IŠMINTINGO NAMŲ ŪKIO TVARKYMO VADOVAS

IŠMINTINGO NAMŲ ŪKIO TVARKYMO VADOVAS

Turinys psl. Kas yra klimato kaita?..................... 2 Klimato kaita ir Lietuva.................... 4 Pasivaikščiokime drauge po Jūsų namus!.... 6 Garažas.............................. 8 Virtuvė.............................. 12 Vonios kambarys..................... 22 Svetainė.............................26 Darbo kambarys...................... 30 Miegamasis ir drabužinė.............. 34 Vaikų kambarys...................... 36 Bendrieji patarimai...................... 38 Asmeninė skaičiuoklė Jau įgyvendinau!... 42 Apie ekologinį ženklinimą................ 44 Naudingos nuorodos.................... 46 1

Kas yra klimato kaita? Tikriausiai pastebėjote, kad klimato kaitai skiriama vis daugiau dėmesio. Nėra ko stebėtis. Dėl ekstremalių reiškinių nutrūksta elektros tiekimas, sutrikdomas transporto eismas, daroma žala infrastruktūrai, nukenčia žmonių turtas ir sveikata, dėl sausrų ir liūčių kenčia pasėliai, dėl klimato kaitos padarinių keičiasi turistiniai maršrutai ir turizmo verslo sąlygos atskirose vietovėse, daugėja ekologinių pabėgėlių. Europoje nuo 1981 iki 2000 metų klimato anomalijų padaugėjo du kartus, tiek pat kartų padaugėjo kasmetinių nuostolių 1. Žmonijos poveikio ataskaitoje Klimato kaita: tyliosios krizės anatomija, išleistoje 2009 metais, teigiama, kad kasmet dėl klimato kaitos prarandama apie 89 mlrd. eurų ir iki 2030 metų šis skaičius gali patrigubėti 2. Saulės išskiriama energija prasiskverbia pro atmosferą Ar šiltnamio efektas natūralus reiškinys? Iš dalies taip. Saulės energija šildo Žemės paviršių ir, pakilus temperatūrai, šiluma spinduliuojama atgal į atmosferą. Dalį šios energijos atmosferoje sugeria šiltnamio efektą sukeliančios dujos (anglies dioksidas (CO 2 ), metanas, azoto suboksidas ir fluoruotos dujos). Todėl atmosferoje, panašiai kaip šiltnamyje, sulaikoma šiluma. Tik dėl šio natūralaus proceso, vadinamo šiltnamio efektu, mūsų planetoje įmanoma gyvybė. Jei jo nebūtų, vidutinė metų temperatūra tesiektų -8 C, o dabar ji yra +15 C. Dalis energijos atsispindi atgal į kosmosą Žemės paviršius yra šildomas saulės ir spinduliuoja šilumą atgal į kosmosą Atmosferoje susikaupusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos dalį šilumos sulaiko 2 Šiltnamio efektas

Nuo XIX a. pabaigos šiltnamio efektas itin sustiprėjo dėl žmogaus ūkinės veiklos. Svarbiausios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra anglies dioksidas ir metanas, kurių dėl žmogaus veiklos atmosferoje daugėja. Mažėja miškų ir žaliosios augmenijos, kuri sugeria anglies dioksidą. Tai dar labiau sustiprina šiltnamio efektą. Per pastaruosius 200 metų didžiausią įtaką klimato atšilimui turėjo iškastinio kuro (anglių, naftos, gamtinių dujų) deginimas. Mokslininkai teigia, kad iki 2100 metų vidutinė temperatūra Žemėje pakils dar 1,4 5,8 C. Norėdami išvengti ekstremalių pokyčių, turime mažinti energijos sąnaudas, naudoti daugiau atsinaujinančios saulės, vėjo ir vandens energijos ir rinktis klimato kaitos požiūriu patrauklesnius daiktus ir paslaugas. Kilogramas anglies dioksido. Kiek tai yra? Įsivaizduokite, kad rankoje laikote vieną kilogramą švino. Tai ne toks jau didelis gabalas. Jei kitoje rankoje laikysite kilogramą vatos, ji svers tiek pat, tačiau jos gabalas bus gerokai didesnis už švino gabalėlį. Vata užima daugiau vietos todėl, kad jos tankis daug mažesnis už švino. Anglies dioksido tankis yra dar mažesnis negu vatos. Kilogramas anglies dioksido užima pusę kubinio metro, o tai yra maždaug trys vonios (jei vidutinės vonios talpa apie 165 litrų). Tona anglies dioksido. Kiek tai yra? Jei lėktuvu nukeliaujate apie 8000 km ar nuvažiuojate vidutinio dydžio automobiliu apie 4000 km arba nukertate ir sudeginate 12 m aukščio medį, pagaminate 1 toną anglies dioksido. Kiekvienas planetos gyventojas per metus vidutiniškai pagamina apie 5 t anglies dioksido 3. 1 BJR Interreg IIIB Kaimynystės programos finansuojamo projekto Prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ir strategijų rengimas Baltijos jūros regione seminaro medžiaga, autorius prof. A. Bukantis 2 Pasaulio naujienų tinklalapis: www.earthtimes.org 3 Gamtos apsaugos organizacijos tinklalapis: www.nature.org 3

4 Klimato kaita ir Lietuva Lietuvoje CO 2 išmetimas sudaro apie 0,1 % visame pasaulyje išmetamo kiekio, tad mūsų įnašas į klimato kaitą labai mažas (pagal CO 2 išmetimą vienam gyventojui Lietuva užima 70 vietą iš 176), tačiau visuotinio klimato atšilimo pasekmes jaučia visos šalys, taip pat ir mes 4. Viena didžiausių kylančios temperatūros pasekmių vandenyno lygio kilimas, jam labiausiai įtaką daro tirpstantys ledynai ir terminis vandens plėtimasis. Įvertinus įvairius klimato kaitos scenarijus ir prognozes, sukurtas Lietuva pasaulinio tvano akivaizdoje modelis, kaip galėtų atrodyti Lietuva, jeigu ištirptų visi ledynai ir vandenyno lygis pakiltų maksimaliai t. y. iki 60 metrų 5. Valstybės klimato kaitos politika 1995 m. Lietuva ratifikavo JT bendrosios klimato kaitos konvenciją, o 2002 m. Kioto protokolą. Pagal šį protokolą Lietuva įsipareigojo išmetamą šiltnamio dujų kiekį 2008 2012 m. laikotarpiu sumažinti 8 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Nors 1990 2007 m. šiltnamio dujų išmetimas vienam gyventojui sumažėjo beveik 50 %, palyginti su 1990 m. lygiu, tačiau 2000 2007 m. šiltnamio dujų kiekis padidėjo beveik trečdaliu. Todėl būtina įgyvendinti priemones, kurios padėtų sustabdyti šiltnamio dujų išmetimo didėjimą 6. Ar klimato kaita daro įtaką mums? Ar kada nors dėl audros Jūsų namuose buvo dingusi elektra? Ar teko vėluoti į darbo susitikimą, nes dėl blogų oro sąlygų buvo atšauktas skrydis? Gal teko taisyti audros nuplėštą stogą, šalinti ant automobilio užkritusias medžio šakas ar net visą medį? Gal dėl krušos, sausros ar didelio šalčio bangų nukentėjo Jūsų sodinukai? Visa tai klimato kaitos padariniai ir tokių ekstremalių reiškinių ateityje bus dar daugiau.

Ar mes, Lietuvos gyventojai, darome įtaką klimato kaitai? Vilniaus universiteto studentai (vadovė prof. D. Štreimikienė) 2007 m. atliko eksperimentą. Buvo nagrinėjami du atvejai: pirmasis, kai nekeičiami gyvenimo įpročiai, ir antrasis, kai taupoma energija ir mažinamas išmetamų atliekų kiekis. Žiemą ir vasarą buvo registruojama veikla susijusi su energijos vartojimu ir šiltnamio dujų susidarymu (šviesos, kompiuterio, televizoriaus naudojimas, maisto gaminimas, kelionė automobiliu ). Remiantis atliktais skaičiavimais nustatyta, kad Lietuvos namų ūkiuose galima sutaupyti tokį CO 2 kiekį, kuris prilygtų sutaupytam kiekiui pastačius naują atominę elektrinę! Namų ūkiuose galima išvengti iki 5,65 megatonų CO 2, o pastačius naują atominę elektrinę jų per metus sumažėtų tik 3 4 megatonomis. 4 Aplinkosaugos statistika: www.nationmaster.com 5 BJR Interreg IIIB Kaimynystės programos finansuojamo projekto Prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ir strategijų rengimas Baltijos jūros regione seminaro medžiaga, autorius Darius Jarmalavičius, Geologijos ir geografijos institutas 6 National greenhouse gas emission inventory report 2008. Anual report under the UN Framework Convention on Climate Change. Vilnius, December 2008. 5

Pasivaikščiokime drauge po Jūsų namus! Pasivaikščiokime drauge po visus Jūsų namų kambarius ir pažiūrėkime, kokį poveikį kasdieninis gyvenimas daro klimato kaitai ir, svarbiausia, kaip būtų galima šį poveikį sumažinti. Daugelis šių patarimų sumažins ir Jūsų išlaidas! Nesvarbu, ar gyvenate bute, ar privačiame name, patarimai, susiję su poveikio klimato kaitai mažinimu, yra naudingi. Laikykitės jų savo namuose atsižvelgdami į sąlygas ir išgales.

Užeikime Virtuvė Vonios kambarys Svetainė 12 psl. 22 psl. 26 psl. Garažas 8 psl. Vaikų kambarys Miegamasis ir drabužinė Darbo kambarys 36 psl. 34 psl. 30 psl. 7

Garažas Kelionę pradėkime garaže. Beveik trečdalį išskiriamo CO 2 išmeta transporto priemonės. Mes nuolat keliaujame. Kiekvieną dieną mums reikia pasiekti parduotuvę, gydymo įstaigą, darbą, mokyklą, darželį, aplankyti gimines ir draugus.

Individualių automobilių skaičius Lietuvoje nuolat didėja ir per pastarąjį dešimtmetį išaugo 1,6 karto 7. Dėl šios priežasties miestuose didėja transporto kamščiai ir oro užterštumas. Darant prielaidą, kad vienas automobilis vidutiniškai per metus išmeta apie 5000 kg CO 2, galima apskaičiuoti, kad 1998 metais Lietuvoje registruoti individualūs automobiliai per metus išmetė apie 4,6 mln. tonų anglies dioksido, o 2007 metais jau 7,2 mln. tonų. Ar žinote, kad yra būdų, kaip sumažinti transporto išlaidas ir Jūsų poveikį klimato kaitai? Atsakykite į kelis paprastus klausimus. Ar šiandien man būtina važiuoti automobiliu? Pagalvoję apie būsimą kelionę, pamatytume, kad daugelį norimų vietų galima pasiekti pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu. Visoje Lietuvoje ir ypač didžiuosiuose miestuose plečiamas dviračių takų tinklas, gerinamas viešasis transportas. 433 429 395 400 315 291 304 316 336 354 300 260 200 100 0 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Automobilių skaičius tūkstančiui gyventojų 7 Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės: www.stat.gov.lt 8 Mano anglies dioksido pėdsakas: www.mycarbonfootprint.eu 9

Ar efektyviai naudoju savo automobilį? Dalykitės automobiliu su kitais. Pavyzdžiui, pavėžėję į darbą kolegą arba kaimyną, dirbantį toje pačioje miesto dalyje kaip ir Jūs, galite perpus padalyti kuro išlaidas, taip pat sumažinti gatvėmis važinėjančių automobilių skaičių ir oro taršą. Jeigu važiuojate į didelį prekybos centrą, stenkitės pirkti visai savaitei, o smulkius kasdienius produktus pirkite šalia namų esančiose mažesnėse parduotuvėse, į kurias galima nueiti pėsčiomis arba nuvažiuoti dviračiu. Taip paskatinsite ir smulkųjį verslą! Vykdami į tolimesnę kelionę paieškokite bendrakeleivio tinklalapiuose www.draugiskasvairuotojas.lt, www.vaziuojam.lt, www.tranzuok.lt ir kt. 9 Patarimai, kaip mažinti klimato kaitą: www.grida.no 10 Visuotinio atšilimo sprendimų centras: http://greenerchoices.org 11 Degalų suvartojimas ir CO 2 : www.fueleconomy.gov Patarimai Prieš pirkdami naują automobilį gerai pagalvokite, kokio Jums reikia. Visi automobiliai daro poveikį aplinkai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus automobilių gamintojai turi nurodyti savo siūlomų automobilių išmetamą CO 2 kiekį ir degalų sąnaudas. Jei pasirinksite automobilį, kuris naudoja 5 litrus, o ne 8 10 litrų kuro 100 km, išvengsite 750 kg CO 2 per metus. Patikrinkite, ar tinkamai pripūstos automobilio padangos. Degalų sunaudojimas padidėja 5 %, jeigu padangų slėgis sumažėja 0,5 baro. Periodiškai tikrinant padangų slėgį galima išvengti apie 140 kg CO 2 per metus. Nepamirškite išjungti variklio, net jei trumpam sustojate. Taip elgdamiesi galite sutaupyti apie 330 kg CO 2 per metus. Sumažinkite greitį, važiuokite tolygiai. Jeigu vairavimo greitį sumažinsite nuo 110 iki 80 kilometrų per valandą, sutaupysite nuo 15 iki 30 % degalų (tai priklauso nuo automobilio) ir išvengsite apie 680 kg CO 2 per metus 9,10.

Už garažo ribų Pašalinkite nereikalingus sunkius daiktus iš automobilio bagažinės ar nuo galinės sėdynės. Kuo sunkesnis automobilis, tuo intensyviau turi veikti variklis, taigi tuo daugiau sunaudojama kuro. Uždarykite langus, ypač jei važiuojate labai dideliu greičiu, taip pat nuimkite tuščią stogo bagažinę. Tai sumažins vėjo pasipriešinimą, todėl kuro sąnaudos ir išmetamųjų CO 2 dujų kiekis sumažės iki 10 %. Naudokitės oro kondicionavimo įranga tik tuomet, kai būtina. Bereikalingai ją naudojant, kuro sąnaudos ir išmetamųjų CO 2 dujų kiekis gali padidėti iki 5 %. Naudokite kurą, kuris daro mažesnę įtaką klimato kaitai. Tai dyzelinas, dujos, biodyzelinas, bioetanolis. Rinkitės tiesioginius skrydžius, jei kelionė (pvz., komandiruotė, atostogos) lėktuvu neišvengiama, nes daugiausia teršalų išmetama lėktuvui kylant ir leidžiantis. Važiuokite traukiniu. Jei 1000 km kelionę automobiliu pakeisite kelione traukiniu, per metus galite išvengti apie 130 kg CO 28. 11

Virtuvė Virtuvė tai svarbi namų vieta. Čia esame itin aktyvūs, o mūsų kasdieninis vartojimas gausiausias. Maisto produktai daro didžiulį poveikį klimatui, kadangi norint juos pagaminti, supakuoti, sandėliuoti ir pristatyti į parduotuves, o po to į mūsų namus sunaudojama daug energijos.

Patarimai Dažniau rinkitės vegetarišką maistą. Mėsos patiekalams pagaminti reikia daug daugiau išteklių negu vegetariškiems. Didžioji dalis energijos sunaudojama ūkiuose ruošiant pašarus ir tik 10 30 % jų tampa mėsa, kiaušiniais ar pienu. Jei, pavyzdžiui, per savaitę šeima valgys jautieną ar veršieną vienu kartu mažiau, išmetamų šiltnamio dujų kiekis per metus sumažės 50 kg. Be to, tai naudinga ir ekonomiška. Pavyzdžiui, ruošdami makaronus su užpilu galite naudoti ne maltą mėsą, o pupeles. Taip per metus sutaupysite iki 364 litų. Taip pat panaudokite vakarykščio maisto likučius: iš vakar virtų bulvių, vištienos, makaronų galite paruošti naują patiekalą apkepą ar mišrainę. Sumažinus išmetamo maisto kiekį 10 %, per metus išmetamų šiltnamio dujų kiekis sumažėtų 45 kg. Pirkite netoliese pagamintus šio sezono produktus. Jie skanesni ir jiems sandėliuoti reikia mažiau energijos. Paskaitykite produkto etiketėje, kur pagamintas produktas. Apskaičiuota, kad gabenant prekes lėktuvu iš vieno pasaulio krašto į kitą išmetama 1700 kartų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei vežant prekes sunkvežimiu netolimus (50 km) atstumus 12. Pavyzdžiui, ryžiai brangesni už bulves ir daro didesnį poveikį klimatui. Vietoj ryžių pirkdami bulves sutaupysite maždaug po 4 litus už kilogramą. Be to, jei kartą per savaitę vietoj ryžių valgysite bulves, galite sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 100 kg per metus. Naudokite elektrinį virdulį. Vanduo virdulyje užverda dvigubai greičiau nei ant viryklės. Jei ruošiatės virti ryžius, makaronus arba bulves, iš pradžių beveik visą vandenį užvirkite virdulyje. Kai vanduo virdulyje užvirs, supilkite verdantį vandenį į puodą ir toliau gaminkite maistą kaip paprastai. Tai sumažina energijos sąnaudas ir gerokai pagreitina maisto gaminimą. 12 Informacinis puslapis: www.as-zalias.lt 13

Mėsos vartojimas didina šiltnamio dujų kiekį Žemės ūkiui pasaulyje tenka beveik 20 % viso išmetamų šiltnamio dujų kiekio, o 80 % iš žemės ūkio veiklos atsirandančių šiltnamio dujų sudaro šiltnamio dujos iš gyvulininkystės. Pagrindinė priežastis, kodėl gyvulininkystei tenka tokie dideli skaičiai, norite tikėkite, norite ne, yra gyvulių virškinimas. Metanas ir azoto oksidai yra pagrindinės dujos, susijusios su naminių galvijų auginimu. Kasdien viena karvė, kuri duoda 25 litrus pieno, išskiria nuo 100 iki 500 litrų metano 13. Gaminant jautieną, šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą išmetama apie tris kartus daugiau, nei gaminant kiaulieną ar paukštieną. Pieno produktai yra antrieji pagal savo įtaką aplinkai po mėsos. Atrajojančios karvės Karvėms atrajojant išsiskiria metano dujos. Metanas yra labai stiprios šiltnamio dujos jos veikia 21 kartą stipriau už anglies dioksidą, todėl karvių atrajojimas kaip reikiant prisideda prie visuotinio atšilimo. Gyvulių virškinimo sistema 30 % prisideda prie gyvulininkystės daromo poveikio klimatui. 13 JT Maisto ir žemės ūkio organizacija: www.fao.org Kur dingsta miškai? Karvės ir kiti maistui auginami gyvuliai minta žole. Norint įruošti naujas ganyklas, dažnai kertami arba deginami miškai, o tai reiškia, kad į orą patenka miškuose ir dirvoje susikaupęs anglies dioksidas. Taigi apskaičiuota, kad dėl tokio miškų naikinimo gyvulininkystės poveikis klimatui didėja maždaug 30 %. Dėl šios priežasties galvijams geriau leisti ganytis ten, kur nėra galimybių ką nors auginti. Pirkite tiek, kiek suvalgote. Šiandien daugiau nei 1/4 pagaminto maisto Lietuvoje patenka į sąvartynus. Daugiausia išmetama pieno produktų. Prieš eidami apsipirkti, pirmiausia pasidarykite sąrašą. Pirkite ekologiškus maisto produktus. Vieno produkto gamybai ekologiniuose ūkiuose gali būti sunaudojama iki 70 % mažiau energijos. Patarimai

Rinkitės mažiau supakuotus produktus, daugkartinius pirkinių maišelius ir venkite vienkartinių indų. Taip sutaupysite ne tik energijos naujų gaminių gamybai, bet ir mažiau šiukšlinsite. Naudokite centralizuotai tiekiamą vandenį. Gerkite vandenį iš čiaupo, o ne iš butelių, kurie parduodami parduotuvėse. Lietuvos miestuose centralizuotai tiekiamo vandens kokybė atitinka ES standartus ir Lietuvos higienos normų reikalavimus. Rinkitės sertifikuotus ir ekologiniais ženklais pažymėtus virtuvės prietaisus ir priemones. Ekologiniu ženklu Gėlė pažymėta virtuvės technika, pavyzdžiui, indaplovė, gali sutaupyti nuo 23 % iki 42 % elektros energijos. Kitas ženklas Energy Star parodo, kad prietaisas taip pat taupo energiją. (Plačiau apie ekologinį ženklinimą skaitykite 44 psl.) Uždenkite puodus. Taip ruošdami maistą energijos sąnaudas sumažinsite iki 60 %. Virkite vandens tiek, kiek reikia. Taip sutaupysite apie 25 kg CO 2 dujų per metus. Jei visi europiečiai naudotųsi šiuo patarimu, būtų galima sutaupyti energijos tiek, kad jos pakaktų trečdaliui Europos gatvių apšviesti. Išjunkite elektrinę viryklę likus 5 10 min. iki maisto virimo pabaigos kaitvietė ilgai dar išlieka įkaitusi ir tai padeda taupyti elektros energiją. Nedideliam maisto kiekiui šildyti naudokite garus. Jei norite pašildyti tik vieną porciją, geriausiai tam tinka garinis puodas arba tiesiog į puodą su verdančiu vandeniu įstatytas kiaurasamtis. 15

16 Tinkama temperatūra šaldytuve ir šaldiklyje. Šaldytuvai ir šaldikliai suvartoja apie 25 % visos namų ūkių elektros energijos. Taupydami elektros energiją, nepalikite atvirų šaldytuvo durų, patikrinkite guminę durų sandarinimo juostelę, nedėkite į šaldytuvą karšto maisto. Šaldytuvą perkėlus į 10 laipsnių vėsesnę vietą, jo veiksmingumas padidėja taip galima sutaupyti iki 150 kg CO 2 per metus. Šaldytą maistą atšildykite šaldytuve. Šaldytuvui reikės mažiau elektros energijos, kadangi šaldytas maistas padeda išsaugoti šaltį. Atitirpdykite šaldiklį. Kai šaldiklyje ima atsirasti ledo, pats metas atšildyti! Kuo daugiau ledo, tuo didesnės energijos sąnaudos. Susidarius 3 mm storio šerkšnui, elektros energijos suvartojimas padidėja iki 30 %. Pakeiskite seno modelio šaldytuvus ir šaldiklius naujesniais, kurie pažymėti Europos standarto ženklu A++ ir turi automatinio atšildymo funkciją. Šie įrenginiai naudoja dvigubai mažiau energijos nei praėjusio dešimtmečio įrenginiai, todėl CO 2 kiekį sumažinsite apie 210 kg per metus. Prikraukite pilną indaplovę. Plaunant indus indaplovėje sunaudojama 37 % mažiau vandens nei plaunant rankomis po tekančia srove. Taip plaudama indus šeima per metus gali sutaupyti net apie 8000 litrų vandens. Taip pat mažiau sunaudojama elektros energijos vandeniui pašildyti ir plovimo priemonių. Laiko ir energijos taip pat sutaupysite, jeigu mažiau išteptus indus plausite ne 65, o 50 C temperatūroje 14. Rinkitės palankesnes aplinkai valymo priemones. Įprastą indų ploviklį galima nuplauti tik ilgai ir kruopščiai skalaujant. Rinkitės ekologiškus indų ploviklius, pažymėtus ekologiškais ženklais: Mėlynasis s angelas, as Gulbė, Gėlė ė ir kt. 14 Taupymo patarimai: i: www.taupymas.eu

Jei įmanoma, rūšiuokite virtuvės atliekas. Organines atliekas kompostuokite taip sumažinsite į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir kartu pasigaminsite maistingos žemės augalams. Ekologiniai ženklai padeda išsirinkti aplinkai ir sveikatai mažiau kenksmingus produktus. Leidinio pabaigoje pateikėme keletą populiariausių, seniausių ir patikimiausių ženklų, bet smalsus pirkėjas pats turėtų pasidomėti šiais ženklais 15, reikalauti informacijos iš pardavėjų. Patarimai Kokį poveikį klimatui daro įprasti maisto produktai? Vidutinis metinis suvartojimas, tenkantis vienam žmogui 7,16 Šiltnamio dujų išmetimas, tenkantis vienam produkto vienetui (kg arba l) 16 Iš viso per metus išmetamas šiltnamio dujų kiekis, tenkantis vienam žmogui (kg) Jautiena..................................... 16 kg.................14............... 224 Aviena, ėriena.............................0,2 kg.................. 6................ 1,2 Kiauliena.................................... 26 kg.................. 5............... 130 Vištiena..................................... 22 kg.................. 3.................66 Žuvys ir žuvų produktai.................. 12 kg.................. 4.................48 Miltai, grūdų produktai.................122 kg................0,5.................61 Pienas........................................28,5 l.................. 1.................29 Kietasis sūris............................. 16,4 kg.................10............... 164 Daržovės................................... 83 kg.................. 4............... 332 Šviežios bulvės............................ 93 kg................0,2.................19 Ryžiai.......................................... 6 kg.................. 6.................36 Makaronai.................................... 8 kg.................. 1.................. 8 15 Informacija apie ekologinius ženklus (anglų kalba): www.ecolabelling.org 7 Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės: www.stat.gov.lt 16 Stokholmo klimato kaitos vadovas: www.stockholm.se Šokoladas..................................2,8 kg................2,6................ 7,3 Ledai........................................4,4 kg.................. 1................ 4,4 Kava, arbata.................................... 9 l.................. 3.................27 Sultys...........................................22 l................0,8.................18 Limonadas ir mineralinis vanduo.........88 l................0,5.................44 Alus.............................................82 l.................. 2............... 164 Vynas...........................................19 l.................. 2.................38

Klimato kaitos požiūriu patrauklūs receptai Sudedamosios dalys: Troškinta cukinija (4 porcijos) 1. Nulupkite cukiniją ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Patroškinkite puode su vandeniu, druska ir sviestu, kol ji suminkštės. 2. Sudėkite skiltelėmis supjaustytus pomidorus ir patroškinkite dar keletą minučių. 3. Įberkite į puodą truputį druskos, prieskonių ir sūrio, pamaišykite. 1 cukinija, 4 pomidorai, 100 g tarkuoto sūrio, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 1,5 stiklinės vandens, žiupsnelis druskos, žiupsnelis cukraus, malti pipirai, petražolės. Tai gali būti ir pagrindinis patiekalas, ir garnyras. O cukiniją galite lengvai užsiauginti savo darže!

Sudedamosios dalys: 3 stiklinės virtų pupelių (pupeles reikės trumpiau virti, jei prieš tai jas pamerksite keletui valandų), 2 galvos svogūnų, 3 pomidorai, 3 valgomieji šaukštai aliejaus, 1 arbatinis šaukštelis pipirų, 1 arbatinis šaukštelis čiobrelių, 1 arbatinis šaukštelis maltų kalendrų, 1 arbatinis šaukštelis cukraus, 1 arbatinis šaukštelis (arba pagal skonį) druskos. Pupelės pomidorų padaže (4 porcijos) 1. Nulupkite svogūnus ir vieną supjaustykite smulkiai, o kitą griežinėliais. Puode iki vidutinės temperatūros pakaitinkite aliejų, sudėkite visus svogūnus ir 3 4 min. patroškinkite ant silpnos ugnies. 2. Smulkiai supjaustykite ir sumaišykite su svogūnais pomidorus. Pagardinkite pipirais, čiobreliais ir kalendro- mis. Uždenkite ir virkite 15 min. Sudėkite pupeles, įbėrę cukraus ir druskos virkite dar 5 min. 19

Raugintų daržovių salotos (4 porcijos) 1. Supjaustykite kopūsto lapus, morkas ir burokėlius nedideliais gabalėliais. 2. Sudėkite sluoksniais atskiras daržoves į 3 litrų talpos indą. 3. Stambiai supjaustykite česnaką ir sudėkite į indą. Įberkite druskos. 4. Taip paruoštas daržoves užpilkite šiltu virintu vandeniu ir rauginkite. Klimato kaitos požiūriu patrauklūs receptai Klimato kaitos požiūriu patrauklūs receptai Sudedamosios dalys: 400 g burokėlių, 400 g morkų, 400 g kopūstų, 4 skiltelės česnako, 1 mažas šaukštelis druskos.

Dilgėlių sriuba (4 porcijos) 1. Prisiskinkite dilgėlių. Jei tai jauni augalai, galite dėti ir su kotais, jei senesni naudokite tik lapelius. Nuplikykite dilgėles verdančiu vandeniu. Po to supjaustykite. 2. Supjaustykite nuplautus rūgštynių lapus. 3. Smulkiai supjaustykite svogūną. 4. Sultinyje išvirkite bulves. 5. Į sultinį sudėkite supjaustytą svogūną, dilgėles ir rūštynes, pipirus ir pavirkite. 6. Į šiek tiek pravėsusią sriubą įdėkite virtą susmulkintą kiaušinį. Sudedamosios dalys: 400 g dilgėlių, 100 g rūgštynių, 2 kiaušiniai, 2 šaukštai sultinio koncentrato arba natūralaus sultinio, 2 bulvės, 0,5 svogūno, žiupsnelis juodųjų pipirų. 21

Vonios kambarys Vonios kambaryje mažiausiai galvojame apie klimato kaitą. Prausiamės norėdami jaustis švarūs ir gaivūs. Tačiau ir čia neišvengiamai pagaminame nemažą kiekį anglies dioksido. Vonios kambaryje poveikis klimatui atsiranda visų pirma dėl to, kad vandens šildymui naudojama energija. O kur dar visi mūsų buitį lengvinatys prietaisai

Patarimai Vonioje maudykitės rečiau. Maudantis vonioje sunaudojama nuo 120 iki 350 litrų vandens (tai priklauso nuo vonios dydžio), o norint praustis po dušu 5 min. reikia 60 litrų vandens (jei naudojama vandenį taupanti dušo galvutė) ir maždaug 4 kartus mažiau energijos. Leiskite sau kartais pasidžiaugti karšta vonia, tačiau darydami tai rečiau labiau pasimėgausite, be to, mažiau mokėsite. Užsukite čiaupą, kai muilinatės ar plaunate plaukus šampūnu. Taip sutaupysite ir muilo, ir karšto vandens. Jei prausitės duše dviem minutėmis trumpiau nei paprastai, per metus į aplinką šiltnamio dujų pateks 35 kg mažiau. Užsukite čiaupą, kai valote dantis. Taip per metus sutaupysite kelis šimtus litrų vandens ir į aplinką per metus pateks maž- daug 3 kg CO 2 mažiau. Įsigykite vandenį taupančią dušo galvutę. Senų dušo galvučių laidumas 12 20 litrų van- dens per minutę. Dušo galvutės rankenėlėje yra vandens taupymo detalė, todėl naudoja- mo vandens ns kiekis sumažėja 50 %. Jei keturių asmenų šeima naudos vandenį taupančią dušo galvutę, per metus gali sutaupyti apie 75 kubinius ius litrus vandens. Tokia dušo galvu- tė padės asmeniui išvengti apie 230 kg CO 2 per metus. 23

24 Patarimai Pakeiskite nesandarius įrenginius. Jei netvarkingas čiaupas, per valandą išbėga maždaug 1 litras vandens, o per metus iš tų atrodytų kelių lašų susidaro 9 000 litrų vandens ir tai prilygsta 60 pilnų vonių! Įsitikinkite, ar užsukote arba pataisėte lašantį čiaupą, ir sutaupysite apie 20 kg CO 2 per metus. Atminkite, kad iš nesandaraus unitazo per parą gali perniek nutekėti net 200 litrų vandens. Rinkitės tualetinį popierių, pažymėtą ekologiniu ženklu. Tokiam popieriui pagaminti suvartojama mažiau energijos, daromas mažesnis poveikis aplinkai, jo gamybai naudojama mažiau gamtinių išteklių ir cheminių medžiagų. Prieš skalbdami skalbimo mašinoje, nustatykite mažiausią rekomenduojamą temperatūrą (pavyzdžiui, 30 ar 40 C). Daugelis skalbimo priemonių gerai išskalbia ir esant mažesnei temperatūrai. Skalbiant skalbinius 30 C, o ne 60 C temperatūroje galite sutaupyti daugiau nei 50 % energijos. Pasidomėkite, kokia temperatūra ir koks būtinas kiekis rekomenduojama skalbiklio pakuotės etiketėje. Visuomet prikraukite pilną skalbimo mašiną, bet ne perpildykite. Naudokite ekologiškas priemones. Jų kokybė labai gera, be to, audinyje neliks kenksmingų cheminių medžiagų, jų nepateks ir į aplinką. Šios skalbimo priemonės veiksmingos ir skalbiant žemoje temperatūroje, todėl mažiau išsiskirs šiltnamio dujų. Atkreipkite dėmesį į daugkartines ekologiškas skalbimo priemones (angl. ecoballs), natūralias skalbimo priemones (pavyzdžiui muilo riešutus lot. Sapindaceae). Pasidomėkite ekologiškų prekių parduotuvėse, kokios jų savybės. Gali pasirodyti, kad tokios priemonės brangesnės, tačiau jų užteks ilgam.

Vasarą ir kitu metų laiku, jei yra galimybė, džiovinkite skalbinius gryname ore. Niekas taip skaniai nekvepia, kaip lauke išdžiovinti skalbiniai. Be to, taupoma elektros energija. Jei džiovinate džiovyklėje, atminkite, kad ji turi būti pilna. Efektyvus energijos vartojimas. Elektros prietaisų ar aparatų įsigijimo kaina yra tik dalis išlaidų. Nepamirškite, kad visą tos prekės naudojimo laiką mokėsite už suvartojamą energiją, o dėl jos susidarančios šiltnamio dujos veiks aplinką. Rinkitės prietaisus, pažymėtuosius ženklu A++. Be to, palyginkite energijos sunaudojimą tarp skirtingų tuo pačiu ženklu pažymėtų prietaisų. 25

Svetainė Svetainėje dažniausiai rasime daug įvairios paskirties elektrinių prietaisų ir apšvietimo įrangos bei baldų. Kiekvieno iš mūsų svetainėje per metus pagaminama apie 800 kg anglies dioksido 17.

Išjunkite televizorių ir elektrinius prietaisus, nepalikite jų budėjimo režimu. Taip sumažės elektros sąnaudos, o sykiu ir sąskaita už elektrą bei išmetamų šiltnamio dujų kiekis. Visiškai išjungę prietaisus galite sutaupyti iki 10 % elektros energijos išlaidų. Visi namuose esantys prietaisai, palikti budėjimo režimu, bet neišjungti iš lizdo, gali sunaudoti nuo 4 iki 10 % namų ūkiuose suvartojamos elektros energijos. Tai sudaro apie 1 % CO 2 kiekio visame pasaulyje. Geriausia natūrali šviesa. Naudokite kuo daugiau natūralios šviesos. Taip sumažinsite CO 2 išmetimą į aplinką ir už elektrą mokėtinas sumas. Išsirinkite šviesių atspalvių sienas, lubas ir grindis bei pakabinkite daugiau veidrodžių, kad jie atspindėtų dienos šviesą. 17 Švedijos aplinkos apsaugos agentūra: www.naturvardsverket.se Patarimai Rinkitės mažai energijos naudojančias lemputes. Mažai energijos naudojančios lemputės veikia ilgiau. Jos taip pat gerokai sumažina elektros energijos sąnaudas. Jei 10 kaitrinių lempučių pakeisite mažai energijos naudojančiomis lemputėmis, šiltnamio dujų išmetimas sumažės 30 kg per metus. Naudokite diodines lemputes. Įrengę diodinį apšvietimą energijos sąnaudas galite sumažinti 5 kartus. Taip, diodinio apšvietimo įrengimas gali kainuoti iki 3 kartų brangiau nei energiją taupančios lemputės, tačiau tarnauja beveik 20 kartų ilgiau. Be to, diodinėse lemputėse skirtingai nei mažai energijos naudojančiose lemputėse nėra gyvsidabrio. Pirkite patvarius baldus. Įdėmiai rinkitės baldus. Svarbu, kad patiktų ir ilgai tarnautų. Turint mintyje ilgalaikę perspektyvą, Jūsų išlaidos bus mažesnės, taip pat galite sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 80 kg per metus. Pagalvokite, kurių prietaisų Jums iš tikrųjų reikia. Nepirkite naujų tik dėl to, kad jie didesni, gražesni ar pažangesni. Parduotuvėje visada pasiteiraukite, kokios prietaiso energijos sąnaudos. Tai padės išvengti nereikalingo energijos ir pinigų švaistymo. 27

Apšvietimas Kokybiškos energiją taupančios lemputės vidutiniškai dega apie 6 8 tūkstančius valandų, kaitrinės apie 0,5 2 tūkstančius valandų. Pačios paprasčiausios diodinės lemputės vidutinis darbo laikas yra 50 70 tūkstančių valandų. O vieno vato diodinės lempos skleidžiamos šviesos visiškai pakanka, kad būtų galima skaityti knygą. Apskaičiuota, kad didesnė energiją taupančių lempučių kaina atsiperka jau po 500 valandų. Tačiau jei tokia lemputė dažnai įžiebiama vos 5 minutėms, ji tarnauja ne ką ilgiau už paprastą kaitrinę lemputę. Taigi neekonomiška visas patalpas namuose apšviesti tokiomis lemputėmis. Nusprendę keisti lemputes, visų pirma apskaičiuokite, kiek sutaupysite. Rekomenduojame naudotis taupymo skaičiuokle 18. Energiją taupančios lemputės sumažina išsiskiriantį CO 2 kiekį iki 80 %. Rinkdamiesi lemputes būtinai atkreipkite dėmesį į efektyvumo klasę ( A geriausia) ir gyvavimo laikotarpį. Kaitrinės lemputės tesiekia E ar G klasę. Tarkime per metus viena lemputė vidutiniškai dega 3 valandas per dieną, o vidutinis namų ūkis sunaudoja 5 lemputes, per metus kiekvienas namų ūkis Lietuvoje gali sutaupyti apie 125 litus, jei pakeis įprastas kaitrines lemputes energiją taupančiomis lemputėmis, ir 80 % sumažinti šiltnamio dujų išmetimą. Kaitrinių lempučių sudėtyje yra švino, o energiją taupančiose gyvsidabrio ir sunkiųjų metalų, todėl negalima išmesti jų į bendrą atliekų konteinerį. Jas reikia nuvežti į elektros ir elektroninės įrangos surinkimo punktą arba pavojingų atliekų laikino saugojimo aikštelę. Daugiau informacijos rasite Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijos tinklalapyje: www.epa.lt. Bet kurioje elektros ir elektroninės įrangos parduotuvėje pirkdami naują prietaisą galite palikti savo seną tos pačios rūšies prietaisą. 28 18 Taupymo skaičiuoklė: www.osram.lt

Svetainėje vidutiniškai susidaro apie 20 kg CO 2 per savaitę! Paskaičiuokite, kiek Jūsų svetainės prietaisai vidutiniškai sunaudoja energijos ir išmeta CO 2. Kiek kainuoja Jūsų buitiniai prietaisai ir kiek jie išmeta CO 2 19 per valandą Galingumas (W) CO 2 išmetimas per valandą (g) * Veikiančio prietaiso sunaudojamos elektros energijos kaina per valandą (Lt) ** 60 W elektros lemputė 60 39 0,02 Energiją taupanti elektros lemputė, atitinkanti įprastinę 60 W lemputę 11 7 0,004 Halogeninis šviestuvas 300 195 0,10 Televizorius 80 300 52 195 0,03 0,10 Muzikinis centras 55 500 36 325 0,02 0,17 19 Europos Komisija, Aplinka: http://ec.europa.eu * Skaičiuojama, kad 1 KWh 650 g CO 2 ** Skaičiuojama, kad 1 KWh 0,345 Lt Patinka matematika? Nustatykite savo laiptinės apšvietimo poveikį klimatui (pateikiame skaičiavimo pavyzdį, tik pakeiskite skaičius). 1. Kiek lempučių yra laiptinėje? Atsakymas: 8 vnt. 2. Koks lempučių stiprumas? Atsakymas: 60 W. 3. Kiek laiko dega lemputės? Kol kas nors užgesina maždaug 10 valandų per parą. Atsakymas: 10 val. Sudauginkite atsakymus: 8 x 60 x 10 = 4800 Wh. Padalykite iš 1000, kad gautumėte kwh: 4800/1000 = 4,8 kwh. Padauginkite iš 365 dienų, kad sužinotumėte metines elektros energijos sąnaudas: 4,8 x 365 = 1752 kwh. Padauginkite atsakymą iš 0,104 kg (vidutiniškai išsiskiriantis CO 2 kiekis, tenkantis 1 kwh elektros energijos), kad sužinotumėte, kiek kilogramų CO 2 tai atitinka: 1752 x 0,104 = 182,208 kg CO 2. Išvada. Vien tik šioje tariamoje laiptinėje per metus sunaudojama 1752 kwh elektros energijos. Tai yra apie 650 litų arba maždaug 182 kg CO 2. 29

Darbo kambarys Nesvarbu, ar dirbate, ar mokotės, ar žaidžiate kompiuteriu, visada galite sumažinti poveikį klimato kaitai. Elektros suvartojimas namuose esančiuose darbo kambariuose pastaruoju metu sparčiai auga, todėl pagalvokite, kuriuos patarimus galite pritaikyti, ir sumažinkite energijos vartojimą.

Patarimai Reguliariai valykite dulkes nuo lempučių ir jų gaubtų, nes nešvarumai gali sumažinti šviesos srautą net iki 25 40 %. Racionaliai išdėstykite šviestuvus apšvieskite tik darbo vietas, o ne visą kambarį. Išjunkite kompiuterį ir papildomą įrangą, jei jais nesinaudojate. Palikus šią įrangą budėjimo režimu, šiltnamio dujų į aplinką per metus išmetama 7 kg daugiau. Pirkdami naujus elektrinius prietaisus, pasidomėkite, koks jų galingumas. Sužinokite, kiek elektros energijos jie sunaudoja per metus. Naudodami ženklu Energy Star pažymėtus prietaisus (kompiuterį ir spausdintuvą) per 5 6 prietaiso gyvavimo metus galite sutaupyti nuo 500 iki 700 litų 20. Nešiojamieji kompiuteriai yra maždaug 90 % energetiškai efektyvesni negu personaliniai. Rašalinis spausdintuvas sunaudoja 90 % mažiau energijos negu lazerinis, o spausdinant spalvotai sunaudojama daugiau energijos nei spausdinant nespalvotai. Taupykite popierių sugadintus išspausdintus lapus panaudokite kaip juodraščius, savo reikmėms rinkitės 100 % perdirbtą popierių. 20 Energijos vartojimo efektyvumo ženklas: www.energystar.gov 31

Popierius, medžiai ir CO 2 Iš vieno medžio galima pagaminti vidutiniškai 40 60 kg popieriaus. Sunaudojamos žaliavos kiekis priklauso nuo popieriaus rūšies skiriasi popieriaus (laikraščių, knygų, žurnalų, popierinių rankšluoščių ar kt.) tankis. Kiekviena perdirbto popieriaus tona sutaupo 14 17 medžių, kartu iki 1,6 karto sumažėja išmetamas CO 2 kiekis. 21 Lietuvos standartizacijos departamento duomenys apie medienos pramonę: www.lsd.lt Pagaminta popieriaus Reikalingas medienos / medžių kiekis Viena reklaminė skrajutė (A5)..................................0,031 kg Vienas 24 puslapių laikraštis......................................... 1 kg Vienas 60 lapų sąsiuvinis...........................................2,4 kg Spausdinimo popieriaus pakuotė (2 kg)........................ 30 kg 61 370 vnt. standartinių vokų.................................. 1 medis 4 384 000 vnt. pašto ženklų.................................... 1 medis

Kodėl svarbūs medžiai? Žaliųjų augalų gebėjimas naudojant saulės energiją išskirti deguonį ir tuo pat metu gaminti angliavandenius yra vadinamas fotosinteze. Augalai sugeria vandenį, anglies dioksidą ir saulės šviesą ir tai paverčia deguonimi, cukrumi ir biochemine energija. Galima sakyti, kad deguonis yra būtina sąlyga bet kokiai gyvybei egzistuoti. Be to, žalieji augalai iš oro sugeria CO 2, kuris priešingu atveju prisidėtų prie šiltnamio efekto. Sugeriamas kiekis priklauso nuo medžio amžiaus, rūšies, augimo sąlygų. Per metus vienas medis sugeria apie 6 23 kg CO 2, todėl vidutiniškai per 40 jo augimo metų sugeriama 240 1000 kg CO 2. Vieno hektaro plote augantys medžiai sugeria tiek CO 2, kiek išmeta automobilis, nuvažiuodamas 100 000 km 22. Štai kodėl turime saugoti savo miškus. 22 Medžių įtaka mūsų orui: www.coloradotrees.org 33

Miegamasis ir drabužinė Vidutiniškai žmogus pramiega trečdalį savo gyvenimo. Labai svarbu, kad miegas būtų geras ir kokybiškas. Poilsiui ir ramybei reikia gero miegamojo. Net ir čia galima sumažinti poveikį klimatui ir tuo pat metu suteikti miegamajam daugiau jaukumo.

Gerai išvėdinkite kambarį. 10 minučių laikykite plačiai atvėrę langą, tai geriau nei ilgiau laikyti tik pravertą langą. Tvankų orą greitai pakeičia šviežias, o baldai ir sienos per trumpą valandėlę nespėja atšalti. Sumažinkite šilumą, kad geriau miegotumėte. Daugelis geriau miega vėsiame kambaryje. Jei sumažinsite temperatūrą miegamajame, bus naudinga ir Jums, ir klimatui. Sumažinus namuose temperatūrą vienu laipsniu, energijos sąnaudos sumažėja 5 %. Pirkite patvaresnius drabužius. Gerai ir iš geros medžiagos pasiūti drabužiai tarnauja ilgiau nei pigūs. Jums nereikės dažnai ieškoti ir pirkti naujų drabužių, todėl galėsite sutaupyti laiko ir pinigų, tuo pat metu sumažinti poveikį klimatui. Pagalvokite, ar to drabužio jums iš tiesų reikia. Nešiokite tai, kas jums tinka ir patinka, nesivaikykite kas sezoną kintančių madų. 23 Danijos technologijos universiteto ataskaita: www.gaia-movement.org Patarimai Pirkti vintažo stiliaus drabužius visada modernu! Vintažas tai gražesnis dėvėtų, tačiau nepraradusių žavesio drabužių pavadinimas. Be to, perkant tokius drabužius mažėja naujų pagamintų drabužių ir tolimo transportavimo poreikis, o tai mažina ir poveikį klimatui. Jei kas dešimtą drabužį pirksite dėvėtų drabužių parduotuvėje, šiltnamio dujų išmetimas sumažės 30 kg. Ramia sąžine galite pirkti ir daugiau, piniginė taip pat džiaugsis. Domėkitės ekologiška mada. Ekologiška mada dabar taip pat populiari, ir rinkoje aptinkama vis daugiau drabužių, pažymėtų žinomais ekologiškumą liudijančiais ženklais. Ieškokite drabužių, pagamintų iš perdirbtų nebalintų medžiagų, ir taip prisidėsite prie klimato kaitos mažinimo. Atiduokite atsibodusius drabužius. Pakartotinis tini naudojimas mažina poveikį klimatui, kadangi naujų drabužių gamybai reikia energijos, ergi o tuo pačiu metu išsiskiria šiltnamio dujos. Kiekvienas atiduotas kilogramas sutaupo up 4 kg anglies dioksido 23. Drabužius galite atiduoti savo gyvenamojoje vietovėje esantiems parapijų namams, bendruomenių centrams ir seniūnijoms ar kitoms įstaigoms, kurios verčiasi socialine veikla.

Vaikų kambarys Ar pagalvojote, kad tai, ko išmokysite savo vaikus, visą likusį gyvenimą jiems bus savaime suprantamas dalykas? Turėtumėte įskiepyti jiems rūpestį aplinka nuo pat mažumės, ar ne taip? Be to, vaikams mažos užduotėlės atrodo patrauklios ir svarbios. Priimti teisingus sprendimus bus nesunku. Truputėlį paplanavę galėsite sutaupyti laiko ir pinigų. Svarbiausia kasdien rodyti gerą pavyzdį. Tik mokydamiesi iš Jūsų vaikai pripras elgtis taip, kad nekenktų aplinkai.

Patarimai Įpratinkite vaikus išjungti prietaisus. Išmokykite vaikus pažaidus išjungti elektroninius žaislus, kad jie galėtų pamiegoti. Juk tada žaislai ilgiau veiks ir kitą kartą! Jei turite baterijų įkroviklį, papasakokite vaikams apie elektros lizdą ir apie tai, iš kur atsiranda elektra. Vyresni vaikai gali išsijungti savo garso aparatūrą ir kompiuterį ir ištraukti iš lizdo telefono įkroviklį. Įpratinkite vaikus uždegti ir užgesinti šviesą. Įpratinkite tai daryti įeinant į savo kambarį ir išeinant iš jo. Šios užduoties vaikai dažnai imasi itin rimtai ir taip pat elgiasi kituose kambariuose. Valantis dantis pratinkite užsukti čiaupą arba įsipilti vandens į indelį. Pirkite mažiau, bet geresnių žaislų. Vietoj daugybės greitai lūžtančių žaislų pirkite žaislus, kuriais vaikai galės džiaugtis ilgai. Tai mažina poveikį klimatui ir trumpina tvarkymui sugaištamą laiką! Pirkite aplinkai palankius žaislus. Tai iš ekologiškų žaliavų pagaminti žaislai, kurie tikrai neturi kenksmingų medžiagų ir nesukels alergijos. Mediniai žaislai padės vaikams geriau suvokti natūralią aplinką. Eikite su vaikais pasivaikščioti. Taip vaikas geriau susipažins su aplinka. Pasodinkite drauge medį ar kitokį augalą bus lengviau suprasti, kaip galima prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Keiskitės atsibodusiais žaislais ir išaugtais drabužiais. Suraskite panašaus amžiaus vaikų turinčias šeimas ir sukurkite mainų sistemą. Bus ne tik naudinga, bet ir smagu! Vaikų kambariui rinkitės funkcionalius ir patvarius baldus bei medžiagas. Turint galvoje ilgalaikę perspektyvą, sumažės Jūsų išlaidos, o vaikai savo kambaryje galės dūkti, kiek širdis geidžia! Kai vaikams baldai bus per maži, galėsite juos padovanoti arba parduoti kitiems. Mokykite vaikus rūšiuoti atliekas. Paprašykite vaiko popieriaus atliekas mesti į specialiai šiam tikslui jo kambaryje padėtą dėžę. Išmokykite atskirti pavojingas atliekas elektros baterijas, panaudotas žaisluose, ir drauge nuneškite jas į surinkimo punktą. 37

Bendrieji patarimai Apėjome visą Jūsų būstą. Ar dar abejojate, kad galite ir sutaupyti, ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo? Tikimės, kad nuspręsite pakeisti savo įpročius, nes klimatas jau keičiasi ir tik nuo mūsų poelgių priklauso, kokio dydžio bus pokyčiai.

Patarimai Naudokitės elektroninėmis paslaugomis. Pasinaudokite bankų elektroninių paslaugų sistema ir sumokėkite mokesčius už būstą, telekomunikacijų, draudimo ir kitas paslaugas. Tai leis sutaupyti ir užims mažiau laiko. Internetu galite užsisakyti Jus dominančios informacijos ir naujienas atsisiųsti tiesiai į savo elektroninį paštą. Nerašykite nereikalingų laiškų. Taip išsaugosite daugiau medžių, o jie gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Užklijuokite ant durų arba pašto dėžutės informacinį lapelį, jei manote, kad gaunate per daug reklamos. Vidutiniškai į namų ūkį Lietuvoje per metus patenka apie 2 kg tiesioginės reklamos. Visų šalies namų ūkių gaunamai reklamai pagaminti reikia 68 400 medžių, t. y. viso miško, kuris savo dydžiu prilygsta 193 futbolo aikštėms! 39

Planuojate statyti naują namą ar atnaujinti esamą būstą? Svarstote, kaip racionaliau vartoti energiją ir sumažinti išlaidas? Šiuo atveju Jums padės LR ūkio ministerijos išleistas Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose vadovas. Jame rasite daug naudingos informacijos apie pažangias technologijas, alternatyvių energijos šaltinių pasirinkimo galimybes, mažai energijos naudojančius ir pasyvius pastatus, taip pat rasite praktinių patarimų statybos, pastatų atnaujinimo ir racionalaus šeimininkavimo klausimais. Vadove pateikta nemažai gerosios praktikos pavyzdžių Lietuvoje. Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose vadovą rasite adresu: www.ukmin. lt/lt/veiklos_kryptys/energetika/istekliai/doc/ EE_vadovas.pdf. 24 CO 2 išmetimų mažinimo patarimai: www.co2neutraal.net 25 Faktai ir informacija: www.encyclopedia.com Rūšiuokite atliekas. Rūšiuodami atliekas galite gerokai sumažinti energijos sąnaudas ir poveikį klimatui. 10 % padidinę pakartotinį pakuočių ir laikraščių naudojimą, galite sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 15 kg per metus. Sykiu sumažės ir atliekų išvežimo išlaidos. Iš bendro atliekų srauto atskirkite popierių, plastiką, metalą ir stiklą. Perdirbus kilogramą plastiko sutaupoma 1,5 kg CO 2, 1 kg stiklo 0,3 kg CO 2, 1 kg metalo net 9 kg CO 2. Jeigu 100 000 žmonių, kurie niekada nerūšiavo atliekų, pradėtų jas rūšiuoti, būtų galima išvengti apie 42 000 tonų CO 2 per metus. Jei atiduosite perdirbėjams vieną metalinę gėrimų skardinę, į aplinką nebepateks apie 0,5 kg CO 2 24. Jei atiduosite perdirbėjams vieną seną mobilųjį telefoną, į aplinką 25 nebepateks apie 43 kg CO 2. Kasdien rūšiuojant laikraščius galime išvengti apie 45 kg CO 2 per metus. Daugiau informacijos apie pakartotinį naudojimą ir rūšiavimą galime rasti: LR aplinkos ministerijos tinklalapyje; savivaldybių aplinkos apsaugos padaliniuose; regioniniuose atliekų tvarkymo centruose; antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo įmonėse.

Patarimai Įrenkite pakartotinio naudojimo daiktų lentyną arba organizuokite mainų dienas. Jums jau nusibodo kilimas arba garso aparatūros spintelė? O gal Kalėdų senelis padovanojo naują elektrinį plaktuvą ir ketinate išmesti senąjį? Galbūt šie daiktai praverstų kam nors kitam. Pasitarkite su kaimynais, ar būtų galima sukurti nereikalingų daiktų keitimo arba atidavimo sistemą. Taip galite atnaujinti savo namus visiškai nemokamai! Diena Nepirk nieko. Paskutinį lapkričio mėn. savaitgalį siūloma nieko nepirkti. Viena diena, aišku, neišgelbės pasaulio, bet ją galima skirti nereikalingiems daiktams suskaičiuoti ir savo indėliui į klimato kaitą nustatyti. Be to, sutaupysite! Įsigilinkite į elektros sąskaitą. Kai kitą kartą reikės apmokėti elektros sąskaitą, įdėmiai ją išnagrinėkite. Kokios Jūsų būsto elektros sąnaudos? Ar per metus jos keitėsi kartu su metų laikais (keičiantis apšvietimui ir temperatūrai), ar keitėsi dėl to, kad nusipirkote daugiau elektrinių prietaisų? Taip atrodo elektros vartojimas Jūsų namuose Apšvietimas 19 % Šaldytuvas ir šaldiklis 21 % Televizorius, muzikinis centras ir kt. 10 % Kompiuteris ir kt. 11 % Viryklė 10 % Skalbyklė 6 % Indaplovė 7 % Kita 16 % 41

Patarimai, kaip sumažinti poveikį klimatui Galima sumažinti šiltnamio dujų kiekį per metus (kg) Jau įgyvendinau (kg) Įgyvendinsiu (kg) Gerkite vandenį iš čiaupo, o ne iš butelių........................................................ 35........ Kartą per savaitę vietoj jautienos patiekalo suvalgykite vegetarišką patiekalą........... 50........ Kartą per savaitę vietoj patiekalo su ryžiais valgykite patiekalą su bulvėmis.............100........ Sumažinkite išmetamo maisto kiekį 10 %....................................................... 45........ 10 % daugiau pakuočių ir popieriaus naudokite dar kartą................................... 15........ Kas dešimtą drabužį pirkite dėvėtų drabužių arba vintažo stiliaus parduotuvėse....... 30........ Pirkite patvarius arba dėvėtus baldus............................................................. 80........ Duše prauskitės 2 min. trumpiau.................................................................. 35........ 10 kaitrinių lempučių pakeiskite energiją taupančiomis lemputėmis....................... 30........ Visiškai išjunkite elektros prietaisus, nepalikite jų budėjimo režimu........................ 10........ Iš viso namuose mano poveikis klimatui sumažėjo:..........................................430........

Pateikiame patarimus, kaip galima namuose mažinti šiltnamio dujų išmetamą kiekį. Peržvelkite patarimus. Galbūt kai kuriais jau ir pasinaudojote? Tokiu atveju skyrelyje Įgyvendinau prie atitinkamo patarimo įrašykite kilogramus. Pažymėkite patarimus, kuriuos norėtumėte išbandyti, tačiau to dar nepadarėte, ir įrašykite numatomą kilogramų skaičių skyrelyje Įgyvendinau. Asmeninė skaičiuoklė Jau įgyvendinau Norėdami sužinoti, kaip prisidedate prie klimato kaitos mažinimo, galite apskaičiuoti savo anglies dioksido išlakų kiekį. Tereikia tinklalapyje www.mycarbonfootprint.eu/index. cfm?language=lt pažymėti patarimus, kuriuos galite įgyvendinti. Skaičiuotuvas suskaičiuos, kiek kilogramų CO 2 galite kasmet sumažinti. Jūs galėtumėte netgi pasirašyti viešą įsipareigojimą asmeniškai sumažinti sunaudojamo ir į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekį. 43

Apie ekologinį ženklinimą Ekologiniai ženklai padeda išsirinkti aplinkai ir sveikatai mažiau kenksmingus produktus. Tai ženklai, kuriuos suteikia vertintojas konkrečiam gaminiui, visiškai nepriklausomai įvertinęs, kad konkreti produkcija yra ekologiška visais jos gamybos ar kūrimo etapais. Prekių lentynose gausu produktų su etiketėmis eko, natural, bio. Panaršę internete rasite beveik 300 įvairių aplinkosauginių ženklų. Kurie iš jų geresni, ką jie reiškia? Ne visi aplinkosauginiai ženklai vienodai reikšmingi. Toliau pateikiame keletą populiariausių, seniausių ir patikimiausių ženklų, bet smalsus pirkėjas pats turėtų pasidomėti šiais ženklais 15 ir reikalauti papildomos informacijos iš pardavėjų. Seniausias pasaulyje ekologinis ženklas Vokietijos Žydrasis angelas. Juo pažymėta jau daugiau kaip 4000 rūšių ekologiškų gaminių, tarp jų valymo priemonės, popieriaus ir kartono gaminiai, biuro įranga, baldai (išskyrus maisto produktus ir medikamentus) 26. Europos Sąjungos ekologinis ženklas Gėlė suteikiamas 25-ių kategorijų aplinkai palankiems gaminiams, tarp kurių popieriaus gaminiai, elektros lemputės, valymo ir skalbimo priemonės, kompiuteriai, daugybė buitinės technikos gaminių 27. Vienas seniausių ženklų Gulbė. Šis grafinis simbolis yra oficialus Šiaurės šalių ekologinis ženklas, juo ženklinami 66 gaminių grupių produktai, tarp kurių esama ir įvairių buitinės chemijos priemonių, ir viešbučių 28. 44

Rinkdamiesi prekes atkreipkite dėmesį ir į gamintojų pateikiamus informacinius aplinkosauginius pareiškimus, kuriuose dažniausiai informuojama apie vieną produkto poveikio aplinkai aspektą, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumą, taršos poveikio mažinimą arba gamybą iš žaliavų, išgautų palankesniu aplinkai būdu. Tokių ženklų pavyzdžiai: pakuotės surinkimo ir perdirbimo galimybę parodantis Žaliasis taškas 29, gaminių, pasižyminčių energijos efektyvumu ir taupymu, ženklas Energy Star 20 ir dar daugelis kitų. Prieš įsigydami naujus buitinius prietaisus, stenkitės pasirinkti gaminius, kurie priklauso kuo aukštesnei energijos taupumo klasei. Europos standarto ženklais A, A+ ir A++ pažymėti prietaisai yra efektyviausi, o raide G mažiausiai efektyvūs. Maisto prekėms ženklinti naudojami kitokie ekologiniai ženklai. Lietuvos ekologiškų maisto produktų gamintojai ir perdirbėjai nuo 2009 m. naudoja sertifikavimo įstaigos Ekoagros ženklą Ekologinis žemės ūkis 30. Ekologiškas produktas ženklinamas etikete, kurioje pateikiama pati svarbiausia informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklas, identifikuotas gamintojas, sertifikavimo darbus atlikusi sertifikacijos įstaiga. Gamintojas garantuoja, kad jo pagamintas produktas yra tikrai ekologiškas. 15 Informacija apie ekologinius ženklus (anglų kalba): www.ecolabelling.org 26 Ekologinis ženklas Žydrasis angelas : www.blauer-engel.de 27 Europos Sąjungos ekologinių ženklų katalogas: www.eco-label.com 28 Šiaurės šalių ekologinis ženklas: www.svanen.nu 29 Žaliojo taško simbolis: www.gruener-punkt.de 20 Energijos vartojimo efektyvumo ženklas: www.energystar.gov 30 Ekologiškų produktų sertifikavimas Lietuvoje: www.ekoagros.lt 45