LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS. METRASTIS 1994 metai E: aha Httca VILNIUS 1995
INSTITUTE OF LITHUANIAN HISTORY THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY 1994 VILNIUS 1995 INSTITUT FUR LITAUISCHE GESCHICHTE JAHRBUCH FUR LITAUISCHE GESCHICHTE 1994 VILNIUS 1995
UDK 947.45 Li 237 Redakcine komisija Vytautas MERKYS (pirm.), Antanas TYLA (pirm. payaduotojas), Vacys MILIUS, Gediminas RUDIS, Rita STR^ZDUN^ITE (sekretore), Gintautas ZABIELA Redakcines komisijos adresas: 2001 Vilnius, Kraziu g. 5 l 1eista Lietuvos istorijos instituto uzsakymu ISBN 9986-02-162-6 Lietuvos istorijos institutas,1995
ISSN 0202-3342.LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS. 1994 METAI. VILNIUS, 1995 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 1994. VH,NIUS, 1995 ARCHYVU SAUGYKLOSE EDUARDO VOLTERI0 FONDAS LIETUVOS NACI0NALINES M. MAZVYDO BIBLI0TEKOS RANKRASCIU SKYRIUJE XIX a. pabaiga ir XX a. pirmoji puse Lietuvos kulthros ir mokslo istorijoje siejama su daugeliu Zymiu vardu. Tik vargu ar daug rasime tokio plataus akira6io mokslininku kaip profesorius Eduardas Volteris (1856-1941). Nors enciklopedijose E. Volteris apibddinamas tik kaip baltistas ir etnografas, i tikrlir.u jo mokslines veiklos sfera buvo kur kas platesne. Tai ir muziejininkyste, folkloristika, 1iterathros istorija, archeologija, paminklosauga. E. Volteris, nugyven?sgrazuamzeli,ateinan5iomskartomspalikoperl60straipsniuirrecenziju, kuriebuvoskelbtirusijos,lietuvos,latvijosirkitukral5tuspaudoje.e.volterio rankra tinis palikimas Lietuvoje laikomas dviejuose rankra tynuose -Mokslu akademijos bibliotekoje ir Lietuvos nacionalineje M. Mazvydo bibliotekoje. iamestraipsnyjepristatomasnacionalinesbibliotekosrankra 6iuskyriujesaugomas E. Volterio fondas (F.17), kuriame yra 440 saugojimo vienetu. Chrono- 1ogines dokumentu ribos: 1882-1941 metai. Fonda sudaro autografai, mariinra 6iai, spaudiniai, nuotraukos; dokumentai ral yti lietuviu, latwiu, rusu, vokie6iu ir kt. kalbomis. Fondas i biblioteka priimtas apie 1946 in., papildytas 1974 in.i. E. Volterio dokumentu yra ir kitu asmenu fonduose. Asmens dokumentai. Ju fonde nedaug. Paminetinas 1919 in. vasario 8 d. Rusijos mokslu akademijos pazymejimas, kuriame nurodoma, kad Akademijos magistras E. Volteris ir jo padejeja Aleksandra Volteriene komandiruojami i Vokietija, Lietuva ir Lenkija iki birzelio 15 d. tikslu isigyti bibliotekai slavistikos,1ietuviu filologijos ir etnologijos knygu2. Svarbds yra 1919 in.1iepos 2 9 d. Laikinojo Vilniaus lietuviu komiteto i duotas, vicepirmininko kun. Juozo Tumo ir sekretoriaus lgno Jonyno pasira ytas liudijimas, kad E. Volteris, buves Lietuvos centrinio knygyno Vilniuje vedejas, ir jo Zmona Aleksandra Volteriene yra Lietuvos pilie6iai ir vaziuoja mokslo reikalais Lietuvos valdzios kvietimu i Kauna3, ir pasai. Vienas pasas i duotas 1920 in. rugpjd6io 4 d. Kauno 261
miesto milicijos valdybos4, o kitas -1929 in. rugpjd6io 23 d. i duotas uzsienio?ea :S#aaT±:::{dt#:ykbaodsjr elpkaatlea ks9.jas>lfefuvosuniversitetoprof.e.vo - Gausus E. Volterio susira inejimas - per 500 lai ku. Daug sveikinimu, padeku, iaip pagarbos profesoriui parei kimo lai keliu, todel aptariant ia dali apsiribosime tik daugiau informacijos teikian6iais lai kais, grupuojant juos pagal veiklos objektus. Bene daugiausia mediiagos iame fonde rasime archeologijos, paminklosaugos, Kauno muziejaus istorijos klausimais. Apuole. 1930 in. Apuoles piliakalnio tyrinejimu apyskaita -tai 4 perkasu \,,, i:;:oinria:sk:i? i,ats::::j#!:::a e]: sa;us:vriaedini!e:3:::aistifnp :;5fi:?6:ppriaeng;;: skaitos pridetas ir Apuoles piliakalnio planas (sud. J. Dobkevi6ius). Zangoje nurodoma, kad archeologai, tyrinej? prie istorin? Lietuvos padeti, daugiausia demesio kreipdavo i kapinynus ir apskritai i laidojamasias vietas``, todel E. Volteris pasiryz?s pradeti pirmuosius mdsu kra to sodybu archeologijos darbus``. Matyt, remdamasis ia ataskaita, E. Volteris para e straipsnius apie Apuoles piliakalni: Apuole (Kur iu-zemai6iu istorijos dokumentai)``7, Apuoles paslaptys``8 ir Kam reikejo i tirti Apuoles piliakalni"9. E. Volterio susira inejime apie Apuol? daugiausia Ziniu teikia archeology Juozo Puzino ir Karolio Meko lai kai. J. Puzinas, tuo metu studijaves Heidelbergo universitete,1930 05 221ai ke E. Volteriui pataria organizuojant Apuoles kasinejimus i ekspedicija itraukti prof. Emsta Wahle, pasikviesti dar keleta vedu archeologu. Siai ekspedicijai vadovauti sidlo pa6iam E. Volteriui ir gen. Vladui Nagiui (Nagevi6iui).1 J. Puzino sudarytos samatos matyti, kad profesoriams ul darbadieni sidloma moketi po 50 Lt, prizidretojams -15 Lt, darbininkams 6 Lt, vedijos mokslininkams -kelion? apmoketi, o jeigu dar kas nors noretu dalyvauti i Latvijos ar Lietuvos - tesiver6ia savo le omis'. 19310616 Svietimo ministerijos 3-iojo departamento direktorius Antanas Daniliauskas prane a E. Volteriui, kad vietimo ministras sutik?s skirti Apuoles piliakalnio kasinejimams 5000 litu]t agal J. Puzino samata reikej? 85001itu). #L:rs LLr :e L:k Ss::s3i:sol:sLj:Lnai oktrearua±:;.f2aidgj3a2uob7ai86 i ±et 3rs#6imAspbue::Cos(rsavde : dija) K. Mekas perduoda geriausius linkejimus nuo prof. Birger'io Nerman'o, #:ksof:: :ykos]#ros]:tsam anse:]lm#:e:j]alpuufi:lr:# sa Z:L Esa].,8Z : : damas apie Birkos pilies (Svedija) pylimo tyrinejimus, nurodo, kad ios pilies pylimasskiriasisnuoapuoles,todelkasinejamapana iaikaipkaunopilies,t.y. tran ejomis]4. E. Volteris savo lai` ke K. Mekui (1931 07 29) pra o pasiruo ti vedo rof. 8. Nerman'o. -J.S.) atvykimui, kad bdtu galima nufotografuoti tai, kas galetu charakterizuoti Lietuvos kulthra radiniuose``t5. 262
Ona Jagomastaite lail ke E. Volteriui prane a, kad jos redaguojamame Naujajame Tilzes keleivyje" perspausdinama i kitu laikrari6iu Zinios apie kasinejimus Apuoleje bei straipsniai kur iu-zemai6iu klausimu. Kadangi E. Volterio Siusti straipsniai redakcijvoje ding?, pataria lai kus rariyti jos adresu]6. Lietuvos pasiuntinys Svedijoje Jurgis Savickis 1932 09 07 rarite patvirtina, kadpasiuntinybegavoapuoleskasinejimuradiniuirperdavejuosprof.b.nerman'ui, kad daiktai yra saugiai deponuoti ir naudojami studijoms ir kad prof. 8. Nerman'ui grizus i ekspedicijos i Rytprdsius, bus suruo ta parodele Stokholme`7. E. Volterio lai ke Juo2ui Ziurliui (1930 08 29), nors ir neminimas Apuoles vardas, ta6iau i konteksto ir kasinejimu plano nesunku nustatyti, kad kalbama bdtent apie Apuo el8. Archeologija ir paminklu apsauga. Pasidlymuose Valstybes archeologijos komisijai ( Lietuvos archeologiniu paminklu apsaugos bei tyrinejimo darbu planas ir samata") E. Volteris nurodo, kad dar 1933 05 18 iteik?s vietimo ministrui pasidlyma, kad Savivaldybiu departamentas i siuntinetu anketas i vals6iu ir miestu savivaldybes byloms apie praeities paminklus, senienas, surastas vals6iuose, muziejelius, rinkinelius, esan6ius mokyklose bei pas kolekcionierius, ir pan. Tarn reikalui sidles negaileti nei lel u, nei laiko. Paminklu inventorizacija vykdyti reiketu, jo nuomone, keliais etapais ir labai kruop 6iai. i::: g,g:s dokumentas nedatuotas, ta6iau manytina, kad jis parengtas 1 g35 Apie E. Volterio paminklu apsaugos organizavimo nuopelnus rarie Gintautas Zabiela savo straipsnyje,fduardo Volterio dafoas paninklu apsaugos srityje`c2. vertindamas tuometin? Lietuvos padeti, E. Volteris 1936 04 04 lai ke vietimo ministrui reikalauja skirti ypatinga demesi Lietuvos istorijai tirti, nes mdsu tevynes proistorij3 kai kuriu kaimynu taip pat yra i kraipoma savo tiks- 1ais".Todeljissidlo,kadsvietimoministerijaivairiemskasinejimams,tyrinejimams ir eksponatams isigyti skirtu didesn? pinigu suma, taip pat kad Vytauto Didziojo universitete bdtu isteigta proistoies ir materialines kulthros katedra ir institutas,ovytautodidiiojomuziejuje asitelkusaleksandrora6kausirkauno miesto muziejaus rinkinius) -nauji skyriai: antropologijos, geologijos ir gamtos bei numizmatikos. Pagerbiant proteviu atminima, profesorius sidlo tyrinetu kapinynu, senkapiu ir panasiiose vietose pastatyti nors ir nedidelius paminklelius, - visi jie turetu btiti iregistruojami vals6iu, kuriu ribose jie yra, ra`itinese. E. Volteris taip pat atkreipia demesi i tai, kad istatymo bdtu uzdrausta megejams kasineti. Jo nuomone, Lietuvgs paminklu apsaugai bdtu pravartu isteigti dviejose Lietuvos dalyse - Zemai6iuose, Klaipedos kralite, ir AukL tai6iuose-apsaugospunktus.toliaunurodoma,kadtuometuveik?svalstybes archeologijos komisijos istatymas, i leistas 1919 08 28, jau pasen?s, nes sudarytas dar tuomet, kai Lietuvoje tai sri6iai tirti nebuvo nei pasiruo usiu Zmo- 263
niu, nei universiteto ar auk!itru.u kursu, kurie butu reng? iai mokslo sri6iai darbuotojus2]. NepatenkintasValstybesarcheologijoskomisijosdarbu,FeliksasBugaili kis 1936 05 28 lai ke E. Volteriui rate, kad del Archeologijos komisijos nusistatymo,mazaigalirdpintisarcheologijosreikalais,nesarcheologijoskomisijaparalifuoja vietos murieju bet koki darba``22. 1936 06 02 lai ke klausia, ar ne-, #Iti: riei#ltaalj::deo:i: tt;`;i ::: 2S3? nt»memorandumamuriejureikaiais«, Balys Tarvydas 1932 10 21 1ai ke E. Volteriui kalba apie Linkai6iu radinius24, o 1932 12 301ai ke -apie E. Volterio pasidlyma susisteminti archeologine mediiaga.autoriausnuomone,geriausiabdtu,kadtaidarytuarcheologijoskomisija, kuri turetu instruktuoti ir teikti pagalba visiems muziejams. Siauliu kra totyros draugija buvo jam pavedusi sudaryti korteles pavyzdi. Tis pasinaudoj.?s Archeologijos komisijos kortele, ta6iau manap3 kad gerai bntu, jeigu Archeologijos komisija duotu savo korteliu, nes tada Siauliu muziejui nereiketu spausdinti save korteliu25. Kituose lai kuose 8. Tarvydas ra o apie kanauninko Jarulai6io Aukiitelkio pinigu kolekcija ( 1933 07 08)26, desto savo pastebejimus ir apmastymus apie Saules md io vieta (1934 06 09)27. K. Mekas 1932 07 261ai ke i Str6msbergo ra o surink?s papildomu Ziniu apie Lietuvos senienas Stokholmo bibliotekose, taip pat padar?s i ral u i 1eidi- %]e ;'#u [tfe a# ac)a;`:: Lgaj#::2e8:adienumo iasisskilfiliefuvossenienuupsa oje J.Puzinasl9300522pra eatsiustiarcheologijosinstitutuiheidelbergesavo darba Archeolggijos nesusipratimai`` ir P. Tarasenkos - Mediiaga Lietuvos archeologijai``. Siame lail ke J. Puzin.as apral5o ir savo studijas Heidelbergo uni- ]ee:sj;est:299.prof.e.wehle'spaskaitas,i vykasipilis,piliakalnius,pratybasmu- SSRS mokslu akademijos Antropologijos, etnografijos ir archeologijos instituto ra` te E. Volteriui prane` ama, kad Zinios apie Valdemaro Jochelsono tyrinejimus paskelbtos leidinyje Jochelson Waldemar. History, Ethnology and Antropology of the Aleut" (Washington. Carnegie lnst. of Washington, 1935)., Lsr.Pzn::::LaioksafuaypgL:lea:,C8::i:8n]ansL.?S tr i:.e± atbuas)3fa8arfne8alimapaskaityti E. Volterio straipsniai apie senov?, senienas, kasinejimus turejo atgarsi Lietuvoje. Laiskus apie ju gyvenamose apylinkese esamus piliakalnius, randamus senovinius daiktus rage moksleiviai, kareiviai ir kiti Zmones. Vaclovas Bambalasi Upynos19360530lai keai kinasi,kadjoapral5ytidaiktairasti netokioje tvarkoje",kaipnurodomametra 6iuoseirkaipturetubdti,kadZiniuapiejorastus daiktus suteike dr. J. Puzinas3]; 5-ojo pestininku DLK K?stu6io pulko mokomosioskuoposkarysj.dainyspra oatsiustiduomenuapieauk taitijos(utenos, Zarasu aps.) piliakalnius bei,karo pedsaku i kasenas``32; notaras i 264
Anykii5iu Jonas Mazelis siunte Zinias apie Zymias Utenos apskrities vietas (1936 01 19)33, pilkapi Rubikiu ezero apylinkese (1936 09 05)34, Vorutos piliakalni, Siauliu kaima prie Rubikiu ezero, Ilgio piliakalni (1935 12 23)35. Anike Reizgiene i Baltupenu kaimo 1934 06 05 lai ke apraio vieta Stragnu kaime (Priekules vls. Klaipedos aps.), kurioje rasti daiktai ( i kasenos``) perduoti Karo muriej i. Ji mini, kad 1899 in. kasinejimus toj.e vietoje vykde dr. Hugo Scheu'jus il Silutes -jis rad?s kareivio kapa su Zirgu ir visais kovos irankiais ( kapas buvo aplinkui akmenimis apdetas").1911 in. ten kasinej? ir dr. A. Bezzenberger'is i Karaliau6iaus, ir prof. Vilius Gaigalaitis i Klaipedos. Daug daiktu i tos vietos esa Berlyno ir Karaliau6iaus muriejuose bei priva6ioje dr. H. Sheu'jaus nuosavybeje. Del tikslesniu Ziniu ji sidlo kreiptis i V. Gaiga- 1aiti36. Kauno miesto muziejus. 1922-1933 in. E. Volteris dirbo Kauno miesto muziejaus direktoriumi. Jo fonde laikoma straipsniu apie Kauno miesto muziejaus i:t 06 #( Kaunomiestomuziejus"ir AffikaKaunomiestomuriejuje``)juod- Taip pat i 1ik? E. Volterio 1933-1934 in. pranel imai Kauno miesto burmistrui apie radinius, patekusius i Kauno miesto muziejl, apie ekspediciju organi-,- ::I: u3,(k L ie%loaipiaj i ;3.e :::Sific#S:u±Pga;gp± :tiz e#: epi&li:ss LpS;'sL±aE:: Senoves architektdros skyriaus vasaros darbu sqmata ir ivairiu uzra u bei Pastabu4. Kauno miesto muziejaus direktoriui E. Volteriui lai ka 1925 12 04 para e Antanas Smetona, kuris paliudijo elp?s Tada Daugirda vokie6iu okupacijos metais i Vilniaus lietuviu komiteto nukentejusiems del karo L5elpti le u ir sure:5:j::ee]?nn ::gr.auzj PatefkfusLiefuvosvalstybesTarybaiLiefuvosmiestu Juozas Puzinas 1930 05 03 lai ke E. Volteriui desto savo nuomon? Kauno miesto muziejaus Archeologijos skyriaus katalogo sudarymo reikalu. J. Puzinas primena, kad toki kataloga buvo sudar?s Aleksandras Spicynas, o 8. Tarvydas ji i vertes i lietuviu kalba, be to, katalogo mediiaga buvusi papildyta, perrariyta ma inele ir beveik paruo ta spausdinti. Ta6iau A. Spicynas muziejaus mediiaga buvo kiek neiprastai suskirst?s gadynemis``, be to, A. Spicyno pazidra i Lietuvos archeologija skiriasi nuo vokie6iu, vedu,1atviu ir kt. archeologu. Lietuvos kulthra pagal A. Spicyna atsiliekanti, todel, J. Puzino manymu, pries spausdinant kataloga reiketu ji su kuriuo nors Zymiu archeologu vz., Harri Moora) gerai perzidreti ir kai ka pertvarkyti. J. Puzinas sidlo kataloga spausdinti lietuviu ir vokie6iu kalbomis, nes svetim aliai ir Lietuvos kaimynai visuomet gales naudotis voki ku tekstu, be to, kiek galima gausiau ji iliustruoti42. 1934m.pabaigojeKaunomiestomuziejusbuvopertvarkytas,eksponataiperduoti i Vytauto Didiiojo murieju. 193412 18 Kauno miesto burmistras savo 265
lai ke padekojo E. Volteriui ul jo uoluma, nuopelnus ripinantis senoves pa-,, # ]{ L:afisfup8a:geL] :431.r8elbejimuirprane eapiej.oatleidimanuol9350 0 Pastangos susigrazinti savo knygas ir archyva. Gyvendamas Lietuvoje E. Volteris ne karta kreipesi i ivairias instancijas, noredamas susigrazinti Peterburge paliktas savo knygas ir archyva. Rusijos mokslu akademijos nuolatinis sekretorius, atsakydamas i E. Volterio lai ka,1925 09 26 prane e, kad profesoriaus pra ymas i rinkti rankra 6ius, saugomus Mokslu akademijos bibliotekos Slavistikos skyriuje, neivykdomas, nes i ta skyriu jie pateko dideleje betvarkeje" ir atrinkti juos iki to laiko, kai bus ven6iamas Rusijos mokslu akademijos 200 metu jubiliejus, esa neimanoma. Pazadejo, jeigu bus laiko, juos Sutvarkyti44. 1927-1929 in. SSRS mokslu akademijos nuolatinis sekretorius nieko paguodzian6io neprane e. Kiekviename lai ke papunk6iui buvo destoma, kad jau i ej?s 3-iasis Postiles`` 1eidimas ir E. Volteriui bus i siusti per Mokslu akademijos Tarptautiniu mainu biura 25 autoriniai egzemplioriai, kad pagal 1927/28 in. plana 1599 in. Postiles" leidimas nenumatytas. 0 del jo paliktu knygu ir rankra 6iu primenama, kadjam priklausiusios knygos (2000 oat.) saugomos sistemine tvarka Slavistikos skyriuje. Joms apra yti eigu tai darys vienas Zmogus) prireiksia 3 savai6iu. Rankra 6iai, uzra u knygutes, korteles Zodynui,susira inejimasirkitidokumentai,paliktislavistikosskyriuje,saugomivienoj.e dezeje ir penkiolikoje aplanku, kur jie sudeti be jokios tvarkos. Kadangi ju apra ymas - labai sudetingas reikalas, todel sidloma apsiriboti suminiu ap- V,... : aiua.sl;lfla6d: ##=:;E::. 'asavuettifnma:c'c4p.aiatlip :i:oefi:s'o ual6p :i#:i::::ia i:: nogramas taip pat esa sudetinga, nes nera apra u, kuriuose bdtu nurodyta, kam jos priklauso46. Be minetu knygu ir rankra 6iu, Slavistikos skyriuje saugoma 170 egz., Lietuvi kos chrestomatij.os" (JIHTOBCKaH xpectomathh) 2-ojo leidimo. Sios chrestomatijos 1200 egzemplioriu buvo i spausdinta Akademijos spaustuveje, ta6iau 1924 in. potvynio metu visas tirazas guv?s, tik rankra tis i 1ik?spasspaustuvesvedeja.Prane ama,kadspaustuveiirakademijosbibliotekai duoti nurodymai pasiusti knygas i Lietuva per Uzsienio reikalu ministerija47. GalirnaivokasatrodoE.Volteriopra ymaspraejusll-aimetussrsmokslu akademijos bibliotekoje surasti ant stalo palikta moneta. I i pral yma buvo atsakyta, kad moneta profesorius tikriausiai bus palik?s priva6iame bute-bibliotekoje ir kad apie ja niekas nieko nezinas48. 1929 in. E. Volteris kreipesi ir i Lietuvos Respublikos pasiuntinyb? Maskvoje. Jos referentas Juozas Radu is atsake, kad esamomis aplinkybemis pasiuntinybe negalinti tiesiogiai susirasiineti nei su viena sovietu istaiga, ir kad nepatogu pra yti tarpininkauti Uzsienio reikalu komisariata po to, kai pastarasis jau 266
sutiko E. Volterio knygas i leisti be klid6iu ir kai liko tiktai knygu i gabenimo techni koji puse49. Juo labiau, kad pasiuntinybe i E. Volterio susira inejimo susidariusi nuomon?, kad E. Volteriui pra ant, dali knygu Mokslu akademijos biblioteka jau yra i siuntusi5. 1930 12 19 Lietuvos uzsienio reikalu ministerija prane e, kad Lietuvos pasiuntinyb6s Maskvoje Ziniomis, ftygiu yra daroma, bet knygos kol kas teb6ra Leningrade. 1931 03 13 Uzsienio reikalu ministerija persiunte E. Volteriui i Leningrado per Lietuvos pasiuntinybe Maskvoje i siustu knygu vaztara 6io kopija ir Lietuvos g: slinrtiifi:btisre:oa:::letilyfryag :iomnuui:irna:;ae.5taippatbuvoi siustasprane imas,pa- Pagalbos E. Volteris kreip6si ir i Antano Smetonos Lituanistikos instituta. Ta6iau institutas didelio susidomejimo iuo reikalu neparod6. Dr. Konstantino Avizonio pasira ytame ra te (1940 0511) nurodyta, kad E. Volterio i vardyti rinkiniai yra Rusijos mokslo istaigu nuosavyb6, todel abejojama, arjie sutiks tuos rinkinius institutui perleisti, o paskolinti irgi vargu ar bus galima. Juo labiau, kad Lietuviu tautosakos archyvas iuo metu turi per 8000 fonogramu, tod6l tik6tina, kad i Leningrade paliktu 200 fonogramu {ra u daugelis t6ra institute turimv tekstu pasikartojimai. Tod6l tikslinga btitu daryti tik trtikstamu fonogramu kopijas. Neai ki ir tu fonogramu btikl6. 0 del rusu ir lietuviu laikra 6iu i karpv apie lietuviv veikla ir del Amerikos lietuviu laikra 6iu komplektu, tai vargu ar - samprotaujama ra te, - Rusijos mokslu akademija juos perleis institutui. Be to, nemazai Amerikos lietuviv laikra 6iu komplektu turi ir pa6ios Lietuvos mokslo istaigos. Tarp Var uvos Zandaru bylu gali btiti ir labai vertingu, - toliau d6stoma, - ta6iau ligi iol i SSRS nera pavyke atgauti Lietuvos praei6iai ftymiai svarbesniu (net ir pernai rudeni (1939 in.) i Vilniaus i veztu) archyvy medziagos rinkiniu. D6l to institutas neturis vilties i gauti ir Zandaru bylu rinkiniu. Pirmiausia reiketu gerai su tomis bylomis susipazinti 0.eigu i viso jos dar teb6ra i likusios) ir tik tada jas uzsakyti. Be to, i medziaga iuo metu n6ra aktuali Instituto darbams. Ra tas baigiamas iais daug ka paai kinan6iais Zodziais: Jei Tamsta, pone Profesoriau, savo ift #ymas::st::s:is #rn :,:::St : L n:itnuettoal :redduz<!5afa 8auti.tailnstitutaspra o 194103 19 E. Volteris vente savo 85-meti. Dekodamas V. Birzi kai uz atsiustus sveikinimus, profesorius rei kia susiripinima M. Dauk os Postil6s" i saugojimu ir pra o pasirtipinti, kad i Leningrado, Rusijos mokslu akademijos slavistikos skyriaus btitu atgauta lietuvi5kos plok teles, i karpos i laikra 6iu lietuvi ka tematika, 0 y. y. LEI:::jt:Sst :i);csfi:;rdi: :ni:, ;inet:ie3tl :I.;I:a : ae:sk:: c::::i#o rreaz Lai'onise{LLS«3:tfnas Del Vytauto Didziojo mirties metiniv min6jimo. Paftymint Vytauto Didziojo mirties 500-asias metines, E. Volteris, bndamas Vytauto Didziojo komiteto narys, sudar6 renginiv plana, i kuri iejo: ivairiu dokumentu leidimas, Vytauto (Kauno) pilies pozemiu tyrimas, pilies aplinkos tvarkymas. Profesorius sitil6 prafyti Vidaus reikaluministerija,kad ipareikalautui miestovaldybosperkeltipiliesgyventojus i kite vieta, o prie pilies pastatyti Miesto kulttiros muzieju. E. Volteris mane, kad Lietuvatur6tupagerbtivytauta-ivairiosebazny6ioseirmaldunamuosepamin6ti 267
.,.,.. lreat gttzu; g r]]q:u iau#s::r Fg:]i :i:pr t:atia:ua! lgt []ie rdeie±e t;;#::ukaart:; kkuu::::yn6;:: -V, T:ta6sseuSaprrya#:apsas ::iauts 6.Vfetu9kurvytautobfitairgyventa,statydamastose E. Volteris ragino Lietuvos istorikus parengti svariu darbu apie Vytauta ir jo kaei]i: 7.taippatparasytiirpopuliariaknygel?apievytautairjopolitikakonkurso Beje, fonde yra E. Volterio ranka padarytu i ra u i Vytauto Didziojo komiteto,,, :okg #]yog.:s#i::irt:ikgt]umsou5 aen dua=ua srsae :o ;;:rpa, nu];:e±:i:i:i:. a :#tteart; kreipdavosi ne tik i muziejus, bet ir i priva6ius asmenis. Fonde yra tik Voldemaro Miesinio (Miesip ) lai kas, kuriame jis ra o, kad savo kolekcija (3000 lietuvi ku ir monei,jogkaroistorijagalira ytitikistorikai-karininkai,e.volterissitil6kreiptis i plk. Jona Acuka, kad Sis patyrin6tu, kaip Vytauto kariuomen6 buvo aprfupinama paistu svetimoje Zem6je, o plk. Betcheris, Auk ttu.u karininky kursu ved6jas, - Zalgiriokovosstrategijosprivalumus.Beto,E.Volterisdarraginosurastivilniuje, Kaune ir kitur Vytauto brangenybes (Dievo Motinos paveiksla su aukso kardna, Vytautg karina). Jis patare kreiptis i muzikus (Vytauta Bacevi6iu, Juoza Gruodi, Juoza Zilevi6iv, latviu kompozitoriu Jazepa Vituoli (Vltols), i ra ytojus (Vydtina irjaniraini),kadparasyqhiriniu,skirtyvytautuididziajam.beto,sitilekreiptis ir i Moteru say.unga, kuri i keltu moteru vaidmeni visuomeneje (pradedant Mindaugo Zmona Morta ir baigiant karaliene Bona). Taip pat patar6 daugiau kreipti d6mesioirusuistorikualeksandro achmatovoirlvanotichomirovo,tyrin6jusiu Lietuvos metra 6ius, darbus55. E. Volterio manymu, Vytauto Didziojo komitetas turetuveiktinetikjubiliejiniaismetais,betirveliau,skleisdamasvisuomenejevytauto asmenyb? auk tinan6ias mintis, rinkdamas apie ji istorijos literattira bei ikonografija, ulrasydamas ir i leisdamas padavimus apie Vytauta, rinkdamas ir pub- likuodamasvytautolaikuprivilegijasiristatymus,lie6ian6iuslietuvosmiestukul- #l; #b=e:#o,di:ip::fi:vpeassirti:;tie;lonreab=isiie;#:rnt: :I::rti:lii:!iu 58.netupa- Peterburgo laikotarpis. Gyvendamas Peterburge, E. Volteris pazinojo nemazai to meto lietuviu inteligentu, su kuriais susira inejo. 1905 04 04 lai ke Pranci kui Petrui Bfi6iui, besiripinan6iam Lietuviu labdarybes draugijos Peterburge veikla, :;a ::;:r{ ss #tua]:# rtie]f:t) efs6t#:s}: :%.Veikian6iupana ivdraugijupatifti,okad AdolfasSabaliauskas(,,ZaliaRtita``)19050513lai kera o,kadperduodasper broli Jona savo straipsnius ( Apie latvius", Apie sutartines", Bajorija tautoje", ;'elj::ubve :i:a %ej]j8neetstij :I)fu:? r6i:ka Ppa6iamA.Sabaliauskuiatroda,jiejaupa. Baku gyven?s Vincas Kr6ve-Mickevi6ius 1910 0216 lai ke pra o E. Volteri atsiusti jo (V. Krev6s-Mickevi6iaus) surinktas dainas, nes noris jas suregistruoti ir, kick jo finansai leisia, paruo ti leidimui. Taip pat pra o i valdzios ar i5 Rusijos Tb ek;i:lf#::l]t:.:>8:::i::aj :: :]fcrfj]oej 6 2T&*:r :,& :a#:k8s::%:l] be;::: 268
i?:suky.i(adomuijak tui)19061017/30e.volterispasidziaugia,,draugijos"lei-, v[s::2:sdziau[s5 i :enr Sti,9 i2u23 2m5e]:1; :;[= j: uj3: ag{ #:::igtrzroiaj#.ad6j?sbevek Silvestras Gimzauskas 1886 02 18 lai ke skundziasi, kad labai daug darbo turis, kad, jam nesant namie,,,pisorius", jo neprietelius", popierius apie,,burtus ir pasakas" i gai in?s, kai archyva,,6istijo". Atsako E. Volteriui, kad nieko nezinas apie Vieles", nes jis negirdej?s, kad taip sielas vadintu65. Kun. Aleksandro Burbos lai ku lik? tiktai nuora ai66. Nuora u autorius nei ai kintas. Tai 1885-1893 in. susira inejimas, kuriame d,?ug kalbama apie dainuuzra yma,labanoroapylinkivpiliakaln'iusirjuradinius67 pat skundziasi, kad uz lietuvyst6s skelbima buves priverstaslj u ::tf;obsu b#t: gg ti p%plteusoazva i :#u #{e : i9tj:;6.imonodaukanto Bfido...``leidima,miniTona `Asmenu archyvai: (Rankralityno fondu apivalgos). V.,1989. P.143. 2F 17-3. L. 2. 3F 174. L.I. 5F 17-7. 5F 17-8. 6F 7_275. L.1. 7praeitis. K.,1933. Nr. 2. 8Vakarai. K.,1930. Nr.I. :#TU; ±ig :: :.K.}193l.Nr.40.P.949_95o. 1'F. i7nd. L.1. 12F i7_ 59. L.1. ]3Ten pat. L. 2. 14Tenpat. '5F 17-28. L.1. )6F 17-123. L.1. '7F 17-206. L.I. `8F 7-35. L.1. 19F,7-3o6. 2 Mtlsu praeitis. V.,1993. Iin. 3. P.127-132. 2lF 17-31. 22F i7nd7. L.I. 23Ten pat. L. 2. 24F i7_229. L. 2. 25Ten pat. L. 3. 26Tenpat.L.4. 27Ten pat. L. 5. 28F i7_ 59. L. 2. 29F 17_192. L. 2. 3 F 7-231. L.1. 269
3`F 1747. L.1. 32F 17-78. L.1. 33F 17-58. L.1. 34Ten pat. L. 2. 35F 17415. L.1. 36F 17-199. 37F 7-280. 38F 17-282. 39F 17-281. 4 F 17-282. 4.F 17-103. 42F 17_192. L. 34. 43F 17_160. L.1. 44F 17432. L.1. 45F i7_232. L. 4. 46Ten pat. L. 5. 47Ten pat. L. 3. 48Ten pat. L. 5. 49F 17-146. L. 3. 5 Ten pat. L. 5. 5]Ten pat. L. 6. 52F i7-149. L.1. 53F i7_24. L.1. 54F 17-308. L. ). 55Ten pat. L. 2. 56Tenpat.L.3. 57Tenpat.L.4. 58F 17428. 59F 17-162. L.I. 6 F 60J3. L. 2. 61F 1 I-2. L. I. 62F 9-30. L. I. 63F 17_26. L.1. 64F i7+3. L. I. 65F 17_107. L. I. 66F i7ndg. L.1. 67Ten pat. L. 2. 68Tenpat.L.11. 69Ten pat. L.13. Jolita S t e p o n a i t i e n e