VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ORO TARŠOS MAŽINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2017 METAIS

Dokumento pavadinimas VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ORO TARŠOS MAŽINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2017 METAIS Projekto Nr. VP17-188 Organizatorius Dokumento rengėjas Bylos (segtuvo) išleidimo data VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS MIESTO ŪKIO IR TRANSPORTO DEPARTAMENTAS Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius SAVIVALDYBĖS ĮMONĖ VILNIAUS PLANAS Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, tel. (8-5) 211 2446 Kodas Juridinių asmenų registre 123615345 2018 M. GEGUŽĖS MĖN. Pasirašančių asmenų pareigos: Vardai, pavardės, kiti būtini duomenys: Parašai: Direktorė Direktoriaus pavaduotojas-es projektų skyriaus vadovas Skyriaus vadovas Projekto vadovė GIS inžinierė JURGA SILVIJA VEČERSKYTĖ-ŠIMELIŪNĖ ALVYDAS KARALIUS AURELIJUS DEKSNYS AGNĖ EIGMINIENĖ Tel. Nr. +370 5112486 el. p.: agne.eigminiene@vplanas.lt RŪTA ČETRAUSKAITĖ el. p.: ruta.cetrauskaite@vplanas.lt

Turinys Įvadas... 3 Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijose nustatyti pastatų, gyvenamųjų namų skaičių, neprijungtų prie miesto centralizuotų tinklų ir šildymui naudojančių kietą kurą... 4 Surinkti ir integruoti į GIS duomenų banką meteorologinių parametrų matavimų duomenis, reikalingus oro taršos modeliavimui už 2016 m.... 12 Surinkti duomenis apie stacionarių taršos šaltinių išmetamus teršalų kiekius už 2016 m., juos integruoti į GIS DB, atlikti 2015 2016 m. palyginamąją analizę, modeliavimą ir parengti išvadas, siūlymus... 13 Surinkti duomenis apie mobilių taršos šaltinių srautus už 2017 m., juos integruoti į GIS DB, atnaujinti, atlikti modeliavimą už 2016 m.... 15 Vykdyti aplinkos oro kokybės teritorinį modeliavimą (viso miesto teritorijos) atnaujintų duomenų pagrindu... 23 Pateikti aplinkos oro kokybės virtualius ir rastrinius žemėlapius visuomenei internetiniame puslapyje. Atnaujinti Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos puslapio informaciją, atnaujintų duomenų pagrindu... 30 Visuomenės informavimas apie oro kokybę, užterštumo pasekmes ir galimybes prisidėti prie oro taršos mažinimo... 43 Pagal Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus pateiktus prašymus dėl aplinkos oro kokybės, parengti atsakymus į gyventojų skundus, prašymus, esant poreikiui pateikti ištraukas iš oro taršos sklaidos žemėlapių esamai situacijai ir su gautais duomenimis supažindinti pareiškėjus... 44 Išvados ir rekomendacijos... 45 PRIEDAS 1... 47 PRIEDAS 2... 48 PRIEDAS 3... 52 PRIEDAS 4... 57 PRIEDAS 5... 61 2

Įvadas Aplinkos oro kokybė yra viena iš svarbiausių aplinkosauginių problemų Vilniaus mieste. Miesto vystymasis, ekonomikos augimas, pramonės ir turizmo plėtra ir dar daugelis kitų faktorių be teigiamų pasekmių sukelia daug aplinkosauginių problemų. Pagrindinis Vilniaus miesto aplinkos oro teršėjas intensyvus transporto eismas. Tai pat aplinkos orą teršia energetikos bei pramonės įmonių išmetami teršalai, individualus šildymas. Būdingos didžiausios teršalų koncentracijos, sukeliančios Vilniaus miestui problemas yra kietųjų dalelių ir azoto oksidų (tarp jų azoto dioksido), bezo(a)pireno teršalų kiekiai. Siekiant pagerinti aplinkos oro kokybę, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. kovo 22 d. sprendimu Nr.1-865 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo 2017 metų specialiosios programos priemonę Oro taršos mažinimo programos įgyvendinimas. Vienas iš programos tikslų (http://aplinka.vilnius.lt/lt/index.php/aplinkos-kokybe/oras/planai-ir-priemones/) sumažinti išmetamų teršalų kiekius į aplinką, numatyti priemones, kurių turi būti imamasi, kad nebūtų viršijamos nustatytos aplinkos oro kokybės normos, užtikrinti švaresnį orą mieste, sumažinti teršalų koncentracijas aplinkos ore, užtikrinti geresnę kokybę, teikti informaciją visuomenei ir valstybės ar suinteresuotoms institucijoms ir kt. Darbai atlikti pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento užsakymą Nr. A197-201/17(2.9.4.15-UK7) paslaugai atlikti ir 2017 m. rugsėjo 1 d. patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės oro taršos mažinimo programos įgyvendinimo 2017 m. techninę užduotį. Priemonės yra parinktos pagal Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programą ir jos priemonių planą (http://aplinka.vilnius.lt/lt/index.php/aplinkoskokybe/oras/planai-ir-priemones/). Darbo tikslai ir uždaviniai: tobulinti ir plėtoti aplinkos oro valdymo sistemą geografinės informacinės sistemos (GIS) pagrindu. Atlikti pažemio oro užterštumo visoje miesto teritorijoje modeliavimą pagal pavasario, vasaros, rudens sezonus, identifikuoti taršos šaltinius, kaupti ir kartografuoti duomenis, prognozuoti ir tobulinti oro užterštumo modeliavimą, oro taršos prevencijos valdymo sistemą GIS pagrindu. 3

Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijose nustatyti pastatų, gyvenamųjų namų skaičių, neprijungtų prie miesto centralizuotų tinklų ir šildymui naudojančių kietą kurą Įgyvendinant Vilniaus miesto oro kokybės valdymo 2015 2018 metų programos priemonių plano 6 priemonę esamų stacionarių taršos šaltinių taršumo mažinimas: Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijose nustatyti pastatų, gyvenamųjų namų skaičių, neprijungtų prie miesto centralizuotų tinklų ir šildymui naudojančių kietą kurą, SĮ Vilniaus planas kreipėsi į SĮ Vilniaus miesto būstas" dėl informacijos suteikimo apie kietu kuru šildomas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias patalpas, patikėtas SĮ Vilniaus miesto būstas. Iš SĮ Vilniaus miesto būstas buvo gauta informacija apie socialinius būstus, neturinčius centrinio šildymo. Iš viso už 2017 metus (socialiniai būstai, jų kiekiai ir vietos nuolat kinta) buvo gauta informacija apie tūkstantį adresų, informacija buvo gauta ne tik Žirmūnų ir Šnipiškių sen., bet visam Vilniaus miestui. Papildomai su adresais pateikta informacija apie šildomo būsto plotą. Informacija apie krosnių kiekį objekte (nurodant ar buvo rekonstruota ar ne), vidutiniškai per metus sunaudojamo kuro kiekį (arba už praėjusį 2016 2017 m. sezoną) ir naudojamo kuro rūšį, jeigu naudojamos kelios, nurodyti visas ir išskiriant, kuri yra pagrindinė nebuvo suteikta. Analizuojant gautus duomenis bendras Vilniaus miesto būstų prižiūrimų butų be centrinio šildymo plotas yra 34841.11 kv. m., iš viso tai sudaro 893 būstus (2018 m. duomenimis). Daugiausia socialinių būstų, be centrinio šildymo Senamiesčio, Naujininkų, Rasų seniūnijose, mažiausiai Šeškinės, Fabijoniškių, Vilkpėdės (žr. 1 lentelę). Žirmūnų sen. yra tik 5 socialiniai būstai, tuo tarpu Šnipiškėse 105 (ir tai yra beveik dvigubai mažiau nei Senamiestyje). Pav. 1 Socialiniai būstai be centrinio šildymo (duomenys SĮ Vilniaus miesto būstas", 2017 m.) Seniūnija Būstai, vnt. Būsto plotas, m² Antakalnio 15 776.22 Fabijoniškių 3 101.77 Naujamiesčio 49 2248.53 Naujininkų 161 5575.82 Naujosios Vilnios 110 4238.76 Panerių 21 726.9 Pilaitės 5 198.39 Rasų 116 4545.83 4

Seniūnija Būstai, vnt. Būsto plotas, m² Senamiesčio 204 8225.1 Šeškinės 2 46.94 Šnipiškių 105 4152.38 Verkių 24 940.95 Vilkpėdės 3 142.12 Viršuliškių 4 197.18 Žirmūnų 5 111.71 Žvėryno 42 1566.97 Grigiškės 24 1045.54 SĮ Vilniaus planas rengdamas Vilniaus miesto šilumos ūkio specialiojo plano atnaujinimą iš AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) gavo duomenis apie abonentus, turinčius dujų katilus ir vandens šildytuvus, šildymui naudojančius gamtines dujas ir apie suvartojamus gamtinių dujų kiekius 2013 2015 m. laikotarpiui visam Vilniaus miestui. Iš viso buvo gauta informacija beveik apie 13 tūkst. objektų, informacija buvo pateikta tik gyvenamosios paskirties objektams (dėl dalies nepatikimų duomenų konkretiems pastatams/ objektams (neatitinkantys adresai), nepriskirti 349 abonentai, jų bendras dujų suvartojimas nuo bendro skaičiaus sudaro vos 1,8 proc.). Vilniaus mieste yra 23465 abonentai, kurie naudojasi dujiniais katilais ir vandens šildytuvais, šildymui naudojantys dujas. Bendras Vilniaus miesto būstų šildymo plotas (2015 m. duomenimis) dujiniais katilais ir vandens šildytuvais yra 2811013,78 kv. m. Analizuojami tik gyvenamosios paskirties objektai (pastatai, kuriuose prisiregistravę gyventojai). Daugiausia dujinių katilų ir vandens šildytuvų abonentų yra Verkių (4356 abonentai) bei Antakalnio seniūnijose (3582 abonentai). Mažiausiai Viršuliškių (10 abonentų) ir Karoliniškių (18 abonentų) seniūnijose (žr. 2 lentelę). Pav. 2 Abonentų skaičius pagal seniūnijas ir šildomas plotas (duomenys - AB Energijos skirstymo operatorius ) Seniūnija Abonentų skaičius Šildomas plotas, m² ANTAKALNIS 3582 536313.56 FABIJONIŠKĖS 623 89505.15 GRIGIŠKĖS 230 12731.01 JUSTINIŠKĖS 126 17720.14 KAROLINIŠKĖS 18 5555.25 LAZDYNAI 539 98184.95 NAUJAMIESTIS 1186 81319.1 NAUJININKAI 970 95900.21 5

Dujų suvartojimas per 2015 m. Seniūnija Abonentų skaičius Šildomas plotas, m² NAUJOJI VILNIA 2293 338348.72 PANERIAI 779 102043.3 PAŠILAIČIAI 1242 147235.82 PILAITĖ 361 65370.54 RASOS 980 118706.85 SENAMIESTIS 2461 162195.97 ŠEŠKINĖ 215 33358.45 ŠNIPIŠKĖS 713 60538.99 VERKIAI 4356 623524.89 VILKPĖDĖ 191 23728.68 VIRŠULIŠKĖS 10 989.4 ŽIRMŪNAI 690 50917.6 ŽVĖRYNAS 1900 146825.2 Pav. 3 Dųjų suvartojimas būstų šildymui 2015 m. pagal seniūnijas (duomenys AB Energijos skirstymo operatorius ) 7000000 6000000 5000000 4000000 3000000 2000000 1000000 0 2015 m. dujų suvartojimas Vilniaus mieste buvo - 33149333,9 m 3. Didžiausias dujų suvartojimas fiksuojamas Antakalnio seniūnijoje (6538596 m 3 ) ir Verkių seniūnijoje (6506244 m 3 ). Mažiausias dujų suvartojimas fiksuojamas Viršuliškių seniūnijoje (8929 m 3 ) ir Karoliniškių seniūnijoje (57913 m 3 ). Lyginant per 2013 ir 2015 metus suvartotus dujų kiekius, pastebimas dujų vartojimo augimas Vilniaus 6

mieste. Dujų suvartojimas labiausiai išaugo Naujosios Vilnios seniūnijoje per 375416 m 3. Tačiau ne visose seniūnijose buvo fiksuotas augimas, Žvėryno seniūnijoje dujų suvartojimo kiekis 2015 metais sumažėjo per 106646 m 3 lyginant su 2013 m. SĮ Vilniaus planas yra sukaupti duomenys apie pastatus, šildomus centriniu šildymu. Atrinkus gyvenamus pastatus (tuos, kuriuose yra prisiregistravę gyventojai) ir iš jų atėmus pastatus šildomus centriniu šildymu ir dujomis, likę pastatai priskirti šildymui naudojantys kietą ir/ ar kitą kurą. Pagal atliktą analizę ir gautus rezultatus, vertinant pagal seniūnijas, daugiausia kietu ir kitu kuru (išskyrus centrinį ir dujinį šildymą) šildomų būstų Naujosios Vilnios, Antakalnio ir Verkių sen. Mažiausiai Karoliniškėse ir Viršuliškėse (žr. 4 pav.). Daugiausia mieste būstų, virš 15 tūkst. gyvenamosios paskirties pastatų, šildymui naudoja kietą ir/ ar kitą kurą, centrinį šildymą virš 4 tūkst. objektų, dujinį apie 10 tūkst. objektų. Pav. 4 Pastatų kiekis pagal seniūnijas, šildomų kietu kuru ir kitais šaltiniais (išskyrus dujinį ir centrį šildymą) 3500 3382 3000 2816 2500 2400 2189 2000 1500 1204 1000 500 0 124 603 92 2 114 125 199 415 684 312 74 333 193 12 34 161 Šaltinis: SĮ Vilniaus planas Vertinant gyvenamosios paskirties pastatus pagal šildymo tipą (centrinis, dujinis, kietas kuras ir pan.), pagal miesto kvartalinį suskirstymą (ne tik pagal seniūnijas) daugiausia kieto ir kito kuro (išskyrus dujinį ir centrinį šildymą) naudotojų Naujininkų seniūnijos pietuose (Pupinė, Sodų bendrijose), Naujojoje Vilnioje (ties Džiaugsmo g. sodų bendrijose ir apie S. Batoro g.) (žr. 5 pav.). 7

Pav. 5 Gyvenamosios paskirties pastatų, šildomu kietu kuru (ar kitais šaltiniais, išskyrus dujas ir centrinį šildymą), pasiskirstymas pagal kvartalus (2015 2017 m. duomenys). Šaltinis: SĮ Vilniaus planas 8

Taip pat išsiskiria Šnipiškių sen. pietinė dalis, Rasų ir Naujininkų sen. šiaurinė dalis, kur tarp vyraujančių daugiabučių ir centriniu šildymu šildomų pastatų didelis skaičius šildymui naudojantys kietą ir/ ar kitą kurą. Vertinant miesto centrinę dalį, kur turėtų vyrauti centriniu šildymu šildomi pastatai, išsiskiria Žvėrynas, Naujamiestis, Senamiestis, didelis skaičius šildymui naudojantys kietą ir/ ar kitą kurą. Mažiausiai tokio tipo šildymo miegamuosiuose rajonuose. Detalizuotas viso miesto šildomų pastatų (gyvenamosios paskirties) žemėlapis yra pateiktas 1 priede. Pagal turimus duomenis buvo atlikta analizė ir buvo vertinami gyvenamosios paskirties pastatai pagal šildymo tipą (centrinis, dujinis, kietas kuras ir pan.), jų proporcinį pasiskirstymą lyginant su kitais gyvenamosios paskirties būstais ir jų šildymo tipą. Pagal gautus rezultatus išryškėja, kad procentiškai centrinėje miesto dalyje vyrauja centrinis šildymas (išskyrus pietines Šnipiškes). Miesto periferinėje dalyje praktiškai visi gyvenamosios paskirties pastatai (80 100 proc.) yra šildomi kietu ar kito tipo kuru (žr. 6 pav.). Pagal pateiktą užduotį lyginant Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijas, Žirmūnuose vyrauja centrinis šildymas. Šnipiškės, pastatų šildymo atžvilgiu, padalintos į dvi dalis šiaurinėje dalyje daugiabučiai su centriniu šildymu, mažaaukštė statyba dujomis. Tuo tarpu piečiau Žalgirio g., Šnipiškėse, vakariau Kareivių g. vyrauja kieto kuro naudojimas, o rytinėje pusėje centrinis šildymas (žr. 7 pav.). Iš AB Energijos skirstymo operatorius, SĮ Vilniaus miesto būstas" gauta informacija (excel formatu) ir išvestiniai, analizei naudoti duomenų sluoksniai (.shp) yra pateikti tik CD 1 priede. 9

Pav. 6 Gyvenamosios paskirties pastatų šildomų kietu ir kitukuru procentinis pasiskirstymas kvartaluose, lyginant su kitu (centriniu ir dujiniu) šildymu šildomų pastatų atžvilgiu Šaltinis: SĮ Vilniaus planas 10

Pav. 7 Būstų šildymo tipas Žirmūnų ir Šnipiškių sen. Šaltinis: SĮ Vilniaus planas 11

Surinkti ir integruoti į GIS duomenų banką meteorologinių parametrų matavimų duomenis, reikalingus oro taršos modeliavimui už 2016 m. Meteorologiniai faktoriai, tokie kaip vėjas, jo greitis, kryptis, krituliai, yra vieni iš svarbių veiksnių, įtakojančių oro kokybę. Vėjas padeda išsklaidyti teršalus ar pakelia juos nuo žemės paviršiaus, sukeldamas pakeltąją taršą. Meteorologiniai duomenys naudojami taršos sklaidos skaičiavimams. Pagal užduotį iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos buvo įsigyta ir integruota į GIS duomenų banką meteorologinė informacija už 2016 m. Meteorologiniai matavimų duomenys reikalingi oro taršos modeliavimui (vėjo kryptys, greičiai ir pan.) pateikiami tik pridedame CD 1A priede. Duomenys buvo pritaikyti modeliavimo programai skaičiuoti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, remiantis daugiau nei šimtmečio stebėjimo duomenimis, Lietuvoje stebima metinė kritulių kiekio augimo tendencija. Vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių oro kokybę, yra vėjas, kuris padeda išsklaidyti teršalus ar pakelia juos nuo žemės paviršiaus, sukeldamas pakeltąją taršą. 2016 metais labiausiai vyraujančios vėjų kryptys buvo iš pietryčių, pietų, vakarų (žr. 8 pav.). Pav. 8 2016 m. vėjų rožė Vilniaus mieste. 330 340 350 0 10 400 20 30 310 320 300 40 50 290 280 300 200 100 60 70 80 270 90 260 100 250 110 240 230 130 120 220 140 210 200 0 190 3 180 170 6 10 16 150 160 (knots) Wind speed 0 1.5 3.1 5.1 8.2 (m/s) Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba 12

Surinkti duomenis apie stacionarių taršos šaltinių išmetamus teršalų kiekius už 2016 m., juos integruoti į GIS DB, atlikti 2015 2016 m. palyginamąją analizę, modeliavimą ir parengti išvadas, siūlymus Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais vertinant stacionarių taršos šaltinių emisijas Lietuvoje, jos mažėjo, tačiau Vilniaus mieste nuo 2013 m. augo. Lyginant Vilniaus su kitų Lietuvos miestų teršalų išmetimais, Vilniaus miesto stacionarių taršos šaltinių emisijos sudarė apie 5 proc. visų emisijų. Pagal 2017 m. užduotį buvo surinkti duomenys apie stacionarių taršos šaltinių išmetamus teršalų kiekius už 2016 m., duomenys integruoti į GIS DB, atnaujinti. Vilniaus mieste 2016 metais buvo atnaujinta informacija apie 37 stacionarias taršos šaltinių įmones. Teršalų koncentracijos ir išsisklaidymas aplinkos ore priklauso ne tik nuo išmetamų teršalų kiekių, bet ir nuo įmonių techninių parametrų (kaminų aukščių, diametro, išmetamų teršalų temperatūros ir pan.), ypatingai nuo meteorologinių faktorių. Pagal sukauptą informaciją buvo atliktas taršos sklaidos modeliavimas nuo stacionarių taršos šaltinių (taškinių ir plotinių) pagal keturis pagrindinius teršalus kietąsias daleles, azoto dioksidą, anglies monoksidą. Skaičiavimuose įvertintas miesto reljefas, aplinkos foninė tarša pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis (http://oras.gamta.lt/files/santyk_svarios_kaimo_fonines_2016_koreg.pdf). Pav. 9 Aplinkos oro teršalų sklaida nuo stacionarių taršos šaltinių 2016 m. (sieros dioksido (kairėje) ir azoto dioksido (dešinėje)) Šaltinis: SĮ Vilniaus planas 13

Pav. 10 Aplinkos oro teršalų sklaida nuo stacionarių taršos šaltinių 2016 m. (kietųjų dalelių (kairėje) ir anglies monoksido (dešinėje)) Šaltinis: SĮ Vilniaus planas Įvertinant atliktą aplinkos oro taršos modeliavimą nuo stacionarių taršos šaltinių (pramonės, energetikos įmonių) anglies monoksido ir sieros dioksido įtaka aplinkos oro kokybei nežymi (apie 0,5 mg/m 3 ). Didžiausia įtaka aplinkos oro kokybei nuo stacionarių taršos šaltinių kietosiomis dalelėmis ir azoto dioksidu (iki keleto μm/m 3, o ties pačiais pramonės objektais daugiau), tačiau ribinės vertės nėra viršijamos. Gauti skaičiavimo rezultatai buvo pritaikyti pagal Vilniaus GIS duomenų bazę ir integruoti. Duomenų bazė buvo papildyta naujais įrašais ir atnaujinta Vilniaus interaktyviame žemėlapyje (https://maps.vilnius.lt/aplinkosauga). Taršos sklaidos žemėlapiai pateikti 2 priede. Siūlymai Bendradarbiaujant kartu su Aplinkos apsaugos agentūra sukaupti duomenis apie įmones, ne tik turinčias TIPK leidimus, bet ir apie įmones, turinčias aplinkos taršos leidimus. Sukaupti informaciją ir papildyti duomenų bazę įmonių galimomis maksimaliomis emisijomis. Sukaupti informaciją ir skaičiavimams naudoti metinius profilius (kuomet įmonės dirba tam tikrais mėnesiais ar sezonais). 14

Surinkti duomenis apie mobilių taršos šaltinių srautus už 2017 m., juos integruoti į GIS DB, atnaujinti, atlikti modeliavimą už 2016 m. Lietuvoje beveik visos transporto priemonės (99 proc.) naudoja iškastinį kurą. Siekiant pagerinti aplinkos kokybę, sumažinti priklausomybę nuo naftos, numatoma skatinti naudotis alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones ir plėtoti tam reikalingą infrastruktūrą. Lietuvoje, tame tarpe ir Vilniuje, populiariausias kuras naudojamas autotransportui dyzelinas (58 proc.). Transporto priemonių parkas su dyzeliniais varikliais turi tendenciją nuolat augti, sunkiasvorės autotransporto priemonės dažniausiai varomos dyzeliniu kuru. Didžiausią įtaką aplinkos oro taršai mieste daro iškastiniu kuru varomų automobilių emisijos (skaičiuojama apie 50 70 proc.). Susidarančių teršalų kiekis priklauso nuo sunaudojamo kuro kiekio, taip pat nuo autotransporto techninės būklės, amžiaus, vairavimo stiliaus, srautų intensyvumo. Įprastiniu kuru varomų fiziniams asmenis priklausantis lengvųjų transporto priemonių skaičius, didėjant automobilių amžiui ir mažėjant EURO standartams, didėja. SĮ Vilniaus planas siekiant užtikrinti ir atnaujinti Vilniaus miesto skaičiavimo modelį nuo autotransporto, o taip pat rengiat Vilniaus miesto darnaus judumo planą, įsigijo VĮ Regitra duomenis (už 2017 m.) apie autotransporto struktūrą, amžių, variklio galią, svorį ir pan. Vilniaus mieste registruotų autotransporto priemonių. Ištrauka iš duomenų bazės pateiktą 11 pav. Elektromobiliai mieste sudaro vos 0,05 proc., hibridiniai (benzinas/elektra) 0,7 proc. viso lengvųjų transporto priemonių parko. 1,4 proc. automobilių sudaro įvairų kurą, alternatyvius degalus, tokius kaip etanolis, dyzelis/elektra, benzinas/etanolis ir pan. naudojančios transporto priemonės. Vilniaus miesto autotransporto parkas yra senas, daugiausia mieste automobilių, kurių amžiaus daugiau nei 10 metų. Vertinant viešąjį transportą, tiek troleibusai, tiek autobusai taip pat yra pasenę ir vidutinis amžiaus siekia apie 20 metų. Vadovaujantis autotransporto priemonių EURO-standartų aprašais ir vadovaujantis SĮ Vilniaus planas turima aplinkos oro taršos modeliavimo programa ADMS-Urban, Vilniaus mieste registruoti automobiliai buvo priskirti EURO klasėms. Sukurtų duomenų pagrindu buvo atnaujintas miesto skaičiavimo modelis. Vertinant fiziniams asmenims priklausančius automobilius, Vilniaus mieste dominuoja Euro3 Euro4 standartai, kas sudaro virš 50 proc. naujų automobilių, Euro6 standarto 7 proc., tuo tarpu Euro1 ir pre-euro standartai irgi sudaro iki 10 proc. (žr. 12 pav.) 15

Pre-EURO1 EURO1 EURO2 EURO3 EURO4 EURO5 EURO6 Pav. 11 Ištrauka iš autotransporto duomenų bazės. Duomenys: VĮ Regitra Vertinant procentinį pasiskirstymą fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių lengvųjų automobilių, seniausi automobilių priklauso fiziniams asmenims (apie 90 proc.), tuo tarpu naujausi juridiniams (Euro 6 standartas apie 70 proc.) (žr. 11 pav.). Pav. 12 Fiziniams asmenims priklausančių automobilių pasiskirstymas pagal euro-standartus 35.0% 30.0% 25.0% 29.0% 26.0% 20.0% 15.0% 15.3% 13.8% 10.0% 5.0% 3.9% 4.9% 7.2% 0.0% Duomenų šaltinis: VĮ Regitra 16

Pav. 13 Tik įprastiniu kuru varomų transporto priemonių pasiskirstymas EURO standartų atžvilgiu pagal nuosavybės aplinkybę Šaltinis: VĮ Regitra Daugiausia pre-euro1 standartų automobiliai vyrauja centrinėje miesto dalyje ir užmiestyje, miegamuosiuose rajonuose daugiausia Euro3 Euro5 standartų automobiliai (žr. 14 pav.). Daugiausia Euro6 standartų automobilių centrinėje miesto dalyje. Centrinėje miesto dalyje daugiausia vyrauja Euro2 Euro5 standarto automobilių tenkančių 1000 gyventojų. Pav. 14 Fiziniams asmenims priklausančių automobilių pasiskirstymas transportiniuose rajonuose pagal euro-standartus Duomenų šaltinis: VĮ Regitra, 2017 m. I ketv. 17

Daugiausia Vilniaus mieste važinėja dyzelinių transporto priemonių (beveik 60 proc.). Benzinu varomi automobiliai Vilniaus mieste sudaro apie 30 proc. (žr. 15 pav.). Dyzeliniai varikliai į aplinką išmeta daugiau azoto dioksido, tą rodo ir Vilniaus automatinė oro kokybės tyrimų stotelė, atspindinti taršą nuo autotransporto azoto dioksido vidutinės metinės ribinės vertės yra priartėjusios prie ribinės koncentracijos, pasitaiko valandų, kuomet viršijamos vienos valandos azoto dioksido ribinės vertės. Pav. 15 Lengvųjų autotransporto priemonių pasiskirstymas pagal naudojamą kuro rūšį. Dyzelinas 7.3 0.7 1.4 Elektra Benzinas 32.9 Benzinas / Dujos 57.8 Benzinas / Elektra 0.05 Kiti Šaltinis: VĮ Regitra SĮ Vilniaus planas 2017 m. atliko autotransporto srautų stebėseną miesto gatvėse remiantis natūriniais stebėjimais ir SĮ Susisiekimo paslaugos daviklių duomenimis (žr. 16 pav.). Apibendrintai vertinant autotransporto srautus 2016 2017 m., Vakarinio aplinkkelio įgyvendinimo metu (2013-2016 metais) ženklūs srautų pokyčiai vyko Vakarinėje miesto dalyje. Nepaisant to, likusioje miesto dalyje transporto srautai keitėsi, ir palaipsniui didėjo. Centrinės miesto dalies transporto srautų augimą įtakojo verslo centrų statyba ir darbo vietų skaičiaus didėjimas. Per 2013-2016 metų laikotarpį ryškiausi pokyčiai įvyko Vilkpėdės, Panerių, Šnipiškių, Viršuliškių seniūnijose. Čia transporto srautai išaugo nuo 17 iki 22 procentų. Karoliniškių seniūnijoje transporto srautai sumažėjo 4 proc. lyginant su 2013 metais. Autotransporto srautai sumažėjo gatvėse ar jų ruožuose: 18

Laisvės pr., Sidaronių g., Ukmergės g. nuo sankryžos su Ozo g. iki Konstitucijos pr. žiedo, Erfurto g., L. Asanavičiūtės g. ir kt. Išaugo srautai gatvėse ar jų ruožuose: Vilniaus g. ties Grigiškėmis, Savanorių pr., Vilniaus miesto pietiniame aplinkkelyje (Kirtimų g.), žymiai išaugo Tūkstantmečio g., Oslo g., Pilaitės pr., T. Narbuto g., M. Lietuvio g., Nemenčinės pl., S. Batoro g., Olandų g., Juodajame Kelyje, Liepkalnio g., S. Dariaus ir S. Girėno g., Ateities g., Jeruzalės g., Kareivių g., Antakalnio g., Minties., Tuskulėnų g., Drujos g., Eišiškių pl., Galvės g., Architektų g. ir kt. Pav. 16 Autotransporto srautų intensyvumas, 2016 2017 m. Duomenų šaltinis: SĮ Vilniaus planas Pagal sukauptus autotransporto srautų duomenis ir VĮ Regitros, buvo atliktas aplinkos oro taršos modeliavimas nuo autotransporto ADMS-Urban modeliavimo programa. Skaičiavimuose įvertintas miesto reljefas, aplinkos foninė tarša pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis (http://oras.gamta.lt/files/santyk_svarios_kaimo_fonines_2016_koreg.pdf). Gauti skaičiavimo rezultatai buvo pritaikyti pagal Vilniaus GIS duomenų bazę ir integruoti. Duomenų bazė buvo papildyta naujais įrašais ir atnaujinta Vilniaus interaktyviame žemėlapyje (https://maps.vilnius.lt/aplinkosauga). 19

Gauti skaičiavimo rezultatai buvo pritaikyti pagal Vilniaus GIS duomenų bazę ir integruoti. Duomenų bazė buvo papildyta naujais įrašais ir atnaujinta Vilniaus interaktyviame žemėlapyje (https://maps.vilnius.lt/aplinkosauga). Taršos sklaidos žemėlapiai nuo autotransporto pateikti 3 priede. Didžiausi teršalai nuo autotransporto yra azoto dioksidas, tačiau, apskritai vertinant, įtakos kietųjų dalelių taršai turi ne tik tiesioginės emisijos, bet ir pakeltoji tarša (kai pakeliamos dulkės, smėlis iš pravažiuojančių transporto priemonių, padangų trintis bei dėvėjimasis ir kt.), yra skaičiuojama, kad tokio tipo tarša gali sudaryti iki 60 proc. kietųjų dalelių taršos. Ir nepaisant to, kad tiesioginės emisijos iš autotransporto priemonių yra drastiškai mažinamos (nustatant maksimalius leistinus emisijų kiekius, į kurą maišant biodegalus ir pan.), aplinkos oro kokybė kietųjų dalelių atžvilgiu gali pagerėti tik nežymiai. Kaip ir ankstesniais metais, atlikus aplinkos oro taršos modeliavimą nuo autotransporto, didžiausia tarša išlieka Geležinio Vilko g. ties tiltu per Nerį iki sankryžos su Žalgirio g., Tūkstantmečio g. ir ties Savanorių pr. (žr. 17 18 pav.). Pav. 17 Aplinkos oro taršos sklaida nuo autotransporto (azoto dioksido (kairėje) ir kietųjų dalelių (dešinėje)) Duomenų šaltinis: SĮ Vilniaus planas 20

Pav. 18 Aplinkos oro taršos sklaida nuo autotransporto (sieros dioksido (kairėje) ir anglies monoksido (dešinėje)) Duomenų šaltinis: SĮ Vilniaus planas Lyginant su ankstesniais metais buvo atliktas aplinkos oro taršos sklaidos modeliavimas nuo mobilių taršos šaltinių smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis (KD 2.5 ) (žr. 19 pav.). Skaičiavimų rezultatai analogiški kaip skaičiavimai kietosiomis dalelėmis. Teršalų koncentracija ties intensyviausiomis sankryžomis siekia 10 15 µg/m 3. Skaičiavimų rezultatų šiuo metu verifikuoti negalima, nes skaičiavimai atlikti tik nuo mobilių taršos šaltinių ir neįvertinti stacionarūs taršos šaltiniai. Šiuo metu nėra galimybės įvertinti pramonės, energetikos įmonių emisijų smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. 21

Pav. 19 Aplinkos oro taršos sklaida nuo autotransporto (smulkiųjų kietųjų dalelių (KD 2.5 )) Duomenų šaltinis: SĮ Vilniaus planas 22

Vykdyti aplinkos oro kokybės teritorinį modeliavimą (viso miesto teritorijos) atnaujintų duomenų pagrindu SĮ Vilniaus planas jau dešimtmetį vykdo aplinkos oro teršalų sklaidos skaičiavimus ADMS- Urban skaičiavimo programa. Tai kompiuterinė įranga, matematinis modelis teršalų sklaidai skaičiuoti. 2017 m. pirmoje pusėje SĮ Vilniaus planas atnaujino programinę įrangą ADMS-Urban 4 (žr. 20 pav.). 2017 2018 m. buvo vykdomi oro užterštumo koncentracijų sklaidos modeliavimo darbai visoje miesto teritorijoje. Modeliavimas atliktas Vilniaus miesto automobilių ir stacionarių oro taršos šaltinių (įskaitant geležinkelių transportą) duomenų pagrindu, įvertinant foninį užterštumą (http://oras.gamta.lt/files/santyk_svarios_kaimo_fonines_2016_koreg.pdf), meteorologinius parametrus ir kt. Pav. 20 Ištrauka iš modeliavimo programos. 23

Atnaujintų duomenų pagrindu (už 2016 m.) buvo atliekami skaičiavimai. Skaičiavimams naudotas aplinkos reljefas. Vilniaus miesto aplinkos reljefas yra kaitus mieste atsiranda nauji objektai, tiesiamos naujos gatvės, jos platinamos ir pan. Atliekant modeliavimą, aplinkos reljefą sudaro tinklelis (32*32), viso 1024 taškai, kurie apibrėžia miesto ir jo apylinkių reljefą (norint atlikti modeliavimą visai miesto teritorijai, įvertinus reljefą, reljefo plotas turi būti 10 proc. didesnis už patį modeliuojamo objekto plotą). Duomenys iš shape formato (kur turima informacija apie reljefo aukščius) buvo konvertuoti, pritaikyti ir saugomi tekstiniame faile (.txt (.ter)), kuriame yra nurodytos koordinatės ir aukštis (Z vertė) virš jūros lygio. Aplinkos oro taršos skaidos žemėlapiai vidutinės metinės vertės yra pateiktos 4 priede ir 21 pav. Iš viso atlikti skaičiavimai pagal keturis pagrindinius teršalus kietąsias daleles, sieros dioksidą, anglies monoksidą ir azoto dioksidą. Pav. 21 Aplinkos oro taršos sklaida nuo įvairių taršos šaltinių (azoto dioksido (kairėje) ir kietųjų dalelių (dešinėje)) Duomenų šaltinis: SĮ Vilniaus planas Gauti modeliavimo rezultatai buvo koreguoti atsižvelgiant į oro kokybės stotelių tyrimų duomenis. Visi skaičiavimų duomenys importuoti į Vilniaus GIS duomenų bazę ir vaizduojami aplinkos internetinėje svetainėje ir savivaldybės interaktyviame žemėlapyje. Iš viso duomenų bazė (modeliavimo rezultatai) buvo papildyta virš 65 tūkst. naujų įrašų už 2016 m. (žr. 22 pav.). 24

Pav. 22 Ištrauka iš duomenų bazės. Duomenų šaltinis: SĮ Vilniaus planas Gauti skaičiavimo rezultatai buvo pritaikyti pagal Vilniaus GIS duomenų bazę ir į ją integruoti. Duomenų bazė buvo papildyta naujais įrašais ir atnaujinta Vilniaus interaktyviame žemėlapyje (https://maps.vilnius.lt/aplinkosauga). 25

Išmatuota Atitiktis Išmatuota Atitiktis Išmatuota Atitiktis Išmatuota Sumodeliuota Sumodeliuota Sumodeliuota Sumodeliuota Atitiktis Nustatyti oro užterštumo koncentracijų pokyčius, atlikti analizę ir vertinimą Pagal modeliavimo rezultatus buvo atlikta modeliavimo rezultatų verifikacija. Modeliavimo rezultatai buvo pakoreguoti atsižvelgiant į OKTS duomenis (http://oras.gamta.lt/files/2016_statistika_oras_20170307.pdf). Modeliavimo atitikčiai nustatyti yra naudojama formulė (((Modeliavimo rezultatai-išmatuoti rezultatai)/išmatuoti rezultatai)*100 proc.). Atlikus skaičiavimus matomas ar modeliavimo rezultatų skirtumas su oro kokybės tyrimų stotelių duomenimis yra atitikties ribose. Kietųjų dalelių atitiktis ribos 50 proc., kitų teršalų 30 proc. Atlikus aplinkos oro taršos skaidos modeliavimą nuo visų taršos šaltinių už 2016 m., gauti rezultatai buvo palyginti su oro kokybės tyrimų stotelėse išmatuotais rezultatais (žr. 23 pav.). Kietųjų dalelių, azoto dioksido, sieros dioksido vidutinės metinės teršalų koncentracijos buvo atitikties ribose. Lyginant Senamiesčio ir Savanorių OKTS sumodeliuotos koncentracijos buvo didesnės nei išmatuotos, tuo tarpu Žirmūnų OKTS atvirkščiai išmatuotos didesnės nei sumodeliuotos. Labiausiai Senamiesčio OKTS atspindi modeliavimo rezultatai. Didžiausias nesutapimas su Žirmūnų OKTS, čia realios teršalų koncentracijos žymiai didesnės, nei sumodeliuotos, įtakos aplinkos oro taršai šalia šios OKTS gali turėti aplink vykstančios statybos, šalia esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Didžiausias nesutapimas, neatitiktis, tai Senamiesčio OKTS išmatuota anglies monoksido vidutinė metinė koncentracija ir sumodeliuoti rezultatai. Išmatuota 7.4 (mg/m 3 ), tuo tarpu sumodeliuota 2.1 (mg/m 3 ). Tam įtakos galėjo turėti šalia OKTS esantys ar buvę taršos šaltiniai. Vertinant kelių metų OKTS matavimų duomenis, Senamiesčio OKTS išmatuota anglies monoksido koncentracija 2016 m. buvo ypatingai didelė ir lyginant su ankstesniais metais ar kitos OKTS didesnė daugiau nei du kartus. Pav. 23 Azoto dioksido, kietųjų dalelių, sieros dioksido ir anglies monoksido (maksimali 8 val. koncentracija, paskaičiuota slenkančio vidurkio būdu) vidutinių metinių koncentracijų atitiktis vertinant pagal OKTS duomenis. Kietosios dalelės Azoto dioksidas Sieros dioksidas Anglies monoksidas Senamiestis 27 27.9 3.2 21 22.5 6.7 2.8 3.1 9.7 7.4 2.1-217.6 Lazdynai 24 25.6 6.3 15 19.0 21.1 3.8 3-26.7 - - - Žirmūnai 34 27.2-25.0 39 30.5-27.9 - - - 2.5 2-9.6 Savanoriai 21 26.5 20.8 23 24.3 5.3 2.9 3.4 14.7 2.2 2.4 8.3 Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, SĮ Vilniaus planas 26

Lazdynų OKTS yra atokiau nuo intensyvaus transporto ir dalinai laikoma miesto fonine OKTS. Čia aplinkos oro teršalų koncentracijos, lyginant su kitomis OKTS dažniausiai mažiausios. Išimtis galėtų būti sieros dioksidas, kurios pagrindinis teršėjas termofikacinės elektrinės, esančios netoli nuo Lazdynų OKTS. Lyginant 2015 ir 2016 m. žymiai Lazdynų OKTS padidėjo koncentracijos kietųjų dalelių ir sieros dioksido, beveik dvigubai (žr. 24 pav.). Tuo tarpu santykinai švarių Lietuvos kaimiškų vietovių aplinkos oro teršalų koncentracijos, kurios naudojamos aplinkos oro taršos skaidos modeliavime Vilniuje 2016 m. pateiktos mažesnės nei 2015 m. Iš to darytina prielaida kad išaugo tarša pačiame mieste, o foninė koncentracija (atneštinė) - nekito. Pav. 24 2015 ir 2016 m. koncentracijos pagal Lazdynų OKTS ir Santykinai švarių Lietuvos kaimiškų vietovių aplinkos oro teršalų koncentracijos Teršalas Koncentracija pagal Lazdynų OKTS Santykinai švarių Lietuvos kaimiškų vietovių aplinkos oro teršalų koncentracijos, Vilniuje 2015 m. KD10 µg/m 3 16 10,6 KD2.5 µg/m 3-7,7 SO2 µg/m 3 1,8 2,2 NO2 µg/m 3 14 3,9 NOx µg/m 3-5,9 CO mg/m 3-0,15 2016 m. KD10 µg/m 3 24 11,0 KD2.5 µg/m 3-6,0 SO2 µg/m 3 3,8 0,3 NO2 µg/m 3 15 2,9 NOx µg/m 3-4,0 CO mg/m 3-0,19 Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra 27

Parengti informaciją pagal LR Aplinkos ministro įsakymą Dėl ataskaitų apie savivaldybių strateginiuose plėtros ir (ar) savivaldybių strateginiuose veiklos planuose numatytų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo 2010 m. gruodžio 31 d. Nr. D1-1065 Vadovaujantis LR Aplinkos ministro įsakymu dėl ataskaitų apie savivaldybių strateginiuose plėtros ir (ar) savivaldybių strateginiuose veiklos planuose numatytų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo (2010 m. gruodžio 31 d. Nr. D1-1065 ir jo pakeitimais) (toliau įsakymu), SĮ Vilniaus planas parengė ataskaitą apie Vilniaus miesto savivaldybės strateginiuose plėtros ir (ar) strateginiuose veiklos planuose numatytų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių vykdymą pagal LR aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį savivaldybių strateginiuose plėtros ir (ar) strateginiuose veiklos planuose numatytų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių ir pagal įstatymo 7 straipsnio 2 dalį planuose numatytų priemonių vykdymą. 2018 m. gegužės mėn. 11 d. ataskaitos buvo pateiktos atsakingoms institucijoms. Atsakingoms institucijos pateiktos ataskaitos lydraštis ir ataskaita pridėta 5 priede.ataskaita elektroniniu būdu pateikta Vilniaus regioniniam aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos apsaugos agentūrai, taip pat patalpinta Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos internetinėje svetainėje (bendra nuoroda, kur galima susipažinti su visomis ataskaitomis http://aplinka.vilnius.lt/lt/index.php/aplinkoskokybe/oras/igyvendinimo-ataskaitos/, tiksli interneto tinklalapio nuoroda http://aplinka.vilnius.lt/lt/wp-content/uploads/2013/03/ataskaita_oro_priemoniu_2015-2017_igyvendinimui.pdf). Pav.25 Ištrauka iš aplinkos internetinės svetainės Šaltinis: aplinka.vilnius.lt 28

Informacija, parengta pagal Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo, 9 priedo I dalies reikalavimus yra pateikta Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos internetinėje svetainėje (bendra nuoroda, kur galima susipažinti su visomis programos http://aplinka.vilnius.lt/lt/index.php/aplinkos-kokybe/oras/planai-ir-priemones/ ir parsisiųsti programą ir priemonių planą). 29

Pateikti aplinkos oro kokybės virtualius ir rastrinius žemėlapius visuomenei internetiniame puslapyje. Atnaujinti Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos puslapio informaciją, atnaujintų duomenų pagrindu Atlikus aplinkos oro taršos sklaidos modeliavimą, atnaujintų duomenų pagrindu buvo atnaujinta aplinkos internetinė svetainė. Aplinkos internetinėje svetainėje aplinka.vilnius.lt pateikti rastriniai aplinkos oro taršos sklaidos (kietosiomis dalelėmis (tame tarpe ir smulkiosiomis), azoto dioksidu, anglies monoksidu, sieros dioksidu) žemėlapiai atskirai ir kartu nuo stacionarių ir mobilių taršos šaltinių (žr. 26 pav.). Pav. 26 Ištrauka iš Vilniaus miesto aplinkos apsaugos svetainės. Šaltinis: aplinka.vilnius.lt Atlikto modeliavimo pagrindu atnaujinti ir žemėlapiai interaktyvioje svetainėje (https://maps.vilnius.lt/aplinkosauga#layers) (žr. 27 pav.). Lyginant su ankstesniais metais pridėta vidutinė metinė vertė anglies monoksido (skaičiuota kaip maksimali 8 val. koncentracija slenkančio vidurkio būdu), prie autotransporto tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis (KD 2.5 ). 30

Pav. 27 Ištrauka iš interaktyvaus žemėlapio Šaltinis: https://maps.vilnius.lt/aplinkosauga#layers Aplinkos internetinėje svetainėje buvo atnaujinta pastarųjų, 2015 2016 metų aplinkos oro taršos apžvalga (žr. 28 pav.). Plačiau aplinkos oro kokybė Vilniaus mieste pateikta sekančiai. Pav. 28 Ištrauka iš Vilniaus miesto aplinkos apsaugos svetainės. Šaltinis: aplinka.vilnius.lt 2015 Vilniaus mieste yra keturios automatinės oro taršos tyrimų stotelės (OKTS), išdėstytos skirtingose miesto dalyse. Stotelės matuoja teršalus, tačiau skirtingas jų išdėstymas atspindi skirtingų aplinkų oro kokybę mieste. Žirmūnų OKTS yra Kareivių g. ir atspindi taršą nuo autotransporto, vidutiniškai Kareivių gatvė per parą pravažiuoja apie 60 tūkst. automobilių. Žirmūnų OKTS matuojamos teršalų koncentracijos, yra mašinų skaičiuoklis, meteorologinė stotis. Senamiesčio OKTS įrengta Dysnos g. (Šiuolaikinio meno 31

centro kiemelyje) ir atspindi foninės, gyvenamosios aplinkos oro kokybę, stotelė veikia kaip meteorologinė stotelė ir teršalų analizatorius. Lazdynų OKTS stotelė yra šalia televizijos bokšto, šalia Laisvės pr. apsupta medžiais ir atspindi miesto foninę taršą. Stotelėje matuojamos teršalų koncentracijos, taip pat veikia kaip meteorologinė stotis. Savanorių pr. OKTS matuojamos teršalų koncentracijos, yra mašinų skaičiuoklis, meteorologinė stotis, stotelė yra šalia intensyvaus eismo Savanorių pr. 2015-2016 metais Vilniaus mieste aplinkos oro kokybė buvo stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse (OKTS), kurios nepertraukiamai matuoja oro teršalų koncentracijas. Oro užterštumas priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: meteorologijos (vėjo krypties, greičio ir kt.), kuri lemia teršalų sklaidą, pernešimą; teršalų šaltinių, kurie gali būti tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai (autotransportas, pramonės, energetikos objektai ir pan.) ir kt. Kietosios dalelės. Kietųjų dalelių (KD 10 ) paros ribinė vertė yra 50 μg/m 3 ir ši riba negali būti viršijama daugiau nei 35 dienas per kalendorinius metus. Vidutinė metinė koncentracijos ribinė vertė yra 40 μg/m 3. 2015-2016 metais kietųjų dalelių koncentracijos buvo matuojamos visose OKTS. Stebėjimo duomenys rodo, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis kasmet kinta, 2015-2016 m. visose OKT stotyse buvo viršijamos paros ribinės vertės. 2015 m. Žirmūnų OKTS buvo viršyta leidžiama 35 dienų riba. Senamiesčio OKT stotyje paros ribinė vertė 2015 m. viršyta 31 dieną, o 2016 m. 14 dienų. 2015 m. Savanorių pr. OKT stotyje užfiksuota 20 dienų, o 2016 m. 12 dienų, kai buvo viršyta paros ribinė vertė. Lazdynų OKT stotyje 2015 m. tokių viršijimų buvo užfiksuota 5 dienos, tuo tarpu 2016 m. 7 dienos. Žirmūnų OKTS buvo užfiksuota daugiausia viršijimų 63 dienos (2015 m.) ir 34 dienos (2016 m.) (tuo tarpu 2014 m. 81 diena). Lyginant su ankstesniais, 2014 metais, 2015 m. paros ribinių verčių viršijimų padidėjo Senamiesčio ir Savanorių pr. OKTS, sumažėjo - Lazdynų ir Žirmūnų OKTS. 2016 m. paros ribinių verčių viršijimai sumažėjo visuose OKTS, išskyrus Lazdynus, kur lyginant su 2015 m. įvyko padidėjimas. 2015-2016 m. OKT stotyse išmatuota vidutinė metinė koncentracija neviršijo vidutinės metinės ribinės vertės: 16 ir 24 μg/m 3 Lazdynų OKTS (pagal metus), 39 μg/m 3 ir 34 μg/m 3 Žirmūnų OKT stotyje, Senamiesčio ir Savanorių pr. OKT stotyse vidutinė metinė koncentracija atitinkamai buvo 30 μg/m 3 ir 23 μg/m 3 bei 27 μg/m 3 ir 21 μg/m 3 (vidutinė metinė ribinė vertė 40 μg/m 3 ). 2015 m. didžiausia paros koncentracija buvo fiksuota Žirmūnų OKT stotyje 130 μg/m 3, tuo tarpu 2016 m. didžiausia paros koncentracija buvo fiksuojama Senamiesčio OKTS 158 μg/m 3. Vidutinės kiekvieno 32

mėnesio kietųjų dalelių koncentracijos (ir smulkiųjų dalelių KD 2,5 ) 2015-2016 m. pavaizduotos žemiau pateiktose diagramose. Pav. 29 Parų skaičius, kai buvo viršyta paros ribinė vertė 2007-2016 metais 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 Senamiestis Lazdynai Žirmūnai Savanorių pr. Ribinė vertė Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra Ankstyvą pavasarį, kol nebūna sulapojusi augalija, pravažiuojantis autotransportas ir stiprus vėjas pakelia kietąsias daleles nuo pakelių, kur yra susikaupęs purvas, smėlis, kiti teršalai. Didžiausios vidutinės mėnesio koncentracijos buvo sausio gegužės mėnesiais. 2015 m. didžiausios vidutinės kiekvieno mėnesio kietųjų dalelių koncentracijos stebėtos kovo ir spalio mėnesiais, mažiausios liepos mėnesį. Tuo tarpu 2016 m. sausio mėnesį stebėtos didžiausios koncentracijos visose OKTS, išskyrus Žirmūnų OKTS, kur didžiausios koncentracijos stebėtos gegužę. Nuo 2007 metų Žirmūnų OKT stotyje buvo pradėtos matuoti smukiosios kietosios dalelės (KD 2,5 ), tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo yra iki 2,5 mikronų. Smulkiosioms kietosioms dalelėms galiojanti vidutinė metinė ribinė vertė 2015-2016 metais 25 μg/m 3. Iki 2015 m., smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija kasmet tendencingai didėjo: 2009 metais - 12 μg/m 3, 2012 m. -19 μg/m 3, 2014 ir 2015 metais koncentracija siekė 23 μg/m 3. Situacija kiek pagarėjo 2016 m., kuomet smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo iki 20 μg/m 3. Didžiausia vidutinė mėnesio koncentracija 2015 m. buvo vasario mėnesį 37 μg/m 3, o 2016 m. sausio mėnesį 42 μg/m 3. 2015 m. Mažiausios vidutinės mėnesio koncentracijos buvo stebimos birželio liepos mėnesiais - 16 μg/m 3 15 μg/m 3, 2016 m. liepos rugpjūčio mėnesiais 14 μg/m 3 ir 13 μg/m 3. 33

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis koncentracija µg/m3 Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis koncentracija µg/m3 Pav. 30 KD10 vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2015 m. Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse ir vidutinė mėnesio KD2.5 koncentracija išmatuota Žirmūnų OKT stotyje. 70 60 50 40 30 20 10 0 Senamiestis Lazdynai Žirmūnai Savanorių pr. Žirmunai (KD2,5) Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra Pav. 31 KD10 vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2016 m. Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse ir vidutinė mėnesio KD2.5 koncentracija išmatuota Žirmūnų OKT stotyje. 50 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 Senamiestis Lazdynai Žirmūnai Savanorių pr. Žirmunai (KD2,5) Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra Azoto dioksidas. Azoto dioksido koncentracija buvo matuojama visose OKT stotyse. 2010 metais įsigaliojo vidutinė metinė ribinė vertė 40 μg/m 3, o vienos valandos 200 μg/m 3 (vienos valandos norma neturi būti viršijama daugiau nei 18 kartų per kalendorinius metus), 2015-2016 m. ribinės vertės nebuvo viršytos. Stebint azoto dioksido pokyčius penkerių metų laikotarpyje (2012 2016 m.) yra stebima vidutinės metinės koncentracijos augimo tendencija Žirmūnų, Savanorių pr. OKTS, šiose stotyse 2016 34

koncentracija µg/m3 m. koncentracijos buvo didžiausios per pastaruosius trejus metus. Nežymus mažėjimas pastebėtas Senamiesčio OKTS, Lazdynų OKTS koncentracijos išlieka stabilios. Pav. 32 Vidutinės metinės azoto dioksido koncentracijos 2012-2016 metais Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse 45 40 35 30 25 20 15 Senamiestis Lazdynai Žirmūnai Savanorių pr. 10 5 0 2012 2013 2014 2015 2016 Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra 2015-2016 m. didžiausios metinės, vidutinės mėnesio koncentracijos stebimos Žirmūnų OKTS, kuri atspindi autotransporto srautų įtaką ir yra šalia intensyvaus eismo Kareivių g. 38 μg/m 3-39 μg/m 3 (vid. metinės koncentracijos 2015-2016 m.), mažiausios Lazdynų OKTS, kuri atspindi Vilniaus miesto foninę situaciją 14 μg/m 3-15 μg/m 3 (vid. metinės koncentracijos 2015-2016 m.). Senamiesčio OKTS stebėjimai buvo nutraukti 2010 m. ir vėl pradėti nuo 2011 m. rugsėjo mėn. 2015-2016 m. koncentracija šioje OKTS siekė 22 μg/m 3-21 μg/m 3. 2015 m. didžiausios kiekvieno mėnesio koncentracijos buvo stebėtos Žirmūnų OKTS - balandžio, gegužės ir gruodžio mėn. (43 μg/m 3-41 μg/m 3-40 μg/m 3 ). 2016 m. didžiausios kiekvieno mėnesio koncentracijos buvo stebėtos Žirmūnų OKTS - sausio, balandžio, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. (44 μg/m 3 44 μg/m 3 42 μg/m 3 43 μg/m 3 ). 35

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis koncentracija µg/m3 Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis koncentracija µg/m3 Pav. 33 NO2 vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2015 m. 50 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 Lazdynai Žirmūnai Savanorių per. Senamiestis Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūros Pav. 34 NO2 vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2016 m. 50 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 Lazdynai Žirmūnai Savanorių pr. Senamiestis Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra Kitose stotyse vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2015 m. neviršijo 30 μg/m 3, 2016 m. OKTS stotyse koncentracijos praktiškai irgi nesiekė 30 μg/m 3, išskyrus Savanorių pr. (gegužės mėn. 32 μg/m 3 ) ir Senamiesčio OKTS (gegužės mėn. 31 μg/m 3 ). Apibendrintai vertinant azoto dioksido 36

koncentracija µg/m3 koncentracijos Žirmūnų OKTS vidutiniškai buvo 11 μg/m 3 16 μg/m 3 didesnės nei kitose OKTS stotyse. 2015 m. didžiausia vienos valandos vieno mėnesio koncentracija Žirmūnų ir Senamiesčio OKTS buvo kovo mėn. - 194 μg/m 3 ir 120 μg/m 3, Savanorių OKT sausio mėn. 117 μg/m 3, Lazdynų - gruodžio mėn. - 118 μg/m 3. 2016 m. didžiausia vienos valandos vieno mėnesio koncentracija Žirmūnų ir Senamiesčio OKTS buvo gruodžio mėn. 218 μg/m 3 ir 108 μg/m 3, Lazdynų OKTS - kovo mėn. 98 μg/m 3, o Savanorių pr. OKTS - balandžio mėn. 156 μg/m 3. Sieros dioksidas. Didžiausiai paros koncentracijai nustatyta ribinė vertė 125 μg/m 3, didžiausiai vienos valandos vertinimui taikoma ribinė vertė 350 μg/m 3. Vidutinė metinė sieros dioksido ribinė vertė nėra taikoma. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama vidutinė metinė ribinė koncentracija 20 μg/m 3. Sieros dioksido koncentracijos 2015 2016 metais buvo matuojamos Senamiesčio, Lazdynų ir Savanorių OKT stotyse. Didžiausios vidutinės metinės sieros dioksido koncentracijos aštuonių metų laikotarpyje išmatuotos Savanorių pr. OKTS po 5 μg/m 3 2009 ir 2011 m. Didžiausia vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija 2015 m. išmatuota Savanorių pr. OTKS 3 μg/m 3. Didžiausia vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija 2016 m. buvo užfiksuota Lazdynų OTKS 4 μg/m 3. Pav. 35 Vidutinės metinės sieros dioksido koncentracijos 2012-2016 metais Senamiesčio, Lazdynų, Savanorių pr. OKT stotyse. 4 3.5 3 2.5 2 1.5 1 2012 2013 2014 2015 2016 0.5 0 Senamiestis Lazdynai Savanorių pr. Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra 37

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis koncentracija µg/m3 Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis koncentracija µg/m3 Stebint 2015 m. vidutines kiekvieno mėnesio koncentracijas, jos kito visų metų bėgyje. Didžiausios koncentracijos buvo užfiksuotos Savanorių OKTS kovo - birželio mėnesiais ir siekė 4 μg/m 3. Didžiausios vienos valandos koncentracijos išmatuotos Lazdynų OKTS 21 μg/m 3, Senamiesčio 20 μg/m 3, Savanorių pr. 12 μg/m 3. Pav. 36 SO2 vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2015 m. 4.5 4 3.5 3 2.5 2 1.5 1 0.5 0 Lazdynai Savanorių pr. Senamiestis Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra 2016 m. didžiausios vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos buvo užfiksuotos Lazdynų OKTS balandžio liepos mėn. Didžiausia vidutinė mėnesio koncentracija užfiksuota Lazdynų OKTS gegužės mėnesį siekė 10 μg/m 3. Didžiausios vienos valandos koncentracijos išmatuotos Senamiesčio OKTS 23 μg/m 3, Lazdynų 23 μg/m 3, Savanorių pr. 10 μg/m 3. Pav. 37 SO2 vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2016 m. 12 10 8 6 4 2 0 Lazdynai Savanorių pr. Senamiestis Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra 38

koncentracija mg/m3 Anglies monoksidas. Anglies monoksido ribinė vertė, tai didžiausia 8 valandų koncentracija, paskaičiuota slenkančio vidurkio būdu 10 mg/m 3. 2013-2016 m. anglies monoksido koncentracijos neviršijo leidžiamų ribinių verčių. 2016 m. koncentracijos Senamiesčio ir Žirmūnų OKTS buvo didesnės už 2015 m. 2015 m. didžiausios anglies monoksido koncentracijos buvo užfiksuotos vasario, spalio ir gruodžio mėnesiais, tuo tarpu 2016 m. didžiausios koncentracijos buvo stebėtos sausio, lapkričio ir gruodžio mėnesių laikotarpiu. Tiek 2015 m., tiek 2016 m didžiausios anglies monoksido koncentracijos buvo pastebėtos Žirmūnų OKTS. Pav. 38 CO didžiausios 8 val. koncentracijos 2013-2016 m., paskaičiuotos slenkančio vidurkio būdu. 8 7 6 5 4 3 2 Senamiestis Žirmūnai Savanorių pr. 1 0 2013 2014 2015 2016 Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra Ozonas. Ozono ribinei vertei taikoma didžiausia 8 val. periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu 120 μg/m 3. Ozono teršalų koncentracijos matuojamos Lazdynų ir Žirmūnų OKTS. Ozono siektina vertė, kuri po jos įsigaliojimo datos (2010 01 01) neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trijų metų vidurkį. Teršalui taip pat taikoma didžiausia vienos valandos koncentracija, kurios ribinė vertė 180/ 240 μg/m 3. 2015 m. ir 2016 m. Lazdynų OKTS buvo viršyta 8 val. siektina vertė. Vidutinis metinis parų skaičius, kai buvo viršyta 8 val. ozono siektina koncentracija 2013 2015 m. ir 2014 2016 m. laikotarpiu Lazdynų OKTS buvo 4 kartai, Žirmūnų OKTS 2 kartai. Didžiausia 8 valandų periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu 2015 m. Lazdynų OKT stotyje buvo 133 μg/m 3, Žirmūnų 107 μg/m 3. 2016 m. didžiausia 8 valandų periodo 39

koncentracija µg/m3 koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu Lazdynų OKTS buvo 128 μg/m 3, o Žirmūnų OKTS 115 μg/m 3. 2015 m. didžiausia vienos valandos koncentracija užfiksuota Lazdynų OKT stotyje buvo 140 μg/m 3, Žirmūnų 124 μg/m 3. Didžiausia vienos valandos koncentracija 2016 m. užfiksuota Lazdynų OKTS 122 μg/m 3, tuo tarpu Žirmūnų OKTS - 142 μg/m 3. Tiek 2015 m., tiek 2016 m. didžiausios koncentracijos buvo fiksuojamos kovo rugpjūčio mėnesiais. Didžiausios mėnesių vidurkių ozono koncentracijos buvo stebimos šiltuoju metų laiku. Pav. 39 Didžiausios vienos valandos ozono koncentracija 2013-2016 metais. 180 160 140 120 100 80 60 40 20 0 Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra 2013 2014 2015 2016 Lazdynai Žirmūnai Benzenas. 2015 m. benzeno koncentracijos duomenys buvo gauti iš Lazdynų ir Žirmūnų OKTS, o 2016 m. gautieji duomenys buvo tik iš Žirmūnų OKTS, tačiau surinkta mažiau nei 90 procentų duomenų. Nė vienoje OKT stotyje vidutinė metinė koncentracija neviršijo galiojusių normų, kur vidutinė metinė ribinė vertė - 5 μg/m 3. Vidutinė metinė koncentracija 2015 m. Lazdynų OKTS siekė apie 0,08 μg/m 3, Žirmūnų OKTS 0,14 μg/m 3. 2016 m. vidutinė metinė koncentracija Žirmūnų OKTS buvo 0,59 μg/m 3. Nors koncentracijos kasmet kinta, 2016 m. matomas padidėjimas Žirmūnų OKTS. 40

koncentracija ng/m3 koncentracija µg/m3 Pav. 40 Benzeno vidutinė metinė koncentracija 2013-2016 metais. 0.7 0.6 0.5 0.4 0.3 Lazdynai Žirmūnai Savanorių pr. 0.2 0.1 0 2013 2014 2015 2016 Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra Kiti teršalai. Vilniaus miesto Žirmūnų OKT stotyje yra matuojamos sunkiųjų metalų (Pb, As, Cd, Ni) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos. Matuojamo švino koncentracijos metinis vidurkis 2015 m. ir 2016 m. buvo 0,003 μg/m 3 ir neviršijo galiojusių normų (0,5 μg/m 3 ). Kitų sunkiųjų metalų vidutinės metinės koncentracijos neviršijo siektinų ribinių verčių, kurios įsigaliojo nuo 2012-12-31. Arsenui (As) yra taikoma 6 ng/m 3 ribinė vertė, nikeliui (Ni) 20 ng/m 3, kadmiui (Cd) - 5 ng/m 3. Pav. 41 Vidutinės metinės sunkiųjų metalų koncentracijos, 2013-2016 m. 4.5 4 3.5 3 2.5 2 1.5 1 0.5 0 2013 2014 2015 2016 Pb As Ni Cd Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra 41

koncentracija ng/m3 Policiklinių aromatinių angliavandenilių vidutinės metinės koncentracijos keturių metų (2013-2016 m.) laikotarpyje yra kintančios, tačiau vertinant bendrą tendenciją koncentracijos nuo 2013 m. mažėja. Nuo 2014 m. mažėja benzo(a)pireno, benzo(b)fluorenteno, benzo(k)fluoranteno koncentracijos. Pav. 42 Vidutinės metinės sunkiųjų metalų koncentracijos, 2013-2016 m. 2 1.8 1.6 1.4 1.2 1 0.8 0.6 0.4 0.2 0 2013 2014 2015 2016 Benzo(a)pirenas Benzo(a)antracenas Benzo(b)fluorentenas Benzo(k)fluorantenas Dibenzo(a,h)antracenas Indeno(1,2,3-cd)pirenas Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra 42

Visuomenės informavimas apie oro kokybę, užterštumo pasekmes ir galimybes prisidėti prie oro taršos mažinimo 2017 m. spalio mėn. 2018 m. gegužės mėn. laikotarpyje buvo parengta informacija apie aplinkos oro kokybę. 2018 m. pateikta aplinkos oro kokybės apžvalga sausio kovo mėnesiais, 2017 m. rudens sezono metu apie draudimus kūrenti atliekas krosnyse ir pan. Informacija pateikta aplinkos internetinėje svetainėje (žr. 43 pav.). Parengta apžvalga apie aplinkos oro kokybę mieste už 2015 2016 m. laikotarpį. Pav. 43 Ištrauka iš aplinkos internetinės svetainės Šaltinis: aplinka.vilnius.lt 43

Pagal Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus pateiktus prašymus dėl aplinkos oro kokybės, parengti atsakymus į gyventojų skundus, prašymus, esant poreikiui pateikti ištraukas iš oro taršos sklaidos žemėlapių esamai situacijai ir su gautais duomenimis supažindinti pareiškėjus SĮ Vilniaus planas 2017 m. rugsėjo mėn. 2018 m. gegužės mėn. laikotarpyje negavo užklausimų iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl aplinkos oro kokybės (gyventojų skundų ar prašymų). Tačiau buvo peržiūrėta aplinkos internetinė svetainė (aplinkos oro dalis), atnaujinta informacija. Pav. 44 Ištrauka iš aplinkos internetinės svetainės Šaltinis: aplinka.vilnius.lt 44

Išvados ir rekomendacijos Atnaujinta stacionarių ir mobilių taršos šaltinių duomenų bazė. Daugiausia mieste, virš 15 tūkst., gyvenamosios paskirties pastatų, šildymui naudojančių kietą ir/ ar kitą kurą, centriniu šildymu virš 4 tūkst. objektų, dujiniu apie 10 tūkst. objektų. Vilniaus mieste daugiausia registruotų lengvųjų automobilių dyzeliniai (60 proc.), benzininiai sudaro apie 30 proc. Elektromobiliai sudaro vos 0,05 proc., hibridiniai (benzinas/elektra) 0,7 proc. viso lengvųjų transporto priemonių parko. Vilniaus mieste dominuoja Euro3 Euro4 automobilių euro-standartai (virš 50 proc.). Autotransporto srautai kasmet palaipsniui didėja. Centrinės miesto dalies transporto srautų augimą įtakojo verslo centrų statyba ir darbo vietų skaičiaus didėjimas. 2013-2016 metų laikotarpyje ženklūs autotransporto srautų pokyčiai vyko Vakarinėje miesto dalyje. Lyginant 2013 m. su 2016 m. Vilkpėdės, Panerių, Šnipiškių, Viršuliškių seniūnijose autotransporto srautai išaugo nuo 17 iki 22 procentų. Karoliniškių seniūnijoje transporto srautai sumažėjo 4 proc. lyginant su 2013 metais. Autotransporto srautai išaugo gatvėse ar jų ruožuose: Vilniaus g. ties Grigiškėmis, Savanorių pr., Vilniaus miesto pietiniame aplinkkelyje (Kirtimų g.), žymiai išaugo Tūkstantmečio g., Oslo g., Pilaitės pr., T. Narbuto g., M. Lietuvio g., Nemenčinės pl., S. Batoro g., Olandų g., Juodajame Kelyje, Liepkalnio g., S. Dariaus ir S. Girėno g., Ateities g., Jeruzalės g., Kareivių g., Antakalnio g., Minties., Tuskulėnų g., Drujos g., Eišiškių pl., Galvės g., Architektų g. ir kt. 2017 m. pradžioje atnaujinta modeliavimo įranga Adms-Urban. Atliktas aplinkos oro taršos sklaidos modeliavimas atskirai ir kartu nuo stacionarių ir mobilių taršos šaltinių. Pirmą kartą atlikti smulkiųjų kietųjų dalelių (KD 2.5 ) taršos sklaidos bandymai/ skaičiavimai. Didžiausia neatitiktis tarp skaičiavimo rezultatų ir oro kokybės tyrimų stotelių (OKTS) duomenų su Žirmūnų OKTS. Išmatuotos teršalų koncentracijos didesnės nei sumodeliuotos, įtakos aplinkos oro taršai šalia šios OKTS gali turėti aplink vykstančios statybos, šalia esanti automobilių stovėjimo aikštelė. 45

Senamiesčio OKTS rodo, kad dvigubai išaugo anglies monoskido koncentracija (nuo 3 mg/m 3 iki 7.4 mg/m 3 ) lyginant pastaruosius 5 metus, atsižvelgiant į kitų OKTS duomenis, įtakos oro kokybei Senamiesčio zonoje turėjo lokali tarša. Lyginant 2015 ir 2016 m. žymiai padidėjo kietųjų dalelių ir sieros dioksido išmatuotos koncentracijos Lazdynų OKTS. Tuo tarpu santykinai švarių Lietuvos kaimiškų vietovių aplinkos oro teršalų koncentracijos už 2016 m. pateiktos mažesnės nei 2015 m. Iš to darytina prielaida kad išaugo tarša pačiame mieste, o foninė koncentracija (atneštinė) - nekito. Parengta ir atsakingoms institucijos pateikta Vilniaus miesto savivaldybės strateginiuose plėtros ir (ar) strateginiuose veiklos planuose numatytų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių vykdymo ataskaita už 2015 2017 m. laikotarpį. Atnaujinta aplinkos internetinė svetainė (aplinka.vilnius.lt) ir interaktyvus puslapis (https://maps.vilnius.lt/aplinkosauga#layers) Rekomendacijos Atlikti taršos sklaidos skaičiavimus tik nuo kieto ir kito kuro naudotojų Tęsti autotransporto srautų stebėseną, analizę Tęsti duomenų (meteorologinių parametrų, stacionarių taršos šaltinių) kaupimą ir analizę Sukaupti duomenis apie įmones, turinčias ne tik TIPK leidimus, bet ir apie įmones, turinčias aplinkos taršos leidimus. Sukaupti informaciją ir papildyti duomenų bazę įmonių galimomis maksimaliomis emisijomis. Sukaupti informaciją ir skaičiavimams naudoti metinius profilius (kuomet įmonės dirba tam tikrais mėnesiais ar sezonais). Stacionarių taršos šaltinių emisijoms parengti metinius profilius (pagal jų eksploatavimo laikus) 2020 m. atnaujinti autotransporto struktūrą skaičiavimo modeliui, remiantis VĮ Regitra duomenimis. Atlikti teršalo benzo(a)pireną taršos sklaidos modeliavimą 46

PRIEDAS 1 47

PRIEDAS 2 Aplinkos oro taršos sklaida nuo stacionarių taršos šaltinių 48

Aplinkos oro taršos sklaida nuo stacionarių taršos šaltinių 49

PRIEDAS 3 Aplinkos oro taršos sklaida nuo autotransporto 52

Aplinkos oro taršos sklaida nuo autotransporto 53

PRIEDAS 4 Aplinkos oro taršos sklaida (vidutinės metinės koncentracijos) 57

Aplinkos oro taršos sklaida (vidutinės metinės koncentracijos) 58

PRIEDAS 5 61