Apie prakeitàjá figmedá

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Apie prakeitàjá figmedá"

Transkriptas

1 KRIKÐÈIONIØ BENDRIJOS TIKËJIMO ÞODIS DVISAVAITINIS LAIKRAÐTIS Iðeina du kartus per mënesá, ðeðtadieniais. Leidþiamas nuo 1997 m. sausio 9 d. Nr. 11 (324) 2010 m. birþelio 5 d. Kaina 3,30 Lt Ðiame numeryje: Rima Lahayne Kas ðeimoje turi auklëti vaikus?...9 p. Holger Lahayne Septynios Kalvino pamokos ðiandienai...10 p. Priedo tema iðtirkime ðirdá Kathy Gray Pakeista ðirdis...5 p. Bob Sorge Apie minkðtà ðirdá...6 p. Charles G. Finney Kaip ruoðti savo ðirdá prabudimui...8 p. GABRIELIUS LUKOÐIUS Vieno kûno nariai Jûs esate Kristaus kûnas, o pavieniui nariai (1 Kor 12, 27). Kiekviena Ðventojo Raðto tiesa yra skirta tam, kad suteiktø tikintiesiems laisvæ ir jëgø gyventi pagal Dievo valià. Atrodytø, nuo ko gali iðlaisvinti ði daug kartø girdëta apaðtalo Pauliaus mintis, teigianti, jog esame Kristaus kûno nariai? Taèiau atidþiau ásiþiûrëjus á pacituotà teiginá galima pamatyti apaðtalo ir paties Dievo siekiamà tikslà, kurá konkreèiu istoriniu laiku Vieðpats norëjo atskleisti Korinto tikintiesiems, o vëliau ir visiems kitiems Kristaus pasekëjams. Paulius raðo korintieèiams, aiðkindamas, jog bûdami Kristaus kûnu, jie neturëtø konkuruoti tarpusavyje, bet palaikyti vienas kità ir rûpintis artimo gerove. Tokias nuostatas apaðtalas perteikia palyginimais apie skirtingus kûno narius, parodydamas, kad atlikdami skirtingas funkcijas nariai yra gyvybiðkai svarbûs vieni kitiems, ir kiekvienam kûno nariui geriau, kai visas kûnas harmoningai funkcionuoja, o ne kai atskiri nariai pradeda konkurencines tarpusavio lenktynes. Atskiri nariai, nesirûpindami viso kûno gerove, kenkia patys sau, nes kûno negalia tampa kiekvieno nario negalia. Nukelta á 2 p. KLAUSIAME PASTORIAUS Apie prakeitàjá figmedá Jei galima, norëèiau, kad padëtumëte suprasti iðtraukà ið Morkaus evangelijos 11 sk. nuo 12 eil. situacijà su figmedþiu, kuris buvo prakeiktas ir nudþiûvo, nes Jëzus nerado ant jo vaisiø, nors nebuvo figø metas. Kaip èia derëtø suprasti? Juk tø vaisiø ir negalëjo bûti tuo metu. Aèiû uþ gerà klausimà! Nors Pasmerktojo figmedþio iðtrauka (Mk 11,12-21) nëra ið lengvøjø, taèiau ir ne beviltiðkai paslaptinga ar visiðkai nesuprantama. Pateiksiu ðios vietos aiðkinimà, kuris man atrodo labiausiai pagrástas ir tikëtinas. Nuëmus figø derliø (rugpjûèio spalio mënesiais), þiemos laikotarpiu figmedþiai iðleidþia þiedpumpurius. Iki pavasario jie nesivysto, taèiau kovo ir balandþio mënesiais iðbrinksta, virsdami maþais gumbeliais, dar vadinamais ankstyvosiomis figomis, hebrajiðkai paggim. Ankstyvosios figos susiformuoja dar prieð figmedþiui sulapojant (balandþio mënesá). Taigi, jei jau figmedis turi lapus, aiðku, kad tarp jø turëtø bûti ir ankstyvøjø figø, paggim. Pavasarinës paggim dar nëra vasaros (derliaus) laikotarpio figos (hebr. te enim), taèiau jas galima valgyti, o tai vietiniai gyventojai daþnai ir darydavo (þr. Oz 9,10; Gg 2,13). Jëzus, priëjæs prie sulapojusio figmedþio, ieðkojo ko nors valgomo, t.y. ankstyvøjø figø paggim, taèiau lapuotasis, aká traukæs figmedis po savo lapais nebuvo subrandinæs jokiø ankstyvøjø vaisiø. Medþio iðvaizda pasirodë apgaulinga: jis turëjo tik lapus, bet ne paèius vaisius. Jëzus pranaðiðkai tai prakeikia, nes ir Senojo Testamento pranaðai daþnai pasitelkdavo figmedá kaip teismo simbolá (þr. Iz 34, 4; Jer 29,17; Oz 2,12; 9,10; Jl 1, 7; Mich 7,1, Jer 8,13, taip pat Lk 13, 6-9). Mk 11 sk. 13 tos eilutës pabaiga dar nebuvo figø metas paprasèiausiai reiðkia, jog kalbama tikrai ne apie sunokusias figas (gr. syke; hebr. te enim), bet apie ankstyvàsias paggim. Perfrazuojant ir siekiant aiðkumo, ðià eilutæ galima bûtø iðversti taip: Þinoma, dar buvo neatëjæs figø metas, o tik paggim. Ðiai istorijai Morkus suteikia simbolinæ reikðmæ, darydamas savotiðkà teksto sumuðtiná : figmedþio pasmerkimo istorija árëmina pasakojimà apie Nuotr. A. Ðumskytës ðventyklos iðvalymà: A1 figmedþio prakeikimas (Mk 11,12-14); B ðventyklos iðvalymas (Mk 11,15-19); A 2 nudþiûvæs figmedis (Mk 11, 20-21). Jëzaus laikø Jeruzalës ðventykla, kaip ir Jëzaus pasmerktasis figmedis, buvo apgaulinga savo iðore ir bevaisë savo esme. Nepaisant religinës veiklos ir aktyvizmo (ypaè komercinio), ji buvo paprasèiausia plëðikø lindynë, o ne maldos namai (þr. 17 eil.). Figmedþio prakeikimas buvo pranaðiðkas veiksmas, áspëjantis apie besiartinantá Dievo teismà tiesà pamynusiai religijai. Pastorius Darius Ðirvys

2 2 Dvasia ir þodis Nr. 11 (324) 2010 m. birþelio 5 d. Atkelta ið 1 p. Vieno kûno nariai Apaðtalas Paulius Dievo Dvasios padedamas stengësi kiek galima átaigiau parodyti korintieèiams jø rungtyniavimo absurdiðkumà. Jeigu vieno kûno nariai pradeda tarpusavyje rungtyniauti ir vienas kità atmesti, toks kûnas pasmerktas suirti. Tai, kas korintieèiams atrodë tarsi Dievo gyvybæ atveriantis didesnio dvasingumo siekis, ið tiesø buvo mirtá neðanèios kûniðko iðdidumo apraiðkos. Apaðtalà pasiekë þinios, jog Korinto bendruomenëje susikûrë kaþkas panaðaus á politines frakcijas. Vieni sakë, jog seka Petru, kiti Pauliumi, treti Apolu, o dar viena grupë save ávardijo kaip vienintelius tikruosius Kristaus pasekëjus. Rungtyniavimo ir vienas kito niekinimo nuostatos buvo persmelkusios ávairias Korinto baþnyèios gyvenimo sritis. Tai matësi jiems susirenkant valgyti Vieðpaties vakarienës, bylinëjantis vieniems su kitais, siekiant Dvasios pasireiðkimø, vertinant Dievo tarnus, valgant stabams paaukotà maistà, svarstant santuokos klausimus, toleruojant netinkamà bendruomenës þmoniø gyvenimo bûdà. Kai kurie korintieèiai manësi galá áneðti teologiniø pataisø á krikðèioniðkà pasaulëþiûrà, sakydami, kad nebus mirusiøjø prisikëlimo. Jie turbût galvojo, jog tokiu bûdu tampa krikðèionybës avangardu, bet apaðtalas juos sugëdino, perspëdamas, kad kai kurie ið jø visai nepaþásta Dievo. Tie, kurie ásivaizdavo esà tikriausi Kristaus pasekëjai, pasirodo, Jo nepaþinojo. Jau pirmuose laiðko skyriuose Paulius aiðkino Korinto tikintiesiems, kad savo nuostatomis jie prasilenkë su Kristaus Dvasia. Galvodami esà iðmintingi, tapo kvaili, tardamiesi esà dvasingi, elgësi kûniðkai. Apaðtalas negalëjo jiems skelbti dieviðkos iðminties ir maitino juos tik dvasiniu pienu, nes tvirto maisto Korinto tikintieji dar negalëjo ásisavinti dvasinë iðmintis jiems atrodë kvailystë. Negi ámanoma, kad nuoðirdþiai Dievo trokðtantys krikðèionys gali bûti kitokie nei mes? Negi vienybæ lemia ne vienoda uniforma? Ðiandien ðie klausimai mums skamba beveik absurdiðkai. Daugelis ið mûsø jau suprantame, kad ne iðorinis panaðumas sàlygoja vienybæ, taèiau vis dëlto kaip nelengva nuoðirdþiai sutikti, jog esame riboti ir matome tik nedidelæ visumos dalá. Tai ðen, tai ten vis dar pasigirsta balsø, kad visi turi bûti akys arba rankos, jog koja turi nuveikti daugiau nei kepenys, o inkstai viskà girdëti taip pat, kaip ausys. Jeigu mûsø plauèiai pradëtø siekti bûti pranaðesni uþ skrandá, vargu ar tokios varþybos suteiktø mums dþiaugsmo. Kalbëdamas apie tai, turiu omeny tiek vienos bendruomenës þmones, tiek skirtingas bendruomenes bei konfesijas. Suvokti, jog visi esame vieno Kristaus kûno nariai, turëtume galvodami ne tik apie savo bendruomenës þmones. Kûnas augs ir ugdys save tuomet, kai kiekviena dalis veiks pagal savo saikà ne maþiau ir ne daugiau. Taèiau, kà daryti, kad, manydami, jog siekiame patarnauti Dievui, netaptume piktybiniais Kristaus kûno nariais? Manau, jog visø pirma vertëtø nuoðirdþiai savæs paklausti, kaip að vertinu kitus krikðèionis. Ar kitas tikinèiøjø bendruomenes suvokiu kaip tarpusavyje besivarþanèias komandas, ar kaip vienos didelës komandos dalis? Kas nors gali pasiteirauti: O jeigu tos bendruomenës atitolo nuo Dievo ir tapo tik iðoriniø apeigø vykdytojos? Ar tokiu atveju neturëèiau jø smerkti? Pasiþiûrëkime, koks buvo apaðtalo Pauliaus santykis á izraelitus, kurie nepatikëjo Kristumi. Tai Senojo Testamento Dievo tauta, nepriëmusi savo Vieðpaties. Raðydamas romieèiams, Paulius labai aiðkiai ávardija izraelitø bûklæ: Izraelis, ieðkojæs teisumo ástatyme, nepasiekë teisumo ástatymo. Kodël? Todël, kad ieðkojo jo ne tikëjimu, bet ástatymo darbais. Jie uþkliuvo uþ suklupimo akmens, kaip paraðyta: Ðtai dedu Sione suklupimo akmená, papiktinimo uolà; bet kas Juo tiki, nebus sugëdintas. <...> Að jiems liudiju, kad jie turi uolumo Dievui, taèiau be paþinimo. Nesuprasdami Dievo teisumo ir bandydami átvirtinti savàjá teisumà, jie nepakluso Dievo teisumui. <...> Izaijas labai dràsiai sako: Mane atrado tie, kurie manæs neieðkojo, apsireiðkiau tiems, kurie apie mane neklausinëjo. Bet Izraeliui sako: Iðtisà dienà Að laikiau iðtiesæs savo rankas á neklusnià ir prieðtaraujanèià tautà. <...> Þiûrint Evangelijos, jie yra Dievo prieðai jûsø naudai (Rom 9, 31-33; 10, ; 11, 28). Atrodo, apaðtalas bûtø galëjæs apie Izraelá galvoti taip, kaip galvojo vëlesniø kartø krikðèionys, manydami, kad Dievas, praeityje daugybæ kartø jiems kalbëjæs per pranaðus, galiausiai atmetë Senojo Testamento tautà. Taèiau Pauliaus santykis visai kitoks: Sakau tiesà Kristuje, nemeluoju, tai liudija ir mano sàþinë Ðventojoje Dvasioje, kad man labai sunku ir nuolat liûdi mano ðirdis. Man mieliau bûtø paèiam bûti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo broliø, tautieèiø pagal kûnà, kurie yra izraelitai, turintys ásûnystæ, ðlovæ, sandoras, ástatymà, tarnavimà Dievui ir paþadus. Ið jø tëvai, ir ið jø kûno atþvilgiu yra kilæs Kristus visiems vieðpataujantis Dievas, palaimintas per amþius. Amen! <...> Broliai, mano ðirdies troðkimas ir malda Dievui yra uþ Izraelá, kad jie iðsigelbëtø. <...> Tad að klausiu: ar Dievas atstûmë savo tautà? Jokiu bûdu! Juk ir að izraelitas, ið Abraomo palikuoniø, ið Benjamino giminës. Dievas neatstûmë savosios tautos, kurià ið anksto numatë (Rom 9, 1-5; 10, 1; 11, 1-2). Sakysite, jog ðiuose apaðtalo þodþiuose atskleistas Dievo poþiûris tik á Izraelá, bet ne á krikðèionis. Taèiau tame paèiame Laiðke romieèiams aptinkame ir tokià Pauliaus mintá: Kas tu toks, kad drásti teisti kito tarnà?! Ar jis stovi, ar krenta tai savajam Vieðpaèiui. Bet jis stovës, nes Dievas turi galià já iðlaikyti (Rom 14, 4). Apaðtalas Paulius visus tikinèiuosius matë kaip vienà kûnà, susidedantá ið ávairiausiø nariø. Todël, girdëdamas apie korintieèiø nuodëmes, raðë jiems ið didelio skausmo ir ðirdies sielvarto, su gausiomis aðaromis (2 Kor 2, 4). Iðgirdæs apie Galatijos baþnyèiø paklydimus, Paulius iðsako savo rûpestá: Mano vaikeliai, dël jûsø að vël gimdymo skausmuose, kol jumyse iðryðkës Kristus! (Gal 4, 19). Apaðtalas ragino tikinèiuosius neðioti vieni kitø naðtas, melstis vieniems uþ kitus ir su meile palaikyti vienas kità. Mintys apie visus tikinèiuosius, kaip apie vienà Kristaus kûnà, kartojasi ne viename jo laiðke. Tai nëra vienkartinis palyginimas, Pauliaus pasitelktas tik raðant Korinto baþnyèiai. Kalbëdamas korintieèiams apaðtalas iðplëtojo ðá palyginimà apie kûnà, nes jie vadovavosi prieðingu, Kristaus kûno vientisumà griaunanèiu poþiûriu. Taèiau tiesa apie vienà kûnà svarbi visiems krikðèionims. Ji mums kalba apie visø laikø Kristaus Baþnyèià. Turëtume gerbti tiek savo kartos, tiek praeityje gyvenusius tikëjimo brolius bei seseris. Nors daugelis skirtingø konfesijø krikðèioniø, panaðiai kaip ir Izraelio giminës, praeityje kovojo tarpusavio kovas, tai turëtume vertinti kaip apverktinus praeities epizodus, mokanèius mus taip nebesielgti. Atsiverkime apaðtalo vizijai, kad kûno ir atskirø jo nariø gerovë tarpusavyje susijusi, bet ji niekada nebus pasiekta, jeigu nariai niekins vieni kitus bei rungtyniaus vieni su kitais. Todël ásiþiûrëkime á Laiðke efezieèiams Pauliaus pieðiamà Kristaus kûno paveikslà: Mûsø tarpusavio rungtynës vyksta tol, kol ieðkome ðlovës sau, o ne mus iðgelbëjusiam Vieðpaèiui. Ir Jis paskyrë vienus apaðtalais, kitus pranaðais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, kad iðlavintø ðventuosius tarnavimo darbui, Kristaus kûno ugdymui, kol mes visi pasieksime tikëjimo vienybæ ir Dievo Sûnaus paþinimà, tobulai subræsime iki Kristaus amþiaus pilnatvës saiko, kad daugiau nebebûtume kûdikiai, siûbuojami ir neðiojami bet kokio mokymo vëjo, þmoniø apgaulës, gudrumo, vedanèio á paklydimà, bet, kalbëdami tiesà meilëje, augtume visame kame á Já, kuris yra galva Kristus. Ið Jo visas kûnas, suderintas ir stipriai sujungtas ávairiø raiðèiø, pagal savo saikà veikiant kiekvienai daliai, auga, kad ugdytø save meilëje (Ef 4, 11-16). Norëèiau atkreipti dëmesá á paskutiná iðtraukos sakiná. Kûnas augs ir ugdys save tuomet, kai kiekviena dalis veiks pagal savo saikà ne maþiau ir ne daugiau. Tai turëtø bûti visø Nuotr. G. Dijoko krikðèioniø vidinis troðkimas, nes tik tokiu atveju ámanoma krikðèioniðko gyvenimo pilnatvë. Ði apaðtalo vizija tinka tiek nedidelei namuose besirenkanèiai tikinèiøjø grupelei, tiek visam Kristaus kûnui. Norëdami bûti sveikais Vieðpaties kûno nariais, patys turëtume suvokti mums suteiktà saikà ir nuoðirdþiai to linkëti kitiems. Kiekvienas turëtume trokðti ir melsti, kad visi mûsø tikëjimo broliai bei seserys veiktø pagal jiems Vieðpaties suteiktà saikà, nepriklausomai nuo to, ar jø saikas didesnis uþ mûsø ar maþesnis, nes tai atneð didþiausià ðlovæ Dievui. Mûsø tarpusavio rungtynës vyksta tol, kol ieðkome ðlovës sau, o ne mus iðgelbëjusiam Vieðpaèiui. Norime bûti vieni uþ kitus pranaðesni ir savo elgesiu primename dvi patriarcho Jokûbo þmonas, Lëjà ir Rachelæ, rungtyniavusias tarpusavyje, kuri daugiau vaikø pagimdys Jokûbui. Prieðingai, turëtume ne lenktyniauti, bet nuoðirdþiai melstis, kad kiekvienas sugebëtø patarnauti pagal jam skirtà saikà. Tuo labiau, kad mûsø Vieðpats paþadëjo: Kas priima pranaðà dël to, kad jis pranaðas, gaus pranaðo atlygá. Kas priima teisøjá dël to, kad jis teisusis, gaus teisiojo atlygá. Ir kas paduos bent tauræ ðalto vandens vienam ið ðitø maþøjø dël to, kad jis yra mokinys, ið tiesø sakau jums, tas nepraras savo atlygio (Mt 10, 41-42). Pripaþindami kitiems suteiktà malonæ ir juos palaikydami, praturtëjame patys visø pirma todël, kad kur kas geriau bûti sveiko kûno nariu, o ne ligoto. Be to, dþiaugsimës ir Vieðpaties paþadëtu atlygiu. Norëdami ir melsdami, kad kiekvienas Kristaus kûno narys veiktø pagal jam skirtà saikà, vykdome Vieðpaties valià ir tarnaujame Jam, o ne savo ágeidþiams. Karðtai melsdamiesi ðia kryptimi niekuomet neperþengsime Dievo valios ribø, nes nebandysime iðmelsti sau ar kitiems to, ko Vieðpats neskyrë. Apaðtalo Pauliaus pateikta Kristaus kûno vizija iðvaduoja mus nuo tarpusavio varþymosi ir suteikia jëgø tarnauti Dievo ðlovei.

3 Nr. 11 (324) 2010 m. birþelio 5 d. Dvasia ir þodis 3 KLAUSIAME PASTORIAUS Þmogaus sukûrimo aspektai Pradþios knygoje 1 skyr. 27 eilutëje raðoma, kad Dievas sukûrë vyrà ir moterá, tai buvo 5-6 diena. Po to 2 skyr. 22 eilutëje (jau po 7 poilsio dienos) raðo, kad sugalvojo sukurti vyrui padëjëjà moterá. Kodël taip nenuoseklu? Jûs teisingai pastebëjote, kad, skaitant Pradþios knygoje apraðytas dvi þmogaus ir moters sukûrimo istorijas, ðiuolaikiniam skaitytojui jos gali pasirodyti nenuoseklios. Pr 1, 27 jau matome sukurtus vyrà ir moterá, o Pr 2, 22 vël iðgirstame, kad Edene buvo sukurta moteris ið vyro ðonkaulio. Taip nutinka todël, kad skaitydami labiau màstome apie ávykiø chronologijà, bet negalvojame, kà autorius, pakartodamas istorijà ir apraðydamas jà kitu aspektu, tuo norëjo pabrëþti. Pastebëtina, kad Pradþios knygos autorius, du kartus apraðydamas þmogaus sukûrimo ir moters sukûrimo istorijà, këlë skirtingus uþdavinius. Bûtent pirmame Pradþios skyriuje yra iðdëstoma sukûrimo eiga, tvarka ir chronologija. Paskutinis Dievo sukûrimo tvarinys buvo þmogus. Jis iðsiskyrë ið kitø kûriniø tuo, kad buvo sukurtas pagal Dievo atvaizdà ir pavidalà vyras ir moteris. Ir Dievas sutvërë þmogø pagal savo atvaiz- Nuotr. G. Tumulio dà; pagal Dievo atvaizdà sutvërë Jis já; vyrà ir moterá sutvërë Jis (Pr 1, 27). Dievas kaip Trivienis Asmuo sukûrë á save panaðø vienaskaita minimà þmogø, taèiau dviejø skirtingø lyèiø asmenis vyrà ir moterá, kuriuos laimino ir liepë pripildyti bei uþvaldyti þemæ. Pirmame skyriuje autorius leidþia suprasti, kad þmonija sukurta dvilytë, vyrai ir moterys, ir jie abu yra Dievo atvaizdo turëtojai ir atspindþiai. Tokia yra ðios þmogaus sukûrimo istorijos pagrindinë mintis. Tuo tarpu antrame skyriuje autorius gráþta prie sukûrimo detaliø, pabrëþdamas moters, kaip tinkamo pagalbininko vyrui, sukûrimà. Èia yra plëtojama mintis kaip kontrastas pirmam skyriui, kur Dievas po kiekvieno kûrinio sutvërimo matë, kad viskà, kà Jis padarë, buvo gerai, taèiau vienam vyrui bûti negerai, nes jis neturëjo tinkamo pagalbininko tarp gyvûnø. Todël moters sukûrimas vyrui buvo gerojo Dievo intencija suteikti jam pagalbininkæ, gyvenimo partneræ ir draugæ. Po to Vieðpats Dievas ið ðonkaulio, kurá iðëmë ið þmogaus, padarë moterá ir jà atvedë pas þmogø (Pr 2, 22). Norëèiau dar pacituoti komentatoriaus Westermano teiginá, kuris taikliai apibûdina ðios istorijos tikslà: Pradþios 2 skyrius yra itin unikalus pasakojimas tarp kitø senøjø Artimøjø Rytø sukûrimo mitø tuo, kad ávertina ir pabrëþia moters reikðmæ bei parodo, jog þmonijos egzistencijà lemia partnerystë tarp vyro ir moters. Taigi antrame Pradþios knygos skyriuje autorius pasakoja pirmos ðeimos atsiradimo istorijà, kurioje matome uþgimstant paèià ðeimos institucijà: Todël vyras paliks savo tëvà bei motinà ir susijungs su savo þmona; ir juodu taps vienu kûnu (Pr 2, 24). Pastorë Anþelika Krikðtaponienë Ar Biblijoje smerkiamas persivalgymas? Kà Biblija sako apie persivalgymà? Ir kaip nuo to susilaikyti? Eglë Istorijos bëgyje buvo bandymø skirstyti nuodëmes á didesnes ir maþesnes. VI amþiuje buvo iðskirtos septynios didþiosios nuodëmës. Joms buvo priskirtos ðios: godumas, puikybë (iðdidumas), apsirijimas (nesaikingumas valgant ar geriant), pavydas, kerðtas, geismas (palaidumas), tingëjimas. (Kaip matome, apsirijimas irgi buvo tarp jø). Biblija ðiek tiek kalba apie apsirijimà, bet neiðskiria to ið kitø nesusivaldymø. Mes mokomi susivaldyti visose srityse: Kaip dienà, elkimës dorai: nepasiduokime apsirijimui ir girtavimui, gaðlavimui ir paleistuvavimui, vaidams ir pavydui, bet apsirenkite Vieðpaèiu Jëzumi Kristumi ir netenkinkite kûno geiduliø (Rom 13, 13-14). Taèiau kitame Laiðko romieèiams skyriuje (siûlau perskaityti já visà), Paulius aiðkina, kad svarbiausia ne valgymas ar nevalgymas: Dievo karalystë nëra valgymas ir gërimas, bet teisumas, ramybë ir dþiaugsmas Ðventojoje Dvasioje (Rom 14, 17). Jonas Krikðtytojas gyveno asketiðkai, tuo tarpu Jëzø ir Jo mokinius kiti kaltino nesusilaikymu: Tada priëjo Jono mokiniai ir paklausë: Kodël mes ir fariziejai daug pasninkaujame, o Tavo mokiniai nepasninkauja? (Mt 9, 14). Luko evangelijoje taip pat skaitome: Buvo atëjæs Jonas Krikðtytojas. Jis nevalgë duonos ir negërë vyno, tai jûs sakëte: Jis demono apsëstas. Atëjo Þmogaus Sûnus; Jis valgo ir geria, tai jûs vël sakote: Ðtai rijûnas ir vyno gërëjas, muitininkø ir nusidëjëliø bièiulis (Lk 7, 33-34). Bet gal jûs nerimaujate, kaip ðiuo metu populiaru, dël tariamo antsvorio? Juk visi taip spaudþia siekti 90x60x90 apimèiø. Èia daugiau psichologinës problemos. Sveika, saikinga mityba padeda mums geriau jaustis, saugoti sveikatà. Bet apie sveikà mitybà ir ávairiausias dietas informacijos, manau, yra pakankamai. Na, o að ið savo patirties galiu patarti pasnikauti. Pasninkas tai ne badavimas, o sàmoningas susilaikymas nuo maisto valgymo siekiant dvasiniø tikslø. Ið pradþiø, manau, jums bûtø paprasèiau apsispræsti pasninkauti trumpesná laikà. Pavyzdþiui, uþvalgius lengvus pusryèius pasiryþti nebevalgyti iki kitos dienos ryto. Vandená ar arbatà galite gerti. Pasninko metu susitraukia skrandis, todël ir po pasninko maþesnis kiekis maisto suteikia sotumo jausmà. Þinoma, pasninkauti galima tik tada, jeigu neturite kokiø nors sveikatos problemø. Pavyzdþiui, tiems, kuriems paðalinta tulþis, pasninkauti nepatartina. Pastorius Gintautas Gruzdys Ar Senajame Testamente buvo vandens krikðtas? Norëjau paklausti, kur Senajame Testamente ar kitose judëjø apeigose apraðomas vandens krikðtas? Ávairûs apvalymo, paðventinimo vandeniu ritualai buvo naudojami senovës (babilonieèiø, egiptieèiø, kretieèiø) bei tebenaudojami ðiuolaikinëse (induizmas ir kt.) religijose, todël vandens, kaip religinio simbolio, naudojimas religinëse praktikose nëra iðskirtinis krikðèionybës ar judaizmo poþymis. Ðlakstymai, panardinimai, ávairûs apsiplovimo ritualai daþniausiai simbolizuoja apvalymà, naujà pradþià ir pan. Ritualiniai apðlakstymai (Hbr 9,19-20), apsiplovimai, suteikiantys þmonëms ir kunigams ritualiná ðventumà bei teisæ artintis prie Dievo, minimi Kunigø knygoje ir 19 skyriuose, Psalmiø knygoje, kur uþsimenama apie nuodëmiø nuplovimà (Ps 51, 2.7). Ávairûs apsiplovimo ritualai ir tradicijos vystësi ir gyvavo dar iki Kristaus, t.y. Senojo Testamento ir tarptestamentiniame laikotarpiais (Mk 7, 4; Hbr 6, 2), be to, labai tikëtina, kad atsivertusieji á judaizmà bûdavo taip pat krikðtijami vandeniu. Jono Krikðtytojo kvietimas apsivalyti ir krikðtytis Jordano upëje buvo deramai suprantamas ir atspindëjo ne tik Senojo Testamento, bet ir tuometines judaizmo religines tradicijas. Laiðko hebrajams autorius mini mokymà apie krikðtus (dgs.) Hbr 6, 2, o tai patvirtina judaistinës krikðtø praktikos buvimà dar iki Jëzaus. Galiausiai Biblijoje, t.y. tiek Senajame Testamente, tiek Naujajame Testamente, iðryðkëja simbolinë vandens tematinë linija (Pr 2,10-14; Ez 47sk., Jn 3, 5; Jn 7, 38; Apr 22,1 ir kt.), nors Naujajame Testamente ji ágauna iðskirtinæ teologinæ prasmæ, susijusià su Kristaus mirtimi, prisikëlimu ir amþinuoju gyvenimu. Pastorius Darius Ðirvys Kadras ið kino filmo Jëzus ið Nazareto

4 Naujienos 4 Nr. 11 (324) 2010 m. birþelio 5 d. RAMÛNAS JUKNA Seminaras Misija ámanoma II G eguþës 8 dienà Pane vëþio baþnyèioje Tikëjimo þodis vyko antroji seminarø ciklo Misija ámanoma dalis. Á ðá renginá suvaþiavo tikintieji ið ávairiø Vilniaus kraðto Tikëjimo þodþio baþnyèiø. Seminare buvo gvildenama tema Geroji Naujiena visiems: stagnacija ar inovacija? Misijos imperatyvas ir evangelijos sklaidos ávairovë. Praneðëjas misionierius Arturas Schmidtas (Kontaktmission, Vokietija) dalinosi Ðventojo Raðto áþvalgomis ir gyvenimiðka patirtimi apie Evangelijos skelbimo problemas ir sunkumus, su kuriais susiduria ðiandieniniai misionieriai. Pamokslininkas pateikë daug pavyzdþiø, kaip iðkilusius iððûkius misionieriai stengiasi áveikti. Anot Arturo Schmidto, krikðèioniðkos misijos esmë nëra Evangelijos sklaida, skelbimas ar pan. Krikðèioniðkos misijos esmë dauginti Dievo garbintojø skaièiø (Ps 67, 3-4). Toks supratimas suteikia ramybës, nes ne kaltës jausmas ar átampa turi skatinti krikðèionis skelbti Evangelijà, o Dievo ðlovës ieðkojimas. Gausiais asmeniniais bei kitø misionieriø gyvenimo pavyzdþiais praneðëjas iliustravo bûtinybæ krikðèionims skelbiant Evangelijà prisitaikyti Sukurtas naujas krikðèioniðkas socialinis tinklas S ocialinis tinklas (santrumpa ið Be Linked as Believers ( Bendraukime kaip tikintieji )) tai bendruomenë, siekianti internete suburti ávairiø denominacijø krikðèionis ið viso pasaulio. Naujasis socialinis tinklas MyBLAB.com sukurtas naudojant populiariø socialiniø tinklø Facebook, MySpace ir Twitter principus. MyBLAB.com turi didingà vizijà tapti milþiniðku socialiniu tinklu. Ið pradþiø MyBLAB.com niekuo nesiskyrë nuo Facebook bei MySpace, bet vëliau supratau, kad ðis tinklas gali tapti tarptautine krikðèioniø bendruomene, sakë Krisas Burkhartas, naujo socialinio tinklo krikðèionims kûrëjas. Norëjau, kad ðis tinklas skleistø daugiau optimizmo. Esu pamokslininko sûnus ir visà gyvenimà svajojau, kaip padaryti, kad krikðèionys ið viso pasaulio galëtø susiburti kartu ir bendrauti, dràsinti vienas kità, tiesiog turëtø baþnyèià tinkle. Kurdami ðá tinklà nenorëjome jo uþgriozdinti visokiais nereikalingais dalykais. Tiesiog ðis tinklas saugi vieta bendrauti krikðèionims. Nekrikðèionys taip pat gali èia lankytis. MyBLAB.com vizija kad èia, kaip ir baþnyèioje, þmonës galëtø rasti atsakymus prie ávairiausiø aplinkybiø, kûrybingai ir dràsiai skverbtis á visuomenæ. Po pietø pertraukos seminaro dalyviai pasiskirstæ á grupes aktyviai diskutavo apie kliuvinius, kurie trukdo þmonëms iðgirsti Geràjà naujienà ið tikinèiøjø. Kartais krikðèionys nejuèiomis pristato barjerø baþnyèioje, kurie padeda jiems patiems kurti asmeninio komforto zonà, taèiau kitiems þmonës dël to tampa sunkiau ateiti ir prisijungti prie bendruomenës. Seminaro pabaigoje tikintieji susirinko á treèiosios seminaro dalies, kuri ávyks Zarasuose birþelio 13 dienà, namø darbø aptarimà. á jiems rûpimus dvasinius klausimus. Krisas Burkhartas tikisi, kad ðiame socialiniame tinkle galës bendrauti ir vietinës bendruomenës bei organizacijos, kuriø misija padëti þmonëms kovoti su priklausomybëmis ir pan. Naujame tinkle labai paprasta uþsiregistruoti tiek privatiems asmenims, tiek organizacijoms. Yra galimybë prie savo profilio pridëti muzikinius ar vaizdo áraðus. Krikðèionys muzikantai galës ádëti savo kûrinius, kuriø bus galima paklausyti nemokamai. MyBLAB.com, kaip ir kiti socialiniai tinklai, yra nemokamas. Negaliu ásivaizduoti geresnio bûdo panaudoti internetà kaip ðis, teigia Burkhartas. Pagal parengë Daiva Ðirkaitë Birþelio 19 d. (ðeðtadiená) val. vyks iðkilmingas Tauragës baþnyèios Tikëjimo þodis pastoriaus ordinavimo tarnavimas. Pamokslaus vyr. pastorius Giedrius Saulytis Birþelio 20 d. (sekmadiená) val. Dviejø daliø ðventinis baþnyèios susirinkimas Pamokslaus: Anþelika Krikðtaponienë Að nesigëdiju Evangelijos! Nerijus Verdingas Evangelija - Dievo gelbstinti jëga Pietø pertrauka Kavinëje Gaiva. Talonëlius (kaina apie 7 litus) galima bus nusipirkti konferencijos metu. Romas Tuominis Iðgelbëjimas per tikëjimà Mindaugas Palionis Iðgelbëjimas kiekvienam Informacija jaunimui: Ðeðtadiená paaugliai ir jaunimas dalyvaus ðventiniame ordinacijos tarnavime. Po tarnavimo jie bendraus ir vaiðinsis baþnyèios patalpose iki 23 val. Praðome atsineðti vaiðes. Sekmadiená jaunimas (14-18 m.) pirmoje tarnavimo dalyje drauge su visais dalyvaus susirinkime. Antroje dalyje jiems bus organizuojamas orientacinis þaidimas mieste. Pastaba: Nepamirðkite prasitæsti GANYTOJO prenumeratos likusiems 2010 m. mënesiams. Tai galite padaryti bet kuriame Lietuvos paðto skyriuje. Visø susirinkimø metu vyks tarnavimas 4-12 metø vaikams. Leidinio indeksas 0150 Prenumeratos kaina: 3 mën. 17,40 Lt 6 mën. 34,80 Lt 3 seminaras

5 Ganytojas Nr. 11 (324) 2010 m. birþelio 5 d. KATHY GRAY Pakeista ðirdis Mes su vyru dþiaugiamës lankydami baþnyèià, kuri jau daugybæ kartø yra patyrusi prabudimà atsinaujinimo procesà. Mums teko matyti tûkstanèius Dievo jëgos pakeistø þmoniø. Taèiau ið asmeninës patirties galiu pasakyti, jog tikras atsinaujinimas prasideda ne baþnyèioje, bet mûsø ðirdþiø gilumoje. Patirti atsinaujinimà, prabudimà reiðkia bûti atgaivintam naujam gyvenimui sveikame kûne, sugràþintam á gyvenimà, bûti iðvaduotam ið ligos, uþsisklendimo savyje, silpnadvasiðkumo, bailumo ar mirties. Ðirdies paslaptys Atnaujinimo procesà esu iðgyvenusi daugybæ kartø, kai Dievas atverdavo mano ðirdyje uþslëptus dalykus. Taigi, nors ir laikau save Dvasios kupina tikinèiàja bei esu pastoriaus þmona, savo ðirdyje buvau nugramzdinusi tam tikrus dalykus, kuriø nepajëgiau iðspræsti ir ið kuriø negalëjau iðsivaduoti. Tie slëpiniai buvo didþiulë kliûtis, trukdþiusi man atsiduoti Dievui visa ðirdimi. 19 psalmëje skaitome: Kas pastebi savo klaidas? Apvalyk mane nuo man neþinomø kalèiø (Ps 19, 12). Originale ði eilutë skambëtø taip: Kas gali suprasti savo klaidas? Uþ... ir uþ..., kà slëpiau, atleisk man. Psalmistas leidþia mums patiems uþpildyti tuðèià vietà. Daugelá metø bijojau melstis tokia malda. Stengiausi pati spræsti savo ðirdies reikalus. Jeigu man nepasisekdavo, að pateisindavau savo veiksmus, kad tik nereikëtø pripaþinti, jog man reikalingas esminis pasikeitimas. Vienà dienà Jeremijo pranaðystëje perskaièiau: Ðirdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas jà supras! (Jer 17, 9). Pagaliau suvokiau, jog þmogiðkomis pastangomis ðirdies paveikti negaliu ne mano jëgoms iki galo suprasti savo ðirdá ar suteikti jai reikiamà pagalbà. Pyktis ir kartëlis, kildavæs be jokios aiðkios prieþasties, uþvaldë mano sielà, kai að buvau dar visai maþa mergaitë. Mano tëvai buvo geri þmonës ir mane mylëjo, bet augdama að maitinau ir brandinau tas neteisingas nuostatas, leidau pykèiui ir kartëliui ásiðaknyti mano ðirdyje. Man nereikëdavo iðtarti në þodþio. Tiesiog áeidavau á kambará, ir kartëlio ðaknis uþnuodydavo viskà aplinkui: mûsø santykius su vyru, su dukra ir, svarbiausia, su Dievu. Laiðke Hebrajams pasakyta: Þiûrëkite, kad kas neprarastø Dievo malonës, kad neiðleistø daigø kokia karti ðaknis ir nepadarytø vargo, suterðdama daugelá (Hbr 12, 15). Niekada iki tol nemaniau, kad ámanoma prasilenkti su Dievo malone, bet Biblijoje aiðkiai paraðyta, jog taip gali nutikti, jei leidþiame mumyse tarpti kartëliui ir pykèiui. Kartëlis iðauga ið sëklos daþnai tai tiesiog á ðirdá kritusi nekalta mintis. Bëgant laikui sëkla iðleidþia ðaknis ir sudygsta. Aplinkiniai netrukus Nuotr. G. Norkaus pastebi daigus, þiedus, ir nuslëpti ðios karèios ðaknies vaisiø tampa nebeámanoma. Kai mûsø baþnyèia iðgyveno atsinaujinimo laikà, savo kartëlio nuslëpti jau nesugebëjau. Jis buvo ásiðaknijæs taip giliai, kad vienà dienà iðleidæs pumpurà ëmë ir praþydo pasijutau visiðka bejëgë save pakeisti. Kartà skaitydama Ðventàjá Raðtà naujai iðvydau ðià Laiðko efezieèiams eilutæ: Tebûna toli nuo jûsø visoks kartëlis, piktumas, rûstybë, riksmai ir keiksmai su visomis piktybëmis (Ef 4, 31). Staiga að suvokiau, jog Paulius ðiame laiðke kreipësi ne á laisvo elgesio moteris ar uþ baro sëdinèius vyrus, bet á tikinèiuosius. Jis kalbëjo man! Nors að jau buvau átikëjusi, vis dëlto manyje buvo dar daug neðvariø dalykø, kuriø að turëjau atsisakyti. Kelias á laisvæ Dievas padëjo man atverti ðirdá ir suvokti Jo Þodþio gelmes Ðventosios Dvasios dëka Þodis man tapo gyvas. Að suvokiau, kokia apgaulinga buvo mano ðirdis, ir nebegalëjau ilgiau savæs teisinti. Teliko ðauktis Dievo. Vieðpaties baimë mane apvalë. Nusprendþiau, jog nenoriu prasilenkti su Dievo man skirtu likimu, o taip gali nutikti, jei ir toliau puoselësiu savyje kartëlá. Lioviausi ginti savo nebiblines ir nekrikðèioniðkas nuostatas. Pripaþinau savo nuodëmingumà ir pasikvieèiau keletà maldingø moterø drauge melstis. Dievas jau buvo parodæs man tikràjá mano veidà, bet tada Jis asmeniðkai prisilietë prie manæs ir kaip águdæs chirurgas iðoperavo kartëlio ðaknis. Po kurio laiko gavau laiðkà nuo savo koledþe studijuojanèios dukters. Ji raðë: Brangi mama, visus tuos metus að troðkau vienintelio dalyko kad tu mylëtum mane ir bûtum tikra mama, bet þinojau, jog tu negali... Dabar að matau, kaip stipriai tu pasikeitei. Noriu vaikðtinëti kartu su tavimi susiëmus uþ rankø ir kartu tarnauti Jëzui visà likusá gyvenimà. Kai að turësiu maþà dukrytæ, noriu, kad ji bûtø tokia kaip tu, mama. Ðiuo metu mano dukra su vyru darbuojasi kartu su mumis mûsø ákurtame tarnavime. Visai neseniai jiems gimë maþa graþi mergytë dar vienas stebuklingo atsinaujinimo paliudijimas. Atsiliepti á Dievo kvietimà Manau, kad nesu vienintelë, trokðtanti ðirdies atnaujinimo. Daugybë Dievo þmoniø IÐTIRKIME ÐIRDÁ savo ðirdyje slepia ne vienà neiðspræstà klausimà! Pyktis, depresija, baimë, religingumas visai tai trukdo iðgirsti Dievà ir atsiliepti á Jo kvietimà. Aèiû Dievui, kad Jo Þodis ir Ðventosios Dvasios jëga yra stipresni uþ mûsø abejingumà. Jei norime iðsivaduoti ið slaptø nuodëmiø, leiskime Ðventajai Dvasiai Dievo þodþio ðviesoje apreikðti mums, kokie mes esame ið tikrøjø. Ðtai kada prasideda tikrasis prabudimas! Reikëjo, kad Ðventoji Dvasia parodytø tikràjà mano bûklæ. Kai að pamaèiau tikràjá savo veidà, prasidëjo iðlaisvinimo procesas. Dalindamasi savo patirtimi ir kalbëdama apie pagrindinius atsinaujinimo principus, maèiau ðimtus moterø, kurios atsiliepë á Dievo kvietimà, buvo iðvaduotos nuo savo paslapèiø ir iðgyveno tikrà atsinaujinimà. Visai neseniai vieno tarnavimo Anglijoje metu stebëjome, kaip Dievo þodþio tiesa apreiðkë jø tikràjà padëtá keliems ðimtams moterø. Joms atgailaujant Dievo jëga apvalë jø ðirdis. Netrukus moterys iðgyveno ir antràjá atsinaujinimo etapà Dievas leido joms suvokti Jo didybæ. Kai kurios, suvokusios, koks ðlovingas yra Dievas, ëmë dejuoti ir raudoti, kitos, iðkëlusios rankas iðgyveno iðlaisvinimà jos nusimetë slëgusià didþiulæ naðtà ir pajuto neapsakomà lengvumà, apie koká niekada në nesvajojo. Jos leido Dievui darbuotis sielos gelmëse ir iðkirsti kartëlio, godumo, neðvaros ir pykèio ðaknis. Tikrasis iðlaisvinimas uþaugina vaisius. Prieð ketverius metus per savo gimtadiená pas mus atëjo jauna moteris. Ji buvo pasirengusi saviþudybei. Kiekvienais metais, bûtent per jos gimtadiená, jos tëvas seksualiai prie jos priekabiaudavo. Todël ji nusprendë geriau nusiþudyti nei toliau gyventi, slepiant tokià gëdà, ir dël to kankintis. Pas mus ji atëjo apimta nevilties, bet pasiruoðusi suteikti Dievui dar vienà ðansà. Ir Dievas prie jos prisilietë. Ðiandien ji yra mûsø baþnyèios narë, tarnauja jaunimui ir vaikams, ir liudydama apie pokyèius savo gyvenime ragina kitus þmones atsiliepti á Dievo kvietimà. Norint iðsivaduoti ið abejingumo, kietaðirdiðkumo, perdëto religingumo, reikia nepaprastai to trokðti ir bûti pasiruoðusiems padaryti viskà, ko tik prireiks, kad tik gyvenimas pasikeistø. priedas 5 Tikrasis atsinaujinimas Tikrasis atsinaujinimas ateina tuomet, kai mes iðgyvename Jo ðlovës didingumà ir leidþiame Jam pasiekti paèias mûsø ðirdþiø gelmes. Kai atveriame Dievui savo paslaptis, daugiau mums nereikia ieðkoti pasiteisinimø, mes liaujamës mëginti viskà sutvarkyti patys, ir Dievas iðrauna visas kartëlio ðaknis su visais jø nuodais. Ta pati Dievo jëga atneða ir iðgydymà á mûsø tarpusavio santykius. Tikrasis prabudimas vyksta antgamtiðkai, kai Dievas atneða tikrà, visavertá gyvenimà tiems, kurie buvo miræ. Jeigu á toká Dievo aplankymà mes atsakome atgailaudami, jei alkstame Jo artumo, mûsø ðirdys græþiasi á Já ir mes vël iðgyvename pirmàjà meilæ. Mes esame apvalomi ir parengiami vël daryti Dievo karalystës darbus. Mes, atgaivintieji, galime tapti stipriais Evangelijos skelbëjais ir pjûties metu surinkti gausø derliø. Að linkusi màstyti apie atnaujinimà kaip apie dvi dimensijas: aukðtá ir gylá. Aukðtis kai mes iðgyvename akivaizdø Jo artumà, mus apgaubia Jo ðlovë. Dievas leidþia patirti, kad Jis yra ðalia, ir Jo Dvasiai veikiant vyksta stebuklai: susirinkusieji iðgyvena didþiulius pokyèius, patiria tiek fiziná, tiek emociná iðgydymà. Atnaujinimo gylis kai Dievo þodþio ðviesoje pamatome savo tikràjá veidà. Kai mûsø sielà pasiekia gilus apkaltinimas, mûsø ðirdis sudûþta, nes tik tuomet suvokiame, kaip mûsø gyvenimas nutolæs nuo Dievo planø. Dvasios kalavijas sminga giliai, sujudindamas þemæ ir leisdamas sudygti Dievo þodþio sëkloms. Tik iðgyvenus Jo ðlovës didybæ ir leidþiant Jam skverbtis á mûsø sielos gelmes, mûsø ðirdys apvalomos nuo visø slaptø nuodëmiø. Remdamiesi tik tam tikrais religiniais áproèiais liedami aðaras, dejuodami ar jausdami nuolatinæ kaltæ, kad Dievas pyksta ant mûsø ar yra visiðkai mumis nusivylæs, atsinaujinimo nepasieksime. Ið ðirdies ðaukimës Vieðpaties, kaip ir ragina Psalmës autorius: Kaip elnë geidþia upelio vandens, taip mano siela geidþia Tavæs, o Dieve! (Ps 42, 1). Dievas niekuomet neliks abejingas nuoðirdþiam ðauksmui. Jis asmeniðkai prisilies prie mûsø ðirdþiø, apsireikð mums ir atskleis mûsø slaptas nuodëmes, karèias ðaknis, kurios bûtinai turi bûti iðrautos, kad prasidëtø atsinaujinimas. Ið vertë Jurgita Ratautienë

6 6 priedas IÐTIRKIME ÐIRDÁ Ganytojas Nr. 11 (324) 2010 m. birþelio 5 d. BOB SORGE Apie minkðtà ðirdá Kaip mûsø ðirdys tampa kietos? Biblija sako, kad þmogus uþkietina savo ðirdá, kai mato kità tikintájá stokojantá ir, turëdamas galimybæ jam arba jai patarnauti, neiðtiesia pagalbos rankos (Ást 15, 7). Kai að susilaikau nepadaræs gero darbo, kurá, þinau, Vieðpats nori, jog atlikèiau, mano ðirdis kietëja. Nuodëmë taip pat kietina ðirdá (Hbr 3, 13) ir daro tai labai apgaulingai. Kai mes apleidþiame pradinius krikðèioniðko gyvenimo elementus (maldà, Ðventojo Raðto skaitymà, deðimtiniø aukojimà, iðtikimybæ Dievo namams ir pan.), mûsø ðirdis ima kietëti. Evangelijoje pagal Lukà Jëzus nurodë dar keletà bûdø, kaip kietëja mûsø ðirdys: Saugokitës, kad jûsø ðirdys nebûtø apsunkintos nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo rûpesèiø, kad toji diena neuþkluptø jûsø netikëtai (Lk 21, 34). Nesaikingumas, girtavimas ir gyvenimo rûpesèiai sutrypia mûsø ðirdþiø dirvà ir prislegia mûsø ðirdis. Kalbant apie nesaikingumà ir girtavimà, galiu pasakyti tiek: krikðèionys neturëtø ásijausti á pasaulietiniø vakarëliø gyvenimà. Tik leiskite sau paþaisti prie baro, ir jûs jau keliate pavojø savo ðirdþiai. Pasaulio rûpesèiai nebûtinai yra blogi ar neteisingi dalykai, tai gali bûti ir normalûs kasdienio gyvenimo iððûkiai. Kitaip sakant, pakanka pasinerti á normalius kasdienio gyvenimo rûpesèius, ir jûsø ðirdis gali tapti kieta. Jei norime, kad mûsø ðirdys taptø minkðtesnës, turime pakilti virð to, kas normalu, þmogiðka, ir siekti to, kas yra dangiðka. Dvi dvasinës disciplinos Kas nors gali paklausti: Kà daryti, supratus, kad mano ðirdis kieta? Norëèiau atkreipti dëmesá á dvi dvasines disciplinas, kurias Dievas numatë ðirdþiai suminkðtinti. Pirmoji tai pasninkas. Þinau, kad kai kurie ið jûsø, vos perskaitæ ðá þodá, esate pasiruoðæ iðkart uþversti laikraðtá. Nedarykite to. Dievas nori, kad jûs ið naujo atrastumëte pasninkà ir pasiektumëte proverþá ðioje sferoje. Gali kilti klausimai: Kokia kankinimo dvasia buvo uþvaldþiusi Dievà, kai Jis sugalvojo pasninkà? Koks gi Jis tëvas, jei mëgaujasi, þiûrëdamas, kai mes atimame ið savæs maistà ir badaujame? Jei á pasninkà þiûrite kaip á bausmæ arba vargà, jûs visiðkai nesuprantate esmës. Pasninkas yra ðlovingas Dievo numatytas bûdas, ágalinantis desperatiðkà sielà iðreikðti savo ðirdies ilgesá. Kai kurie ið jûsø niekada nepasninkaujate, nes paprasèiausiai dar nebuvote tikrai beviltiðkoje situacijoje. Neþinau atkaklesnio Dievo ieðkojimo bûdo nei pasninkas. Kas nors pasakys: Að pasninkausiu, jei Dievas man lieps tai daryti. Tada tu niekada nepasninkausi. Pasninkas nëra tai, kà darome ið paklusnumo, mes pasninkaujame, kai esame nepaprastai iðtroðkæ Dievo. Kaip jûsø kûnas praðo maisto, taip jûsø siela dar garsiau praðo: Vieðpatie, mano kûno alkis yra niekis, palyginti su mano sielos troðkimu að trokðtu Tavæs. Pasninkas yra ir liûdesio iðraiðka (Jl 2, 12; Dan 10, 2-3 ir kt.). Taèiau Biblijoje skaitome: Palaiminti, kurie liûdi. Kai liûdite dël savo dvasios bûklës, pasninkaukite. Jokûbo laiðke aptinkame raginimà: Dejuokite, liûdëkite ir raudokite! Jûsø juokas tepavirsta gedulu, o dþiaugsmas liûdesiu. Nusiþeminkite prieð Vieðpatá, ir Jis jus iðaukðtins (Jok 4, 9-10). Pasninkas yra vienas ið labiausiai apvalanèiø ir paþeminanèiø veiksmø, kokius tik mes galime atlikti, ir Dievas paþadëjo malonæ tiems, kurie nusiþemins: Dievas iðdidiems prieðinasi, o nuolankiesiems teikia malonæ (Jok 4, 6). Tikrasis maistas Dar niekada nebuvau taip ilgai pasninkavæs, taèiau kartà nusprendþiau pasninkauti savo, kaip tarnautojo, trijø savaièiø atostogø metu. Tai ne tik padarë mano poilsá prasmingesná, bet ir padëjo man naujai suvokti pasninko naudà ir dinamikà. Tai nebuvo pasninkas visiðkai be maisto ir vandens: kiekvienà dienà að valgydavau Vieðpaties vakarienæ. Kas rytà, kai mano skrandis urgzdavo, reikalaudamas pusryèiø, að atsilauþdavau duonos ir sakydavau: Vieðpatie, Tu esi mano maistas. Negaliu nusakyti, kas vyksta viduje, kai visa savo siela sakai Dievui: Man reikia ne maisto kûnui. Mano maistas yra Jëzaus þodþiai. Mano maistas yra vykdyti Dievo valià. Tu esi mano duona, Vieðpatie. Bûtent ilgo pasninko metu kaip niekad atgyja ðie Jëzaus þodþiai: Þmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu þodþiu, iðeinanèiu ið Dievo lûpø (Mt 4, 4). Pasninkas jums sukels apetità dangiðkam maistui. Nugalint pagundà Maisto troðkimas yra pats pagrindinis ið visø troðkimø. Bûtent dël maisto ði planeta atsidûrë dabartinëje padëtyje, kai vyrauja netvarka ir chaosas. Kai mes pasninkaujame, mes sàmoningai pasirenkame ignoruoti tà troðkimà, kuris paèioje pradþioje pagimdë þmoguje nuodëmæ jau paèioje pradþioje Adomas ir Ieva pasidavë savo pilvo troðkimui ir suvalgë tai, kas buvo uþdrausta. Mûsø pavyzdys ir siekinys yra Paskutinysis Adomas, kuris buvo gundytas paversti akmenis duona, taèiau nesutiko patenkinti savo skrandþio troðkimo. Pasninkas yra toks galingas ginklas, kovojant su kûno troðkimais. Jei galite atsisakyti tenkinti savo skrandþio troðkimà, galësite atmesti beveik bet koká kità potrauká. Jei skaitytojas kovoja su besitæsianèiu nuodëmingu áproèiu, leiskite man uþduoti jums klausimà: ar jau iðbandëte pasninkà kaip ginklà? Bûtent pasninkaudamas Jëzus áveikë prieðo gundymus (þr. Mt 4, 1-11). Nauja perspektyva Tiems, kurie lauks Vieðpaties, þadamas naujas matymas Jie pakils ant sparnø kaip ereliai (Iz 40, 31). Pasninkaudamas tris savaites að pradëjau matyti naujà perspektyvà, bet tai nebuvo ta perspektyva, kurios að praðiau. Að praðiau Dievo duoti man supratimà apie Jo tikslus mano gyvenime ir tai, kur Jis mane veda. Taèiau Dievas man parodë, kaip pasaulietiðkai að gyvenu. Pamaèiau savo paties ir baþnyèios pasaulietiðkumà. Daug dalykø, kuriuos Vieðpats man kalbëjo, sukosi apie vienà Biblijos eilutæ: Teiðsiþada pats savæs. Ði frazë yra uþraðyta evangelijos pagal Matà 16 skyriuje: Tuomet Jëzus savo mokiniams pasakë: Jei kas nori eiti paskui mane, teiðsiþada pats savæs, teima savo kryþiø ir teseka manimi (Mt 16, 24). Mes esame daug girdëjæ apie kryþiaus neðimà ir sekimà Jëzumi, taèiau palyginti maþai girdëjome apie savæs iðsiþadëjimà. Pasaulis sau nieko nedraudþia. Pasaulietiðkas þmogus màsto taip: Jei að to noriu ir galiu sau tai leisti, að tai gaunu. Taèiau jei nori bûti Jëzaus mokiniu, privalai iðsiþadëti savæs. Iðsiþadëkite savo pilvo norø. Jei ne, jûsø pilvas valdys jûsø gyvenimà. Daugelis apie juos ne kartà esu jums kalbëjæs ir dabar net su aðaromis kalbu elgiasi kaip Kristaus kryþiaus prieðai. Jø galas praþûtis, jø dievas pilvas ir jø garbë gëda. Jie temàsto apie þemiðkus dalykus. Tuo tarpu mûsø tëvynë danguje (Fil 3, 18-20). Jei yra koks dalykas, kurio pasaulis negali sau atsakyti, tai pilvo troðkimø. Mes esame restoranø visuomenë. Pravaþiuokite skrandþio prospektu ir atkreipkite dëmesá á visas valgymo vietas: McDonaldo, Burger Kingo restoranai, daugybë ávairiø picerijø, kaviniø, restoranø... Visur vien tik maistas, maistas, maistas, valgyti, valgyti, valgyti, pilvas, pilvas, pilvas. Tik atsipalaiduok ir mëgaukis. Vienintelë problema yra Jëzaus þodþiai: Jei kas nori eiti paskui mane, teiðsiþada pats savæs. Maþi prabangos dalykai ir jûsø pasimëgimai nebûtinai yra nuodëmingi, taèiau jie taip pririða jûsø ðirdá prie pilvo, kad jûs negalite iðlaikyti Dievo karalystës perspektyvos. Savæs atsiþadëjimas ágalina jus vël sutelkti savo þvilgsná á Karalystæ. Mes pasninkaujame ne tam, kad padarytume áspûdá Dievui ar priverstume Já veikti, bet tam, jog ágytume aiðkø dvasiná supratimà. <...> Senas drabuþis Pasninkas vienas ið Dievo naudojamø bûdø suminkðtinti mûsø ðirdis. Ar dar pamenate, mes juk norëjome, kad mûsø ðirdis taptø minkðta. Pasninkas suminkðtina ðirdá ir padaro mûsø ausá jautresnæ. Kaip pasninkas suminkðtina ðirdá? Atsakymà á ðá klausimà randame Jëzaus þodþiuose: Ateis dienos, kai jaunikis bus ið jø atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus. Jëzus dar pasakë jiems palyginimà: Niekas neplëðia lopo ið naujo drabuþio ir nesiuva jo ant seno. Nes ir naujàjá jis suplëðytø, ir senajam netiktø lopas ið naujojo. Taip pat niekas nepila jauno vyno á senus vynmaiðius. Jaunas vynas suplëðytø vynmaiðius, pats iðtekëtø, ir vynmaiðiai niekais nueitø. Jaunà vynà reikia pilti á naujus vynmaiðius, ir tada abeji iðsilaiko. Ir niekas, gëræs seno vyno, nenori jauno; jis sako: Senasis geresnis! (Lk 5, 35-39). Ðiø palyginimø apie senà drabuþá ir senà vynmaiðá Jëzus nepaaiðkina, todël ðias vietas galima interpretuoti ávairiai. Bet, norëdami suprasti ðiuos palyginimus, paþiûrëkime á kontekstà Jëzus kalba apie pasninkà, ir 36 eilutëje jis vis dar kalba pasninko tema. Norëdamas pailiustruoti, kà pasninkas atlieka mumyse, ðioje iðtraukoje Jëzus vartoja dvi metaforas. Visø pirma Jis kalba apie naujo lopo siuvimà prie seno drabuþio. Jëzus nurodo dvi prieþastis, kodël nereikëtø taip elgtis: 1) kai naujasis lopas, já plaunant, pradës trauktis, jis suplëðys senà drabuþá, nes yra stipresnis; 2) naujasis lopas niekada nebus tikslus atitikmuo: galbût kadaise medþiagos raðtai ir buvo identiðki, taèiau einant laikui ir dëvint drabuþá raðtai iðbluko. Leiskite man paaiðkinti ðio palyginimo simbolizmà. Senasis drabuþis reprezentuoja jus, naujasis lopas simbolizuoja tai, kà Dievas nori jumyse padaryti. Jëzus sako, kad vienintelis bûdas, kaip mes, seni drabuþiai, galime priimti tà naujà lopà tai, kà Dievas nori mumyse atlikti, tapti naujais, kitaip sakant, reikia atstatyti mûsø originalià padëtá. Kaip tai susijæ su pasninku? Pasninkas ir malda yra bûdai, kaip Dievas gali atgaivinti senà ir iðblukusá ðventàjá, sugràþinti já prie pirmosios meilës. Kai pasninko metu mes atsinaujiname, á mûsø gyvenimà gali bûti ásiûtas naujasis lopas tai, kà Dievas nori padaryti. Senasis vynmaiðis Vartodamas seno vynmaiðio analogijà, Jëzus nori pasakyti tà patá. Vynmaiðis paprastai yra daromas ið gyvûno (pavyzdþiui, oþkos) odos. Kai jaunas vynas yra pilamas á naujà vynmaiðá, pradeda vykti cheminës reakcijos, veikia fermentai, kurie vynà subrandina. Vykstant pokyèiams, vynas ima plëstis, todël svarbu, kad ir vynmaiðis bûtø elastingas ir galëtø plëstis. Vynui subrendus

7 Ganytojas Nr. 11 (324) 2010 m. birþelio 5 d. IÐTIRKIME ÐIRDÁ priedas 7 pokyèiai nurimsta, ir vynmaiðis, ágavæs tam tikrà formà ir dydá, sukietëja. Jei mëginsite á tà senà vynmaiðá pilti jaunà vynà, senasis vynmaiðis nebebus elastingas, todël, nebegalëdamas plëstis, jis gali trûkti. Tuomet ir vynmaiðis, ir vynas nueis perniek. Ðtai kà tai simbolizuoja: jaunas vynas simbolizuoja ðvieþià Ðventosios Dvasios proverþá, o senasis vynmaiðis reprezentuoja Baþnyèià jos dabartinæ struktûrà, sistemà, veikimo bûdà ir màstymà. Dabartinës Baþnyèios sistemos negali susidoroti su naujuoju Ðventosios Dvasios vynu. Tas plëtimasis yra tiesiog per staigus. Tai paaiðkina, kodël prabudimai suskaldo baþnyèias ir padalina, tiesiogine ðio þodþio prasme, denominacijas. Jei vynmaiðis nëra tinkamai paruoðtas, jis nesuvaldys naujo Ðventosios Dvasios judëjimo. Mano ðirdis ðaukia: Vieðpatie, að þinau, jog esu kietos ðirdies. Þinau, jog Tau prieðinuosi. Taèiau nenoriu praleisti to, kà Tu darai ðioje þemëje ðià valandà. Kà galëèiau padaryti, kad mano ðirdis taptø minkðta? Vieðpaties atsakymà randame jau minëtame palyginime pasninkauk. Pasninkas ir malda suminkðtina ðirdá. Tavo kûnas prieðinsis ðiai þiniai. Atkreipkite dëmesá, kad toliau, 39 eilutëje, Jëzus sako, jog seniems vynmaiðiams visada labiau patiks senas vynas. Jie ne tik negeba priimti jauno vyno, bet juo net nesidomi. Taèiau yra þmoniø, kuriuos Dievas ákvëpë trokðti jauno vyno. Ieðkok Jo veido, ieðkok Jo pasninkaudamas ir melsdamasis, ir Jis ápils á tave jauno vyno. <...> Kûjis Dar vienas ðirdá minkðtinantis veiksnys Dievo þodis. Argi mano þodis nëra kaip ugnis? Argi jis nëra kaip kûjis, sutrupinantis uolà? klausia Vieðpats (Jer 23, 29). Vieðpaties þodis yra prilyginamas kûjui, kuris net uolà gali sutrupinti á gabalëlius. Jei leisime Dievui darbuotis savo Þodþio kûju ir skaldyti mûsø ðirdies uolienas, tai padës mums prieð Já suduþti. Gilindamasis á Jëzaus þodþius, að pajutau lyg Vieðpats bûtø sugriebæs mane savo þnyplëmis, ákiðæs á ugná, iðtraukæs, pasidëjæs ant priekalo ir pradëjæs kalti mane savo Þodþio kûju. Dievas taisë ne ten nukreiptas, kreivas mano mintis. Að naujai pamaèiau Jëzø. Jëzus, kurá maèiau, buvo toks pavergiantis, jog að paklausiau: Kur að anksèiau buvau, v v v Kai að susilaikau nepadaræs gero darbo, kurá, þinau, Vieðpats nori, jog atlikèiau, mano ðirdis kietëja. v v v Vieðpatie? Kodël að Tavæs tokio nemaèiau anksèiau? Vienas ið dalykø, á kuriuos Vieðpats atkreipë mano dëmesá, buvo tai, kad að daþniau pamokslaudavau ið apaðtalø laiðkø, o buvau apleidæs evangelijas. Vieðpats padëjo man suprasti, kad daugelis mano pamokslø kilo ið apaðtalø laiðkø, ir kad að praþiûrëjau evangelijø þinià. Paklausiau Vieðpaties, kaip tai nutiko, ir Jis atvërë mano neteisingà poþiûrá á patá Jëzø. Noriu trumpai pristatyti du neteisingus supratimus, kuriuos buvau susidaræs apie Jëzø Kristø. Perdëtos, iðpûstos mintys? Að buvau ásileidæs mintá, kad Jëzus kaip savo mokymo priemonæ daþnai vartodavo hiperboles. Hiperbolë tai perkeltinës reikðmës posakis, nepaprastas vaizduojamo objekto savybiø ar reiðkiniø iðpûtimas, pavyzdþiui: Að jau milijonà kartø tau sakiau.... Literatûroje hiperbolë yra pagrásta ir priimtina meno forma. Hiperbolë nëra melas. Suprantama, jog perdedama tikslingai, norint pabrëþti tam tikrus dalykus. Taèiau Ðventosios Dvasios padedamas að suvokiau, kad að vengiau Jëzaus mokymo ið dalies dël to, kad buvau Nuodëmë taip pat kietina ðirdá (Hbr 3, 13) ir daro tai labai apgaulingai. v v v Saugokitës, kad jûsø ðirdys nebûtø apsunkintos nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo rûpesèiø (Lk 21, 34). Nuotraukos autorius - Cuba pavargæs aiðkintis, kas buvo perdëta, o kas ne. Kai kurie Jëzaus pareiðkimai man atrodë iðpûsti, norint árodyti teiginá. Tokie pareiðkimai, kaip kad ðie, leido man manyti, kad Jëzus vartodavo hiperboles: Lengviau kupranugariui iðlásti pro adatos ausá, negu turtingam áeiti á Dievo karalystæ (Lk 18, 25); Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tëvo, motinos, þmonos, vaikø, broliø, seserø ir net savo gyvybës, negali bûti mano mokinys (Lk 14, 26). Nekæsti tëvo ir motinos? Tai tikrai perdëta! Man kildavo pagunda pamokslauti taip: Èia Jëzus norëjo pasakyti, kad... Lyg að geriau negu Jis pats galëjau pasakyti, kà Jëzus turëjo omeny... Mano drauge, paklausyk: Jëzus nieko nemëgino pasakyti. Jis pasakë, kà norëjo pasakyti! Jëzus buvo pakankamai protingas, kad pasakytø tiksliai tai, kà norëjo pasakyti, ir þinojo, kaip iðreikðti savo mintis. Man reikëjo laiko sutikti su mintimi, kad Jëzus nevartojo hiperboliø. Norëdamas pabrëþti, Jëzus daþnai sakydavo: Ið tiesø sakau jums.... Jis darë viskà, kas ámanoma, kad Jo þodþiai pasiektø klausytojø ðirdis: Að visai to neiðpuèiu. Neþinau, kaip tai pasakyti aiðkiau ir sakau tai taip, kaip yra ið tikrøjø! Jëzus kalbëjo tiesiai. Pilnas malonës ir tiesos Ðtai dar vienas neteisingas mano supratimas apie Jëzø, á kurá Vieðpats nusitaikë savo Þodþio kûju: að maniau, jog savo tarnystës pradþioje Jëzaus mokymas nebuvo pilnas malonës, nes Golgotos ávykiai dar nebuvo ávykæ. Nepamenu, kad bûèiau kà nors panaðaus perskaitæs knygoje ar kad to mane bûtø mokæ Biblijos koledþe. Niekada to nepamokslavau ið sakyklos. Ir jei bûtumëte mane tuo kaltinæ, að bûèiau iðsigynæs. Taèiau Ðventoji Dvasia iðkëlë, kad toks nusistatymas mano pasàmonëje lëmë tai, jog að buvau linkæs uþglaistyti Jëzaus gyvenimà ir þinià. Manau, jog pradëjau taip màstyti, nes nesupratau kai kuriø Jëzaus mokymo momentø ir jauèiau ten daugiau ástatymo nei malonës skoná. Að suvokiau Jëzø, kaip stovintá tarp dviejø Testamentø: viena koja Senajame, o kita Naujajame. Ásivaizduodavau Jëzø, màstantá: Ech, kaip norëèiau jums, þmonës, papasakoti daugiau apie malonës pilnatvæ, taèiau dabar jûs to dar nesuprasite, nes dar nieko neþinote apie tai, kà ketinu atlikti Golgotoje. Dievas mane pataisë primindamas, kad Jëzus atëjo pilnas malonës ir tiesos (Jn 1, 14). Mes turime aiðkiai suvokti, kad kiekvienas Jëzaus þodis ir pamokymas buvo Dievo malonës þmogui iðraiðka. Problema yra ta, kad mes iðkreipiame malonës sàvokà. Mes apibrëþiame malonæ kaip Dievo tolerancijà, leidþianèià mums gyventi viena koja baþnyèioje, o kita pasaulyje. Taèiau tai nëra malonë, tai kvailystë. Toks þmogus nëra nei karðtas, nei ðaltas, ir Jëzus sako: Að iðspjausiu tave ið savo burnos (Apr 3, 16). Malonë tai Dievo gerumas þmonijai, kurá árodo tai, jog Jis atsiuntë savo Sûnø, kad Jis numirtø uþ mus ir taip atpirktø mus Dievui, kad bûtume pakelti ið ðio pasaulio neðvaros ir gyventume Jo teisumo ðlovëje. Te Dievas neleidþia mums naudotis Jo malone tam, kad gráþtume á ðio pasaulio neðvarà, ið kurios buvome atpirkti. Tobula Evangelija Taip, Jëzus buvo pilnas malonës. Jis skelbë pilnà, tobulà Evangelijà. Að maniau, kad oficiali ir iðkilminga Evangelijos amþiaus pradþia buvo Sekminës (Apd 2), todël visà Evangelijos þinià galima rasti tik Apaðtalø darbø knygoje ir laiðkuose. Taèiau Vieðpats atkreipë mano dëmesá á evangelijos pagal Lukà eilutæ: Ástatymas ir pranaðai iki Jono; nuo tada skelbiama Dievo karalystë (Lk 16, 16 ). Jëzus paskelbë, jog Evangelijos amþius prasidëjo nuo Jono Krikðtytojo. Ðtai kodël Jonas buvo toks didis pranaðas, bet ir maþiausias dangaus karalystëje didesnis uþ já (Mt 11, 11). Vieðpats ákalë ðià tiesà man á ðirdá: Jëzus skelbë tobulà Evangelijà! Evangelijos þinia yra uþraðyta evangelijose. Smulkiai pasakodamas, kaip Vieðpats pataisë mane savo Þodþio kûju, noriu padràsinti jus skirti laikà Jo Þodþiui. Jo Þodis suminkðtins jûsø ðirdá ir iðtaisys neteisingus jûsø supratimus. Jis ið naujo nukreips jus tinkama linkme, kaip kad nukreipë mane, ir padës naujai paþvelgti á Jëzø. Ið kn. In His Face vertë Lina Kerbelytë

8 8 priedas IÐTIRKIME ÐIRDÁ Ganytojas Nr. 11 (324) 2010 m. birþelio 5 d. CHARLES G. FINNEY Kaip ruoðti savo ðirdá prabudimui Sëkite sau teisumà, pjaukite gailestingumà. Plëðkite dirvonà, nes laikas ieðkoti Vieðpaties, kad Jis ateitø ir iðlietø ant jûsø teisumà (Oz 10, 12). Kadangi þydø tauta buvo þemdirbiai, daþnai Raðte naudojami palyginimai susijæ su þemdirbyste. Pranaðas Ozëjas naudojo ðá metodà, norëdamas pasakyti þydams, kad jie tapo atmestina tauta. Jis priekaiðtavo jiems dël stabmeldystës ir grasino Dievo teismais. Prabudimas apima dvi dalis: baþnyèià ir neiðgelbëtuosius. Èia að kalbësiu apie prabudimà baþnyèioje. Pûdymas yra þemë, kuri kaþkada buvo dirbama, bet dabar dirvonuoja. Kad á jà vël bûtø galima berti grûdus, pirmiausiai jà reikia iðarti ir iðpurenti. Minkðtink savo ðirdá Jeigu nori iðarti pûdymà savo ðirdyje, turi pradëti save tyrinëti. Tirk ir stebëk savo mintis. Þiûrëk, kokia tavo bûklë. Daugelis, atrodo, niekada apie tai nepagalvoja. Jie nekreipia dëmesio á savo ðirdá ir neþino, ar savo tikëjimo kely jie daro paþangà. Jie neþino, ar eina pirmyn, ar traukiasi atgal, yra vaisingi ar bevaisiai. Laikas nukreipti savo dëmesá nuo kitø dalykø ir apie tai pamàstyti. Atrask tam laiko. Neskubëk. Rûpestingai iðtirk savo ðirdá ir pasistenk suprasti jos bûklæ. Patikrink save, kad pamatytum, ar kiekvienà dienà vaikðtai su Dievu. Savianalizë tai savo gyvenimo tyrinëjimas, savo veiksmø praeityje apmàstymas ir tikrosios jø prigimties nustatymas. Perþiûrëk savo biografijà. Vienà po kitos iðanalizuok savo nuodëmes. Að nesakau, kad tu turi perþiûrëti savo senà gyvenimà, pamatyti, kad jis buvo pilnas nuodëmiø, tada eiti pas Dievà ir bendrai viskà iðpaþinti. Tai ne iðeitis. Tu privalai perþiûrëti nuodëmæ po nuodëmës. Yra gerai paimti raðiklá, popieriaus lapà ir uþsiraðyti kiekvienà savo padarytà nuodëmæ, kai tik atsiminsi. Perþiûrëk jas rûpestingai, kaip prekeivis perþiûri savo buhalterines knygas. Kiekvienà kartà, prisiminæs kokià nuodëmæ, áraðyk jà á sàraðà. Bendras nuodëmiø iðpaþinimas nieko nereiðkia. Nuodëmes tu darei vienà po kitos, todël ir perþiûrëti jas bei atgailauti turëtum uþ kiekvienà atskirai. Pradëk dabar ir perþvelk tai, kas paprastai neteisingai vadinama uþmirðtomis nuodëmëmis. Mûsø aplaidumas Nedëkingumas. Uþraðyk po ðia antraðte visus atvejus, kai patyrei malonæ ið Dievo ir niekada Jam uþ tai nepadëkojai. Kiek tokiø atvejø atsimeni? Galbût tai buvo antgamtinis aprûpinimas ar nuostabiai pakrypusi ávykiø eiga, iðgelbëjusi tave nuo praþûties. Uþsiraðyk Dievo gerumo akimirkas tau, patirtas dar tada, kai buvai nusidëjëlis prieð tavo atsivertimà, uþ kurias dar niekada tinkamai nepadëkojai. Neuþmirðk milþiniðko gailestingumo, kurá patyrei iki ðiol. Tavo nedëkingumo atvejø sàraðas susidaro toks ilgas, kad norisi numirti ið gëdos! Atsiklaupk, iðpaþink visa tai Dievui ir praðyk atleidimo. Paprastai kiekviena iðpaþinta nuodëmë padeda prisiminti kitas panaðias nuodëmes. Uþsiraðyk jas. Perþvelk jas tris ar keturis kartus ir pastebëk, koks stulbinamas Dievo gailestingumas, uþ kurá niekada Jam nepadëkojai. Meilës Dievui stoka. Pagalvok, kaip tu ásiþeistum ir supyktum, suvokæs, kad tavo þmonos, vyro ar vaikø meilë tau atðalo. Argi tavæs neþeistø, jeigu aptiktum, kad kas nors kitas pagrobë jø ðirdis, mintis ir laikà? Turbût tokiu atveju tu pasijustum mirðtàs ið pykèio ir teisëtai kilusio pavydo. Dievas vadina save pavydþiu Dievu. Ar neáþeidei Jo, atiduodamas savo ðirdá kam nors kitam? Apleistas Biblijos skaitymas. Atkreipk dëmesá á tuos atvejus, kai galbût kelias savaites ar net ilgiau Dievo þodþio skaitymas neteikë tau malonumo. Kai kurie þmonës perskaito iðtisus skyrius taip neatidþiai, kad neatsimena, kà perskaitë. Jeigu taip yra, nesistebëk, kad gyveni neturëdamas tikslo, o tavo tikëjimas visiðkai sunykæs. Taip pat pasiþymëk netikëjimo atvejus. Prisimink tuos kartus, kai netikëdamas Jo paþadais ir þodþiu kaltinai tiesos Dievà esant melagá. Dievas paþadëjo atsiøsti Ðventàjà Dvasià tiems, kurie Jo praðo. Ar tu tiki tuo? Ar laukei, kad Jis atsakytø? Ar niekada, praðydamas Ðventosios Dvasios, nesakei savo ðirdyje: Að netikiu, kad tai gausiu? Jeigu tu netiki ir nesitiki gauti palaiminimo, kurá Dievas paþadëjo, tu kaltini Dievà meluojant. Apleistas maldos gyvenimas. Prisimink, kada atsainiai meldeisi savo slaptojoje vienas, su ðeima ar maldos susirinkime. Sëkite sau teisumà, pjaukite gailestingumà. Plëðkite dirvonà, nes laikas ieðkoti Vieðpaties, kad Jis ateitø ir iðlietø ant jûsø teisumà (Oz 10, 12). Nuotr. Arûno Þinok, jog taip melsdamasis tu nusiþengi Dievui labiau nei iðvis nesimelsdamas. <...> Kaip paðalinti kliûtis, trukdanèias tikëjimui augti Jeigu nusikaltai kokiam nors þmogui ir tu gali tà þmogø atrasti, nedelsdamas nueik ir jam tai iðpaþink, paðalink kliûtá nuo savo kelio. Jeigu þmogus, kurá tu áþeidei, yra toli, ir tu negali nuvaþiuoti ir su juo pasimatyti, paraðyk jam laiðkà ir iðpaþink savo kaltæ. Jeigu kà nors apgavai, gràþink tam þmogui visus pinigus. Pradëk atlyginti nuostolius tiesiog dabar! Pradëk dabar! Neatidëliok. Delsdamas tik dar pabloginsi padëtá. Iðpaþink Dievui tas nuodëmes, kurias padarei prieð Dievà. Þmonëms iðpaþink nuodëmes, kurias padarei prieð juos. Nemanyk, kad iðvengsi ðios pareigos, ignoruodamas senas savo klaidas. Norëdamas iðarti pûdymà, tu turi iðrankioti visus akmenis. Gali juos palikti tame lauke, manydamas, kad tai nesvarbu, taèiau jei nepaðalinsi kliûèiø ir nesistengsi iðtaisyti savo klaidø, tavo tikëjimo ugnis neásiliepsnos. Bendraudamas su Jëzumi neatrasi dþiaugsmo, nes dël tavo iðdidumo ir kûniðko poþiûrio nepanorai atidengti to, kà Dievas norëjo, kad tu iðpaþintum ir paðalintum. <...> Kaip nuodëmë sulaiko dþiaugsmà Jeigu atlikai visa, apie kà mes kalbëjome, taèiau tavo dvasia vis dar nesidþiaugia, skverbkis á save. Tu pamatysi, kad dar kokia nors nuodëmë sulaiko Dievo Dvasios iðsiliejimà tavo viduje. Jei tau trûksta dþiaugsmo, tai yra þenklas, kad kur nors buvai neiðtikimas ir neatidus. Savæs perkratymas reikalauja daug darbo, tai nëra tik malonûs praeities prisiminimai. Tai nuodëmës plëðimas nuo savæs ir atidengimas, kas gali bûti labai skausminga. Turi sàþiningai tikrinti save, naudodamasis Biblija kaip lakmuso popierëliu. Nesitikëk, kad Dievas stebuklingai ádirbs tavo pûdymà. Tu turi aktyviai su Juo bendradarbiauti, pavesdamas savo valià Jam. Jeigu atidþiai perþiûrësi savo nuodëmes ir jas pasiþymësi, bûtinai kaþkà pajusi! Tu negalësi ramiai þiûrëti á savo nuodëmes. Patirtis rodo, kad savo biografijos tyrinëjimas atneða naudos. Pradëk tai dabar. Nuspræsk nesustoti tol, kol galësi melstis! Jei neiðpaþinsi visø savo nuodëmiø, tau niekada nebus prieinama visa Ðventosios Dvasios jëga, kuri galëtø tavyje gyventi. Tad teávyksta ði atgaila, nuodugni iðpaþintis, teávyksta tavo suduþimas prieð Dievà. Tada tu turësi tiek maldos dvasios, kiek norësi. Pagrindinë prieþastis, dël ko krikðèionys taip maþai þino apie maldos dvasià, yra ta, kad jie tinkamai neiðanalizuoja savo poelgiø ir neþino, kà reiðkia suduþti ðirdimi ir atsinaujinti. Mechaniðki ir bevaisiai krikðèionys Nëra jokios prasmës tau pamokslauti, kol tavo ðirdis yra uþkietëjusi kaip pûdymo þemë. Ûkininkas nesëtø sëklos ant uolos, nes ten neuþaugs derlius. Dël ðios prieþasties baþnyèiose yra tiek daug bevaisiø tikinèiøjø tiek daug iðorinës mechanikos, bet tiek maþai vidinës gelmës. Jeigu ir toliau taip gyvensi, tie darbai uþkietins tave. Tavo ðirdies reikalai eis vis blogyn ir blogyn. Taip lietus ir sniegas, krisdamas ant seno pûdymo, suplaka þemæ á storà velënà ir kietus grumstus. Kai prasideda prabudimas Laikantieji save krikðèionimis niekuomet neturëtø tapti tokie uþtikrinti savimi, kad pradëtø galvoti, jog uþteks jiems pakilti ið snaudulio, pradëti girtis ir kalbëti nusidëjëliams, ir prasidës prabudimas. Visø pirma reikia iðarti savo pûdymus. Jeigu tavo pûdymas jau iðartas, tada, norëdamas ásikvëpti dar daugiau, turi iðeiti á kelià ir pasiþiûrëti á nusidëjëlius, einanèius tuo keliu á pragarà, kalbëti jiems ir nukreipti susidomëjusias sielas. Galima ásikvëpti ir neiðarus savo dirvono galima tapti labai uoliu, bet tai netruks ilgai ir, kol tavo ðirdis nesuduþusi, nusidëjëliø prie Dievo nepatrauksi. Kol tu nesusitaikæs su Dievu ir nesi pilnas Dvasios, tavo darbas bus mechaniðkas ir bevaisis. Ar arsi savo pûdymà? Ar apvalysi savo ðirdá prieð Dievà, kaip èia paraðyta, kol visiðkai atsibusi? Jeigu atmesi ir to nedarysi, toli nenueisi. Jeigu tuoj pat nepradësi dirbti su savo ðirdimi, galima sakyti, kad tu nenori prabusti ir palieki savo vadà kautis mûðyje vienà. Jeigu tu to nedarai, að kaltinu tave Kristaus iðsiþadëjimu, atsisakymu atgailauti ir dirbti dël Jo. Ið kn. Kaip patirti prabudimà

9 Nr. 11 (324) 2010 m. birþelio 5 d. Ðeima 9 RIMA LAHAYNE Kas ðeimoje turi auklëti vaikus? Moterø pusryèiø praneðimas, skaitytas Ginkûnuose, Jûs, vyrai, mylëkite þmonas (Ef 5, 25). Pasirinkusi eilutæ ið Laiðko efezieèiams, atrodo, lyg kviesèiau á vyrø pusryèius. Taèiau në vienos ji teneklaidina, nes tiesiog norëjau pasiûlyti pasvarstyti ne apie mus paèias, ne apie moteris (kaip daþniausiai áprasta moterø renginiuose), o apie mûsø vyrus. Dauguma ið èia esanèiø tikriausiai iðtekëjusios. Tad paþiûrëkime, kà Biblija kalba apie paèius artimiausius mums þmones mûsø sutuoktinius. Ðiek tiek apþiûrëkime jø pozicijas, kad geriau paþintume ir átvirtintume savàsias. Kadangi Biblija apie vyrus kalba labai daug, tai noriu iðskirti vienà aspektà vyro kaip tëvo ir pakalbëti, kaip realizuojama vyro meilë savo þmonai, auklëjant jiems abiems paèius artimiausius ir Dievo patikëtus asmenis vaikus. Po Dievo ðeima yra paèiø artimiausiø asmenø ratas. Paèiø svarbiausiø, paèiø reikðmingiausiø, átakingiausiø, brangiausiø, mylimiausiø, ið Dievo malonës patikëtø vienas kitam, suvestø á draugæ rûpintis ir per savo santykius atspindëti Kûrëjà. Vyras iðtekëjusiai moteriai yra pats artimiausias þmogus, po Dievo antras, tarp þmoniø pirmas. Tas þmogus, su kuriuo ji yra vienas kûnas (Ef 5, 31). Þmogus, kuris svarbesnis uþ vaikus. Todël neteisinga sakyti gyvenu dël vaikø, mat pirmiausiai turëtume gyventi dël savo vyrø. Kaip tà padaryti jau kita tema, beje, gana smulkiai apraðyta Ef 5, Mûsø tema apie vyrus. Pavadinimu pasirinkau eilutæ ið Laiðko efezieèiams 5 skyriaus, kuriame labai aiðkiai pavaizduota svarbos ir priklausomybës piramidë bei apibûdinti pagrindiniai santykiø principai. Paskaitykime: Jûs, moterys, bûkite klusnios savo vyrams lyg Vieðpaèiui, nes vyras yra þmonos galva, kaip ir Kristus yra Baþnyèios, savo Kûno, galva ir gelbëtojas. Kaip Baþnyèia klauso Kristaus, taip ir moterys visa kame teklauso vyrø. Jûs, vyrai, mylëkite þmonas, kaip ir Kristus mylëjo Baþnyèià ir atidavë uþ jà save, kad jà paðventintø, nuplaudamas valanèiu vandeniu per þodá, kad padarytø sau garbingà Baþnyèià, neturinèià jokios dëmës nei raukðlës, nei nieko tokio, bet ðventà ir nesuteptà. Taip ir vyrai privalo mylëti savo þmonas tartum savuosius kûnus. Kas myli þmonà, myli save patá. Juk niekas niekada nëra nekentæs savo kûno, bet já maitina ir globoja kaip ir Kristus Baþnyèià, kadangi esame jo Kûno nariai. Todël þmogus paliks tëvà bei motinà ir glausis prie savo þmonos, ir du taps vienu kûnu. Tai didis slëpinys, að tai sakau apie Kristø ir Baþnyèià. Taigi kiekvienas jûsø temyli savo þmonà kaip save patá, o þmona tegerbia vyrà (Ef 5, 22 33). Apie vyrus panorau pakalbëti dël to, kad bûtent ten, kur ir pagal Laiðkà jie turëtø/privalëtø bûti stipriausi konkreèiai santykiuose su savo þmona pasirodo silpni, nepasitikintys savimi, neiðmanëliai, neiðmintingi, pasyvûs, o su vaikais jø vengiantys ir paprasèiausiai nenorintys pabûti kartu. Jei daþnam su Dievu viskas lyg ir neblogai, tai su þmona ir vaikais tiktai nekas. Kodël daþno tëèio meilë savo ðeimai suvokiama vien per tiesioginæ proporcijà uþdirbamai pinigø sumai? Kaip atsitinka, kad verslo lyderiai, puikûs gamybos planuotojai, aktyvûs politikai, gabûs mokslininkai ðeimose pasirodo nedaug kà iðmanantys, smarkiai priklausomi nuo þmonø, kartais net visiðkai pasyvûs statistai, sunkiai nutuokiantys, ko reikia jø þmonoms, o dar maþiau jø vaikams? Niekada nemazgojæ grindø, nedþiaustæ skalbiniø, nekeitæ sauskelniø, niekada neiðplovæ buteliuko ir negaminæ koðelës, nesuprantantys vaiko pirmøjø þodþiø, niekada vieni visai dienai nepasilikæ su savo vaikais, nemokæ jø nei skaityti, nei raðyti, nes galvojantys, kad tai mokyklø arba bent jau mamø darbas? Kodël vyrø gyvenime taip daþnai ir taip labai skiriasi tie du pasauliai darbo ir ðeimos? Kodël vyrai (deja, daþnai ir jø þmonos) galvoja, kad vaikus turi auginti, auklëti mamos, o jie iðlaikyti ðeimas? Ðtai citata ið Atgimimo, D. Donauskaitës straipsnio Ðeima ir politika prasilenkia : Pernai [2006] Socialiniø tyrimø instituto atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusë mûsø ðalies vyrø ir beveik pusë metø moterø manë, kad vyro pareiga uþdirbti pinigus, o moters rûpintis namais ir ðeima. Mes iðkrentame ið kitø ðaliø konteksto. Në vienoje ið tyrime dalyvavusiø 14 Europos ðaliø nëra taip daugiausia uþ namus ir ðeimà atsakingais ávardijami abu partneriai. Gerokai skiriamës net nuo estø. Mûsø visuomenë dar nesuprato, kad ne tik moters, bet ir vyro pareiga yra ásitraukti á ðeimà. Kaip tai atsitiko? XIX a. Europoje vykstant sparèiai industrializacijai, ëmë skirstytis darbo sferos. Atskilo vyriðkoji, sunkiøjø darbø sritis, formavosi darbovietës produkcijai gaminti ir pinigams uþdirbti ir liko moteriðkoji namø ûkio ir reprodukcijos dalis. R. Siederis raðo: [XIX a.] moteriai buvo priskirtos tokios bûdo savybës, kurios jà pasmerkë vien ðeimai ir namams. Tuo paèiu metu vystësi ir vyro bebaimio ir visa galinèio darbininko samprata. Nuo tada gimë tvirtas ásitikinimas, kad pagaliau visiðkai aiðku, kas yra tipiðkai vyriðka ir tipiðkai moteriðka (Sozialgeschichte der Familie). Vyrui buvo priskirtas aktyvumas, racionalumas, o moteriai pasyvumas ir emocionalumas. Ði nuostata ásitvirtino taip giliai, kad puikiausiai veði ir mûsø dienomis. O didelë dalis visuomenës tam net nesiprieðina. Iðties abi lytys yra skirtingos. Vyrai ir moterys skirtingai jauèia, suvokia, kitaip komunikuoja ir dirba. Bet tie skirtingumai jokiu bûdu nëra tokie esminiai, greièiau tik tam tikros tendencijos, akcentai. Tokioms kategoriðkoms lyèiø atskirtims nëra jokio pagrindo. Vokieèiø teologas W. Neueris savo knygoje Mann und Frau aus christlicher Sicht (Apie vyrà ir moterá ið krikðèioniðkos perspektyvos) mano, kad matematika ir gamtos mokslai nelabai tinkami moterims, nes visi reikðmingiausi pasaulio matematikai yra vyrai. Kà norima tuo pasakyti? Kad moteris nemoka skaièiuoti? Bet juk taip nëra! Ðimtmeèius moterims buvo draudþiama mokytis, studijuoti, todël ir neiðryðkëjo talentingø matematikiø. Tà patá galima atsakyti ir á jo teiginá, kad esà tarp 82 garsiausiø dabarties ðachmatininkø nëra në vienos moters. Na, bent jau Lietuvos pati geriausia ðachmatininkë yra bûtent moteris (V. Èmilytë). Neueris taip pat ásitikinæs, kad vyro intelektas labiau produktyvus (kûrybinis), o moters daugiau priimantis ir reproduktyvus (atkuriantis). Be to, kad vyras labiau susijæs su daiktø pasauliu, o moteris su asmenø. Iðties tam tikri skirtumai egzistuoja ir Neuerio teiginiai nëra visiðkai nepagrásti. Bet kategoriðkø iðvadø èia reikëtø pasisaugoti, nes jos niekaip nepagrindþiamos bibliðkai. Neueris to ir nebando daryti. Tik problema ta, kad ðitokie teiginiai panaudojami pastiprinimui visiðkai nepagrástø tvirtinimø, esà moters uþduotis saugoti, puoselëti, rûpintis ir auklëti. Mat tai labiau atitinka jos prigimtá. Bet tai prieðtarauja Biblijai. Moters vaidmuo vaikø gyvenime iðskirtinai reikðmingas yra tik pirmaisiais jø gyvenimo metais (dël nëðtumo ir þindymo laikotarpio). Tuo laiku bûna ir ypatingi jø santykiai. Vëliau vaikai nuo motinø emancipuojasi ir geba vienodai gerai bendrauti su abiem tëvais. Nelabai teisinga ir lytims priseginëti tam tikrus bûdo bruoþus bei gyvenimo sferas. Juk argi rûpintis namais nëra labai dalykiðkas uþsiëmimas, susijæs su racionalumu, produktyvumu ir kûrybiðkumu? O profesinës veiklos argi nebûna neproduktyvios, argi joje kartais nereikia komunikabilumo ir jausmø? Tad krikðèionims vertëtø ne aklai perimti kultûrinius ir istorinës tradicijos suformuotus modelius, o pasiþiûrëti, kà sako Biblija. (Èia bûtø galima ið dalies sutikti su gender teoretikais, kad mûsø supratimas apie lyèiø vaidmenis yra socialinis konstruktas, sustabarëjusiø tradicijø paveldas. Bet tik ið dalies; þr. straipsná Belytë ateitis?, Kita problemos pusë mûsø sûnø, berniukø, bûsimø vyrø ir tëèiø auklëjimas ir gyvenimas. Kaip mamai iðauklëti tikrà vyrà, kai sûnus beveik nemato vyriðko pavyzdþio? Tëtis pareina ið darbo vëlai, parëjæs ilsisi (namai jam juk ramybës ir poilsio oazë!), o sûnui liepia paþaisti kompiuteriu. Savaitgalá taiso maðinà arba su draugais vaþiuoja þvejoti. Kaip berniukui iðmokti bûti geru vyru, kai visà dienà matomos tik moterys nuo pat vaikø darþelio iki mokyklos? Sunku norëti gerø vyrø savo dukroms, jei berniukai auga tokiomis sàlygomis. Ar ne todël tokios daþnos vyrø saviþudybës, kad jie nesijauèia vyriðki, nesijauèia iðmokæ vyriðkumo, kurio ið jø laukia ir tikisi aplinka? Kita vertus, Biblija niekur nesako, kad moteris iðties visur kur lygi vyrui. Visiðkos lygiavos nëra net Naujajame Testamente. Moterys (tik jos) gimdo vaikus ir ðia prasme labai atsakingos uþ ðeimos bûklæ bei namø ûká. 1 Tim 5, 14 Timotiejus norëtø, kad jaunesnës iðtekëtø, turëtø vaikø, ðeimininkautø ; Tit 2, 4 5 Paulius ragina vyresniàsias moteris skatinti jaunesniàsias mylëti savo vyrus ir vaikus, bûti santûrias, skaisèias, rûpestingas ðeimininkes. Bet tai nereiðkia, kad rûpestingas ðeimininkavimas turi bûti vien triûsimas namuose (þr. Pat 31, 10, kur raðoma, kad moteris uþdirba pinigus, eil. 16, 18). Sàvoka ðeimininkauti (oikodespotein) 1 Tim 5, 14 vartojama kalbant apie moterá. Bet ta pati sàvoka tik daiktavardþio forma (oikodespotes) daþniau vartojama kalbant apie vyrus (pvz., Jëzaus palyginimuose). Tad galima daryti iðvadà, kad uþ namus atsakingi abu, vyras ir moteris. Jei yra galimybiø ir niekas nuo to nekenèia, moteris gali ieðkotis darbo ir ne namuose. 1 Tim 3, 4 Timotiejus sako, kad vyras turi bûti geras savo namø ðeimininkas. Bet geras ðeimininkas nëra vien tas, kuris iðlaiko savo ðeimà, t. y. dirba vien ne namuose (ir uþdirba pinigø). Ðeimininkas yra vadovas. O vadovas yra tas, kuris savo aplinkoje viskà þino ir iðmano bei aktyviai dalyvauja visuose procesuose. Bus daugiau. Nuotr. Audriaus

10 10 Jums, jaunuoliai Nr. 11 (324) 2010 m. birþelio 5 d. MARIJA BAÈKULYTË Apie jaunimo sàskrydá ÐIRDYS, SIEKIANÈIOS DANGAUS Geguþës 15 d. nuo pat ryto Vilniaus baþnyèià Tikëjimo þodis uþtvindë jaunimas, susirinkæs á sàskrydá, pavadintà Ðirdys, siekianèios dangaus. Ðá kartà renginá mums sureþisavo Vilniaus baþnyèios ðlovintojai. Kartu su 8 sveèiais ið Oksfordo Christian Life Center mûsø buvo per 120 ðirdþiø : ið Vilniaus, Kauno, Ðiauliø, Panevëþio, Kurðënø, Elektrënø, Jonavos, Ðirvintø, Tauragës, Vievio. Sàskrydá pradëjo Panevëþio baþnyèios Tikëjimo þodis ir mûsø bendrijos jaunimo pastorius Ramûnas Jukna. Remdamasis 27-ta psalme, kurioje kalbama apie Dievo meilæ ir iðtikimybæ, jis paaiðkino, kodël buvo pasirinktas bûtent toks sàskrydþio pavadinimas, Vieðpats kvieèia mus ieðkoti Jo veido, ðirdimis siekti dangaus. Po áþanginio þodþio vyr. pastorius Giedrius Saulytis pasimeldë uþ mus visus ir uþ ðá renginá. Savo pamàstymais apie ðiandienos pasaulá ir mintimis ið Ðventojo Raðto pasidalino vienas ið Vilniaus baþnyèios ðlovintojø, Rièardas Daunoravièius. Pasaulis buvo tobulas sodas, sukurtas Dievo. Taèiau nuodëmë, atëjusi per þmogø, sugadino ir þmogø, ir pasaulá. Dabar dauguma mûsø sugedæ, nesveikus vaisius neðantys medþiai. Nepaisant to, dangiðkasis Sodininkas vis tiek mumis rûpinasi, kalbëjo Rièardas. Jis ragino sekti pavyzdþiu apaðtalo Pauliaus, kuris siekë dangaus, mokë aplinkinius ir mokydamas gelbëjo. Jo, kaip medþio, vaisiai daugybë iðgelbëtø sielø. Po trumpo pamokslo iðgirdome ir Rièardo liudijimà, kaip jis atsivertë. Taip pat jis pasidalino apie sunkumus, kuriø anksèiau negalëjo suprasti, netgi bûdamas jau tikintis. Galiausiai rado atsakymà vienoje ið C.S Lewiso knygø. Perfrazuojant galima bûtø pasakyti taip: mes esame panaðûs á namà, kuriam reikia remonto. Ir ðtai ateina Dievas ir imasi ðio darbo. Kol Jis keièia tik tam tikras detales, pavyzdþiui, langus arba vandentiekio sistemà, mes tai suprantame ir per daug nesiprieðiname. Taèiau kai imame jausti stiprø skausmà ir dauþymà ið vidaus, pradedame klausti Dievo, kà Jis daro. Daþnai skausmas vis stiprëja. Bet mes nesusimàstome, kad kartais namà reikia griauti. Keisti já nuo paèiø pamatø. Mums skauda ir mes maldaujame, kad tai liautøsi. Visgi turime suprasti, kad ðiø persitvarkymø reikia, nes Dievas ið paprasto namo stato rûmus, á kuriuos ketina ásikelti pats ir gyventi. Manau, kad daugeliui salëje sëdinèiø jaunuoliø pasidarë daug aiðkiau, ið kur kartais kyla tas begalinis skausmas ir kokia to prieþastis. Po liudijimo Rièardas atliko savos kûrybos dainà, kuri paruoðë mûsø mintis maldai, o jà pravedë jaunimo pastorius Mindaugas Sakalauskas. Kartu meldëmës, kad Dievas uþdegtø mûsø ðirdis siekti Jo. Pasibaigus rimtajai daliai, þiûrëjome tris vaizdo áraðus: pirmieji du buvo ið M.W. Smitho ir grupës Third day koncertø, o paskutinis ið televizijos laidos America s Got Talents. Po to vyko diskusijos grupelëse, kuriose buvo keliami klausimai, kà mums reiðkia ðlovinimas? Ar tai tik áþanga prieð pamokslà, ar visgi kaþkas daugiau? Po diskusijø pasijutome kaip reikiant iðalkæ, tad nelaukdami suguþëjome á baþnyèios kavinæ pietauti. Po pietø buvo paskelbtas laisvalaikis, kurio metu jaunuoliai galëjo uþsiimti tuo, kuo norëjo. Rinktis tikrai buvo ið ko. Mëgstantys aktyvià veiklà galëjo vykti á ekskursijà po Pilaitës mikrorajonà arba eiti þaisti sporto þaidimø. Ramesnieji galëjo rinktis stalo þaidimus arba eiti melstis. Na, o meniðkos sielos jaunuoliai savo mintis pieðiniais liejo ant Vienybës medþio. Pailsëjæ ir prisibendravæ vël suëjome á salæ, kur vyko antroji, vakarinë sàskrydþio dalis, skirta ðlovinimui. Vakaro vedëjas Vladas Charkovas pirmiausia ant scenos pakvietë Vilniaus baþnyèios chorà Maranata, kuris atliko giesmæ Atiduodu tau savo gyvenimà. Po choro giesmës kaunietis Lukas Bajarskas bûgnais atliko dviejø kûriniø improvizacijas: Dave Wecko Sixteenth Note Feel ir Davido Garibaldi Cobra. Savo muzikinius gabumus pademonstravo ir jonavietis Kristijonas Sakalauskas, trimitu sugrojæs preliudijà Ave, Marija ir giesmæ Ramybë. Ði giesmë stipriai palietë mûsø ðirdis. Pasijutome paguosti, nuraminti ir paskatinti nepaliauti siekti dangaus, paðvæsti savo ðirdis Jam. Suþavëtas vakaro vedëjas taip pat panoro iðbandyti save grodamas trimitu ir jam visai neblogai pavyko. Sveèiø ið kitø miestø pasirodymus pakeitë vilnieèiø merginø ðokiø grupë Dþiaugsmas, kurios vadovë nepailstanti Aida Maksvytytë. Merginos suðoko ðoká Judesiø daina. Po jø á scenà uþlipo vienas choro Maranata vokalistø, Vitalijus Beconis. Kalbëdamasis su vakaro vedëju, jis iðkëlë du klausimus pamàstymui: kas yra tavo Vieðpats? Kodël tu Já garbini? Vitalijus taip pat papasakojo apie savo atsivertimà bei atliko giesmæ The Last Song of Father and the Son, kuriai þodþius pagal Eltono Johno muzikà paraðë Gintautas Abarius. Savo liudijimais su mumis pasidalijo ir choro vadovë Edita Tamoðevièienë bei solistë Dþiuljeta Bauþienë, atlikusios po vienà giesmæ: Þinau, kad ðirdis neapgaus ir Gyvenimo upë. Galiausiai sàskrydá apvainikavo sveèiø ið Oksfordo baþnyèios Christian Life Center juodaodþiø sesiø ðlovintojø ir bûgnininko pasirodymas. Pamatëme ir iðgirdome, kaip uþsidegus ir temperamentingai galima ðlovinti mûsø Vieðpatá. Vakaras uþtruko ilgiau, nei buvo tikëtasi, taèiau niekas nesijautë iðvargæs. Per paskutiniàsias giesmes ne vienas iðgyvenome Ðventosios Dvasios buvimà, kartu verkëme, atgailavome, meldëmës ir ðlovinome. Po paskutinës mûsø choro kartu su vieðniomis ið Oksfordo atliktos M.W. Smitho giesmës This is the Air I breathe teko skirstytis... Taigi sàskrydis baigësi. Taèiau jo prisiminimai iðliks dar ilgam. Taip pat ir begalinis troðkimas siekti dangaus. Nuotr. M. Baèkulytës

11 Nr. 11 (324) 2010 m. birþelio 5 d. Teologija 11 Pabaiga. Pradþia Nr. 10 (323) HOLGER LAHAYNE Septynios Kalvino pamokos ðiandienai Biblija Jeigu reiktø vienu sakiniu apibûdinti visà Kalvino palikimà, tai jis bûtø toks: Kalvinas buvo tikras Dievo þodþio aiðkintojas. Visà savo mokymà tiek apie Dievà, tiek apie þmogø, apie iðganymà ar apie iðrinkimà viskà kildino ið Biblijos. Jeigu kas nors bûtø árodæs, kad jo tezës prieðtarauja Biblijai, Kalvinas iðsyk bûtø visko atsisakæs. Në vienos Raðto vietos þinodamas nei iðkraipiau, nei klaidingai iðaiðkinau, raðo jis savo atsisveikinimo kalboje 1564 m. Kalvinas mëgo aiðkinti Biblijà ir tuo uþsiimdavo kelissyk per savaitæ pamokslaudamas, raðydamas komentarus Biblijos knygoms. Jis nevadino savæs nei vyskupu, netgi teologu, o tiesiog trumpai Dievo þodþio tarnu. Kalvino nuomone, Biblija yra tokia svarbi dël to, kad joje ir per jà mes paþástame Dievà. Tiesa, pirmiausia apie Dievà byloja Jo darbai, visa kûrinija. Bet ir pats Dievas pravërë savo ðventàjà burnà, ir Jo iðtarmes ðiandien randame Ðventajame Raðte. Anot Kalvino, Ðitaip Raðtas sudëlioja mûsø padrikas þinias apie Dievà teisinga tvarka, iðsklaido prietemas ir aiðkiai parodo tikràjá Dievà (Inst. I, 6, 1). Tad mes galime paþinti Dievà, nes Jis pats mums save apreiðkë. Dievo ieðkokime tik Jo Þodyje ir niekur kitur ; ir tik Tokio, koká Jis pats save apreiðkë (Inst. I, 13, 21). Biblija yra svarbiausias dalykas ir mûsø tikëjimui. Tikëjimas remiasi Kristuje mums duotø malonës paþadø tikrumu (Inst. III, 2, 7). Tikintis þmogus pasitiki Evangelijos paþadais, jos tiesas priima ðirdimi ir jauèiasi dël to uþtikrintas (þr. Inst. III, 2, 15 s). Dievo paþadai mus pasiekia bûtent per skelbiamà Biblijos þinià. Todël tarp evangelikø Biblijos aiðkinimas tapo pagrindiniu uþsiëmimu, o Biblijos tekstà atskleidþiantis ir iðaiðkinantis pamokslas svarbiausia pamaldø dalimi. Þmonës turi suprasti, kà Dievas jiems nori pasakyti per savo Þodá. Biblijos tekstas kiek tik ámanoma turi bûti suprastas. Tokie principai kelia daug reikalavimø baþnyèios tarnautojams. Jø atsakomybë ir uþduotis stiprinti ir gilinti kiekvieno tikinèiojo tikëjimà, nuolat aiðkinant Biblijà. Jie turi savo tikinèiuosius apginkluoti Dievo þodþio ginklais, iðmokyti, kad tikëjimo þibintas ryðkiai ðviestø pasaulyje, o druska neprarastø sûrumo (þr. Ef 4,11 12); kad tikintieji gebëtø pritaikyti Dievo þodþio tiesas kasdienybëje ir visose gyvenimo sferose. Tai didelis iððûkis. Kalvinas skyrë daug dëmesio bendruomenës nariø tikëjimo tiesø paþinimui ugdyti ir màstymui lavinti. Kadangi, anot jo, kiekvienas tikinysis pats atsako prieð Dievà, tai privalo gebëti blaiviai màstyti, atskirti ir atsirinkti grûdus nuo pelø. Bet Kalvinas jokiu bûdu nebuvo uþ anarchiðkà baþnyèià; mûsø dienomis vertinamas ir pervertinamas individualizmas jam bûtø visiðkai nesuprantamas. Kalvinas tik norëjo, kad baþnytiniuose reikaluose dalyvautø kuo daugiau þmoniø, kad svarstytø, reikðtø nuomonæ ir màstytø. Ir tam jis suteikia kritikos áranká: Kada kà begirdëtume, mes visada turime kuo remtis [bûtent Biblija], kad paþiûrëtume kritiðkai, ar Dievas tikrai taip sakë, ar ne. Kalvino nuoseklumas aiðkus: nors ir akcentuodamas atskiro nario reikðmæ, pabrëþia, kad ne jis ir ne baþnyèia yra aukðèiausias autoritetas, o Biblija, Dievo þodis yra virð jø ir visa ko centre. Nes baþnytinis mokymas nëra toks, kad negalëtø bûti svarstomas ar sukritikuotas. Jam reikia ir galima prieðtarauti, ypaè tada, kai Baþnyèia liepia daugiau negu Vieðpats savo þodyje yra apreiðkæs (Inst. IV,8,15). Lietuvoje ðis klausimas vis dar gana apleistas. Èia studijuoti Biblijà ne tik nëra labai áprasta, bet ir sudëtinga, kadangi labai trûksta pagalbinës medþiagos. Beveik nëra gerø Biblijos komentarø, maþai kitos aiðkinamosios literatûros bei priemoniø. Ði sfera vis dar laukia visø evangelikø tikinèiø ir jø baþnyèiø dëmesio, iniciatyvos bei pastangø. Dievo ir savæs paþinimas Kaip minëta, þmogaus gyvenimo tikslas nëra tapti laimingam. Þmogaus tikrasis kelias taip pat nëra ir ávykdyti savo Asmeninæ Legendà, kaip sako garsusis P. Coelho savo Alchemike. Mes gyvename ir ne tam, kad, anot Vydûno, mumyse augtø prakilnusis þmoniðkumas. Mes gyvename tam, kad paþintume Dievà, sako Kalvinas Þenevos katekizme (1545), atsakyme á pirmàjá klausimà apie þmogaus gyvenimo tikslà. Teologas Jamesas I. Packeris tam pritaria: Kam mes buvome sukurti? Paþinti Dievà. Kokio tikslo turëtume siekti gyvenime? Paþinti Dievà. Kas yra tas amþinas gyvenimas, kurá mums duoda Jëzus? Dievo paþinimas... Kas gyvenime geriausia, kas teikia daugiau uþ bet kà dþiaugsmo ir pasitenkinimo? Dievo paþinimas... Kas Dievui suteikia daugiausia malonumo þvelgiant á þmogø? Dievo paþinimas (Paþinti Dievà). Taip, ið tiesø gyvenime viskas sukasi aplink Dievà. Nes Jis, o ne þmogus yra visatos centras. Bet ir þmogus nëra niekas Kalvinas nemenkina þmogaus. Savo Institutio pirmame puslapyje nieko nelaukæs paaiðkina: Dievo paþinimas ir savæs paþinimas artimai susijæ dalykai. Tas, kuris paþásta Dievà, paþásta pats save ir atvirkðèiai. Tad klausimas kas að esu? yra labai svarbus klausimas, bet, kaip minëta, turi eiti sykiu su Dievo klausimu. Kalvinas paaiðkina, kaip mûsø paèiø, kaip kûriniø ir nusidëjëliø suvokimas, veda prie Dievo paþinimo. Bei atvirkðèiai, nepaþinæ Dievo, nesitikëkime suvokti paèiø savæs: Bet kita vertus, þmogus jokiu bûdu neástengs tikrai paþinti savæs, jeigu prieð tai nebus paþvelgæs á Dievà, o tik po to þvilgsná permetæs á save. Mat mums bûdinga tiesiog ágimta didþiulë puikybë, dël kurios sau atrodome visai nepeiktini, iðmintingi bei ðventi, kol apèiuopiami árodymai nepaliudija mûsø neteisingumo, nuodëmingumo, kvailybës ir netyrumo ir ðitaip neárodo mûsø kaltës. Taèiau tai visai në nevyksta, jeigu þvelgiam tik á save, tuo pat metu nematydami Vieðpaties; nes Jis gi yra vienintelis mastas, pagal kurá nustatomas mûsø ávertinimas. Mes juk ið prigimties visi linkæ á veidmainystæ [...]. Jeigu nepakeliame akiø nuo þemës, pasiliekame visiðkai patenkinti savo teisumu, iðmintimi ir dora, ðitaip sau baisiausiai ásiteikdami tetrûksta tik pusdieviais pasivadinti! Bet jeigu imame ir savo mintis nukreipiame virðun á Dievà, jeigu susimàstome, kas Jis per Dievas, jei pasveriame Jo teisumo, iðminties bei doros grieþtà tobulumà, á kurá ir patys turëtume lygiuotis, tada tik pamatome ir atpaþástame patys save (Inst. I, 1, 2). Þmonës turi suprasti, kà Dievas jiems nori pasakyti per savo Þodá. Kalvino þodþiø turinys nepaprastai platus ir turtingas. Matome, kad þmogaus paþinimas apima ir Dievo paþinimà, o mokymas apie þmogø átraukia ir mokymà apie Dievà. Tik pagalvokime, kà tai reiðkia þmogaus sampratai biologijoje, psichologijoje, sielovadoje ir t. t. Ðis principas taip pat neleidþia, kad grieþtai atkirstume religijà nuo mokslo. Bûtø galima dar daug kà pasakyti, bet apsiribosiu iðskirdamas dvi konkreèias ðio dvigubo principo naudas vienà teigiamà ir vienà neigiamà. Kalvino þmogaus ir Dievo paþinimo sujungimas tam tikra prasme mus iðlaisvina, prapleèia akiratá, iðveda ið ankðtø religiniø paþiûrø. Pirmoje Institutio pastraipoje Kalvinas nurodo, kad nëra taip lengva pasakyti, koks [Dievo ar þmogaus] paþinimas eina pirma ir skatina kito atsiradimà. Kà tai reiðkia? Tai reiðkia, pavyzdþiui, kad màstyti galime pradëti bet kur ir bet kada, nuo bet kurio atspirties taðko, net nuo savæs, nes pasaulio dalykø paþinime iðkart jau glûdi ir Dievo paþinimo pradmenys. Nëra jokio grynai sekuliaraus paþinimo (mes dël to ir sugebame màstyti, kadangi esame panaðûs á Dievà; kita vertus, protas, kaip ir visa kita, yra puolæs). Jeigu paþástame kà nors ið tiesø, atrandame tiesà, vadinasi ðiek tiek paþinome ir Dievà bei augame tikëjimu. Kuo geriau paþástu save ir pasaulá, tuo geriau paþástu ir Dievà ir atvirkðèiai. Nëra reikalo nuolat kalbëti apie Dievà, norint parodyti savo dievotumà. Kalvinas neskirsto tikrovës á dvasinæ ir pasaulietinæ. Visas pasaulis yra Dievo kûrinija, todël kiekvienas susimàstymas apie tà pasaulá yra susijæs ir su Dievu. Visa tai turi didelæ reikðmæ evangelizavimo ir apologetikos praktikai. Be to, Kalvino mintis mes galime taikyti ir kaip kritikos principà. Antai keli paskutiniai ið Rhondos Byrne bestselerio The Secret ( Paslaptis ) Nukelta á 12 p.