LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Transkriptas

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR.05.15:004 HIDROTECHNIKOS STATINIŲ POVEIKIAI IR APKROVOS PATVIRTINIMO 004 m. rugpjūčo 18 d. Nr. D1-438 Vlnu Vadovaudama Letuvo Republko Vyrauybė 00 m. vaaro 6 d. nutarmo Nr. 80 Dėl Letuvo Republko tatybo įtatymo įgyvendnmo (Žn., 00, Nr. -819) 1. punktu, 1. T v r t n u tatybo technnį reglamentą STR.05.15:004 Hdrotechnko tatnų poveka r apkrovo (prdedama).. N u t a t a u, kad šo tatybo technno reglamento nuotato prvalomo projektuojant tatnu, kurų projektavmu tatno projektavmo ąlygų ąvadu gaut prašyma patekt po šo įakymo įgalojmo. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

2 PATVIRTINTA Letuvo Republko aplnko mntro 004 m. rugpjūčo 18 d. įakymu Nr. D1-438 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR.05.15:004 HIDROTECHNIKOS STATINIŲ POVEIKIAI IR APKROVOS I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Š tatybo technn Reglamenta (tolau Reglamenta) nutato nauja tatomų, rekontruojamų r kaptalška remontuojamų hdrotechnko tatnų (tolau HTS) poveku r apkrova. Reglamenta tap pat takoma rekontruojamem r kaptalška remontuojamem jūrų uotų tatnam, kure, klafkuojant tatnu pagal jų naudojmo pakrtį, prkram pre tranporto pakrte tatnų (STR :003 [7.4]), nor pagal ktu požymu je prkram pre HTS. Nauja tatomų r vėlau rekontruojamų, kaptalška remontuojamų jūrų uotų tatnų apkrova r poveku nutato Suekmo mnterja. Reglamente patekama: 1.1. vanden hdrotatnė apkrovo; 1.. geofltracjo poveka r apkrovo; 1.3. ledo apkrovo r poveka; 1.4. bangų apkrovo; 1.5. lavų (plūduruojančų objektų) apkrovo; 1.6. kt poveka r apkrovo. Pataba. Reglamente patekto p. švardytų apkrovų r povekų normatyvnė rekšmė. Skačuotnė rekšmė tur būt nutatyto normatyvne rekšme daugnant š dalnų povekų patkmumo koefcentų t, kur nutatoma pagal hdrotechnnų tatnų projektavmą reglamentuojanču normatyvnu tatybo technnu dokumentu.. Mechannų vanden povekų r apkrovų ypatuma, pareškanty projektuojant betonne, gelžbetonne, mūrne, medne, metalne be kta HTS kontrukcja, šdėtyt atkruoe tatybo technnuoe reglamentuoe r ktuoe nutatyta tvarka įtentuoe normatyvnuoe dokumentuoe. 3. Reglamento nuotato prvalomo vem jurdnam r fznam amenm, užmantem HTS, ktų punkte nurodytų kontrukcjų r geotechnno projektavmo vekla. 4. Kol neįtent v europnę (EN) r paaulnę (ISO) tatybo normatyvnę temą udaranty r (arba) dar neparengt v punkte mnėt dokumenta, projektuojant HTS gal būt vadovaujama attnkama udernta atkra normatyvna dokumenta, garantuojanča ne maženį patkmumą, negu reglamentuojama STR.05.03:003 [7.] V kyrau II krnyje r atkruoe punkte mnmuoe normatyvnuoe dokumentuoe. 5. Dernant krtngų normatyvnų temų dokumentu, atlekama aptartoj patkmumo analzė, atžvelgant į šuo pagrndnu veknu: 5.1. charaktertne rekšme r jų fraktlo lygį; 5.. dalnu patkmumo koefcentu, įkatant r konverjo, darbo ąlygų r ktu (jegu je yra) koefcentu; 5.3. įrąžų r atparumo determntnų r patkmumo ladavmo modelų paklada (attktne r temne); 5.4. kontrukcjų r medžagų kontrole, bandymam r tyrnėjmam takomų metodkų r įrango paklada. 6. Reglamenta yra udernta r attnka tatnų kontrukcjų projektavmą reglamentuojančų Letuvo tandarta permtų Europo tandartų (Eurokodų) rekalavmu be

3 3 Europo Tarybo drektyvo 89/106/EEC r jo ašknamųjų dokumentų nutatytu tatno emnu rekalavmu. II SKYRIUS. NUORODOS 7. Reglamente patekamo nuorodo į šuo dokumentu: 7.1. Letuvo Republko tatybo įtatymą (Žn., 1996, Nr ; 001, Nr ); 7.. tatybo technnį reglamentą STR.05.03:003 Statybnų kontrukcjų projektavmo pagrnda (Žn., 003, Nr ); 7.3. tatybo technnį reglamentą STR.05.04:003 Poveka r apkrovo (Žn., 003, Nr ); 7.4. tatybo technnį reglamentą STR :003 Statnų klafkavma pagal jų naudojmo pakrtį (Žn., 003, Nr ); 7.5. tatybo technnį reglamentą STR :004 Inžnerna geologna (geotechnna) tyrnėjma (Žn., 004, Nr ); 7.6. Letuvo tandartą LST ISO 8930:003 Bendrej kontrukcjų patkmumo prncpa. Termna ; 7.7. Letuvo tandartą LST ISO 3898:00 Kontrukcjų projektavmo pagrnda. Žymėjmo tema. Bendrej žymeny ; 7.8. Letuvo tandartą LST L ENV :000 Eurokoda. Gelžbetonnų kontrukcjų projektavma. 1 dal. Bendroo r patatų tayklė ; 7.9. Letuvo tandartą LST L ENV AC:000 Eurokoda. Gelžbetonnų kontrukcjų projektavma. 1 dal. Bendroo tayklė. Kontrukcjų garnė augo projektavma ; Letuvo tandartą LST L ENV :000 Eurokoda. Gelžbetonnų kontrukcjų projektavma. 1 3 dal. Bendroo tayklė. Surenkamej gelžbetonna elementa r kontrukcjo ; Letuvo tandartą LST L ENV :000 Eurokoda. Gelžbetonnų kontrukcjų projektavma. 1 4 dal. Bendroo tayklė. Uždaro truktūro lengvųjų užpldų betona ; 7.1. Letuvo tandartą LST L ENV :000 Eurokoda. Gelžbetonnų kontrukcjų projektavma. 1 5 dal. Bendroo tayklė. Kontrukcjo u neukbua r šorne š ankto įtempta armatūra ; Letuvo tandartą LST L ENV :001 Eurokoda. Gelžbetonnų kontrukcjų projektavma. 1 6 dal. Bendroo tayklė. Betonnė kontrukcjo ; Letuvo tandartą LST L ENV 199-:00 Eurokoda. Gelžbetonnų kontrukcjų projektavma. dal. Gelžbetonna tlta ; Letuvo tandartą LST L ENV 199-3:00 Eurokoda. Gelžbetonnų kontrukcjų projektavma. 3 dal. Betonna pamata ; Letuvo tandartą LST L ENV 199-4:00 Eurokoda. Gelžbetonnų kontrukcjų projektavma. 4 dal. Skyčų užtūrų r talpyklų kontrukcjo ; Letuvo tandartą LST L ENV :001 Eurokoda 7. Geotechnn projektavma. 1 dal. Bendroo tayklė ; Letuvo tandartą LST L ENV 1997-:001 Eurokoda 7. Geotechnn projektavma. dal. Laboratorna bandyma ; Letuvo tandartą LST L ENV :001 Eurokoda 7. Geotechnn projektavma. 3 dal. Lauko bandyma. III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 8. Pagrndnė Reglamente vartojamo ąvoko attnka patekta Statybo įtatyme [7.1]. Kto Reglamente vartojamo ąvoko:

4 akmenų pakloda po bangolauža, mola r pan. udaroma akmenų przmė kontrukcja optmzuot; 8.. bango vanden objekte klndanty vanden dalelų vyravma. Hdrotechnkoje varbauo vėjnė be lavybo kanaluoe r upėe udarančo lavnė bango; 8.3. bango aukšt aukščų krtuma tarp bango ketero r bango pado; 8.4. bango elementa pagrndna bango parametra: aukšt, lg r peroda; kt parametra nurodyt atkra; 8.5. bango fronta lnja banguojančo pavršau plane, enant bango ketero vršūnėm; 8.6. bango gret bango lnkmo gret jo kldmo kryptm; 8.7. bango gūbry bango dal, eant vrš bango vdurnė lnjo; 8.8. bango lg horzontalu attuma tarp dvejų gretmų bangų keterų; 8.9. bango ketera aukščaua bango gūbro taška; bango klon bango dal, eant po bango vdurne lnja; bango pada žemaua bango klono taška; 8.1. bango peroda lakotarp, per kurį dv gretmo bangų vršūnė praena fkuotąją vertkalę; 3.1 pav. Bango profl r parametra bango profl momentnė banguojančo pavršau lnja vertkalojoje plokštumoje, švetoje bango pndulo kryptm; bango pnduly lnja, tatmena bango frontu nagrnėjamame taške; bango vdurnė lnja lnja, kertant bango proflį tap, kad umna plota vrš jo r po ja yra lygū; bangų apkrovo dėl vanden bangavmo udarę horzontalu (šlgn r kern) r vertkalu lėga, vekanty HTS. Šų apkrovų pobūd prklauo nuo bangavmo ypatybų, tatno proflo (vertkalu, šlatn, kaurn), vanden gylo pre tatno; bangų dfrakcja bangų kldmo krypte ktma te klūtm (bangolaužu, kranto škyšulu, molu r pan.). Dėl to bango, aplenkdamo klūt, prakverba į įlanka, uotų akvatorja; bangų refrakcja bangų kldmo krypte ktma, ka bango š glavandenė zono perena į eklavandenę zoną; bangų zono jūro, vanden augyklo pakrantė zono u krtngu vanden gylu d b, kur lema bangų pecfką: 1) glavandenė zona, kuroje d b > 0,5 r kur dugna netur įtako bangom; ) eklavandenė zona, kuroje 0,5 d b d cr,u r kur dugna tur nemažą įtaką bangom; 3) mūšo zona, kuroje d cr >d b d cr r kur įvykta prmoj (u d cr ), tarpnė r pakutnė (u d cr,u ) goža; 4) prekrantė zona, kuroje d b < d cr,u r kur ugožuo bango perodška užrta ant kranto šlato; ča vdutn bango lg; d cr r d cr,u attnkama prma r pakutn krtna gožo gyla; 8.0. bangų tema elė nuoeklų to pačo klmė bangų; pagal ją nutatom kačuotna temnų bangų parametra;

5 bangų lėg hdrodnamno lėgo, udaruo dėl lavojo vanden pavršau bangavmo, dal. J yra lyg hdrodnamnų lėgų, ka yra bango r ka jų nėra, krtumu; 8.. bėgančoo bango bango, kurų matomoj forma lenka erdvėje; 8.3. dfraguoto bango bangų dfrakcjo lemto bango; 8.4.dūžtančoo bango ypatnga bangų rūš, udarant glavandenėje r eklavandenėje zonoe pre vertkalau tatno, ka gyl k dugno d b 1,5 h, o te berma d br < 1,5 h; 8.5. epūra hdraulkoje, hdrotechnkoje debtų, lėgo aukščų, jų gradentų, lėgų ktmo te nagrnėjamu kontūru ar lnja grafka; 8.6. goža 1) lūžtančųjų bangų elė; ) bangų lūžma (gožma) ant eklumo ar mūšo zonoje. Gal būt kelo, v lpnėjančo, gožo; dažnaua fkuojama prmoj r pakutnė; 8.7. gožtančoo bango bėgančoo bango, š emė kečančo avo pobūdį dėl gožo; 8.8. grupnė bango bango, kurų parametru lema įvarau dydžo bangų ąveka; 8.9. nercnė bango, ūba bango, kuro klnda š nercjo po to, ka baga ja ukėlę povek (pvz., lga pūtę vėja); pažym lgu bango perodu; krena plūduruojančo objekto plaukojmo aše pavrma vertkalė atžvlgu, udarant dėl šornų apkrovų r (ar) povekų; lavnė bango plaukančų lavų ukelto bango; laba rekšmngo neplačoe upėe, kanaluoe; 8.3. ledų apkrovo tatnų apkrovo, kura ukela ledogrūda, ledokamša, temperatūrno ledo plėtmo povek; metacentra kreno padėtyje plūduruojančo objekto plaukojmo aše r vanden špaudmo (Archmedo) jėgo vektorau ukrtmo taška; mūšo bango bango, kuro egztuoja mūšo zonoje; neregularoo bango bango, kurų elementa kataloja attktnu būdu; plaukojmo aš lnja, enant per plūduruojančo objekto voro r vandentalpo centru, eant normala objekto padėča; plūdruma objekto geba plūduruot, t. y. lakyt kyčo pavršuje; regularoo bango bango, kurų aukšt r peroda neknta vanden užmto erdvė konkrečame taške; temnė banga bangų, tebmų bangų temoje, apbendrnma; pagal ta nutatom kačuotna bangų parametra vdutna be rekšmngųjų tkmybų, šrekštų procenta; kačuotnė audra audra, tebma veną kartą per nutatytą metų elę (5, 50, 100) u toku vėjo greču, kryptm, įbangavmo attumu r trukme, kurem eant kačuotname taške udaro bango u ddžaa toje metų elėje elementa; kačuotn vėjo gret vėjo gret 10 m aukštyje vrš vanden pavršau, rekalnga nutatant bangų elementu; 8.4. lėgo centra hdrotatno lėgo jėgo, vekančo koką nor fgūrą, prdėte taška; lėgo aukščo kūna ąlygn geometrn kūna, kuro pagrndą udaro legamoj fgūra, kraštne hdrotatno lėgo aukščo vektora, o vršų vektorų vršūnėm nubrėžta pavršu. Ta palengvna lėgo jėgo P apkačavmą: P gvh ; ča V h lėgo aukščo kūno tūr, o P prdėte taška et te lėgo aukščo kūno geometrnu centru; tovnčoo bango bango, kurų matomoj forma erdvėje nelenka; udaro glavandenėje r eklavandenėje zonoe, atpndėjuo nuo tatau kranto ar tatno, ka gyl k dugno d b >1,5 h, o te berma d br 1,5 h; ča h bango aukšt; tovnguma plūduruojančo objekto geba grįžt į pradnę padėtį š kreno padėte; vaterlnja plūduruojančo objekto šorno pavršau letmo u vanden pavršum lnja;

6 8.47. vėjnė gravtacnė bango vėjo ukelto bango, kurom udarant pagrndn vadmuo tenka voro jėga; hdrotechnkoje varbaua bangų rūš. 6 IV SKYRIUS. ŽYMENYS 9. Pagrndnų Reglamente vartojamų žymenų ąraša patekt [7.3, 7.6, 7.7]. Kt varbū vartojam žymeny: 9.1. c bango kldmo gret; c / T / k; žymeny,t, r k aptart tolau; x x 9.. co hx hperboln konua u argumentu x; co hx 0,5 ( e e ); e, ; x x x x 9.3. cot hx hperboln kotangenta u argumentu x; cot hx ( e e ) /( e e ); 9.4. d b vanden gyl k dugno eant kačuotnam vanden lygu; 9.5. d cr krtn vanden gyl, ka bango gožta prmąjį kartą; 9.6. d cr, u krtn vanden gyl, ka bango gožta pakutnį kartą; 9.7. d tkmybė grunto dalelų kermuo; 9.8. D 1) kermuo; ) lavo (plūduruojančo objekto) vandentalpa; 9.9. g gravtacn pagret; g 9, 81m/ ; E t lavo atrėmmo prplaukant krantnę knetnė energja; F 1) lavo atrėmmo prplaukant krantnę jėga; ) ledo poveko jėga; 9.1. h lėgo aukšt; h p / g; žymeny p r aptart tolau; h geofltracjo lėgo aukšt: H h 0; H žr p.; h bango aukšt: h % tkmybė temnė bango; h vdutn; h / bango tatuma; H patvanko aukšt; dugno nuolyd; geofltracjo lėgo aukščo gradenta; k bangų kaču; k / ; 9.0. k vanden kvarbo (fltracjo) koefcenta; 9.1. p lėg; 9.. P hdrotatno lėgo jėga bendruoju atveju; 9.3. P bangų lnjnė apkrova į vertkalojo proflo tatnu; 9.4. q 1) lnjnė apkrova bendruoju atveju; ) lnjn debta; 9.5. Q 1) bangų poveko tatnu, klūča jėga; ) debta; 9.6. R tpr: 1) R c gnuždymo; ) R t lenkmo; 3) R b glemžmo; 9.7. S 1) ledo druknguma; ) švartavmo() jėgo; x x 9.8. hx n hx 0, 5 e e ; n hperboln nua u argumentu x; 9.9. T bango peroda; T % tkmybė temnė bango; T vdutn; t plaukančo (plūduruojančo) objekto grmzlė dyd; U prešlėgo jėga: U U A U ; U A vanden špaudmo (Archmedo) jėga; U geofltracjo lėgo jėga; 9.3. v 1) vdutn tėkmė gret; ) ledo lauko judėjmo gret; v w vėjo gret; W vėjo poveko plūduruojančam objektu jėga; kampa tarp bango fronto r tatno; kampa tarp vanden augyklo aše r vėjo krypte; ledo valkšnumo koefcenta;

7 9.38. c bango ketero šklmo aukščau kačuotno vanden lygo dyd; t bango pado nuledmo žemau kačuotno vanden gylo dyd; bango lg; tkmybė temnė bango; vdutn; / h bango gultuma; 9.4. vanden tank; švarau gėlo vanden 1000kg/m 3 ; šlato (dugno) pavršau kampa u horzontale; apkrtmn bango dažn; / T. 7 V SKYRIUS. VANDENS HIDROSTATINĖS APKROVOS I SKIRSNIS. VANDENS HIDROSTATINIŲ POVEIKIŲ REPREZENTACIJA 10. Hdrotatn povek HTS ar jų elementam pareška hdrotatnu lėgu. Bet kurame povandenname taške abolutu hdrotatn lėg p ab, Pa, yra apkačuojama pagal formulę p p gd,(5.1) ab o ča: p o šorn lėg į vanden pavršų, Pa; vanden tank, kg/m 3 ; g gravtacjo pagret, m/ ; d nagrnėjamo taško gyl, m. 11. HTS dažnaua veka eant natūralom ąlygom, todėl kačuojant apkrova į HTS šorn lėg p o jų aplnkoje dažna yra lygu atmofero lėgu ( po patm ). Dėl to paprata, tap pat r šame Reglamente, į jį neatžvelgama, t. y. hdrotatn lėg reprezentuojama manometrnu lėgu p man, Pa, pagal formulę p pman gd; (5.) hdrotechnnėje praktkoje švarau gėlo vanden tank 1000 kg/m 3. Ka vandenyje gauu kendnčų nešmenų, vanden tankį tklnga 510 % paddnt; 11.. nagrnėjamo taško gyl d dažnaua nutatoma nuo tam tkro būdngo ramau vanden lygo, ka nėra ypatngų rešknų tėkmė, bangų, žo, nego, ledo ar kt. Je yra ypatngų rešknų, jų poveku nutatyt takom kačavma, aptart Reglamento VIIXI kyruoe. 1. Remant lėgo aukščo ąvoka r šraška (žr. 10 p.) h p / g š (5.) formulė gaunama, kad šuo atveju hdrotatn lėgo aukšt h d. (5.3) Š teogn hdrotatko r geometrjo ryšy laba palengvna hdrotatnų povekų grafnę nterpretacją (žr pav.), kačavmu, augo nuo attktnų kladų. 13. Atlekant povekų r apkrovų kačavmu gal būt panaudota r hdrodnamn (ptometrn) lėgo aukšt h o, m, kuruo įvertnama r tėkmė gret pagal formulę h h ( v / g), (5.4) o o ča: o o ( / g) gretn lėgo aukšt, m; o v o Korolo koefcenta: 1,05 1, 10 ; o v o vdutn tėkmė gret, m/. 14. Vanden poveka prkram pre nuolatnų r (arba) kntamųjų povekų, atžvelgant į jų dydžo ktmą lake [7., 1 p.]. II SKIRSNIS. HIDROSTATINIO SLĖGIO Į PLOKŠČIUOSIUS PAVIRŠIUS APKROVOS

8 8 15. Hdrotatn lėg pagal (5.) formulę knta tolyga nuo p mn = 0 legamo pavršau vršutname taške, kurame d = 0, k pmaxlegamo pavršau glauame taške, kurame d = d max. Analogška, remant (5.3) šraška, knta hdrotatn lėgo aukšt h nuo h 0 k h h H (žr pav.). 16. Hdrotatn povek HTS ar jų elementam gal būt šrekšta: utelktne lėgo jėga P, N; 16.. lnjne lėgo apkrova q, N/m. 17. Hdrotatno lėgo į plokščąjį pavršų jėgo P, N, kačavma: jėgo P, N, kačavma bendruoju metodu: jėgo dyd (žr. 5.1 pav., a, b) P gd A I gv,(5.5) ča dc C yz H vanden gyl te plokščoo fgūro ploto geometrnu centru d n, (5.6) I C z C I ča: zc plokščoo fgūro geometrno centro aplkatė; plokščojo pavršau kampa u horzontale; A plokščoo fgūro plota, m ; I yz V plokščoo fgūro lėgo aukščo kūno tūr, m 3, H V d A ; (5.7) H C yz I max 5.1 pav. Hdrotatno lėgo į plokščuou pavršu r lėgo jėgų kačavmo chemo: ab kačuojant bendruoju metodu; cd kačuojant projekcjų metodu jėgo vekmo krypt tatmena plokščajam pavršu r į jį nukrepta; jėgo P, N, prdėte taška fgūroje lėgo centra C ' yra gylyje I d I d I /( z A I ), (5.8) C C o C yz ča I o plokščoo fgūro nercjo momenta atžvlgu aše, lygagrečo y aša r enančo per geometrnį centrą, m 4. Hdrotechnkoje dažna patakančo plokščoo tačakampė, metrnė y r z koordnačų ašm, fgūro (žr. 5.1 pav.) nercjo momenta atžvlgu aše, lygagrečo y aša r enančo per fgūro voro centrą, yra lygu

9 3 I l l /1, (5.9) o y I z 9 ča: l y fgūro matmuo y aše kryptm (fgūro plot), m; l fgūro lg; ka plokštuma vertkal fgūro matmuo z aše kryptm (aukšt), m. I z Nagrnėjamu atveju A l l (žr. 5.1 pav., a, b). yz I y z I I Slėgo centro aplkatė z kryptm apkačuojama pagal formulę I z d / n, (5.10) C I C I ča plokščojo pavršau kampa u horzontale. Patabo: 1. (5.8) formulė antra nary dar vadnama ekcentrctetu e. Nagrnėjamuatveju e 0,083l z I / d C.(5.11). Vertkaloom fgūrom, ka 90 o, z I z d. 3. Horzontalųjų fgūrų plokštumų lėgo centra utampa u voro centru, t. y. d. I C d C 4. Ktokų formų geometrnų fgūrų voro, jėgų prdėte taškų r nercjo momentų / ekcentrctetų kačavmo formulė yra patekto pecalojoje lteratūroje. 5. Išreškant jėgą P gvh, jo prdėte taška yra te V H tūro geometrnu centru; 17.. jėgo P, N, kačavma projekcjų metodu: jėgo dyd: 0,5 P P x P ), (5.1) ( z ča: Px r P z attnkama jėgo P projekcjo x r z ašų kryptm (žr. 5.1 pav., c, d); apkačuojamo takant (5.5) (5.9) formule, bet kečant joe A į: An A x ;(5.13) A z Aco ;(5.14) jėgo P krypt tatmena plokštuma r nukrepta į ją. Kontrole: ( P, P) arcco( P / P) ;(5.15) x x ( Pz, P) arcco( Pz / P) ;(5.16) jėgo P prdėte taška fgūroje utampa u jėgo P x r (ar) jėgo P z prdėte tašku gd A gv ; (5.17) P x C x H, x P z gdc Az gvh, z, (5.18) ča: Ax r Az attnkama plokščoo fgūro ploto projekcjo x r z ašų kryptm; A x An ; (5.19) A z Aco,(5.0) V, r plokščoo fgūro lėgo aukščo kūno tūro projekcjo x r z ašų kryptm: H x V H, z VH, x d C Ax d C An ;(5.1) VH, z d C Az d C Aco.(5.) Pataba. Jėgų projekcjų P x r P z prdėte taška nutatom tap pat, kap r 17.1 p. 18. Hdrotatno lėgo lnjnų apkrovų į plokščąjį pavršų q, N/m, kačavma: lnjnė apkrova į horzontaląją b, m, pločo juotą q H, N/m, apkačuojama pagal formulę qh gdcb,(5.3) ča dc vanden gyl te juoto vduru; d C cont, q H cont (žr. 5. pav.); 18.. lnjnė apkrova į vertkaląją arba pavrąją b, m, pločo juotą

10 10 q I z( z ) gdb, (5.4) ča d vanden gyl te juota; 0 d H, todėl bendruoju atveju arba trkampė (žr. 5. pav.,b), arba trapecnė (žr. 5. pav., c). qz I (z) epūra yra 5. pav. Hdrotatno lėgo į plokščuou pavršu lnjnų apkrovų kačavmo chemo III SKIRSNIS. HIDROSTATINIO SLĖGIO Į KREIVUOSIUS PAVIRŠIUS APKROVOS 19. Hdrotatno lėgo į krevuou pavršu jėgo kačavma: hdrotatno lėgo į krevuou pavršu jėga P, N, apkačuojama projekcjų metodu (žr. 17. p.); 19.. krevųjų pavršų atveju udėtnga apkačuot vertkaląją P jėgo dedamąją P z. Papratenų clndrnų pavršų atveju pagal (5.18) formulę šo jėgo dedamoo dyd ga l gv,(5.5) P z yz y H, z ča: A yz lėgo aukščo kūno yz plokštumoje plota, m ; l y lėgo aukščo kūno lg y aše kryptm, m. 5.3 pav. parodytų krevųjų pavršų Ayz šraško toko: neapemto egmento (žr. 5.3 pav., a) o o A ( d / n 360 ) ( d / tg) ;(5.6) yz apemto egmento (žr. 5.3 pav., b) o o A rd(1 0,5co ) ( r /360 ) ;(5.7) yz puapkrtmo (clndrno uždoro) (žr. 5.3 pav., c) A yz d /8; (5.8) dedamoo P z prdėte taška (vekmo lnjo) nutatomo pecalaa kačavma; jėgo P prdėte taška krevajame pavršuje randama pagal dedamųjų P x r P z ukrtmo tašką (žr. 5.3 pav.), dažnaua grafnu būdu.

11 pav. Hdrotatno lėgo į apkrtmnu pavršu r lėgo jėgų kačavmo chemo: a) į neapemtą egmentą; b) į apemtą egmentą; c) į puapkrtmį (clndrnį uždorį) 0. Hdrotatno lėgo lnjnė apkrovo į krevąjį pavršų kačavma: 0.1. lnjnė apkrova į horzontaląją b, m, pločo juotą q H, N, ka juota yra neplat, pvz., ka b 0, r (žr. 5.3 pav.), gal būt apkačuojama pagal 18.1 p. nurodymu; ka b > 0, r, reka papldomo analzė; 0.. lnjnė apkrovo į krevojo pavršau vertkaląją b, m, pločo juotą q z ntenyvuma gal būt apkačuojama pagal 18. p. nurodymu, tačau q z vekmo krypty tur būt utapdnto u normale krevajam pavršu (pndulų r kryptm 5.3 pav.). IV SKIRSNIS. HIDROSTATINIO SLĖGIO Į SUDĖTINGŲ FORMŲ PAVIRŠIUS APKROVOS 1. Hdrotatno lėgo jėgo į udėtngų formų pavršu (žr. 5.4 pav.) urandamo jėgų projekcjų metodu: 1.1. horzontaloo hdrotatno lėgo jėgų dedamoo, jų prdėte taška r krypty urandamo arba analtška, arba grafoanaltška pagal 17 p. nurodymu. Pažymėtna, kad tam tkra atveja (pvz., 5.4 pav., c), ka vanduo yra abejoe nagrnėjamo pavršau puėe, horzontaląa jėga tklngau kadyt į kela mulkene (ukrtant epūra į tayklnga geometrne fgūra), o jų rekšme r prdėte tašku kačuot / nutatyt grafoanaltnu būdu; 1.. vertkaloo hdrotatno lėgo jėgų dedamoo, jų kaču r prdėte taška nutatom grafoanaltnu būdu; jėgų kaču prklauo nuo tayklngų geometrnų fgūrų, į kura ukrtoma lėgo kūno plokštuma, kačau; jėgų prdėte taška utapdnam u tų fgūrų voro centra, o krypt utampa u hdrotatno lėgo kryptm.

12 1 5.4 pav. Hdrotatno lėgo į udėtngų formų pavršu r lėgo jėgų kačavmo chemo: a) į apemtą egmentą ABO; b) į neapemtą egmentą ABO; c) į egmentą ABO, ka vanduo yra š abejų puų Pataba. Ženklu pažymėt lėgo epūrų r lėgo aukščų kūnų geometrna centra.. Ka vanduo udėtngo formo pavršų ABO lega š veno puė (žr. 5.4 pav., a, b), lėgo jėgo horzontaloo dedamoo rekšmę P x, N, takant grafoanaltnį prendmo būdą, reka apkačuot pagal formulę P 0,5gH.(5.9) x l y I Jėgo P x prdėte taška C, m, šuo atveju yra gylyje d I 0, 667 H.(5.30) C Jėga P x nukrepta į legamą pavršų ABO. Pataba. Jegu būtų numatyta nagrnėt pavršau ABO fragmentu AB r BO, tada rekėtų atkra kačuot jėga Px, 1 r P x,. 3. Ka vanduo udėtngo formo pavršų lega š abejų puų (žr. 5.4 pav., c), lėgo jėgo horzontaląją dedamąją tklnga kadyt į dv jėga, kurų epūra udaro dv tayklngo geometrnė fgūro. Jėga Px, 1 r P x,, N, reka apkačuot pagal formule: P P x, 1 0,5 g( H H1) l y ;(5.31) x, gh1 l y.(5.3) Jėgų P x, 1 r P x, prdėte taška attnkama yra tokuoe gyluoe:

13 dc I 1 dc I,667( H H );(5.33) 0 1 ( H H.(5.34) H1) 0, Jėgo P x, 1 r P x, nukrepto į legamą pavršų. 4. Ka vanduo udėtngo formo pavršų ABO lega š veno puė, kap apemtą egmentą (žr. 5.4 pav., a), lėgo jėgo vertkaląją dedamąją tklnga kadyt į tr jėga, kurų epūra udaro try tayklngo fgūro. Jėga P z, 1, Pz, r P z, 3, N, reka apkačuot pagal formule: P g0,5h 0,5l l 0, 5gHl l ;(5.35) P P z, 1 x y z, g0,5(0,5 H0,5l x ) l y 0, 15gHl l ;(5.36) z, 3 g0,5 (0,5H ) l y 0, 065g Hl l.(5.37) Jėgų P z, 1, Pz, r P z, 3 prdėte taškų abcė attnkama yra lygo: x I 0, 75 ; (5.38) C l x 1 x I 0, 333 ; (5.39) C l x x I C3 l ( 0,667 / ).(5.40) x l x x y x y x Jėgo P z, 1, Pz, r P z, 3 nukrepto vertkala žemyn. 5. Ka vanduo udėtngo formo pavršų ABO lega š veno puė, kap neapemtą egmentą (žr. 5.4 pav., b), lėgo jėgo vertkaląją dedamąją tap pat tklnga dalyt į tr jėga, o jų rekšme P z, 1, Pz, r P z, 3, N, reka attnkama apkačuot pagal (5.35), (5.36) r (5.37) formule, bet u negama ženkla. Jėgų P z, 1, Pz, r P z, 3 prdėte taškų abce attnkama reka apkačuot pagal (5.38), (5.39) r (5.40) formule. Jėgo P z, 1, Pz, r P z, 3 nukrepto vertkala aukštyn. 6. Ka vanduo udėtngo formo pavršų ABO lega š abejų puų (žr. 5.4 pav., c), lėgo jėgo vertkaląją dedamąją tklnga kadyt į dv jėga P z, 1, P z,, o jų rekšme, N, reka apkačuot pagal (5.35) r (5.36) formule. Jėgų P z, 1, P z, prdėte taškų abce attnkama reka apkačuot pagal (5.38) r (5.39) formule. Jėgo P z, 1, Pz, nukrepto vertkala žemyn. 7. Nagrnėjamojo atvejo lnjnė apkrovo q, N/m, galėtų būt šrekšto pagal 18 r 19 p. nurodymu. V SKIRSNIS. OBJEKTŲ PLŪDRUMAS IR STOVINGUMAS 8. Objekta yra plūdru, ka jo vor G mažen už jo vanden špaudmo jėgą P V, lygą špauto vanden voru ( P V = G V ). Skyčo pavršuje plūduruojant objekta bu tovnga (tablu), ka jo: 8.1. voro centra C yra žemau už vandentalpo centrą C ' ; 8.. voro centra C yra aukščau už vandentalpo centrą C ', bet žemau už metacentrą M per metacentro aukštį h m, m, kur apkačuojama pagal formulę h m r e, (5.41) m ča r m metacentro pnduly, m, kuro šraška toka: r I D, (5.4) m o / y

14 14 ča: I o vaterlnjo plokštumo nercjo momenta jo šlgnė aše atžvlgu, m 4 ; D objekto vandentalpa, m 3 ; e ekcentrcteta (attuma nuo taško C k C ' ), m. Š dyd lavam dažna būna patovu, pvz., e = 0,5 m. Patabo: 1. C, C ', M taška, h m, r m r e attuma parodyt 5.5 pav., a r b.. Objekto tovnguma nagrnėjamuoju atveju praktška įvertnama tap: je h m > 0 arba r m > e, objekta tovnga; je h m < 0 arba r m < e, objekta netovnga. 3. Tek h m, tek r m rekšmė prklauo nuo lavo kreno kampo, bet je > 15 o, h m r r m rekšmė lakomo patovoom. 5.5 pav. Objektų plūduravmo, jų plūdrumo r tovngumo ąvokų grafnė nterpretacja: a) objekta tovnga; b) objekta netovnga. Schemoje: M metacentra plaukojmo aše (A-A) r špaudmo jėgo (P V ) vektorau ukrtmo taška; C objekto voro centra; C ' vandentalpo centra, ka objekta nepavrę; C ' 1 vandentalpo centra, ka objekta pavrę; G objekto vor; h m metacentro aukšt; r m metacentro pnduly; e ekcentrcteta; kreno kampa VI SKYRIUS. GEOFILTRACIJOS POVEIKIAI IR APKROVOS I SKIRSNIS. GEOFILTRACIJOS POVEIKIŲ REPREZENTACIJA 9. Geofltracja patvenkto požemno vanden tekėjma, kverbma per gruntnį HTS, po juo (pagrndo gruntu) be aplnk jį (šonų gruntu), tap pat fltracja per betoną, dažnaua lamnarnė, apbūdnama Dar dėnu. v k, m/; m/d,(6.1) ča v, k r attnkama geofltracjo gret, m/; m/d, vanden kvarbo (fltracjo) koefcenta, m/; m/d, r geofltracjo lėgo aukščo gradenta (žr. 30. p.). Pataba. Dmenja m/d yra parankenė, švengama laba mažų katnų rekšmų. Be to, geofltracja gal būt: 9.1. lėgnė r nelėgnė (u lavuoju deprejo pavršum); 9.. nutovėjuoj (nuotovoj) r nenutovėjuoj (nenuotovoj), kntant lake; 9.3. erdvnė (trmatė) r plokštumnė (dvmatė); pataroj dar būna: dvmatė vertkalojoje plokštumoje (proflnė) r dvmatė horzontalojoje plokštumoje plane (plannė).

15 15 Patabo: 1. Reglamente daugaua aptarta lėgnė nutovėjuoj proflnė geofltracja, vyktant neuolname grunte po praktška neladžu vandenu betonnų HTS požemnu kontūru.. Kt laba įvarū geofltracjo HTS r jų aplnkoje atveja nagrnėjam atkruoe HTS be geotechnko normatyvnuoe dokumentuoe (žr. p.). 30. Geofltracja apbūdnama toka parametra: geofltracjo lėgo aukšča h, m; 30.. geofltracjo lėgo aukščo gradenta dh / d, (6.) ča dh elementaru h pokyt elementaroje tėkmė lnjo atkarpoje d ; geofltracjo debta Q, m 3 /; m 3 /d. Patabo: 1. Kekvena š p. nurodytų parametrų lema attnkamu poveku be apkrova į HTS, jų pagrndo be šonų gruntu, žr p.. Pagal [7.], geofltracjo poveka r apkrovo į HTS, kap uję u vandenu, gal būt r nuolatna, r (arba) kntamej, o pagal pobūdį tatna r dnamna. 3. Skačuojant HTS vekanča geofltracjo apkrova r poveku, kačavmų chemo udaromo tarant, kad ta yra nuolatnė tatnė apkrovo. Realu jų ktma įvertnama udarant kačavmų chema u kela būdngaua vanden lygų aukštutname r žemutname bjefuoe tap pat r u būdngauųjų patvanko aukščų H rekšmų derna. Pagrndn derny u normalo patvanko lygu aukštutname bjefe r žemauuoju vanden lygu žemutname bjefe. II SKIRSNIS. GEOFILTRACIJOS PARAMETRŲ IR APKROVŲ SKAIČIAVIMAS 31. Geofltracjo lėgo aukšt: geofltracjo lėgo aukšt h, m, šreškama pjezometrnu lėgo aukšču, ne umno (hdrodnamno, ptometrno) lėgo aukščo šraškoje h h v / g gretno, tot lėgo dedamoj v / g 0, kadang geofltracjoje v 0, 1 m/; 31.. konkret h rekšmė gal būt ntervale H h 0 ; ča H patvanko aukšt (žr. 6.1 r I 6. pav.); patarajame aktual H rekšmė; projektuojamo HTS geofltracjo lėgo aukščo h rekšmų nutatyma yra laba ataknga r udėtnga uždavny, ne j prklauo nuo pagrndo grunto, antfltracnų premonų, drenažo be pate tatno konfgūracjų r jų ladumų vandenu (fltracjo koefcentų), kure dažna yra gana apytkla. Naudojam analtna (įvarau pagrįtumo r tklumo), ekpermentna (fznų, matematnų analogjų modelų r pan.) be mšrū kačavmų metoda r būda. Unveralaua metoda yra katmenn geofltracjo modelavma panaudojant aprobuota komputerų programa. Net r toku atveju h rekšmų paklada gal ekt 10, todėl į ta tur būt atžvelgta atlekant tolenu kačavmu. Patabo: 1. Mažaua h kačavmų mata nutatyt h rekšme te HTS požemno kontūro neladžąja dalm.. Išama h rekšmų analze geofltracjo tėkmė zono brėžnyje tklnga udaryt geohdrodnamnį tnklą. J udeda š h rekšmų zolnjų (pvz., u fkuotom h rekšmėm: h 0,9H, h 0,8H,... h 0,1H, h 0,05H, turnt omenyje, kad įtekėjmo kontūre h H, o štekėjmo kontūre h 0 ), r jom tatmenų tėkmė lnjų; geofltracjo lėgo aukšt h, m, bet kurame geofltracnė tėkmė zono taške lema geofltracjo lėgį p, Pa, ne pagal analogją u (5.) formule p gh,(6.3) ča: vanden tank, kg/m 3 ; g gravtacn pagret, m/. Todėl te nagrnėjamu HTS kontūru udaro geofltracjo lėgo jėga P, N, kur apkačuojama panaudojant hdrotatko (žr. V kyrų) prncpu;

16 je kontūra teu r jo lg yra l, m, ta P p l b '' '' h l b ga b g,(6.4) '' h attnkama vdutnė p r ča: p r A geofltracjo lėgo aukščo '' '' h rekšmė kontūro atkarpoje l ; '' h epūro plota, m ; b kontūro ekcjo plot, m. '' Apkačuoto jėgo P prdėte taška yra ploto A geometrname centre, o jo krypt tatmena nagrnėjamam pavršu. '' Pataba. h epūra, bražoma tatno brėžno matelu, rodo h ktmo pobūdį r udaro galmybę švengt attktnų kladų; je kontūra yra krevn, kačuojama vadovaujant V kyrau nurodyma; jėga P dažnaua kačuojama kartu u vanden špaudmo (Archmedo) jėga P A, kurų uma udaro bendrą hdrotatno lėgo jėgą P, N, te nagrnėjamuoju kontūru, t. y. P P P A.(6.5) Toku atveju (6.4) formulėje mama vo lėgo aukščo vdurk r va h II epūro A II 0 '' ''' plota (žr. 6.1 pav., P h epūrą A ); pabrėžant ypatngą P jėgo, vekančo į HTS padą r mažnančo tatno tablumą, varbą, škrama prešlėgo jėga U, N, šreškama pagal analogją u (6.5) formule kap U U U A, (6.6) ča: U r U A attnkama prešlėgo jėgo geofltracjo r špaudmo (Archmedo) jėgų dedamoo. Pataba. Iš (6.6) formulė akvazdža matyt, kad yra aktualu pagal galmybe mažnt jėgo U rekšmę. Pagal (6.4) formulę gaunama, kad U U A '' ga b ;(6.7) '' ga b. (6.8) A U r U A žr. 6.1 r 6. pav.: ' A 5 '' m '' 7 '' 6.1 pav. A ' 6 '', o '' Am '' '' 6. pav. A '' A3 '' m '' 6 '' 4 '' Am ' 3 ' 3 ' 4 ' ; A '' Am '' 3 3 '' A m ' 4 ' 3 ' A ; A A ; HTS pjūvuoe aukščau žemutno bjefo vanden lygo lnjo veka tk prešlėgo jėgo geofltracjo dedamoj U (žr. 6.1 r 6. pav., fltracjo per betoną U,n vektoru).

17 pav. Geofltracjo po atkra betonne užtvanka u pavru lenkčo padu lėgo aukščų ( h r h ), prešlėgo aukščų ( h ) epūrų, jų plotų be jėgų chemo: (1)1 r 7(7) pradn r galutn geofltracjo kontūra; užtvanko požemno kontūro neladžoj dal; a.. antfltracnė (įladnė) enelė 6. pav. Geofltracjo po gelžbetonne atramne ena u horzontalu padu dernyje u gruntnu mayvu lėgo aukščų ( h r h ), prešlėgo aukščų ( h ) epūrų, jų plotų be jėgų chemo: (1)1 pradn geofltracjo kontūra; 1345 atramnė eno požemno kontūro neladžoj dal; d.k. deprejo krevė, dr drena (galutn geofltracjo kontūra) 3. Geofltracjo lėgo aukščo gradenta: 3.1. geofltracjo lėgo aukščo h gradenta apbūdna h ktmo ntenyvumą kurame nor geofltracnė tėkmė zono taške (žr. (6.) formulę) arba to zono būdngame ntervale pagal formulę h /,(6.a)

18 18 ča h geofltracno lėgo aukščo pokyt h h h, (6.9) 1 ča h r h 1 geofltracno lėgo aukšča nagrnėjamo tėkmė lnjo atkarpo pradžoje r gale. Patabo: 1. Skačavmu pagal (6.a) be (6.9) formulę patogu atlkt naudojant geohdrodnamnu tnklu(žr p.), kurame h rekšmė yra fkuoto, pvz., ka 0,1 H, o kryptį nurodo tėkmė lnjo, tap pat modernom komputerų programom.. Išama analze geofltracjo tėkmė zono brėžnyje gal būt patekta vektorų lauko vazda, rekšmų zolnjų brėžny arba rekšmų grafka te būdngaa geofltracjo tėkmė ruoža, pvz., te štekėjmo ruožu 7 (7) (žr. 6.1 pav.); 3.. geofltracjo lėgo aukščo gradento (ar ) dyd laba varbu, ne: lema grunto prdėtnę tūrnę jėgą P g V, N, (6.10) ča V elementaru grunto tūr, m 3. Jėga P veka kryptm r gal neletna umažnt gruntno šlato ar jo papėdė tablumą, ka į šlatą ar jo papėdę šunka geofltracjo vanduo; 3... lema geofltracjo tėkmė gretį (žr. (6.1) formulę), rekalngą geofltracjo debtu apkačuot (žr. 34 p.); lema grunto fltracnų deformacjų (GFD) galmybę r matą, kur netur paekt HTS pavojngo lygo (žr. III krnį). 33. Geofltracjo daln r umn debta: geofltracjo daln lnjn debta q, m /; m /d, venalyčame grunte šreškama formule q k l, (6.11) ča vdutn geofltracjo lėgo aukščo gradenta l atkarpoje, tatmenoje geofltracjo tėkme, pvz., eančoje 6.1 pav. štekėjmo kontūre 7 (7); 33.. geofltracjo umn lnjn debta q, tot, m /d, šreškama formule q k l, (6.1), tot ča rekšmų vdurk, apbendrnta vam geofltracjo tėkmė kontūro lgu, pvz., 6.1 pav., kontūru nuo 7 taško k. Patabo: 1. Ka apbendrnma va atkarpa l udėtnga, q, tot kačuojama nuoekla umuojant dalnu debtu pagal formulę k l.(6.1a) q, tot. Nevenalyčame luoknuotame grunte reka umuot r atkrų luoknų debtu pagal formule: q kl; (6.13) q k l ;(6.14), tot geofltracjo daln r (ar) umn debta te b, m, pločo (matuojant kera tėkmė) HTS šreškam tap: Q q b ;(6.15) Q q.(6.16), tot, tot b Grafn Q r Q,tot vazda patekta 6.1 pav., a. Pataba. Skačavma pagal (6.11)(6.16) formule laba upapratėja turnt geohdrodnamnį tnklą (žr p.), o ypač naudojant modernom komputerų programom;

19 33.4. q, ar q tot Q tot 19 Q, rekšmė laba varbo, ne pagal ja: tklnam hdromazgo vanden ūko kačavma; neprmtno ddelė Q,tot rekšmė gal nulemt HTS požemno kontūro perprojektavmą antfltracnų elementų (prešlenktė, įladnė eno) lgų paddnmą; detalzuojama Q be Q,tot drenavmo tema. III SKIRSNIS. GRUNTO FILTRACINIS STIPRIS 34. Grunto fltracn tpr nutatoma takant ąlygą, d, adm,(6.17) ča:,d r,adm attnkama kačuotn r letn geofltracjo lėgo aukščo gradenta.,adm rekšmė nutatomo pecalaa tyrma r (ar) kačavma tokom galmom GFD rūšm: ufozja (chemne, mechanne), fltracnam špaudmu, kontaktnam šplovmu, kontaktnam špaudmu, kolmatacja. Pataba. Geofltracjo lėgo aukščo gradentų įtaka betonu nutatoma vadovaujant pecalaa normatyvna dokumenta. VII SKYRIUS. BANGŲ APKROVOS IR POVEIKIAI Į VERTIKALIOJO PROFILIO STATINIUS I SKIRSNIS. STOVINČIŲJŲ BANGŲ APKROVOS Į VERTIKALIOJO PROFILIO STATINIUS 35. Statnų kačavma atvro akvatorjo tovnčųjų bangų poveku (žr. 7.1 pav.) tur būt atlekama eant gylu k dugno d b > 1,5h r gylu vrš bermo dbr 1,5h; tuomet lavojo banguotojo pavršau r bangų lėgo formulėe vetoj gylo k dugno d b, m, būtna naudot ąlygnį kačuotnį gylį d, m, apkačuojamą pagal formulę d = d f + k br (d b d f ), (7.1) ča: d f gyl vrš tatno pado, m; k br koefcenta, mama pagal 7. pav.; h bėgančoo bango aukšt, m. 36. Lavojo bangų pavršau paklma arba pažemėjma pre vertkaloo eno η, m, atkatoma nuo kačuotno vanden lygo, tur būt apkačuojama pagal formulę h cot 0,5kh cot h kdco t, (7.) ča: ω = / T apkrtmn bango dažn; T vdutn bango peroda, ; t laka, ; k = / bangų kaču; vdutn bango lg, m. Stovnčaja banga vekant vertkaląją eną, būtna numatyt tr η nutatymo pagal (7.) formulę atveju šem co t dydžam: co t = 1 artėjant pre eno bango ketera, pakylanča aukščau kačuotno lygo per η max, m; > coωt > 0 eant horzontaloo lnjnė bangų apkrovo P xc, N/m, dažnaua rekšme, bango ketera pakylant aukščau kačuotno lygo per η c ; šuo atveju coωt rekšmė tur būt apkačuojama pagal formulę cot /[ h(8d 3 )] ; (7.3)

20 0 7.1 pav. Atvro akvatorjo tovnčųjų bangų lėgo į vertkaląją eną epūro: a) bango gūbro atveju; b) bango klono atveju (u bermų mayvu kelančojo bangų lėgo epūrom); 1 akmenų pakloda; tatny; 3 betonnė berma coωt = 1 eant horzontaloo bangų apkrovo P xt, N/m, ddžauaja rekšme, bango padu eant žemau kačuotno lygo per η t. Pataba. Eant d/λ 0, r va kta atveja, ka pagal (7.3) formulę rekšmė co ωt > 1, atlekant tolmenu kačavmu būtna mt coωt = Glavandenėje zonoje horzontaląją lnjnę apkrovą į vertkaląją eną P x, N/m, tovnčoo bango gūbro ar klono atveju (žr. 7.1 pav.) reka mt pagal bangų lėgo epūrą; tuomet lėg p, Pa, gylyje z, m, nutatoma pagal formulę: p ghe 0,5gkh kz cot 0,5gkh e kz co t kz 3 3kz 1 e cot 0,5k h ge cot cot, (7.4) ča: ρ vanden tank, t/m 3 ; g gravtacn pagret, m/ ; z taškų ordnatė (z 1 = η c ; z = 0; z n = d), m, atkatomo nuo kačuotno lygo. Pataba. Gūbro atveju, ka z 1 = η c, o klono atveju, ka z 6 = 0, reka mt p = 0.

21 1 7. pav. Koefcento k br rekšmų grafka 38. Seklavandenėje zonoje horzontaląją lnjnę apkrovą P x, N/m, į vertkaląją eną tovnčoo bango gūbro ar klono atveju (žr. 7.1 pav.) reka nutatyt pagal bangų lėgo epūrą, o lėgį p, Pa, gylyje z, m, reka apkačuot pagal 7.1 lentelėje patekta formule. Bangų lėga eklavandenėje zonoje p 7.1 lentelė Taškų Nr. Taškų gyl z, m Bangų lėga p, Pa Ka pre eno yra bango ketera 1 p 1 = 0 c 0 p k gh 3 0,5 d p k gh 4 0,5 d p 4 k 4 gh 5 d p k g Ka pre eno yra bango pada 6 0 p 0 7 t p g 8 0,5 d p k gh 8 9 d p k gh Pataba. Koefcenta k, k 3, k 9 nutatom pagal 7.3, 7.4 r 7.5 pav t t

22 7.3 pav. Koefcentų k r k 3 rekšmų grafka 7.4 pav. Koefcentų k 4 r k 5 rekšmų grafka 7.5 pav. Koefcentų k 8 r k 9 rekšmų grafka II SKIRSNIS. BANGŲ APKROVOS IR POVEIKIAI Į VERTIKALIOJO PROFILIO STATINIUS IR JŲ ELEMENTUS (YPATINGIEJI ATVEJAI)

23 3 39. Bangų lėgį p, Pa, į vertkaląją eną, kuro ketera yra šklu aukščau kačuotno vanden lygo dydžu z up, m, maženu už η max, m, arba yra įglnta k z up = 0,5h, m, reka nutatyt pagal 37 r 38 p., gauta lėgo rekšme padaugnant š koefcento k c, apkačuojamo pagal formulę 0,76 (0,19 zup / h),(7.5) k c ča plua arba mnua attnka tatno ketero padėtį aukščau arba žemau kačuotno vanden lygo. Patabo: 1. Lavojo bangų pavršau paklma arba pažemėjma η, nutatyta pagal 35 p., tap pat tur būt padaugnta š koefcento k c.. Horzontaloj lnjnė bangų apkrova P xc, N/m, šuo atveju tur būt nutatoma pagal bangų lėgo epūrą vertkaloo eno aukščo rboe. 40. Artėjant atvro akvatorjo bango frontu pre tatno kampu α, lapna (kačuojant tatno patovumą r pagrndo gruntų tprumą), lnjnę bangų apkrovą į vertkaląją eną, nutatytą pagal 37 r 38 p., būtna mažnt daugnant š koefcento k c : α, lapna k c 1,0 0,9 0,7 Pataba. Bangų frontu judant šlga eno, t. y. ka α artm arba lygū 90 lapnų, bangų apkrovą į tatno ekcją reka nutatyt pagal 41 punktą. 41. Attverto akvatorjo dfraguotų bangų horzontaląją apkrovą reka nutatyt eant tatno ekcjo ąlygnam lgu l / < 0,8; kačuotnę bangų lėgo p, Pa, epūrą ledžama bražyt pagal tr tašku, nagrnėjant šuo atveju: bango ketera utampa u tatno ekcjo vduru (žr. 7.6 pav., a): z,5h 0,15 kh cothkd, p 0; (7.6) z 1 max 0 df df 1 g 0, p k g 0,5h 0,15kh cothkd ; (7.7) l df z3 d f, p3 kl 0,5( hdf / cohu kd) 0,5( khdf /nh u kd) ;(7.8) 41.. bango pada utampa u tatno ekcjo vduru (žr. 7.6 pav., b): z, p 0; (7.9) z t 0,5h df 0,15 khdf cothkd, p kl g t ; (7.10) z3 d f, p3 kl g 0,5( hdf / cohu kd) 0,15( khdf /nh u kd), (7.11) ča: h df dfraguoto bango aukšt, m, nutatoma pagal 3 predą; k l koefcenta, kuro rekšmė toko: df Sąlygn ekcjo lgl / 0,1 0, 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 Koefcenta k l 0,98 0,9 0,85 0,76 0,64 0,51 0,38 0,3 Pataba. Eant attverto akvatorjo gylu d 0,3, reka bražyt trkampę bangų lėgo epūrą, mant gylyje z 3 = 0,3 4. Kelamąjį bangų lėgį mayvau mūrno horzontalooe ūlėe p z r po tatno padu p zc, p zt reka mt lygų attnkamem horzontalojo bangų lėgo dydžam kraštnuoe taškuoe (žr. 7.1 r 7.6 pav.), tatno pločo rboe kečant pagal tenę prklauomybę.

24 4 7.6 pav. Attverto akvatorjo dfraguotų bangų lėgo į vertkaląją eną epūro: a) bango gūbru; b) bango klonu 43. Ddžauąjį dugnnį gretį v b,max, m/, preš vertkaląją eną (nuo tovnčųjų bangų poveko) 0,5λ attumu nuo preknė eno brauno reka apkačuot pagal formulę v k h / ( / g)nh(4 d / ),(7.1) b, max l b ča: k l koefcenta, kuro rekšmė toko: Bango gultuma / h Koefcenta k l 0,6 0,7 0,75 0,8 Pataba. Letnųjų neplaunamųjų dugnnų grečų v b,adm, m/ rekšme, reka mt š 7.7 pav. pagal grunto dalelų kermenį d 10, mm; eant v b,max > v b,adm būtna numatyt pagrndo apaugą nuo šplovmo. 44. Bangų prešlėgo į bermų mayvu epūra tur būt mama trapecjo formo (žr. 7.1 pav., b), u ordnatėm p br,, Pa, apkačuojamom (eant = 1, ar 3) pagal formulę p k gh[coh k( d d ) / cohkd]cokx p, (7.13) br, br f f ča: x attuma nuo eno k attnkamo mayvo brauno, m; k br koefcenta, nutatoma pagal 7. lentelę; p f bangų lėg tatno pado lygyje.

25 5 Koefcento kbr rekšmė 7. lentelė Santykn gyl d/ Koefcenta k br, ka bangų gultuma / h yra 15 0 Mažau kap 0,7 0,86 0,64 Nuo 0,7 k 0,3 0,60 0,44 Daugau kap 0,3 0,30 0, pav. Letnų neplaunančųjų dugnnų grečų grafka III SKIRSNIS. DŪŽTANČIŲJŲ IR MŪŠOS BANGŲ APKROVOS Į VERTIKALIOJO PROFILIO STATINIUS 45. Statnų kačavma dūžtančųjų bangų poveku š atvro akvatorjo puė tur būt atlekama eant gylu vrš bermo d br < 1,5h r gylu k dugno d b 1,5h (žr. 7.8 pav.): 7.8 pav. Į vertkaląją eną dūžtančųjų bangų lėgo epūro horzontaląją lnjnę dūžtančųjų bangų apkrovą P xc, N/m, reka nutatyt pagal šonno bangų lėgo epūro plotą; lėga p, Pa, attnkanty ordnačų rekšme z, m, tur būt apkačuojam pagal formule: z 1 h, p1 0; (7.14) z 0, p 1,5 gh; (7.15) z d p gh/ coh( d / );(7.16) 3 f, 3 f

26 vertkaląją lnjnę dūžtančųjų bangų apkrovą P zc, N/m reka mt lygą bangų prešlėgo epūro plotu r nutatyt pagal formulę P zc 0,5p 3 a,(7.17) ča μ koefcenta, kuro rekšmė toko: a /( d b d f ) Koefcenta 0,7 0,8 0,9 1, ddžauąjį vanden gretį v f,max, m/, vrš bermo pavršau preš vertkaląją eną dūžtančųjų bangų atveju reka apkačuot pagal formulę v f p /.(7.18), max Vertkalųjų tatnų kačavma atvro akvatorjo mūšo bangų poveku būtna tada, ka gyl d b d cr r ka toko gylo zona preš eną ne trumpenė kap 0,5, m, (žr. 7.9 pav.). Toku atveju ddžauąjį mūšo bango ketero paklmą η c,ur, m, aukščau kačuotno lygo reka apkačuot pagal formulę 0,5d h, (7.19) c, ur f ur ča: h ur mūšo bango aukšt, m; d cr krtn gyl, m. 7.9 pav. Mūšo bangų lėgo į vertkaląa ena epūro: a) ka paklodo vršu dugno lygyje; b) ka pakloda šklę vrš dugno Horzontaląją lnjnę mūšo bangų apkrovą P xc, N/m, reka nutatyt pagal šonno bangų lėgo epūro plotą; lėga p, Pa, attnkanty ordnačų rekšme z, m, tur būt apkačuojam pagal formule: z hur p 0; (7.0) z 1, 1 0,33hur, p 1,5 ghur ; (7.1) 3 d f, p3 ghur / coh( d f / ur z ), (7.)

27 7 ča ur vdutn mūšo bango lg, m; 46.. Vertkaląją lnjnę mūšo bangų apkrovą P zc, N/m, reka nutatyt pagal bangų prešlėgo epūro plotą (u pradnu aukšču p 3, žr. 7.9 pav.), apkačuotą pagal formulę: P zc 0,35 p3a. (7.3) Ddžauąjį mūšo bango dugnnį gretį v b,max, m/, preš vertkaląją eną š atvro akvatorjo puė reka apkačuot pagal formulę v b /.(7.4), max p3 47. Dūžtančųjų r mūšo bangų apkrovų į vertkaląją eną (žr. 7.8 r 7.9 pav.) nutatymą rekama pagrndu ledžama atlkt dnamna metoda, įvertnanča lėgo mpulu r nercne jėga. VIII SKYRIUS. BANGŲ APKROVOS IR POVEIKIAI ŠLAITINIO PROFILIO STATINIAMS 8. 1 % tkmybė bangų užrtmo ant šlato aukšt h run1%, m, ka h 1, m, aukščo bango atrta tatmena į šlatą r ka gyl preš tatnį d h 1%, apkačuojama pagal formulę h k k k, (8.1) run1% p runh1% ča: k koefcenta, nurodyta 8.1 lentelėje; Koefcento k rekšmė 8.1 lentelė Šlato dango pobūd B. g. p. Žvyra, gargžda, akmeny, betono / gelžbetono bloka S a n t y k n š u r k š t /h 1 0,001 0,00 0,005 0,01 0,0 0,05 0,10 0, k rekšmė 0,90 0,90 0,85 0,78 0,7 0,56 0,45 0,35 Pataba. B. g. p. betono, gelžbetono plokštė; šurkšt (medžago dalelų vdutn kermuo arba betono/gelžbetono blokų vdutn matmuo), m. k p koefcenta, apkačuojama pagal formulę k 1,05 0,05 cot 0,0 0,003 cot v 10 0,80 0, 04v p w w,(8.1a) ča: v w kačuotn vėjo gret (žr. predą); ka v w < 10 m/, reka mt v w 10 m/; ka v w > 0 m/, reka mt v w 0 m/; šlato pavršau kampa u horzontale (cot ta šlato koefcenta m, t. y. cot = m); k run koefcenta, randama š 8.1 pav.; h 1% bėgančoo bango 1 % tkmybė aukšt, m, (žr. predą).

28 8 8.1 pav. Koefcento k run rekšmų grafka: a) ka cot 0,1 3,0; b) ka cot 3 30 Pataba. Ka gyl preš tatnį d < h 1%, koefcenta k run parenkama š 8.1 pav. pagal bangų gultumo a / hd1 % rekšmę, nurodytą klauteluoe, apkačuotą gylu d = h 1%. 49. tkmybė bangų užrtmo ant šlato aukšt hrun% khrun1%,(8.) ča k koefcenta, kuro rekšmė toko: Bango užrtmo aukščo tkmybė, % 0, Koefcenta k 1,1 1,0 0,96 0,91 0,86 0,76 0, Iš atvro akvatorjo bango frontu artnant pre tatno kampu, lapna, bango užrtmo ant šlato aukšt h k h (8.a) ča run, run, k koefcenta, kuro rekšmė toko: Kampa, lapna Koefcenta k 1,00 0,98 0,96 0,9 0,87 0,8 0, Apkačuojant bangų užrtmo aukštį ant mėlo ar žvyro r žvrgždo paplūdmų, reka įvertnt kranto nuolydžo pokyču audro metu. Reka atžvelgt į ta, kad: naujoj vanden rba palenka į paplūdmį k ddžauojo bango užrtmo aukščo rbo;

29 te buvuąja vanden rba udaro gyl d 0,3h; jūro dugna prekrantėje pažemėja k gylo d d cr, m, ka grunta neatparu šplovmu, r k gylo d d cr.u, m, ka grunta atparu šplovmu (ča: h bango aukšt, m; d cr r d cr,u vanden gyl prmojo r pakutno bango gožmo vetoje, m). 5. Bangų lėgo į šlatą, utvrtntą monoltnėm ar urenkamoom betono ar gelžbetono plokštėm, epūra, ka 1,5 ctg 5, tur būt udaroma pagal 8. pav.; ddžaua kačuotn bangų lėg p d, kpa, tur būt apkačuojama pagal formulę p k k p gh,(8.3) d f rel ča: k koefcenta, apkačuojama pagal formulę k 0,85 4,8( h / ) cot[0,08 1,15( h / )] ;(8.4) k f koefcenta, kuro rekšmė toko: Bango gultuma / h Koefcenta k f 1,00 1,15 1,30 1,35 1,48 p rel ddžaua antykn bango lėg į šlatą taške (žr. 8. pav.), kuro rekšmė toko: Bango aukšt h, m 0,5 1 1,5,0,5 3,0 3,5 4 Ddžaua antykn bango lėg p rel 3,7,8,3,1 1,9 1,8 1,75 1,7 53. taško (žr. 8. pav.), kurame veka ddžaua kačuotn bangų lėg p d, ordnatė z tur būt apkačuojama pagal formulę 8. pav. Ddžauojo kačuotno bangų lėgo į šlatą, utvrtntą plokštėm, epūra cot 1 ( A ), z A (1/ cot )1 B (8.5) ča: A r B dydža, m, apkačuojam pagal formule: A h 0,47 0,03( / h) (1 cot ) / cot ; (8.6) 0,95 0,84 cot 0,5( h / ) B h.(8.7) 54. Ordnatė z 3, m, attnkant bango užrtmo ant šlato aukštį, tur būt apkačuojama pagal p. nurodymu.

30 Šlato pavršau dalye, eančoe aukščau r žemau taško (žr. 8. pav.), bango lėgo p, kpa, ordnačų dydža mam toke: p = 0,4 p d attumu nuo taško l1 0, 015 L r l3 0, 065 L ; p = 0,1 p d attumu nuo taško l 0, 035 L r l4 0, 0675 L ; 4 ča L cot / cot 1, m. (8.8) 56. Bangų prešlėgo p c, kpa, į šlatų tvrtnmo plokšte epūro ordnatė tur būt apkačuojamo pagal formulę: p k k p gh, (8.9) c f c, rel ča p c,rel antykn bangų prešlėgo dyd, nutatoma pagal grafką (žr. 8.3 pav.). 8.3 pav. Bangų antykno prešlėgo grafka 57. Bangų apkrova, vekanča CC4 r CC3 paekmų klaų tatnų šlatu, utvrtntu plokštėm, eant 1 tkmybė bangų aukšču, ddenam kap 1,5 m, rekama pagrndu, ledžama apkačuot metoda, įvertnanča vėjo ukeltų bangų neregularumą. 58. Ka šlata yra kntamo nuolydžo r (ar) u bermom, bangų apkrovo, vekančo šų šlatų tvrtnmą, tur būt nutatomo laboratorna tyrma. 59. Projektuojant šlatno proflo tatnu r šlatų tvrtnmu netayklngo formo akmenm, paprata be faonna betonna ar gelžbetonna bloka, atkro tvrtnmo elemento maę m ar m z, kg, attnkančą elemento rbnį puauvyro būvį vekant vėjo ukeltom bangom, reka apkačuot tap: ka akmuo ar bloka yra šlato dalyje, eančoje tarp tatno ketero r vanden gylo, z = 0,74 h pagal formulę m 3 3 0,5 { 3,16k fr mh /[( m / ) 1] }( / h) ; (8.10) 59.. ka vanden gyl z > 0,74 h pagal formulę [7,5z /( h )] m z me,(8.11) ča k fr koefcenta, randama 8. lentelėje. Koefcento k fr rekšmė 8. lentelė k Tvrtnmo elementa f rekšmė tvrtnant umetant uklojant Akmeny 0,05

31 Paprat betonna bloka Tetrapoda Dpoda Trbara Hekalega, hekabta Pentapoda 31 0,01 0,008 0,0057 0,0057 0,0043 0,004 Pataba. Ka /h > 15 r yra berma, k fr dydį ledžama patklnt pagal bandymų duomen. 0,0058 0,0049 0,0034 0,0034 0, Projektuojant tatnų šlatų tvrtnmą nerūšuotų akmenų metnu, būtna, kad metno granulometrnė udėte koefcento k gr rekšmė patektų į 8.4 pav. nurodytą užbrūkšnuotą zoną. 8.4 pav. Nerūšuotų akmenų, krtų šlatam tvrtnt, granulometrnė udėte grafka Koefcento k gr dyd apkačuojama pagal formulę 0,333 k m m D / D, (8.1) gr / ba. ba ča: m akmen maė, kg, apkačuojama pagal 59 p. nurodymu; m akmen maė, kg, ddenė ar maženė už kačuojamąją; D ba, r D ba akmenų frakcjų kermeny, attnkanty m r m maė rutulu: D,4 m 0, ;(8.1a) 333 ba, 1 / b m / 0, 333 Dba 1,4 b,(8.1b) ča akmen tank, kg/m 3. b Patabo: pav. nurodyto granulometrnė udėte akmenm galma tvrtnt3 cot 5 gultumo šlatu, ka juo vekančų bangų kačuotn aukšt 3 m.. Tvrtnant lėkštu šlatu (u ctg > 5) nerūšuotų įvarau dydžo akmenų metnu, kačuotnę akmen maę m, t, attnkančą jo rbnę puauvyro būeną, ka veka vėjnė bango u / h 10, būtna apkačuot pagal (8.10) formulę, daugnant š koefcento k, kuro rekšmė toko: ctg k 0,78 0,5 0,43 0,5 0,0 D ba dydžo (žr. (8.1) formulę) akmenų frakcjo mažau % pagal vorį nerūšuotame įvarau dydžo akmenų metnyje tur būt toke:

32 3 Rūšuotumo koefcenta D 60 / D Mažau D ba dydžo akmenų frakcjo % IX SKYRIUS. BANGŲ APKROVOS Į APTAKIAS KLIŪTIS IR KIAURINIUS STATINIUS I SKIRSNIS. BANGŲ APKROVOS Į VERTIKALIĄJĄ APTAKIĄ KLIŪTĮ 61. Bangų poveko ddžauąją jėgą Q max, N, vekančą kernų matmenų a 0,4 r b 0,4 vertkalą aptaką klūtį, eant d d cr (žr. 9.1 pav., a), reka nutatyt š keleto rekšmų, apkačuotų eant įvarem attumam x, m, nuo bango ketero, šrekštem antyku x, pagal formulę Q Q Q, (9.1) ča Q, m ax r v, m ax apkačuojamo pagal formule: max,max v, max v Q attnkama bangų poveko jėgo nercjo r grečo dedamoo, N, 9.1 pav. Bangų apkrovų, vekančų vertkaląa (a) r horzontaląa (b) aptaka klūt, apkačavmo chemo Q, max 0, 5gb hk v ; (9.) Qv, max 0, 083gbh k v vv, (9.3) ča: r v bangų poveko ddžauoo jėgo nercjo r grečo dedamųjų derno koefcenta, attnkama nutatom š 9. pav.;

33 33 h, kačuotn bango aukšt r lg, nutatom pagal 3 predo I III krnų nurodymu; a klūte matmuo bango pndulo kryptm, m; b klūte matmuo bango pndulo normalė atžvlgu, m; k koefcenta, kuro rekšmė toko: v Santykn užtvaro matmuo a, b, D 0,05 0,10 0,15 0,0 0,5 0,30 0,40 Koefcenta k v 1 0,97 0,93 0,86 0,79 0,70 0,5 r v gylo nercjo r grečo koefcenta, attnkama nutatom š 9.3 pav. r v užtvaro formo nercjo r grečo koefcenta; krtulo, elpė r tačakampo pavdalo kerpjūvu nutatom š 9.4 pav. Patabo: 1. Bangų apkrovų į atkra tovnča aptaka klūt arba kaurnu tatnu kačavma atlktn atžvelgant į jų pavršų šurkštumą. Turnt korozjo r jūrnų apaugų įtako mažnmo bandymų duomen, formo koefcentu reka apkačuot pagal formule: 0,5 ( a / b),(9.4) t v C v C,(9.5) ča C r C v bandyma patklnto nercjo r grečo paprešnmo koefcentų rekšmė.. Bangom artėjant į aptaką elpė arba tačakampo pavdalo klūtį kampu, formo koefcentu ledžama nutatyt nterpoluojant tarp jų rekšmų pagrndnų ašų atžvlgu. 3. Bangų poveko ddžauąją jėgą Q max, N, vekančą vertkaląją aptaką klūtį eant rekšme ( Q, max / Q v, max), ledžama mt Qmax Q, max, o eant ( Q, max / Q v, max) 0,, mt Qmax Qv, max. 9. pav. Bangų poveko jėgo nercjo (1) r grečo v () dedamųjų derno koefcenta

34 34 6. Bangų lnjnė apkrova q, N/m, į vertkaląją aptaką klūtį gylyje z, m, eant ddžauaja bangų poveko jėga Q max (žr. 9.1 pav., a) apkačuojama pagal formulę q q, (9.6) q, max x v,max x, v 9.3 pav. Gylo nercjo (a) r grečo v (b) koefcenta ča: 9.4 pav. Klūte formo nercjo r grečo v koefcenta (elpnų klūčų štnė lnjo, przmnų brūkšnnė), atžvelgant į a b (Q, q r P x rekšmėm) arba b a (P z rekšme); 1 šurkščaja elpne klūča; lygaja; 3 vertkalaja šurkščaja klūča povandennėje r lygaja vršvandennėje dalye q ddžauoo bangų lnjnė apkrovo, N/m, nercjo r grečo q, max r v, m ax dedamoo, apkačuojamo pagal formule: q, max 0,5 g b ( h/ ) k v x ;(9.7)

35 q v, max 0,67gb ( h / ) k v ;(9.8) xv v 35 x r x, v bangų lnjnė apkrovo nercjo r grečo komponentų derno koefcenta, attnkama nutatom š 9.5 pav., eant rekšme pagal 61 p.; x r xv bangų lnjnė apkrovo koefcenta, nutatom š 9.6 pav. (a r b) pagal antykno gylo rekšme ( d z) / d. z rel 9.5 pav. Bangų horzontaloo lnjnė apkrovo nercjo x (1) r grečo xv () komponentų derno koefcenta 63. Banguojančo pavršau šklmą, m, aukščau kačuotno vanden lygo reka apkačuot pagal formulę h, (9.9) rel ča rel banguojančo pavršau antykn šklma, nutatoma pagal 9.7 pav. Bango vdurnė lnjo šklmą aukščau kačuotno vanden lygo d, m, reka apkačuot pagal formulę d c 0,5 h (9.10) ča,, rel antykn bango ketero šklma, nutatoma pagal 9.7 pav., ka 0. c, rel 64. Bangų apkrova Q r q, vekanča vertkaląją aptaką klūtį, eant bet kura jo padėča x, m, bango ketero atžvlgu, reka apkačuot attnkama pagal (9.1) r (9.6) formule; tap pat koefcenta r v tur būt nutatom š 9. pav., o x r xv š 9.5 pav. pagal konkrečą rekšmę x.

36 pav. Bangų lnjnė apkrovo koefcenta x, xv, z, zv, eant d : 1) 0,1; ) 0,15; 3) 0,; 4) 0,3; 5) 0,5; 6) 1; 7) 5 r h = 40 štnė lnjo, h = 815 brūkšnnė lnjo 65. Vertkalu attuma z Q, m ax, m, nuo kačuotno vanden lygo k vertkaląją aptaką klūtį vekančo ddžauoo bangų lėgo jėgo Q max prdėte taško apkačuojama pagal formulę zq, max Q,max zq, Qv,max v zq, v /Qmax,(9.11) ča: r v koefcenta, nutatom pagal 9. pav., ka rekšmė attnka Q max ; z Q, r z Q, v attnkama jėgų nercjo r grečo komponentų prdėte taškų ordnatė, m, apkačuojamo pagal formule: z Q,, rel ;(9.1) z Q, v v v, rel,(9.13) ča:, rel r v, rel jėgų nercjo r grečo komponentų prdėte taškų antyknė ordnatė, nutatomo pagal 9.8 pav.; r fazė nercjo r grečo koefcenta, nutatom pagal 9.9 pav. v Vertkalųjį attumą z Q nuo kačuotno vanden lygo k jėgo Q prdėte taško, eant bet kuram nuotolu x nuo bango ketero k klūte, reka apkačuot pagal (9.11) formulę, kuro koefcenta r v tur būt nutatom pagal 9. pav., eant konkreča rekšme x.

37 pav. Koefcento rel rekšmė: 1 eant d 0, 5 r h 40 ; eant d 0, 5 r h 0, tap pat eant d 0, r h 40 ; 3 eant d 0, 5 r h 10, tap pat eant d 0, r h 0 ; 4 eant d 0, r h pav. Santyknų ordnačų rekšmė: 1, rel rekšmė; v, rel rekšmė

38 pav. Fazė nercjo r grečo v koefcenta II SKIRSNIS. BANGŲ APKROVOS Į HORIZONTALIĄJĄ APTAKIĄ KLIŪTĮ 66. Bangų lnjnė apkrovo attojamoo ddžauoj rekšmė Pmax, N/m, vekant aptaką kernų matmenų a 0,1, m, r b 0,1, m, horzontaląją klūtį (žr. 9.1 pav., b), eant z c b, bet b h, r eant d zc b z c P max,(9.14) P x Pz, apkačuojama pagal formulę dvem atvejam: u lnjnė apkrovo ddžauąja horzontaląja dedamąja P x,max, N/m, eant attnkama lnjnė apkrovo vertkaloo dedamoo rekšme P z, N/m; 66.. u lnjnė apkrovo ddžauąja vertkaląja dedamąja P z,max, N/m, eant attnkama lnjnė apkrovo horzontalo dedamoo rekšme P x, N/m.

39 39 Attuma x, m, nuo klūte centro k bango ketero vekant ddžauoom lnjnėm apkrovom P x, m ax r P z, m ax apkačuojam pagal antyknį dydį x /, nutatomą š 9.5 r 9.10 pav pav. Bangų vertkaloo lnjnė apkrovo nercjo z (1) r grečo zv () komponentų derno koefcenta 67. Bangų lnjnė apkrovo, vekančo horzontaląją aptaką klūtį, horzontaloo dedamoo ddžauąją rekšmę P reka nutatyt š kelų dydžų, apkačuotų eant įvarom x, m ax rekšmėm, pagal formulę P P P, (9.15) x, max x x xv xv ča: P x r P xv bangų lnjnė apkrovo horzontaloo dedamoo nercjo r grečo komponenta, kn/m, apkačuojam pagal formule: P 0,5g b ( h / ) ; (9.16) x k v x xv 0,67 gb( h / ) k v xv x r xv P, (9.17) v bangų lnjnė apkrovo nercjo r grečo komponentų derno koefcenta, nutatom attnkama š 9.5 pav., eant rekšme pagal 61 p.; x r xv paašknma te paty kap r 6 p.; r v klūte formo nercjo be grečo koefcenta; krtulo, elpė r tačakampo pavdalo kerpjūvu nutatom š 9.4 pav., eant rekšmėm: a / b horzontalaja r b/ a vertkalaja apkrovo dedamoom. 68. Bangų lnjnė apkrovo, vekančo aptaką horzontalą klūtį, vertkaloo dedamoo ddžauąją rekšmę P reka nutatyt š kelų dydžų, apkačuotų eant įvarom z, m ax rekšmėm, pagal formulę P P P, (9.18) z, max z z zv zv

40 40 ča: P z r P zv bangų lnjnė apkrovo vertkaloo dedamoo nercjo r grečo komponenta, kn/m, apkačuojam pagal formule: P 0,5g a ( h / ) ; (9.19) P z k v 0,67 ga( h / ) ; (9.0) zv k v z r zv z zv v nercjo r grečo derno koefcenta, nutatom š 9.10 pav., eant rekšme pagal 61 p.; z r zv bangų lnjnė apkrovo koefcenta, nutatom attnkama š 9.6 pav. (b r d), eant antyknė ordnatė rekšmėm z ( d z ) d ; c, rel c / r v paašknma te paty kap r 67 p. 69. Bangų lnjnė apkrovo, vekančo horzontaląją aptaką klūtį, horzontaloo P x, N/m, arba vertkaloo P z, N/m, dedamųjų rekšmę eant bet kura jo padėča x bango ketero atžvlgu reka apkačuot attnkama pagal (9.15) arba (9.18) formulę; derno koefcenta x, xv arba z, zv tur būt nutatom š 9.5 r 9.10 pav. pagal konkrečą rekšmę x. 70. Bangų lnjnė apkrovo, vekančo ant dugno gulnčą clndrnę klūtį (žr. 9.1 pav., b), kuro kermuo D 0,1, m, r D 0,1 d, m, attojamoo ddžauąją rekšmę Pmax, N/m, reka apkačuot pagal (9.14) formulę dvem atvejam: u lnjnė apkrovo ddžauąja horzontaląja dedamąja Px,max, N/m, eant attnkama lnjnė apkrovo vertkaloo dedamoo rekšme P z, N/m; 70.. u lnjnė apkrovo ddžauąja vertkaląja dedamąja Pz,max, N/m, eant attnkama lnjnė apkrovo horzontaloo dedamoo rekšme P x, N/m. 71. Bangų lnjnė apkrovo, vekančo ant dugno gulnčą clndrnę klūtį, ddžauąją horzontaląją P x,max, N/m, r attnkamą vertkaląją P z, N/m, projekcja reka apkačuot pagal formule: P P P ; (9.1) P x, max x x xv xv z 1 P xv xv,8, (9.) ča P x r P xv attnkama bangų lnjnė apkrovo horzontaloo dedamoo nercjo r grečo dedamoo, N/m, apkačuojamo pagal formule: P 0,75g D ( h / ) ; (9.3) P x xv gd h / ) ; (9.4) x ( xv xv x x ča r, r paašknma te paty kap r 67 p. xv Pataba. Bangų lnjnė apkrovo ddžauoj vertkaloj P z,max, N/m, r attnkama horzontaloj P x, N/m, projekcjo mamo toko: P 1, 8P r P. z, max xv x P xv III SKIRSNIS. GOŽTANČIŲJŲ BANGŲ APKROVOS Į VERTIKALIĄJĄ APTAKIĄ KLIŪTĮ 7. Gožtančųjų bangų poveko į vertkaląją clndrnę klūtį, kuro kermuo D,4d, 0 cr m, ddžauąją jėgą Q cr,max, N, reka nutatyt pagal bangų poveko jėgo Q cr, N, atkra rekšme, gauta kelom klūte padėtm bango ketero atžvlgu (9.11 pav., a) ntervala,1x / d, pradedant nuo 0,1x / 0 (ča: x attuma, m, nuo gožtančoo bango ketero k 0 t vertkaloo clndrnė klūte aše; d t d t gyl po bango padu).

41 pav. Dūžtančųjų (urtančųjų) bangų apkrovų apkačavmo chema (a) r koefcentų, cr 1 be v, cr rekšmė (b) Pataba., cr mama tegama, ka x dt > 0 r negama ka x dt < 0. Bangų poveko jėgą Q cr, N, bet kura clndrnė klūte padėča bango ketero atžvlgu reka apkačuot pagal formulę Q Q Q, (9.5) cr ča:, cr v, cr Q, r Q, gožtančųjų bangų poveko jėgo nercjo r grečo dedamoo, N, cr v cr apkačuojamo pagal formule: Q,5gD d (9.6) lygo; Q ča: c, cr ; d,, cr 0, cr v, cr 0,4gD d c, cr t v, cr d t (9.7) vanden gyl po bango padu, m (žr pav., a), apkačuojama pagal formulę d t d h cr c, cr ; (9.8) h tranformuoto bango aukšt, m, prmąjį kartą ja gožtant eklumo zonoje, ka cr tenknama ąlyga h,8d ; c,cr,cr cr 0 t bango (prmąjį kartą gožtant) ketero šklma, m, aukščau kačuotno vanden r nercjo r grečo koefcenta, nutatom š 9.11 pav., b. v,cr

42 4 73. Į vertkaląją clndrnę klūtį gožtančųjų bangų lnjnę apkrovą qcr, N/m, gylyje z, m, nuo kačuotno vanden lygo (žr pav., a), eant antyknam klūte aše nuotolu nuo bango ketero x / d, reka apkačuot pagal formulę q cr t q q, (9.9) ča:, cr v, cr q, r q, į vertkaląją klūtį gožtančųjų bangų lnjnė apkrovo, N/m, cr v cr nercjo r grečo dedamoo, apkačuojamo pagal formule: q,5gd ; (9.30) q, cr 0, cr v, cr 0,4gD d c, cr v, cr ; (9.31) r nercjo r grečo koefcenta, nutatom attnkama pagal 9.1 pav. (a r,cr v,cr b), eant antykno gylo rekšmėm z d z) / d. rel ( t 9.1 pav. Inercjo, cr(a) r grečo v, cr (b) koefcentų rekšmė IV SKIRSNIS. BANGŲ APKROVOS Į KIAURINĮ APTAKIŲ ELEMENTŲ STATINĮ 74. Bangų apkrovą į trypnė temo kaurnį tatnį reka nutatyt umuojant apkrova, apkačuota pagal p., kap į atkra tovnča klūt, atžvelgant į kekveno elemento padėtį kačuotnė bango proflo atžvlgu. Statno elementu reka vertnt kap atkra tovnča aptaka klūt, eant attumam tarp jų ašų l, m, ne maženem kap try kermeny D, m l 3D. Eant l 3D (ča D ddžaua elemento kermuo), bangų apkrovą, nutatytą atkra tovnčam tatno elementu, reka daugnt š uartėjmo koefcentų pagal bangų frontą t r pndulį l, parenkamų š 9.1 lentelė. 9.1 lentelė Suartėjmo koefcento rekšmė

43 Santykn attuma tarp klūčų ašų l D 43 Suartėjmo koefcenta r, eant antyknų kermenų D rekšmėm t t l D 0,1 D 0,05 D 0,1 l D 0, ,5 1 1,05 1 0,98 1,04 1,15 0,97 0,9 1,5 1, 1,4 0,87 0,8 1,5 1,4 1,65 0,7 0, Bangų apkrova į kaurno tatno pavruį elementą reka nutatyt pagal apkrovo horzontaloo r vertkaloo dedamųjų epūra, kurų ordnatė tur būt apkačuoto pagal 69 p., atžvelgant į elemento atkrų ruožų panrmą žemau kačuotno lygo r nuotolį nuo kačuotnė bango ketero. Pataba. Bangų apkrova į tatno elementu, pavruu į horzontalę arba vertkalę maženu ne 5 lapnų kampu, ledžama apkačuot attnkama pagal 64 r 69 p., kap į vertkaląją arba į horzontaląją aptaką klūtį. 76. Neregularųjų vėjo bangų dnamnę apkrovą į kaurnį aptakų elementų tatnį reka apkačuot daugnant tatnė apkrovo rekšmę, nutatytą pagal 74 r 75 p. vdutno lgo r kačuotnė tkmybė aukščo temne banga, š dnamno koefcento k, kuro rekšmė toko: Perodų antyk Dnamn koefcenta T / T 0,01 0,1 0, 0,3 k 1 1,15 1, 1,3 d Patabo: 1. T r T attnkama tatno avųjų vyravmų r vdutn bangų peroda,.. Ka T / T > 0,3, reka atlkt tatno dnamnu kačavmu. V SKIRSNIS. BANGŲ APKROVOS Į VERTIKALIUOSIUS DIDELIŲ SKERSMENŲ CILINDRUS 77. Ddžaua vertmo momenta M z, por, knm, udarant nuo bangų lėgo į vertkaloo apvalo clndrnė klūte štnį dugną, beremantį į žvyro r gargždo ar akmenų metno pagrndą, dugno centro atžvlgu tur būt apkačuota pagal formulę 3 M z, por 0, 065ghD por, (9.3) ča koefcenta, įvertnant pagrndo porėtumą (žr. 9. lentelę). por d

44 KOEFICIENTO por REIKŠMĖS lentelė d / S a n t y k D / 0,0 0,5 0,30 0,40 0,1 0,67 0,76 0,8 0,81 0,15 0,59 0,68 0,73 0,73 0,0 0,46 0,5 0,57 0,56 0,5 0,35 0,4 0,44 0,4 0,30 0, ,3 0,3 0,40 0,14 0,15 0,17 0,17 0,50 0,07 0,08 0,09 0,09 Pataba. Va ddžaua vertmo momenta, vekant klūtį, yra uma dvejų momentų: 1) momento ddžauoo jėgo Q, lygau šo jėgo, nutatyto pagal 61 p., r jo pete, nutatyto pagal 65 p., andauga, r ) max ddžauojo momento, nutatyto pagal (9.3) formulę r utampančo pagal fazę u Q max. 78. Bango lėg p, kpa, vertkaloo apvalo clndrnė klūte pavršau taške gylyje z 0 horzontaloo jėgo Q max ddžauuoju momentu tur būt nutatyta pagal formulę p gh coh[ k( d z)]/(coh kd),(9.33) ča lėgo pakrtymo koefcenta (žr. 9.3 lentelę). Koefcento rekšmė 9.3 lentelė, lapna S a n t y k D / 0, 0,3 0,4 0 0,73 0,85 0, ,70 0,83 0, ,68 0,81 0, ,60 0,74 0, ,50 0,65 0, ,35 0,51 0, , 0,34 0, ,03 0,11 0, ,09 0,08 0, ,3 0,3 0, ,3 0,36 0, ,37 0,4 0, ,41 0,45 0,40 Patabo: 1. kampa tarp atbėgančoo bango pndulo r krypte, žūrnt į nagrnėjamą tašką š klūte pavršau centro.. Slėg p taškuoe, eančuoe aukščau kačuotno vanden lygo (z < 0), nutatoma: 1) pagal tenę perenamybę tarp p te lygu z = 0, apkačuojamo pagal (9.33) formulę, r p = 0 te lygu z h ; ) ka < 0, taškam gylyje 0 z h, tap pat pagal tenę perenamybę tarp p = 0 (ka z = 0) r p, apkačuojamo pagal (9.33) formulę, mant z h. 79. Ddžauąjį dugnnį gretį v b, m ax, m/, taškuoe, eančuoe klūte kontūre, ka = 90 о r 70 о, r preša klūtį ( = 0 о ) per 0,5 nuo klūte kontūro, reka nutatyt pagal formulę vb, max vh /[ T n h ( kd)], (9.34) ča v koefcenta, kuro rekšmė toko:

45 45 Skačuotnų taškų padėty S a n t y k D / 0,0 0,30 0,40 Klūte kontūre 0,98 0,87 0,77 Preša klūtį 0,67 0,75 0,75 X SKYRIUS. VĖJINIŲ BANGŲ APKROVOS Į KRANTOSAUGOS STATINIUS IR LAIVINIŲ BANGŲ APKROVOS Į KANALŲ ŠLAITŲ TVIRTINIMUS SKIRSNIS. VĖJnų BANGŲ APKROVOS Į KRANToaugo STATINIUS 80. Vėjnų bangų lnjnė apkrovo į povandennį bangolaužį, ka pre jo yra bango klon, attojamoo projekcjų horzontaloo P x, N, r vertkalųjų P z r P c, N, ddžaua rekšme reka apkačuot pagal bangų šonno lėgo r bangų prešlėgo epūra (žr pav.). Joe parodyto lėgo p, Pa, rekšmė, įvertnant dugno nuolydį, tur būt apkačuojamo pagal toka formule: ka dugno nuolyd 0,04 r ka z, m, rekšmė yra toko: 1) z = z 1 r jegu z1 z, ta p 1 = g( z 1 z4 ),(10.1) o jegu z 1 z, ta p 1 = p ; (10.) d z1 ) z = z, ta p gh( 0,015 0,3 ) gz4 ;(10.3) d d 3) z = z 3 = d, ta p3 k p ;(10.4) 80.. ka dugno nuolyd >0,04 r ka z, m, rekšmė yra toko: 1) z = z 1, ta p 1 apkačuojama pagal (10.1) r (10.) formule, ) z = z, ta p = g( z z4 ),(10.5) 3) z = z 3 = d, ta p 3 = p,(10.6) ča (80.1, 80. p.): z 1 attuma nuo tatno ketero k kačuotno vanden lygo, m; z attuma nuo kačuotno vanden lygo k bango pado, m, apkačuojama pagal z /d, prklauantį nuo h/d (žr lentelę: z ( z / d) d ); k koefcenta, kuro rekšmė toko: Bango gultuma / h Koefcenta k 0,73 0,75 0,80 0,85 0,90 0,95 1 z 4 attuma nuo vanden lygo už povandenno bangolaužo k kačuotno vanden lygo, m, apkačuojama pagal formulę z4 kr ( z1 z5 ) z1;(10.7) k r koefcenta, nutatoma š 10.1 lentelė; z 5 vdutn attuma nuo bango ketero preš povandennį bangolaužį k kačuotno vanden lygo, m, nutatoma pagal antyknį bango ketero šklmą z 5 /d š 10.1 lentelė.

46 46 Koefcento k r rekšmė 10.1 lentelė Santykn bango aukšt h 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1 /d Santykn bango pado 0,14 0,17 0,0 0, 0,4 0,6 0,8 pažemėjma z /d Santykn bango ketero 0,13 0,16 0,0 0,4 0,8 0,3 0,37 šklma z 5 /d Koefcenta k r 0,76 0,73 0,69 0,66 0,63 0,60 0,57 81.Ddžaua dugnn vanden tėkmė gret v, m/, preš krantoaugo tatnį apkačuojama pagal (7.1) formulę. Koefcenta k l nutatoma: vertkalaja r apytate ena pagal 43 p.; povandennam bangolaužu koefcento k l rekšmė toko: Santykn bango lg / d Koefcenta k 0,50 0,70 0,90 1,10 l b, m ax 10.1 pav. Bangų lėgo į povandennį bangolaužį epūro 8. Ddžaua dugnn gret v b, m ax, m/, preš krantoaugo tatnį eant gožtančoom r mūšo bangom, apkačuojama pagal (7.18) r (7.4) formule. 83.Ddžauųjų neplaunamųjų dugnnų grečų rekšmė nutatomo pagal 43 p. 84. Vėjnų gožtančųjų bangų lnjnė apkrovo į vertkalą krantoaugo eną, ka už jo (nuo kranto puė) nėra grunto ampylo, attojamoo projekcjų horzontaloo P x N, r vertkaloo P z, N, ddžauąa rekšme, reka apkačuot pagal bangų šonno lėgo r bangų prešlėgo epūra (žr. 10. pav.). Joe parodytų dydžų p, Pa, r c, m, rekšmė tur būt apkačuojamo atžvelgant į tatno vetą: ka tatny yra mūšo bango pakutno ugožmo pjūvyje (žr. 10. pav., a), pagal formule: p gh [( 0,033 / d) 0,75],(10.8) u br c p u / g ;(10.9) 84.. ka tatny yra prekrantė zonoje (žr. 10. pav., b), pagal formule: p [ 1 0,3( a / a )] p, (10.10) /( g) ;(10.11) c p n u

47 ka tatny yra ant kranto, už vanden rbo lnjo (bango užrtmo zonoje) (žr. 10. pav., c), pagal formule: p 0,7[1 ( a / a )] p ; (10.1) l /( g),(10.13) c p r u ča (84.1, 84., 84.3 p.): c bango ketero šklma aukščau kačuotno lygo krantoaugo tatno pjūvyje, m; h gožtančųjų bangų aukšt, m; br a attuma nuo mūšo bangų pakutnojo gožmo pjūvo k vanden rbo lnjo, m; n a attuma nuo mūšo bangų pakutnojo gožmo pjūvo k tatno, m; a attuma nuo vanden rbo lnjo k tatno, m; l a r attuma nuo vanden rbo lnjo k ugožuų bangų užrtmo ant kranto rbo lnjo (jegu tatno nebūtų), m, apkačuojama pagal formulę ar h run1% cot ;(10.14) h run1% bangų užrtmo ant kranto aukšt, m, nutatoma pagal 48 p.; kampa tarp horzontalė r kranto pavršau lnjo. Patabo: 1.Jegu attuma nuo tatno vršau k kačuotno vanden lygo z 1 0,3h, m, ta bangų lėgo rekšme, apkačuota pagal (10.8), (10.10) r (10.1) formule, reka padaugnt š koefcento k z, kuro rekšmė toko: Attuma nuo tatno vršau k kačuotno vanden lygo z 1, m 0,3h 0,0 +0,3h +0,65h Koefcenta k 0,95 0,85 0,80 0,50 z. Apkrovo į krantoaugo tatnu, udarančo nuo mūšo bangų poveko, ka toke tatna yra mūšo zonoje, nutatomo pagal 46 p. 85. Vėjnų ugožuų bangų lnjnė apkrovo į vertkaląją krantoaugo eną, ka už jo (nuo kranto puė) yra grunto ampyla r ka bango nurta, attojamoo projekcjų horzontaloo P x, N, r vertkaloo P z, N, ddžauoo rekšmė tur būt nutatyto pagal bangų šonno lėgo r bangų prešlėgo epūra (žr pav.). Joe parodyta lėgo p r, Pa, rekšmė tur būt apkačuojama pagal formulę p r g( z,75h ),(10.15) r 0 br ča z r vanden lygo pažemėjma nuo kačuotno vanden lygo preš vertkaląją eną, nurtant banga, m. J prklauo nuo attumo tarp tatno r vanden rbo lnjo: z r = 0, ka al 3hbr, r z r = 0,5 h br, ka a l < 3 h br.

48 pav. Bangų lėgo į vertkaląją krantoaugo eną epūro 10.3 pav. Bangų lėgo į vertkaląją krantoaugo eną nurtant banga epūro 86. Bangų lėgį p, Pa, į krevnė eno dalį reka nutatyt pagal bangų lėgo į vertkaląją eną epūrą (žr. 84 p.), brėžant ją tatmena krevnam pavršu (žr pav.). 87. Vėjnų bangų lnjnė apkrovo į būnė elementą attojamoo projekcjų horzontalųjų P x, ext, P x, nt, N, r vertkaloo P z, N, ddžauąa rekšme reka nutatyt pagal bangų šonno r kelamojo lėgų epūra (žr pav.). Joe parodytų bangų lėgo į šornę p ext,

49 49 N, r šešėlnę p nt, N, būnė pue rekšmė r attnkam bango ketero šklma ext, m, r nt, m, tur būt apkačuojam pagal formule: pext (nt) 0,75k l h( 1 co c ) ;(10.16) ext p ext /( g), nt pnt /( g), (10.17) ča: k l koefcenta, parenkama š 10. lentelė, atžvelgant į bangų frontą būnė krypte kampą, būnė plotį b r jo elemento lgį l. c 10.4 pav. Bangų lėgo į apaugnė eno krevnę dalį epūra 10.5 pav. Bangų lėgo į būnę epūro Koefcento k l rekšmė 10. lentelė Būnė šona bcot c, m Koefcenta k l, ka l/ rekšmė 0,03 0,05 0,1 0, Išorn 1 0,75 0,65 0,60 Vdn 0 0,70 0,65 0,60 0,55 0,5 0,45 0,45 0,45 0,45 1, 0,18 0, 0,30 0,35, II SKIRSNIS. LAIVINIŲ BANGŲ APKROVOS Į KANALŲ ŠLAITŲ TVIRTINIMUS 88. Lavnų bangų aukšt h h, m, apkačuojama pagal formulę h ( v / g) d / l, (10.18) h adm ča: d r l u attnkama lavo grmzlė r jo lg, m; lavo vandentalpo plnatvė koefcenta; u

50 50 v adm lavo letn gret, m/, pagal naudojmo rekalavmu mama vadm 0, 9vcr ča, arcco(1 ka ) A vcr 0,9 [6co (1 ka )] g ;(10.19) 3 b k a lavo kerpjūvo ploto A, m antyk u kanalo vanden kerpjūvo plotu A, m ; b kanalo plot te vanden rbo lnja, m. 89. Bango užrtmo ant šlato aukšt h rh, m, apkačuojama pagal formulę 0,5hh 0,1cot h rh l,(10.0) 1 0,05 cot ča koefcenta, kuro rekšmė prklauo nuo šlatų tvrtnmo tpo: šlatam, šta utvrtntem plokštėm, l l = 1,4; šlatam, utvrtntem akmenų grndnu, l = 1,0; šlatam, utvrtntem akmenų metnu, l = 0, Lavnų bangų lnjnė apkrovo į kanalų šlatų tvrtnmu ddžauoj rekšmė P, N/m, tur būt nutatoma pagal bangų lėgo epūra (žr pav.). Joe parodytų lėgų p, Pa, rekšmė tur būt apkačuojamo pagal ša formule: bangų užrtmo ant šlato, utvrtnto plokštėm, atveju (žr pav., a), ka z, m, rekšmė yra toko: 1) z = z1 hrh, ta p 0 ; (10.1) ) z = z 0, ta p 1,34 ghh ; (10.) 3) z = z 3 1,5h h 1 ctg, ta p3 0,5ghh ; (10.3) 90.. bangų nurtmo nuo šlato, utvrtnto plokštėm, atveju (žr.10.6 pav., b) ka z, m, rekšmė yra toko: 1) z = z1 z f, ta p 1 0 ; (10.4) ) z = z 0, 5hh, ta p g(0, 5hh z f );(10.5) 3) z = z3 d nf, ta p3 p ;(10.6) bango klono pre vertkaloo eno atveju (žr pav., c), ka z, m, rekšmė yra toko: 1) z = z1 z f, ta p 1 0 ; (10.7) ) z = z 0, 5hh, ta p g(0, 5hh z f );(10.8) 3) z = z3 d h, ta p3 p ; (10.9) 4) z = z4 d h d h, ta p 4 0, (10.30) ča: d nf šlato tvrtnmo apačo gyl, m; d įladnė eno įkalmo gyl matuojant nuo dugno, m; h z vanden lygo pažemėjma, m, dėl vanden geofltracjo po kanalo šlatų tvrtnmu, f kur būna tok: 1) 0,5 hh ka vandenu neladu šlato tvrtnma rema į vandenu neladžą atramą, jo lg, matuojant pagal šlatą nuo vanden lygo, mažen ne 4 m; ) 0, h h ka vandenu neladu šlato tvrtnma rema į akmenų przmę, o jo lg, matuojant pagal šlatą nuo vanden lygo, dden ne 4 m; 3) 0,1 hh ka yra vertkal įladnė antfltracnė ena.

51 pav. Lavnų bangų lėgo į kanalų šlatų tvrtnmu epūro: a) bango užrtmo ant šlato atveju; b) bango nurtmo nuo šlato atveju; c) bango klono pre vertkaloo eno atveju XI SKYRIUS. LEDO APKROVOS IR POVEIKIAI HTS I SKIRSNIS. BENDRIEJI DUOMENYS 91. Ledo apkrovo į HTS, mamo pagal ledą ardanča rbne įrąža, tur būt nutatyto remant šete duomenm tatno rajone ddžauųjų ledo povekų lakotarpu. 9. Ledo apkrovo r poveka HTS, nurodyt Reglamente, galoja, ka ledo tor 1,5 m. 93. Normatyvna ledo tpra gnuždant R c, MPa, lenkant R f, MPa, r glemžant R b, MPa, tur būt nutatyt š bandymų duomenų. Jų neant, ledžama: R c nutatyt pagal 11.1 lentelę R f apkačuot pagal formule: gėlajam ledu R 0, 75, (11.1) f R c jūrnam ledu R 0, 5. (11.) f R c

52 Normatyvna ledo gnuždymo tpra lentelė Ledo druknguma S 0, Normatyvnė R c MPa, rekšmė, ka oro temperatūra t 0 a C < 1 (gėla leda) 0,45 0,75 1,0 1,50 1 0,40 0,65 1,05 1, ,30 0,50 0,85 1,05 Patabo: 1. Ledo druknguma S,, mama tok: 0,0 vanden drukngumo, ka ledo amžu < mėnea, 0,15 vanden drukngumo, ka ledo amžu > mėnea.. Oro temperatūra t a, 0 C, mama toka: vdutnė 3 parų preš ledo povekį, ka ledo tor 0,5 m, vdutnė 6 parų preš ledo povekį, ka ledo tor > 0,5 m R b apkačuot pagal formulę Rb kb Rc,(11.3) ča k b koefcenta, kuro rekšmė toko: Santyk b/h d k b rekšmė,5,0 1,5 1, 1,0 Patabo: 1. b tatno (atramo ar ekcjo) plot tėkme tatmena kryptm ledo povekų lygyje, m.. h d kačuotn ledo tor, m, mama tok: upėm 0,8 ddžauojo 1 tkmybė žemo meto ledo toro; jūrom ddžaua 1 tkmybė ledo tor. 3. Ledo gnuždymo normatyvnu tpru ledžama mt toku: ledonešo upėe pradžoje R c 0,45 MPa, ledonešo metu R c 0,3 MPa. 4. Ledo glemžmo normatyvnį tprį ledžama mt apkačuotą pagal (11.3) formulę, bet ne ddenį už R b 0,75 MPa ledonešo pradžoje r ne ddenį už R c 0,45 MPa ledonešo metu r patabų rekalavma takom gėlavandenam r venmečam jūro ledu lentelė duomen r k b rekšme galma takyt, ka ledo judėjmo gret 0,5 m/. 94. Ledo apkrovo attojamoo prdėte tašką reka mt 0,3h d, m, žemau kačuotno vanden lygo. II SKIRSNIS. JUDANČIŲJŲ LEDO LAUKŲ APKROVOS Į STATINIUS 95. Judančųjų ledo laukų poveko jėgą tatnu u vertkaląja prekne brauna reka nutatyt tap: atkra tovnča atrama u prekne trkampe brauna, ka j: perrėža ledą Fb, p m Rbbhd, MN;(11.4) ulako ledo lauką Fc, r 0, 04vhd m ARb, MN;(11.5) 95.. atkra tovnča atrama u bet koko formo prekne brauna, ka j perrėža ledą, pagal 11.4 formulę; tatno ekcja pagal maženąją, apkačuotą takant formule: ka į ją attrenka atkro lyty: Fc, w 0, 07vhd ARc, MN;(11.6) ka leda uyra: Fb, w 0, 5Rcbhd, MN,(11.7) ča: m atramo formo plane koefcenta, nutatoma pagal 11. lentelę; v ledų lauko judėjmo gret, m/, nutatoma pagal natūrnu tebėjmu, o jų neant, tap: upėm r potvynų vekamem jūrų ruožam lakant lygu vanden tėkmė greču; vanden augyklom r jūrom lakant lygu 0,03 vėjo grečo, nutatyto ledonešo metu u 1 tkmybe; A ledų lauko plota, m, nutatyta natūrna tebėjma nagrnėjamame ar artmame

53 vanden objekto ruože; R b, R c, b, h d žr. 93 p. 53 Koefcento m rekšmė 11. lentelė Koefcenta Daugakamp, puapkrtm Atramo preknė brauno forma Stačakamp Trkamp u magalo kampu,, lapna m 0,90 1,00 0,54 0,59 0,64 0,69 0,77 1, Judančojo ledo lauko poveko jėgą šlatno proflo tatnu arba atkra atrama u pavru pavršum ledo vekmo zonoje reka apkačuot takant formule: šlatno proflo tatnu: horzontalaja jėgo dedamaja F h, MH, kap mažauąją š rekšmų, gautų pagal (11.7) formulę arba pagal formulę F k m R h ;(11.8) h t f d vertkalaja jėgo dedamaja F v, MN, pagal formulę F F, (11.9) v h / k ča k koefcenta, kuro rekšmė toko: Pavršau kampa u horzontu, Koefcento k rekšmė 0,3 0,6 1 1,7 3,7 5,7 18 Pataba. Ka pavršu apledėja, kampą galma paddnt (< 0 0 ), atžvelgant į naudojmo patrtį; m t koefcenta, nutatoma pagal 11.3 lentelę; Koefcento m t rekšmė 11.3 lentelė Klūte ar tatno forma Stačakampo kerpjūvo atrama, b/h d rekšmė Kūgnė atrama Šlatn tatny < 5 > 5 Koefcenta m t 1,0 0, b/h d 1 + 0,05 b/h d 0,1b 96.. atkra atrama u pavra prekne brauna: horzontalaja jėgo dedamaja F h,p, MN, kap mažauąją š rekšmų, gautų pagal (11.7) formulę, arba pagal formulę F k m R h,(11.10) h, p t f d vertkalaja jėgo dedamaja F v,p, MN, pagal formulę Fv, p Fh, p / k.(11.11) 97. Judančojo ledo lauko poveko jėgą F p, MN, tatnu š elė vertkalų atramų, eančų attumu l, m, vena nuo kto, ka l/b 0,10,9, reka mt kap mažauąją, apkačuotą pagal (11.4) r (11.5) formule r pagal formulę b / l 1 m k mk F. (11.1) b b b w F p, 98. Judančojo ledo lauko poveko jėgą F, MN, tampra palenkanča atrama reka mt kap mažauąją, apkačuotą pagal (11.4) r (11.5) formule r pagal formulę F 0,03vhd A / hd 0,/( Rcm), (11.13) ča: atramo tamprau polnko koefcenta, m/mn, nutatoma tatybnė mechanko metoda;

54 54 R c, m 1, v, b, m, h d, A, k b žr. 93 r 95 punktu. 99. Sutojuojo ledo lauko, atrėmuo į tatnį r vekamo tėkmė r vėjo, poveko jėgą F, MN, reka apkačuot pagal formulę F p p p p (11.14), v, a A ča: p, p v, p r p., būdngej lėga: 6 p 510 vmax; (11.15) 4 p 5 10 h v / L ;(11.16) p v d max 3 9, 10 h ; (11.17) d 8 vw,max m p, a 10, (11.18) ča: v max ddžaua 1 tkmybė vanden tekėjmo po ledu gret, m/, ledonešo metu; v w,max ddžaua 1 tkmybė vėjo gret, m/, ledonešo metu; L m vdutn ledo lauko lg tėkmė kryptm, mama pagal natūrnų tebėjmų duomen; ka jų nėra, upėm ledžama mt L 3B ; ča B r upė plot, m; h d r A žr. 93 r 95 p. III SKIRSNIS. APKROVOS IR POVEIKIAI STATINIAMS DĖL IŠTISINĖS LEDO DANGOS TEMPERATŪRINIO PLĖTIMOSI 100. Ištnė ledo dango, turnčo < drukngumą, temperatūrno plėtmo lnjnę apkrovą q, MN/m, reka apkačuot pagal formulę q hmaxk l p t,(11.19) ča: h max ddžaua 1 tkmybė ledo dango tor; k l koefcenta, kuro rekšmė toko: m Ledo dango lg L, m Koefcenta k l 1,0 0,9 0,8 0,7 0,6 p t ledo deformacjų lėg, MPa, jam plečant dėl temperatūro pokyčų: 5 0,051110, (11.0) p t t, a ča: v t.a oro temperatūro paklmo ddžaua gret, 0 C/h (š 6 valandų 4 termnuotų tebėjmų); ledo valkšnumo koefcenta, MPa h, apkačuojama pagal formule: ka t 0 0 C, 3,3 0,8 t 0,083 t 10 ; (11.1) ka t < 0 0 C, 3,3 1,85 t 10 ;(11.) t ledo temperatūra, 0 C, apkačuojama pagal formulę t t h 0,5v t,(11.3) b rel t, a ča: t b pradnė oro temperatūra, nuo kuro pradeda temperatūro klma; h rel ledo dango antykn tor, įvertnant nego įtaką: h rel hmax / h red,(11.4) ča h red ledo dango redukuota tor: h h,43h,3/, (11.5) red max 1, mn ča: h,mn kačuotno lakotarpo nego dango mažaua tor, nutatoma natūrna tebėjma; je jų nėra, mama h,mn 0; oro r nego dango šlumo atdavmo koefcenta, W/m : ka nego yra, 3, 0, 3 ;(11.6) v w m r

55 55 ka nego nėra, 6, 0, 3,(11.7) v w m ča: v w,m vdutn vėjo gret, m/; r bedmena koefcenta, nutatom š 11.1 r 11. pav. pagal h rel r bedmenį parametrą F t / hred pav. Koefcento rekšmė 11. pav. Koefcento rekšmė 101. Nutatant lnjnę apkrovą q, MN/m, tenkančą tatnam dėl štnė ledo dango temperatūrno plėtmo poveko, reka atžvelgt į toku rekalavmu: kačuotnę lnjnę apkrovą reka mt ddžauąją, apkačuotą pagal 98 p., š oro temperatūro tebėjmų škrant du būdngauuou lakotarpu: u žemauąja temperatūra r attnkamu jo ktmo greču v t,a, arba u ddžauuoju temperatūro ktmo greču v t,a r attnkama oro temperatūra; ka ledo druknguma S, lnjnė apkrova q, MN/m, apkačuojama pagal (11.19) formulę, bet mant p t 0,1 MPa; tag šuo atveju q 0,1h maxk l,(11.8) ča h max r k l dydža, aptart 100 p.; ka tatno pavršau kampa u horzontale mažen ne 40 lapnų, į lnjnę apkrovą q dėl štnė ledo dango temperatūrno plėtmo galma neatžvelgt. IV SKIRSNIS. LEDOKAMŠŲ IR LEDOGRŪDŲ APKROVOS Į STATINIUS 10. Jėgą F b,j, MN, udarančą atrama prarėžant ledokamšą, reka apkačuot pagal formulę F b, j mbh j Rb, j,(11.9) ča: m r b žr. 93 r 95 p.; h j kačuotn ledokamšo tor, nutatoma natūrna tebėjma. Galma h j mt pagal gretmų upė ruožų ledų termnį režmą, bet ne daugau kap 0,8 vdutno tėkmė gylo ledokamšų metu; R b,j normatyvn ledokamšo glemžmo tpr, MPa, nutatoma bandyma; je jų nėra, mama R b,j 0,1 MPa; 103. Jėgą F,j, MN, udarančą dėl ledokamšo atrėmmo į tatnį tatmena jo frontu, reka apkačuot pagal formulę F, j ll j 4 p pv p p, a, (11.30) ča: l tatno ruožo lg ledokamšo vekmo lygyje; L j ledokamšo ruožo lg; L 1,5 B r (ča B r upė plot te tatnu); p p v, p r p,a ledo lėga, apkačuojam pagal (11.15) (11.18) formule, mant ledokamšo torį pagal 10 p. Vanden tėkmė gret r vanden pavršau nuolyd tur būt nutatyt natūrna tebėjma arba pagal analogu.

56 Lnjnę apkrovą q, N/m, atrandančą dėl ledokamšo atrėmmo į tatnį, lygagretų tėkmė krypča (tap pat r į krantą), reka apkačuot pagal formulę q F, / l, (11.31) m j j ča: koefcenta: mėlnam krantu 0,8; uolnam krantu r vertkaloom enom 0,9; F,j r l žr. 103 p Jėgą F b,, MN, kura atrama pjauna ledogrūdą, reka apkačuot pagal formulę 0, mr bh,(11.3) F b, 5 b, b, ča: R b, normatyvn ledogrūdo tpr glemžant; Rb, 0, 5 MPa; h, kačuotn ledogrūdo tor, nutatoma natūrna tebėjma, o jų neant, b pagal formulę h b, ahb,, (11.33) ča: a koefcenta, kuro rekšmė toko: H,, b a 0,85 0,75 0,45 0,40 0,35 0,8 H, vdutn upė gyl aukščau ledogrūdo, eant ddžauajam debtu. b V SKIRSNIS. PRIE STATINIO PRIŠALUSIOS LEDO DANGOS APKROVOS KINTANT VANDENS LYGIUI 106. Pre tatno pršaluo ledo dango vertkaląją jėgą F d, MN, kntant vanden lygu (žr pav.) reka apkačuot pagal formulę h 3 0, 5 F ča: l tatno ruožo lg ledo poveko lygyje, m; v d vanden lygo paklmo ar pažemėjmo gret, m/h; t d laka, h, per kurį įvykta ledo dango deformacja kntant vanden lygu; bedmenė lako funkcja, šrekšta formule 0,lv t / d d d max, (11.34) 0,4td t d 501 e / ; (10.35) h max r žr. 100 p pav. Pre tatno pršaluo ledo apkrovų, kntant vanden lygu (VL) kačavmų chemo: a žemėjant VL, b kylant VL; VLL vanden lyg ledu tovnt 107. Jėgo momentą M, MNm, kurį perma tatny nuo pršaluo ledo dango pakylant ar pažemėjant vanden lygu (žr pav.), reka apkačuot pagal formulę 3 M lvd td h max /,(11.36) ča: l, v d, t d, h ma žr. 103 p. Pataba. Rbn jėgo momenta M lm, MNm, negal būt dden, negu apkačuota pagal formulę

57 1 k / R R, 57 M lm 0,167 lhmaxrt Rc e t c (11.37) ča R t r R c ledo dango tpra tempant r gnuždant, MPa, apkačuojam pagal formule 400t cal / R R e ; (11.38) R t t, y 400t cal / c Rc, y e, (11.39) ča: R t,y r R c,y ledo takumo rbo vdutnė rekšmė tempant r gnuždant, Pa, nutatomo pagal bandymų duomen; jų neant, ledžama naudot 11.4 lentelė duomenm. Ledo takumo rbo 11.4 lentelė Ledo temperatūra R t,y MPa R c,y MPa t, 0 C vršau apačo vršau apačo Nuo 0 k 0,7 0,5 1,8 1, Nuo 3 k 10 0,8 0,5,5 1, Nuo 11 k 0 1,0 0,5,8 1, Pataba. t nutatoma pagal 100 p. t cal laka, h, per kurį vanden lyg paknta dydžu, lygu ledo toru; k e koefcenta, kuro rekšmė toko: 400 t / e 0,8 0,85 cal 0,90 k e 1,0 1,5,0 H max, r l žr. 100 r 106 p Vertkaląją jėgą F d,p, MN, vekančą atkra tovnčą atramą (ar polų krūmą), kuro (-o) kermuo D, m, nuo pršaluo ledo dango, pakylant ar pažemėjant vanden lygu, reka apkačuot pagal formulę Fd, p k f Rf h max,(11.40) ča: R f r h max žr. 88 r 98 p.; k f bedmen koefcenta, kuro rekšmė toko: d/h max 0,1 0, 0, k f 0,16 0,18 0, 0,6 0,31 0,36 0,43 0,63 1,11 Pataba. Plane tačakampė atramo u kraštnėm a r b kačuotn kermuo d a b, m Ka attuma tarp atramų mažen ne 0 h max, jėgą nuo pršaluo ledo dango, kntant vanden lygu, reka apkačuot pagal 101 r 10 p. XII SKYRIUS. LAIVŲ (PLŪDURIUOJANČIŲ OBJEKTŲ) APKROVOS Į HTS I SKIRSNIS. BENDROSIOS PASTABOS 110. Skačuojant lavų (plūduruojančų objektų) apkrova į HTS reka nutatyt: vėjo, vanden tėkmė r bangų apkrova į plūduruojanču objektu pagal p.; pršvartuoto lavo atrėmmo į krantnę apkrova, vekant vėju r vanden tėkme, pagal 116 p.; lavo atrėmmo, prplaukant pre lavo krantnė, apkrova pagal p.; švartavmo lynų įtempmo, ka lavą veka vėja r vanden tėkmė, apkrova pagal 10 r 14 p.

58 58 Pataba. Nutatant pršvartuoto lavo atrėmmo į krantnę apkrovą, reka įvertnt poveku bangų, kurų elementa yra dden už letna rekšme. II SKIRSNIS. VĖJO, TĖKMĖS IR BANGŲ APKROVOS Į PLŪDURIUOJANČIUS OBJEKTUS 111. Vėjo povekų plūduruojantem objektam jėgų kernę W t, kn, r šlgnę W l, kn, dedamąa reka apkačuot pagal formule: lavam r plūdroom lavų krantnėm u pršvartuota lava: 5 Wt 73,6 10 Atvw, t ;(1.1) 5 Wl 49,0 10 Al vw, l,(1.) plūdreem dokam: 5 W 79,5 10 Av ; (1.3) t W l t w, t, (1.4) 5 79,5 10 Al vw, l ča: A t r A l attnkama šonn r prekn plūduruojančų objektų vršvandennų luetų plota, m, atžvelgant į ekranuojančuou plotu š prešvėjnė puė; v w,t r v w,l attnkama kernė r šlgnė navgacno lakotarpo tkmybė vėjo grečo dedamoo, m/; koefcenta, kuro rekšmė prklauo nuo plūduruojančo objekto vršvandenno lueto ddžauojo matmen, m, šonno a t, prekno a l : Plūduruojančo objekto ddžaua matmuo a t, a l m Koefcenta 1,00 0,80 0,65 0, Vanden tėkmė povekų plūduruojantem objektam jėgų kernę F t, kn, r šlgnę F l, kn, dedamąa reka apkačuot pagal formule: F,59A v ;(1.5) t l 0 l, u t F,(1.6) 0,59At, uvl ča: A l,u r A t,u attnkama šonn r prekn plūduruojančų objektų povandennų luetų plota; v t r v l attnkama kernė r šlgnė navgacno lakotarpo tkmybė vanden tėkmė grečo dedamoo, m/ Bangų povekų plūdrajam doku arba plūdraja lavų krantne u pršvartuota lava horzontaloo jėgo ampltude kernę Q t, kn, r šlgnę Q l, kn, reka apkačuot pagal formule: Q gha ;(1.7) t 1 l Ql gha t, (1.8) ča: koefcenta, nutatoma pagal 1.1 pav., kurame d lavo grmzlė, m;

59 59 d 1.1 pav. Koefcento rekšmų grafka h 5 tkmybė temnė bango aukšt, m; A t r A l žr. 11 p.; koefcenta, kuro rekšmė toko: 1 a / 0, l 1 0,73 0,50 0,4 0,40 1 ča a l plaukojančo objekto povandennė dale šlgno lueto ddžauahorzontalu matmuo. Pataba. Bango apkrovo perodą reka prlygnt vdutnam bangų perodu: T = T Skačuojant plūduruojančų objektų apkrova, tenkanča palam, lavų krantnų šaknnėm dalm r nkarnėm atramom (pagal ryšų kekį, kalbrą r lgu, pradnį ryšų įtempmą, užkabnamų krovnų mae r jų įtvrtnmo veta), reka nutatyt: horzontaląa r vertkaląa apkrova, tenkanča tatnam r nkarnėm atramom; ddžauąa įrąža ryšuoe; plūduruojančų objektų polnku. Pataba. Ka būna jūro potvyna r atolūga, įrąža tvrtnmų elementuoe reka nutatyt eant r žemauajam, r aukščauajam vanden lygam Apkrova, tenkanča nkarnėm atramom, įrąža ryšuoe r plūduruojančų objektų polnku reka nutatyt įvertnant bangų povekų dnamką r tenknant rekalavmą, kad plūduruojančų objektų lavųjų r prvertnų vyravmų perodų antyka neukeltų rezonannų rešknų. III SKIRSNIS. PRIŠVARTUOTO LAIVO ATSIRĖMIMO Į STATINĮ APKROVOS 116. Pršvartuoto lavo atrėmmo į tatnį lnjnę apkrovą q, kn/m, vekant vėju, tėkme r bangom, kurų aukšt h 5%, m, dden už letnuou pagal 1.1 lentelę, reka apkačuot pagal formulę q 1,1 Q tot / ld, (1.9) ča: Q tot vėjo, tėkmė r bangų povekų kernų jėgų, apkačuotų pagal 111, 11 r 113 p., uma, t. y. Q tot W t + F t + Q t ; l d lavo r krantnė kontakto lnjo lg, m, prklauant nuo krantnė lgo L r lavo borto teoo dale lgo l, t. y. je L l, ta l d l; je L < l, ta l d L. Pataba. Je lavo krantnė udaryta š kelų atramų arba palų, ta apkrova škrtoma tk tom, kuro yra lavo borto teojoje dalyje.

60 60 Letnej bangų aukšča h 5%, m 1.1 lentelė Bangų fronto kampa u lavo kermen plokštuma, lapna Lavo kačuotnė vandentalpa, tūkt. t ,6 0,7 0,9 1,1 1, 1,5 1,8 90 0,9 1, 1,5 1,8,0,5 3, IV SKIRSNIS. LAIVO ATSIRĖMIMO PRIPLAUKIANT PRIE STATINIO APKROVA 117. Knetnę lavo atrėmmo energją E t, kj, prplaukant pre krantnė, reka apkačuot pagal formulę E t Dv /, (1.10) ča: D kačuotnė lavo vandentalpa, t; v normalnė (tatmena krantnė lnja) lavo prplaukmo grečo dedamoj, m/, nutatoma pagal 1. lentelę; koefcenta, nutatoma pagal 1.3 lentelę; ka lava prplauka tušt arba u balatu, I 0,85. Normalna lavų prplaukmo greča v, m/ 1. lentelė Lava Normalna greča, ka D (tūkt. tonų) < Jūrų 0, 0,15 0,13 0,11 0,10 0,09 0,08 Upų 0,0 0,15 0,10 Pataba. v rekšmė koreguojamo pagal (1.13) formulę. Koefcento rekšmė 1.3 lentelė Lavų krantnų kontrukcjo rekšmė lavam Jūrų Upų Krantnė š įpratnų, faonnų, ggantškų mayvų, ddelo kermen kevalų, kampano tpo; įladnė, polnė u prekne įladne ena 0,50 0,80 Etakadno ar tltno tpo, polnė u užpakalne įladne ena krantnė 0,55 0,40 Etakadno ar tltno tpo pra, krantna pala 0,65 0,45 Krantna antgalvna arba poūkų pala 1, Lavo atrėmmo prplaukant pre tatno kernę horzontaląją jėgą F t, kn, reka nutatyt pagal duotąją lavo atrėmmo energjo E t, kj, rekšmę, udarant grafką pagal 1. pav. r lakant pavekle trėlėm parodyto vekmų eko.

61 61 1. pav. Lavų atmušmo įtaų (r lavų krantnė) deformacjų f t chemnė prklauomybė: a) nuo energjo E tot ; b) nuo apkrovo F t Sumnė deformacjo energja E tot, kj, tur apmt r atmušmo įtaų deformacjo energją E e, kj, r lavų krantnė tatno deformacjo energją E, kj; ka E < 0,1E e, į ją galma neatžvelgt Krantnė tatno deformacjo energją E, kj, reka apkačuot pagal formulę E 0,5Ft / k, (1.11) ča k krantnė tandumo horzontaląja kerne kryptm koefcenta, kn/m Lavo atrėmmo prplaukant pre tatno šlgnė jėga F l, kn, tur būt apkačuota pagal formulę F, (1.1) l F t ča: trnte koefcenta; ka pavršu betonn ar gumn, 0,5; ka pavršu medn, 0, Normalnė (tatmeno tatno pavršu) lavo prplaukmo grečo dedamoo v adm, m/, rekšmė tur būt patklnta pagal formulę v E ' / D. (1.13) adm tot ' ča E tot atrėmmo energja, kj, atkatoma š grafkų, udarytų pagal 1. pav., a ' chemą, pagal mažauą letną jėgą F t lavų krantnė tatnu (arba lavo bortu); r D žr. 117 p. žymen. V SKIRSNIS. ŠVARTAVIMO LYNŲ ĮTEMPIMO APKROVOS 10. Švartavmo lynų įtempmo apkrovo tur būt nutatyto įvertnant veną kačuotnį I lavą vekančo vėjo r tėkmė umnė kernė jėgo Qtot Wt Ft, kn, škrtymą švartavmo tulpelam (arba ąom). W t r F t rekšmė apkačuojamo pagal 111 r 11 punktu. 11. Venam tulpelu (arba ąa) tenkančą jėgą S, kn, napelo lygyje (1.3 pav.) (neprklauoma nuo keko lavų, kurų švartavmo lyna užkabnt už tulpelo), tap pat kta jėga S projekcja: kernę S t, kn, šlgnę S l, kn, r vertkaląją S v, kn, reka apkačuot pagal formule: I S Qtot / n n co ; (1.14) I St Qtot / n; (1.15) S l S co co ; (1.16) S v S n ;(1.17) ča: n vekančų tulpelų kek, žr. 1.4 lentelę;, švartavmo lyno polnko kampa, žr. 1.5 lentelę. Vekančų švartavmo tulpelų kek 1.4 lentelė Ddžaua lavo lg l max, m Ddžaua attuma tarp tulpelų l, m Vekančų tulpelų kek n Švartavmo lyno polnko kampa 1.5 lentelė Kampa, lapna ( 0 )

62 Lava Stulpelų padėt 1* * Jūrų Kordone Užnugaryje Upų kelevna r krovnna-kelevna Kordone Upų krovnna Kordone Patabo: 1* lava pakrauta; * lava be krūvo. Ka tulpela tov ant atkrų pamatų, pav. Švartavmo lyno įtempmo jėgo pakrtymo į veną tulpelį chema 1. Upų lavų švartavmo lyno įtempmo jėga S, kn, gal būt nutatyta pagal 1.6 lentelę. Upų lavų švartavmo lyno įtempmo jėga 1.6 lentelė Lavų švartavmo lyno įtempmo jėga S, kn Kelevnų, krovnnų r kelevnų, technno lavyno u štnu anttatu 0, ,110, ,511, ,1, ,13, ,15, ,110,0 45 > Skačuotnė pakrauto lavo vandentalpa D, tūkt. t. Kelevnų r technno lavyno be štno anttato 13. Jėgą, perduodamą kekvenam galnam tulpelu prekna arba užpakalna šlgna švartavmo lyna, jūrų lavam, kurų kačuotnė vandentalpa > tonų, reka mt lygą umne šlgne jėga Q W F, kn; jėgo W l r F l aptarto 111 r 11 p. l, tot l l 14. Specalzuotom jūrų uotų krantnėm, udarytom š technolognė akštelė r atkra tovnčų palų, umnų jėgų Q tot r Q l,tot rekšmė tur būt pakrtyto švartavmo lynų grupėm tap: preknam, užpakalnam šlgnam r prpaudmo lynam po 0,8 Q tot ; 14.. šprngam 0,6 Q tot. Pataba. Je kekvena švartavmo lynų grupė uždedama ant keleto palų, ta bendrąją jėgą jem ledžama pakrtyt po lyga. Kampų r rekšme (žr. 1. pav., b) r vekančų tulpelų kačų reka nutatyt pagal švartavmo palų šdėtymą. XIII SKYRIUS. KITI POVEIKIAI IR APKROVOS 15. Pagrndnų povekų r apkrovų į HTS kompleka aptarta hdrotechnko tatnų projektavmą reglamentuojančuoe normatyvnuoe tatybo technnuoe dokumentuoe. 16. Iš 15 p. mnėto kompleko, škyru šo Reglamento VXI kyruoe aprašytu poveku r apkrova, projektuojant HTS dar tur būt įvertnam toke poveka r apkrovo: tatno r kontrukcjų ava vor;

63 įtvrtntoo įrango (uždorų, hdroagregatų r pan.) vor; u tatnu r kontrukcjom ujuo grunto vor; grunto šonno lėgo jėgo; ukaupuų nuoėdų vor be šonn lėg; kontrukcjų šanktno įtempo apkrovo; temperatūro poveka; krovo r tranporto premonų, andėluojamų krovnų apkrovo; nego apkrovo; vėjo apkrovo; emna poveka p. švardytų povekų r apkrovų apkačavmų pagrndna nurodyma: HTS r jo kontrukcjų avojo voro apkačavma tur būt atlkt vadovaujant STR.05.04:003 [7.3] IX kyrau p. patekta nurodyma. Skačuojama pagal nomnalu tatno r kontrukcjų matmen r normatyvnu tanku (venetnu voru). Išamū duomeny ape įvarų medžagų tanku yra patekt mnėto STR 11 prede; 17.. HTS įrango vor nutatoma pagal įrango pecfkacją, o pradnėe projektavmo tadjoe pagal analogu r (ar) emprne formule. Tur būt aška atkrta įtvrtntoj HTS įranga (uždora, hdroagregata r pan.) r neįtvrtntoj įranga, ne jo prkramo krtngom nuolatnų r kntamųjų povekų r apkrovų grupėm. Je tatnyje gal būt numatyta andėluot medžaga arba įrangą, reka atžvelgt r į ankčau mnėto STR VIII kyrau, p. HTS veka r įvaro naudojmo apkrovo; ja reglamentuoja ankčau mnėto STR X kyrau p; u tatnu r jo kontrukcjom ujuo grunto be nuoėdų vor apkačuojama 14.1 p. nurodytu būdu; grunto kontūra nutatom vadovaujant geotechnko normatyvna dokumenta [7.5, ]. Ta pača dokumenta vadovaujama r apkačuojant grunto be nuoėdų lėgu į HTS, įvertnant, je reka, HTS pecfką; kontrukcjų šanktno įtempo apkrovo tur būt apkačuojamo vadovaujant normatyvna dokumenta [ ]. Šo apkrovo prkramo pre nuolatnų apkrovų [7.3], atrandančų dėl kontrukcjo kontroluojamų jėgų r (arba) deformacjų; temperatūro poveka nagrnėjam uejant u klmato temperatūro pokyča r vertnam vadovaujant STR.05.04:003 [7.3]. Je prkram pre kntamųjų lavųjų povekų r reglamentuojam mnėto STR XIV kyruje. Atkra aptaram apledėjmo poveka, kurų dydžu prvaloma apkačuot vadovaujant XV kyrau nuorodom; auumo HTS apkrovo, atrandančo dėl krovo r tranporto premonų, tur būt apkačuoto vadovaujant STR.05.04:003 [7.3] XIII kyrau nuorodom, o jūrų HTS pagal pecalųjų normatyvnų dokumentų rekalavmu. Su ankčau mnėtom apkrovom ejamo r andėluojamų krovnų apkrovo, kuro jau aptarto 17. p.; nego apkrovo apkačuojamo vadovaujant STR.05.04:003 [7.3] XI kyrau nurodyma. Dauguma HTS šo apkrovo nėra rekšmngo, todėl dažna įvertnamo upapratnta metoda; bendroo vėjo apkrovų kačavmų nuotato patekto STR.05.04:003 [7.3] XII kyruje. Atkrem HTS, pvz., žemų užtvankom, jo nėra rekšmngo, todėl dažna įvertnamo upapratnta metoda; emna poveka Letuvo HTS nerekšmng r nevertnam. XIV SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 18. Gnča dėl Reglamento takymo nagrnėjam įtatymų numatyta tvarka.

64 STR.05.15: preda SKAIČIUOTINIAI VANDENS LYGIAI 1. Upų be kanalų HTS kačuotna vanden lyga yra uet u vanden debta, kurų tkmybė r kačuotnė rekšmė nutatomo pagal hdrotechnko tatnų projektavmą reglamentuojanču normatyvnu tatybo technnu dokumentu, VII kyrau I krno nurodymu.. Nutatant jūrų uotų HTS poveku r apkrova, aukščauųjų vanden lygų kačuotnė tkmybė tur būt ne ddenė kap: CC4 paekmų klaė tatnam 1 % (1 kartą per 100 metų); CC3 paekmų klaė tatnam 5 % (1 kartą per 0 metų); CC r CC1 paekmų klaų tatnam 10 % (1 kartą per 10 metų). Patabo: 1. Žemauųjų vanden lygų tkmybė toko (je nenurodoma ktap): CC4 CC3 paekmų klaų uotų HTS 9998 %; CC CC1 paekmų klaų HTS 9795 %.. Analogšk rekalavma takom r ežerų be vanden augyklų HTS. 3. Projektuojant jūrų krantoaugo tatnu vanden lygų kačuotne tkmybe reka nutatyt pagal 1 lentelę. Jūrų krantoaugo tatnų vanden lygų kačuotnė tkmybė 1 lentelė Tkmybė,, ka tatnų Krantoaugo tatna paekmų klaė CC3 CC CC1 1. Atramnė gravtacnė eno (apauga nuo bangų) Būnė r povandenna bangolauža Drbtna paplūdma: a) be tatnų b) u tatna (būnėm, povandenna bangolauža) 1 50 Patabo: 1. CC3, CC r CC1 (3a p.) paekmų klaų krantoaugo tatnam kačuotnų lygų tkmybe reka nutatyt pagal aukščauuou metnu lygu.. CC1 paekmė klaė (1,, 3b p.) krantoaugo tatnam kačuotnų lygų tkmybe reka nutatyt pagal vdutnu metnu lygu. 4. Attnkamų tkmybų būdngej kačuotna vanden lyga tur būt apkačuojam tattška apdorojant 5 metų būdngųjų metnų vanden lygų duomen. (Su lavyba ujuų HTS atveju fkuojam navgacno lakotarpo vanden lyga.) Tap pat reka įvertnt potvynų r atolūgų, ampūtų r nuopūtų, ezonnu r metnu vanden lygo vyravmu. 5. Vėjo ampūto aukštį Δh et, m, reka mt pagal natūrnų tebėjmų duomen, o jų neant (neatžvelgant į kranto lnjo konfgūracją r apbendrnant dugno gylį d) ledžama nutatyt prartėjmo metodu pagal formulę h k v L co / gd 0,5h, (1) et w w w ča: k w koefcenta, apkačuojama pagal formulę: 6 0,3 0,09v 10 k ;() w w et v w kačuotn vėjo gret, m/ (žr. predą); L įbangavmo attuma, m (žr. predą); kampa tarp šlgnė vanden telkno aše r vėjo krypte, lapna; w g gravtacn pagret, g 9,81 m/.

65 65

66 STR.05.15: preda SKAIČIUOTINĖS VĖJO CHARAKTERISTIKOS. ĮSILANGAVIMO ATSTUMAI 1. Vėjnų bangų elementam r vėjo ampūto aukšču nutatyt varbų audrų vėjų kačuotne tkmybe reka nutatyt pagal tatnų paekmų klae: CC4 r CC3 klaų % (1 kartą per 50 metų); CC r CC1 klaų 4 % (1 kartą per 5 metu). Pataba. CC4 r CC3 paekmų klaų tatnam ledžama audrų vėjų kačuotnę tkmybę mt 1 % (1 kartą per 100 metų) attnkama pagrndžant.. Vėjo grečo tkmybė dernmą u vanden lygo tkmybe (vanden augyklom u NPL) CC4 r CC3 paekmų klaų tatnam reka atlkt pagal 1 predo r 3 p. r patklnt pagal natūrnų tebėjmų duomen. 3. Attnkamų tkmybų audrų vėjų greču reka apkačuot tattška apdorojant 5 metų ddžauųjų vėjų grečų, užfkuotų, ka nėra ledo, duomen, atžvelgant į audrų trukmę, erdvnį pakrtymą r perkačuojant į 10 m aukštį. Patabo: 1. Skačuotnu vėjų greču ledžama nutatyt neatžvelgant į jų trukmę, ka įbangavmo attuma < 100 km.. Skačuotnu vėjų greču reka nutatyt atžvelgant į jų erdvnį pakrtymą, ka įbangavmo attuma > 100 km. 3. Įbangavmo attumo nutatymą žr. 5 p. 4. Skačuotn vėjo gret v w, m/, 10 m aukštyje vrš vanden lygo, tur būt apkačuojama pagal formulę v k k v,(1) w fl l l ča k fl flugeru matuotų vėjo grečų perkačavmo koefcenta: k 0,675 4,5 / v 1,() fl l ča vl vėjo gret 10 m vrš žemė pavršau, attnkant 10 mnučų tebėjmo duomenų apbendrnmą r 1 p. nurodytą tkmybę: v v ( 1,33 0,33 lg z), (3) l z ča: v z vėjo gret, matuota z, m, aukštyje vrš žemė pavršau; kl koefcenta vėjo grečo paddėjmu vrš vanden pavršau įvertnt (žr. 1 lentelę). 1 lentelė Koefcento k l rekšmė Vėjo gret v l, m/ Vetovė tpa* I A B C 10 1,00 1,10 1,30 1, ,00 1,10 1,8 1,44 0 1,00 1,09 1,6 1,4 5 1,00 1,09 1,5 1, ,00 1,09 1,4 1, ,00 1,09 1, 1, ,00 1,08 1,1 1,34 *Tpų apbūdnma: I lyg mėlnga arba apngta vetovė; A atvro jūrų, ežerų r vanden augyklų pakrantė; B meta, mškų mayva u tolygau ddeno kap 10 m aukščo klūtm; C metų rajona, užtatyt aukštena kap 5 m tatna.

67 67 Patabo: 1. A, B r C tpa analogšk [7.3] nurodytem tpam.. Vetovė tpa nutatoma pagal padėtį prešvėjnėje zonoje 30 h attumu, ka klūte h < 60 m, r km attumu, ka h > 60 m. 5. Apbendrnt Letuvo kačuotna audrų vėjų greča, attnkanty % tkmybę (kur nurodoma STR.05.04:003 [7.3]), patekt lentelėje. lentelė Skačuotna audrų vėjų greča v l, %, m/ Meteorologjo tot R u m b a Š ŠR R PR P PV V ŠV Brža 1,0 1,0 15,0 16,0 16,0 17,0 17,0 16,0 Telša 16,0 14,0 15,0 19,0 19,0 19,0 0,0 18,0 Šaula 18,0 15,0 16,0 17,0 17,0 18,0 18,0 18,0 Klapėda 6,0 16,0 17,0 0,0 3,0 33,0 34,0 31,0 Laukuva 13,0 16,0 17,0 18,0 19,0 19,0 19,0 16,0 Ukmergė 0,0 0,0 15,0 0,0 0,0,0,0,0 Kauna 13,0 14,0 15,0 15,0 17,0 1,0,0 17,0 Kybarta 1,0 14,0 18,0 18,0 17,0 19,0,0 18,0 Vlnu 19,0 17,0 18,0 19,0 18,0 0,0 0,0 0,0 Varėna 16,0 1,0 14,0 16,0 17,0 18,0 19,0 19,0 Pataba. Ktų būdngų tkmybų audrų vėjų greča gal būt nutatom lentelėje nurodytu vėjo greču daugnant š STR :003 [7.3] 196 p. pagal patektą šrašką (1.6) apkačuotų koefcentų K % : Tkmybė, % 0, Koefcenta K % 1,157 1, ,960 0,946 0,903 0,885 0, Įbangavmo attumo nutatyma: 6.1. prelmnarajam bangų elementų nutatymu ddelėje akvatorjoje vdutnę įbangavmo attumo rekšmę L m, m, attnkančą kačuotnį vėjo gretį v w formulę: 6 L m 5 10 / v w ; (4) 6.. rbno įbangavmo ddelėje akvatorjoje attumo rekšme L u, km, ledžama mt toka: Vėjo gret v w, m/ Rbno įbangavmo rekšmė L u, km aprbotoje udėtngo konfgūracjo akvatorjoje, pvz., vanden augykloje, vetoj L m be L u rekšmų tur būt naudojama ekvvalentnė rekšmė L e, apkačuojama, pvz., pagal formulę L e 0,7 L1 0,85L L 0,5L3 L 3, (5) ča: L 1 įbangavmo attuma pagrndne vėjo kryptm nuo pavėjno kranto nagrnėjamojo taško (1) lnk; L, L pndulų, švetų š (1) taško +,5 0 r,5 0 kampa nuo L 1 lnjo k pavėjno kranto, lga; L 3, L 3 pndulų, švetų š (1) taško r 45 0 kampa nuo L 1 lnjo k pavėjno kranto, lga. Pataba. L dydžų kačavma dar nagrnėjam 3 prede.

68 STR.05.15: preda ATVIRŲ IR ATITVERTŲ AKVATORIJŲ BANGŲ ELEMENTAI I SKIRSNIS. BANGŲ FORMAVIMOSI SĄLYGOS 1. Nutatant atvrų r attvertų akvatorjų bangų elementu aukštį h, lgį r perodą T tur būt atžvelgta į ša banga formuojanču veknu: vėjo gretį (jo dydį r kryptį), nepertraukamo vėjo vekmo vrš vanden pavršau trukmę, vėjo apmto akvatorjo matmen r konfgūracją, dugno reljefą r vanden telkno gylį, vanden lygo vyravmu.. Skačuojant bangų elementu, vanden telknyje škramo toko gylų zono:.1. glavandenė ka gyl d > 0,5 d, kur dugna nedaro įtako pagrndnėm bangų charaktertkom; ča d glavandenė zono vdutn bango lg;.. eklavandenė ka gyl d yra ntervale 0,5 d > d > d cr, kur dugna daro įtaką bangų vytymu r pagrndnėm jų charaktertkom; ča d cr gyl, kuram eant prmąjį kartą gožta bango;.3. mūšo ka gyl d yra ntervale d cr > d > d cr,u, kuro rboe pradeda r baga bangų gožma; ča d cr,u gyl, kuram eant bango gožta pakutnįjį kartą;.4. prekrantė ka gyl mažen už d cr,u ; šoje zonoje ugožuo bango perodška užrta ant kranto. 3. Nutatant HTS r jų elementų tablumą r tprumą, tur būt atžvelgta į temnų bangų aukščų kačuotne tkmybe. Ja reka nutatyt pagal 1 lentelę. Stemnų bangų aukščų kačuotnė tkmybė 1 lentelė HTS, šlata Tkmybė, Vertkalojo proflo tatna 1 Kaurna tatna r aptekamoo klūty, ka jų paekmų klaė: CC4 1 CC 5 CC, CC1 13 Krantoaugo tatna, ka jų paekmų klaė: CC4, CC3 CC, CC1 1 5 Uotų akvatorjų apaugo tatna 5 Šlatno proflo attveramej tatna, utvrtnt: betonnėm, gelžbetonnėm plokštėm akmenų metnu, paprata arba betonna mayva Bangų užrtmo ant šlato aukšča 1 Patabo: 1. Nutatant atvroe akvatorjoe tatomų kaurnų tatnų aukščų alttude, tnkama pagrndu ledžama temnų bangų aukščų kačuotnę tkmybę mt 0,1%.. Nutatant apkrova į tatnu būtna mt nurodyto tkmybė temnė bango aukštį h r vdutnį bango lgį. 3. Ddžauąjį bangų povekį kaurnėm kontrukcjom reka nutatyt nagrnėjant varantu u kačuotna bango lga ntervale nuo 0,8 k 1,4. II SKIRSNIS. GILIAVANDENĖS ZONOS BANGŲ ELEMENTAI 4. Plat akvatorja, tolma (L L m, žr. predą) arba te prešvėjno kranto lnja: 4.1. vdutnį bango aukštį h d, m, glavandenėje zonoje reka apkačuot pagal formulę 1

69 t. y.: h d ( gh / v ) ( v / g), (1) ča w mn ( w gl / vw ) r ( w w 69 g h / v ) mažaua bedmen h parametra, nutatoma pagal antyku ( gt / v mn ) š 1 pav. pagal vršutnę gaubančąją krevę, t. y.: ( gh / vw ) mn mn{[( gh / vw ) L f1( gl / vw )]; [( gh / vw ) t f ( gt / v w )]}. (1a) Pataba. Eant įbangavmo ruože kntantem vėjo grečam, h d ledžama apkačuot nuoekla nutatant bangų aukšču ruožam u patovom vėjo grečo rekšmėm; 4.. temnė bango,, tkmybė aukštį h d,, m, reka apkačuot pagal formulę h k h d, d, () ča: k tkmybė koefcenta, gaunama š pav. pagal antykį ( gl k f3 gl / vw ;,(a) 4.3. vdutnį bango perodą T d,, reka apkačuot pagal formulę T d ( gt / v ) ( v / g),(3) w w / vw ) r, rekšmę, ča ( g T / vw ) bedmen T parametra, nutatoma pagal antykį ( g h / v ) w mn (žr. (1) formulę), r 1 pav., t. y.: gt v f gh v ;(3a) / w 4 / w mn 4.4. vdutnį bangų lgį d, m, reka apkačuot pagal formulę,5gt / 1,56T ;(4) d 0 d d 4.5. bango ketero šklmą c, m, aukščau kačuotno vanden lygo reka apkačuot pagal formulę ( / h,(5) c, d c h ) d, ča ( / h ) bedmen dyd, nutatoma pagal antykį ( d / d 0,5 š 3 pav., t. y.: c / h1 f5 h / gt c ; d (5a) Pavyzdy. Duota: L = m; t = h = 700 ; v w = 0 m /; 1%. Sprendma: vdutn bango aukšt pagal (1) formulę gh / v v / g 0,07 0 /9,81 1, 10 h d m; w mn w ča (pagal (1a) šrašką r 1 pav.): gh / v mn f gl/ v ; f gt / v w mn 1 w w mn f 9, / 0 : f 9, / 0 mn 1 f 45 ; f 353 mn 0,07 ;0,055 0,07 ; 1 temnė bango 1 tkmybė aukšt pagal () formulę h d,1% = k1 % hd,10 1,10 m =.31 m; ča (pagal (a) šrašką r pav.): f gl v ; f 45 ;1%,10 ; k1% 3 / w 3 vdutn bango peroda pagal (3) formulę T d gt / vw vw / g,09 0/ 9,81 4, 3 ; ča (pagal (3a) šrašką r 1 pav.): h / gt ) r antykį

70 70 gt v f gh / v f 0,07,09; / w 4 w mn 4 vdutn bango lg pagal (4) formulę d 1,56T d 1,56 4,3 8,6 m; bango ketero šklma aukščau kačuotno VL pagal (5) formulę h h 0,59,31 1, m; 36 c, d c / d, % ča (pagal (5a) šrašką r 3 pav.): / h / h f h / gt ; d / d f,3/ 9,81 4,3 c c 1% 0,013;0,5 0, % 5 : 0,5 f5 5. Plat akvatorja, udėtnga įbangavmo zono konfgūracja: 5.1. udėtngo konfgūracjo prešvėjn kranta: kranto lnjo konfgūracja lakoma udėtnga, jegu dyd L L max / mn, ča max L r L mn attnkama lgaua r trumpaua pndula, švet š kačuotno taško ± 45 lapnų ektoruje nuo vėjo krypte k ankrto u prešvėjnu krantu; maženo kap,5 lapnų kampno dydžo klūty neįvertnamo; vdutnį bangų aukštį h d, m, reka apkačuot pagal formulę h ) ( h ) 13 ( h3 ) ( h 3) 3,5 ( h4 ) ( h 4 h d 0,1 5( h1 ) 1 ( ), (6) ča: h n, m (ka n = 1, ±, ±3, ±4) vdutna bangų aukšča, kure tur būt nutatom pagal kačuotnį vėjo gretį r pndulų L n, m, projekcja į pagrndno pndulo kryptį, utampančą u vėjo kryptm. Spndula švedam š kačuotno taško k ankrto u kranto lnja ±,5(n 1) lapnų ntervala nuo pagrndno pndulo (š vo reka apkačuot 7 h rekšme). Takoma formulė n hd, n ( gh / vw) L, n ( vw / g) ; (7) ča g h v w L, n pagal vršutnę gaubančąją krevę, t. y.: gh v f gl / v ;(7a) / bedmen h parametra, nutatoma pagal antykį v / w L, n 1 n w temnė bango,, tkmybė aukšt h d, koefcentu k nutatyt rekalnga dyd ( / v w ) š 1 pav. pagal vršutnę gaubančąją krevę, t. y.: gl v f ghd / v ; (8) / w 6 w gl š 1 pav. n / w, m, apkačuojama pagal () formulę; gl nutatoma pagal antykį gh / v ) gh d / v ( w w vdutn bango peroda T,, nutatoma pagal 4. p.; vdutnį bangų lgį, m, reka apkačuot pagal (4) formulę; bango ketero šklma c nutatoma kap r 4.5 p.; 5.. alo įbangavmo zonoje: ka šoje zonoje yra alų u kampna matmenm, mažena kap,5 lapno, vdutnį bango aukštį, m, ektoruje n reka apkačuot pagal formulę h kn l n 0,5 d, n ( nhn njhnj ) 1 j1 h d, n,(9)

71 71 1 pav. Glavandenė r eklavandenė zonų bangų elementų nutatymo grafka: t vėjo u greču v w, m/, vekmo trukmė; L įbangavmo attuma; d vanden gyl ča, attnkama -oo alo r j-ojo protarpo kampna matmeny, prklauanty n nj n-ojo ektorau,5 lapno kampu ( 1,,... kn; j 1,,... ln ) ; ektora škram į abu šonu nuo centrno (n = 1) u ±11,5 lapnų kampa nuo bangų pndulo krypte. Vdutna bangų aukšča h be h apkačuojam pagal (1) formulę, mant kačuotnį n nj vėjo gretį v w r įbangavmo attumu L n r L nj, lygu pndulų projekcjom į vėjo kryptį. Pataba. V kt bangų parametra tolau kačuojam kap r 5.1 p. 6. Aprbota udėtngo konfgūracjo akvatorja. Šuo atveju bangų parametra nutatom vadovaujant 4 p. nurodyma, apkačavu L e pagal predo (5) formulę. Pataba. Bangų elementa bet kokoe udėtngo konfgūracjo akvatorjoe gal būt tklau apkačuot panaudojant pecala komputerų programa. III SKIRSNIS. SEKLIAVANDENĖS ZONOS BANGŲ ELEMENTAI 7. Seklavandenė zona u dugno nuolydžu I 0,001: 7.1. vdutnį bangų aukštį h, m, eklavandenėje zonoje reka apkačuot pagal formulę h gh/ v v g ; (10) w w / ča ( g h/ vw ) bedmen h parametra, nutatoma pagal dydžų ( gl / vw ) r ( gd / vw ) zolnjų ukrtmo tašką1 pav., t. y.: ( gh / vw ) mn f 7[( gl / vw ); ( gd / vw )] ; (11) Pataba. Įlangavmo attuma L nutatoma pagal II krno nurodymu. 7.. temnė bango,, tkmybė aukšt h apkačuojama pagal () formulę, bet koefcenta k parenkama š pav. maženy pagal formulę k mn{[ k f ( gl/ v )];[ k f ( gd / v )]}; (1), L 4 w, d 8 w 7.3. vdutn bango peroda T,, apkačuojama pagal 4.3 p. r dydį ( g h v ) ; 7.4. vdutn bango lg, m, apkačuojama pagal 4.4 p.; / w

72 7 7.5.bangų ketero šklma c, m, aukščau kačuotno vanden lygo apkačuojama pagal 4.5 p., atžvelgant į konkretų dydį d / d lemantį c / h rekšmę (3 pav.). 8. Elementu bangų, klndančų š eklavandenė zono u dugno nuolydžu I 0, 001 į zoną u I 0, 00, reka nutatyt pagal 9 p., mant pradnę vdutno bangų aukščo rekšmę h. 9. Seklavandenė zona u dugno nuolydžu I 0,00: 9.1. vdutnį bangų aukštį h, m, šoje zonoje reka nutatyt pagal formulę h ktkrkl hd, (13) ča: k t tranformacjo koefcenta, k r refrakcjo koefcenta, k l apbendrnta nuotolų koefcenta, h d vdutn glavandenė zono bango aukšt (žr. 4 arba 5 p.); tranformacjo koefcentą k t reka mt pagal 5 pav. 1 krevę, atžvelgant į antykį d / d ; refrakcjo koefcenta tur būt apkačuojama pagal formulę k a a, (14) r d / ča: a d attuma, m, tarp gretmų bangų pndulų glavandenėje zonoje, m; a attuma, m, tarp tų pačų pndulų pagal lnją, enančą per duotą eklavandenė zono tašką (pvz., per tašką A 6 pav.). Bangų pndulu refrakcjo plane glavandenėje zonoje reka mt pagal duotą bangų pltmo kryptį, o eklavandenėje zonoje juo reka pratęt pagal 6 pav. Pataba. Koefcento k r rekšmę galma gaut pagal refrakcjo koefcentų nutatymo rezultatu bangų pndulam, švetem š kačuotno taško kryptm po,5 lapno į ab pue nuo pagrndno pndulo; pav. Tkmybė koefcento k rekšmų nutatymo grafka

73 73 3 pav. c / h rekšmų nutatymo grafka 4 pav. Grafka, krt nutatyt: 1 tranformacjo koefcentu k t ;, 3 r 4 dcr / d rekšme

74 74 5 pav. Rekšmų / d eklavandenėje zonoje r ur / d mūšo zonoje nutatymo grafka apbendrnta nuotolų koefcenta k l tur būt nutatoma pagal dugno nuolydį I r dydžo d / d rekšme (žr. lentelę); Koefcento k l rekšmė lentelė 0,01 0,0 0,03 0,04 0,06 0,08 0,10 0, 0,3 0,4 0,5 d / 0,000,0 k l 0,66 0,7 0,76 0,78 0,81 0,84 0,86 0,9 0,95 0,98 1,00 0,05 k l 0,8 0,85 0,87 0,89 0,90 0,9 0,93 0,96 0,98 0,99 1,00 Pataba. Ka I 0,03, k 1,00. l 9.. temnė bango,, tkmybė aukšt h, m, reka apkačuot pagal 7. p.; 9.3. bangų peroda mama lygu glavandenė zono bangų perodu T d pagal 4.3 p.; 9.4. bangų, klndančų š glavandenė zono į eklavandenę, vdutnį lgį, m, reka apkačuot pagal formulę / ), (15) d ( d ča: dyd ( / d ) atkatoma pagal bedmenu dydžu d/ d r h 1% /gt š 4 pav bango ketero šklmą η c, m, aukščau kačuotno vanden lygo reka nutatyt pagal 7.5 p. nurodymu. Pataba. Bangų elementa gal būt tklau apkačuot panaudojant pecala komputerų programa. IV SKIRSNIS. MŪŠOS ZONOS BANGŲ ELEMENTAI 10. Mūšo zono bangų aukštį h ur 1% m, reka apkačuot pagal formulę hur, 1% ( hur1% / gt ) ( gt ) ; (16) ča dyd h ur, 1% / gt atkatoma š 4 pav. pagal antykį d / d r dugno nuolydį I (krevė, 3 r 4). 11. Mūšo zono bango vdutnį lgį ur, m, reka apkačuot pagal 9.4 p., (15) formulę, atkatant / rekšmę pagal vršutnę gaubančąją krevę 4 pavekle. ur d

75 75 6 pav. Refrakcjo nutatymo chema r grafka 1. Bango ketero šklmą η c, m, aukščau kačuotno vanden lygo reka apkačuot pagal 7.5 p., atkatant dydį c / h pagal antykį d / d r vršutnę gaubančąją krevę 3 pav. 13. Prmoo bangų gožo krtn gyl d cr, m, tur būt nutatoma duotajam dugno nuolydžu I š 4 pav. patektų, 3 r 4 grafkų prartėjmo metodu. Parnku keletą gylo d rekšmų, pagal 9 p. nutatom dydža h I /gt, o š 5 pav. patektų, 3 r 4 grafkų attnkančo jem d cr / d rekšmė, š kurų parenkama d cr, katne rekšme utampant u venu š parnktų gylų d. 14. Krtnį gylį, attnkantį pakutnę bangų gožą d cr,u, eant patovam dugno nuolydžu, reka apkačuot pagal formulę n1 dcr. u ku dcr, (17) ča k u koefcenta, kuro rekšmė toko: Dugno nuolyd I 0,01 0,015 0,0 0,05 0,03 0,035 0,04 0,045 0,05 Koefcenta k u 0,75 0,63 0,56 0,50 0,45 0,4 0,40 0,37 0,35 n gožų kaču (įkatant prmąją), mama š elė n =, 3 r 4, tenknant nelygybe k n u 0,43 r k n1 u 0,43. Nutatant pakutnė gožo gylu d cr,u, koefcenta k u arba koefcentų andauga tur būt ne maženė kap 0,35. Patabo: 1. Dugno nuolydžam, ddenem kap 0,05, reka mt krtno gylo rekšmę d cr = d cr,u.. Eant kntamem dugno nuolydžam, ledžama mt d cr,u pagal nuoekla nutatytų krtnų gylų dugno ruožam u patova nuolydža krtnų gylų rezultatu. V SKIRSNIS. ATITVERTOS AKVATORIJOS BANGŲ ELEMENTAI 15. Dfraguoto bango aukštį h df, m, attvertoje akvatorjoje reka apkačuot pagal formulę h k h, (18) df df ča: k df bangų dfrakcjo koefcenta, nutatoma pagal 16, 17 r 18 p.;

76 76 h, %, tkmybė pradnė bango aukšt. Pataba. Skačuotnu bango lgu mama pradn bango lg te įplauka į akvatorją. 16. Bangų dfrakcjo koefcentą k df,c akvatorja, attverta pavenu molu (duota kampo β, lapna, rekšme, antyknam attumu nuo molo galvo k taško kačuotname proflyje r r kampo, lapna, rekšme), reka nutatyt š 7 pav. pagal brūkšnnę u rodyklėm lnją. 17. Bangų dfrakcjo koefcentą k df,c akvatorjoje, attvertoje uenanča mola, reka apkačuot pagal formulę kdf,. c kdf. c, (19) ča ψ c koefcenta, nutatyta pagal 8 pav. duotom d c r k df,c rekšmėm. Dyd d c apkačuojama pagal formulę d c 0,5l 1 l b / b, (0) ča: l 1 r l attuma nuo bangų šešėlo rbų (BŠR) k bangų dfrakcjo rbų (BDR), nutatom š 9 pav. pagal brūkšnnę u rodyklėm lnją; b kačuotn įėjmo į uotą plot, m, prlygnama attumo tarp molų galvų projekcja į pradnė bango frontą. Koefcento k df,c rekšmė nutatoma tap pat, kap r k df,, pagal 16 p. pagrndno pndulo r bangų fronto ankrto kačuotname proflyje tašku. Pagrndno pndulo padėtį pagal 9 pav., a chemą reka nutatyt pagal tašku, fkuojamu plane nuo to molo, kur udaro maženį kampą u bangų šešėlo rba (BŠR); 9 pav. a ta yra 1 mola u kampu 1. Taška fkuojam pagal keletą kampų r jem attnkančų atkarpų x, m, apkačuojamų pagal formulę x l 1 la la 1l b/ l a1 la,(1) ča: l a1 r l a attuma, m, nutatom pagal 9 pav. 7 pav. Koefcento k df, rekšmų nutatymo grafka