VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Gintarė Bagdonavičiūtė AR SUTRUMPINTAS ĮRODYMŲ TYRIMAS NEPRIEŠTARAUJA BYLŲ NAGRINĖJIMUI LAIKANTIS RUN
|
|
- Juozas Kaupas
- prieš 5 metus
- Peržiūrų:
Transkriptas
1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Gintarė Bagdonavičiūtė AR SUTRUMPINTAS ĮRODYMŲ TYRIMAS NEPRIEŠTARAUJA BYLŲ NAGRINĖJIMUI LAIKANTIS RUNGIMOSI PRINCIPO? Magistro baigiamasis darbas Teisės vientisųjų studijų programa, valstybinis kodas 60101S103 Vadovas (-ė) Marius Kuzminovas (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta Prof. Dr. Julija Kiršienė (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data) Kaunas, 2014
2 TURINYS Santrauka...3 Summary...4 Įvadas Baudžiamojo proceso principo samprata Rungimosi principo raida Lietuvoje Rungimosi principo turinys ir požymiai Audiatur et altera pars Įrodymai baudžiamąjame procese Sutrumpintas įrodymų tyrimas Sandėris dėl prisipažinimo kaltu bendrosios teisės valstybėse Sandėris dėl prisipažinimo kontinentinės teisės valstybėse Proceso dalyvių vaidmuo sutrumpintam įrodymų tyrime...28 Išvados...35 Siūlymai...36 Literatūros sąrašas
3 SANTRAUKA Kiekvienos teisinės valstybės pareiga užtikrinti asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikaltimų suponuoja teisę ir pareigą užtikrinti bei apibrėžti įstatymais ne tik nusikalstamas veikas ir baudžiamąją atsakomybę už jas, bet ir reglamentuoti nusikalstamų veikų atskleidimą, tyrimą ir su bylų nagrinėjimu susijusius santykius baudžiamojo proceso santykius 1. Baudžiamajame procese labai svarbią vietą užima principai. Vienas iš jų rungimosi principas. Šis principas teisės doktrinoje laikomas fundamentaliu tarpšakiniu teisės principu. Rungimosi principas, anot Europos Žmogaus teisių teismo, yra sąlyga teisingam bylos nagrinėjimui. Nors šis principas dažniausiai dominuoja teisminio nagrinėjimo metu, tačiau jo apraiškų pasitaiko ir ikiteisminio tyrimo stadijose, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendžia suėmimo termino klausimus, apklausdamas liudytojus ar nukentėjusiuosius, taip pat posėdžiuose spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Darbe analizuojama viena baudžiamojo proceso kodekso normų, kaip veikia sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jo galimas prieštaravimas minėtam rungimosi principui. Sutrumpinto įrodymų tyrimo esmė - kaltinamojo prisipažinimas ir jo bausmės sušvelninimas, tačiau šis prisipažinimas stabdo tolimesnį ikiteisminį tyrimą ( nedetalizuojami surinkti įrodymai, liudytojų ar ekspertų parodymai ). Remiantis kitų valstybių pastebėjimais galima teigti, kad šis sprendimas yra klaidingas, nes surinktų įrodymų visuma gali turėti pagrįstesnį sprendimą, taip pat dingsta nekaltumo prezumcija, nes asmuo pats save kaltina, dingsta teisė neduoti parodymų prieš save. Nors taip sutaupoma laiko ir valstybės lėšų, tačiau dingsta lygiateisiškumas - vienas iš rungimosi principo elementų. Darytina išvada, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas galimai prieštarauja bylų nagrinėjumui laikantis rungimosi principo. 1 Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape //Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p. 7. 3
4 SUMMARY Any legal State has a duty to secure the protection of person and the whole society from the criminal attempts and this supposes the right and duty to define not only the criminal activities and criminal liability for them in the laws, but also to regulate the relations related to the disclosure and investigation of criminal activities and examination of cases the relations of criminal proceedings. The principles have a very important place in the criminal proceedings. One of them is the principle of competition. The legal doctrine considers it to be a fundamental inter-branch legal principle. According to the European Court of Human Rights, the principle of competition serves as a precondition for just examination of the case. Although this principle is mainly manifested during the legal proceedings, still it may be also encountered during the stages of pre-trial investigation, when the judge of pre-trial investigation solves the issues of custody imposition or its term, when the witnesses or the aggrieved persons are questioned, and when the meeting regarding the cancellation of pre-trial investigation is held. The work analyzes one of the norms of the Code of Criminal Procedure shortened analysis of evidence and its possible disagreement with the aforementioned principle of competition. The essence of the shortened analysis of evidence is the confession of the accused and mitigation of his/her sentence. However, the confession stops the further pre-trial investigation (the collected evidence, testimonies of witnesses and experts are not elaborated). Following the observations made in other countries, it is possible to state that this decision is faulty, because the total amount of collected evidence may result in more substantiated decision. Besides, the presumption of innocence (the person applies self-accusation), equality in front of law, and such a right as not to testify against oneself disappear. Although time and State funds are saved in such a way, the equality of rights as one of the elements of the principle of competition disappears. 4
5 The conclusion should be made that shortened analysis of evidence possibly is in prejudice to the principle of competition with regard to examination of cases 5
6 ĮVADAS Temos problematika Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., kuriame pateikta galimybė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ikiteisminio tyrimo metu, jeigu įtariamasis prisipažįsta dėl visų jam ikriminuojamų veikų, tačiau šioje vietoje iškyla abejonė, kodėl prisipažįsta kaltu ( ar kad toks yra, ar dėl jaučiamos provokacijos, ar dėl galimo spaudimo, ar jausdamas bei patirdamas baimę ). Juk įtariamajam prisipažinus, jo prisipažinimas laikomas kaip pagrindinis įrodymas ir sutikimas, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nors jie gali turėti didesnę įtaką teisingam sprendimui priimti. Čia iškyla prieštaravimų, ar vien tik kaltinamojo prisipažinimas gali būti svarbiausias įrodymas visame tyrime. Įtariamasis prisipažindamas kaltu atsako už visą inkriminuojamą veiką, yra ribojama galimybė gintis nuo dalies kaltinimų, ką galėtų daryti remdamasis rungimosi principu, kurio metu taip pat apklausiami liudininkai, tiriami visi surinkti įrodymai, remiamasi ekspertų išvadomis. Temos aktualumas Baudžiamojo proceso teisės principai apibrėžiami kaip idėjos, pamatinės nuostatos, lemiančios visą baudžiamojo proceso teisės normų turinį ir nusikalstamų veikų tyrimo bei baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tvarką, bei parodančios baudžiamojo instituto esmę ir paskirtį. Anot Europos Žmogaus teismo, rungimosi principas yra sąlyga teisingam bylos nagrinėjimui. Tačiau atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą šis principas dingsta, kadangi nebelieka galimybės ginčytis, teikiant įrodymus dėl kaltės pripažinimo. Ši tema aktuali ir dėl to, kad asmuo prisipažinęs pirmosios instancijos teisme dėl kaltės vėliau gali apsigalvoti ir kreiptis į apeliacinį teismą ginčydamas sprendimą. Ir jeigu pirmosios instancijos teismo teisiamąjame posėdyje nebuvo tiesiogiai apklausti liudytojai ar nukentėjusieji bei kruopščiai neištirti kiti įrodymai ir jais tvirtai neparemtas nuosprendis, pasikeitus kaltinamojo pozicijai, apeliacinis procesas gali pakrypti kita linkme. Tyrimo tikslas atsakyti į išsikeltą probleminį klausimą, ar sutrumpintas įrodymų tyrimas neprieštarauja bylų nagrinėjimui laikantis rungimosi principo. 6
7 Tyrimo uždaviniai 1. Išanalizuoti rungimosi principą, išsiaiškinti jo sąvoką bei turinį sudarančius elementus. 2. Išanalizuoti sutrumpintą įrodymų tyrimą, išskirti teismų praktikoje esminius taikymo aspektus. 3. Atskleisti dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo kylantį prieštaravimą rungimosi principui. Tyrimo metodai lingvistinis metodas siekiant išsiaiškinti teisės normų prasmę įstatymų tekste; lyginamasis metodas - lyginant ir vertinant skirtingas mokslines koncepcijas, mokslininkų nuomones, analizuojant teorijos ir praktikos ryšį; sisteminis metodas - nustatant vienų teisės normų sisteminius ryšius su kitomis teisės normomis; loginis metodas - formuluojant apibendrinimus, išvadas. Tyrimo hipotezė Sutrumpintas įrodymų tyrimas Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse sudaro prielaidas nagrinėti bylas laikantis rungimosi principo prieštaravimų. 7
8 1. BAUDŽIAMOJO PROCESO PRINCIPO SAMPRATA Žodis principas yra kilęs iš lotyniško žodžio principium, reiškiančio pradžią, pagrindą, pirminį šaltinį. Pirmoji jo reikšmė tarptautinių žodžių žodyne pagrindinė kokios nors teorijos, koncepcijos idėja, pagrindinis teiginys 2. Apibūdinant baudžiamojo proceso principus pirmiausia pabrėžtina, kad teisės principai apskritai tai teisinės sistemos pamatinės nuostatos, kreipiantieji pradai, kurie dalykiškai ir logiškai apibūdina tai, kas nuo jų priklauso, t.y. determinuoja kitus reiškinius, kreipia teisinių reiškinių turinį, daro esminę įtaką visiems teisės sistemos elementams 3. Principas gali būti ir faktinis, ir teisinis. Faktinis principas tampa teisinis tik tada, kai jo esmė, turinys įtvirtinami konkrečiose teisės normose arba kai jį, taikydama kitas teisės norma, pagrindžia teismų praktika 4. R. Ažubalytė ir kiti baudžiamojo proceso principus apibūdina šešiais teiginiais: pirma, baudžiamojo proceso principas yra įtvirtintas svarbiausiuose norminiuose aktuose ( taip sudaroma teisinio reguliavimo bazė ). Antra, baudžiamojo proceso principas tai bendro pobūdžio pamatinė teisės norma, kurią sukonkretina kitos detalizuojančios normos ( principas nenustato konkrečių teisių ar pareigų, jis tik atspindi visuomenės vertybes, siekius ir tikslus). Trečia, baudžiamojo proceso principui būdingas pastovumas/stabilumas, mažiau veikia socialinių santykių kaita ( teisės normos gali keistis, tačiau neturi prieštarauti pamatiniam principui ). Ketvirta, baudžiamojo proceso principui būdingas ir programinis pobūdis ( pirmiausia turi būti aiškus principo turinys, o tada pagal jį bus kuriamos ir jį detalizuojančios teisės normos ). Penkta, baudžiamojo proceso principams būdingas jų sisteminis pobūdis ( pažeidus vieną principą bus pažeista visų šių principų sistema ). Šešta, teisės principai turi normatyvumo savybę ( atitinkamas principas gali tiesiogiai veikti faktinę 2 Vytautas Kvietkauskas. Tarptautinių žodžių žodynas. ( Vilnius: 1985 ), p Kęstutis Jankauskas. Teisės principų samprata ir jos įtvirtinimas Konstitucinėje jurisprudencijoje. ( daktaro disertacija, Vilnius, Lietuvos teisės universitetas, 2005 ), p Rima Ažubalytė ir kiti, Baudžiamojo proceso principai. ( Vilnius: Eugrimas, 2009 ), p. 9. 8
9 socialinę tikrovę ) 5. Visos šios savybės rodo, kad baudžiamojo proceso principai tai proceso eigą generuojantys veiksniai, nuo kurių priklauso paties teisinio proceso kokybė ir apimtis, procesą įgyvendinančių ir procese dalyvaujančių teisės subjektų elgesys, o galiausiai ir teisingo sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimas Rungimosi principo raida Lietuvoje Prieš pradedant analizuoti rungimosi principo turinį ir požymius tikslinga apžvelgti jį istoriniu aspektu. Istorinė apžvalga padės analizuoti rungimosi principo vystymąsi Lietuvoje bei neišvengiamai paliesti baudžiamojo proceso ištakas. Pirmąsias žinias apie baudžiamąjį procesą Lietuvoje turime tik nuo XV a.: iš 1468 m. išleisto Kazimiero teisyno ir vėliau sekusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statutų 7. Apie ikistatutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį duomenų neturime. Tuo metu vyravusi paprotinė teisė, J. Machovenko manymu, turėjusi būti panaši į lietuviams giminingų genčių paprotinę teisę, todėl rekonstruojant ją remiamasi prūsų 1340 m. Pamedės teisynu. O jame sakoma: Jei yra kova bei ginčas, tai tas nugali, kuris turi daugiau ar geresnių įrodymų 8. Nenuginčijamu įrodymu laikytas teisiamojo prisipažinimas. Jam prisipažinus kitų įrodymų priešingai šaliai ieškoti nebereikėdavo. Net jei teisiamasis prisipažino apie nusikaltimą, kurio realiai nebūta, jis vis tiek būdavo teisiamas kaip už realiai įvykusį. Jei 5 Rima Ažubalytė ir kiti, Baudžiamojo proceso principai. ( Vilnius: Eugrimas, 2009 ), p Žr. Išnašą 2: Rima Ažubalytė ir kiti, p Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p
10 apkaltintas asmuo kaltę neigdavo, abi šalys savarankiškai rinko ir teikė teismui įrodymus 9. J. Machovenko išanalizavęs LDK statutus teigė, kad LDK iki pat valstybės žlugimo vyravo rungimosi procesas 10. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu ikiteisminio tyrimo stadijos nebuvo. Teisme šalys turėjo lygias teises, procesas rėmėsi išimtinai jų veikla 11. M. Maksimaitis taip pat LDK laikotarpio baudžiamąjį procesą priskiria rungtyniniam tipui. Baudžiamajam procesui, kaip ir civiliniam, būdingas šalių rungimasis teikiant įrodymus ir skirtumo tarp vienam luomui priklausančių kaltintojo ir kaltinamojo, galima sakyti nebuvo 12. Vėliau teismas tapo aktyviu ir rungimosi proceso pradas išnyko. Po trečiojo LDK ir Lenkijos padalijimo statutas dar kurį laiką galiojo, tačiau 1840 m. buvo panaikintas ir įvesti Rusijos įstatymai. Kaltinamasis traktuotas kaip pasyvus tyrimo objektas siekiant nustatyti tiesą. Teismui ir prokuratūrai buvo suteiktos kaltinimo, gynybos ir bylos sprendimo funkcijos, o advokatūros nebuvo 13. Nuo m. Lietuvoje galiojo Rusijos imperijos 1864 m. baudžiamosios teisenos įstatymas, kuriame rungimosi apraiškų ikiteisminiame tyrime praktiškai nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu teisė į gynybą visiškai neužtikrinta, jame gynėjas net nedalyvavo 14. Vienintelė rungimosi principo užuomazga šioje stadijoje teisminė ikiteisminio tyrimo kontrolė, apskundimo, nušalinimo, pareigūnų baudimo dėl tyrimo neišsamumo, baudžiamosios bylos nutraukimo ir 9 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p Jevgenij Machovenko. Įrodymai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisėje. ( Teisė, 2005, Nr. 55), p. 66, mintis tekste Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p Žr. Išnašą 6: Renata Andriuškaitė, p M. Maksimaitis ir kiti, Lietuvos teisės istorija. ( Vilnius: 2002 ), p. 195, mintis tekste Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p Žr. Išnašą 6: Renata Andriuškaitė, p Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p
11 sustabdymo institutai 15. Nuo 1940 iki 1958 m. Lietuvoje galiojo TSRS baudžiamojo proceso kodeksas, kuriame bet koks šalių rungimasis ir lygiateisiškumas tik deklaratyvaus pobūdžio 16. Baudžiamojo proceso pagrindu buvo laikomas ne rungimasis, o aktyvi valstybės organų ( tardymo, prokuratūros, teismų ) veikla, nukreipta į socialistinio teisingumo užduočių vykdymą 17. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, baudžiamajame procese, įvyko radikalių permainų: praplėstos įtariamojo ( kaltinamojo ) ir jo gynėjo teisių sąrašas, buvo užtikrinama proceso dalyvių apsauga nuo pareigūnų savivalės, tačiau šalių procesinio lygiateisiškumo elementas, kaip rungimosi principo pagrindas, buvo įtvirtintas tik baudžiamojo proceso teisės doktrinoje 18. Rungimosi pradas baudžiamajame procese vienas iš jo konstrukcijos pamatų, davęs pavadinimą atskiram proceso tipui. Pagrindinis rungimosi principo požymis - tai teisinis ginčas tarp šalių - kaltintojo ir kaltinamojo, procesiškai lygios teisės, bei nešališko teismo priimamas sprendimas Rungimosi principo turinys ir požymiai Daugelio šalių Konstitucijose, baudžiamojo proceso įstatymuose bei teismų praktikoje rungimasis įtvirtintas kaip principas 20. Anot E. Kūrio, teisės principai - tai teisės sistemos pamatinės nuostatos, kuriomis grindžiamas teisinis reguliavimas ir teisinė praktika, bendrasis ir individualusis teisinis reguliavimas bei teisės realizavimas 21. G. Goda 15 Ten pat. 16 M. Gušauskienė, Lygių procesinių teisių įgyvendinimo problemos ikiteisminiame tyrime. ( Jurisprudencija, t. 67 (59 ) ), p. 57, mintis tekste Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p Ten pat. 18 M. Gušauskienė, Lygių procesinių teisių įgyvendinimo problemos ikiteisminiame tyrime. ( Jurisprudencija, t. 67 (59 ) ), p Žr. Išnašą 10: Renata Andriuškaitė, p Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p T. Birmontienė ir kiti. Lietuvos Konstitucinė teisė. ( Vilnius, 2002 ), p
12 baudžiamosios teisės principus apibrėžia kaip idėjas, pamatines nuostatas, lemiančias visą baudžiamojo proceso teisės normų turinį ir nusikalstamų veikų tyrimo bei baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tvarką, parodančią baudžiamojo proceso institutų esmę ir paskirtį 22. Rungimosi principas tai vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų, leidžiančių gynybos ir kaltinimo šalims lygiomis teisėmis varžytis procese ginant savo interesus 23. Rungimosi principas teisės doktrinoje laikomas fundamentaliu teisės principu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje rungimosi principas suprantamas kaip kaltinimo ir gynybos šalių galimybė žinoti ir komentuoti kitos šalies pateiktus įrodymus bei argumentus 24. Proceso dalyviams bet kurioje proceso stadijoje turi būti užtikrinta galimybė žinoti kitos šalies argumentus ir juos komentuoti bei teikti savo pastabas: [...] realizuojant teisę į rungimosi principu grindžiamą bylos nagrinėjimą teisme, tiek asmenį kaltinančiai pusei, tiek gynybai turi būti suteikta galimybė žinoti apie kitos šalies pateiktas pastabas bei įrodymus ir juos komentuoti 25. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Vermuelenas prieš Belgiją 1996 m. teigė, kad [...] dėl tos aplinkybės, kad ponui Vermuelenui nebuvo galimybės atsakyti į šią nuomonę iki baigiant nagrinėti bylą, buvo pažeista jo teisė į rungimosi principu pagrįstą procesą. Rungimosi principas reiškia, kad šalys turi teisę susipažinti su visais prie bylos medžiagos pridėtais įrodymais ir pastabomis bei juos komentuoti [...] 26. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 str. įtvirtina rungimosi principą, tačiau jo turinys nėra detaliai atskleistas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir teismų įstatymo 34 str. Bet tiesioginių įtvirtinimų nerasime nei pagrindiniuose nei tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir 22 G. Goda ir kiti. Baudžiamojo proceso teisė. ( Vilnius, 2005 ), p. 47, mintis tekste Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p Rima Ažubalytė ir kiti. Baudžiamojo proceso pirncipai. ( Vilnius: Eugrimas, 2009 ), p Ten pat. 25 Europos Žmogaus teisių teismo sprendimo santraukos. Teismų praktika, 2004, 20, mintis tekste Rima Ažubalytė ir kiti. Baudžiamojo proceso principai. ( Vilnius: Eugrimas, 2009 ), p European Court of Human Rights. Case of Varmeulen v. Belgium, No /91, 20 of February, 1996, mintis tekste Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p
13 pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 27, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte 28. Analizuojant baudžiamojo proceso kodekso 7 str. 1 d. pastebima, kad čia tik konstatuojamas principo veikimas nagrinėjant bylas teisme, o 2 d. atskleidžia turinį, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant juos, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą, turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui 29. Verta atsižvelgti į tai, kaip rungimosi principo turinį atskleidžia kitų valstybių baudžiamieji kodeksai. Estijoje BPK 14 str. įtvirtina rungtyninį bylos nagrinėjimo procesą 30. Pirmojoje straipsnio dalyje sakoma teisminiame bylos nagrinėjime kaltinimo, gynybos ir baudžiamosios bylos sprendimo funkcijas atlieka skirtingi proceso subjektai. Antrojoje kaltinimo atsisakymas atleidžia teismą nuo pareigos tęsti procesą. Kaltinimo atsisakymas yra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį 31. Prancūzijos BPK 1 str. skelbia: baudžiamasis procesas turi būti teisingas, rungtyninis, kad būtų išlaikyta šalių teisių pusiausvyra. Jis turi užtikrinti, kad kaltinančių ir vykdančių teisingumą organų veikla būtų atskira 32. Rusijos BPK 15 str. 1 d. teigia, kad bylų nagrinėjimas vyksta šalių rungimosi pagrindu 33. Išskiriami trys pagrindiniai rungimosi principo elementai: griežtas kaltinimo, gynybos ir teismų funkcijos atskyrimas, nešališko ir 27 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p Rungimosi principas BK, < [ aplankyta ]. 30 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008, p Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p
14 nepriklausomo teismo buvimas bei proceso šalių lygiateisiškumas šios teisės vienos su kitom yra glaudžiai susijusios. Kitaip tariant, jeigu teismas atlieka veiksmus, prilygstančius kaltinimo funkcijų vykdymui, tada galima įžvelgti teismo šališkumą, kuris prieštarautų įtvirtintiems teismo nepriklausomumo ir šališkumo principams. Ir taip pat galima pastebėti asmenų lygiateisiškumo pažeidimų jeigu teismas atlieka veiksmus, kurie priklauso kaltinimo funkcijų vykdymui, taip pažeidžiant lygybės principą, nes šalys pastatomos į nelygią procesinę padėtį 34. Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese rungimosi principas labiausiai atsiskleidžia teisminio nagrinėjimo stadijoje, kurioje šalys turi lygias galimybes dalyvauti visuose teismo atliekamuose veiksmuose: pateikti prašymus ir įrodymus bei dalyvauti jų tyrime. Būtent teisminio nagrinėjimo metu, kai įgyvendinami procesinio viešumo ir tiesioginio bylos nagrinėjimo principai, šalys ( kaltinimas ir gynyba ) turi lygias teises ir lygias galimybes ginti savo interesus bei pateikti pozicijas 35. Tačiau tai nereiškia, kad šis principas būdingas tik teismo procese. Šio principo užuomazgų galima aptikti ir ikiteisminio tyrimo stadijoje. Pavyzdžiui, kai kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjui atliekant liudytojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Taigi matyti, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje esama tam tikrų rungimosi principų veikimo formų 36. Darytina išvada, kad rungimosi principas yra žmogaus teisių garantas, kadangi nuo jo realizavimo priklauso šalių procesinė lygybė, šio proceso pažeidimas gali suponuoti nesąžiningą baudžiamąjį procesą 37. Vadinasi, rungimosi principas turėtų būti įgyvendinamas viso baudžiamojo proceso 34 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Rima Ažubalytė ir kiti. Baudžiamojo proceso principai. ( Vilnius: Eugrimas, 2009 ), p Ten pat, p Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p
15 metu, siekiant jog visas procesas būtų sažiningas, tai yra nuo pat 38 pradžių iki pat galo. 1.3 Audiatur et altera pars Rungtyniškumo principas labiausiai išplėtotas bendrosios teisės ( angl. common law ) tradicijos šalyse, tokiose kaip Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos 39. Šiose teisinės tradicijos valstybėse bylos baigtis priklauso nuo to, kuri šalis turi daugiau įrodymų bei geriau juos pateikia 40. Paprastai šiose valstybėse bylos nagrinėjimo teisme metu tiriant proceso šalių pateiktus įrodymus teismas nėra aktyvus ar naujų įrodymų neišreikalauja 41. Taigi, teisėjas baudžiamojoje byloje yra pasyvus dalyvis, paprastai jis tampa aktyvesnis tuomet, kai reikia arba kai reikalauja pagal įstatymą 42. Jungtinių Amerikos Valstijų aukščiausiasis teismas vienoje savo bylų 43 yra pažymėjęs, kad šioje valstybėje yra įtvirtinta rungtyninio baudžiamojo proceso sistema, pagal kurią abiejų šalių gynimasis skatina maksimalų tikslą, jog kaltasis būtų nuteistas, o nekaltasis išteisintas 44. Daugelyje kontinentinės Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje šis principas veikia siauriau. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje rungimosi principas suprantamas kaip svarbus asmens, kaltinamo nusikaltimo 38 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Ten pat. 42 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p JAV byla: Herring v. New York, 422 U.S. 853 (1975), mintis tekste Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p
16 padarymu, teisės į gynybą įgyvendinimo instrumentas, kuris suponuoja tai, jog teisinio nagrinėjimo metu šalys turi lygias teises 45. Mindaugas Girdauskas, analizuodamas rungimosi principo turinio aspektus, pastebėjo, kad rungimosi principo sampratoje, kuris įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnyje, galima įžvelgti audiatur et altera pars ( angl. hear the other side ), t. y. teisė komentuoti priešingos šalies pateiktus ir kitus byloje tiriamus įrodymus bei argumentus, siekiant daryti įtaką teismo sprendimui ir teisės į gynybą aspektus. Tai susiję su teise žinoti kitos šalies pateiktus ir kitus byloje tiriamus įrodymus bei argumentus, taip pat teisė juos komentuoti 46. Šio principo aspektas išklausyk kitą šalį. Vadinasi, tokia rungimosi samprata gali būti įvardijama kaip teismo pareiga prieš priimant tarpinį ar galutinį sprendimą byloje išklausyti dėl jo abi šalis 47. Kitaip tariant, rungimosi principas apima teisę būti išklausytam, todėl juo remiantis asmuo negali būti nuteistas, prieš tai jo neišklausius 48. Tačiau šis principas sietinas ne tik su įtariamuoju/kaltinamuoju, bet ir su kitais baudžiamojo proceso dalyviais, pavyzdžiui, su kita proceso šalimi prokuroru, kuomet jis prašo teismo sprendimo ar skaito kaltinamąjį aktą 49. Pabrėžtina, kad teisė būti išklausytam apima ne tik tai, jog teismas ar pareigūnas privalo išklausyti, bet ir išgirsti asmens nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus bei juos patikrinti Dėl parengtinio tyrimo, įrodymų rinkimo būdo ir teisės į gynybą, LR Konstitucinio Teismo nutarimas, Žin. ( , Nr )., mintis tekste Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Mindaugas Girdauskas,,,Rungimosi principas baudžiamajame procese: turinio aspektai, Teisė (2004, Nr. 53), p. 104., mintis tekste Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Ten pat. 48 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Remigijus Merkevičius, Baudžiamasis procesas. Įtariamojo samprata (Vilnius: VĮ Registrų centro Teisinės 16
17 Tokiu būdu matyti, kad rungimosi principas pasireiškia susidūrus dviems priešingiems interesams kaltinimui ir gynybai, kurių siekis, viena vertus atskleisti tiesą byloje, kita vertus pagrįsti savo atstovaujamas pozicijas, o tai apima tinkamą duomenų rinkimą bei galimybę juos žinoti ir vertinti 51. EŽTT sprendimai rodo, jog yra reikalaujama, kad proceso šalys atskleistų viena kitai turimos informacijos turinį 52. Priešingu atveju, teismas tirdamas informaciją, su kuria nėra supažindinta viena iš proceso šalių, pažeistų rungimosi principą 53. Pažymėtina, kad rungimasis pažeidžiamas ir tuomet, kai teismas nesuteikia galimybės pateikti šaliai savo nuomonės, teisinių argumentų nagrinėjamu klausimu ĮRODYMAI BAUDŽIAMAJAME PROCESE Baudžiamojo proceso santykiai turi būti reguliuojami sudarant ir užtikrinant tinkamas teisines prielaidas greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti asmenis, padariusius vaikas 55, taip pat teisminiais būdais užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas 56. Baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, taip informacijos departamentas, 2008), p. 369., mintis tekste Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape //Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape //Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p
18 pat galimybių baudžiamojo proceso dalyviams piknaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis 57. Įstatymu reguliuojant ikiteisminį tyrimą ir jį atliekant turi būti laikomasi visuotinai pripažintų normų ir principų, įtvirtinančių asmenų lygiateisiškumą, žmogaus laisvės neliečiamumą, draudimą žeminti žmogaus orumą, užtikrinti asmens, privataus gyvenimo, būsto, nuosavybės neliečiamumą, nekaltumo prezumpciją, asmens teisę į teisminę gynybą. Baudžiamojoje procesinėje veikloje svarbiausias uždavinys yra tinkamai ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves 58. Procedūriniai tyrimo pradėjimo, nusikalstamos veikos atskleidimo ir ištyrimo, tam tikros bylų atrankos uždaviniai sprendžiami ikiteisminiame etape, nes jų išsprendimas šiuo laikotarpiu yra efektyvesnis negu teisme vien todėl, kad minėta baudžiamojo proceso stadija mažiausiai nutolusi nuo nusikalstamos veikos padarymo momento 59. Pabrėžtina, kad ikiteisminis tyrimas negali būti atliekamas bet kaip ir bet kurio subjekto, nes jau tyrimo metu gali būti suvaržomos žmogaus teisės ir laisvės, todėl ir tyrimo stadija visose valstybėse yra pakankamai smulkiai reglamentuota kodeksuose, įstatymuose ir kituose teisės aktuose, o vykdyti tyrimo funkciją gali tik ribotas ratas institucijų ar pareigūnų 60. Visuotinai pripažįstama, kad įrodymai ir įrodinėjimas baudžiamajame persekiojime yra tam tikras karkasas, ašis, o tam tikslui pasiekti įtvirtinta procesinė forma gali būti tiek sėkminga, kiek padeda įrodinėjimui 61. Įrodymų vertinimas susijęs tiek su tiesioginiu, tiek su netiesioginiu įrodinėjimu procese. Taigi įrodymų vertinimas yra vienas iš svarbiausių įrodinėjimo etapų, neatskiriamai susijęs su duomenų rinkimu, įtvirtinimu ir 57 Ten pat. 58 Žr. išnašą 40: Ancelis P., p Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape //Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p Ten pat. 61 Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape //Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p. 8., mintis tekste Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p
19 patikrinimu 62. Duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nebūtinai gali būti pripažinti įrodymais 63. Įrodinėjimas tai įstatymo reguliuojama veikla, kurios metu renkami ir pateikiami, patikrinami ir įvertinami reikšmingi duomenys 64. Siekiant geriau suprasti įrodymų vertinimo esmę, būtina išsiaiškinti BPK nuostatas, apibūdinančias įrodymo sąvoką, kadangi nuo to, kaip apibrėžta įrodymų sąvoka, priklauso proceso dalyvių įrodinėjamoji veikla, nusakanti nuosprendžių ar kitų procesinių sprendimų bei jų išvadų pagrįstumą 65. Pirmasis sprendimas priimamas pagal nusikaltimo faktą ir kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą 66. LAT įvertinęs BPK 20 str. įtvirtintas normas bei išanalizuotose teismų nutartyse esančius BPK normų aiškinimus pateikė tokią įrodymų sąvoką: Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veikimais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padarusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai 67. BPK 20 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys 68. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad įrodymais gali būti laikomi bet kokie duomenys, jeigu jie gauti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau 62 Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16d. nutarimas Dėl privataus kaltinimo bylų // byla Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05., mintis tekste Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape //Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p Baudžiamojo proceso teisė: vadovėlis // Gintaras Goda, Marcelis Kazlauskas, Pranas Kuconis. Vilnius: Teisinės informacijos centras, P. 174., mintis tekste Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p Žr išnašą: 41 Vaidotas Žilys, p Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape//jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga // Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Teismų praktika Nr. 27. P. 322., mintis tekste Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p
20 visuminė BPK muostatų analizė taip pat leidžia išskirti tam tikras įrodymų formas: asmenų parodymus, ekspertizės aktus ir specialisto išvadas, dokumentus ir daiktus, nors BPK atskiros dalys apibrėžia įrodymus ( šaltinius ), kuriuos galime tik numanyti, nes jie pateikiami iš esmės anonimiškai 69. Įrodymų sąrašas galėtų būti įtvirtintas teisės normose ir veiksmingai panaudojamas įrodinėjimo procese 70. Baudžiamasis procesas, kaip praeities įvykio pažinimo ir įvertinimo procesas, būtų neįmanomas be įrodymų vertinimo. Taigi įrodymų vertinimas yra būtina įrodinėjimo procese dalis, neatskiriamai susijusi su kitais jo elementais ( duomenų rinkimu, įtvirtinimu ir patikrinimu ) 71. Vis dėlto teisminio nagrinėjimo galimybės ir ribos priklauso nuo ikiteisminio tyrimo, nes būtent šiame etape surenkami svarbiausi įrodymai, lemiantys tolesnius sprendimus byloje ir garantuojantys teisingą ir sąžiningą procesą 72. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad per ikiteisminį tyrimą yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas, ar jį baigus baudžiamoji byla turi būti perduodama teismui; taip pat tam, kad būtų galima perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir ją teisingai išspręsti SUTRUMPINTAS ĮRODYMŲ TYRIMAS 69 Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape//jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). P. 10, mintis tekste Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p Žr išnašą: 43 Vaidotas Žilys, p Ten pat, p Ten pat, p mintis tekste Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p
21 Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkaus nusikaltimo, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas 74. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įsigaliojus 64-1 straipsniui, kuris nurodo, kad prokuroro prašymu baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam paskirtoji bausmė gali būti sumažinta. Byloje T /2014 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja specialiame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo I. P. gynėjo prašymą dėl bausmės sušvelninimo. I. P. nuteistas už apysunkį nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo dėl nusikalstamų veikų visiškai prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailėjosi ir taip teismo nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybė lengvinančia aplinkybe. Pradėjus įrodymų tyrimą pats davė išsamius ir visiškai teisingus teismo įvertintus parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo kaltinamas labai sunkiu nusikaltimu. Tai atitinka baudžiamojo proceso 273 str. numatytą galimybę į švelnesnę bausmę. Teismas priėmė sprendimą bausmę sušvelninti. Vienas iš tokių alternatyvių atvejų yra bylos išnagrinėjimas teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. BPK 273 str. 1 dalyje reglamentuojamas įstatymo leidėjo įrodymų teisiamajame posėdyje tyrimo trumpinimo taikymas yra priskirtas teismo diskrecijai, kada teismas, nors ir saistomas bendrųjų baudžiamojo proceso principų, jo uždavinių bei aktyvaus paties vaidmens procese, vis dėlto turi 74 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 71,[...],432 straipsnių pakeitimo ir papildymo. < [ aplankyta ]. 21
22 teisę pasirinkti trumpinti įrodymų tyrimą ar netrumpinti net ir tais atvejais, kai egzistuoja visos prielaidos ir įstatyme apibrėžtos privalomos sąlygos tokiam trumpinimui, kaip ir nuspręsti, ar savo iniciatyva kelti svarstymui su kitais proceso dalyviais klausimą dėl galimybių BPK 273 str. taikymui (įrodymų tyrimo sutrumpinimui), ar nekelti, kaip būta šios bylos atveju. Teismas sutinka su nuteistojo gynėjo argumentu, kad šiuo atveju teisiamajame posėdyje tikrai egzistavo prielaidos ir sąlygos įrodymų tyrimo trumpinimui ir kad BPK 273 str. nuostatos nebuvo svarstytos ir taikytos ne dėl buvusio kaltinamuoju nuteistojo kokios nors gynybinės pozicijos ar dėl kitų aplinkybių, subjektyviai priklausančių nuo jo. Remiantis konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymą principu, teismas taip pat sutinka ir su nuteistojo gynėjo motyvacija, jog BK 64-1 str. nuostatos turi būti aiškinamos plačiau nei sintaksės požiūriu ir taikomos taip pat ir tais atvejais, kai teisiamajame posėdyje buvo visos prielaidos ir įstatymu (BPK 273 str.) nustatytos sąlygos taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau tokia galimybė teismo diskrecijos teise nebuvo svarstoma ir įgyvendinta ne dėl kaltinamojo kaltės 75. Anot Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro J. Pupkos, priimtomis įstatymo pataisomis siekiama pagreitinti baudžiamąjį procesą, išvengti dažnai sudėtingo ir brangaus bylinėjimosi aukštesnėse teismų instancijose ir kaip galima greičiau už įvykdytą nusikaltimą nubausti nusikaltusį asmenį. Šiuo metu įstatymas numato, kad jeigu asmuo ikiteisminio tyrimo metu sutinka su jam pareikštu įtarimu ir neprieštarauja, jog bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tokiu atveju teisme apklausus kaltinamąjį, liudininkus ir kitus proceso dalyvius tolimesnis įrodymų tyrimas gali būti nutrauktas, o nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu 76. Sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaip pažangi ir europietišką praktiką atitinkanti procedūra, leidžianti taupyti teismo ir proceso dalyvių laiką, sumažinti proceso išlaidas bei padidinti pasitikėjimą teismais, Lietuvos 75 Byla T /2014;< [ aplankyta ]. 76 Lietuvos Respublikos Prokuratūra;< [aplankyta ]. 22
23 baudžiamajame procese pradėta taikyti prieš dešimt metų, pasiteisino iš dalies, nes iki šiol negalioja labai sunkių nusikaltimų bylose 77. Šių bylų kategorija turi savo neigiamų aspektų, viršija tokių kaip griežta bausmė, kuri dešimt metų. Tokie nusikaltimai atliekami šaltakraujiškai, todėl suprantama, kad kaltinamųjų gailėjimasis būtų nenuoširdus, nes siekiama švelnesnės bausmės. Lietuvoje nustačius nusikaltimo kategoriją, labai sunkius nusikaltimus nagrinėja aukštesnės instancijos teismai, kuriuose bylos nagrinėjamos įprastine tvarka ir jei kaltinamasis gailisi, dėl to bausmė nemažinama. Tačiau gal vertėtų šią taisyklę išplėsti ir leisti taikyti visų kategorijų bylose, nors yra daugybė neigiamų aspektų vienas iš jų, kad tai yra labai sunkus nusikaltimas, tačiau gal būtų išaiškinta daugiau sunkių nusikaltimų, kadangi patys įtariamieji būtų suinteresuoti prisipažinti, kad gautų švelnesnę bausmę. Prisipažinimo metu atskleistu esmines nusikaltimo detales, įvykdyto nusikaltimo priežastis, sklandžiau ir greičiau vyktų procesas. Tai labai palengvintų apygardų teismų darbą, kuriuose ir dėl šios priežasties bylų nagrinėjimo trukmė gerokai ilgesnė nei apylinkių teismuose 78. Šis procesas turi neigiamų aspektų, kuriuos išskiria bendrosios ir kontinentinės teisės šalys. Vienas iš jų nekaltumo prezumcijos užtikrinimo galimybės, atitinkančios rungtyniško principo elementus. Lietuvoje taip pat galima įžvelgti neigiamų aspektų, kai proceso šalių įtariamasis, gynėjas, prokuroras, teismas negali įgyvendinti esminių funkcijų, kurios apžvelgiamos darbe. Užsienio šalių baudžiamųjų bylų teismų praktikoje vyrauja kaltės prisipažinimo sandoris. Kadangi baudžiamųjų bylų sistema yra stipriai apkrauta, šis sandėris padeda susitarti ir abi pusės gauna tam tikros naudos. Pagrindinė šio sandėrio paskirtis kaltinamojo prisipažinimas kaltu, todėl išvengiamas ilgas prisiekusiųjų teismo procesas. Teismai sutaupo laiko ir lėšų, kaltinamasis susilaukia švelnesnės bausmės. Tačiau norint viską 77 Aiškinamasis raštas Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 102, 243, 244, 261, 273, 314, 361, 362, 362 1, 364, 367, 440, 441, 442 pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo straipsniu įstatymo projekto,< > [ aplankyta ]. 78 Aiškinamasis raštas Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 102, 243, 244, 261, 273, 314, 361, 362, 362 1, 364, 367, 440, 441, 442 pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo straipsniu įstatymo projekto,< > [ aplankyta ]. 23
24 sutrumpinti ir supaprastinti, turi būti trys pagrindinės sąlygos: nusikaltimo sunkumo lygis, fakto klausimas dėl kaltinimo bei bausmė 79. Šis bylų sprendimo metodas taikomas vis dažniau, kadangi baudžiamųjų bylų skaičius teismuose auga, taip siekiama sumažinti esamą krūvį. Taip pat todėl, kad įkalinimo įstaigos yra perpildytos kalinių, atliekančių ilgas bausmes 80. Kaltės prisipažinimo sandėris vienose šalyse neleidžiamas už vairavimą išgėrus ir įvykdžius eismo įvykį, kitose už seksualinius nusikaltimus bei recidyvistams, kurie gali sukelti pavojų visuomenei Sandėris dėl prisipažinimo kaltu bendrosios teisės valsybėse Lietuvos, kaip ir daugelio kitų kontinentinės teisės valstybių, baudžiamajam procesui būdingas naujas sandėris dėl prisipažinimo kaltu, kartais vadinamo derybų kaltės ( angl. plea bargaining ), institutas, o vienas iš jo pagrindinių elementų kaltinamojo prisipažinimas 82. Be abejonės, vienas iš proceso principų yra nešališkas ir išsamus baudžiamosios bylos aplinkybių ištyrimo principas, kuris įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, nepaisant kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikaltimą, rinkti ir tirti kitus įrodymus siekiant nustatyti objektyvią tiesą 83. Bendrosios teisės tradicijomis paremtame rungtyniškame procese, atvirkščiai, teisėsaugos institucijoms keliami pragmatiškesni tikslai. Derybomis pasiekus kaltinamojo prisipažinimą dėl vieno ar kito 79 The Plea Bargain Stage of a Criminal Case;< Criminal-Case.htm> [aplankyta ]. 80 Ten pat. 81 Žr išnašą: 87 The Plea Bargain Stage of a Criminal Case. 82 Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p
25 nusikaltimo, tyrimas iš esmės baigiamas, o teisminis nagrinėjimas nevykdomas apskritai, todėl valstybė sutaupo milžiniškus pinigus ir teisėsaugos pareigūnų laiką 84. Paties sandorio dėl prisipažinimo kaltu atsiradimas siejamas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Per visą šio instituto gyvavimo laikotarpį jis sėkmingai buvo taikomas praktinėje baudžiamųjų bylų tyrimo veikloje, nors teorijoje vis dar buvo keliamas klausimas dėl jo atitikties rungtyniško proceso principams, tinkamumo ar netgi būtinumo 85. Šio sandėrio paskirtis bet kurioje bendrosios teisės valstybėje yra baudžiamojo proceso supaprastinimas, kurio esmė, išskyrus tam tikras išimtis, yra kaltinamojo kaltės klausimo išsprendimas be sudėtingo ir brangaus teisminio nagrinėjimo. Už savanorišką kaltinamojo prisipažinimą kaltu dėl vienokio ar kitokio padaryto nusikaltimo kaltinimą palaikantys subjektai įsipareigoja taikyti tam tikras nuolaidas vykdydami baudžiamąjį persekiojimą kaltinamojo atžvilgiu 86. Mokslinėje literatūroje sandėris dėl prisipažinimo kaltu apibrėžiamas kaip susitarimas, pagal kurį kaltinimo ir gynybos pusės susitaria dėl bylos išsprendimo, įskaitant ir kaltinimo punktus, dėl kurių kaltinamasis prisipažįsta kaltu 87. Kalbant apie sandėrio dėl prisipažinimo kaltu rūšis svarbu tai, kad skirtingose bendrosios teisės valstybėse, atsižvelgiant į galiojančius baudžiamojo proceso įstatymus ir vykdomą baudžiamojo proceso administravimo politiką, jos yra nevienodos. Amerikos teisinėje literatūroje pabrėžiamos prokuroro daromos nuolaidos už kaltinamojo prisipažinimą kaltu 88. Pagal šių nuolaidų pobūdį derybas dėl kaltės 84 Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p Žr išnašą 52: Ramūnas Jurgaits, p Ten pat. 87 Machovas. V.N., Peškovas M.A. Nusikaltimo procesas Amerikoje. ( Maskva, Vertimas ), p. 140 mintis tekste, Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p.41 25
26 pripažinimo yra siūloma skirstyti į keturias grupes: pirmoji grupė dėl bausmės sumažinimo, antroji grupė dėl alternatyvių bausmių arba kaltinimų, trečioji grupė dėl kaltinimų sumažinimo, ketvirtoji grupė dėl kaltinimų nutraukimo 89. Anglijoje pabrėžiamas ne pačios nuolaidos, o derybų objektas, nors pripažįstama, kad pagrindiniu akstinu prisipažinti kaltu yra tikėjimas švelnesnės bausmės. Išskiriamos trys sandėrio dėl prispažinimo kaltu rūšys 90 : pirmoji dėl kaltinimo, antroji dėl fakto klausimo, trečioji dėl bausmės 91. Kaltinimo ir gynybos pusės pasirenka vieną iš šių derėjimosi būdų tam, kad išvengtų pareigos dalyvauti sudėtingame ir dažnai ilgai trunkančiame teisminiame procese. Dėl paties kaltinamojo prisipažinimo kaltu derybų sąlygomis teisinėje literatūroje yra pateikiama įvairių ir netgi visiškai prieštaringų nuomonių. Jungtinėse Amerikos Valstijose šis sandėris kritikuojamas, nes teigiama, kad taip kaltinamasis pats save kaltina, atsisako nuo konstitucinių garantijų prisiekusiųjų teismo ir kryžminės apklausos 92. Tačiau Anglijoje daugelis žmonių mano, kad atitinkamos nuolaidos už prisipažinimą kaltu yra kaltinamojo teisė ar netgi būtinybė, kurios gali egzistuoti be didelių problemų Sandėris dėl prisipažinimo kaltu kontinentinės teisės valstybėse 89 Darbyshire P. The Mischief of Plea Bargaining and Sentencing Rewards. Criminal Law Rewiew, 2002, p.896., mintis tekste Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p Žr. išnašą 57: Ramūnas Jurgaitis, p Ashworth A. The Criminal Process an Evaluative Study. ( Oxford University Press, ), p.268., mintis tekste Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p Goda. G. Užsienio šalių baudžiamojo proceso pagrindai. ( Vilnius: Saulužė, ), p.79., mintis tekste Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p Ashworth A. The Criminal Process an Evaluative Study. ( Oxford University Press, ), p.295., mintis tekste Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p
Posėdis: ______________
Byla Nr. 15/99-34/99-42/2000 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
DetaliauMerkevičius, Remigijus Baudžiamasis procesas: įtariamojo samprata : monografija TURINYS Autoriaus žodis 11 Įžanga 19 Santrumpų paaiškinimai 24 I dalis
Merkevičius, Remigijus Baudžiamasis procesas: įtariamojo samprata : monografija TURINYS Autoriaus žodis 11 Įžanga 19 Santrumpų paaiškinimai 24 I dalis. Įtariamojo statusą lemiančių konstitucinių pradų
DetaliauKONSTITUCINIS TEISMAS [8.1. KONSTITUCINIS TEISMAS KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS INSTITUCIJA] [8.2. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ KONSTITUCINIS STATUS
253 [8.1. KONSTITUCINIS TEISMAS KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS INSTITUCIJA] [8.2. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ KONSTITUCINIS STATUSAS] 8.3. KONSTITUCINIO TEISMO ĮGALIOJIMAI 8.3.1. Konstitucinio Teismo įgaliojimai
DetaliauTesto klausimai iš civilinės teisės
Mokomasis testo pavyzdys Prie testo klausimų pridedamoje atsakymų lentelėje pažymėkite teisingo atsakymo variantą (A, B, C arba D). Visiškai teisingas yra tik vienas atsakymas. Galioja tik lentelėje pažymėti
DetaliauKonstitucinis Teismas
Byla Nr. 14/2015-1/2016-2/2016-14/2016-15/2016 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 189 1 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTIES
DetaliauINFORMACINĖS PROKURATŪROS SISTEMOS NUOSTATAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS PROKURORAS ĮSAKYMAS DĖL INFORMACINĖS PROKURATŪROS SISTEMOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. I-213 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ 2019 m. gegužės 27 d. Nr. 4D-2019/1-384 Viln
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ 2019 m. gegužės 27 d. Nr. 4D-2019/1-384 Vilnius SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius
DetaliauŠIFRAS PRETENDENTŲ Į PROKURORUS EGZAMINO TEORINĖS DALIES TESTAS Pasirinkite, Jūsų nuomone, teisingiausią vieną iš pateiktų atsakymų į klausimą variant
PRETENDENTŲ Į PROKURORUS EGZAMINO TEORINĖS DALIES TESTAS Pasirinkite, Jūsų nuomone, teisingiausią vieną iš pateiktų atsakymų į klausimą variantų ir jį pažymėkite apibraukdami Neaiškūs žymėjimai, keli pažymėti
Detaliau1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI Lietuvos Respublikos konstitucinės santvarkos pagrindai ir apsauga Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d.
1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI Lietuvos Respublikos konstitucinės santvarkos pagrindai ir apsauga Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas (pakartota 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime)
DetaliauPATVIRTINTA Panevėžio apylinkės teismo pirmininko 2018 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. TV- 78 INFORMACIJOS APIE PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMO VEIKLĄ IR BYLAS T
PATVIRTINTA Panevėžio apylinkės teismo pirmininko 2018 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. TV- 78 INFORMACIJOS APIE PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMO VEIKLĄ IR BYLAS TEIKIMO VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJAMS TAISYKLĖS I
DetaliauByla Nr
Byla Nr. 18/2012 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO 4 DALIES (2010 M. BALANDŽIO
DetaliauNAUJA REDAKCIJA nuo
(asmens vardas, pavardė) Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ar jos teritoriniam skyriui
DetaliauTeismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS 2015 m. liepos 16 d. * Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teismų bendra
Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMS 2015 m. liepos 16 d. * Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teismų bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose Jurisdikcija
DetaliauVILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra
VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Prapiestis Studijų pakopa: Studijų rūšis: Studijų forma:
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB SAUKRISTA DARBO SKELBIME TYRIMO 2019 m.
LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB SAUKRISTA DARBO SKELBIME TYRIMO 2019 m. sausio 11 d. Nr. (18)SN-231)SP-5 Vilnius Lygių galimybių
DetaliauPowerPoint Presentation
Ar sankcijos už nesąžiningų sąlygų naudojimą efektyvios? Dr. Danguolė Bublienė Nesąžiningų sąlygų kontrolės būdai Teisinių gynybos priemonių Preventyvi (NSD 7 str.) Ultrapreventyvi Abstrakti Atsitiktinė
DetaliauMOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci
MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos
DetaliauBrochure 4
Kaip mes priimame sprendimus dėl baudžiamosios bylos kėlimo 1 Apie šį lankstinuką Šiame lankstinuke paaiškinama kaip valstybinės prokuratūros vadovas (DPP) priima sprendimus dėl baudžiamosios bylos kėlimo.
DetaliauEuropos Sąjungos pagrindinių teisių chartija
2010 3 30 Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 83/389 EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ CHARTIJA (2010/C 83/02) 2010 3 30 Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 83/391 Europos Parlamentas, Taryba
DetaliauLYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO
LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS 2018-07-12 Nr. 4D-2018/1-750 Vilnius SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos
DetaliauG L v SEB bankas nuasmeninta
Ginčo byla Nr. 2018-00589 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL G. L. IR AB SEB BANKO GINČO NAGRINĖJIMO 2018 m. birželio 27
DetaliauPowerPoint Presentation
Baudžiamoji teisė Baudžiamoji teisė kas tai? Baudžiamoji teisė tai teisės šaka, kuri veikia tik tada, kai kitos teisės šakos nebeveikia. Kai civilinė teisė nebesugeba paveikti žmonių taip, kad jie gerbtų
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB NATŪRALIOS IDĖJOS DARBO SKELBIME TYRIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB NATŪRALIOS IDĖJOS DARBO SKELBIME TYRIMO 2018 m. gruodžio 11 d. Nr. (18)SN-215)SP-123 Vilnius
DetaliauMicrosoft Word - nutarimo+projektas_+VB
VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL GINČO TARP IR AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS NAGRINĖJIMO 2019 m. gegužės 20 d. Nr. O3E-147 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
DetaliauMOKESTINIŲ GINČŲ KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAS DĖL BUAB A SKUNDO Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respu
MOKESTINIŲ GINČŲ KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAS DĖL BUAB A1 2017-03-29 SKUNDO Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, susidedanti iš: 2017 m. birželio
DetaliauNeoficialus vertimas EUROPOS TARYBA EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA VARNAS prieš LIETUVĄ (Peticijos Nr /06) SPRENDIMAS STRA
Neoficialus vertimas EUROPOS TARYBA EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA VARNAS prieš LIETUVĄ (Peticijos Nr. 42615/06) SPRENDIMAS STRASBŪRAS 2013 m. liepos 9 d. ĮSIGALIOJO 2013-12-09 Šis
DetaliauPATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš
PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo 2017-12-05 įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro
DetaliauNEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras steigėjams, vadovybei Nuomonė Mes atlikome VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darb
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras steigėjams, vadovybei Nuomonė Mes atlikome VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras (toliau Įstaiga) finansinių
DetaliauLUKIŠKIŲ TARDYMO IZOLIATORIUS-KALĖJIMAS TVIRTINU Direktorius Viktoras Davidenko TARNYBINIO PATIKRINIMO DĖL LUKIŠKIŲ TARDYMO IZOLIATORIAUS-KALĖJIMO APS
LUKIŠKIŲ TARDYMO IZOLIATORIUS-KALĖJIMAS TVIRTINU Direktorius Viktoras Davidenko TARNYBINIO PATIKRINIMO DĖL LUKIŠKIŲ TARDYMO IZOLIATORIAUS-KALĖJIMO APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS SKYRIAUS (DUOMENYS NESKELBTINI)
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Projekto
DetaliauMicrosoft Word - LE_Sutarties su NEPRIKLAUSOMU ST nariu salygos
SUTARTIES DĖL NEPRIKLAUSOMO STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIO VEIKLOS SĄLYGOS ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD: (A) Stebėtojų tarybos narys [data] Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr.[...] buvo
DetaliauLYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL MIŠKO DARBŲ SĄUGOS TAISYKLIŲ DT 1-96 GALIMO PRIEŠTARAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ
LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL MIŠKO DARBŲ SĄUGOS TAISYKLIŲ DT 1-96 GALIMO PRIEŠTARAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 1 DALIES 1 PUNKTUI TYRIMO 2016-03-24
DetaliauPATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI
PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS
DetaliauŠIRVINTŲ R
PATVIRTINTA Širvintų r. Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus 2017 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 61-PC ŠIRVINTŲ R. BARTKUŠKIO MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS
Detaliau479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr
SUKČIAVIMO PREVENCIJOS, NUSTATYMO IR TYRIMO TAISYKLĖS www.krka.biz Gyventi sveikai 3 4 5 6 8 9 10 11 Tikslai Aprėptis ir taikymas Nevienodų sąlygų taikymo ir sukčiavimo draudimas Sukčiavimo valdymo kontrolės
DetaliauGinčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL E. I. IR
Ginčo byla Nr. 2019-00163 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL E. I. IR ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP GINČO NAGRINĖJIMO
DetaliauŠIAULIŲ APYGARDOS PROBACIJOS TARNYBA Biudžetinė įstaiga, Tilžės g. 198, Šiauliai, tel./faks. (8 41) , el. p. Duomenys ka
ŠIAULIŲ APYGARDOS PROBACIJOS TARNYBA Biudžetinė įstaiga, Tilžės g. 198, 76203 Šiauliai, tel./faks. (8 41) 50 42 10, el. p. rastine@sapt.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas
DetaliauTHE CONSTITUTIONAL COURT OF LITHUANIA
Byla Nr. 42/04 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAKLAUSIMO, AR PER 2004 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMUS NEBUVO PAŽEISTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS
DetaliauPATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ
PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO
DetaliauMicrosoft Word - Lygiu galimybiu politika.docx
PATVIRTINTA Alytaus lopšelio-darželio Girinukas direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu V-29 ALYTAUS LOPŠELIO-DARŽELIO GIRINUKAS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS APRAŠAS
Detaliauketv. darbo su nuteistaisiais ATASKAITA nauja.xlsx
ŠIAULIŲ APYGARDOS PROBACIJOS TARNYBA Biudžetinė įstaiga, Tilžės g. 198, 76203 Šiauliai, tel./faks. (8 41) 50 42 10, el. p. srpi@srpi.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188779189
DetaliauAtaskaita
VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA AR UŽTIKRINAMA VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGA 2019 m. liepos 16 d. Nr. VA-4 SANTRAUKA Audito svarba Kiekvienas fizinis asmuo vartotojas, nes savo poreikiams patenkinti perka prekių
DetaliauGinčo byla Nr. 2017-00724 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. N. IR ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP GINČO NAGRINĖJIMO
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000,
Detaliau( ketv. did\376ioji nuteist\370j\370.xlsx)
ŠIAULIŲ APYGARDOS PROBACIJOS TARNYBA Biudžetinė įstaiga, Tilžės g. 198, 76203 Šiauliai, tel./faks. (8 41) 50 42 10, el. p. srpi@srpi.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188779189
DetaliauPATVIRTINTA Marijampolės apylinkės teismo pirmininko 2019 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1RV-3 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS Kodas ME
PATVIRTINTA Marijampolės apylinkės teismo pirmininko 2019 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1RV-3 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS Kodas 191446312 2019 2021 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS I SKYRIUS MISIJA Marijampolės
DetaliauAsmens duomenų tvarkymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje taisyklių 2 priedas DUOMENŲ GRUPĖ: ASMENŲ PRAŠYMŲ, SKUNDŲ, KITŲ KREIPIMŲSI
Asmens duomenų tvarkymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje taisyklių 2 priedas DUOMENŲ GRUPĖ: ASMENŲ PRAŠYMŲ, SKUNDŲ, KITŲ KREIPIMŲSI ANTRINĖS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO KLAUSIMAIS NAGRINĖJIMAS
DetaliauREIKALAVIMO PERLEIDIMO SUTARTIS
WWW. Žiemos naujienlaiškis 2013 m. gruodis Šiame numeryje publikuojami straipsniai: 1. Solidarioji ir subsidiarioji prievolė: skirtumai ir panašumai 2. Fizinio asmens bankroto sąlygos Šiame numeryje publikuojami
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO
LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO TYRIMAI REIKALAUJANT PATEIKTI INFORMACIJĄ APIE AMŽIŲ
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS A SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS A SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS IR ALYTAUS PATAISOS NAMŲ ADMINISTRACIJĄ
DetaliauMicrosoft Word - Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos ataskaitos forma (galioja nuo 2019_01_15).docx
PRIIMTA AB Nasdaq Vilnius valdybos posėdyje 2015 m. kovo 16 d. Protokolo Nr. 15-120 Papildyta: 2019 m. sausio 15 d. Protokolo Nr.19-63 DĖL NASDAQ VILNIUS LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYSENOS KODEKSO LAIKYMOSI
DetaliauLYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. VASARIO 2 D. SPRENDIMU NR. T-20 PATVIRTINTŲ PANEMUNĖS PAPLŪDIMIO PA
LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. VASARIO 2 D. SPRENDIMU NR. T-20 PATVIRTINTŲ PANEMUNĖS PAPLŪDIMIO PASTATO PREKYBOS PAVILJONO A.SMETONOS AL. 4, KAUNE, NUOMOS
DetaliauGinčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. M., K.
Ginčo byla Nr. 2018-01296 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. M., K. M. IR BANKO LUMINOR BANK AB GINČO NAGRINĖJIMO 2018
DetaliauVšĮ Radviliškio ligoninė
PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės direktoriaus 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-180 (Viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-272
DetaliauGinčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL A. G. IR
Ginčo byla Nr. 2017-00665 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL A. G. IR AB LIETUVOS DRAUDIMAS GINČO NAGRINĖJIMO 2017 m. liepos
DetaliauPanevezio AVPK nuostatai
PATVIRTINTA Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 PANEVĖŽIO APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Panevėžio apskrities
DetaliauSutartis aktuali nuo
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ASMENS DUOMENŲ TEIKIMO SUTARTIS 201_ m. d. Nr. ADS- Vilnius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie
DetaliauUKĮ „Ottensten-Lietuva“
LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU AB PREMIA KPC DARBO SKELBIME TYRIMO 2016-07-29 Nr. (16)SI-35)SP-80 Vilnius Agneta Lobačevskytė 2016 m. gegužės 24 d. gavo
DetaliauNr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra
Nr. 10 2014 gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra draudimas diskriminuoti dėl negalios. Apžvelgsime
DetaliauMicrosoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology
Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus
Detaliau9 Sutarties priedas TIESIOGINIS SUSITARIMAS Nr. [susitarimo numeris] sudarytas tarp VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS, KŪNO KULTŪROS IR SPO
9 Sutarties priedas TIESIOGINIS SUSITARIMAS Nr. [susitarimo numeris] sudarytas tarp VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS, KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS,
DetaliauMicrosoft Word - Perfetti van Melle Spa ir Chupa Chups S.A. Nr_A doc
Administracinė byla Nr. A 502-1070/2009 Procesinio sprendimo kategorija 20 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2009 m. spalio 1 d. Vilnius Lietuvos
DetaliauPrivalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_
P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,
DetaliauPATVIRTINTA
VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS VIRŠININKO
Detaliau2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles
L 189/50 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2014 6 27 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 654/2014 2014 m. gegužės 15 d. dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles
DetaliauTeismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoj
Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoje Sąvoka mokėjimo sąskaita Galimas taupomosios sąskaitos,
DetaliauUAB VALENTIS PRIVATUMO POLITIKA Uždaroji akcinė bendrovė Valentis (toliau Valentis arba mes), įgyvendindama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento
UAB VALENTIS PRIVATUMO POLITIKA Uždaroji akcinė bendrovė Valentis (toliau Valentis arba mes), įgyvendindama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų
DetaliauINFORMACIJA BESIRUOŠIANTIEMS CIVILINĖS TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO BAKALAURO BAIGIAMAJAM EGZAMINUI 1. Kompleksinis civilinės teisės ir civilinio proce
INFORMACIJA BESIRUOŠIANTIEMS CIVILINĖS TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO BAKALAURO BAIGIAMAJAM EGZAMINUI 1. Kompleksinis civilinės teisės ir civilinio proceso baigiamasis bakalauro egzaminas raštu yra organizuojamas
DetaliauSlide 1
Retransliavimo veiklos teisėtumo aspektai Advokatas Darius Miniotas XVIII LKTA konferencija 2014 m. birželio 12 d. Pagrindiniai teisiniai reikalavimai Retransliavimas visuomenės informavimo audiovizualinėmis
DetaliauRE_Statements
Europos Parlamentas 2014-2019 Plenarinio posėdžio dokumentas B8-0235/2017 29.3.2017 PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo pagal Darbo tvarkos taisyklių
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ Nr. 4D-2017/2-644 Vilnius SK
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ 2017-07-21 Nr. 4D-2017/2-644 Vilnius SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius
DetaliauAntikorupcijos_programa_2016_2019
Patvirtinta VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktoriaus 2016-02-08 įsakymu Nr. V-16 VŠĮ MYKOLO MARCINKEVIČIAUS LIGONINĖS KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMA 2016-2019 METAMS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.Programos
Detaliau19 Sąlygų priedas TIESIOGINIS SUSITARIMAS Nr. [susitarimo numeris] sudarytas tarp Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teis ingumo minister
19 Sąlygų priedas TIESIOGINIS SUSITARIMAS Nr. [susitarimo numeris] sudarytas tarp Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teis ingumo ministerijos, [Finansuotojo pavadinimas] ir [Privataus subjekto
Detaliau1 Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skelbia atrankas į laisvas aukštesnes statutinių valstybės tarnautojų pareigas: 1. KLAIPĖDO
1 Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skelbia atrankas į laisvas aukštesnes statutinių valstybės tarnautojų pareigas: 1. KLAIPĖDOS APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO KRETINGOS
DetaliauKONVENCIJA DĖL JURISDIKCIJOS, TAIKYTINOS TEISĖS, PRIPAŽINIMO, VYKDYMO IR BENDRADARBIAVIMO TĖVŲ PAREIGŲ IR VAIKŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ SRITYJE
http://www3.lrs.lt/c-bin/eu/getfmt?c1=e&c2=44241 KONVENCIJA DĖL JURISDIKCIJOS, TAIKYTINOS TEISĖS, PRIPAŽINIMO, VYKDYMO IR BENDRADARBIAVIMO TĖVŲ PAREIGŲ IR VAIKŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ SRITYJE Sudaryta 1996
DetaliauPATVIRTINTA
PATVIRTINTA Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto dekano 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-100 VILNIAUS KOLEGIJA VERSLO VADYBOS FAKULTETAS PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
DetaliauIŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik
IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr.
DetaliauIŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJOJE RINKIMŲ KOMISIJOJE 2016 m. sausio 8 d. Nr. "J ( /* '<* ) Vil
IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJOJE RINKIMŲ KOMISIJOJE 2016 m. sausio 8 d. Nr. "J ( /* '
DetaliauV-37 duomenų apsaugos pareigūnas
PATVIRTINTA VšĮ Šiaulių rajono PSPC direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-37 VšĮ ŠIAULIŲ RAJONO PIRMINĖS SVEIKATOS PREŽIŪROS CNTRO ASMENS DUOMENŲ TVARKYMO TAISYKLĖS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
DetaliauKORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOJE PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ STEBĖSENA 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. L priedas Informacija apie 2015 m. rugsėjo 7
KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOJE PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ STEBĖSENA 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. L-01-6141 priedas Informacija apie 2015 m. rugsėjo 7 d. Išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės Valstybinės
DetaliauProjektas
PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto Lietuvos socialinių tyrimų centro Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gegužės 8 d. posėdžio nutarimu Nr.
DetaliauDocHdl1tmpTarget
Europos teisminių institucijų, nagrinėjančių civilines ir komercines bylas, tinklas Civilinis teisingumas šalia jūsų Sveiki atvykę į mūsų interneto svetainę tai nauja iniciatyva, palengvinsianti visų Europos
DetaliauPATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2015 m. sausio 29 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr redakcij
PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2015 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 03-10 (Lietuvos banko valdybos 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 03-202 redakcija) PRIĖMIMO Į TARNYBĄ LIETUVOS BANKE TVARKOS APRAŠAS
DetaliauAB FREDA
PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-173 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO INŽINERIJOS LICĖJAUS VAIZDO DUOMENŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
Detaliau2004 METŲ MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMO DABO APŽVALGA
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMO 2017 METŲ VEIKLOS APŽVALGA 2018 m. kovas Parengė Vyriausioji specialistė teismo kanclerio tarnyboje Kristina Videikienė 2018-03-14 TURINYS ĮŽANGA...3 I. BYLŲ NAGRINĖJIMO
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
DetaliauTurinys I skyrius. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA Civilinės teisės samprata Privatinė teisė ir civilinė teisė Civilinės teis
I skyrius. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA 19 1.1 Civilinės teisės samprata 19 1.1.1 Privatinė teisė ir civilinė teisė 19 1.1.2 Civilinės teisės reglamentuojami santykiai 20 1.1.2.1 Civilinio teisinio
DetaliauPAGAL 2007 M. KONVENCIJĄ DĖL VAIKŲ IŠLAIKYMO BYLAS TVARKANČIŲ PAREIGŪNŲ PRAKTINIS VADOVAS
PAGAL 2007 M. KONVENCIJĄ DĖL VAIKŲ IŠLAIKYMO BYLAS TVARKANČIŲ PAREIGŪNŲ PRAKTINIS VADOVAS PAGAL 2007 M. KONVENCIJĄ DĖL VAIKŲ IŠLAIKYMO BYLAS TVARKANČIŲ PAREIGŪNŲ PRAKTINIS VADOVAS Paskelbė Hagos tarptautinės
DetaliauTeisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklos ataskaita 08 sausio d. - gruodžio d. Gauti teikimai, pareiškimai, prašymai, skundai bei kiti dokumentai 4 54 8 Grąžinti pareiškimai, prašymai, skundai (nenagrinėti
DetaliauPANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO 2016 2018 M. KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS IR JOS PRIEMONIŲ
DetaliauKauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.
Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA
Detaliau(Microsoft Word - Versta i\360 angli\360ko vertimo i\360 dan\370 k.docx)
Versta iš angliško vertimo iš danų k. Neoficialus vertimo tekstas Žiniasklaidos atsakomybės įstatymas 1 dalis Taikymo sritys 1 straipsnis. Šis įstatymas taikomas šioms žiniasklaidos priemonėms: 1) nacionaliniams,
DetaliauISSN (online) Teisės apžvalga Law review No. 2 (14), 2016, p SOCIALINIO TYRIMO IŠVADA NAGRINĖJANT BAUDŽIAMĄSIAS BYLAS 1 Ilona Micha
SOCIALINIO TYRIMO IŠVADA NAGRINĖJANT BAUDŽIAMĄSIAS BYLAS 1 Ilona Michailovič 2, Mindaugas Girdauskas 3 DOI: http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.14.22 SANTRAUKA Straipsnyje analizuojama teisinė ir kriminologinė
DetaliauProjektas
1 PRIEDAS PATVIRTINTA Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gegužės 28 d. posėdžio nutarimu Nr.1 ATVIRO KONKURSO Į MENOTYROS MOKSLO KRYPTIES DOKTORANTŪROS
DetaliauREIKALAVIMO PERLEIDIMO SUTARTIS
WWW. Meteorų lietumi pasipuošusio rugpjūčio naujienlaiškis 2013 m. - Skolų pirkimas; - Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas; - Bankroto bylos inicijavimas ir iškėlimas įmonės kreditoriaus vardu;
Detaliau