Vandentvarka 18.p65

Transkriptas

1 LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS INFORMACINIS LEIDINYS Nr KOVAS

2 LVTA M. VEIKLOS ATASKAITA I. LIETUVOS VANDENTV ANDENTVARKOS ARKOS ÛKIS: DABARTINË BÛKLË IR SPRÆSTINI KLAUSIMAI LVTA savo veiklos kelyje áveikë dar dvejus metus, kurie, kaip ir ankstesnieji, buvo gana permainingi. Asociacijos veikla kiekvienais metais darosi vis turiningesnë, geriau organizuota. Suprantama, jog dirbti geriau - ribø nëra. Tuo tarpu, kalbant apie mums aktualià ûkio problematikà, labai pasidþiaugti negalime. Kai kuriø strategiðkai svarbiø klausimø sprendimai atsidûrë akivaizdþioje aklavietëje. Viena pagrindiniø prieþasèiø - vandentvarkos ástatymo nebuvimas. Deja, kartais susidaro áspûdis, jog tuo bandoma ir spekuliuoti pridengiant nenorà apskritai kà nors daryti, nors, mûsø supratimu, kai kurie aktualûs klausimai sëkmingai galëtø bûti iðsprendþiami atskirais normatyviniais dokumentais. Juos savo kompetencijos ribose tikrai galëtø priimti Aplinkos ministerija - valstybinis ûkio reguliuotojas. Prieð gilesnæ konkreèiø problemø analizæ glaustai pateiksime vandentvarkos ûkio veiklos statistikos rodiklius pagal 2002 m. situacijà. Kaip þinia, Lietuvos vandentvarkos ámonës (LVTA narës) tiekia daugiau nei 90% viso Lietuvoje tiekiamo geriamojo vandens. Bendras LVTA nariø, vandentvarkos ámoniø, turtas 2002 m. siekë 3,8 mlrd. litø. Ástatinis kapitalas - 1,72 mlrd. litø. Ið viso buvo eksploatuojama 715 vandens tiekimo ir 320 nuotekø ðalintuvø sistemø. Bendras vandentiekio tinklø ilgis sudarë 7645 km, o nuotakyno km. Centralizuoto vandentiekio paslaugomis naudojosi truputá daugiau nei 2 mln., arba apie 2/3 Lietuvos gyventojø. Bendros pajamos siekë 372 mln. litø, o sànaudos mln. litø. Paanalizavæ pagrindinæ veiklà pamatysime, jog pajamos sudarë 307 mln. litø, o sànaudos mln. litø. Nuostolis - 15 mln. litø. Vidutinis visiems vartotojams tiekiamo vandens tarifas 2002 m. buvo 3,63 Lt/m 3, o savikaina - 3,83 Lt/m 3. Toks yra pelningai ir nuostolingai dirbanèiø bendroviø santykis. Reikëtø paþymëti, jog dalies ámoniø pelningumas padidëjo dël labai pakitusio lito ir JAV dolerio kurso. Suprantama, jog net apie minimaliai pelningà veiklà kalbëti sunku, kai problema uþprogramuota nustatant paslaugø kainas. Taip pat reikia atkreipti dëmesá, jog ir toliau, nors ne taip drastiðkai, maþëja vandens sunaudojimas Lietuvoje. Tokia yra vandens sunaudojimo dinamika (l/þm/p) per pastaruosius ketverius metus. Tai vidutiniai skaièiai, taèiau jeigu patikëtume kai kuriose savivaldybëse deklaruojamu sunaudoto vandens kiekiu, paaiðkëtø, jog ten sunaudojimas yra maþesnis, nei ES nustatyta minimali sanitarinë riba - 50 l/þm/p. Savo ruoþtu vidutinës iðlaidos vandens paslaugoms vienam þmogui per mënesá sudarë 7,09 Lt. Tai nevirðija 2% gaunamø minimaliø pajamø. Antra vertus, vartotojai, mokantys uþ ðaltà vandená daugiau nei 2% nuo gaunamø realiø pajamø, pagal galiojantá ástatymà turi teisæ gauti kompensacijà m. darbuotojø skaièius vandentvarkos ûkyje siekë Pateikiame pastarøjø 4 me- Tokio rezultato prieþastis nesunkiai aptiktume panagrinëjæ vandens paslaugø tarifus. 2

3 tø darbuotojø skaièiaus kitimo dinamikà m. vandentvarkos ámoniø, asociacijos nariø, vandentiekiø pajëgumai buvo 1150 tûkst. m 3 per parà, tuo tarpu tiekiama tik 338 tûkst. m 3 per parà vandens arba tûkst. m 3 per metus. Per 2002 m. paðalinta tûkst. m 3 nuotekø (390 tûkst. m 3 per parà), ið kuriø tûkst. m 3 buvo valomos nuotekø valyklose. Nuotekø valyklø bendras pajëgumas siekia 1028 tûkst. m 3 per parà. Vandentiekio gamybiniai pajëgumai vidutiniðkai panaudojami apie 30%, nuotekø - 37%. Yra pavyzdþiø, kai ðie skaièiai siekia tik 15-25%. Ûkio valstybinis reguliavimas Deja, tenka konstatuoti, jog valstybinis reguliavimas vykdomas nepatenkinamai. Organizacine prasme ministerijos viduje ir toliau iðlieka tam tikra dvivaldystë: vienas departamentas atsako uþ ûkio plëtrà bei politikos formavimà, o kitas - uþ ûkinës veiklos normatyviná reglamentavimà. Daþnai Statybos ir bûsto departamentas neþino, kokios yra numatytos vandentvarkos ûkio raidos kryptys bei plëtros strategija. Bûta atvejø, kai Statybos ir bûsto departamentas ministerijos vardu derino kitø ministerijø parengtus dokumentø projektus, kurie ið esmës prieðtaravo paèios ministerijos pozicijai strateginiais ûkio klausimais. Atskirai bus paminëta ministerijos veikla svarstant LRV nutarimo Nr pakeitimo klausimà. Ko gi galima tikëtis, kai tokià strateginæ ûkio ðakà skirtingomis kryptimis pradeda reguliuoti ágaliotos institucijos du skirtingi struktûriniai padaliniai? Atsakymas paprastas - tai, kà dabar turime. Nesubalansuota pozicija, struktûrinis dvilypiðkumas ir minimali veiksmø koordinacija, fragmentiðkas funkcijø vykdymas, specialistø trûkumas. Ne kartà buvo akcentuota, jog bûtina ávardyti ministerijoje vienà struktûriná padaliná, kuris kompleksiðkai koordinuotø visus su valstybiniu reguliavimu susijusius klausimus. Deja, joks panaðus sprendimas ministerijos aukðèiausiu lygmeniu nebuvo priimtas. Todël ne nuostabu, kad bendraujant su kitomis valstybës institucijomis galima pajausti lengvà ironijà, jog ne visada valstybinio reguliuotojo deðinë þino, kà daro kairë, trûksta nuoseklumo sprendimuose arba kartais jø iðvis nëra. Kartu reikia pripaþinti, jog atskirais klausimais bendradarbiavimas su ministerija davë teigiamø rezultatø, ypaè kalbant apie santykius su ðilumininkais. Labai norëtøsi, kad tokios malonios iðimtys taptø sistema. Ástatyminës normatyvinës bazës kûrimas Gerai subalansuota ástatyminë bazë - bet kurios ûkio ðakos sëkmingos veiklos pagrindas. Ar ðiuo metu vandentvarka gali tuo pasigirti? Deja, ne. Vandens paslaugø ástatymo pirminis projektas jau parengtas, taèiau neabejojama, jog ástatymo priëmimas gali uþtrukti. Mûsø veiklos sritis labai politizuota, todël surasti visiems priimtinà variantà, suderinus politinius, ekonominius ir socialinius klausimus, yra labai sudëtinga. Ir paties dokumento rengimo eiga nëra lengva. Ástatymui rengti skirtas finansavimas - tik deðimtoji Ðilumos ûkio ástatymui rengti skirto finansavimo dalis. Nebuvo tinkamai organizuotas dokumentø rengimas. Pradþioje Aplinkos ministerija surengë kelis prieþiûros komiteto posëdþius, vëliau komiteto darbas nutrûko. Prieþiûros komiteto nariai ne kartà iðsakë pastabas, jog toks komiteto darbo organizavimas yra netinkamas, tuo labiau, kai kalba eina apie strategiðkai svarbaus ûkio veiklos reglamentavimà. Nepaisant to, darbo grupë parengë iðsamià dabartinës ûkio bûklës analizæ, plëtros strategijà ir pirminá ástatymo projektà, kuris Aplinkos ministerijoje buvo koreguojamas. Reikia pripaþinti, jog ástatymo kûrimas - gana specifinë darbo rûðis, reikalaujanti atitinkamos patirties ir ágûdþiø. Vien tik praktinës patirties nepakanka, todël be kvalifikuotø teisininkø dalyvavimo sunku tikëtis kokybiðko galutinio rezultato. Parengta ûkio plëtros strategija jau visus metus laukia ministerijos patvirtinimo. Logiðka galvoti, jog ástatymas pradedamas rengti, kada patvirtinamas pirminis dokumentas - strategija. Pagal pirminá sumanymà jà turëjo patvirtinti Vyriausybë, vëliau nusileista iki ministerijos lygmens, taèiau ir tai nebuvo padaryta. Kai nëra pirminio dokumento, ástatymo rengëjai susiduria su daugeliu problemø: bet kuris projekto komentatorius teikia savo pastabas labai plaèiame kontekste, o nesant strateginës krypties, visi yra teisûs. Jau prieð dvejus metus pateiktos ministerijai svarstyti ir tvirtinti Vandentvarkos ûkio naudojimo taisyklës taip ir nepajudëjo, teigiant, jog nëra tinkamo ástatyminio pagrindo. Taip ir gyvename su senosiomis, kurios tam tikrais ûkio naudojimo klausimais nebeatitinka realios situacijos. Antra vertus, jos vis mums dar padeda aiðkinantis santykius su ðilumos tiekëjais m. buvo parengti tipiniø sutarèiø su vartotojais projektai, kurie 2003 m. pabaigoje perduoti Aplinkos ministerijai svarstyti ir pritarti. Deja, apeliuojant á ástatyminës bazës nebuvimà, buvo pasielgta panaðiai, kaip ir su minëtomis taisyklëmis. Taip sukuriama universali neveiklumo prieþastis, nors vandentvarkos ûkis reikalauja neatidëliotinø sprendimø jau dabar. Gal jie bûtø laikino pobûdþio, kol pasirodys ástatymas, taèiau ûkis nors kaþkiek pajudëtø á prieká. Vandentvarkos ûkio reforma Ðis klausimas glaudþiai susijæs su vandens paslaugø ástatymu, kuris ir turëtø padëti pagrindus ûkio transformacijai. Problema ta, jog ûkis negali laukti dar metø ar dvejø, kol ástatyme ið esmës bus aptarti reformos klausimai. Ûkio stambinimas - sudëtingas klausimas visiems: valstybei, savivaldybëms, vandentvarkos ámonëms, labai aktualus vartotojams. Savivaldybiø pasiprieðinimas suprantamas. Labai nesinori ið savo þinios iðleisti ûkio subjektà, kurio veikla vidutiniðkai susijusi su 2/3 rajono gyventojø. Bendrovës tapo politiniø tikslø siekimo priemone, o viso to rezultatas - 75% nuostolingai dirbanèiø ámoniø. Stebuklø nëra - patikima ir sëkminga bendrovës veikla tiesiogiai priklauso nuo subalansuotos vandens kainos. Ne vienos savivaldy- LVTA m. veiklos ataskaita A.Abromavièius 2 psl. Vandenilio sulfido ðalinimas ið ruoðiamo geriamojo vandens V.Ðulga 8 psl. Renovuotas Þelvos vandentvarkos ûkis S.Gilvydis Vandentiekio sklendþiø technologijos naujovë - Hawle-A sklendë vienalyèiu korpusu UAB Industek 10 psl. UAB Vilniaus vandenys : atnaujinta seniausia ðalyje vandentiekio stotis ir geriamojo vandens laboratorija J.Jonkaitis UAB Kauno vandenys ágyvendina naujos pardavimø apskaitos ir valdymo sistemos projektà J.Buðmonas Maþo nuotekø kiekio tvarkymo problemos A.Mrazauskas, A.Firsinas 14 psl. Nauji þuvies perdirbimo gamyklos pirminio nuotekø valymo árenginiai Plungëje G.Svensson, E.Skardþiukienë Vilniaus vandenys baigë ágyvendinti pirmàjá ISPA projektà A.Þiliukas 17 psl. Rekonstruotoje Antaviliø vandentiekio stotyje - Onninenlit nerûdijanèio plieno sistemos A.Gira EMU maiðyklës - puikus sprendimas 9 psl. 12 psl. 13 psl. 16 psl. 18 psl. Naujienos, ávykiai, faktai Jubiliejai ir sukaktys 19 psl. REKLAMA: UAB Vandens siurbliai Vandentvarka 20 psl. 13 psl. 17 psl. 3

4 bës vandentvarkos bendrovei nebuvo leista perþiûrëti vandens kainø 3 ir daugiau metø. Mûsø ûkyje vandens paslaugø sànaudos virðija pajamas. Tik kelios didesnës bendrovës sugebëjo dirbti pelningai. Dalá pelno lëmë pasikeitæs lito ir dolerio santykis. Turimais amortizaciniais atskaitymais bendrovës priverstos padengti apyvartiniø lëðø stygiø. Vis dëlto nemaþai savivaldybiø teigia, kad tereikia gauti dar daugiau subsidijø ir viskas bus gerai. Nenorima suprasti, jog ir dovana kainuoja, kadangi subsidijø dëka padarytos investicijos virs turtu, nuo kurio skaièiuojami amortizaciniai atskaitymai, vandens savikainoje sudarantys 20-25%. Reikia nustoti apgaudinëti save, kitus bei vartotojus. Stojant á ES, buvo prisiimti labai rimti ásipareigojimai vandentvarkos srityje. Ðiø ásipareigojimø naðta maþosioms ir net vidutinëms ámonëms bus nepakeliama, kadangi neiðvengiamos investicijos labai padidins vandens kainà atskiroje savivaldybëje. Atsiras mokumo problemos, didës ásiskolinimai. Bendrovëms grës realus finansinis bankrotas. O juk kalbame apie ûká, kuris turi uþtikrinti nenutrûkstamà kokybiðkø vandens paslaugø teikimà. Ásipareigojimus vykdyti bûtina, antraip bendrovëms, o kartu ir valstybei, grës didelës baudos, kurios gali siekti nuo keliø iki keliø deðimèiø tûkstanèiø eurø per dienà. Aktyviai diskutuojama, kiek turëtø bûti bendroviø. Ministerija laikosi pozicijos, jog optimaliausia bûtø vandens paslaugø teikimà organizuoti pagal 5 upiø baseinus. Taip pat dar neatðaukta Vyriausybës strateginio planavimo komiteto nuostata, jog ûká reikëtø restruktûrizuoti pagal apskritis. Abu variantai turi pliusø ir minusø. Apskrièiø variantas bûtø lengvesnis organizaciniu poþiûriu. Savivaldybës tam tikrais klausimais jau ðiuo metu kooperuojasi ir koordinuoja savo veiklà apskrièiø rëmuose, todël perëjimas prie naujos struktûros netgi psichologiðkai bûtø priimtinesnis. Antra vertus, yra ir minusø. Performavus ûká pagal apskritis, vandens kainos jose bus gana skirtingos, kadangi skiriasi gyventojø skaièius, jø pajamø bazë, investicijø krûvis vienam gyventojui. Kuo maþesnis gyventojø skaièius ir pajamø bazë, esant tam paèiam investicijø poreikiui, tuo vandens kaina bus aukðtesnë. Penkiø bendroviø variantas sumaþina ðiuos skirtumus, sudarydamas sàlygas visiems Lietuvos gyventojams mokëti uþ gyvybiðkai bûtinus gamtos iðteklius panaðià kainà. Vanduo yra universali vertybë, jis reikalingas visiems. Todël iðkyla klausimas, ar teisinga, kad uþ mums visiems reikalingà gamtos turtà gyventojai turës mokëti labai skirtingai. Baseininis Lietuvos suskirstymas - dar vienas Lietuvos padalijimo tinklas, kuris labai priimtinas þiûrint ið ES pozicijø vandens iðtekliø valdymo klausimais. Mums tai - naujadaras, su kuriuo pradþioje bûtø ne lengva susigyventi. Kaip ten bebûtø, gyvenimas reikalauja sprendimø. Ðias metais prasidës investiciniø programø ágyvendinimas. Negalime parodyti finansuotojams, jog Lietuva neturi aiðkios vizijos, nesugeba ásisavinti skiriamø lëðø prisiimtiems ásipareigojimams ágyvendinti. 4 Vandens apskaita Taip ir neatsirado valstybinëse institucijose rimtø ir dràsiø vyrø, kurie bûtø ëmæsi spræsti á uþburtà ratà patekusá klausimà. Mums dalyvaujant Ûkio ministerija parengë naujà LRV nutarimo projektà dël atsiskaitymo uþ ðaltà ir karðtà vandená, kuriame buvo numatyta, jog vartotojai su mumis atsiskaito pagal ávadinius apskaitos prietaisus, ðilumos tiekëjai perka ið mûsø vandená pagal apskaitos prietaisus, árengtus prieð vietiná paðildytuvà. Pabandyta atstatyti ûkinæ logikà, kuriai neprieðtarauja galiojantys ástatymai bei teisminës nutartys. Reikëtø pabrëþti, jog ne Aplinkos ministerija, o Ûkio ministerija parodë iniciatyvà, nors ðaltas vanduo - Aplinkos ministerijos rûpestis. Einant dar toliau, pati Aplinkos ministerija tapo vienu ið stabdþiø atstatant tvarkà vandens apskaitos srityje. Vandens paslaugø ástatymo projekto nuostatose rengëjai bei Aplinkos ministerijos kuruojantys pareigûnai buvo suderinæ pozicijà, jog atsiskaitymas su centralizuotu vandens tiekëju turi vykti pagal ávadiná apskaitos prietaisà. Prasidëjus minëto nutarimo projekto derinimui, kitas Aplinkos ministerijos departamentas pareiðkë, jog jie negali derinti tokio projekto, nes nëra ástatyminës bazës. Tuo tarpu Aukðèiausiojo Teismo nutartyje, remiantis ir Civiliniu kodeksu bei galiojanèiais kitais teisës aktais, buvo konstatuota, jog visas á daugiabutá namà patiektas vanduo turi bûti apmokëtas namo savininkø. Ðiuo klausimu diskutuota ir svarstyta ávairiausiais valstybiniais lygmenimis. Vël pasigirdo þinomi argumentai apie vartotojø teisiø gynimà, tiekëjø prievolæ daryti tvarkà svetimoje nuosavybëje ir t. t. Po Vyriausybës vadovo pasisakymo, jog tai bûtø per daug skubotas sprendimas (uþkulisiuose buvo pasakyta dar grieþèiau), Ûkio ministerija pareiðkë, kad tai buvo ne projektas, o vidinis pozicijø suderinimo dokumentas. Taigi, prisidengus tariamu vartotojø teisiø gynimu ir labai sunerimus dël rinkëjø balsø artëjanèiuose Seimo rinkimuose, reikalinga iniciatyva vël palaidota neribotam laikui. Ir toliau skaièiuosime patiekto, bet neapmokëto vandens kieká, kurio vertë jau pasiekë apie 48 mln. litø. Kuo maþiau vandens deklaruojama, tuo didesnë tampa geriamojo vandens savikaina. Kai kuriose savivaldybëse, jeigu tikësime gyventojø deklaruojamu vandens kiekiu, sunaudojimas nukrito þemiau leidþiamos sanitarinës ribos. Akivaizdu, kad gyventojø pateikti duomenys nëra teisingi, taèiau ir toliau apsimetama, jog kreivø veidrodþiø karalystëje viskas gerai. Visais ámanomais bûdais reikës siekti, jog ið ástatymo projekto nedingtø nuostata dël atsiskaitymo pagal ávadiná skaitiklá. Kol ástatymas bus priimtas, reikëtø pagalvoti apie dviejø kainø ávedimà - ávade ir bute. Kaina bute turi padengti ne tik su centralizuotu vandens tiekimu susijusias sànaudas, bet ir tas, kurios susidarë eksploatuojant atkarpà nuo ávado iki buto. Skaitiklio sànaudos neturëtø bûti áskaièiuotos á kainà. Kiekvienas vartotojas uþ jo árengimà turi susimokëti atskirai. Reikia ieðkoti iðeities ið susidariusios situacijos, o pasiûlytoji galëtø bûti viena ið jø. Kalbant apie karðto vandens tiekimà, galima teigti, jog pasiekta absurdo riba. Klausantis ðilumos tiekëjø, perðasi iðvada, jog karðto vandens tiekimas Lietuvoje nebeegzistuoja. Ðilumininkai save laiko tik vandens paðiltintojais, absurdiðkai neigdami, jog jie savo áranga pagamina naujà produktà - karðtà vandená. Labai keista, kad kartais Kainø ir energetikos kontrolës komisija toleruoja nepagrástus mûsø oponentø argumentus ir tuo pagrindu priima atitinkamus sprendimus. Ûkio ministerija visomis iðgalëmis palaiko ðilumininkus, kai tuo tarpu diskusijose ar pasitarimuose dalyvaujantys Aplinkos ministerijos atstovai savo pasisakymais ne tik kad kelia nuostabà, bet ið esmës palaiko mûsø oponentø logika sunkiai pagrindþiamà nuomonæ. Tam netgi pasitelkiami pavyzdþiai ið asmeninës patirtis apie dubenis su vandeniu. Vargais ne galais pasiekëme, kad Ðilumos ir karðto vandens kainø nustatymo metodikoje bûtø átvirtinta nuostata, jog ðalto vandens, naudojamo karðtam vandeniui ruoðti, kaina apima ir nuotekø tvarkymà. Èia reikia pripaþinti, jog Aplinkos ministerija pasielgë taip, kaip priklauso valstybiniam reguliuotojui. Mûsø principinë nuomonë nesikeièia - ðalto vandens tiekëjai neturi árangos ir negamina karðto vandens. Ðilumos tiekëjai ne paðildo ðaltà vandená, bet jiems priklausanèiais árenginiais, nusipirkæ ðaltà vandená ið vandens tiekëjø, gamina naujà produktà - karðtà vandená ir uþ já turi patys susirinkti pajamas. Ekonominis reguliatorius Kainø ir energetikos kontrolës komisijos statusas nepakito. Jie gali pradëti dirbti tik savivaldybei pagaliau pasiryþus pasibelsti á komisijos duris naujai vandens kainai suderinti. Yra keletas savivaldybiø, kuriose kaina neperþiûrëta jau 3-5 metus, ir tai daroma sàmoningai, labai neatsakingai besielgiant gyvybiðkai svarbias paslaugas teikianèios ámonës atþvilgiu. Neretai komisijos suderintà tarifà taryba delsia arba iðvis atsisako patvirtinti, nors tokià tvarkà reglamentuoja teisës aktai. Taip ámonë sàmoningai pasmerkiama dirbti nuostolingai, o Tarybos nariai uþ tai neatsako. Eikime dar toliau. Reikalingas tarifas netvirtinamas, ámonë dirba nuostolingai, ir staiga pradedamas svarstyti bendroviø direktoriø tinkamumas uþimamoms pareigoms, kadangi bendrovës patiria nuostolius. Atsiranda galimybë suvesti sàskaitas. Kas tai - amnezija ar sàþinës ir padorumo stoka? Uþ vandentvarkos ûká savivaldybëje atsako tarybos, kurios ágaliotos priimti sprendimus strateginiais ûkio plëtros klausimais. Bendrovë yra tik priemonë numatytai politikai ágyvendinti, o ne prieðingai. Tokios dviprasmybës neturi bûti. Viena pusë turi atsakyti uþ kvalifikuotus ir ûkio plëtra paremtus skaièiavimus, o komisija turi ne derinti, bet galutinai tvirtinti naujas kainas. Komisija ëmësi naujos iniciatyvos suskirstydama pagal tiekimo apimtis visas bendroves á penkias grupes. Tikslas - pradëti palyginamàjà veiklos analizæ tarp skirtingø vienos grupës bendroviø, norint nustatyti bendrovëms siektinas uþduotis konkreèiose darbo srityse. Apskritai iniciatyvai bûtø galima pritarti. Nustatyti kriterijai bei veiklos rezultatø palyginimas pagal juos padeda ieðkoti darbo efektyvumo didinimo priemoniø, galimybiø geriau panaudoti vidinius rezervus. Antra vertus, esant gana skirtingai vandentvarkos ûkiø savivaldybëse raidos prieðistorei, toks veiklos efektyvumo palyginimas turi bûti atliktas labai korektiðkai ir objektyviai, pa-

5 kankamai nuodugniai ávertinus lyginamø ûkiø specifikà. Dar atsakingiau reikia elgtis pateikiant palyginimo rezultatus visuomenei. Pastarosios bei politikø supratimas apie mûsø ûká kol kas pavirðutiniðkas. Jø palyginimas gali bûti labai mechaniðkas, operuojant tokiomis sàvokomis, kaip daugiau - maþiau, geriau - blogiau, nesigilinant á galimas objektyvias skirtumø prieþastis. Tuomet galimi netinkamai motyvuoti sprendimai. Manytume, jog komisija, turëdama duomenis apie bendroviø veiklà, turëtø daug aktyviau bendrauti su savivaldybëmis, informuodama jas apie faktinæ bendroviø bûklæ bei inicijuodama reikiamø sprendimø priëmimà. Komisija tapo profesionalia atsvara ieðkant logiðkø ir argumentuotø sprendimø labai politizuotojoje aplinkoje. Investicijos ûkio plëtrai Investicijø poreiká - apie 2,5 mlrd. litø lemia prisiimti ásipareigojimai vandentvarkos srityje stojant á ES. Per pastaruosius deðimt metø á ûkio plëtrà jau investuotas vienas milijardas litø. Ágyvendinimo terminai labai glausti - deðimtmetis, o patirtis dar tik ágyjama. Yra tam tikrø nuogàstavimø, jog galime laiku nespëti. Nuo 2004 m. pradþios ISPA fondas tapo Sanglaudos fondu, o ágyvendinimo agentûra - Aplinkos projektø valdymo agentûra. Sanglaudos fondui teikiami projektai turi bûti ne maþesni kaip 10 mln. eurø vertës. Praeitais metais nebuvo iðspræsta ir iki ðiol iðliko minëta problema dël vandentvarkos ûkio restruktûrizavimo schemos: ar 5 bendrovës pagal upiø baseinus, ar 10 bendroviø pagal apskritis. Rengiant "master" planus visi finansiniai skaièiavimai bei paraiðka finansavimui buvo paremti 5 upiø baseinø pagrindu. Vëliau atsirado apskrièiø variantas, apie kurá Briuselis iki ðiol turbût neþino. Pasirinkus apskrièiø variantà, nebetinka ankstesni skaièiavimai, o naujiems parengti nebëra laiko. Traukinys turi pajudëti jau ðiø metø pirmàjà pusæ, o dar neaiðkus nei investicinis mechanizmas, nei paskolos ëmëjai. Blogiausia bus, jeigu pinigai praeis pro ðalá, o savivaldybës ir toliau matys tik savo valdø ribas ir problemas, nesugebëdamos á situacijà paþvelgti valstybiðkai. Nuo ðiø metø konkursinës procedûros vyks pagal Vieðøjø pirkimø ástatymà. Jeigu vyraus maþiausios kainos logika, iðkils rimtø problemø. Jau ne kartà ir ne vienam teko ásitikinti, jog pigiausias toli graþu nëra geriausias ir kokybiðkiausias. Ne ðiaip sau tarptautiniuose konkursuose taikoma praktika, kai finansinio pasiûlymo vertinimo rezultatai sudaro maþiau nei 50% viso vertinimo. Tikëkimës, jog bus pasirinktas racionalus variantas. Taip pat prasidës finansavimas ið struktûriniø fondø, kuriø dalá bus galima panaudoti maþesnës apimties investiciniams projektams ágyvendinti. Ypaè tai bus aktualu gyvenvietëms, turinèioms iki 500 gyventojø. II. LVT VTA VEIKLA Pradþioje priminsime asociacijai svarbø faktà m. asociacijai sukako 10 metø. Ávykis buvo paminëtas iðkilmingoje aplinkoje Trakø pilyje birþelio 7 d. Konstatuota, jog per savo veiklos deðimtmetá LVTA tapo gerai organizuota visuomenine organizacija. Pagrindinës LVTA veiklos kryptys: ástatyminës ir normatyvinës bazës kûrimas, specialistø mokymas ir kvalifikacijos këlimas, ryðiai su visuomene, bendradarbiavimas su giminingomis organizacijomis, leidybinë veikla, nariø informacinis aprûpinimas. Tai, kad asociacija pradëjo savo veiklà ir galëjo atðvæsti savo jubiliejø, - didelis LVTA pirmojo prezidento, Garbës nario Albino Griðkevièiaus nuopelnas. Ðventiniame praneðime buvo paminëta, jog LVTA, bûdama Tarptautinës vandens asociacijos nare, bendradarbiauja su giminingomis bei kitomis visuomeninëmis organizacijomis, mokslo ástaigomis. Pasiraðytos bendradarbiavimo sutartys su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Lietuvos savivaldybiø ir Inþinerinës ekologijos asociacijomis, giminingomis Latvijos ir Estijos vandens tiekëjø organizacijomis. Kitas svarbus faktas - po dideliø LVTA derinimø ir diskusijø LR Aplinkos ministro ásakymu Nr. 169 geguþës 5-oji buvo áteisinta kaip vandentvarkos darbuotojo diena. Manau, niekam nekyla abejoniø, jog tokios strateginës ûkio ðakos darbuotojai nusipelnë profesinës ðventës metø geguþës 15 d. LR Prezidento dekretu Nr. 83 buvo sudaryta Visuomeninë energetikos taryba prie Respublikos Prezidento. Ið tikrøjø reikëjo pakovoti, kad á jos sudëtá bûtø átrauktas mûsø asociacijos atstovas. Kai kam atrodë, jog vanduo ir energija nelabai dera. Tuo tarpu naujajame Civiliniame kodekse vanduo yra ávardytas kaip energijos rûðis. Vyko nemaþai konsultacijø. Savo teigiamà nuomonæ iðreiðkë Valstybinës kainø ir energetikos kontrolës komisija, LR Aplinkos ministerija, specialistai. Dabar lieka tik dirbti. Tarybos nuostatose vienu ið tikslø yra siekiama "Skatinti paþangià vandentvarkos ûkio plëtrà, uþtikrinanèià vartotojams nepertraukiamà ir kokybiðkà vandentvarkos paslaugø teikimà ir racionalø vandens iðtekliø naudojimà". Jau ávyko keli tarybos posëdþiai, kuriuose svarstyti labai aktualûs strateginiai Lietuvos energetikos klausimai. Gruodþio mënesá tarybos posëdyje ávairiapusiðkai aptarta dabartinë vandentvarkos ûkio bûklë. Ávyko diskusija tema "Vandentvarkos ûkis: efektyvus valdymas - vandens paslaugø vartotojams garantas" m. taip pat numatoma vienà posëdá skirti vandentvarkos aktualijoms. 2.1 LVT VTA A nariai Ðiuo metu asociacijoje yra 90 nariø, tarp jø 45 vandentvarkos ámonës, 42 bendrovës ir organizacijos, dirbanèios vandentvarkos srityje (ið jø 14 nariø-rëmëjø) ir trys garbës nariai m. á LVTA buvo priimtas vienas narys ir 7 nariai-rëmëjai, vienas narys pervestas á narius-rëmëjus m. priimtas vienas narys, 2 nariai-rëmëjai, vienas narys pervestas á narius-rëmëjus, viena bendrovë iðstojo ið asociacijos. Ðiuo metu LVTA yra ásteigtos 3 frakcijos: "9+", "10+" ir "Paslauga". Pagal asociacijos ástatus kiekvienas narys turi savo atstovà taryboje. Deja, tikrai ne visi asociacijos nariai ásisàmonino, jog su ðia teise siejamos ir pareigos. Viena ið jø - dalyvauti tarybos posëdþiuose, kuriuose laikotarpiu tarp suvaþiavimø priimami svarbiausi organizacijai sprendimai. Taèiau juos priimti galime tik tada, kai turime kvorumà. Praeitais metais ne kartà teko po posëdþio apklausti nedalyvavusius narius, kad bûtø fiksuotas sprendimas. Tarp nedrausmingø nariø, kaip ir anksèiau, pirmavo nariai ne tiekëjai. Jeigu nëra noro realizuoti ástatuose numatytos balsavimo teisës, gal tada verta pagalvoti apie perëjimà á narius-rëmëjus, kad organizacijai kiltø kuo maþiau rûpesèiø priimant reikiamus sprendimus. Pagaliau tai ir pagarbos kitiems nariams klausimas, kuriems tenka áveikti ne vienà ðimtà kilometrø vykstant á posëdá, kartu tikintis efektyviai panaudoti posëdþiui skirtà laikà. Pagerëjo nario mokesèio mokëjimas 2003 m. Antra vertus, iðliko kai kuriø abejoniø, ar visos bendrovës (ið esmës turima omenyje narius ne tiekëjus) pateikë teisingus duomenis apie savo metines pajamas. Norëèiau pabrëþti "visas metines pajamas", o ne gautas tik ið vandentvarkos sektoriaus. Jeigu bendrovë ið pastarojo gauna tik % savo pajamø, mokestis turi bûti mokamas nuo visø 100%, kadangi bendrovës mokumas priklauso nuo visos jos veiklos, t. y. viso turimo potencialo. Siekiant dar labiau sumaþinti galimus neatitikimus, buvo nuspræsta, jog visi nariai informacijà apie savo pajamas pagal pelno-nuostolio ataskaità turës pateikti raðtu pasiraðant direktoriui ir vyr. finansininkui. Viena ið galimybiø mokëti maþesná nario mokestá - pasirinkti nario-rëmëjo statusà. Taryba sprendþia, kokiais principais ir kriterijais vadovaujantis nustatomas nario mokestis. Jeigu tarp nariø atsirastø pasiûlymø, kaip dar labiau optimizuoti nario mokesèio klausimà nesugriaunant esamo finansinio pamato, apibendrinus juos prezidiumas pateiktø tarybai svarstyti. Tà reikia padaryti metams tik prasidëjus. 2.2 LVT VTA A tarybos ir prezidiumo po- sëdþiai Prezidiumo ir tarybos posëdþiø organizavimas yra pavestas direkcijai m. ávyko 13 prezidiumo ir 8 tarybos posëdþiai, kuriuose atitinkamai apsvarstyti 130 ir 51 klausimas. Organizacine prasme tarybos ir prezidiumo posëdþiai vyko sklandþiai ir efektyviai - apie tai liudija sutrumpëjæs posëdþiø laikas. Èia yra didelis ir direkcijos nuopelnas, kuri sugeba gerai parengti klausimus. 2.3 Veiklos programø ágyvendini- mas LVTA veikia pagal savo kasmet tvirtinamà programà. Ðis dokumentas - tai bendras visø nariø susitarimas, nusakantis mûsø metinës veiklos prioritetus ir kryptis. Apskritai metinës programos buvo gana sëkmingai ágyvendintos. Daugiausia problemø susijæ su normatyviniø dokumentø rengimu ir tvirtinimu, nes èia LVTA poveikio priemonës yra ribotos. Kai kurie asociacijos nariai siûlë á programà netraukti tokiø priemoniø, kuriø ágyvendinimas nuo LVTA nepriklauso. Manytume, jog tai racionalus poþiûris, nes atsakyti galima uþ tai, kà gali kontroliuoti. Normatyviniø dokumentø rengimas 2002 m. buvo numatyta parengti septynis teisinius normatyvinius dokumentus. "Vandentvarkos techninës eksploatacijos taisyklës" parengtos ir pateiktos Aplinkos ministerijai tvirtinti. "Biologiniø medþiagø poveikio vandentvarkos ámoniø darbuotojø sveikatai rizikos vertinimo metodikà" ámonës jau gali naudoti darbinëje veikloje. Parengti vandentvarkos ûkio veiklos strategijos ir analizës projektai. Nepavyko pakeisti LRV nutarimo Nr nuostatø ir parengti mokesèiø uþ prisijungimà prie centralizuotø tinklø metodikos, taip pat nustatyti buitiniø vandens apskaitos prietaisø pastatymo, pakeitimo ir patikros tvarkos, terminø bei kaðtø. Ðiems darbams atlikti VÁ "Vandenruo- 5

6 ða" tarp asociacijos nariø skelbë konkursà, taèiau norinèiø neatsirado. Reikia atsiþvelgti á tai, kad vandentvarkos ástatymas gali turëti nemaþà átakà paminëtø dokumentø turiniui m. buvo numatyta parengti ðeðis teisinius normatyvinius dokumentus. Tipiniø ðalto vandens ir nuotekø ðalinimo sutarèiø projektai parengti ir pateikti LR Aplinkos ministerijai parengtas ir pateiktas ámonës svarstyti vandentvarkos objektø priëmimo tvarkos projektas. Parengti atsiskaitymø uþ ðaltà vandená ir paðalintas nuotekas tvarkos nustatymo bei vandens apskaitos prietaisø pastatymo, pakeitimo ir patikros tvarkos nustatymo projektai, taèiau dël LRV nutarimo Nr.1507 ir be Vandens paslaugø ástatymo nëra galimybës juos realizuoti praktiðkai. Pradëta rengti mokesèiø uþ prisijungimà prie centralizuotø tinklø nustatymo metodika, taèiau, advokatø teigimu, nëra ástatyminës nuostatos, todël jos uþbaigti ðiandien neámanoma. Pavirðiniø nuotekø (lietaus) nuotakyno naudojimo ir eksploatacijos taisyklëms parengti buvo skelbti du konkursai, taèiau niekas nepateikë paraiðkø, tiksliau, net nebandë pasiaiðkinti ðio darbo uþduoties. Numatome 2004 m. ðá klausimà spræsti derybø keliu su pavirðiniø nuotekø ûká iðmananèiais specialistais. Rengiant teisinius ir normatyvinius dokumentus buvo atsiþvelgta á tai, kad ástatyminës nuostatos (Vandens paslaugø ástatymo) nebuvimas gali trukdyti jø ásigaliojimui, todël ministerijai buvo siûloma patvirtinti su iðlyga, kad jie bus koreguojami ásigaliojus ástatymui. 6 Specializuoti darbai ir projektai Atnaujinta LVTA interneto svetainë. Svetainës lankytojai nuolat informuojami apie naujai priimtus LR Seimo, Vyriausybës, Aplinkos ministerijos ir kitø þinybø teisinius-normatyvinius dokumentus, reglamentuojanèius vandentvarkos ûkio veiklà. Naujienø skyriuje galima suþinoti apie asociacijoje vykusias priemones, "Vandenruoðos" skyrelyje - pavartyti paskutiná informacinio biuletenio "Vandentvarka" numerá. Nuolat palaikome ryðius su Latvijos ir Estijos analogiðkomis asociacijomis, keièiamës turima informacija (Estijos vandentvarkos ûkio ástatymas buvo panaudotas rengiant Lietuvos Vandens paslaugø ástatymà ir t. t.) m. vasario dienomis asociacijos delegacija dalyvavo Baltijos ðaliø vandens tiekëjø konferencijoje Jûrmaloje "Vandens ir nuotekø apskaita, darbas su klientais, mokëjimai ir netektys". Direkcija, Prezidiumui ir tarybai pritarus, iðleido LVTA reprezentaciná 2004 metø kalendoriø. Nepavyko parengti bendros ðalies geriamàjá vandená tirianèiø laboratorijø veiklos strategijos ir, matyt, nepavyks, nes tuo nesuinteresuotos institucijos, kuriø þinioje yra ðios laboratorijos. Remiantis tarybos sprendimu, asociacija 5000 litø parëmë Lietuvoje surengtà Stokholmo miesto tarptautinio konkurso atrankiná turà jaunimo vandens prizui laimëti. Kartu su Danijos "Green City" balandþio mënesá surengtas seminaras "Dumblo mineralizacija ir nuotekø valymo procesø gerinimas" bei pasidalyta áspûdþiais apsilankius Danijos nuotekø valymo ámonëse. Suorganizavome moksleiviø pieðiniø ir plakatø konkursà "Vandens kelias-2003". Projektà finansiðkai ( litø) parëmë Nyderlandø karalystës ambasada. Konkurse dalyvavo 368 moksleiviø ugdymo ástaigos, darbus konkursui pateikë 3131 moksleivis. Rajoniniø konkursø nugalëtojø darbø paroda ir nugalëtojø apdovanojimas ávyko Vilniaus Rotuðëje geguþës 5-àjà, minint Vandentvarkos ûkio darbuotojø dienà. Analogiðka paroda gruodþio mënesá surengta UAB "Tauragës vandenys" iniciatyva Tauragës savivaldybëje m. iðleista nauja asociacijos nariø telefonø knygelë, spalvinimo knygelë vaikams "Vandens laðeliø nuotykiai", moksleiviø pieðiniø ir plakatø konkurso "Vandens kelias" albumas, parengtos leidybai knygos "Vandens kokybë Lietuvos vandenvietëse" 1 ir 2 dalys. Pagal ámoniø pateiktus duomenis parengtas statistikos leidinys "Lietuvos miestø ir rajonø vandentvarkos ámoniø ir jø darbo m. rodikliai". Asociacijos informaciná bukletà nuspræsta iðleisti po suvaþiavimo. Rugsëjo mën. dalyvaujant keliolikai nariø (ne tiekëjø) ir tarpininkaujant "Vandenruoðai" VGTU Vandentvarkos katedrai su tam tikromis iðkilmëmis buvo perduotos 7 labai vertingos mokslinës knygos. Renginiai Geguþës 9-àjà iðkilmingame posëdyje paminëjome Vandentvarkos darbuotojo dienà. Birþelio mënesá vyksta tradiciniai vandentvarkos darbuotojø sàskrydþiai: 2002 m. jis vyko Kintuose, nugalëjo "Kelmës vandenø" komanda; pastaroji 2003 m. sàskrydá organizavo Tytuvënuose, ant Bridvaiðio eþero kranto, nugalëtojais tapo UAB "Palangos vandenys", kuriems suteikta teisë organizuoti 2004 m. sàskrydá. Rugsëjo mënesá kartu su lenkø inþinieriø ir technikø sàjunga suorganizuota tarptautinë konferencija "Lietuvos ir Lenkijos komunalinis ûkis ástojus á Europos Sàjungà. Ðiluminë energetika, dujø, vandens nuotekø ir komunaliniø atliekø ûkis". Spalio mënesá kartu su savivaldybiø asociacija Druskininkuose surengtas seminaras merams ir vandens tiekimo ámoniø vadovams "Lietuvos vandentvarkos ûkio restruktûrizavimo prielaidos, problemos ir galimybës". Lapkrièio mënesá Palangos konferencijoje su asociacijos ámoniø vadovais aptartos vandentvarkos sektoriaus galimos reformos kryptys bei teisinë bazë. Bendradarbiavimas LVTA turi pasiraðiusi bendradarbiavimo sutartis su VGTU, Lietuvos savivaldybiø asociacija, Inþinerinës geologijos asociacija, Latvijos ir Estijos giminingomis asociacijomis. 2.4 LVT VTA struktûriniai padaliniai Direkcija LVTA direkcija savo darbe vadovaujasi LR ástatymais, LVTA ástatais, suvaþiavimo, tarybos bei prezidiumo nutarimais. Direkcijos darbuotojai, vykdydami jiems pavestà darbà, vadovaujasi LVTA tarybos patvirtintu direkcijos veiklos reglamentu ir pareigybiniais nuostatais. Direkcijoje dirba: direktorius, inþinierë ir tech. sekretorë, taip pat 32 darbo valandas per mënesá (8 darbo dienos po 4 val.) kompiuteriø prieþiûros specialistas. Pagal apskaitos vedimo sutartá UAB "Proventus taxatio" veda asociacijos buhalterinæ apskaità ir rengia finansinæ atskaitomybæ. Tai - nauja buhalterinës apskaitos tvarkymo praktika. Direkcija tapo pagrindine LVTA veiklos programos ágyvendinimo kuratore ir atsakinga struktûra. Ji nuolat teikia informacijà apie vandentvarkos ûkio klausimais ávairiø ðalies valdþios institucijø priimtus norminius aktus. Sprendþiant juridinius klausimus, direkcijai talkino advokato Lino Vilio kontora, su kuria LVTA pasiraðë sutartá. Ðis sprendimas buvo teisingas, kadangi mums aktualûs klausimai buvo nagrinëjami pasitelkus profesionalià juridinæ kalbà. Kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba direkcija praeitais metais atestavo 7 vandentvarkos ámoniø þinybines laboratorijas. Direkcija vykdë tarybos patvirtintus biudþetø planus, faktinës ûkio iðlaidos nevirðijo planiniø. Asociacija ataskaitiná laikotarpá buvo moki, patikrinimai bei revizijos neuþfiksavo esminiø nusiþengimø ûkinëje ir finansinëje veikloje. Direkcija nuolat teikia informacijà "Vandentvarkos" skyreliui "Naujienos, ávykiai ir faktai". Per dvejus metus gauta, iðsiøsta ir perþiûrëta apie 7500 MB ávairios informacijos, ið jos didþioji dalis tenka vandentvarkos ûká reglamentuojantiems norminiams aktams. Labai gaila, kad 5 asociacijos nariai dar neturi savo elektroninio paðto. Ávairiø dokumentø forma bendrauta beveik su 160 ámoniø, organizacijø bei ávairiø institucijø, iðsiøsta beveik 400 oficialiø laiðkø. Kiekvienais metais direkcijos darbas tampa efektyvesnis, nors darbo ir informacijos srautas nuolat didëja. Direkcija tapo patikimu pagalbininku asociacijos nariams, prezidiumui ir prezidentui. Kolektyvas konsolidavosi, labai pagerëjo vidinis susiklausymas. Komitetai Bendra situacija rodo, jog reikëtø naujai aptarti komitetø paskirtá, veiklà ir skaièiø asociacijos struktûroje. Pagal priimtà bendrà visuomeniniø organizacijø veiklos praktikà teminiai komitetai atlieka reikalingà funkcijà ieðkant ir analizuojant sprendimus. Kiek ir kokiø reikia komitetø, nulemia organizacijos veiklos pobûdis ir tikslai. Iki ðiol LVTA veikë 6 komitetai. Pagrindiniais laikomi Valdymo ir ekonomikos bei Gamybos technikos ir technologijø, kurie ankstesniais metais surengdavo po 1-3 posëdþius ir pagal veiklos sritá svarstydavo ir pateikdavo prezidiumui rekomendacijas svarbiais asociacijos darbo klausimais. Praeitais metais tokie posëdþiai nebuvo organizuoti. Gal komitetø pirmininkai buvo per daug uþsiëmæ, o gal lëmë kitos objektyvios ir subjektyvios prieþastys. Ðiø komitetø nariai pasigedo bendro darbo, nes yra ásitikinæ, jog ateityje komitetai turi tæsti savo veiklà. Turint omenyje galimas ûkio permainas, tokiø komitetø veikla bûtø gera paspirtis apsisprendþiant mums svarbiais strateginiais klausimais. Kitø komitetø tikslingumas svarstytinas. Pradëjus normaliai dirbti "Vandenruoðai" sprendþiasi mokymo ir informacijos skleidimo klausimai. Kaimo vandentvarkos problemos (su tam tikromis iðimtimis) tik maþesniu masteliu yra panaðios á miestø vandentvarkos ir galëtø bûti aptartos pagrindiniuose komitetuose. Uþ ryðius su visuomene ir tarptautiná bendradarbiavimà atsakingas prezidentas. Ðioje srityje asociacija nemaþai nuveikë. Ar bûtø galima dirbti dar geriau, padedant komitetui, reikëtø pasvarstyti. Didþiosiose bendrovëse atsiranda ryðiø su visuomene specialistø, samdomos specializuotos kompanijos. Galbût á komitetà pakvietus ðiuos specialistus, atsirastø dar daugiau idëjø ir projektø, kurie stiprintø ryðius su visuomene. Standartø technikos komitetas, toks koks jis buvo iki ðiol, vargu ar iðliks, kadangi stojant á ES keièiasi tokiø komitetø darbo spe-

7 cifika, kuri pareikalaus ir papildomø finansiniø iðtekliø. Be to, daugelis komitete svarstomø klausimø nebus tiesiogiai susijæ su mûsø ûkiu. Todël vargu ar tikslinga mums prisiimti organizatoriaus funkcijà bei finansuoti komiteto veiklà, taèiau nariais mes turime iðlikti. VÁ "Vandenruoða" veikla "Vandenruoðos" veikla per pastaruosius dvejus metus pasiekë naujà kokybiná lygá. Ástaigos veikla labai pagerëjo nuo vasario mën. vidurio atëjus á jà dirbti naujam direktoriui, taip pat vëliau gretas papildþius projektø vadovei. Deja, paveldëtas palikimas tikrai nedþiugino. Sudëtinga finansinë padëtis, neaiðkumas dël kai kuriø nepabaigtø darbø naujà komandà privertë mobilizuotis nuo pirmøjø dienø. Juolab kad LVTA veiklos programoje "Vandenruoðai" buvo skirtas daugelio priemoniø ágyvendinimas. Ástaiga iðleido 7 "Vandentvarkos" numerius. Ypaè reikëtø paminëti Baltijos ðaliø vandentvarkos asociacijø konferencijos Palangoje medþiagos parengimà spaudai ir leidybà. Vienu metu jau atrodë, kad medþiaga taip ir nepasirodys, taèiau direktoriaus atkaklumo dëka dabar galima pasidþiaugti ádomiu, naudingu ir kokybiðku leidiniu. "Vandenruoða" taip pat padëjo iðleisti LVTA veiklos deðimtmeèiui skirtà bukletà. Suorganizuota 30 seminarø, kuriuose dalyvavo 1050 specialistø. Sëkmingai baigta rengti "Biologiniø medþiagø poveikio vandentvarkos ámoniø darbuotojø sveikatai rizikos vertinimo metodika" bei parengtas "Vandentvarkos ûkio eksploatavimo taisykliø" projektas. Ástaiga laimëjo Aplinkos ministerijos skelbtà konkursà vandentvarkos strategijai ir ástatymui parengti m. vasario - kovo mënesiais "Vandenruoða" suorganizavo vandentvarkos ámoniø darbuotojø mokymà ir atestavimà, kurio metu buvo atestuoti 223 darbuotojai (ið jø 173 LVTA nariø-ámoniø darbuotojai). Ðis darbas tæsis ir 2004 metais m. VðÁ "Vandenruoða" surengë Lietuvos vandens ûkio specialistø iðvykas á tarptautines parodas. Apsilankyta tarptautinëje specializuotoje vandens parodoje-kongrese Berlyne IFW' 2003 Berlin, WASSER BERLIN' 2003 bei pasaulinëje vandens ûkio ir aplinkos apsaugos parodoje-kongrese ENTSORGA 2003, kuri vyko Kelno parodø centre m. ástaiga pirmà kartà dirbo pelningai - gautas Lt pelnas. Jeigu ne ankstesniais metais (iki V. Ramono atëjimo) susikaupæs vos ne dvigubai didesnis nuostolis, nuotaika bûtø dar geresnë. Ðiais metais asociacija nusprendë pervadinti ástaigà á "Vandentvarkos institutà". Ðis naujas statusas organizacijai lems dar aukðtesnius reikalavimus. Stojimas á ES atveria didesnes galimybes pasinaudoti ES fondais veiklos plëtrai. Ryðiai su kitomis giminingomis organizacijomis padëtø parengti naudingus ir ádomius projektus ir galëtø suteikti ástaigai naujà pagreitá. Pasitikëjimas "Vandenruoðos" veikla auga. Jis ágyjamas sunkiai, o prarandamas lengvai. Taigi atsipalaiduoti negalima. Savo ruoþtu aktyvesnis LVTA nariø dalyvavimas ástaigos organizuojamuose renginiuose bûtø abipusiai naudingas. III. IÐVADOS IR PASIÛL ASIÛLYMAI Viena ið prieþasèiø, kodël stringa permainos vandentvarkos ûkyje, nesprendþiamos svarbiausios problemos, - tai nepatvirtinta ûkio plëtros strategija. Gal skamba per daug paprastai, taèiau nesusitarus visuose lygiuose dël judëjimo krypties, suinteresuotos ðalys visada kalbës skirtingomis kalbomis. Nesant sutarimo, vandentvarkos ûkio ástatymo priëmimas gali tæstis keletà metø. Suprantamas savivaldybiø pasiprieðinimas ûkio reformai. Viena vertus, didelis noras vandentvarkos bendroves pasilaikyti ðalia savæs ir pagal galimybes panaudoti bendrovæ politiniams tikslams. Antra vertus, jungimasis á stambesnes struktûras (ypaè maþesnëms savivaldybëms) kelia nerimà ar abejoniø dël konkreèios savivaldybës vandentvarkos ûkio problemø sprendimo baiminantis, jog regioniniø ámoniø centrai ims ignoruoti jos rûpesèius. Pirmiausia reformos turi garantuoti, jog nauja ûkio struktûra apims visà Lietuvà. Neturi likti në vieno balto lopinëlio, kuriame nebûtø atsakingø uþ vandens paslaugø vartotojams teikimà, áskaitant ir maþiausià kaimo gyvenvietæ. Nuogàstavimus dël ûkio plëtros maþesnëse savivaldybëse turëtø panaikinti vandens paslaugø kokybës standartas, kurio pirminis projektas jau parengtas. Jame numatyti reikalavimai galiotø tiek Vilniuje, tiek ir maþame miestelyje. Norint patenkinti reikalavimus, reikës investuoti á visà eksploatuojamà ûká. Kitu garantu dël tolygios ûkio plëtros turëtø tapti Valstybinë kainø ir energetikos kontrolës komisija, kuri nuo kainø derinimo turi pereiti prie jø galutinio tvirtinimo, maksimaliai sumaþindama politinius veiksnius. Komisija taip pat turëtø vykdyti paslaugø kokybës standarto reikalavimø ágyvendinimo prieþiûrà. Ðiuo metu parengta Pasaulio banko finansuojamos studijos dël privataus kapitalo dalyvavimo plëtojant ûká projektinë ataskaita. Asociacija iðlieka tos nuomonës, jog tik apsisprendus ir ágyvendinus ûkio reformà, galima ðnekëti apie ávairias jo valdymo formas. Siekiant paminëtø tikslø, turi ið esmës keistis Aplinkos ministerijos, kaip valstybinio ûkio reguliuotojo, darbo stilius ir organizavimas. Neámanoma efektyviai vykdyti ðios funkcijos, kada ministerijos viduje tuo lygiagreèiai uþsiima du skirtingi departamentai, vienas kuriø beveik nieko neþino apie strateginius tikslus, tuo tarpu kitas neinformuojamas apie priimamus ûkinæ veiklà reglamentuojanèius sprendimus, ið esmës prieðtaraujanèius strateginei krypèiai. Galimi du sprendimai. Pirmuoju atveju kompleksinis reguliavimas pavedamas vienam ið dabar esanèiø departamentø kartu su kito departamento specialistais. Antruoju atveju steigiamas naujas departamentas, kuris uþsiimtø tik ðio ûkio klausimais, o tam tikri specialistai galëtø pereiti ið dabar dirbanèiø ministerijoje struktûrø. Permainos ministerijoje bûtinos. Mes nebegalime taikstytis su tokiu nekoordinuotu, o kartais ir neatsakingu poþiûriu, nes toks neorganizuotumas leidþia kitoms ûkio ðakoms, pirmiausia turime omenyje ðilumos ûká, pasitelkus savus reguliuotojus lipti mums ant galvos. Aplinkos ministerija turi neprasèiau atlikti savo darbà nei Ûkio ministerija, tapusi ðimtaprocentine ðilumos ûkio pagalbininke. Manau, jog ministerijoje kaþkam turi kilti klausimas ir dël savigarbos. Ministerija turi imtis veiksmingø priemoniø, kad kuo greièiau ir aukðèiausiu lygmeniu bûtø apsispræsta dël ûkio reformos krypèiø. Prieðingu atveju ið esmës ims strigti investiciniai procesai. Jau ðiais metais ministerija turës pateikti ES projektus, skirtus finansuoti ið Sanglaudos fondo. Nesusitarus dël ûkio struktûros, nebelieka aiðkiø finansavimo kriterijø. Bendrovëms reikëtø atkreipti dëmesá, jog konkursinës procedûros nuo ðiø metø jau vyks pagal Vieðøjø pirkimø ástatymà, kurá reikia iðsamiai iðstudijuoti. Asociacija tam tikslui planuoja organizuoti seminarus. Neabejotina, jog turi pasikeisti ekonominio reguliuotojo statusas. Dabar áteisinta dviprasmybë, tvirtinant naujas vandens kainas, tik sujaukia padëtá. Turi likti viena institucija, kuri priimtø sprendimus dël vandens paslaugø kainø ir kartu prisiimtø atsakomybæ. Asociacija tampa vis svarbesne vykstanèiø procesø dalyve. Kartais ji lieka vienintele jëga, atstovaujanèia mûsø ûkio interesams, kadangi Aplinkos ministerija jai priskirtà darbà atlikdavo fragmentiðkai arba ne iki galo. Visuomeninës organizacijos jëga yra jos nepriklausomas statusas, leidþiantis kreiptis á bet kurià valstybës institucijà, siekiant uþsibrëþtø tikslø. Besikeièianèioje aplinkoje asociacija taip pat turi permàstyti savo veiklos kryptis ir bûdus, organizacinæ struktûrà, pritaikyti juos kuo efektyvesnei veiklai. LVTA direkcija bei "Vandentvarkos institutas" uþtikrina ritmingà asociacijos darbà. Ar galima dirbti dar geriau? Be abejonës, nes galimybës visada ðalia, tik reikia jas pamatyti. Prezidiumas dëkoja visiems nariams uþ bendradarbiavimà, direkcijai ir "Vandenruoðai" uþ atkaklø ir nuoseklø darbà, kurio dëka galime jaustis priklausantys gyvybingai organizacijai, sugebanèiai tinkamai atstovauti strategiðkai svarbios ûkio ðakos interesams. A.Abromavièius, LVTA prezidentas 7

8 VANDENILIO SULFIDO ÐALINIMAS IÐ RUOÐIAMO GERIAMOJO VANDENS Siera dirvoþemiuose ir grunte bûna organiniø (baltymai) arba mineraliniø (metalø sulfidai, elementari siera, sulfatai) junginiø pavidalo ir yra svarbi sudëtinë gyvosios materijos dalis, á organizmus patenkanti dël gamtoje nuolat vykstanèios sieros apykaitos. Èia labai reikðmingas sieros junginys su vandeniliu - vandenilio sulfidas H 2 S (ðnekamojoje kalboje daþnai vadinamas sieros vandeniliu). Ðis sulfidas yra vandenyje tirpios dujos, gerai ásavinamos augalø. Organizmuose siera panaudojama baltymø darybai ir pereina visà gyvûnø mitybos grandinæ. Yrant gyvajai materijai iðsiskiria vandenilio sulfidas ir vël dalyvauja sieros apykaitoje. Vandenilio sulfido aptinkama ir gamtiniame vandenyje. Dël dalyvavimo sieros apykaitoje vandenilio sulfidas laikomas vandens tarðos rodikliu, ir kai kurios higienos normos (pvz., HN ) reikalauja, kad þmogaus naudojamame þaliame vandenyje visai nebûtø sulfidø. Taèiau poþeminiame vandenyje vandenilio sulfido gali atsirasti ir atsiranda tirpstant sieringoms uolienoms - piritui, gipsui - ir anaerobinëmis sàlygomis skaidantis sulfatams. Bûdingas pavyzdys yra Klaipëdos, Kretingos ir kitø pajûrio vandenvieèiø vanduo ið virðutinio permo vandeningojo sluoksnio. Jame yra gana daug vandenilio sulfido, bet átarti já esant organinës kilmës (tai reikðtø terðimo poþymá) nëra jokio pagrindo. Matyt, todël naujoje minëtos normos laidoje (HN 48:2001) sulfidø buvimas vandenyje nutylëtas - tokio reikalavimo nëra. Pasikliaujama reikalavimu, kad vanduo neturëtø nepriimtino vartotojams kvapo, nes dujø pavidalo vandenilio sulfidas aðtriai dvokia (ið pûvanèio kiauðinio baltymo iðsiskiriantis vandenilio sulfidas kaip tik ir suteikia suðvinkusiam kiauðiniui bûdingà kvapà). Vandenilio sulfido atsiranda ir uþsistovëjusiame vandentiekio vandenyje, po deguonies iðeikvojimo prasidëjus sulfatø redukcijai. Dël bûdingo kvapo H 2 S buvimà lengvai pastebi vandens vartotojas (vandenyje esanèio vandenilio sulfido kvapo slenkstis yra tarp 0,05 ir 0,10 mg/l) ir tiekëjui belieka paðalinti jo susidarymo prieþastis. Visas H 2 S bûna molekulinës formos - dujø, lengvai iðsiskirianèiø ið ore liejamo vandens, - tik rûgðèiame vandenyje. ph 5-9 srityje (ðiai srièiai kaip tik ir priklauso vandentiekos reikalams iðgaunamø gamtiniø vandenø vandenilinio rodiklio vertës) vandenilio sulfidas skyla ir yra pusiausvyroje su hidrosulfido jonais HS - :. Disociacijos laipsnis priklauso nuo vandenilinio rodiklio vertës - kuo ji didesnë, tuo maþiau vandenyje lieka H 2 S. Neutraliame 20 C temperatûros vandenyje abiejø vandeniliniø sieros formø yra po lygiai. Hidrosulfidas (kaip ir ðarminiam vandeniui bûdingas disulfido jonas S 2- ) kvapo neturi, todël esant abiem vandenilio sulfido formoms neteisinga dvoko ðaltiniu laikyti visà hidrosulfidinæ sierà. Vandenilio sulfido dujos yra ûmaus poveikio kenksminga medþiaga; pagal higienos normà HN 23:2001, H 2 S koncentracijos darbo aplinkos ore nevirðytina ribinë vertë (koncentracija, nepakenkianti tuo oru 5-10 min. kvëpuojanèio darbuotojo sveikatai) yra 20 mg/m 3, arba 0,0015 % oro tûrio. Pasaulinë sveikatos organizacija (PSO) laiko neátikëtina, kad þmogus, naudodamas vandená, gautø kenksmingà vandenilio sulfido kieká, todël nëra nustaèiusi sveikata grindþiamos H 2 S koncentracijos vandenyje vertës. PSO nuomone, geriamajame vandenyje vandenilio sulfido neturëtø bûti daugiau kaip 0,05 mg/l, antraip vartotojas uþuos jo kvapà ir bus nepatenkintas. Dël vandenilio sulfido vanduo tampa þalingas meta- 2 Oksidatoriaus dozë g/g H S lams ir betonui. Nuo jo blunka ðvino daþai, santechninë áranga darosi dëmëta. Dël blogo kvapo ir þalos vandentiekio árangai vandenilio sulfidas turi bûti ðalinamas. Labiausiai paplitæ ðalinimo metodai yra aeravimas ir oksidavimas. Oksidatoriaus Aeravimas grindþiamas H 2 S dozë g/g H lakumu ið rûgðtaus vandens; 2 S kai ph<6, aeruojant galima paðalinti ið vandens iki 95 % vandenilio sulfido. Aeruojama purðkiamuosiuose arba ákrautiniuose aeratoriuose vandenilio sulfidas iðtrûksta á orà, su kuriuo lieèiasi apdorojamas vanduo, o vandenyje iðtirpsta oro deguonis (þr. 1 pav.). Gerai aeruotame vandenyje vandenilio sulfido likutis ir jo disocijuota forma greitai oksiduojasi iki sulfatø: H 2 S + 2O 2 H 2 SO 4 ; HS - + H + + 2O 2 H 2 SO 4. Aeracinis bûdas parankus, kai ið vandens dar reikia paðalinti geleþá, amoná, manganà, nes aeruojamame vandenyje iðtirpsta tiems vyksmams reikalingas deguonis. Taèiau ðis vandenilio sulfido ðalinimo bûdas turi ir dideliø trûkumø. Bûtina ðalinti H 2 S ið naudoto oro, antraip jis pasklinda ruoðyklos aplinkoje, skleisdamas smarvæ ir koroduodamas metalus bei betonà. Kartu su vandenilio sulfidu (net pirma jo) iðsiskiria CO 2, sutrikdydamas vandens stabilumà ir sudarydamas sàlygas lukðtui formuotis ant vandens skalaujamø pavirðiø. Aeruojant neutralø vandená, ið jo gali bûti paðalinta vos pusë vandenilio sulfido (tiek, kiek jo yra nedisociavusio); Reakcija 2,1 H 2 S + Cl 2 2HCl + S 1,0 H 2 S + H 2 O 2 2H 2 O + S 3,1 3H 2 S + 2KMnO 4 2KOH + 2MnO 2 + 2H 2 O + 3S 0,5 3H 2 S + O 3 3H 2 O + 3S siekiant veiksmingesnio ðalinimo reikia vandená rûgðtinti iki ph<6, taèiau po to bûtina vël neutralizuoti, kad paruoðtas vanduo nebûtø þalingas (þr. 2 pav.). Vandenilio sulfidà galima paðalinti chemiðkai oksiduojant chloru, vandenilio peroksidu, kalio permanganatu arba ozonu. Apdorojant maþais oksidatoriø kiekiais, vandenilio sulfidas suoksiduojamas iki elementarios sieros: Ði vandenilio sulfido ðalinimo technologija neparanki tuo, kad susiformuoja nuosëdos, kurias reikia ðalinti. Jos nesusidaro (iðskyrus mangano dioksido nuosëdas, oksiduojant kalio permanganatu) naudojant pakankamai didelius oksidatoriaus kiekius. Tada vandenilio sulfidas suoksiduojamas iki sulfatø, o susidariusio nedidelio kiekio sieros rûgðties ðalinti ar kaip nors apdoroti nereikia: Taèiau norint suoksiduoti vandenilio sulfidà Reakcija 8,4 H 2 S + 4Cl 2 + 4H 2 O 8HCl + H 2 SO 4 4,0 H 2 S + 4H 2 O 2 4H 2 O + H 2 SO 4 12,4 3H 2 S + 8KMnO 4 + 4H 2 O 8MnO 2 + 8KOH + 3H 2 SO 4 1,9 3H 2 S + 4O 3 3H 2 SO 4 iki sulfato, reikia didelio kiekio reagentø, o tai pabrangina technologijà. Be to, ne visada pavyksta iðvengti nuosëdø susidarymo (pvz., oksiduojant kalio permanganatu iðkrenta MnO 2 nuosëdos). Apskritai reagentinis vandenilio sulfido ðalinimas (3 pav.) yra sudëtingesnis uþ aeraciná, jam reikia daugiau sànaudø, atsiranda paðaliniø reakcijos produktø, todël taikomas retai. Vandenilio sulfidà galima oksiduoti ir biochemiðkai, panaudojant plaèiai gamtiniuose vandenyse paplitusias sieros bakterijas. Masiniam jø augimui reikia vandenilio sulfido ir deguonies. Tokios sàlygos susidaro uþdarai aeruojamame sulfidiniame vandenyje. Kad bakterijos suoksiduotø vandenilio sulfidà iki sieros, uþtenka maþos lyginamosios vandenyje iðtirpusio deguonies koncentracijos (apie 0,5 g deguonies gramui H 2 S): 2H 2 S + O 2 + biokatalizatorius 2H 2 O + 2S + 529,2 J. Kai lyginamoji deguonies koncentracija di- 8

9 delë arba kai bakterinei biotai trûksta vandenilio sulfido, sieros bakterijos gauna energijos oksiduodamos ið sulfido susidariusià sierà iki sulfato: 2S + 3O 2 + 2H 2 O + biokatalizatorius 2H 2 SO ,8 J. Biologinis vandenilio sulfido ðalinimas ið vandens (þr. 4 pav.) yra pranaðesnis uþ tradiciná aeraciná keliais atþvilgiais: paðalinamas visas (áskaitant ir joninës bûsenos) vandenilio sulfidas, todël uþtenka vieno technologinio etapo; ið apdorojamo vandens neiðsiskiria dujinis vandenilio sulfidas, todël nereikia valyti procesui naudoto oro; árenginiø tûris yra deðimteriopai maþesnis uþ reikalingà purðkiamajam aeravimui; procesui naudojamo oro kiekis yra deðimteriopai maþesnis uþ reikalingà aeravimui ákrautiniame skruberyje; nereikia koreguoti vandens ph, todël nereikia reagentø ir reagentinio ûkio. Ðie biologinio oksidavimo privalumai ir nulëmë vandens apdorojimo bûdà, kai prireikë rekonstruoti susidëvëjusius Klaipëdos 1-osios vandenvietës aeravimo (purðkiamojo) árenginius ir sumaþinti þalingà ið vandens iðsiskirianèio vandenilio sulfido poveiká vandentiekio statiniams, aplinkai ir gyventojams. Buvo pasirinktas biologinis vandenilio sulfido ðalinimas. Projektà parengë ir ágyvendinti ëmësi Danijos bendrovë Krüger A/S. Dabar biologiniai vandenilio sulfido koðtuvai Klaipëdoje jau pastatyti, artëja prie pabaigos paleidimo darbai. Biologinio vandenilio sulfido koðtuvà (þr. 5 pav.) sudaro 1,5 m storio rupaus (1 1 / 2-3 mm) kvarcinio smëlio sluoksnis, supiltas ant vandens ir oro skleidþiamøjø sistemø sandariame gelþbetoniniame, nerûdijanèiu plienu padengtame korpuse (betonui apsaugoti nuo þalingo sulfatø poveikio) su áeiga virðuje (smëliui papildyti ir skleidþiamosioms sistemoms remontuoti), sandariai uþdengta dujoms nelaidþiu dangèiu. Vandens ir oro srautai kyla koðiamuoju sluoksniu, tekëdami sieros bakterijomis aplipusiais jo grûdeliø pavirðiais. Oro deguonis tirpsta vandenyje, sudarydamas geras sàlygas sieros bakterijoms gyvuoti ir kartu vandenilio sulfidui oksiduoti. Susidaræ sieros dribsniai kaupiasi koðiamajame uþpilde, o oksiduotoji siera (sulfatai) nuteka su vandeniu, nepaþeisdama jo kokybës. Apdorotam vandeniui surinkti virð koðiamojo sluoksnio árengtas surinkimo latakas (su dantytomis átekëjimo briaunomis tolygiam iðilginiam srauto pasiskirstymui garantuoti). Apdorotas vanduo nuteka á antrinius smëlio filtrus, naudotas oras iðleidþiamas lauk. Uþpilde besikaupiantys sieros dribsniai ilgainiui trukdo vandens apdorojimui, todël ðalinami. Tam penkeriopai intensyviau tiekiamas oras iðjudina uþpildà ir sudaro sàlygas vandeniui iðskalauti dribsnius ið uþpildo; apdoroto vandens srautas nuplukdo dribsnius á smëlio filtrus, ið kuriø jie paðalinami pastaruosius iðplaunant. Vandentiekio stoties aeracinëje árengta 10 vnt. 10,2 m 2 ploto biologiniø vandenilio sulfido koðtuvø; bendras visø koðtuvø plotas m 2. Projektinis vandens kilimo greitis yra 9 m/h. Bendras projektinis vandenilio sulfido koðtuvø naðumas yra 900 m 3 /h. Oro kilimo greitis apdorojant vandená - 12,5 m/h, plaunant uþpildà - 60 m/h. Norint pakankamai gerai suoksiduoti vandenilio sulfidà esant projektiniam vandentiekio stoties naðumui, bûtina palaikyti ne maþesná kaip 1,3 oro ir vandens santyká. Biologinis koðtuvas veikia gerai, kai jo iðtakyje sulfidø koncentracija nevirðija 0,3 mg/l. Ðis lygis pasiekiamas, jei koðtuvui oro tiekiama tiek, kad iðtirpusio deguonies iðtakyje bûtø ne maþiau kaip 8,4 mg/l. Dr.. V.Ðulga RENOVUOTAS ÞELVOS VANDENTVARKOS ÛKIS Rekonstruota sklendþiø kamera 2003 m. lapkrièio 5 d. Valstybinë komisija pripaþino tinkamà naudoti renovuotà Þelvos miestelio vandentvarkos ûká. Uþsakovas Ukmergës rajono savivaldybë, darbø gen. rangovas UAB Statva. Rengiant ir ágyvendinant projektà dalyvavo UAB Ekoprojektas, UAB Vilniaus geologija ir partneriai, UAB Senasis akvedukas, UAB Grundolita, UAB Agava, UAB Ukmergës vandenys. Atliktø darbø vertë Lt. Projektas buvo finansuojamas ið Europos Sàjungos ir Lietuvos valstybës bei savivaldybës biudþeto lëðø pagal SAPARD krypties Kaimo infrastruktûros tobulinimas sektoriø Vandentvarkos sistemø tobulinimas. Projekto iniciatorius Þelvos seniûnas Kæstutis Mikalajûnas, dar 2001 m. parengæs projekto apraðymà ir pateikæs paraiðkà paramai gauti Nacionalinei mokëjimo agentûrai prie Þe- mës ûkio ministerijos m. geguþæ tarp Agentûros ir Ukmergës r. savivaldybës buvo pasiraðyta paramos sutartis 770 tûkst. Lt. Projekto rengimas, rangovo parinkimas, derinimai su Agentûra uþtruko daugiau kaip metus. Darbai pradëti 2003-øjø liepà ir pabaigti iki lapkrièio 1 d. Jø metu buvo iðgræþtas vienas naujas græþinys, suremontuotas senas, pertvarkytose buvusios katilinës buitinëse patalpose sumontuoti 10 m 3 /h naðumo slëginiai nugeleþinimo filtrai. Visiems apskaitos neturëjusiems vandens vartotojams árengti vandens skaitikliai. Buvo paklota 3215,8 m mm polietileno ir PVC vandentiekio tinklø, 90 m nuotakyno renovuota PE vamzdþiø átraukimo bûdu, 254 m keraminiø vamzdþiø pakeista PVC vamzdþiais, naujai paklota 773 m nuotekø tinklø. Prie vandentiekio tinklø buvo prijungta 20 naujø abonentø, ðiuo metu miestelyje yra 145 abonentai. Geros kokybës vandená naudoja 364 miestelio gyventojai. Atsisakyta prieð 12 metø nevykusiai rekonstruotø nuotekø valymo árenginiø, ðalia jø sumontuota nauja 30 m 3 /p èekø plastikinë nuotekø valykla BIOCLEANER BC-200 su smëliagaude, debito matavimo lataku ir automatinio valdymo sistema. Ásigytos AB Vienybë pagamintos orapûtës, nuotekø siurblinëje sumontuoti panardinami Sarlin siurbliai. Signalai apie sutrikusá nuotekø valyklos ar siurblinës árengimø darbà radio modemais perduodami á centriná valdymo pultà, esantá nugeleþinimo filtrø pastate, o ið jo SMS þinutëmis apie tai informuojamas árenginius priþiûrintis bendrovës darbuotojas. Ágyvendinus projektà pagerëjo vandens tiekimas ir vandens kokybë, tris kartus sumaþëjo miesteliui tiekiamo vandens kiekis, nuotekos Nuotekø valykla BIOCLEANER BC-200 iðvalomos geriau, nei to reikalauja normatyvai m. tikimasi panaðiai renovuoti dar dviejø rajono gyvenvieèiø Siesikø ir Deltuvos vandentvarkos ûká. S.Gilvydis, UAB Ukmergës vandenys direktoriaus pavaduotojas 9

10 VANDENTIEKIO SKLENDÞIØ TECHNOLOGIJOS NAUJOVË - HAWLE-A SKLENDË VIENALYÈIU KORPUSU Jau septintus metus vandentvarkos ûkyje sëkmingai dirbanti UAB Industek savo klientams siûlo tik aukðèiausios kokybës geriausiø Europos gamintojø produktus. Ámonë atstovauja daugiau nei 20 ámoniø-gamintojø, kurios yra savo rinkø lyderës-specialistës, siekianèios plëtoti verslà ir pasirenkanèios partnerius distributorius, turinèius technines þinias, finansinius ir materialius iðteklius, padedanèius ágyvendinti abipusiai naudingus tikslus ir siekti maksimalaus bendrø klientø lûkesèiø patenkinimo. Profesionalûs sprendimai, aukðta darbuotojø kvalifikacija ir darbo patirtis dar në karto neapvylë mûsø klientø, kurie UAB Industek pasirinko kaip patikimà 1966 m. HAWLE pasiûlë Kombi sklendæ, kurios unikalus gebëjimas jungti net 4 sklendes á vienà, þenkliai sumaþina vandentiekio sistemos komponentø skaièiø m. rinkai buvo pristatyta PE ir PVC atspari tempimui vamzdþiø jungèiø ir sklendþiø sistema SYSTEM Ðiandien HAWLE kartu su UAB Industek pristato naujà vandentiekio sklendþiø technologijos standartà - pirmàjà pasaulyje sklendæ vienalyèiu korpusu HAWLE-A. Korozijos problemos liko praeityje! Tvirtumas, ilgaamþiðkumas, sandarumo geometrija yra HAWLE-A sëkmës garantas.ypaè pagerintas sklendës montavimas ir naudojimas nepaprastai epoksidine-milteline danga, kuri suteikia 100% apsaugà nuo korozijos pagal GSK (Aukðtos kokybës antikorozinio padengimo asociacija) reikalavimus. Patikimas sandarumas Sklendës sandarumas taip pat uþtikrina didesná HAWLE-A sklendës saugumà ir patikimumà. Ðios sklendës uþdarantysis pleiðtas yra "sumuðtinio" tipo ir pleiðtas sudarytas ið dviejø atskirø diskø su sandarinimo þiedais. Du sandarinimo þiedai - tai dvigubas sandarumas vamzdþio apaèioje. Paslankus pleiðtas uþtikrina ypaè lengvà sklendës valdymà netgi esant didelëms apkrovoms. Maþesnis svoris - lengvesnis naudojimas Unikali vienalytë HAWLE-A sklendës partnerá, uþtikrinantá verslo sëkmæ. Ypaè aukðtø tikslø ir rezultatø UAB Industek pasiekë tiekëju pasirinkus vienà ið vandentiekio sklendþiø gamybos lyderiø - Austrijos kompanijà HAWLE m. p. Engelbertas HAWLE ákûrë kompanijà, gaminusià vamzdþiø jungtis ir flanðus. HAWLE gaminiai patvirtino ámonës moto: Kokybë, kuri atsiperka bei padëjo ásitvirtinti tarptautinëje rinkoje. Per savo gyvavimo istorijà kompanija ádiegë nemaþai naujoviø, kurios tapo orientyrais visiems vandentiekio sklendþiø gamintojams m. pradëta gaminti sklendë VULKAN, pirmoji pasaulyje sklendë gumuotu pleiðtu, kuri tapo nauju vandentiekio sklendþiø standartu visame pasaulyje. daug sumaþinus ðios sklendës svorá. Vienalytë struktûra - tvirtumo garantas. Pirmà kartà sëkmingai pagaminta pleiðtinë sklendë vienalyèiu korpusu. Iki ðiol vienintelë sklendës silpnoji vieta buvo varþtais pritvirtinamos virðutinës dalies sujungimas su apatine. Dabar unikalus monodizainas suteikia milþiniðkà atsparumà sklendës korpusui. Atsparumas korozijai Kovoje su korozija svarbûs du sklendës konstrukcijos patobulinimai: 1) nebëra prisukamos virðutinës dalies - taigi nebëra srieginiø sujungimø; 2) HAWLE-A sklendës velenas tvirtinamas "bayonet" uþraktu. Tai reiðkia, kad tvirtinimo sriegiai jau yra praeitis. Ðios konstrukcinës savybës pirmà kartà uþtikrina 100% padengimà apsaugine struktûra leido sumaþinti jos svorá net iki 40% (priklausomai nuo diametro). Tai gerokai palengvina sklendës montavimà ir naudojimà, o saikingas þaliavø naudojimas - nauda aplinkai. Apibendrinimas HAWLE-A sklendë yra gaminama DN 80, DN 100, DN 150 ir DN 200 dydþiø su trumpu ir ilgu atstumu tarp flanðø ir yra ilgai laukta vandentiekio sklendþiø technologijos naujovë. Tvirtumas ir ilgaamþiðkumas, 100% apsauga nuo korozijos, ypaè didelis sandarumas ir maþesnis svoris garantuoja maksimalø tarnavimo laikà ir funkcionalumà ðiai aptarnavimo visiðkai nereikalaujanèiai sklendei, kuriai, kaip ir kitiems HAWLE gaminiams, suteikta 10 metø garantija. 10

11 UAB INDUSTEK Verkiø g. 29, 6 korp Vilnius Tel Mob. tel El.paðtas: info@industek.lt 11

12 UAB,,VILNIAUS VANDENYS : ATNAUJINTA SENIAUSIA ÐALYJE VANDENTIEKIO STOTIS IR GERIAMOJO VANDENS LABORATORIJA Vilnieèiams per parà patiekiama 100 tûkst. m 3 vandens. Skanaus ir kokybiðko poþeminiø ðaltiniø geriamojo vandens galëtø pavydëti ne tik Europos, bet ir daugelio pasaulio ðaliø vartotojai. Lietuvai gamta padovanojo didþiulá nacionaliná turtà - poþeminá vandená. Laikydamiesi nuostatos saugoti gamtos ekosistemas, vandens iðtekliø naudojimà siedami su socialine ir ekonomine plëtra, siekiame iðsaugoti ðá turtà ateinanèioms kartoms. UAB,,Vilniaus vandenys specialistai ieðko sprendimø, kaip patobulinti ir atnaujinti esamas vandentiekio ir nuotekø sistemas, kuriø pertvarkymas ir renovacija reikalauja þenkliø investicijø. Investuodami á tiekiamo vandens kokybës gerinimà bei vandens kokybës kontrolæ, skirdami ypatingà dëmesá miesto ekologiniams klausimams,,,vilniaus vandenys patenka tarp geriausiø ðalies ámoniø. Lietuvos pramonininkø konfederacija 2003 m. bendrovæ pripaþino konkurso,,sëkmingai dirbanti ámonë nugalëtoja, be to, uþ Vilniaus nuotekø valyklos modernizavimà bendrovei atiteko,,geriausio metø gaminio nominacija. Atnaujinta seniausia ðalyje antrojo këlimo vandentiekio stotis, kurioje árengta geriamojo vandens laboratorija. Istorinës bei architektûrinës reikðmës stoties pastatas buvo pastatytas aisiais. Per Antràjá pasauliná karà nukentëjæs statinys 1945 m. buvo rekonstruotas m. èia ákurtas vandentiekio istorijos muziejus, 2000 m. árengti geleþies ðalinimo árenginiai. Vandentiekio stotis aptarnauja dalá Senamiesèio, Gedimino prospektà, per parà vartotojams patiekdama 5,2 tûkst. m 3 vandens. Stoties teritorijoje ásikûrusiame vandens skaitikliø bare remontuojami vandens skaitikliai, atliekama jø patikra stende. Po dizenterijos bei ðiltinës epidemijos Vilniuje 1941 m. Sereikiðkiø siurblinëje pirmà kartà susirûpinta ðvaraus vandens tiekimu, todël pradëta chloruoti vandená. Svarbu ne tik tiekti geros kokybës vandená, bet ir sugebëti efektyviai kontroliuoti bei tirti galimà kokybës kaità visoje vandentiekio sistemoje. Lietuvoje ásigaliojo nauja þmonëms vartoti skirto vandens kokybës higienos norma HN 24:2003, parengta vadovaujantis PSO ir Europos Sàjungos teisiniais aktais. Pagal Europos Sàjungos reikalavimus geriamojo Seniausia Vilniaus Sereikiðkiø parko stotis ir geriamojo vandens laboratorija vandens laboratorija turi bûti akredituota Europos Sàjungoje. Esamos laboratorijos patalpos ir árenginiai netenkino tyrimø, bandymø ir kalibravimo laboratorijø bendrøjø reikalavimø (LST EN ISO/IEC 17025:2003), todël buvo rekonstruota Sereikiðkiø parko antrojo këlimo stotis, kurios patalpose árengta geriamojo vandens nius ir mikrobiologinius). Laboratorija tiria Vilniaus, Nemenèinës, Ðalèininkø, Eiðiðkiø, Ðvenèioniø, Ðvenèionëliø geriamàjá vandená. Vandens kokybës ir programinës prieþiûros reikalavimai nurodyti Lietuvos higienos normoje HN 24:2003. Iki 2003 m. buvo tiriami 34 rodikliai, ðiuo metu su naujais prietaisais jø nustatoma daugiau kaip 80. Beveik visi vandenyje esantys elementai yra reikalingi þmogaus organizmui. Su geriamuoju vandeniu gaunama iki 10% reikalingø mikroelementø kiekio (Fe, Mg, Mo, Co, F, Sr), taèiau jø perteklius vandenyje sukelia ávairius funkcinius sutrikimus, todël ðiø medþiagø koncentracijos grieþtai ribojamos. Mikroelementø koncentracijos matuojamos mikrogramais µg (tai - tûkstantoji mg dalis). Tokiam kiekiui nustatyti reikalingi labai jautrûs ir tikslûs prietaisai. Rekonstravus laboratorijos patalpas ásigyti nauji, specialiai cheminëms ir mikrobiologinëms laboratorijoms pritaikyti baldai, árengimai, prietaisai. Didelis dëmesys skirtas cheminëms, toksinëms medþiagoms nustatyti geriamajame vandenyje. Ðiuo metu metalai tiriami gerai þinomos amerikieèiø firmos PerkinElmer atominiais absorbciniais spektrometrais (liepsnos ir elektroterminiu), taip pat AAS su integruota ðaltø garø srauto injekcine sistema gyvsidabriui nustatyti. Modernizuota visa mikrobiologijos bei bendrosios chemijos sektoriaus áranga. Bendrosios chemijos laboratorija. Inþinierë D.Uþdavinienë ir vyresn. inþinierë D.Ragauskienë Mikrobiologijos laboratorija laboratorija. Pirmoji þinia apie atliktà vandens analizæ Vilniuje siekia 1880 metus. Jà atliko vyriausias miesto vaistininkas. Nuo to laiko vandens prieþiûra patikëta miesto sanitarinei tarnybai m. ákurta Vilniaus geriamojo vandens laboratorija nuolat vykdë mikrobiologinæ, fizikinæ bei cheminæ geriamojo vandens kontrolæ pagal to meto galiojanèius reikalavimus ir standartus. Ðiuo metu geriamojo vandens laboratorija yra UAB Vilniaus vandenys padalinys, vykdantis vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams tiekiamo geriamojo vandens programinæ prieþiûrà bei nustatantis geriamojo vandens saugos ir kokybës rodiklius (cheminius (tarp jø ir toksinius), fiziki- Mikrobiologijos laboratorija. Inþinierë D.Vaièikauskienë Per metus atliekame apie 11 tûkst. cheminiø, fizikiniø bei mikrobiologiniø geriamojo vandens tyrimø. Pagal naujø norminiø dokumentø reikalavimus tokiø tyrimø teks atlikti dar daugiau. Ðiuo metu galime teikti paslaugas maþesnëms vandens tiekimo ámonëms. Laboratorija yra atestuota ir turi potencialias galimybes ruoðtis akreditacijai. Intensyvi þmogaus veikla neigiamai veikia aplinkà, uþterðdama poþeminá vandená. Kokybiðko vandens tiekimo bei kontrolës tikslas yra apsaugoti visuomenæ nuo kenksmingø medþiagø. J.Jonkaitis, UAB Vilniaus vandenys gamybos valdymo skyriaus virðininkas 12

13 UAB KAUNO VANDENYS ÁGYVENDINA NAUJOS PARDAVIMØ APSKAITOS IR VALDYMO SISTEMOS PROJEKTÀ UAB Kauno vandenys, siekdama efektyviau aptarnauti Kauno miesto gyventojus ir padidinti veiklos efektyvumà, modernizuoja miesto vandens ûká ir pertvarko ámonës valdymo sistemà. Naujos ekonominës sàlygos verèia ávertinti esamà miesto vandens ûkio padëtá, nustatyti plëtros perspektyvas, modernizuoti infrastruktûrà, atnaujinti ámonës verslo valdymo procesus. Ðiuo metu UAB Kauno vandenys diegiama pardavimø apskaitos ir valdymo sistema, tiesiogiai paliesianti didþiàjà dalá Kauno gyventojø, yra vienas ið svarbesniø þingsniø siekiant ágyvendinti ðiuos tikslus. Naujai ádiegta pardavimø apskaitos ir valdymo sistema leis tiksliau apskaièiuoti sunaudotà vandená, nuostolius, skolas. Bendrovës darbuotojai ágaus naujø darbo ágûdþiø, pakils naðumas. Sumaþës apskaitos klaidø, tiksliau bus apskaièiuojami pinigø srautai. Supaprastës sistemos prieþiûra. Visa tai sumaþins verslo valdymo kaðtus, atneð bendrovei tiesioginæ materialià naudà. Netiesioginë nauda tai - didesnis vartotojø pasitenkinimas, informacijos skaidrumas bei prieinamumas, paprastesnës valdymo procedûros, o svarbiausia - geresnis klientø aptarnavimas. Visa tai atvers bendrovei naujas pardavimø galimybes, paskatins efektyvesnæ veiklà. Pagrindinës senosios pardavimø apskaitos ir valdymo sistemos keitimo prieþastys - noras atsisakyti moraliai pasenusiø technologijø ir siekis pagerinti klientø aptarnavimà, lanksèiau reaguoti á verslo pokyèius. Informaciniø sistemø diegimo projektai yra ilgi ir kompleksiðki, reikalaujantys nemaþø parengiamøjø darbø ir nuolatinio ámonës darbuotojø, dalyvaujanèiø diegime, taip pat darbø koordinavimo, planavimo ir kontroliavimo. UAB Kauno vandenys pirmiausia ávertino ir patobulino pardavimø apskaità bei valdymà, o kartu ir darbo organizavimà. Pardavimø apskaitos ir valdymo sistemos ádiegimo projektas vykdomas kartu su AB Alna, viena pirmaujanèiø informaciniø technologijø ámoniø Lietuvoje, kuri yra atsakinga uþ sistemos suprojektavimà, ádiegimà, prieþiûrà ir vartotojø apmokymus, taip pat su UAB Ernst & Young Baltic - konsultaciniø paslaugø lydere Lietuvoje, turinèia didelæ patirtá valdant informaciniø sistemø ádiegimo projektus. Pastarosios vaidmuo projekte - pasirûpinti, kad diegëjas pasiûlytø ámonei tinkamiausià sprendimà, uþtikrinti sklandþià projekto eigà, kontroliuoti darbo rezultatø kokybæ. Bendru Kauno vandenø, diegëjo bei konsultantø susitarimu sudarytas iðsamus projekto ádiegimo planas, numatyti realûs terminai bei paskirtos uþ atskirus darbus atsakingos ðalys. Sudarant planà remtasi On-Target metodologija, kurios principinë schema pateikta diagramoje. Nauja pardavimø apskaitos ir valdymo sistema kuriama Microsoft Business Solutions Navision pagrindu. Sprendimas bus integruotas su kitomis informacinëmis sistemomis, tarp jø su finansø apskaitos, dokumentø valdymo bei geografine informacine sistema m. spa- lio mënesá pradëtus sistemos ádiegimo darbus planuojama uþbaigti 2004 m. liepà. Ðiuo metu yra baigti analizës ir projektavimo darbai: atlikta iðsami pardavimø apskaitos ir valdymo procesø bei informaciniø sistemø analizë, numatyta bûsima informacinë architektûra. Pagal sudarytas naujas pardavimø procedûras bei aiðkiai suformuluotus ir suderintus funkcinius sistemos reikalavimus baigiamas ruoðti iðsamus sistemos projektas. UAB Kauno vandenys kartu su AB Alna rengia duomenø perkëlimà ið senos sistemos á naujà pagal numatytas duomenø perkëlimo procedûras ir suderintus ðablonus. Nors pasirinkta pardavimø apskaitos ir valdymo sistema yra naujas sprendimas, taèiau, atsiþvelgiant á bendrovës patirtá ir darbuotojø kvalifikacijà, galima tikëtis gerø rezultatø ir sklandaus perëjimo prie naujø darbo principø. J.Buðmonas, UAB Kauno vandenys ekonomikos direktorius - SPECIALIZUOTA PREKYBA ÁVAIRIAIS SIURBLIAIS - PROFESIONALUS IR GREITAS SIURBLIØ REMONTAS - EL. VARIKLIØ PERVYNIOJIMAS - VALDYMO IR APSAUGOS PULTØ GAMYBA UAB Vandens siurbliai, Giruliø g. 24, Ðiauliai. Tel./faks. (8 41) , , , , mob. tel. (8 687) El paðtas: info@siurbliai.lt, 13

14 MAÞO NUOTEKØ KIEKIO TVARKYMO PROBLEMOS Pastaruoju metu vis daugiau dëmesio skiriama maþo nuotekø kiekio tvarkymo problemoms. Toks kiekis susidaro nedidelëse gyvenvietëse, ávairios paskirties objektuose, pavieniuose gyvenamuosiuose namuose arba individualiø namø kvartaluose, esanèiuose uþ miesto ribø ir neturinèiuose centralizuotos nuotekø tvarkymo sistemos. Galimi du tvarkymo bûdai: kaupiant ir iðveþant á artimiausius veikianèius stambius nuotekø valymo árenginius arba árengiant vietinæ nuotekø valymo sistemà. Pagrindinis pirmojo bûdo trûkumas - didelës eksploatacinës iðlaidos. Taikant antrà nuotekø tvarkymo bûdà, optimaliausias sprendimas bûtø statyti nuotekø valymo árenginius visam gyvenamøjø namø kvartalui ar namø grupei, kadangi stambesni nuotekø valymo árenginiai yra patikimesni technologiniu poþiûriu. Taèiau ne visada yra galimybë árengti bendrà vietinæ nuotekø ðalinimo ir valymo sistemà, todël kiekvienais metais daugëja individualiø uþsakovø, pageidaujanèiø vietinës nuotekø tvarkymo sistemos vienai ar dviem ðeimoms. Parenkant maþà nuotekø valymo árenginá, labai svarbu pasirinkti tinkamà valymo technologijà. Buitinëms nuotekoms valyti daþniausiai taikomi biologinio nuotekø valymo árenginiai. Jie skirstomi á aeracinius (aktyviojo dumblo árenginiai), biofiltrus (biologinës plëvelës árenginiai) ir árenginius, veikianèius pusiau gamtinëmis sàlygomis. Visi jie turi privalumø ir trûkumø, o jø taikymas priklauso nuo daugelio veiksniø: nuotekø kiekio, uþterðtumo pobûdþio, terðalø koncentracijos, nuotekø iðleidimo galimybës, grunto savybiø, þemës sklypo dydþio ir t.t. Kadangi dauguma nuotekø valymo technologijø pritaikytos didesniam nuotekø kiekiui, jos tampa maþiau efektyvios, kai panaudojamos vieno individualaus namo nuotekoms valyti. Kaip þinome, maþiausiø nuotekø valymo árenginiø darbas yra praktiðkai netikrinamas; netinkamà jo veikimà galima pastebëti tik uþsikimðus gruntinës filtracijos árenginiams, atsiradus kvapui ir t.t. Kaip neigiamà árenginio blogo darbo pasekmæ galima paminëti ir þalà gamtai - terðiamà gruntà, gruntinius, pavirðinius vandenis. Projektuojant maþo nuotekø kiekio valymo árenginius bûtina atsiþvelgti á nuotekø pritekëjimo ir uþterðtumo svyravimus, galimà didelá momentiná pritekëjimà ar ilgalaiká nuotekø pritekëjimo nutraukimà. Standartinës nuotekø valymo technologijos neatlaiko tokiø ekstremaliø reþimø ir árenginiø darbas sutrinka ilgam. Be iðvardytø technologiniø aspektø, maþo nuotekø kiekio valymo árenginys turi bûti kompaktiðkas, lengvai montuojamas, jo eksploatacija turi bûti paprasta ir nebrangi. Nuotekø valymo árenginys, veikiantis biologinës filtracijos principu ir atitinkantis visas iðvardytas sàlygas, buvo sukurtas Olandijos specialistø. Nuotekø valymo bûdà, pagrástà filtracija pro specifinæ BIOROCK ákrovà, uþpatentavo Olandijos bendrovë BIOROCK International b.v., kuri gamina ir platina savo gaminius daugelyje pasaulio ðaliø. Ðie árenginiai yra pritaikyti valyti 1-2 gyvenamøjø namø nuotekas, kai paros metu susidaranèiø nuotekø kiekis yra 0,6-1,8 m 3 /d. Jie pasiþymi tokiomis savybëmis: nëra jokiø elektros energijos sànaudø; nejautrûs uþterðtumø ir pritekëjimo svyravimams; kompaktiðki; lengvai montuojami; patikimai veikiantys; paprasta eksploatacija; aukðtas iðvalymo efektas; nëra kvapo ir triukðmo. Kai nuotekos valomos biofiltrais, bûtina pirmoji valymo pakopa, kuria gali bûti septikas 14

15 (po septikø-nusodintuvø biologinio valymo grandþiai rekomenduojama naudoti biofiltrà (Nuotekø kaupimo rezervuarø bei septikø árengimo, eksploatavimo ir kontrolës rekomendacijos R 22-00, LR aplinkos ministerija, Vilnius, 2000.)). Septike vyksta pirminis nuotekø valymas, kurio metu nusëdanèios ir iðplaukianèios dalelës mechaniðkai atskiriamos nuo valomø nuotekø. Septikas yra bûtinas valant nuotekas maþuose valymo árenginiuose nepriklausomai nuo taikomos technologijos dël ðiø prieþasèiø: Septikas sumaþina biologinës nuotekø valymo grandies apkrovimà organiniais terðalais ir skendinèiosiomis medþiagomis. Nuotekos septike iðbûna 2-6 paras, taigi pasiekiamas aukðtas skendinèiøjø medþiagø bei riebalø paðalinimo efektas. Septikas veikia kaip iðlyginamoji talpa, kurioje terðalø koncentracija tampa vienoda visame septiko tûryje, taip uþrikrinamas stabilus nuotekø iðvalymas. Tai ypaè svarbu gyventojams naudojant buitinæ chemijà. Ði prasiskiedþia dideliu nuotekø kiekiu, esanèiu septiko talpoje, ir jau nebe taip stipriai veikia biologinio valymo árenginio mikroflorà. Didelë buitinës chemijos koncentracija nuotekose daþnai tampa blogo ar net sutrikusio árenginio darbo prieþastimi, todël bûtina árengti septikà. Septikas apsaugo biologinio valymo grandá nuo stambiø priemaiðø: maisto likuèiø, popieriaus, kitø stambiø buitiniø atliekø. Trumpai pabuvusios nuotekø tinkluose, ðios atliekos nespëja suirti ir neesant septiko patenka á biologiná reaktoriø. Nespëjusios suskilti priemaiðos patenka á nuotekø priimtuvà. Jei septiko talpa didelë, dumblas ið jo ðalinamas reèiau, dël to sumaþëja eksploatacijos iðlaidos. Septiko tûris priklauso nuo nuotekø paros debito. Esant 0,6-1,8 m 3 /d debitui, rekomenduojamas septiko tûris - 3,0-5,0 m 3. Septiko turinys paprastai ðalinamas kartà per 1-2 metus. Tikslus septiko turinio ðalinimo periodiðkumas nustatomas valymo árenginiø eksploatacijos metu. Reikia numatyti asenizacinës maðinos privaþiavimà prie septiko, kad bûtø galima periodiðkai iðsiurbti jo tûriná. Iðtekëjimo ið septiko angoje gali bûti ámontuotas pirminis filtras, skirtas koloidinëms dalelëms sulaikyti. Já sudaro BIOROCK ákrova, patalpinta á lengvai iðtraukiamus maiðus. Pirminio filtro paskirtis - sulaikyti smulkias pakibusias medþiagas ir septike neatsiskyrusius koloidus. Filtras taip pat sulaiko riebalø ir tepalø emulsijas, kurios gali pratekëti pro septikà. BIOROCK yra kompaktiðkas dviejø pakopø aerobinis biofiltras, kurio ákrova gerai sulaiko 1 lentelë. Nuotekø uþterðtumo parametrai BIOPACK charakteristikos (nominalus naðumas l/d) Uþterðtumo rodikliai Nevalytos nuotekos BDS 5 (mgo 2 /l) <25 ChDS (mgo 2 /l) <100 SM (mg/l) <25 3 lentelë. BPA-900 nuotekø valymo árenginio techniniai duomenys Parametras Reikðmë Mato vnt. Projektinis árenginio naðumas 0,9 m 3 /d Nevalytø nuotekø apkrova pagal BDS 5 0,36 kg/d Projektinis filtracijos koeficientas 0,77 m 3 /m 2 /d Projektinis filtruojanèio pavirðiaus plotas 1,17 m 2 Nuotekø valymo árenginio talpos skersmuo 1,25 m Projektinë specifinë pavirðiaus apkrova 0,09 g BDS/m 2 /d Specifinis BIOROCK ákrovos pavirðiaus plotas 8500 m 2 /m 3 Bendras ákrovos tûris 0,429 m 3 Bendra specifinë tûrio apkrova 0,7 kg BDS/m 2 /d O 2 poreikis 1 kg paðalinto BDS 6,5 kg O 2 /kg BDS BDS paðalinimas per dienà 0,288 kg/d O 2 poreikis per dienà 1,88 kg O 2 /d Oro debitas 13,4 m 3 /h 4 lentelë. Mëginio analizës rezultatai Nuotekos, iðvalytos septike Eil. Nr. Analitës pavadinimas Po valymo Nuotekos, iðvalytos BIOPACK 2 lentelë. Septiko, skirto BPA-900 árenginiui, techniniai duomenys Parametras Reikðmë Mato vnt. Gyventojø ekvivalentas 6 GE Dumblo ðalinimo daþnumas 1 3 metai Dumblo susidarymas 0,2 l / GE/d Dumblo susidarymas 73 l / GE/metus Dumblo kiekis septike po 3 metø (l) 1314 Litrai Dumblo kiekis procentais nuo 50 % septiko tûrio Minimalus septiko tûris 2628 Litrai Rekomenduojamas septiko tûris 3000 Litrai SM iðdþiovintos (mg/l) ChDS (mgo 2 /l) BDS 5 (mgo 2 /l) lentelë. Mëginio analizës rezultatai Eil. Nr. Analitës pavadinimas Po valymo SM iðdþiovintos (mg/l) ChDS (mgo 2 /l) BDS 5 (mgo 2 /l) skendinèiàsias medþiagas (SM), be to, prie jos prisitvirtina biologinë plëvelë, kuri skaido organinius terðalus valomose nuotekose. Pirmàjá filtraciná sluoksná sudaro staèiakampiai akmens vatos blokeliai, patalpinti á lengvai iðtraukiamus maiðus. Ðis sluoksnis guldomas ant dvigubai tankesnës vatos sluoksnio. Kadangi virðutinis sluoksnis ne toks tankus kaip apatinis, bakterijos lengviau patenka á apatiná sluoksná, geriau vyksta biologinë filtracija. Pirmasis sluoksnis skirtas pirminiam terðalø suskaidymui ir apatinio sluoksnio apkrovai sumaþinti. Nuotekos, pratekëjusios pro pirmàjá sluoksná ir tekëdamos plastikiniø elementø sluoksniu, prisotinamos deguonimi. Aeruotos nuotekos patenka á antràjá filtravimo sluoksná, kurá sudaro dviejø skirtingø dydþiø akmens vatos kubeliai. Èia vyksta galutinis biologinis valymas ir filtracija. Didelis akmens vatos pavirðiaus plotas uþtikrina efektyvià biologinæ filtracijà, pasiekiamas aukðtas nuotekø iðvalymo laipsnis pagal organines medþiagas, iðreikðtas biocheminiu deguonies sunaudojimu (BDS). Akmens vata veikia ir kaip smulkus mechaninis filtras, kuris sulaiko net smulkiausias skendinèiàsias medþiagas. Taigi pasiekiamas aukðtas iðvalymo laipsnis pagal SM. Siekiant uþtikrinti aerobiniams procesams bûtinà deguonies kieká, plastikiniais elementais uþpildytà sluoksná reikia vëdinti. Sudaromas ventiliaciniø vamzdþiø aukðèiø skirtumas, tam kad uþtikrinti natûralià oro cirkuliacijà. BIOROCK nuotekø valymo árenginiø savininkai gali patys aptarnauti ir priþiûrëti árenginá. Tam atliekami tokie darbai: Asenizacine maðina paðalinamas dumblas ið septiko, paprastai kartà per 1-2 metus. Dumblo ðalinimo periodiðkumas nustatomas árenginá eksploatuojant ir priklauso nuo kasdien susidaranèio dumblo kiekio. Pirminio filtro, esanèio iðtekëjimo ið septiko angoje, periodinis patikrinimas ir praplovimas. Praplovimas paprastai atliekamas kartà per metus. Po 2-3 praplovimø keièiama pirminio filtro ákrova. Virðutiniai maiðai su ákrova praplaunami vandens srove ir sudedami atgal á árenginá. Plovimas atliekamas kartà per 1-2 metus. Plovimo daþnumas priklauso nuo nuotekø uþterðtumo. Atlikus 2-3 praplovimus, t.y. vienà kartà per 3-8 metus, virðutinë ákrova turi bûti keièiama. Techniniai duomenys Biologinio nuotekø valymo árenginiai BIOROCK bûna dviejø konstrukcijø BIOPACK ir BIOCOMPACT. Veikimo principas tas pats, skiriasi tik jø konstrukcijos. BIOCOMPACT árenginiai gaminami su integruotu septiku ir pirminiu filtru, o BIOPACK - kaip atskira biologinio valymo grandis. Prieð BIOPACK árenginá bûtina árengti septikà. Nuotekos, valomos biologinio nuotekø valymo árenginyje BIOROCK, turi bûti biologiðkai iðskaidomos, neturëti baktericidiniø, dezinfekuojanèiø priemaiðø ar kitø biologiniø inhibitoriø. Buityje naudojamos priemonës gali bûti leidþiamos á valymo árenginius kartu su buitinëmis nuotekomis, kadangi jø koncentracija nëra didelë, o septiko talpos 15

16 pakanka, kad ji dar sumaþëtø atsiskiedusi su septike esanèiomis nuotekomis. BIOROCK árenginiuose gali bûti valomos buitinës nuotekos, kuriø uþterðtumø parametrai pateikti 1 lentelëje. Toliau pateikiami BPA-900, skirto 6 gyventojø ekvivalento (GE) nuotekoms valyti, árenginio techniniai duomenys. Pirmas BIOROCK árenginys yra sumontuotas sodyboje Molëtø rajone, Bijutiðkyje. Nuotekø ðalinimo ir valymo sistemà sudaro siurblinë, dviejø kamerø gelþbetoninis septikas, BPA-1200 nuotekø valymo árenginys ir filtracinis ðulinys. Nuotekø valymo árenginiai buvo paleisti birþelio pabaigoje. Po dviejø mënesiø, pasibaigus numatytam paleidimo ir derinimo laikotarpiui, nuo rugpjûèio pabaigos iki rugsëjo pabaigos buvo paimti ir iðanalizuoti trys mëginiai. Analizës rezultatai pateikiami 4 lentelëje. Antras BIOROCK firmos árenginys individualaus namo nuotekoms valyti buvo pastatytas prie Sudervës gyvenvietës. Nuotekø tvarkymo sistemà sudaro: vienos kameros septikas su siurbline, BPA-600 nuotekø valymo árenginys, filtracinis laukas. Nuotekø valymo sistema buvo paleista lapkrièio mënesio viduryje. Po mënesio paimtos analizës. Ið viso buvo paimti ir iðanalizuoti trys mëginiai. Analizës rezultatai pateikiami 5 lentelëje. Kaip matome, nuotekø uþterðtumo parametrai ne tik nevirðija apraðytø normatyviniuose dokumentuose, bet yra gerokai þemesni. Sodybose þmonës daþniausiai gyvena ðiltuoju metø laiku arba apsilanko savaitgaliais. Taigi nuotekø pritekëjimas nutrûksta nuo keliø dienø iki keliø mënesiø. Nutrûkus nuotekø pritekëjimui biologiniai procesai BIOROCK árenginyje sulëtëja, o po mënesio visiðkai sustoja. Taèiau jam atsinaujinus, valymo árenginys labai greitai pasiekia savo darbinius parametrus. BIOROCK nuotekø valymo árenginys buvo sertifikuotas pagal technologijà Olandijoje. Jis buvo bandomas iðtisus metus, sudarant ávairius ekstremalius darbo reþimus: savaitæ nutraukus nuotekø pritekëjimà, projektiná debità virðijus kelis (iki 3) kartus, nuotekø pritekëjimui rytais ir vakarais, skalbimo dienomis. Nuotekø iðvalymo efektas visais atvejais buvo pakankamas ir atitiko galiojanèius reikalavimus. Pirmas árenginys, pastatytas Lietuvoje minëtoje sodyboje, taip pat yra sëkmingai iðbandytas realiomis darbo sàlygomis. Manome, kad apraðyta nuotekø valymo technologija yra priimtina maþam nuotekø kiekiui valyti ir gali bûti taikoma Lietuvoje. A.Mrazauskas, UAB Arginta direktorius, A.Firsinas, UAB Arginta projektø vadovas NAUJI ÞUVIES PERDIRBIMO GAMYKLOS PIRMI- NIO NUOTEKØ VALYMO ÁRENGINIAI PLUNGËJE 2003 m. pabaigoje "Malmberg Water AB" suprojektavo ir ágyvendino naujà pirminio nuotekø valymo árenginiø projektà þuvies perdirbimo gamyklai UAB "Vièiûnai ir partneriai" Plungëje. Naujø valymo árenginiø statybos idëja uþsakovams kilo nusprendus statyti naujà krabø lazdeliø cechà. Valymo árenginiø projektas ið dalies buvo finansuojamas SAPARD programos lëðomis. Árenginiai buvo sumontuoti atskirame lengvø konstrukcijø karkasiniame pastate, pastatytame gamyklos teritorijoje. Jie iðvalo nuotekas tiek ið seno esamo gamybinio cecho, tiek ið naujo kuliacinëje kameroje iðlaikymo intervalas, esant 25 m 3 /h nuotëkø debitui, apytikriai yra 10 minuèiø. Dumblas periodiðkai ðalinamas nuo talpos virðaus pavirðiniu grandikliu. Grandiklis nustumia dumblà á surinkimo kamerà. Susikaupæs dumblas susiurbiamas á 7,5 m 3 talpos dumblo rezervuarà. Dumblo siurblys automatiðkai reaguoja á signalà, kurá siunèia lygio daviklis dumblo surinkimo kameroje. Flotacinës kameros nuotekø lygá galima reguliuoti rankiniu bûdu maþinant vandens kieká dumble, kartu iki minimumo sumaþinant ir bendrà paðalinamo dumblo kieká. Kadangi esamoje gamykloje tiek fekalinës, tiek gamybinës nuotekos patenka á vienà bendrà tinklà, reikalinga papildoma technologinë grandis - dumblo higienizavimas. Paðalintas dumblas patenka á higienizavimo talpà, kurioje valandà kaitinamas Prisotinimo indas ir flotacijos talpa krabø lazdeliø gamybos korpuso. Technologiná procesà sudaro: mechaninis neðmenø sulaikymas specialiame árenginyje - bûgniniame siete, cheminis terðalø daleliø apdorojimas ir atskyrimas flotacijos dëka (DAF procesas), atskirto dumblo higienizavimas. Flotacijos (DAF) árenginiai pa- statyti 35 m 3 /h naðumo vienai nuotekø linijai. Pro bûgniná sietà, sulaikantá stambesnius neðmenis, praleistos nuotekos patenka á trikampæ maiðymo kamerà ir susimaiðo su chemikalais. Maiðymo kameros maiðyklë uþtikrina tolygø nuotekø iðmaiðymà ir gerà nuotekø daleliø kontaktà su cheminiais junginiais. Esant 25 m 3 /h nuotekø debitui nuotekos iðlaikomos maiðymo kameroje apie 30 sekundþiø. Ið maiðymo kameros nuotekos patenka á flokuliacijos kamerà, kurioje nusëdæ terðalai kaupiasi, suformuodami solidþias daleles, paðalinamas iðplukdant flotacijos bûdu á pavirðiø arba nusodinant. Flo- iki 80 C. Iðvalytas vanduo iðleidþiamas ið flotacijos kameros iðleistuvo vamzdþiu, sumontuotu þemiau pavirðinio dumblo sluoksnio. Jis patenka á ðvaraus vandens, kuris naudojamas prisotinimo oru árenginyje, talpà. Teleskopinis iðleistuvo vamzdis uþtikrina vandens lygio reguliavimà 16

17 Orapûtë, neðmenø atskyrimo bûgninis sietas flotacinëje talpoje. Iðvalytas vanduo subëga á iðleistuvà pro specialià briaunà ir yra iðleidþiamas vamzdþiu á miesto nuotekø tinklus, o vëliau - á miesto nuotekø valymo árenginius. Visa flotacijos talpa pagaminta ið nerûdijanèio plieno AISI 316, nes flokuliacijai naudojamas geleþies chloridas. Valymo árenginiø pastatas Chemikalø konteineriai, dozavimo áranga ir reakcijos talpa "Malmberg Water AB" atliko technologiniø árenginiø projektavimo, tiekimo, montavimo ir prieþiûros darbus, taip pat buvo atsakinga uþ SCADA valdymo sistemos árengimà. Visø ðiø darbø kaina apytikriai yra eurø. Technologinius árenginius sumontavo kvalifikuoti ir patyræ AB "Plungës Lagûna" specialistai, o árenginiø valdymo ir programavimo darbus - UAB "Elinta" (Kaunas). G.Svensson, Malmberg Water AB projektø vadovas E.Skardþiukienë, atstovybës vadovë VILNIAUS VANDENYS BAIGË ÁGYVENDINTI PIRMÀJÁ ISPA PROJEKTÀ Balandþio 1 d., ketvirtadiená, Vilniaus ðalto vandens tiekëja UAB Vilniaus vandenys baigs ágyvendinti pirmàjá ISPA projektà, pagal kurá pakeisti 7 km sostinës vandentiekio vamzdþiø. Tai pirmasis, bet tikrai ne paskutinis mûsø ágyvendinamas ISPA projektas, padedantis spræsti opiausias sostinës vandentiekio problemas ir tiekti vilnieèiams paèios aukðèiausios kokybës paslaugà, - teigia Vilniaus vandenø generalinis direktorius Bronius Mieþutavièius. Pagal 2002 m. liepà pradëtà ágyvendinti projektà pakeisti vandentiekio vamzdþiai V.Druskio, L.Asanavièiûtës, Architektø, Erfurto, D.Gerbutavièiaus, V.Vaitkaus, A.P.Kavoliuko, Virðuliðkiø, Tujø ir Kalvarijø gatviø techniniuose koridoriuose. Pasak B.Mieþutavièiaus, ðie dar sovietmeèiu statyti vandentiekio vamzdþiai iki ðiol sukeldavo daugiausia problemø - palyginti daþnai ávykdavo avarijos, vandenyje atsirasdavo nepageidaujamø geleþies oksidø. Pirmojo ágyvendinto ISPA projekto vertë - 3,79 mln. litø. Ðiuo metu Vilniaus vandenys yra sëkmingiausiai ISPA programos lëðas aplinkosaugos srityje ásisavinanti Lietuvos bendrovë. Ðiø metø pradþioje pasiraðyta jau ðeðtoji sutartis pagal ISPA programà, pagal kurià bus renovuoti dar 32 km sostinës vandentiekio ir nuotekø tinklø. Ið viso ðiuo metu Vilniaus vandenys pagal ISPA projektà vykdo darbø uþ 60 mln. litø. Ið viso pagal ISPA projektà bendrovë ketina vykdyti darbø uþ 138,1 mln. litø. Bûtø nuodëmë nepasinaudoti ISPA programa. Juk pagal jà mums, o tai reiðkia, kad ir vilnieèiams, uþ atliekamus darbus reikia mokëti tik treèdalá sumos, - teigia B.Mieþutavièius. - Tai leidþia savas apyvartines lëðas skirti kitiems darbams, nedidinant vandens kainos. Pusë visø pagal ISPA programà vykdomø investicijø apmokama ið ES fondø, dar 20 % dengiama ið valstybës biudþeto ir tik likusià sumà turi mokëti pati bendrovë. Ðiais metais bus baigti tiesti magistraliniai vandentiekio ir nuotekø tinklai á Gineitiðkes, bus pastatytos nuotekø siurblinës Gineitiðkëse ir Liepkalnio gatvëje, suprojektuoti vandentie- kio ir nuotekø tinklai Gineitiðkëse, Tarandëje, Rieðëje, Bajoruose ir Balsiuose. Taip pat ðiemet sostinëje bus pradëta renovuoti 11 nuotekø siurbliniø. Ið ES ISPA programos fondø yra remiami aplinkosaugos ir keliø infrastruktûros projektai. Ði programa remia tik didelius projektus. Vilniaus vandentiekis yra seniausias Lietuvoje aisiais jis ðventë 500 metø jubiliejø. Ðiuo metu Vilniaus vandenys ðaltà geriamàjá vandená tiekia Vilniaus miestui ir Vilniaus, Ðvenèioniø bei Ðalèininkø rajonams, kuriuose yra per 550 tûkst. vartotojø. Visus kokybës reikalavimus atitinkantis vanduo iðgaunamas 29 vandenvietëse. Eksploatuojamø vandentiekio tinklø ilgis - per 1,3 tûkst. kilometrø metais bendrovë pirmoji tarp Baltijos ðaliø sostiniø vandens tiekëjø ádiegë aplinkos apsaugos vadybos sistemà, atitinkanèià tarptautiná ISO 14001:1996 standartà. A.Þiliukas, Ryðiø su visuomene kompanija Publicum REKLAMA LVTA INFORMACINIAME LEIDINYJE Vandentvarkos leidinyje taikomi tokie reklamos ákainiai: Puslapis Ákainiai Lt/cm 2 LVTA nariams Kitiems I virðelis 5 7 IV virðelis 4 6 vidinis 3 5 Uþsakomiesiems straipsniams taikoma 30 % nuolaida. Dël reklamos praðome kreiptis á LVTA vieðàjà ástaigà Vandenruoða Tel.: Faksas: El. paðtas: vandenruosa@lvta.lt 17

18 REKONSTRUOTOJE ANTAVILIØ VANDENTIEKIO STOTYJE - ONNINENLIT NERÛDIJANÈIO PLIENO SISTEMOS Viena ið Lietuvos vandens tiekëjø asociacijos (LVTA) nariø-rëmëjø (nuo 1998 m. rudens) bendrovë Onninenlit yra þinomo Suomijos koncerno Onninen Oy, inþineriniø sistemø tiekimo lyderio Ðiaurës Europos ðalyse, ámonë Lietuvoje. Bendrovës veikla paremta þinomø pasaulio inþineriniø prekiø gamintojø atstovavimu vietinëje rinkoje. Ámonë pasiþymi subalansuota verslo politika, medþiagø komplektavimu ir pardavimu, o ypaè greitu prekiø pristatymu klientui. UAB Onninenlit apyvarta 2003 m. siekë 24 mln. litø, tuo tarpu viso koncerno apyvarta praëjusiais metais virðijo vienà milijardà eurø. Bendrovës veikla apima keturis prekybos skyrius: santechnikos ir ðildymo, elektrotechnikos ir apðvietimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo bei pardavimø pramonei skyriø. Pagrindiniai bendrovës Onninenlit klientai ávairios statybos-montavimo ir projektavimo organizacijos, ámonës, atliekanèios pastatø árengimà, prieþiûrà bei eksploatacijà, valstybinës ámonës ir savivaldybës, gamyklos. Jau greitai Lietuvoje pradës veikti dar du nauji Onninenlit prekybos ir pardavimø pramonei centrai. Planuojama, kad dar ðiais metais Klaipëdoje bus atidarytas Onninen Express prekybos salonas, o kitø metø pavasará Kaune duris atvers pagrindinis bendrovës distribucijos centras. Pastarasis iðsiskirs savo plotu net 6000 kvadratiniø metrø. Ðià informacijà patvirtino Onninenlit Logistikos ir administracijos direktorius Ðarûnas Lukðys. Nerûdijanèio plieno gaminiai ið bendrovës Onninenlit. Geras kainos ir kokybës santykis Pasak bendrovës Onninenlit Pardavimø pramonei skyriaus vadovo Dainiaus Grigo, pastaruoju metu ðis skyrius didþiulá dëmesá kreipë nerûdijanèio plieno gaminiø asortimentui. Jau nuo ðiø metø balandþio mënesio pabaigos centriniame sandëlyje Vilniuje bus pradëta sandëliuoti nerûdijanèio plieno AISI 304 ir rûgðèiai atsparaus plieno AISI 316L vamzdþius, privirinamø srieginiø jungèiø sistemas. Aukðta kokybe pasaulyje ávertinti gaminiai buvo panaudoti daugelyje svarbiø ir stambiø objektø, tarp jø ir rekonstruotuose Antaviliø vandentiekio stoties vandens gerinimo árenginiuose, esanèiuose ðiaurës rytinëje Vilniaus miesto dalyje. Bendrovës Vilniaus vandenys pirmojo VS cecho virðininkas Vytautas Þiþys teigë, jog padidëjus geriamojo vandens poreikiui Vilniaus mieste, padaþnëjo ir tiekiamo vandens drumstumas. Pasak bendrovës Vilniaus vandenys specialistø, pagrindinë ðios problemos prieþastis seni plieniniai vamzdynai be vidinës antikorozinës dangos. Be to, tokiuose vamzdynuose, kuriø vidaus pavirðius yra gana ðiurkðtus, atsirasdavo sulfatiniø bakterijø, todël vanduo ágaudavo nemalonø kvapà. Prieð metø nutiesti plieniniai, antikorozinëmis dangomis nepadengti vandentiekio vamzdynai buvo tapæ rimta problema. Anot V. Þiþio, sovietmeèiu árengtos plieno sistemos nebeatitiko ðiuolaikinëms vandenvietëms keliamø reikalavimø, tad reikëjo surasti optimalø sprendimo bûdà ir Antaviliø vandenvietëje sumontuoti visus kokybës reikalavimus atitinkanèius naujus vandentiekio vamzdynus. Svarbiausia buvo rasti tokias medþiagas, kuriø kokybë kalbëtø pati uþ save, sakë V. Þiþys. Kaip tik tokiø medþiagø nerûdijanèio plieno vamzdynø sistemà pasiûlë bendrovë Onninenlit. Antaviliø vandentieko stoties kompleksà sudaro keturios vandenvietës. Ið jø geriamasis vanduo pasiekia ðiaurinius sostinës gyvenamuosius rajonus. Ðis kompleksas vilnieèiams per parà tiekia apie 41% geriamojo vandens, o tai reiðkia, kad juo naudojasi beveik pusë sostinës gyventojø. Visiðkai suprantama, kad rekonstruojant vandentiekio sistemas teko naudoti tik aukðèiausios kokybës laiko patikrintas ir ávertintas medþiagas, tarp jø ir nerûdijanèio plieno gaminius. Ávertinæ rinkos padëtá bei atsiþvelgæ á kainos ir kokybës santyká, nutarëme rinktis bendrovës Onninenlit produkcijà, pasakojo bendrovës Vilniaus vandenys pirmojo VS cecho virðininkas V. Þiþys. Onninenlit gaminiai puikiai atitiko tokio tipo objektui keliamus higienos ir kitus reikalavimus. V. Þiþys patvirtino, kad ðiuolaikiðkos nerûdijanèio plieno vamzdþiø sistemos pasiþymi paprastu montavimu, kokybe, nepriekaiðtinga estetine iðvaizda, lengva prieþiûra bei ilgaamþiðkumu. Ðiuos pranaðumus patvirtino ir rekonstrukcijoje dalyvavusiø subrangoviniø bendroviø UAB Alvora ir UAB Statovita specialistai. Tik kokybiðkas plienas Rekonstruojant Antaviliø vandentiekio stotá buvo sëkmingai panaudoti nerûdijanèio plieno vamzdþiai, alkûnës, triðakiai, perëjimai, privirinami þiedai bei srieginiai ventiliai. Pasak UAB Onninenlit Pardavimø pramonei skyriaus vadovo D. Grigo, vandentiekio stotyje sumontuoti Suomijos gamintojo JARO Oy Ab dviejø nerûdijanèio plieno rûðiø AISI 304 ir AISI 316L vamzdþiai bei privirinamos jungtys. Specialistø teigimu, ðios rûðies plienas, lyginant kainos ir kokybës santyká, bene geriausiai atitinka vandentiekio sistemoms keliamus reikalavimus. Ámonë JARO Oy Ab yra viena ið lyderiaujanèiø Europoje suvirintø nerûdijanèiø ir rûgðtims atspariø vamzdþiø bei priedø gamintoja. Ji priklauso Outokumpu Group plieno pramonës grupei, kuri apima visas plieno pramonës sritis nuo geleþies rûdos gavybos iki vamzdþiø gamybos. JARO Oy Ab produkcija gaminama laikantis grieþtø reikalavimø ir atitinka NS, ISO, DIN, ASTM ir daugelá kitø standartø. Ði ámonë nerûdijanèio plieno vamzdþius, kuriø skersmuo svyruoja nuo 17 iki 400 mm, gamina ið specialiø plieno juostø. Tuo AISI 304 rûðies plieno vamzdþiai idealiai tinka geriamojo vandens vamzdynams tarpu mm skersmens vamzdþiø gamybai naudojami plieno lakðtai. JARO Oy Ab atstovai paþymi, kad daugeliu atvejø gaminius ið nerûdijanèio plieno gamina specialiai tam sukurti robotai. Grieþta produkcijos kontrolë D. Grigo teigimu, ne paslaptis, kad statybos, chemijos, naftos gamybos bei kitos pramonës ámonës kelia didþiulius reikalavimus plieniniø vamzdþiø kokybei. Pasak jo, ámonë JARO Oy Ab jau kelis deðimtmeèius plieno produkcijà tiekia svarbiems ir þinomiems pramonës objektams. Toks faktas bene geriausiai árodo kompanijos gaminiø patikimumà. Bendrovës UAB Onninenlit tvirtinimu, visus JARO Oy Ab gaminius kvalifikuoti specialistai grieþtai ir kruopðèiai tikrina per kelis etapus. Pirmiausia gamyklos gaminiø kontrolës inspekcija tikrina gautas medþiagas, dokumentus, suvirinimo kontrolës darbà ir suvirinimo kokybæ. Vamzdþiø sujungimo vietos patikrinamos tiek vizualiai, tiek rentgeno arba skysèio skvarbumo testu. Tuo tarpu iðilgine siûle arba automatiniu bûdu suvirintø vamzdþiø kokybë nustatoma sûkurine srove. Specifiniai JARO Oy Ab medþiagø testai atliekami naujausia technika aprûpintoje laboratorijoje. Galutinës apþiûros metu ekspertai patikrina bei ávertina matmenø tikslumà. Ðios kompanijos nerûdijanèio plieno gaminiai, mûsø manymu, verti aukðèiausio ávertinimo. Patikimumas bei ilgaamþiðkumas geriausias nerûdijanèio plieno gaminiø aukðtos kokybës árodymas. Tad belieka pasirinkti..., sako bendrovës Onninenlit Pardavimø pramonei skyriaus vadovas D.Grigas. A.Gira 18

19 N A U J I E N O S, Á V Y K I A I, F A K T A I Tarybos posëdþiai Tarybos posëdis UAB Vilniaus vandenys áteiktas geriamojo vandens laboratorijos atestavimo paþymëjimas. Nauja LVTA nare priimta UAB Pagëgiø komunalinis ûkis. Nuspræsta patenkinti UAB DS-1 praðymà pervesti ið LVTA nariø á narius-rëmëjus. Pateikta LVTA prezidiumo 2003 m. darbo ataskaita bei 2003 m. ûkinës-finansinës veiklos revizijos ataskaita. Asociacijos veikla per 2003 metus ávertinta teigiamai. Nuspræsta LVTA IV suvaþiavimà suðaukti 2004 m. kovo 19 d. Vilniuje. Nuspræsta pakeisti VðÁ Vandenruoða pavadinimà. Prezidiumo posëdþiai Prezidiumo posëdis Apsvarstyta LVTA 2003 m. veiklos programa ir biudþeto panaudojimas. Nutarta parengti prezidiumo, direkcijos ir VðÁ Vandenruoða 2003 m. darbo ir finansines ataskaitas. Nuspræsta apklausti asociacijos narius ir apibendrinti jø pasiûlymus dël LVTA ástatø pakeitimo (papildymo) bei nario mokesèio dydþio nustatymo. Nutarta parengti LVTA 2004 m. veiklos programos projektà. Nuspræsta LVTA ataskaitiná tarybos posëdá suðaukti 2004 m. vasario 10 d. Nutarta parengti suvaþiavimo darbo reglamentà ir darbotvarkæ. Nuspræsta LR Seime surengti moksleiviø pieðiniø ir plakatø parodà Vandens kelias Prezidiumo posëdis Pritarta prezidiumo ir direkcijos paruoðtai ataskaitai, nutarta pateikti jà tvirtinti tarybai. Apsvarstytas revizijos komisijos LVTA 2003 m. pajamø-iðlaidø patikrinimo aktas. Nuspræsta LVTA narius supaþindinti su advokatø parengtu asociacijos ástatø projektu. Pritarta parengtam asociacijos suvaþiavimo reglamento projektui. Nutarta rekomenduoti tarybai nauja nare priimti UAB Pagëgiø komunalinis ûkis, o UAB DS-1 pervesti á LVTA narius-rëmëjus. Nuspræsta ið LVTA biudþeto lëðø ásigyti knygà Reguliavimas ir privataus kapitalo dalyvavimas vandentvarkos sektoriuje bei Latvijos mokslininkø darbo apie vandens apskaità butuose vertimà Prezidiumo posëdis Nuspræsta rekomenduoti tarybai nauju nariu-rëmëju priimti inþinerinæ konsultacinæ kompanijà UAB COWI Baltic. Atsiþvelgiant á UAB Plasta ir K.Þalos firmos Skauduva praðymus, nutarta pervesti jas á narius-rëmëjus. Pritarta advokato L.Vilio parengtam asociacijos ástatø projektui. Pritarta UAB Palangos vandenys pateiktai LVTA sàskrydþio programai ir sàmatai. Nutarta materialiai paremti VGTU Vandentvarkos katedrà Prezidiumo posëdis Nutarta rekomenduoti tarybai nauja nare priimti UAB Rokiðkio vandenys. Apsvarstyta LVTA 2004 m. veiklos programa ir biudþetas. Nutarta juos pateikti svarstyti tarybai. Nuspræsta LVTA tarybos posëdá suðaukti 2004 m. balandþio 20 d. Patvirtinti moksleiviø fotografijos darbø konkurso Vandens kelias nuostatai. LVTA IV suvaþiavimas 2004 m. kovo 19 d. Vilniuje ávyko Lietuvos vandens tiekëjø IV suvaþiavimas. Suvaþiavimo metu buvo patvirtinti asociacijos ástatai, iðrinktas LVTA prezidentas, prezidiumo nariai, revizijos komisija, priimta suvaþiavimo rezoliucija. LVTA prezidentu iðrinktas Artûras Abromavièius. Prezidiumo nariais iðrinkti: A.Audickas, V.Burokas, R.Liepa, L.Lukoðienë, B.Mieþutavièius, G.Petruðis, R.Ralys, M.Rimeika, R.Valskis, R.Veisas. Revizijos komisijos nariais iðrinkti: V.Jakimavièius, J.Buðmonas, D.Neverbickienë. VðÁ Vandenruoða seminarai Kiti renginiai 2004 m. sausio 8 d. ávyko seminaras Apskaitos politika nuo m. vasario 12 d. ávyko seminaras Civilinio kodekso komentaras m. vasario 24 d. ávyko seminaras Vieðøjø pirkimø ástatymo pataisos ir daþniausiai kylantys klausimai m. kovo mën d. grupë vandentvarkos specialistø lankësi tarptautinëse specializuotose parodose Vanduo-2004 ir Didelio miesto ekologija Rusijoje bei Sankt Peterburgo Vodokanale. JUBILIEJAI IR SUKAKTYS 45 metai RIMANTUI VEISUI, UAB Tauragës vandenys direktoriui 45 metai ALGIUI BANEVIÈIUI, UAB DS 1 direktoriui 55 metai KAZIUI VAIÐVILAI, UAB Bilukas direktoriui 60 metø ROMUALDUI RALIUI, UAB Rosma direktoriui 65 metai GINUÈIUI PRANUI KUTUI, UAB Ekotakas direktoriui 10 metø UAB Rosma 19

20 EMU MAIÐYKLËS PUIKUS US SPRENDIMAS Praeitame numeryje pristatëme Vokietijos siurbliø gamintojo WILO AG grupës naujàjá nará - EMU Unterwasserpum- pen GmbH, besispecializuojantá panardinamø siurbliø ir árenginiø vandenvalai gamyboje. Iðskirtinæ vietà EMU produkcijos programoje uþima panardina- mos maiðyklës. Vandenvalos árenginiuose maiðyklës nuolat maiðo dumblà ar nuotekas. Senø nedidelio efektyvumo árenginiø eksploatacija reikalauja dideliø elek- tros energijos sànaudø ir nuolatinës prieþiûros. EMU sukûrë naujà maiðykliø kartà. Kompiuteriniu bûdu suprojektuotas propeleris dël specialios menèiø geometrinës formos neuþsiterðia, turi aukðtà naudingo veikimo koeficientà ir yra labai atspa- rus dëvëjimuisi. Ant propelerio stebulës besikaupiantys neðvarumai nuolat stumiami tolyn nuo veleno, todël nesusikaupia veleno sandarinimo srityje. Propeleris, kurio skersmuo mm, gami- namas ið nerûdijanèio plieno, stiklo pluoðtu armuotos poliesterio gumos, poliuretano ir kitø medþiagø. Propelerio sûkius reguliuoja yptingai patikimas planetarinis reduktorius. Tokio tipo konstrukcijos reduktoriuose tolygiai paskirstoma apkrova, maþiau dyla krum- pliaraèiai, geriau perduodamas sukimo momentas, maiðyklë dirba tolygiai ir be smûgiø. Modulinis maiðyklës surinkimo principas leidþia kiekvienam tech- nologiniam procesui parinkti optimalià maiðyklæ. Tai reiðkia, kad, keisdami propelerá, reduktoriø arba variklá, parenkame ekonomið- kiausià ir tai paskirèiai tinkamiausià maiðyklæ. Efektyviam maiðymui labai svarbi tinkama maiðyklës pastatymo vieta talpoje. EMU naudojama naujausia trimatë srauto modeliavimo kompiuterinë programa optimaliai parenka pastatymo vietà. Taip pasiekiamas geriausias maiðymo ir valymo efektas talpoje. Kliento patogumui maiðyklës tiekiamos su nuleidimo-iðkëlimo áranga, kuri gali bûti ið cinkuoto arba nerûdijanèio plieno. Nauja EMU panardinamø maiðykliø karta sumaþina elektros sà- naudas, o dël nebrangios eksploatacijos greitai atsiperka. Mes siûlome investuoti á árangà, kuri greitai atsiperka ir patikimai dirba. WILO Lietuva UAB Paneriø g LT-2006 Vilnius Tel./faksas +370 (5) El. paðtas: mail@wilo.lt Redakcinë grupë Artûras Abromavièius Albertas Audickas Vytautas Kisielis Prof. Algirdas Matuzevièius Vaidotas Ramonas Aloyzas Stapulionis Dr. Vilius Ðulga Rièardas Valskis Rimantas Veisas Adresas: Laisvës pr. 117A, LT Vilnius Tel Faks El. paðtas: vanduo@lvta.lt ISSN Spaudë UAB SAPNØ SALA