Nr. 2/2010 sveika mityba, ekologija, Receptai, produktai ir gėrimai, gurmaniškos kelionės, prieskoniai, istorija pasaulio virtuvės Leidin

Transkriptas

1 Nr. 2/2010 sveika mityba, ekologija, Receptai, produktai ir gėrimai, gurmaniškos kelionės, prieskoniai, istorija pasaulio virtuvės Leidinio kaina 4.99 Lt Žaliavalgystė su kuo tai valgoma? Skaniausi ginklai kovoje už sveikatą Vandens receptai Meilės obuoliai: salotoms skaninti ir ligoms gydyti Iš kavinės į kavinę (atsiminimai) Pobūvių gidas/švenčių kultūra: Švęsti šventę švęsti gyvenimą Kaip švęsti kitaip meniu.lt: maisto naujienos, produktai, restoranai, kavinės, barai, picerijos, vyninės, aludės, spec. parduotuvės

2 2 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

3 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010 3

4 Meniu.lt švenčia10-metį ir tobulėja! Įkurtas prieš 10 metų specializuotas interneto portalas Meniu.lt ( tapo kokybiško maisto gidu bei kasdienių žinių pradininku daugeliui Lietuvos maisto specialistų ir entuziastų, restoranų bei kavinių lankytojų. Meniu.lt portalas atsinaujina: renginius, dienos pietus, akcijas ir nuolaidas, o netrukus - net ir naujienas, galėsite patalpinti patys. Dabartinį lankomumą, kuris yra geriausias iš visų maitinimo svetainių, ketiname padvigubinti dėka modernios turinio valdymo sistemos (TVS). Šiandien Meniu.lt straipsnius jau cituoja Lietuvos internautai, o naujienų temas perima ne tik specializuotos svetainės ir konkurentai, bet ir nacionalinio lygio portalai. Mūsų tikslas - suteikti savo skaitytojams žinias ir pasiūlyti alternatyvą reklaminei informacijai. Turinys 6 Žaliavalgystė su kuo tai valgoma? 8 Skaniausi ginklai kovoje už sveikatą 10 Vandens receptai 12 Moderni, patogi ir ekologiška virtuvė - jau nebereikia rinktis vieno iš trijų 15 Meilės obuoliai: salotoms skaninti ir ligoms gydyti 16 Lietuviško kečupo skonio kūrėjas 18 Iš kavinės į kavinę (atsiminimai) Pobūvių gidas/švenčių kultūra: 20 Švęsti šventę švęsti gyvenimą 26 Kaip švęsti kitaip - netradicinės tradicijos 34 Apie gėrimus pobūviu metu Geriausi pobūvių vietų pasiūlymai 4 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

5 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010 5

6 ekologija Žaliavalgystė su kuo tai valgoma? Ieva Malaiškaitė Dabar nepamenu ar prieš žaliavalgystę ar jos metu, bet debesys danguj be proto gražūs ir saulė nuostabiai kas rytą tviska auksu, girdžiu kaip mano sodo obelys nuo svorio traška, pavasarį kamanės dūzgia prie agrasto ir visa kas įgavo tikrą prasmę, nebesinori vaisių blizgančių nuo vaško... atrastais potyriais dalinasi, trečius metus žaliavalgystę praktikuojantis Tadas Lomanas. Žaliavalgystė gyvenimo būdas propaguojantis gyvo/žalio maisto vartojimą. Gyvas maistas (angl. raw food) tai nevirtas, nekeptas ir kitaip termiškai neapdorotas maistas. Gaminant gyvą maistą maksimali temperatūra, prie kurios išsaugomos visos vertingosios maisto medžiagos (pavyzdžiui džiovinant duonelę) 45 laipsniai šilumos. Dažnai prisiekę žaliavalgiai nenaudoja ir gyvulinės kilmės produktų, žuvies. Tačiau klaidingai nuogąstaujama, kad pasirinkus žaliavalgystę teks valgyti vien salotas ir žalias daržoves ir atsisakyti kūrybos virtuvėje. Realu ir netgi nesudėtinga suderinti gyvą maistą ir skonių įvairovę. Meniu galima formuoti iš: vaisių, daržovių, riešutų, sėklų, žuvies ar mėsos carpaccio, nepasterizuoto pieno, sūrio ar jogurto. Svarbiausia įsiklausyti į organizmą, kuris pats Jums pasakys kada jam reikia mėsos ar žuvies, o kada užtenka pievose surinktų žolelių. Toks gyvenimo būdas nėra utopiškas. Lietuvoje, jau formuojasi žaliavalgių bendruomenė, atidaromi restoranai. Taip. Galima valgyti vien gyvą maistą ir išgyventi. Dar daugiau: išspręsti įsisenėjusias sveikatos problemas, pasilengvinti buitį ir įnešti naujų kūrybos vėjų savo virtuvėje. traukė Azija, ypatingai Japonija, žavėjo jų estetikos, maisto ruošimo filosofija, pateikimas, ingredientų parinkimas - lengvas, subtilus pateikimas. Europietiškas, sunkus maistas, tuo metu vyravęs Lietuvoje tikrai netraukė. Todėl, kai 2006 metais pasitaikė galimybė dirbti su gyvo maisto šefu Matt u Samuelson u ir pirmą kartą gaminti nekepant, neverdant ir netroškinant, iš kart susidomėjau šia neįprasta virtuve. pažintį su gyvu maistu prisimena profesionalus virėjas, vienas iš gyvo maisto virtuvės pradininkų Lietuvoje, Linas Kesminas. Mane intrigavo kaip tokiu neįprastu būdu galima pagaminti nuostabius ir skanius patiekalus. Po poros savaičių besimaitinant tokiu maistu pajutau šio maisto efektą, supratau kad tai tikrai, ne vien tik skanus maistas. Atsirado daugiau energijos, prasivalė ne tik kūnas, bet ir protas. Pats juokais Straipsnio herojai Linas Kesminas ir Tadas Lomanas iš pažiūros niekuo nepanašūs. Linas darbuojasi virėju, nuolat apsuptas žmonių, junk food o tėvynėje JAV. Tadas gyvena vienkiemyje netoli Molėtų, miega lauke, o jo namų durys atviros visiems norintiems susipažinti ir pasišnekučiuoti. Abu jaunus vyrus jungia gyvas maistas. Tiek Linas, tiek Tadas jau kelerius metus propaguoja žaliavalgystę ir abu teigia naujai atradę daugelį pojūčių. Kas tame maiste vyksta tokio, kad aš jaučiuosi daug geriau? Kulinarinės paieškos, sveikos mitybos filosofija ar įsisenėjusių sveikatos problemų sprendimas. Žaliavalgystės, kaip gyvenimo būdo, pasirinkimai gali būti įvairūs, tačiau visų besimaitinančių gyvu maistu teigimu, toks pasirinkimas atveria daug naujų potyrių. Kitokiu maistu pradejau dometis, kai pasirinkau virejo profesiją. Visą laiką Linas Kesminas, nuotr. Š.Zurbaitė 6 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

7 ekologija net sakydavau, kad atradau Jėzų. Nuo tada pradėjau graužti receptūras, knygas apie šio maisto naudą, maistines savybes, skirtumus lyginant su mums įprastiniu termiškai apdorotu maistu. Buvo įdomu sužinoti, kas tame maiste vyksta tokio, kad aš jaučiuosi daug geriau. Gyvas maistas vaistas Prieš tapdamas žaliavalgiu Tadas devynis metus maitinosi vegetariškai. Kai tapau vegetaru išsprendžiau daug sveikatos problemų. Nežinau ar tai reiktų priskirti vegetariškai mitybai ar sveikata pagerėjo, pradėjus labiau įsiklausyti į savo organizmą ir paisyti tiek mitybos, tiek ir apskritai sveikos gyvensenos dėsnių. Dingo nuolatiniai galvos skausmai, kažkur po pusmečio praėjo nuo vaikystės kamavę nuolatiniai pilvo skausmai. Stipriai pagerėjo savijauta, pakilo bendra gyvenimo kokybė. Visko jau ir nebepamenu, begales visokių valymų atlikinėjau, nuo badavimo iki žarnyno, kepenų ir nosies plovimo, urinoterapijos. Tuo metu man visa tai tiko, bet ėjo laikas ir ateidavo naujos knygos, kol perskaičiau V. Megre knygų seriją apie Anastasiją. Ten buvo pateiktas man visiškai naujas požiūris į pasaulį, o kartu jis buvo ir visiškai paprastas. Pagrindinė šių knygų herojė vartoja tik natūralų maistą, o ugnies nevartoja visiškai, nei vasarą nei žiemą. Su šiomis knygomis į mano gyvenimą atėjo nauji žmonės ir naujos idėjos, o iš to kiti tikslai ir prioritetai. Tapus žaliavalgiu atpuolė kasdienis dantų valymas dantų šepetėliu (dantų pastos nenaudoju jau kelis metus), jo prireikdavo kartą per vieną ar dvi savaites (kai persivalgydavau riešutų, primaišydavau daug nesiderinančių produktų pavyzdžiui riešutų su medum ir panašiai). Visiškai išsisprendė klausimas dėl rėmens ėdimo (nors dešimt metų prieš tai medikai tvirtino, kad ši problema pas mane įgimta ir lydės visada). Apibendrinus tai tiesiog pagerėjo gyvenimo kokybė. Gydomosios žolelės tiesiog tampa valgomomis žolelėmis Tadas teigia, jog natūraliai gyvenant ir maitinantis nebelieka ligų, kurias reikėtų gydyti vaistais ar stebuklingomis žolelėmis. Gydomosios žolelės tiesiog tampa valgomomis žolelėmis. Čia tos kurios skanios o jeigu neskanios, tai jų jums ir nereikia. Pats organizmas duoda atsakymus, ko jam reikia ir ko ne. Mano požiūriu liaudies medicina yra to paties medžio šaknys kaip ir šių laikų cheminė medicina abi jos šalina tik pasekmes ir tuo yra žalingos organizmui ir visam pasauliui. Žmogus sukurtas tobulai ir jeigu gyvena natūraliai, suvokdamas kūrinijos dėsnius, tai ir nėra jam ko sirgti. Liga tai perspėjimas, kad kažką darai ne taip ir metas peržiūrėti savo įpročius ir veiksmus.. Gaivus natūralumo vėjas virtuvėje Kalbėdami apie pokyčius buityje, tiek virėjas Linas, tiek nuošalioje sodyboje gyvenantis Tadas, džiaugiasi neapsikraunantys technika. Nebereikia sukti galvos dėl kulinarinio inventoriaus visą mano virtuvę sudaro keli puodeliai, šaukštas, peilis ir kartais dar vis naudojamas elektrinis smulkintuvas, bei spintelė kurioje sukrauta sėklų atsargos, o ant jos ruošiamas maistas ir laikomos daržovės bei vaisiai. Ši buities dalis labai supaprastėjo jauti kaip gaiviai alsuoja natūralumo vėjas ir norisi judėti toliau, supranti, kad tai dar ne riba, kad pasaulis sukurtas tobulesnis ir elektrai tikrame pasaulyje vieta ne virtuvėje, o debesyse perkūnijos metu. savo patirtimi dalinasi Tadas. Tuo tarpu, jei galvojate, kad kulinarinių šedevrų negalima sukurti turint vos porą įrankių smarkiai klystate. Ne vienerius metus virėju dirbantis Linas, teigia, kad su paprasčiausiu peiliu ir rankine grūstuve galima daug ką nuveikti ir pasakoja apie svajonę gyvenant kalnuose, prie vandenyno, auginti daržoves naudojant atsinaujinančius gamtos resursus, vandenyne žvejoti dumblius ir gaminti paprastus, patiekalus pabrėžiančius produktą, jo skonį, spalvą, tekstūrą... Kas link technologijų, tai manau jos nėra blogis pačios iš savęs. Paprasčiausiai technologijų suvokimas ir realizavimas, kažkuriuo istorijos tarpsniu, mūsų nelaimei, ėmė ir pasuko kita linkme. Vietoj to, kad išgauti ir naudoti energiją tokiu principu, kaip tai daroma gamtoje, mes ėmėme ir įdarbinome vidaus degimo variklį, pradėjome kasti anglį, naftą ir pasaka be galo..., o gal ir su pabaiga, bet nelabai Holivudiška. Tadas Lomanas O ką daryti žiemą? Atrodytų bepigu gyvą maistą valgyti šalyse, kur derlius nuimamas tris kartus per metus, ar bet kada panorėjęs gali išsitraukti šviežios žuvies iš vandenyno. Bet paklaustas, ką daryti žiemą, kai parduotuvėse galima rasti tik neaiškią mitybinę vertę turinčias daržoves, Linas retoriškai klausia: O ką protėviai valgydavo tais laikais, kai nebuvo prekybos centrų, o atsisiųsti produktų iš už jūrų marių nė į galvą nešaudavo? Tokią senolių patirtį sujungus su dabartinėmis galimybėmis ir technologijomis galima išsisukti ir be olandiškų paprikų. Tiesiog reikia naudoti daugiau šakniavaisių, obuolių, kopūstinių ir kitų daržovių ar vaisių, kurie gan gerai išsilaiko žemose temperatūrose. Juos galima rauginti, džiovinti - taip kaip darydavo ir protėviai. O kur dar įvairios sėklos, riešutai, džiovintos, šaldytos uogos... Jei jau knieti pavalgyti žiemą pomidorų ar paprikų - nereikia savęs varžyti ir jaustis kaltu. Tačiau rekomenduočiau valgyti produktus be chemikalų ir vietinės kilmės. Tado teigimu netgi ir to kas likę nenatūraliuose-kultūriniuose augaluose, kurie auginti labai nenatūraliomis sąlygomis turėtų užtekti pusėtinai egzistencijai, su sąlyga, kad produktai vartojami natūraliai. Jei žmogus nevartoja mikroflorą naikinančių produktų (pipirų, česnakų, svogūnų, krienų, druskos, medaus ir panašiai) tai pas jį dar ir žarnyno mikroflora atsistato, o ji pagrinde minta celiulioze ir iš jos sintetina mums reikalingas medžiagas (vitaminus ir t.t.) celiuliozės tikrai tūrėtų pakakti ir atvežtiniuose augaluose. Tado teigimu visas teorijas reikia išbandyti praktiškai, kad gauti rūpimus atsakymus. O pradžią siūlo labai paprastą: Tarkime vietoj eilinio maisto papildų arba vitaminų buteliuko, nuvykti pas mamą ar močiutę į kaimą ar sodą ir parsigabenti pintinę natūralių obuolių. Čia pradžiai, o toliau tai kas ieško tas randa ir tikslą pasiekia tas kuris jo siekia. Tolimesniam domėjimuisi: Duonelė, džiovinta iki 45 0 C meniu.lt/restoranų verslas 2/2010 7

8 skanu ir sveika Skaniausi ginklai kovoje už sveikatą Jūratė Janavičienė Saldus ramulėlių, čiobrelių, mėtų arbatos kvapas su vos užuodžiamu medaus, citrinos, gvazdikėlių aromatu primena žiemą. Didelis puodelis karštos arbatos vienoje rankoje, šaukštas medaus kitoje, vilnonė skara aplink kaklą, atėjusių lankyti namiškių šypsenos ir dovanos, vienas šilčiausių vaikystės atsiminimų. Dėl šio rūpesčio ir šypsenų ir šiandien labai mėgstu žolelių arbatą su medumi. Kas yra liga baigiu užmiršti. Žolelės, karštas vanduo, medus, artimųjų dėmesys ir meilė - geriausiai stiprina sveikatą, imunitetą, gydo nuo pačių įvairiausių negalavimų. Žodis imunitetas kilęs iš lotyniško žodžio immunitas išsilaisvinimas. Tai apsauginė organizmo reakcija, leidžianti priešintis išoriniam poveikiui ir išlaikyti savo biologinį individualumą. Imunitetą silpninantys veiksniai: stresas, žalingi įpročiai, įvairūs buityje naudojami chemikalai, sintetiniai maisto priedai, konservantai, aplinkos teršalai, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas. Gamtos turtai sveikatai 16 a. prancūzų tyrinėtojo Žako Kartje (Jacques Cartier) laivas įšalo Šv. Lauryno upės žiotyse ir ekspedicija turėjo praleisti žiemą laive. Žmonės, pajutę vitamino C trūkumą, nusilpo, ėmė sirgti skorbutu. Keliautojus išgelbėjo indėnai, parodę, kaip išsivirti gėrimą iš pušų bei kedrų žievės ir spyglių, turinčių daug vitamino C ir kitokių biologiškai aktyvių junginių. Įvairios arbatžolės turi skirtingas savybes, padedančias esant vienokiam ar kitokiam sveikatos sutrikimui. Svarbiausia gydomoji mėtų arbatos sudedamoji dalis yra mentolas, kurio gausu augale esančiuose eteriniuose aliejuose. Mėtų arbata malšina peršalimo sukeltą karščiavimą, ramina nervus, slopina galvos skausmą, rekomenduojama kovojant su depresija ar nemiga. Taip pat stimuliuoja širdies darbą, mažina spaudimą. Mėtų arbata - galinga priemonė kovojant su blogu kvapu iš burnos. Senovės romėnai mėtų arbatą gerdavo nuotaikai pakelti ir tvirtino, kad ji palan- kiai veikia smegenis. Svarbiausia, kad gerti stebuklingąją arbatą galima bet kuriuo paros metu: iš ryto ji suteiks budrumo, dieną - padės numalšinti skausmą ir skrandžio spazmus, vakare atpalaiduos. Aviečių arbata skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą ir skausmą, pasižymi antibakteriniu, priešuždegiminiu poveikiu. Ji naudinga sergant peršalimu, gripu, angina. Liaudies medicina avietės uogomis gydo mažakraujystę, aterosklerozę, hipertoniją, virškinamojo trakto ir odos (išbėrimai, spuogai, dermatitas) ligas. Čiobrelių arbata lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą, malšina skausmą ir ramina. Čiobrelis pasižymi antiseptiniu, spazmolitiniu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu veikimu. Arbatą taip pat rekomenduojama vartoti, kaip atsikosėjimą gerinančią priemonę peršalus, sergant bronchitu, laringitu, tracheitu. Čiobrelio žolės nuoviras vartojamas virškinamojo trakto sutrikimams šalinti. Aromatinėmis voniomis ir kompresais mažinami radikulito, sąnarių skausmai. Liepžiedžių arbata skatina prakaitavimą, ramina, mažina karščiavimą, lengvina atsikosėjimą, pasižymi antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Vartojama sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, gripu, burnos ertmei skalauti esant gleivinės uždegimams, anginai, stomatitui. 8 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

9 skanu ir sveika Erškėtis auginamas jau daugiau nei 3000 metų. Gydomosiomis jo galiomis naudojosi senovės egiptiečiai, graikai, romėnai. Liaudies medicinoje šis augalas vartojamas gripo ir peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Erškėčio vaisiai ypatingai svarbūs imuniteto stiprinimo procese, dėl didelio vitamino C kiekio. Ežiuolė - geriausiai žinoma kaip imuninės sistemos stiprintoja. Tai natūralus antibiotikas. Joje yra eterinių aliejų, polisacharidų, inulino, kurie stimuliuoja imuninę sistemą. Ežiuolės šaknyse esančiuose baltymuose yra subalansuotas aminorūgščių kiekis. Lapuose gausu provitamino A, šaknyse ir žieduose - vitamino C. Ežiuolė skatina žmogaus imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais. Vartojant ežiuolę kraujyje padaugėja medžiagų, aktyvinančių imunitetą, stiprinamos apsauginės organizmo reakcijos. Taip pat ežiuolė padeda iš organizmo pašalinti toksinus, aktyvina medžiagų apykaitą, veikia antibakteriškai ir mažina uždegiminius procesus. Arbatų receptai: Į puodelį įdedame po vieną arbatinį šaukštelį ramunėlių, liepžiedžių ir erškėtrožių uogų ir užpilame stikline verdančio vandens. Po 20 min. nukošiame. Gerti siūloma tris kart per dieną, po trečdalį stiklinės prieš valgį. Rytų ir Tibeto medicinoje gydyti gripą ir kvėpavimo takų ligas bei stiprinti imunitetą naudojamos aviečių šakelės. Pjauti jas rekomenduojama atšalus orams, o geriausia žiemą. Smulkiai supjaustytas šakeles (1-2 valgomus šaukštus) užpilame stikline karšto vandens ir viriname 10 minučių. Paliekame arbatą dar 2 valandoms. Gerti siūloma po du gurkšnius, kas valandą per visą dieną. Dėl didelio vitamino C kiekio erškėtuogė pripažinta viena geriausių priemonių stiprinti imunitetą. Susmulkiname du valgomuosius šaukštus sausų erškėtuogių ir užpylę puse litro vandens viriname 15 minučių ant silpnos ugnies. Paliekame pritraukti per naktį. Gerti rekomenduojama su medumi. Klasikinės imunitetą reguliuojančios medžiagos vitaminas C ir cinkas. Vitaminas C apsaugo ląsteles nuo neigiamo patogeninių mikroorganizmų poveikio, todėl padeda išvengti peršalimo ligų arba palengvina, sutrumpina jų eigą. Cinkas palaiko imuninių ląstelių aktyvumą, stiprina organizmo imuninį atsaką. Kaip išsirinkti kokybišką medų? Nors medus, kaip ir žolelės gamtos produktas, neretai siekiant išgauti didesnį jo kiekį, bitės be saiko maitinamos cukrumi, o kartais ir pats medus maišomas su cukraus sirupu ir kitomis priemaišomis. Tokie produktai sveikatos neprideda. Tikslią medaus struktūrą ir savybes galite sužinoti tik ištyrę mėginį laboratorijoje, daugeliui tai per brangus malonumas. Tačiau, jei visada perkate vienos rūšies medų, arba iš vieno bitininko medaus mėginio patikrinimas laboratorijoje, visai protingas sprendimas. Tačiau patyrę bitininkai dalinasi paprastesniais, nors ir ne tokiais tiksliais, būdais nustatyti medaus kokybei. Tikras, natūralus medus, kurį laiką pastovėjęs sukietėja, tuo tarpu su cukrumi maišytas medus skystas gali stovėti daug metų. Tačiau jei medus susikristalizuoja sluoksniais naudoti netinkamas. Į indą įdėjus nedidelį kiekį medaus, praskiedus jį distiliuotu vandeniu ir gerai išmaišius, jei medus turi priemaišų, jos nusės ant dugno. Tikrą medų patrynus tarp pirštų jis lengvai susigers, tuo tarpu medus su priemaišomis ant pirštų paliks gumulėlius. Kad įsitikintumėt ar meduje nėra cukraus sirupo pažiūrėkite, kaip jis kambario temperatūroje nuteka nuo šaukšto. Jei medus bėga tolygia srovele viskas gerai, jei bėga ar laša kaip vanduo, medus su cukrumi. Putojimas nesubrendusio medaus požymis. Jei turite galimybę, pirkite medų iš pažįstamų bitininkų arba reikalaukite sertifikato. Tačiau jei Jums nesvetima chemijos disciplina, nedidelį medaus tyrimą galite atlikti ir namuose. Ar medus maišytas su cukrumi patikrinti galima su lakmuso popierėliu. Jei medus su cukrumi nemaišytas lakmusas paraudonuos, jei maišytas pamėlynuos. Norėdami patikrinti, ar meduje nėra želatinos, į mėgintuvėlį įpilkite 5 ml vandens, medaus (santykiu 1:2) ir 5-10 lašų 5 proc. tiamino tirpalo. Jei meduje želatinos yra, matysis baltos nuosėdos, jei ne - tirpalas tik susidrumsčia. Ar meduje primaišyta krakmolo arba miltų išsiaiškinsite, jei į 3-5 ml vandens - medaus tirpalo (santykis 1:2) įlašinsite 3-5 lašus vandenilio jodo tirpalo. Jei tirpalas pamėlynuos medus negrynas. Medaus gydomosios savybės priklauso ne tik nuo jo kokybės bet ir nuo rūšies. Kasdieniniam naudojimui labiausiai tinka liepų ar aviečių medus. Prieš vartodami medų įsitikinkite ar nesate jam alergiškas ir saugokite jį nuo karštos temperatūros. Įvairių liaudiškų receptų, kaip stiprinti sveikatą, yra nemažai. Vieniems padeda vieni, kitiems kiti. Žmogus gali išbandyti ir pasirinkti sau tinkamiausią, tačiau visų jų poveikį įmanoma pajusti tik po poros mėnesių. Per savaitę imunitetas neatsistato. meniu.lt/restoranų verslas 2/2010 9

10 sveikata Vandens receptai Ieva Malaiškaitė, Jūratė Janavičienė Jei vairuojate automobilį ir jį tinkamai prižiūrite, žinote, jog skysčio kiekis aušinimo sistemoje yra ypatingai svarbus variklio darbui. Nenorėdami, kad jis užkaistų, pastebėję skysčio nutekėjimą ar trūkumą, rūpestingai papildote jo atsargas. Skystis, o tiksliau vanduo, ypač svarbų vaidmenį atlieka reguliuodamas, ne tik automobilio variklio darbą, bet ir kūno temperatūrą. Sutrikus kūno temperatūros reguliavimo procesams 30 min. pamynus dviračiu, organizmas užkaistų iki 47 C. Sugedus automobiliui jį galite pakeisti, o kaip su organizmu? Kiek ir kokio vandens gerti? Vanduo padeda išvengti daugybės negalavimų. Tuo tarpu skysčių trūkumas mažiną darbingumą, sukelia silpnumą ir nuovargį, gali sukelti depresiją, galvos skausmus, mėšlungius. Smegenys ypatingai jautriai reaguoja į vandens trūkumą, nes jos 80% sudarytos iš vandens. Jeigu skysčių prarandama daugiau nei 2 proc. kūno svorio, pasireiškia protinės veiklos sutrikimai menksta gebėjimas sukoncentruoti dėmesį, orientuotis sudėtingose situacijose. Organizmas negali sukaupti skysčių atsargų. Tuo tarpu per dieną jų praranda 2,5 3 l. Todėl jų kiekis turi būti nuolat papildomas. Nors vandens poreikis priklauso nuo individualių organizmo savybių, bendra formulė vidutiniam skysčio poreikiui paskaičiuoti 35 ml skysčių, vienam kūno svorio kilogramui, tad sveriančiam 70 kg, per dieną reikėtų suvartoti maždaug 2,5 l skysčių. Jei mitybos racione daug daržovių ir vaisių, dalį skysčių organizmas gauna su maistu. Su šiais maisto produktais gautas vanduo - ypač naudingas organizmo maitinimui ir valymui. Daržovėse ir vaisiuose yra visos medžiagos, kurių reikia organizmui - vitaminai, mineralai, baltymai, enzimai, angliavandeniai, amino rūgštys, visos riebalinės rūgštys. Vaisių ir daržovių vanduo perneša šias medžiagas į žarnas, kur maistas yra absorbuojamas. Tik vandeningo maisto dėka organizmas yra išvalomas nuo toksinų. Tačiau iš maisto per dieną gauname tik ml vandens, vadinasi, kita dalimi jį turime aprūpinti patys. Organizmo poreikiams patenkinti dietologai rekomenduoja rinktis negazuotą geriamąjį, kambario temperatūros vandenį. Jį galima gerti kasdien ir didesniais kiekiais. Mineralinį vandenį reikėtų vartoti sakingai, nes įvairūs, jame ištirpę elementai, vartojant daug mineralinio vandens, gali netgi viršyti normos ribas. Tuo tarpu angliarūgštė, kuria būna prisotinti gazuoti gėrimai, taip pat gali sukelti kai kurių skrandžio, virškinimo ar kepenų ligų paūmėjimą, todėl ja prisotintais gėrimais negalima piktnaudžiauti. Vanduo ir maistas Svarbu ne tik pakankamas vandens kiekis per dieną bet ir tinkamas jo vartojimas. Priklausomai nuo mitybos ir fizinio aktyvumo, tikslų vandens poreikį Jums padiktuos pats organizmas. Tuo tarpu medikai pataria vandenį gerti tokiu principu: Atsikėlus ryte, 45 min prieš pusryčius, išgerti vieną ar dvi stiklines vandens. Toks laiko tarpas taip pat tinkamas gerti vandenį prieš kitus dienos maistus. Nerekomenduojama gerti iškart po valgio. Vanduo atskiedžia išsiskyrusias skrandžio sultis ir apsunkina virškinimo procesus, tad geriant po valgio, atsiranda rizika priaugti nepageidaujamo svorio. Kad mažiau troškintų, patariama valgyti daugiau neapdoroto, gyvo, vandeningo maisto. Jei labai troškina po valgio, praėjus 45 min. galima išgerti porą gurkšnelių, bet didesnį kiekį patariama gerti tik po valandos ar dviejų. Kuo suvalgytas maistas turi daugiau baltymų, tuo ilgiau negalima gerti didelio kiekio vandens, nes baltymai (mėsa, kiaušiniai, sūris) virškinami skrandyje ir išbūna ten iki 2 val. Valgant vaisius gurkšnoti vandenį galima ir po 30 minučių, nes vaisiai, ypač saldūs, po kokiu minučių jau būna žarnyne. Kad neapsunkintume virškinimo, nepatariama gerti vandenį ir pačio valgio metu. Kaip jau minėta, jei valgomas maistas pilnavertis, reikalingą skysčių dalį, organizmas gaus valgio metu. 10 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

11 sveikata Papildomą kiekį vandens patariama vartoti ir geriant kavos ar alaus gėrimus. Gėrimai su kofeinu turi šlapimą varančių savybių. Kad vandens balansas išliktų, prieš geriant kavą, reikia išgerti apie pusę stiklinės vandens. Taip pat reikia elgtis ir geriant alų. Sakoma, kad įpročiui suformuoti reikia vieną ir tą patį veiksmą atlikti 21 kartą iš eilės. Iš pradžių šios vandens gėrimo rekomendacijos gali pasirodyti savęs apsunkinimas, tačiau įpratus palengvės organizmo darbas. Vanduo ir svoris Medikai įrodė, jog geriant daugiau vandens, riebalų atsargos organizme mažėja, ir atvirkščiai vartojant nepakankamai skysčių riebalai organizme kaupiasi sparčiau. Kadangi beveik visos medžiagų apykaitos reakcijos vyksta skystoje terpėje, pati medžiagų apykaita niekada nevyks optimaliai jei organizme nebus pakankamo kiekio skysčių. Idealu, kai organizmas gauna daug skysčio su vaisiais, daržovėmis ir geriant paprastą vandenį. Kai racione trūksta vandens, inkstų veikla sutrinka, perkeldama dalį savo funkcijų kepenims, kurios atsakingos už riebalų sankaupų virsmą į energiją. Tačiau, dėl sutrikusios inkstų veiklos, dvigubai apkrautos kepenys nebegali atlikti savo pagrindinės funkcijos visu galingumu. Taigi dėl per mažo skysčių kiekio organizme, riebalai kaupiasi organizme, didėja kūno svoris. Esant vandens trūkumui organizme, jaučiame alkį, išauga potraukis saldumynams, tad svarbu nesumaišyti troškulio su alkiu. Vanduo Lietuvos kavinėse ir restoranuose Nors dauguma Lietuvos restoranų ir kavinių savininkų mano, jog vandens ąsotis ant kiekvieno stalo - pridėtinė vertė klientui, ne kiekvienoje maitinimo įstaigoje galima gauti nemokamą stiklinę vandens. Restoranų verslas/meniu.lt atliko nedidelį, vandens vartojimo kultūros, kavinėse ir restoranuose, tyrimą. Jo metu kalbėjomės su klubo Bermudai, restoranų tinklo Kinų rožė, restoranų tinklo Fortas ir restorano Užupio klasika vadovais. Kavos mėgėjai gali būti ramūs visuose, tyrime dalyvavusiuose, restoranuose ir kavinėse prie esspreso kavos puodelio jiems bus pasiūlyta stiklinė vandens. Tuo tarpu stalo vandens pateikimo kultūra visose įstaigose pasirodė esanti skirtinga. Kinų virtuvės restorane Kinų rožė, vietoj vandens ąsočio Jums greičiau bus pasiūlytas arbatos puodelis. Taip yra todėl, jog Kinijoje įprasta gerti daug arbatos, tad vandens gėrimo jie ypatingai nesureikšmina. Šios tradicijos išlaikomos ir restorane. Restorane Užupio klasika paprašę, visada gausite vandens stiklinę, o karštomis vasaros dienomis čia stovi ir ąsotis su vandeniu ir citrina. Štai čia ir paradoksas. Restorano vadovo teigimu, žmonės neskuba gerti siūlomo stalo vandens. Tad svarbu ne tik restoranų puoselėjama stalo vandens kultūra bet ir pačių lankytojų atviras požiūris. Alaus ir muzikos klubas Bermudai taip pat neleis mirti iš troškulio, pateikdami vandenį klientui paprašius. Tuo tarpu restoranų tinklas Fortas atskleidžia artimiausius planus turėti stalo vandens kiekviename tinklo taške. Šiuo metu stalo vanduo, su citrina ar kitais priedais, nemokamai siūlomas valgytojams, dienos pietų metu. Nors gerti vandenį valgio metu nepatartina, dažniausiai užsakymo restorane tenka laukti apie pusvalandį, o tai geriausias laiko tarpas, mėgautis keliais gurkšneliais vandens prieš maistą. Fasuotas vanduo ar iš čiaupo? Vanduo plastikiniuose buteliuose šiais laikais yra tapęs beveik religija sterilumo aistruoliams. Tikima, kad jis švaresnis ir sveikesnis už centralizuotai tiekiamą vandenį. Tačiau reikia mokėti skaityti etiketes. Kartais vartotojas gali likti nemaloniai nustebęs, jei netyčia suvoktų esąs naivuolis, kuriuo tik manipuliuoja fasuoto vandens pramonė. Pirmiausia dera išskirti fasuojamo vandens rūšis. Pagal reikalavimus jos yra trys pagrindinės: geriamasis vanduo, natūralus mineralinis ir mineralizuotas geriamasis vanduo. Geriamasis vanduo dažniausiai yra tas pats vanduo, kuris centralizuotai tiekiamas visiems vartotojams, tik jis gali būti papildomai apdorotas: paminkštintas, valytas ar apdorotas dezinfekcinėmis medžiagomis. Taip pat jis gali būti prisotintas anglies dioksido. Tokį vandenį verta pirkti tik tuomet, jei vienintelis vandens šaltinis namuose yra šulinys, arba pagrįstai nepasitikima viešai tiekiamo vandens kokybe; kitais atvejais geriau rinktis vandenį iš čiaupo ir nešvaistyti pinigų, dar ir neprisidedant prie taršos plastiku. Kiek kitaip yra su vadinamuoju natūraliu mineraliniu vandeniu. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos ministerijos formuluotė: mikrobiologiškai visavertis vanduo, esantis požeminiame vandens sluoksnyje ar telkinyje ir išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių ar dirbtinai atvertų šaltinių. Natūralus mineralinis vanduo formuojasi neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje požeminėje aplinkoje, pasižymi natūraliu tyrumu, savita ir pastovia chemine kompozicija, biologinėmis ir fizikinėmis savybėmis. Natūralaus vandens pilstymui keliami griežti reikalavimai, į jį negalima dėti jokių priedų, išskyrus anglies dvideginį. Etiketėse turi būti nurodoma mineralinio vandens analitinė kompozicija, vietovė, iš kurios jis išgaunamas, taip pat svarbu paminėti, jei fluorido kiekis viršija 1,5 mg/l. Natūralų mineralinį vandenį tinka vartoti siekiant užtikrinti svarbių mineralų balansą organizme. Tačiau jo negalima gerti nuolat. Mineralizuotas geriamasis vanduo gaunamas paprastą vandenį maišant su natūraliu mineraliniu vandeniu, arba geriamąjį vandenį su mineralinėmis medžiagomis. Apie vandens kokybę: Daugumoje Lietuvos miestų vandentiekio vanduo yra labai geros kokybės, tad mokėti už fasuotą vandenį - pinigų švaistymas; Vanduo Lietuvoje išgaunamas iš artezinių (giluminių) gręžinių ir, skirtingai nei daugelyje Europos valstybių, vanduo pas mus yra vienas švariausių; Jei Jūsų namuose ar įstaigoje yra abejonių dėl tiekiamo vandens kokybės - neskubėkite įsigyti pirmo pasitaikiusio filtro, bet tiksliai išsiaiškinkite vandens sudėtį ir tik pagal tiksliai diagnozuotą problemą rinkites filtravimo sistemą. meniu.lt/restoranų verslas 2/

12 patarimai Moderni, patogi ir ekologiška virtuvė - jau nebereikia rinktis vieno iš trijų Parengta pagal UAB Spekas informaciją Visame pasaulyje atgimstanti maisto gaminimo namuose tradicija ant bangos. Kokius produktus pirkti ir kaip juos gaminti kiekvienam, mėgstančiam suktis virtuvėje, online gali paaiškinti pats Oliveris. Tačiau, kai ateina laikas atnaujinti ar visiškai iš naujo įsirengti virtuvę daugeliui tai tampa dideliu iššūkiu. Būsimos naujosios virtuvės šeimininko lūkesčiai akivaizdūs - nauja virtuvė turi būti patogi, patvari, ilgaamžė ir, be abejo, džiuginanti akį. Nors visi šie kriterijai gali būti išpildyti vienoje virtuvėje - dažnai atsitinka taip, jog šeimininkė ar šeimininkas, susižavėjęs išoriniu blizgesiu, dailiu paveikslėliu kataloge, pamiršta pasiteirauti daugelio specifinių dalykų: gamintojo garantijų, medžiagų atsparumo buityje, montavimo patirties ir pan. O tai detalės, kurių svarba išryškėja ilgą laiką naudojantis virtuve. Nors retas virtuvės baldų gamintojas atskleidžia savo gamybos subtilybes ir paslaptis, yra ir išimčių. Tai italų gamintojas Valcucine. Tiesiogiai bendraudamas su kiekvienu klientu, 25 metus gamybos patirtį turintis gamintojas parengė patogią ir informatyvią medžiagą, apie virtuvės baldų kokybę ir ergonomiką. Ruošiant šią medžiagą, atliktų klientų nuomonės ir pastebėjimų tyrimų dėka, gamintojas surinktą informaciją panaudojo ir baldų gamybai tobulinti. Šiandien Valcucine drąsiai pristato savo virtuvę, kaip amžiną bei žmogui ir aplinkai draugišką gaminį. Atviri dialogui su visuomene, Valcucine suteikia galimybę žvilgtelėti į savo gamyklas, įrangą ir darbą jose. Nors šiais laikais naujausiomis technologijomis nieko nebenustebinsi - ne kiekviena gamykla turi medžiagų ir mechanizmų tyrimo laboratoriją. Valcucine savo medžiagas baldų korpusus, dureles, stalviršius kaitina aukštoje temperatūroje, laiko 100% drėgmėje garuose, mirko vandenyje. Toks gamybos metodas garantuoja Valcucine baldų pranašumą prieš kitų gamintojų baldus: Valcucine naudojamos medžiagos neatsilaupo, medžio drožlių plokštės neišpursta, durelės nesideformuoja. Mechanizmai vyriai ir bėgeliai - testuojami šimtus tūkstančių kartų ir gamybai atrenkami tik tie, kurie atitinka griežtus kokybės standartus. Jei įprastai virtuviniams baldams gautumėte 2 metus garantijos, Valcucine gaminiams suteikiama ilgesnė 5 metų, o stiklo dalims, netgi 15 metų garantija! Virtuvė tai ne darbo stalas. Vertinantiems sveiką mitybą ir gyvenimo būdą svarbu užtikrinti ne tik išorinę virtuvės švarą. Todėl Valcucine pateikia visus savo kokybės ir medžiagų sudėties sertifikatus, garantuodama klientui, kad naudojamos netoksiškos medžiagos, saugančios kiekvieno virtuvės šeimininko sveikatą ir namų aplinką nuo acetonų, sintetinių dažų ir formaldehidų išsiskyrimo į aplinką. Ilgametis bendravimas su klientu atskleidė būtinybę virtuvę pagaminti maksimaliai pritaikytą šeimininkaujančio žmogaus poreikiams. Kas dar svarbiau virtuvę Valcucine vertina, kaip kiekvieno žmogaus individualumo išraišką jei anksčiau 90 cm aukščio darbinis paviršius buvo įprasta, dabar jis ne visiems patogus. Pritaikydamas virtuvę prie individualių poreikių Valcucine naudoja Ergolabio - įrenginį virtuvei prisimatuoti. Jo pagalba klientas gali pasirinkti sau patogų virtuvės stalviršio aukštį ir gylį, lengvai pasiekiamą pakabinamų spintelių aukštį. Visus virtuvės elementus galima pasirinkti taip, kad darbas virtuvėje nenuvargintų net 12 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

13 patarimai ir po ilgesnio šeimininkavimo. Šio gamintojo naudojama Logica system virtuvės elementų logiško išdėstymo sistema, leidžia klientui maksimaliai patogiai išdėstyti ir lengvai pasiekti būtiniausius daiktus. Aksesuarų juostoje praplatintame stalviršyje galima laikyti peilių dėtuvę ir nedideles lenteles, svarstykles, indų džiovyklą, aliejaus ir acto butelius, prieskonių indelius, kuriuos bus lengva pasiekti nedarinėjant spintelių ir stalčių, bet tuo pačiu neapkraunant gaminimo paviršiaus. Atsakykite sau nuoširdžiai kiek kartų gamindami valgį esate susitrenkę galvą į atidarinėjamas pakabinamų spintelių dureles ar žemai kabantį gartraukį? Tyrimų duomenys rodo, jog kiekvienas patyręs šeimininkas per metus tokias traumas patiria vidutiniškai 8 kartus, o virtuvės naujokas ir iki 15 kartų. Šioms problemoms spręsti Valcucine siūlo keletą sprendimų: pagilinti gaminimo stalviršį iki 80cm ir nuleisti pakabinamas spinteles žemiau. Ypatinga pakabinama spintelė Aerius gali būti net iki 360cm ilgio su vienomis pakeliamomis durelėmis. Valdomos mechaninių svertų sistemos lengvos struktūros durelės atsidaro vos jas palietus ranka. Durelės pakeliamos tik pradėjus šeimininkauti ir nuleidžiamos baigus darbus. Viskas vienoje erdvėje, viskas gerai matoma ir lengvai pasiekiama. Naujausios aerodinamikos technologijos, taikomos šiuolaikinių gartraukių gamyboje, leidžia keisti dizainą taip, kad gartraukis tampa ne tik patogus (jo nereikia kabinti žemai, tiesiai virš kaitlentės) bet ir gražus, stilingas. Didesni galingumai, oro srautų sureguliavimas iš esmės pakeičia šio buitinio įrenginio panaudojimą, gartraukis Valcucine virtuvėje ne tik atlieka garų surinkimo funkciją, bet ir papuošia virtuvę išskirtiniu dizainu. Valcucine virtuvės durelėms ir stalviršiams yra naudojama daug perdirbto aliuminio konstrukcijų ir profilių. Toks medžiagų panaudojimas virtuvę padaro žymiai lengvesnę tiesiogine šio žodžio prasme. Virtuvės modelio Riciclantica durelės ir stalčių fasadai yra tik 2 mm storio, nesvarbu, ar tai bus medžio lukštas, laminatas, stiklas ar metalas. Tokios lengvos konstrukcijos durelės gali būti iki 3m aukščio be perskyrimo. Jos taip pat nesudaro didelės apkrovos vyriams ir bėgeliams, todėl nepakeičia savo padėties, neišklypsta ir jų nereikia reguliuoti ilgus metus. Stalčių bėgeliai išlaiko cm pločio stalčiaus apkrovimą iki 70kg. Grožis, modernumas ir ekologiniai aspektai - jau užtikrinti. Liko virtuvės praktiškumas. Valcucine virtuvėje užapvalinti sujungimai užtikrina, kad plyšiuose nesirinks nešvarumai ir drėgmė, šiek tiek pakeltas stalviršio kraštelis apsaugos nuo skysčių nutekėjimo ant grindų, durelių ir stalčių profiliuose įleistos minkštos gumelės apsaugo spintelių vidų nuo drėgmės ir dulkių patekimo į vidų. Jei dar prisimenate nuolatinį, virtuvės baldų kampuose susikaupusių nešvarumų valymą ir gremžimą pamirškite. Įvairių paviršių sujungimai užsandarinti silikono tarpinėmis apsaugo baldo struktūrą nuo drėgmės. Virtuvės baldai mūsų namuose įsikuria ilgam laikui ir rinktis juos reikia labai dėmesingai ir rimtai. Jei nepagailėsite laiko įvertindami ne tik virtuvės projektą ir dizainą, bet ir kokybės bei ergonomikos dalykus jis Jums atsipirks, ilgus metus naudojantis tokia virtuve, apie kurią svajojate, tik nežinote, kaip papasakoti žodžiais. Įvertinkite natūralumą ir sveikatą, ilgaamžiškumą ir stilių, modernumą ir praktiškumą. Tik tada spręskite, kokioje virtuvėje norėsite praleisti artimiausius 10 metų. meniu.lt/restoranų verslas 2/

14 Salonas Italų dizaino namai. Konstitucijos pr. 15/5, LT Vilnius. Tel. (8 5) , faks. (8 5) , e.p. Salonas Autentic. Žvejų g. 4, LT Klaipėda. Tel./faks. (8 46) , e.p meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

15 PRODUKTAI Meilės obuoliai: salotoms skaninti ir ligoms gydyti Ieva Malaiškaitė Salotos. Karšti patiekalai. Garnyrai. Padažai. Sriubos. Netgi kai kurie gėrimai, šiandien sunkiai įsivaizduojami be sveikai raudonos spalvos, aromatingo, prinokusio pomidoro. Pomidoras, daržovė, kurios pavadinimas skamba iki kaulų smegenų lietuviškai. Čia ir prasideda įdomybės susijusios su šia daržove, kuri tapo neatsiejamu mūsų raciono produktu, tačiau apie kurią ne visada žinome pakankamai. Pomidorai vakar ir šiandien Prieš daugiau nei 1000 metų pomidorus Meksikoje žmonės pradėjo naudoti, kaip maistą, atrinkinėdami geriausias sėklas auginimui. Iki tol pomidorai augo, kaip paprasčiausi laukiniai augalai, kokių dar galima būtų rasti Andų kalnų papėdėje Pietų Amerikoje. Šiandien daugeliui pomidorai asocijuojasi su saulėtąja Italija. Ne visai teisingai bet ir ne be priežasties. Pomidorą pakrikštijo pirmieji Meksikos gyventojai actekai, kurių kalba ši daržovė buvo vadinama tomati. Tačiau pirmasis pomidorus aprašė italų gydytojas ir botanikas Matioli 1554 metais, pavadinęs jų vaisių auksiniu oboliu pomo d oro. Prancūzai pomidorus vadino meilės oboliais pomme d amour. Užtruko dar beveik 4 amžius, kol pomidorai pagaliau pasiekė Lietuvą. Likopeno saugyklos pomidoruose apsauga nuo vėžio? Pomidoras ne tik viena sveikiausių Lietuvoje augančių daržovių. Čia antrasis įdomus faktas. Be obuolių ir citrinos rūgšties, baltymų, vitaminų Bi, B2, B3, PP, provitamino A, geležies, sieros, jodo, pagrindinė pomidorų medžiaga vaidinanti ypatingai svarbų vaidmenį žmogaus organizmo sveikatai likopenas. Likopenas tai karotinoidų grupės medžiaga, kurios žmogaus organizmas pats nepasigamina, todėl jo reikia gauti su maistu. Daugiausia karotinoido (85%) randama pomidoruose, mažais kiekiais raudonuosiuose greipfrutuose, arbūzuose, abrikosuose, erškėtuogėse. Likopenas yra veiksmingas antioksidantas ir dietinių produktų komponentas, stiprinantis organizmo imuninę sistemą, teigiamai veikiantis odos, plaukų ir akių būklę. Jis saugo organizmą nuo per didelio laisvųjų radikalų kiekio, kurie ardo ląsteles, skatina senėjimo procesus. Tirdami šias likopeno savybes Harvardo mokslininkai gavo tiesioginio ryšio tarp likopeno vartojimo ir vėžinių navikų susidarymo rizikos mažėjimo patvirtinimus. Štai ir trečioji pomidorų įdomybė termiškai apdorojant pomidorą, likopeno padidėja 10 kartų, o įsisavinimas organizme pagerėja 2,5 karto. Keletas idėjų, ką galima pasigaminti iš termiškai apdorotų pomidorų: Vietoj įprastų pomidorų, galite naudoti džiovintus. Jų skonis intensyvesnis, labiau koncentruotas. Prieš dėdami į salotas, sriubas ar kepinius nuplikykite karštu vandeniu. Kai labai norisi pomidorų skonio, namų sąlygomis galima pasigaminti pomidorų padažą. Gamindami padažą nuplikykite pomidorus verdančiu vandeniu, kad lengviau nusiluptų odelė. Tuomet į puodą paruoštą virimui, supjaustykite pomidorus, išspauskite česnaką (pagal skonį). Į pomidorų masę įpilkite aliejaus, druskos, pipirų ir kitų prieskonių pagal skonį. Troškinkite 10 min. Jei pasigaminoti daugiau galite sandariai uždarę tokį padažą laikyti šaldytuve. Norintys pikantiškesnio skonio gali maišyti pomidorus su: salierais, svogūnais, čili pipirais; ir pagardinti prieskoniais: lauro lapais, gvazdikėliais, cinamonu, kvapiaisiais pipirais (pagal skonį pasirinktomis proporcijomis). Naminis pomidorų padažas vertas kiekvienos šeimininkės pagyrų. Ypatingai daug, pomidorų veikliosios medžiagos likopeno, yra pomidorų sultyse. Namų sąlygomis nesunkiai pasigaminsite jas 2 būdais. Supjaustykite pomidorus ir užvirinkite juos puode. Kai praauš pilkite susidariusią pomidorų tyrę per sietelį ir pertrinkite. Gautą skysti dar kartą užvirinkite, virdami įdėkite druskos pagal skonį. Kitas būdas gaminti sultims taip pat paprastas permalkite pomidorus per mėsmalę, išsunkite sultis, užvirinkite, įdėkite druskos skanaus! Nepaisant antioksidacinių pomidorų savybių reikėtų atsiminti, jog per didelis laisvųjų radikalų kiekis organizme atsiranda dėl nesveiko gyvenimo būdo. Mažas fizinis aktyvumas, stresas, įvairiai apdorotas maistas, rūkymas, jei neatsisakysime šių įpročių jokie meilės obuoliai nepadės. Pomidorai žiemą Jeigu sveikatinančios, pomidoruose esančios medžiagos, likopeno, dešimteriopai padaugėja kaitinant produktą, o iš užsienio atvežtų pomidorų maistinė vertė neaiški gal verta žiemą šviežius pomidorus pakeisti kaitintais? meniu.lt/restoranų verslas 2/

16 PRODUKTAI Lietuviško kečupo skonio kūrėjas UAB Suslavičius - Felix dirba nuolat įsiklausydamas į savo vartotojų norus ir lūkesčius Lietuva yra puiki šalis, vien dėl to, kad daržovės bet kuriuo metų laiku neužleidžia vietos kitiems produktams ant stalo. Ateinant žiemai, visas gausus bei margaspalvis rudeninis šviežių vaisių ir daržovių derlius patenka į stiklainius ar pakuotes, virsdamas įvairiausiais konservais, mišiniais, marinatais bei padažais. Kitaip sakant, iš šviežio produkto pavirsta gaminiu. Ir tai nėra blogai, nes prasideda kūryba skonio ir spalvų mozaika: pavyzdžiui, pomidoras tampa pikantišku saulėje džiovintu pomidoru, drebučiuose su svogūnais sustingusiomis pomidorų salotomis, tirštomis kvapniomis sultimis, marinate savo formos nepraradusiu pomidoru, spalvinga daržovių mišraine ir t.t. Tarp daržovių produktų savo vietą turi ir sutirštintas pomidorų pavidalas kečupai ir pomidorų padažai, kurie dėl savo universalumo ir natūralumo užima lyderio poziciją ant mūsų stalo. Šie gaminiai plačiai naudojami bei itin dažnai aptarinėjami vartotojų ir tobulinami gamintojų. Nuo neatmenamų laikų iki šių dienų Šiandien puikiai žinomo produkto kečupo istorija prasideda Kinijoje. Šios šalies senųjų laikų skonio meistrai patiekalams naudojo įvairiausius pagardus, tarp jų marinuotos žuvies kečupą, ke-tsiap. Slenkant amžiams šis pikantiškas gaminys keitėsi, buvo pradėtos naudoti kitos žaliavos ir tik XVII a. jis pradėjo savo kelionę iš Azijos po platųjį pasaulį. Anglų jūrininkai ir egzotiško skonio mėgėjai įvairiose šalyse neatsispyrė kinietiško skonio žavesiui ir įprastiems patiekalams pridėdavo gurmaniškojo pagardo. Kečupas labiausiai išpopuliarėjo JAV XIX amžiuje. Nors tada jis buvo kitokio skonio nei šiandien mums įprasta bei daug skystesnis, o vadinosi tomato soy, 7-ame dešimtmetyje prasidėjo sėkminga masinė šio pomidorų produkto gamyba ir prekyba. Į mūsų šalį kečupas atkeliavo tik po nepriklausomybės, metais. Deja, tuo metu Lietuvoje buvo galima įsigyti tik pigios lenkiškos produkcijos. Lietuviško pomidorų kečupo istorija prasidėjo 1995 m. ir joje pirmąjį puslapį parašė UAB Suslavičius Felix. Susipažinę su šio padažo istorija, gamybos technologijos subtilybėmis ir įsigilinę į vartotojų pageidavimus bei atsiliepimus apie tuo metu parduotuvių lentynose karaliaujančią ne itin kokybišką lenkišką produkciją pradėjome kurti lietuvišką pomidorų kečupą. Mus įkvėpė bei skatino tobulėti galimybė pagaminti ir pasiūlyti savo tautiečiams ne mažiau skanius bei vertingus produktus nei pačių vartotojų gaminami pomidorų konservai ar importuojami gaminiai, - pasakoja UAB Suslavičius-Felix inovacijų departamento direktorė Rasa Koržovienė. Kečupo atsiradimas atvėrė naują verslo nišą Lietuvoje. Prisitaikęs prie vietinės rinkos, Suslavičiaus kečupas įgijo tvirtas pozicijas rinkoje, nes savo kokybe lenkė importuojamą produkciją. Nuolat jautriai reaguodamas į vartotojų ir rinkos pokyčius, Suslavičiaus kečupas ne tik sugebėjo nukonkuruoti importuojamas prekes, įgyti lyderio poziciją, bet ir diktuoti kečupų madas Lietuvoje. 15 metų nesustojančių inovacijų ir tobulinimų Nuo pat pirmųjų UAB Suslavičius-Felix gamyklos įsikūrimo dienų didžiausias dėmesys skiriamas kokybei, inovacijoms ir technologijų tobulinimui kito būdo išlaikyti produkto kokybę nėra. Tai kaip uždaras ratas - kuo modernesnė įranga tuo švariau ir saugiau galima pagaminti kečupą ar pomidorų padažą, kuo atidžiau atrinkta tinkamiausia žaliava bei sukurta receptūra tuo kečupo skonis natūralesnis, kuo kokybiškesnė pakuotė tuo patvaresnis ir stabilesnis vartojimo periodu vartotojams skirtas produktas. 16 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

17 PRODUKTAI kiekvienas kečupo buteliukas yra patikrinamas būtina išvengti net mažiausio galimo nukrypimo nuo nustatytos kokybės normos. Kiekvienos pagamintos partijos mėginiai yra kontroliuojami, atliekant detalius juslinius ir fizikinius-cheminius tyrimus, o keli buteliukai iš kiekvienos partijos yra saugomi laboratorijos archyve kaip pavyzdžiai. Kol nėra pasibaigęs kečupo buteliuko ar kito UAB Suslavičius - Felix produkto galiojimo laikas, esant poreikiui, galima kreiptis į gamintoją ir gauti išsamią informaciją apie konkretų nusipirktą produktą: jame panaudotas žaliavas, produkto skonio analizę, gamybos, laikymo bei distribucijos sąlygas. Žmonėms ir dėl žmonių 15 metų tobulėjo ne tik kečupų gamybos įranga, technologija ir kokybės užtikrinimo sistemos, per šiuos metus keitėsi ir mūsų šalies gyventojų skonis. Vos atradus naują produktą, lietuvaičiai pamėgo aštrius, itin pikantiškus ir gausiai prieskoniais pagardintus produktus. Dabar jie taip pat populiarūs, bet kečupo mėgėjai vis dažniau renkasi švelnesnius, natūralesnius skonius. Atsižvelgdama į tai, bendrovė sutelkia dėmesį šviežio pomidoro maloniai saldžiarūgščio skonio pagardų tobulinimui. Receptų įvairovė, susikaupusi patirtis ir ištobulinta gamybos technologija leidžia UAB Suslavičius Felix specialistams gilintis į skonių ypatybes ir pateikti savo vartotojams produktus, kurie labiausiai tenkina kiekvieno norus ir praturtina mūsų visų skonio pasaulį. Atvirumas vartotojų pasiūlymams, lūkesčiams ir pastaboms padeda kurti itin populiarių kečupų skonių paletę ir užtikrinti produkcijos saugos ir proceso stabilumą visus 15 metų, todėl UAB Suslavičius - Felix prisiima visapusišką atsakomybę už savo gaminių kokybę kelyje iki Jūsų stalo. Šiandien, kai po įmonės įkūrimo praėjo jau daugiau nei 15 pastovaus tobulėjimo bei investicijų metų, bendrovės pomidorų kečupai prilygsta ir gali varžytis su pasaulinį pripažinimą pelniusių gamintojų produktais. UAB Suslavičius-Felix gaminiams naudojamos tik aukščiausios kokybės žaliavos, inovatyvios gamybos technologijos, kreipiamas išskirtinis dėmesys produkto švarai, o pakuotės saugumas neapvils nei vieno vartotojo. Pavyzdžiui, šiuo metu itin kritikuojamo priedo aromato ir skonio stipriklio natrio glutamato E621 jau kelerius metus nėra nė viename UAB Suslavičius-Felix produkte, nes gaminant skanius ir kokybiškus produktus iš gerų žaliavų jo paprasčiausiai nereikia. Taip pat įmonės pagarduose nėra nei GMO, nei ES oficialiame sąraše patvirtintų alergenų, dažiklių, sintetinių kvapiųjų medžiagų, nes rūpestingumas ir sąžiningumas vartotojo atžvilgiu yra jau seniai nusistovėjusi įmonės tradicija ir strategija. UAB Suslavičius Felix kečupai vieni pirmųjų Lietuvoje pradėti pilstyti į lengvus ir patogius daugiasluoksnius plastiko buteliukus. Šių buteliukų sienelės sudarytos iš 5 sluoksnių, kurių dėka produktas viduje apsaugomas nuo išorės poveikio čia praktiškai nepatenka oras, todėl tokia pakuotė savo savybėmis beveik atitinka stiklinę tarą. Tačiau, priešingai nei stiklas tokia pakuotė nedūžta. Mikrobiologinė švara gaminant produktą užtikrinama naudojant vieną naujausių technologijų pasaulyje prieš pilstymo operaciją buteliukai kruopščiai plaunami specialiai paruoštu filtruoto vandens ir ozono dujų mišiniu. Kečupas pilstomas ir sandariai užsukamas kamšteliais specialioje kameroje, kur patenkantis oras filtruojamas keliais etapais, apsaugant nuo dulkių ir galinčių patekti mikrobų. Aukščiausios kokybės žaliavos naudojimas ir produktų technologinių parametrų, švaros ir proceso patikimumo užtikrinimas kiekvienoje gamybos stadijoje leidžia gaminiui suteikti maksimalaus saugumo, pastovaus skonio ir šviežumo garantiją, naujaisiais gamybos linijos privalumais dalinosi UAB Suslavičius - Felix inovacijų departamento direktorė Rasa Koržovienė. Pilnos automatizacijos ir kokybės kontrolės dėka meniu.lt/restoranų verslas 2/

18 Istorija Iš kavinės į kavinę Atsiminimai Rapolas Mackonis (kalba ir stilius netaisyti) Negaliu tiksliai pasakyti, kada pirmą kartą įžengiau į kavinę ir kada paskutinį kartą išgėriau puodelį juodos kavos. Žinau tik tiek, kad kavinę pradėjau lankyti 1926 metų pradžioje ir atsisveikinau su ja, 1946 metų žiemai baigiantis. Mūsų mieste dabar taip pat veikia kavinės; į jas galima užeiti, užsisakyti kavos, pasėdėti ir išgerti. Deja. Prieškarinio pobūdžio kavinių Lietuvoje nė su žvake nerasi. Liko tik tušti pavadinimai kavinės, o iš tiesų yra tai paprastos, vienos kuklesnės, kitos prašmatnesnės... valgyklos, kuriuose labiau kvepia raugintais kopūstais ir čirškinamais bifšteksais, negu kava. Pridėjus prie to išrikiuotas įvairiausio alkoholio butelių baterijas, kurios uoliai, gal net per uoliai, naikinamos, bus aišku, kad kavinių neturime. O turėjome. Mažiau negu dabar, ir visos atrodė toli gražu ne liuksusinės, paprastos, kartais metų matais neremontuojamos, nuo nikotino dūmų pajuodavusiomis lubomis ir sienomis. Keista, kad tuo mes, prisiekę kavinių lankytojai, nepersiimdavom ir savininkams priekaištų nedarydavom. Mums buvo svarbu kas kita rami nuo- taika, kurios niekuomet nesudrumsdavo joks kleboniško mėgėjas. Diena po dienos tam tikru metu sugūžėdavome į kavinę prileisti valandą kitą toje nuotaikoje. Rinkdavosi žurnalistai, rašytojai, aktoriai, dailininkai ir šiaip kavinių mėgėjai; rinkdavosi lietuviai, lenkai, gudai, rusai ir net kurį metą žydai. Savo atstovaujamoje spaudoje vieni prieš kitus šokinėdavome kaip įpykę gaidžiai, be pasigailėdami raudami vienas kitam plunksnas, bet kavinėje prie puodelio diskutuodavome ramiai kaip... bičiuliai. Gal ir keista, bet taip buvo. Deja. Taip buvo gana seniai, ir tai liūdna. Ne todėl, kad žmogus gailėtų praeities, kuri, kad ir kaip norėtum, vis tiek nebegrįš. Liūdna todėl, kad praėjus tiekui metų, daug kas pamiršta, daug kas iš galvos išgaravo. Liko tik guruliai, iš kurių tešlos nesuminkysi ir skanios, kvepiančios kepalo neiškepsi. Daugių daugiausia bandelę ar blyną, bet ir tai gali išeiti supuolusi. Ir vis dėlto ima pagunda prisiminti anų metų Vilniaus kavinių gyvenimą ir aktyvius bei pasyvius jo dalyvius. Visų pirma reikėtų susipažinti su šitų kavinių topografija. Kiek jų buvo caro laikais, kaip vadinosi, kurios buvo meno adeptų mėgiamos negaliu pasakyti ir jokių duomenų neturiu. Nieko tikslesnio negaliu pasakyti ir apie kavines pirmaisiais pokario metais, nes mokydamasis gimnazijoje jų nelankiau. Kaip minėjau, kavinių slenkstį pirmą kartą peržengiau 1926 metų pradžioje. Neatsimenu, kas mane nutempė, o gal ir savo iniciatyva užėjau. Nesvarbu. Žinau tik, kad pirmą kavininko krikštą gavau anuomet populiarioje Rudnicko kavinėje. Senieji vilniečiai kavininkai (nedaug jų beliko) maloniai prisimena savotišką dvasinio peno užkandinę. Ir aš ją maloniai prisimenu. Tokio sentimento skatinimas, prieš keletą metų parašiau į Vakarines naujienas, siūlydamas atnaujintą kavinę pavadinti Pilies kavine. Po mėnesio ar dviejų gavau paštu miesto vykdomojo komiteto raštą, pasirašyta paties Smilgevičiaus. Miesto galvos Vidžiūno pavaduotojas 1960 m. Kovo 4 d. Raštu NN 3648 pranešė: Vilniaus miesto vykdomasis komitetas praneša, kad 1960 metais Stalino pr. (dabar Gedimino pr.) Nr. 1 bus įrengta nauja kavinė, kuriai pavadinimą Literatų svetainė patvirtino kompetentinga komisija. Kaip Jums patinka tokia pompastiška epistola? Ir norėdamas prunkštelsi, skaitydamas tokį meniu.lt/restoranųverslas verslas1/2010 2/2010 meniu.lt/restoranų

19 Istorija valdiškai-oficialiai kompetentingos komisijos autoritetingą neatšaukiamą nutarimą, kad kitados populiari bohemos garbintojų ir gerbėjų kavinė turi vadintis taip, kaip aukštoji komisija malonėjo nubalsuoti, - Literatų svetainė. Dabar manau žinote, kur buvo Rudnicko kavinė, o jei iki šiol neįsidėjote dabon, pasakysiu: priešais Katedrą, kampinio namo pirmame aukšte, kur dabar įsikūręs Nordea bankas. Vieta pačiame miesto centre, graži, tiesiog išsvajota. Žiemą į kavinę eita tik iš gatvės pusės, nosimi atsimušdavai į bufetą, už kurio nuo ryto iki vakaro stovėjo apkūnokas, nekalbus savininkas Rudnickas. Niekas jo neįsivaizdavo kitaip, tik su žnypliukėmis dešinėje rankoje. Po kairei turėjo lėkšteles, į kurias pono Karolio ar pono Emilio (padavėjai) reikalavimu žnypliukėmis rituališkai dėjo po vieną ar kelis pyragaičius. Būdinga tai, kad savininkas nieko neužsirašinėjo, neturėjo kasininkės žetonams išdavinėti. Neatsimenu irto, kad dienos metu priimamos prekės ar daromi iki gyvo kaulo įkyrėję nūdienos patikrinimai. Ši tarpukario Vilniuje paprastutė kavinė buvo neginčijamos lietuviškos kilmės. Kas joje buvo iki 1920 m. - negaliu pasakyti, bet tų metų vasarą, įžengus Lietuvos kariuomenei į Vilnių, čia buvo atidaryta lietuviška kavinė, veikusi dar ir pirmosios želigovskiados mėnesiais. Dėl visa ko peržiūrėjau tų metų Vilniuje leistą dienraštį Vilniaus Aidas. Štai ką užtikau. Rugsėjo 17 d. Numeryje (33), skelbimų skyriuje perskaičiau tokį anonsą: Vilniaus muz. ir liter. ratelis Poilsis Katedros g. (buvo restoranas Meška ) Jurgio g. kampas. Kasdien nuo 16 val. žaidimai: Loto, šaškai, šachai ir kita. Prie ratelio valgykla, skaitykla, bufetas. Įėjimas į Poilsio ratelį galimas nariams rekomenduojant. Vadinasi buvusioje Literatų svetainėje, caro laikais būta restorano Meška (veikiausiai vadinosi Medved ), o 1920 m. Vasarą šioje patalpoje įsitaisė Vilniaus lietuvių muzikos ir literatūros mėgėjų ratelis, pasivadinęs Poilsiu. Kas buvo jo gimdytojai ir krikštatėviai, kokį turėjo pasisekimą - niekas nežinome. Niekas negalėtų atsakyti į klausimą, kodėl tasai ratelis tik vieną savaitę. Rugsėjo 24 d. Numeryje (39) Vilniaus Aidas įsidėjo tokį skelbimą: iškabą virš kampinių durų Birutė. Aišku, kad tuo metu čia rinkosi dar gana gausi Vilniaus lietuvių inteligentija. Deja. Apie tą laikotarpį neturime nei spausdintų, žodinių atsiminimų. Galimas dalykas, kad to nežinojo ir dešinioji Vildžiūno ranka Smilgevičius bei jo vadovaujama aukštoji kompetentinga komisija, pakrikštijusi kavinę Literatų svetainės vardu. Ko gero, komisijos nariai manė, kad čia, o ne kur kitur, bursis Vilniaus literatai rašytojai. Jei taip, jų viltis nusinešė šuo ant uodegos, ir storo stiklo įeinamos durys jau kelis kartus buvo sumaltos į šipulius. Tegul sau plunksnos broliai už apykaklės ir nepila, bet turbūt durų nedaužo. Vadinasi, į Literatų svetainę renkasi kitokia, labiau ekspresyvi publika. Nieko tad nuostabaus, kad literatai vaikšto nosis nukabinę ir rūstauja, kad jų vardu pakrikštytoje kavinėje literatiškas stiklines duris literatų vardu daužo neliteratai. Įsikalbėjus apie tai su vertėju Kaplanu, jis man papasakojo: - Nežinau, kaip dabar, bet dar neseniai šioje kavinėje buvo durininkas. Jo pareigos buvo nesudėtingos į kavinę leisti tik inteligentus. Man nusikvatojus, Kaplanas pasakė: - Nesijuok, tamsta. Taip buvo. Iš tikrųjų durininkas įvertindavo svečius: ką įleisti ir kam užtrenkti duris. Pats žinau du įdomius atvejus. Kartą kažkurio Mokslų Akademijos instituto mokslinės tarybos nariai po posėdžio nutarė užsukti į Literatų svetainę. Apžvelgęs nuo galvos iki kojų būrelį mokslininkų, durininkas nusprendė: - Pasilinksminti ieškokite kitos vietos. Mūsų kavinė skirta tik inteligentams. - Mes iš Mokslų Akademijos, - prisistatė išalkę svečiai. - Pažįstu aš tokius mokslininkus, - nenusileido durininkas. Eikit iš kur atėję. Derybos nieko jums nepadės. - Žinau ir dar vieną atvejį, - tęsė Kaplanas. Tas pats durininkas neįleido į kavinę Justino Marcinkevičiaus, nusprendęs, kad šis žmogus nėra inteligentas, ir Literatų svetainėje jam ne vieta. - O kodėl jis neapsaugojo stiklinių durų, kai jas daužė inteligentai? paklausiau. - To aš nežinau, - išskėtė rankas juokdamasis Kaplanas. Po šių gal kiek subjektyvių pastabų mintimis grįžtu į prieškarinę Rudnickio kavinę. Įėję pro kuklias ir jau gerokai aptrintas duris, sukame po dešinei. Valandėlę stabtelėję, dairomės laisvo staliuko ar bent laisvos kėdės. Ne visada nusišypsodavo laimė. Raidės U formos kambarys ūžia kaip bičių avilys, o palubėje dūmų lyg rusiškoj pirtyje garų. Aplinkui tik ir girdėti: Ponas Emili, pusę juodos, Ponas Karoli, mažą juodą. Tarp ankštai sustatytų staliukų abu padavėjai nardyte nardo. Svečiai viską gauna laiku. Laukti ir nervintis netenka. Nežinome netgi, ką reiškia nauja literatūrinė srovė Skundų knyga. Garuoja karšta kvepianti kava, beveik nuo visų staliukų raitosi aukštyn cigarečių dūmai, šlama skaitomi laikraščiai ir žurnalai, viską užgožia į vieną ūžesį susiliejęs klegesys. Kaip iš gausybės rago pilasi anekdotai, sąmojai, karštos diskusijos dėl to ar kito tą dieną spaudoje pasirodžiusio įdomesnio straipsnio, dėl įvykusios premjeros, dėl naujos, retkarčiais pasirodančios knygos. Nei įkaušusio, nei girto ir norėdamas nepamatysi. A propos girtavimo. Pragyvenęs Vilniuje du tarpukario dešimtmečius, ne tik kavinėje, bet nei gatvėje, nei restorane dienos metu nesu matęs girto žmogaus. Keistoki buvo laikai. Pirmoji Lietuvių! Naujiena. Kavinė Vilniuje. Naujiena. Birutė, kampas Katedros aikštės Jurgio g. Prašome apsilankyti ir pamėginti Birutės pyragaičių. Priimami užsakymai tortų, babkų it t.t. Nuo rugsėjo 24 d. įvairios užkandos. Viskas daroma iš kuo geriausios medžiagos, kuo pigiau. Prašom apsilankyti.... Gaila, kad nepaisant kvietimo atsilankyti, pirmosios lietuviškos kavinės slenksčio neperžengiau. Gerai menu tik didoką margą meniu.lt/restoranų VERSLAS verslas1/2010 2/2010 meniu.lt/restoranų 19

20 švenčių kultūra Švęsti šventę švęsti gyvenimą Ieva Malaiškaitė Šventės gali būti religinės, nacionalinės, tarptautinės arba šeimos šventės. Bet kokiu iš išvardintų atvejų, visų pirma šventė tai laikas skirtas bendrauti, susitikti su seniai ar kiekvieną dieną matomais žmonėmis ir palikus visas problemas už durų šypsotis. Šventės tai atskiras ir svarbus kultūros elementas, per kurias atskleidžiami tautos papročiai, prietarai, demonstruojami skirtingi kulinariniai sugebėjimai ir vaišingumas. Lietuvos švenčių kultūra, kaip ir daug kitų kultūros elementų paieškų kryžkelėje. Prašmatnūs, gurmaniški pobūviai ir maisto gaminimas ant laužo miške. Ilgametės tradicijos ir nauji švenčių vėjai. Svarbu puoselėti tradicijas ir ne ką mažiau kurti savo. Švęsti šventę švęsti gyvenimą Šventės gali būti religinės, nacionalinės, tarptautinės arba šeimos šventės. Bet kokiu iš išvardintų atvejų, visų pirma šventė tai laikas skirtas bendrauti, susitikti su seniai ar kiekvieną dieną matomais žmonėmis ir palikus visas problemas už durų šypsotis. Šventės tai atskiras ir svarbus kultūros elementas, per kurias atskleidžiami tautos papročiai, prietarai, demonstruojami skirtingi kulinariniai sugebėjimai ir vaišingumas. Lietuvos švenčių kultūra, kaip ir daug kitų kultūros elementų paieškų kryžkelėje. Prašmatnūs, gurmaniški pobūviai ir maisto gaminimas ant laužo miške. Ilgametės tradicijos ir nauji švenčių vėjai. Svarbu puoselėti tradicijas ir ne ką mažiau kurti savo. Pasaulio skonis švenčių kultūrose Geriausias būdas susipažinti su naujais žmonėmis ir kitomis kultūromis papulti į tradicinę tautos šventę. Tačiau jei norite, kad Jus priimtų, kaip savą svetimoje aplinkoje turite gerbti ir žinoti vietos tradicijas ir papročius. Jei Indijoje namų šeimininkas norės parodyti, kad jo durys Jums atviros, pakvies prie stalo valgyti tiesiog rankomis. Pabandę be šakutės paimti maistą Prancūzijoje liksite nesuprasti. Kiekviena kultūra turi savo išskirtinumus bet visos turi bendrą vardiklį maistą. Iš pirmo žvilgsnio itin santūrūs japonai švenčių gausa pralenkia daugumą pasaulio šalių. Šventės čia skirstomos į grupes. Iš Kinijos atėjusi švenčių grupė sekku švenčiama kas 2 mėnesius. Šventės diena atitinka mėnesio numerį. Per metus švenčiami 5 sekku: Naujieji Metai, Hinamatsuri, Koinobori, Tanabata ir Choyo. Svarbiausia metų šventė, su giliomis tradicijomis Naujieji metai pradedami švęsti gerokai prieš naujuosius ir baigiami sausio 15 dieną, suvalgant ryžių kukulaitį moči. Pačios naujųjų metų išvakarės praleidžiamos su šeima, valgant specifinius simbolinius valgius Oseči-riori, kurių gaminama tiek daug, kad užtektų bent iki sausio 4 d. Prieš pat vidurnaktį, linkint ilgo gyvenimo, valgomi ilgi grikių makaronai - tošikoši-soba. Kitos šventės taip pat tampriai susijusios su maistu ir jų simboliais. Kovo 3 dieną švenčiama persikų šventė, gegužės 5-ąją - koinobori (koi karpis, noboru pakilti) šventė. Mažiausiai žinomas sekku, švenčiamas devinto mėnesio devintą dieną (rugsėjo 9 d.) vadinamas chrizantemų sekku, per kurią geriama chrizantemų sake. Padėkos kiekvienam, sėdinčiam už stalo Amerikiečiai dievina šventes. Maža to tai šalis, kuri turi talentą ne tik sukurti naujas šventes bet ir jų tradicijas paskleisti pasaulyje. Vienas svarbiausių JAV švenčių dalyvių prekybos centrai. Gerokai iš anksto jie praneša apie artėjančias šventes ir gerokai po jų pasitinka šventiniais išpardavimais. Kaip bebūtų amerikiečiai vertina bendravimą ir buvimą kartu, šventės metu, o geriausios lauktuvės jiems namuose gaminto maisto krepšys. Nukelta į 23 psl. > 20 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

21 švenčių kultūra meniu.lt/restoranų verslas 2/

22 22 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

23 švenčių kultūra Atkelta iš 20 psl. > Mėgstamiausia šventė Amerikoje - Padėkos diena. Šventė glaudžiai susijusi su maistu dėl savo atsiradimo istorijos metais į Ameriką atkeliavę piligrimai pirmąją žiemą išgyveno badmetį, o kitą rudenį sulaukę didelio derliaus surengė festivalį. Šiandien pagrindinį padėkos dienos stalo elementą kalakutą, tuomet atstojo stirniena. Šventė skirta padėkoti vietiniams gyventojams už pagalbą auginant derlių, šiandien skiriama padėkoms, kurių turi kiekvienas sėdintis už stalo. Prancūzams svarbiausia užduotis švenčių laikotarpiu nustebinti svečius produktų gausa ir patiekalų išskirtinumu. Buvusieji Prancūzijoje supras, jog tokia užduotis ne iš lengvųjų. O kur dar šventa taisyklė nepersivalgyti? Per Kalėdas ir Naujuosius metus, kuriuos prancūzai vadina stichine nelaime, be kulinarinių įmantrybių ir meno kūriniui prilygstančių patiekalų lėkštėje, būtini elementai: lašiša, žąsų kepenėlių paštetas fua gra, juodieji ikrai, šokoladas ir be abejo šampanas. Prancūzai ne tik geria savo vyną ar šampaną per šventes. Vienas gėrimas netgi turi savo šventę. Božolė (Beaujolais) jaunas vynas, kurio ragavimo šventė, trečiąjį lapkričio ketvirtadienį vyksta ne tik Prancūzijoje bet ir visame pasaulyje. Trečiadienio vakarą visi laukia 24 valandos. Kai tik laikrodžiai išmuša vidurnaktį, prancūzai triukšmingai puola atkimšti butelius ir ragauti naujojo božolė vyno. Maistas ir gėrimai neatskiriamas švenčių kultūros akcentas visame pasaulyje Net didžiausi tradicinės šventės skeptikai negalėtų paprieštarauti, jog maistas ir gėrimai svarbi šventinės kultūros dalis. Pagonybės laikais jokios šventės neapsieidavo be maisto aukojimo, o dabartinės - be šventės šeimininkų vaišingumo demonstravimo. Svarbiausia, kad stalo gausa padėtų, o ne trukdytų bendrauti. Šventės metu, maistas gali padėti įveikti bendravimo barjerus. Trumpam nukeliaukime į Europos kultūros lopšį Graikiją. Sunku net įsivaizduoti tylius graikus už stalo, prie kurio įprasta susirinkti visai giminei ir giminės draugams. Susėdimas prie stalo tiek per šventes, tiek įprastos vakarienės metu graikams proga pabendrauti. Sumaišius pagrindinius ingridientus: karštą temperamentą, skanų šalies maistą ir gėrimus, pamatysite, kaip maisto lėkštės keliauja iš vieno stalo galo į kitą, skamba taurės ir karštai linkima yamas (į sveikatą), o vakaro pabaigoje vyksta peštynės dėl paskutinės alyvuogės. Maistas - įrankis... Lietuvos švenčių kultūrai taip pat būdinga stalo gausa, didelis patiekalų pasirinkimas, vaišingumas. Maistas, jei jis nėra naudojamas vien fiziologinių poreikių patenkinimui puikus įrankis pristatyti savo ir pažinti svetimas kultūras, išreikšti palankumą artimiems žmonėms ir priimti tokią pat palankumo išraišką iš kitų. Tai įrankis naudojamas visose pasaulio šalyse: rusai pasitikdami svarbius svečius niekada nepamiršta duonos su druska, Japonų filosofija byloja, jog maistas tuo labiau suartina žmones, kuo jis natūralesnis, kuo mažiau termiškai apdorotas ir atitinkantis natūralų skonį, britai nepraleis progos svečiams pasiūlyti arbatos puodelio, amerikiečiai pasikviesti į barbekiu vakarėlį, o Indijoje, nesuvalgę viso maisto, įžeisite ne tik šeimininkus bet ir jų tikėjimą. Šventės, pobūviai, ar paprasčiausia vakarienė - puiki proga panaudoti šį įrankį, atsipalaiduoti ir švęsti. Jeigu švenčiant Olimpinių žaidynių metu, buvo stabdomi karai - trumpam galima pamiršti visus rūpesčius ir kukliai ar prabangiai, tradiciškai ar ne, su draugais ar su šeima švęsti. (Ne)tradicinės tradicijos Švenčių kultūra kiekvienoje šalyje įdomi tol, kol išlaikomi autentiški jos elementai. Lietuva taip pat turtinga savo unikaliomis švenčių tradicijomis ir papročiais. Išlaikydami ir puoselėdami juos visada turėsime savo išskirtinumą. Tačiau galima būti išradingiems ir neatsisakant tradicijų. Užuot per Šv. Kalėdas keliavę nuo vieno stalo prie kito sukvieskite visus draugus į snieguotą mišką, išsikepti žąsies ant grilio. Vietoj visą dieną trunkančio šventinio stalo paruošimo pasirūpinkite maisto produktais ir receptais, o susirinkusiems svečiams į rankas įduokite įrankius gaminkite maistą kartu. Švęsdami pobūvį restorane ar kavinėje susipažinkite su virtuvės šefu, paprašykite vakaro metu išduoti skaniausių patiekalų gamybos paslaptis. Senovės baltų žynių išmintis sako, kad gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kaip mokame švęsti. Nuoširdus linksmumas, privilioja sėkmę, o dėkingumas - mus globojančias antgamtines jėgas. Kurkite savo tradicijas, bendraukite gyvai, skaniai valgykite ir nuoširdžiai švęskite. Daugiau informacijos: meniu.lt/restoranų verslas 2/

24 24 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

25 švenčių kultūra norite ĮSIMINTINos ŠVENTĖs? Nenorite atsilikti nuo mados, esate pasiryžę nustebinti viršininką arba bendradarbį, žūtbūt padaryti geriau nei Jūsų konkurentai? Jei vis tik nenorite atsilikti nuo mados, esate pasiryžę nustebinti klientą arba bendradarbį, žūtbūt padaryti geriau nei Jūsų konkurentai - kripkitės į mus: pagaminsime karališkus pietus kolektyvui; surengsime smagų gal tik vieno kąsnio užkandėlių vakarėlį; paruošime vaišes, papuošime stalą ir salę Jūsų pasirinkta tema; vyksime drauge į gamtą, sodybą ar rūmus; priimsime svečius iš užsienio; pasirūpinsime, kad kelios dešimtys arba visas tūkstantis Jūsų svečių būtų nustebinti ir kuo dažniau klaustų, kada vėl bus tokia šauni puota... Kai šventė ateina į namus, skambinkite mums: užgriuvus netikėtam svečiui; pakvietę draugus vakarienei; per savo ir šeimos narių gimtadienius; per vaiko krikštynas; per giminių arba pažįstamų vestuves; per didžiąsias metų šventes; bet kada, kai Jūsų šaldytuvas tuščias, o virtuvė per maža, kad galėtumėte joje surengti galbūt smagiausią vakarėlį gyvenime... Papuoškite savo šventę! Įgyvendinkite saldžią svajonę ir apie ją papasakokite visiems! Kreipkitės į mus: bet kokia proga ar šiaip sumanę užsakyti tortą arba originalų saldumyną; kai norėsite, kad pagal šventinės staltiesės arba nuotakos suknelės audinio spalvą ir faktūrą parinktume kepinio išvaizdą; kad tortą papuoštumėme firmos logotipu; apskaičiavę, kiek kviesite svečių, kad gardumyno pakaktų visiems iškepsime kilogramo arba rekordinio dydžio tortą; ir nesiginčykite, kai pasiūlysime tortą papuošti gyvomis gėlėmis: tortas taps lyg dovana, o šventės kaltininkas bus maloniai nustebintas... Mūsų ieškokite: Geležinio Vilko g. 6A ( ERGO pastate) Tel. (8 5) , info@maistofabrikas.lt meniu.lt/restoranų verslas 2/

26 švenčių kultūra Kaip švęsti kitaip - netradicinės tradicijos Iš ko Jums susideda žodis šventė? Pirmos mintys šaunančios į galvą daugeliu stalas, vaišės, gėrimai, muzika/šokiai, vienas kitas žaidimas, torto dalinimas, išlydint svečius. Tačiau jau seniai vien gausus stalas nebesimbolizuoja gerovės ir svetingumo. Norėdami išvengti įprastų švenčių scenarijų bet neturėdami idėjų ar laiko, kreipiamės į renginių ar švenčių organizatorius. Deja, ir čia dažniausiai laukia metų metus nesikeičiantys vedėjų amplua, pas draugus vakarėlyje jau žaisti žaidimai, stalas, vaišės, muzika...tad kaip atšvęsti iš tikrųjų KITAIP neįdedant labai daug pastangų, tačiau norimą šventės atmosferą susikuriant patiems. Paslaptis... Išduosime paslaptį (nemokamai). Nuo didelių organizacinių darbų ir vakaro scenarijų kūrimo, gelbsti gamta. Melancholiškai prisimenate vasarą ir sakot, kad gelbsti jei oras geras? Nebūna blogo oro, būna tik netinkama apranga. Tad iš savo praktikos siūlome išbandytus švenčių organizavimo scenarijus. Jei Jūsų požiūrio ribos plačios, pasinaudoję šiomis idėjomis, galite atšvęsti ir gimtadienį, ir saulėtą žiemos savaitgalį ar net vestuves. Ugnis ir sniegas, pramoga ir pamoka Kad būtų paprasčiau netradicijos keliu galima eiti po truputį. Ar patikėtumėt, kad galima suderinti tradicinius šventės atributus su išskirtiniais vakarėlio elementais paverčiančiais jį įsimintinu? Galima. Siūlome sujungti skanaus maisto ragavimą ir jo gaminimą su profesionaliu virėju pašonėje, bendravimą su svečiais ir jų užimtumą su komandinėmis rungtimis kulinariniame čempionate. Įspūdžius, kuriuos vakarėlio svečiai išsineš su savimi, galima suderinti su naujais Nukelta į 27 psl. > 26 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

27 Atkelta iš 26 psl. > įgūdžiais ir patirtimi įgyta šventės metu. Net šventę lauke galima suderinti su minusine temperatūra ir sniego pusnimis žiemos metu, jei vienas pagrindinių šventės ingridientų ugnis. Netradicinį šventės scenarijų siūlantys gaminimo ant gyvos ugnies ekspertai Barbekiu meisteriai, prisipažįsta, kad jų vakarėliai neturi nieko bendro su banaliais amerikietiškais grilio kepimais, kuriuose svarbiausia pasipuikuoti nauja įranga ir pagaminti skanesnį mėsainį. Dar nebuvo tokio vakarėlio, kad netektų dirbti viršvalandžių. Kai pradedame gaminti kartu su švenčiančiaisiais, nei jiems, nei mums nesinori sustoti pasakoja Barbekiu meisterių idėjinis sumanytojas Simonas Bieliajevas. Scenarijus kartu labai paprastas ir originalus sprendimas, nereikalaujantis didelių pasirengimų, jei nuspręsite šventę organizuoti patys. Tuo pačiu lankstus jei dėl organizavimo nuspręsite kreiptis į šios srities meistrus. Yra du galimi grilio vakarėlio variantai. Nebijantiems aktyvios šventės, geriausias pasirinkimas mini grilio čempionatai. Jų metu, priklausomai nuo žmonių kiekio, šventės dalyviai padalinami į komandas, kurios gali būti nuo 1 iki 10 žmonių. Kiekviena komanda gauna po profesionalų virėją, kuris padeda sugalvoti patiekalų idėjas, receptus ir galų gale, juos pagaminti bei apipavidalinti. Paruošti patiekalai keliauja komisijai, kurią sudaro kitų komandų atstovai, arba nešališka žiuri. Taisyklių galima susigalvoti įvairiausių, priklausomai nuo kompanijos: maisto patiekalai gali būti teminiai, galite rinktis vieną, pagrindinį ingridientą, kuris būtų visų patiekalų sudedamoji dalis. Čempionato nugalėtojų nominacijos gali taip pat gali būti įvairios, nuo originaliausio pateikimo iki komandos dvasios įvertinimo. Jei norite įvesti kūrybinių šou elementų kiekvienai komandai galite duoti užduoti originaliai pristatyti pagamintus patiekalus. Jei norite tik mėgautis ant gyvos ugnies kepamo maisto kvapu, visą darbą už jus (t.y. maisto gamybą) gali atlikti barbekiu meistrai. Jei pageidaujate, barbekiu kepėjai gali vakaro svečius pamokyti: maisto marinavimo, kepimo/rūkymo/virimo ant gyvos ugnies subtilybių, sveiko gaminimo ant ugnies, gėrimų gamybos, prieskonių naudojimo ir t.t. Jei manote, jog grilis išskirtinai vasaros atributas, įsivaizduokite, Šv. Kalėdų anties ar žąsies kepimą, kartu su draugais gamtoje. Vien sniego ir ugnies derinys garantuoja išskirtinę šventę. Jei vis dėl to pasirodys per žvarbu, virėjai parinks tokį maisto ir gėrimų meniu, kad netruktų šilumos iš vidaus. Šventės vieta gali būti bet kur lauke, kur nepavojinga kūrenti ugnį. Tad išsirinkite vietą, pagal savo poreikius ir skonį, o jei neturite tam laiko, prašykite tų, kurie turi didesnę patirtį panašių renginių organizavime. Svarbiausia nenusistatykite sau griežtų ribų, nei dėl šventės vietos, nei dėl žmonių kiekio, nei dėl patiekalų idėjų. Barbekiu meisteriai savo rengtų švenčių portfelyje turi netgi grilio vakarėlį loftuose. Vienu metu gamybos ant ugnies meistrai gali paruošti 1200 karštų patiekalų porcijų, su grilio garvežiu išrūkyti netgi kiaušinius, o beveik 2 metrų ilgio grilyje, kartu su vakarėlio dalyviais, iškepti ilgiausią Jūsų matytą picą. Išduosime dar vieną paslaptį Barbekiu meisterių šefas, draugų meiliai vadinamas meškų dresuotoju, tad tiek dėl šventės dalyvių saugumo, tiek dėl užimtumo galėsite jaustis ramūs. Daugiau informacijos: Barbekiu meisteriai Mob. tel Nukelta į 28 psl. > meniu.lt/restoranų verslas 2/

28 švenčių kultūra Atkelta iš 27 psl. > Šventė ant parketo Be maisto, dar vienas svarbus elementas, be kurio neapsieina nei viena, tikrai linksma, šventė šokiai. Ar kompanija didelė ar maža, ar švenčiate paprasčiausią gimtadienį ar vestuves šokiai visada išjudina ir sukuria ypatingai pakilią šventės dalyvių nuotaiką. Smagiausia, jog išmokti šokti (na bent jau pagrindinius žingsnelius) gali kiekvienas, o šokių pamokos gali tapti išskirtinio vakarėlio dalimi. Receptas geram šokių vakarėlio scenarijui: Jei bijote, kad šventės svečius bus sunku išjudinti iki šokių aikštelės pasirinkite šventiniam vakarui visiem priimtiną temą, kurios viena iš dalių taps šokiai. Galite rinktis skirtingus laikmečius, šalis, kultūras, muzikos stilius. Šventės dalyviai, pradėję ruoštis vakarėliui dar prieš jo pradžią, labiau įsijaus į būsimą temą. Pagal išsirinktą temą galite derinti vakaro meniu, numatyti svečiams aprangos kodą, pasirūpinti dekoracijoms. Sukūrus reikiamą atmosferą pamatysite iki šokių aikštelės nieko jėga tempti nereikės. Šokių pamoka šventės metu skiriasi nuo įprastinės pamokos tuo, kad čia neturi būti jokio susikaustymo ar priežasties kam nors pasijusti nejaukiai. Ypatingai svarbu, kad už šokio mokymą atsakingi profesionalai būtų ne tik savo srities žinovai, tačiau mokėtų betarpiškai bendrauti su žmonėmis, o esant reikalui atlikti ir renginio vedėjo darbą. Šokių mokytojas turi mokėti dirbti su skirtingais žmonėmis, kiekvienam skirti vienodai dėmesio, kad renginio dalyviai įsitrauktų į bendrą veiklą ir maža to, vakaro pabaigoje jau mokėtų bent kelis pasirinkto šokio žingsnelius. Vilniuje šokio renginių organizatorių lyderiai Indance šokių pamokos jau ne vienerius metus organizuoja įvairius šokių renginius skirtus mažoms grupėms, ir didžiuliams kolektyvams. Pačių Indance įkūrėjų teigimu, jų tikslas Išmokyti žmones jaustis laisvai įvairiose situacijose, susijusiose su šokiais. Patys Indance siūlo keletą praktikoje išbandytų scenarijų šventėms, kurių pagrindiniu akcentu taptų šokių pamoka. Kad visi renginio dalyviai įsitrauktų į šokių pamokas ir pagautų azartą, šventės metu šokių mokytojai pataria organizuoti mini varžybas. Tokiu atveju dalyviai suskirstomi į komandas, kurių kiekvieną moko skirtingi treneriai. Visi naujai iškepti šokėjai mokinasi tą patį šokį, o vakaro pabaigoje, ar po nustatyto laiko, pristato šokį teisėjams, kuriais gali tapti šokių mokytojai. Įdomių akcentų šventei gali įnešti ir skirtingų stilių derinimas Kartą teko mokinti publiką salsos, tačiau viską šokome pagal lietuvišką muziką. Vakarėlis pavyko taip puikiai, kad bijočiau net į akis lietuvių liaudies šokių ekspertams pažiūrėti pasakoja vienas iš Indance studijos šokių mokytojų. Šokiai labai universalus dalykas. Šokti gali ir vaikai ir seneliai, poros arba vien moterys ar vyrai. Vestuvinio valso pamokomis galima pakeisti nuvalkiotą striptizo šokėjo tradiciją mergvakario metu. Šokti galima bet kur ir bet kada. Norėdami atšvęsti kitaip nei įprasta nebūtinai turite samdyti brangius švenčių organizatorius, tiesiog duokite valią savo fantazijai. Jeigu reikia pagalbos organizuojant tradicines ir netradicines šventes, kreipkitės į Meniu.lt komandą. Jeigu patys Jums nepadėsime, nukreipsime į Jūsų šventei organizuoti reikalingus profesionalus. Daugiau informacijos: 28 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

29 meniu.lt/restoranų verslas 2/

30 30 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

31 švenčių kultūra meniu.lt/restoranų verslas 2/

32 32 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010

33 meniu.lt/restoranų verslas 2/

34 švenčių kultūra Apie gėrimus pobūvio metu Aperityvai meistriška pradžia Aperityvų skanavimo metu svečiai susipažįsta vieni su kitais, sutrumpina vėluojančių laukimą, o šeimininkui suteikia galimybę atlikti paskutinius pasiruošimo darbus. Klasikiniai aperityvai yra sauas Sherry (ispaniškas vynas) ar Port, vermutas, karčiosios degtinės Pastis, Campari, Cynar. Sherry geriamas grynais ir puikiai tinka šaltuoju metų laiku. Karčiosios degtinės pateikiamos su sodos vandeniu, o taip pat su ledukais ar kaip kokteilis. Ilgai vakaronei puikus aperityvas yra putojantis vynas ar lengvi šampaniniai kokteiliai. Kokį kiekį gėrimų numatyti? Aperityvo daugiausia po 2 taures kiekvienam svečiui. Vyno: jei tik vynas, kiekvienam svečiui po 0,7-1 l. Alaus 1,5-2 l žmogui. Nealkoholinių gėrimų: kuo daugiau moterų, vairuotojų ir kuo šilčiau, tuo daugiau reikės nealkoholinių gėrimų. Mineralinio vandens: 2 stiklinės kiekvienam. Sulčių: jei ne vien sultys kiekvienam svečiui pakaks 500 ml. Kavos: po 2 puodelius kiekvienam ir priedo grietinėlės ar pieno. Nuo šampanizuotų vynų iki šampano Bendrinis jų pavadinimas putojantys vynai. Kokybės skirtumus lemia vynuogių rūšis, derlius, fermentavimas ir skirtingi gaminimo būdai. Tačiau, kad vietoj sauso ar pusiau sauso putojančio vyno neįsigytumėtė saldžiosios staigmenos, derėtų suprasti ženklinimus, kurie nurodo cukraus kiekį: Labai sausas, rūgštus, extra brut: 0-6 g Sausas, rūgštus, brut: 0-15 g Labai sausas, extra dry: g Sausas, sec, dry, secco: g Pusiau sausas, demi sec, demi-doux, medium dry, semi secco: g Švelnus, saldus, doux: daugiau nei 50 g. Kokį gėrimą patiekti? Alus skaniausia ir labiausiai dera prie kaimiško maisto (prie bavariškos užkandos, kepto maisto, egzotiškų patiekalų, priderintų patiekalų). Vynas puikiai dera prie bet kokio šventinio stalo. Tačiau jis neturi būti per sunkus ar per saldus. Raudonas vynas tradiciškai tiekiamas prie tamsios mėsos (jautienos, ėrienos, žvėrienos) patiekalų, tačiau tinka ir prie vegetariškų patiekalų. Baltas vynas puikiai tinka prie baltos mėsos (veršienos, paukštienos, kiaulienos) ir žuvies. Rožinis vynas tinka beveik visais atvejais. Iškilmingesnėmis progomis pasiūlykite svečiams ir baltojo, ir raudonojo, kad jie patys galėtų pasirinkti. Stalo vynai ir tik toje vietovėje paplitę vynai tinka prie paprastesnio maisto. Stilingam, skoningam stalui aš šventiniam švediškam stalui turėtų būti patiekti kokybiški vynai. 34 meniu.lt/restoranų verslas 2/2010