymusi, nes vadovėliai, tikina mokytojos, nėra tinkami mokinių, ypač jaunesniųjų, sudominimui ir pasiruošimui egzamino, kurio net penktadalį klausimų sudaro ekologijos temos, laikymui. Vienas ekologijos vadovėlis, parašytas lietuvio habilituoto mokslų daktaro ir kuriame perteikiama informacija gali būti pritaikoma Lietuvos aplinkai, jau gana pasenęs, o naujieji verstiniai, sudaryti užsienio šalių autorių. Juose kalbama daugiau apie globalines problemas, todėl kartais mokytojos išgirsta mokinius piktinantis, jog mokomasi apie, pavyzdžiui, Anglijos, o ne Lietuvos, ekosistemą. Be to, ir privalumas, ir trūkumas yra tai, jog dabartiniai vyresniosioms klasėms skirti vadovėliai yra sudėtingi iš jų taip pat mokosi ir pirmo bei antro kurso studentai, o įvairiuose vadovėliuose neretai pateikiamos skirtingos vieno klausimo interpretacijos. Todėl mokyklos sugalvoja būdų, kaip pamokas paįvairinti, padaryti išsamesnes ir pritaikomas Lietuvos aplinkai bei paruošiančias egzaminams. Mokytojos su mokyklos administracijos pagalba turi įvairios įrangos ir pamokas veda pasitelkdamos šiuolaikišką įrangą kompiuterį ir projektorių. Knygų ne visada užtenka visiems mokiniams, o turimos techninės priemonės leidžia rodyti iš jų skanuotus paveikslėlius ir tekstus. Mokyklos naudojasi vaizdo grotuvais, kuomet mokiniai demonstruoja savo sukurtus filmus. Taip pat mokytojos stengiasi įsirengti kabinetus taip, kad UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. 13

vaikams galėtų kuo vaizdingiau paaiškinti pamokų temas, parodyti įvairius augalus ar pademonstruoti žmogaus kūno sandarą ant muliažų. Be to, Vilniaus M. Dobužinskio vidurinės mokyklos moksleiviai kartu su biologijos mokytoja įsirengė akvariumą, patys dovanojo žuvytes. Dabar biologijos kabinete yra jau du akvariumai, o gyvosios gamtos teigiamą ir atpalaiduojantį poveikį vaikams rodo tai, jog po pamokų mokiniai mielai imasi akvariumų valymo darbų, patys pasisiūlo juos sutvarkyti. Būna ir taip, jog vaikai kartais pritingi mokytis, tačiau aplinką tvarko su malonumu ir užsidegimu. Augalus kabinete taip pat prižiūri moksleiviai. Įėjimo į biologijos kabinetą sienos išpuoštos mokyklos auklėtinių vykdytų projektų, tyrimų, talkų, ekskursijų ir sveikatingumo stovyklų akimirkų nuotraukomis, darbeliais, padarytais iš atliekų, taip pat įvairiais paveikslėliais, siuvinėjimais, kuriuose atsispindi gamta ir su ja susijusios temos. Mokyklose vaikai padeda įrengti informacinius stendus darnaus vystymosi, ekologijos, aplinkosaugos temomis. Mokytojos tvirtina, jog reikia pasistengti sudominti vaikus, nes jie užsidega veikla bei noru žinoti dažniausiai tada, kai pamato konkrečius darbus ar gali užsiimti praktine veikla patys ir pamatyti darbo rezultatus. Pavyzdžiui, mokiniai renka sveikiausius ledus, ragauja, seka informaciją ant pakuočių ir domisi Mokinių darbai puošia įėjimą į Vilniaus M. Dobužinskio vid. mokyklos biologijos kabinetą UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. 14

jų sudėtimi; taip pat atlikinėja eksperimentus Šv. Kristoforo mokyklos mokiniai apdorotus vištos kaulus tirpdė vaisvandeniuose ir atrado, jog labiausiai kaulo audinių irimą skatina gėrimai Coca-cola ir Fanta, o mineralinis ir distiliuotas vanduo sukelia mažiausiai pokyčių. Tokie bandymai ir sudomina, ir leidžia suprasti sveikos gyvensenos svarbą. Šių mokyklų vaikai noriai užsiima ir tiriamąja veikla: tyrė vandens kokybę Latvijoje, Italijoje, susipažino su Vilniaus botanikos sodo augalais ir jų savybėmis, nakties metu prie Vilnelės upės tyrė pelių įvairovę ir aptiko net trijų rūšių šių graužikų. Tokių užsiėmimų metu susipažįstama su mokslininkų darbais, specialistų pamokymais, naujausiomis technologijomis, mokomasi spręsti mokslines problemas, dirbti komandoje. Taip pat šių mokyklų moksleiviai entuziastingai dalyvauja įvairiuose žygiuose, kuriuose susipažįsta ne tik su augalija, bet ir gyvūnais, mokosi atskirti juos pagal kailį ir kitas savybes. Mokyklos teritorijoje gamtosauginės veiklos taip pat netrūksta, tad vaikai net tik susipažįsta su aplinka, bet ir patys prisideda prie gamtos apsaugos, jos išteklių tausojimo: mokyklos kieme sodina ąžuolus, nuolatos tvarko ir prižiūri aplinką, renka makulatūrą, mokomi atskirti atliekas bei mesti jas į atitinkamus konteinerius, tačiau mokyklose sąlygos rūšiuoti nėra visiškai tinkamos. Kita praktinė veikla, susijusi su darnaus vystymosi ugdymu, gamtos pažinimu, ekologija, apima įvairiausias temas taršą, vandenį, ekosistemas, augaliją ir gyvūniją, sveikatą, bioįvairovę ir kt. ir įgyvendinama dažniausiai projektų ir konkursų metu, kuriuose ne tik pritaikomos mokykloje įgytos žinios, suteikiama galimybė išreikšti išradingas idėjas, lavinti savo kūrybingumą, plėsti akiratį, bet galima gauti ir projekto ar konkurso organizatorių paramą jų įgyvendinimui. Galima paminėti net keletą sėkmingų šių ir kitų Vilniaus mokyklų vykdytų projektų: Išsaugokime žaliąją planetą, Ir tu gali prisidėti, Ir vėl drauge, Pažinkime savo mikrorajono florą ir kiti. Talkų, akcijų, renginių akimirkos iš Vilniaus Šv. Kristoforo vid. mokyklos Nuotraukos iš Vilniaus Šv. Kristoforo vid. mokyklos archyvo 15

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PADALINIAI Aukštosios mokymo įstaigos profesinei karjerai rengia jaunuolius, kurie paprastai jau turi susiformavusį požiūrį ir bendrųjų žinių apie tam tikrus dalykus, taip pat ir aplinkos apsaugą bei ekologiją. Nors atskirų disciplinų apie gamtosaugą ar ekologiją dar nėra, tačiau studentai gali pasirinkti laisvąjį dalyką juos dominančia tema bet kuriame fakultete, ar tai būtų sveikos gyvensenos pagrindai Medicinos fakultete, ar disciplina Gamtos fakultete. Taip pat studentai savo žinias šiais aspektais gali gilinti savarankiškai interneto, duomenų bazių, knygų bei kitų periodinių ir neperiodinių leidinių pagalba, o praktiniam pažinimui bei atsipalaidavimui ir laisvalaikio praleidimui veikia universitetų padaliniai, pavyzdžiui, botanikos sodai. Apie Vilniaus universiteto botanikos sodo, kuris gyvuoja jau 140 metų ir įsikūręs net dviejuose žemės plotuose Kairėnuose ir Vingio parke veiklas, funkcijas, įgyvendinamus projektus papasakojo sodo augalų geografijos ir sistematikos skyriaus vedėja, biomedicinos mokslų daktarė Regina Juodkaitė. VILNIAUS UNIVERSITETO BOTANIKOS SODAS Pasakojo Vilniaus botanikos sodo augalų geografijos ir sistematikos skyriaus vedėja, biomedicinos mokslų daktarė Regina Juodkaitė Vilniaus botanikos sodas jaukumo salelė vidury transporto triukšmo ir gamyklų dūmų R. Juodkaitė Jau anksčiau minėta, mokinių gausiai lankoma ir vilniečių pamėgta laisvalaikio vieta Vilniaus botanikos sodas, atviras lankytojams nuo 2007- ųjų metų. Nors didžiausias dėmesys botanikos soduose skiriamas moksliniam darbui, augalų kolekcijų gausinimui, sodo augalų geografijos ir sistematikos skyriaus vedėja, biomedicinos mokslų daktarė Regina Juodkaitė vardina daugiau Vilniaus botanikos sodo šiandieninių veiklos krypčių: tai atvira ir prieinama institucija, atliekanti pažinimo, mokymo, tyrimo, rekreacijos funkcijas. Vingio parko pašonėje įsikūręs botanikos sodas yra tarsi ramybės ir jaukumo salelė vidury transporto triukšmo ir gamyklų dūmų. Čia nedraudžiama ir paiškylauti, atšvęsti gimtadienį ar šeimos šventes. Botanikos sodas rudenį. UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. 16

Apsnigta alyvų alėja Sakura Tulpių laukas Alėja Nuotraukos iš botanikos sodo archyvo Botanikos sode kuriama graži, jauki, saugi aplinka, kurioje žmogus gali pabūti vienas ir su šeima ar draugais, pajusti savo ir gamtos harmoniją, atsipūsti nuo kasdienybės ir pilkumo, o taip pat sužinoti apie vieną ar kitą augalą bei sekti jo augimo ir vystymosi procesus skirtingais metų laikais. Čia įkurtos žaliosios mokyklos, organizuojamos ekskursijos, kasmet surengiama virš dešimties kultūrinių ir mokomųjų renginių bei švenčių. Ypač populiarios jau tradicinėmis tapusios šventės:: Tulpių šventė, kuri jau keletą metų rengiama drauge su Lietuvos rašytojų sąjunga kartu atidarant Poezijos pavasario šventę, kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija organizuojama Tarptautinės biologinės įvairovės dienos šventė, paprastai rengiama savaitgalį, artimiausią oficialiajai šios šventės dienai gegužės 20-ajai. Taip pat birželį lankytojus traukia Žolynų seminaras, rugsėjo vidurys gausus jaunųjų menininkų darbų parodų. Taigi savo laisvalaikį botanikos sodo lankytojai gali paįvarinti ne tik poilsiu gamtoje ir pažintimi su kone dešmties tūkstančių augalų karalija, bet ir apžiūrėti meno, fotografijų parodas, pasiklausyti įvairių koncertų, dalyvauti rengiamose šventėse, pasinaudoti galimybe sode pajodinėti arkliais, pasivažinėti vežimaičiu. Botanikos sodas tiek Vingio parke, tiek Kairėnuose, turi savo istoriją. Neries slėnyje dabar įsikūrusiame botanikos sode prieš kelis šimtus metų stūksojo Radvilų Lukiškėmis vadintas dvaras, kuriame gyveno Mikalojus Radvila Rudasis, vėliau dalis Lukiškių buvo padovanota jėzuitams, paskui teritorijos funkcijos kito dar ne kartą. Galiausiai, šiandien senuosius laikus Vingio parko prieigose esančiame botanikos sode primena mūro tvora, keli išlikę pastatai, alėja. Kairėnų dvarvietė kadaise buvo valdoma Sapiegų, vėliau Lopacinskių, čia buvo ir vienas seniausių popieriaus fabrikų, veikė malūnas; dvaras tapo Vilniaus visuomenės 17

Botanikos sodo augalai. Nuotraukos iš botanikos sodo archyvo kultūriniu centru, dar vėliau čia buvo įkurta ligoninė, kol 150 ha teritorija buvo perduota Vilniaus universitetui botanikos sodui įkurti. Tad lankytojai čia gali ne tik grožėtis augalų įvairove, bet ir susipažinti su Lietuvos istorija, pasivaikščioti takais, kuriuos pramynė didikai. Vilniaus botanikos sodas taip pat bendradarbiauja su keramikos centrais Amatų gildija ir Juodosios keramikos centru bei keliskart per metus eksponuoja šių centrų menininkų darbus, botanikos sode Vingio parke net įrengtos specialios krosnys keramikai išdegti. Vilniaus botanikos sode neretai filmuojami kino filmai, įvairių televizijos laidų rengėjai čia ruošia reportažus, medžiagą savo laidoms. Taip pat sodo populiarinimui darbuotojai patys kasmet parašo po kelias dešimtis straipsnių, dalyvauja televizijos ir radijo laidose, rūpinasi interneto svetainėje www.botanikos-sodas.vu.lt pateikiama informacija. Daugelis renginių organizuojami su Vilniaus universiteto botanikos sodo draugų klubo pagalba. Klubas neseniai atšventė dešimties metų jubiliejų, tad, anot R. Juodkaitės, ši sukaktis yra akivaizdus įrodymas, jog botanikos sodas reikalingas visuomenei, taip pat paaiškina nuolat augantį sodo populiarumą. Vilniaus botanikos sodas padeda vykdyti Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto studijų programas, suteikia galimybę kitų aukštųjų mokyklų studentams naudotis čia sukurta baze; sode apsilanko studentai ir iš kitų Lietuvos miestų Kauno, Klaipėdos, Šiaulių; botanikos sode jie lankosi ir mokslo tikslais atlieka praktiką, pratybas, rengia kursinius, bakalaurinius, magistrinius, daktarinius darbus. Tačiau dažniausia svečiai Tarptautinė biologinės įvairovės diena 2004 m. Nuotraukos iš botanikos sodo archyvo 18

botanikos sode mokiniai, tad jiems per metus suorganizuojama apie 100 ekskursijų. Mokiniai skatinami domėtis gamta, jiems sudaromos sąlygos ją pažinti. Sode sulaukiama nemažai ikimokyklinio amžiaus vaikų. Lankytojams botanikos sodas atviras kasdien nuo gegužės 2 dienos iki spalio 31 dienos, išskyrus valstybės švenčių dienas. R. Juodkaitė akcentuoja, jog botanikos sodų prioritetu turi tapti ir paslaugų visuomenei teikimas bei jų prieinamumas ir atvirumas. Sodo mylėtojų skaičius auga, čia pabūti atvyksta jau ne tik vilniečiai, sulaukiama svečių ir iš kitų Lietuvos miestų, taip pat iš užsienio šalių. Tuo tikslu botanikos sode plėtojama infrastruktūra, siekiama sudaryti sąlygas jame lankytis įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonėms, rūpinamasi ne tik sodo grožiu ir augalų gausa, bet ir architektūros paveldo tvarkymu ir priežiūra, pažintinių, rekreacinių, mokomųjų takų įrengimu. Kad botanikos sodas taptų sveikatingumo zona, ateityje numatoma įrengti specialius takus, skirtus žmonėms su negalia. Žemės meno paroda Dvaro objektai (2003 m.). Fotografuota 2004 metų pavasarį Nuotraukos iš botanikos sodo archyvo Vilniaus botanikos sodo įgyvendinti projektai Vilniaus botanikos sodas dalyvauja ir Vilniaus miesto savivaldybės bei kitų miesto įstaigų, ir Europos institucijų inicijuotose bei tarptautinėse programose, projektuose, siekia įvairių tikslų ir įgyvendina daugelį uždavinių. Vienas tokių Tarptautinė biologinės įvairovės diena 2005 m. Nuotraukos iš botanikos sodo archyvo įsimintinų projektų, kuriame Vilniaus botanikos sodas dalyvavo 2006 m. pagal Vilniaus miesto savivaldybės darnaus vystymosi švietimo programą, tai videofilmo Dendrologinis-pažintinis takas sukūrimas. Projektas rengtas kartu su Lietuvos gėlininkų sąjunga, Vilniaus pedagoginiu universitetu ir Respublikiniu aplinkotyros klubu Medumėlė. Projekto tikslas sukurti dendrologinį-pažintinį taką savarankiškoms įvairaus amžiaus žmonių aplinkos studijoms ir supažindinti visuomenę su Neries slėnyje įsikūrusio Vilniaus universiteto botanikos sodo taku. Tokiu būdu siekiama paversti botanikos sodą atvira knyga lankytojams. Kuo svarbus šis projektas? R. Juodkaitė teigia, jog dendrologinis takas lavina pojūčius, darbinius įgūdžius, kurie ypač naudingi moksleivių ir studentų mokymosi procesams. Projektuojant dendrologinį taką atsižvelgiama į kiekvieno žmogaus 19

sugebėjimus ir galimybes bei stengiamasi sudaryti sąlygas visiems grožėtis aplinka, leisti lankytojui pačiam savarankiškai atrasti ir tyrinėti gamtą. Toks projektas taip pat padės ugdyti palankų studentų požiūrį į gamtos ir kultūros paveldą, formuoti atsakomybę, aktyvios aplinkosauginės veiklos įgūdžius, pagarbą gyvybei, vartotojiško požiūrio į aplinką neigiamų aspektų suvokimą. R. Juodkaitė atskleidžia būdus, kurie leidžia įgyvendinti šiuos siekius: dendrologiniame take numatytos 52 stotelės, apžvalgos vietose informacija ne tik įgyjama, bet ir kartojama, apibendrinama informaciniuose stenduose ir etiketėse. Nors informacijos pateikiama daug ir išsamios, tačiau lankytojas pats gali nuspręsti, kokie faktai iš informacinės etiketės ar stendo jį domina. Lankytojams suteikiama galimybė lyginti giminingas rūšis tarpusavyje, išsiaiškinti jų skirtumus ir panašumus, take augančių medžių (daugiausiai tai Šiaurės Amerikos ir Rytų Azijos medžiai) aprašymai supažindina lankytojus su augalų morfologijos ir biologijos savitumais, reikšme gamtoje, net pritaikymu žmogaus poreikiams. Projekto rezultatas sukurtas dendrologinis takas ir filmas apie jį gali būti puiki augalų pažinimo priemonė ir paskatinimas patiems studijuoti medžių įvairovę. Kalbant apie edukacinę ir mokslinę botanikos sodo funkciją, reikia paminėti, jog Vilniaus Trijų Karalių šventė 2006 m. Nuotraukos iš botanikos sodo archyvo botanikos sodas nuo 2006-ųjų metų vykdo Vilniaus universiteto mokslinių tyrimų krypties Augalų genų taksonomija ir kultivavimo bei dauginimo technologijos darbus trijų tarpinstitucinių programų aštuonių temų srityse: Augalų adaptyvumas ir kultivavimo bei dauginimo technologijos, Mikorizės įtaka miško sodmenų (pušies, beržo, eglės) išauginimui lauko daigynuose, apželdinant žemės ūkio naudmenas, Europinio kukmedžio populiacijos atkūrimo teorinių pagrindų parengimas ; taip pat trijų temų, skirtų dekoratyvinių, netradicinių vaisinių ir varpinių kultūrų genetinių išteklių tyrimams, srityse; dalyvauja vykdant tarpinstancinę programą Augalų genetinių išteklių moksliniai tyrimai ; atlieka programos Kietakūnio apšvietimo technologija augalams fitotronuose ir šiltnamiuose darbus; kartu su partneriais iš septynių Europos Sąjungos šalių vykdo Europos Komisijos finansiškai remiamo tarptautinio projekto AGRI GEN RES 071 project Tulpių diena Augalų geografijos ir sistematikos skyriuje (Vingio parke) 2004 m. Nuotraukos iš botanikos sodo archyvo 20

RIBESCO Core Collection Of Northern European Gene Pool Of Ribes veiklas. Visi šie mokslo tiriamieji darbai atliekami devynių mokslo darbuotojų bei devyniolikos augalų kolekcijų kuratorių ir tyrėjų kolektyvų, kurie per metus paskelbia apie 20 mokslo publikacijų atliekamų tyrimų ir vykdomų darbų temomis. Nuotraukos iš botanikos sodo archyvo. 21

ĮMONĖS Visuomenės darnaus vystymosi ugdymu ir aplinkosauginiu švietimu rūpinasi ne tik lavinimo įstaigos ar tiesiogiai su aplinkosauga bei ekologija susijusios institucijos, bet ir įmonės, teikiančios produkciją, pagamintą iš natūralių medžiagų ar apdorotą aplinkai mažiau žalingais būdais, tinklapiuose ar leidiniuose skelbia informaciją apie aplinkosauginę veiklą, vykdo savotišką darnaus vystymosi švietimą informuodamos apie aplinkos taršą, įvairias, dažnai nuo žmogaus veiklos priklausančias, ekologines nelaimes, taip pat mokydamos teisingai rūšiuoti atliekas bei paaiškindamos ekologiškai atsakingo elgesio reikšmę. Be to, pastebima, jog net tiesiogiai su ekologija ar aplinkos apsauga nesusijusią veiklą vykdančios organizacijos vis dažniau rengia įvairias talkas, akcijas, propaguoja ekologišką mąstyseną ir aplinką tausojantį gyvenimo būdą savo biuruose bei ragina prisijungti kitas bendroves ir kiekvieną žmogų. Nauda abipusė ekologijos populiarinimas, aplinkos gražinimas bei tvarkingos ir socialiai atsakingos organizacijos įvaizdis. Tokios organizacijos tarsi parodo, jog visai nesudėtinga gyventi ir dirbti kartu puoselėjant savo aplinką ir tausojant energijos išteklius. EKOLOGIŠKŲ PREKIŲ PARDUOTUVĖ Pasakojo ekologiškų prekių parduotuvės įkūrėja Nomeda Sabeckienė Aplinkosauginis, ekologinis švietimas tikrai reikalingas, kodėl turėtume būti išskirtiniai? N. Sabeckienė Apie darnaus vystymosi veiklą bei aplinkosauginio, ekologinio švietimo būtinybę kalba ir ekologiškų prekių parduotuvės Rasakila įkūrėja Nomeda Sabeckienė. Anot jos, tokio pobūdžio švietimas yra tikrai reikalingas, kodėl mes turėtume būti išskirtiniai?, retoriškai klausia p. Nomeda. Rasakila Lietuvos rinkai, nors labiau tiktų sakyti, žmonėms, kurie nori gyventi sveikiau, kvėpuoti laisviau, gyventi darnoje su gamta ir savimi, suteikia galimybę įsigyti iš ekologiškų žaliavų pagamintų ir gamtai bei žmogui nekenkiančių įvairių gaminių drabužių, buitinės chemijos, higienos priemonių, kosmetikos, žaislų ir kitų produktų. Įmonės įkūrėjai bei darbuotojai ir patys stengiasi prisidėti prie ekologinio švietimo skatinimo ir darnaus vystymosi populiarinimo. Rasakila mėgina ugdyti žmonių supratingumą interneto tinklapyje išsamiai aprašydama ne tik siūlomų prekių savybes bei privalumus, aplinką tausojančius naujus produktus, bet ir pateikdama naujienų, susijusių su ekologija, informuodama, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, ugdydama aplinkai draugišką ir atsakingą mąstymą, skatindama rūpintis gamta, kuri supa mus ir mūsų vaikus. Prie ekologinio švietimo Rasakila taip pat prisideda platindama savo klientams įmonę nuolat pasiekiančius nemokamus ekologinės tematikos leidinius. Rasakila darbuotojai apie ekologiją pasakoja vesdami seminarus, ekologiškų produktų naujienas ir žinias aplinkosaugos temomis sudėdami į informacinius straipsnius. Šitaip į ekologinio švietimo veiklą Rasakila įtraukia suaugusiuosius, tai yra, tą grupę, su kuria įmonė labiausiai susijusi. Patys darbuotojai stengiasi pagal galimybes rūšiuoti atliekas, propaguoti darnaus vystymosi idėjas namuose, skiepyti ekologišką mąstymą ir gyvenimo būdą savo šeimos nariams, kaimynams, draugams, pažįstamiems. N. Sabeckienė tikina, jog mokytis gyventi tausojant aplinką ir save galima pradėti įgyvendinant bent po vieną iš elementarių, visiškai nesudėtingų Būk ekologiškas punktų, įvardintų Rasakila interneto tinklapyje (punktai apima atliekų rūšiavimo rekomendacijas, išteklių taupymo, vartojimo mažinimo, aplinką teršiančio transporto atsisakymo, aplinkos puoselėjimo, ekologiškų ir aplinkai mažiau kenksmingų gaminių, cheminių priemonių vartojimo ir kitus patarimus), kuriais tikrai galime pamėginti pasinaudoti kiekvienas. N. 22

Sabeckienė taip pat akcentuoja Pasaulinės Žemės dienos šventę jos metu galima skatinti žmones gyventi kitaip ekologiškiau, švariau, taupiau, labiau aplinką tausojant. Prie akcijų ir švenčių, skirtų Žemės dienai ar aplinkosaugai prisidėti reiktų kviesti ir prekybos centrus, kurie labai mėgsta viską dar dėti į plastikinius maišelius. Nesuprantama, kodėl taip daroma, tad nors tą dieną pabūkim be plastiko, išeitis ir būdus gyventi ekologiškiau vardina N. Sabeckienė. Taip pat naudinga supažindinti žmones su sertifikatais, ypač aukštesnio lygio, kaip antai IVN ar IMO, kurie reiškia, jog gaminys yra kokybiškas bei atitinka aplinkosaugos standartus; kartu galima informuoti ir apie sertifikatų įgijimo būdus. Taip žmonėms būtų paprasčiau suvokti ekologiškų prekių savybes, privalumus ir bendrą naudą. Atvirai ir ryžtingai N. Sabeckienė vardina Lietuvoje egzistuojančias aplinkosaugos problemas ir mini galimus jų sprendimo būdus. Aišku, pirmiausia kiekvienas galime pradėti nuo savęs bei vidinės ekologijos, kas apima švarias ir teigiamas mintis be pagiežos ir godumo, tačiau, anot N. Sabeckienės, papildomas žmonių švietimas padėtų įskiepyti meilę gamtai, savo aplinkai; sąmoningumo ugdymas prisidėtų prie ekologiškai švaraus mąstymo be pykčio, pavydo, agresijos, su meile Gamtai, Žemei ir Žmogui skatinimo; taip pat reikalinga vykdyti sąžiningą atliekų rūšiavimą darbar kai kur dar trūksta specialių konteinerių, o net ir ten, kur jie yra, gyventojai nėra tikri, kad jų rūšiuojamas popierius, stiklo tara, plastmasė ir kitos atliekos tikrai yra perdirbamos ir panaudojamos antrąkart. Įmonės Rasakila įkūrėja Nomeda liūdnai prisimena girdėjusi šiukšles vežiojantį darbininką sakant, jog galiausiai viskas vistiek yra metama į vieną sąvartyną, tad nėra reikalo vargti stengiantis išrūšiuoti atliekas. Jei taip nėra, o atliekos vežamos antriniam rūšiavimui, gyventojai turėtų būti apie tai informuojami. Būdama aktyvi aplinką tausojančio gyvenimo būdo propaguotoja, N. Sabeckienė mano, jog darnaus vystymosi švietimas mokymo bei lavinimo įstaigose turėtų būti privalomas. Jei žmogus nuo mažens gaus daugiau informacijos apie Žemę, jos unikalumą ir supras joje vykstančius procesus, kurių dauguma yra įtakojami žmogaus veiklos, suvoks, kokios yra galimos to pasekmės, manau, augs ir žmonių sąmoningumas bei noras išsaugoti švarią gamtą. Meilę Gamtai reikia skiepyti nuo mažens. Taip pat iš karto N. Sabeckienė pateikia paprastų ir lengvai įgyvendinamų pasiūlymų aplinkosauginei moksleivių bei studentų veiklai, kuriai tereikia iniciatyvos ar nedidelio paskatinimo: Tą pačią Žemės Dieną galima pakviesti moksleivius ir studentus aprinkti šiukšles parkuose, miškuose. Būtų daug padaryta, ir vaikams tai būtų ne tik teorinės žinios, bet ir praktinė patirtis, paaiškinanti, kaip visiškai nesudėtingai galima prisidėti prie aplinkosauginės veiklos ir darnaus vystymosi idėjų įgyvendinimo, mano N. Sabeckienė. Nuotraukos iš UAB Rasakila archyvo 23

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS APLINKOS APSAUGOS SKYRIUS Šis skyrius įgyvendina tokius uždavinius, kaip taršos poveikio aplinkai mažinimas, saugomų teritorijų ir gamtos objektų plėtojimas ir saugojimas, aplinkos komponentų saugojimas ir stebėjimas, visuomenės informavimo didinimas ir ekologiškai mąstančios visuomenės ugdymas. Įgyvendindamas šiuos uždavinius, skyrius vykdo įvairiausias funkcijas, pasitelkia specialistus ir vykdo ekologinio švietimo programą. 2005-2007 metais vykdyta antroji, o šiuo metu įgyvendinama jau nauja 2008-2010 metų ekologinio švietimo programa. Vilniaus miesto savivaldybės darbo vizitas į Vilniaus nuotėkų valyklą tarptautinės konferencijos vandens klausimais metu. V. Ivinskienės nuotr. Ekologinio švietimo programa Šios programos ruošiamos ir vykdomos su tikslu organizuoti aplinkosauginį švietimą specialistams ir visuomenei, rengti mokymus, renginius, remti aplinkosauginius Vilniaus mokyklų, darželių, savivaldybės įmonių ir visuomeninių organizacijų projektus, taip įgyvendinant bendruomenės ekologinio ugdymo priemones. Džiugu tai, jog, nors finansinė parama projektams ir nedidelė, darželių, mokyklų, visuomeninų organizacijų kolektyvai šią paramą ir pagalbą, gautą iš savivaldybės, labai vertina. Programos lygmeniu organizuojami renginiai apima parodas (vykusios parodos:,,lietuvos žiedai, Gėlių kiliminės kompozicijos ), gražiausios aplinkos, įstaigos konkursai, teritorijų tvarkymo apžiūros konkursai (pavyzdžiui, organizuotas konkursas,,žydintis Vilnius ), konferencijos, seminarai, forumai, kuriuose aptariamos įvairiausios vietinės svarbos ir globalinės problemos, jų sprendimo būdai. Taip pat įgyvendinant ekologinio švietimo programas atlikta Vilniaus miesto bei apylinkių augalų ir gyvūnų inventorizacija, apžvelgta biologinės įvairovės Vilniaus mieste ir apylinkėse kaita bei numatytos tendencijų prognozės; vykdomi bendri projektai kartu su kitų regionų savivaldybėmis, dalyvaujama konkursuose, skirtuose Europos Sąjungos paramai gauti, vykdomas savivaldybei pavaldžių įstaigų švietimas. Tarp įgyvendinamų ekologinio švietimo priemonių dar galima paminėti straipsnius nacionalinėje bei specializuotoje spaudoje, informuojančius apie Aplinkos apsaugos skyriaus darbus, informacinius leidinius, mokomąsias pažintines knygeles, atmintines, lankstinukus apie atliekų tvarkymą, bendradarbiaujama rengiant mokomąsias programas bei filmus. Taigi aktyvios ir įdomios veiklos daug, tad kviečiame nelikti abejingais sau, savo aplinkai, gamtai, sveikatai. Vilniaus panorama nuo Tauro kalno UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. 24

EKOLOGINIO ŠVIETIMO 2008 2010 METŲ PROGRAMA vykdyti planuoja ir rengia Aplinkos apsaugos skyrius, tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės taryba. I. Bendrosios nuostatos 1. Ekologinio švietimo 2008 2010 metų programoje (toliau programa) apibrėžiami Vilniaus miesto savivaldybės ekologinio švietimo programos tikslai ir uždaviniai, numatomos įgyvendinimo priemonės ir veiksmai, atsakingi vykdytojai, lėšų poreikis ir finansavimas, apibūdinami laukiami rezultatai. 2. Programa parengta ir vykdoma vadovaujantis: 2.1. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu (Žin.,1996, 71-1706); 2.2. Lietuvos Respublikos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategija ir veiksmų programa, (LR aplinkos apsaugos ministerija, 1998); 2.3. Jungtinių Tautų ir ES darnaus vystymosi strategijos nuostatomis (Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi Komisija, Europos Taryba, Lisabona, 2000, Gioteborgas, 2001, Barselona, 2002 m). 2.4. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyva apie visuomenės teisę susipažinti su aplinkosaugine informacija 2003/35/EB; 2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-11 nutarimu Nr. 11603patvirtinta Nacionaline darnaus vystymosi strategija; 2.6. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 92-2872); 2.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 270 Dėl Paraiškų dėl aplinkosaugos projektų (priemonių) finansavimo, naudojant Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, pateikimo, šių projektų (priemonių) įvertinimo ir jų finansavimo tvarkos patvirtinimo ; 2.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. D1-276 Dėl Paraiškų dėl aplinkosaugos projektų (priemonių) finansavimo, naudojant Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, pateikimo, šių projektų (priemonių) įvertinimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų panaudojimo tarybos nuostatų patvirtinimo. 3. Programa įgyvendina Vilniaus miesto 2002 2011 metų strateginio plano uždavinius ir Vilniaus miesto aplinkos apsaugos politiką. 4. Programą, priemones, veiksmus bei lėšas jai UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. II. Tikslai ir uždaviniai 5. Svarbiausieji programos tikslai yra šie: 5.1. kelti gyventojų sąmoningumą, informuotumą bei atsakomybę, ugdyti aktyvią, pilietišką, ekologiškai mąstančią visuomenę; 5.2. skatinti visuomenę saugoti savitą Vilniaus kraštovaizdį, rūpintis ir tvarkyti gamtos vertybes; 5.3. gerinti miesto aplinkos kokybę, didinti miesto želdynų plotą ir jį tvarkyti; 5.4. vykdyti taršos prevenciją; 5.5. įgyvendinti darnią miesto plėtrą, skatinti sveiką gyvenimo būdą ir sveiką aplinką mieste; 5.6. eksponuoti gamtos ir kultūros vertybes; 5.7. bendradarbiauti su susigiminiavusiais miestais, plėtoti tarptautinius ryšius ir perimti geriausią patirtį. 6. Artimiausi trumpalaikiai uždaviniai yra šie: 6.1. siekti, kad visiems gyventojams būtų prieinama aplinkos apsaugos informacija apie aplinkos būklę ir pokyčius mieste; 6.2. nuolatos informuoti visuomenę, sudaryti jai galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir bendradarbiauti su Savivaldybe; 6.3. tobulinti ekologinio švietimo bei ugdymo modernizavimą pagal pažangios visuomenės reikmes; 6.4. stiprinti institucijų bendradarbiavimą, siekti, kad seniūnijų darbuotojai, namų ūkio administratoriai, sodininkų bendrijų ir garažų savininkai gautų pakankamai žinių apie aplinkos apsaugą ir savo veikloje jomis vadovautųsi; 6.5. siekti, kad bendrojo lavinimo įstaigų vadovai, 25

mokytojai, darželių vedėjai bei auklėtojai įgytų ekologinį išsilavinimą ir savo veikloje tikslingai mokytų ir jaunimą taupaus vartojimo, energijos, vandens, bioįvairovės, kraštovaizdžio bei išteklių saugojimo, garbaus elgesio su gamta. III. Įgyvendinimo priemonės ir koordinavimas UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. 7. Aplinkos apsaugos skyrius nustatyta tvarka skelbia viešuosius pirkimus Programai vykdyti. Konkursas skelbiamas vieneriems arba trejiems metams atskiroms programos dalims vykdyti. 8. Išrinkti konkurso laimėtojai sudaro sutartis su Savivaldybės administracija. 9. Laimėtojas, pasirašęs sutartį, atsako už paslaugų įgyvendinimą sutarties laikotarpiu ir už veiklos ataskaitų teikimą Aplinkos apsaugos skyriui sutartyje nustatyta tvarka: pagal pateiktą atliktų paslaugų aktą ir sąskaitas-faktūras. Visiškai atsiskaitoma, šalims pasirašius paslaugų perdavimo aktą ir laimėtojui pateikus projekto vykdymo ataskaitą. 10. Programos vykdymą kontroliuoja Aplinkos apsaugos skyrius, atsakingi vykdytojai rengia įvykdytų priemonių ir veiksmų metines ataskaitas. 11. Už programos priemonių vykdymą laimėtojai atsiskaito metų pabaigoje ataskaitinėje konferencijoje, kartu pateikdami pranešimą visuomenei. 12. Už programos atsakingų vykdytojų veiksmų koordinavimą ir programos vykdymo kontrolę atsakingas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Urbanavičius. 13. Programai skirtų lėšų panaudojimą kontroliuoja Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba. 14. Programos įgyvendinimo priemonės ir veiksmai planuojami trejiems metams ir pateikiami priemonių lentelėje pagal veiklos pobūdį ir skirtingas visuomenės grupes (priedas). Nurodomos reikalingos lėšos bei atsakingi vykdytojai. 15. I IV priemonės skirtos visuomenei šviesti ir supažindinti su Savivaldybės vykdoma politika taršos mažinimo ir kitų aplinkos apsaugos problemų valdymo srityje, gyventojų atsakomybei ugdyti, visuomenei informuoti apie naujienas ir aplinkos būklės pokyčius Vilniaus mieste, Lietuvoje ir Europoje. 16. V priemonė skirta mokyklų, vaikų darželių, nevyriausybinių organizacijų renginiams, tradicinėms aplinkos apsaugos šventėms, ekologiniams pažintiniams žygiams organizuoti. Viešųjų pirkimų laimėtojai šiai priemonei vykdyti skelbia projektų konkursą ir skiria gautas lėšas geriausiems projektams. Projektų atrankos kriterijai ir tvarka derinami su Aplinkos apsaugos skyriumi. 17. VI XI priemonės skirtos visuomenės grupėms: savivaldybės ir pavaldžių įstaigų, namų ūkį administruojančių įmonių vadovų, sodininkų, garažų ir transporto savininkų, bendrojo lavinimo įstaigų vadovų ir gamtos mokslų mokytojų, vaikų lopšelių-darželių vadovų ekologiniam auklėjimui, teisingai pasaulėžiūrai į aplinkos apsaugą formuoti. IV. Finansavimo šaltiniai 18. Programos finansavimo išlaidos planuojamos Savivaldybės biudžete ir Aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje iš Aplinkos apsaugos skyriui 11-ai programai skirtų atitinkamų metų asignavimų, numatytų Savivaldybės biudžete ir Savivaldybės investicijų programoje. UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. V. Įgyvendinimo rodikliai 19. Ekologinio švietimo įgyvendinimo rodikliai yra išmatuojamieji ir neišmatuojamieji. 20. Išmatuojamieji rodikliai yra šie: 26

20.1. apsilankymų skaičius internetinėje aplinkos apsaugos svetainėje http://aplinka.vilnius.lt; 20.2. gyventojų skambučiai nemokamu aplinkos apsaugos telefonu 8800 10004, elektroniniai laiškai ir raštiški atsiliepimai; 20.3. Savivaldybės išleistų aplinkos apsaugos leidinių (informaciniai leidiniai, atmintinės, brošiūros, bukletai) tiražas; 20.4. visuomenei išdalytų leidinių egzempliorių skaičius; 20.5. Savivaldybės išleistų ir visuomenei išdalytų aplinkos apsaugos filmų egzempliorių skaičius; 20.6. kita aplinkos apsaugos informacija kompiuterinėje laikmenoje (CD) visuomenei išdalytų egzempliorių skaičius; 20.7. Savivaldybės organizuotų seminarų ir praktinių mokymų skaičius; 20.8. bendras dalyvių skaičius seminaruose ir praktiniuose mokymuose bei pagal kategorijas: Savivaldybės pavaldumo tarnautojai, mokytojai, nevyriausybinės organizacijos, įmonės; 20.9. radijo ir TV reportažų, laidų skaičius, klipų ir filmų aplinkos apsaugos tematika demonstravimo dažnis ir kiekis; 20.10. Savivaldybės darbuotojų pranešimų ekologine tema skaičius seminaruose ir mokymuose; 20.11. visuomenei skirtų straipsnių aplinkos apsaugos tema skaičius; 20.12. visuomenės ekologinio švietimo projektų skaičius, pateiktas viešiesiems konkursams; 20.13. mokyklų ir darželių ekologinio švietimo projektų procentas. 21. Neišmatuojamieji rodikliai yra šie: 21.1. informacinės interneto svetainės prieinamumas visuomenei ir jos duomenų plėtra. 21.2. leidinių ir atmintinių tematikos įvairovė ir apimtis; 21.3. informacijos pateikimo kokybė ir moksliškumo lygmuo; 21.4. seminarų tematikos plėtra ir medžiagos pateikimo lygmuo; 21.5. visuomenės dalyvavimo renginiuose masiškumas; 21.6. visuomenės aplinkos apsaugos projektų kokybė, sudėtingumas ir apimtis; 21.7. mokyklų ir darželių projektų kokybė, sudėtingumas ir apimtis. 21.8. padidėjęs visuomenės atsakingumas, susidomėjimas aplinkos apsauga (visuomenės nuomonės apklausa ir tyrimai). UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. 27

VILNIAUS MIESTO APLINKOS APSAUGOS POLITIKA Darnios miesto plėtros koncepcija grindžiama aplinkos apsauga, ekonomine bei socialine plėtra. Vilniaus miesto 2002 2011 m. strateginis planas numato sukurti ir nuolat atnaujinti programą XXI amžiaus darbotvarkė, kuria siekiama skatinti darnią miesto plėtrą, miesto gyventojų ekologinį mąstymą, sveiką gyvenseną, savo aplinkos tausojimą bei puoselėjimą. Aplinkos apsaugos politika tai XXI amžiaus darbotvarkės, sudarytos iš trijų aukščiau minėtų komponentų, aplinkos apsaugos dalis. Vilniaus miesto aplinkos apsaugos politikos tikslai apibrėžiami keturiais punktais: Nustatyti Vilniaus miesto aplinkos apsaugos prioritetus; Užtikrinti sveiką aplinką; Išsaugoti biologinę įvairovę ir jos išteklius; Sukurti žinių visuomenę, atsakingą už savo miesto aplinkos kokybę. UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. Įgyvendinant užsibrėžtus tikslus bei uždavinius, numatytos aplinkos apsaugos politikos kryptys, kurias galima suskirstyti į šešias stambias kategorijas: Vietos darbotvarkės XXI įgyvendinimas, apimantis esminių aplinkosaugos principų įgyvendinimą ir laikymąsi, informacijos sklaidą visuomenei, tarptautinių ryšių plėtrą, bendradarbiavimą tarp institucijų ir bendruomenių skatinimą; Aplinkos savitumo išsaugojimas, kuriuo siekiama stabdyti neigiamą poveikį miesto kraštovaizdžiui, saugoti miesto gamtovaizdį, gamtos vertybes, didinti želdynų plotą, įkurti poilsio zonas gyventojams, nustatyti saugomų teritorijų ir regioninių parkų priežiūrą, įvertinti miesto biologinę įvairovę, didinti miesto patrauklumą plečiant rekreacinius išteklius ir t.t.; Aplinkos kokybės išsaugojimas ir aplinkos užterštumo mažinimas gerinant paviršinio vandens kokybę bei rūpinantis jo būkle, užtikrinant nuotekų valymą, gerinant geriamojo vandens kokybę ir gyventojų aprūpinimą kokybišku geriamuoju vandeniu, mažinant oro taršą bei triukšmo lygį mieste; Racionalus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymo tobulinimas, susidedantis iš miesto atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo, taršos prevencijos skatinimo įmonėse; Aplinkos apsaugos valdymo priemonių tobulinimas, įgyvendinamas didinant Savivaldybės veiklos efektyvumą kuriant ilgalaikes aplinkosaugos prorgamas, kuriant tarpsektorines programas ir taip integruojant aplinkos apsaugą į kitas veiklos sritis, stebint Savivaldybės siektinų vizijos rodiklių įgyvendinimo eigą ir pritaikant juos Europos Sąjungos rodikliams bei reikalavimams, diegiant aplinkos apsaugos valdymo sistemą bei vykdant ekologiškus viešuosius pirkimus Savivaldybėje ir įmonėse, informuojant ir šviečiant darbuotojus apie aplinkos apsaugos ir darnios miesto plėtros principus ir svarbą seminarų, mokymų metu; Aplinkos informacinės sistemos formulavimas, siejamas su aplinkos tyrimų informacijos skleidimo ir monitoringo sistema, geografinės informacinės sistemos formavimu ir informacijos kaupimu bei valdymu. Tikimasi, jog įgyvendinant Aplinkos apsaugos politiką mūsų miestas taps ne tik jaukesnis, žalesnis, gražesnis, bet ir sveikesnis, o kartu ir patrauklesnis mums, vilniečiams, ir miesto svečiams. Švarus, tvarkingas, žalias miestas jau gali ir pats savaime skatinti gyventojų sąmoningumą, taigi ir aplinkosauginę savimonę bei ekologinį mąstymą. 28

NAUDINGI KONTAKTAI Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrius: Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Ekologinio švietimo sritį kuruoja Violeta Ivinskienė. Tel.: (8-5) 211 2461; faks.: (8-5) 211 2456. El.p. violeta.ivinskiene@vilnius.lt Bendrieji klausimai Lidija Kovienė. Tel.: (8-5) 211 2456; faks.: (8-5) 211 2456. El.p. lidija.koviene@vilnius.lt Atliekas tvarkančios ir aplinka besirūpinančios įmonės: Komunalinių atliekų tvarkymo (surinkimo, vežimo ir perdavimo naudoti ar šalinti) paslaugą teikti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje turi teisę: - UAB Ecoservice. Gariūnų g. 71, LT-02242 Vilnius. Tel.: (8-5) 2649251 - UAB Atliekų tvarkymo tarnyba. Z. Sierakausko g. 15A-6, LT-03105 Vilnius. Tel.: (8-5) 233 2968 - UAB VSA Vilnius. Laisvės pr. 3, LT-04215 Vilnius. Tel.: (8-5) 2461474 - UAB.A.S.A. Vilnius. Laisvės pr. 125, LT-16118 Vilnius. Tel.: (8-5) 270 4763, (8-5) 270 4764. Mobilus.: 8-675-10333; 8673 89051 Faks.: (8-5) 270 4735. El. paštas: asavilnius@asa-lt.lt. Plačiau www. asa-lt.lt. - UAB Švarus miestas. Liepkalnio g. 172, LT-02121 Vilnius. Tel.: (8-5) 270 0402, 239 2009. - UAB Cleanaway. E. Šimkūnaitės g. 10, LT-04130 Vilnius. Tel. (8-5) 263 5556. - UAB Švara visiems. Verkių g. 29, LT-09108 Vilnius. Tel./faks. (8-5 (5) 2741560 Neatsakingas elgesys. UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. Įmonės, susijusios su kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu: - UAB EMP recycling. Nemokamai iš gyventojų, įmonių ir organizacijų surenka nenaudojamą buitinę techniką bei kitus elektros prietaisus; superka katalizatorių laužą. Įmonės darbuotojams. Atvažiavus išvežti atliekų, galite taip pat atsikratyti ir baterijų, automobilių dalių (katalizatorių, akumuliatorių, automobilių laidų ir elektronikos, stiklų, plastiko), namuose susikaupusių kitų metalo, stiklo, plastmasės atliekų. Atliekas iš nurodytos vietos išveš įmonės darbuotojai prieš ta užsiregistravus nemokamu telefonu 8 800 10108 arba internete adresu http://www.emp.lt/ užpildžius registracijos formą. Atliekas į artimiausią įmonės punktą galite pristatyti ir patys (Verkių g. 50 Vilnius, tel. (8-5)2041587, darbo laikas I-V 8-17 val.; VI 9-14 val.). Šių atliekų surinkimo konteineriai įsteigti šalia prekybos centro Akropolis, Ozo g. 25. Baterijas, akumuliatorius nuo įvairių prietaisų galima išmesti į konteinerius pastatytus akcijos Rink baterijas metu įvairiose Vilniaus miesto vietose. Informaciją, kuriose vietose stovi šie konteineriai, galite rasti internetinėje svetainėje http://www.rinkbaterijas.lt/. - Įmonė Toksika, Jočionių g. 13 B, LT-02300 Vilnius, tel.: (8-5) 204 0126, 250 5302, darbo laikas I-V 7.30-16.15, VI 7.30-15.00. Priima pavojingas atliekas, kurių sąrašą galima rasti interneteadresu http:// www.toksika.lt/. - UAB Senovė, Jočionių g. 13 B, LT-02300 Vilnius,tel.: (8-5) 204 0165. Degina medicinines atliekas. Plačiau http://www.senove.lt/ - Įmonė Žalvaris. Geologų g. 4, LT-02130 Vilnius, tel.: (8-5) 230 6003. Surenka-superka spalvotųjų ir juodųjų metalų ir jų lydinių laužo, pavojingų(naudoti akumuliatoriai, tepalo, kuro, oro filtrai, naudoti tepalai ir kiti), antrinių žaliavų (metalinė, plastikinė ir stiklinė pakuotė), galvaninių elementų, EEĮ (elektros ir elektronikos įrangos) atliekas. Daugiau informacijos http://www.zalvaris.lt/. - UAB Metransa, V. A. Graičiūno g. 10 A, LT-02241 Vilnius, tel.: (8-5) 260 2950. Darbo laikas: I-V 8 val.-17 val. Iš įmonių, organizacijų bei gyventojų superka 29

- L. Juknevičiaus komposto gamybos įmonė, Liepkalnio g. 172, LT-02121 Vilnius, tel.: (8-5) 215 2159, priima žaliąsias atliekas (lapus, žolę, šakas, kelmus). Lapai ir žolė priimami NEMOKAMAI, už kitas atliekas imamas mokestis. Daugiau informacijos internete www.kompostas.lt. - UAB Biastra Plus, Titnago g. 74, LT-02300 Vilnius (UAB Vilniaus vandenys priklausančių vandens valymo įrenginių teritorijoje), tel. (8-698) 78 699. NEMOKAMAI priima žaliąsias atliekas. - UAB Bionovus, Liepkalnio g. 172 B, LT-02121 Vilnius, tel.: (8-5) 215 2047, 215 2027; (8-656) 11554. Priima perdirbti statybos ir griovimo atliekas. Daugiau informacijos internete www.bionovus.lt. - UAB Lina, Lentvario g. 15, LT-02300 Vilnius, tel.: (8-5) 273 3749. Priima perdirbti statybos ir griovimo atliekas. - UAB Gasta, Savanorių g. 247, LT-02300 Vilnius, tel.: (8-5) 264 0223. Priima perdirbti statybos ir griovimo atliekas. Kas lieka po švenčių... UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. spalvotojo ir juodojo metalo laužą, kabelius, elektros variklius, nebenaudojamus įrenginius, konstrukcijas, išeikvotus švino rūgštinius akumuliatorius, naudotus hidraulinius (tepalinius) amortizatorius. - UAB VSA Vilnius. Vilniaus mieste eksploatuoja stambiagabaričių atliekų aikšteles: Viršuliškių skg. 60 LT-05131 Vilnius, ir Lentvario g. 15, LT-02300 Vilnius. Telefonas pasiteiravimui: (8-5) 246 14 70. Aikštelių darbo laikas I-V nuo 8 iki 17 val. Į šias aikšteles gyventojai gali atvežti stambiagabarites atliekas (baldus, televizorius, šaldytuvus ir kitokią naudotą buitinę techniką, kompiuterius, liuminescencines lempas, padangas, akumuliatorius, butų remonto atliekas, antrines žaliavas) ir NEMOKAMAI jas palikti. Daugiau informacijos http://www.vsa.lt/. Rūšiuokime! UAB Baltijos viešųjų ryšių grupė nuotr. 30