LIETUVIU ATGIMIMO ISTORIJOS STUDIJOS ` Raimundas Lopata Lietuvos valstybingumo raida 1914-1918 metais VILNIUS Mintis 1996
9661 'SP}n}ItstlI So.fIJo SI SoAn elr 966T 'e edor SepunurTeH 8-9I 00- IF-9 N8SI T6 0-Z6CT NSSI ounapilet I so8ahh etld urptsn.i?ptstld 'Tnpuo} SoAn et SolTA]v e.fo?p SnIlotnv e Ai seue uv snigeqns sniipeid snt?tae nlis Sepe[A (sniloi epel s}se!sneijaa) ehet on SnfIPIBE sauhtn Se ueurth e edo sepuntngeh SntgIAetlIlneT SeAo Sa3 sehsnehe nh Seuetuv :VflDHOH ENIDXVC[EH 6CT-O gf. F6 nan
TURINYS Ivadas... PIRMA DALIS. GINTARINES" DEKLARACIJOS GEOPOLITINIS KONTEKSTAS...,. 1914-u].u perspektyvos... Del vjetos po saule... Lenku klalusimas... Tak vied eto epucha"... Kompromisai ir konfliktai. Lietuviu politinis pasalulis... Tautos vienybes" altgimimas... RaLdikalu gravitacijos... Vokietijos veiksnys... ANTRA DALIS. NE TIEK I RYTUS IR I PIETUS, KIEK I VAKA- RUS... Ka okupavo Vokieti].a? A. Pfeilio kazusas, Didziosios Lietuvos kontnrai... Politikos kamufliazas... Liberalus okupaci].os periodas... Kaipgi i tikruju buvo Vilniuje... Kaipgi i5 tikruju buvo Kaune... Salin nuo Rusijos... Vive la Pologne!", arba Lenkijos Se elis, Apie lietuvi ka" ir lietuviu politikq... Restitucijos regimybe... Kursas -Lietuvos klausimo internacionalizavimas... Pri].ungimo politika ir kelio i laisve pradzia... Svetimos valdzios Zinio].e esalntis krdstals... Pasirengimas deryboms... Naujas derybu etapas. I dalis... Intermedijos tema: Antante ir lietuviai... Naujas derybu etapas. 11 dalis... Lietuvi koj i neomonarchizmo interliudija Rytu komisija ir J. Gabrys...
8TZ... `... ErlmcIOH hlzahvanensv 80Z... '... (Aletlrrms) 8T6T-FT6T NI c[ooheivis NvlNvnHili EHi ]0 inendoieaea EHL c8i... vtlaivueiii HI IvlNliivs SopeA I. btzp e'a feaes trflepns sehte of?1v"... IpleHt}A `IPJT2xpA?qA]s ea?ui]ol turl er[3daduoh o] t ]uoh... Se8neputN Snt eleh soan]etr... eqalel soan]et JI seddoh..i
likimo kaimynais? Juk net J. Gabrio dvinariame Ukrainos-Lietuvos projekte atsirado vietos ir treeiajam elementui. Matyt, atsakymq galima rasti mineto].e Rytu Europos stabilizaci].os programoje. F. ROPPAS IR LIETUVOS TARYBA Nors gautas kaizerio pripazinimas buvo ribotas ir nominalus, ta iau del jo Lietuvos Tarybai pavyko i saugoti lietuviu politikos testinumq. Savo atsiradimu legalizavust lietuviu nacionalini I.udejimq, o savo veikla iteisinusi Lietuvos valstybingumo klausima, dabar Taryba gale].o pagalvoti apie tolesni Zingsni -valstybines valdzios igalio].imus. Pagrindo tokiom.s viltims teike Berlyno pa- Zadai itraukti lietuvius i valstybes sudarymo procesq. Tiesa, kovo 24 d. Oberostas netiketai i kviete Tarybos delegacija neva Vilniuje vesti Nepriklausomybes ventes, ta iau tos pa ios dienos rytq prisistates F. Roppas spe].o pakviesti I.a i i kilmingus pusry ius, kuriuose ture].o dalyvauti Vokie iu-lietuviu draugi].os nariai, daug sve iu, o paskui sitile konfidencialiai apsvarstyti praktinius valstybes organizavimo reikalus, taip pat ir vyriausybes sudarymo. Pusry iauta garsiame.berlyno Adlono" vie butyje. Sitilyti tostai (uz kaizeri-a. Smetona, uz R. Nadolni-K. 0l auskas, uz P. Hindenburga -F. Roppas) tiko Sventinei nuotaikai. Pasakytos kalbos pane ejo i programines. Neseniai i raudonosios Rusijos gri- Ze,s A. Voldemaras subtiliai gyre Rytu Europo].e vokie iu kuriama nau].a tvarka -vadovavima be vie patavimo. Profesorius A. Weberis demesi,sutelke i tautu apsisprendimo teise. F. Roppas kalbe].o apie Rusijos tautas, ispe].a del Rytu balkanizavimo pavojaus, rekomendavo Lietuvai saugumo sumetimais glaustis prie Vokietijas. Kalbe].o ir tuo metu Berlyne buves A. Meysztowiczius, paragings Lietuvos pilie ius prisideti prie kra to nepriklausomybes ktlrimo 12. Kodel A. Meysztowiczius kiek netiketai Cia dalyvavo ir kokia buvo I.o pasakyto,s kalbos prasme, paaiskejo tik po F. Roppo ir Tarybos delegacijos pasitarimo. Baronas sitile jo kandidatnra i ministrus. I pasitilyma buvo pazitireta gama skepti kai ]3. Tuo reikalas ir baigesi. Praejo vos,dvi savaites. Balandzio 13 d. Vokie iu-lietuviu draugijos posedy].e F. Roppas netiketai stojo pries Taryba. Jis smarkiai sukritikavo jos sudet±, kuri reprezentuojanti tik dal± visuomenes, o kai kurie gyventoju sluoksniai bei tautines mazumos visai nu alinti ir negali i, reiksti politines valios. Baronas 149
OST` 8[ st3uolpq Sled JI?Ie}Ild tlle} 'e.re8.ti8uea I s AApdeu hun -AHleAHed hluljpi8e le}ijhsde peh ` T3 HIt oanq n le n}eun on Iqu[ el a.i Ide?tH? Ielsblpeu oilnp.ia.un 8T6 onu I `seddoh.i IS?Punxp SIelmH ' e}s [pidos en.burpj8old sounlo ej sotho] tsn.i -?m} h pq n eur on pqfup te.r `bsei} i h?s?ued tp PSIA.souno -ei S?urez ontl Sn ultlileap T nssi oui8?un st2uolpq pp `sulthlszn,^ esedold oursie olethep[oa.v-oilqed.f SA[nes.f JI.un 9Z6T [ sohp l sot3 o.i e}selh h}?mieqeu eis PPH 't AP nusnu dtp STeE8 IAzpe s[psiia sn tliuiaes h.i `smpap t tltapsnu ' bhi qndsel Selpnpl " tunhi ilou ets o.surp St PtDoS tli -eildtspd sbls? e8eu I?pot 'se8ut}zaleu eq 's'njn ups sbse 11 slou etlo eurs.v Se3 ututurlid Soqfue peh `otli Te sptlojpq le.file stu iun h ehiel` oltletszn tapiuit3d hure[qojd hian ee[ etdp etlll STel -ed eunp de S" `tt}i`.seddoh.,i oanq sp.[o Auetlms so.ftd p sots^ sosia piph 'p.fo.reqpeu st2urtllea.i.9[ e.ropnpds e.fohstan}et[ turf.i?u il8eu s'ouno el seulez ue.ronltdsut Tet[ e P SeT ps SI SnHtlItltleApt soan elr t 3 nel ed Ise 8ue}S oanq a.fide t8p PeH 'Ip outpnp.i SnTI -eu soqfup ip?sod i sntsn tltltsns.p gz olzpue[pq ndle on snut2 d hthsileh ohtit}p p.ridt2 t8p PtHo.bHtuIPA oi? HTe8tunH o.rotzptp SoAn et T unttld' spurpt?eiah oanq sijezteh esontlnh `Ip pl o t dpd 'p.rtdp}t8p phstspldold o th e ej `SnTzpolISpd ure.i S'oA 'o Pue8eN.bAn elr g HAA e burtpte oae8 `n etld soqfue nts'nelzptp S5dt2 tetueseu 'seddoh.i o Se SIeTi oanqeu b.ftlo Ile burt2.foni ol uoh a.[oan etr SoIzp ea S?tltJeH i `e.rntu[ta T AHuP[tsdp.u?ur S?zn8e8-[zpup T2q s5ioued 'stle8ieqzle.n.isput te[ ptdol S oanq h.[idep.ueurohel htho.g[ pltheleqeu h.f ptrm8npp o8e}stpleh 8o.I `snian et t uth i i -eueia SmAHs T 'huntsnp H p.rtspld ns so.rtun s?ut euosled lt h.ridueauo tis5ids I IeHSI8nplp pqalei ns hlqauni p8 ht o.i oanq -eiqeu 's,eeslep' pm ololeue8 o?ulur ne.i Hespd.bqfup soan et I oni ozi ts?8ue S PT p PA?utlpH.?8Ipqt`Seu? pa[aps II So.ftzTAHel JOHt t pune}stsi?ui3plisttlturpie?utjeh.?itehtsederi sphetu s?tus sl e.ro.i tanieti snutzpdtld lp.ri et oa pe 'efaueuro tl?ml PtHteH ban etr I T}Helpd o.i?iou spuoje8 2Soure[Hel SolHo? teltld tnddoh.i t8 urph TpztpAtHe iode oddoh.i It SoqAle dlp p.ftdp uoli -tloh 'SnTeHtel SnepIA SoAn elr I TsturI th h xpnt dleh Son.I Sntlt -IeAi tnplp SOAn etr ".P 9T Otzpup P8. PseIA I q[e Spd OAnq lpthtu il eh blleh is 0.el?q PHeu tetslp8 Ip} eldp net?p.tl?un otlpspa utlsnes lt pinq soqfue It oddoh.i dlp} Set tlii} S0I [ urpll I.Surpt?etHOA p SIsetld pla 'o.feqp eq `tlnh Jt P.fpnt oael So.[tsnH tsn?ihtszn tmh -'Stf?Hes -'eurnzeun a.rnpaopea Ipqfue o} plh".sure p Tp.pJ SoqAIP oap gtehetld 3^PdA rj ^
Neabe].otinai dirbtinai pu iama Zemes" problema, F. Roppo manymu, turejo tapti argumentu rag.inant dvarininkus konsoliduotis, kas ne karta buvo daryta. Tokia konsolidacija gale].o ne tik gelbeti nuo eventualios Zeme,s reformos, bet ir leisti ultikrinti io luomo politin± svori Lietuvoje. Dar vasario men. baronas sitile Vilhelmstrasei papildyti Taryba -itraukti i ja dvarininku, kurie kartu su dvas\ininkais neutralizuotu radikalu itakq ir sustiprintu lietuviu konservatyvizma. Tasyk Uzsienio reikalu ministerija i pasitilyma nereagavo. Dabar Vilhelm trase, prade].usi ±gyvendinti stabilizaci].os programq, baronui paliko laisvas rankas. Agitacija uz personaling unija su Prtisi].a tapo priedanga kontaktams su dvarininkais ir lietuviu dvasininki].os hierarchais uzmegzti. Minetame Slaptame prane ime" F. Roppas rage ne apie protestanta Vilhelma 11, o apie vokie iu katalika -Lietuvos regenta. Apie j± ture].o susiburti,,kataliku valstie iu sq].ungajj, kurios pagrindq sudarytu tdvarininkai ir dvasininkai 19. Dar kovo pabaigo].e-balandzio pradzio].e Tarybos aplinkoje buvo atkreiptas demesys i brendusiq nauja].a dvarininku lietuviskaj.a orientaci].a". L. Gira Lietuvos aido" puslapiuose nurode ios orientaci].os Salininku tikslus: drauge su visa lietuviu tauta reikalauti nepriklausomos Lietuvos, idvasia jau iantis grynais lietuviais, paaukoti savo pal.egas Lietuvos labui, atsiriboti nuo lenkinimo idejos 20. J. Pajau].is nurode, kad ypa Zemaitijo].e ai kus idvarininku kryp.sni,s suvienyti i gales su visos tauto,s darbu 2]. Paz5metina, kad btitent' Zemaitijoje F. Roppo agitacine veikla buvo. aktyviausia. Pagaliau geguzes men. dienos viesa isvydo Lietuvos dvarininku deklaraci].a, kurio].e buvo i reik tas grieztas reikalas dalyvauti Lietuvos valstybes statymo darbe". Deklaracijo].e buvo smulkiai i destyta dvarininku pozici].a Lietuvos politiniais, tikiniais, tautiniais bei baznytiniais reikalais. Pa.sisakyta uz koustitucing valstybes validymo forms, demokratines laisve,s ir teises, Kataliku bainy ios paskelbima valstybine. Zadeta rtipintis Zemes tikio gerinimu, pirmiausia kelti mazojo tikio na umq, sitilyta i dalyti Valstie6iu banko, rusu valdziai priklausiusias Zemes. Anoniminis Adel, Darbo balse" komentaves S± parei kimq, atkreipe demes± i dvarininku siek± pri].ungti uz Lietuvos Brastoje nubreztos sienos likusias Minsko, Mogiliovo, Vitebsko guberni].as. Adel neabejojo, kad tuo patvirtinamos dvarininku istorines Lietuvos atgaivinimo aspiraci].os 22. Tuo tarpu birzelio pradzioje F. Roppas vel atvyko i Lietuva. Si karta jis megino suvienyti,dvarininkus bei pritraukti klerikah i Tvarkos parti].a. Barono pastangas parem6 P. Karevi ius, grafas A. Ti kevieius, K. Radvi a 23. 151
Z9T (8 I- T.d -.Te[oHo old soqfue S?qA S[eA SoAn etr :.Jz) Sounel8old S?tlIJo]tJ@ So ut lta ed a.iap?sod Soqfue 1[ P TT OIsnps.un 8T6T o `so urttjd a.[o.riduajejuoh souezor -ourea tsohie[ IetloieA -JesuoH 8o.I 'o.ro Aq seurth Ieled.(OZI.d-.I.I-.686 -.VC[VN HS SOAnlell // nurtsne Souels S?uT AI eht T od S?qAsneIJAA S?utzenzmq SoAn etr.3 Sn.r9.rADLr -.rjndt :.Jz) T3.rlurouo}np e} Ie ns Tipq o.r?m `ounuran onu Sn eld i Suro.[Tlo IJe A.1 `IeAn}et h eld "u?ur oao t fueped `turt teled Souo eurs.v e8ed * -Purep oa.v) eua Ieg S?qAAo S P Sot eidt oeu ns SIseurlId.t st2idns eurt p8 sp.ridtzod so.ql tltutjeap HeTl `ountptzeld Soqfup Hell 6z Sn?9 d SOA -n al SnHtle[" 'SnHuttlTlpAP ShpIu TA -TPJlup o ' Solp TnH S'O IH -ue sntan ei " 'SnxpttltlpAp h.rqueqn8 hh[pans It ounph Sli STld led"8 IeunTd t2uo}eurs.v nei?a.8z se.ridp [nsuoh SeuI t od I?P -Old lnuramtsed I/./autrj{zD.r3rl{7.rrod D6.rT/.So8A SoHI t od sotaaihv Jso.[TDezlue8Io hxpuiltiap SoitH It?It2 Ild elf `o ea.tis? dst leq -A s pa soan etr p8un.res eisnutpeatspd 'ed".5 h3 TIFTtlpAp p mqns oddoh.i ns hftp tlo?ups.tgpeeu tptlo ealesuo pe 't2ure tlpldns, 4z.snun i Ise.ron}uetlo tt3htlttlilpap I.reT8ut pel so.[tsnh I eiztl8 qe -on.i -'euoieurs.v otlt TT3 -`t?pisns tp8o qeu lpsta h nq stp3[tltu -tjeap ns". i[a8" I o ' t o d" I eu t}te oapup d St.I net?p.n] plh ns htsfu t z8eurzn?hpsts Peu SpunTptzeld Soqfup nettpbpd 9z a.rturouo np 5uT puosled-5ui puotd -eu 5 uepedeldeq etde -TppAz 'b.rpelepe etde o.foa p8 IT3pnD.sot i3tzod humzeun so8utle etld I?p' o '*hure qold htuilo Ile] I?p eu S'Iunounnzp" ns seqfuep T nel nu?ie nu spuntplzeld soqfup 96 Plfuppns nhtpl n lel8 I}pq lm 'erd[ptst2d lpaaihedsled oanq eua Ie8 mh '?qasnptlaa o pjh peh '?z?iqed te zeii8 tptne ue Pd Puo eurs.v 8o.I 'e S'eupld oanq tntle -DueH.P 9Z otzptle ea.bua[iee i i}qaa ountptet? eld seumtplzeld hpreh 8nep nef.ie ehtppl?ueur dtph 'snaased oanqeu s.i neid^ -P.eurHtlt[ S? SAp paueia ol nsl teft Ie seumtplz3id soqfue,z h.[isturoh PHI otua des` So IH It So uth -teut2d oanq SnHnl}eN.p uthipued oanq plpasled h leq e.rtsturoh elxplti t m ehtel tllets.sturoumzeur Stun?tlt np ns st Ip li s?urspld T2I?u le} `solsn.i?hstepd el?u lt2p Soqtl SoAn}e T T8uepeH o `hlqaun i e8 el?u hlndzlpa hi?et oa I?p n 'plh ns t Hetstsns `bumtptzeld i tlle?hpstsip saipd.p 9T otjpsea tp ehtppl 8o.I 'oulilta} `Isgr -A8 tpiloiealesu6h.bfpuele tloh htan]et b.rbj ue t 8uems e slplxp` s?iueas s?qaurosne[ I]deu sot?uets AAi sn8ueplstld?[pts led dlp 'STunoumzpur S[tll?tl[ np `n SPJH nsta ns t Stltsns" nptldi S ' i o d" i t Te oap phtal `b.ridtzod o.i btaas'ed oapht tjh `nurastpdeu oum -et8etoh bumtptzald out PH tp[phtpeh.tsptjths Sourpl8old so HteA. s?use o I?p s?tlouronu hilo}palesuoh 1 h ehtpej pen `o.i?hsipt2d a.ro.rtses soqale.p fz+z olzptlp eq leg eqale oap8pej dleh
ras, J. Purickis, K. 0l auskas, J. Chodakauskaite) bei M. Erzbergerio pagalba mezge ry ius su V. Urachu ir tikejosi valstybine val. dzia organizuoti konseivatyviai,s, monarchijos pagrinf]ais. Tokiu btiidu gale].o atsirasti pretekstas aristokratijos simpatijoms ir sugrizimui" prie tautos kamieno. Netrukus Tarybos posedyje nuskambes tokie konservatoriu lyderio A. Smetonos Zodziai: Kq mes i monarcho naudos turesime, kas is to bus? Nelengva paisekyti, kiek gerai, kaip ir pasakyti: bus didziausia klaida. Pasekmiu mes negalime atspeti. A atatinkamo valdzios atstatymo negirde].au, tik Klimo regenttira. Kalbejo apie lenku regenttirq. Tik atejus santaikai, kas gi I.i bus. Be to, ju'regentai dabar iai bent auk ti Zmones. Ka gi mes pastatytume?" 30 Tuo tarpu dauguma dvarininku, pasak stambaus Lietuvos Zemvaldzio M. Jazowieckio,.savo lietuvi kq].a orientacija aiskino mazdaug taip: kiekviena validzia yra geresne uz anarchi].a, todel btitu kvaila ignoruoti provizorini lietuviu valdfios branduol±; vaidinasi, butina ie koti bndu su juo susitarti ir. bendrai'dirbti 3L. Kita vertus, nera pagrindo abejoti, kad dalis etnokulttlriniu pozidriu polonizuotos dvarininkijos savo pasiryzimq bendradarbiauti su Taryba grinide pilietiniu lojalumu Lietuvai 32. Taigi abi puses buvo pasirengusios` dialogui, o F. Roppas galejo pasigirti nemazai prisidejes prie dirvos jam vykti paruo imo. Dabar Tarybos kon`seivatoriams teliko iktinyti barono atgaivinta konsolidacijos idejq. LIETUVOS KARALIUS MINDAUGAS 11 Vilhelmas Karlas Florestanas Gero Crescentius, antrasis hercogas von Urachas, taip pat Viurtembergo grafas, pirmojo hercogo von Uracho ir Monako princeses stinus, Viurtembergo kavalerijos generolas leitenantas, Maltos ordino koman.doras, penkialsde imt ketveriu metu na5lys,, doras vyras, rimtas, takti kas ir dievobaimingas katalikas, Idemokrati ku pazitiru politikas. TokiQ eventualaus kandidato i Lietuvos sostq charakteristika 1917 in. rugpjd io men. Sveicarijoje lietuviu politikams pateike M. Erzbergeris. Suprantama, lietuviams moralines Uracho savybes nebuvo svarbiausia. M. R6meris teisingai nurode, kad konservatyvios Tarybos.dalies 19'18 in. Iiepos 11,d. sprendima pasivadinti hietuves Valstybes Taryba (LVT) ir i rinkti V. Uracha Lietuvo,s karaliumi nuleme siekis hietuvos valstybes teising padeti padaryti ai ke`sne ir paskubinti praktin± valstybes steigima 33. 153