REIKALAVIMO PERLEIDIMO SUTARTIS

Transkriptas

1 WWW. Žiemos naujienlaiškis 2013 m. gruodis Šiame numeryje publikuojami straipsniai: 1. Solidarioji ir subsidiarioji prievolė: skirtumai ir panašumai 2. Fizinio asmens bankroto sąlygos Šiame numeryje publikuojami straipsniai: 1. Bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindai pagal LR ĮBĮ ir teismų praktiką; 2. Palikimo priėmimas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas. WWW.

2 WWW. WWW. BANKROTO ADMINISTRATORIAUS ATSTATYDINIMO PAGRINDAI PAGAL LR ĮBĮ IR TEISMŲ PRAKTIKĄ Bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius atlieka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau LR ĮBĮ) 11 str. numatytas funkcijas, leidžiančias užtikrinti bendrovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, realizuoti įmonės turtą ir patenkinti kreditorių turtinius reikalavimus. Tam tikrais atvejais kreditoriai, matydami bankroto administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą ar turėdami kitus interesus, siekia pakeisti bankroto administratorių kitu. Dėl šios priežasties yra svarbu apibrėžti, kokie kriterijai yra svarbūs atstatydinant bankroto administratorių iš pareigų, kurias jam priskyrė teismas. LR ĮBĮ 11 str. 8 d. 1 3 p. numato, kad bankroto administratorius yra atstatydinamas, jeigu 1) jis pateikė teismui prašymą dėl atstatydinimo, 2) bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar kreditoriai, kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo, 3) bankroto administratorius ar kreditorių susirinkimo pirmininkas kreipiasi, jog būtų atstatydintas administratorius, praradęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Administratoriaus turi teisę kreiptis į teismą dėl jo atstatydinimo iš bankrutuojančios įmonės administravimo pareigų (LR ĮBĮ 11 str. 8 d. 1 p.), todėl toks jo pasirinkimas didesnių ginčų praktikoje nesukelia. Remiantis Lietuvos Respublikos bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.3., 11.6 ir 11.8 p., bankroto administratorius turi aktyviai talkinti teismo ir kreditorių susirinkimų darbui, nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu, pareigas atlikti nepriekaištingai ir laiku, veikti profesionaliai, vadovaujantis abipusio pasitikėjimo, sąžiningumo, mandagumo ir profesinio solidarumo principais. Bankroto administratorius, turėdamas didelį užimtumą ar žinodamas apie kitas aplinkybes, trukdančias tinkamai administruoti bankrutuojančią įmonę, gali pasinaudoti savo astatydinimo iš pareigų teise. Praktikoje dažnai ginčai kyla tuomet, kai vienas ar keli kreditoriai savo iniciatyva siekia bankroto administratoriaus atstatydinimo. LR ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p. tokią teisę suteikia kreditorių daugumai - susirinkimui, komitetui ar kreditoriams, turintiems daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos. Jų prašymas turi būti motyvuotas, o tai reiškia, kad savo iniciatyva kreditoriai tinkamai pareigas vykdančio administratoriaus atstatydinti negali Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje c. b. Nr /2007 pažymėjo, kad teismas, svarstydamas prašymą pakeisti administratorių, nesivadovauja vien kreditorių nutarimu, o išsamiai patikrina visas aplinkybes, ar administratorius gali toliau eiti pareigas ir sprendžia dėl jo pakeitimo ar prašymą atmeta. Sutinkamai su tuo, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje c. b. Nr /2010 yra pasisakyta, kad teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo LR ĮBĮ nustatytų pareigų ir neturi teisės tai daryti dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais. Apibendrinant tai, darytina išvada, kad turi būti įrodyti esminiai bankroto procedūros pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus ( Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr /2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr /2013). Lietuvos teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamų vykdymu, gali svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo ( Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr /2012). Atkreiptinas dėmesys, jog tokius duomenis teismui gali pateikti kreditorius, neatitinkantis LR ĮBĮ 11 str. 8 d. 1 3 p. nustatytų kriterijų. Teismas juos privalo priimti bei įvertinti. Be to, net jei tokių duomenų kreditorius nepateiktų ir nei vienas iš aukščiau nurodytų subjektų administratoriaus atstatydinimo klausimo nekeltų, teismas turi teisę šį klausimą spręsti ex officio. Tai grindžiama teismo teise bet kurioje proceso stadijoje spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, užtikrinant viešo intereso apsaugą ( Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr /2007, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr /2011). WWW.

3 WWW. WWW. LR ĮBĮ 11 str. 8 d. 3 p. nustatytas administratoriaus atstatydinimo pagrindas didesnių ginčų nesukelia, todėl apie jį plačiau nepasisakytina. Pabrėžtina tik tai, jog administratoriui praradus teisę administruoti įmones, jis privalo būti atstatydintas iš visų administruojamų bendrovių be jokių išlygų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tinkamu bankroto administratoriaus darbu yra suinteresuotas tiek jis pats, tiek teismas ir kreditoriai. Kiekvienas iš šių subjektų gali inicijuoti administratoriaus nušalinimo nuo pareigų klausimą, tačiau, atsižvelgiant į jų galimą suinteresuotumą, LR ĮBĮ nustato skirtingas šios teisės įgyvendinimo apimtis, prielaidas ir pagrindus. PALIKIMO PRIĖMIMAS IR ĮPĖDINIO ATSAKOMYBĖ UŽ PALIKĖJO SKOLAS Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) V knygos VI skyriuje yra reglamentuojamas palikimo priėmimas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas. Palikimą priimti galima tik besąlygiškai ir be jokių išlygų per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (ši taisyklė turi 2 išimtis: asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per 3 mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos; palikimas, kurį paveldi įpėdiniai, gimę po palikimo atsiradimo, priimamas per 3 mėnesius nuo jų gimimo dienos). Nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, teismas gali atsižvelgti į tai, kad terminą palikimui priimti praleido nepilnametis arba kad nebuvo žinoma apie testamentą). Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Palikimas priimamas šiais trimis būdais: a) faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Įpėdinis laikomas faktiškai priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti bent palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje c.b. Nr. 3K-3-322/2009 yra nurodęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą laiką atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, ir tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų (LR CK 5.51 str.). b) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir prašant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas fiziniams asmenims gali būti išduodamas ir prieš sueinant 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu notaras turi duomenų, kad, be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, daugiau įpėdinių nėra (LR CK 5.66 str.). c) pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Pažymėtina, kad turto apyrašą sudaryti gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai, ir įpėdiniai pareiškimu kreipdamiesi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Gavęs pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per 2 savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo vykdomojo pavedimo gavimo, o tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Turto apyraše nurodoma visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Pabrėžtina, kad įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti, o apyrašo pabaigoje turi būti įpėdinio pasirašytas paliudijimas, tolygus priesaikai, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos. WWW.

4 WWW. WWW. Įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, o antstolis ne vėliau kaip per 3 savaites privalo turto apyrašą papildyti. Priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, įpėdinis, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o jeigu šiuo palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu (LR CK 5.52 str.). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tačiau jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis nepateikė visų duomenų, reikalingų palikėjo turto apyrašui sudaryti, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (LR CK 5.54 str.).valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (LR CK 5.62 str.). Kai palikėjas mirdamas palieka skolų, LR CK nustato tokias skolų atlyginimo užtikrinimo taisykles: tais atvejais, kai palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo, o tokiu atveju palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo; jeigu numatytais atvejais palikimo administravimas nenustatomas arba panaikinamas, tai sudaromas turto apyrašas ir palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo (LR CK 5.55 str.); palikimo atsiradimo vietos teismas, gavęs žinią apie palikimo atsiradimą, imasi reikalingų priemonių palikimui apsaugoti, jeigu žinoma, kad palikėjas turi didelių skolų ar yra kitų aplinkybių, lemiančių palikimo apsaugą (LR CK 5.64 str.). Pabrėžtina, kad palikėjo kreditoriai privalo laikytis tinkamos tvarkos reikalaujant skolas atlyginti iš įpėdinių. Palikėjo kreditoriai, neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą, turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-18/2012). Esant išviešintam turto arešto aktui viešame registre bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateiktai informacijai apie vykdomus išieškojimus iš skolininkės turto, buvo pasiekti įstatymų leidėjo tikslai sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolas ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2012) Teismas gali pratęsti aukščiau nurodytą 3 mėnesių terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės WWW.

5 WWW. WWW. institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties kaip teisinės kategorijos aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų subjektų lygiateisiškumo principo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-296/2009). Pažymėtina, kad aukščiau nurodyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Reikalavimai, susiję su paveldimos įmonės ar ūkio veikla, pereina įpėdiniams ir realizuojami pagal palikėjo sudarytus sandorius, išskyrus tuos atvejus, kai paveldima įmonė, kuriai pradedamas bankroto procesas, ar ūkis yra nemokus. Apibendrinant tai, kas nurodyta, palikimas gali būti priimamas aukščiau nurodytais būdais, o į bendrą palikimo sąvoką patenka ir palikėjo skolos, apie kurias kreditoriai privalo pranešti įpėdiniams LR CK nustatyta tvarka. teikiamos paslaugos: - Skolų pirkimas; - Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas; - Bankroto bylos inicijavimas ir iškėlimas įmonės kreditoriaus vardu; - Bankroto bylos inicijavimas ir iškėlimas įmonės savininko ar vadovo vardu. WWW.