Mz02.p65

Transkriptas

1 LIETUVOS AKLØJØ IR SILPNAREGIØ SÀJUNGOS MËNESINIS ÞURNALAS MÛSØþodis (698) Leidþiamas nuo 1959 m. sausio mën. TURINYS 1 LASS CENTRO TARYBOJE 1 A.VALENTA NAUJOVËS, KURIAS PRAVARTU ÞINOTI 4 AR MUMS REIKIA JØ? 6 P.ÞIOGAS NEREGIØ TIKSLAI 8 A.VALENTA PRIENAI, PURIENOS IR LASS FILIALAS 10 H.STUKAS KNYGØ APSUPTYJE 12 E.POCIUS EILËS 14 A.VAINORAS LEIDINYS TËVAMS IR MOKYTOJAMS 16 A.GENDVILIENË NAUJAJAM ÐVYTURIUI I.BARADINSKIENË ATSËLINUSIOS TAMSOS ÐVIESA 19 LIEÈIAMØJØ KNYGØ KONKURSAS 20 D.VITKAUSKIENË POILSIS PRIE JÛROS 21 RENKAMA TIFLOPEDAGOGØ GRUPË 21 H.STUKAS TIKRAS MOKYTOJAS 23 TRUMPAI 24 TIFLOHUMORAS III virð. G.REÈIÛNIENË IV virð. V.GUDONIS GEROJI PAGALBININKË SODA K. HANSEN. ODISËJAS NUGIRDO POLIFEMÀ remia rubrikas Drauge su bendruomene, Ið mûsø kalendoriaus, Neregys ir visuomenë, Neregys darbo rinkoje, Mano manymu, Trumpai Vyr. redaktorius VYTAUTAS GENDVILAS Redakcinë kolegija: R.BALÈIKONIENË, V.DUMBLIAUSKIENË, G.PADRIBONIENË, P.PLIUÐKA, G.SIDEREVIÈIENË, A.VALENTA (pavaduotojas), V.GENDVILAS (pirmininkas). Telefonai: Atsakingoji sekretorë I.BARADINSKIENË A.VALENTA A.MAÈIONIENË Elektroninis paðtas: mz@lass.lt Puslapis Internete: Redakcijos adresas: Naugarduko 91, Vilnius. Duota rinkti SL 222 Pasiraðyta spausdinti Formatas 62x92. Popierius ofsetinis Nr. 1. Ofsetinë spauda. 3,5 sp.l., 0,5 spalv. atsp., 4 l. l. Tiraþas 550. Kaina 0,59 Eur. Rinko ir maketavo VðÁ Brailio spauda. Maketuotojas Sergejus Mechas. Spausdino akcinë bendrovë Spauda. Laisvës pr. 60, Vilnius, MÛSØ ÞODIS is published each month by the Lithuanian Association of the Blind and Visually Handicapped in Lithuania. Chief editor: Vytautas Gendvilas. Address of the editorial office: Naugarduko 91, Vilnius. Lithuania. Printed by SPAUDA Press, Laisvës 60, Vilnius, Lithuania, MÛSØ ÞODIS, 2017, 2

2 LASS CENTRO TARYBOJE Ðiø metø vasario 8 d. Vilniuje ávyko LASS centro tarybos posëdis. Jame dalyvavo 13 (ið 14) LASS centro tarybos nariø, LASS revizijos komisijos pirmininkë G. Padribonienë ir kviestiniai asmenys. Posëdyje apsvarstyta nauja LASS ástatø projekto redakcija. LASS centro taryba pateikë savo pastabø, taèiau ið esmës pateiktam projektui pritarë. LASS ástatø rengimo darbo grupë ápareigota, atsiþvelgus á pateiktus siûlymus, per dvi savaites patikslinti LASS ástatø naujos redakcijos projektà ir pakartotinai teikti já svarstyti bei tvirtinti kovo 15 d. vyksianèiame LASS centro tarybos posëdyje. Siekiant sulyginti ðiuo metu labai netolygià LASS regionø finansinæ ir ûkinæ padëtá bei kuo racionaliau iðnaudoti turimus þmogiðkuosius ir finansinius resursus, pateiktas pasiûlymas dël LASS struktûros administravimo pokyèiø, kuriø esmë - vietoje ðiuo metu veikianèiø 5 (Vilniaus ir Alytaus, Kauno ir Marijampolës, Klaipëdos ir Telðiø, Ðiauliø ir Tauragës, Panevëþio ir Utenos) regionø akløjø centrø steigti 2 - Rytø ir Vakarø - regionø akløjø centrus. Po aktyviø diskusijø dël teigiamø ir neigiamø ðiø pokyèiø pasekmiø didþiàja balsø dauguma LASS centro taryba pateiktam siûlymui nepritarë. Posëdyje priimtas sprendimas dël atskaitymø á LASS fondus socialinëms programoms vykdyti ir juose sutelktø lëðø naudojimo tvarkos pakeitimø. LASS centro taryba pritarë siûlomam pakeitimui, kad gauti lëðø ið LASS respublikinio ir regioniniø fondø socialinëms programoms vykdyti gali LASS filialai, LASS nariai ir LASS kontroliuojami juridiniai asmenys bei kiti juridiniai asmenys, kuriø pagrindinë veikla - pagalba regos neágaliesiems, pelno nesiekianèiai, regos neágaliøjø labui skirtai socialinei veiklai remti. O pagal ankstesnæ redakcijà gauti lëðø ið LASS respublikinio ir regioniniø fondø socialinëms programoms vykdyti galëjo tik LASS filialai ir LASS ástaigos, iðskyrus vykdanèias gamybinæ veiklà. LASS centro taryba pritarë VðÁ Klaipëdos ir Telðiø regionø akløjø centro praðymui dël 12821,50 Eur paramos skyrimo poilsio namø Spindulys, esanèiø Mokyklos g.71, Ðventojoje (Palangos sav.), dalinei renovacijai. NEREGYS IR VISUOMENË NAUJOVËS, KURIAS PRAVARTU ÞINOTI Ðiø metø pradþioje patvirtintas naujas Neágaliøjø aprûpinimo techninës pagalbos priemonëmis (TPP) ir ðiø priemoniø ásigijimo iðlaidø kompensavimo tvarkos apraðas. Keièiant apraðà, atsiþvelgta ir á pluoðtà LASS siûlymø: pavyzdþiui, átraukti á sàraðà kai kurias akliesiems labai reikalingas priemones, kompensacijas uþ vaizdo didinimo sistemas skirti ne tik besimokantiems, bet ir visiems kitiems silpnaregiams, kuriems jos reikalingos. TPP skyrimo tvarkos pasikeitimus aptariame kartu su Techninës pagalbos neágaliesiems centro (TPNC) metodinio skyriaus vedëja Dovile Sabaliauskaite. Be abejo, þmogus, norintis ásigyti TPP, ypaè brangesnæ, turëtø pasikonsultuoti su TPNC darbuotojais ir dël paèios TPP, ir dël jos kompensavimo sàlygø, nes visada gali iðkilti klausimø ar problemø, kuriø ir labiausiai norëdamas viename interviu neaptarsi. - Kodël reikëjo keisti senàjá TPP apraðà? Kokie esminiai jo skirtumai lyginant su senuoju? - Jokia tvarka nëra statiðka, pritaikyta visiems laikams, gyvenime nuolat bûna patikslinimø. Bendraujame su klientais, visuomeninëmis neágaliøjø organizacijomis, gauname siûlymø. Stengiamës á juos atsiþvelgti. Mûsø kasdienëje veikloje irgi esama ávairiø atvejø, reikalaujanèiø keistis ir atsinaujinti. Todël neágaliøjø aprûpinimo TPP ir ðiø priemoniø kompensavimo tvarkà nuolat perþiûrime ir keièiame tai, kas neatitinka ðiuolaikinio gyvenimo. Esminius skirtumus matyèiau tris: padaugëjo kompensuojamø priemoniø, iðsiplëtë TPP galinèiø gauti asmenø grupës, pasikeitë priemoniø kompensavimo tvarka, kai asmuo jas ásigyja savo lëðomis. - Atsirado naujø, akliesiems reikalingø priemoniø - nuo jø ir pradëkime. - Taip, LASS siûlymu á TPP sàraðà átraukëme keletà akliesiems reikalingø prietaisø: kalbantá gliukozës kiekio kraujyje matuoklá, simboliø skaitymo árenginá, Daisy grotuvà garsinëms 2017/02 1

3 knygoms skaityti. Plaèiau norëèiau pakalbëti apie dvi priemones - simboliø skaitymo árenginá ir Daisy grotuvà. Skaitymo árenginys, populiariai vadinamas skaitymo maðina, savo iðvaizda ir veikimo principu primena áprastà skenerá. Skirtumas toks, kad ðis árenginys dokumentà ne tik nuskenuoja, bet ir perskaito balsu. Árenginys jau kalba ir lietuviðkai Reginos balsu, yra lietuviðkas meniu. Árenginyje daug papildomø funkcijø: nuskenuotas tekstas gali bûti saugomas vidinëje jo atmintyje, paverèiamas tekstinëmis arba MP3 bylomis, o ðios gali bûti perkeliamos á atmintukà. Prijungus prie kompiuterio ekrano silpnaregiams árenginys gali bûti didintuvas. Trumpai kalbant, tai tikrai labai veiksminga ir universali skaitymo maðina. Daisy grotuvà nauja TPP galima laikyti tik ið dalies. Jis pakeitë iki ðiol TPNC iðduodamus áprastus kompaktiniø diskø grotuvus. Þmonës vis dar klausia, kodël reikëjo atsisakyti ðiø grotuvø ir juos keisti brangesniais, sudëtingesniais. Sprendimà pereiti prie Daisy grotuvø lëmë tai, kad áprasti kompaktiniø diskø grotuvai pasaulyje nelaikomi specialia akliesiems skirta technine pagalbos priemone. Taip, skaityti á CD áraðytas knygas su jais galima, bet tai - kaip neregio naudojamas áprastas radijo imtuvas. Radijo imtuvus naudojo ir naudoja daugybë neregiø, bet jie netampa TPP. Daisy grotuvas yra daugiafunkcinis árenginys: jame galima keisti skaitomos knygos greitá, tembrà, lengvai naviguoti tarp atskirø garsiniø bylø ar knygø, paspaudus kelis mygtukus rasti norimà kûrinio vietà, daryti þymas, balsu áskaityti pastabas. Grotuvo valdymas nesudëtingas, mygtukai dideli, lengvai apèiuopiami, yra iðsamûs ir paties grotuvo valdymo, ir atskirø mygtukø paaiðkinimai. Galima rinktis mini arba staliná Daisy grotuvà. Beje, staliniai Daisy grotuvai skaito ir áprastus CD su MP3 áraðais. Daisy, kaip ir senuosius MP3 grotuvus, duodame nemokamai. - Iðplëstos þmoniø, galinèiø gauti kompensacijas uþ tam tikras TPP, grupës. Ar patenka á jas aklieji ir silpnaregiai? - Silpnaregiams aktualu tai, kad dabar jie gali gauti kompensacijà uþ vaizdo didinimo sistemas. Pagal seniau galiojusià tvarkà tokià kompensacijà galëjo gauti tik moksleiviai ir studentai. Vaizdo didinimo sistemas dabar galës ásigyti tie, kuriems labiausiai jø reikia. Pagal senà formuluotæ, kad ðios priemonës bûtø kompensuojamos, geriau matanèios akies regëjimo aðtrumas su korekcija turëjo bûti nuo 0,06 iki 0,3, todël ðios árangos negalëjo ásigyti silpniausiai matantys þmonës - tie, kuriø regëjimas yra iki 0,06, bet þmogus dar skiria formas ir spalvas bei gali áþiûrëti smarkiai padidintà tekstà. Dabar formuluotë pataisyta: Nuo spalvø ir formø skyrimo iki 0,3. Pataisa akivaizdþiai buvo reikalinga, nes jau esame gavæ praðymø ðias priemones ásigyti. Sutrumpintas TPP, kurioms galima gauti kompensacijà, naudojimo laikas: didinimo programinei árangai buvo 7 - dabar 4 metai, neðiojamam elektroniniam uþraðymo átaisui brailio raðto naudotojams (brailio eilutei) buvo 10 - dabar 5 metai, kalbos sintezatoriui buvo 7 - dabar 4 metai, ekrano skaitymo programinei árangai buvo 7 - dabar 4 metai. - Yra TPP, kuriø pavadinimø naujajame apraðe nëra, taèiau þmogus, jas ásigijæs, kompensacijà vis tiek gali gauti. Pakomentuokite, kokios tai priemonës? - TPNC nuolat sulaukdavo siûlymø, kad bûtø kompensuojamos ne konkreèios priemonës, o tam tikros priemoniø grupës. Tokiø siûlymø pateikdavo tiek neágaliøjø organizacijos, tiek atskiri TPP vartotojai. Jie samprotaudavo maþdaug taip: Rinkoje nuolat atsiranda naujø priemoniø. Visø jø vis tiek nesuregistruosite ir á savo apraðà neátrauksite ir visada bëgsite naujovëms ið paskos. TPNC atsiþvelgë á ðiuos siûlymus ir nuo ðiø metø galutinai perëjo prie tam tikrø TPP grupiø, o ne paèiø TPP kompensavimo. Viena tokiø TPP grupiø, skirtø akliesiems, yra elektroninës orientavimosi priemonës. Daþniausiai tai ávairûs prietaisai, skleidþiantys ultragarsà ir vibravimu áspëjantys þmogø apie kelyje esanèià kliûtá. Vieni ðiø prietaisø montuojami á baltàsias lazdeles, kiti yra autonomiðkos, apie kliûtá áspëjanèios TPP. Tarp tokiø priemoniø yra ir daugeliui akløjø jau paþástami vibruojantys akiniai. Apraðe - tiek vibruojantys akiniai, tiek kitos panaðios TPP neminimos, bet visos jos priklauso elektroniniø orientavimosi priemoniø grupei ir 2 MÛSØþodis

4 yra ið dalies kompensuojamos. Kaip TPNC darbuotoja galiu pasakyti, kad susidomëjimas tokiomis priemonëmis buvo, bet pageidavimø ásigyti daug neturime. Bent jau kol kas Lietuvoje jos nepopuliarios. Paprasta baltoji lazdelë, matyt, vis dar yra pigesnë ir patikimesnë. - Daug naujoviø gaunant kompensacijà uþ savo lëðomis ásigytas TPP. Bent trumpai jas aptarkime. - Pasikeitë pats TPP kompensavimo principas. Anksèiau apraðe esanèià priemonæ þmogus ásigydavo, tada atneðdavo á TPNC dokumentus ir laukdavo kompensacijos. Bûdavo nemaþai atvejø, kai þmonës ásigydavo priemones tinkamai nepasikonsultavæ, iðgirdæ informacijà ið draugø, neásigilinæ á priemonës galimybes. Buvo ne vienas atvejis, ypaè kalbant apie negalià turinèiø vaikø tëvelius, kai turima priemone þmogus nusivildavo, kai pasirodydavo, kad ði neatitinka jo lûkesèiø. Dabar pirmiausia þmogus turi kreiptis á TPNC ir paraðyti praðymà dël kompensacijos uþ ásigyjamà priemonæ. Ðá praðymà per 15 dienø apsvarsto speciali TPNC direktoriaus ásakymu sudaryta taryba ir per 5 dienas duoda atsakymà. Taigi nuo praðymo padavimo iki atsakymo gavimo turi praeiti ne daugiau kaip 20 dienø. Tada þmogus ásigyja norimà priemonæ ir TPNC pateikia jos ásigijimo dokumentus. Panaikinta TPP ásigijimo iðlaidø kompensavimo per ámones sistema. Ne visiems patogu bus tai, kad þmogui paèiam reikës susimokëti visà TPP kainà ir laukti jos kompensacijos. Ámonëms, prekiaujanèioms regëjimo negaliai skirtomis TPP, siûloma pradëti teikti lizingo galimybæ, tai yra sudaryti palankias sàlygas pirkti maþesnes pajamas gaunantiems asmenims. Judëjimo negaliai skirtomis TPP prekiaujanèios ámonës jau tokià galimybæ siûlo, tikimës, kad ir regos TPP prekiaujanèios ámonës kuo greièiau paseks ðiuo pavyzdþiu. Jei perkama lizingu ir norima gauti kompensacijà, TPNC reikia pristatyti lizingo (finansinës nuomos davëjo) dokumentà, patvirtinantá visos lizingo sutartyje numatytos sumos sumokëjimà. - Tiek ðiame interviu, tiek ir kitomis progomis ne kartà atkreipëte dëmesá á tai, kad TPP galima pirkti internetu ir gauti kompensacijà. Kà þmogus, ðitaip ásigydamas TPP, turëtø þinoti? - Taip, TPP galima ásigyti ir internetu, ir nebûtinai Lietuvoje. Reikia tik pateikti dokumentus, patvirtinanèius TPP ásigijimà, ðiuo atveju - sàskaità faktûrà, kurià jums atsiunèia kartu su prekëmis arba elektroniniu paðtu, bei pavedimo kopijà, kuri, vykdant mokëjimà, suformuojama jûsø internetinëje bankininkystëje. Jei perkate uþsienyje, pirkimo dokumentas (sàskaita faktûra) turi bûti iðversta á lietuviø kalbà ir patvirtinta vertëjo paraðu. Tai galima padaryti bet kuriame vertimø biure. Atkreipiame dëmesá, kad sàvoka uþsienis apima ne tik Europos Sàjungà ar JAV, tai gali bûti ir Kinija, Rusija arba kuri kita ðalis. Svarbu, kad bûtø ásigijimo dokumentai ir kad jie bûtø iðversti á lietuviø kalbà ir patvirtinti vertëjo paraðu. - Aptarkime paèias kompensacijas - èia irgi yra nemaþai naujoviø. - Visos priemonës, iðskyrus judriojo ryðio (mobiliuosius) telefonus, yra kompensuojamos 70 proc. faktiniø ásigijimo iðlaidø. 30 proc., pirkdamas priemonæ, þmogus turës prisidëti pats. Kartu kiekvienai priemonei yra nustatyta riba, kurios 70 proc. negali virðyti, pvz.: vaizdo didinimo sistemai - ne daugiau kaip 500, neðiojamam elektroniniam uþraðymo átaisui (brailio eilutei) - ne daugiau kaip 2000, simboliø skaitymo árenginiui - ne daugiau kaip 1000 eurø. Kodël reikia 30 proc. savø lëðø? Ne paslaptis, kad neretai þmonës imdavo priemones vien todël, kad jas kaþkas duoda. Dabar kiekvienas vartotojas, ásigydamas priemonæ, ypaè brangesnæ, turës pagalvoti, ar jam tos priemonës tikrai reikia, ar tikrai ásigyja tokià, kuri labiausiai atitinka jo poreikius. - Spëju, kad labiausiai þmonëms nepatiks tai, jog brangias TPP reikia ásigyti savo lëðomis, ir tik tada sulaukti kompensacijos. Taèiau kaip ið tikrøjø bus, parodys laikas. Mûsø pokalbá baikime simboliðkai - kokia situacija yra su iðtikimiausiomis neregiø draugëmis - baltosiomis lazdelëmis? Anksèiau TPNC nuolat sulaukdavo priekaiðtø, kad jø trûksta, kad reikia ilgai laukti, o kaip yra dabar? - Neþinau, dël kokiø prieþasèiø, bet daugeliu atvejø tai buvo ne lazdeliø, o komunikacijos ir tarpusavio susiðnekëjimo problema. Baltøjø lazdeliø yra ir jas iðduodame visiems, kuriems reikia. Lazdelëms nëra net grieþtø naudojimo terminø, nes þmonës jas naudoja labai individualiai: vieni - kelis kartus per dienà, kiti - keliskart per savaitæ. Naujà lazdelæ iðduodame pagal poreiká ir pagal turëtos lazdelës susidëvëjimo laipsná. Praktika rodo, kad paèios lazdelës susidëvi ar sulûþta ne taip daþnai, daþniau susidëvi plastmasiniai jø antgaliai. Jeigu turime, papildomus antgalius iðduodame nemokamai. Kalbëjosi Alvydas VALENTA 2017/02 3

5 MANO MANYMU AR MUMS REIKIA JØ? Pirmajame ðiais metais Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjungos centro tarybos posëdyje apsvarstyta nauja LASS ástatø projekto redakcija. Viena ástatuose nuskambëjusiø minèiø yra tokia: LASS nariais gali bûti regos sutrikimø neturintys asmenys, kurie aktyviai padeda regos neágaliesiems ir kuriø kiekviename LASS filiale negali bûti daugiau kaip 10 proc. skaièiuojant nuo visø to filialo veikloje dalyvaujanèiø LASS nariø. Paprasèiau tariant, naujøjø ástatø projekte siûloma á Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjungà priimti ir gerai matanèius þmones. Kà apie tai manote jûs? Albertas: Tie, kurie aktyviai dalyvauja organizacijos veikloje, ir galëtø bûti. Nieko blogo nematau. Tarybiniais laikais matanèiø buvo ir nieko neatsitiko. Kità kartà gerai matantis mûsø naudai dirbantis þmogus mûsø bëdas geriau supranta nei patys neregiai. Alfonsas: Taip jau kartà buvo. Buvo jais ir cechø virðininkai, ir darbuotojai. Priimdavome á narius, bet sàraðuose jie kaþkaip netikdavo. Praktika buvo tokia, kad jø iðbraukti nebuvo kaip. Buvo kaip ir atskiri sàraðai. Tai tie sàraðai nyko, nyko ir visai iðnyko. Anksèiau regintis cecho virðininkas neregiø reikalus tvarkydavo, atsakingas kolûkio darbuotojas taip pat galëjo neregiams patalkinti. Bûdamas organizacijos narys jis tuos reikalus tvarkydavo geriau. Kà regintys þmonës darytø dabar - neþinau. Jei tai bûtø neregio brolis, sesuo, tai gal dar... Tiesà pasakius, neþinau. Ir dabar bendraujame su reginèiais þmonëmis. Á juos kreipiamës todël, kad yra pareigûnai ar specialistai. Reikalams sutvarkyti jø narystë nebûtina. Rajonuose jaunimo beveik nëra. Koká gerai matantá gal ir bûtø galima prisijaukinti neregiø bëdoms spræsti. Alvydas: Nei pernelyg pakenktø, nei kà pakeistø. Siûlyèiau apsiriboti ðeimø nariais ar globëjais. Artûras: Gerai prisimenu, kaip apie tai buvo diskutuota prieð gerus dvideðimt metø. Tada suabejota jø naryste dël turtiniø reikalø. Bijota, kad jie pateks á valdþià ir susitvarkys ten savo reikalus. Vargu ar automobilininkø sàjungos nariu galëtø bûti automobilio neturintis þmogus arba neregys. LASS yra Lietuvos akløjø ir silpnaregiø organizacija. Jei þmogus nori padëti neregiams, tai gali padëti ir nebûdamas sàjungos nariu. Bûdø padëti yra daugybë. Arûnas: Jei regintieji dirba neregiø labui, tai galëtø bûti ir nariai. Nieko blogo nematau. Aurimas: Man jie netrukdytø. Gerai matanèiø savo draugø, besiverþianèiø á organizacijà, neþinau. Barbora: Manau, kad reginèiø þmoniø mûsø organizacijoje nereikëtø. Jei jiems kyla noras mums patalkinti, tai jie gali tai padaryti ir nebûdami nariai. Danguolë: Visai be reginèiøjø mums gal ir nekas, bet LASS nariais jiem nebûtina bûti. Edvardas: Gerai matantys þmonës galëtø bûti mûsø sàjungos nariai, taèiau jiems reikëtø grieþtai apriboti teisæ bûti renkamiems á LASS valdþios organus. Regintiesiems tokia teisë turëtø bûti suteikta tik turint tam tikrà narystës staþà. Po to jie galëtø bûti renkami á ne aukðtesnes kaip LASS rajono filialo pirmininko pareigas. Staþas turëtø bûti ne trumpesnis kaip metai. Prieð skiriant pareigas, þmogø reikia paþinti. Tokie gerai matantys pirmininkai galëtø dalyvauti ir suvaþiavimuose, bet á respublikinius mûsø organizacijos valdymo organus neturëtø bûti renkami. Egidijus: Jei kalbame apie skaièiø, tai tikslas pateisina priemones. O kalbame apie organizacijos nariø interesus, tai regintieji organizacijai nebûtini. Henrikas: Sàjunga vadinasi akløjø ir silpnaregiø. Esu kategoriðkai prieð reginèiuosius. Jei norime bûti kartu su reginèiaisiais, tai tada reikëtø kurti naujà organizacijà. Grigas: Jei jie mums padëtø ákurti savanoriðkà reginèiø þmoniø organizacijà, sprendþianèià neregiø problemas, tada galëtume jiems suteikti kaþkokiø teisiø, iðlygø, kad jie jaustøsi visaverèiais mûsø kolektyvo nariais. Kitais atvejais reginèiøjø buvimo Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjungoje prasmës nelabai matau. 4 MÛSØþodis

6 Giedrius: Ðiaip gal ir nieko baisaus, nes jie jau ir praeityje yra buvæ mûsø nariai. Matyèiau pavojø, jei aklieji ir silpnaregiai taptø filialø pirmininkais. Regionø centrø vadai priims dirbti pirmininkus matanèius, nesivargindami paieðkoti gabesniø silpnaregiø ar akløjø, neinvestuos á neregius, jø nerengs pirmininko darbui. Ina: Mes ir dabar turime ðeimø nariø, kurie atstovauja neregiams ir aktyviai dalyvauja mûsø rajono filialo veikloje. Kaip ten bebûtø, bet be reginèiøjø mes vieni iðgyventi negalime. Reginèiø þmoniø pagalba mums buvo ir bus reikalinga. Irma: Jei mûsø tikslas yra padëti neregiams, tada matantys þmonës nereikalingi. Jei mûsø tikslas - maþinti reginèiøjø ir neregiø atskirtá, tada nariais galëtø bûti visi. Justas: Manau, kad, priëmus reginèiuosius, reikëtø keisti organizacijos pavadinimà. Reginèiø nariø reikëtø, jei manytume, kad organizacijos veikla pagerëtø. Vertëtø, jei organizacijos nariais padarytume bent pusæ Lietuvos. Tada skaièius bûtø áspûdingas. Mykolas: Jei gerai prisimenu, tai anksèiau galëjo bûti iki 25 procentø nariø regintieji. Manau, kad deðimties procentø visiðkai uþtektø. Akluosius ir silpnaregius neturëtume keisti gerai matanèiais þmonëmis. Po ðio pertvarkymo, manau, kad neregiai bus dar stipriau stumtelti á ðalá. Ona: Jei norinèiø yra pas mus ástoti, tai testoja!!! Pranas: Ðeimos narys gali atstovauti vaikui ar suaugusiam neregiui. Jei bûtø balsavimas ðiandien, tai að balsuoèiau prieð. Jei mes vadinamës Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjunga, tai reginèio þmogaus að èia nematau. Reiktø keisti pavadinimà. O tada bûtø kaþkoks hibridas. Nemaþai tenka bendrauti su kitomis þmoniø su negalia organizacijomis, bet neteko girdëti, kad jie priimtø sveikuosius, bet gal ne viskà að þinau. Gerai matantys sveiki þmonës jauèiasi uþ mus pranaðesni, jie ásivaizduoja viskà þinantys apie neregius geriau nei mes patys. Kol taip bus, tol að bûsiu prieð. Nenoriu savo organizacijoje jaustis antrarûðiu. Raimondas: Ið principo að demokratas, todël kuo maþiau ne, tuo lengviau gyventi. Jei kaþkas nori prisidëti, padaryti gerà darbà ir jauèia nuoskaudà nebûdamas narys, tai leiskime jam tai padaryti - tegul ástoja. Roma: Kategoriðkai - ne. Analogijà matau su meno mëgëjø bûreliais: kai tik bûrelyje padaugëja gerai matanèiø þmoniø, tai toks kolektyvas ir subyra. Kai filialas, kuriame að dirbu, negauna lëðø, kaip galiu bûti aktyvi darbuotoja? Jei vietoj manæs pradës dirbti matantis, atsiras pinigø ir rëmimas. Að dirbu blogai, o jis dirbs gerai. Gerai matantiems gerus darbus galima dirbti savanoriðkai. Bendraudama su organizacijos nariais girdþiu nuomoniø, kad regintieji mûsø nesupranta ir niekada nesupras. Ugnë: Kodël gi ne? Gal ájungæ reginèiø þmoniø plaèiau paskleistume þinias apie neregius? Nors informacijos gausëja, bet pasitaiko, kad á mus reaguojama gana ádomiai. Galiu papasakoti istorijà: prieð Naujuosius metus prie manæs priëjo studentë ir sako: Ar galiu su tavim susipaþinti? Á tave þiûriu jau treèias mënuo. Nedrásau prieiti. Gal tai padràsintø þmones su mumis daugiau bendrauti? Valentinas: Manau, kad tai nëra blogai. Taip buvo nuo pat pradþios pokarinës Lietuvos akløjø draugijos veiklos. Að tai uþ. Yra tikrai gerø mûsø bièiuliø, kurie galëtø bûti ir mûsø organizacijos nariai. Viktoras: Dirbantys neregiø labui nariais galëtø bûti. Dideliø pinigø nesusikrautø, bet talkindami neregiams dirbtø garbingà darbà. Vytautas: Manau, kad ði mintis kilo dël dviejø dalykø. Vienas - áspûdis, kad LASS lyg ir trûksta nariø. Bet, jei bus daugiau nariø, vargu ar gyvensime geriau ir daugiau pinigø mums skirs. Manau, kad èia yra ir Kauno regiono problema. Kai nerandama palankaus direktoriui filialo pirmininko silpnaregio ar neregio, tai vietoj jo paskiriame gerai matantá, bet nuo LASS nutolusá þmogø. Vilija: Jei gerai prisimenu, tai taip buvo ir anksèiau. Ið kalbø þinau, kad buvæ regintys organizacijos nariai po kurio laiko suþinojo, kad jie jau ne organizacijos nariai. Tai jiems kaip neregiø nedraugiðkumo þenklas. Jie nuoðirdþiai norëjo bûti mûsø organizacijos nariais. Jei nutarsime, kad regintieji gali bûti mûsø organizacijos nariai, bûtø gerai, kad ateityje nepasikartotø, kas jau kartà buvo. 2017/02 5

7 MINTYS NEREGIØ TIKSLAI Perþengus metø slenkstá daugelis þmoniø susimàsto apie ateitá, apie tai, kà labai norëtøsi ar bûtinai reikëtø nuveikti per ateinanèius dvylika mënesiø. Taigi þmogus sau kelia tam tikrus tikslus. Apie juos ir norëèiau ðiame straipsnyje pakalbëti. Kaip visada lengviausia kalbëti ir raðyti remiantis savo patirtimi, tuo, kà pats iðgyvenai, suvokei, iðsiaiðkinai, kokias iðvadas padarei, o jûs jau patys spræskite, kas jums tinka, o kas - visai nepriimtina. Pradësiu kaip kartais pradedami tipiniai juokeliai. Turiu dvi naujienas: vienà - gerà, antrà - blogà. Galite kartu su manimi pasidþiaugti tuo, kad, apþvelgdamas praeitá, apie du treèdalius savo tikslø pasiekiau. Kaip man tai pavyko ir kodël á treèdalá gyvenimo kalnø nepavyko ákelti savo pergalës vëliavos? Pradësiu nuo vaikystës, kai þodþio tikslas net neþinojau, taèiau tiesiog svajojau apie didelius ir maþus dalykus. Vaikystëje man iðkrito, kalbant loðëjø terminais, laiminga korta, nes nuosekliai ir kryptingai siekti to, ko norëjau, buvau mokomas abiejø tëvø. Paraðiau, kad man vaikystëje pasisekë, ir nesusilaikiau nenusiðypsojæs: vargu ar daug dabartiniø vaikø norëtø su manimi keistis vietomis. Turëjau kasdieniø pareigø nuo maþumës. Jau nuo penkeriø metø, gal netgi anksèiau, turëdavau kas vakarà laistyti darþà. Vandená reikëjo neðti ið sodybos pakriûtëje tyvuliuojanèio eþeriuko. Dabar jau kaip egzotikà prisimenu tà nelengvà kopimà á staèià kalvà su naðèiais ant peèiø ir dviem kibirais, prikabintais prie jø, nors tada lengva nebuvo. Tiesa, penkiameèiui man leisdavo pasemti tik po pusæ kibiro, kad nebûtø per sunku ir dar dël to, kad nesuðlapinèiau tako, nes tada pasidarydavo slidu ir beveik neámanoma kopti aukðtyn net ir tuðèiomis rankomis - kà jau kalbëti apie pavojø nuèiuoþti þemyn. Be darþø laistymo, dar turëdavau kas vakarà sukdamas nemenko metalinio smulkintuvo rankenëlæ pripjauti runkeliø lapø gyvulëliams. Gyvenome ne tik tarp dviejø eþerø, bet ir miðko pakraðtyje, tad ir þabø rinkimas Pranas ÞIOGAS buvo daþnas darbas. Grybauti patikdavo, o ðtai uogavimas nebuvo mëgstamiausias uþsiëmimas. Pirmus tris puodelius mëlyniø, brukniø, spanguoliø ar avieèiø pririnkdavau ðvilpaudamas ar niûniuodamas kokià dainelæ, bet penktà, o ypaè ðeðtà puodelá, jau rinkdavau ir atsisëdæs, ir atsigulæs, ir ne visai dþiugia veido iðraiðka, bet tokia buvo privaloma dienos norma. Buvo nelengva, bet ðitaip tëvai iðugdë mano valià, kuri vëliau labai padëjo siekti gyvenime rimtø tikslø ir tapo itin svarbi, kai praradau regëjimà. Turint regëjimo negalià, kelias á tikslà ilgesnis, be to, nusëtas didesnëmis kliûtimis ir paþymëtas virtinëmis nesëkmingø bandymø. Pravartu prisiminti IBM ákûrëjo Tomo Dþ. Vatsono patarimà: Norëtumëte sëkmës formulës? Ji visai paprasta. Padvigubinkite nesëkmiø skaièiø. Pamenu ir mokyklos laikus. Dabar suprantu: dël ágyto pareigingumo vaikystëje mano poþiûris á mokytojus, jø patarimus ir pastabas gerokai skyrësi nuo kitø bendraklasiø. Mokytojø þodþiai man buvo svarbûs, kitaip tariant, ðventi - neásivaizdavau, kaip galima á juos nekreipti dëmesio. Savaime aiðku, nebuvau nei angelas, nei tobulas mokinys, tik pastebëdavau: mane po kokio neatlikto ar ne visai atlikto darbo kaþkas ið vidaus grauþë, o daugeliui viskas ëjo tarsi pro ðalá ir jau kità dienà jie galëdavo vël ko nors nedaryti neiðgyvendami jokio kaltës jausmo. Mane tas kaltës jausmas auklëjo ir ugdë atsakomybæ. Vienas rimèiausiø mano tikslø jaunystëje buvo tapti kûno kultûros specialistu. Nors niekas patarimø nedavë, bet padirbëdavau ne tik atëjæs anksèiau prieð treniruotæ ar pasilikæs ilgiau po jos, bet ir savarankiðkai, ájungdavau draugus, o jei norinèiø neatsirasdavo - treniruodavausi pats vienas. Taip ugdþiausi kruopðtumà ir atkaklumà. Mano nuomone, niekada nëra vëlu ugdyti savybes, kuriø prireikia siekiant tikslø, - èia tinka kitø þmoniø gyvenimo pavyzdþiai ir ágytos þinios. Bûtent ðiø dalykø man ir pritrûko, kad bûèiau ágyvendinæs ir tà nepavykusá treèdalá savo 6 MÛSØþodis

8 siekiø. Pastebëjau: kità tikslà lengviau pasiekti tada, kai tinkamai ávertini ir moki pasidþiaugti tuo, kà jau pavyko pasiekti. Pasitikëjimas savimi ir tikëjimas tuo, kà darai, - vienas ið esminiø sëkmës pamato akmenø. Cituoju Trumanà Kapotæ: Að tikiu: jei tiki, kad tau pasiseks, tai tau jau sekasi. Svarbu gyvenime apskritai turëti tikslø. Dideliø, sunkiai pasiekiamø ar nedideliø, nesunkiai ágyvendinamø - tai jau kiekvieno asmeninis reikalas. Juk prastai skamba þodþiø junginys betikslis gyvenimas. Netikslinga vaikytis madø ar pasiduoti draugø átakai, paisyti visuotinës nuomonës, svarbiausia - savo poreikiai. Jei visi puola mokytis linijiniø ðokiø, tai privalu paklausti savæs, ar man tikrai to reikia, ar man tai suteiks malonumo, ar nesugaiðiu veltui brangaus laiko, kurá galëèiau panaudoti kitam, svarbesniam, prasmingesniam tikslui. Vieniems þmonëms priimtina daug ávairiausiø tikslø, tiksliukø, o kiti visà gyvenimà siekia vos vieno ar dviejø esminiø tikslø, tarkime, pastatyti namà, sukurti darnià ðeimà ar dirbti toká darbà, kuris sutaptø su pomëgiu. Kas skundþiasi laiko stoka, noriu priminti L. Berstaino iðmintingus þodþius: Kad pasiektum didþiø tikslø, reikalingi du dalykai: planas ir laiko stygius. Ádomu tai, kad mano pasiektø ir nepasiektø tikslø santykis nepasikeitë net ir netekus regëjimo - vadinasi, negalia nëra lemiamas faktorius. Visada malonu iðgirsti apie vienà ar kità lietuvá ar uþsienietá neregá, kuris pasiekia ið pirmo þvilgsnio neámanomø rezultatø. Jei mes patys, neregiai, kartais stebimës, tai ásivaizduoju, kaip visa tai nerealiai skamba visuomenës daliai, kuri nëra susidûrusi su atkakliais bei ryþtingais neregiais ir vertina mus kaip bejëges, nuo kitø priklausomas, pasigailëjimo vertas bûtybes. Að jau senokai priëjau iðvadà, kad kiekvieno neregio ar labai silpnai matanèio þmogaus vienas ið pirmø tikslø privalo bûti siekis tapti kuo savarankiðkesniam - tiek namie, tiek gatvëje, keliaujant ar tvarkant asmeninius reikalus ávairiose ástaigose. Tai padaryti kiekvienam norinèiam padës LASS filialø ar akløjø uþimtumo, reabilitacijos centrø, kitø institucijø darbuotojai. Padràsinti ðioje vietoje gali Viljamo Elerio Èeningo mintis: Tikslo atkakliai siekiantis þmogus susiranda priemoniø, o jei negali jø rasti, sukuria. Vienas didþiausiø iððûkiø ypaè vyresnio amþiaus regëjimo neágaliesiems - þengti koja kojon su vis tobulëjanèiomis ir vis sudëtingesnëmis technologijomis, kurios pradþioje gerokai baugina, taèiau tada, kai yra ávaldomos, tampa tikru pagalbininku ir atveria daug iki tol neregiui uþvertø langø á pasaulá, á informacijos lobynus bei bendravimo platybes. Ágijus pakankamai savarankiðkumo galima vis dràsiau jaustis bet kurioje bendruomenëje ir apskritai visuomenëje bei kelti sau tikslus - tokius, kokius kelia sveikieji. Juk padëdamas sau, padedi ir kitiems. Ir - atvirkðèiai. O koks turëtø bûti kelias á tikslà? Jei þmogus sako, kad nori bûti laimingas, tai tik tuðti þodþiai. Juk reikia iðsiaiðkinti, kada ir kokiomis aplinkybëmis toks pasijustum. Juk laimë - reliatyvi sàvoka. Pamenu, kai, netekæs regëjimo, labai norëjau tapti kam nors reikalingas, kam nors kuo nors naudingas. Ásivaizdavau - tada jausiuos laimingas. Netrukus mano mintys tapo tikrove - ëmiau visuomeniniais pagrindais vadovauti neágaliøjø humoro grupei, pats kurti scenarijus jos spektakliams. Po poros metø, jau pasiekus kai kuriø neblogø rezultatø, norëjosi, kad ta veikla bûtø ávertinta finansiðkai, kad turëèiau darbà. Ir tai pavyko. Laimës kartelë kilstelëjo aukðtyn. Bet kurá didesná tikslà specialistai pataria suskirstyti atskirais etapais - savotiðkais laipteliais, kuriais lipant pasiekiamas galutinis rezultatas. Juk net ilgiausia kelionë á tolimiausias ðalis prasideda nuo pirmo þingsnio. Paþástu, mano nuomone, per daug þmoniø, kurie turi visokiausiø norø, vizijø, svajoniø, bet nesiryþta þengti në menkiausio þingsnio, kad visa tai ágyvendintø. Sëdëti ir laukti, kol likimo þvaigþdë ámes laimës gabalà tiesiai á rankas, neverta. Geriausia pradëti nuo nedideliø, lengvai pasiekiamø tikslø. Greita ir nesunkiai pasiekta pergalë ákvëps ir suteiks papildomø jëgø vis sunkiau ir per ilgesná laikotarpá pasiekiamiems tikslams bei svajonëms ágyvendinti. Jei mums, neregiams ar silpnai regintiems, reikia kitø pagalbos, nebijokime, nesidrovëkime jos papraðyti, o kartais ir pareikalauti. Tikslui pasiekti ne tik turime panaudoti visas galimas teisiðkai leistinas priemones, bet privalome pasinaudoti ir visomis ámanomomis galimybëmis, kurias suteikia valstybë, jos ástaigos, nevyriausybinës organizacijos, bendruomenës, ðeimos nariai, kaimynai. Geros kloties siekiant savo tikslø. Laukiame sëkmës istorijø ðiame þurnale. 2017/02 7

9 DRAUGE SU BENDRUOMENE Alvydas VALENTA PRIENAI, PURIENOS IR LASS FILIALAS Apie Prienus girdime raðant ar kalbant ne taip jau daþnai ir þinome ne itin daug: rajono centras Nemuno kilpø regioniniame parke, na, dar krepðinio komanda, sklandytuvai ar kaþkokie sportiniai lëktuvai... Daugiau lyg ir nieko ypatinga. LASS Prienø rajono filialas vienija 80 nariø. Nuo 2007 metø jam vadovauja kaunietë, daugeliui akløjø gerai þinoma ðachmatininkë Irena Karsokaitë. Tiesa, kasdieninis pirmininkës, beje, ir socialinës darbuotojos, darbas su ðachmatais maþa kà turi bendra, bet per daugelá deðimtmeèiø ágyta iðtvermë, kovingumas, energija praverèia ir èia. Jau penkeri metai, kai filialas ir jo vadovë glaudþiasi nedideliame kabinete Prienø ðvietimo centre. Nors patalpos ankðtokos, taèiau esant bûtinybei galima pasinaudoti ir erdvesniu kabinetu, o paèios centro darbuotojos savanoriauja filialo veikloje, padeda spræsti iðkilusias problemas. Apskritai, anot I. Karsokaitës, santykiai su daugeliu Prienuose veikianèiø ástaigø nuoðirdûs ir draugiðki: nuolat bendraujama ir bendradarbiaujama su Prienø paslaugø centru, kultûros centru, globos namais, kuriuose gyvena keletas filialo nariø. Filialas nuolat bendrauja su Maisto banku, du kartus ið jo gauna produktø ir dalija vargingiausiai gyvenantiems þmonëms. Kad pirmininkë neperdeda, galime ásitikinti ir skaitydami rajono spaudoje skelbiamus straipsnius apie filialo veiklà. Juose graþiai atsiliepiama tiek apie patá filialà, tiek apie jo vadovæ. Priminsime, kad 2014 m. socialdemokratø partijos skyriaus pasiûlymu I. Karsokaitë nominuota Prienø Metø moters titulu. Daugiau nei keturi penktadaliai LASS Prienø filialo nariø yra pensinio amþiaus, daugeliui nustatyti dideli specialieji poreikiai. Beveik penktadalis nariø - darbingo amþiaus, taèiau turinèius darbà galima suskaièiuoti ant vienos rankos pirðtø: Du stovi darbo birþoje, - vardija pirmininkë, - viena moteris dirba Jiezne, mokykloje, vienai merginai pasiûlytas sezoninis darbas bendrovëje, priþiûrinèioje kapus, kita mergina, baigusi mokslus Vilniuje, neseniai uþdarbiauti iðvyko á Anglijà. Filiale yra ir jaunø þmoniø, bet daþniausiai jie gyvena su tëvais, jø priþiûrimi ir globojami. Su nedidelëmis iðimtimis tokie þmonës nëra linkæ nei mokytis toliau, nei apskritai ið namø kur nors toliau iðjudëti. Matyt, yra ir bus þmoniø, - nusprendþiame su pirmininke,- kuriuos aktyvink neaktyvinæs, siûlyk jiems bet kokià naujà veiklà nesiûlæs, vis tiek gyvens ramioje, saugioje aplinkoje su artimaisiais, jø saugomi ir globojami. Kad ir kaip vertinsi, tokiø þmoniø visada atsiras ir jiems visada reiks kito þmogaus pagalbos. Tas kitas daþniausiai bus tëvai, kiti artimieji, taèiau nebûtinai. Filialo vadovas, socialinis darbuotojas taip pat gali padëti, suteikti tam tikrà informacijà, kurià be jo vargu ar kas rajone galëtø suteikti. Negalima pamirðti ir to, kad daugelis, mûsø akimis þiûrint, neaktyviø þmoniø be regëjimo daþnai turi dar ir kitø negaliø. Antra vertus, gerokai apsiriktume matydami vien ramiàjà ar greièiau pasyviàjà filialo ir jo þmoniø gyvenimo pusæ. Filialo nariai dainuoja, skaito garsines ir brailio knygas, domisi informacinëmis technologijomis. Esame turbût vienas labiausiai skaitanèiø filialø Lietuvoje, - sako I. Karsokaitë, - turime penkis nuolatinius brailio raðto skaitytojus. Rodos, tai nëra daug, taèiau turint galvoje, kad iðmokti brailio raðtà nëra sunku, bet águsti gerai juo skaityti - nelengva, tai nemaþai. Ið viso brailio ir garsines knygas nuolat skaito apie 20 proc. filialo nariø. Praëjusiais metais 2 filialo nariai dalyvavo palaikomosios reabilitacijos programoje Palangoje Baltijos sanatorijoje, o vienas - tai Aidas Revinskas - dvi savaites vykusiame mobilumo ir savarankiðko gyvenimo ágûdþiø ugdymo projekte. Á savo rajonà gyventi neseniai sugráþo informaciniø technologijø entuziastas Tadas Matusevièius, kuriam gerai paklûsta ir kompiuteris, ir lieèiamasis telefonas, ir brailio eilutë. Tadas ne tik nemato, bet ir negirdi, todël ðiuolaikinës elektroninës technologijos jam daþnai yra vienintelë galimybë bendrauti su pasauliu ir ðia galimybe jis puikiai naudojasi! Vyresniame amþiuje apakæs Albinas Cibulskas savarankiðkai 8 MÛSØþodis

10 LASS Prienø rajono filialo pasididþiavimas - vokalinis ansamblis Puriena mokosi anglø kalbos ir... apgailestauja, kad lietuviðkai brailio raðtu knygø, ið kuriø galëtø mokytis, yra labai maþai. Prienuose gyvena visoje Lietuvoje þinoma tautodailininkë Lilija Kerðienë. Ðiais metais L. Kerðienë minës garbingà 85-àjá gimtadiená, taèiau net ir jis nepajëgia nuslopinti ðios moters kûrybinës prigimties. LASS Prienø filialo pasididþiavimas - vokalinis ansamblis Puriena m. ansamblis minëjo keturiasdeðimties metø veiklos sukaktá, taèiau nesuklysime sakydami, kad visuomenei kolektyvas tapo matomas ir girdimas tada, kai 2008 m. jam pradëjo vadovauti dainininkë Ona Matusevièiûtë. Puriena yra þinoma ne tik rajone, - sako I. Karsokaitë, - ypaè pastebimi tapome po 2015 metais vykusiø Chorø karø. Ansamblyje dainuoja 12 þmoniø, 5 repetuoti atvaþiuoja ið kaimø. Puriena kasmet dalyvauja rajone organizuojamame Partizanø dainos konkurse, romansø vakaruose Ilgesio dainos, regionams skirtoje ðventëje Oi, bûdavo bûdavo. Maþdaug prieð penkerius metus uþsimezgë Purienos draugystë su Lenkijos lietuviais: ið pradþiø tik su Suvalkø aklaisiais, o dabar jau ir su Suvalkø lietuviø bendruomene, taip pat - su Þagariø lietuviø bendruomene. Praëjusiais metais ansamblis dalyvavo Þagariuose vykusioje þirgø ðventëje. Ðiais metais á sveèius turëtø atvaþiuoti bièiuliai ið Lenkijos. Kaip ir visi LASS filialai, taip ir Prienø rajono filialas vykdo socialinës reabilitacijos paslaugø neágaliesiems teikimo bendruomenëje projektà. Apie projektà filialo vadovë negali pasakyti nieko bloga - reikalingas, bet ta bûtinybë uþ kiekvienà menkà niekà praðyti þmogaus pasiraðyti atrodo labai jau keistai. I. Karsokaitë: Nebûna dienos, kad nereikëtø vieno dviejø paraðø. Suprasèiau, jeigu reikëtø pasiraðyti kartà per mënesá, bet ne kasdien. Techniniø pagalbos priemoniø aprûpinimo tvarka þmonës patenkinti: filialo vadovë paraðo praðymà, þmogus pasiraðo, tada nuveþa á Kaunà ir parveþa priemonæ, pamoko, kaip naudotis. LASS filialà þmonës, kuriems jo reikia, susiranda patys iðgirdæ, kad èia bendraujama, vyksta veikla, yra ansamblis. Su pirmininke svarstome, kaip bûtø galima dar labiau suaktyvinti filialo veiklà. Projektuose, kurie vyksta toli nuo namø, þmonës kaþin ar dalyvaus, - svarsto I. Karsokaitë, - kai kam jau tampa problema nuvykti á Kaunà, iki kurio vos 40 kilometrø. Jeigu LASS vykdomi projektai ir kita veikla bûtø labiau orientuojama á rajonus, tada galima tikëtis aktyvesnio ir paèiø filialo nariø dalyvavimo. 2017/02 9

11 NEREGYS DARBO RINKOJE KNYGØ APSUPTYJE Kad ir kaip bûtø keista, bet ðiais laikais paprastas þmogus be moderniø technologijø negali në þingsnio þengti. Kiekvienà dienà nuo jø tampame vis labiau ir labiau priklausomi. Lyg ir atrodytø, kad kai kur jos nëra bûtinos, bet ið tikrøjø taip nëra. Vienas ið pavyzdþiø - vieðosios bibliotekos. Dar prieð dvideðimt metø, atëjæs á bibliotekà, norëdamas gauti reikiamà knygà, privalëjai eiti á katalogø skyriø. Ten didelëse spintose bûdavo gausu stalèiukø. Jie paþymëti raidëmis. Iðsitraukæs já, ieðkodavai tau reikiamos knygos kortelës. Tuomet ranka uþpildydavai specialø uþsakymo lapelá, kuriame buvo bûtina nurodyti knygos ðifrà. Kitaip bibliotekininkë uþsakytos knygos nerasdavo. Uþsakymo tekdavo laukti nuo pusvalandþio iki valandos. Gavæs knygà keliaudavai á skaityklà ir ten skaitydavai. Prireikus kà nors iðsiraðyti, tekdavo raðyti ranka ant popieriaus lapo. Tada ðvietimo aparatai buvo tikra retenybë. O apie neðiojamus kompiuterius, skenerius, skaitmeninius fotoaparatus ar mobiliuosius telefonus su ypaè jautriais fotoaparatais galëjai perskaityti nebent fantastinëje literatûroje. Dabar ne tik modernios didþiøjø miestø, bet ir maþø miesteliø, kaimo bibliotekos neásivaizduojamos be kompiuteriø, skaitmeniniø katalogø. Bibliotekininkë reikiamà knygà suranda per kelias akimirkas. O jeigu norimos knygos bibliotekoje nëra, tuomet jos darbuotoja tiksliai gali pasakyti, kur jos ieðkoti. Ðiuolaikinë bibliotekos sàvoka gerokai prasiplëtusi. Ji ne tik knygø saugykla bei skaitytojø aptarnavimo vieta, bet ir kompiuterinio raðtingumo, interneto, mokesèiø mokëjimo vieta. Apie ðiuolaikinæ bibliotekà, skaitytojus, knygas ir dar daug kà kalbamës su Naujosios Akmenës patyrusia bibliotekininke silpnarege Regina Rulinskiene. M.Þ. Manoma, kad bibliotekininkës darbas nëra dinamiðkas ir patrauklus. Ypaè seniau, kai bibliotekininkë tik aptarnaudavo skaitytojus. Kodël jûs pasirinkote ðià profesijà? R.R. Nuo pat gimimo mano regëjimas yra silpnas, todël mokiausi Kauno akløjø vidurinëje mokykloje. Mokydamasi vyresnëse klasëse norëjau gráþti á miestà, kuriame gimiau ir kur gyveno mano tëvai. Sukau galvà, kokià profesijà pasirinkti, kad bûèiau naudinga savo miestui. Silpnas regëjimas ribojo pasirinkimo galimybes. Pramokusi skaityti pamëgau knygas. Pradëjau nuo vaikiðkø knygeliø, o vëliau man augant keitësi ir lektûra. Skaièiau ne tik laisvalaikiui skirtà literatûrà, bet ir rimtus klasikos veikalus. Kartà man á galvà ðovë netikëta mintis - o kodël nepamëginus mokytis bibliotekininkystës? Skaityti mëgstu. Darbe taip pat galësiu skaityti. Maniau, gráþusi po studijø namo, tikrai surasiu bibliotekininkës vietà. Taigi po mokyklos baigimo atsidûriau Telðiuose. Ten baigiau bibliotekininkystæ. Gráþau á Naujàjà Akmenæ ir ásidarbinau bibliotekininke. Èia dirbu jau kelis deðimtmeèius. Nesigailiu pasirinkusi ðià profesijà. Esu knygø þmogus. Todël bibliotekininkës darbas man ne tik pareiga, bet ir malonumas, galimybë nuolat skaityti. Daþnas atëjæs klausia patarimo, kokià knygà rinktis. Jeigu pati neskaitysi, tai skaitytojui tikrai negalësi patarti. M.Þ. Pradëjote dirbti senoje bibliotekoje, klasikinëje, kur ritmas neskubrus, katalogai korteliniai, o bibliotekininkë - tikras autoritetas. Kaip per tuos darbo metus pasikeitë jûsø darbovietë? R.R. Ið tiesø skirtumas yra milþiniðkas. Kai tik pradëjau dirbti, bibliotekininkës darbas nebuvo toks intensyvus kaip dabar. Atëjæs á bibliotekà skaitytojas niekur neskubëjo. Jis galëdavo knygø korteliniuose kataloguose pats panarðyti ir paieðkoti norimos knygos. Neradæs, ko norëdavo, pagalbos kreipdavosi á bibliotekininkæ. Að patardavau, papasakodavau apie naujas knygas ir atneðdavau iðrinktà skaitytojo tomà. Seniau knygø srautai buvo ne tokie intensyvûs kaip dabar. Biblioteka, gavusi naujø knygø, siuntà tu- 10 MÛSØþodis

12 rëdavo uþregistruoti. Tekdavo viskà raðyti ranka. Katalogines korteles raðydavome ranka arba raðomàja maðinële. Tiesa, anksèiau skaitytojø buvo daugiau, nes biblioteka bûdavo vienas ið pagrindiniø ir svarbiausiø informacijos ðaltiniø. Dabar bibliotekininkës darbas labai pasikeitë. Be kompiuterio neþengsi në þingsnio. Visa informacija yra kompiuteryje. Jame ádiegtos pagrindinës bibliotekininkystës programos. Popierinës katalogavimo sistemos neliko. Aiðku, kompiuteris palengvino darbà, bet, kita vertus, spartesnis gyvenimo ritmas. Skaitytojus vien tik aptarnauti nepakanka. Bibliotekininkës darbø sàraðas kur kas ilgesnis. M.Þ. Aptarkime tà bibliotekininkei priskiriamà darbø sàraðà. Ar silpnas regëjimas - ne kliuvinys þengti koja kojon su techniniu progresu? R.R. Mano darbovietë yra miesto nuoðalyje. Jau daug metø statoma nauja biblioteka. Deja, metai po metø ákurtuvës vis atidedamos ir atidedamos. Dabar þadama, kad á naujas patalpas pereisime kitais metais. Dabartinës bibliotekos patalpos per ankðtos. Visi dirbame susispaudæ. Esu atsakinga uþ skaitytojø aptarnavimà arba, kitais þodþiais tariant, dirbu skaitytojø aptarnavimo abonementiniame skyriuje. Skaitytojà aptarnauti yra nepalyginamai lengviau negu anksèiau. Seniau informacija bûdavo tik raðytinë. Ieðkant norimos knygos, reikëdavo raustis korteliø kataloguose. Dabar tereikia þvilgtelëti á kompiuterá. Ten surandi ne tik reikiamà informacijà apie knygà, bet ir daug papildomos. Suradusi knygos duomenis keliauji á fondus. Ten be didesnio vargo randi tai, ko reikia. Dirbant daug metø vienoje vietoje knygø saugyklas þinau atmintinai. Þinoma, kartais knyga padedama ne á jai skirtà vietà. Tada paieðka uþtrunka arba tampa ðiek tiek sudëtingesnë. Laimei, tai nutinka labai retai. Kitas darbelis - knygø dëjimas á fondus. Tai kruopðtumo reikalaujantis procesas. Jeigu knygà padësi ne á jai skirtà vietà, tai kità kartà nei pati, nei kita bibliotekininkë jos nesuras. Naujas knygas reikia apraðyti ir paruoðti jø elektroniná apraðà. Sàlyginai nauja bibliotekininkei priskiriama uþduotis - informacijos rinkimas. Tai tapo mûsø kasdienybe. Informacijos ieðkome ávairiausios, kartais net nesusijusios su knygomis. Renkant naujà informacijà reikia daug skaityti. Nors mano akys ne per stipriausios, bet, gelbstint dabartinëms technologijoms, puikiai susitvarkau. M.Þ. Smalsu, kokias paslaugas, be skaitytojø aptarnavimo, teikia jûsø biblioteka? R.R. Dabar biblioteka - ne tik kultûros þidinys. Pirmiausia èia vyksta daug kultûriniø renginiø: susitikimai su raðytojais, keliautojais, kitais þymiais þmonëmis. Negaliu nepaminëti Poezijos pavasario skaitymø. Taip pat bibliotekos erdvë yra iðnaudojama ávairiausioms parodoms eksponuoti. Norintys gali ateiti ir naudotis internetu. Nemokantys gali mokytis naudotis kompiuteriu. Daþniausiai su juo dirbti mokosi vyresnio amþiaus skaitytojai. M.Þ. Ar ðiais informacijos laikais daug skaitytojø aptarnaujate? Kas ateina rinktis knygø? R.R. Smagu, kad dar vis sulaukiame skaitytojø. Jokia paslaptis - knygø mylëtojø skaièius maþëja. Senoji karta, kuri yra pratusi prie spausdinto þodþio, po truputá iðeina. Jaunimas turi kitokius informacijos ðaltinius. Jø pasaulis - mobilusis telefonas ir juo gaunama informacija. Norintys skaityti gali rinktis ne tik spausdintà, bet ir elektroninæ knygà. Ne vienas jaunuolis taip ir daro. Tiesa, norëjome aptarnauti ir þmones su regos negalia. Deja, garsinë knyga reginèiøjø bibliotekoje nebuvo paklausi, todël jos atsisakëme. Mûsø skaitytojai yra tradicinës knygos mylëtojai. Per dienà vidutiniðkai sulaukiame apie dvideðimt skaitytojø. M.Þ. Kà patartumëte norintiems rinktis bibliotekininkës profesijà? Koks turëtø bûti naujos kartos ðios profesijos atstovas? R.R. Sunkiausia yra patarti. Laikas nestovi vietoje. Dabar bibliotekininkams yra keliami vieni reikalavimai, o po metø ar keleriø - gal bus visai kiti. Manyèiau, prieð renkantis ðià profesijà derëtø sau uþduoti kelis klausimus. Svarbu á juos sàþiningai atsakyti. Pirmiausia - ar mëgsti knygas? Ar jos neslegia ir nenusibosta? Kokios tavo bendravimo galimybës? Ar esi veiklus ir nebijai iniciatyvos? Ðis bruoþas dabartiniam bibliotekininkui ypaè svarbus. Teigiamai atsakius á ðiuos klausimus bibliotekininko profesija bus ne naðta, o malonumas. M.Þ. Aèiû uþ pokalbá. Kalbëjosi Henrikas STUKAS 2017/02 11

13 LASS LITERATØ KÛRYBA Edmundas POCIUS PASIEKIMAI Nepaisau blogo oro, Nei permainø, nei slëgio Ir Anglijà, net Skuodà Visai lengvai pasiekiu. O kartais panorëjæs - Gal kà pavydas ima? - Pasiekiu, jei pavëjui, Netgi kaimynës kiemà. Laimiu bet kokià kovà Be mûðiø ir be randø - Po vakarëlio lova Mane pati suranda. TAU Tau viskà viskà dovanoju, Kà tik turiu brangaus ðioj þemëj - Ir aidø skambesá galvoj, Ir vëjo ðvilpesá kiðenëj. VIENAS Laikas nueit nuo arenos... Bet juk vis tiek apmaudu - Dirbi, vargsti, rodos, vienas, O prisidirbi uþ du. Nei ko bijau, nei nieko, Ir iðdidumas plëðo - Ir pergalæ pasiekiu, Kai nër në vieno prieðo. Pasiþiûriu á dangø - Juk að ne koks ten sliekas. Man þemës neuþtenka, Mënulá gal pasiekus? Pasiëmiau liniuotæ Ir daug nelaukæs greitai Ëmiau matuoti nuotolá, Kurá man reiks nueiti. Taèiau toji liniuotë Tebuvo pusës metro Ir nebaigiau matuoti - Pritrûko centimetrø. Atsidusau nuliûdæs, Nes, nors ir keista, vis tik Toli iki mënulio - Kaip ir iki ministro. Valentino AJAUSKO pieðinys 12 MÛSØþodis

14 DYGLYS Iðsimëtys þvaigþdutës po dangø, Gal kas ims ir jomis patikës. Patekës tuoj mënulis uþ lango Arba - tyèia taip - nepatekës. Tyloje apgaulingoj ið lëto Kaþin kas kaþin kur kaþkà kals. Ir jau niekas visai - nors galëtø - Á duris nei kitur nepabels. Tik álás vël dyglys toks á ðirdá - Já iðtraukti po to niekaip neis. Termometro stulpelis ims kilti Ir grësmingai pakvips pelenais. Bet ðirdis juk ir taip jau dygliuota - Padanga tarsi þiemai nauja. Dyglio ðito në traukti neverta - Bus saugiau slidþiame kelyje. IRONIJA Að griovys. Bût prie kelio man liepë. Gal todël patyliukais viliuosi, Kad priglausiu tave. Kad apglëbsiu, Kai smagiai á mane ávaþiuosi. Að esu tiktai vieniðas medis, Mane audros ir darganos drengia. Uþtat laukiu, lapus nusimetæs, Pakol tu á mane atsitrenksi. Saulë jau kaþkada nusileido, Tirðtas rûkas virð kelio plevena. O að ðunkelis. Gal ir per klaidà, Á mane tu ásuksi vis viena. Dar palauksiu. Nes juk kas ten þino, Gal visai tu èia pat jau. Gal tuoj, tuoj? Bet ironiðkai baigias benzinas Ir pusiaukelëj tyliai sustoji. Man beliko keiksnoti likimà, Kam motorà jis tau uþgesino. Ak, kodël að - ne degalinë, Kurioje ásipiltum benzino? EILËS Að kûrëjas - Eilës kalas. Eilës liejas - Telkðo balos. GAL Jei uþ lango þiema, Pusnys augs patvoriais - Net vangus MMA - Gal paaugs? Pastorës? KAÞKUR Jau nebëra ðnekø, Nër pareigø në teisiø, Tik að einu kaþkur - Gal net kur nors nueisiu. POLITIKAI Dar nëkart neprisidarëm, Nes ne sau - rinkëjams ariam. Àþuolëlio ðakos linko - Kas mus tokius ir iðrinko? GYVENAM Italai gyvena Italijoj, O rusai gyvena Maskvoj. Ispanai - kaþkur gal Ispanijoj, Lietuviai - vis dar Lietuvoj. LAUKIMAS Tavæs að laukiau tiek naktø, Kad jau, maniau, pasiusiu. Tiktai nesupratau, kad tu - Ne miesto autobusas. 2017/02 13

15 NAUJI LEIDINIAI LEIDINYS TËVAMS IR MOKYTOJAMS Andrius VAINORAS Kamala su mama Suma ir tëèiu Anilu gyvena nedideliame Pietø Indijos kaimelyje. Kai mergaitë dar buvo visai maþa, tëvai pastebëjo, kad ji niekada netiesia rankø, kai jai duodami þaislai. Supratæ, kad kaþkas negerai, jie nuveþë dukterá pas gydytojà á gretimà miestelá. Gydytojas pasakë, kad Kamala beveik nemato. Ji tegalëjo áþiûrëti judesius ir skirti ðviesà nuo tamsos. Jos rega niekada nepagerës, - nuliûdino gydytojas. Labai susikrimtæ Suma su Anilu gráþo namo. Kodël taip yra? - màstë Suma. - Juk ji toks mielas vaikas. Po vizito pas gydytojà Suma dar ilgai liûdëjo. Abu su Anilu Kamala rûpinosi, kiek tik galëjo. Kadangi Anilas neuþdirbdavo tiek, kad galëtø iðmaitinti ðeimà, Suma su dviem vyresnëmis dukterimis siûdavo drabuþius ir neðdavo juos parduoti á turgø. Visi ðeimos nariai dirbo, o laiko paþaisti su Kamala jiems nelikdavo, todël mergaitë beveik visà dienà tyliai pratûnodavo kampe. Pastebëjusi, kad Kamala maþai juda ir jos beveik negirdëti, Suma kartais sunerimdavo, taèiau kartu bûdavo patenkinta, jog mergaitei patinka bûti ðalia jø. Kai suëjo treji, Kamala temokëjo pasakyti vos kelis þodþius. Atrodë, kad mergaitë beveik visà laikà yra pasinërusi á savo vidiná pasaulá. Kartais ji labai keistai elgdavosi: pavyzdþiui, pirðtais spaudydavo akis arba mosikuodavo rankomis. Ji nemokëjo pati nei valgyti, nei apsirengti. Suma, visa tai atlikdama uþ jà, uþtrukdavo trumpiau. Prieðingai nei kiti jos amþiaus vaikai, Kamala neþaidë. Be to, ji neiðmoko pasirûpinti savimi, o jos rankos ir kojos nestiprëjo. Tuo metu, kai kiti jos amþiaus vaikai mokësi stovëti ir vaikðèioti, Kamalos kojos buvo per silpnos - jos negalëjo iðlaikyti kûno svorio. Kai mergaitë kiek paaugo, tëvai jà ëmë veþioti á mokyklà. Bet ten jai buvo baisu: visà laikà, kol nepradëjo lankyti mokyklos, ji praleisdavo namie. Kamala klasëje tik sëdëdavo ir verkdavo. Jei mokytoja ko nors paklausdavo, ji neatsakydavo. Rani yra maþa akla mergaitë, gimusi kitame Indijos kaime. Kai jos tëvai Jeevanas ir Aruna Naujasis leidinys pristatomas Ðiauliø Petro Aviþonio regos centre 14 MÛSØþodis

16 suþinojo, kad jiems gimë aklas kûdikis, Rani moèiutë Baka pasakë: Turime stengtis, kiek galëdami, kad ðis vaikas visko iðmoktø. Paþiûrëkite á mane. Að apakau prieð penkerius metus, bet vis tiek sugebu padaryti daugumà darbø, kuriuos darydavau anksèiau. Juk ir dabar ið ðulinio parneðu vandens, pamelþiu oþkas. Bet tuos darbus dirbti tu iðmokai dar prieð apakdama, - suabejojo Jeevanas. - Kaip to gali iðmokti vaikas, kuris aklas nuo pat gimimo? Tai mes turime padëti jai iðmokti, - atsakë Baka. - Kaip að visko iðmokau girdëdama ir liesdama, taip to turi iðmokti ir Rani. Galiu iðmokyti Rani viskà daryti paèià, nes þinau, kà reiðkia gyventi nematant. Jeevanas, Aruna ir Baka neturëjo tiek daug laiko, kad galëtø su Rani uþsiimti specialia veikla. Iki pat vëlyvo vakaro jie uþsibûdavo nedidelëje ðeimai priklausanèioje parduotuvëje. Taèiau suaugusieji visus savo darbus darydavo kartu su mergaite, pavyzdþiui, visi drauge eidavo á turgø. Vaikas iðmokdavo naujø dalykø. Paprasti kasdieniniai darbai aklai mergaitei buvo labai naudingi. Kai Rani pradëjo lankyti mokyklà, klasës draugai kasdien ateidavo jos pasiimti ið namø. Matydami keliu einantá vaikø bûrelá, kaimo gyventojai sunkiai atskirdavo, kuris vaikas yra aklas. * * * Tai tik kelios istorijos ið praëjusiø metø pabaigoje Lietuvos akløjø bibliotekos ið anglø kalbos iðverstos ir lietuviðkai iðleistos knygos Pagalba akliems vaikams. Angliðkai knygà iðleido JAV veikiantis fondas The Hesperian Foundation, teksto autorës: Sandy Niemann ir Namita Jacob, Iliustravo Heidi Broner, á lietuviø kalbà iðvertë Audronë Gendvilienë. Leidinyje aptariama ðeimos ir visuomenës pagalba regëjimo negalià turintiems vaikams. Knyga skirta ávairiose ðalyse ir ávairiose kultûrose gyvenantiems tëvams, mokytojams, globëjams, auginantiems ar mokantiems regëjimo negalios vaikus. Vienas iðskirtiniø knygos bruoþø - joje daþniausiai remiamasi ne Vakarø civilizacijos laukui priklausanèiø ðaliø - Bangladeðas, Filipinai, Indija, Nepalas, Tailandas - pavyzdþiais bei patirtimi. Ið dalies tai gali sudaryti áspûdá, kad vakarieèiams ði patirtis nëra labai aktuali, nes daugelá besivystanèioms ðalims bûdingø problemø esame jau iðsprendæ, taèiau ðitaip manyti kaþin ar bûtø labai iðmintinga. Lietuva - ne Indija ar Pietø Afrikos Respublika: èia jau seniai neapankama dël uþkreèiamø ligø, maisto trûkumo ar visiðko nesupratimo, kas yra higiena ir kodël jos reikia laikytis. Kita vertus, vos ne kiekvienas mûsø tiflopedagogas galëtø papasakoti savàjà Kamalos ar Rani versijà. Knygoje aptariamas bendruomenës vaidmuo sprendþiant aklø vaikø ðeimoms, o vëliau - ir jiems patiems kylanèias problemas. Skirtingose kultûrose tasai vaidmuo labai nevienodas, priklauso nuo tradicijø, gyvenimo bûdo, ekonominës sanklodos, bet visur aklus vaikus auginanèioms ðeimoms reikia vienokio ar kitokio bendruomenës supratimo, palaikymo ir pagalbos. Leidinyje esama ir gana netikëtø áþvalgø. Antai autorës pastebi, kad daugelyje leidiniø, kuriuose raðoma apie aklus vaikus, kalbama taip, tarsi akli bûtø tik berniukai, nes visiems vaikams taikomas ávardis jis. Taip yra todël, kad daugelio visuomeniø supratimu vyrai vis dar yra vertingesni nei moterys, berniukai - svarbiau nei mergaitës. Kalbant apie vaikus, labai daþnai mergaitës ne tik neminimos, joms skiriama maþiau dëmesio, jomis maþiau rûpinamasi. Besivystanèiose ðalyse jos gali gauti maþiau maisto, maþiau dëmesio skiriama jø sveikatos prieþiûrai. Suprantama, joks save gerbiantis vakarietis neims tvirtinti, kad vyrai yra pranaðesni uþ moteris vien todël, kad jie yra vyrai, taèiau apie negalià turinèias mergaites ar moteris vis dar kalbame ir raðome maþiau negu apie vyrus ar tiesiog - neágaliuosius. Knygoje aptariama dar viena - panaðioje literatûroje itin retai aptariama - aklø vaikø seksualinio iðnaudojimo tema. Apraðomi poþymiai, leidþiantys suprasti, kad vaikas patyrë toká iðnaudojimà. Ið dalies galima sutikti su Lietuvos akløjø ir silpnaregiø ugdymo centro tiflopedagogais, knygos recenzijoje pastebinèiais, kad mûsø ðalies situacija yra kitokia nei ekonomiðkai silpnø ðaliø. Pagrindinës aklumo prieþastys Lietuvoje - paveldimos akiø ligos, akiø traumos, veiksniai, susijæ su neiðneðiotø kûdikiø prieðlaikiniu gimimu. Knygoje ávardijamos aklumo prieþastys - nevisavertë mityba, tankiai apgyvendintos teritorijos, skurdas, uþkratus neðiojantys vabzdþiai, higienos stoka - ir ekonomiðkai silpnose ðalyse taikomi prevencijos bûdai. Antra vertus, turime pripaþinti - daugelio moksliniø konferencijø ir vëliau jø pagrindu iðleistø leidiniø principas panaðus: lektorius skaito praneðimà ar raðo straipsná remdamasis savo ar savo ástaigos, regiono, ðalies patirtimi, o kiek jà taikome sau - mûsø kûrybingumo ir profesinës patirties reikalas. Knyga Pagalba akliems vaikams iðleista reginèiøjø raðtu, elektroniniu pavidalu jà galima parsisiøsti ið Lietuvos akløjø bibliotekos tinklapio /02 15

17 SUKAKTYS NAUJAJAM ÐVYTURIUI Uþ poros metø Mûsø þodþiui bus 60, o jo pirmtakui - þurnalui Mûsø aklieji - 90 metø. Pasirodë du ðio þurnalo numeriai metais iðleistas pirmasis mënesinio þurnalo Mûsø þodis numeris. Þurnalas be dideliø sutrikimø leidþiamas iki ðiø dienø. Tokios yra labai apibendrintos lietuviðkos neregiø spaudos istorijos datos. Svarbu paþymëti, kad, Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, vos deðimtmeèiui praëjus, ðalyje pasirodë pirmasis leidinys apie neregiø gyvenimà, o ilgà savarankiðkà istorijà pragyvenusioje ðalyje - Didþiojoje Britanijoje - neregiø spauda yra vyresnë vos deðimèia metø. Jai atstovauja britø neregiø þurnalas The new Beacon ( Naujasis ðvyturys ). Sveikiname kolegas su ðimtmeèiu. Svajojame ir patys tokio jubiliejaus sulaukti. Siûlome susipaþinti su dabartinës redaktorës Hanos Adams (Hannah Adams) mintimis þurnalo jubiliejaus proga. Ádomiausias mintis atrinko ir iðvertë á lietuviø kalbà Audronë Gendvilienë. Britanijos Karaliðkojo nacionalinio akløjø instituto (RNIB) þurnalas The Beacon, dabartinio New beacon pirmtakas, spausdinamas popieriniu pavidalu padidintu ðriftu iki ðiø dienø. Neseniai jis pradëtas leisti elektroniniu pavidalu NB Online m. sausio mënesá The new Beacon paminëjo ðimtmetá. Ádomu, su kokiomis problemomis Anglijoje aklieji susidurdavo 1917 m. ir kas jiems rûpi po ðimto metø. RNIB archyvo, kuris veikia Karaliðkojo nacionalinio akløjø instituto bûstinëje Londone, lentynose kruopðèiai saugomi The Beacon egzemplioriai - nuo pirmojo iki paskutinio numerio. Metiniai komplektai dailiai áriðti á odinius virðelius. Kantrus skaitytojas, juos vartydamas, gali rasti informacijos apie akiø ligø gydymo metodus, taikytus prieð ðimtà metø, statistikos apie akluosius ir jø gyvenimo sàlygas. Pirmasis The Beacon numeris pasirodë 1917 m., kai pasaulyje buvo neramu: vyko Pirmasis pasaulinis karas - Britanija ir Prancûzija kovojo su Vokietija, Rusijoje prasidëjo revoliucija, o Jungtiniø Amerikos Valstijø gyventojai Niujorko gatvëse rengë protestus prieð linèo teismus juodaodþiams. Kare ir neramiu ne karo laiku þûdavo þmonës. Dalis likusiø gyvø kovø dalyviø susiþeidæ netekdavo regëjimo. Pirmaisiais þurnalo leidybos metais daug straipsniø buvo skirta kariams, mûðiuose netekusiems regëjimo, motyvuoti m. pirmajame sausio numeryje redaktoriai raðë: Mes manome, kad pasirodþius pirmajam þurnalo The Beacon numeriui, prasidëjo naujas etapas akløjø organizacijos The National Institute (dabar jis vadinamas RNIB) istorijoje. Rengiant þurnalà spaudai, baisûs debesys, uþdengæ pasaulio veidà nuo pat baisiojo karo pradþios 1914 metais, nerodë þenklø, kad iðsisklaidys, todël mums reikia bûti dràsiems ir gyventi toliau, bet ne uþ kalnø diena, kai iðauð taikos auðra ir prasidës naujas gyvenimas naujomis sàlygomis. Toks optimizmas ir raginimas susitelkti siekiant bendro gërio buvo tarytum þurnalo stuburas - tokia nuostata iðliko nepakitusi visus 100 metø. Antrajame þurnalo numeryje redaktorius savo pastabose raðë, kad norëtø, jog þurnalas The Beacon turëtø realià galià reginèiøjø pasaulyje, kad neleistø regintiesiems uþmirðti paprastos pareigos palengvinti gyvenimà tø, kurie buvo pasmerkti gyventi amþinoje tamsoje. The Beacon þurnale nagrinëti to meto akliesiems rûpimi klausimai. Mënesiniame leidinyje buvo galima perskaityti rimtø straipsniø apie viso pasaulio akløjø socialinæ padëtá, suþinoti apie apakimo prieþastis ir aklumo prevencijos atvejus. Taip pat buvo galima paskaityti akløjø autoriø prozos kûriniø, eilëraðèiø, laiðkø. Nemaþai 16 MÛSØþodis

18 straipsniø ir tada buvo skirta, ir ðiomis dienomis skiriama specialistams - þmonëms, kurie rûpinasi aklais suaugusiais ir vaikais. Todël þurnalo skaitytojø gana daug m. The Beacon iðspausdino ataskaità apie Nacionalinio akløjø instituto nuveiktà darbà siekiant, kad profesinës sàjungos finansiðkai remtø darbe regëjimo netekusius darbininkus. Ataskaitoje teigta: Turbût maþai kas þino, jog per metus apanka daugiau kaip 200 þmoniø, dirbanèiø pramonës ámonëse. Nacionalinio instituto rûpinimusi kelios profesinës sàjungos, tarp jø - kalnakasiø, tekstilës darbuotojø ir geleþinkelininkø - sutiko mokëti mokestá, lygø 2 ðilingams ir 6 pensams per metus vienam darbuotojui - finansinæ paramà, skiriamà ávykus nelaimingam atsitikimui. Tai pavadinama þingsniu teisinga kryptimi. Daþnai pasitaikanti tema ne tik karo laikotarpiu, bet ir per visà þurnalo gyvavimo istorijà buvo akløjø profesinis mokymas ir jø iðsilavinimas. Kad aklieji nebûtø palikti tamsoje, buvo pabrëþiama, jog bûtina uþtikrinti apakusiøjø visiðkà integracijà á visuomenæ, siekta, kad aklieji suprastø - ir jø indëlis siekiant visuomenës gerovës yra vertingas. Per 100 metø iðspausdinta daugybë straipsniø, skirtø akløjø ir silpnaregiø ásidarbinimo galimybëms pristatyti. Raðyta, kur galima iðmokti tam tikrø profesijø, dëti darbo skelbimai, skelbta statistika, kiek akløjø ir kokias specialybes yra ávaldæ. Pavyzdþiui, 1967 m. Didþiojoje Britanijoje ið 100 fizioterapeutø keturi buvo neregiai. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo ásteigti Ðv. Danstano sveikstanèiø kareiviø globos namai. Ten dràsiems akliesiems teiktos paslaugos, kurias ðiandien vadintume reabilitacija. Globos namuose buvo mokoma dailidës, batsiuvio amato, darþininkystës. Vyrams, turintiems ypatingø protiniø sugebëjimø, buvo galima mokytis masaþo, po kursø jiems buvo garantuojamas darbas karo ligoninëse. Pirmajame The Beacon numeryje buvo iðspausdinta þinutë apie lëðø telkimo akcijà Ðv. Danstano kareiviø globos namams. Londone penkiø þvaigþduèiø Savojos vieðbutyje buvo surengta kalëdinë mugë. Susirinko daugybë þmoniø, kurie dosniai atvërë pinigines. The Beacon þurnalas raðë ne vien apie kare apakusius karius, bet ir apie vaikus. Viename 1939 m. numeryje iðspausdintas izraelitø Hohe Warte akløjø instituto direktoriaus pavaduotojo dr. Leo Fuchso vedamasis. Autorius raðë: Aklus vaikus reikia mokyti, kad jie uþimtø deramà vietà normaliame pasaulyje, kad suaugæ atlaikytø gyvenimo iðbandymus ir árodytø, kad turi ávairiø talentø. Mokykla jiems turi áskiepyti pasitikëjimà savimi, þinojimà, kad jø veikla vertinga ne tik pati savaime, bet gali prilygti to paties amþiaus reginèiø vaikø veiklai. Þurnalas ne visada spausdindavo tokius sudëtingus straipsnius. Daþnai ir tonas, ir turinys bûdavo gana þaismingi m. balandþio numeryje The Beacon perspausdino straipsná ið amerikieèiø analogo Outlook for the Blind, kuriame buvo apraðyta dar negirdëta neregës moters profesija. Emma Mast, kuri regëjimo neteko, kai buvo keturiolikos metø, dirbo San Franciske kavos ragautoja. Bendrovës savininkas manë, kad jos skonio pojûtis buvo daug jautresnis uþ reginèiøjø. Straipsnyje minëta, kad kavos ragautoja ji dirba jau dvideðimt metø ir kad pasaulyje ji vienintelë ðios profesijos atstovë. Per darbo dienà ji paragaudavo daugybës rûðiø kavos, iðvirtos ið Pietø Afrikoje, Centrinëje Amerikoje, Meksikoje, Havajuose, Javoje ir Arabø ðalyse uþaugintø kavos pupeliø m. þurnalo pavadinimas pakeistas - jis tapo New Beacon ( Naujasis ðvyturys ). Tais metais iðleistas 1000-sis jo numeris. Tuometinë redaktorë Ann Lee paraðë probleminá straipsná apie tai, kad aklieji, negalëdami perskaityti vaistø etikeèiø ir informaciniø lapeliø, apsinuodija medikamentais arba rizikuoja jais apsinuodyti. Ji raðë: Net akløjø ligoninës neaprûpina pacientø jiems prieinama informacija. Atlikus apklausà, nustatyta, kad 86 procentai akiø ligoniniø pacientø gauna laiðkus, nurodanèius atvykimo pas gydytojà laikà, iðspausdintus standartinio dydþio reginèiøjø ðriftu. Jø aklieji negali perskaityti. Tik 17 procentø pacientø gavo informacijà apie gydymà tinkamu formatu. Praëjo dar 15 metø, ir 2016 m. Jungtinëje Karalystëje, nors ir ne visuose jos regionuose, ásigaliojo Informacijos prieinamumo ástatymas, ápareigojantis sveikatos paslaugø teikëjus pateikti informacijà paciento pageidaujamu formatu. Pastaraisiais metais þurnalas pakeitë kryptá, tematika susiaurëjo. Dabar jame daugiausia dëmesio skiriama akiø sveikatai, apakimo prieþastims ir gydymo bûdams, nes RNIB pradëjo leisti kitus leidinius, skirtus konkreèioms skaitytojø grupëms. 2017/02 17

19 MINTYS ATSËLINUSIOS TAMSOS ÐVIESA Irena BARADINSKIENË Ðis esë apie matymà ir nematymà, fiziná ir dvasiná, atsirado dël sàmonëje kartais neáprastai susikryþiuojanèiø jungèiø, kurios vëliau ágijo ir prasmæ. Reginèiojo ir nematanèio arba silpnai matanèio susidûrimas, realus ir vaizduojamas kûrinyje, daþniausiai nevienareikðmis. Yra puikus lenkø poetës Vladislavos Ðimborskos eilëraðtis Katinas tuðèiame bute. Ne kartà esu já skaièiusi. Visada þavëjausi jo daugiaprasmiðkumu, nors tekstas - itin konkretus. Kuo èia dëtas V. Ðimborskos eilëraðtis? Paaiðkinsiu asociacijø seka. Su ilgameèiu Mûsø þodþio redaktoriumi Adolfu Venckevièiumi, dirbdami viename kabinete, esame kalbëjæsi ne viena tema. Keista ar ne, bet daþniausiai mûsø pokalbiai atsiplëðdavo nuo kasdienybës ir kildavo á egzistencinæ erdvæ. Atmintyje ið paðnekesiø su Venckevièiumi likusi mano paèios jam aiðkinta vienatvës samprata. Vienatvë - akligatvis, tuðèias begarsis butas. Tai bûdavo ir savotiðkas aklo þmogaus provokavimas: o kaip toje vienatvëje gyvena jis - juk jam daugsyk sunkiau. Ðimborskos eilëraðtyje vaizduojamas po ðeimininko mirties bute likæs vienas katinas. Eilëraðtis paraðytas mirus poetës ðirdies draugui K.Filipovièiui - autorë ateidavo á tuðèià butà pamaitinti vieniðos katës. Visas eilëraðtis - skausmingos netekties liudijimas: Numirti - ðitaip nesielgiama su katinu. Tekste tai, kà iðgyvena katinas, tampa þmogaus jausmø atitikmenimis: ant laiptø girdëti þingsniai, bet ne tie, kaþkas èia neprasideda áprastu laiku. Ir itin graudþios eilutës: Tegul jisai tik sugráþta,/ Tegu pasirodo,/ Iðkart suþinos,/kad negalima ðitaip su katinu. Taigi vienatvë - tuðèias butas, kuriame esi paliekamas, kai vienaip ar kitaip pradingsta tie, kurie buvo tavo atramos. Ko gero, vienatvë arti ir tada, kai nematai: tampi tuðèiame bute ðeimininko - savo prarasto regëjimo? - niekada nesulauksianèiu katinu. Matyt, man, ðnekantis su redaktoriumi, buvo ádomu suþinoti, kada ir kaip pradedamas áveikti nematymas. Ir kad að gana greitai supratau, kad fizinis nematymas gali prilygti ðimteriopai didesniam dvasiniam matymui, turiu bûti dëkinga A. Venckevièiui. Tyliame bute gimdavo daugelis jo apsakymø, esë asociacijø, perskaitytø knygø interpretacijø, kuriomis jis noriai dalindavosi. Akligatvis nuðvisdavo. Tapytojas Polis Gogenas yra pasakæs: Kad matyèiau geriau, uþsimerkiu. Vienatvë irgi yra tokia bûsena, kuri turi maþiausiai du iðëjimus: vienas - laiptai þemyn, kitas - durys á naujai kuriamà savo erdvæ, kurioje uþsimerkus regima geriau: vis daugiau ima matyti siela, vis ðviesesnis tampa protas. Be to, daiktus galima matyti ne tokius, kokie jie yra, o tokius, kokius norime matyti. Tuðèio buto tyloje pasigirsta ir laiptais kylanèio ðeimininko þingsniai. Su A. Venckevièiumi kalbëdavomës ir apie juos. Apytamsiame kambaryje - ir Ðatrijos Raganos, XX a. pradþios lietuviø neoromantikës, apysakoje Sename dvare vaizduojama pana Verusia. Tai tekstas apie gresianèià neregystæ (nematymà) ir matymà - jau savo siela, ðirdimi. Apie pusaklæ moterá apysakoje samprotauja Irutë - jautri ir protinga mergaitë. Mat mamatë nuolat ugdo dukros estetiná skoná (dvare skaitoma, muzikuojama), formuoja moralinius principus (mergaitæ moko bûti gerà, atsakingà, gailestingà), kalba apie egzistencinius dalykus (bûties prasmæ, sielà, amþinybæ, laimæ), stengiasi, kad nenutrûktø ryðys su giminëmis, skiepija meilæ lietuviø kalbai ir kultûrai, moko mylëti ir suprasti gamtà. Irutë lengvai ásijauèia á kito þmogaus, ypaè likimo nuskriausto, gyvenimà. Kalnënuose - tai viena ið Irutës maloniausiø sveèiavimosi vietø - mergaitë pamato panà Verusià. Moteris prastai mato, nelabai kà gali dirbti: telikæs vienas uþsiëmimas - mezgimas, nërimas. Mergaitei gaila ankanèios moters ( baisi aklumo ðmëkla stovi ðalia jos ), melsdamasi ji praðo Aukðèiausiàjá ðios moters pasigailëti ( Dieve, duok, kad pana Verusia neapaktø ), vaikiðkai samprotauja apie Vieðpaties teisingumà ( bausti Dievas jos neturi uþ kà ), tiki, kad moteris vis dëlto neapaks ( ne, nepadarys to Dievulis ). Kita vertus, pustamsá, liûdnà Verusios kambará Irutë regi kaip moterá ateityje visiðkai ákalinsianèià vietà. Kambario prieblanda ir prie ankanèios moters sëlinanti tamsa - tai gûdþios nakties, bûsimos neregystës, metafora: Tose tyliose pavakario valandose mano maþa galvelë ima kartais màstyti, kokia vargðë yra pana Verusia, kaip baisu jai bus visiðkai apakus. Bet yra ðiame 18 MÛSØþodis

20 tekste ir ðviesos - tai panos Verusios dosnumas. Moteris prideda komodà ávairiausiø maþmoþiø ir, atvaþiavus vaikams, visa tai dalija. Irutei pana Verusia irgi be galo dosni: Man duodavo kaþkokias sageles, kaspinus, karolëlius, kartais graþias skiautes lëliø drabuþiams. Neturinti pinigø moteris iðtuðtina savo senà komodà ir tas dalinimas teikia jai didþiausio dþiaugsmo. Pritemæs kambarys, amþinai mirgantys virbalai pusaklës moters rankose - tokià panà Verusià regi maþoji Irutë. Mergaitë jauèia ne tik dël fizinës negalios apkarsiantá Verusios gyvenimà, tai yra pamaþu nusileisianèià tamsà, ji regi ir aklinà erdvæ nutvieskiantá gerumà. Negalios galia, tamsos ðviesa, nematymà áveikiantis matymas ðirdimi, siela. O baigti norëtøsi jungiant visas teksto gijas á vienà. Visi kambariai vienà dienà aptemsta visiðkai. Baisiausia tam, kuris tokiame kambaryje lieka vienas. Baisu aklam. Baisu ir tam, kuris mato. Þmogus ar katinas - nedidelis skirtumas: baisu, kai niekas nepareina. Dar baisiau - kad jau niekada. Ðviesà tamsoje reikës susigràþinti paèiam. Galbût prisiminti þaibuojanèius virbalus. Galbût - senà komodà su paslëptomis dovanëlëmis. Galbût tuðèiame kambaryje iðgirdus pirmà pirmosios novelës eilutæ. O galbût tai bus laiptais kylanèio ðeimininko þingsniai. Ir tada jau visai nesvarbu, ar jis pareina ið tikrøjø. Juk uþsimerkiama, kad bûtø matoma geriau. DËMESIO! LIEÈIAMØJØ KNYGØ KONKURSAS Skelbiamas 2017 m. tarptautinis lieèiamøjø knygø Typhlo & Tactus konkursas Prancûzijos ne pelno siekianti organizacija Les Doigts, qui Rêvent kvieèia kurti lieèiamàsias knygutes, skirtas akliems ir silpnaregiams 3-12 metø vaikams, ir dalyvauti konkurse. Nugalëtojai bus apdovanoti prizais, o knygos bus iðleistos Europos ðaliø ir kitomis pasaulio kalbomis. Konkurse gali dalyvauti sutrikusios regos vaikø tëveliai, mokytojai, draugai, dailininkai ir rankdarbiø mëgëjai. Lietuvoje sukurtas knygas tarptautiniam konkurso etapui atrinks Lietuvos akløjø bibliotekos direktorës sudaryta komisija. Tai ðios srities profesionalai, þmonës, gerai mokantys brailio raðtà, iðmanantys tiflografikà. Penkios atrinktos geriausios knygos bus iðsiøstos á Diþonà (Prancûzija). Èia 2017 m. spalio mënesá ir paaiðkës tarptautinio konkurso nugalëtojai. Dþiugu, kad mûsø ðalies autoriø darbai ðiame konkurse ne kartà buvo pastebëti: 2009 m. Vilniaus technologijø ir dizaino kolegijos studentës Editos Cvirkaitës knyga Avytë ir studentës Alionos Bobin knyga Arklys laimëjo treèiàjà vietà, 2013 m. ðios kolegijos studento Þyginto Èigo knyga Ragai apdovanota diplomu, o 2015 m. diplomas skirtas Birutës Peèiûraitës-Baltuðkienës knygai Maþosios boruþës pasakos m. Typhlo & Tactus konkurso taisykles ir patarimus, kaip gaminti lieèiamàsias knygas, rasite Lietuvos akløjø bibliotekos internetinëje svetainëje Sukûræ knygà, uþpildykite paraiðkos formà. Nuorodà á jà rasite Lietuvos akløjø bibliotekos internetinëje svetainëje. Knygos konkurse gali dalyvauti tik vienà kartà. Sukurtas knygas iki 2017 m. rugsëjo 1 d. praðome siøsti paprastu paðtu: Audronei Gendvilienei Lietuvos akløjø biblioteka Skroblø g. 10, LT Vilnius Konkurso organizatoriaus internetinë svetainë: /02 19

21 NAUDINGA ÞINOTI POILSIS PRIE JÛROS 2017 metais pirmiausia registruosime LASS filialø, ástaigø ir ámoniø uþsakymus savaitei, nuo pirmadienio iki pirmadienio, ir ilgesniam laikotarpiui. Jei bus laisvø vietø, uþsakymus priimsime ir trumpesniam laikui. Didesnëms grupëms taikomos nuolaidos ir papildomos paslaugos (salës nuoma ir kt.). Ne LASS nariai ir ne LASS sistemoje dirbantys poilsiautojai bus registruojami tik nuo geguþës mënesio. Kambaryje gali gyventi tiek þmoniø, kiek yra lovø (iðimtis - vaikams iki 7 m.). Kambaryje yra lovos, stalas, këdës, pagalvës ir antklodës, ðaldytuvas ir tualetas su ðiltu vandeniu ir duðu. Kai kuriuose kambariuose yra tik ðaltas vanduo. Pasiûlysime pasinaudoti bendru duðu. Kiekvienoje laiptinëje yra bendro naudojimo virtuvës, kuriose rasite elektrinæ viryklæ, mikrobangø krosnelæ, elektriná virdulá ir ðiltà vandená. Velkama patalynë nuomojama atskirai - 3 eurai uþ vienà komplektà. Velkamà patalynæ galite atsiveþti savo. Nuomojama nedidelë salë ávairiems renginiams. Kaina - 30 eurø uþ parà. Informuojame, kad Palangos miesto savivaldybës sprendimu, nuo 2016 metø balandþio Daina VITKAUSKIENË 1 d. vyresni nei 18 metø poilsiautojai uþ kiekvienà kurorte praleistà parà moka rinkliavos mokestá - 1 eurà uþ naudojimàsi Palangos miesto vieðàja turizmo ir poilsio infrastruktûra. Poilsiautojø patogumui praðytume atvykti ne anksèiau kaip 14 val., iðvykstant palikti kambarius 9 val. Rekomenduojamos pamainos Birþelio 1-5, 5-12, 12-19, 19-26, 26 - liepos 3 dienomis ir rugpjûèio 21-28, 28 - rugsëjo 4, 4-11 dienomis taikomos þemesnës kainos (I stulpelis). Liepos 3-10, 10-17, 17-24, 24-31, 31 - rugpjûèio 7, 7-14, taikomos aukðtesnës kainos (II stulpelis). Visada tarsimës dël Jums palankaus poilsio laiko. Laukiame skambuèiø ir elektroniniø laiðkø dabar ir visà vasarà. Tel. Ðventoji mob , Tel./faks , mob , klaiptel@lass.lt VðÁ Klaipëdos ir Telðiø regionø akløjø centro poilsio namø Ðventojoje kambariø nuomos kainos 2017 m. vasarà Paslaugø lygis Vietø sk. kambaryje Kambarys su ðaltu vandeniu, ðaldytuvu Kambarys su ðiltu vandeniu, duðu, ðaldytuvu 4 20 Eur (5 Eur) 24 Eur (6 Eur) 3 15 Eur (5 Eur) 18 Eur (6 Eur) 2 10 Eur (5 Eur) 14 Eur (7 Eur) 5 (dvivietis ir trivietis) 30 Eur (6 Eur) 35 Eur (7 Eur) 4 (2 dvivieèiai) 24 Eur (6 Eur) 32 Eur (8 Eur) 3 18 Eur (6 Eur) 24 Eur (8 Eur) 2 12 Eur (6 Eur) 20 Eur (10 Eur) 20 MÛSØþodis

22 DËMESIO! RENKAMA TIFLOPEDAGOGØ GRUPË Tiflopedagogø Lietuvoje ir toliau katastrofiðkai trûksta. Ðiemet jau turime tris þmones, norinèius ágyti ðià specialybæ. Kad Ðiauliø universitete prasidëtø studijos, reikia surinkti 15 asmenø grupæ. Ðie þmonës turi turëti baziná pedagoginá iðsilavinimà. Ðiauliø universitetas priimtø ir dar studijuojanèius pedagogikà asmenis. Studijos vyktø nuotoliniu bûdu ir bûtø mokamos. Jei surinktume þmoniø tiek, kiek reikia, galima bûtø kreiptis á Ðvietimo ir mokslo ministerijà dël dalies studijø kainos padengimo, taip pat dalies mokesèio kompensavimà studijuojantiems asmenims svarstytø ir LASS centro taryba. Daugiau informacijos - Ðiauliø universiteto tæstiniø studijø instituto puslapyje: Kontaktinis asmuo - Dovilë Zuozaitë, tel , el. p. dovilesmile@gmail.com. Norinèiø studijuoti pavardþiø ir kontaktiniø duomenø laukiame iki kovo 10 d. el. paðtu ramune@lass.lt. Tuomet kovo 15 d. LASS centro taryba galëtø apsispræsti dël dalinio studijø finansavimo. Dokumentai Ðiauliø universitete priimami nuo vasario 20 d. iki kovo 31 d. Kvieèiame prisidëti ir aktyviai ieðkoti potencialiø studentø! Tai labai svarbu, nes netrukus neturësime profesionalø, galinèiø dirbti su apakusiais suaugusiais asmenimis. LASS centro taryba IÐ MÛSØ KALENDORIAUS TIKRAS MOKYTOJAS Henrikas STUKAS Mokantis Vilniaus Antano Jonyno akløjø ir silpnaregiø internatinëje mokykloje man buvo ádomûs keli mokytojai. Vienas ið jø matematikas - Vladas Verbauskas. Pirmiausia jis vienintelis ið mokytojø visai nematë. Antra, jo viena ranka visada buvo apmauta juoda pirðtine. Mums, padauþoms, nuolat rûpëjo, kodël mokytojas, ar vasara, ar þiema, nenusimauna tos juodos pirðtinës. Tiesà pasakius, piktnaudþiavome mokytojo nematymu. Matematika man nesisekë. Per ðià nuobodþià pamokà þaisdavome kortomis ir kitaip erzinome mokytojà. Tik prabëgus daugeliui metø supratau, kad V. Verbauskas ið tiesø buvo puikus mokytojas ir tikras savo dalyko þinovas. Na, ir kantrus, iðmintingas þmogus. Nepuldavo kiekviena proga skaityti pamokslø, moralizuoti, skøsti valdþiai. O kaip su ta juoda pirðtine? Suþinojau, kad mokytojas - pokario vaikas. Þaisdamas su nuo karo likusiais sprogmenimis, neteko regëjimo bei dalies rankos. Vladas Verbauskas gimë 1932 m. vasario 29 d. Daugirdëliuose, Alytaus rajone. Vaikystëje nesvajojau apie mokytojo profesijà. Niekaip neásivaizdavau savæs, stovinèio prie mokytojo stalelio. Esu kilæs ne ið inteligentø. Nuo vaikystës tëvai ðnekëjo, jog bûsiu ûkininkas, nes gyvenome kaime. Tëvelio netekau bûdamas septyneriø metø, tad reikëjo padëti mamai. Ið pradþiø ganiau þàsis, vëliau - kiaules, avis, karves - mokiausi kaimo darbø. Ðiek tiek ûgtelëjæs, akëjau, 2017/02 21