Racionaliu statybos technologiniu procesu parinkimas taikant copras metoda

Technological and Economic Development of Economy ISSN: 1392-8619 (Print) 1822-3613 (Online) Journal homepage: https://www.tandfonline.com/loi/tted20 Racionaliu statybos technologiniu procesu parinkimas taikant copras metoda Pranas Malinauskas & Darius Kalibatas To cite this article: Pranas Malinauskas & Darius Kalibatas (2005) Racionaliu statybos technologiniu procesu parinkimas taikant copras metoda, Technological and Economic Development of Economy, 11:3, 197-205 To link to this article: https://doi.org/10.1080/13928619.2005.9637699 Published online: 21 Oct 2010. Submit your article to this journal Article views: 558 View related articles Citing articles: 4 View citing articles Full Terms & Conditions of access and use can be found at https://www.tandfonline.com/action/journalinformation?journalcode=tted21

ISSN 1392-8619 ÛKIO TECHNOLOGINIS IR EKONOMINIS VYSTYMAS TECHNOLOGICAL AND ECONOMIC DEVELOPMENT O ECONOMY http://www.tede.vgtu.lt 2005, Vol XI, No 3, 197 205 RACIONALIØ STATYBOS TECHNOLOGINIØ PROCESØ PARINKIMAS TAIKANT COPRAS METODÀ Pranas Malinauskas 1, Darius Kalibatas 2 Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulëkio al. 11, LT-10223 Vilnius-40, Lietuva El. paðtas: 1 pranas@st.vtu.lt; 2 darius.kalibatas@st.vtu.lt Áteikta 2005-05-09; priimta 2005-09-15 Santrauka. Straipsnyje analizuojama, kokiais bûdais galime parinkti optimalø statinio statybos technologijos projektà, kuris atitiktø daugumos suinteresuotø dalyviø (architektø, uþsakovø, projektuotojø, rangovø ir kt. asmenø, susijusiø su statinio gyvavimo ciklu) interesus. Aptariama, kokia turi bûti vertinimo metodika, kokiomis savybëmis ji turëtø pasiþymëti. Paaiðkinama, kodël bûtina ávertinti sànaudas, susijusias net tik su statybos periodu, bet ir eksploataciniu laikotarpiu. Pateikiama pora pavyzdþiø, kaip galima bûtø iðrinkti racionalø projekto variantà atsiþvelgiant ne tik á piniginæ iðraiðkà, bet ir ávertinti kai kuriuos kitus veiksnius, turinèius átakos darbø atlikimo kokybei ar eksploatavimui. Raktaþodþiai: poþeminë statyba, procesø parinkimas, daugiakriterinis vertinimas, COPRAS metodas. THE SELECTION O RATIONAL CONSTRUCTIONAL TECHNOLOGY PROCESSES VARIANTS USING COPRAS METHOD Pranas Malinauskas 1, Darius Kalibatas 2 Vilnius Gediminas Technical University, Saulëtekio al. 11, LT-10223 Vilnius-40, Lithuania E-mail: 1 pranas@st.vtu.lt; 2 darius.kalibatas@st.vtu.lt Received 9 May 2005; accepted 15 September 2005 Abstract. The article analyses the manner of selection an optimal building technological project which would pander the majority of the concerned members (architects, customers, designers, contractors and so on) interests. Assessment technique is being considered and its features as well. The need to value the expenses associated not only with the construction period, but also with the exploitation period is explaned. A few examples are given about choosing a rational project considering not only the cost, but also some value factors that influence job quality or exploitation. Keywords: underground construction, selection of processes, multi-criterion evaluation, COPRAS method.

198 P. Malinauskas, D. Kalibatas / ÛKIO TECHNOLOGINIS IR EKONOMINIS VYSTYMAS 2005, Vol XI, No 3, 197 205 1. Ávadas Statyba yra viena svarbiausiø ûkio ðakø. Statybos plëtotæ charakterizuojantys rodikliai nusako ir bendrà ðalies ekonomikos lygá. Natûralu, kad statant pastatus, tiltus, poþeminius statinius ir kitokius objektus plëtojasi ir kitos ûkio ðakos. Dabar mûsø ðalies statybos pramonës techninis lygis nëra labai aukðtas, taèiau daugelyje ðalies ûkio ðakø didëja naujø objektø statybos poreikis. Stiprëjanti konkurencija statybos rinkoje skatina statybos ámones ieðkoti tokiø techniniø projektø, kurie padëtø statyti kokybiðkiau, efektyviau ir pigiau ir dël to gauti daugiau uþsakymø. Todël statybos ámonëms reikia kvalifikuotø specialistø, gerai iðmananèiø statybos technologijos ir organizavimo principus ir gebanèiø gerai prisitaikyti prie rinkos poreikiø. Ávairiuose leidiniuose skelbiama nemaþai straipsniø apie situacijà statybos rinkoje, ðios ûkio ðakos problemas, mokslinius tyrimus, spræstinus organizacinius ir gamybinius klausimus. Blogai atlikta kuri nors ðio sudëtingo proceso dalis gali turëti neigiamà átakà kitiems ðio proceso etapams. Todël visi statybos proceso dalyviai ir vykdytojai privalo derinti veiksmus ir dirbti sutardami, kad galutinis rezultatas statinys arba jo dalis bûtø greitai ir gerai pastatytas. Ávairiais statybos etapais dirba daug þmoniø, sprendþiami sudëtingi ir ávairûs klausimai, todël visø statybos procesø elementø neámanoma apraðyti viename straipsnyje. Autoriø tikslas iðnagrinëti vienà problemà. Rengiant statiniø projektus stengiamasi parengti technologiðkà, techniðkai pagrástà projektà, kuris minimaliomis darbø ir medþiagø bei laiko sànaudomis garantuotø didelá statinio patikimumà, komfortà ir aukðtà kokybæ. Bet tai daþniausiai siejasi su didelëmis statybos ir eksploatacijos iðlaidomis. Todël reikia iðsiaiðkinti, kaip uþ maþesnæ kainà gauti kuo geresná galutiná rezultatà. Taigi straipsnio tikslas parinkti vertinimo metodikà, kad bûtø galima sumaþinti projektø vertinimo iðlaidas, tuo pat metu gaunant kokybiðkà galutiná rezultatà (t. y. minimalios bûtø ne tik projektavimo, statybos, bet ir eksploatavimo iðlaidos), tenkinantá uþsakovo (architektûros, komforto reikalavimus), rangovo ir kitø suinteresuotø grupiø interesus [1, 2], taip pat LR statybos normatyviniø dokumentø reikalavimus. Eksploatavimo iðlaidas galime sumaþinti árengæ statinius po þeme. Taip galime sutaupyti lëðø, skirtø statinio apdailai ar ðiltinimui, iðsaugosime aplinkà, kadangi poþeminës statybinës vietos yra daugiau nei antþeminës [3]. Uþsienyje tokiu bûdu pastatytos mokyklos [4] ar parengti teoriniai eskizai, kaip gali atrodyti pusiau poþeminës degalinës ir kt. statiniai, taip iðsaugant nepaliestà aplinkà [5]. Maþa galutinio produkto kaina yra geras rodiklis, taèiau tik tada, kai jis pasiekiamas ne pastato kokybës sàskaita. Daugiakriterinis vertinimas vis labiau diegiamas praktikoje. Bûtina didinti uþsakovo suinteresuotumà projekto kokybe, kuri pasiekiama apmokant papildomas iðlaidas (darbo ir laiko), susijusias su daugiakriterinio vertinimo projektavimo darbø apimtimi. Uþsakovai turëtø suprasti projekto daugiakriterinio vertinimo svarbà. Ði svarba ypaè stipriai pasireiðkia projektuojant brangius, unikalius objektus ir tipinius projektus, masiðkai tiraþuojamus. Tas uþsakovas, kuris taupo daugiakriterinio vertinimo sàskaita, elgiasi neprotingai: jis sutaupo 10 15 % projektavimo iðlaidø, bet projektà gauna vidutiniðkai 30 40 % blogesnës kokybës [6]. Praktinio daugiakriterinio vertinimo ádiegimo galimybë priklauso ne tik nuo uþsakovo supratimo apie tokio projektavimo naudà ar bûtinø papildomø lëðø reikalingumà, taèiau didelæ reikðmæ turi ir tokios sàlygos, kurios paðalintø netinkamo varianto atrankos galimybes. Netinkamo varianto pasirinkimo pavojus gali bûti ne tik teorinis, bet ir praktinis. Pagrindinës to prieþastys nenoras (daþnai bûna þiniø stoka) paisyti rezultatø, gautø daugiakriterinio vertinimo bûdu, ir nustatymas, kà galima ir ko negalima daryti vertinant ir atrenkant geriausius projektø variantus. Su kokybës rodikliais, iðreikðtais santykiu pagal skalæ, galime atlikti bet kokius aritmetinius veiksmus, t. y. juos galime naudoti ávairiems skaièiavimams, taip pat kaip sudëtiná elementà ávairiø priemoniø projektø kokybei kelti. 2. Statiniø savikainos sumaþinimas ir projektuojamo statinio kokybës didinimas Prestiþinëse vietose þemës poreikis jau tapo globaline problema. Þmonëms pradeda trûkti turimos þemës, todël ieðkoma bûdø, kaip racionaliau ir pigiau jà naudoti. Jei esama teritorija yra tankiai uþstatyta, statyboms galima panaudoti ne tik plotà, kuris yra virð þemës, bet ir poþeminæ erdvæ. Lietuvoje tokie statiniai daþniausiai statomi iðkasus duobæ su natûraliu ðlaitu. Tuomet, kai kyla pavojus aplinkiniams statiniams ar statybos aikðtelë yra maþa, darbai vykdomi tranðëjinës sienos metodu (sienas árengiant su inkarais ar be jø). Uþsienyje poþeminiai statiniai daþniausiai árengiami gramzdinimo bûdu arba tranðëjinës sienos metodu [7]. Palyginti su antþeminiais statiniais, poþeminiø statiniø eksploatacinës iðlaidos yra gerokai maþesnës. Maþesni temperatûriniai svyravimai, dël to maþiau iðlaidø reikia skirti ðildymui. Taip pat tiesiogiai neveikia krituliai, terðalai ir kiti klimato veiksniai, todël pastatas ilgiau eksploatuojamas, nereikalingas remonto, maþiau girdimas triukðmas ir kitokie trukdþiai [8]. Nereikia atlikti tokiø statiniø fasadiniø apdailos darbø, taèiau bûtina uþtikrinti gerà jø hidroizoliacijà. Ðiuo metu tai nesunku atlikti su naujausios rûðies betonais, kurie dël savo cheminës sudëties uþtikrinà gerà hidroizoliacijà net esant dideliems temperatûrø svyravimams. Taèiau net ir taip statomi statiniai reikalingi nemaþø

P. Malinauskas, D. Kalibatas / ÛKIO TECHNOLOGINIS IR EKONOMINIS VYSTYMAS 2005, Vol XI, No 3, 197 205 199 iðlaidø, o jau pastatyto pastato remonto ir rekonstrukcijos iðlaidos yra didþiulës, todël geriau daugiau pinigø skirti projektavimui, statybos darbø organizavimui ir optimalaus statybos varianto parinkimui, kad galëtume iðvengti klaidø [9]. Eksploatacinës iðlaidos priklauso nuo naudotø medþiagø ir statybos darbø atlikimo kokybës. Daþnai atpiginus statybà, nepagrástai padidëja eksploatavimo iðlaidos ir galiausiai savininkas patiria nuostoliø [10]. Pastaraisiais metais didëjant eksploatacinëms iðlaidomis stengiamasi turëti tokius statinius, kuriems reikëtø maþesniø piniginiø sànaudø jiems iðlaikyti. Todël pagrindinë uþduotis, kurià turime ávykdyti, yra maþinti projektavimo, statybos ir eksploatacijos iðlaidas, tuo pat metu stengiantis gauti patikimà ir kokybiðkà galutiná produktà. O tai galime pasiekti tik kompleksiðkai ávertindami projektà ir veiksnius, kurie gali veikti tiek statomà, tiek jau pastatytà statiná. Kitaip tariant, kompleksinës analizës tikslas didinti projekto ir statinio integralinæ kokybæ. Daþniausiai projektø kompleksinë atranka vyksta, kai rengiamasi masiðkai statyti objektus arba projektuojamas koks nors unikalus statinys [6]. Analizuoti projekto kokybæ reikia tam, kad iðrinktume geriausià ir santykinai pigiausià statinio projektà, geriausiai atitinkantá mûsø keliamus reikalavimus, optimizuotume statinio projektà, valdytume patá projektavimo ir statybos procesà, parinktume reikiamà vertinimo metodikà. Parinkdami vertinimo metodikà turime konkreèiai þinoti, kà norime vertinti, bei suformuluoti esminius reikalavimus, kuriais remdamiesi vertinsime. Kitaip tarus atrinkti kriterijus (ir jø reikðmingumus), kuriuos turëtø atitikti mûsø bûsimas projektas. Ið esmës visa vertinimo metodika turëtø bûti [2, 6]: Nuosekli. Visi veiksniai ir procesai, veikiantys arba galintys paveikti objektà, turi bûti vertinami þingsnis po þingsnio. Universali. Vertinimo metodika turi apimti visà planavimo procesà. Ji neturi bûti siaurai specializuota, turi gebëti iðreikðti visus vertinimo kriterijus skaitinëmis reikðmëmis. Kompleksiðka. Galimybë taip iðspæsti visus kilusius sunkumus bet kuriuo projektavimo etapu, kad nenukentëtø kitos suinteresuotos grupës, t. y. kompleksiðkai iðnagrinëti visà projektà. Daloma. Turi bûti galimybë sunkiai iðsprendþiamas uþduotis suskaidyti á maþesnius ir lengviau iðsprendþiamus blokus. Centralizuota. Galimybë naudoti kitø projektø standartinius problemø sprendimo variantus, tuo pat metu supaprastinant savo darbà. Preciziðka. Kruopðèiai kontroliuojanti visà projektavimo procesà. Adaptyvi. Turi pasiþymëti greitu prisitaikymu prie naujai iðkeltø reikalavimø ar pasikeitusiø projektavimo sàlygø. Turi bûti galimybë tobulinti darbo metodikà, tai yra vertinimo kriterijus pakeisti kitais, paðalinti ar áterpti visiðkai naujus. Operatyvi. Laiku gauti informacijà, kuri leidþia greitai priimti reikiamus sprendimus. Patikima. Gaunama informacija turi bûti objektyvi, be klaidø, turi tiksliai atspindëti reikiamus duomenis. Tiksli. Iðvedami apdoroti duomenys turi bûti aiðkiai suprantami, kad jais remiantis galima bûtø priimti sprendimus. Lanksti. Turi bûti galimybë lyginti ne tik visà projektà, bet ir atskirus jos elementus, iðtrauktus ið visumos. Turi bûti galimybë, naudojantis tipiniais sprendimais, spræsti netipinius uþdavinius. Vienoda. Pageidautina, kad skirtingø charakteristikø projektams bûtø taikoma vienoda vertinimo metodika ir objektai bûtø projektuojami vienodai. Negalima bûtø lyginti skirtingos paskirties objektø (parduotuvës su vaikø darþeliu). Stabili. Vienà ir tà paèià uþduotá iðspræsti skirtingais bûdais, o rezultatas turi bûti vienodas. Duomenø saugumas. Stengiantis iðvengti informacijos nutekëjimo, vertinimo metodika turi suteikti vienam vertintojui (ekspertui) tik jam reikalingà informacijos kieká. Jautri. Keièiant vertinimo metodikos rodikliø reikðmes, turi keistis ir pats rezultatas, bet tai turi vykti nuosekliai bei tiksliai, be staigiø ðuoliø viena ar kita linkme. Turi bûti iðsamiai iðnagrinëti visi ámanomi vertinimo dydþiai. Koncentruota. Siekiant, kad projektai bûtø palyginti uþ sàlygiðkai maþà kainà, reikia apsiriboti tik tais vertinimo rodikliais, kurie yra bûtini, o tuos, kurie neturi átakos ar maþai veikia statiniø statybà ir eksploatavimà, reikëtø visai atmesti, t. y. turime sumaþinti nagrinëjamø integralinës kokybës rodikliø kieká. Tai galime atlikti dviem bûdais: jungdami identiðkus ir (arba) paðalindami ne tokius reikðmingus rodiklius: sudarant sudëtingø technologiniø projektø savybiø medá, pasitaiko, kad á skirtingas vertinimo grupes átraukiamos tos paèios savybës ir atitinkamai tie patys identiðki (pasikartojantys) rodikliai. Taigi kiekvienoje savybiø medþio grandinëje gali bûti iki deðimties ir daugiau identiðkø rodikliø. Taigi vietoj keliø visiðkai identiðkø rodikliø naudojame vienà apibendrinamàjá rodiklá, kurio koeficientas bus lygus pakeistø rodikliø koeficientø sumai; skaièiavimø rezultatai, susieti su kokybës rodikliø reikðmiø nustatymu, gaunami su santykine paklaida. Todël visi tie kokybës savybiø rodikliai, kuriø suma nevirðija santykinës paklaidos (nustatant kokybës rodikliø reikðmes), faktiðkai neturi reikðmës ðiai paklaidai. Tai reiðkia, kad integralinës projekto kokybës nustatymo procese á juos galime neatsiþvelgti, kitaip tariant, galime jø nenagrinëti nerizi-

200 P. Malinauskas, D. Kalibatas / ÛKIO TECHNOLOGINIS IR EKONOMINIS VYSTYMAS 2005, Vol XI, No 3, 197 205 kuodami, kad nukentës vertinimo metodikos tikslumas. Nenagrinëjami tik tie rodikliai, kuriø svarumo koeficientai turi santykiðkai maþiausias reikðmes. Iðanalizavæ projektus pagal iðvardytus vertinimo metodikos kriterijus, ávykdysime sau keliamus reikalavimus: kruopðèiai iðanalizuosime visus iðorinius ir vidinius veiksnius (tiek teigiamus, tiek neigiamus), daranèius átakà busimam statiniui ir maþinsime statybos ir eksploatavimo sànaudas. Tokios sistemos kûrimo tikslas tas, kad esant laiko apribojimams ir statybos normø reikalavimams, siekdami suderinti skirtingø padaliniø (architektø, konstruktoriø, technologijø) darbus, gautume toká projektà, kuris bûtø kokybiðkas ir galëtø konkuruoti su kitø organizacijø siûlomais variantais. Tai pasiekti galime visas projektà veikianèias savybes ávertindami tuo paèiu metu, remdamiesi tokia pat vertinimo metodika. Ðiems tikslams labiausiai tinka daugiakriterinio vertinimo metodai. Vienas ið plaèiai taikomø yra COPRAS metodas [11]. Taikant ðá metodà sëkmingai spræsta nemaþai detaliø pastatø statybos ir jø prieþiûros reikalavimø. Taikant COPRAS metodà sprendþiama keturiais etapais [11]: I. Sudaroma ávertinta normalizuota sprendimø matrica [A] (1 lentelë). Ðio etapo tikslas ið lyginamøjø rodikliø gauti bedimensius (normalizuotus) ávertintus dydþius. Kai þinomi bedimensiai ávertinti dydþiai, galima palyginti visus skirtingø matavimo vienetø rodiklius. Tam taikoma tokia formulë: xq ij i dij =, 1= 1, m; j = 1, n, n x ij j= 1 èia x ij i kriterijaus reikðmë j sprendimo variantu; m kriterijø skaièius; n lyginamø variantø skaièius; q i i kriterijaus reikðmingumas. (1) Kiekvieno kriterijaus x i gautø bedimensiø ávertintø reikðmiø d ij suma visada lygi ðio kriterijaus reikðmingumui q i : n qi = dij, i = 1, m; j = 1, n. (2) j= 1 Kitaip sakant, nagrinëjamo kriterijaus reikðmingumo q i reikðmë proporcingai paskirstoma visiems alternatyviems variantams a j, atsiþvelgiant á jø reikðmes x ij. II. Apskaièiuojamos j variantà apibûdinanèiø minimizuojanèiø (jø maþesnë reikðmë yra geresnë, pavyzdþiui, pastato kaina, sklypo kaina) S j ir maksimizuojanèiø (jø didesnë reikðmë yra geresnë, pavyzdþiui, pastato komfortiðkumas, estetika) S +j ávertintø normalizuotø rodikliø sumos. Jos apskaièiuojamos pagal tokià formulæ: m m + j + ij j ij i = 1 i= 1 S = d ; S = d, i = 1, m; j = 1, n. (3) Ðiuo atveju S +j (juo didesnis ðis dydis (projekto pliusai ), tuo daugiau ágyvendintø suinteresuotø grupiø tikslø) ir S j (juo maþesnis ðis dydis (projekto minusai ), tuo labiau pasiekti suinteresuotø grupiø tikslai) dydþiai iðreiðkia kiekvieno alternatyvaus projekto suinteresuotø grupiø pasiektø tikslø laipsná. Bet kuriuo atveju visø alternatyviø projektø pliusø S +j ir minusø S j sumos visada atitinkamai lygios visoms maksimizuojanèiø ir minimizuojanèiø kriterijø reikðmingumø sumoms: n m n + = + j = + ij j = 1 i = 1 i = 1 S S d, (4.1) n m n S = S = d ; i = 1, m; j = 1, n. (4.2) j ij j = 1 i = 1i = 1 Taip dar kartà galima patikrinti, ar skaièiuota teisingai. 1 lentelë. Normalizuota sprendimø matrica [A] Table1. Normalized solution matrix [A] Nagrinëjami kriterijai * Reikðminguma s Kiekybinë informacija, apibûdinanti projektus Matavimo vienetai Nagrinëjami projektai 1 2 N X 1 þ 1 q 1 m 1 d 11 d 12 d 1j X 2 þ 2 q 2 m 2 d 11 d 11 d 2j X n þ n q n m n d 11 d 11 d 11 Maksimizuojanèiø normalizuotø ávertinimø rodikliø suma S 1 Minimizuojanèiø normalizuotø ávertinimø rodikliø suma S 1 + S 2 S 2 + S +j S j Projekto alternatyvos reikðmingumas Q 1 Q 2 Q j Projekto alternatyvos prioritetiðkumas

P. Malinauskas, D. Kalibatas / ÛKIO TECHNOLOGINIS IR EKONOMINIS VYSTYMAS 2005, Vol XI, No 3, 197 205 201 III. Lyginamø variantø santykinis reikðmingumas (efektyvumas) nustatomas remiantis juos apibûdinanèiomis teigiamomis (projekto pliusais ) S +j ir neigiamomis (projekto minusais ) S j. Kiekvieno projekto a j santykinis reikðmingumas Q j nustatomas pagal formulæ: S S Q = S + ; j = 1, n. min j j= 1 j + j n S min S j j= 1 S j n (5) IV. Nustatomas projektø prioritetiðkumas. Juo didesnis Q j, tuo didesnis projekto efektyvumas (prioritetiðkumas). Atlikdami tokià kvalimetrinæ projekto analizæ, sunaudojame nemaþai piniginiø lëðø. Todël bûtina þinoti, ar tikslinga rengti ðià analizæ, ar ji atsipirks? Daþniausiai projekto kokybinë analizë atliekama, kai rengiamasi statyti koká nors iðskirtiná statiná. Ðiuo atveju bûtina átikinti uþsakovà, kad jis padengtø iðlaidas projekto kokybei ávertinti. Nes tuomet, kai yra taupoma projektavimo sàskaita, galutinio produkto kokybë gaunama blogesnë, ir ateityje dar iðauga eksploatacinës iðlaidos, nei atlikus kokybinæ projekto analizæ. Visa tai yra gerokai lengviau pasiekiama, kai projektams ávertinti naudojami kompiuteriai su programomis. Todël bûtina maksimaliai automatizuoti projektavimo procesà. Naujø informaciniø technologijø diegimas statybos industrijoje leis didinti priimamø sprendimø efektyvumà ávairiose projektavimo situacijose. Atlikti tyrimai rodo, kad informacinës technologijos ádiegimas statybos organizacijose didina jø efektyvumà ir pagerina kokybæ. Kai priimant sprendimus naudojamasi iðsamesne ir tikslesne informacija, tai priimamø sprendimø kokybë yra didesnë, o pats procesas uþtrunka daug trumpiau negu naudojantis paprastomis informacijos priemonëmis. Ðiam atvejui siûlome kompiuterinæ programà STATISTIKA, kuri sukurta pagal 1 5 formules. Ði programa visus reikiamus skaièiavimus atliks pati (apskaièiuos, kuris projektas geriausias), mums reikës tik ávesti kriterijus, reikðmingumus ir nagrinëjamo projekto reikðmes. Visiðkai automatizuoti projektavimo proceso, þinoma, negalime, nes pradiniu projekto etapu, nustatant tikslus, priemones ir ryðius tarp jø, reikia projektuotojo. Bet ðiuolaikinës technologijos leidþia supaprastinti ir tai. Iðrenkant geriausià alternatyvà ið keleto galimø variantø, reikia tinkamai pasirinkti vertinimo kriterijus: kainà, eksploatavimo iðlaidas (remontas, draudimas, mokesèiai, ðildymas ir kt.), komfortiðkumas ir kt., taip pat tinkamai parinkti kiekvienam kriterijui tinkamà reikðmingumà. Tuomet galësime kompleksiðkai ávertinti bendrà projekto kokybës laipsná. Norint tai ágyvendinti, reikia duomenø baziø, kuriose bûtø mus dominanti informacija. Nuo duomenø bazëse esanèios informacijos tikslumo ir priklauso priimami sprendimai. Kuo tikslesni duomenys ir kuo daugiau jø yra apie analizuojamà projektà, tuo optimalesná variantà, tenkinantá vartotojo (uþsakovo) poreikius, galime parinkti. Todël svarbu þinoti ne tik objektà veikianèius vidinius (naudojamos medþiagos, darbø atlikimo kokybë ir kt.), bet ir iðorinius (teisiniai, techniniai, technologiniai ir kt.) veiksnius. Informacija turëtø bûti ne tik apie mus dominanèiø statiniø statybà, bet ir apie analogiðkø statiniø statymo bei eksploatavimo patirtá, t. y. turi bûti galimybë remtis ankstesniø statybø patirtimi, ið anksto tinkamai ávertinti ateityje kilsianèius keblumus ir imtis prevenciniø veiksmø, kad to iðvengtume. Taip galësime sutaupyti piniginiø lëðø bei laiko. 3. Racionaliø variantø parinkimo pavyzdþiai Remdamiesi tokia vertinimo eiga galime parinkti ávairius projekto variantus. Kaip pavyzdá iðnagrinësime poþeminio garaþo (po Savivaldybes aikðte, Vilniuje) perdangø ir grindø ant grunto árengimo keletà variantø, parinksime labiausiai mus tenkinantá sprendimà, atsiþvelgæ á dominanèius kriterijus. Skaièiuosime dviem etapais: I parinksime geriausià grindø ant grunto variantà; II parinksime geriausià perdangø árengimo variantà. Taip palengvinsime sau darbà, t. y. sunkiau iðsprendþiamà uþduotá iðskaidysime á du lengviau iðsprendþiamus blokus. Poþeminio garaþo grindø ant grunto racionalaus varianto parinkimas, atsiþvelgiant á tokius kriterijus: izinis (moralinis) ilgaamþiðkumas tai vienas svarbiausiø vertinimo kriterijø, pasakantis, kiek ilgai gali bûti naudojamos esamos grindys be papildomø iðlaidø. Þinoma, viskas priklauso nuo maðinø srauto intensyvumo. Betonavimo darbø uþmokestis priklauso nuo darbø sudëtingumo, reikalaujamos kvalifikacinës kategorijos darbams atlikti, taip pat nuo paèiø darbø atlikimo trukmës. Siûlës árengimo kaina deformacinës siûlës árengiamos 6 6 m tinklu. Galimi deformaciniø siûliø árengimo bûdai: 1. Naudojant Kota tipo profilá. 2. Uþbetonuotas pavirðius iðpjaunamas diskais, kuriø plotis 4 mm. Tarpai uþtaisomi á tarpiklius pripylus silikono. 3. Naudojant Combi form profilá kartu su metaliniais vamzdþiais. Armatûros riðimo kiekis tai kriterijus, parodantis, kiek kartø daugiau (maþiau) armatûros reikia suriðti ðiuo atveju, palyginti su kitais variantais. Armatûros riðimas ir klojimas ilgina darbo laikà ir kelia darbo uþmokestá. Pavirðiaus kietiklio kaina nusako, uþ kokià sumà bus apdirbtas 1 m 2 pavirðiaus plotas, tai yra kiekio ir sumos sandauga.

202 P. Malinauskas, D. Kalibatas / ÛKIO TECHNOLOGINIS IR EKONOMINIS VYSTYMAS 2005, Vol XI, No 3, 197 205 Pavirðiaus kietiklio kiekis nusako, kokia pavirðiaus kietiklio iðeiga tenka 1 m 2. Pavirðiaus apdirbimo kokybë ðis kriterijus priklauso nuo kietiklio grûdeliø smulkumo. Kuo smulkesni grûdeliai, tuo jie lengviau ir tolygiau pasiskirsto betono pavirðiuje. ibros kiekis, reikalingas betoninëms grindims árengti fibra naudojama vietoj armatûros. 1 m 3 betono reikia 35 kg fibros. Betonavimo patogumas technologiniu poþiûriu ðiame kriterijuje balais ávertiname atliekamø darbø patogumà. Kaip matome pagal pasirinktus kriterijus, sprendþiant ðá uþdaviná, daug dëmesio skirsime technologijos darbø patogumui, o tai gali sumaþinti darbo savikainà ir sutrumpinti atliekamø darbø laikà. Toliau apraðomi lyginamø grindø galimi árengimo variantai. Visuose variantuose betonuojamo sluoksnio storis 120 mm, pagrindas po betonu yra vienodas, t. y. 150 mm smëlio 0/16 frakcijos, 70 mm skaldos 32/45 frakcijos ir 200 mm storio polietileno plëvelë. Betono pavirðius gali bûti apdirbamas dviem skirtingais pavirðiø kietikliais arba 1. 1 variantas Pirmajam variantui parenkamos betoninës grindys ið B25/30 klasës betono su virðutiniu ir apatiniu 4AI/ 4AI/ 200/200 armatûros sluoksniu. Siûlës árengiamos 6 6 m tinklu naudojant Combi orm profilá ir vamzdþius. 2 variantas Betoninës grindys susideda ið dviejø sluoksniø: 1. Pirmasis (apatinis) 60 mm sluoksnis susideda ið B25/ 30 betono ir 4AI/ 4AI/200/200 armatûros. 2. Antrasis (virðutinis) 60 mm sluoksnis betonuojamas ið betono su fibra. ibros kiekis 35 kg/m 3. Siûlës árengiamos 6 6 m tinklu iðpjaunant 1/3 (40 mm) betonuojamø grindø aukðèio. Siûlës plotis 4 mm. Siûlës uþtaisomos á tarpiklá pripylus silikono SOUDAL. 3 variantas Visas betonuojamas sluoksnis yra vientisas ir susideda ið betono su fibra. ibros iðeiga taip pat 35 kg/m 3. Siûles árengiamos naudojant Kota profilá ir 6 6 m tinklà. Ið trijø grindø árengimo alternatyvø ir dviejø skirtingø pavirðiaus kietiklio variantø sudarius ðeðias galimas grindø árengimo alternatyvas, reikia iðrinkti geriausià variantà (2 ir 3 lentelës). Kaip matyti ið skaièiavimø, optimalûs yra du variantai, dviejø alternatyvø, t. y. pirmo ir antro betonavimo, variantai su pavirðiaus kietikliu. Poþeminio garaþo perdangos parinkimas atsiþvelgiant á tokius kriterijus: Darbø kaina. Tai procentinë iðraiðka, parodanti, kiek kartø brangiau (pigiau) galime atlikti vienus darbus, palyginti su kitais. Atliekamø darbø patogumas (þr. aukðèiau) izinis (moralinis) ilgaamþiðkumas (þr. aukðèiau) Atliekamø darbø intensyvumas Rodiklis, nusakantis, kiek kartø greièiau (per kuo trumpesná laikà) galime atlikti darbus. Naudojamø mechanizmø sudëtingumas. Tai rodiklis, nusakantis montavimo darbams atlikti reikalingø mechanizmø kieká ir naudojimo sudëtingumà. Garso, ðilumos izoliacija, atsparumas ugniai. Ðie vertinimo kriterijai svarbûs tuo atveju, jei garaþai árengiami po gyvenamosiomis patalpomis. Palyginti parenkame du perdangø árengimo variantus: perdangas montuojant ið gelþbetoniniø plokðèiø arba monolitines perdangas naudojant klojinius (4 ir 5 lentelës). 2 lentelë. Duomenys, reikalingi projektø kvalimetrinei analizei atlikti matrica [A] Table 2. Data required to test project quality matrix [A] N agrinëjami veiksniai * Mato vnt. Kriterijø reikðmingumai 1 1 variantas 2 variantas 3 variantas 1 1. izinis (moralinis) ilgaamþiðkumas + m. 0,35 5 6, 5 5 6, 5 5 6, 5 2. Betonavimo darbø uþmokestis m2 0,15 7, 3 7, 3 8, 2 8, 2 9, 5 9, 5 3. S iûlës árengimo kaina m1 0,08 16 16 6 6 18 18 4. A rmatûros riðimo kiekis x 0,05 0 0 1 1 2 2 5. P avirðiaus kietiklio kaina t 0,04 1 150 1 600 1 150 1 600 1 150 1 600 6. P avirðiaus kietiklio kiekis + kg/ m2 0,05 2, 6 3, 5 2, 6 3, 5 2, 6 3, 5 7. Pavirðiaus apdirbimo kokybë 8. eikalingas fibros kiekis 9. etonavimo patogumas + % 0,15 90 100 90 100 90 100 R kg/ m2 0,03 4, 2 4, 2 2, 1 2, 1 0 0 B 0,10 10 10 7, 5 7, 5 4, 5 4, 5

P. Malinauskas, D. Kalibatas / ÛKIO TECHNOLOGINIS IR EKONOMINIS VYSTYMAS 2005, Vol XI, No 3, 197 205 203 3 lentelë. Ávertinimo rezultatai Table 3. Valuation results N agrinëjami veiksniai * Mato vnt. Kriterijø reikðmingumai 1 1 variantas 2 variantas 3 variantas 1 1. izinis (moralinis) ilgaamþiðkumas + m. 0,35 0,057 0,0659 0,0507 0,0659 0,0507 0,0659 2. Betonavimo darbø uþmokestis m2 0,15 0,0219 0,0219 0,0246 0,0246 0,0285 0,0285 3. S iûlës árengimo kaina m1 0,08 0,016 0,016 0,006 0,006 0,018 0,018 4. A rmatûros riðimo kiekis x 0,05 0 0 0,0083 0,0083 0,0167 0,0167 5. P avirðiaus kietiklio kaina t 0,04 0,0056 0,0078 0,0056 0,0078 0,0056 0,0078 6. P avirðiaus kietiklio kiekis + kg/ m2 0,05 0,0071 0,0096 0,0071 0,0096 0,0071 0,0096 7. Pavirðiaus apdirbimo kokybë 8. eikalingas fibros kiekis 9. etonavimo patogumas + % 0,15 0,0237 0,0263 0,0237 0,0263 0,0237 0,0263 R kg/ m2 0,03 0,01 0,01 0,005 0,005 0 0 B 0,10 0,0227 0,0227 0,0170 0,0170 0,0102 0,0102 Maksimizuojanèiø normalizuotø pasvertø rodikliø suma S +j 0,1042 0,1245 0,0985 0,1188 0,0917 0,1120 Minimizuojanèiø normalizuotø pasvertø rodikliø suma S j 0,0535 0,0557 0,0495 0,0517 0,0688 0,0710 reikðmingumas Q j 0,1667 0,1859 0,1660 0,1834 0,1417 0,1591 prioritetas 3 1 4 2 6 5 procentinis santykis 89, 7 100 89, 3 98, 7 76, 2 85, 6 4 lentelë. Duomenys, reikalingi projektø kvalimetrinei analizei atlikti matrica [A] Table 4. Data required to test project quality matrix [A] N agrinëjami veiksniai * Mato vnt. Perdangos Kriterijø reikðmingumai surenkamosios monolitinës 1. D arbø kaina % 0,14 65 100 2. Atliekamø darbø patogumas 0,09 10 7, 3 3. izinis (moralinis) ilgaamþiðkumas 0,27 9, 1 10 4. Atliekamø darbø intensyvumas 0,19 10 6, 9 5. Naudojamø mechanizmø sudëtingumas Balais 0,10 6, 3 10 6. G arso izoliacija 0,06 10 8, 2 7. Ð ilumos izoliacija 0,08 8, 9 10 8. A tsparumas ugniai 0,07 9, 2 10 5 lentelë. Ávertinimo rezultatai Table 5. Valuation results N agrinëjami veiksniai * Mato vnt. Perdangos Kriterijø reikðmingumai surenkamosios monolitinës 1. D arbø kaina % 0,14 0,0552 0,0848 2. Atliekamø darbø patogumas 0,09 0,0520 0,0380 3. izinis (moralinis) ilgaamþiðkumas 0,27 0,1286 0,1414 4. Atliekamø darbø intensyvumas 0,19 0,1124 0,0776 5. Naudojamø mechanizmø sudëtingumas Balais 0,10 0,0387 0,0613 6. G arso izoliacija 0,06 0,0330 0,0270 7. Ð ilimuos izoliacija 0,08 0,0377 0,0423 8. A tsparumas ugniai 0,07 0,0335 0,0365 Maksimizuojanèiø normalizuotø pasvertø 0,3972 0,3628 rodikliø suma S +j Minimizuojanèiø normalizuotø pasvertø odikliø suma S r j 0,0939 0,1461 reikðmingumas Q j 0,5433 0,4670 prioritetas 1 2 procentinis santykis 100 86 Kaip matyti ið skaièiavimø, surenkamàsias perdangas labiau apsimoka árengti nei monolitines. Taigi kaip matome ið ðio pavyzdþio, gan nesudëtinga pasitelkus kvalimetrinæ analizæ parinkti optimalø projekto variantà. Þinoma, norëdami ávertinti, kaip parinktos didesniø statiniø visos konstrukcijos, neapsieisime be kompiuteriø, ypaè kai reikia parinkti sudëtingus technologinius sprendimus. Siekiant parodyti ðios metodikos prasmæ, reikia atlikti matematinius skaièiavimus, t. y. visus anksèiau analizuotus poþeminio garaþo grindø ant grunto variantus palyginsime su medþiagø ir darbø atlikimo pinigine iðraiðka, bet neátrauksime vertinimo rodikliø, kurie neturi piniginës iðraiðkos. Kaip pavyzdá skaièiuosime, kiek kainuos iðbetonuoti 10 000 m 2 grindø plotà?

204 P. Malinauskas, D. Kalibatas / ÛKIO TECHNOLOGINIS IR EKONOMINIS VYSTYMAS 2005, Vol XI, No 3, 197 205 I variantas Reikalingas betono kiekis: 100 m 100 m 0,12 m 1,02 = 1 224 m 3 ; Betono su fibra kaina: 1 224 m 3 218 Lt/m 3 = 266 832 Lt; Siûliø árengimo ilgis 3 200 m, 1 m árengimo kaina 16 Lt. Bendra siûliø árengimo kaina (darbas + medþiagos): 3 200 m 0,95 16 Lt/m = 48 640 Lt. Betonavimo darbø kaina: 7,3 Lt/m 2 10 000 m 2 = 73 000 Lt Ið viso su darbais ir medþiagomis 388 472 Lt II variantas Betono kaina 119 340 Lt Betono su fibra kaina 133 416 Lt Vieno sluoksnio armatûros klojimas (darbas + medþiagos) 31 213 Lt Siûliø pjaustymas ir hermetizavimas: 6 Lt/m 3 200 m = 19 200 Lt Betonavimo darbø kaina: 8,2 Lt/m 2 10 000 m 2 = 82 000 Lt Ið viso su darbais ir medþiagomis 385 169 Lt. III variantas Betono kaina 238 680 Lt Dviejø sluoksniø armatûros klojimas 62 426 Lt Bendra siûliø árengimo kaina (darbas + medþiagos): 3 200 m 0,95 18 Lt/m = 54 720 Lt. Betonavimo darbø kaina: 9,5 Lt/m 2 10 000 m = 95 000 Lt Ið viso su darbais ir medþiagomis 450 826 Lt. Kiekvienu ið ðiø variantø galima naudoti du skirtingus pavirðiaus kietiklius, kai darbo ir medþiagø kaina uþ 10 000 m 2 yra: 1 160 000 Lt; Top 100 190 000 Lt. Kaip matome ið gautø skaièiavimø, pirmas ir antras variantas pinigine iðraiðka beveik nesiskiria, vos keliais tûkstanèiais priimtinesnis yra antras variantas, bet atlikæ kvalimetrinæ analizæ gauname prieðingai, t. y. pirmas variantas yra geresnis. Be to, sunku vien pinigine iðraiðka parinkti pavirðiaus kietiklius, nes remiantis ðiuo rodikliu gaunama, kad geresnis yra 1. Naudojant Top 100 pavirðiaus kietiklá, lengvesnë apdirbimo kokybë ir ilgesnis naudojimo laikas. Taigi norint visapusiðkai ávertinti bûsimà statiná, reikia ávertinti visus veiksnius. Projektuotojas turi atsiþvelgti ne tik á tai, ar gerai uþtikrinami ðiuo metu bûdingi ávairûs pastato realizavimo procesai, bet ir kaip patogu bus eksploatuoti ateityje, kai atsiras naujø, dar neþinomø (ar maþai þinomø) procesø. 4. Iðvados Kol nëra nustatytos vertinimo ribos, nëra tikslo lyginti projektø, todël prieð lyginant variantus, bûtina nustatyti reikalavimus, pagal kuriuos galësime projektus lyginti. COPRAS metodo taikymas, parenkant geriausià statybos technologiná projektà, leidþia suinteresuotiems dalyviams (uþsakovui, rangovui ir kt.) iðrinkti optimalø projektà remiantis vertinimo rodikliais. Remdamiesi daugiakriteriniu metodu galime iðrinkti ne tik geriausià projektà ið keliø galimø variantø, bet ir nustatyti, kiek kartø jis yra geresnis uþ kitus projektus. Projektai bus sukurti ir palyginti nedidelëmis sànaudomis, jei vertinsime tik pagal reikðminius rodiklius, kurie yra bûtini, o likusius visai atmesime. Taip pat bûtina didinti priimamø sprendimø kokybæ, t. y. priimant sprendimus naudotis tikslia informacija, kuri turi bûti gauta per kuo trumpesná laikà; kaupti duomenis apie projektø kokybës vertinimo galimybes; rinkti kuo didesnes duomenø bazes, kuriose bûtø visa informacija apie statybos procesà ir kuriomis remiantis lygintume projektus; maþinti statybos trukmæ, o tai labai domina uþsakovus. Atlikus projekto kvalimetrinæ analizæ ir iðrinkus tinkamiausià variantà, gauta projekto kokybë yra kur kas geresnë. Tuo pat metu galime gauti pigesná ir kokybiðkesná statiná. Daugiakriterinis technologinio projekto vertinimas (taip pat konkursinis projektavimas) uþtikrina kokybiðkà projekto pasirinkimà, t. y. projekto kokybë padidëja iki 40 %, palyginti su nevariantiniu projektavimu. Siekiant daugiakriteriná vertinimà ádiegti visø projektavimo organizacijø darbo praktikoje, bûtina, kad: uþsakovas materialiai skatintø projektuotojus naudoti daugiakriterinio vertinimo technologijà; geriausio varianto vertinimas ir atranka bûtø pagrástas sprendimo tikslumu ir patikimumu. Literatûra 1. Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A.; Bejeder, E.; Motekûnas, T. Multipurpose selectonovation of building construction and exploitation. Vilnius: Technika, 1992. 2. Banaitienë, N.; Turskis, Z. Decision support for the evaluation of building life cycle effectiveness. Technological and Economic Development of Economy (Ûkio technologinis ir ekonominis vystymas), Vol X, No 2. Vilnius: Technika, 2004, p. 57 66. 3. Carmody, J.; Sterling, R.; Edelhart, M.; Terman, M. R.; Wampler, L.; Bligh, T. http://main.ceardach.com/ index.php?id=32 2004.11.10 4. Hall, L. http://www.subsurfacebuildings.com/page2.html - 2004.11.10. 5. Wells, M.; http://www.malcolmwells.com/designs.html 2004.11.10 6. Azgaldov, G. G. Qualimeter (Êâàëèìåòðèÿ). Moscow: Strojizdat, 1989 (in Russian). 7. Zavadskas, E. K.; Karablikovas, A. ir kt. Building s construction technology (Pastatø statybos technologija). Vilnius: Alma littera, 2000 (in Lithuanian).

P. Malinauskas, D. Kalibatas / ÛKIO TECHNOLOGINIS IR EKONOMINIS VYSTYMAS 2005, Vol XI, No 3, 197 205 205 8. rank van der Hoeven, http://www.bouwweb.nl/ob/ vdhoeven/ chap03.htm 2004.11.10. 9. Zavadskas, E. K.; Vaigauskas, E. Method applying of decision making theory when preparing construction (Sprendimø priëmimo teorijos metodø taikymas ruoðiant statybà). Vilnius: Technika, 1985 (in Lithuanian). 10. Mikðta, P.; Andruðkevièius, A.; Aviþa, V. Building repairing and reconstruction works (Pastatø remonto ir rekonstrukcijos darbai). Vilnius: Technika, 1991 (in Lithuanian). 11. Zavadskas, E. K.; Simanauskas, L.; Kaklauskas, A. Decision support in system building (Sprendimø paramos sistemos statyboje). Vilnius: Technika, 1998 (in Lithuanian). Pranas MALINAUSKAS. Doctor of Science Dept of Construction Technology and Management. Vilnius Gediminas Technical University. A graduate of Vilnius Civil Engineering Institute (since 1990 Vilnius Technical University), PhD (1994). Author and co-author of 39 papers. Research interests: multiple criteria decision-making, expert systems, total quality management, facilities management. Darius KALIBATAS. Master of construction management. Vilnius Gediminas Technical University.