LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS metai

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS metai"

Transkriptas

1 LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS 1997 metai Vilnius 1998

2

3 / /"\, INSTITUTE O~F LITHUANIAN HISTORY THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY 1997 VILNIUS 1998 INSTITUT FUR LITAUISCHE GESCHICHTE JAHRBUCH FUR LITAUISCHE GESCHICHTE 1997 VILNIUS 1998

4 UDK Li 237 Redakcine komisija Vytautas MERKYS (pirm.), Antanas TYLA (pirm. pavaquotojas), Vaeys MILIUS, Gediminas RUDIS, Rita STRAZDtJNAITE (sekretore), Gintautas ZABIELA Redakcin6s komisijos adresas: Kraziu g. 5, 2001 Vilnius I leista Lietuvos jstorijos instituto uzsakymu ISSN ISBN X

5 ISSN LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS.1997 METAI. VILNIUS,1998 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY VILNIUS,1998 DANUTE 8 L A Z Y T i SOVIETINE KAMPANIJA PRIES LIETUVOS MUZIKUS METAIS 1948 in. vasario 10 d. VKP(b) CK prieme nutarima Del V. Muradelio operos Didzioji draugyst6", kuris daugeli menininku priverte pajusti, jog totalitarinis rezimas netoleruoja net menkiausiu nepriklausomumo aprai ku. Sovietineje istoriografijoje io nutarimo vykdymas negal6jo bdti tyrinejamas, nes jis btitu parod?s Maskvos vaidmeni ir visa prievartos mechanizma. Siuo metu toks tyrin6jimas leidzia atskleisti, kokiais metodais ir kokia kaina menininku likimams Lietuvos muzikine (ir ne tik muzikine) kulttira buvo atkirsta nuo Vakaru ir meginta paversti vieningos sovietines kultnros dalimi. Straipsnio autore daugiausia remiasi medziaga, saugoma Lietuvos literatdros ir meno archyve: Meno reikalu komiteto prie SSSR MT, SSSR kompozitoriu satungos direktyviniais dokumentais, Memo reikalu valdybos prie LSSR MT, LSSR kompozitoriu sajungos, Operos ir baleto, kitu teatru, auk tuju meno mokyklu fondais, taip pat Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentais apie saugumo darbuotoju vykdyta kompozitoriu ir muzikos atlik6ju sekima bei i likusia solisto Antano Ku6ingio baudziamosios bylos medziaga. Su mazomis i5imtimis tai sovietines administracijos tarnybiniai ra5tai, d6l ju patikimumo didesniu abejoniu nekyla. Tik pavieniai faktai paimti i ideologizuotu sovietines muzikos bei teatro istorijos tyrin6jimu, taip pat i netradiciniu altiniu - televizijos, radijo laidu. Daug vertingu detaliu bei komentaru per pokalbius su straipsnio autore pateik6 kompozitorius Julius Juzelitinas ir buvusi spektaklio Didzioji draugyste" dalyve balerina Aliodija Ruzgaite. Kampanijos priezastys ir pretekstas Stalinizmas, siekdamas visus menininkus paversti komunistin6s utopijos tarnais, nebuvo originalus. Daugelis istorijai Zinomu tironu m6go, kad ju asmuo btitu auk tinamas, darbai - mitologizuojami. Todel visais laikais rtimu dainiams gr6s6 223

6 pavojus bdti i mestiems uz vartu, o kartais - prarasti ir gyvyb?. Tad totalitarin6s sistemos santykis su memo kdryba prie taringas pa6ia savo esme. Siekdama priversti menininkus mitologizuoti tikrove, stalinin6 sistema sujunge juos i vadinamasias ktirybines organizacijas ir uzuapavo teis? spr?sti apie kdriniu menini lygi liaudies vardu. Nepaisant to, kad muzika, visu pirma instrumentine - simfonine, kamerin6, - stovejo lyg ir atokiau nuo ideologiniu audru, o patys kompozitoriai sudar6 palyginti negausia ir maziau itakinga menines inteligentijos grupe, kompozitoriams ir atlik6- jams ijungti i komunistin? sistema jau buvo skirtas 1936 in. VKP(b) CK nutarimas Del D. Sostakovi6iaus operos Mcensko apskrities ledi Makbet". Antrojo pasaulinio karo metais savoti kai sustiprejo abi Sovietu Say.unggs muzikin6s kultnros tendencijos: modernistine, kurios simboliu tapo Dmitrijaus Sostakovi6iaus septintoji simfonija, pirma karta atlikta blokados i sekintame Leningrade (dab. Sankt Peterburgas) ir populiarioji, kuria reprezentavo Isako Dunajevskio Ir platus gi kra5tas mtis gimtasis"; kartu padidejo ir ju prie prie a. Talentingi profesionalds kompozitoriai ir atlikejai sudare ktlrybiskai laisvesniu Zmoniu grup? ir jau vien tuo stalininiam rezimui buvo nepriimtini. Kita vertus, dainu autoriai, nepaisant populiarumo ir atitinkamu honoraru, vis vien jaut6 savo nepilnaverti kuma, kuri stengesi kompensuoti, isitaisydami SSSR kompozitoriu sajungos organizaciniame komitete ir Maskvos bei Leningrado konservatorijose. Valdzios aparatas pasinaudojo iais kompozitoriu grupiu nesutarimais ir juos politizavo. Susidorojimo taikiniu tapo i kiliausi penktojo de imtme6io Rusijos kompozitoriai modernistai, pretekstu in.1apkri6io pradzioje Maskvos didziajame teatre,,spalio revoliucijos 30-ju metiniu proga" parodyta konjunktdrin6 Vano Muradelio opera Didzioji draugyst6", nepatikusi asmeni kai Josifui Stalinuit. VKP(b) CK nutarimas Del V. Muradelio operos Didzioji draugyste" buvo priimtas 1948 in. vasario 10 d. Jame galima i skirti keleta puolimo pries inteligentija kryp6iu: pirma, suniekinti tikrai kuklaus meninio lygio, ivairiose perklausose ir perzidrose suzalotos V. Muradelio operos autorius ir jos pastatymu Maskvoje, Kaune ir kitur atlikejus; antra, proteguoti viena, gana siaura muzikos krypti, pagrista tiesioginiu liaudies (dazniau pseudoliaudi5ku) melodiju citavimu ir klasikines rusu operos - geriausios operos pasaulyje", kaip pasakyta nutarime2, melodingumu, paneigti ir uzdrausti visus kitus muzikines rai kos btidus; pagaliau tre6ia - svarbiausia - uzdrausti dymiausiu to meto Rusijos kompozitoriu D. Sostakovi6iaus, Sergejaus Prokofjevo, Nikolajaus Miaskovskio ktiryba, izoliuoti visuomen? nuo uzsienio muzikin6s ktirybos tendenciju, nutarimo Zargonu kalbant, nuo Europos ir Amerikos 5iuolaikin6s modernistines burzuazines muzikos, atspindin6ios muzikines kultti- I Autor6s pokalbio su kompozitoriumi J. Juzelinnu garso ira as asmeniniame archyvc. 2 VKP(b) CK nutarimas D6l V. Muradelio operos Didzioji draugyst6", Mwzj.k. Dokztmcnfap «.«ki.«ys, Vilnius, 1992, p

7 ros marazma, visi ka muzikinio memo paneigima"3. Nutarimas itvirtino vokalin6s muzikos pirmenybe pries instrumentine, pastarojoje pripazindamas tik programinius knrinius. Nutarime pik6iausiai uzsipuolama muzikos kritika, kuri esanti visi5kai nepaken6iama:,,vadovaujan6ia padeti kritiku tarpe uzima rusu realistin6s muzikos prie- ininkai, dekadentin6s, formalistines muzikos 5alininkai. <...> UZuot sudauziusi Zalingas, socialistinio realizmo principams prie ingas pazidras ir teorijas, muzikine kritika pati padeda joms plisti, girdama ir skelbdama prie5akiniais tuos kompozitorius, kurie savo ktiryboje prisilaiko neteisingu ktirybiniu nusistatymu"4. Nutarimas kaip ydinga pasmerke visa jaunuju kompozitoriu rengimo sistema konservatorijose, ypa6 Visariono Sebalino vadovaujamoje Maskvos konservatorijoje, uzsipuol6 Kompozitoriu sap.ungos organizacini komiteta kaip,,pagrindini formalistiniu i kraipymu daigyna"; kliuvo taip pat Meno reikalu komitetui prie SSSR Ministru Tarybos (toliau -MRK) uz formalistines krypties skatinima". Skirtingai nuo 1946 in. kompleksinio pobddzio" nutarimo d6l furnalu Zvezda" ir,,leningrad", 1948 in. nutarima galima i reik ti vienu sakiniu: Pasmerkti formalistin? krypti tarybin6je muzikoje <... > ir uztikrinti jos raida realistine kryptimi"5. Visoms kulttiros organizacijoms ir meno kolektyvams (ne tik muzikos, bet ir kitu meno 5aku) buvo privaloma apsvarstyti nutarima, priimti atitinkamas formalistus ir liaudziai nesuprantamos muzikos ktir6jus smerkian6ias rezoliucijas ir jas nusiusti auk tesnems institucijoms. Vietin6ms partinems organizacijoms buvo pavesta i procesa kontroliuoti. Didzioji draugyste" Lietuvoje Tai buvo pirmasis po karo Valstybinio operos ir baleto teatro pastatytas veikalas -visa kita repertuara sudar6 atnaujinimai. Ta6iau kulttiros istorijos tyrin6jimuose jis visi5kai apeinamas, o teatro istorijoje vos paminimas kaip meni kai menkavertis6. 0 juk Sis pastatymas vienaip ar kitaip paliete ne vieno teatralo biografija. Norint nustatyti jo, kaip kulttiros istorijos rei kinio, vieta, reikia atskleisti salygas, kuriomis opera buvo pastatyta, o po to i braukta is repertuaro. Po karo Operos ir baleto teatras (iki 1948 in. rugsejo 23 d. veikes Kaune) atsidtir6 neiprastoje-ir gana dviprasmi koje padetyje. Daugelis solistu, choro ir orkestro 3 VKP(b) CK nutarimas, ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p V. M a Z c i k a, Opera. r rybj.#gs opcro,t I.sfoHjas bmoz j., Vilnius,1967, p

8 artistu, aptarnaujan6iojo personalo karo pabaigoje pasitrauke i Vakarus; pasilikusieji (tarp ju ir buve Lietuvos savanoriai, kariuomenes karininkai Antanas ir Stasys Sodeikos, Antanas Ku6ingis ir kt.) ketino issaugoti per beveik 25 metus po pirmojo operos spektaklio sukaupta teatrinio meno palikima. Be to, ne vienas tik6josi, jog naujoji sovietu okupacija nebus ilga -arba prasid6s karas tarp Sovietu Satungos ir buvusiu sajungininku ir Lietuva bus i51aisvinta, arba ji atgaus nepriklausomyb? btisimose taikos derybose. Simboli5kai buvo pasirinktas ir pirmasis atnaujinamas spektaklis - Jurgio Karnavi6iaus Grazina". Grazing premjeroje dainavo Aleksandra Sta kevi6itit6, Liutaura -RIpras Petrauskas, Rimvyda -A. Ku6ingis. Iki 1947 in. sezono pabaigos buvo atnaujinta 14 operos pastatymu7. Daug btitu galima pasakyti apie sunkias teatro darbo salygas - sptisti kelerius metus dirbant tose pa6iose patalpose su Kauno dramos teatru, dekoraciju, kostiumu, scenos technikos susid6vejima, elektros energijos tiekimo pertrdkius, alti, prasta atlik6ju aprdpinima maisto kortel6mis. Ta6iau teatro gyvenimas vis d6lto pad6davo i5 nitlrios kasdienybes nors kelioms repeticiju ir spektakliu valandoms persikelti i kita - nepasiekiama, iviesu, eleganti ka pasauli8. Ta6iau kasdienybe nuo pirmuju pokario metu grasino brutaliai isiskverbti ir i teatro erdv?. Meno reikalu valdyba prie LSSR Liaudies Komisaru (nuo 1946 in. - Ministru) Tarybos (toliau - MRV), pati spaudziama Meno reikalu komiteto prie SSSR Liaudies Komisaru (nuo 1946 in. -Ministru) Tarybos 6m6 reikalauti, kad btitu sukurta ir teatre pastatyta lietuvi5ka tarybine opera". Apie tokio ktirinio sumanymus savo straipsniuose, interviu, pasisakymuose kalbejo ne vienas kompozitorius: Juozas Tallat-Kelpsa, Antanas Ra6idnas, Balys Dvarionas, ta6iau realiai ja rage vienintelis Abelis Klenickis pagal Boriso Dauguvie6io libreta. Po pirmviu libreto apsvarstymu" komunistu partijos aparate 8. Dauguvietis taisyti" libreta atsisak6, ir operos ktirimas ilgam sustojo. Tuo pa6iu metu MRK ir MRV grieztai reikalavo pastatyti jei ir ne lietuvi ka, tai bent jau,,tarybine opera". VOBT vadovyb6 - direktorius Antanas Zauka, dirigentai Mykolas Buk a, J. Tallat-Kelp a ir kiti suprato, kad vadinamasis Didziosios Spalio socialistines revoliucijos 30-metis" yra ta data, kuriai konjunkttirini ktlrini pastatyti bdtina. MRV spaudziamas itraukti toki kerini i 1947 in. pastatymu plana, A. Zauka valdybai ra56:,,kas d6l tarybiniu operu, tai kai tik teatras tur6s savo portfelyje tarybiniu operu medziaga, be abejo, pirmenyb? atiduos nauju tarybiniu operu pastatymui. Jau numatyta ir i repertuarini plana itraukta V. Enke 6 pav. opera Liubovj Jarovaja" ir uzmegztas susira inejimas su kompozitoriumi Koval d6l operos Sevas- 7 Lietuvos TSR muzikiniu teatxp spektakliu programos, V.lhius,1990, p. 2;9-3S. 8 L. T a p i n a s, Mcdy/.c #gc/cz.7 vcrkj.cl, Vilnius,1990, p. 87,121. Nors knygoje ra5oma apie Panevezio dramos teatra, manytume, kad ir kituose teatruose buvo pana iai. 226

9 topolcy"9. Ta6iau po savait6s atvykus kazkokiai paslaptingai komisijai], teatras is SSSR muzikos fondo netrukus jau papra5e ne dvieju auk 6iau minetu operu, o V. Muradelio Ypatingojo komisaro" (v6liau pavadinto i Tautu draugyste", dar v6- liau - Didziata draugyste") ir Tichono Chrenikovo Frolo Skabejevo" klavyru]]. Beje, visos ios operos, vos pastatytos kuriame nors SSSR mieste, komunistu partijos instituciju tuojau buvo kritikuojamos, po to pagal MRK nurodymus be galo taisomos ir perdirbinejamos tick autoriu, tick jas statan6iu teatru. Galiausiai pastatytu spektakliu libretai ir muzika mazai ka bendro teturedavo su pradiniu autoriu sumanymu. ia prasme V. Muradelio opera pries kitas turejo ta prana uma, kad autorius buvo SSSR muzikos fondo pirmininkas, be to, ja state Maskvos didysis teatras - tad valdziai nepriimtini libreto postikiai galejo btiti grei6iau pastebimi ir kei6iami. Pastatyti,,tarybin? opera" VOBT turejo ir pragmatini interesa: be jos buvo neimanoma jokio kito spektaklio premjera. Nauji pastatymai buvo labai reikalingi, nes po karo atnaujintasis repertuaras jau nebepritrauke pakankamai Zitirovu. Jau po to, kai viskas buvo suderinta su MRV ir MRK, 1947 in. geguzes 23 d. teatre buvo su auktas specialiai tarn sukurtos komisijos posedis, pakviesti dymesni teatro solistai; visi jie suvaidino,,savanoriska" operos pasirinkima:,,komisija 5. in. geguz6s 23 d. 17 val., vadovaujant operos meno vadovui dirigentui M. Buk ai, susipazino su L. [turi btlti - V. - D. 8.] Muradeli 5 pav. opera Ypatingasis komisaras" (libretto G. Mdivani). Fortepijonu opera i klavyro pailiustravo dirigentas R. Geniusas. Komisijos nariai, susipazine su L. Muradeli opera Ypatingasis komisaras", apsvarste ios operos teikiamus uzdavinius ir rado, kad opera ideologiniu pozidriu vertinga ir statytina, ypatingai i ry kinant tautu brolybes ideja ir partijos auklejamar.a reireme, kuriant naujo socialistinio gyvenimo formas. <... > Operos pastatymui pakviesti rezisieriu Juoza Grybauska, suteikiant jam visas galimybes susipazinti su kazoku ir lezginu tautu folkloru ir gyvenimu. Pastatyman tiungti visas teatro menines paj6gas"12. Opera buvo itraukta i MRV aprobuota]3 teatro premjeru grafika, patvirtinti: rezisierius (Juozas Grybauskas), dailininkas (Stasys U5inskas) ir dirigentai (Juozas Pakalnis, Algimantas Kalinauskas). Teatro kolektyvas su veikalu buvo supazindintas birzelio 16 d., solistai prad6jo mokytis partiju (Komisaras - A. Sodeika, Murtazas - Kazys Gutauskas, Izmailas - A. Ku6ingis; toli grazu ne pirmaeili senio Dzemalo vaidmeni renge K. Petrauskas). 9 Teatro dircktoriaus A. Zaukos ra tas MRV, LJ.cfwvas /I./cr#f#roLT z.r mc#o circkyij L7 /toliau -LLA44), f. 97, ap.i, b.11,i. 5. t Telegrama i Maskvos apie 6 asmenu komisijos atvykima, ten pat, I. 6. Kokiu nors tos komisijos veiklos pedsaku uztikti nepavyko. 11 Teatro ra5tas SSSR muzikos fondui, ten pat,i Teatro meno tarybos posedzio protokolas, ten pat, b. 10,I. 5. ]3 MRV 1947 in. ra tas VOBT vadovybei, ten pat, b.11,

10 MRK ir MRV domejosi spektaklio ktirimo eiga. MRK liepos 18 d. (teatras tuo metu atostogavo) atsiunt6 tokio turinio telegrama: Pra om skubiai telegrafuoti pavadinima ir tema spektaklio, Jtisu numatyto Sovietu valdzios 30-me6iui pamin6ti. Vyriausiosios muzikiniu teatru valdybos vir ininko pavaduotojas Kucharskis"14. Atsakyma teatras i5siunt6 tik pra6jus trims savait6ms. Kaune spektaklio repeticijas prizitirejo MRV teatru ir muzikos istaigu skyriaus vir ininkas Izraelis Kremeris. Ta6iau valdybos vir ininkui Juozui Banai6iui ir Maskvai jis galejo prane ti vien nedziuginan6ias naujienas: art6jant teatro sezonui, gyventi i Latvija isvyko tenoras Donatas Luk toraupis, tur6jes dubliuoti Murtazo vaidmeni, apsirgo K. Petrauskas, dirigentas J. Pakalnis, pasinaudojes tuo, kad MRV i jo reikalavo perdirbti baleta Suzad6tine", metams i ejo kerybiniu atostogu. I jo vieta paskirtas Kauno konservatorijos studentas Rimas Geniu as atsisak6 diriguoti 5ia opera ir buvo atleistas i darbo teatrel5. MRV vir5ininkas J. Banaitis, nuogastaudamas, kad nesuzlugtu pastatymo terminai, teatro vadovybei pateike griezta darbu grafika:,,<...> ipareigoju teatro vadovybe iki rugsejo 10 d. pristatyti Meno reikalu valdybai operos,,didzioji draugyste" dekoraciju bei kostiumu eskizus ir parai kas pastatymui reikalingu medziagu. <...> Parodomedi spektakli pra au skirti spalio 10 d., i anksto apie tai prane ant Memo reikalu valdybai. Apie darbo eiga ipareigoju kas de5imt dienu teikti Meno reikalu valdybai Zinias, nurodant, kick ir kokio ilgio buvo repeticiju, kokia lektdra duota aktoriams, kokiu priemoniu imtasi meno disciplinos sustiprinimui, kokioje darbo stadijoje yra veikalo ruo imas"16. Teatro direktoriumi vietoj A. Zaukos uo buvo nepasitikima) buvo paskirtas J. Grybauskas; po savait6s trys choro artistai, neateje i repeticija, gavo naujojo direktoriaus papeikima su isp6jimu pasikartojus pana iam faktui atleisti i pareigul7. Nepaisant ypatingos kontrol6s, nurodytu laiku parengti premjeros nepavyko. V61uodamas dvi savaites, teatras spalio d. dekoracijas state ir viesas montavo iki 24 val. naktiest8. Po vidurnak6io uzbaigus darba, Meno reikalu valdyba spalio 24 d. paskyre spektaklio priemimo komisija, i kuria i6jo 16 kompozitoriu, rezisieriu, dailininku, taip pat nurod6, kad posedziui reikia pardpinti stenografiste, o i perzitlra pakviesti laikra 6io Sovetskaja Litva" vyr. redaktoriu Pavela Gelbaka ir kompartijos Kauno komiteto sekretoriu Aleksandra Dambrauska[9. ]4 MRK tclegrama VOBT vadovybei, ten pat I. 88. ]5 Teatro dircktoriaus isakymas d6l R. Geniu o atleidimo, ten pat, ap. 3, b. 3,I. 20. L6 MRV ra5tas VOBT vadovybei, ten pat, ap.i, b.11,i Teatro direktoriaus isakymas, ten pat, ap. 3, b. 3,I Ira ai teatro dienyne, ten pat, ap.1, b.1,i t9 MRV nutarimas d6l spektaklio perzidros komisijos sudarymo (nuora as), ten pat b.11,i. 228

11 Aptarusi perzidros iivakar6se ivykusia generalin? repeticija, meno taryba ira e tokia i5vada: <...> 5ios operos pastatymui vadovaujantieji rezisierius ir dirigentas, taip pat ir bendrai visas kolektyvas prie darbo priejo su didele meile ir pasiryzimu, tod6l nezidrint trumpo operos pastatymui laiko, rezultatas pasiektas didelis". Nutarta, kad jau kita diena spektakli galima pristatyti MRV paskirtai komisijai2. Komisijos posedyje teatro kviestieji Gelbakas ir Dambrauskas nedalyvavo, uztat i Maskvos atvyko Karmanovas o pareigos nenurodytos), kuris kalbejo: Opera, Zinoma, ne edevras, bet Muradelio keryboje tai idomus darbas <...>. Su malonumu pasirasau io spektaklio pri6mimo akta, sveikinu teatro darba ir i pastatyma <... > "21 1 Lietuvos muziku kriti kiausiai spektakli ivertino komisijos narys 8. Dvarionas, o MRV vir ininkas J. Banaitis pademonstravo, matyt, Maskvos sve6iui skirta politini budruma, pareiksdamas: Sodeika, kai dainuoja Zodi Leninas", tur6tu i Zodi dainuoti ypatingai ivariai ir ivelniai, turetu jaustis, kad Sis Zodis yra ventas. Tas pats ir su Zodziu Stalinas" <...>, tie Zodziai turi bdti sudainuoti labai ivariai ir gerai, tuo tarpu jie buvo sudainuoti kazkaip kimiai, be tinkamo pasiruo imo. I iu vietu tinkama atlikima reikia atkreipti rimto demesio, nes jos yra labai svarbios ne tik vokaliniai, bet ir id6jiniai"22. Operos premjera ivyko 1947 in. 1apkri6io 8 d. per gastroles Vilniuje. Pagal komunistines hierarchijos nuostatas jubiliejinis spektaklis turejo btiti rodomas sostineje, dalyvaujant auk 6iausiajai partinei nomenklatnrai, ta6iau ne vienas atlikejas tikriausiai dziaugesi, kad io konjunktnrinio veikalo, kurio pagrindinio herojaus Komisaro prototipas buvo Sergo Ordzonikidze, spektakliu bent jau kol kas nereik6jo rodyti savo nuolatiniams Zidrovams. Neskaitant premjeros, iki gruodzio 3 d. spektaklis be didesnio pasisekimo buvo suvaidintas dar kelis kartus. Teatro vadovyb6s, sugrizusios i5 gastroliu sostin6je i Kauna, jau lauke MRK te- 1egrama: Meno reikalu komitetas sidlo Muradelio opera Didzioji draugyste" per dvi savaites pataisyti pagal paskutin? Didziojo teatro redakcija. Muzikos fondui nurodyta pataisas i5siusti nedelsiant. Nustatytu laiku neivykdzius nurodymu, spektaklis bus uzdraustas rodyti (c"t). Kucharskis"23. Gavus telegramoje minimas pataisas, ivyko dar keletas Didiiosios draugyst6s" repeticiju, Izmailo partija baige parengti jaunas solistas Abdonas Lietuvninkas. Ta6iau Kaune spektaklis taip ir nebuvo parodytas, matyt, games atitinkamus MRK nurodymus. Gerokai v6luodama,,,literatdroje ir mene" 1948 in. sausio 12 d. pasirod6 Juozo Gaudrimo recenzija,,scenos muzika. V. Muradelio,,Tautu draugyste" Valstybiniame 20 Memo tarybos 1947 in. spalio 27 d. pos6dzio protokolas 0.i pasira5e visi meno tarybos nariai), ten pat b.10,i Karmanovo pasisakymas komisijos pos6dyje , ten pat,i J. Banai6io pasisakymas komisijos pos6dyje, ten pat, I MRK telegrama VOBT vadovybei, ten pat, b. 11,I

12 operos ir baleto teatre"24, su apsimestiniu entuziazmu sveikinanti tarybines operos" pastatyma: Reikia dziaugtis, kad operos ir baleto teatras pagaliau i ejo i stagnacijos ir parode, kad ir jis gali eiti kartu su gyvenimu ir prisid6ti prie socializmo statybos mtisu respublikoje". Pasidziaugti teko neilgai: autorius netrukus turejo atgailauti" Kompozitoriu satungos nariu susirinkime in. vasario men. teatras turejo pakelti du smdgius: vasario 10 d. nutarima, pasmerkusi primesta nemiela spektakli, kuriam vis delto buvo skirta daug laiko, j6- gu ir pastangu, ir vieno i dymiausiu solistu, ketvirti amziaus praleidusio teatre A. Ku6ingio su6mima vasario 12 d. (apie suemimo aplinkybes ratysime v6liau). Vasario 18 d. teatralai, i gasdinti 5io suemimo, sukr6sti paslaptingos kompozitoriaus ir dirigento J. Pakalnio mirties25, bendrame kolektyvo susirinkime vieningai pasmerke" ka tik vie5ai i girta ktirini: Kaip tolima operos muzika liaudies skoniui, paai k6jo jau i antrojo spektaklio: Zidrovas nejo klausytis nesuprantamos jam muzikos" (A. Zauka); <...> Darbo eigoje paai kejo operos neigiamumas, jos formalisti kos tendencijos, vaikymasis nesveiko Vakaru modernizmo. Visas meninis kolektyvas jaut6si apsivyles, nes opera kaip muzikos, taip ir Zodzio meno srityse neturejo tikrojo tarybinio meno pradu" (Motiejus Buivydas); <...> operoje Didzioji draugyst6" n6ra Kaukazo tautu liaudies motyvu, kompozitorius Muradelis, kaip ir visi kiti nutarime sumin6tieji kompozitoriai, yra atitrtlkes nuo liaudies, i kurios kaip tik reikia semtis ktirybinio ikv6pimo" (J. Tallat-Kelp5a)26. Susirinkimo protokolas buvo nusiustas MRV, nuora5as - kompartijos Kauno miesto komitetui27, kurio sekretorius A. Dambrauskas minetame susirinkime buvo konstataves, jog idejinis teatro darbuotoju lygis esas Zemas, partiniai vadovai esa privalo ji kelti, ir reikalaves,,i eiti vienakart i apoliti5kumo citade 6s"28. MRV reikalaujant, kad opera dar pasmerktu ir teatro memo taryba, kovo 3 d. (t. y. praejus vos dviem dienoms po VKP(b) CK nutarimo svarstymo" Kompozitoriu say.ungoje) jos narys K. Petrauskas perskait6 parei kima d6l pasitraukimo i tarybos nariu: Mano dalyvavimas Operos ir baleto teatro meno taryboje neturi jokios konkre6ios reik mes, kaip jokios reik mes neturi ir pati teatro meno taryba. Mnsu posedziai su nutarimais juose yra formalumas. Pos6dziaujama tarn, kad taip reikia, daromi nutarimai tarn, kad turi bnti kas nors tariama, - taip traktuoja mdsu meno tarybos darba Meno reikalu valdyba. <...> Mes svarstome ir planuojame sa- 24 Pcrspau`sdinta: J. G a u d r i in a s, Mwz/.kas b rwo.``c, Vilnius, 1985, p Pagal oficialia vcrsija J. Pakalnis nusizude d6l cimyniniu aplinkybiu. Tarp muziku paplitusi nuomon6, kad buvo nuzudytas sovictinio saugumo: M. D v a r i o n a i t 6, Ncbaigtoji, Dj.c#oiJz.c/!..``, 1998 () t' Tcatro darbuotoju susirinkimo protokolas, LLA44, f. 97, ap.1, b. 22.I Teatro direkcijos ra tas, ten pat,i Tcatro darbuotoju susirinkimo protokolas ten pat,i

13 vo darba, gerai Zinodami to darbo salygas, ta darba suprantame ir ji dirbti mokame gal geriau, negu kai kurie Meno reikalu valdybos kanceliarijos ar buhalterijos darbuotojai, kurie ignoruoja mtisu planus, bddami toli nuo teatrinio memo gyvenimo. <...> Mes Zinome, kas tai yra formalizmas" ir misticizmas" gal geriau uz pa6ius Memo reikalu valdybos darbuotojus, kuriu inspiracija mdsu teatre buvo pastatyta ir Muradeli opera Didzioji draugyst6", suteikusi mums taip skaudu medziagini, o ypatingai moralini smdgi. Skaudu ir graudu darosi at6jus vaidinti, kad turim vaidinti nuolat ta pati repertuara. Meno reikalu valdybos pareiga tur6tu bdti ne griauti, bet kurti, ne trukdyti, bet pad6ti. Ta6iau iki Siol mes savo kdrybiniuose uzsimojimuose patyreme i Meno reikalu valdybos vien tik trukdymus. <...> mdsu teatras neturi direktoriaus, t. y. tokio direktoriaus, kuris visais atvejais tur6tu tvirta ir tikra taip" arba ne" ir mok6tu apginti Meno reikalu valdyboje meno tarybos nutarimus. Pagaliau lai duoda Meno reikalu valdyba mums veikimo laisv?, mes parodysime, kad esame tos laisves verti ir galbtit kada nors i tos pa6ios Meno reikalu valdybos uz savo darba ir pagyrima gausime. 0 kol kas a teatro meno taryboje jau6iuosi esas nereikalingas ir, protestuodamas pries Zalinga teatro meniniam kdrybiniam gyvenimui Meno reikalu valdybos veikima, i tarybos pasitraukiu. Pra au tai uzprotokoluoti"29 Meno taryba nei minetame pos6dyje, nei veliau io K. Petrausko Zingsnio nesvarste ir nekomentavo. Tyl6jo ir MRV, kuriai visai nepelnytai teko dymiojo dainininko priekai5tu lavina -ji tick pat menkai, kick ir teatro vadovyb6, galejo nulemti pasirenkama repertuara. Ar K. Petrausko, viesai pasiprie5inusio sovietines administracijos savivalei, poelgis galejo tureti lemtingu padariniu jo likimui, vienareik mi kai atsakyti sunku. Kampanija pries muzikus ir A. Ku6ingio suemimas laiko pozitlriu sutapo atsitiktinai. A. Ku6ingis buvo suimtas ir netrukus Ypatingojo pasitarimo nuteistas de im- 6iai metu lagerio uz priklausyma rezistencijos organizacijai - Bendram demokratiniam pasiprie inimo say.ndziui, i kuri dainininka buvo itraukes jau anks6iau suimtas poetas ir Kauno dramos teatro literatnrin6s dalies ved6jas Antanas Mi kinis. Be to, A. Ku6ingio namuose, antrame auk te irengtoje slaptavieteje, apie trejus metus slapst6si pabeges i suemimo jo stinus Algimantas ir giminaitis, buves Povilo Plechavi6iaus Vietines rinktines karininkas Romualdas Kaupelis3t'. Kita vertus, sovietinis saugumas per savo agentus teatre nuo pat 1944 in. pabaigos sek6 dainininka, jam nebuvo paslaptis, kad K. Petrauskas 1945 in. spalio men. buvo susitikes su ginkluoto pogrindzio dalyviais, kad jis Zinojo apie slaptaviet? 29 K. Pctrausko parcil kimas VOBT Mcno tarybojc , ten pat, b.17,i BDPS nariu (il viso 24 asmenu.) baudziamoji byla, Lj.c/I/vos yp#/j.#g#sj.,t "rc.kyv#`t (toliau -LyL4/, Baudz. byla 39086/ tomu il likes tik paskutinysis ir 19 priedl! -turto apra ymo, parcngiamt]sios mcdziagos ir kt. 231

14 A. Ku6ingio namuose, kad steng6si i laisvinti keleta nuteistu rezistentu. Saugumas fiksavo jo antisovietinius pasisakymus, sek6 Zmonos Elenos Zalinkevi6aites, 1944 in. pasitraukusios i Vakarus ir 1948 in. gyvenusios JAV okupacijos zonoje Vokietijoje, kelius3]. Ta6iau tuo metu sovietinei valdziai tikriausiai buvo naudingiau K. Petrauska, SSSR Auk56iausiosios Tarybos deputata, vaizduoti visi kai lojaliu valdziai menininku. Vis d6lto po nutarimo priemimo teatro sovietizavimas neabejotinai paspart6jo in. kovo men. etatu mazinimo pretekstu buvo atleista (ka reikia atleisti, sprend6 teatro partine organizacija) 14 solistu, baleto okeju, orkestro artistu, apie 40 aptarnaujan6iojo personalo darbuotoju (dalis ju veliau i teatra buvo grazinta, bet psichologinis efektas buvo pasiektas). Balandzio men. buvo atleista solist6 Marijona Rakauskaite, kurios antisovietine laikysena saugumui taip pat buvo Zinoma32, 1iepos men. -nuo kovo 16 d. vyriausiuoju teatro dailininku dirb?s Liudas Truikys33. Kampanija lemtingai paveike ir jauno dirigento (g in.) A. Kalinausko likima. Pirmaisiais pokario metais prisidej?s beveik prie visu to meto repertuare buvusiu spektakliu atnaujinimo, jis po keliu atleidimu, grazinimu, apsvarstymu" MRV vir5ininko isakymu 1953 in. kovo 21 d. buvo atleistas i teatro uz tai, kad Zlugde LTSR OBT pasiruo5ima dekadai [LTSR literattiros ir meno dekadai Maskvoje. - D. 8.], Zlugde nacionalin6s operos Maryt6" pasiruo imo darba ir Zlugd6 einamojo repertuaro idejiniai menini ygi«34. VKP(b) CK nutarimas ir Lietuvos kompozitoriai 1948 in. vasario 10 d. nutarimas buvo lemtingas taip pat daugelio Lietuvos kompozitoriu gyvenimui ir ktirybai. Karo metais mirus Stasiui Simkui ir J. Karnavi- 6iui, 1944 in. nuo sovietines okupacijos pasitraukus Viktorui Kazimierui Banai6iui, Juliui Gaideliui, Vladui Jakubenui, Jeronimui Ka6inskui ir kt., 1948 in. pradzioje LSSR sovietiniu kompozitoriu sap.ungoje (toliau -SKS) buvo tik 17 nariu35. Kadan- 31 LSSR MGB padyma Apie Kauno miesto auk tuju ir viduriniu mokyklu bei kulttiros ir vietimo istaigt! uzter5tuma socialiai Lwetimais ir pric5i5kais elcmentais", LyL4, f. K-1, ap. 1(), b. 3(), I Kaip nepatikimi dokumcnte taip pat minimi rezisicrius A. Zauka, solistai A. Sodcika, Romanas Marijo ius. 321,SSR MGB Kauno skyriaus vir ininko pavaduotojo Litkenso pasira yta padyma apic 2-ojo skyriaus agenttirini ir operatyvini darba, Ly4 f. K-I, ap.14, b. 73,I. 36. Su jos vardu saugumas siejo ir tcatrall! meginimus gauti originall! operos Didzioji draugyste" libreta. 33 Teatro direktoriaus isakymai, LLA44, f. 97, ap. 3, b. 3,I. 62, 73, sakymo nuora as A. Kalinausko asmens byloje, ten pat, ap. 6, b. 220,I in. dirigentas dar band6 dirbti teatre, bet nesekmingai, ten pat,i. 61, LSSR SKS I suvaziavimo stenograma, LLM4, f. 21, ap.1, b.15,i.1. Suvaziavimc nedalyvavo J. Gruodis ir J. Ciurlionyt6. 232

15 gi didzioji dalis kompozitoriu gyveno Kaune, toliau nuo vadovaujan6iu instituciju, beveik visi dirbo keliose darboviet6se: Konservatorijoje, VOBT, muzikos mokykloje, SKS veikla buvo nedymi. Buvo su aukti trys visuotiniai nariu susirinkimai, ta6iau vie o lojalumo parei kimo valdzia pareikalavo tik viena karta: 1946 in. rugs6jo 15 d. SKS nariu susirinkime buvo aptartas" VKP(b) CK nutarimas D6l Zurnalu,,Zvezda" ir,,leningrad"36. Organizacinio komiteto sekretoriaus A. RIenickio prane ime uz neveikluma buvo pamin6ti kompozitoriai Jonas Bendorius ir Jonas Nabazas (ne visi i vardytieji pateko i protokola), ta6iau tuo ir apsiribota. Kritikuotieji teisinosi dideliu darbo krtlviu Dainu ir okiu ansamblyje (Jonas Svedas) ar didesn6s apimties veikalu ra ymu (Konstantinas Galkauskas, Jadvyga Ciurlionyte)37. Didesniu sukretimu kompozitoriams neatne56 n metai. Pavasari Kino studijos dokumentininkai nufilmavo Juoza Gruodi Tarybu Lietuvos" kino Zurnalui dydin6io sodo fone38. Netgi Kauno kouservatorijos Marksizmo-leninizmo katedros ved6jas Sergejus Lukjanovas 1947 in. Iiepos 5 d. Iai ke (tiksliau ji vadinti skundu) VKP(b) CK mokyklu skyriaus vedejui Jakovlevui39 neigiamai atsiliep6 tik apie 8. Iivariono pa- Zitiras -,,labai talentingas, bet reakcingas kompozitorius", atsargiai apie Juoza Bielidna - nekelia politinio pasitikejimo" bei Aleksandra Kafanauska - nemato marksizme-leninizme jokios naudos sau", o A. Ra6idna ir Stasi Vainitina apibddino kaip gabius kompozitorius, pazangiu nuotaiku kouservatorijos darbuotojus. Apie J. Gruodi, del ligos su studentais dazniausiai dirbusi namie, lai ke apskritai nekalbama. Nutarimo taikymas SKS i pradziu taip pat neatrode gresmingai. MRV vir ininkas J. Banaitis, pats 1936 in. baig?s Kauno konservatorija, ra ydamas apie VKP(b) CK nutarimo reik m? Kompozitoriu sajungai Zurnale Komunistas", padym6jo, kad didziausi formalistai - tai i Vakarus pasitrauk? kompozitoriai Vytautas Bacevi6ius, J. Ka6inskas, V. K. Banaitis ir kt., o tarp pasilikusiviu formalizmo aprai ku pasitaike A. Ra6itlno ir S. Vainitino muzikoje, ta6iau jie savikriti5kai pripazine savo klaidas ir pazad6j? pasitaisyti4. Kartu J. Banaitis atkreip6 demesi i tai, kad,,zalingos formalistines itakos isisavinimo pavojus gresia gabiems Kauno konservatorijos studentams Juliui Juzelitlnui ir Povilui Tamulidnui"41, kuriu ateities rfurybos linkme turinti rimtai susirdpinti konservatorijos vadovyb6. Postikis i vezdo kritika" ir susidorojima ivyko ne be Maskvos Zinios in. vasario 19 d. Stalino premiju komitetui buvo pateikti lietuviu kompozitoriu 36 Muzika, p. 80It2. 37 Ten pat, p I trauka i Zurnalo parodyta per LNK televizija laidoje,,tarybines kroniktts". Komentavo Alg. Kubilitinas. 39 Lietuvos visuomen6s organizaciju archyvas (toliau -LVOL4), f.1771, ap.10, b. 332, J. 8 a n a i t i s, UZ rcalistin? krypti tarybin6jc muzikoje, Komw#i.sfcls, 1948, Nr. 3, p ] Ten pat, p

16 ktiriniai: jau min6tos J. Gruodzio Simfonines variacijos", S. Vaininno,,Rapsodija dviem fortepijonams su orkestru" ir J. Tallat-Kelp os,,kantata draugui Sta inui"42. Du pirmieji ir buvo daugiausia kritikuojami A. RIenickio ir Zinaidos Kumpien6s prane imuose visuotiniame kompozitoriu susirinkime kovo I d.43 Kai kuriuos ios kritikos uzkulisius praskleidzia S. Vainitino pasisakymas iame susirinkime: Prie dvi savaites mane specialiai i5kviete i Kauno i filharmonija prane5dami, kad atva- Ziuoja delegacija i Maskvos, kuri nori btitinai i girsti kai kuriuos mtisu kompozitoriu knrinius, ju tarpe ir ta pa6ia fantazija dviem fortepijonams. Atvaziaves i Vilniu, uzejau pas savo rapsodijos kolega drg. Ginsburga, kuris man pasake taip pat, kaip ir drg. RIenickis: man patinka, a suzav6tas, gal ir neblogai esu i studijaves, bet man atrodo, kad dabar, po CK nutarimo, atwaziavus delegacijai i Maskvos, nevert6tu su tuo ktiriniu pasirodyti, nes jis gali susilaukti nepalankaus ivertinimo ir gali bnti priimtas kaip grynai formalistinis. Man jis patare susisiekti su drg. Banai6iu ir stengtis, kad tas knrinys bntu nuimtas. Ai ku, kad a nelabai sutikau su drg. Ginsburgo nuomone, bet d6l visko paskambinau drg. Banai6iui. Mes susitikom trise ir apsvarst6m i reikala. MRV vir ininkas prane e, kad apie ktirinio nu6mima jis buvo galvojes ir net apie tai buvo kalb6jes su drg. Preik5u, bet vis d6lto buvo nutarta sprendimo nekeisti, ir veikalas turejo bnti atliktas, juo labiau kad drg. Banaitis itikinejo, kad jokio formalizmo ktirinyje nesa, tik tick tegalima priki ti, kad gal veikalo muzikine kalba yra sunki. <...> Gali btit, kad a tikrai per daug papuo iau veikala impresionistiniais rtibais. Turiu prisipazinti, kad a esu impresionistu itakoje, man daro itaka tokie kompozitoriai kaip Debiusi. <... > Po ktirinio atlikimo a5 suzinojau mazdaug delegacijos nariu nuomones ir nudziugau, kad jie formalizmo jame nerado"44. Galima itarti, kad Vilniuje maskvie6iai kalbejo vienaip, o grize jau kitaip, kadangi S. Vainitino kritika nesiliove. Kovo 1 d. susirinkime atgaila padar6" jau min6tas J. Gaudrimas, kompozitorius ir choru vadovas Antanas Budritinas ( Turiu prisipazinti, kad gis nutarimas nuval6 nuo mano akiu beptivan6ios burzuazin6s muzikines kultnros dulkes"45). Siame susirinkime nedalyvavo ir n6 viename prane ime ar pasisakyme nebuvo pamin6tas kompozitorius J. Nabazas46, daug pik6iau uzsipultas po metu, 1949 in. kovo men. prasidejusioje naujoje kampanijoje pries kosmopolitizma". Teisindamasis, kad sic- 42 J. Gruodzio Simfonin6s variacijos" prcmijai buvo patciktos jau antra karta. Pirmasyk in., MRV ra tas SSSR SKS, LroL4, f.1771, ap. 9, b. 445,I Mwz;.k, p Kompozitoriu susirinkimo d. stenograma, LLA44, f. 21, ap.1, b.19,i Kituosc altiniuosc Sis Maskvos atstovu apsilankymas apskritai neminimas. 45 S. Vainitino pasisakymas kompozitoriu susirinkime , ten pat,i A. R i in a i t 6, Paslaptingiausias menas - muzika, D;.c#ov[.d!.s, )8. Straipsnyjc teigiama: Po 1948 in. CK nutarimo J. Nabazas pateko tarp ypa6 smarkiai kritikuojamu komp()zitorit!". Tais metais jis buvo kritikuojamas tik uz susirinkimu nelankyma. 234

17 kia prisitaikyti prie keliamu reikalavimu, 1949 in. kovo 16 d. Kauno konservatorijos destytoju susirinkime kompozitorius pasake viena btidinga fraz?:,,negaliu suprasti, kod61 [kalbant] apie kitu tautu mena, negalima naudoti tu tautu altinio ar ivertinimo"47. Si fraz6 koncentruoja daugelio Lietuvos kultnros Zmoniu to meto ir v61esnio santykio su rezimu paradoksaluma: valdziai visai nereikejo, kad muzikai i manytu marksistin?-1eninine estetikos teorija" (tai rodo ir Kauno taikomosios ir dekoratyvines dailes instituto docento, estetikos d6stytojo Vytauto Soblio pavyzdys: nepaisant dideliu pastangu kelti teorini lygi", 1949 in. jis buvo atleistas i darbo kaip netinkas destyti tarybin6je mokykloje"48). Didziausia ju,,kalt6" buvo nepaklusimas valdzios siekimui uzkirsti kelia bet kokioms idejoms is Vakaru. Groteski ka forma tai i rei k6 min6tasis S. Lukjanovas, konservatorijos studentams sak?s: Eina jau tre6ias menuo po VKP(b) nutarimo, o svolo6ius Sostakovi6ius sovietin6s neformalistin6s simfonijos dar nepara 6". J. Juzelidnui i drisus suabejoti, kad simfonijos ra- omos metais, Lukjanovas trenkes kum56iu i stala:,,jei partija pasake, jau kita diena nauja neformalistine simfonija turi bdti para5yta"49. Nespejo iivelgti tikrojo kampanijos tikslo ir moderniskiausias tevyneje pasilikes lietuviu kompozitorius5 J. Gruodis. Didziausia autoriteta ir daugiausia mokiniu turejusi, ta6iau tuomet jau sunkiai sirgusi kompozitoriu 1948 in. kovo 1 d. susirinkime beveik Zdanovi ku tonu i koneveike muzikolog6 Z. Kumpien6*: Kada paimi Gruodzio ktirinius, para ytus chorui, ten yra auk ta, talentinga, lietuvi ka muzika. Tai yra bddinga Gruodzio ktiryba, liaudziai ji priimtina. Kada Gruodis ima kamerin? ar vokalin? muzika, Cia mes matome jau visai kitokius rezultatus. Cia pasirei kia formalizmas, novatoriskumas del novatori kumo. Gruodis, kaip kompozitorius, turi du veidus. Vienas yra liaudi kas, kur teisingai prieina ir teisingai atvaizduoja liaudies 47 J. Nabazo pasisakymas Kauno konservatorijos d6stytoju susirinkime, LLA44, f. 84, ap.1, b. 31,I V. Sob io asmcns byla, ten pat, f. 62, ap. 3, b. 150, I Pokalbio su kompozitoriumi J. Juzelitinu garso ira as autores archyve. 50 V. L a n d s b c r g i s, Juozas Gruodis ir XX a. Iietuviu ktiryba, Jwozo Gmoc!Z!.o JOG-osj.omLt` 6J!.mJ.- mo metin6ms. Min6jimu programos, mokslin6s konferencijos tez6s, VThims,1984, p.16. * Zinaida Kumpien6 -gim6 Kijevo gub., mstl. Smela. Buvo baigusi Kijevo konservatorija (fortcpijono klase) ir Lcningrado memo istorijos instituta (muzikologijos specialybe). Dirbo Ermitaze,1935 in. apkaltinta priklausymu masonl! organizacijai ir Ypatingojo pasitarimo nutarimu,,kaip socialiai pavojingas elcmcntas" i tremta i Samara. Ten ji i tek6jo uz architekto J. Kumpio ir 1944 in. atvyko i Lictuva, kuri laika dirbo MRV mokslo istaigu skyriaus vir5ininke: Z. Kumpicn6s asmens byla, LLA44, f. 21, ap. 2, b in. buvo priimta i komunistu. partija, bet MGB i5siai kinus, kad du ankstcsnicji jos vyrai A. Makarovas ir Popruzcnko buvo caro, o veliau baltuju armiju. karininkai, 1953 in. buvo i partijos pa alinta: MGB Padyma apic Z. A. Feoktistova-Kumpiene ir jos prasiskverbima i komunistt! partija", Ly4 f. K-I, ap.10, b.157,i ; I.SSR MGB ministro P. Kondakovo ra tas LKP CK.sckrctoriui V. Aronovui, ten pat, b.151,i I. Lietuvoje pardytu jos tckstu ir kalbu galima manyti, kad ji buvo psichologi kai palauztas, morali kai sugniuzdytas Zmogus -taip pat savoti ka stalininio rczimo auka. 235

18 poreikius, ten jo ktlriniai yra kvalifikuoti. Bet kada jis ra5o antros kategorijos kdrinius, tai ra o v6l isteri ku durmanu"51. Kadangi J. Gruodis i,,kritika" nereagavo, Z. Kumpiene tas pa6ias mintis, kaip neva konservatorijos pedagogu nuomone, i pl6tojo straipsnyje Tiesoje", padymedama, kad,,del formalistiniu tendenciju studentu tarpe buvimo kaltas visu pirma yra kompozitorius J. Gruodis, nes jis taip juos moke ir auk ejo"52. Nors J. Gruodis savo studentams ir sakesi jokiu formalizmu savo ktiryboje nerandas"53, ta6iau, noredamas apsaugoti juos nuo persekiojimu54, para e straipsni Muzika turi eiti i liaudies liaudziai", kuriame prisipazino": <...> visgi tos disonansines srov6s buvau paveiktas. Mano kai kuriose kompozicijose pasitaiko formalistiniu bruozu". Straipsnis Tiesoje" buvo i spausdintas 1948 in. balandzio 16 d. Yra Zinoma, kad J. Gruodis ji perskaite55. Tos pa6ios dienos vakare kompozitorius mire. Pra6jus vos de im6iai m6nesiu, Radijo komitete diriguodamas ira5ui savo Kantata draugui Stalinui", nuo irdies smtigio staiga mire SKS pirmininkas J. Tallat-Kelp5a, savovpranesime kompozitoriu susirinkime 1948 in. kovo 1 d. i venges kolegu kritikos. Siu dvieju kompozitoriu netektis gal ir nebuvo politin6s ir psichologines prievartos tiesiogiai nulemta, bet neabejotinai - paveikta. Kampanijos i pletojimas Kaip ir kitos ideologines kampanijos, taip ir i neapsiribojo viena konkre6ia memo sritimi - muzikos keryba ir atlikimu. Ta6iau tai buvo pirmoji i pokariniu kampaniju, kuria lyd6jo tokia visa apimanti kulttiros istaigu, organizaciju, auk t".u mokyklu biurokratin6 priezitira. SSSR MRK ir SSSR auk tojo mokslo ministerija (toliau - AMM) reikalavo kas pusmeti prane ti, kas padaryta vykdant VKP(b) CK nutarima, ir savo ruoztu siunte nurodymus, kokiu,,priemoniu" dar reikia surengti. SSSR SKS i visu kompozitoriu pageidavo gauti kasm6nesines ataskaitas, ka per ta laika suktire. Kadangi apie pus? Lietuvos kompozitoriu tebegyveno Kaune, A. Kle- v, :i:: s:i'i: #:: L:ab=v:Ss u:i;:::korsa:,iiktstudr;feitj:t::t:i:a:t:: : tnoesl5:?8va]todeldaz- 5] Z. Kumpicn6s prane imas kompozitoriu susirinkime , Mwzj.k, p Z. K u in p i e n 6, Realistin6 kryptis -tikrasis muzikin6s ktirybos kelias, rj.cs#, Galima itarti, kad nuomone" parei5k6 visu pirma kitatau6iai Marksizmo-leninizmo katedros d6stytojai. 53 J. J u z e 1 i ti n a s, Reiklumo ir principingumo pavyzdys, /woz&s G"odi..T, Sfroj.pr#j. j., /"j.syk i., wzyra5ai, amzininky atsiminimai, Vi+nins,1965, p Si straipsnio Tiesoje" pasirodymo priezastis buvo minima LNK TV laidoje,,tarybin6s kronikos", taip pat J. Juzelitino pasakojime straipsnio autorei. 55 S. G r u o d i e n 6, J5 m#s# g);i/c#i.mo k#ygas, Vilnius,1984, p Ju antrieji egzemplioriai saugomi: LLM4, f. 21, ap. 1, b

19 Po nutarimo paskelbimo Lietuvoje 6me dazniau lankytis SSSR SKS vadovyb6s nariai in. 1apkri6io 1 d. LSSR SKS valdybos posedyje dalyvav? E. Golubevas ir G. Frid pabr6z6, jog, tikrindami, kaip igyvendinamas min6tas nutarimas, jie lank6si pas LKP(b) CK sekretoriu Kazi Preik5a ir pasidle su aukti platu pasitarima lietuviu tarybines operos klausimu". G. Frid kalb6jo: Mes i savo pus6s stengsim6s, kad btitu palaikomas nuolatinis kdrybinis ir organizacinis ry ys tarp jtisu sajungos ir centro"57. Ta6iau Lietuvoje nutarimo atgarsiai buvo daug kuklesni negu Maskvoje ar Leningrade in. rudeni i aspiranttlra Leningrade nuvykes J. Juzelinnas neberado daugelio ankstesniuju destytoju: Kurie tiktai geresni kompozitoriai buvo, tie buvo ap aukti formalistais. Ten m6tymas, nesiskaitymas su Zmon6mis daug ryskiau jaut6si"58. VKP(b) CK nutarimo svarstymas" buvo vykdomas ir priemoniu planai" sudarin6jami visose keturiose auretosiose memo mokyklose, filharmonijos kolektyvuose, muzikiniuose ir dramos teatruose59. Vadovaujant Marksizmo-leninizmo katedroms, platus menininku puolimas vyko Vilniaus ir Kauno dailes institutuose, ypa6 pastarajame, kuriame katedros vedeju dirbo Trofimas Denisovas*, juo labiau kad instituta neigiamai ivertino SSSR MRK ir AMM: Nei gyvendintos formalistines tendencijos Pabaltijo meno mokyklose, ypa6 Kauno taikomosios ir dekoratyvin6s dailes institute"60. Tai buvo vienintel6 isake ivardyta auk toji mokykla. Teisintis, be kitu, buvo priverstas ir V. Muradelio operos dekoraciju autorius S. U inskas6]. Ry ium su kalbamuoju nutarimu institutas surenge d6stytoju konferencija. Joje buvo perskaityti penki prane5imai:,,vkp(b) CK nutarimas del V. Muradelio operos,,didzioji draugyst6" ir instituto dailininku uzdaviniai" (instituto direktorius Jonas Vaitys), Tarybinis menas - pazangiausias menas pasaulyje" (Rimtas Kalpokas),,,Istorine peredvizniku reik m6 rusu klasikinio meno vystymuisi" (Leonardas Kazokas), Lietuviu liaudies architektdros vystymasis ir ypatyb6s" (Klemensas Cerbul6nasv), Surikovas ir jo knrybinis metodas" (Vytautas Kairidk tis)62. Archyve is iko K. Cerbuleno ir V. Kairitik 6io prane5imu tekstai su kazkieno ranka ira5ytais 57 SKS valdybos d. posedzio protokolas, ten pat, b.19,i Poka bio su J. Juzclitinu garso ira as autores archyve. 59 MRK ra tas su nurodymu atsiusti svarstymu" ataskaitas. Nurodytos visos min6tos istaigos ir kolektyvai. * Trofimas Denisovas - viena tamsiausiu figdru tarp atvyk6liu. Vyresnio amziaus dailininkai yra mineje, kad jis buvo nuzudes Zmogu ir pasisavines jo pavard?. LNK TV laidojc 1995 I 1 29 skulptorius K. Bogdanas teig6 ji buvus vlasovininku. Vienas i M. K. Ciurlionio ktirybos pasmerkimo 1950 in. organizatorit!. Tu pa6it! mett! pabaigoje VKP(b) reikalavimu at5auktas i Maskva. 60 SSSR MRK ir AMM isakas, LLA44, f. 266, ap.1, b. 51,I ] Instituto destytoju susirinkimo protokolas, ten pat f. 62, ap.1, b. 32,I. 3. Tai buvo jau antrasis destytoju susirinkimas ta tema, pirmojo protokolas nci liko. 62 Kauno taikomosios ir dckoratyvines dall6s instituto 1947/48 in. in. ataskaita, ten pat, b. 60,I

20 pataisymais ir marksistiniais" intarpais. Sunku pasakyti, kas tai buvo - kontrol6 ar pagalba: gal tik i skyrus direktoriu J. Vaiti kiti keturi pranes6jai nuolat balansavo ant pa alinimo i instituto ribos. Visose meninio profilio auk tosiose mokyklose buvo isteigtos Vakarinio marksizmo-leninizmo universiteto grup6s destytojams,,iviesti", numatyta tikrinti ir aptarin6ti ju kerybinius darbus, labiau kontroliuoti kursiniu ir diplominiu darbu temas. SSSR MRK ir AMM pradejo kaupti Zinias apie visu meninio profilio auk tutu mokyklu darbuotojus. Netrukus Siu centriniu valdzios istaigu reikalavimu prad6ta sekti ir stenografuoti nepersiauklejusiu" destytoju paskaitas, v6liau aptarin6ti jas katedru posedziuose, dalyvaujant Marksizmo-1eninizmo katedru destytojams. Taip visa paskaitu kontrole pateko i atvykeliu rankas. Auk5tuju mokyklu vadovai per metus tapo ideologines biurokratines masinos sraigteliais. Nuo individualiu ju pastangu visi kai nebepriklaus6 nei d6stymo turinys, nei destytoju pasirinkimas, nei pagaliau pa6iu auk tuju mokyklu egzistavimas in. Kauno konservatorija, o 1951 in. Kauno taikomosios ir dekoratyvines dail6s institutas buvo sujungti su atitinkamomis Vilniaus auk tosiomis mokyklomis, Zinoma, atsikratant ir neparankiu d6stytoju. Kaunui -tautin6s atsparos centrui tai buvo skaudus smtigis. Vietoje i vadu Po VKP(b) CK 1948 in. vasario 10 d. nutarimo prasidejusi stalininio rezimo kampanija i Lietuva buvo perkelta SSSR meno reikalu komiteto ir SSSR aukstojo mokslo ministerijos isakais, SSSR tarybiniu kompozitoriu satungos nutarimais. Buvo uzdraustas 1947 in. Iapkri6io 8 d. V. Muradelio operos pastatymas, sukritikuoti modernesne menine kalba ktir? Lietuvos kompozitoriai. Nutarimo taikymas tur6jo lemtingu padariniu daugelio muziku likimui, matyt, pagreitino kompozitoriu J. Gruodzio, J. Tallat-Kelp os mirti. Nutarima lyd6j?s smulkmeni kas auk5tuju meno mokyklu bei kulttiros istaigu darbo reglamentavimas ir kontrole prisid6jo prie spartaus Lietuvos kultdros sovietizavimo penktojo desimtme6io pabaigoje. 238

21 Summary DANUTE 8 L A i Y T i THE SOVIET CAMPAIGN AGAINST TIIE LITHUANIAN MUSICIANS IN The present article is a description of Stalinist idet)logical campaign which was startcd by a decision {)f CC of the CPSU of February 10,1948 `On the Muradcli's opera "The Great Fricndship". It reveals the methods by which the Moscow administration thrust upon the Lithuanian thcatrcs the conjuncture work of art depicting one of the episodes from J. Stalin's life. When J. Stalin did n(tt like the pcrformancc, it was prohibited and the "guilt" for such an unhappy "choice" lay {]n the Lithuanian artists. The article also reveals the consequences of this incident to the fate of some modern Lithuanian composers. It turned out that the Lithuanian Soviet administration was not the initiator of the persccution of Lithuanian artists. It was only an executor. A few cxamplcs are given which demonstrate that was the fate of artists often be determined by decisions of Moscow official`q wh() visited Lithuania. The article also contains the data about the spying on the artists. organized by KGB of the CPSU, and about the circumstances of A. Ku6ingis' (a soloist of the Opera and Ballot Thcatrc,) arrest. The article reveals that petty regulations and control of the work in the Lithuanian higher art schools and cultural in.stitutions favoured the sovietization of the cultural life in Lithuania at the cnd of the forties. A conclusion is made that the real purpose of such campaign was to foster absolute obedicncc to the Soviet power rather than the propagation of the "Socialist art". The campaign also added to the separation of the Lithuanian musical (and not only musical) culture from the art of the Western countries and converting it into a part of uniform sovietizcd culture.