KAUNO TECHNOLOGJOS UNVERSTETAS STATYBOS R ARCHTEKTŪROS FAKULTETAS Laura Jarmalaitė EKSPOZCJŲ CENTRO KLAPĖDOJE STATYBNŲ KONSTRUKCJŲ DALES PROJEKTAS Baigiamai magitro projekta Vadova Doc. dr. Mindauga Augoni KAUNAS, 016
KAUNO TECHNOLOGJOS UNVERSTETAS STATYBOS R ARCHTEKTŪROS FAKULTETAS STATYBNŲ KONSTRUKCJŲ KATEDRA TVRTNU Katedro vedėja Doc. dr. Mindauga Augoni EKSPOZCJŲ CENTRO KLAPĖDOJE STATYBNŲ KONSTRUKCJŲ DALES PROJEKTAS Baigiamai magitro projekta Statyba (61J80001) Vadova Doc. dr. Mindauga Augoni Recenzenta Doc. dr. Erneta vanauka Projektą atliko Laura Jarmalaitė KAUNAS, 016
Projektą atliko SSM- 4 gr. tudenta: Laura Jarmalaitė varda, pavardė paraša, data Konultantai: Architektūrinė dali Gitana Šukaitytė varda, pavardė paraša, data Ekonominė dali Odeta Viliūnienė varda, pavardė paraša, data Grainė dali Jolanta Šadaukienė varda, pavardė paraša, data Kontrukcijų kaičiavimo dali Mindauga Augoni varda, pavardė paraša, data Technologijų dali Rūta Miniotaitė varda, pavardė paraša, data Darbų augo dali Dalia Nizevičienė varda, pavardė paraša, data
KAUNO TECHNOLOGJOS UNVERSTETAS STATYBOS R ARCHTEKTŪROS FAKULTETAS STATYBNŲ KONSTRUKCJŲ KATEDRA Magitro baigiamai darba EKSPOZCJŲ CENTRO KLAPĖDOJE STATYBNŲ KONSTRUKCJŲ DALES PROJEKTAS Laura Jarmalaitė Baigiamajame magitro darbe projektuojama Ekpozicijų centro patata Klaipėdo miete. Darbo rengimo metu parengta klypo plano išdėtyma, architektūriniai ir kontrukciniai pendimai. Kontrukcinėje dalyje atliekami kaičiavimai numatytiem kontrukciniam elementam, udaromi kontrukcijų darbo brėžiniai. Baigiamajame darbe atliekama denginio plokščių ekonomini palyginima ir nutatoma, kurio plokštė naudojamo eektyviau. Technologinėje dalyje aprašomai technologiniai proceai. Plačiau nagrinėjama tarpaukštinė gelžbetoninė perdango montavima, parengiama technologinė kortelė. Aprašoma darbo auga tatybo aikštelėje ir atliekama proeinė riziko vertinima urenkamų perdango plokščių montavimo procee. Darbą udaro: architektūrinė, kontrukcinė, technologinė, organizacinė, ekonominė ir darbo augo daly. Darbo apimti: 6 p. tekto be priedų, 4 paveiklai, 1 lentelių ir 6 brėžiniai (A1 ormato). plokštė. Ekpozicijų centra, kontrukciniai prendimai, kontrukcijų elementai, gelžbetoninė
KAUNAS UNVERSTY OF TECHNOLOGY FACULTY OF CVL ENGNEERNG AND ARCHTECTURE DEPARTMENT OF BULDNG STRUCTURES Mater inal work STRUCTURAL PART OF PROJECT OF EXHBTON CENTER N KLAPĖDA Laura Jarmalaitė The cope o the inal mater project i to deign a building o Exhibition Centre in Klaipėda City. The thei provide a ite plan layout a well a explain and jutiie detailed architectural and deign deciion. The Contructive part o the particular work provide etimated calculation or tructural element including contruction drawing. Regarding the aim o the inal work, a comparative cot analyi o rooing panel ha been carried out that allow to determine the more eicient type o the board to be ued. The Technological part decribe technological procee and examine reinorced concrete ceiling mounting. n the Saety part aety requirement on the contruction ite are oberved and a proeional rik aement analyi during the intallation proce o preabricated lab i carried out. The thei conit o architectural, tructural, technological, organizational and economic and aety part. The volume o work: 6 page o text without appendixe, 4 picture, 1 table, 6 drawing (A1). Exhibition Center, tructural olution, tructural element, reinorced concrete lab.
TURNYS 1. STATYBOS REGLAMENTAVMO R TESĖS SĄLYGOS... 9. ARCHTEKTŪRNĖ DALS... 10.1. SKLYPO PLANAS... 10.. PASTATO TŪRNĖ PLANNĖ CHARAKTERSTKA... 10.. PASTATO KONSTRUKCJOS... 11. KONSTRUKCNĖ DALS... 15.1. BRAUNOTA DENGNO PLOKŠTĖ... 15.. GELŽBETONNĖ SJA... 4.. GELŽBETONNĖ KOLONA... 9.4. PERDANGOS PLOKŠTĖ... 45 4. TECHNOLOGNĖ, ORGANZACNĖ DALS... 51 4.1. PAMATŲ ĮRENGMAS... 51 4.. KOLONŲ MONTAVMAS... 51 4.. STOGO ĮRENGMAS... 5 4.4. GRNDŲ ĮRENGMAS... 5 4.5. PERDANGŲ MONTAVMAS... 5 5. EKONOMNĖ DALS... 56 5.1. EKONOMNS DENGNO PLOKŠČŲ PALYGNMAS... 56 6. DARBO SAUGA... 58 6.1. DARBO SAUGA STATYBVETĖJE... 58 6.. PROFESNĖS RZKOS VERTNMAS DARBO VETOJE... 59 6.. DARBŲ SAUGOS APBENDRNMAS... 6 7. KONSTRUKCJŲ SKAČAVMAS KOMPUTERNE PROGRAMA... 64 7.1. TUŠTUMĖTA DENGNO PLOKŠTĖ... 64 ŠVADOS... 68 LTERATŪRA... 69 PREDA... 71 1 PREDAS... 71 PREDAS... 7 PREDAS... 7 4 PREDAS... 74 5 PREDAS... 75 6 PREDAS... 8 6
7 PREDAS... 8 8 PREDAS... 84 9 PREDAS... 86 10 PREDAS... 88 PAVEKSLŲ SĄRAŠAS 1 pav. Stogo kontrukcijo detalė... 15 pav. Denginio plokštė kontrukcija... 16 pav. Projektuojamo plokštė kontrukcija... 17 4 pav. Skerinė briauno kaičiuojamoji chema... 18 5 pav. Skerinė briauno kaičiuojamai kerpjūvi... 18 6 pav. šilginė briauno kaičiuojamoji chema... 19 7 pav. šilginių briaunų normalinio pjūvio tiprumo kaičiuojamoji chema... 0 8 pav. Redukuota plokštė kerpjūvi... 9 pav. Plokštė tranportavimo kaičiuojamoji chema... 5 10 pav. Plokštė įrąžo tiprumui tranportavimo tadijoje kaičiuoti... 6 11 pav. Plokštė išilginių briaunų normalinio pjūvio tiprumo kaičiuojamoji chema... 7 1 pav. Įtempių būvi kaičiuojant plokštę plyšimui ekploatacijo tadijoje... 9 1 pav. Projektuojama RT tipo ija... 4 14 pav. Sijo kerpjūvi... 4 15 pav. Projektuojama kiaurymėta plokštė... 45 16 pav. Redukuota plokštė kerpjūvi... 46 17 pav. Kėlimo travera... 5 18 pav. Plokščių išlinkių išlyginima u tatramčiu... 54 19 pav. Lenkimo momentų diagrama Mxx, nuo pilnutinė apkrovo... 64 0 pav. Lenkimo momentų diagrama Myy, nuo pilnutinė apkrovo... 65 1 pav. Teorini armavimo intenyvuma Ax kryptimi... 65 pav. Teorini armavimo intenyvuma Ay kryptimi... 66 pav. Ativeriančių plyšių chema... 66 4 pav. Plokštė įlinkių chema... 66 LENTELŲ SĄRAŠAS 1 lentelė. Stogo kontrukcijų apkrovų lentelė... 16 lentelė. Sijo apkrovų lentelė... 5 lentelė. Perdango kontrukcijų apkrovų lentelė... 45 7
4 lentelė. Surenkamų g/b perdango plokščių leitini nuokrypiai... 55 5 lentelė. Briaunoto plokštė armatūro žiniarašti... 56 6 lentelė. Tuštumėto plokštė armatūro žiniarašti... 57 7 lentelė. Fizikinių veiknių ukeltų pavojų, galinčių pakenkti veikatai, identiikavima... 56 8 lentelė. Fizinių veiknių ukeltų pavojų, galinčių pakenkti veikatai, identiikavima... 60 9 lentelė. Cheminių veiknių ukeltų pavojų, galinčių pakenkti veikatai, identiikavima... 60 10 lentelė. Ergonominių ir pichoocialinių veiknių ukeltų pavojų, galinčių pakenkti veikatai, identiikavima... 60 11 lentelė. Riziko nutatymo duomenų lapa... 61 1 lentelė. Naudojamų medžiagų parametrai... 64 1 lentelė. Armavimo intenyvumo palyginimo lentelė... 67 8
1. STATYBOS REGLAMENTAVMO R TESĖS SĄLYGOS Projektuojama ekpozicijų centro patata Klaipėdoje. Tai naujai tatoma tatiny, kurio unkcinė pakirti viuomeninė pakirtie patata. Projekta parengta vadovaujanti LR galiojančiai teiiniai aktai, tatybo techniniai reglamentai it republikinėmi tatybo normomi: 1. STR 1.01.08:00 Statinio tatybo rūšy. STR 1.01.09:00 Statinių klaiikavima pagal jų naudojimo pakirtį. STR 1.05.06:010 Statinio projektavima 4. STR 1.05.08:00 Statinio projekto architektūrinė ir kontrukcinė dalių brėžinių braižymo taiyklė ir grainiai žymėjimai 5. STR.01.01(1):005 Emini tatinio reikalavima. Mechanini atparuma ir patovuma 6. STR.01.01():1999 Eminiai tatinio reikalavimai. Gairinė auga 7. STR.01.01():1999 Eminiai tatinio reikalavimai. Higiena, veikata, aplinko apauga 8. STR.01.01(4):008 Eminiai tatinio reikalavimai. Naudojimo auga 9. STR.01.01(5):008 Emini tatinio reikalavima. Apauga nuo triukšmo 10. STR.01.01(6):008 Emini tatinio reikalavima. Energijo taupyma ir šilumo išaugojima 11. STR.01.0:009 Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinė vertė 1. STR.0.0:004 Viuomeninė pakirtie tatiniai 1. STR.05.0:00 Statybinių kontrukcijų projektavimo pagrindai 14. STR.05.04:00 Poveikiai ir apkrovo 15. STR.05.05:005 Betoninių ir gelžbetoninių kontrukcijų projektavima 16. Europo parlamento ir tarybo reglamenta (ES) Nr. 05/011 17. HN 4:009 Gyvenamųjų ir viuomeninių patatų patalpų mikroklimata (Žin., 009, Nr. 159-719) 18. Lietuvo Republiko tatybo įtatyma ( 01-07-16 redakcija). 19. Kiti Lietuvoje galiojanty normatyvai. Vyriauybė nutarimai ir žinybų įakymai. 9
. ARCHTEKTŪRNĖ DALS.1. SKLYPO PLANAS Sklypa, kuriame tatoma ekpozicijų centro patata, yra Klaipėdo miete, Naujoji Uoto g. (pajūrio zonoje), kur vyrauja pietvakariniai vėjai. Žemė klypa, kurio matmeny 41,96x8,80x4,87x8,14 m., nuoavybė teie valdoma 5,60 arų (560,18 m ). Sklypo užtatyma 11,6 m. Projektuojama patata orientuota pagrindiniu aadu į pietvakariu. Objekta numatoma tatyti 5,69 m. attumu nuo artimiauio eamo patato. Prie ekpozicijų centro bu iškloti takeliai praėjimui, bei išaaltuota kelia automobilio įvažiavimui. Vii takai ir praėjimai išklojami betono plytelėmi, o važiuojamoji dali u 6 vietų tovėjimo aikštelėmi betono danga kirta važiuojamajai daliai. Taip pat numatyto dviračių laikymo vieto, netoli pagrindinio įėjimo į patatą. Sklypo pietvakarių puėje yra Naujoji Uoto g., iš kurio įvažiuojama į klypą. Sklype numatyta nenaudojamu plotu apželdinti veja, bei paodinti medžiu ir krūmu. Šalia klypo praeina vandentiekio, šilumo, elektro, dujų, komunikaciniai (ryšio, interneto) tinklai... PASTATO TŪRNĖ PLANNĖ CHARAKTERSTKA Kultūro pakirtie patata numatyta naudoti viešieiem renginiam rengti. Patate projektuojamo kultūro reikmė bei adminitracinė patalpo. Numatyto dviejų unkcinių pakirčių patalpų grupė pagrindinė ir papildomo. Pagrindinė unkcinė pakirtie patalpo udaro 90 % vių patalpų ploto. Papildomo unkcinė pakirtie patalpų grupei prikiriama maitinimo pakirtie patalpa, anitariniai mazgai, perirengimo kambariai, pagalbinė patalpo. Ekpozicijų centro patalpų išplanavima pateikta brėžinio 016-MBD-SK lape. Bendra vio projektuojamo patato patalpų plota 17,57 m. Patalpų ekplikacijo pateikto brėžinio 016-MBD-SK 1 lape. Patato tūri 786,5 m. Projektuojamame patate numatomi penki įėjimai. Pagrindini įėjima į patatą projektuojama iš pietvakarių puė. Patate numatoma evakuacini kelia, kuri užtikrina tinkamą žmonių išėjimą iš patato. Patalpoe įrengiami ženklai, nurodanty augų išėjimą iš patato kilu pavojui. Projektuojama patata yra viuomeninė pakirtie, todėl pagrindiniu įėjimu į patatą galė lengvai patekti žmonė u negalia, jie gali laivai judėti ir naudoti viomi pagrindinėmi bei pagalbinėmi lankytojam kirtomi patalpomi. 10
.. PASTATO KONSTRUKCJOS..1. Stoga Projektuojamo ekpozicijų centro patato toga yra plokščia, kurio nuolydi - 0, ir kuri atitinka STR reikalavimu, kai plokščio togo nuolydi turi neviršyti 7 0. Stogo laikančioji kontrukcija numatyta gelžbetoninė briaunota plokštė, kuri gaminama naudojant C5/0 tiprio klaė betoną. Virš jo ormuojama nuolydi iš putplačio. Tuomet užliejama išlyginamai luokni iš C5/0 klaė betono. Norint vandenį nuleiti nuo togo, reikia udaryti bent minimalų nuolydį, todėl yra dviguba termoizoliacini luokni. Ji yra iš dviejų luoknių: viena yra pagrindini termoizoliacini, o kita yra kalibruota. Taip vadinamo kalibruoto plokštė. Tam tikru būdu ja išdėliojant yra uormuojama reikalinga nuolydi. Stogo nuolydi turi būti uormuota taip, kad vanduo ant togo neilaikytų ilgiau kaip 4 valanda po lietau. Įrengiama hidroizoliacija. Hidroizoliacinė medžiaga užtikrina vio togo dalie nepralaidumą. Stogo termoizoliacijai pairinkto nedegio, apkrovą laikančio izoliacijo plokštė iš akmen vato. Apatini šilumo izoliacijo luoknio šilumo laidumo koeicienta λ=0,06 W/mK, viršutini λ=0,08 W/mK. Stogo dangai numatyta prilydomoji elatomerinė danga Mida Balt. Tai bituminė ritininė togų hidroizoliacinė danga. 60 80 m togo plote turi būti įrengta ne mažiau kaip viena vėdinimo kaminėli. Laikanti šių reikalavimų, projektuojamame patate numatyta įrengti 14 vėdinimo kaminėlių. Plokščiai toga privalo turėti vanden nuvedimo itemą, kuri nekenktų patato tatybinėm kontrukcijom ir aplinkai (želdiniam, šaligatviam, gatvėm, kitiem tatiniam). Ant togo įrengiamo įlajo, tarp kurių attuma turi būti ne dideni kaip 1 m. Projektuojamo denginio plokštė kaičiavimai atlikti kontrukcinėje dalyje,.1. kyrelyje. Darbo brėžiniai pateikti brėžinio 016-MBD-SK 4 lape.... Sieno šorinėm ienom ir vidinėm pertvarom numatyto Paroc kompozicinė plokštė. Šio plokštė yra aukšto kokybė kompozicinė (andwich) kontrukcijo u akmen vato šerdimi ir plieno lakštų paviršiai. Projektuojamo ienų plokštė užtikrina ugniaaugą tatinyje. Dideliu tipriu ir tandumu paižyminti plokštė gali pertverti plačiu tarpatramiu u mažiauiomi kontruktyvų deormacijomi. Projekte numatyti 6 m tarpatramiai. Taip pat šio plokštė garantuoja energetinį eektyvumą, andarumą bei gerą šiluminę izoliaciją. 11
Kompozicinėmi plokštėmi galime patato aadui uteikti šiuolaikiškumo ir išraiškingumo. Šio plokštė paižymi unkcionalumu ir plačia RAL palete. Plokšte galima naudoti atkiromi juotomi, kirtingomi palvomi. Projektuojamo patato aadui numatyta derinti dvi palva: RAL 701 (Blue grey) ir RAL 5007 (Briliant blue). Didžiąją patato dalį udaro aliuminio aadai, kurių proiliai RAL 7016 (Anthracite grey). Sąramo numatyto gelžbetoninė urenkamo.... Perdango Projektuojamame viuomeninė pakirtie patate tarpaukštinei perdangai numatyta kontruoti gelžbetonine nepertraukiamo armavimo plokšte. Gelžbetoninė plokštė u apkritomi tuštumomi, 00 mm aukščio. Šių plokščių gamybai naudojama C5/0 klaė betona ir S400 klaė armatūro trypai. Perdango remiai į ija, kurio paremto į gelžbetonine kolona u palėpta konole. Tarpaukštinė perdango izoliacijai pairinkta mineralinė vata, kurio deklaruojama šilumo laidumo koeicienta λ D =0,05 W/mK. Projektuojamo tuštumėto plokštė kaičiavimai pateikti kontrukcinėje dalyje,.4. kyrelyje. Darbo brėžiniai pateikti brėžinio 016-MBD-SK 5 lape...4. Sijo Patate įrengiamo dviejų tipų gelžbetoninė ijo: RT ir RL tipų. Abiejų tipų projektuojamų ijų ilgi vienoda 5,8 m. Jo paremto į gelžbetonine kolona, o į pačia ija denginio ir perdango plokštė. Projektuojamo ijo kaičiavimai aprašyti kontrukcinėje dalyje,.. kyrelyje, o darbo brėžiniai pateikti brėžinio 016-MBD-SK 4 lape...5. Kolono Projektuojamame patate numatyta naudoti urenkama gelžbetonine kolona. Kolona numatyta projektuoti kvadratinio kerpjūvio 00x00 mm. Tiek išilgine tiek kerine patato kryptimi kolono išdėtomo 6 m. žingniu. Projektuojamo dviejų tipų kolono: kolona u dviem konolėm (K-1) ir kolona u viena konole (K-). Kolono gamybai naudojama C5/0 klaė betona, armavimui S400 klaė armatūro trypai, be išanktinio armavimo. Kolono armavima numatyta imetrini. Gelžbetoninė kolono ir pamato jungimui taikoma varžtini ujungima. Ši jungima paižymi montavimo greičiu bei tandžiu kolono ir pamato ujungimu. Projektuojamo gelžbetoninė kolono kaičiavimai aprašyti kontrukcinėje dalyje,.. 1
kyrelyje. K-1 ir K- kolonų darbo brėžiniai pateikti brėžinio 016-MBD-SK 5 lape...6. Grindy Grindy yra viena iš labiauiai ekploatuojamų patato kontrukcijų. Ją nuolat veikia įvairio apkrovo vaikščiojanty žmonė, kilnojami baldai, įvairū kroviniai, agreyvioji aplinka ir kito apkrovo. Viuomeninių patatų grindy turi būti atpario mechaniniam poveikiam, šilto, nelidžio, lengvai valomo, ekonomiško ir gražio. Projektuojamame patate yra dviejų tipų grindy, ant grunto ir ant perdango. Projektuojamo grindy ant grunto. Virš natūralau grunto įrengiama utankinto kaldo (mėlio) luokni paviršiui išlyginti. Suormavu pagrindą įrengiama šilumo izoliacijo luokniai iš mineralinė vato. Įrengiama 95 mm torio PAROC GRS 0 (λ=0,08 W/mK) šilumo izoliacijo luokni. Šilumo izoliacijo paviršiu užklojama hidroizoliacijo luokniu tam, kad šilumo izoliacinė vata neugertų vanden iš armuoto išlyginamojo luoknio (70 mm) tuo metu kada ji bu pilama ir kietė. Įengu šiuo luokniu klojama pairinkta grindų danga. Projektuojamo grindy ant perdango. Kaip pagrinda įrengiama nepertraukiamo armavimo gelžbetoninė perdanga iš plokščių u apkritomi tuštumomi, 00 mm aukščio. Sumontuoto plokštė monolitinamo 0 mm luoknio torio C5/0 klaė betonu, iekiant išlyginti plokščių andūra. Kadangi ekploatacini režima yra šlapia, grindų danga turi būti nelaidi vandeniui, todėl virš pirmojo išlyginamojo luoknio įrengiama garo hidroizoliacijo luokni. Šilumo izoliaciniam luokniui numatoma mineralinė vata, kurio deklaruojama šilumo laiduma λd=0,05 W/mK. Šilumo izoliacijo paviršiu yra užklojama vienu hidroizoliacijo luokniu tam, kad mineralinę vatą atkirtų nuo išlyginamojo luoknio. šlyginamai luokni numatyta 0 mm, C5/0 klaė betona. Įrengiama numatyta grindų danga...7. Pamatai Sienom pairinkti juotiniai pamatai iš blokelių, kolonom monolitiniai pamatai. Pamatai po išorinėmi ave laikančiomi ienomi numatyti įgilinti 1,60 m., o po kolonomi 1,50 m. Pamatam įrengiamo pamatų papėdė. Jo numatomo monolitinė 800 mm. pločio, 00 mm. aukščio po viai pamatų blokai. Šitaip praplatinama apatinė pamatų dali ir apkrova paikirto dideniam grunto plotui. Pamatų papėdėm pairinkta C5/0 klaė betona. Šiltinant pamatą, šilumo izoliacijo luoknį būtina tvirtinti taip, kad užpilant gruntu, ji negalėtų pailinkti ir neuidarytų plyšių. Pagal šilumo ir garo izoliacinių medžiagų gamintojo, rekomendaciją, cokolio šiltinimui iš išorinė puė naudojama kieta melvo palvo izoliacinė plokštė STYROFOAM 00 SL (80 mm), kuri pagaminta iš ektruzinio politireno (XPS), šilumo laidumo koeiciento deklaruojamoji vertė λ D =0,07 W/mK. Ant cokolio numatyta luoknių 1
hidroizoliacija, iekiant apaugoti mūrą nuo kapiliarinė drėgmė. Projektuojamo patato pamatai turi būti įgilinti žemiau žemė įšalo gylio. Nutatant pamatų matmeni, turi būti atižvelgta į grunto mechanine avybe. Atliku inžineriniu geologiniu tatybo klypo tyrimu ir radu ilpnenio atparumą gruntą, pamatų ploti ir įgilinima patiklinami...8. Langai ir dury Projektuojant patato langu ir duri laikomai STR.05.0:006 ir eminių tatinio reikalavimų. Kadangi didžiąją patato dalį udaro aliuminio aadai, tai platikiniai langai įrengiami tik aado 1-1 puėje. Platikinių proilių ir aliuminio aadų rėmai numatyti antracito pilko palvo (RAL 7016). Dury numatyto aliuminio proilio taip pat RAL 7016 palvo. Pagrindinė dury numatyto automatinė lankioio pažangių technologijų. Langų, durų ir aliuminio aadų proiliai numatyti Schuco gamintojo, kurie paižymi aukšta kokybe. Aliuminio aada įrengiama pagal gamintojo rekomendacija. Projektuojamo patato langai ir dury turėtų garantuoti gerą garo ir šilumo izoliaciją ir ilgalaikę ekploataciją. Projektuojamo patato langų ir durų žiniarašti pateikta 1 priede. 14
. KONSTRUKCNĖ DALS.1. BRAUNOTA DENGNO PLOKŠTĖ.1.1. Bendrieji duomeny Pagrindinė laikančioji togo kontrukcija yra gelžbetoninė denginio plokštė. Plokštė gamybai naudojama C5/0 klaė betona, kurio charakteritini tipri ck=5 MPa, o kaičiuojamai tipri cd=0,9 1 5/1,5=15 MPa. Numatyta kontrukciją armuoti S400 klaė armatūro trypai, kurių charakteritini tipri yk=400 MP, o kaičiuojamai tipri yd =400/1,1=65 MPa. šilginė plokštė briauna armuojama iš ankto įtempta armatūra, kurio klaė Y10. Šio armatūro charakteritiko: Statybo vieta Klaipėda. Sniego rajona. Aplinko klaė X0..1.. Apkrovo Nuolatinė apkrova Skaičiuojant apkrova, didelę įtaką turi kontrukcijo avai vori. Stogo avai vori apkaičiuojama pagal 1 pav. parodytą detalę. Charakteritinė togo kontrukcijo avojo vorio apkrovo reikšmė pateikto 1 lentelėje. 1 pav. Stogo kontrukcijo detalė 15
1 lentelė. Stogo kontrukcijų apkrovų lentelė Eil. Nr. Stogo kontrukcijo elementa Charakteritinė apkrova, Skaičiuotinė apkrova, γ kn/m kn/m 1. Du luokniai ritininė dango 0,094 0,17. Šilumo izoliacijo plokštė PAROC ROS 50, t0 mm. 0,0 0,04 Šilumo izoliacijo plokštė PAROC ROS 0,. 0,144 0,194 t155 mm. 1,5 Orą ir garu izoliuojanti luokni PAROC XMV 4. 0,00 0,07 00ba, t=0, mm. 5. Betono išlyginamai luokni t=50 mm. 0,8 1,95 6. Politirenini putplati t=145 mm. 0,051 0,069 7. G/b plokštė t=0,06 mm. 1,5 1,95 š vio (g):,6,54 Kintama apkrova Statybo vieta Klaipėda, niego rajona. [16, prieda 1, 1 pav.] Charakteritinė niego apkrovo ant žemė reikšmė k = 1, kn/ m [16, prieda 1, lent. 1] Skaičiuotinė niego apkrova: Suminė kaičiuotinė apkrova veikianti denginio plokštę:.1.. Briaunoto plokštė lentyno kaičiavima Kadangi l /l 1 =1800/100=1,76<, tai lentyna kaičiuojama kaip plokštė, paremta viu kontūru. pav. Denginio plokštė kontrukcija Plokštė atremto viu kontūru yra apkaičiuojamo kinematinėmi lygtimi ribinė puiauvyro metodu. M x x p l1 0,0445,101,0 0, knm M y y p l1 0,05,101,0 0, 170kNm M x x p l1 0,0595,101,0 0, 1kNm 16
M y y p l1 0,05,101,0 0, 170kNm, reikšmė nurodyto priede. x y Armatūro kieki didžiauio momento Mx vietoje, 1 m. pločio plokštė: d1 45mm. M max cdbd 0,1 1510 1,0 0,045 0,010 1 1 1 1 0,01 0,01 0,85 0,008 0,85 0,00815 0,70 [17,. 8.15] cd lim lim 1,lim c,lim 1 1,1 0,70 0,968 65 0,70 1 1 400 1,1 [17,. 8.14] A S cd b x y, d 1510 1,0 0,00045 4 0,18510 m / m 0,185 cm / m 6510 x d 0,01 0,045 0,00045 1 š armatūro ortimento [ prieda] parenkama armatūra. Priimama viena armatūro tinkla Ø6 (A p =0,8 cm ), =100 mm..1.4. Plokštė kerinių briaunų kaičiavima Skerinė briauno kaičiuojamo kaip dviatramė laivai atremto ijo. Jų apkrova udaryta iš trikampė dalie p ir tolygiai iškirtyto pačio briauno vorio p 1. ( b )( 1 b h h ) m (0,06 0,09)(0,17 0,06) 5 p1 n 1,1 0,95 0,16 kn / m p gd l,541,89 6,691 kn/ m pav. Projektuojamo plokštė kontrukcija 17
4 pav. Skerinė briauno kaičiuojamoji chema Makimalio įrąžo briaunoje: M Ed V Ed p1l 8 p1l1 1 pl 1 1 0,16 1,0 8 6,6911,0 1 0,597kNm pl1 0,16 1,0 6,6911,0 1,816kN 4 4 Skerinė briauno kaičiuojamai kerpjūvi yra tėjini u gniuždoma lentyna, kur: b b l min b l1 0,09 1,0 0,4 5 pav. Skerinė briauno kaičiuojamai kerpjūvi šilginė armatūro kaičiavima: M 0,597 0,08 lim 0,45 b d 1510 0,06 0,155 cd 1 1 1 1 0,08 0,08 lim 0,968 x d 0,08 0,155 0, 004m gniuždymo aši lentynoj. 1 A S cd b x y, d 1510 0,06 0,004 4 1,060 10 m / m 1,060cm / m 6510 Kontruktyviai priimame Ø1, kur A = 1,11 cm. Skerinė armatūro kaičiavima: B 1 b d 1 01,0810 0,06 0,155,114 cd n ctd knm 18
ctd ctk,0,05 1,5 1,8 0,9 0,9 1,08MPa 1,5 B c V Ed Kadangi V Rd B c,114,4m d 0,155 0,1m. 1,816 c d, tai c priimame 0,1 m.,114 10,045kN V 0,1 Ed 1,816kN. Skerinę armatūrą priimame kontruktyviai: Ø5 S40, Kontruktyviai: h 0,17 0, 085 m, imama = 0,08 m. ruože l/4 nuo atramo. Viduriniame tarpatramio ruože l/ imama 4 h 40,17 0, 18 m, imama = 0,10 m..1.5. Plokštė išilginių briaunų kaičiavima 6 pav. šilginė briauno kaičiuojamoji chema Apkrova į 1 m plokštė apkaičiuojama atitinkama apkrovo reikšmę dauginant iš plokštė pločio b=1,0 m. Skaičiuojamoji apkrova: p1,541, 4,48 kn/ m p 1,561, 1,87 kn/ m p d 4,48 1,87 6,1 kn/ m Makimalio įrąžo briaunoje: M Ed V Ed pl 8 1 6,1 5,69 8 4,77kNm pl1 6,1 5,69 17,41kN Charakteritinė apkrova: p1,61,,144 kn/ m p 1, 1, 1,440 kn/ m p k,144 1,440 4,58 kn/ m 19
Makimalio įrąžo briaunoje: M Ed V Ed pl 8 1 4,585,69 8 18,54kNm pl1 4,585,69 1,0kN Eama plokštė kerpjūvi redukuojama į tėjinį, kur: b 0,075 0,15m d h ap 0,0 0,0 0,7m h 0, 06m b b l min b1 l 0,15 1,8 0,75m 7 pav. šilginių briaunų normalinio pjūvio tiprumo kaičiuojamoji chema šilginė briauna numatyta armuoti iš ankto įtempta armatūra, kurio klaė Y10. Šio armatūro charakteritiko [4 prieda]: Armatūra įtempiama į atpara mechaniniu būdu. Armatūro trypai į atrama inkaruojamo inventoriniai inkarai. Betona yra kietinama šutinant. Pradiniu armatūro įtempiu priimame: Tikrinama ar teiingai užikuota išanktini įtempima: Čia: ū į š Įvertinama armatūro išanktinio įtempimo tiklumo koeicienta : Čia: - kai armatūra įtempiama mechaniniu būdu, p reikšmė laikoma lygi 0,1 0
Minua (-), ne išanktini įtempima kontrukcijai ukelia palankią įtaką Pliua (+), ne išanktini įtempima kontrukcijai ukelia nepalankią įtaką Tuomet: Apytikriai įvertiname nuitovėjuiu įtempiu. Priimame, jog pirminiai ir antriniai armatūro įtempimo nuotoliai lygū 100 MPa Tada: Elemento gniuždomoio zono antykini ribini aukšti: 0,85 0,008 0,85 0,00815 0,70 cd Priimame, kad gniuždoma zona bu lentynoje. 1 1 1 1 0,0 0,01 lim 0,468 x d 0,01 0,7 0,008m h 0, 06m š ortimento priimame 10 mm, A p =1,57cm. šilginė briauno armuojamo plokščiai trypynai, kurių viršutinė ir apatinė išilginė armatūra numatyta iš 10 mm S400 klaė. Tai,.1.6. Redukuoto kerpjūvio geometriniai rodikliai Redukuota kerpjūvio plota: A red A c p A p A 4 4 0,75 0,15 0,06 0,0 0,15 6,8 1,57 10 6,7 1,57 10 0,085m E E cm 00 10 110 6,7 p E E p cm 0510 110 6,8 Skerpjūvio tatini momenta - krašto atžvilgiu: 1
S red (0,75 0,15) 0,06 6,8 1,57 10 4 0,0 0,0 0,5 0,06 0,15 0,0 (0,0 0,05) 6,8 1,57 10 4 0,05 0,0167m Redukuoto kerpjūvio vorio centro attuma nuo - krašto: 6,7 1,57 10 4 0,0 y red S A red red 0,0167 0,085 0,196m 8 pav. Redukuota plokštė kerpjūvi Redukuoto kerpjūvio inercijo momenta - ašie atžvilgiu: 0,06 red (0,75 0,15) 0,75 0,15 0,06 (0,0 0,196 0,5 0,06) 1 0,15 0,0 4 0,15 0,0 (0,5 0,0 0,196) 6,7 1,0110 (0,196 0,0) 1 4 4 4 6,8 1,0110 (0,196 0,05) 6,8 1,0110 (0,0 0,196 0,05) 0,00068m Redukuoto kerpjūvio atparumo momentai apatinio ir viršutinio kraštų atžvilgiu: W W b red t red y red red red h y red 0,00068 0,005m 0,196,00068 0,0065m 0,0 0,196 0 Attumai nuo redukuoto kerpjūvio vorio centro iki jo branduolio taškų: W r A b red red 0,005 0,041m 0,085 W r' A t red red 0,0065 0,076m. 0,085 Kai tempiama zona kerpjūvio apačioje: S co A ct S S bh x p p h x A ct b bh x,5h 0,5bx A x a A h x a A h x a h x bh 0 1 x p p p
4 0,75 0,15 0,06 x 0,5 0,06 0,5 0,15x 6,7 1,57 10 x 0,05 4 0,15 0, x 0, x 0,05 6,8 1,57 10 0, x 0,0 š čia x = 0,096 m. 6,7 1,57 10 4 h bx cco ( b b) ( h b) h ( x h ) 1 0,06 (0,75 0,15) (0,06 0,15) 0,06 (0,096 0,06 1 ) 0,15 0,096 0,1510 4 m 4 ' ' o o A 1 A p 4 4 4 x a 6,7 1,57 10 0,096 0,05 0,0510 m p 4 4 4 h x a 6,8 1,57 10 0, 0,096 0,0 0,10 m p S ct W b pl b h x 0, 0,096 h x 0,150, 0,096 0,001m 4 cco ' o p o 0,15 0,05 0,10 h x S b Wpl W red patikima, pakaičiuota teiingai. Kai tempiama zona viršuje: S A co ct S S p p h x A b bh bh x ct ct 0, 0,096 h x 0,001 0,008m x a A h x a A h x a b bh bh x 0,5bx A 1 0,5 0,15x 6,7 1,57 10 0, x 4 p p 4 x 0,05 6,7 1,57 10 0, x 0,05 0, x 0,0 0,75 0,150,06 0,150, x š čia x = 0,186 m. cco ' S ct bx ' o o A 0,15 0,186 1 A p,17 10 4 m 4 4 4 4 x a 6,7 1,57 10 0,186 0,05 0,710 m p p 6,8 1,57 10 4 4 4 h x a 6,8 1,57 10 0, 0,186 0,0 0,07510 m p b bh h x a 0,5bh x 0,75 0,15 0, 0,186 0,0040m W t pl 4 0,06 (0, 0,186 0,0) 0,5 0,15 4 cco ' o p o,17 0,7 0,07510 h x S ct 0, 0,186 0,004 0,0105m W pl b 1,5 W 1,5 0,0065 0,0098m patikima, pakaičiuota teiingai. red
.1.7. Armatūro išanktinių įtempių nuotoliai Armatūra įtempiama į atpara mechaniniu būdu. Betona kietinama šutinant. Armatūro išanktinių įtempimų dydi σ p =774,9 MPa. Jų nuotoliai apkaičiuojami imant γ p =1,0. Pirminiai nuotoliai. Dėl relakacijo: Dėl temperatūrų kirtumo: ne įtempiama mechaniniu būdu. Dėl tempimo įrenginių inkaravimo deormacijo: Dėl trintie: ne įtempta armatūra nebu atlenkiama. Dėl klojinių deormacijo: priimame, ne nėra duomenų apie klojiniu. Dėl valkšnumo: 0,5 0,05 0,5 0,05 0 0,75 0,8 cp cp cp 5,77 0,0 0,89 0,75 0,85, kai betona šutinama. Suminiai pirminiai nuotoliai ir appaudimo jėga 4
Antriniai nuotoliai. Dėl armatūro relakacijo: ne įtempiama į atpara. Dėl betono uitraukimo: ne betona (iki C0/7) šutinama. Dėl betono valkšnumo: Suminiai pirminiai nuotoliai ir appaudimo jėga Suminiai ( + ) nuotoliai:.1.8. šilginių briaunų kaičiavima tadijoje iki ekploatavimo Viršutinio krašto pleišėtuma. Plokštė kaičiuojamoji chema ją tranportuojant: 9 pav. Plokštė tranportavimo kaičiuojamoji chema Savojo plokštė vorio apkrova tranportuojant: g d 1,5 1, 1,8 kn/ m Lenkimo momenta gembėje, priimant jo ilgį a 1 1, 0 m. M d g d a 1 1,8 1,0 0,9kN / m 5
a ap d h z b x h a' Apgniuždymo jėga, tikrinant viršutinio krašto pleišėtumą ikiekploatacinėje tadijoje (eant nepalankiai išanktinio įtempimo įtakai), kai 1 1 0,1 1,1 1,0 : p 4 A 1,1 774,9 167,991,57 10 0,11048MN 110,48 P1 p p lo p kn p W E cm paikeitima neturi daug įtako redukuoto kerpjūvio geometriniam rodikliam. Todėl pl, p W pl 0, 008m ir r p r 0,041m. Įtempimai labiau gniuždomame betono krašte: P1 c p r r ctp Wred, t 110,4810 0,076 0,041 W red, b 0,005 c p 8,15 1,6 1,6 1,19 1,0, todėl imama φ= 1,0. 0 cp 1, 0,0065 78,15MPa Tikrinama pjūvio - pleišėtuma (gamybinių plyšių ativėrimo galimybė), kuri mažina priešingo krašto atparumą pleišėjimui: P 1 e r M 110,4810 0,166 1,0 0,076 op d 0,9 10 1, 0,041 0,049MNm - pjūvyje pradiniai (gamybiniai) plyšiai neativer. Stipruma tranportuojant. Žemiau parodyta įrąžų deriny yra pavojingeni už derinį, gaunamą išormuojant (arba andėliuojant) plokštę, jei attuma nuo plokštė galo iki pakėlimo kilpų maženi negu a 1. 0,011 ctp W ' pl A' yda 0 0 y red Ap ep cdacd A b Ncon ca cd 10 pav. Plokštė įrąžo tiprumui tranportavimo tadijoje kaičiuoti Skaičiuojamoji plokštė avojo vorio apkrova, ją tranportuojant ir imant dinaminį koeicientą γ d = 1,6: g d 1,5 1, 1,6 0,95,74kN/ m Lenkimo momenta gembėje: M d g d a 1,74 1,0 1,7kNm 6
a a d h x Apgniuždymo jėga, veikianti plokštę kaip išorinė, irimo tadijoje iki ekploatavimo: N con 4 0A 1,1 707,6 01,57 10 0,0709MN 70,9 p p 1 p kn p1 774,9 57,49 9,81 707,6MPa Jėgo N con attuma nuo viršutinė armatūro centro: e p d a ( N x con p M N yd A d con 1,7 0,7 0,0 0,59m 70,9 cd b yd A p c A ) 4 4 4 70,9 10 651,57 10 651,57 10 651,57 10 0,0851m d x lim 0,0851 0,7 1 c,lim 0,15 15 0,10 0,70 0,495 707,6 0,70 1 1 1 1,1 500 1,1,lim 0,85 0,008 0,85 0,00815 0,70 cd 0,495 lim 0,968 N con e p 15 0,10 0,0851 4,79kNm 70,9 0,59 18,kNm cdbxd 0,5x A yd d a 4 0,7 0,5 0,0851 651,57 10 0,7 0,0 Plokštė tipruma tranportuojant pakankama..1.9. Plokštė kaičiavima ekploatacijo tadijoje Stipruma normaliniame pjūvyje. 0,04787MNm b A M cd cdacd Ap A1 b ap dp ydap yda 11 pav. Plokštė išilginių briaunų normalinio pjūvio tiprumo kaičiuojamoji chema Apkaičiuojama gniuždomoio zono ribini antykini aukšti: 0,85 0,008 0,85 0,00815 0,70 cd 7
, lim p0,1d 400 p p p 940 400 0,9 497,1 0 89MPa p1 774,9 77,59 497,1MPa lim 1,lim c,lim 1 1,1 0,70 0,417 89 0,70 1 1 400 1,1 Gniuždomoio zono aukšti, tariant, kad x h, iš ΣM=0: x yd A p yd cd A b c, d A 4 4 4 4 940 1,57 10 65 1,57 10 60 1,6 10 65 1,57 10 0,00757m h 0,06m 15 0,75 x d Prielaida x 0,00757 0,08 0,7 h teiinga. lim 0,417 1 / lim 11,15 1,15 10,08/ 0,417 11,8 1, 15 todėl imame 1,15. x M u yd A yd p cd b A 651,57 10 p yd A 4 (1,15940 1,57 10 651,57 10 15 0,75 4 ) 0,01m h, 0,06m 4 d 0,5x A d 0,5x 1,15940 1,57 10 0,5 0,5 0,01 4 p yd 0,7 0,5 0,01 0,06016MNm 60,16kNm M 18,54kNm, Plokštė tipruma išilginių briaunų normaliniame pjūvyje pakankama. Stipruma kerinei jėgai įtrižuoe pjūviuoe. Pavojingame įtrižame 1-1 pjūvyje V=17,41 kn. Apgniuždymo jėga š ormulė apkaičiuojama φ n : n 0,1 P bd ctd 0 0,1 109,60 10 0,9 0,10 0,5 0,48 0,5 Apkaičiuojama koeicienta, įvertinanti gniuždomo lentyno įtaką, kai b b h 0,10 0,06 0,8m 0 11 0,48 1,48 1,5, todėl priimame 1,48. n 1 bd 1,48 0,9 0,10 0,5 0,01665MNm 16,65 B b n ctd kn Skaičiuojamame įtrižajame pjūvyje Q Q Q /, c w 8
h-x x h B 16,65 c 1,91 d 0,5 0,50m. mama c 0, 50m. Q 17.41 B 16,65 Tuomet: Q c,0kn Q 17,41kN c 0,50 Taigi, kerinę armatūrą galima numatyti kontruktyviai. šilginių briaunų galiniuoe h 0,40 ruožuoe l/4 imame Ø6 S400,žingniu 0, 0m ir 0, 15m imame 0,15m viduriniame ruože l/: h 0,40 0, 0m ir 0,5m imame 0,0m. Kiekviena išilginė 4 4 briauna armuojama vienu plokščiu trypynu..1.10. Plokštė išilginių briaunų kaičiavima tinkamumo ribiniam būviam Normalinio pjūvio pleišėtuma. Nutatoma, ar reikia kaičiuoti plyšių ativėrimo plotį, eant -io pleišėtumo kategorijo reikalavimam. mama 1 ir 1. p b= y red r 0 n Ap A' D e0p n 0 M D c P cdacd A b ct 1 pav. Įtempių būvi kaičiuojant plokštę plyšimui ekploatacijo tadijoje Apgniuždymo jėga: 4 A 774,9 77,591,57 10 0,07808MN 78,08 P p lo p kn P c r r ctk,0,05 Wred, b 0,07808 0,076 0,041 W red, t c,70 1,6 1,6 1,4 1, todėl priimama 1. 15 cd 1, 0,005,70MPa 0,0065 Tikrinama ąlyga, įvertinant viršutinių plyšių įtaką (kadangi viršutinėje dalyje plyšiai neativeria, tai λ=0). M crc W P e r 1 1, 0,008 0,07808 0,166 1 0,041 ctk,0,05 pl op 1 0 0,007MNm 0,7kNm M 18,54 knm Ek Plokštė tipruma išilginių briaunų normaliniame pjūvyje pakankama. 9
Įtrižųjų pjūvių atparuma plyšių atiradimui. Tikrinami plokštė išilginių briaunų įtrižieji pjūviai, eanty tempimų perdavimo zono ilgyje l p : - (prie atramo krašto) ir - (attumu l p nuo galo). Abiem atvejai tikrinami pjūviai kerpjūvio vorio centro lygiu ( y red 0, 196 m ) imant: V V max 17,41 kn l p p cp p1 pjūviui: l x 0,115m d 0,5 707,6 10 0,010 0,188m 0 l 0,115 P P kn l 0,188 pjūviui: x 1 78,08 1 0 47,76 p l x l p 0,188m P l p P 78,08kN l p Normaliniai įtempimai kerpjūvio vorio centro lygiu y 0: x P A red P e op red y M red y 0,04776 0,56MPa 0,085 x P A red 0,07808 0,919MPa 0,085 Skerpjūvio ploto dalie, eančio viršum 0 0 ašie, tatini momenta to pačio ašie atžvilgiu: S red 6,7 1,57 0,75 0,10 0,06 0,0 0,196 0,5 0,06 0,5 0,10 0,0 0,196 4 10 0,0 0,196 0,05 0,00510m Tangentiniai įtempimai: xy xy V S b red red 17,4110 0,00510 1,07MPa 0,10 0,00068 Kai nėra iš ankto įtempto kerinė armatūro, (vietinio gniuždymo įtempimai, veikiant atraminei reakcijai). pjūviui: y 0,196m 0,4 h 0,4 0,0 0,1m y y, loc x 0,5 c1 0,5 0,115 0,0575m 0
V y x 17,4110 0,196 0,0575 y, loc 1 1 1 1 0,1685MPa bh h y 0,10 0,0 0,0 0,196 pjūviui: y 0,196m 0,4 h 0,4 0,0 0,1m x l p x 0,188 0,0575 0,105m h 0,0m V y x 17,4110 0,196 0,105 y, loc 1 1 1 1 0,0797MPa bh h y 0,10 0,0 0,0 0,196 Svarbiauieji tempimo ir gniuždymo įtempimai pjūviui: mt mc x y x y xy 0,56 0,1685 0,56 0,1685 1,07 mt 0,7MPa mc 1,74MPa pjūviui: mt mc x y x y xy 0,919 0,0797 0,919 0,0797 1,07 mt 0,5MPa mc 1,51MPa Tikrinama įtrižųjų pjūvių atparuma plyšių atiradimui: pjūviui: mc 1 1,74 1 ck 5 1,86 1, 4 0, 0, 0,010 c todėl imama c4 1, 0 c, cube,7mpa 11,8 1, MPa įtrižieji plyšiai neativer. mt 0 c4 ctk,0, 05 8 pjūviui: mc 1 1,51 1 ck 5 1,89 1, 4 0, 0, 0,010 c todėl imama c4 0 1, c, cube mt 0,5MPa c4 ctk,0, 05 11,8 1, 8MPa įtrižieji plyšiai neativer. 1
.1.11. Įlinkio kaičiavima mama l 5,8 M, ne 19, 10 h 0, l e 7,70 0,008m 0,8mm 00 50 Sumini kreivuma, kai neativeria normaliniai plyšiai: 1 1 r r 1 1 r 1 r 1 r 4 c1 koeicienta, kuriuo įvertinama betono trumpalaikio valkšnumo įtaka, unkiajam betonui imama lygu 0,85 c koeicienta, kuriuo įvertinama betono ilgalaikio valkšnumo įtaka, imama iš lentelių kai antykinė drėgmė 75 %, lygu,0 Kreivi nuo kintamų poveikių (paėmu 0, laikinoio apkrovo): 1 M 4 1 r 1 E c1 e e 1,7510 0,9810 9 0,85 110 0,00068.. Kreivi nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių (nevertinant išanktinio appaudimo):.. m 1 c 4 1 r M E c1 e e Kreivi nuo išanktinio appaudimo: 16,10,0 18,1110 9 0,85 110 0,00068 1 op 4 1 r P e E c1 e e 0,07808 0,59 11,9 10 0,85 110 0,00068 Briaunų kreivuma nuo išlinkio padidėjimo dėl betono uitraukimo ir valkšnumo: 4 1 c1 c 4,1 10 0 4 1 15,6 10 m r d 0,7 4 Santykinė deormacija dėl betono traukumo: c1 E c1 6 lo 8 lo E 9 lo Santykinė deormacija dėl betono valkšnumo: 0 c m m 9 4,81 40,0 6,78 4,1 10 10 10
Sumini briaunų kreivuma: 1 1 r r 1 7,46 10 1 r 4 m 1 1 r 1 r 4 0,9810 4 18,1110 4 11,9 10 4 15,6 10 Plokštė išilginių briaunų įlinki: 1 5 4 l 5,69 7,46 10 0, 005m. r 48 Plokštė ribini įlinki. Kontrukcijų elementų ribiniai įlinkiai pateikti STR.05.04:00 17.1 lentelėje. l 5,69 lim 0,08m 0, 005m 00 00 Plokštė įlinki neviršija ribinių. 4
.. GELŽBETONNĖ SJA..1. Bendrieji duomeny Gelžbetoninė RT tipo ijo gamybai naudojama C5/0 klaė betona, kurio charakteritini tipri ck=5 MPa, o kaičiuojamai tipri cd=09 1 5/1,5=15 MPa. Kontrukcija armuojama S400 klaė armatūro trypai, kurių charakteritini tipri yk=400 MP, kaičiuojamai tipri yd =400/1,1=65 MPa. Projektuojamo ijo ilgi 6 m.... Apkrovo Skaičiuotini ijo ilgi:. 1 pav. Projektuojama RT tipo ija Sijo avai vori apkaičiuojama pagal 14 pav. pavaizduotą detalę. 14 pav. Sijo kerpjūvi Sijo avojo vorio apkrovo reikšmė: Sijo nuolatinė apkrovo reikšmė: g togo kontrukcijų charakteritinė nuolatinė apkrova, paimame iš 1 lentelė. Sijo kintamo apkrovo reikšmė: 4
qk tolygiai iškirtyta apkrova pagal panaudojimo kategoriją C [16, 10. lentelė]. k charakteritinė niego apkrova. Suminė charakteritinė apkrova veikianti iją: lentelė. Sijo apkrovų lentelė Eil. Nr. Sijo apkrova Charakteritinė apkrova, Skaičiuotinė apkrova, γ kn/m kn/m 1. Nuolatinė 5,61 1,5 7,57. Kintama,5 1, 4,6 Suminė 8,96 11,9... Armatūro kaičiavima Armavimą kaičiuoime ijai, kurią veikia ilgalaikė ir kintama apkrovo. Didžiauia momenta:. Kadangi išpildyta ši ąlyga tai kerpjūvi kaičiuojama kaip tačiakampi. Atižvelgiant į darbo armatūro apauginio luoknio reikalavimu [17, p. 8], priimame Tuomet d1 470 mm. M cd b 6 48.96 10 15 00 470 Ed wd 0,074 1 1 1 1 0,074 0,077 0,85 0,008 0,85 0,00815 0,7 [17,. 8.15] cd lim 1 c,lim 0,7 0,968 65 0,7 1 1 1 1,1 400 1,1,lim [17,. 8.14] lim x d 0,077 0,47 0, 06 m 1 cd bw x 1510 0,0 0,06 4 A,97 10 m,97 1 65 10 cm y, d Tempiamoje zonoje armatūrą priimame. 5
Tikriname ar reikalinga kerinė armatūra.. 1 b d 1 01,0810 0, 0,47 95,4 B c n ctd knm ctd ctk,0,05 1,5 1,8 0,9 0,9 1,08MPa 1,5 B c V Ed Kadangi V Rd B c 95,4 5,88m d 0,47 0,94m. 4,18 c d, tai c priimame 0,94 m. 95,4 101,5kN V 0,94 Ed 4,18kN. Kadangi kaičiuotinė poveikių ukelta kerinė jėga (V Ed ) yra maženė negu kaičiuotini elemento atparuma kerinių jėgų atžvilgiu (V Rd ), tuomet kerinę armatūrą priimame kontruktyviai. Skerinę armatūrą parenkame. Ruože l/4 nuo atramo kerinę armatūrą išdėtome žingniu. Viduriniame tarpatramio ruože l/ imama 4 h 40,5 0, 75 m, imama...4. Skerpjūvio geometriniai rodikliai Skerpjūvio plota: E E cm 0510 110 6,8 Skerpjūvio tatini momenta: S e S e A y i i 0,0 (0,54 0,0) 0,0 0,50 0,0 0,50 6,8,14 10 4 0,0 0,0m Attuma nuo ekvivalentinio kerpjūvio unkio centro iki tempiamo zono krašto: y c S A e e 0,0 0,188 m 0,170 Skerpjūvio inercijo momenta: e A c y 1 1 6
0,0 e (0,54 0,0) 0,54 0,0 0,0 (0,5 0,0 0,188) 1 0,0 0,50 4 0,0 0,50 (0,5 0,50 0,188) 6,8,14 10 (0,188 0,0) 1 Skerpjūvio atparumo momentai apatinio ir viršutinio kraštų atžvilgiu : W W b e t e 0,00m e 0,00 0,018 m [17, 5 prieda,..18] y 0,188 c e h y c,00 0,011m 0,50 0,188 0 Attumai nuo redukuoto kerpjūvio vorio centro iki jo branduolio taškų: b W e 0,018 r 0,106m [17, 5 prieda,..15] A 0,170 e t W e 0,011 r' 0,06m. [17, 5 prieda,..15] A 0,170 e Atparumo momentai, įvertinant betono deormacija, apkaičiuoti apatinio ir viršutinio kraštų atžvilgiu : 4 W b pl W b e 1,75 0,018 0,0m W t pl W t e 1,75 0,011 0,019m - koeicienta įvertinanti tempiamo betono zono platine deormacija, priklauo nuo kerpjūvio ormo ir priimama pagal STR.05.05:005 5 priedo, 1 lentelę...5. Plyšių atiradimo apkaičiavima Momenta nuo pilnutinė apkrovo:. Momenta nuo nuolatinė ir tariamai nuolatinė apkrovo:.. Apkaičiuojame plyšių atiradimo momentą.. [17, 5 prieda,..11] [17, 5 prieda,..9]. Sąlyga tenkinama, vadinai plyšiai neativer. 7
..6. Sijo įlinkio kaičiavima Elementų umini kreivi ruožuoe, kurių tempiamojoje zonoje nėra uidariuių normalinių plyšių, apkaičiuojama pagal ormulę: 1 1 r r 1 1 r 1 r 1 r 4 [17,. 14.] Kreivi nuo kintamų poveikių, apkaičiuojama pagal kintamąją apkrovą, padaugintą iš 0,:.. 1 M 4 1 r 1 E c1 e e 4,1510 0,477 10 9 0,85 110 0,00 Kreivi nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių, nevertinant išanktinio appaudimo armatūra:.. 1 c 4 1 r M E c1 e e 1,7 10 9 0,85 110 Kreivi nuo išanktinio appaudimo jėgo: 1 r 0,0 7,19 10 0,00 Kreivi dėl elemento išlinkio, kurį ukelia betono uitraukima ir valkšnuma nuo išanktinio appaudimo jėgo: 1 r 4 0 Pilna kreivuma upleišėjimo ruože: 1 4 4 1 0,477 10 r 7,19 10 0 0 0,0008 m Sijo įlinki:. Sijo ribini įlinki (ribinio įlinkio apkaičiavima pateikta STR.05.04:00 17.1 lentelėje): l 5,7 lim 0, 09m 00 00 m m Sijo įlinki neviršija ribinio įlinkio. 8
.. GELŽBETONNĖ KOLONA..1. Bendrieji duomeny Projektuojamam patatui naudojamo urenkamo gelžbetoninė kolono. Tiek išilgine tiek kerine patato kryptimi kolono išdėtomo 6 m. žingniu. Kolono gamybai naudojama C5/0 klaė betona, kurio charakteritini tipri ck=5 MPa, o kaičiuojamai tipri cd=0,9 1 5/1,5=15 MPa. Kolono armavima imetrini, armatūra be išanktinio įtempimo. Kontrukcija armuojama S400 klaė armatūro trypai, kurių charakteritini tipri yk=400 MP, kaičiuojamai tipri yd=400/1,1=65 MPa. Skaičiuojama kolona numatyta projektuoti kvadratinio kerpjūvio b=00 mm, h=00 mm, aukšti 6,0 m.... Apkrovo Apkaičiuojame kolonai tenkančia apkrova remdamiei STR.05.04:00 Poveikiai ir apkrovo. Apkrovo veikimo plota S = 6,0,0 = 18,0 m. Projektuojamo patato kolono kaičiuotini ilgi apkaičiuojama pagal STR.05.05:005 priedo 10 lentelę: Skerpjūvio naudingai aukšti: Įvertiname rygelio avąjį vorį:. Charakteritinė apkrovų poveikio reikšmė: Nuolatiniam poveikiam: denginio charakteritinė apkrova, paimame iš 1 lentelė. ijo charakteritinė apkrova, paimame iš... pokyrio. Vyraujantiem kintamiem poveikiam: Suminė charakteritinė apkrova: 9
Perkaičiuojame apkrovą į koncentruotą: Momenta nuo uminė apkrovo:..... šilginė armatūro kaičiavima Ekcentriškai gniuždomo kolono kaičiuotini ilgi apkaičiuojama kaip deormuotojo rėmo elementui, veikiant šį elementą nepalankiauioje vietoje išdėčiu apkrova, be to, įvertinant medžiagų platine deormacija ir elementuoe atirandančiu plyšiu. šilginė jėgo ir lenkimo momentai: nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių:.. nuo nuolatinių ir kintamųjų poveikių:.. Skaičiuojame kritinę kolono jėgą pagal STR.05.05:005 priedo 5. ormulę: N crit 6,4 E l 0 cm c 0,11 l 0,1 e p Apkaičiuojame reikiamu parametru. M M Ed, Ed, M M Ed Ed, M 1 M N Ed N Ed, Ed Priimame d a Ed, d a 0,1 e 0,6 0,04 76,59 6,08 10,56 0,6 0,04 6,6 00,08 85,64 85,64 11,1 1 11. 76,59 knm knm. M Ed 76,59 e 0 0,4m ea h 0 0,01 N 6,08 Ed m. 40
e e0 h 0,4 1,08 0,00 e,min l0 0,5 0,01 h 0,01 cd 7, 0,5 0,01 0,0115 0,11, 0, priimame 1, e 08. Pirmam priartėjimui priimame 1 = 0,01. E E cm 0510 110 6,8 c b h 1 0, 0, 1 d a 1 b d 6,7510 4 m 4 0,6 0,04 0,01 0, 0,6 0,094 10 4 m 4 N crit 6,4 E l 0 cm c 0,11 0,1 e 0,1 e 6,4 110 7, 6 6,75 10 4 0,11 0,1 6,8 0,094 10 0,1 1,08 4 494kN. Apkaičiuojama koeicienta iš STR.05.05:005 priedo 5. ormulę: 1 N 1 N Ed crit Ekcentriciteta e e : d a ee e0 1 1,9. 6,08 1 494 0,6 0,04 0,4 1,9 0,7m. Reikalinga armavima apkaičiuojama pagal STR.05.05:005 priedo 84 p. Apkaičiuojamo reikšmė: n cd N Ed b d 6,08 10 0,0 15 00 60 m N cd Ed e e b d 6,08 10 7 0,568 15 00 60 Apkaičiuojama ribini antykini gniuždomai zono aukšti: 0,85 0,008 0,85 0,00815 0,7 cd [17,. 8.15] 41
lim 1,lim c,lim 1 1,1 0,7 0,968 65 0,7 1 1 400 1,1 [17,. 8.14] Kadangi,0 0, 968, armatūro plotu A1 A apkaičiuojame pagal STR n 0 lim.05.05:005 priedo 5.8 ormulę: cd b d m n 1 0,5 n A1 A a yd 1 d 15 0, 0,6 0,568 0,0 1 65 1 0,04 0,6 Tuomet A 1 A b h 14,64 10 0, 0, 4 0,5 0,04 0,0 0,01. 14,64 10 m 14,64cm Kadangi apkaičiuota armavima labai kiriai nuo pairinktojo, tai patiklinu, apkaičiuojama nauja armatūro plota. 0,01 0,0 1 d a 1 b d N crit 1 N 1 N 0,0 0,6 0,04 0,0 0, 0,6 0,08 10 6 4 6,4 110 6,75 10 0,11 4 0,1 6,8 0,08 10 791kN. 7, 0,1 1,08 Ed crit d a ee e0 m N cd Ed 1 1,4. 6,08 1 791 e e b d 0,6 0,04 0,4 1,4 0,57m. 6,08 10 57 0,445 15 00 60 4 m 4 A 1 A 150, 0,6 0,445 0,0 1 65 1 0,04 0,6 Priimame. 0,5 0,0 4 9,9810 m 9,98cm 4
..4. Kolono įlinkio kaičiavima Lenkiamųjų, ekcentriškai gniuždomųjų ir ekcentriškai tempiamųjų elementų umini kreivi ruožuoe, kurių tempiamojoje zonoje nėra uidariuių normalinių plyšių, apkaičiuojama pagal ormulę: 1 1 r r 1 1 r 1 r 1 r 4 [17,. 14.] c1 koeicienta, kuriuo įvertinama betono trumpalaikio valkšnumo įtaka, unkiajam betonui imama lygu 0,85 c koeicienta, kuriuo įvertinama betono ilgalaikio valkšnumo įtaka, imama iš STR.05.05:005 5 lentelė lygu,0 M kintamųjų ir tariamai nuolatinių poveikių (tinkamumo kaičiuotinė reikšmė) ukelta momenta apie ekvivalentinio kerpjūvio centro ašį, tatmeną lenkimo momento veikimo plokštumai. Kreivi nuo kintamų poveikių, apkaičiuojama pagal kintamąją apkrovą, padaugintą iš 0,:.. 1 M 9,7 10 4 1 1,46 10 m 9 4 r 1 c1ee e 0,85 110 5,18 10 Kreivi nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių, nevertinant išanktinio appaudimo armatūra:.. M 1 c 6,6 10,0 4 1 19,18 10 m 9 4 r c1ee e 0,85 110 5,18 10 Kreivi nuo išanktinio appaudimo jėgo: 1 r 0 Kreivi dėl elemento išlinkio, kurį ukelia betono uitraukima ir valkšnuma nuo išanktinio appaudimo jėgo: 1 r 4 0 Sumini kreivuma: 4
1 4 4 4 1 1,46 10 r Kolono įlinki: 19,18 10 Kolono įlinki neviršija ribinių. 0 0 0,64 10 0,64. m 44
.4. PERDANGOS PLOKŠTĖ.4.1. Bendrieji duomeny Perdenginiui numatyta naudoti gelžbetoninė tuštumėta plokštė, kurio ilgi l=5,80 m. Eektyvui plokštė ilgi l 0 =5,6 m. Projektuojamo plokštė gamybai naudojama C5/0 klaė betona, kurio charakteritini tipri ck=5 MPa, o kaičiuojamai tipri cd=09 1 5/1,5=15 MPa. Kontrukcija armuojama S400 klaė armatūro trypai, kurių charakteritini tipri yk=400 MP, o kaičiuojamai tipri yd=400/1,1=65 MPa..4.. Apkrovo lentelė. Perdango kontrukcijų apkrovų lentelė Eil. Nr. Stogo kontrukcijo elementa Charakteritinė apkrova, Skaičiuotinė apkrova, γ kn/m kn/m 1. Ruloninė danga 0,048 0,065. Hidroizoliacija 0,001 0,01. PAROC GRS 0, t = 0,05 m 0,05 0,068 4. Garo izoliacija, t = 0,00m 0,00 0,004 1,5 5. šlyginamai luokni, t = 0,0 m 0,08 0,08 6. Gelžbetoninė plokštė, t = 0,0 m 5,5 7,47 7. Lubų apdaila 0,056 0,076 š vio (g): 5,7 7,7 8. Naudojimo apkrovo (C1 kategorija),0 qk =,00kN/m 1,0,9 š vio (q):,0,9 VSO: 8,7 11,6.4.. Armatūro kaičiavima 15 pav. Projektuojama kiaurymėta plokštė 45
momentui. Plokštė kerpjūvi keičiama ekvivalentiniu. Redukuojame apvalią kiaurymę į tačiakampę. Priimame, kad apkritimo plota ir inercijo momenta lygū tačiakampio plotui ir inercijo Stačiakampė kiaurymė aukšti: 4 4 d1,14 0,18 1 1 h 64 64 w 0, 156m d,14 0,18 1 4 4 d 1 kiaurymė kermuo. Vieno tačiakampė kiaurymė ploti: b d1,14 0,18 1 4 hw 4 0,156 0,16m Plokštė ekvivalentinio kerpjūvio ienelė tori: bw be n b1 1,16 50,16 0, 45m 16 pav. Redukuota plokštė kerpjūvi Plokštė ekvivalentinio kerpjūvio plota: A pl (1,16 0,07) 0,45 0,156 0,1 m Plokštė avojo vorio apkrovo kaičiuotinė reikšmė: Plokštė nuolatinė apkrovo reikšmė: Plokštė naudojimo apkrovo reikšmė: q k tolygiai iškirtyta apkrova pagal panaudojimo kategoriją [16, 10. lentelė]. Plokštė nuolatinė ir tariamai nuolatinė apkrovo reikšmė: Vio apkrovo reikšmė:. Plokštė įrąžo. 46
nuo uminė apkrovo: nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių: Apauginį betono luoknį priimame preliminariai a = 40 mm. Apkaičiuojama ribini antykini gniuždomai zono aukšti:. M max cdbd 6 41,44 10 15100 60 0,04 1 1 1 1 0,04 0,05 0,85 0,008 0,85 0,00815 0,7 [17,. 8.15] cd lim 1,lim c,lim 1 1,1 0,7 0,968 [17,. 8.14] 65 0,7 1 1 400 1,1 lim x d 0,05 0,6 0, 009 m A cd b x y, d 1510 1, 0,009 4 4,44 10 m 4,44 cm 6510 Armatūrą priimame. Tikriname ar reikalinga kerinė armatūra.. 1 b d 1 01,0810 0,45 0,6 50,8 B c n ctd w knm ctd ctk,0,05 1,5 1,8 0,9 0,9 1,08MPa 1,5 B c V Ed Kadangi V Rd B c 50,8,4m d 0,6 0,5m. 9,44 c d, tai c priimame 0,5 m. 50,8 96,88kN V 0,5 Ed 9,44kN. 47
Skaičiuotini elemento atparuma kerinių jėgų atžvilgiu (V Rd ) yra dideni negu kaičiuotinė poveikių ukelta kerinė jėga (V Ed ). Taigi kerinę armatūrą galime numatyti kontruktyviai. Skerinę armatūrą parenkame. Ruože l/4 nuo atramo kerinę armatūrą išdėtome., viduriniame ruože l/:.4.4. Skerpjūvio geometriniai rodikliai Skerpjūvio plota: E E cm 0510 110 6,8 Skerpjūvio tatini momenta: S e S e A y 6,8 4,7110 i i 0,07 (1, 0,45) 0,07 4 0,04 0,041m 0,07 (1, 0,45) 0,07 0, 0, 0,45 0, Attuma nuo ekvivalentinio kerpjūvio unkio centro iki tempiamo zono krašto: y c S A e e 0,041 0,15m 0,4 Skerpjūvio inercijo momenta: A e e c 0,45 0, 1 y 1 1 0,07 (1, 0,45) 1 0,07 (1, 0,45) 1 0,07 (1, 0,45) 0,070, 0,15 0, 0,45 0, 0,15 0,07 (1, 0,45) 0,070,15 6,8 4,7110 4 (0,15 0,04) Skerpjūvio atparumo momentai apatinio ir viršutinio kraštų atžvilgiu : W e y e c 4 4,707 10 0,016m 0,15 4,707 10 4 m 4 ` [17, 5 prieda,..18] Atparumo momentai, įvertinant betono deormacija, apkaičiuoti apatinio ir viršutinio kraštų atžvilgiu : 48
W pl W b e 1,5 0,016 0,04m - koeicienta įvertinanti tempiamo betono zono platine deormacija, priklauo nuo kerpjūvio ormo ir priimama pagal STR.05.05:005 5 priedo, 1 lentelę..4.5. Plyšių atiradimo apkaičiavima Apkaičiuojame plyšių atiradimo momentą.. [17, 5 prieda,..11] [17, 5 prieda,..9]. Sąlyga tenkinama, vadinai plyšiai neatira..4.6. Plokštė įlinkio kaičiavima Elementų umini kreivi ruožuoe, kurių tempiamojoje zonoje nėra uidariuių normalinių plyšių, apkaičiuojama pagal ormulę: 1 1 r r 1 1 r 1 r 1 r 4 [17,. 14.] Kreivi nuo kintamų poveikių, apkaičiuojama pagal kintamąją apkrovą, padaugintą iš 0,:.. 1 M 4,810 4 1 0,657 10 m 9 4 r 1 c1ee e 0,85 110 4,707 10 Kreivi nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių, nevertinant išanktinio appaudimo armatūra:. M 1 c 5,710,0 4 1 10,976 10 m 9 4 r c1ee e 0,85 110 4,707 10 Kreivi nuo išanktinio appaudimo jėgo: 1 r 0 Kreivi dėl elemento išlinkio, kurį ukelia betono uitraukima ir valkšnuma nuo išanktinio appaudimo jėgo: 1 r 4 0 Pilna kreivuma upleišėjimo ruože: 49
lentelėje): 1 4 4 1 0,657 10 r Plokštė įlinki: 10,976 10 0 0 0,00116 m 0,00116. Plokštė ribini įlinki (ribinio įlinkio apkaičiavima pateikta STR.05.04:00 17.1 l 5,6 lim 0, 0 50 50 m Plokštė įlinki neviršija ribinio įlinkio. 50
4. TECHNOLOGNĖ, ORGANZACNĖ DALS 4.1. PAMATŲ ĮRENGMAS Pamatų montavimo proceą udaro šio pagrindinė darbo operacijo: pagrindo ruošima pamatų blokų dėjimo vietų žymėjima ant pagrindo, patato ekcijoje arba darbo bare ašių žymėjima ant bloko, bloko kabinima ir tatyma į projektinę padėtį patatyto pamatų bloko padėtie tikrinima, reguliavima patačiu į projektinę padėtį ir kabinių atkabinima montavimo kilpų nupjautyma arba užlanktyma ir tarpų tarp blokų užbetonavima. Montuoti pradedama nuo patato kampo, tikliai patatant kampiniu, o pakui ka 0 m gairių bloku. Patačiu juotinių pamatų bloku, nivelyru tikrinama jų viršau altitudė, patačiu kolono pamatu jų dugno altitudė. Pamatai po išorinėmi laikančiomi ienomi įgilinami 1,60 m, o po kolonomi 1,50 m. Pamatam įrengiamo pamatų papėdė. Jo numatomo monolitinė 800 mm. pločio, 00 mm. aukščio po viai pamatų blokai. Pamatų papėdėm pairinkta C5/0 klaė betona. Cokolio šiltinimui iš išorinė puė naudojama kieta melvo palvo izoliacinė plokštė STYROFOAM 00 SL (80 mm), kuri pagaminta iš ektruzinio politireno (XPS). Ant cokolio numatyta luoknių hidroizoliacija, iekiant apaugoti mūrą nuo kapiliarinė drėgmė. Atliku inžineriniu geologiniu tatybo klypo tyrimu ir radu ilpnenio atparumą gruntą, pamatų ploti ir įgilinima patiklinami. 4.. KOLONŲ MONTAVMAS Projektuojamo kolono gaminamo u kėlimo kilpomi. Sandėliuojant ir tranportuojant kolono keliamo už kėlimo kilpų, kurio numatyto įukamo. Prieš montuojant kolona paruošiama pamata: pažymimo arba atnaujinamo ašy, nuvalomi pamatų inkariniai varžtai. Montavimo metu kolono keliamo už numatytų įdėtinių kilpų, per ją praveriant pecialų griebtuvą. Kėlimo įdėtinė detalė numatoma taip, jog keliant kolona kiltų vertikaliai. Kranu nugabenu koloną į projektinę padėtį, kolona pritvirtinama naudojant iš ankto numatytu varžtu. Jei tikrinant kolono vertikalumą patebimi netiklumai, galima jį koreguoti reguliuojant atraminių veržlių aukštį. Tuo momentu, kai kolona ikuojama, jo teiinga projektinė padėti ir vertikaluma užtikrinama koloną paramtant. Galutinai koloną ureguliavu iki projektinė padėtie, užveržiamo inkarinių varžtų veržlė. Sumontavu kolona tarpa tarp kolono apačio ir pamato viršau būtinai turi būti užmonolitinta mulkiagrūdžiu betonu, kurio tiprumo klaė ne žemenė kaip pačio kolono betono klaė (C5/0). Kai kiediny ukietėja, jungti atlieka utvirtinto betoninė kontrukcijo 51
unkciją. Kolona u ijomi, kurio įrengiamo tie tarpaukštine perdanga, jungiama per kolonoje įbetonuota metaline įdėtine detale. Tai brangenė alternatyva, tačiau padeda taupyti patato vidinę erdvę. 4.. STOGO ĮRENGMAS Denginio plokštė keliamo pecialia įranga. Prieš montuojant denginio plokšte būtina patikrinti atrėmimo paviršiau lygumą. Vio plokštė univeliuojamo, kad būtų viename lygyje. Tarp plokščių eančia montažine iūle ir plokščių galu tie atramomi reikia užmonolitinti mulkiagrūdžiu betonu. Virš briaunoto gelžbetoninė plokštė įrengiama nuolydį ormuojanti luokni. Suormavu nuolydį, rengiama išlyginamai luokni C5/0 50 mm. Orą ir garu izoliuojanti luokni klojama ant išlyginto, auo paviršiau, gretima juota užleidžiant vieną ant kito ne mažiau kaip 15 cm. Prie vertikalių paviršių garo izoliacija užlenkiama ant jų per šilumo izoliacijo luoknio torį. Šilumo izoliacija įrengiama priilaikant projekte nurodytų medžiagų charakteritikų, tipinių detalių ar gamintojų technologinių nurodymų. Numatyta 155 mm torio šilumo izoliacija PAROC ROS 0. Ant šilumo izoliacijo viršau yra įrengiama viršutini šilumo izoliacijo luokni PAROC ROS 50 50 mm torio. Statybo metu šilumo izoliaciją būtina apaugoti nuo įmirkimo. Stogo dangai numatyta prilydomoji elatomerinė danga Mida Balt. Tai bituminė ritininė togų ir hidroizoliacinė danga. 4.4. GRNDŲ ĮRENGMAS Įrengiant grindi ant grunto, pirmiauia paruošiama pagrinda. Grunto pagrinda po betoninėmi grindimi turi būti paruošta taip, kad neatiratų deormacijų nuo apkrovų bei temperatūro arba drėgmė pokyčių. Grunta yra utankinama ir utiprinama 40 60 mm torio kaldo luokniu, įpaudžiant jį į gruntą volu. Pagrinda daroma iš kaldo luoknio. Tarp pagrindo ir šiltinamojo luoknio klojama izoliacinė medžiaga iš bituminė medžiago, kuri padengiama viu pagrindo plotu. Grindų šilumo izoliacijo luokni iš mineralinė vato. Medžiago ant išlyginto pagrindo turi būti udėto be tarpų. Ant viršau įrengiama kiriamai luokni, iš vandeniui nelaidžio hidroizoliacijo. Priklauomai nuo grindų pakirtie ir mechaninio poveikio intenyvumo armuotam išlyginamajam luokniui įrengti numatyta C5/0 tiprio klaė betona (70 mm). Betonavima vykdoma ekcijomi. Į ekcija grindų plota ukirtoma pagal tai, kok naudojama vibrojuoto ilgi. Jei nenumatyta technologinių iūlių pjovima, užbetonavu vieną 5
ekciją, gretimą galima betonuoti praėju ne mažiau kaip eptyniom parom. Jei technologinė iūlė pjaunamo, tai betonuoti kitą gretimą ekciją galima, kai šalia eančio ekcijo betona paiekia ne maženį kaip 1,5 MPa tiprį gniuždant. Betono mišiny į darbo vietą paduodama betono iurbliu. Betono mišinio klojimo metu negalima leiti armatūrai pailinkti iš projektinė padėtie. Įrengu išlyginamąjį luoknį jau galima kloti grindų dangą. Įrengiant grindų dangą, būtina laikyti gamintojo rekomendacijų. 4.5. PERDANGŲ MONTAVMAS Perdangų plokštė iškraunamo ir keliamo pecialiu kėlimo prietaiu kėlimo travera, kurią udaro keliamoji ija u dviem kėlimo griebtuvai (17 pav.), ne naudojamo nenutrūktamo ormavimo kiaurymėtoio plokštė, kurio gaminamo be montavimo kilpų. Kėlimo griebtuvų padėti ant keliamoio ijo pritaikoma plokštė ilgiui. Laivieji plokštė galai negali būti išikišę iš griebtuvo daugiau kaip 0,5 m. Kėlimo griebtuva turi apimti plokštę viu pločiu. Kadangi projektuojamo plokštė yra ilgo (5,8 m) kelti privaloma abiem griebtuvai. škrovimo ir kėlimo metu būtina naudoti, prie griebtuvo eančia, apaugine grandine užtikrinančia augų gaminio kėlimą ir prilaikymą netikėtai atipalaidavu griebtuvam. Apauginė grandinė negali būti atkabinamo, kol plokštė neatiduria tieiai virš projektinio atraminio paviršiau (10 cm nuo jo). 17 pav. Kėlimo travera Kiaurymėto perdangų plokštė montuojamo ant išlyginamoio neopreno tarpinė, kurio pritvirtinto prie laikančioio kontrukcijom, iekiant tolygiai perduoti plokščių apkrova laikančioiom ijom. Jei atramini paviršiu nelygu, jo išlyginimui naudojamo platmainė arba metalinė išlyginimo plokštelė tarpikliai (1 0 mm torio). Bendra išlyginimo plokštelių aukšti turi būti ne maženi kaip 15 mm, kad po perdango plokštė atramine dalimi pabėgtų betona. šlyginimo plokštele tarpikliu rekomenduojama dėti po plokštė vertikalioiomi ienelėmi, ne dedant tie perdango plokštė kiaurymėmi gali išlaužti plokštę atraminėje dalyje. Pakelta perdango plokštė nukreipiama į reikiamą projektinę padėtį virš atraminio paviršiau (10 cm nuo jo), tuomet atkabinamo apauginė grandinė ir plokštė nuleidžiama į projektinę 5
padėtį. Dėl neteiingo tranportavimo gali atirati plokščių išlinkimai. Jei šie išlinkio neutapimai apatinėje perdango puėje viršija leitiną dydį 8 mm, plokščių išlinkiu rekomenduojama uvienodinti. Tai padaryti galima u reguliuojamai tatramčiai (18 pav.). Žemiau eančia perdango dali iki optimalau lygio ukeliami tatramčių pagalba. Sukeliant plokštę, reikia tebėti, kad jo galai nepaikeltų ar nepailinktų nuo atraminio paviršiau. Statramčiai paremtoje padėtyje perdanga išlaikoma, kol pilnai ukietėja užpilto iūlė. 18 pav. Plokščių išlinkių išlyginima u tatramčiu Taip pat reiktų numatyti papildoma lentyna plokščių atrėmimui ant u perdangomi beiribojančių gaminių tiem atvejam, kai kiaurymėtoio perdango plokštė išpjaunamo, jog apglėbtų kolona. Tokio lentyno rekomenduotino viai plokščių galų iškarpymo atvejai ir taip pat būtino - kai išpjova []. Vio plokštė univeliuojamo, kad būtų viename lygyje, ir reikiamai užinkaruojamo. Tarp plokščių eančia montažine iūle ir tarpu tarp plokščių ir ijų būtina kruopščiai išvalyti ir užpildyti mulkiagrūdžiu betonu prieš tai udėju inkaruojamoio armatūro trypu. Taip užtikrinama bendra vio perdango darba. Montažinių iūlių užtaiymui rekomenduojama aukšto klaė mulkiagrūdi betona, kurio tiprumo klaė gniuždant ne maženė C5, tačiau pagal projektą rekomenduojama C5. Perdango plokščių kiaurymė, eančio galuoe, prieš betonavimą turi būti užandarinto ne giliau, kaip tie atrėmimo pabaiga. Rekomenduojama naudoti platikiniu kiaurymių dangteliu. Vykdant apdailo darbu, iš apačio iūlė užandarinamo ilikoniniu arba akriliniu hermetiku. Sumontavu kiaurymėtąia perdango plokšte būtina plokščių apačioje, perdangų kiaurymėe išgręžti kyle. Jo reikalingo montavimo metu ar andėliuojant uikaupuiai drėgmei kiaurymėe paišalinti. Perteklinė drėgmė lėtina plokštė auėjimo proceu. Be to, plokštė gali būti apgadinto, kiaurymėe uikaupuiam vandeniui šaltuoju metų laiku virtu ledu []. 54
4 lentelė. Surenkamų g/b perdango plokščių leitini nuokrypiai Eil. Nr. Rodikli Nuokrypi, mm 1. Attuma nuo patato ašie ± 5. Viršutinė altitudė elemento gale ± 10. Makimalu paitūmima nuo projektuojamo krašto ± 5 4. Siūlė ploti, kai elemento ilgi 1,0 m ± 10 5. Viena šalia kito eančių plokščių viršau altitudžių kirtuma ± 10 6. Plokščių, eančių matomoje vietoje, apačio altitudžių kirtuma ± 8 Darbo auga tatybvietėje Vykdant perdango montavimo darbu reikia vadovauti Saugo ir veikato taiyklėmi tatyboje DT 5-00. Prieš pradedant darbu brigado nariai upažindinami u darbo augo intrukcijomi ir turi turėti aukštalipių pažymėjimu. Darbo metu darbininkai privalo dėvėti augo diržu, apauginiu šalmu ir kita prikirta amenine apaugo priemone. Keliama kiaurymėta perdango plokšte būtina apjuoti apauginėmi griebtuvų grandinėmi. Sumontavu į projektinę padėtį kontrukcija ar jų elementu, ja būtina patikimai įtvirtinti. Atkabinti kėlimo priemonėmi pakelta kontrukcija ir įrenginiu leidžiama tik juo patikimai įtvirtinu. Sumontavu dalį perdango, ant kurio gali patekti kiti tatybo aikštelė darbininkai, reikia nedeliant aptverti apaugine tvorele, kuri užtikrintų augų darbininkų judėjimą ant umontuoto perdango []. Statybvietėje naudojamo tik techniškai patikrinto kėlimo priemonė, kurio atitinka Techninio reglamento Mašinų auga reikalavimu. Plačiau apie darbo augą tatybvietėje, perdangų montavimo metu, aprašyta 6 kyriuje. Perdango plokščių montavimo technologinė kortelė Gelžbetoninių perdango plokščių montavimui udaroma technologinė kortelė. Sudarant technologinę kortelę apkaičiuojama reikalinga krana, kaičiavimai pateikti 6 priede. Taip pat apkaičiuojamo darbo ąnaudo bei udaroma tatybo technologinių operacijų atlikimo graika (7 prieda). Technologinė kortelė pateikta brėžinio MBD-016-SK 6 lape. 55
5. EKONOMNĖ DALS 5.1. EKONOMNS DENGNO PLOKŠČŲ PALYGNMAS Ekonominėje dalyje atliekama denginio plokščių ekonomini palyginima. Projekte numatyto gelžbetoninė briaunoto plokštė, tačiau norima palyginti u gelžbetoninėmi tuštumėtomi plokštėmi ir nutatyti kurio būtų naudojamo eektyviau. Palyginimui pairinkto urenkamo denginio plokštė, kurio gaminamo gamykloje ir pagaminto tranportuojamo į tatybo aikštelę. Kad ekonomini palyginima būtų kuo optimaleni, kontrukcijų medžiago naudojamo tokio pačio. Abiejų tipų plokštė gaminamo iš C5/0 tiprio klaė betono, armuojamo iš ankto įtemptai plieniniai trypai (Y10). Viršutinė plokštė lentyna armuojama uvirintu S400 klaė vielo tinklu. Skerinė armatūra armavimui priimama kontruktyviai (S40 klaė armatūra). Abiem nagrinėjamai atvejai įtemptoji armatūra įtempiama į atpara mechaniniu būdu, o betona kietinama šutinant. Skaičiuojant apkrova, didelę įtaką turi kontrukcijo avai vori. Stogo avai vori, kai laikančioji kontrukcija numatyta gelžbetoninė briaunota plokštė, apkaičiuojama pagal 1 pav. parodytą detalę. Charakteritinė togo kontrukcijo avojo vorio apkrovo reikšmė pateikto 1 lentelėje. Gelžbetoninė briaunoto plokštė kaičiavimai pateikti.1. kyrelyje. Tuštumėto gelžbetoninė perdango kontrukciniai kaičiavimai pateikti 5 priede. Kontrukcijų matmeny: Briaunota plokštė 100 x 5800 x 00 mm. Tuštumėta plokštė 100 x 5800 x 0 mm. 5 lentelė. Briaunoto plokštė armatūro žiniarašti Bendra Armatūro Skermuo, Vieneto Kieki, lgi, m vori, klaė mm maė, kg vnt kg 6 1,84 0, 7 9,411 6 1,1 0, 66 16,410 10 5,76 0,617 4 14,16 10 0,7 0,617 6 10,9 S400 1 1,1 0,888 1,989 1 1,1 0,888 1,989 5 0,1 0,154 0,440 6 1,44 0, 0 9,590 6 1,1 0, 0 4,97 Y10 10 5,76 0,617 7,108 Vio: 8 96,455 56
6 lentelė. Tuštumėto plokštė armatūro žiniarašti Bendra Armatūro Skermuo, Vieneto Kieki, lgi, m vori, klaė mm maė, kg vnt kg 6 5,76 0, 6 7,67 S400 6 1,1 0, 1 7,777 6 0,18 0, 6 0,40 Y10 6 5,76 0, 6 7,67 Vio: 49,61 Palyginę armatūro kiekį gaminiui, galime patebėti, kad tuštumėtai plokštei būtų naudojama keturi kartu mažiau armatūro kiekio. Denginio plokštėm udarome lokaline ąmata u ąmatine programa Sitela 015-10 kainų lygiu. Sąmato pateikto 8 priede. Palyginę matome, kad urenkama tuštumėta denginio plokštė yra ekonomiškenė. Gelžbetoninė briaunota denginio plokštė yra 81 % brangenė už tuštumėtą plokštę. Patato mechanini tabilumui užtikrinti užtenka maženio aukščio tuštumėto plokštė, dėl kurio patata galėtų būt projektuojama žemeni, taip umažinant kitų tatybinių medžiagų ąnauda. Projekte numatyta projektuoti gelžbetoninę briaunotą plokštę, o atliku palyginimą patebime, kad tuštumėta denginio plokštė būtų ekonomiškenė. Rekomenduojama koreguoti projektą ir pakeiti togo laikančiąją kontrukciją į gelžbetoninę tuštumėtą denginio plokštę. 57
6. DARBO SAUGA 6.1. DARBO SAUGA STATYBVETĖJE Saugo ir veikato taiyklė tatyboje nutato būtinu darbuotojų augo ir veikato reikalavimu atliekant tatybo darbu. Statybo ir montavimo organizacijų vadovai aprūpina darbininku pec. rūbai, pec. avalyne ir kitomi individualiomi apaugo priemonėmi. Pagal patvirtinta tipine šalie norma, vii ameny eanty tatybo aikštelėje dėvi apauginiu šalmu [6, p. 18]. Organizacijo vadovai užtikrina, kad naujai priimti darbuotojai, prieš pradedami dirbti būtų apmokyti ir išklauytų įvadinį bei darbo vietoje pirminį, pakartotinį, o po to periodinį intruktažu pagal reikalavimu. Pakartotini intruktaža išklauoma pakeitu darbo pobūdį, vietą bei ne rečiau kaip ka tri mėneiu. Saugumo technika įmonėje užiiminėja žmogu pecialiai tam apmokyta ir turinti atitinkamą išilavinimą, o darbo vietoje tieiogiai atakinga darbų vykdytoja. Prieš tatybo darbų pradžią ir darbų eigoje tatybvietėje numatyto pavojingo zono, kurioe nuolat veikia arba gali veikti (atirati) riziko veikniai [6, p. 6]. Nuolatinė ar laikino darbuotojų buvimo vieto (gamybinė buitie patalpo, poilio vieto, žmonių praėjimai) numatyto už pavojingų zonų ribų [6, p. 15]. Statybo darbuoe naudojamo darbo priemonė, įrenginiai ir technologinė įranga atitinka augo ir veikato reikalavimu [6, p. 17]. Aptvarai, apauganty nuo kritimo iš aukščio, numatyti ne žemeni kaip 1,1 m, u porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištiine papėdė juota apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiau u viduriniu tašeliu. [6, p. 1]. Statybine atlieka iš tatomų tatinių numatyta nuleiti žemyn uždarai vamzdžiai. Statybo eigoje tatybinė atlieko andėliuojamo tam tikroje iš ankto numatytoje vietoje, kurio periodiškai išvežamo [6, p. 4]. Leidžiama naudoti ne ilgene kaip 5 m pritatoma medine kopėčia. Dirbant ant pritatomų kopėčių aukščiau kaip 1, m, naudojami augo diržai, pritvirtinti prie patato [6, p. 4]. Montuotojam draudžiama pereiti nuo vieno kontrukcijo ant kito be tam kirtų kopėčių, perėjimo tiltelių ar lipynių u aptvarai [6, p. 66]. Po pakeltai montuojamų kontrukcijų elementai žmonėm būti draudžiama [6, p. 68]. Sumontavu į projektinę padėtį perdango plokšte būtina patikimai įtvirtinti [6, p. 69]. Atkabinti kėlimo priemonėmi pakelta kontrukcija ir įrenginiu leidžiama tik juo patikimai įtvirtinu [6, p. 70]. Pertraukų darbe metu nepaliekami pakelti kabanty ant krano kablio kroviniai, tai yra draudžiama [6, p. 70]. 58
6.. PROFESNĖS RZKOS VERTNMAS DARBO VETOJE Proeinė riziko vertinime atliekama tyrima, kuriuo įvertinama eama ar galima rizika, bei nutatomo priemonė, kuriomi pašalinamo arba kiek įmanoma umažinamo riziko paekmė darbo vietoe. Proeinė riziko vertinima yra labai varbu, ne jo metu iekiama išiaiškinti ir užkirti kelią pavojam, kurių metu darbuotoja gali uižeiti, apinuodyti, uirgti proeine liga, ar net gali iškilti pavoju žmogau gyvybei. Tiriama tatybo įmonė, kuri atlieka naujai tatomo ekpozicijų centro patato tatybą. Riziko vertinimui pairenkama šio įmonė perdango plokščių montavimo darbininko pecialybė. Tiriama darbininko darbo aplinka, vertinama proeinė rizika, nutatomo reikiamo apaugo priemonė. Riziko veiknių identiikavimo etape atliekami parengiamieji darbai, kurių metu nutatomi izikiniai veikniai (7 lentelė), iziniai veikniai (8 lentelė), cheminiai veikniai (9 lentelė), ergonominiai ir pichoiziologiniai veikniai (10 lentelė). Riziko tyrime analizuojami identiikuoti veikniai, jų paireiškimo priežaty, apkaičiuojami riziko veiknių dydžiai bei nutatomo reikiamo papildomo apaugo priemonė.. Proeinė riziko vertinimo eiga ir rezultatai užikuoti 7 11 lentelėe. 7 lentelė. Fizikinių veiknių ukeltų pavojų, galinčių pakenkti veikatai, identiikavima Ar buvo Ar būtino nutatyta Veiknių, galinčių kelti pavojų Veiknio paireiškimo charakteritiko, prevencinė poveiki ar proeinei augai ir veikatai, ąraša atižvelgiant į nutatytą poveikį ar pavojų priemonė pavoju Ne Taip Ne Taip Darba vykta lauko ąlygomi, šaltuoju metu kaip 1 0. Darbo vieto šiluminė aplinka laikotarpiu. Pagal HN 69:00 norma, darbo (patalpų mikroklimata) vieto oro temperatūra turėtų būti ne maženė Pagal HN 98:014 norma, pakankama Darbo vieto apšvietima natūralu apšvietima, kuri nedaro jokio poveikio darbuotojų darbingumui ir veikatai. Triukšma Triukšmo poveiki gan dideli, triukšmą ukelia kėlimo kranai. Vibracija, darba u vibruojančiai Vibracija veikia žmogų darbo vietoe prie įrankiai, vibraciją keliančio mašino tacionarių mašinų. (HN 51:00). 59
8 lentelė. Fizinių veiknių ukeltų pavojų, galinčių pakenkti veikatai, identiikavima Ar buvo Ar būtino nutatyta Veiknių, galinčių kelti pavojų Veiknio paireiškimo charakteritiko, prevencinė poveiki ar proeinei augai ir veikatai, ąraša atižvelgiant į nutatytą poveikį ar pavojų priemonė pavoju Ne Taip Ne Taip Plokštė keliamo kėlimo travera u Beiukančio ar judamo mašinų daly apauginėmi grandinėmi. Yra pavoju atipalaidavu grandinėm, keliama kroviny gali nuriti ir užaloti. Tranportavimo įranga, kranai, litai ir kt. Neilaikant augumo reikalavimų galimi žmonių užalojimai ar net mirtie atvejai. Tranporto ir priėjimo keliai, patoliai, kopėčio ir kt. Darba vykta m aukštyje, galimybė nukriti. Galimo traumo. Medžiagų išmetima (pvz., platinių Statybinė atlieko gali trukdyti paiekti medžiagų liejimo metu), ruošinių tatomo patato dali, medžiaga, kita išmetima reikiama vieta. Veikianty elektriniai prietaiai, neaugiai Elektro įtampa naudojanti gali nutrenkti elektra. Galimi užalojimai. Darbo vieto priešgairini parengima Statavietėje galimi gairo avėjai nuo elektro prietaių, mašinų. 9 lentelė. Cheminių veiknių ukeltų pavojų, galinčių pakenkti veikatai, identiikavima Ar buvo Ar būtino nutatyta Veiknių, galinčių kelti pavojų Veiknio paireiškimo charakteritiko, prevencinė poveiki ar proeinei augai ir veikatai, ąraša atižvelgiant į nutatytą poveikį ar pavojų priemonė pavoju Ne Taip Ne Taip Dulkė Cemento dulkė. PRD 10 mg/m (HN :011) Kelių vieno kryptie cheminių medžiagų poveiki Nenutatyta 10 lentelė. Ergonominių ir pichoocialinių veiknių ukeltų pavojų, galinčių pakenkti veikatai, identiikavima Ar buvo Ar būtino nutatyta Veiknių, galinčių kelti pavojų Veiknio paireiškimo charakteritiko, prevencinė poveiki ar proeinei augai ir veikatai, ąraša atižvelgiant į nutatytą poveikį ar pavojų priemonė pavoju Ne Taip Ne Taip Darbo unkuma Darbo unkumo kategorija: unku izini 60
Plokščių montavima kategorijo darba (HN 69:00). Statybvietėje įranga išdėtyta nedideliai Valdymo įrango išdėtyma attumai, darbuotoja greit ir lengvai paiekia nuolatinėje darbo vietoje reikiamą įrangą. Darbo poza Darbo poza nepatovi. Judėjimo attuma darbo aplinkoje Vaikščiojimo attuma gan dideli. Darbo įtampa (dėmey) Darbo įtampa trumpalaikė, tačiau dažnai paikartojanti. Darbo įtampa (Rego ir klauo analizatoriai) Montuojamo objekto matmeny iki 5,8 m. Darbo emocinė įtampa Darba reikalaujanti uikoncentravimo, lydima pavojau. Darbo monotonija Darba paikartojanti. Darba izoliuotoje vietoje (kai darbuotoja dirba viena arba izoliuotoje patalpoje) Darba komandini, kartu u brigada Nutatant riziko riti, kurioe reikia imti priemonių užtikrinant augą ir veikatą, riziko dydį galima kiekybiškai apkaičiuoti ir įvertinti Danijoje taikoma metodika - prikiriant pavojui, traumo ar kitokio veikato pakenkimo tikimybei ir paekmėm balu nuo 1 iki. Papračiauia būda apkaičiuoti riziko dydį balai yra panaudoti ormulę: Riziko dydi = pavojau dydi х traumo ar kitokio veikato pakenkimo tikimybė х paekmė Veikla 11 lentelė. Riziko nutatymo duomenų lapa Traumo ar Pavojai kitokio Riziko Taikomo augo Priemonių Patebėti Pavojau veikato Paekmė dydi priemonė pakanka trūkumai dydi pakenkimo balai tikimybė Įranga Įranga atitinkanti TAP Nėra 1 1 1 1 augumo reikalavimu. Plokštė keliamo kėlimo travera u apauginėmi grandinėmi. Judančių mašinų ir įrenginių dalių zona aptverta 5 m nuo jų. Triukšma Yra klauo TAP Nėra 1 1 61
Aukšti Statybinė atlieko Elektro įtampa Vibracija Oro ąlygo apaugo priemonių Darbininkai dėvi augo diržu, apauginiu šalmu, tatybo aikštelė yra aptverta apaugine tvorele. Pritatomo kopėčio yra u įtaiai, neleidžiančiai jom pailinkti ar virti darbo metu. Statybinė atlieko andėliuojamo tam tikroje iš ankto numatytoje vietoje, kurio periodiškai išvežamo. Pavojingo zono, kurioe galima pavojinga elektro rovė poveiki, aptverto apauginiai aptvarai, ir paženklinto augo ir veikato apaugo ženklai. Darbuotojai inormuoti apie darbo vieta ir darbo priemone, keliančiu vibracijo pavojų bei apmokomi augiai naudoti darbo priemone. Darbuotojai aprūpinti darbo drabužiai, kirtai apaugoti nuo šalčio ir drėgmė. TAP Nėra 1 1 TAP Nėra 1 1 1 1 TAP Nėra 1 1 1 1 TAP Nėra 1 1 TAP Nėra 1 1 1 1 6
Atlikę tarpaukštinė perdango montuotojo darbo vieto riziko vertinimą, duomeni uvedame į riziko nutatymo duomenų lapą (11 lentelė), apkaičiuojame riziko dydį. Pagal 9 priedo 4 lentelę nutatome nagrinėjamų rizikų priimtinumą ir galime priimti rekomendacija dėl papildomų darbo vietų augumo priemonių. Įrango (kėlimo krano) keliama rizika yra priimtina, taikomo vio augumo priemonė, jokių papildomų veikmų nereikia. Triukšmo ir vibracijo poveikiai perdango montavimo darbo vietoje yra toleruotini, reikia tik užtikrinti, kad veiktų taikomo augumo priemonė. Darba aukštyje ( m) taip pat toleruotina, darbininkai yra intruktuoti ir laikoi augumo priemonių, tad neant reikalui, galime netaikyti papildomų veikmų. Statybinė atlieko andėliuojamo tam tikroje iš ankto numatytoje vietoje, kurio periodiškai išvežamo. Šio veiknio riziko dydi priimtina. Elektro įtampo keliami pavojai yra priimtini, tatybvietėje laikomai augumo priemonių, papildomų veikmų nereikia. Darbuotojai aprūpinti darbo drabužiai, kirtai apaugoti nuo šalčio ir drėgmė. Riziko dydi yra priimtina ir papildomų augumo priemonių nereikia. 6.. DARBŲ SAUGOS APBENDRNMAS Perdango plokščių montavima nereikalauja pecialių ar ypatingų darbo augo priemonių. Plokščių montažą vykdanty darbininkai turi būti išklauę montuotojų ir aukštalipių darbo augo intrukcija ir turėti atitinkamu pažymėjimu. Darbo metu darbininkai privalo dėvėti augo diržu, apauginiu šalmu ir kita prikirta amenine apaugo priemone. škrovimo ir kėlimo metu kiaurymėta perdango plokšte būtina apjuoti apauginėmi griebtuvų grandinėmi, iekiant užtikrinti augų gaminio kėlimą ir prilaikymą netikėtai atipalaidavu griebtuvam. Sumontavu dalį perdango, ant kurio gali patekti kiti tatybo aikštelė darbininkai, reikia nedeliant aptverti apaugine tvorele, kuri užtikrintų augų darbininkų judėjimą ant umontuoto perdango. 6
7. KONSTRUKCJŲ SKAČAVMAS KOMPUTERNE PROGRAMA 7.1. TUŠTUMĖTA DENGNO PLOKŠTĖ Pagal 5 priede apkaičiuotą denginio tuštumėtą plokštę udarome kontrukcijo modelį kompiuterinėje kaičiavimo programoje Autodek Robot. Rezultatu pateikiame pagal uminę apkrovą, kuri paimta iš 5 priedo, 1 lentelė. 1 lentelė. Naudojamų medžiagų parametrai Medžiaga E G N LX RO Re (MPa) (MPa) (1/ C) (kn/m) (MPa) 1 C5/0 1000,00 1916,67 0,0 0,00 4,5 5,00 š kompiuterinė kaičiavimo programo paimame tuštumėtą plokštę veikiančių lenkimo momentų diagrama, pagal kuria tikrinama denginio armavimo intenyvuma. Diagramo pateikto 19 pav. 19 pav. Lenkimo momentų diagrama Mxx, nuo pilnutinė apkrovo 64
0 pav. Lenkimo momentų diagrama Myy, nuo pilnutinė apkrovo Denginio plokštė armavimo parametrai pateikti 10 priede. Plokštė teorini armavima pavaizduota 1 pav. 1 pav. Teorini armavimo intenyvuma Ax kryptimi 65
pav. Teorini armavimo intenyvuma Ay kryptimi ribiniai. Denginio plokštė polinkiai pateikti - 4 pav. Plyšiai yra apriboti, kad nebūtų dideni nei pav. Ativeriančių plyšių chema 4 pav. Plokštė įlinkių chema 66
Elementa Krypti Sudarome tuštumėto plokštė ektremalių zonų (kur veikia max lenkimo momentai) armavimo intenyvumo lentelę. 1 lentelė. Armavimo intenyvumo palyginimo lentelė Armatūro kieki, cm /m Skirtuma, % Rankini Prog. varianta duomeny ir var. Plokštė xx 1,55,9 48 Rankiniu būdu pagal STR yy kryptimi armatūra priimame kontruktyviai. Kompiuterine kaičiavimo programa reikiama armatūro kieki yy kryptimi 4,76 cm. Patikrinę abu kaičiavimo būdu matome, kad armavimo intenyvuma kaičiuojant rankiniu būdu bei kompiuterine programa kiriai. Skirtuma tarp kaičiavimo būdų yra 48 %. Plokštė armuojama dvigubu armavimu. Armatūro kiekį plokštei rankiniu būdu kaičiavome kaip vienpuį armuotą elementą, ne ąlyga ( ) kad galima nearmuoti gniuždomoio zono (arba neatižvelgti į gniuždomą armatūrą) buvo įvykdyta. Kompiuterine programa kaičiuodami armavimą nurodėme, kad plyšio ploti būtų ribojama armavimo intenyvumo padidinimu, todėl viršutiniuoe taškuoe kur ativeria plyšiai, gauname didenį armavimo intenyvumą nei kaičiuodami rankiniu būdu. 67
ŠVADOS Baigiamajame magitro darbe projektuojama viuomeninė pakirtie ekpozicijų centro patata. Darbe atlikto patato architektūrinė, kontrukcinė, technologinė, organizacinė, ekonominė ir darbų augo analizė. Projekte išdetalizuoto patato kontrukcinė detalė, tai leidžia uidaryti etetinį patato vaizdą, detalizuoja kontrukcinę emę. Kontrukcinėje dalyje atliekami detalū kaičiavimai numatytiem kontrukciniam elementam. Apkaičiavu užtikrinama patato mechanini tabiluma ir tanduma, parenkant mažiauia galima medžiagų ąnauda. Atliekama ekonomini denginio plokščių palyginima, lyginant projekte numatytą gelžbetoninę briaunotą plokštę u populiaria gelžbetonine tuštumėta plokšte. šanalizavę rezultatu, galime teigti, kad tuštumėtą plokštę yra optimaliau naudoti dėl kaino ir medžiagų kiekio. Kainų kirtuma tarp šių yra 81 %. Plokščių laikomoji galia priklauo nuo kerpjūvio aukščio, įtemptoio armatūro tipo bei tarpatramio ilgio. Patato mechaniniam tabilumui užtikrinti užtenka maženio aukščio tuštumėto plokštė, dėl kurio patata galėtų būti projektuojama žemeni, taip umažinant kitų tatybinių medžiagų ąnauda. Technologinėje dalyje išnagrinėjama perdango plokščių montavimo darbų vykdymo technologija, pateikiama darbų eiliškuma. Darbai vykdomi nuoekliai ir organizuotai pagal udarytą technologinę kortelę ir kalendorinį graiką. Atliku tuštumėto plokštė kaičiavimu u kompiuterine programa gauname didenį armavimo intenyvumą nei kaičiuodami rankiniu būdu. Skirtuma 48 %. 68
LTERATŪRA 1. HN 69:00. Šilumini komorta ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpoe. Parametrų norminė vertė ir matavimo reikalavimai.. HN 98:014. Natūralu ir dirbtini darbo vietų apšvietima. Apšvieto ribinė vertė ir bendrieji matavimo reikalavimai.. STR 1.01.08:00 Statinio tatybo rūšy. 4. STR 1.01.09:00 Statinių klaiikavima pagal jų naudojimo pakirtį. 5. STR 1.05.06:010 Statinio projektavima. 6. STR 1.05.08:00 Statinio projekto architektūrinė ir kontrukcinė dalių brėžinių braižymo taiyklė ir grainiai žymėjimai. 7. STR.01.01(1):005 Emini tatinio reikalavima. Mechanini atparuma ir patovuma. 8. STR.01.01():1999 Eminiai tatinio reikalavimai. Gairinė auga 9. STR.01.01():1999 Eminiai tatinio reikalavimai. Higiena, veikata, aplinko apauga. 10. STR.01.01(4):008 Eminiai tatinio reikalavimai. Naudojimo auga. 11. STR.01.01(5):008 Emini tatinio reikalavima. Apauga nuo triukšmo. 1. STR.01.01(6):008 Emini tatinio reikalavima. Energijo taupyma ir šilumo išaugojima. 1. STR.0.0 004 Viuomeninė pakirtie tatiniai. 14. STR.0.01 001 Statiniai ir teritorijo. Reikalavimai žmonių u negalia reikmėm. 15. STR.05.0:008 "Statinių kontrukcijo. Stogai". 16. STR.05.04:00 Poveikiai ir apkrovo. 17. STR. 05. 05: 005 Betoninių ir gelžbetoninių kontrukcijų projektavima. 18. STR.05.1:004 Statinių kontrukcijo. Grindy. 19. STR.05.0:006 Langai ir išorinė įėjimo dury. 0. Calavera J. Manual or detailing reinorced concrete tructure to EC. CRC Pre, 011, 498 p. 1. Bendroio gairinė augo taiyklė. Valtybė žinio, 010, Nr. 99-5167.. Darboviečių įrengimo tatybvietėe nuotatai. Valtybė žinio, 008-01-4, Nr. 10-6.. Darbuotojų aprūpinimo ameninėmi apauginėmi priemonėmi nuotatai. Valtybė žinio, 007, Nr. 1-5055. 4. Darbuotojų apaugo nuo triukšmo keliamo riziko nuotatai. Valtybė žinio, 005, Nr.5-1804. 5. Darbuotojų apaugo nuo vibracijo keliamo riziko nuotatai. Valtybė žinio, 004, Nr.41-150. 6. Darbuotojų augo ir veikato taiyklė tatyboje. DT 5-00 Valtybė žinio, 011-06-8, Nr. 69
77-785 7. Gairinė augo pagrindiniai reikalavimai. Valtybė žinio, 010, Nr. 146-7510. 8. Marčiukaiti G. š ankto įtempta gelžbetoni. Vadovėli. Vilniu: Technika, 01, 96 p. 9. Marčiukaiti G. Patatai ir jų kontrukcijo. Mokomoji knyga. Vilniu: Technika, 004, 14 p. 0. Moley B., Bungey J., Hule R. Reinorced Concrete Deign to Eurocode, 6 th edition Palgrave Macmillan, Houndwill. 007, 405 p. 1. Proeinė riziko bendrieji vertinimo nuotatai. Valtybė žinio, 01, Nr. 16-650.. Statau šiltą namą. Brėžiniai ir rekomendacijo UAB PAROC Vilniu, 011.. Technini vadova, UAB Betonika, 015. 4. Valikoni J., Venckevičiu V. Gelžbetoninių kontrukcijų projektavima: metodiniai nurodymai. Kauna: KP. 1987, 86 p. 5. Venckevičiu V., Židoni. Patatų perdango u urenkamoiomi gelžbetoninėmi kiaurymėtoiomi plokštėmi. Mokomoji knyga. Šiauliai, 007, 70 p. 6. Zavadka E. K., Mikšta P., Sakalauka R., Šimku J. R. Statybo organizavima. Vilniu: ŠMM, 001, 197 p. 7. Zavadka E. K., Karablikova A., Malinauka P., Mikšta P., Naka H., Sakalauka R. Statybo proceų technologija. Vilniu: Technika, 006, 547 p. 70
PREDA 1 PREDAS Langų ir durų žiniarašti 71
PREDAS 7
PREDAS Armatūro ortimenta 7