RŪPINAMĖS VAIKO SVEIKATA 2019 M. PAVASARIS Sėkmingai Anglijoje įsikūrusią Astą į Lietuvą sugrąžino vaikai ISSN Kodėl kepurė neapsaugo nuo au

Transkriptas

1 RŪPINAMĖS VAIKO SVEIKATA 2019 M. PAVASARIS Sėkmingai Anglijoje įsikūrusią Astą į Lietuvą sugrąžino vaikai ISSN Kodėl kepurė neapsaugo nuo ausies uždegimo? Ypatinga pavasarinė sloga su čiauduliu ir ašaromis Bronchito kosulys didelis vargas mažam vaikui Kaip saugiai išgydyti vaiko slogą? Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas saugo nuo naujo nėštumo Ką daryti su vaiko karpomis Valgydinimas per prievartą kodėl negerai?

2 TURINYS MAMŲ ISTORIJOS Sėkmingai Anglijoje įsikūrusią Astą į Lietuvą sugrąžino vaikai 4 PAVASARIO PROBLEMOS Kodėl kepurė neapsaugo nuo ausies uždegimo? 8 Ypatinga pavasarinė sloga su čiauduliu ir ašaromis 10 Bronchito kosulys vargas mažam vaikui 34 VAISTINĖLĖ Kaip saugiai išgydyti vaiko slogą? 12 Ką daryti su vaiko karpomis 14 Eterinių aliejų aromatai namų vaistinėlėje vietoj chemijos 18 KŪDIKIS Tinkama odelės priežiūra nuo vystyklų dermatito 20 8 būdai, kaip nuraminti verkiantį kūdikį 22 MAMYTĖ Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas saugo nuo naujo nėštumo 24 KĄ VALGOME Valgydinimas per prievartą kodėl negerai? 28 Mitybos specialistės patiekalų idėjos vaiko vakarienei 30 NĖŠTUMAS Pirmasis nėštumo trimestras: vitaminai sveikai pradžiai 32 Viršelio nuotraukoje Asta Jagelo su dukrelėmis Nuotrauka iš asmeninio archyvo 2019 m. Nr. 1 (38) Nemokamas sveikatos žurnalas Leidėjas MB Mama ir vaikas info@mamairvaikas.lt Leidinį parengė Dalia Petrutytė, Ieva Grabauskienė, Undinė Gilė Maketavo Laima Petkevičienė Reklamos skyriaus vadovė Ieva Tumėnaitė, tel El. paštas ieva@mamairvaikas.lt Projektas Mama ir vaikas vadovė Neringa Grabauskienė, tel El. p. neringa@mamairvaikas.lt Nuotraukos iš ISSN Dėl vaistų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Už reklamos turinį ir kalbą neatsakome.

3 MAMŲ ISTORIJOS Sėkmingai Anglijoje įsikūrusią Astą į Lietuvą sugrąžino vaikai Baigusi socialinio darbo studijas Vytauto Didžiojo universitete, išbandyti jėgas Asta Jagelo nusprendė Anglijoje. Surado ten ne tik mėgstamą darbą, bet ir kiekvienos moters išsvajotąją laimę, ir viską parsivežė į Lietuvą. Sugrįžo su visa šeima vyru Janu, pirmagime dukrele Adoriana ir dar įsčiose augančia mažąja, kuri gimė jau gimtinėje (Adorianos gimimą taip pat patikėjo Lietuvos gydytojams, nes pasitiki jų kompetencija). Parsivežė ir savo veiklos patirtį, žinias ir verslo idėjas, kurias abu su vyru įgyvendino Lietuvoje. Kad dukrelėms čia galėtų suteikti geriausią ikimokyklinį ugdymą, įkūrė privatų vaikų darželį Katino dienelės. Tokį darželį, kuriame vaikams būtų jauku, įdomu, miela ir sava. Anglijoje Asta dirbo personalo atrankos kompanijos regiono vadove, taigi buvo susidūrusi su verslo vystymo reikalais, o vyras vystė nekilnojamojo turto verslą, darbavosi ir Anglijoje, ir Lietuvoje. Taigi, apjungę jėgas ir mintis, abu kibo į darbus. Šiandien trejų Adoriana ir pusantrų metukų Graciana lanko mamos ir tėčio įkurtą vaikų darželį. 12 metų gyvenote Anglijoje, abiems su vyru puikiai sekėsi su darbais, jaukiai įsikūrėte, ar nebuvo gaila visko palikti? Kas paskatino grįžti į Lietuvą? Į Lietuvą grįžome vedini noro, kad dukrytės augtų mūsų gimtinėje, dažnai matytųsi su seneliais. Visada tikėjau, kad vaikams Lietuvoje augti gera. Gera buvo man, gera ir vyrui. Abu augome šeimose, kuriose vertybiniai įsitikinimai buvo formuojami labai panašiai. Svarbiausia šeima, sveikata, vidinė harmonija. Mums ir mūsų tėvams buvo svarbu mokslai, kasdienis akiračio plėtimas užklasinės, popamokinės veiklos, aukštasis išsilavinimas. Ir taip norėjosi, kad ir mūsų vaikai augdami galėtų rinktis: išbandyti muziką, baletą, pramoginius šokius, įvairų sportą, o gyvendami mažesniame mieste Anglijoje, deja, nei muzikos mokyklos, nei plaukimo baseino neradome. Kokio darželio savo dukroms norėjote ir neradote grįžusi į Lietuvą? Kokią viziją turėjote? Mums anglų kalba tai vartai, atveriantys kelius į platųjį pasaulį. Labai daug su vyru keliavome iki mergyčių gimimo, ir būdami kartu visada ir visur jautėmės kaip namuose. Mums buvo įdomu pagyventi, pažinti tenykštę kultūrą ir Amerikoje, ir Ispanijoje, ir Anglijoje. O atostogaudavome Balyje, Tailande, Malaizijoje, Filipinuose, Dominykos Respublikoje, Kuboje, Jamaikoje, išmaišėme visą Europą. Kelionės mums buvo tikslas, dėl kurio dirbame. Keliaudami mes jautėmės visada gerai, nes visur bendravome anglų kalba. Norisi, kad šią laisvę turėtų mūsų vaikai. Kad nuo mažumės formuotųsi jų požiūris galvoti apie perspektyvą (angl.- thinking outside the box). Galiausiai, gyvenimo aplinkybėms susiklosčius taip, kad mergytėms tektų lankyti mokyklą užsienyje, jos jaustųsi kaip namie ir galėtų laisvai bendrauti su bendraamžiais anglų kalba. Taigi, anglų kalba mums buvo prioritetas, renkantis darželį Adorianai, grįžus į Lietuvą. O tokius darželius prieš porą metų galima buvo suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Nemažiau svarbu ir savarankiška, gebanti susikoncentruoti, kūrybingai ugdoma asmenybė. O tam būtina puikiai apgalvota ugdymo įstaigos lauko ir grupių edukacinė aplinka, kuri skatintų vaikus tyrinėti, būti veikliems, kūrybingiems. Deja, aplankę daugiau nei du tuzinus vaikų darželių Vilniuje, idealios vietos neradome. Tiesa, buvo vienas, kurio ugdymo metodika ir specifika tiko, bet laukti, kol mus ten priims, būtų tekę dvejus metus. Besiruošdama antrosios dukrelės gimimui, išvystėte verslo idėją. Ar buvote susipažinusi su šia sritimi, apie ją galvojote anksčiau? Vaikų ugdymas mane labai domino nuo studijų laikų. Kai VDU studijavau socialinį darbą, mano specializacija buvo vaikai, jų poreikių tenkinimas, darbas su šeima. Bet taip jau susiklostė aplinkybės, kad išvažiavusi į Angliją pradėjau dirbti su žmogiškaisiais ištekliais. Dirbau daug ir sunkiai, pakilau karjeros laipteliais iki regiono vadovės pozicijos. Esu maksimalistė, myliu tai, ką darau. Mane visada motyvavo savęs realizavimas darbe, be abejo, ir atitinkamos darbo sąlygos. 4 5 MAMŲ ISTORIJOS

4 MAMŲ ISTORIJOS 6 Dažnai pagalvodavau, jei tektų dirbti sau, tikriausiai dirbčiau 24 valandas 7 dienas per savaitę, nes sunku būtų prisiversti atsitraukti nuo darbų. Jau besilaukdama pirmosios dukrytės, nusprendžiau keisti darbo specifiką, nes norėjau matyti, kaip mano vaikas auga, o savo buvusiame darbe daug keliaudavau, dažnai po kelias dienas išbūdavau kituose miestuose. Jeigu grįžčiau į vadovės poziciją, Adorianą tektų palikti darželyje visai dienai jau nuo 6-ojo jos gyvenimo mėnesio. O senelių, kurie padėtų auginti, Anglijoje mes neturėjome. Mintis, kad vaiką turėsiu palikti su svetimu žmogumi, neleido man ramiai miegoti. Todėl veikla su mažaisiais labai organiškai atsirado ir mano profesinėse svajonėse. Bet pirmuosius Adorianos metus nusprendėme paskirti tik jai ir mūsų šeimai. Metams išvykome į Ispaniją džiaugtis saule, jūra, puikiu oru ir dėmesiu šeimai. Ketinome grįžti į Angliją, kai Adorianai sukaks metukai, bet jau po pusmečio pradėjome lauktis Gracianos. Kad susilauktume Adorianos, įdėjome daug pastangų, prireikė ir gydytojų pagalbos, o Graciana buvo netikėta, bet labai maloni staigmena. Gal todėl ir mergyčių vardai labai gerai apgalvoti ir reikšmingi mums (Adoria, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia šlovė ir garbė, vardas Graciana yra kilęs iš ispanų kalbos, jo reikšmė Dievo malonė, ramybės ir švelnumo įsikūnijimas ). Žinia, kad laukiamės antro vaikelio, mus su vyru privertė permąstyti savo tikslus, darbus, kaip įsivaizduojame savo šeimą ir kurioje pasaulio šalyje. Susidėliojus prioritetus, visi keliai mums patiems nelabai tikėtai ėjo į Lietuvą! Jūsų darželis tarptautinis, kuo jis ypatingas, kokie jūsų ugdymo metodikos pagrindiniai bruožai? Ugdymas vyksta lietuvių bei anglų kalbomis. Pagrindinis mūsų tikslas anglų kalbos mokymasis, bendravimo, sensorinių, kognityvinių ir motorinių įgūdžių lavinimas, pasirengimas skaitymui, rašymui ir skaičiavimui. Mes aktyvinam vaikų vaizduotę, ugdom jų kūrybiškumą. Suteikiame tokią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus, laimingas, vertinamas, drąsinamas ir galėtų stipriai susikoncentruoti į savo darbus. Anglų kalbos mokymas vyksta teminiu pagrindu, įvedant naują žodyną, susijusį su tam tikra tema, įtvirtinant jį įvairių užsiėmimų metu. Mūsų darželį lanko ir lietuvių, ir užsieniečių šeimų vaikai. Ko gero, ir personalui ypatingų reikalavimų keliate? Pagrindinis reikalavimas pedagogas iš pašaukimo, kitaip būtų labai sunku pas mus dirbti. Mūsų standartai labai aukšti ir atitikti juos gali toli gražu ne visi. Meilė ir pagarba vaikui, be savo lūkesčių jam, meilė darbui, noras tobulėti, augti, mokytis savybės, kurių mes ieškome rinkdamiesi kolektyvą. Mažoji dukrelė Graciana drauge su jumis Katino dienelėse atsidūrė vos trijų dienų. Motinystės atostogų veikiausiai sau nesuteikėte nė dienos? Kaip sekėsi suktis? Po pirmojo gimdymo turėjau nuostabiausias motinystės atostogas Ispanijoje, kur išsiilsėjau į valias. Tik veiklos man trūko kaip oro, jaučiau, kad dūstu. Tad jau laukdamasi Gracianos kibau į darbus. Pamažu gimė darželio verslo planas, skaičiavau investicijas ir tikėtinas pajamas, daug laiko skyriau rinkodarai, personalo atrankai, darželio įkūrimui. Gimus Gracianai, jau trečią dieną dirbome kartu. Pirmieji metai išties buvo sunkūs. Tada neturėjau laiko atsikvėpti, dirbdavau ir dienom, ir naktim. Dabar nė nežinau, iš kur tiek jėgų atsirado. Tiesa, turiu nuostabų vyrą, be kurio nieko nebūčiau pasiekusi. Jis dar ir puikus tėtis, kuris, buvo dienų, praleisdavo daugiau laiko su mergytėm nei aš. Jau turite du darželius, ar bus ir trečias? Patalpų trečiajam dairomės jau apie pusmetį, bet vis dar nesiryžau bijojau, kad neaprėpsiu visko. Sausį Graciana pradėjo eiti į darželį, tad dabar ir rankos laisvesnės, ir mintys susigulės, dar reikia išryškinti idėją. Vis daugiau minčių kyla apie pradinukų mokyklėlę, būtų šaunu matyti Katino dienelių idėjos tęstinumą ir tokioje mokyklėlėje. Kalbėjosi Neringa Grabauskienė Hialurono rūgštis kosmetikoje ar ji verta šlovės ir populiarumo? Hialurono rūgšties natūraliai yra odoje, ji yra jungiamojo audinio dalis, tačiau su metais jos mažėja. Hialurono rūgšties gamyba žmogaus organizme sulėtėja apie 28-uosius gyvenimo metus. Dėl to oda greičiau glemba, praranda jaunatviškumą, elastingumą, sausėja. Yra atliktas ne vienas klinikinis tyrimas ir moksliškai įrodyta, kad hialurono rūgštis yra efektyvi lyginant raukšleles. Todėl susiduriant su odos dehidratacija, siekiant odą ilgiau išlaikyti jaunatvišką, rekomenduojama naudoti kosmetikos priemones su hialurono rūgštimi. Be to, hialurono rūgštis sustiprina ląsteles bei padeda joms apsiginti nuo bakterinių infekcijų. Patarimais ir faktais dalinasi gydytoja Rūta Merkytė-Elekšienė. Odos dehidratacija būdinga visiems odos tipams. Tai odos drėgmės praradimas giliuosiuose sluoksniuose, kuris sukelia diskomfortą, pasireiškiantį odos dirglumu, sausumu, šerpetojimu, papilkėjimu ir naujomis raukšlėmis. Dėl gilaus drėkinimo hialurono rūgštimi oda tampa lygesnė, minkštesnė, įgauna apimties, prisipildo mažos raukšlelės. Be to, hialurono rūgštis sustiprina ląsteles bei padeda joms apsiginti nuo bakterinių infekcijų. MANILLA kosmetika sukūrė hialurono serumą su veiksminga hialurono rūgšties ir vitamino C koncentracija, papildytą ekologiškomis alavijo sultimis ir odą raminančiu vitaminu B5. Šis serumas tiks visiems odos tipams, greitai ir efektyviai, pastebimai gerins odos būklę. Šis produktas Lietuvoje įvertintas kaip vienas geriausių kosmetikos gaminių (parodoje Rinkis prekę lietuvišką 2017 ). 15% nuolaida taikoma su kodu mama_ir_vaikas

5 PAVASARIO PROBLEMOS 8 Kodėl kepurė neapsaugo nuo ausies uždegimo? Drauge su vis šylančiu pavasario oru peršalimo ligų nemažėja, o daugeliui vaikų prie šių ligų prisijungia dar ir vidurinės ausies uždegimas otitas. Ši liga ypatingai kamuoja dėl didelio ausų skausmo. Bent kartą per metus otitu suserga dauguma mažylių iki 3-jų metų, neaplenkia ji ir kūdikių. Ar įmanoma apsaugoti vaiką nuo ausies uždegimo? Otitas slogos komplikacija Vaiko neišleidžiate į lauką be kepurės, kuri gerai paslepia ausytes nuo vėjo, saugotės skersvėjų namuose, bet jis vis suserga ausų uždegimu? Kai kurios mamos mažyliams ir namuose uždeda kepurę. Deja, apsisaugoti nėra taip paprasta kepurė nepadeda, nes vidurinė ausis yra giliai ir vėjas jos nepasiekia. Ligą sukeliantys mikrobai ar virusai į šią ausies dalį patenka ne iš išorės, o per kvėpavimo takus, susirgus jų infekcija. Paprastai vidurinės ausies uždegimas yra ne atskira liga, o peršalimo ligų komplikacija. Vaikams jis dažniausiai prasideda susirgus sloga. Vidurinė ausis klausomuoju vamzdžiu sujungta su nosiarykle, todėl infekcijai iš nosiaryklės čia patekti nesunku. Gleivės su užkratu iš nosies greitai nuteka į klausomąjį vamzdį, pavyzdžiui, kai vaikas pernelyg stipriai pučia nosytę, šnypščia nosį vienu metu pro abi landas, taip nutinka čiaudint, stipriai kosėjant ar ilgai verkiant. Otitui palankios ir vaiko anatominės ypatybės. Mažo vaiko klausomasis vamzdis yra trumpesnis, platesnis, todėl bakterijos lengviau ir greičiau patenka į ausį. Mažyliai dažniau serga peršalimo ligomis, be to, jie nemoka tinkamai išpūsti nosytės. Daugeliui mažesnių vaikų yra padidėję adenoidai, kurie spaudžia klausomąjį vamzdį. Patekus užkratui, klausomojo vamzdžio gleivinė paburksta, todėl padidėja slėgis už būgnelio. Dėl didelio slėgio čia ima kauptis skysčiai, bakterijos ir virusai nepašalinami, dėl to prasideda uždegimas. Jeigu išsivysto pūlinis uždegimas, būgnelis išsipučia ir parausta, o didėjant spaudimui jis gali pratrūkti. Tada per būgnelyje atsiradusią angelę pūliai iš ausies išbėga. Laimei, vaikai retai serga pūliniu vidurinės ausies uždegimu. Ką daryti įtarus otitą? Padidėjus spaudimui klausomajame vamzdyje, vaikas pajunta pagrindinį vidurinės ausies uždegimo požymį didelį skausmą. Kartais sutrinka vaiko klausa, gali pakilti kūno temperatūra, varginti galvos svaigimas, ūžimas ausyse. Apie otitą byloja ir kiti požymiai: pykinimas, vėmimas, pusiausvyros sutrikimas. Ausų skausmas, sergant otitu, yra tiesiog nepakeliamas, todėl pirmoji pagalba vaikui, kurią gali suteikti tėvai, numalšinti skausmą. Namų vaistinėlėje patariama turėti ausų skausmą malšinančių vaistų. Vaistinėje galima nusipirkti, pavyzdžiui, lašų, į kurių sudėtį įeina nesteroidinis vaistas nuo uždegimo fenazonas ir skausmą slopinantis lidokainas. Vaistų buteliuką pirmiausia pašildykite tarp delnų, vaiką paguldykite ant sveikos ausytės šono, o įlašinus vaistukus jam reikėtų pagulėti dar keliolika minučių, kad vaistai ilgiau neišbėgtų iš ausies. Mažą vaiką sunku nulaikyti gulintį, tad stenkitės bent kiek galite palaikyti ant rankų, panešioti. Ausies skausmą padeda nuraminti ir šiluma. Skaudančią ausį galite šiltai aprišti arba aplink kaušelį uždėti šildomąjį kompresą ir jį palaikyti apie valandą. Vidurinės ausies uždegimas dažniausiai nėra pavojingas. Jeigu vaikas stipriai nekarščiuoja, jo būklę 1 2 dienas galima stebėti namuose. Dažniausiai vidurinės ausies uždegimas yra vidutinio sunkumo, vienpusis ir liga praeina savaime per kelias dienas. Tada užtenka į ausytę lašinti vaistukus, duoti geriamųjų vaistų nuo skausmo ir uždegimo. Antibakterinio gydymo vaikams prireikia retesniais atvejais. Kad išvengtumėte otito arba sumažintumėte jo simptomus, laiku pradėkite gydyti svarbiausią uždegimo priežastį slogą. Sloguojančio mažylio nosytę reikia reguliariai išvalyti. Negalinčiam išpūsti nosytės mažyliui naudokite specialų siurbtuką. Paūgėjusį vaiką mokykite taisyklingai nusišnypšti nosį vieną šnervę po kitos, t. y. užspaudus vieną nosies landą šnypšti pro kitą. Taip gleivės iš nosies nepateks į ausį. Kad vidurinėje ausyje susikaupęs sekretas galėtų natūraliai nutekėti per klausomąjį vamzdį, į nosį lašinami kraujagysles sutraukiantys nosies lašai. Tada sumažėja ir nosies gleivinės, ir klausomojo vamzdžio paburkimas. Sergantį sloga vaiką stenkitės guldyti aukščiau pakelta galva, nes tokioje padėtyje sekretui su mikrobais sunkiau nutekėti į vidurinę ausį. Ligų išvengti padės grūdinimas ir tinkama apranga Maži vaikai linkę pakartotinai sirgti ūminiu vidurinės ausies uždegimu. Todėl ypač svarbios prevencinės priemonės. Šaltas oras ir žvarbus šiaurys gali greitai susargdinti mažą vaiką, nes sušalus laikinai nusilpsta imunitetas ir mikrobai bei virusai laisvai prasiskverbia į organizmą. Vaikas suserga ne tik dėl to, kad jis per plonai aprengtas. Sukaitus ir suprakaitavus taip pat greitai galima peršalti ir susirgti viršutinių kvėpavimo takų infekcija, prie kurios dažnai prisijungia otitas. Todėl svarbu pasirinkti tinkamą aprangą. Kepurė, žinoma, reikalinga, kad vaikas neperšaltų. Pagrindinė apsaugos nuo kvėpavimo takų ligų priemonė imuniteto stiprinimas, nes maži vaikai serga dažniau dėl dar silpno, nespėjusio susiformuoti imuniteto. Mažylį užgrūdins įvairios šalto vandens procedūros, grynas oras, fizinis aktyvumas, sportas, sustiprins visavertė mityba. Jeigu vaikas vis dėlto susirgo peršalimo liga, išvengti ausų uždegimo padės laiku pradėtas tinkamas gydymas. Taip pat svarbu gydyti alergijas, lėtinį tonzilitą. Kartais, norint atsikratyti dažno vidurinės ausies uždegimo, tenka pašalinti adenoidus. Parengė Dalia Petrutytė OTIPAX 40 mg/10 mg/1 g ausų lašai (tirpalas) Nereceptinis vaistinis preparatas. Sudėtis. Veikliosios medžiagos yra fenazonas ir lidokaino hidrochloridas. 1 g ausų lašų yra 40 mg fenazono ir 10 mg lidokaino hidrochlorido. Farmacinė forma. Ausų lašai (tirpalas). Terapinės indikacijos. OTIPAX yra ausų lašai, skirti vietiniam simptominiam gydymui ir pasižymintys skausmą malšinančiu veikimu. Jie skirti: ūminiam neperforuotam (kai ausies būgnelis nėra įtrūkęs) vidurinės ausies uždegimo gydymui; pūslinio virusinio ausies uždegimo gydymui; slėgio pokyčių metu atsiradusios traumos sukelto ausies uždegimo gydymui. Dozavimas ir vartojimo metodas. Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Paprastai lašinama po 4 lašus 2-3 kartus per dieną į išorinę ausies landą. Vartojimo instrukcija. Nusukite kamštį nuo buteliuko; ant buteliuko užsukite lašintuvą; atsukite baltą dangtelį, esantį lašintuvo viršuje; buteliuką apverskite ir nestipriai spausdami viduriniąją lašintuvo dalį, įlašinkite 4 lašus; po vartojimo vėl užsukite dangtelį ant lašintuvo. Kontraindikacijos. Jeigu yra ausies būgnelio įtrūkimas, atsiradęs dėl traumos ar infekcinių susirgimų; jeigu yra alergija fenazonui, lidokaino hidrochloridui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti OTIPAX. Prieš vartojant OTIPAX ausų lašus Jūsų gydytojas turi patikrinti, ar nėra pažeistas ausies būgnelis. Jei jis yra pažeistas, lašų į ausis vartoti negalima dėl galimo jų patekimo į vidurinę ausį ir galimos sąveikos su vidurinės ausies struktūromis. Įspėjimas. Šio vaisto negalima nuryti ar įkvėpti. Saugokitės, kad vaisto nepatektų į akis ar ant gleivinių. Nuorodos. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaukaip nurodyta jos interneto svetainėje gos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, Vietinis registruotojo atstovas. Biocodex UAB, Savanorių pr. 345, LT Kaunas, Tel , El. paštas info@biocodex.lt. Peržiūros data: Reklamos teksto parengimo data: ID:

6 PAVASARIO PROBLEMOS 10 Ypatinga pavasarinė sloga su čiauduliu ir ašaromis Ir vėl peršalo, pirma mintis, kuri šauna į galvą, kai tik vaikui ima tekėti nosis. Tada tėvai griebiasi nosies lašų, kurių bene visada lieka nuo praėjusio karto, bet šįkart nuo slogos jie gali ir nepadėti. Išskyros iš nosies atsiranda ne tik dėl peršalimo jų priežastis gali būti alergija. Abiejų ligų požymiai panašūs, o atskirti jas svarbu, nes gydomos skirtingai, ir negaluojančiam vaikui reikia padėti tuojau pat. Be to, įtarę vaikui alerginį rinitą, būtinai turime nueiti pas gydytoją. Kaip atskirti peršalimą nuo alergijos? Užgulta bei varvanti nosis yra ir paprastos slogos, ir alerginio rinito požymis, bet kai kurios ypatybės skiriasi. Esant infekcinei slogai, nosies išskyros po kelių dienų tampa gelsvos arba žalsvos spalvos ir tirštos, o alerginiam susirgimui būdingos skystos ir skaidrios išskyros. Alergijos kamuojamo vaiko nosis paburkusi, niežti, dažnai kartojasi čiaudulys. Dar vienas alerginiam rinitui būdingas požymis sloga atsiranda drauge su akių uždegimu: akys parausta, peršti ir ašaroja. Sergant infekcine liga mažam vaikui dažniau pakyla temperatūra, kamuoja perštinti gerklė ir kosulys. Peršalimo sloga trunka maždaug 7 dienas, o alerginis rinitas gali tęstis ilgai. Kodėl vaikas suserga alergine sloga? Šios ligos priežastis yra imuninės sistemos sutrikimai, dėl kurių ji jautriau reaguoja į organizmui nekenksmingas aplinkoje esančias medžiagas. Todėl į nosies gleivinę patekęs alergenas sukelia jos uždegimą. Labiausiai paplitę alergenai: namų dulkės, buitinės chemijos priemonėse esančios medžiagos, naminių gyvūnų epidermis, pelėsiai, dulkių erkutės. Tokie alergenai slogą gali sukelti ištisus metus. Sezoninis alerginis rinitas užklumpa kasmet tuo pačiu laiku, kai pradeda žydėti augalai. Augalų žiedadulkių sukelta alergija dar vadinama šienlige. Pavasarinę alergiją atneša kovą gegužį žydintys lazdynai, alksniai, ypatingai alergizuoja beržo žiedadulkės. Taigi, šiltojo sezono pradžią galima sutikti varvančia nosimi ir čiaudint. Polinkį šiai ligai vaikas gali paveldėti iš tėvų. Greičiau suserga dažnai ir ilgai kvėpavimo takų ligomis sergantys mažyliai, taip pat nuolat gydomi kraujagysles siaurinančiais nosies lašais, kurie pažeidžia gleivinę. Turi reikšmės ir aplinkoje esantys teršalai, per sausas ir per šiltas oras. Negydomas alerginis rinitas gali pereiti į bronchinę astmą Įtarus alerginę ligą, būtina parodyti vaiką gydytojui, nes svarbu nustatyti alergijos priežastį ir iš karto pradėti tinkamą gydymą. Uždelsus alerginis rinitas gali komplikuotis į sinusitą, ausų uždegimą ir bronchinę astmą. Pasveikti padeda ne tik vaistai. Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad vaikas nekontaktuotų su alergenu. Todėl, jeigu mažyliui alergiją sukelia, pavyzdžiui, šuniuko ar katytės plaukai, veikiausiai teks atiduoti augintinį kitam šeimininkui. Jeigu vaikas alergiškas namų dulkėms ar erkutėms, reikės itin kruopščiai ir dažnai plauti kambarius, siurbti kilimus, užuolaidas, kasdien drėgna šluoste valyti baldų paviršius ir spintas. Patekti į namus augalų žiedadulkėms neleis ant langų pakabintos ir nuolat drėkinamos marlinės užuolaidos. Žiedadulkių koncentracija priklauso nuo oro: mažiausiai jų yra šaltą ir lietingą dieną, daugiausiai karštą, saulėtą ir vėjuotą, todėl tuomet geriausia būti namuose. Sumažinti bet kurio alergeno koncentraciją aplinkoje padės oro drėkinimas ir dažnas kambarių vėdinimas vakarais, kai žiedadulkių lauke sumažėja. Inhaliacijos greitas būdas padėti vaikui Visiškai išvengti alergeno pavyksta gana retai, o ir jam nustatyti reikia laiko. Bet prastai besijaučiantis vaikas laukti negali jis pasidaro irzlus, negailestingai trina akytes, nuolat šniurkščioja nosimi ir negali normaliai kvėpuoti. Net ir suaugusįjį tokia savijauta kaip reikiant nukamuoja. Greičiau palengvinti nemalonius ligos požymius padeda inhaliacijos specialiu prietaisu, kuris gydytojo skirtus vaistus išpurškia aerozolio pavidalu. Kompresoriniai inhaliatoriai suskaido vaistą į smulkiausias daleles. Aerozolio debesėlis šias daleles tolygiai paskleidžia kvėpavimo takų paviršiuje ir preparatas pradeda veikti būtent uždegimo pažeistoje kvėpavimo takų vietoje. Su oro srove vaistai tiesiogiai pasiekia visas kvėpavimo takų dalis: nosies ertmę, ryklę, gerklas, bronchus ir veikia tuojau pat, skirtingai negu išgerti vaistai, kurie dar keliauja virškinimo sistema. Todėl gydant inhaliatoriumi užtenka mažesnių vaisto dozių. Šiuo prietaisu galima išpurkšti skirtingo dydžio vaisto daleles, kurios gali pasiekti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir smulkiuosius bronchus ar alveoles. Kompresoriniu inhaliatoriumi gydomi ir viršutinių, ir apatinių kvėpavimo takų ligomis sergantys vaikai bei suaugusieji. Toks inhaliatorius gali būti naudojamas nuo pirmųjų gyvenimo savaičių, šios procedūros lengvai atliekamos, labai veiksmingos ir saugios bet kurio amžiaus vaikui. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

7 VAISTINĖLĖ 12 Kaip saugiai išgydyti vaiko slogą? Vaiko sloga tėveliams gana įprasta bėda. Nors tai ir nėra sunki liga, pačiam mažyliui menka paguoda: sloguojančio vaiko savijauta itin suprastėja, užgulta nosis trukdo kvėpuoti, jis greičiau nuvargsta. Be to, sloga gali išprovokuoti rimtesnes komplikacijas, pavyzdžiui, sinusitą ar ausies uždegimą, ir pereiti į lėtinę ligą. Todėl gydytis reikia tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Vaikai slogą pakelia sunkiau Sloga vienas pirmųjų peršalimo požymių, o peršąla maži vaikai gana dažnai dėl silpno, dar besiformuojančio imuniteto. Sloga galima ir užsikrėsti nuo sergančių namiškių, darželio ar mokyklos draugų. Iš pradžių nosį užgula, paskui atsiranda išskyrų. Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, ši liga sparčiai vystosi, nes jų nosies landos siauros, todėl greitai užsikemša net ir esant negausioms išskyroms. Sloga mažyliams yra sunkesnis negalavimas negu suaugusiesiems jie nemoka išpūsti nosytės, negalintį pro nosį kvėpuoti mažylį itin erzina nemalonus jausmas. Nosies užgulimas vaikui gali sukelti nemigą, galvos skausmą, apetito praradimą. Pirmiausia nosis išvaloma Sloguojantį vaiką labiausiai vargina sutrikęs kvėpavimas pro nosį, todėl reikia kuo skubiau atverti užburkusias ertmes ir sumažinti nosies išskyrų. Pirmiausia nosį būtina išvalyti. Sloguojančiam kūdikiui nosis valoma kaskart, kai jis nebegali laisvai kvėpuoti gali tekti tai daryti gana dažnai. Gerai išvalyti nosytės nesugebės ir mažylis iki 2 metų. Jeigu per retai valysite nosį, vaikas gleivių įtrauks į ryklę ir pradės kosėti. Išvalius nosį šis kosulys praeina. Vandeningas išskyras reikia išsiurbti su specialiu siurbtuku. Bet kai nosies išskyros sutirštėja, prieš siurbdami, jas turime suskystinti. Išvalyti nosytę ir suskystinti gleives galima įpurškus izotoninio jūros vandens tirpalo. Tirpalas ne tik skystina gleives, bet ir reguliuoja jų gamybą, palaiko normalią fiziologinę gleivinės būklę. Jūros vandens tirpale esantys mikroelementai padidina nosies gleivinės epitelio blakstienėlių aktyvumą (jų funkcija yra išstumti į kvėpavimo takus patekusias dulkes, alergenus ir kitus teršalus). Kuo mažiau mikrobų nosies ertmėje ir kuo trumpiau jie ten užsibūna, tuo lengviau organizmas įveikia infekciją. Reguliariai praplaunant nosytę izotoniniu jūros vandens tirpalu sumažėja galimybė bakterijoms ar virusams patekti į jos gleivinę ir sinusus. Slogai įveikti hipertoninis jūros druskos tirpalas Prasidėjus slogai, nesuskubkite lašinti kraujagysles siaurinančių lašų. Nors jie ir greitai sumažina nosies gleivinės paburkimą bei palengvina kvėpavimą, atneša daugiau žalos negu naudos. Šių vaistų poveikis kaskart vis silpnėja ir jų reikia vis daugiau. Didžiausia blogybė, kad prie jų įprantama ir vaikas nebegali normaliai kvėpuoti be šių vaistų. Žinoma, tėvams norisi greičiau padėti dėl užgulusios nosies sunkiai prakvėpuojančiam mažyliui. Kita vertus, jie gerai žino apie cheminių vaistų žalą ir rinkdamiesi pirmiausia ieško saugaus, nesukeliančio alergijų ir kitų nepageidautinų reiškinių preparato. Tokie yra iš jūros vandens pagaminti nosies purškalai. Užpuolus slogai vaiką patariama gydyti hipertoniniu jūros druskos tirpalu, kuriame yra daug didesnė druskų koncentracija. Jūros druska turi savybių, padedančių sumažinti nosies gleivinės paburkimą, todėl vaikas greitai galės lengviau atsikvėpti. Hipertoninis jūros druskos tirpalas skystina gleives, minkština sukietėjusias luobeles nosies ertmėje ir išskyros lengviau pasišalina. Didelis jūros druskos purškiklių privalumas tas, kad prie jų neįprantama ir išvengiame šalutinio poveikio, kurį sukelia cheminiai vaistai. Jūros druskos purškiklius galima naudoti nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Sloguojančiam vaikui duokite daug skysčių ir reguliariai vėdinkite kambarius ligoniukui reikalingas grynas oras. Kambarius svarbu vėdinti ir todėl, kad šildymo sezono metu oras juose itin sausas, o tvankuma palanki virusams ir bakterijoms daugintis. Gerai vėdinant palaikomas švarus oras, pašalinami nemalonūs kvapai, dulkės, mikrobai bei virusai. Ligoniuko kambarį būtina plauti ir valyti dulkes drėgna šluoste, kad ore jų būtų kuo mažiau. Slogos prevencijai fiziologinis jūros vandens tirpalas Rečiau sirgti sloga padės reguliari nosies ertmės higiena, o tai reiškia, kad nosytę derėtų plauti. Praplauti nosį fiziologiniu jūros vandens tirpalu, kaip natūralia fiziologine priemone, gydytojai rekomenduoja ne tik jau susirgus sloga, bet ir apsaugai nuo jos. Jūros vandens tirpalas ne tik pašalina teršalus, bet ir drėkina gleivinę. Nosies gleivinė neturi išsausėti, nes išdžiūvusioje gleivinėje atsiranda mikroįtrūkių, per kuriuos virusai ir bakterijos lengvai prasibrauna į organizmą. Sveika ir švari nosis saugo vaiką nuo ligų, nes neleidžia prasiskverbti į kvėpavimo takus ligas sukeliantiems mikroorganizmams, sušildo į plaučius įkvepiamą orą. Užsikimšus nosytei ir atsiradus slogai, vaikas netenka šios apsaugos. Parengė Undinė Gilė Delmar nosies purškalas 800 dozių viename akone Delmar hipertoninis* jūros vandens tirpalas (3,7 %), 50 ml Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems. Purkšti po 1 dozę į kiekvieną nosies landą kelis kartus per dieną. *Mažina slogą (infekcinės ar alerginės kilmės), nosies užgulimą peršalus, sergant gripu, taip pat sinusito atveju. (0,9 %), 100 ml Didelis kiekis už mažą kainą! Vaikams nuo 6 mėn. ir suaugusiesiems. Purkšti po 1 dozę į kiekvieną nosies landą kelis kartus per dieną. *Kasdienei nosies ertmės higienai. Drėkina sausą nosies gleivinę, mažina viršutinių kvėpavimo takų infekcijos riziką. Draugiški vaikams purškia lengva dulksnele! Pajusk jūros dvelksmą! 400 dozių viename akone

8 VAISTINĖLĖ Ką daryti su vaiko karpomis? Karpos viena dažniausių vaikystės problemų. Jų gali pridygti įvairiose kūno vietose kaip grybų po lietaus. Tėvams šie odos dariniai atrodo grėsmingi, bet iš tiesų taip nėra. Sveikatai karpos nėra pavojingos tai gerybiniai odos augliai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas. Kodėl karpos nusėja vaiko keliukus, rankytes, padukus ir kaip jų atsikratyti? Tačiau papilomos virusas pavojingas ne kiekvienam vaikui. Karpoms atsirasti turi įtakos nusilpęs imunitetas. Todėl jos dažnai apninka persirgus kokia nors liga. Svarbus ir genetiškai paveldėtas polinkis į šią ligą. Karpos vaikui paprastai atsiranda apie penktuosius gyvenimo metus. Šiuo amžiaus tarpsniu mažylis tampa itin smalsus ir save jau laiko savarankišku. Penkiamečio rankos ir kojos nuolat išmargintos įbrėžimų, sumušimų, žaizdelių, per kurias virusas lengvai patenka į kraują. Tokio amžiaus vaikai pradeda dažnai keistis žaislais, aktyviai bendrauti vaikų darželiuose ir žaidimų 14 Karpos užkrečiama liga Karpų gali atsirasti bet kurio amžiaus žmogui itin dažnai papilomos virusas pažeidžia vaikų odą. Šie odos dariniai išdygsta traumų dažniausiai žalojamose vietose ant kelių, alkūnių, rankų, t. y. ten, kur virusas gali lengvai prasiskverbti per odos įtrūkius, įbrėžimus ir žaizdeles. Karpoms palanki šerpetojanti oda, jos greičiau plinta, jeigu vaikas turi įprotį graužti nagus. Papilomos virusu užsikrečiama nuo kito žmogaus tiesiogiai arba per bendrai naudojamus daiktus, pavyzdžiui, rankšluosčius, žaislus, taip pat durų rankenas. Lengvai gali užkrėsti karpų turintys namiškiai. Užkratas sparčiai plinta drėgmėje, todėl ant padų tokių odos darinių gali atsirasti po užsiėmimų sporto salėje ar maudynių baseine. Šiai infekcijai ypatingai neatspari išmirkusi vandenyje oda. Virusui palanki terpė gausiai prakaituojančios, taip pat nuolat traumuojamos kojos, kai vaikas avi ankštą avalynę. Užsikrėsti galima vaikščiojant basomis. aikštelėse, todėl jų pažeidžiamumas įvairiomis bakterijomis šiuo gyvenimo laikotarpiu padidėja kelis kartus. Mokyklinio amžiaus vaikai papilomos virusu neretai užsikrečia vasaros stovyklose, nes ten įprasta keistis avalyne, drabužiais, naudoti tas pačias higienos priemones. Karpos nevienodos Papilomos virusas turi apie 150 tipų, kai kurie jų sukelia skirtingų rūšių karpas. Užsikrėtus, karpos užauga ir tampa matomos tik po keleto mėnesių. Dažniausiai pasitaikanti rūšis vaikams paprastosios karpos. Jos iškyla ant plaštakų ir pėdų, bet gali pasirodyti bet kurioje kūno vietoje. Pavieniui ar grupėmis jos apninka vaiko pirštus, kelius ar alkūnes. Šie dariniai atrodo kaip apvalios formos 3 7 mm skersmens odos kauburėliai. Paprastųjų karpų paviršius yra grublėtas, spalva šiek tiek skiriasi nuo sveiko epi- Informacija sveikatos priežiūros specialistams. Medicinos priemonė. Reklaminė medžiaga parengta 2018 m. gegužės mėn. MYL-LT

9 VAISTINĖLĖ 16 dermio yra tamsesnio pilkšvo atspalvio. Plokščiųjų karpų paviršius yra lygus, jų paprastai atsiranda nemažai dažniau ant plaštakų ar veido. Tokių darinių forma apvali arba daugiakampė, jie yra 3 mm skersmens, šiek tiek iškilę virš odos, rausvos arba rusvos spalvos. Plokščiosios karpos gali atsirasti bet kurio amžiaus žmogui. Pėdų karpos dažniausiai išsidėsto grupėmis ant padų. Čia esančios karpos gali skaudėti vaikščiojant, nuolat spaudžiamos jos įauga į odą, o pažeistos kraujuoja. Vaikui nepatogu atrodo, lyg į batą būtų įkritęs akmenukas. Pėdų karpas lengva supainioti su nuospaudomis. Atskirti šiuos darinius galite pamirkę kojas karštame vandenyje tuomet ant odos iškilimo aiškiai matosi juodi taškeliai. Tai užakę kapiliarai karpos paviršiuje, aprūpinantys ją krauju. Rečiausiai pasitaiko siūlinės karpos, tai plonos, kelių milimetrų ilgio odos ataugos, atrodo lyg nelygaus paviršiaus speneliai, jų spalva tokia pat kaip ir odos. Šios karpos greitai auga, dažniausiai atsiranda veide, kakle, pažastyse. Ar gydyti karpas reikia skubėti? Vaikams karpos gali išnykti taip pat netikėtai, kaip ir atsirado per kelis mėnesius arba metus. Todėl jeigu šie dariniai nekelia diskomforto, galima palaukti. Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai karpos pasidaro skausmingos arba labai sparčiai dauginasi, jeigu pakinta jų spalva, forma, dydis. Nors karpos ir nėra pavojingos, bet jos sukelia nepatogumų. Pavyzdžiui, ant rankų esančios karpos, trukdo kasdienei veiklai. Be to, negydomos gali išplisti, nes vaikas bando jas nukrapštyti kasydamasis ir šie dariniai pasklinda kitose kūno vietose. Itin nemalonios yra po nagais išaugusios karpos, kuriomis vaikas gali apsikrėsti krapštydamas kitose kūno vietose esančias karpas. Panagėse esantys dariniai trukdo augti nagams ir yra skausmingi. Nieko stebėtino, kad kai kurie vaikai gėdijasi karpų. Dar ir dėl to tėvai stengiasi jas išnaikinti. Bet prieš imantis savarankiškai gydytis, derėtų pasitarti su gydytoju ir įsitikinti, kad ant vaiko odos išaugo tikrai karpos, o ne kitoks darinys. Patys niekada nebandykite naikinti ant veido, lūpų ar akių vokų išdygusių karpų, nes pašalinus gali likti randų. Kokį gydymo būdą rinktis? Gydytojai įspėja, kad visam laikui karpų neatsikratysite jokiomis priemonėmis, nes virusas nesunaikinamas ir karpos gali bet kada ataugti. Žinoma, jeigu šie dariniai trukdo, kelia estetinių problemų, juos prireikia šalinti. Dermatologai pataria naikinti karpas, pavyzdžiui, ant vaiko padų. Brangiausių vaiko karpų gydymo metodų gydytojai siūlyti neskuba, juo labiau kad yra didelė tikimybė, jog jos išnyks savaime. Karpas galima šalinti lazeriu, elektrokoaguliacija, šaldyti azotu (krioterapija). Šios procedūros nepigios, atliekamos nuskausminus ir vaikui gali sukelti nemažą stresą. Be to, jos taip pat nenaikina viruso ir gali likti randų. Vaikams šias procedūras gydytojai rekomenduoja tik išskirtiniais atvejais. Pradėti gydymą dermatologai pataria nuo vietinio poveikio preparatų. Toks gydymas saugesnis, veiksmingas ir nebrangus. Viena tokių medicininių priemonių grupė iš rūgščių pagaminti nereceptiniai preparatai. Kaip ir kitos karpų gydymo priemonės, jie naikina patį darinį, bet neveikia viruso. Tokiuose preparatuose dažnai naudojama skruzdžių rūgštis, kuri įsiskverbia į karpos audinį iki pat šaknų, suardo jos struktūrą, džiovina kol darinys išnyksta. Vaistinėse galite įsigyti tokį preparatą, tinkantį ir mažiems vaikams. Priemonės, pagamintos naudojant rūgštis, patogios vartoti, ypač tos, kurių tereikia tepti tik kartą per savaitę. Be to, šiuolaikiniai vietinio poveikio preparatai praktiškai nesukelia šalutinio poveikio. Kaip apsiginti nuo papilomos viruso? Pagrindinė viruso prasiskverbimo priežastis asmeninės higienos stoka. Išmokykite vaiką plauti rankas kiekvieną kartą apsilankius parduotuvėje, kavinėje ar grįžus iš lauko. Vaikai turi žinoti, kad reikia naudotis tik savo rankšluosčiu ir namuose, ir darželyje. Kojas visada reikia gerai nusausinti, kad nesukurtume papilomos virusui palankios drėgnos aplinkos. Baseine ar viešajame duše vaikas turi avėti gumines šlepetes. Grūdinkite vaiką, nes tai stiprina imunitetą, kuris neleidžia išsivystyti daugeliui infekcijų. Visas smulkias žaizdeles dezinfekuokite antiseptiniais tirpalais taip virusui užversite kelius į organizmą. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė Sunku papasakoti jausmą, kai netikėtai Jus aplanko Ankstukas - gležnas nelauktas stebuklas, visam laikui pakeisiantis visos šeimos gyvenimą. Prisidėkite skirdami 2% GPM bei internetu -

10 VAISTINĖLĖ 18 Eterinių aliejų aromatai namų vaistinėlėje vietoj chemijos Šiuolaikiniams tėvams neramu dėl daugybės vaistų, kuriuos tenka duoti vaikams nuo mažumės. Dar mamos įsčiose, paskui kūdikystėje mažylis susipažįsta su įvairiausiais cheminiais preparatais. Žinoma, kai kuriais atvejais be jų neišsiversime, bet tada, kai įmanoma, verčiau rinktis natūralias priemones. Puikus gamtos produktas, galintis padėti nuo įvairių negalavimų, yra iš augalų išgaunami eteriniai aliejai. Kai kuriuos jų galima naudoti ir mažiems vaikams. Kokie aliejai tinkamiausi mažyliams ir kaip juos naudoti? Kaip veikia eteriniai aliejai? Eteriniai aliejai į organizmą patenka dviem būdais įkvepiant ir per odą. Jų molekulės tokios mažos, kad ištirpusios nosies gleivinėje greitai nukeliauja į plaučius, po to į kraują, ir išnešiojamos po visą organizmą. Pastebėta, kad pėdų odą gausiai įtrynus česnakų eteriniu aliejumi, jau po minučių iš burnos pasijunta česnako kvapas. Tai įrodymas, kad ant odos patekusios eterinio aliejaus medžiagos apkeliauja visą organizmą. Labai gerai absorbuoja eterinius aliejus pėdų oda. Eteriniai aliejai gali stimuliuoti, taip pat raminti ir atpalaiduoti. Jie naudojami kosmetikoje, masažams, vonioms, inhaliacijoms, aromatinėse lempose. Darganotą vakarą pasilepinę karštoje vonioje su keletu lašelių mėgstamo eterinio aliejaus ar jų mišinio, atsipalaiduosime ir greičiau užmigsime. Maloniai nuteikia natūralūs kvapai, sklindantys aromatinėje lempoje šylant mėgstamo eterinio aliejaus lašeliams. Dauguma šių aliejų turi savybių, kuriomis galime pasinaudoti gelbėdamiesi nuo įvairių negalavimų ne tik patys, bet ir padėti vaikui. Nuo pavasarinio peršalimo Peršalusį vaiką kamuojant slogai, naudingos inhaliacijos su levandų, eukaliptų, arbatmedžių, pušų eteriniais aliejais. Jos padeda išvalyti užsikimšusius nosies kanalus, nuraminti gleivinę ir susidoroti su bakterijomis. Tikrųjų levandų aliejus pagrindinis namų vaistinėlėje, tai idealus antiseptikas vaikui, jis padeda sumažinti karščiavimą, dirglumą, skausmą, ramina. Vienas labiausiai ištirtų, mažiems vaikams tinkančių eterinių aliejų arbatmedžių. Itin vertinamas jo antigrybelinis, labai plataus spektro antibakterinis, antivirusinis poveikis. Sloguojančiam ir kosėjančiam vaikui galite naudoti spindulinių eukaliptų eterinį aliejų, kuris tinka kojų vonelėms, įtrynimams, inhaliacijoms, taip pat namų oro valymui ir gryninimui. Kosėjančiam mažyliui padės inhaliacijos ir su levandų eteriniu aliejumi. Šiuos aliejus naudinga garinti ir aromatinėse lempose. Garinamas antivirusinis bei antibakterinis mirtų aliejus pagerins atsikosėjimą, palengvins karščiavimą. Sergantį vaiką nuramins vakare atliekamos inhaliacijos su levandų eteriniu aliejumi. Išprakaituoti ir atsipalaiduoti padės vidutinio karštumo vonios su arbatmedžių, levandų ir eukaliptų eteriniais aliejais (juos galima naudoti po vieną ar maišant). Eteriniai aliejai ne tik padeda susidoroti su virusais ir bakterijomis, bet ir stiprina imunitetą. Tai viena iš natūralių organizmo apsaugos stiprinimo priemonių. Imunitetui naudingi eukaliptų, arbatmedžių, levandų eteriniai aliejai. Juos nuolat naudojant vonioje, kosmetikoje, garinant namuose, organizmas geriau kovoja su ligomis ir vaikas greičiau pasveiksta. Levandų eterinis aliejus nuo dantukų dygimo bėdų Vienas sunkiausių kūdikio gyvenimo momentų dantukų dygimas. Patinusias ir paraudusias dantenas pamėginkite nuraminti levandų eteriniu aliejumi. Į pilną arbatinį šaukštelį augalinio aliejaus (~5 ml) įlašinkite 1 2 lašelius šio eterinio aliejaus ir švelniai pamasažuokite kūdikio skruostą. Prieš miegą 1 lašelį levandų eterinio aliejaus galite užlašinti ant mažylio marškinėlių ar pagalvės vidinės pusės. Tai padės vaikui nurimti ir jis greičiau užmigs. Dantenų skausmą ir tinimą dygstant dantukams padės numalšinti sezamų eterinis aliejus, nuo seno naudojamas dėl antibakterinių, antivirusinių, skausmą ir uždegimą mažinančių savybių. Taip pat tinka ramunėlių eterinis aliejus. Šių aliejų mišiniu tepkite skruostukus žandikaulio srityje 2 3 kartus per dieną. Vaikams naudokite itin atsargiai Vaikų oda gerokai jautresnė, todėl eterinius aliejus naudokite atsargiai. Saugokite, kad jų nepakliūtų į akis ar burną. Lašindami į vonią vaikui, būtinai skieskite, nes patekus šio aliejaus ant rankyčių, mažylis gali pasitrinti akis arba įsikišti į burną pirštukus. Jei vaiko oda jautri, pirmą kartą naudodami eterinį aliejų, įsitikinkite, kad mažylis nėra jam alergiškas. Praskiesto eterinio aliejaus užtepkite ant vidinės alkūnės pusės ir palaukite 10 minučių. Jei oda neparaudo, nesudirgo, jis tinkamas. Masažams ar įtrynimams nenaudokite grynų eterinių aliejų, juos būtina skiesti augaliniu aliejumi (abrikosų kauliukų, makadamijų, sezamų, saldžiųjų migdolų ir kt.). Mažiems vaikams ir kūdikiams, nėščioms moterims ruošiami 1,5% ar 1% mišiniai. 1,5% mišinys ruošiamas taip: į 10 ml aliejaus įlašinami 3 lašeliai eterinio aliejaus. 1% mišiniui į 10 ml aliejaus įlašinkite 2 lašelius eterinio aliejaus. Inhaliacijoms į karštą, bet ne verdantį, vandenį įlašinkite 3 4 lašelius eterinio aliejaus. Apgaubkite galvą rankšluosčiu ir tegu vaikas 3 5 minutes giliai pakvėpuoja. Tokias procedūras galima kartoti 2 3 kartus per dieną. Vaiko maudynėms į vonią užtenka įlašinti 2 3 lašelius eterinio aliejaus ar jų mišinio, o maudant kūdikį reikia tik vieno lašelio. Kadangi eterinis aliejus vandenyje netirpsta, jį lašinkite ant jūros ar valgomosios druskos, į šaukštą pieno, medaus arba augalinio aliejaus. Vonios su eteriniais aliejais naudingos visam organizmui. Rinkitės tik kokybiškus eterinius aliejus, tada būsite tikri, kad sulauksite jiems būdingo poveikio ir ne visada reikės griebtis cheminių vaistų. Parengė Undinė Gilė Eteriniai aliejai visai šeimai dygstantiems dantukams levandų Elektroninė prekyba varvančioms nosytėms Mūsų firminės parduotuvės: Vilniuje: Vytauto g. 6 bei PC Outlet Park (parduotuvė iš lauko pusės) Kaune: Mosėdžio g. 7 Partnerių parduotuvės visoje Lietuvoje:

11 KŪDIKIS 20 Tinkama odelės priežiūra nuo vystyklų dermatito Gležną kūdikio odelę gali sudirginti ir karštis, ir drėgmė, ir įvairios cheminės medžiagos. Labiausiai nukenčia su sauskelnėmis besiliečiančios kūno vietos: sėdmenų, lytinių organų sritys, apatinė pilvo dalis, vidinis šlaunų paviršius. Čia greitai atsiranda bėrimų ir gali išsivystyti viena iš dažniausių kūdikių odos problemų vystyklų dermatitas. Tinkamai prižiūrint kūdikio odelę, šio bėrimo galima išvengti arba padėti greičiau sugyti jau pažeistai odelei. Gelbėkite odelę tuojau pat Suaugusio žmogaus odą nuo žalingų veiksnių saugo hidrolipidinė plėvelė, kuri yra rūgštinė. Kūdikio oda plonesnė, jos rūgštingumas mažesnis, todėl ir apsauga silpnesnė. Ypatingai jautri yra alergiškų vaikų oda, todėl jie dažniau serga vystyklų dermatitu, ši liga kamuoja linkusius viduriuoti mažylius. Vystyklų dermatitas tai odos uždegimas, kuriam didelės įtakos turi dirginančios medžiagos: išmatose esantys virškinimo fermentai, o šlapime yra amoniako, kuris ardo dar silpną rūgštinį barjerą. Vystyklų dermatitas gali atsirasti ėmus maitinti dirbtiniais mišiniais, pradėjus primaitinti, nes tuomet pakinta šlapimo bei išmatų sudėtis, ligą paskatina antibiotikai. Iš pradžių pasirodo smulkus rausvas susiliejantis bėrimas, liečiant oda atrodo įkaitusi. Vystyklų dermatitas gali būti sunkesnio ir lengvesnio laipsnio. Paprasčiausias tai odos paraudimai, kurie gali išplisti. Esant antrojo laipsnio vystyklų dermatitui, atsiranda erozijų ir įtrūkių. Dar sunkesnis trečiojo laipsnio negalavimas, kai paraudimai apima didesnį plotą, oda pradeda šlapiuoti, padaugėja erozijų, atsiranda mazgelių. Tai sukelia mažyliui skausmą ir niežulį, jis tampa neramus, irzlus, prastai miega. Kol dar vystyklų dermatitas neišplito, įveikti ligą lengviau, todėl susirūpinkite iš karto pastebėjusios paraudimus. Tada išbertai odelei galime padėti gana paprastai, svarbiausia tinkamos sauskelnės, kruopšti higiena ir specialios odos priežiūros priemonės. Laiku nepasistengus padidėja infekcinių komplikacijų tikimybė ypač grybelinės infekcijos. Rūpesčių bus mažiau, jeigu vaiko užpakaliuku pradėsite rūpintis iš anksto, kol dar nėra bėrimų. Dažniau keiskite sauskelnes Pagrindinės vystyklų dermatito priežastys šiluma ir drėgmė, taip pat odelės trynimasis į sauskelnes bei dirginančios išskyros. Todėl odelės būklė labai priklauso ir nuo sauskelnių kokybės. Vystyklų dermatitas dažniau atsiranda prastesnes sauskelnes vilkintiems kūdikiams, nes jos greitai sudrėksta, trina odelę, nepraleidžia oro ir net gali sukelti alergiją. Dažniau išberia kūdikius, kuriems per retai keičiamos sauskelnės. Pirmus tris gyvenimo mėnesius jas patariama keisti prieš kiekvieną maitinimą bei po jo, taip pat kūdikiui pasituštinus. Vėliau užtenka tai daryti 6 7 kartus per parą. Atgaivina švara ir oro vonios Vilkėdamas kokybiškas sauskelnes kūdikis jaučiasi sausas, nes jos gerai sugeria skystį, bet ne visada apsaugo nuo amoniaką gaminančių bakterijų. Todėl pakeitus sauskelnes, nors kūdikis tik pasišlapino, jį būtina apiplauti šiltu vandeniu. Po maudynių arba apipraususios užpakaliuką, odelę atsargiai nusausinkite, ypač jos raukšles, neskubėkite vėl apmauti sauskelnes. Atsigauti odai labai padeda oro vonios tai puiki bėrimų prevencija. Odelę gali sudirginti ir skalbikliuose esančios cheminės medžiagos. Mažylio drabužėlių ir rankšluosčių skalbimui nenaudokite miltelių ir skalbiklių su sintetiniais kvapikliais. Drabužėlius ir rankšluosčius gerai išskalaukite, kad audinyje nebebūtų skalbimo priemonės likučių. Padeda specialūs tepalai ir kremai Nepamirškite, kad odą taip pat dirgina netinkamai parinktas prausiklis ar kremas. Kad išvengtumėte vystyklų dermatito ar padėtumėte jau išbertai odelei, naudokite švelnias priežiūros priemones. Kūdikių oda jautresnė aplinkos poveikiui į ją daug greičiau prasiskverbia įvairios medžiagos negu į suaugusiųjų odą. Nepamirškite to rinkdamiesi prausiklį, tepalą ar kremą. Kūdikiams ne visada tinka net tos priemonės, kurių etiketėje parašyta, kad yra natūralios ar ekologiškos. Gali sudirginti net augalinės medžiagos, todėl kūdikių priežiūros priemonėms keliami išskirtiniai reikalavimai. Išbertoms vietoms valyti netinka jokios drėgnosios servetėlės, nes jos gali dar labiau sudirginti. Nepatariama naudoti vaikiškos pudros, kuri sukietėjusi, mažyliui judant, braižys odelę. Kaskart, keisdamos sauskelnes, švarią ir nusausintą odą tepkite kūdikiams skirtu tepalu ar kremu, stiprinančiu ir palaikančiu odos barjerinę funkciją. Jis sumažins drėgmės ir kitų dirgiklių poveikį. Taip pat tokios priemonės sudėtyje turi būti išbertai odelei sugyti padedančių medžiagų. Rinkitės tepalą ar kremą, pagamintą be konservantų, parabenų ir kvapiųjų medžiagų, kurios taip pat gali sudirginti. Parengė Dalia Petrutytė

12 KŪDIKIS 8 būdai, kaip nuraminti verkiantį kūdikį Kone kasdien mamai tenka nelengva užduotis nuraminti verkiantį kūdikį. Kūdikiai verkia po kelias valandas per dieną dėl įvairių priežasčių: kai yra alkani, pavargę, sukaitę, šlapi, išsigandę, kai jiems nuobodu, jaučiasi vieniši. Mažylius kamuoja įvairūs negalavimai, pavyzdžiui, dažnai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais atakuojantys pilvuko diegliai. Kūdikiai neverkia šiaip sau, o tėveliai turėtų pasistengti suprasti, kas nutiko. Kūdikio verksmas tai jo kalba, kuria jis išreiškia nepasitenkinimą, tai pagalbos šauksmas, ir mažylis neturi ištisai raudoti ir kamuotis. Keletas patarimų padės numalšinti mažylio nerimą, baimę bei kitus erzinančius nemalonumus. 1. Paimkite ant rankų Pirmaisiais mėnesiais kūdikiui labiausiai reikia saugumo jausmo. Jam gali būti baisu didelėje erdvėje, kurioje jis nesijaučia saugus ir apie tai tėveliams pasako verksmu. Paguosti mažylį mama gali paėmusi ant rankų tai jį nuramins. Nieko nuostabaus, jog saugiausiai kūdikis jaučiasi būdamas arti mamos jos glėbyje. Kad galėtumėte ramiai užsiimti namų darbais, nusipirkite nešioklę daugiau laiko praleisite drauge. 2. Glauskite prie krūtinės Tai gana veiksmingas būdas nuraminti kūdikį. Apgaubtas mamos šilumos mažylis atsipalaiduoja, sumažėja stresas. Šis nuraminimo metodas veiksmingas ir pas gydytoją išsigandusiam vaikui po neįprastų ar skausmingų procedūrų. Priglaudusi mažylį panešiokite, paglostykite jo pilvelį, paguoskite. Nešiokite ar laikykite ant kelių kūdikį taip, kad jis jaustų šilumą, girdėtų raminantį jūsų širdies plakimą. Tai geriau negu duoti jam čiulptuką, nors ir ritmiški čiulpimo judesiai nuramina, bet niekada nepakeis tėvų šilumos. Čiulptukas duodamas tik tada, kai nepadeda kitos priemonės. 3. Pasūpuokite mažylį Iš tikrųjų, švelnus sūpavimas kūdikį apramina, bet jeigu tai nepadeda ir jis vis dar verkia, nedidinkite judesių amplitudės ir nekratykite. Dėl to gali ištikti trauma sukrėsto vaiko sindromas, kuris pavojingas vaiko smegenims. Mažylis gali imti dusti, vemti, springti, net netekti sąmonės. Kūdikis greitai priauga svorio ir jį vis sunkiau nulaikyti ant rankų. Daugiau sveriantį kūdikį lengviau sūpuoti atsisėdus. 4. Mažiau triukšmo ir nemalonių netikėtumų Kartais mažyliui užtenka ramiai pagulėti tyloje ir jis nurimsta. Jeigu vaikas paverks minutę, nieko bloga nenutiks, bet tai nereiškia, kad reikia palikti jį išsiverkti. Kūdikį gali slėgti triukšmas. Televizoriaus garsai, tranki muzika, ryški šviesa, tėvų barnis ne tik suerzina mažylį, bet ir išgąsdina. Todėl saugokite namų ramybę venkite bet kokio triukšmo ir kitokių dirgiklių. Kūdikį gali suerzinti šaltų rankų prisilietimas, garsus juokas, staigus ėmimas ant rankų arba padėties keitimas. 5. Pralinksminkite Pasistenkite, kad sunerimęs mažylis nusišypsotų. Pabučiuokite pilvuką, po to, neatitraukusi lūpų, stipriau papūskite kūdikis neliks abejingas lengvam kutenimui. Atsigulkite ant nugaros, kojas sulenkite per kelius, ant jų paguldykite mažylį ir pasupkite kaip sūpynėse. Jis greičiausiai pradės garsiai juoktis. Šypsenėlę gali sukelti cypiantis žaisliukas, ant mamos galvos susuktas rankšluostis, plojimas rankomis, suradus dingusį daiktą. Linksmu žaidimu galite paversti krentančio žaisliuko gaudymą. Daug kas priklauso nuo jūsų reakcijos ir nuotaikos. 6. Sudominkite kuo nors, kad nukreiptumėte dėmesį Kūdikis gali verkti ir dėl paprasčiausios priežasties, kad jam liūdna. Ypač nuobodu, jeigu jo erdvė apsiriboja lovelės šonais. Pritvirtinkite prie vaiko lovelės karuselę, kurią kartkartėmis įjungsite, pakabinkite virš kūdikio žaisliukų, rodykite jam įvairius daiktus ir leiskite juos paimti į delnukus. Pasukite mažylio lovelę taip, kad jis matytų jus arba jam naują daiktą. Nustebinkite mažylį kokia nors įdomybe, parodykite per langą, pavyzdžiui, šuniuką arba paukštį ant medžio šakos. Nepamirškite kalbėti su kūdikiu. Maloniu balsu pasakokite, ką šiuo metu darote, skaitykite eilėraštukus, dainuokite. 7. Padarykite masažą Prisilietimai, apkabinimai, bučiniai labai svarbūs kūdikiui, jais pasakote, kaip stipriai jį mylite. Prisilietimai suteikia daug gerų emocijų, nuramina įsiaudrinusį ir verkiantį pypliuką, o pasyvų vaiką paskatina. Greičiau nurimti padeda netikėti pojūčiai: galima pakutenti kojų pirštukus, paglostyti galvytę, pakeisti kūno padėtį. Masažas sukamaisiais judesiais padeda nuslopinti pilvuko dieglius, kuriuos galite atpažinti, kai kūdikis riečiasi į kamuoliuką, paraudonuoja ir spardosi. Ritmiški mamos judesiai sumažina įtampą, atpalaiduoja raumenis, padeda užmigti. Kūdikiui patinka, kai mama glosto pilvuką, nugarytę. 8. Nurimkite pati Naujagimiai ir kūdikiai jaučia jiems artimiausio žmogaus mamos nuotaiką. Jeigu mama dėl ko nors kremtasi ar pyksta, mažyliui darosi neramu ir jis pravirksta. Eidama prie verkiančio kūdikio išlikite rami, nesvarbu, kad jo įnirtingas riksmas jus tiesiog veda iš kantrybės, nurimti padeda tik teigiamos emocijos, švelnus mamos balsas. Mažylis gerai supranta mamos gestus, mimiką, balso intonacijas. Kiekviena mama turi savo metodų, kurie padeda nuraminti kūdikį ir paskatina jį nusišypsoti. Ieškodamos ir bandydamos atrasite ir jūs. Pediatrų ir psichologų nuomone, pirmaisiais gyvenimo metais palikti verkiančio vaiko arba nereaguoti į jo verksmą negalima. Pastebėta, kad kūdikiai, į kurių verksmą tėvai nekreipia dėmesio arba delsia padėti, verkia ilgiau negu tie, kurie pagalbos sulaukia tuojau pat. Parengė Undinė Gilė KŪDIKIS

13 MAMYTĖ Žindymas saugo nuo naujo nėštumo Jau senovėje žinota, jog žindymas nutolina moters galimybę vėl pastoti. Tačiau dvidešimtajame amžiuje dauguma gydytojų tai pavadino bobučių prasimanymais, o šimtai patyrusių moterų ir dabar yra pasiryžusios liudyti net teisme, jog žindymas nuo nėštumo neapsaugo. Trumpiausias atsakymas būtų toks: žindymas žindymui nelygu. Antrasis prolaktino darbas Kūdikiui žindant krūtį yra dirginamas spenelis ir nerviniai impulsai perduodami į motinos smegenis. Tuomet posmegeninė liauka hipofizis į kraują išskiria hormonus prolaktiną ir oksitociną. Krūtyse prolaktinas skatina pieno gamybą, o oksitocinas verčia pieną tekėti link spenelio. Be to, šie hormonai atlieka ir kitus darbus. Oksitocinas padeda gimdai susitraukti po gimdymo, o prolaktino antroji užduotis stabdyti folikulo brendimą ir neleisti kiaušinėliui ištrūkti į kiaušintakį. Tačiau tai prolaktinui pavyksta tik tuo atveju, jeigu motinos kraujyje jo yra užtektinai. Taip būna, kai žindoma dažnai (1pav.), kaip paprastai ir nori pagal savo poreikį maitinami kūdikiai. O jeigu žindymo epizodai yra reti, tik kas keturias valandas ir dar su netrumpesne kaip 6 valandų nakties pertrauka (taip daryti liepė kūdikių maitinimo instrukcijos tada, kai šiandienos patyrusios močiutės dar pačios buvo jaunos mamos), prolaktino koncentracija tarp žindymų gali sumažėti tiek, jog MAMYTĖ 24 Vaisingumo esmė Mėnesinių ciklų metu moters kiaušidėse, pakaitomis vienoje ir kitoje, bręsta po vieną folikulą, kuriame vystosi kiaušinėlis moteriškoji lytinė ląstelė. Subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsilaisvina kiaušinėlis. Tai vadinama ovuliacija. Kiaušinėlis patenka į kiaušintakį ir juo slenka į gimdą. Jeigu tos kelionės metu kiaušinėlį pasitinka vyriškosios lytinės ląstelės spermatozoidai, gali įvykti apvaisinimas. Gimda jau iš anksto ruošiasi priglausti naują gyvybę, pakloja patalėlį : jos sienelė sustorėja, o gleivinė pasidaro minkšta ir puri. Taigi kiaušinėlio išsiskyrimas yra būtinas apvaisinimui, o tinkamas gimdos pasiruošimas būtinas naujai gyvybei išlikti ir vystytis. Žinoma, jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas, tai ir patalėlis nereikalingas tuomet įvyksta menstruacijos: gimdos sienelės gleivinė pasišalina su krauju. Visus šiuos procesus valdo hormonai. Folikulų augimą kiaušidėse skatina hipofizio hormonai gonadotropinai, o iš plyšusio folikulo kiaušidėje susiformavęs geltonkūnis gamina hormoną progesteroną, paruošiantį gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui priimti. Progesteronas taip pat slopina gonadotropinų gamybą hipofizyje, tuo būdu stabdydamas naujų folikulų brendimą kiaušidėse. Jeigu moteris pastoja, tada vaisiaus audiniai gamina geltonkūnį nuo sunykimo apsaugančias medžiagas, o geltonkūnis toliau produkuoja hormonus, slopinančius gonadotropinų sekreciją hipofizyje, ir mėnesinių ciklai laikinai sustoja. Ši pertrauka tęsiasi per visą nėštumą ir dar kurį laiką po gimdymo. O kiek ilgai ji užtruks, gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių, bet labiausiai nuo kūdikio žindymo. 25

14 MAMYTĖ 26 nedaug skirsis nuo nežindančių moterų prolaktino koncentracijos kraujo plazmoje (2 pav.). Tuomet, aišku, folikulų brendimas kiaušidėse nebus pakankamai slopinamas ir moteris galės vėl pastoti. Trys sąlygos Maksimalus nuo nėštumo saugantis poveikis būna, jeigu motina kūdikį maitina tik iš krūties, neduoda jam jokio kito maisto ar gėrimo ir žindo dažnai. Ilgiausia pertrauka tarp žindymų naktį neturėtų viršyti šešių valandų, o dieną keturių. Palanki aplinkybė yra kūdikio migdymas kartu, arba bent jau lovelėje šalia, pasiekiamą ranka. Prisilaikant šių patarimų ir, jeigu dar nebuvo pirmųjų mėnesinių, apsaugos nuo nepageidaujamo pastojimo iki 6 mėnesių po gimdymo statistinė tikimybė yra ne mažesnė kaip 98 procentai. Mėnesinių atsinaujinimas gali būti grįžtančio vaisingumo požymis. Tačiau jis nebūtinai reiškia, jog moteris jau pastotų, nes pirmieji (neretai net keli) mėnesinių ciklai, jei motina žindo kūdikį toliau, dar būna be ovuliacijų, o ir joms atsinaujinus dar gali nepakakti hormonų, subrandinančių gimdą apvaisinto kiaušinėlio išsaugojimui. Šešių mėnesių laikotarpis minimas todėl, kad maždaug nuo tokio amžiaus kūdikiams pradedamas duoti papildomas tirštas maistas ir dėl to retėja ir trumpėja žindymai bei ilgėja intervalai tarp jų. Tačiau jeigu papildomas maistas kūdikiui duodamas nedidelėmis porcijomis ir tik po žindymo, motinos vaisingumo slopinimas gali užtrukti dar gana ilgai. Kam to reikia? Gamtai rūpi viena gyvybės Žemėje išsaugojimas. Ilgesnės pertraukos tarp gimdymų leidžia motinos organizmui pailsėti, atkurti savo jėgas ir geležies atsargas (kol nėra mėnesinių, moteris nekraujuoja). Visa tai labai svarbu kiekvieno būsimo vaisiaus vystymuisi, bet pirmiausia turi išgyventi šis, jau gimęs, kūdikis. Kol motina vaikui besąlygiškai reikalinga, naujas nėštumas atitolinamas. Tas reikalingumas pareiškiamas žindymu. Pagal Kazimiero Vitkausko knygą Kūdikio žindymas Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje rasite naujausių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio maitinimą bei daug naudingų patarimų mamai ir šeimai. Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pagimdžius! Daugiau apie knygą ir autorių

15 KĄ VALGOME? Valgydinimas per prievartą kodėl negerai? Šaukštelį už mamytę, šaukštelį už tėvelį, o dar yra sesutė ar broliukas, seneliai, dėdės ir tetos, už kuriuos taip pat reikia pavalgyti. Jeigu šis metodas neveikia, galima prisiminti visokius draudimus: nesuvalgysi visko, neisi į kiemą arba nevažiuosi su tėveliais į miestą. Ar susimąstėte apie tai, kaip derėtų maitinti vaiką? Užaugęs vaikas valgys taip pat, kaip įprato vaikystėje, o dažno suaugusiojo antsvorio problemos atkeliavę būtent iš tų laikų. Vargšelis alkanas mažylis Perdėtai vaikus globoja daugelis tėvų, o ypač toks elgesys būdingas rūpestingosioms močiutėms. Kažkodėl atrodo, kad perkrautas skrandis susijęs su sveikata, o sotus vaikas būtinai bus laimingas. Ar jūs taip nesielgiate? Aukso vidurio taisyklė šiuolaikiniame gyvenime vis dar aktuali, o nuolatiniai persivalgymai ne mažiau žalingi negu prastas ir vienarūšis maistas. Dauguma dietologų tikina, kad persivalgymas padaro didesnės žalos negu neprivalgymas. Kodėl vaikai nevalgo? Savaime suprantama, kad alkanas žmogus maisto neatsisakys. Be to, kiekvienas gydytojas patvirtins, kad mūsų biologiniai ritmai individualūs. Todėl natūralu, jeigu vakar vaiko apetitas buvo puikus, šiandien jis mažesnis arba visiškai prastas. Be to, organizmas pats reguliuoja savo poreikius, kad nepriaugtume papildomo svorio ir su maistu gautume tiek kalorijų, kiek reikia gerai savijautai ir veiklai. Todėl, pavyzdžiui, sirgdamas, vaikas suvalgo daug mažiau negu būdamas sveikas. Mat jis mažai juda ir jam nereikia daugiau energijos, o pediatras patars nesistengti trūks plyš pamaitinti ligoniuką. Kitas pavyzdys smulkutis vaikas, kuris kategoriškai atsisako suapvalėti pradžiugindamas tėvelius ir senelius putliais žandukais. Jis ištisą dieną nenuvargdamas laksto namuose ir lauke, žaidžia. Neatrodo nei nusilpęs, nei liūdnas, nei vangus tiesiog jo organizmas visas maisto medžiagas paverčia energija ir nėra prasmės nereikalingas kalorijas kaupti juodai dienai riebaliukuose ant pilvo arba užsiauginus antrą smakrą. Toks vaikas visiškai sveikas. Todėl nekiškite jam maisto kai išalks, jis pats paprašys. Maistas natūralus organizmo poreikis, o alkis ir troškulys dar ir savisaugos instinktai. Užmirškite pamaitinti kūdikį jis apie alkį praneš garsiu riksmu ir nenurims, kol negaus maisto. Vaikas pats jaučia, kada ir kiek jam reikia valgyti. Skirkite atvejus, kada tikrai verta susirūpinti vaiko apetitu ir sveikata. Vaiko apetitas staiga labai sumažėjo arba jis visiškai nevalgo ir greitai krenta svoris. Mažylis išblyško, mažai juda, nuolat mieguistas ir greitai nuvargsta. Griežtai atsisako anksčiau mėgstamo maisto bei gardumynų. Pastebite, kad vaikas atrodo išsekęs. Kada iš storuliuko belieka vieni kauliukai Kai nuolat tėvelių ir senelių permaitinamas storuliukas paūgėja ir išeina į mokyklą, naujiems draugams jo apkūnumas anaiptol neatrodo mielas. Atvirkščiai toks vaikas patiria psichologinį spaudimą, jis tampa pajuokos objektu, iš jo tyčiojamasi. Taigi tarp bendraklasių jis jaučiasi balta varna. Tada maistas jam tampa blogiu, nes tai didelis svoris, kuris asocijuojasi su nelaimingu gyvenimu. Todėl jis stengiasi nutraukti begalinių persivalgymų grandinę, deja, dažnai patirdamas šeimos narių pasipriešinimą. Anksčiau ar vėliau jam tai pavyksta, bet košmariška persotintos ir riebios vaikystės patirtis išlieka visam gyvenimui. Baimė, kad vaikas bus alkanas Daugumai tėvelių neramu, kad neraginamas vaikas visiškai nevalgys ir liks visą dieną alkanas. Žinoma, anksčiau nuolat verčiamas valgyti vaikas, pagaliau nustojus raginti, iš pradžių mėgausis laisve ir demonstratyviai atstums lėkštę. Bet savisaugos instinktas nugalės ambicijas ir jis bus natūraliai priverstas pavalgyti. Tik svarbu, kad mažylio akiratyje nesipuikuotų sausainiai, saldainiai ir kiti saldumynai antraip jis maitinsis tik šiais skanėstais. Kur slypi aukso vidurys? Patarimas leisti vaikui apsispręsti dėl maisto kiekio nereiškia, kad nereikia visiškai rūpintis jo mityba. Mažylis turi gauti visas būtinas naudingąsias medžiagas, vitaminus, taip pat kalorijas, kurių reikia jo veiklai ir augimui. Bet subalansuota mityba nereiškia, kad reikia persivalgyti. Tėvai turi objektyviai kontroliuoti situaciją ir nesistengti prikimšti vaiko skrandžio tiek, kad jam sunkiai seksis net pajudėti. Jeigu vaikas išrankus ir nemėgsta jūsų siūlomų patiekalų, pagaminkite jam kitokių. Net iš tokio paprasto produkto kaip grikių kruopos galima pagaminti įvairiausių patiekalų, o kai kurie būtinai patiks jūsų vaikui. Tiesiog eksperimentuokite ir bandykite. Pasitelkite fantaziją ir sudominkite vaiką išradingai patiektu patiekalu. Specialistų nuomone, vaikams didelės reikšmės turi maisto spalva, konsistencija, skonis, temperatūra, taip pat vakarienės ir pietų atmosfera. Bet neverskite ištuštinti lėkštę palikite vaikui teisę spręsti, kiek suvalgyti. Juk jis geriau žino, kiek maisto jam telpa į skrandį. Patarimai ir keletas gudrybių tėveliams Nenorinčio valgyti vaiko nevalia nei versti, nei raginti. Jeigu vaikas nemėgsta daržovių ar vaisių, siūlykite juos, kai jis gerokai išalko. Aptarkite su vaiku meniu, taip pat įtraukite jį į patiekalo ruošimą. Jam bus įdomu paragauti, ką pats pagamino. Vaiko nemėgstamus maisto produktus sumaišykite su mėgstamais. Dažnai keiskite patiekalų receptus ir kūrybiškai apipavidalinkite. Valgymas būtinybė. Todėl neturi būti paskatinimo dovanų sąlyga. Valgykite drauge gera kompanija ir nuotaika skatina apetitą. Dar vienas šaukštelis už mamą kodėl blogai? Specialistų nuomone, įkalbinėjimai gali būti veiksmingi, bet vaikui naudos neatneša. Paklusnūs vaikai dėl to kamuojami antsvorio. Vaikų nutukimas dažna nūdienos problema, todėl tėveliai nuo vaikystės turėtų ugdyti tinkamus mitybos įpročius. Taip pat svarbu neslopinti vaiko instinktų, siunčiančių signalą, kuris kąsnelis nebereikalingas. Specialistų nuomone, verčiamo valgyti vaiko sotumo jausmas nusilpsta ir jis nebegali kontroliuoti maisto kiekio. Parengė Undinė Gilė KĄ VALGOME? 28 29

16 KĄ VALGOME? Mitybos specialistės patiekalų idėjos vaiko vakarienei Dažnas vaikas, grįžęs iš darželio, pasijunta išalkęs. Pavakarius ar vakarienę darželyje mažylis valgo apie 16 val., taigi, kol tėvai parsiveža jį namo, praeina kelios valandos ir vaikas spėja išalkti. Be to, darželyje jis ne visada suvalgo visą porciją, tad valgio paprašo jau namuose. Mitybos specialistės Ramintos Bogušienės nuomone, sveikas vaikas, grįžęs iš darželio, dar gali pavalgyti du kartus. Iš viso vaikai turėtų valgyti 5 6 kartus per dieną, ne rečiau kaip kas 3,5 valandas. Vaiko apetitas grįžus namo priklauso nuo darželyje suvalgyto maisto ir alkio. Jeigu jis nesijaučia alkanas, vakarienės jam primygtinai nesiūlykite, sako R. Bogušienė. Mokyklinukams, specialistės nuomone, soti vakarienė būtina, nes nei vakarienės, nei pavakarių mokykloje jie paprastai negauna. Ką pagaminti vaikui namuose? Vakarienei šiltas ir šviežias maistas Vakarienei vaikui duokite šiltą, šviežiai pagamintą maistą. Tinka pieno produktų patiekalai, ankštinės daržovės ar bulvės, grūdų valgiai. Užuot greitai išvirusios šaldytų koldūnų, dešrelių ar pakepinusios žuvies pirštelių pagaminkite vaikui naudingą varškės patiekalą, iškepkite omletą ar kiaušinienę, paruoškite troškinį. Nepamirškite sezoninių daržovių, vaikui galite duoti ir raugintų agurkų, kopūstų, burokėlių salotų, pataria R. Bogušienė. Anot mitybos specialistės, daržovės turėtų sudaryti apie trečdalį vakarienės porcijos. Šaltuoju metų laiku vaikui derėtų daugiau valgyti raugintų, šakninių ar tinkamai paruoštų šaldytų daržovių. Sausainukus bei kitus organizmui nenaudingus užkandžius keiskite į vaisius ar uogas. Nėra sveikos ir daug cukraus turinčios uogienės. Jas puikiai pakeis šaldytos uogos, tyrelės, vaisių ar uogų kokteiliai. Žiemą skanumynus vaikams ruoškite iš obuolių, bananų, mandarinų, kivių. Bet jų nesiūlykite iš karto po sočios vakarienės verčiau palikite naktipiečiams, nors geriausia šiuos skanumynus valgyti pirmoje dienos pusėje, sako mitybos specialistė. Varškės apkepą ji pataria pagardinti šaldytų uogų tyre, padažui tinka graikiškas jogurtas. Svarbiausia valgyti tuo pačiu laiku Kad virškinimas būtų sklandus ir organizmas įsisavintų naudingąsias maisto medžiagas, pusryčius, pietus ir vakarienę reikia valgyti kasdien tuo pačiu metu, sako mitybos specialistė. Antraip organizmas nebus pasirengęs apdoroti maisto ir didžiąją dalį energijos skirs virškinimui. Todėl energijos pritrūks, kaitaliosis mieguistumo ir aktyvumo bangos, atsiras virškinimo problemų, suprastės miegas. Svarbu ir porcijų dydis. Vakarienė turi sudaryti proc. kasdienės kalorijų normos, sako R. Bogušienė. Rekomenduojama dienos kalorijų norma pagal vaiko amžių: 1 3 metų vaikams kcal, 4 6 metų iki 394 kcal, 7 10 metų iki 440 kcal, vyresniems kaip 11 metų iki 735 kcal. R. Bogušienė pateikia keletą vaiko vakarienei tinkamų receptų. Orkaitėje keptas omletas su daržovėmis ir kietuoju sūriu Jums reikės: 11 kiaušinių, 140 g žaliosios cukinijos, 140 g morkų, pusės svogūno, 2 v. š. aliejaus, 130 ml pieno (2,5%), 50 g kietojo fermentinio sūrio (45%), maltų juodųjų pipirų, druskos. Kiaušinius išplakite su pienu, įmaišykite pipirus ir druską. Cukinijas sutarkuokite, apibarstykite druska, palaukite, kol nubėgs susidaręs skystis. Morkas nuskuskite, dar sykį nuplaukite ir sutarkuokite, nuluptus ir nuplautus svogūnus supjaustykite smulkiais kubeliais. Morkas ir svogūnus pakepinkite keptuvėje įkaitintame aliejuje. Kepintas ir smulkintas daržoves sumaišykite su išplaktais kiaušiniais, šią masę supilkite į aliejumi išteptą skardą ir kepkite iki 180 C temperatūros įkaitintoje orkaitėje min. Iškepusį omletą apibarstykite tarkuotu kietuoju sūriu. Skanu su raugintomis, šviežiomis ar garuose ruoštomis daržovėmis. Varškės apkepas Jums reikės: 480 g varškės (9%), 6 kiaušinių, 175 g kukurūzų kruopų, 115 ml pieno (2,5%), 5 a. š. nerafinuoto cukraus, druskos, aliejaus (aptepimui). Varškę pertrinkite ir sumaišykite su kiaušiniais. Kukurūzų kruopas užpilkite pienu ir palikite brinkti min. Į pertrintos varškės masę suberkite brinkintas kruopas, cukrų, druską ir viską gerai išmaišykite. Šią masę paskleiskite aliejumi pateptoje skardoje ir min. kepkite įkaitintoje konvekcinėje krosnyje arba orkaitėje 180ºC temperatūroje, kol apkepo vidus įkais ne mažiau kaip iki 85ºC ir paviršius tolygiai apskrus. Apkepas neturi suirti ir sutrūkinėti. Skanu su graikišku jogurtu ir uogų tyre. Virti speltų varškėčiai Jums reikės: 535 g varškės (9%), 2 kiaušinių, 225 g šviesių speltų miltų, 5 a. š. nerafinuoto cukraus, druskos. Varškę pertrinkite ir sumaišykite su miltais, kiaušiniais, cukrumi ir druska. Tada iškočiokite volelius ir supjaustykite 2 3 cm ilgio gabalėliais. Juos atsargiai suleiskite į puodą su verdančiu vandeniu ir virkite 5 7 min. Varškėčiai neturi suirti ir prarasti formą. Skanu su cinamonu, uogomis ir graikišku jogurtu KĄ VALGOME?

17 NĖŠTUMAS Pirmasis nėštumo trimestras: vitaminai sveikai pradžiai Nėštumo pradžioje vaisius sparčiai vystosi, todėl pirmasis trimestras yra itin svarbus ir mamai, ir būsimam vaikeliui. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis formuojasi pagrindiniai organai ir sistemos, būtent tada klojami vaiko sveikatos pamatai. Bet moteris šiuo metu apie nėštumą nė nenutuokia. Daugeliui tai būna staigmena, kuri išaiškėja po mėnesio ar dar vėliau. Todėl pradėti rūpintis vaiko sveikata gydytojai pataria ne tik jau sužinojus apie nėštumą, bet ir jį planuojant. Vienas svarbiausių dalykų, lemiančių ir būsimos mamos, ir vaikelio sveikatą yra mityba. Svarbiausi vitaminai besivystančiam vaikui, kurių turi užtekti nuo pat pradžių Nors energijos poreikis pirmąjį nėštumo trimestrą padidėja nedaug, svarbių vitaminų ir mineralų reikšmė labai didelė jau nuo pirmųjų savaičių. Pirmame trimestre ypatingai svarbūs tie vitaminai ir mineralai, nuo kurių priklauso normalus vaisiaus organų ir jų sistemų formavimasis. Kai kurie mikroelementai apsaugo vaisių nuo apsigimimų, taip pat nėštumo komplikacijų. Folio rūgštis (vitaminas B9) vadinama nėščiųjų vitaminu. Ji būtina vaisiaus vidaus organams formuotis, apsaugo nuo įgimtų širdies ydų. B9 trūkumas gali sukelti persileidimą ir apsigimimus. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis formuojasi nervinis vamzdelis, iš kurio vėliau vystosi nugaros ir galvos smegenys. Vienas iš folio rūgšties stokos sukeltų nervinio vamzdelio defektų yra įskilas stuburas. Todėl gydytojai pataria folio rūgštį vartoti bent tris mėnesius prieš pastojant, kad užsimezgusiam vaisiui užtektų mamos organizme sukauptų šio vitamino atsargų. Folio rūgštis ypatingai svarbi visą pirmąjį nėštumo trimestrą. Šio vitamino yra žaliose lapinėse daržovėse (petražolėse, špinatuose, brokoliuose, salotų lapuose), ankštinėse daržovėse, avokaduose, turi jo citrusiniai vaisiai, kepenys, kiaušiniai. B grupės vitaminai būtini normaliam vaisiaus vystymuisi, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi, o tai labai svarbu pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Šių vitaminų stoka padidina apsigimimų riziką. Vitaminas B12 būtinas geram folio rūgšties pasisavinimui ir padeda išvengti anemijos. Vitaminas B6 svarbus kūdikio nervų sistemai, be to, būsimai mamai padeda išvengti pykinimo ir vėmimo, dažnai kamuojančio ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Vitamino B6 yra kopūstuose, brokoliuose, špinatuose, pomidoruose, kiaušiniuose, veršienoje, žuvyje, riešutuose Būsimai mamai ir vaisiui ypač svarbi geležis, nes jos trūkstant organizmas negali pagaminti užtektinai hemoglobino, kuris aprūpina deguonimi visus audinius. Nėštumo metu geležies turi užtekti, kad pasigamintų daugiau eritrocitų, kurie būtini vaisiaus ir placentos formavimuisi. Taip pat geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai, o nuo jų priklauso vaisiaus smegenų vystymasis. Šio mikroelemento stoka gali ypač pakenkti pirmąjį nėštumo trimestrą, kol vaisius pats dar neturi skydliaukės. Geležies, vitamino B12 bei folio rūgšties trūkumo anemija yra gana dažna problema nėštumo metu. Cinkas dalyvauja ląstelių dalijimosi procese, baltymų, DNR sintezėje, todėl jis ypatingai svarbus vaisiui ankstyvuoju nėštumo periodu. Trūkstant cinko, vaikas gali gimti mažo svorio. Todėl nėščiosioms rekomenduojami vitaminų ir mineralų kompleksai su cinku, kuris dar ir padeda stiprinti moters imunitetą. Cinko yra kepenyse, inkstuose, jautienoje, kiaulienoje, žuvyje. Magnis kartu su kalciu ir vitaminu D būtinas vaikelio kaulams ir dantims, reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui, apsaugo nuo persileidimo. Daugiausia jo riešutuose, razinose, jūros gėrybėse, grūduose, pupose, žaliuosiuose žirniuose. Kalcis reikalingas ne tik vaiko kaulams bei dantims formuotis, jis dalyvauja daugelyje organizmo biocheminių procesų. Jeigu su maistu gaunamo kalcio per mažai, būsimai mamai pradeda gesti dantys, padidėja osteoporozės ir kitų kaulų ligų rizika, gali išsivystyti arterinė hipertenzija. Pagrindiniai kalcio šaltiniai pienas ir pieno produktai. Vitaminas A (retinolis) svarbus nėštumo pradžioje, nes yra reikalingas embriono vystymuisi, be šio vitamino neįmanomas normalus regėjimas. Bet reikia būti atsargioms, nes jo perteklius taip pat nepageidautinas kaip ir stygius. Daugiausiai vitamino A gauname su žuvų kepenėlėmis, pieno produktais, morkomis, pomidorais, špinatais, rūgštynėmis. Kodėl reikia maisto papildų? Nėštumo pradžioje neretai sutrinka virškinimas, užkietėja viduriai, pučia pilvą. Dažniausias nusiskundimas pirmąjį nėštumo trimestrą yra nėščiųjų pykinimas (ypač rytais), kai kurios būsimos mamos kamuojasi dar labiau, nes vemia. Nuolat jausdama šleikštulį moteris praranda apetitą, todėl gali pritrūkti svarbių vitaminų bei mineralinių medžiagų. O vieno iš jų vitamino B6 stoka dar labiau skatina pykinimą. Pirmaisiais nėštumo mėnesiais keičiasi moters skonis. Paprastai atsiranda didelis tam tikro maisto poreikis, pavyzdžiui, sūraus, rūgštaus. Vienas netikėtai pradeda traukti anksčiau nekenčiami greitojo maisto patiekalai, tokie kaip picos, mėsainiai, kurie nieko gero organizmui nesuteikia. Kitoms labai norisi sūraus, rūgštaus maisto. Taigi, ne visi naujai nėščiosios pamėgti maisto produktai turi užtektinai naudingųjų medžiagų, taip pat vitaminų ir mineralų. Patenkinti jų poreikius retai pavyksta ir tinkamai maitinantis. Vitaminų ir mineralų prarandama gaminant maistą, jų pritrūksta sergant kai kuriomis ligomis, kai suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Todėl patariama vartoti nėščiosioms skirtą vitaminų ir mineralų maisto papildą, kurio sudėtyje būsimoms mamoms reikalingas mikroelementų kompleksas, o jų kiekiai parinkti pagal specialistų rekomenduojamas paros normas. Tokį maisto papildą galima pradėti vartoti dar prieš nėštumą tuomet moteris bus rami, kad pastojus nepritrūks tokių svarbių šiuo laikotarpiu medžiagų. Svarbiausia įvairūs ir sveiki maisto produktai Būsimos mamos mityba ir prieš nėštumą, ir jau pastojus turi būti visavertė, vadovaujantis sveikos mitybos piramidės principais. Svarbiausias maistas yra daržovės ir grūdų produktai, kurių suvartojama daugiausiai. Patariama suvalgyti bent 400 gramų daržovių per dieną. Visos naudingosios medžiagos išlieka tik viso grūdo dalių produktuose. Todėl rinkitės visagrūdę duoną, kruopas ar miltus. Grūdai ne tik energijos, bet ir virškinimą gerinančių maistinių skaidulų šaltinis, kaip ir daržovės. Šie produktai padės įveikti vidurių užkietėjimą, dėl kurio daugelis būsimų mamų kenčia pirmąjį nėštumo trimestrą. Naudingi maisto produktai ankštiniai augalai, vaisiai ir uogos. Svarbi mitybos dalis mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai. Reikia ir šiek tiek riebalų, kurių turi avokadai, nerafinuoti aliejai, riešutai, sėklos, sviestas. Nėštumo metu padidėja baltymų poreikis, nes jų reikia vaisiaus audiniams bei organams formuotis. Pagrindiniai baltymų šaltiniai mėsa ir žuvis, yra jų ankštinėse daržovėse, kiaušiniuose ir pieno produktuose. Nėščiajai patariama atsisakyti bet kokio sunkaus ir riebaus, gerokai apkepto maisto, verčiau rinktis lengviau virškinamus patiekalus. Nerekomenduojami aštrūs, sūrūs valgiai, rūkyti ir vytinti produktai. Toks maistas gali dar labiau sustiprinti pykinimą bei rėmenį. Nepageidautini ir paprastieji angliavandeniai: baltų miltų kepiniai, dribsniai, desertai. Valgykite dažniau ir nedidelėmis porcijomis, gerkite pakankamai skysčių, geriausia paprasto vandens. Arbatos ar kavos galima sau leisti tik vieną puodelį per dieną, o saldžių gazuotų gėrimų teks atsisakyti. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė NĖŠTUMAS

18 PAVASARIO PROBLEMOS 34 Bronchito kosulys didelis vargas mažam vaikui Sušalęs arba sukaitęs pavasarinio vėjo perpūstas vaikas gali susirgti bronchitu. Šia kvėpavimo takų liga dažniausiai serga maži vaikai, nes jų imunitetas dar nėra stiprus ir negali apsiginti nuo aplinkoje tykančių virusų. Komplikuojasi į bronchitą ir paprastas vaiko peršalimas, kai infekcija iš nosiaryklės nukeliauja žemyn į bronchus. Svarbu laiku gydytis Vaikams ligą dažniausiai sukelia virusai, retesnė bronchito priežastis yra bakterijos. Dažniausiai bronchitu vaikai suserga šaltuoju metų periodu, kai padidėja virusų aktyvumas. Ūminį bronchitą gali sukelti apie 200 įvairių virusų tipų: gripo, paragripo virusai, adenovirusai, rinovirusai ir kiti. Patekęs į bronchų gleivinę virusas sukelia jos uždegimą. Gleivinė paburksta, todėl orui pasidaro sunkiau patekti į plaučius ir pasunkėja kvėpavimas. Mažų vaikų kvėpavimo takai siauri, dėl to net ir nedidelis bronchų uždegimas gali labai pabloginti kvėpavimą. Tada bronchų gleivinė ima gaminti daugiau sekreto. Normaliomis sąlygomis su šiuo sekretu iš organizmo pašalinami į bronchus iš išorės patekę teršalai. Esant uždegimui, bronchų funkcijos sutrinka ir sekretas sunkiai pasišalina. Gleivės ima kauptis bronchuose ir darosi tirštos bei tąsios. Skrepliai yra gera maistinė terpė bakterijoms daugintis ir infekcijai plisti. Dėl jų sąstovio bronchuose gali išsivystyti antrinė bakterinė komplikacija, tokia kaip pūlingas bronchitas ar pneumonija. Todėl gydant bronchitą labai svarbu greičiau kovoti su uždegimu, taip pat skatinti skreplių pasišalinimą iš bronchų. Mažiems vaikams bronchitas sunkesnis Pagrindinis bronchito požymis yra kosulys. Iš pradžių vaiką vargina sausas kosulys, kuris po kelių dienų pasidaro drėgnas ir vaikas pradeda atkosėti gleivingų skreplių. Vaikų kvėpavimo takai gamina daugiau gleivių nei suaugusiųjų, o atkosėti skreplius kūdikiams ir mažiems vaikams daug sunkiau. Skreplių pasišalinimą apsunkina siauras mažylių bronchų spindis, kurį dar labiau sumažina paburkusi gleivinė. Be kosulio vaikui gali pakilti temperatūra (ūminiu bronchitu sergantys vaikai paprastai karščiuoja nestipriai), suprastėja bendra būklė, atsiranda silpnumas. Gali atsirasti bronchų sienelės lygiųjų raumenų spazmų. Mažesnis vaikas negali pasakyti, kas jam negerai, o uždelstas, kaip ir netinkamas, bronchito gydymas gali sukelti komplikacijas, liga gali užsitęsti arba pereiti į lėtinę formą. Todėl, įtarę bronchitą, nelaukite, kol liga praeis savaime, o kreipkitės į pediatrą. Kas padeda bronchitu sergančiam mažyliui? Norint išgydyti bronchitą, ligoniukui būtinos tinkamos sąlygos, padedančios greičiau pasveikti ir gydytojo paskirti vaistai. Ūminiu bronchitu sergantis vaikas turi gerti daug šiltų skysčių, nes jie skystina skreplius ir gerina atsikosėjimą. Tinka vaikiškos vaistažolių, taip pat aviečių arbatos. Kelis kartus per dieną galite duoti vaikui karštoko vištienos sultinio. Ligoniuko maiste turėtų būti pakankamai baltymų ir vitaminų. Mažylis geriau jausis ramioje aplinkoje. Oras kambaryje turi būti ne tik šiltas, bet ir grynas, todėl kelis kartus per dieną patalpą reikia vėdinti. O vėdindami vaiką išveskite iš kambario. Oras neturėtų būti per sausas, tai ypač aktualu šildymo periodu. Norėdami išlaikyti optimalią oro drėgmę, galite įsigyti specialų drėkinimo prietaisą arba panaudoti namuose esančias priemones, pavyzdžiui, talpą su vandeniu, kurią padėsite netoli radiatoriaus, ant jo galite pakabinti drėgną rankšluostį. Svarbiausia gydyti kosulį Dažniausiai bronchito gydymas yra pagrindinio ligos simptomo kosulio gydymas. Susirgus ūminiu bronchitu, svarbu palengvinti ligoniuko kosulį ir padėti greičiau pasišalinti skrepliams. Kai atkosėjami skrepliai, iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai, taigi organizmas valosi. Kadangi mažiems vaikams sunku atkosėti skreplius, jiems ypatingai svarbu iš karto pradėti vartoti skreplius skystinantį ir atsikosėjimą gerinantį preparatą, padedantį išvalyti bronchus. Dauguma tokių preparatų yra augalinės kilmės, kai kurie jų mažina uždegimą, pasižymi antivirusiniu ir antibakteriniu poveikiu. Vaikams tinkamiausi preparatai, kurių pagrindas yra natūralūs ingredientai, daugelis tokių gaminami iš vaistažolių ir jų ekstraktų. Augaliniai preparatai yra efektyvūs gydant ūminę infekciją: atpalaiduoja bronchų spazmus, dezinfekuoja kvėpavimo takus, suskystina tirštas gleives ir taip skatina jų pašalinimą iš kvėpavimo takų. Bronchitu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis rečiau serga nuolat grūdinami, ilgai gryname ore būnantys vaikai. Jeigu įmanoma, į darželį vaiką geriausia vesti nuo 3 metų, kai kiek sustiprėja imuninė sistema. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

19