VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS SOCIOLOGIJOS IR POLITOLOGIJOS KATEDRA

Transkriptas

1 VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS SOCIOLOGIJOS IR POLITOLOGIJOS KATEDRA Ugnė Diržytė Sociologijos specialybės II kurso magistrantė BANKŲ ĮTAKA PILIEČIAMS IR JOS SOCIOLOGINĖ ANALIZĖ: VILNIAUS ATVEJIS (baigiamasis magistrinis darbas) Ugnė Diržytė (parašas) Leidžiama ginti: Darbo vadovas (parašas) SMF Dekanas (parašas) Prof. habil.dr. J. Bagdanavičius Doc. V. Senkus Darbo įteikimo data: Registracijos numeris: Vilnius, 2007

2 TURINYS ĮVADAS... 3 Temos aktualumas... 4 Tyrimo objektas... 5 Tyrimo dalykas... 5 Hipotezės... 5 Darbo tikslas:... 5 Tyrimo metodologinis ir metodinis pagrindimas... 6 SĄVOKŲ OPERACIONALIZACIJA Tyrimo etapai: I DALIS. INFORMACINĖS TECNOLOGIJOS IR BANKŲ INSTRUMENTAI, DARANTYS POVEIKĮ PILIETINEI VISUOMENEI Banko instrumentai ir jų įtaka pilietinei visuomenei. (paskolos, investavimas, kortelės ir kt) Įvadas Banko sąskaita Mokėjimo kortelės Čekių operacijos Indėliai El. Bankininkystė Paskolos Fondai Išvados Informacinių tecnologijų plėtra pilietinės visuomenės glėby Įvadas Lietuvos piliečiai visuotinio globalizacijos proceso kontekste Informacinių technologijų plėtra bankuose Išvados II DALIS. TYRIMO REZULTAI Piliečių požiūris į instrumentus Įvadas Instrumentai Išvados Banko darbuotojų įtaka piliečiams Įvadas Banko darbuotojai, organizacijos atspindys Išvados Ištirti visuomenei teikiamas žinias apie bankų paramą Įvadas: Kiek piliečiai žino apie bankų teikiamą paramą? Išvados Užsienietiškas kapitalas ir jo įtaka Vilniaus piliečiams Įvadas Piliečių požiūris į užsienietišką kapitalą Išvados Išvados LITERATŪRA PRIEDAI Summary

3 ĮVADAS Visuomenė, - vientisa sistema, ekonominių, kultūrinių, politinių įsitikinimų katilas. Šiuolaikinė visuomenė tai organizacijos - žmonių bendrijos, kurios kuriasi, funkcionuoja ir plėtojasi siekdamos įgyvendinti ir realizuoti savo tikslus. Organizacijos veikia remdamosi tam tikromis procedūromis ir taisyklėmis. Specializuotos organizacijos turi atskirtas veiklos sritis, apibrėžiamas pareigybėmis, struktūriniais padaliniais. Pagal socialinio veiksmo paradigmą socialinė struktūra tai susijusių socialinių pozicijų ir vaidmenų sistema. Atskiri individai, asmenys siekia šias pozicijas užimti ir atlikti tam tikrus vaidmenis. Socialinės struktūros sąvokos esmė yra tie socialiniai ryšiai, be kurių visuomenės egzistavimas tokia forma būtų neįmanomas. Socialinės struktūros idėja remiasi prielaida, kad visuomenė yra sugrupuota į tam tikras struktūras, kurios turi skirtingas funkcijas, prasmes ir paskirtis. Socialinė struktūra egzistuoja kaip santykinai pastovus dydis. Tokiomis socialinėmis struktūromis vadiname šeimą, religiją, ekonomiką ir klases. Tai susiję su socialinės stratifikacijos idėja, t.y. teorijomis, kad visuomenė yra padalinta į skirtingas stratas (sluoksnius), priklausomai nuo tokių socialinių skirčių kaip rasė, klasė ir lytis. Besivystant šalyje naujai socialinei ekonominei sanklodai, keičiasi akcentai įprastiniuose tarpusavio santykiuose, atsiranda naujų prioritetų. Jeigu organizacija iš esmės prisitaikė prie naujų ekonominių santykių ir daugmaž gerai laikosi, tai su dideliu įsitikinimu galima kalbėti ir apie tai, kad tų organizacijų vadovai įsisąmonino būtinybę formuoti firmos įvaizdį ir komunikaciją, t.y. išsiskirti iš daugybės į save panašių, pasiekti, kad apie organizaciją žinotų kuo daugiau, įgyti reputaciją. Tai itin aktualu toje situacijoje, kada organizacijos atlieka panašiai tas pačias paslaugas, kliento pasirinkimas priklauso nuo susikūrusio apie jas įvaizdžio ir informacijos apie organizaciją. Šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma išvengti įspūdžio poveikio, kuris formuojasi dėl pirminio kontakto su organizacijos atstovais, akcininkais arba dėl organizacijos teikiamos reklamos pobūdžio bei stiliaus. Tačiau vienais atvejais šis įspūdis susidaro dėl organizacijos aktyvios veiklos bei kontrolės, o kitais - spontaniškai. Pastaruoju atveju rezultato nuspėti dažniausiai neįmanoma, ir jis visiškai neprognozuojamas. Netgi neturėdamas jokios informacijos apie organizaciją, žmogus gali susikurti pasąmonėje asmeninį subjektyvų įspūdį apie ją kaip apie didelę ar mažą, šiuolaikišką ar konservatyvią, solidžią ar abejotiną. Taigi per pastaruosius metus daugelis organizacijų prakalbo apie organizacijos kultūrą, kuri didžia dalimi formuoja organizacijos. Įvaizdis dabar yra siejamas ne tik su organizacijos pastangomis. Jis apima visas įmanomas organizacijos veiklas: darbuotojų bendravimą su klientais, vadovų sugebėjimą vykdyti lobizmą, sugebėjimą suderinti reklamą, 3

4 nuolaidas, pačią paslaugą, užtikrinti komunikacinę kultūrą [7]. Organizacijos įvaizdis tampa vienu svarbiausių veiksnių, nulemiančių esamų ir potencialių vartotojų bei tos organizacijos darbuotojų reakcijas į organizacijos ekonominę sėkmę [7]. Šiais konkurencijos laikais organizacijos stengiasi išlaikyti ir gerinti turimą įvaizdį, nes gero įvaizdžio turėjimas yra didelis, nors ir neapčiuopiamas turtas. sunkioje konkurencinėje kovoje ir intensyviame gyvenime. Temos aktualumas Kaip suformulavo Adamas Smithas ( ) ekonomikos funkcionavimo pagrinduose buvo akcentuojama, kad valstybės gerovės pagrindas tai pirmiausia žmonių įgyti sugebėjimai: išsimokslinimas, patirtis, įgūdžiai bei sveikata [3]. Daugeliu atvejų raštingumo ir išsilavinimo lygis lemia žmogaus sveikatą ir gerovę bei dažnai tampa pajamų šaltiniu, praplečia galimybes dalyvauti visuomenės socialiniame, ekonominiame, kultūriniame ir politiniame gyvenime. Bankai šiuolaikinėje visuomenėje gali daryti nemažą įtaką pilietinei visuomenei. Suteikia galimybę gauti išsimokslinimą, (paskola) socialinį stabilumą (būsto paskola), taipogi bankų dukterinių bendrovių vystomos draudimo paslaugos suteikia galimybę apdrausti savo šeimą - pilietinę ląstelę. Banko paslaugomis naudojasi dažnas iš mūsų ir tai, kad Lietuvos bankai yra užsienietiško kapitalo įmonės, perduodančios ne tik ekonominį, bet ir kultūrinį kapitalą. Kultūrinė globalizacija sustiprino kitokių tradicijų sklaidą ir iš dalies savųjų užmiršimą. Stiprėjant globalizacijai, plečiasi informacinių technologijų tinklas, kuriasi globali informacinė visuomenė. Didėjantis informacinių telekomunikacinių technologijų mastas ir tempas iš esmes keičia tradicinius visuomenės santykius, globalizuoja visuomenės procesus, spartina permainas visose visose gyvenimo srityse, socialinėse, ekonominėse ir politinėse. Įvairiose veiklos srityse žmogui atsirada naujų pasirinkimo galimybių, kurias teikia informacija, kompetencija bei gebėjimas naudotis naujomis informacinėmis technologijomis. Informacinių technologijų plėtra atveria naujas globalinio bendradarbiavimo galimybes, moderni komunikacinė erdvė naikina naikina laiko ir atstumo barjerus. Prasideda naujas kokybinis žmogaus socialinės raisos etapas, pagrįstas informacijos technologijų plėtojimu ir masiniu jų pritaikymu. 4

5 Tyrimo objektas Bankai ir jų įtaka pilietinei visuomenei Tyrimo dalykas Vilniaus miesto piliečių nuomonės. Hipotezės Bankų vaidmuo stiprėja pilietinei visuomenei. Bankai sukuria naujas darbo vietas. Bankai perduoda užsienietiškas vertybes Lietuvos piliečiams. Piliečiai žino apie bankų teikiamą paramą. Bankai skatina žmoniškąjį kapitalą. Darbo tikslas: Ištirti banko, kaip organizacijos įtaką Vilniaus piliečiams Uždaviniai: Ištirti kokiais instrumentais bankai daro poveikį pilietinei visuomenei. (paskolos, investavimas, kortelės). Išanalizuoti piliečių požiūrį į banko instrumentus. Banko darbuotojų įtaka piliečiams. Ištirti visuomenės žinias apie bankų teikiamą paramą pilietinei visuomenei. Analizuoti informacinių technologijų spartų plėtros poveikį. Ištirti kiek užsienietiškas kapitalas, per bankus, įtakoja Lietuvos visuomenę ir jos socialinį elgesį. 5

6 Tyrimo metodologinis ir metodinis pagrindimas Tyrimo metodai: Tiriant bankų įtaką Vilniaus piliečiams, buvo pasirinktas anketinės apklausos būdas, nes tai tik tinkamiausias ir papraščiausias informacijos apie vartotojų elgseną rinkimo metodas. Šiuo būdu surinkta informacija tiesiogiai susijusi su tyrimo tikslu, o pats rinkimo procesas pakankamai pigus ir greitas. Tyrimo imtis atrinkta remiantis atsitiktinės atrankos metodu. Šio metodo esmė yra ta, kad iš generalinės visumos respondentai atrenkami pagal atsitiktinumo mechanizmą ir kiekvienas visumos narys turi galimybę patekti į imtį. [13]. Nustatant tyrimo imtį buvo remiamasi V. Dičkaus (2003) nurodyta respondentų pasirinkimo tvarka: tiriant žmones ir esant vienam ar keletui analizuojamų pogrupių, apklausose naudojamas imties dydis regiono mastu yra respondentų. Buvo domėtasi ir kitais imties dydžio nustatymo metodais. V Rudzikienė (2005) pateikia formulę, pagal kurią galima apskaičiuoti tyrimo imtį, kai populiacija yra žinoma. Tai tinkama formulė, kadangi tyrimo visuma yra Vilniaus miesto gyventojai.. Anketinė apklausa atlikta Vilniaus mieste 2007 kovo balandžio mėnesiais. Apklausos metu buvo išdalinta ir išsiutinėta elektroniniu paštu 400 anketų. Gauti anketavimo duomenys buvo užkoduoti ir apdorojami Exel programa. Atvirų klausimų atsakymams išvestos tendencijos ir suskaičiuotos atsakymų proporcijos. Diagramos sukurtos Excel programos pagalba. Anketa sudaryta iš 25 klausimų. 24 uždari klausimai ir vienas atviras. Literatūros analizė: Siekiant darbo uždavinių įgyvendinimo remtasi bankų internetinių puslapių informacija, taip pat analizuojama kitų užsienio bei lietuvos autorių darbai. Jie padėjo tikslinti darbo prielaidas, vartojamas savokas, apibendrinti tyrimo metu surinktą medžiagą. Tyrimo eiga susideda iš dviejų pagrindinių etapų: 1. Teorinė dalis organizacijos įvaizdžio apibrėžimas. Literatūros analizė. Formuluojami tikslai, hipotezės, ir kt. 2. Empirinė dalis respondentų anketinė apklausa, jos rezultatų analizė. 6

7 Respondentų (anketinei apklausai) atranka atsitiktinė. Teorinis darbo pagrindas Atliekant tyrimą bei analizuojant gautus duomenis buvo remtasi remiantis autorių veikalais, bus apibrėžta kas tai yra organizacija, pilietinė visuomenė, bankai, kaip organizacija. Šiomis temomis rašė nemažai mokslininkų, vadybos ir marketingo specialistų. Jie pateikė skirtingus įvaizdžio apibrėžimus. Kai kuriais atžvilgiais jų požiūriai į organizaciją sutapo, kai kuriais išsiskyrė, tačiau bus pabandyta įžvelgti bendrus dėsningumus ir jais remiantis išnagrinėti bankų (organizacijos) įtaką pilietinei visuomenei. Lietuvoje, paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos politikai, visuomenė susidūrė su netradicine situacija, nes buvo kuriama, ne tik naujo tipo politinė valdžia, bet ir visiškai naujo modelio ekonominiai santykiai, t.y pereinama nuo valstybinės prie privačios nuosavybės. Jos užuomazgos senojoje tarybinėje sistemoje formavosipertvarkos metais, tačiau jų buvo dar ne daug, išskyrus nedaugelį gamybinių bei prekybinių kooperatyvų, pirmųjų komercinių bankų bei privataus naudojimo ūkių, kuriuos leido kurti 1989m priimtas Valstiečių ūkio įstaymas [psl 119] Todėl naujų ekonominių santykių kūrimas visiškai priklausė nuo politikų sprendimų: priimtų įstatymų kokybės bei taikomų priemonių. Pereinant iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką, reikėjo kardinaliai keisti veikiančią bankų sistemą, steigti naujus bankus, plėsti jų funkcijas ir didinti vaidmenį. Tai buvo nelengvas ir negreitai vykdomas uždavinys. Lietuvoje, kaip ir kitose pokomunistinėse valstybėse, kuriama nauja bankų sistema turėjo atverti kelią į rinkos ekonomikos principais grindžiamą bankų sistemą, nes be Lietuvos banko, be savų pinigų nebuvo galima įgyvendinti nei ekonomikos reformos, nei išspręsti visų kitų uždavinių, kurie buvo numatyti įtvirtinant lietuvos politinę ir ekonominę nepriklausomybę. 1990m priimti įstatymai ne tik nulėmė būsimą lietuvos Respublikos ekonomikos sistemą, bet ir sukūrė pagrindus šalies bankininkystei. Tam, aišku, prireikė ne tik daug laiko, bet ir nemenkų pastangų. Tarptautinės bankininkystės raidos praktika rodo, kad kiekviena išsivyščiusi šalis turi aktyviai veikiančių, tarp savęs konkuruojančių komercinių bankų sistemą. Tiktai neišsivyščiusiose šalyse nebuvo konkuruojančių komercinių bankų. Tai iš dalies buvo jų neturto priežastis ir rezultatas. Tokios šalys dažnai neturėjo konkuruojančių komercinių bankų todėl, kad komercinės bankininkystės monopolis priklausė vyriausybei arba centriniam bankui. Tarptautinės institucijos, duodamos paskolas šalims, kurios turėjo finansinių problemų paprastai reikalavo, kad centrinis bankas vykdytų kartu ir komercinio banko funkcijas. 7

8 Pakitęs gyvenimas sugriovė senąją vertybių sistemą. Pereinamasis laukinio kapitalizmo laikotarpis privertė žmones kovoti dėl būvio, bet kokiomis priemonėmis. Politikų ir verslininkų privati nuosavybė ir laisvoji rinka suformavo nuostatą, kad viską lemia pinigai. Žvelgiant išsamiau į banką kaip organanizaciją, galime sakyti, jog ji skatina visuomenės gyvenančios teritorijoje asmenų visumos, socialinių santykių sanklodą. Visuomenė dar kitaip sociologijoje vadinama sociumu. Visuomenė kaip organizacijos forma yra būdinga tik žmonėms. Tai ypatinga žmonių grupė, kuri sieja tam tikrą asmenų ratą socialiniais ryšiais. Visuomenė yra žmonių koncentracijos pasekmė, kurią formuoja tokie reiškiniai kaip religija, tradicija, vertybės. Ją taip pat formuoja ir tokie faktoriai kaip regiono ar bendruomenės geografinė padėtis, mokslo laimėjimai, kuriuos atspindėti gali architektūra, ekonominė situacija ir t.t. Kalbant apie motyvus dėl savarankiškos pilietinės visuomenės pakanka, siekiant harmonizuoti visus žmonių gyvenimo įvairovės aspektus. Pirmosios laisvės pakopos, paremtos utilitarine išorine žmonių santykių struktūra, kurią išplėtojo ankstyvoji britų empirinė filosofija, sekdama Locke u, kontekste Adam as Smith as sukūrė atitinkamą ekonomikos teoriją. Jo tikslas buvo socialinė ekonomiškai neprivilegijuotų žmonių apsauga bei parama. Geriausias būdas pasiekti šių tikslų, jo manymu, esąs leidimas ekonominėms jėgoms nevaržomai vystytis vadovaujantis savo pačių vidine logika, būtent, - laisvosios rinkos mainais, veikiančiais nematomos rankos pavidalu. Ignoruojant kitus nei materialūs, ekonominiai, visuomenės gyvenimo aspektus, tų ekonominių jėgų vystymasis neišvengiamai turėjo tapti kliuviniu kitų žmonių ir visuomenės realybės formų, kurios turėjo ir buvo vertos specialios apsaugos, plėtrai. Todėl su visu rimtumu, nors ir mažiau sėkmingai, jis ėmėsi nuodugniai vystyti kitą - pilietinės visuomenės - sritį. Tai neturėjo būti nei ekonominė, nei valstybės žinioj esanti sfera, tačiau ji buvo reikalinga tam, kad suteiktų saugumo tinklą tiems, klurie patiria žalą ar yra gniuždomi rinkos jėgų sąveikos bei jų sukeliamos bedarbystės, ar kitų trikdymų. Galima ir reikia patvirtinti, jog pagal šią sampratą pilietinės visuomenės reikalingumą apibrėžia ne tik jos pagalba ekonominės sistemos aukoms, bet jos suteikiamas žmogiškas kontekstas gyvenimams tų, kurie dalyvauja šioje sistemoje. Ji turėtų būti ta erdvė, kurioje šie galėtų realizuoti savo žmogiškumą bei tuo pačiu savo laisvę kaip bendruomenės nariai. Šiuo požiūriu, naudojimasis laisve neturėtų būti apribojamas pirmuoju lygmeniu; todėl ankstyvieji modernūs škotų teoretikai, atsakydami Locke ui, išplėtojo savo pilietinės visuomenės viziją, kurioje ši buvo suvokiama kaip altruistinės veiklos, grindžiamos moraliniais jausmais, sritis. Tokia vizija išreiškė tvirtą priešstatą savanaudiškam turto naudojimui jo maksimizavimo tikslais. Ji buvo įkvėpta ir religinių motyvų, tokių kaip dieviškoji providencija ir geranoriškumas, ir atskiro žmogaus troškimo, kad kiti žmonės 8

9 jį regėtų ir priimtų kaip gerą ir moraliai jautrų asmenį. Adam o Smith o Moralinio jautrumo teorija tapo natūralia, būdinga ir tipiška šios lemtingos modernios visuomenės vystymosi pakopos dalimi, nors laikui bėgant jo pažiūros ir kito, teikdamos pirmenybę teisingumui geranoriškumo sąskaita. Galiausiai reikia pabrėžti, jog pilietinė visuomenė buvo suvokiama ne tik kaip prieglobstis nuo ekonominių santykių viešpatavimo jų aukoms ir dalyviams, bet taip pat ir kaip ekonominių sugebėjimų vystymo šaltinis. Be sveikatos apsaugos ir išsilavinimo pagrindų negali būti geros darbo jėgos; be aukštesnio išsilavinimo ir komunikacijos nagali skleistis kūrybinis išradingumas, skatinantis produktų gausą bei sėkmingą konkurenciją; ignoruodama žmonių savo vertės, žmogiškojo orumo bei socialinio rūpesčio pajautą, nematomoji ranka ilgainiui sugriautų savo pačios aplinką bei žmonių potencijas, kurių jai pačiai reikia. Neatmetama galimybė, kad žmones galėtų įkvėpti bei motyvuoti privataus gyvenimo vertybės iš už anapus nežinojimo šydo, tačiau jos nepriklauso viešosios tvarkos rūpesčio sričiai, kurios nuožiūroje yra tik veiksmų lauko bei sveikos konkurencijos užtikrinimas per sutartinę valstybės globojamų teisių struktūrą. Taip turėtų atrodyti tariamas laisvas pasaulis ; Kant as jį vertintų kaip įstatymais pagrįstų teisių (rechts) lauką, sumodeliuotą praktiniu protu, besirūpinančiu savo būtinųjų savybių apibrėžimu; paprotinės teisės kontekste tai būtų tokia sritis, kurią turėtų formuoti įstatymdavystės, ar teisminė valia tokiu būdu kaip ji veikia sprendžiant konfliktus. Kiekvienu atveju tai nebūtų tikroji moralinė etinio veikimo sritis, nes pastaroji yra nukelta į privatumo ir asmeniškumo sritį. Todėl peršasi mintis apie keletą svarbių elementų, būtinų pilietinės visuomenės sąvokos ir jos pačios plėtotei. Pirma, ji neturi būti priskiriama privačiai sferai, kurią apibrėžia atskyrimas nuo vis besiplečiančios viešojo gyvenimo bei jo prasmių sferos. Antra, etiškumas neturi būti atskirtas nuo naudojimosi laisve viešumoje, kad socialinis gyvenimas netaptų gryno voliuntarizmo apraiška. Trečia, etiškumas neturi būti atskirtas nuo proto, ir tuo pačiu nuo jo diktuojamo diskurso, ar nuo visuomenės patirties bei bendrų tradicijų. Kultūra iš vienos pusės, šis terminas yra kildinamas iš lotynų kalbos žodžio, reiškiančio žemės dirbimą ar kultivavimą. Ciceronas ir kiti lotyvų autoriai jį vartojo sielos ar mąstymo kultivavimo (cultura animi) prasme, nes lygiai kaip gera žemė, kuri nėra dirbama, išaugina tik retą, menkavertę augmeniją, taip ir žmogaus dvasia, kuri nėra tobulinama, nepasiekia tinkamų rezultatų. Ši kultūros termino reikšmė tiksliausiai atitinka graikų kalbos terminą, reiškiantį mokymą. Iš kitos pusės, kultūros termino kilmę galima sieti su sąvoka civis, reiškiančią pilietį, pilietinę visuomenę ir civilizaciją. Šios reikšmės atspindi asmens poreikį priklausyti socialinei grupei, ar bendruomenei, nes tik jose žmogaus dvasia gali pasiekti ženklių rezultatų. Pateikdama asmens disponavimui tradicijos ar praeities išminties lobius, bendruomenė skatina supratingumą. 9

10 Praturtindama mąstymą praeityje puoselėtų vertybių pavyzdžiais, ji moko ir įkvepia jį analogiškų dalykų kūrybai. Objektyvesnė kultūros sąvokos reikšmė yra iš principo sudėtinė. Tyler is šią reikšmę priskyrė socialinių mokslų objekto sričiai, kuri esanti ta sudėtinga visuma, į kurios sudėtį įeina žinojimas, įsitikinimai, menas, etika, teisė, papročiai bei visi kiti sugebėjimai bei įpročiai, būdingi žmogui kaip visuomenės nariui [3] Priešingai jam Geertz as šios sąvokos reikšmę pritaikė tautos [kultūros] tyrimui, siekdamas išsiaiškinti kaip konkrečios tautos intencionalūs veiksmai prisidėjo prie jos vidinio pasaulio formavimo. Taigi, jis priešpriešina kultūros analizę dėsnių ieškančiam eksperimentiniam mokslui, pirmąją traktuodamas kaip interpretacinį, prasmės ieškantį mokslą. Šios analizės tikslas yra artefaktų ir veiksenos būdų svarbos išaiškinimas, sužinant, ar per juos byloja pašaipa ar iššūkis, ironija ar pyktis, snobizmas ar puikavimasis. Dėl to reikia turėti omenyje lakios vaizduotės pasaulį, kuriame veiksmai tampa ženklais. Šiuo požiūriu Geertz as kultūrą apibrėžia veikiau kaip istoriškai perduotą simboliais išreikštų prasmių modelį, kaip būsimų koncepcijų sistemą, išreikštą simbolinėmis formomis, kurių pagalba žmonės bendrauja, įamžina ir plėtoja savo žinojimą bei pažiūras į gyvenimą. Besivystant šalyje naujai socialinei ekonominei sanklodai, keičiasi akcentai įprastiniuose tarpusavio santykiuose, atsiranda naujų prioritetų. Jeigu organizacija iš esmės prisitaikė prie naujų ekonominių santykių ir daugmaž gerai laikosi, tai su dideliu įsitikinimu galima kalbėti ir apie tai, kad tų organizacijų vadovai įsisąmonino būtinybę formuoti firmos įvaizdį ir komunikaciją, t.y. išsiskirti iš daugybės į save panašių, pasiekti, kad apie organizaciją žinotų kuo daugiau, įgyti reputaciją. Tai itin aktualu toje situacijoje, kada organizacijos atlieka panašiai tas pačias paslaugas, kliento pasirinkimas priklauso nuo susikūrusio apie jas įvaizdžio ir informacijos apie organizaciją. Šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma išvengti įspūdžio poveikio, kuris formuojasi dėl pirminio kontakto su organizacijos atstovais, akcininkais arba dėl organizacijos teikiamos reklamos pobūdžio bei stiliaus. Tačiau vienais atvejais šis įspūdis susidaro dėl organizacijos aktyvios veiklos bei kontrolės, o kitais - spontaniškai. Pastaruoju atveju rezultato nuspėti dažniausiai neįmanoma, ir jis visiškai neprognozuojamas. Netgi neturėdamas jokios informacijos apie organizaciją, žmogus gali susikurti pasąmonėje asmeninį subjektyvų įspūdį apie ją kaip apie didelę ar mažą, šiuolaikišką ar konservatyvią, solidžią ar abejotiną. Jis apima visas įmanomas organizacijos veiklas: darbuotojų bendravimą su klientais, vadovų sugebėjimą vykdyti lobizmą, sugebėjimą suderinti reklamą, nuolaidas, pačią paslaugą, užtikrinti komunikacinę kultūrą. Organizacijos įvaizdis tampa vienu svarbiausių veiksnių, nulemiančių esamų ir potencialių vartotojų bei tos organizacijos darbuotojų reakcijas į organizacijos ekonominę sėkmę. Šiais konkurencijos laikais organizacijos stengiasi išlaikyti ir gerinti turimą įvaizdį, nes gero įvaizdžio turėjimas yra didelis, nors ir neapčiuopiamas 10

11 turtas. Iš kitos pusės, įvaizdį galima ir išmatuoti organizacijos įvaizdis ir jos veiklos finansiniai rezultatai yra tarpusavyje priklausomi. Stiprus įvaizdis suteikia organizacijai galimybę sėkmingai vystyti veiklą naujose šakose. Geras įvaizdis užtikrina ne tik klientų palankumą organizacijai, bet ir personalo lojalumą. Įvaizdis taip pat gali palengvinti darbuotojų paiešką, nes atsiranda daugiau norinčių dirbti organizacijoje, kuri turi gerą įvaizdį. Iki nepriklausomybės atgavimo laikotarpio (1990 m.) organizacijų įvaizdžio spragos įvaizdžio kūrime galėjo būti užlopytos gana silpna konkurencija tarp kitų organizacijų, nebloga organizacijos reputacija draugijoje tarp kitų organizacijų ir tam tikru "tvirtumo" rezervu tarp organizacijų. Pastaruoju metu situacija keičiasi. Aštri konkurencija reikalauja mobilizuoti visus faktorius, padedančius organizacijai išsilaikyti sunkioje konkurencinėje kovoje ir intensyviame gyvenime. Pirmosiose pozicijose yra tos organizacijos, kurios teisingos komunikacinės politikos dėka sugebėjo sukurti gerą ir tvirtą įvaizdį. Bankai, kaip organizacija isiskverbę į pilietinės visuomenės sektorių. Ir žvelgiant organizacijos išorine aplinka laikytina visuma veiksnių, esančių už jos ribų ir galinčių vienokiu ar kitokiu būdu paveikti jos veiklą siekiant savo tikslų. Kadangi organizacijos yra didesnių socialinių sistemų dalis ir jos keičiasi prekėmis, paslaugomis ir pinigais su kitomis sistemomis, dažnai sunku nustatyti, kur baigiasi organizacija ir prasideda aplinka. Tokiu būdu banko kaip organizacijos tyrimą reikia pradėti nuo jos, kaip atviros sistemos, apibrėžimo: tai tarpusavyje susijusios veiklos tinklas, kuris priima šios aplinkos dalis, tam tikru būdu jas apdoroja ir atiduoda kažką atgal į aplinką. Organizacija keičia savo produkciją į naujus darbuotojus, įskaitant papildomus išteklius, reikalingus veiklai palaikyti [15]. Organizacijos išorine aplinka laikytina visuma veiksnių, esančių už jos ribų ir galinčių vienokiu ar kitokiu būdu paveikti jos veiklą siekiant savo tikslų. Greičiau organizacijų išlikimas priklauso nuo sugebėjimo mokytis ir veikti pagal pasikeitimus. Dėl to tyrimo dalis ir yra nustatyti, kaip bankas, kaip organizacija, gali plėsti savo ribas ir įtakoti pilietinę visuomenę. Atviros sistemos samprata išryškino organizacijos aplinkos ir pačios organizacijos pažeidžiamumą ir savitarpio priklausomybę. Kitaip tariant, aplinka veikia organizacijos struktūrą ir procesus. Taip yra todėl, kad socialinė aplinka, kurioje egzistuoja organizacijos, nėra pasyvi talpykla [15]. Ji gali sustiprinti formalią struktūrą, lemti įtampą, būti organizacijos pasikeitimo arba net jos žlugimo priežastimi. Organizacinė aplinka gali jungti bet ką, kas nėra jos dalis, nuo įsitikinimų ir gabumų, su kuriais individai ateina į organizaciją, iki tarpusavyje susijusių pasaulinės sistemos nacijų ir daugianacionalinių korporacijų. Kitas svarbus elementas yra individų, grupių ir klasių interesai, todėl svarbu tyrinėti ir nacionalines institucijas. Institucija, kaip sociologinė sąvoka, grindžiama šiomis įprastomis reikšmėmis: 11

12 1) nusistovėjęs normų ir vertybių modelis, 2) organizuoja socialinį gyvenimą ir atlieka socialines funkcijas. Nacionalinės institucijos dažniausiai pasireiškia bendroje aplinkoje. Kaip jau aptarta anksčiau, organizacija nėra izoliuota, ji veikia konkrečioje aplinkoje, kurią sudaro daug kitų organizacijų. Jos daro įtaką viena kitai ir sudaro kompleksinę sistemą, kuri netgi lemia žmonių požiūrius, darbinius santykius, kuria konkurenciją dėl žaliavų, energijos, rinkos savo gaminiams. Tokiu atveju konkuruojančios organizacijos įgauna milžinišką pavidalą savo aplinkoje. Sprendimai, priimti vienos organizacijos, iš karto veikia kitas. Šie konkurentai kartu yra ir partneriai. Todėl plinta organizacinis bendradarbiavimas. Didelė šio bendradarbiavimo dalis apima tarpusavio santykių pasikeitimą, o tai leidžia kiekvienai organizacijai geriau pasiekti savo tikslus. Kai kuriais atvejais bendradarbiavimas yra savanoriškas, o kitais - nulemtas reguliavimo. Kai organizacijos prisitaiko prie tokių aplinkos įtakų, jos formuoja naujus organizacinius padalinius, o šie turi būti integruoti į organizaciją ir koordinuotis su kitais vienetais. Žvelgiant pro vakarietiško požiūrio į organizacijos veiklą, teiginį, kad vartotojas yra aplinkos esmė galėtume laikyti tvirtu požiūriu. Tada galima teigti, kad vartotojų, kaip interesų grupių aibės, svarba yra didžiausia. Pilietinės visuomenės struktūroje galima išskirti šiuos komponentus: 1) socialinį kultūrinį (šeimyniniai giminystės, etniniai, religiniai ir kiti panašaus pobūdžio ryšiai, apskritai kultūrinė įvairovė); 2) ekonominė (ekonominis pliuralizmas); 3) politinė (politinis pliuralizmas); 4) asmenybinė (individualus pasirinkimas, kuris yra galimas esant veiksmingoms pirmosioms trims struktūros dalims). Tuo tarpu prasminga kalbėti apie pilietinės visuomenės politiškumo stoką ir politizacijos reikmes. Pilietinės visuomenės politizacija tai atskiro individo diskretiškas dalyvavimas viešųjų reikalų tvarkyme už valstybės institutų ribų. Modernioje visuomenėje atskiras individas mano galįs svarstyti ir spręsti visuomenės viešuosius reikalus. Bet jo gyvenimo būdas neleidžia jam būti pastoviu politinio vyksmo dalyviu. Todėl šis individas siekia tokios politinio vyksmo institucionalizacijos, kuri būtų atvira jo nereguliariam dalyvavimui. Dalyvavimo įsipareigojimas tėra sąlyginis, tuo tarpu politinio vyksmo atvirumo reikalavimas absoliutus. Tokias individo reikmes geriausiai tenkina pilietinės visuomenės politinių sąsajų tinklas. Mes gyvename socialinėje erdvėje, kur kas nors jau yra priėmęs daugybę sprendimų. Galima teigti, kad anksčiau priimti sprendimai lemia šios erdvės struktūrą. Mūsų organizacijos taip pat sudarytos iš kieno nors kadaise priimtų sprendimų. Apskritai galima teigti, kad visas mūsų 12

13 gyvenimas susideda iš problemų ir sprendimų, kuriuos mes priimame (arba nepriimame), kad įveiktume tas problemas. Atsakomybė už svarbų organizacijų sprendimų priėmimą sunki našta ypač aštriai pasireiškianti aukščiausio valdymopilietinë visuomenë tapo tuo fenomenu, kuriam pokomunistinės kaitos laikotarpiu skiriamas ypatingas dėmesys. Komunistinių rėžimų kritikai jau 8- ame dešimtmetyje aiškino valstybės pastangas užgožti pilietinę visuomenę kaip pražūtingas patiems rėžimams, o kova už pilietines teises buvo tapatinama su kova už pilietinės visuomenės sklaidos galimybes. 9-ojo ir 10- ojo dešimtmečių sandūroje jau atrodė, kad žlungant komunistiniams rėžimams negrįžtamai įsigali pilietinės visuomenės principai. Sykiu neišvengta pilietinės visuomenės idealizacijos. Jeigu pirmoji šios idealizacijos banga buvo susijusi su komunistinių reþimų kontroliuojamų visuomenių išsilaisvinimo viltimis, tai antroji prasidėjo praėjusio šimtmečio paskutiniojo dešimtmečio antrojoje pusėje ir yra susijusi su nusivylimu neoliberaliomis struktūrinėmis ekonomikos reformomis, kurios neatnešė lauktos sėkmės, ir viltimi, jog pokomunistiniai kraštai gali pakilti plėtotei tik tada, jei pilietinė visuomenė taps pagrindiniu jos veiksniu. Praktika byloja apie didelius sunkumus kuriant rinkos ekonomiką be valstybės, gebančios nustatyti žaidimo taisykles. Net ir neoliberali minimali teisinė valstybė reiškia politikos vyravimą ekonomikos atžvilgiu. Pilietinė visuomenė idealizuojama teigiant, kad dabar valstybė jau nėra visuomenė telkianti institucija, o iš visų pusių kyla kolektyviniai sąjūdžiai, neigiantys bet kokią valstybės kišimąsi į visuomenės gyvenimą. Iš tikrųjų distancija tarp valstybės ir visuomenės nenumaldomai didėja ir vis dažniau matuojama apibūdinant valstybę kaip visuomeninį verslininką. Viena valstybės ir visuomenės nutolimo priežastis yra tradicinis siekis sukurti nepolitinę visuomenę. Taip, valstybė turi ribotas galimybes telkti visuomenę, bet sykiu reikia aiškintis, kokias galimybes telktis turi pati pilietinė visuomenė. A. Touraine (1998) yra įsitikinęs, jog nauji kultūriniai ir socialiniai judėjimai - pilietinės visuomenės raiškos formos sukuria dar didesnę distanciją tarp pilietinės visuomenės ir valstybės. Iš tikrųjų kultūriniai ir socialiniai judėjimai ne tiek siekia (net nesiekia) iškovoti valstybinę valdžią, kiek siekia pakeisti gyvenimą ir šitaip iškovoti kultūrinę ir socialinę valdþią. Bet tokiu atveju skirtis tarp valstybės ir visuomenės nė kiek nesumažėja. Apskritai protesto judėjimai yra disfunkciniai valstybės atžvilgiu, kadangi kvestionuoja valstybinės valdžios monopolizmą. Neretai netikėti ir sunkiai paaiškinami pilietinės visuomenės segmentai susprogdina visuomenės gyvenimo tėkmę, o valdžiai kartais net visiškai nesiseka su jais sąveikauti. Tarkime, pilietinė visuomenė yra privačių individų, siekiančių savų tikslų, savikūros rezultatas (dėl šios priežasties natūralesnis nei valstybinės šių piliečių vienijimo pastangos). Bet ar tokia pilietinës visuomenės samprata nenumano visuomenės konsolidacijos stokos ir fragmentacijos pavojų? Beje, pilietinės visuomenės nepolitiškumo motyvas pats save riboja kviesdamas šią visuomenę nebūti apolitiška. (Šia netapatinami pilietiškumo kaip valstybės institucijos, ir pilietiškumo kaip laisvo individo 13

14 raiškos aspektai.) Vadinasi, prasminga formuluoti pilietinės visuomenės politinio turinio arba nevalstybinės politikos formos (subpolitikos) problemą. O tai rodo, kad pilietinės visuomenės prasmė yra dalies valstybės atliekamų funkcijų perėmimas. Pilietinė visuomenė tai ne privatus inteligentiškų diskusijų žaidimas, kuriame nedalyvauja valdžios institucijos; o galbūt ir žaidimas, nukreiptas prieš šias institucijas Pilietinės visuomenės veiksniai - namų ūkis, kultūrinė veikla, įvairiausios interesų grupės - turi būti papildytos politinės sąveikos komponentu. Būtent pastarasis komponentas yra problemiškiausias. Neretai pilietinės visuomenės politinio komponento išskyrimo pastangos tapatinamos su visumine pilietinės visuomenės politizacija. Iš tikrųjų pilietinės visuomenės politizacija tėra vieno papildomo jos segmento inkorporavimas. O tai nusako, kad pilietinėje visuomenėje, be kita ko, prasminga įžvelgti natūralų, iš esmės priešingą dirbtiniam, politinį konsolidacinį potencialą. Pilietinės visuomenės tapsmo ir raidos problematika yra aktuali tiek, kiek valstybinė visuomenės organizacijos forma yra antrinė, ribota ir nepakankama. Todėl pilietinė visuomenė visada išliks siektinu tikslu. Esminis klausimas: ar pilietinei visuomenei perimant atskiras valstybės funkcijas tebevyksta politikos turinio kaita, ar kinta ir politikos mastas? Galima teigti, kad valstybinė politikos forma apskritai riboja politiką. Juk netektų ilgai įrodinėti, jog šiandieninės demokratinės valstybės neįtraukė į politinių sprendimų priėmėjų gretas pakankamo skaičiaus gabiausio ir doriausių piliečių ir nepaskatino nors kiek didesnio visuomenės pasitikėjimo. Šito valstybė ir negali padaryti. Bet to, šių funkcijų tiesiogiai gali imtis pati visuomenė, nelaukdama molonės iš savo patikėtinių, kuriems suteikė valstybinės valdžios mandatą. Taigi ne visi politiniai klausimai gali būti sprendžiami tik valstybės institutų. Suprantami piliečių judėjimų siekiai riboti politikos centralizaciją ir profesionalizaciją, vadinamąją didžiąja politiką apskritai. Bankai, kaip organizacija įtakoja pilietinę visuomenę teikdami savo paslaugas, perduodami vertybes ir siekdami užkariauti ekonominę rinką. Labai dažnai socializacijos agentai turi tiesioginės naudos, t.y. siekia kryptingo socializuojamojo asmens elgesio. Taip elgiasi daugelis komercinių bei visuomeninių organizacijų. Formalios ir neformalios mokymo įstaigos, religinės organizacijos, verslo organizacijos deklaruoja socializacijos kryptį, formas ir turinį savo veiklos nuostatuose bei ugdymo programose. Be to daugelis mokymo įstaigų vykdo socializacijos proceso etapinę kontrolę, dėka kurios organizacijų nariai perpaskirstomi socialinėje hierarchijoje. Tą patį galima pasakyti ar apie visų tipų (pelno siekiančių ir nesiekiančių) bankų organizacijų veiklos tikslus turėti atitinkamą narių, pripažįstančių organizacijos veiklos vertybes ir besilaikančių formalių ir neformalų normų. Bankų vadovams sėkminga socializacija organizacijoje mažina narių nubyrėjimą. Labai dažnai įtakingiausi socializacijos agentai susiduria su individų nepaklusnumu, nenoru socializuotis, pasireiškiančiu nepaklusnumu, frustracijomis, agresija. Galima tik stebėtis, kad daugeliu atveju žiūrint iš socializacijos proceso užmanytojų taško socializacija pavyksta. Šiuolaikinė visuomenė pateikia vis daugiau reikalavimų susijusių su informacijos vartojimo 14

15 įgūdžiais. Pasiekę tam tikrą raidos etapą visi visuomenės nariai turi išmokti skaityti, skaičiuoti, rašyti. Pagal šių įgūdžių įsisavinimą žmogui visuomenėje suteikiamas tam tikras socialinis statusas. Paprastai šie įgūdžiai suformuojami pradinėje mokykloje padedant kvalifikuotiems pedagogams. Informacijos vartojimo įgūdžiai tobulinami visą gyvenimą, nes nei viena visuomeninio gyvenimo sfera negali be jų apsieiti. Pastaruoju metu prie šių trijų informacijos gebėjimų banginių prisideda ir darbas su kompiuteriu. Teksto rinkimas, skaičiavimas elektroninių lentelių pagalba, informacijos paieška internete, elektroninės korespondencijos vedimas tampa sudėtine modernaus žmogaus gyvenimo dalimi tiek pat reikšmingu, kiek naudojimasis transporto ar ryšio sistemomis. Jauniems žmonėms toks interaktyvus pasaulis natūralus pasaulis. Socialiniai vaidmenys ir padėtys (statusai) būvimo visuomenėje įgimti ar įgyti būdai bei konkrečios tą statusą atitinkančios elgesio išraiškos (vaidmens atlikimas) Nerašyti, moralės normų sąlygojami vaidmenys (šeima, draugystė, meilė) Užrašyti, sankcijomis prižiūrimi vaidmenys (profesines taisykles, darbų sauga, kelių eismo taisyklės) Socializacijos procesai apima visą žmogaus gyvenimą nuo gyvybės pradėjimo iki pat paskutinio atodūsio. Socializacija remiasi mūsų kaip žmonių biologiniais ir kultūriniais raidos dėsningumais. Įvairios socialinės organizacijos (socializacijos agentai) varžosi dėl socializacijos apimties ir intensyvumo. Socializacijos metu mes semiamės biosocialinės informacijos iš tokių socializacijos šaltinių: įgūdžių, kalbos, elgesio taisyklių, siekių ir jau egzistuojančių socialinių padėčių ir vaidmenų. Socializacija yra sudaryta iš dviejų svarbiausių procesų kultūros išmokimo ir savivokos proceso. Savivoka sudaro susitapatinimai ir savęs vertinimas sugebėjimų ir vertės pojūčiu. Organizacijos nariai į organizaciją atsineša savo asmeninę patirtį, savo įsitikinimus ir savo vertybes. Organizacijos vidaus darbo grupės irgi turi savo bendravimo bei elgesio normas ir būdą, kuris daro įtaką platesnei organizacijai. Kultūra gali būti importuota. Tai yra, pavyzdžiui, kompiuterių specialistas gali turėti gebėjimus, kalbą ir elgesį įgytą nepriklausomai nuo organizacijos, kuris skiriasi nuo bendradarbių, ir tai daro įtaką organizacijos kultūrai. Tagi bankai gali perduoti importuotą kultūrą. Vadovybė gali nustatyt organizacijos kultūrą, ir norėti įpiršti organizacijos vertybes ir elgesio kodeksą (etiketą), kuris atspindėtų organizacijos tikslus. Sakome, kad yra stipri kultūra tuomet, kai organizacijos nariai veikia dėl to, kad jų vertybės linkusios atitikti organizacijos vertybes. Ir priešingai, yra silpna, kuomet šios vertybės yra linkusios skirtis nuo organizacijos vertybių. Tuomet kontrolė gali būti pasiekiama daugybės biurokratinių procedūrų dėka. Kur kultūra stipri žmonės veikia todėl, kad jie tiki, kad tai, ką jie daro, yra tai, ką reikėtų daryti. Tačiau šiuo atveju egzistuoja kito reiškinio rizika: pernelyg grupinio mąstymo. Tai yra būsena kai žmonės mąsto taip panašiai, kad jie negali atsispirti grupiniam mąstymui, ir taip sumažėja inovacinių minčių. Tai gali atsitikti, pavyzdžiui, kur yra didelis pasitikėjimas centriniu 15

16 charizmatiniu organizacijos vadovu, ar kur yra perdėtas tikėjimas organizacijos vertybėmis. Bankai siekia, jog jų kultūra persiduotų ir visuomenei. Palyginimui, biurokratinės organizacijos gali nesugebėti mąstyti inovaciškai dėl per didelės priklausomybės nuo įsigalėjusių procedūrų. Inovacinėms organacijoms reikia žmonių, kurie yra pasiruošę kritiškai mąstyti apie dabartinę padėtį nesvarbu, ar tai yra grupinio mąstymo tipo struktūrą, ar biurokratinio tipo struktūra. Tačiau tam taip pat būtinos procedūros naujoms idėjoms efektyviai įgyvendinti. Pasirodo, kad ir organizacijų kultūros gali būti apibendrintos bendromis kategorijomis, kurios atspindi esmines vertybes, pageidaujamą elgesį, vadovavimo būdą bei sėkmingos veiklos kriterijus. JAV dirbantis vadybos ekspertas K.S.Cameron yra pasiūlęs modelį, kurio pagalba visas organizacijų kultūras galima suskirstyti į keturias grupes. Skirstant į grupes organizacijos kultūra yra vertinama pagal dvi kriterijų dimensijas: 1. lankstumas, veiksmų laisvė ir dinamiškumas prieš stabilumą, tvarką ir kontrolę; 2. vidinė orientacija, integracija ir vienybė prieš išorinę orientaciją, diferenciaciją ir konkurenciją. Labai draugiška vieta, kur žmonės gali viskuo dalintis vienas su kitu. Organizacija panaši į didelę giminę (gentį). Kompanijos lyderiai ir vadovai darbuotojams yra tikri patarėjai ar net tėviški globėjai. Tradicijos ir lojalumas yra tos vertybės, kurios jungia organizacijos narius. Labai aukštas abipusių (darbuotojas-organizacija) įsipareigojimų lygis. Organizacija ilgalaikę naudą sieja su žmogiškųjų išteklių tobulėjimu, svarbiais laiko tamprius ryšius su darbuotojais bei gerą jų dvasinę būklę. Organizacijos sėkmė nusakoma sąvokomis susijusiomis su jautrumu klientams bei rūpinimusi savo darbuotojais. Būdinga veiklos forma- darbas komandose, dalyvavimas ir sutarimas (konsensusas). Bankas yra į rezultatus orientuota organizacija, kurioje darbuotojams svarbiausia pasiekti iškeltus konkrečius tikslus. Darbuotojų pastangos kryptingos tikslui pasiekti, jie skatinami konkuruoti tarpusavyje. Lyderiai ryžtingi, atkaklūs, griežti ir reiklūs. Organizacijos darbuotojus sieja siekis nugalėti konkurencinėje kovoje. Organizacija stipriai rūpinasi savo reputacija ir sėkme. Ilgalaikė nauda suvokiama per rungtyniavimą ir išmatuojamų tikslų bei rezultatų pasiekimą. Organizacija savo sėkmę matuoja užimtu rinkos dalies dydžiu ir įsiskverbimu į ją, siekia turėti konkurencingas kainas bei būti rinkos lyderiais. Šio tipo kultūrai toks pavadinimas parinktas dėl rinkos modelio taikymo organizacijos viduje, santykiams tarp atskirų padalinių pagrįsti. Jokių būdu negalima daryti prielaidos, kad kiti organizacijų kultūrų tipai nėra tinkami organizacijoms, veikiančioms rinkos ekonomikos sąlygomis. 16

17 Taipogi bankai yra dinaminė, kūrybinga organizacija, vertinanti entrepreneriškas savybes. Žmonės linkę rizikuoti. Būdingos lyderių savybės inovatyvumas ir drąsa rizikuoti. Organizacijos narius sieja pasišventimas eksperimentams ir inovacijoms. Būdingas pastovus vaikščiojimas peilio ašmenimis. Organizacijos ilgalaikė nauda siejama su naujų resursų įsisavinimu ir augimu. Sėkmė siejama su unikalių bei naujų produktų ar paslaugų sukūrimu. Siekiama būti produktų ar paslaugų lyderiu. Organizacija skatina individualias iniciatyvas ir laisvumą. Banko organizacijos kultūros nėra nei teisingos nei neteisingos ji gali būti tik tinkama arba netinkama esant konkrečioms aplinkos sąlygoms. Kitaip sakant, tai kas vakar buvo idealu, šiandien gali būti jau beviltiškai atsilikę. Nustatyti banko organizacijos kultūrą, kaip beje ir pažinti žmogų, nėra lengva, tačiau pažvelgs į bankų internetinius puslapius ir patyrinėjus išsamiau, ne tik galime žinoti silpnąsias bei stipriąsias puses, bet ir atpažinti kultūros tipą. Banko vadovas yra vertingas tiek, kiek yra susijęs su organizacijos veiklos efektyvumu. Niekam nėra paslaptis, kad ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis šiuo metu gyvena dramatiškuose pokyčiuose- politinis bei ekonominis pasaulio žemėlapis dar niekada istorijoje nebuvo toks nestabilus, technologijos dar niekad netobulėjo taip sparčiai, o bet kurie du geografiniai žemės rutulio taškai nebuvo taip arti vienas kito. Tokia sparčiai kintanti aplinka reikalauja pastovios kaitos ir iš daugelio verslo šakų organizacijų. Dar niekada ekonominėje vakarų pasaulio bendruomenėje nebuvo taip stipriai teisingi Čarlzo Darvino žodžiai: išlieka ne stipriausia ir net ne protingiausia rūšis išlieka ta, kuri geriausiai prisitaiko. Todėl natūraliai iškyla klausimas, kuris organizacijos kultūros tipas labiausiai palaiko diegiamus pokyčius. Tą paaiškinti nėra sunku: dominuojant rinkos tipo kultūrai, organizacijos, o taip pat ir kiekvieno jos nario, sėkmė vertinama konkrečių ir išmatuojamų tikslų pasiekimu: dominavimu rinkos segmentuose, pelningumu ir pan. Bet kokia veikla, trukdanti pasiekti šiuos tikslus yra nepageidautina. Todėl natūralu, kad esant tokiam kultūros tipui darbuotojų ketinimas priešintis pokyčiams yra didesnis. Kitas faktorius, galimai turintis įtakos tokiai tendencijai bendra ekonominė situacija Lietuvoje. Darbas Lietuvos žmonėms vis dar yra pagrindinė vertybė, o jo netekimas - viena iš stipriausių streso priežasčių. Vis daugiau vadovų darbuotojo vertinimą susieja su konkrečių jam iškeltų tikslų pasiekimu. Iškilus grėsmei nepasiekti jam iškeltų tikslų, darbuotojas stengiasi panaikinti šią grėsmę įtakojančius veiksnius. Labai įdomu yra tai, kad minėtas K.S.Cameron daugiau kaip dvidešimt metų nagrinėjęs organizacijų kultūras JAV ir vakarų Europoje rinkos tipą įvardina kaip labai būdingą organizacijoms vėlyvaisiais aisiais. Jis labai tiko to meto sąlygoms, tačiau vėliau jos pasikeitė, todėl išsivystė ir naujų tipų organizacijos kultūros, kuriose ne mažesnis dėmesys skiriamas įmonės darbuotojams, jų tobulėjimui, kūrybingumo ugdymui, inovacijų skatinimui. Tad ar šiandien sėkmingos Lietuvos organizacijos dramblys nestovi ant molinių kojų, ar jis bus pajėgus pajudėti ir nesubyrės? 17

18 Šiuolaikiniai vadybos specialistai vieningai pripažįsta, kad žmogiškasis faktorius pokyčių sėkmei turi lemiamą įtaką, o kylantis darbuotojų pasipriešinimas yra dažniausia pokyčių nesėkmės priežastis. Tad, jei naujos iniciatyvos pastoviai klimpsta būtų verta suabejoti ar tai susiję su konkrečiais žmonėmis ir pamąstyti apie savo organizacijos kultūrą. Nemažai organizacijos kultūrą lemiančių savybių yra atsiradusios kažkuriuo gyvavimo laikotarpiu, kai jos buvo diagnozuotos kaip efektyvios ir organizacijoje prigijo. Tačiau, vadybos specialistų tvirtinimu, tokios savybės nėra amžinos ir gali išnykti ateityje: pastoviai besiformuojanti organizacijos kultūra gali būti įtakojama - t.y. organizacijos kultūra nėra vien tik egzistuojanti savaime, bet gali būti įtakojama organizacijos vadovų sąmoningų veiksmų. Taigi, organizacijos kultūra tikrai gali būti pakeista, tačiau tai yra ilgalaikis ir ne visada tiksliai prognozuojamas procesas. Jokiu būdu neimkite visko griauti ir statyti iš naujo. Nepamirškite, kad organizacijos pamatas yra žmonės, ir jei šiuo metu jie linkę priešintis pokyčiams tai tą darys ir stengiantis keisti kultūrą. Organizacijos kultūros keitimui reikia ruoštis labai atsakingai, o greitų rezultatų tikėtis neverta, šis procesas gali trukti ir keliolika mėnesių. Tad galvodami apie ateityje laukiančius iššūkius susimąstykite jau šiandien. Taigi, išanalizavus keletą literatūros šaltinių, galima teigti, jog bankai kaip organizacija daro stiprią įtaką pilietinei visuomenei. 18

19 SĄVOKŲ OPERACIONALIZACIJA Visuomenė. Šį terminą vartojame įvairiausiose situacijose, ir jis mums atrodo įprastas ir aiškus. Tačiau pabandę jį suvokti giliau, staiga pamatome, kad jis nėra toks jau paprastas. Visuomenė - tai kažkas abstraktaus, ypatingo ir sunkiai apibrėžiamo. Kas yra visuomenė? Gyvas organizmas, kurio kiekviena dalis veikia jo išgyvenimo ir stabilumo labui. Nuolatinė kova tarp ją sudarančių konkuruojančių grupių. Aktyvi kasdieninė individų socialinė sąveika. Nėra vienareikšmio atsakymo. Kiekvienas mūsų yra visuomenėje, dalyvauja joje kaip šeimos, mokyklos, darbovietės, visuomeninės organizacijos, politinės partijos ar religinės grupės narys ir atlieka daugybę skirtingų vaidmenų. Organizacijos misija tai organizaciją visuomenei pristatantis pranešimas. Trumpai tai galima išreikšti klausimu "Kodėl egzistuojame?" arba "Kokia mūsų veiklos prasmė?". Misijos apibrėžimas pasako, kas organizacija yra, ką ji veikia ir kurlink ji eina. Organizacijos misijos apibrėžimas turi prasidėti nuo kliento, nuo jo situacijos, jo vertybių ir jo lūkesčių. Organizacijos kultūra Tai organizacijos darbuotojų pripažįstamos vertybės ir požiūriai, pasireiškiantys elgesiu su klientais, prioritetų pasirinkimu. Tai galima pavadinti tam tikru elgesio būdu, kurį darbuotojai sugalvoja, kuria, tobulina, spręsdami rganizacijos išorinio prisitaikymo ir vidinės integracijos problemas. Organizacijos profilis tai aiškus apibrėžimas, kas organizacija yra, ką ji veikia, kaip ji tai atlieka, ir jo pateikimas visuomenei. Profilį galima būtų pavadinti organizacijos identiteto kryptingu palaikymu. Organizacijos identitetas tai matomųjų organizacijos ypatybių, pagal kurias publikos gali atpažinti organizaciją, formavimas. Organizacijos identitetas plačiausia prasme suprantamas kaip organizacijos individualumas. Organizacijos vertybės Jos padeda suprasti, kodėl tam tikras elgesys organizacijoje yra skatinamas, o kitam elgesiui nepritariama. 19

20 Organizacijos komunikacija tai procesas, kurio metu įmonės identitetas perteikiamas įmonės įvaizdžio formavimui. Įmonės komunikacija apjungia praktiškai viską, kas iš vadovaujančio lygio perduodama personalui ir tai, kas atspindi įmonę išorinėje aplinkoje. Įmonė, kontroliuodama perduodamus pranešimus, informuoja publikas apie tai, kas ji yra, ką ji daro ir kaip ji tai daro. Organizacijos įvaizdžio modelis pagrindiniai kuriamojo įvaizdžio įtakojantys veiksniai. Pilietinė visuomenė - Pagal plačiausią apibrėžimą pilietinė visuomenė tai visos savanoriškos organizacijos tarp individo ir valstybės. Šalia šio egzistuoja daugybė kitų pilietinės visuomenės apibrėžimų. Kadangi supratimas kas yra pilietinė visuomenė yra labai įvairus, tai negalime jos vadinti net sąvoka tai greičiau idėja. Pilietinės visuomenės idėja kyla iš autonomiškų nuo valstybės nepriklausomų asociacijų, kurios vienija piliečius remdamosi bendraisiais jų rūpesčiais. Charles Tayloras primygtinai ragina neužmiršti, kad pilietinės visuomenės sąvoka suformuluota kaip priešprieša valstybės sąvokai (Taylor ). Specializacija labai dinaminė, kūrybinga organizacija, vertinanti entrepreneriškas savybes. Žmonės linkę rizikuoti. Būdingos lyderių savybės- inovatyvumas ir drąsa rizikuoti. Organizacijos narius sieja pasišventimas eksperimentams ir inovacijoms. Būdingas pastovus vaikščiojimas peilio ašmenimis. Organizacijos ilgalaikė nauda siejama su naujų resursų įsisavinimu ir augimu. Sėkmė siejama su unikalių bei naujų produktų ar paslaugų sukūrimu. Siekiama būti produktų ar paslaugų lyderiu. Organizacija skatina individualias iniciatyvas ir laisvumą. Rinka į rezultatus orientuota organizacija, kurioje darbuotojams svarbiausia- pasiekti iškeltus konkrečius tikslus. Darbuotojų pastangos kryptingos tikslui pasiekti, jie skatinami konkuruoti tarpusavyje. Lyderiai ryžtingi, atkaklūs, griežti ir reiklūs. Organizacijos darbuotojus sieja siekis nugalėti konkurencinėje kovoje. Organizacija stipriai rūpinasi savo reputacija ir sėkme. Ilgalaikė nauda suvokiama per rungtyniavimą ir išmatuojamų tikslų bei rezultatų pasiekimą. Organizacija savo sėkmę matuoja užimtu rinkos dalies dydžiu ir įsiskverbimu į ją, siekia turėti konkurencingas kainas bei būti rinkos lyderiais. Hierarchija labai struktūruota ir formalizuota organizacija. Procedūros aprašo viską, ką darbuotojai gali ir turi daryti darbe. Lyderiais laikomi tie, kurie sugeba gerai organizuoti ir koordinuoti veiklą, užtikrinant jos efektyvumą. Svarbiausia šioje organizacijoje- sklandus veiklos procesas. Organizacijos narius kartu laiko formalios taisyklės ir politikos. Ilgalaikė nauda siejama 20

21 su stabilumu ir efektyvia bei sklandžia veikla. Sėkmė siejama su patikimu prekių tiekimu, sklandžiais tvarkaraščiais, žemais kaštais. Personalo valdymas turi užtikrinti saugius organizacijai išteklius bei jų elgesio nuspėjamumą. Tyrimo etapai: 1. Tyrimo programos (problemos, objekto, tikslo, uždavinių formulavimas, metodų pasirinkimas ir kt) parengimas. 2. Sociologinęs informacijos rinkimas ir kompiuterinis apdorojimas. 3. Surinktos informacijos analizė ir apbendrinimas. Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, dvi dalys ir išvados. Tai pat pateikiama santrauka anglų kalba, literatūros sąrašas ir priedai. 21

22 I DALIS. INFORMACINĖS TECNOLOGIJOS IR BANKŲ INSTRUMENTAI, DARANTYS POVEIKĮ PILIETINEI VISUOMENEI 1. Banko instrumentai ir jų įtaka pilietinei visuomenei. (paskolos, investavimas, kortelės ir kt) 1.1 Įvadas Šiame skyriuje apžvelgsiu kelių bankų (AB bankas Hansabankas, AB Seb Vilniaus bankas, AB bankas Snoras, AB Sampo bankas, AB Dnb Nord bankas) teikiamas paslaugas. Aptarsiu, kaip banko instrumentai įtakoja pilietinę visuomenę. Bankai teikia paslaugas, kurios labai panašios tarpusavyje. Paslaugos skirstomos fiziniams ir juridiniams asmenims piliečiams. Žvelgiant globaliai bankai naudoja instrumentus: banko sąskaitas, mokėjimo korteles, indėlius, investicinius indėlius, paskolas (būsto ir vartojimo), investicinius fondus, vertybiniai popieriai, elektroninė bankininkystė. Pilietinė visuomenė pagal Tocqueville tai trijų dalių modelis, kuriame, nors ir nesistemingai, buvo nubrėžta skirtis tarp pilietinės ekonominių ir kultūrinių asociacijų bei jų narių visuomenės, politinio lokalių, provincijoms priklausančių bei nacionalinių draugijų susivienijimo ir administracinio valstybės aparato. Pilietinės visuomenės klausimo atveju tai reikštų štai ką: kaip žmonės gali sukurti socialinę vienovę, kuri skatina, o ne griauna unikalų visų savo narių orumą bei savęs realizavimą. Taigi banko instrumentai, padės atskleisti kokie pilietinės visuomenės nariai naudojasi bankų paslaugomis. Kaip bankų paslaugos įtakoja piletinės visuomenės raidą ir jose vykstančius procesus. Bendruomenę apskritai sudaro daugelio kooperavimasis bendro tikslo ar gėrio atžvilgiu, bet bendruomenės tikslas ar gėris gali būti ypatingai sodrus bei struktūruotas. Jis gali reikšti mitybą, sveikatos apsaugą, aplinkosaugą; jis apima formalų ir neformalų, pagrindinį bei aukštesnio tipo mokymą, perkvalifikavimą; jo sritis yra išplečiama iki maitinimo, kultūros, rekreacijos, ir t.t., ir t.p., kitaip sakant, jis apima visus tuos nesuskaičiuojamus būdus, kuriais žmonės patenkina savo poreikius ir sugebėjimus bei siekia gero gyvenimo. Kadangi kiekvienas iš jų gali ir privalo būti tenkinamas bei bendrai naudojamas per daugelio bendradarbiavimą, todėl kiekvienas jų yra labai įvairialypės bendruomenės grupės ar subgrupės pagrindas. 22

23 1.2 Banko sąskaita Sąskaitą bankuose gali atsidaryti visi fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės. Asmeninę banko sąskaitą galima atsidaryti, tvarkyti ar uždaryti nemokamai. Banko sąskaita patogi priemonė tvarkyti kasdieninius finansinius reikalus Peržvelgus ankščiau išvadintų bankų internetinius puslapius galime išskirti pagrindinius banko sąskaitos bruožus: saugumas sąskaita yra saugiausias pinigų laikymo būdas; paprastumas banko sąskaita suteikia galimybę greitai ir paprastai atlikti kasdienines banko operacijas; patogumas operacijas galite atlikti įvairiais būdais: banke, internetu, telefonu; universalumas sąskaitoje galima lakyti lėšas ir atlikti operacijas įvairiomis valiutomis. Piliečiai naudojasi banko sąskaitomis. Jomis naudojasi visi visuomenės sluoksniai, moksleiviai, studentai, darbingo amžiaus žmonės ir pensininkai. Banko sąskaitos vienos iš populiariausių ir papraščiausių bankų instrumentų. Piliečiai banko sąskaitomis naudojasi. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog dauguma piliečių naudojasi banko sąskaitomis. Tai matyti ir lentelėje apačioje. Banko sąskaita % Pav banko sąskaita 23

24 1.3 Mokėjimo kortelės Žmogus nori valdyti savo gyvenimą ir naudotis natūraliomis teisėmis. Visuomenės sutartis, žmonių jungimasis į visuomenę suprantamas kaip žmonių tam tikrų teisių perdavimas visuomenei, bet tuo tarpu ir kaip tos valstybinės valdžios ribojimas, piliečių laisvės realizavimo naudai. Pilietinė visuomenė suprantama kaip kontrakto tarp valstybės ir piliečio rezultatas. Bankų mokėjimo kortelės yra debetinės, kreditinės, (bankai pagrindines korteles, kreditines ar debetines stengiasi specializuoti ir pavadinti jas įmantriau specialios kortelės ar kelionių kortelės ). Banko instrumentas Mokėjimo kortelė suteikia: Patogumą - kortele paprasta naudotis, o vietų, kuriose galima atsiskaityti kortele, vis daugėja. Saugumą - nereikia nešiotis grynųjų. Jei prarastumėte kortelę, tereikia ją užblokuoti - pinigai bus saugūs. Paprasta kontroliuoti išlaidas - kiek pinigų turite sąskaitoje, kur ir kiek jų išleidote, bet kuriuo paros metu pasitikrinsite banko bankomatuose, banke internete arba kai kuriuose bankuose suteikia galimybę sužinoti ir sms žinute. Atlikus tyrimą buvo pastebėta, kad mokėjimo kortelėmis naudotasi mažiau, nei banko sąskaitomis. Mokėjimo kortelė % Pav mokėjimo kortelė 24

25 1.4 Čekių operacijos Čekis yra vertybinis popierius tam tikra teisine forma sudarytas pavedimas besąlygiškai išmokėti čekyje įrašytą sumą. Čekius patogu naudoti vietoje grynųjų pinigų atsiskaitant už paslaugas bei prekes arba gaunant mokėjimus iš kitų asmenų. Čekiai skirstomi į dvi rūšis: Banko ir kelioninius čekius. Kelionės čekių privalumai: galima apmokėti viešbučio arba restorano sąskaitą, atsiskaityti parduotuvėje. Mokėdami kelionės čekiais, grąžą gausite grynaisiais pinigais; kelionės čekius galima iškeisti į grynuosius pinigus šalies, kurioje lankotės, banke; jais negalės pasinaudoti kitas asmuo, nes, atsiskaitant kelionės čekiais, reikia kliento parašo; pamesti arba pavogti čekiai, informavus apie tai kelionės čekių kompensavimo tarnybą, nemokamai keičiami į naujus tą pačią dieną; keičiant kelionės čekius, valiutos kursas paprastai būna palankesnis negu keičiant grynuosius pinigus; kelionės čekių galiojimo laikas neribotas. Nepanaudotus čekius galite vėl iškeisti į pinigus arba pasilikti kitai išvykai. Banko čekiu galėsite: asmenims; išsiųsti pinigus užsienyje esančiam asmeniui ar įmonei; sumokėti už prekes ar paslaugas užsienyje esantiems privatiems ir juridiniams sumokėti nežinodami pinigų gavėjo banko rekvizitų; taip pat galima bet kuriuo metu atšaukti savo banko čekio galiojimą. 25

26 1.5 Indėliai Indėliai - tai saugus ir patogus būdas taupyti ar investuoti laisvas lėšas. Indėlio sutartį galite sudaryti artimiausiame banko padalinyje arba banke internete. Indėlių rūšys: Terminuoti, kaupiamieji, investiciniai, vartojimo, jaunimo. Indėlių funkcijos įvairuose bankuose yra panašios, tačiau, pavadinimai indėlių yra skirtingi. Indėliai yra patikimas būdas sukaupti pinigų savo vaiko ar kito nepilnamečio asmens savarankiško gyvenimo pradžiai - studijoms, svarbiam pirkiniui ar kitoms reikmėms. Indėliai % Pav Idėliai Indėliais naudojasi daugiau pensijinio amžiaus žmonės, laiko tai stabilia taupymo priemone. 26

27 1.6 El. Bankininkystė Elektroninė bankininkystė skirstoma į kelis kanalus: elektroninis bankas, bankas telefonu, automatinė paslauga, bankas mobiliam telefone. Visi šie instrumentai suteikia patogumo vartotojui ir laisvės veikti pagal savo poreikius. El. Bankininkystė % Pav El. bankininkystė Kompiuterinio raštingumo išsivystymo lygis nėra labai aukštas, tai parodo ir tik 30% elektroninės bankininkystės vartotojų. Nors bankai suteikia galimybę naudotis e.bankininkystės paslaugomis ir banko poskyryje, specialiuose, tam skirtuose terminaluose. 1.7 Paskolos Pilietinės informacijos poreikius galima suvokti ir plačiau, atsižvelgiat į tai, kad kiekvienas šalies gyventojas yra ne tik pilietis, bet ir vartotojas. Kai kuriose valstybėse šios sąvokos yra skiriamos. Pavyzdžiui, Nyderlanduose piliečiai kartu su valstybe yra valstybiškumo aplinkos, jos reguliavimo ir paslaugų kūrėjai, aktyvūs sprendimų priėmimo dalyviai. Kaip vartotojai jie naudojasi šiomis paslaugomis bei reguliavimo taisyklėmis, ir jiems reikalinga informacija asmeninėms problemoms spręsti. 27

28 1.8 Fondai Investiciniai fondai tai viena iš patraukliausių ir labiausiai pasaulyje paplitusių investavimo formų, ypač populiari JAV ir Vakarų Europos valstybėse. Investicinis fondas tai daugelio investuotojų vienoje vietoje sutelkti pinigai, kuriuos fondo valdytojas investuoja į akcijas ir obligacijas pagal fondo strategiją. Pasirenkant fondą svarbiausia žinoti, kokiam laikotarpiui jūs norite investuoti, ir išsiaiškinti, koks rizikos lygis būtų jums priimtinas, kiek jūs norėtumėte uždirbti. Kliento lėšas investuoja profesionalai. Investavimo rizika yra išskaidoma (diversifikuojama), todėl investicija yra gerokai saugesnė negu atskirai investuojant į akcijas ar obligacijas. Jūs pats nusprendžiate, kokio pelno norėtumėt. Žinodami, kad gaunamas pelnas tiesiogiai susijęs su rizika, jūs galite rinktis, kuris fondas labiausiai atitinka jūsų poreikius. Tai likvidi investicija bet kada jūs galite parduoti turimus investicinius vienetus už rinkos kainą. Investavimo saugumas fondo turtas yra atskirtas nuo valdymo bendrovės turto; valdymo bendrovės veiklą reglamentuoja kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas, o kontroliuoja depozitoriumas ir Vertybinių popierių komisija. Investiciniai sprendimai yra stebimi rizikos valdytojų. 28

29 1.9 Išvados Pilietinės informacijos poreikiams tenkinti kiekvienoje valstybėje egzistuoja komunikacijos tinklas, sudarytas iš informacijos šaltinių, jos pateikimo kanalų ir techninių priemonių. Kai kurie šio tinklo elementai gali būti įstatymiškai reglamentuoti, finansuojami arba palaikomi valstybės, arba gali remtis visuomenės, privačia ar verslo iniciatyva. Pilietinės informacijos šaltiniai(pateikėjai) gali būti valstybės institucijų informacijos tarnybos, visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos, švietimo įstaigos, bibliotekos, gali būti pasirinkti skirtingi kanalai ir priemonės: žiniasklaida, telefonas, paštas, internetas ir pan. Pilietinės informacijos poreikius galima nagrinėti ir atsižvelgiant į jos gavimo bei vartojimo fazes: pirminės informacijos kaupimas (giminės, draugai, žiniasklaida ir pan.); tikslinga, sąmoninga informacijos paieška; kontaktas su institucijomis; administracinės procedūros. Galimybės gauti informacijos kiekvienoje iš šių fazių priklauso ir nuo pilietinės visuomenės subrendimo, ir nuo socialinės gerovės, ir nuo konkretaus individo visuomeninės padėties bei situacijos. 29

30 2. Informacinių tecnologijų plėtra pilietinės visuomenės glėby 2.1 Įvadas Plačiąja prasme globalizacija pasireiškia tuo, kad pasaulis tampa vis labiau integruotas ir priklausomas nuo naujųjų technologijų. Pastaraisiais metais tiek publicistikoje, tiek ir mokslinėje literatūroje siektina visuomenės organizavimo ar organizavimosi forma vadinama ne demokratine, bet pilietine visuomene (angl. civic society). Čia nesinorėtų įstrigti besiaiškinant patį pilietinės visuomenės sąvokos apibrėžimą, pristatant kartais gana prieštaringas nuomones dėl nuorodų į konkrečių šalių patirtį bei Lietuvos visuomenės pilietiškumo lygio. Tikslas aptarti privalomą visuomenės pilietinę informaciją, jos problemiškumą ir apibrėžimo, ir funkcionavimo prasme. Pilietinę informacija vadinu todėl, kad ji yra svarbus pačios pilietybės ar pilietiškumo aspektas. Pasaulio ekonomiką galima laikyti ir globalizacijos atspindžiu, ir laidininku. Šis procesas daro reikšmingos įtakos tarptautinėms kapitalo rinkoms, prekių rinkoms, makroekonominei (biudžeto) politikai, pramonės santykiams ir darbo rinkos reglamentavimui. Galima skirti tris globalizacijos lygius: (1) transakcijas per sieną (cross-border transactions), (2) transakcijas bendroje rinkoje (open-border transactions) ir (3) transakcijas be sienų (transborder transactions) dažniausiai naudojamą interneto amžiaus ekonomikos pavyzdį. [3] Sociologijoje globalizacija aktuali tiriant piliečių sąryšį su informacine visuomene. Žvelgiant į technologijų plėtrą visa informacija perduodama žaibo greičiu. Globalizacija yra sudėtingas procesas, apimantis įvairias pasaulio ūkio, politikos ir visuomenės sferas ir didinantis jų tarpusavio integraciją, stiprinantis tarpusavio priklausomybę bei kuriantis bendro veikimo šablonus. Globalizaciją kai kuriais aspektais galima suvokti kaip neišvengiamą delokalizacijos procesą, į kurį tradiciniai teritoriniai vienetai gali tik vienaip ar kitaip reaguoti. Vis dėlto, nors palietė daugelį gyvenimo sričių, globalizacija nepanaikino tradicinio valstybių sienomis apriboto ekonomikos, politikos bei kultūros padalijimo, o kai kuriais atvejais tik sukėlė stiprią negatyvią reakciją. Be to, net ir tose srityse, kur globalizacijos poveikis yra aiškus, ji pasireiškė nevienodu laipsniu ir nevienodu pobūdžiu. Šiam darbui buvo svarbūs trys ekonominiu aspektu suvokiamos globalizacijos aspektai: prekybos, finansų rinkų bei investicijų globalizacija. Tik finansų rinkų globalizaciją galima laikyti transakcijomis be sienų, kur kapitalo mobilumas, nors ne visada pageidautinas, yra labai aukštas. Tuo tarpu prekybos liberalizacija (neskaitant kai kurių internetu platinamų prekių) daugiausia pasiekusi tik transakcijas bendroje rinkoje. Tiesioginių užsienio investicijų padėtis yra 30

31 veikiau tarpinė. Globalizacija, sąlygota mažėjančių komunikacijų kaštų, keičia paskatų sistemą valstybėms: nors atsiranda naujas darbo pasidalijimas pagal kapitalui imlių inovacijų kūrimą ir vartojimą, pažangiausios šiuo požiūriu valstybės tik skatina globalizaciją, kuri ilguoju laikotarpiu (optimistiniais vertinimais) turėtų prisidėti prie pajamų skirtumų mažėjimo. Be to, keičiasi paskatos mažosioms valstybėms: atpigusi prekyba leidžia atverti rinkas su didesne nauda. Iš tiesų, įvertinus politinę globalizacijos naudą, galima teigti, kad, pavyzdžiui, kapitalo rinkos liberalizavimas yra lengviau įgyvendinamas mažosiose valstybėse. Tačiau tai nebūtinai reiškia savanorišką pasidavimą globalizacijai. Ypač tai aktualu finansų rinkoms, kur globalizacija gali būti finansinių krizių pernešėja, bei prekių rinkoms, kur globalizacijos nauda vidutiniuoju laikotarpiu nėra vienareikšmiškai įrodyta. Todėl paskatos reguliuoti prekybą išlieka, o liberalizmas dažnai būna dalinis, kai jungiantis į regioninius blokus (patvirtinant gravitacijos teorijas), nusprendžiama selektyviai liberalizuoti rinkas. 2.2 Lietuvos piliečiai visuotinio globalizacijos proceso kontekste m. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 24-ąją Pasauline informacinių technologijų plėtros diena. Šios dienos tikslas informuoti visuomenę apie technologines naujienas, mažinti vadinamąjį technologinį raštingumą, spręsti informacinių technologijų plėtros problemas. XX-XXI a. sandūroje intensyviai stiprėjanti globalizacija arba naujoji pasaulinė apjungtis yra istoriškai išskirtinis civilizacijos pokytis, nes kiekvienas politinio, ekonominio, socialinio ar net kultūrinio proceso dalyvis ir subjektas yra smarkiai veikiamas to paties pasaulinio konteksto, kuriame jis dalyvauja. Akivaizdu, kad globalizacija tai ir naujas technologinis proveržis, kurį lemia įvairūs veiksniai bei poveikiai: transnacionalinių korporacijų veikla, didėjanti ekonominė integracija, migracija, sparčiai plėtojamos informacinės, bio- technologijos ir atradimai, globalūs komunikacijos ir žiniasklaidos procesai. Pasaulio istorijoje dar niekad nebuvo žmonijos bendruomenės ir tokių bendradarbiavimo ar sąveikos formų, kurios galėtų aprėpti visą pasaulį. Šiuolaikiniame pasauliniame globalizacijos procese sparčiai keičiasi nacionalinių valstybių funkcijos ir jos neišvengiamai privalo kurti deramą verslo klimatą naujiems gamybos bei prekybos būdams. Globalinė ekonominė sistema neišvengiamai sąveikauja su nacionalinėse valstybėse vykstančiais politiniais procesais bei jų vykdomais ekonominės strategijos scenarijais. 31

32 Stiprėjant pasauliniam globalizacijos procesui, sudėtinga geopolitinė ir tarptautinė realybė jau reikalauja tokios strategiškai sukoncentruotos ekonominės politikos, kuri padėtų įtvirtinti Lietuvos valstybingumą ne tik artimiausiais dešimtmečiais, bet ir visoms ateities kartoms. Lietuva turi tapti technologiškai ypač stipria valstybe, kad atlaikytų globalių pokyčių ir procesų spaudimą. Naujoji pasaulinė ekonomika verslas, paremtas žiniomis ir išsilavinimu. Tam turi būti pasiruošusios švietimo įstaigos ir aktyviai veikti valdžios institucijos. Konkurencingumo pranašumas realizuojamas per verslumo ir naujovių skatinimą. Valdžios funkcijos, kuriant politiką, programas ir instrumentus pramonės (verslo) rėmimui, turi neapsiriboti šiandienos konkurencingumo apsauga, bet ir rūpintis žmonių bei verslo iniciatyvos naujovėms skatinimu. 2.3 Informacinių technologijų plėtra bankuose 2013 m. vyks finansinių institucijų ir technologijos susiliejimo procesas, o finansinės institucijos sukurs savo programinę įrangą. Jų naudojamų technologijų tipai bus kortelės, visa banko informacija bus sukoncentruota mikroschemoje. Finansinės institucijos kontroliuos grynų pinigų srautus. Dėl šitos priežasties skirtingos kompanijos gali plėtoti skirtingas elektoninių pinigų (e-cash) formas. Didžiuma finansinių operacijų vyks per internetą. Tačiau vis tiek išliks bankai, kurie teiks finansinių konsultacijų paslaugas tiems, kurie negali prieiti prie informacinių technologijų. 2.4 Išvados Siekiant konkuruoti globalinėse rinkose informacinės, novacinės technologijos atlieka svarbų vaidmenį jų platus panaudojimas sudaro prielaidas padidinti prekių ir paslaugų vertę, o tuo pačiu ir jų konkurencingumą. Tokiu būdu informacinės technologijos įtakoja visas ekonominės ir sociologinės veiklos šakas. Jos taip pat įtakoja socialinį šalies klimatą sukuriamos naujos darbo vietos, į intensyvią veiklą įtraukiami neįgalieji, vyksta darbo vietų kaime diversifikavimas. Siekiant ženkliai pakelti informacinių technologijų panaudojimą visuose gyvenimo srityse yra tvarkoma bankų sistema, kuri įvertindama šiuolaikinius poreikius keičia akcentus, didesnį dėmesį skiria informacinių technologijų plėtrai per paslaugas. 32

33 II DALIS. TYRIMO REZULTAI 3. Piliečių požiūris į instrumentus 3.1 Įvadas Piliečiai naudodamiesi banko paslaugomis, aprėpia daugybę banko paslaugų instrumentų. Įvairovė skatina kūrybingumą ir gebėjimą prisitaikyti. Informacinių įgūdžių, gebėjimų pažinti, mokytis ir orientuotis žinių erdvėje šiuolaikinių informacinių technologijų ir informacijos visuomenėje. Pažvelgus į tai kuo daugiausia naudojasi piliečiai galime apžvelgti ir socialinę padėtį Vilniuje. 3.2 Instrumentai Bankai daugumoje užsienietiško kapitalo organizacija, siekia suprasti klientų poreikius ir kuria produktus, toliau instrumentus, kuriais suteikia galimybę naudotis savo klientams. Banko instrumentai, tai tarsi kasdienes paslaugos, kurias siūlo kiekvienas bankas. Taigi bandžiau nustatyti piliečių požiūrį į banko instrumentus. Sužinodama ką daugiausia renkasi piliečiai galima matyti tendenciją, kaip bankai, kaip užsienietiško kapitalo organizacijos įtakoja visuomenės kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Bankai taip pat skelbiasi jog pateikia: profesionalų aptarnavimą, patogią prieigą prie paslaugų, patikimus savitarnos kanalus, ir ttt. Tai taipogi gali atskleisti ir naudojimasis banko instrumentais. Analizuodami anketos klausimus, galime padaryti prielaidą jog dauguma piliečių yra susidarę teigiamą įvaizdį apie bankus. Šis faktas labai svarbus atsižvelgiant į vieną pagrindinių apklausos tikslų: išsiaiškinti Vilniaus piliečių nuostatas bankų atžvilgiu. Minėtą prielaidą galima patvirtinti analizuodami klausimus. 33

34 11% 9% 6% 24% Labai gerą Gerą Nei gerą nei prastą Prastą Labai prastą 50% 5 Pav. Piliečių nuomonė į bankų įvaizdį Pateikus klausimą Kokį bankų įvaizdį Jūs esate susiformavęs? diagramoje išryškėja tenndencija, jog dauguma apklaustųjų - 50% pasirinko atsakymą gerą, 24% atsakė Labai gerą, dar viena dalis atsakiusiųjų pasirinko atsakymą Nei gerą, nei prastą suteikdami 11% šiam atsakymui, likusieji pasiskirstė daugmaž proporcingai, - 9% savo nuomonę priskyrė atsakymui Prastą ir 6% susidarę labai prastą nuomonę apie bankus. Uždavus klausimą Kas lemia Jūsų nuomonę apie bankus? teko įgirsti įdomius atsakymus. Keletą iš jų paminėsiu: nuomonę apie bankus, lemia mano kaimynas, kuris pastoviai pasakoja įdomias istorijas ir as juo tikiu, arba priklausomai nuo banko istorinės praeities, jei tai bankas, apie kurį neteko išgirsti nieko blogo, naudojuosi jo paslaugomis, Techninės problemos Ir visgi išryškėja keli tendencingi atsakymai, kuriuos reikėtų paminėti, tai: Žiniasklaida 20% Tiesioginis bendravimas su banko darbuotojais 14% Pažystamų nuomonė 12% Mano pačio (ios) nuomonė 3% Niekas nelemia mano nuomonės apie bankus 1% 34

35 Ši diagrama parodys, kaip dažnai piliečiai vartojasi banko paslaugomis. Atsakymai pateikti procentais ir išryškėja tendencija, jog Vilniečiai banko paslaugomis naudojasi vidutiniškai nei dažnai, nei ne dažnai 49%. Atsakymą dažnai pateikė 22% respondentų. O labai dažnai naudojasi 12%. Pagal šią diagramą galima suprasti, kad Vilniečiai nors ir turi banko instrumentus, bet naudojasi Retai - 12%, arba Labai retai 5%. Retai 12% Labai retai 5% Labai dažnai 12% Dažnai 22% Nei dažnai, nei nedažnai 49% 6 Pav. Banko paslaugų vartojimo poreikis Apžvelgiant atsakymus į šį klausimą, Kaip dažnai naudojatės banko paslaugomis?, galima pastebėti, jog visgi nemažai klientų naudojasi banko paslaugomis. Tuo galima ir pradėti grysti hipotezę, jog Bankų vaidmuo stiprėja pilietinei visuomenei. Daugumą atsakymų, net 83% sudaro besinaudojančių banko paslaugomis. Pažvelgus į žemiau esančią diagramą, matome jog banko produktai instrumentai procentaliai pagal vartojimą yra: Banko sąskaita 99% Mokėjimo kortelė 64% Čekis 3% Indėliai 70% 35